LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

 

Pagrindinio komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS

ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314  4 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1100

 

                                                                                                          2019-07-17 Nr. 110-P-16

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Evaldas Gustas – žemės ūkio viceministras, Neringa Tamonienė, Irena Brazienė – Žemės ūkio ministerijos atstovės, Laimonas Čiakas –  Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius, Zita Kvietkienė, Algis Bagdonas - Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovai, Ignas Jankauskas – Lietuvos gyvulių augintojų asociacijos administracijos vadovas, Jonas Talmantas – LŪS pirmininkas, Sigitas Dimaitis – LR ŽŪR direktorius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto  nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2017-09-20)

 

 

 

 

1(4)

 

 

 

 

(2)

 

 

 

 

(3)

Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi „privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius, ir/arba su jais besiribojančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 10 ha, taip pat didesnius kaip 10 ha, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, ir neviršijančius Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto ploto“. Taigi projektu siūloma išplėsti atvejų, kai valstybinė žemės ūkio paskirties žemė parduodama privačių žemės sklypų savininkams, ratą, taip pat padidinti parduodamos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės dydį. Šių projekto nuostatų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:

     Pirma, teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - žemės ūkio paskirties žemės pardavimą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas tik tada, kai juo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius/interesus. Toks perdavimas – ir atlygintinis, ir neatlygintinis – konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai). Iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar projekte nurodytų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimas duotų didesnę naudą visuomenei ir kokie konkrečiai konstituciškai pagrįsti visuomenės poreikiai (interesai) būtų tenkinami.

     Antra, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą privačių žemės sklypų savininkams tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę ir/ arba su jų žemės sklypais besiribojantys ne didesni kaip 10 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai galėtų būti parduodami nepriklausomai nuo to, ar juose galėtų būti suformuoti racionalių ribų ir dydžių žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų valstybės interesus, nes visus besiribojančius ir (arba) įsiterpusius tarp privačios žemės sklypų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 10 ha valstybė be aukciono turėtų parduoti privačių žemės sklypų savininkams, o pati valstybė tokiuose žemės plotuose suformuoti žemės sklypus ir juos naudoti savo reikmėms negalėtų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nurodytus šio įstatymo tikslus bei 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama.

     Trečia, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą privačių žemės sklypų savininkai be aukciono galėtų pirkti ir tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius ir/arba su jais besiribojančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, kurie yra didesni kaip 10 ha, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl didesniuose kaip 10 ha žemės plotuose negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Kartu pažymėtina, kad įstatymu nenustačius maksimalaus protingo įsiterpusio ar besiribojančio žemės ploto dydžio, kurį galėtų įsigyti privačių žemės sklypų savininkai, būtų sudaromos prielaidos įvairiai aiškinti teisės aktų nuostatas bei jas taikyti.

     Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Vyriausybė 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3.3. punktu nustatė, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, ne didesni kaip 0,04 ha, esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų.“ Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu yra teikiamas susijęs Žemės įstatymo Nr. I-446 10 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1102), kurio 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio (išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus) – šių sklypų savininkams. Taigi, projektu (reg. Nr. XIIIP-1102) siūloma atsisakyti nuostatos, kad Vyriausybė nustatytų įsiterpusių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų dydį, o minėtų žemės sklypų dydžius (kuris būtų vienodas tiek kaimo gyvenamojoje vietovėje, tiek po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje) nustatytų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos. Pažymėtina, kad Žemės reformos įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius, kurie yra mažesnio dydžio nei teikiamu projektu siūlomų nustatyti įsiterpusių ar besiribojančių žemės sklypų dydžiai (pvz., pagal Žemės reformos 9 straipsnio 2 dalį kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas, kai privačių sklypų savininkams gali būti parduodami didesnio dydžio įsiterpę ar besiribojantys valstybinės žemės sklypai nei jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dydis, atitinka teisėkūros aiškumo, sistemiškumo, efektyvumo principus.

