Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 24, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 313
STENOGRAMA
2023 m. spalio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. JARUTIS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Laba diena. Gerbiami kolegos, pradėsime vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registracija.
Kol vyksta registracija, trumpai paaiškinsiu kai kuriuos mūsų darbo niuansus. Kaip ir numatyta darbotvarkėje, dabar išklausysime generalinės prokurorės, klausimai jai neteikiami. Po generalinės prokurorės pranešimo tuo klausimu dėl imuniteto reikalų daroma valandos pertrauka, per kurią parengiamas Seimo nutarimo projektas dėl atitinkamos komisijos sudarymo. Bet pertrauka nėra tokia, kad mes visi čia išsiskirstysime, – toliau svarstysime kitus klausimus. Tada pirmiausia svarstysime, tiksliau, baigsime svarstyti rezoliuciją dėl švietimo, kuri liko iš rytinio posėdžio. Ten yra dar trys užsirašę diskutuoti, paskui motyvai priėmimo stadijoje ir balsavimas bus, kaip numatyta darbotvarkėje, nurodytu laiku, per balsavimo intervalą, taip pat ir dėl nukeltos švietimo rezoliucijos.
Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, ką tik buvau mitinge, visi kvietė premjerę, kuri aiškino, kad nekilnojamojo turto mokestis labai geras. Kvietė V. Čmilytę-Nielsen, bet jūs atsisakėte susitikti su protestuotojais, jų buvo tikrai nemažai tūkstančių. Šio protesto metu priėjo prie manęs žmogus ir paprašė, kad aš įteikčiau V. Čmilytei-Nielsen jos senelio tankisto uniformą, jis laisvę į Lietuvą atvežė su tanku. Jeigu jos nėra, kažkur išvykusi, tai gal jūs perduosite šitą ar man palaukti kito posėdžio, kai jinai bus, ir įvykdyti tautos valią…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega…
P. GRAŽULIS (MSNG). …ir įteikti šitą uniformą? Pažiūrėkite, šita uniforma – V. Čmilytei-Nielsen. Ar jinai kada nors atsiprašys už senelio kaltes, padarytas Lietuvai? O, prokurore, neparklupdė sovietai, neparklupdysi ir tu.
PIRMININKAS. Dovanų klausimo mes šiandien nesvarstome, kiekvienas, apsisprendęs ką nors dovanoti, gali pasirinkti, kaip tai padaryti. Prašome neprašyti čia kažkokio tarpininkavimo.
14.01 val.
Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pranešimas (dėl Seimo nario Petro Gražulio)
Dirbame pagal mano paaiškintą darbotvarkę ir kviečiu į tribūną generalinę prokurorę, kuri padarys pranešimą dėl Seimo nario P. Gražulio. Prašau, tribūna jūsų.
N. GRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje organizuojamas ir kontroliuojamas ikiteisminis tyrimas, pradėtas 2022 m. gegužės 27 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio „Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę“ 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-asis skyrius.
Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, pateikti kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimą tekste, leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis 2022 m. gegužės 26 d. apie 12 valandą viešai kalbėdamas Lietuvos Respublikos Seimo patalpose galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, – viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupės, LGBT+ bendruomenės narius dėl jų seksualinės orientacijos. Duomenų visetas, kurių pagrindu manoma, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys P. Gražulis galimai padarė nurodytą nusikalstamą veiką, yra užfiksuotas nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausų protokoluose, vaizdo įrašų apžiūros protokoluose, Lietuvos teismo ekspertizės centro dokumentų lingvistinio tyrimo specialistų išvadose ir kituose šio ikiteisminio tyrimo dokumentuose.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta, kad asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašomas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
Siekiant nustatyti reikšmingas tyrimui aplinkybes, Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu Lietuvos Respublikos Seimo narys P. Gražulis 2022 m. gruodžio 16 d. buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Šios apklausos metu duoti parodymus apie tiriamą įvykį Seimo narys P. Gražulis atsisakė teigdamas, kad savo kaltės neįžvelgia. Taigi šiuo metu visi galimi ir nedraudžiami atlikti proceso veiksmai su Lietuvos Respublikos Seimo nariu P. Gražuliu ikiteisminiame tyrime atlikti.
Įvertinus minėtas Konstitucijos, Seimo statuto, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, tolesnis baudžiamasis procesas, ikiteisminis tyrimas, pranešimo apie įtarimą surašymas ir jo įteikimas, taip pat P. Gražulio kaip įtariamojo apklausa, kardomųjų priemonių taikymas nėra galimas be Seimo sutikimo patraukti šį Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Todėl siekiant tęsti nurodytą ikiteisminį tyrimą bei priimti pagrįstą procesinį sprendimą dėl tyrimo baigties bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi prašau Lietuvos Respublikos Seimo leisti patraukti Lietuvos Respublikos Seimo narį P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kaip minėjau, klausimai nenumatyti. Ir aš čia turiu atsiprašyti, turėsiu patikslinti mūsų darbo tvarką, nes Sekretoriatas informavo, kad vis dėlto mes turime daryti fizinę 1 valandos pertrauką. Aš norėjau, kad darbą baigtume kuo anksčiau, bet kadangi klausimas ir politiškai, ir teisiškai jautrus, matyt, turime preciziškai žiūrėti, kaip parašyta Statute. Ten parašyta, kad daroma valandos pertrauka, nors gal ir būtų galima interpretuoti, kad pertrauka būtent tuo klausimu. Bet taip, deja, nėra parašyta ir aš nerizikuočiau vis dėlto atsisakyti fizinės pertraukos.
Prašau. Dėl vedimo tvarkos – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Aš noriu ir dėl vedimo tvarkos, ir sureaguoti į tai, ką mes čia ką tik matėme. Tarybiniais laikais man keturis kartus stabdė karjerą sakydami – tu ne prie ko, bet tavo tėvas buvo lageryje. Šiandien aš tą patį išgirdau, tiktai priešingai.
Gerbiama prokurore, noriu jūsų paklausti, ar sovietinių simbolių demonstravimas čia viešai nepažeidžia jokios tvarkos ir tai yra viskas gerai?
PIRMININKAS. Prokurorė čia dabar tikrai neprivalo ekspromtu aiškinti ir atsakyti į jūsų klausimus. (Balsas salėje) Gerai.
Dabar, kaip sakiau, deja, 1 valandos reali pertrauka. Susirenkame 15 val. 10 min.
Pertrauka
15.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas Nr. XIVP-3244 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pertrauka baigėsi.
Dabar aš pats trumpai pristatau Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektą. Nutarimo turinys toks: 1 straipsnis – sudaryti komisiją pagal skelbtą pavadinimą ir patvirtinti šios sudėties komisiją: D. Asanavičiūtė, A. Bagdonas, I. Haase, R. Petrauskienė, T. V. Raskevičius, J. Sejonienė ir K. Vilkauskas. Buvo čia galimybė ir kitoms frakcijoms pateikti narius į komisiją, bet frakcijos ta teise kol kas nepasinaudojo. Iki priėmimo ta galimybė dar yra, jeigu kokiu nors momentu frakcija sugalvotų, tai prašom paskelbti. 3 straipsnis – komisijos pirmininko tvirtinimas. Priėmimo metu prieš šį straipsnį darysime nedidelę pauzę, kad komisija galėtų susirinkti ir išsirinkti pirmininką, ir taip pat apsispręsime 4 straipsniu, iki kada komisijai pavedame atlikti darbą. D. Kepenis dėl vedimo tvarkos.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Matau, parašyta: „Negalima užsirašyti kalbėti.“ Iki pietų buvo negalima, dabar vėl negalima, o kada galima? Nuo ko čia priklauso? Kur reikia ieškoti galimybės užsirašyti kalbėti?