     Penkta, nėra aiškus projekto nuostatų tarpusavio santykis su Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies bei Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pagal kurias valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės plotai.

     Šešta, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo“ reikėtų įrašyti žodį „šio“.

     Septinta, projekte ir jo lyginamajame variante reikėtų suderinti naujų nuostatų redakciją.

 

 

 

 

Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įstatymo projektas patobulintas, nustatant, kad leistinas įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne 10, o 3 ha.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2017-09-20)

2

 

 

2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 2 straipsnį reikėtų tikslinti:                                                                       2.1. šio straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ reikėtų įrašyti formuluotę „išskyrus šio straipsnio 2 dalį, o žodis „nuo“ brauktinas kaip perteklinis;

2.2. šio straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „teisės aktus, kurie reikalingi šio įstatymo įgyvendinimui“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“.

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

Įstatymo projektas patobulintas.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2017-09-20)

1(4)

2

(2),

 

3. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu - valstybine žemės ūkio paskirties žeme. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados.

 

Atsižvelgti.

Vyriausybės išvada gauta.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2017-09-20)

1(4)

2

(2),

 

 

4. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas.

 

Atsižvelgti.

STT antikorupcinis vertinimas atliktas.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(2017-09-20)

1(4)

2

(2),

 

 

5. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1902(3)), kuriuo siūloma šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti kitokį teisinį reguliavimą nei teikiamame projekte.

 

Atsižvelgti.

 

6.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

(2017-09-28)

 

1(4)

2

(2),

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. S-2017-8146 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX‑1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1100 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. 

Atkreipiame dėmesį į toliau nurodytus aspektus: pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. rugsėjo 20 d. išvadoje „Dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIIP-1100 nurodytoms pastaboms. Papildomai pabrėžiame, kad abejonių kelia Projektu siekiamas įteisinti reguliavimas, pagal kurį privačių žemės sklypų savininkai be aukciono galėtų pirkti tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius ir (arba) su jais besiribojančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, kurie yra didesni kaip 10 ha. Šiuo požiūriu pritarime Teisės departamento pastabai, kad nenustačius maksimalaus žemės ploto dydžio būtų sudaromos prielaidos įvairiai aiškinti teisės aktų nuostatas bei jas taikyti.

Atsižvelgti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto  nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

(2017-11-03)

1(4)

(2)

(3)

Atlikus minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jie sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai.

Tačiau kai kurie projektų pasiūlymai gali būti suvokiami ir taikomi nevienodai, tam tikrais atvejais būtų neaišku, kaip juos įgyvendinti. Be to, priėmus minėtų teisės aktų projektus gali nebūti pasiekti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo tikslai, pavyzdžiui, valstybinę žemę naudoti racionaliai, o kai kurių asmenų grupėms sudarytų išskirtines galimybes neskelbiant aukciono įsigyti didelius valstybinės žemės ir miškų plotus.

 

Atsižvelgti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

(2017-11-03)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1(4)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(2)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(3)

Dėl Projekto Nr. XIIIP-1100 teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Projekte Nr. XIIIP-1100 siūloma pakeisti Žemės įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas ir nustatyti, kad teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius ir (ar) su jais besiribojančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 10 ha, taip pat didesnius kaip 10 ha, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, ir neviršijančius Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto ploto.

Manome, kad minėti Projekto Nr. XIIIP-1100 siūlymai svarstytini:

1.1.Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtose nuostatose vartojama formuluotė „įsiterpę žemės plotai“ gali būti suvokiama ir taikoma nevienodai, pavyzdžiui: „įsiterpusiais žemės plotais“ gali būti laikoma žemė, nors ir įsiterpusi tarp privačių žemės sklypų, tačiau nuo jų nutolusi dideliu atstumu.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į Projektu Nr. XIIIP-1100 keičiamo įstatymo tikslus (užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai), kadangi, suteikus galimybę be aukciono įsigyti nuo privačių žemės sklypų nutolusius valstybinės žemės plotus, šie tikslai galimai nebūtų įgyvendinti.

1.2.Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžtų „racionalių ribų ir dydžių“ žemės sklypų kriterijų ir, nors dalį iš jų galima identifikuoti iš įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų[1], šie kriterijai, priėmus Projektą Nr. XIIIP-1100, turėtų būti iš esmės keičiami.

Taigi, nei iš Projekto Nr. XIIIP-1100 ar jo lydimųjų dokumentų, nei iš galiojančių teisės aktų neaišku, kurie valstybinės žemės plotai Projekte Nr. XIIIP-1100 siūlomų Žemės įstatymo nuostatų kontekste laikytini „racionalaus dydžio ir ribų“ (ar atvirkščiai, pagal kokius kriterijus žemės plotai pripažįstami neracionalaus dydžio ir ribų[2]), – tai yra papildomas korupcijos rizikos veiksnys.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šie klausimai aptariami poįstatyminiuose teisės aktuose.

3.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

(2017-11-03)

1(4)

2

(2),

 

 

2. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1902(4) (toliau – Projektas Nr. XIIP-1902(4)), kuriame nurodytos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos visiškai atitinka galiojančio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau neaišku, ar Projekto Nr. XIIIP-1100 siūlymais bus keičiamos galiojančio įstatymo, ar Projektu Nr. XIIP-1902(4) siūlomo įstatymo nuostatos.

Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad Projektu Nr. XIIP-1902(4) siūlomu įstatymu naikinami galiojančio Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi tik žemės ūkio veiklą vykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys. Be to, pagal galiojančio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir Projektu Nr. XIIP-1902(4) siūlomo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį pareiga užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai neprivaloma, kai pagal įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės plotai. Atsižvelgdami į tai, manome, kad kyla rizika, jog Projektu Nr. XIIIP-1100 gali būti siekiama pakeisti Projekte Nr. XIIP-1902(4) siūlomą įstatymą ir žemės ūkio veikla neužsiimantiems asmenims padidinti galimybių be aukciono įsigyti didelius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus.

Projekto Nr. XIIIP-1100 siūlymai taip pat gali būti svarstomi įstatymo tikslų (užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį) arba Projekto Nr. XIIP-1902(4) siūlomo įstatymo tikslų (užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai, sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai ir skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą) įgyvendinimo požiūriu.

 

Atsižvelgti.

 

            5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys  R.Žemaitaitis   

(2017-11-13)

 

 

 

 

1 (4)

(2)

(3)

Argumentai:

Siūloma numatyti, jog teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turi ūkininkai, kurie jau anksčiau nuomojo ar laikinai naudojo valstybinės žemės plotus ilgiau kaip 5 metus iš eilės, už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius.

 

Pasiūlymas:

2) Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

 „3) privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius, ir/arba su jais besiribojančius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 10 ha, taip pat didesnius kaip 10 ha, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų, ir neviršijančius Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto ploto ir asmenys, nuomojantys ar laikinai naudojantys valstybinės žemės plotus ilgiau kaip 5 metus iš eilės, už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius;“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš esmės pasiūlymu būtų grįžtama į 2013 m. buvusią situaciją, kai valstybinė žemės ūkio paskirties žemė buvo parduodama, tačiau šiuo atveju pareikšti pageidavimą pirkti valstybinę žemę galėtų ne visi asmenys, o tik tie, kurie nuomojo ar laikinai naudojo valstybinę žemę. Toks siūlomas reguliavimas gali sudaryti sąlygas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimui, konkurencijos varžymui bei valstybės interesų paneigimui.