PIRMININKAS. Jeigu būtų buvę negalima, tai kaip tie trys Seimo nariai būtų užsirašę? Buvo galima, o kai pradedamas nutarimo projekto pateikimas, tada ta galimybė yra sustabdoma.
D. KEPENIS (LVŽSF). Pažiūrėkite, visą laiką buvo negalima, tai aš ir klausiu, kada buvo galima? Kaip čia reikia – stovėti eilėje ir laukti kažko?
PIRMININKAS. Buvo galima, kai nutarimo projektas atsirado sistemoje, iki tol, kol aš pradėjau jo pateikimą. Tai čia yra klausimai. Bet aš nemanau, kad iš tikrųjų jūs manęs čia ko nors labai turite paklausti dėl nutarimo. Prasmingiau yra užsirašyti diskutuoti. Taip? Prašom, A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau atsiversti Statutą: paklausti klausimo pateikimo metu, kol pristatomas klausimas, galima iki tol, kol baigia klausimą pristatantis asmuo kalbėti. Jūs ką tik pradėjote, tai natūraliai kolegos ir klausia, kodėl klausimo pateikimo metu, kol nebaigėte kalbėti, negalima užsirašyti klausti?
PIRMININKAS. Aš nežinau, čia Sekretoriatas tuos leidimus… (Balsai salėje) Jokių nurodymų Sekretoriatui nesu davęs, tą pasakau labai atsakingai.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Tai prašom pašalinti tą.
PIRMININKAS. Kaip minėjau, aš čia ne kažin ką jums galėsiu atsakyti. Užsirašykite diskutuoti. Ten jokių apribojimų nėra.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Tai yra paprasčiausias Statuto pažeidimas. Rašykite.
PIRMININKAS. Na, atidarėme, kad taip jau čia sureikšmintai tas užsirašymas buvo traktuojamas, bet dabar tikrai uždarome. (Šurmulys salėje) Pirmas klausia A. Skardžius. (Triukšmas salėje)
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad leidote paklausti. Na, man tiesiog… Tikrai ne pirmą dešimtmetį Seime čia dirbu, bet neteko dar matyti tokio dalyko, kad už kalbas Seime būtų patraukiama baudžiamojon atsakomybėn. Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs visai neseniai pirmininkavote, kada aš jums parodžiau tokį Seime siautėjantį gyvuliuką, kitaip aš negaliu pavadinti, kada trukdė plenarinį posėdį, Seimo nariams siūlė šūdo šokolado iš šio balkono, po to įžeidinėjo tradicinės orientacijos Seimo narius Seimo aplinkoje, mes nematėme jokio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kas darosi mūsų valstybėje? Aš nepateisinu gerbiamo Petro išsakytų žodžių ir taip toliau, bet mes kalbame apie demokratinės valstybės parlamentą. Imunitetas ne šiaip yra suteikiamas, žmogus prisiekia. Ir dabar kad už kalbas Seime būtų persekiojamas, na, tai kur mes ritamės?
PIRMININKAS. Laikas, kolega. Tikrai nedarykime ikiteisminių tyrimų ar teismo čia, Seimo salėje. Aš manau, kad nėra pagrindo nepasitikėti mūsų teisine sistema. Apskritai jūs keistai pasakėte sakydamas „jūsų valstybėje“. Aš manau, kad valstybė yra visų mūsų piliečių ir viskas valstybėje teisiškai tvarkingai sprendžiama. Jūsų paminėtam asmeniui, kuris siautėjo Seimo tribūnoje, kiek žinome, yra administracine atsakomybe išspręsta. Jūs turėjote galimybę kreiptis į prokuratūrą, jeigu matėte pagrindą, kad gali būti ir baudžiamoji atsakomybė. Viskas pas mus sprendžiama teisiškai ir numatytos visos galimybės.
Toliau pats P. Gražulis nori manęs klausti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, ko man klausti? Jūsų? Kur prokurorė pabėgo? Ko jinai bijo atsakinėti į klausimus? Kodėl jinai taiko dvigubus standartus, aš noriu paklausti?
PIRMININKAS. Manau…
P. GRAŽULIS (MSNG). Kas čia yra? Ar mes čia demokratinė valstybė, ar čia Landsbergių klano valstybė? (Balsas salėje: „Bravo!“)
PIRMININKAS. Valstybė tikrai demokratinė ir teisinė, dėl to mes dirbame vadovaudamiesi Seimo statutu, o ne jūsų norais. Ne pirmą kartą generalinė prokurorė daro tokį pranešimą. Kaip žinote, pagal Seimo statutą jokie klausimai ir atsakymai toje dalyje nenumatyti. Tai aš tikrai nematau, kad buvo daug prasmės užsirašyti klausti manęs, bet užsirašėte, ką aš padarysiu. (Balsai salėje) Skaitykite Statutą ir vadovaukitės juo.
Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Vis dėlto noriu paklausti posėdžio pirmininko, kas čia per naujas žanras, kada klausimo teikėjas pats pirmininkauja, pats leidžia registruotis, pats nusprendžia, kas gali pasisakyti, kas negali, nors pats yra klausimo teikėjas? Ar tai tikrai yra gera praktika? Tiesiog ateičiai pagalvokime apie tai. Gerai?
PIRMININKAS. Praktika yra bloga, bet, deja, tokius nutarimus kaip šis turi įregistruoti Seimo Pirmininkas. Kadangi aš dabar einu tas pareigas, tai neturiu kitos išeities, ne pats užėmiau šitą poziciją. Tik nustebau, kad yra klausinėjančių. Tiesiog būtų buvę gerai, kad čia niekas neužsirašytų. (Juokas salėje)
Dar A. Širinskienė dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Tai jūs iš viso uždrauskite opoziciją ir niekas neužsirašys. Bet, gerbiamas posėdžio pirmininke, gi yra ponia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, kuri, kiek atsimenu, yra Seimo Pirmininko pavaduotoja. Kodėl jūs ją slepiate ir jai neduodate pirmininkauti posėdžiams? Aš neatsimenu, kada mes ją matėme. Tai jūs eikite normaliai pristatyti, o gerbiama Radvilė gali eiti ir užimti pareigas. Neslėpkite žmogaus, tikrai, manau, susitvarkys.
PIRMININKAS. Gera pastaba. Jeigu būčiau sugalvojęs prieš pateikdamas nutarimą, taip būčiau ir padaręs, bet dabar jau pavėlavome.
Toliau – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Jurgi. Matyti, kad jūs ištobulėjote ir tapote daugiafunkcis. Man tai priimtina ir aš stengiuosi tuo būti. Aš dabar klausiu ne tik kaip Seimo narys, bet ir kaip SLPB narys. Jums išaiškinsiu, kas tai yra: sąžiningų lietuvių, Lietuvos piliečių bendruomenė. Taip, kaip ir LGBT, kuri nėra registruota, kol kas nėra jokiame registre, galiu parodyti, kaip šita bendruomenė galimai galbūt apsišaukėlė, galbūt kažkaip kitaip suklydusi. Todėl generalinės prokurorės pristatymą ir prašymą aš prašau laikyti negaliojančiu. Nes tokios organizacijos kaip LGBT plius ar minus, ar ten Q, ar vėl kokių raidžių… kaip ir organizacija SLPB.
PIRMININKAS. Nesupratau, ką jūsų paminėta organizacija turi bendro su pateiktu Seimo nutarimo projektu? Tai organizacijai tikrai nesuteikta teisė deleguoti komisijos narius, tai tiek galiu pasakyti. Ir paskutinis – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Ar laikinai einantį Seimo Pirmininko pareigas ir kitus valdančiuosius tenkina tokia situacija Lietuvoje, kai vienas žmogus ateina į Seimo salę, ateina į Seimo balsavimą, uždarą ir slaptą, ir šeria Seimo narius „b“ ir panašiais žodžiais, ir visaip necenzūriškai tyčiojasi? Ir galiausiai šito rezultatas (nors policija yra atlikusi detalų tyrimą) – gauna 25 eurų baudą, nes tokie yra politiniai tam tikri parėdymai, kaip visi suprantame ir kaip supranta tie patys policijos pareigūnai, su kuriais teko bendrauti.
Dabar turime kitą pavyzdį: prieš pusantrų metų, ar prieš kiek, įvykusį įvykį ir dabar Seimo narys jau yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tai kelių lygmenų – dvigubi, trigubi – čia standartai yra? Tarkime, prieš mane galima naudoti jėgos veiksmus, smaugti ir mušti kabinete, o pedofilija kaltinamą K. Bartoševičių įspėja Čilėje, kad jisai kur nors pabėgtų nuo savo atsakomybės, ir jis, ir visas pedofilų tinklas galėtų savo duomenis išsitrinti. Tai kelių lygmenų čia standartai yra mūsų valstybėje? Ar jus tas tenkina? Ar tai yra tikrai teisinė valstybė, jeigu mes taip elgiamės, nepriklausomai nuo mūsų pažiūrų? Pažiūros turi būti atstovaujamos sąžiningai. Elgtis ir kalbėtis su vienais, kitais irgi reikia gražiai ir tvarkingai, bet taip, kaip dabar, tai aš nežinau, tai yra jau visiškas nuopuolis.
PIRMININKAS. Tai jeigu jūs norite prisidėti prie teisinės valstybės stiprinimo, turėtumėte susilaikyti nuo dar nebaigto ikiteisminio tyrimo tam tikrų vertinimų. Net galima įžvelgti tam tikrą spaudimą tyrėjams, nurodant, kad jie neva persistengia vienoje ar kitoje byloje. To neturėtų būti teisinėje valstybėje, tai pirmiausiai pagalvokite apie save. Gerai, dabar motyvai dėl nutarimo projekto pateikimo stadijoje. Tai P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš svarstymo stadijoje užsirašiau, tai ten viską iš esmės pasakysiu, ką galvoju apie Landsbergių klano per 30 metų sukurtą valstybę.
PIRMININKAS. Niekas neužsirašė kalbėti už. Tai dabar pereiname į svarstymo stadiją.
Taip, kadangi esame balsavimo intervale, po pateikimo balsuojame.
Balsavo 72: už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. V. Valkiūnas – replika po balsavimo, kaip suprantu.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs neįsiklausėte, kad… Turėjo pagal visa tai, kad klaidingai prokurorė pateikė prašymą, nes paminėjo LGBT organizaciją, kuri neegzistuoja… Aš rodau, kokios organizacijos yra organizuotos: Lietuvos gėjų lyga, Universiteto lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių grupė, tokia LGBT Lietuvoje neegzistuoja! Kaip galima įžeisti tą, kas neegzistuoja?!
PIRMININKAS. Ką gi, visas pastabas, manau, sudaryta komisija galės vertinti. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis į tribūną kviečiamas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, dėkoju už nuolatinį persekiojimą, aršesnį nei sovietiniais laikais. Sovietmečiu sėdėjau karceriuose šešis kartus ir buvau nuteistas vieneriems metams lageriuose, kur pervažiavau dešimt Rusijos lagerių. Šiandien užvaldžius Lietuvą Landsbergių klanui, esu apkaltintas kiekvienoje kadencijoje gal po kokius du kartus. Tai tegyvuoja Landsbergių klano diktatūra.
Mes nugyvenome Lietuvą. Sovietmečiu mes turėjome garbinti ir negalėjome kritikuoti komunizmo. Ir čia sėdi didžiausi tie šulai, kurie garbino komunizmą. Dabar pasikeitusi santvarka pakeitė antpečius ir jie dabar garbina genderizmą, homoseksualizmą ir kitokius nukrypimus. Niekas manęs neprivers pasakyti, kad homoseksualūs santykiai yra normalūs, kad zoofilija yra normalu, kad pedofilija yra normalu, niekas manęs tikrai neprivers to pasakyti. Galite man ką norite daryti, tai yra seksualiniai nukrypimai. Dievas sukūrė vyrą ir moterį.
Dar noriu pasakyti. Man labai keista. Mane pakvietė policijos viršininkas, tardytojas, aš daviau visus parodymus, palikau net raštus ir pasakiau, kai popiežius Jonas Paulius II… ne Jonas Paulius II, dabartinis popiežius Pranciškus lankėsi Airijoje, į jį kreipėsi tėvai ir motinos: ką man daryti, jeigu mano vaikas homoseksualus? Kreipkis į psichiatrą – popiežiaus patarimas motinoms. Jūs jaunimą vedate šunkeliais, užuot sakę, padėję, patarę, kaip jam tapti normaliu žmogumi, jūs jį toliau murkdote ir sakote, kad šitas iškrypimas yra normalu.
Kitas dalykas. Gerbiamieji, aš apie prokuratūros dvigubus ar net trigubus standartus. Štai pažiūrėkite. Buvęs Seimo Pirmininkas A. Valinskas pats siūlo lenkus šaudyti po vieną, pradedant nuo W. Tomaszewskio. Kreipėsi į prokuratūrą. Koks atsakymas? Viskas gerai, jokios bausmės nėra, nes yra sistemos, klano dalis. A. Valinskas, kad galėtų kalbėti ką nori, net savo sūnų paaukojo konservatoriams ir padarė jį Seimo nariu, kad jis galėtų kalbėti ką nori iš Seimo tribūnos. O tėvas dabar laisvas ir gali kalbėti ką nori, nes paaukojo savo sūnų.
Štai, vienu žodžiu, čia sėdi M. Maldeikis. A. Maldeikienė buvo arši komunizmo ideologijos tokia propaguotoja. Šitas, vienu žodžiu, išvadino mane, kreipėsi, kad aš su Dobilu gyvenu, kad yra mano partneris, kad yra mano patarėjas. Melagis tu esi. Deja, Etikos komisija vienbalsiai išteisino. (Balsas salėje) Palauk, tu nenurodei savo feisbuke R. Žemaitaičio pasisakymų nuorodos.
Kitas dalykas. Mes su R. Žemaitaičiu seniai susitaikėme ir atsiprašėme, o tu kada atsiprašysi? Tu buvęs socdemas ar tu konservatorius? Pasakyk, kas tu esi? Eik iš tos tribūnos. Ar tu žinai, kokios tu orientacijos? Vyras ar moteris? Pasakyk čia iš tribūnos, kas tu toks esi?
Antras dalykas. Jūs pažiūrėkite, kaip yra. Praeita kadencija. Asfaltuotas kelias link premjero, vagies premjero S. Skvernelio kelias. Piketuoja prie namų, kreipiasi į prokuratūrą. Kokie atsakymai? Nusikaltimo sudėties nėra. Gerbiamieji, kur mes gyvename? Jau tauta mato šiuos dvigubus standartus. Paimkime, kaip išvadino A. Armonaitė Seimo narį A. Šimą, vienu žodžiu, ŠG, net negaliu ištarti iš Seimo tribūnos tokių žodžių. Koks sprendimas? Viskas gerai, gali vadinti. Siautėjo šitas O. Šurajevas po Seimą, pakviestas A. Armonaitės, žemino, niekino, trypė, necenzūriniais žodžiais vadino. Kreipiausi į policiją, į prokuratūrą, koks atsakymas? 15 eurų bauda.