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2017-12-13, nutarimas Nr. 1093)

1(4)

2

(2),

 

 

     Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1100 (toliau – projektas Nr. 1) <...> dėl šių priežasčių:

1. Siūlymas sudaryti sąlygas vienai asmenų grupei iš esmės neribotai (10 ha ir daugiau) įsigyti valstybinės žemės turės neigiamų pasekmių sąžiningos konkurencijos apsaugai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. KT3-N1/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 171 straipsnio (2009 m. gruodžio 17 d. redakcija) 2 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

2. Projektu Nr. 1 <...> suteikiant teisę tik privačių žemės sklypų savininkams, kurių sklypai ribojasi ar tarp kurių yra įsiterpę 10 ha ir didesni valstybinės žemės plotai, įsigyti šiuos valstybinius žemės plotus, bus pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Kiti asmenys ne tik neturės teisės į pirmumą, kaip yra valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos atveju, bet jiems apskritai bus draudžiama įsigyti valstybinės žemės. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose, aiškindamas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo turinį, žmogus turi prigimtinę teisę būti traktuojamas vienodai su kitais. Pagal minėtą principą neleidžiama asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies ir šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

3. Projekto Nr. 1 nuostata, kad didesniuose kaip 10 ha žemės plotuose neįmanoma suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės sklypo, yra ydinga, nes tiek pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tiek pagal esamą praktiką yra įmanoma suformuoti net kur kas mažesnius nei 1 ha žemės sklypus, kuriuos galima tinkamai eksploatuoti kaip savarankiškus žemės sklypus. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose mažiausias galimo suprojektuoti žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas yra 0,10 ha (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus). Taigi galiojantis iki 1 ha galimo įsigyti įsiterpusio (jeigu negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų) valstybinės žemės ploto dydis jau yra 10 kartų padidintas. Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamais 2017 m. spalio 1 d. statistiniais duomenimis, 12 402 ūkių (arba 10 procentų visų Lietuvos ūkių) naudojo iki 1 ha žemės.

4. Projektas Nr. 1 <...> 2, kuriuo siūloma atsisakyti principinio valstybės apsisprendimo, jog likusi laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama (pasiūlymai nebėra susiję tik su išimtiniais, pagrįstais valstybinės žemės įsigijimo atvejais tam tikrai asmenų grupei, kaip, pavyzdžiui, galiojanti išimtis: tik įsiterpę žemės plotai, tik iki 1 ha ir tik tais atvejais, kai šių plotų negalima suformuoti kaip racionalių ribų ir dydžių sklypų), gali turėti neigiamos įtakos valstybės interesams: valstybės negautos pajamos, parduodant laisvą valstybinę žemę ne aukcione, taip pat prarasta valstybės teisė iškilus poreikiui naudoti turimą turtą – laisvą valstybinę žemę savo reikmėms. Pagal valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų turinį valstybės ir savivaldybių turtu turi būti ne tik disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (visuomenės naudos principas), bet ir sprendimais, susijusiais  su tokio turto disponavimu, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (efektyvumo principas).

 

Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įstatymo projektas patobulintas, nustatant, kad leistinas įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne 10, o 3 ha.

3.

Žemės ūkio ministerija (2019-07-16)

1(4)

(2)

(3)

Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha,“

Pritarti.

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1100(2)  ir Komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Andriejus Stančikas.

 

 

 

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1100(2) ir jo lyginamasis variantas.

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas

                                                                                                                               Andriejus Stančikas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė


[1] Šiuo metu įsiterpusių žemės sklypų, kurie gali būti parduodami be aukciono privačių žemės sklypų savininkams kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) ir juo patvirtintos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), pagal kuriuos parduodami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, ne didesni kaip 0,04 ha, esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų (Nutarimo 2.3.3 ir Taisyklių 51 punktai).

[2] Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad priėmus Projektą Nr. XIIIP-1100 būtų sudaromos prielaidos įsigyti iki Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto ploto (t. y. nuo 10 ha iki 300 ha) valstybinės žemės sklypus, sunkiai suvokiama, kad tokio dydžio žemės plotuose nebūtų galima suformuoti objektyviai racionalių ribų ir dydžio ūkio paskirties žemės sklypų.