Mielieji, ką jūs šnekate, kur mes gyvename, kokioje valstybėje mes gyvename? (Balsai salėje) Aš noriu pasakyti. Pabaigsiu paskutiniu sakiniu, monsinjoro A. Svarinsko žodžiais (sakydavo): „Jeigu mane sovietmečiu persekioja sovietinė sistema, tarnauju Dievui, o jei…“
PIRMININKAS. Laikas jau. E. Gentvilas toliau pasisakys, bet prieš tai suteiksime žodį M. Maldeikiui, nes čia jau atrodė, kad jo imuniteto klausimą svarstome.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Aš tiesiog sureaguosiu ir palinkėsiu Petrui ramybės, jam tikrai trūksta Dobilo, tai aišku. Aš atkreipiu vieną tokį dėmesį. Jūs kaip visada dabar pasisakėte, jūs niekada nepaminėjote biseksualų. Tai man daug pasako apie jus. Ačiū jums už dėmesį. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Prašau, kolega Eugenijau, jūsų pasisakymas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Čia prieš mane iš tribūnos kalbėjo žmogus labai plonu ir cypiančiu balsu. Pasistengsiu kompensuoti tą tembrą ir jūsų švelnias ausis pamaloninti sodresniu balsu negu cypiančiu. Šiaip man patinka nestandartiški žmonės, man patinka nestandartiškas žmonių elgesys, bet Petras tampa lengvai prognozuojamu, standartiškai besielgiančiu asmeniu, kurio elgseną gali nuspėti, tai yra žeminti kitus, tai yra šaipytis iš kitų ir panašiai. Ne kartą tą matėme, girdėjome prieš penketą minučių iš tribūnos panašius dalykus, kurie paverčiami asmeniškumais, o kartais nukreipiami ir į žmonių grupę.
Šios istorijos pradžioje išgirdau ir tokių kaltinimų, kad tai valdančiųjų bandymas susidoroti su aktyviu opozicijos žmogumi. Gerbiamieji, turėkite sąžinės ir nekiškite čia valdančiųjų nuostatų, nes Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą ir ji turi teisę spręsti, o mes turime teisę balsuoti vienaip ar kitaip pagal savo įsitikinimus. Juos Petras išdėstė, tai bandysiu ir aš išdėstyti. Kaltinimai darant įtaką teisėsaugai. Gerbiamas Puidokai, tikrai ne mes liepėme tamstos kelnes plėšyti ir ne mes liepiame P. Gražulį traukti galimai būsimu įtariamuoju šioje baudžiamojoje byloje.
Mano įsitikinimas ir aš kiekvieną kartą, kai yra sprendžiama dėl Seimo nario imuniteto atėmimo, sakau, kad nevalia Seimo nariui dangstytis savo mandatu, turimu imunitetu siekiant išvengti galimos teisinės atsakomybės. Priminsiu šioje salėje vykusį dalyką. Tokių daugiau, matyt, yra buvę. Vienas mano labai gerbiamas kolega G. Steponavičius yra pasakęs: aš atsisakau Seimą velti į šią procedūrą, aš pats atsisakau savo imuniteto ir atsiduodu į teisėsaugos rankas. Seimas neturi tapti priedangos organizacija, kuri gali leisti ar neleisti. Gražu būtų, kad Seimo narys kiekvienu atveju pasakytų: esu linkęs atsiduoti teisėsaugai ir įrodyti savo teisingumą per teisinį procesą, o ne prisidengdamas turimu Seimo nario mandatu. Taigi mano įsitikinimas, kad mes turime leisti teisėsaugai atlikti savo darbą taip, kaip teisėsauga mato esant reikalą, mes neturime tapti ta organizacija, kuri uždraus teisėsaugai vykdyti Baudžiamojo proceso kodekse numatytus savo veiksmus.
Žmogiškai aš norėčiau pasakyti, gerbiamas kolega Petrai, nėra gražu tyčiotis iš kitokių žmonių. Dar daugiau – tai ne tik negražu, tai peržengia Baudžiamojo kodekso ribas ir tamsta tai žinote. Pabandyk, Petrai, įsivaizduoti, jeigu aš tyčiočiausi, pavyzdžiui, iš neįgaliųjų žmonių kaip nors juos vadindamas. Aš neturiu fantazijos ir turiu tam tikrą išsiauklėjimą, ir neleisiu sau niekada tyčiotis iš kitokių žmonių. Aš esu netikintis, bet ar girdėjote kada nors mane tyčiojantis iš tikinčiųjų? Aš niekada nesityčiosiu iš tautinių mažumų, kurie nėra lietuviai. Jie yra kitokie negu aš, bet aš niekada nesityčiosiu. Gerbiamieji, tai ir mano vidinis įsitikinimas, bet kartu ir, mano manymu, teisės pradmenis žinančio žmogaus suvokimas, kad tai yra Baudžiamajame kodekse numatytas nusikaltimas. Ko kito gali tikėtis asmuo, kuris tyčiojasi iš mažumų, vadindamas jas visokiais žodžiais, kurių aš nenoriu cituoti? Tai pacituota daug kartų.
Pacituosiu popiežių Pranciškų, kurį Petras citavo. Tos citatos aš nesu matęs ir nesu tikras, ar Petras teisingai pacitavo popiežių Pranciškų. Šią frazę, kurią aš pacituosiu, turbūt skaitėte daugelis. Kalbėdamas apie gėjų, lesbiečių bendruomenę, popiežius Pranciškus pasakė: kas aš toks, kad smerkčiau juos? Siūlau balsuoti už šį nutarimą. Petrui noriu pasakyti: Petrai, visada yra vilties. Teisėsauga spręs ir nuspręs, yra tamstos kaltės ar nėra. Ne mums, politikams, spręsti, tam teisinėje valstybėje yra teisinės institucijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Replika – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Eugenijau Gentvilai, niekada nesityčioju nei iš narkomanų, nei iš alkoholikų, nei su negalia esančių žmonių, į juos žiūriu su užuojauta. Seimas tikrai ištiesė pagalbos ranką ir alkoholikams, ir narkomanams, o ypač su negalia esantiems žmonėms. Neduok Dieve būti su negalia. Todėl aš taip pat nesmerkiu ir neteisiu homoseksualių asmenų, bet sakau, kad tai yra iškrypimas, ir aš siūlau: ištieskime jiems pagalbos ranką, jų neklaidinkime ir nestumkime į didesnį homoseksualizmą arba net į kokią nors pedofiliją. Viešpatie, mano Dieve, tai yra nelaimė žmogui, turi jis keltis, padėkime jam keltis, nestumkime ir neaiškinkime, kad tai yra gėris. Jūs kiekvienas gimėte iš tėvo ir motinos, nė vienas negimėte iš vyro ir vyro ar iš motinos ir motinos, tai yra ėjimas ir prieštaravimas savo gimdytojams.
PIRMININKAS. Dabar motyvai po svarstymo. D. Kepenis – prieš.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Kolegos, nežinau, ką ten Petras sakė, prokurorė kažkodėl nuslėpė tą tekstą nuo mūsų, nepasakė, kas ten buvo pasakyta, bet ne čia turbūt svarbiausia. Jeigu mes su jumis dabar paskaičiuotume, kiek Seimo darbo paaukota, kad sunaikintume P. Gražulį, tai aš galiu pasakyti – ta suma jau siekia daugiau negu 100 tūkst. eurų. Kiek mūsų valanda kainuoja, kai čia sėdi 140 žmonių, kiek kainuoja svarstymai – jau viršijome 100 tūkst. eurų per tą laiką, kurį gaištame čia svarstydami dėl Petro. Už tą 100 tūkst. mes galėjome, duok Dieve, tiek gerų darbų padaryti, bet jų nepadarėme, nes kažkas nori susidoroti su sau nepatinkančiu oponentu, nėra kito varianto. Tam susidorojimui aš tikrai nepritariu ir būsiu prieš, visados prieš, nesvarbu, ką tas žmogus sakė. Taip negalima elgtis, yra visai kitokios struktūros. Tuo labiau kad ne kartą girdėjome, kad už sistemingą lenkų naikinimą – nieko baisaus, už politikų išvadinimą įvairiausiais seksualiniais pažeminimais – nieko baisaus, o ką pasakė Petras, net nieko nežinome, bet reikia jį sudoroti ir viskas, nes jisai čia per daug kalba.
Gerbiamieji, aš tikrai rekomenduočiau šalia šito nutarimo suskaičiuoti, kiek kainuoja Seimo darbas sunaikinti P. Gražulį, ir šitą skaičių nesunku pateikti visuomenei. Bus visiems labai įdomu sužinoti, kodėl šitiems žmonėms, kurie čia atėjo šiandien prie Seimo, mes neradome net minutės išeiti ir paklausyti jų. Jie sakė labai aiškius, suprantamus dalykus. O kai aš čia sėdžiu, man labai dažnai reikia arba vertėjo, arba psichiatro, kad paaiškintų, ką tie žmonės sugalvojo, ką jie čia daro. Taigi griežtai prieš tokį susidorojimą. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Mitalas – už projektą.
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, man atrodo, kad čia yra tas labai paprastas dalykas, kad joks Seimo narys neturėtų slėptis už savo imuniteto nuo atsakomybės prieš teisėsaugą. Man atrodo, čia yra vienas paprastas dalykas, kuris mus kaip ir įpareigotų balsuoti už.
Bet aš dar galvoju ir kitą dalyką apie mūsų politinę bendruomenę, apie tai, kad jeigu mes nuvažiuotume į kokį vizitą mokykloje kur nors Lietuvos regione ir išgirstume, kad klasėje kas nors šneka taip, kaip P. Gražulis šneka Tautos atstovybės salėje, mes identifikuotume tai kaip didelę švietimo problemą ir pultume tuoj pat ją spręsti. Jeigu viešojoje erdvėje kas nors taip plūstųsi, kaip plūstasi P. Gražulis Seimo plenarinių posėdžių salėje, mes, matyt, taip pat sakytume, kad tie žodžiai nedera su etika, su morale, su tuo, kaip mes diskutuojame, ir panašiai. Tačiau kai P. Gražulis eilinį kartą draskosi čia, Seimo salėje, tiesiog jau ne vienas, aš matau, šypsosi sau į ūsą. Kaip mes pripratome prie tokių visokių nesąmonių, ką kolega daro. Atleiskite, bet čia yra mūsų moralinė pareiga ne tik elgtis taip, kaip įpareigoja mus daryti Konstitucija, Seimo statutas, bet ir priedermė, tai yra būtinybė. Ko mes būsime verti, jeigu tiesiog žiūrėsime, tylėsime ir nieko nedarysime. Aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ką gi, motyvai išsakyti. Šitoje stadijoje yra galimybė pasisakyti po vieną. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 74: už – 74, prieš ir susilaikiusių nėra. Pritarta po svarstymo.
Pereiname prie priėmimo stadijos. Balsuosime pastraipsniui. 1 straipsnis, kuriuo tiesiog konstatuojamas komisijos sudarymas. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar pritariame 1 straipsniui.
Balsavo 74: už – 74. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis – tai komisijos sudėtis iš septynių narių. Kol kas nematau, kad likusios frakcijos būtų išreiškusios pageidavimą deleguoti savo atstovus. Balsuojame dėl 2 straipsnio.
Balsavo 73: už – 73, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 2 straipsniui pritarta.
Dabar turėsime padaryti šio nutarimo projekto svarstymo nedidelę pertrauką. Prašysiu komisijos narius susirinkti galbūt šitos pusės laisvalaikio zonoje ir išsirinkti pirmininką, taip pat pasiūlyti datą, kaip komisija įsivaizduoja, iki kada ji galėtų atlikti pavestą misiją. Kviečiu visus čia išvardintus septynis komisijos narius rinktis ir padaryti atitinkamus sprendimus.
O žodis V. Pranckiečiui.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, informuoju, kad pas mus svečiuose yra Sakartvelo delegacija, kurioje yra du prancūzai, ir prancūzas jai vadovauja. Sveikiname visus atvykus į Lietuvos Respublikos Seimą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikiname delegaciją.
15.43 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl švietimo darbuotojų darbo užmokesčio, derybų dėl mokytojų streikų užbaigimo ir atlyginimo streikuotojams užtikrinimo“ projektas Nr. XIVP-3118 (svarstymo tęsinys)
Dabar, kol yra ši nedidelė pauzė dėl nutarimo projekto, mes galime grįžti prie rezoliucijos dėl švietimo, kadangi ten liko trys Seimo nariai, kurie dar yra užsirašę diskutuoti. Bet, matau, dėl vedimo tvarkos A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Dėl rezoliucijos norėčiau paprašyti pertraukos iki kito posėdžio. Ilga diena, manau, antradienį geriau bus svarstyti.
PIRMININKAS. Prašoma pertraukos dėl rezoliucijos iki kito posėdžio. Balsuojame, ar pritariame tokiam pertraukos prašymui.
Balsavo 100: už – 57, prieš – 42, susilaikė 1. Skelbiama pertrauka iki kito posėdžio, iki spalio 31 dienos.
Dėl vedimo tvarkos R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, ar paskelbta pertrauka, ar nepaskelbta, vis tiek kalbėčiau tą patį, nes paimta pertrauka neprasidėjus svarstymui iš tribūnos ir nebuvo nė vieno Seimo nario pasisakymo. Sustabdyta buvo kartu su pertrauka visa užsirašymo procedūra. Tai aš antradienį vėl stovėsiu prie mikrofono, bet galbūt ir taip Sekretoriatas nuspręs leisti užsirašyti, juo labiau kad atidėjome platesnei diskusijai, kad sudalyvautų svarstymo stadijoje daugiau Seimo narių. Tai mano buvo toks prašymas.
PIRMININKAS. Prašymas tada ir bus svarstomas, kai tas klausimas bus 31 dienos darbotvarkėje. Jūs turite teisę prašyti balsuoti dėl papildomo užsirašymo ir Seimas apsispręs.
Matau, kad komisija dar tariasi, dar mums nepasakė savo sprendimo, tai mes toliau pagal darbotvarkę galime nagrinėti kitus klausimus.
15.46 val.
Rinkimų kodekso 51 ir 52 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3044(2) (svarstymas)
Tai yra darbotvarkėje įrašytas numeriu 2-3 klausimas – Rinkimų kodekso 51 ir 52 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3044(2). Svarstymo stadija. Pranešėja – I. Haase, ji pateiks Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. A. Vyšniauskas pateiks, patiksliname.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Matyt, reikia pastraipsniui eiti, čia yra pasiūlymas.
PIRMININKAS. Ne, čia yra svarstymo stadija.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tai tiesiog bendrą, ar ne?
PIRMININKAS. Bendra išvada.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Balsavimo rezultatai: 9 – už, prieš – 0, susilaikė 0. Suredaguotas dokumentas, pastabų neturėjome.
PIRMININKAS. Dėkui. Niekas neužsirašė diskutuoti nei dėl motyvų. Pasiūlymų nėra, kaip suprantu. Todėl balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiam projektui?
Balsavo 114: už – 113, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo projektui pritarta.
15.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas Nr. XIVP-3244 (priėmimo tęsinys)
Dabar galime grįžti prie nutarimo projekto dėl P. Gražulio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. 3 straipsnis. Komisija apsisprendė ir siūlo komisijos pirmininke paskirti D. Asanavičiūtę. Balsuosime už 3 straipsnį su konkrečia minėta pavarde.
Balsavo 74: už – 74, prieš, susilaikiusių nėra. 3 straipsniui pritarta.
Replika po balsavimo ar dėl vedimo tvarkos – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, labai trumpai ir atsiprašau kolegų, bet norėjau pasveikinti Lazdijų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos tarybos narius, jie pirmą kartą atvyko į mūsų parlamentą. Tai prašau pasveikinti. Sveikinu visus. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ką gi, sveikiname moksleivius. (Šūksniai salėje)
Tai liko 4 straipsnis. Komisija siūlo, kad tyrimą galėtų atlikti iki lapkričio 7 dienos. Siūlau balsuoti už 4 straipsnį, kur būtų įrašyta lapkričio 7 diena kaip komisijos darbo pabaigos data. Balsavo 73: už – 72, prieš – 1, susilaikiusių nėra. 4 straipsniui pritarta. Dabar apsispręsime jau dėl viso nutarimo projekto. Pirmasis prieš užsirašė M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš noriu pasveikinti liberalkonservatorius, kad jie Lietuvoje sugebėjo sukurti pačią teisingiausią ir geriausią valdymo santvarką, suformuoti pačią geriausią ir teisingiausią Vyriausybę, turėti geriausiai dirbantį Seimą, kuris išklauso Lietuvos piliečių nuomonę ir juos nuolat girdi, jie sugebėjo suformuoti lygių ir lygesnių visuomenę, kur visi lygesni žino, kokios jų yra teisės ir pareigos, o visi lygūs žino, kokios jų pareigos. Jūs esate tikrai šaunuoliai. Tokioje valstybėje kiekvienas žmogus jaučiasi saugus, socialiai apsaugotas ir aprūpintas ir mūsų teisinė sistema tikrai lenkia bet kurios kitos demokratinės, pažangios šalies teisinę sistemą. Tokioje valstybėje žmonės žino, kodėl valdžia turi gauti savo atlyginimus – nes ji tikrai tarnauja žmonėms. Tai tikrai dėkoju jums, kad jūs taip gerai tarnaujate žmonėms ir kad mes gyvename tokioje Lietuvoje, kokią sukūrėte jūs, bet ne tokioje, kokia turėtų būti pagal mūsų šalies Konstituciją.
PIRMININKAS. A. Navickas – už nutarimo projektą.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš suprantu, kad prieš mane kalbėjęs žmogus perskaitė iš Sirijaus siųstą žinutę. Gerai. O šiaip tai keli dalykai.
Pirmas dalykas, mes sprendžiame paprastą klausimą, ar Seimo nariai yra lygesni už kitus, ar ne, ar prisidengs Seimo narys imunitetu, ar ne. Šiuo atveju mes nebandome sakyti, kokia nusikaltimo sudėtis, ar buvo nusikaltimas. Man labai keista girdėti tokį teisinį nihilizmą ir tą tokį nepasitikėjimą prokuratūra būtent iš tos pusės, kuri labai mielai kviečiasi prokurorus, bendrauja, gina prokuratūrą ir sako, kad mes, valdantieji, esame nepakankamai jautrūs prokurorams.
Kitas dalykas, tikrai sutinku su D. Kepeniu, ką jis kalbėjo apie kainą. Man atrodo, kad kai kartais sakoma, kad nieko, išrinkime kokį nors, bet kurį ekscentrišką žmogų į Seimą, na, bus linksmiau, tai iš tiesų už tokius „linksmiau“ mes paskui sumokame labai didžiulę kainą ir žmogus, kuris ne tinkamai atlieka savo pareigas Seime, o daro iš to klounadą, kainuoja labai didžiulius pinigus visai valstybei. Tikiuosi, į tai atsižvelgsime per rinkimus.
Na ir man šiek tiek gėda tiktai dėl kito dalyko. Čia sėdi mūsų Europos Žmogaus Teisių Teismo kandidatai, kuriuos mes paskui klausinėsime, dar kelsime jiems kažkokias sąlygas po viso šito teisinio nihilizmo argumentų, kurie čia pabiro. Na, truputį keistai atrodo, bet ką padarysi, toks yra Seimas.
Na ir baigdamas noriu pasakyti, kad kiekvienas žmogus yra veiksmažodis. Suprantu, būna, kad budeliai tampa aukomis, būna, kad aukos tampa budeliais. Ir gaila, kad Petras savo veiksmais iš esmės paniekino savo disidentinę veiklą, kuria jis užsiėmė sovietmečiu, bet nė vienas žmogus dar nėra pasibaigęs. Aš irgi tikrai meldžiu Petro atsivertimo ir galbūt, aš manau, Viešpats net ir jį gali atversti. Bet, tiesą pasakius, čia ne apie jo atvertimą šitas nutarimas yra, o leidimą jį patraukti teisinėn atsakomybėn. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Širinskienė kalbės, bet D. Kepenis prieš tai dėl vedimo tvarkos.
D. KEPENIS (LVŽSF). Kadangi mano pavardė paminėta, tai aš pakomentuosiu kolegos komentarą apie skaičius, apie pinigus. Ot, kolega sako, plonu balsu cypia čia labai. Tai aš norėsiu paklausyti, kokiu balsu cyps tie, kai va tie žmonės, kurie šiandien buvo prie Seimo, suskaičiuos, kur dingo 3,5 mlrd., kurie buvo ištaškyti per pandemiją, ir nėra jokios apie tai ataskaitos. Va tada mes jūsų balso paklausysime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir M. Puidokas taip pat dėl vedimo tvarkos.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Kadangi Sirijus mano, kaip suprantu, antras vardas, tai aš noriu gerbiamam A. Navickui palinkėti irgi atsivertimo, nes jisai, kaip doras katalikas, visą savo gyvenimo krikščionišką veiklą paniekino savo staiga pasikeitusiomis politinėmis pažiūromis, palaikydamas civilines sąjungas ir panašius LGBTQ politinius ir genderizmo politikos dalykus. Tai jūs tikrai, kaip sakyti, spjovėte į visą savo gyvenimo veiklą, į tuos žmones, kurie jumis tikėjo, ir dabar gyvenate visai pagal kitas vertybes.
PIRMININKAS. Ir ministrė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tiktai dėl tų žmonių iš Seirijų, kurie girdi (sveiki!) čia šitas batalijas. Gerbiamas Kepeni, gal jūs prisiminkite, ar kartais nebuvote valdžioje per pandemiją, kai tuos pinigus, kuriuos čia įvardinote, taškėte?
PIRMININKAS. Gal nebetęsime. Aš turiu teisę replikas stabdyti. (Balsai salėje) Čia galime iki begalybės vienas kitą minėti.
I. Šimonytė. Ne, atsiprašau, A. Širinskienė nekalbėjo. Prašau. Prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tame cirke dėl P. Gražulio, kurį čia nekilnojamojo turto mokesčio planuotą įvedimo dieną suplanavo pasidaryti valdantieji, tikrai planavau nedalyvauti, bet kadangi vienas kolega pradėjo kalbėti apie institucijų nepriklausomumą, tai galvojau, kad tą diskusiją iš tikrųjų vertėtų pratęsti.
Šių metų liepos mėnuo, Europos Komisijos išvados apie teisingumo padėtį Lietuvoje. Kažkodėl šneka apie tai, kad Lietuvoje kyla pavojus politizuoti Konstitucinį Teismą, nes vienas politikas buvo paskirtas teisėju. Čia mes kalbame apie institucijų nepriklausomumą. Dabar šią savaitę komitete vėlgi yra pristatomas Europos Komisijos komunikatas, kuriame, cituoju, Europos Komisija rašo, jog „didelį susirūpinimą kelia situacija prokuratūroje“. Vėl turime nepriklausomą instituciją. Lygiai tą pačią dieną komitetas informuojamas tų pačių valdančiųjų, kad prokuratūra dar nebaigė derybų dėl biudžeto. Visos institucijos baigė, kaip ir susitarta, bet prokuratūros klausimas – atlyginimų klausimas, kuris užtikrina nepriklausomumą, kaip ir teisėjų atlyginimai užtikrina nepriklausomumą, taip ir prokurorų, dar su Vyriausybe nebaigė derybų.
Aš tik priminsiu, kad A. Anušausko, kuris yra vienas iš Vyriausybės ministrų, ikiteisminis tyrimas dar tebevyksta, kaip ir P. Gražulio vyko. Čia šiuo atveju ir kyla klausimas: kaip taip atsitinka, kad mes turime pusantrų metų vykstantį ikiteisminį tyrimą, kuris ateina kaip tik į Seimą, kai mes turėjome priimti nekilnojamojo turto mokestį? Labai linkiu premjerei tikrai susirūpinti tuo tikruoju institucijų nepriklausomumu ir pagaliau išspręsti prokurorų atlyginimus jų nešantažuojant, nes toks vaizdas susidaro.
PIRMININKAS. Kaip tik premjerei proga pasisakyti dėl motyvų.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man gyvenime visą laiką labai sekasi pasisakyti po žmonių, į kurių replikas man gera proga yra atsakyti. Jums yra žinoma, kad biudžetas Seimui yra pateiktas. Biudžete, kuris yra pateiktas, biudžeto projekte, kuris yra pateiktas Seimui, prokuratūrai kitais metais numatytas 20 % didesnis darbo užmokesčio fondas.
Vyriausybė taip pat patvirtino išvadą dėl prokurorų darbo užmokesčio didėjimo ir artinimo prie teisėjų darbo užmokesčio. Sunku man čia komentuoti šitas jūsų užmačias ir visas šitas jūsų idėjas, bet vis dėlto kažkaip į jus nereferuoti aš negaliu, nes čia vienas kolega, kurio pavardės aš neminėsiu, kad jis negadintų mikrofono laiko, kalbėjo apie tai, kiek mums kainuoja visi šitie pratimai su P. Gražuliu.
Aš noriu priminti, kad praėjusioje kadencijoje mes nagrinėjome labai dažnai netgi ne kažkokius aktualius klausimus ar aktualius įtarimus, ar aktualius kaltinimus, o buvo nagrinėjami įvairūs archeologiniai dalykai. Paprastai tiems tyrimams vadovavo ta pati pirmininkė tyrėja, dėl kurios darbo dirbo ir Konstitucinis Teismas, besiaiškindamas, kiek tie tyrimai yra konstituciniai. Tikrai buvo išleista labai labai nemažai pinigų tiems dalykams. Bet, matyt, kad ne tai yra esmė, nes esmė yra, kad kiek bekainuotų tiesa, ji vis tiek turi būti nustatyta.
Šiaip išties Seimas labai daug laiko gaišta nagrinėdamas P. Gražulį, bet, tiesą sakant, šitų pinigų sutaupymas yra P. Gražulio rankose. Ačiū.
PIRMININKAS. P. Gražulis kaip tik galės pasisakyti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man atrodo, po šiandien prokurorės atėjimo, man kaltinimų pareiškimo, biudžetas prokuratūrai tikrai bus dar didesnis, nei prokuratūra prašė. Tegyvuoja sandoriai! Bet labai gerai, kad jau pamato ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kokioje teisinėje situacijoje yra Lietuva.
Dabar ponui V. Mitalui noriu atsakyti. Ponas Mitalai, neskleisk mitų. Niekada gyvenime nevartojau necenzūrinių žodžių, net privačiame gyvenime. Niekada. Pažiūrėk, kaip tavo ministrė A. Armonaitė vadina kitus Seimo narius, – ŠG. Aš net čia neišdrįstu tų žodžių pasakyti. Jeigu jūs manote, kad konservatorius ar liberalas yra necenzūrinis žodis, prisipažinsiu, tikrai juos vartoju dažnai, nes, mano įsitikinimu, šios dvi partijos yra nelaimė Lietuvai. Gal tai yra baisiau negu necenzūrinis žodis. Jūsų darbai tai liudija.
Gerbiamieji, ačiū jums už nuolatinį persekiojimą. Taip pat dėkoju ponui E. Gentvilui, kad jis prisideda prie šitų persekiojimų. Aš tik linkiu, kad greičiau keistųsi valdžia, norėčiau būti dar gyvas ir pamatyti, kaip jūs kailiukus išmainysite.
PIRMININKAS. V. Semeška – už nutarimo projektą.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Čia daug yra paprasčiau, negu bandoma parodyti. Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo narius. Aiškiai jos rašte išdėstyta: ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis padarė nusikalstamą veiką, tai yra galimai viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos. Mums, Seimo nariams, pripažįstant, kad Generalinė prokuratūra veikia teisėtai, yra nepriklausoma institucija, kuria mes pasitikime, turėtume pasitikėti, tiesiog kito pasirinkimo nėra, leisti visiškai ištirti ir spręsti, ar atiduoti bylą į teismą. O teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, jie ir priims sprendimus. Todėl net nedvejokime, balsuokime už, nes Seimo narys galimai niekina ir tyčiojasi iš žmonių grupės dėl seksualinės orientacijos XXI amžiuje, taip pat stebint gimnazistams iš Seirijų, kyla didelis klausimas, ar jam vieta tarp tautos išrinktųjų? Ačiū.
PIRMININKAS. D. Kepenis – prieš.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Aš dar kartą noriu pakartoti. Taip ir neišgirdome, ką ten Petras tokio baisaus pasakė, kažkodėl prokurorė išsigandusi net nepakartojo tų žodžių, matyt, labai jau buvo baisūs.
Kitas dalykas. Čia apie pinigus. Aš oficialiai prašau Seimo tarnybų pranešti žmonėms, kiek kainuoja Seimo minutė, valanda ir kiek tų minučių mes sugaišome čia dorodami P. Gražulį.
Ir trečia dalis. Jau viena kolegė paklausė, ką aš veikiau iki Seimo ir kodėl aš kitaip mąsčiau. Iki Seimo aš mąstydavau taip: arba ten sėdi tie žmonės, kuriems kažkas su galva negerai, arba nusikaltėliai. Trečio varianto neaiškinsiu. Žiūrėkite, aš dabar kalbu apie sveikatos sistemą. Šitą sistemą valdo tokie žmonės, kurie absoliučiai neturi laiko apie tai kalbėti, sujaukia terminus. Dabar visi kuria sveikatos centrą. Atsidarykite Nacionalinę sveikatos koncepciją, priimtą V. Landsbergio valdymo laikais, ir paskaitykite, ką reiškia sveikatos centras toje koncepcijoje ir ką mes dabar kuriame. Pamatysite, koks čia yra košmaras su mūsų galvomis. Parašome viena, darome kita, pavadinimus keičiame, todėl ir turime tokią Lietuvą. Aš neabejoju, kai tie žmonės, kurie jau dabar pradėjo skaičiuoti mūsų čia visų ir Lietuvos pinigus, jie tikrai juos suskaičiuos, tada tikrai mūsų balseliai bus gerokai kitokie negu šiandien Petro. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Paskutinė dėl motyvų kalba A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš manau, kad prokuratūros pastangos ir žingsniai, kurių ji ėmėsi tirdama šitą neapykantos kalbą, yra istoriniai. Įsivaizduokite tokią situaciją prieš kokius 10–15 metų Lietuvos parlamente. Juk tokių situacijų yra buvę, ir ne viena. Daug kamerų, daug dėmesio, kas nors pakikena, kas nors pasijuokia, parodo per žinias, ir nieko, ir nieko, šimtai ir tūkstančiai žmonių tiesiog yra įžeidinėjami. Dabar pradėtas ikiteisminis tyrimas yra įrodymas, kad niekas, net ir Seimo narys, negali tyčiotis iš žmonių jokiu pagrindu, nesvarbu, ar tautos, rasės, etniniais, religiniais pagrindais, kitokiais pagrindais, šiuo atveju – LGBT žmonių grupės. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog kai kurių sprendimų Seime gal mums vis dar nepavyko priimti, bet Lietuva jau yra kitokia. Tai jau nėra normalu ir tai reiškia, kad mes jau esame čia, kai žmonės gali būti savimi, gali jaustis orūs ir niekas, net iš aukščiausių valstybės tribūnų, neturi teisės jų įžeidinėti.
Man tai yra pergalė, aš linkiu sklandaus sprendimo, linkiu, kad šiandien mes panaikintume tą neliečiamybę. Deja, Seimo narys pats to neatsisako, nepadeda procesui, būna. Padarysime tai dabar šiuo balsavimu, tikiuosi, kad ir kiti pokyčiai, kurie liečia žmogaus teisių klausimus čia, Lietuvos Respublikos Seime, netrukus įvyks. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar balsuosime, po to replikos po balsavimo. Balsuojame, ar priimti Seimo nutarimo „Dėl Seimo tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 75: už – 75, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo, P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ponia Armonaite, ministre, ar ne jūsų iškviestas ponas O. Šurajevas tyčiojosi, lakstė po Seimą ir įžeidinėjo Seimo narius? Jums galima? Ar jis neatsiprašė? Antras dalykas, ar ne jūs Seimo narį A. Šimą išvadinote ŠG? Ar atsiprašėte? Niekada iš manęs tokių žodžių jūs negirdėjote. Bet jūs – liberalai, jums galima, jūs esate valdžioje, jums viskas leidžiama.
Ir dar E. Gentvilui noriu pasakyti: aš labai būčiau norėjęs, kad nebūtų išsigandęs ir Čilėje nebūtų paslėptas K. Bartoševičius, bet čia būtų atsistojęs ir atsakinėjęs Seimo nariams į klausimus dėl pedofilijos skandalo. Bet jį pridengė prokuratūra, jam net kratos nepadarė, mobiliojo telefono nepaėmė, jį dangstė. Dangstė, kad jis paslėptų įkalčius. Ir jūs tuo patenkinti, ir jūs nematote dvejopų standartų? Gerbiamas Gentvilai, nematote jų? Ar ne gėda jums už tokią Lietuvą? Tegyvuoja – kas? – konservatorių diktatūra! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dabar T. V. Raskevičius, replika po balsavimo.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju, kolegos. Sužinojęs, kad šiandien bus svarstomas šis klausimas Seime, kažkaip buvau sau pažadėjęs, kad būsiu kuo tylesnis jo metu, nes gali būti dėl mano paties priklausymo šitai socialinei grupei, kad galiu būti suinteresuotas vienokia arba kitokia šio klausimo baigtimi. Bet, man atrodo, šiandien mūsų posėdį stebėjo ne tik tie žmonės, kurie buvo susirinkę prie Seimo, bet tikriausiai stebėjo per nuotolį ir LGBT žmonės, tėvai, kurie turi LGBT vaikų, o galbūt ir kiti Lietuvos gyventojai, kurie turi savo aplinkoje LGBT žmonių. Aš manau, kad jiems galėjo, klausantis šios pamazgų upės, plūstančios iš kai kurių Seimo narių lūpų, susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje yra tamsu. Tai aš labai noriu pasakyti, kad jūs esate labai gražūs ir vertingi ir kad Lietuva yra šviesesnė negu šiandien Seimas. Taip pat noriu pasakyti, kad Seime yra labai daug progresyvių, išmintingų ir atlaidžių žmonių, kurie padarys viską, kad jūs šioje valstybėje galėtumėte gyventi oriai. Ačiū.
PIRMININKAS. D. Kepenis, toliau replika.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Kai P. Gražulis stovėjo prieš KGB agentus prie A. Mickevičiaus paminklo, kai daugybės šių jaunuolių dar arba nebuvo visai arba jie vaikštinėjo trumpomis kelnikėmis, tai niekas tų laikų neprisimena, jų dar nebuvo. Kai Petrą vėl išrinks į Seimą kitoje kadencijoje, jų vėl nebus, bet Lietuva tikrai liks tokia, kokia turėtų būti – tvirta, sveika ir graži šalis. Tie žmonės, kurie už tą Lietuvą, jie ir bus pagarboje. Petras jums gali padėkoti už tai, kad jūs jį padarėte šventuoju. Ačiū.
PIRMININKAS. E. Gentvilas, replika.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl K. Bartoševičiaus nekomentuosiu, jis priėmė sprendimą atsistatydinti. Prisiėmė atsakomybę. Šiaip noriu reaguoti tik į vieną frazę. Šneka, šneka apie E. Gentvilą ir pasako: tegyvuoja konservatorių diktatūra. Konservatoriai, supratote, kas jums vadovauja? (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Taip, čia linksmesnės replikos. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš vis dėlto žaviuosi kolegų liberalkonservatorių – reikėtų plačiau valdančiuosius vadinti – principingumu, kai mes matome situaciją, kad pavadinti R. Žemaitaitį pedofilu arba pasiūlyti pačiulpti kainuoja 25 eurus. Jeigu pasako kitos pusės žmogus kažką tikrai ne taip baisiai, kaip buvo pasakyta mūsų visų atžvilgiu, jam iškart baudžiamoji byla. Na, principingumas tikrai yra pavydėtinas, tikrai įspūdingas principingumas. Aš linkiu jums ir toliau iki kadencijos pabaigos būti tokiems patiems principingiems ir ištikimiems savo vertybėms.
PIRMININKAS. Taip, replikos baigtos. Toliau bus nagrinėjami kiti klausimai ir pirmininkavimą tęs mano kolega J. Jarutis.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Sveiki, kolegos. Tikiuosi, išsikrovėme ir toliau spėriau eisime per darbotvarkės klausimus.
16.11 val.
Rinkimų kodekso 57 ir 61 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2757(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Rinkimų kodekso 57 ir 61 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2757(2). Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pristatys gerbiamas A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui: už – 9, prieš – 0, susilaikė 0.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Tai dar mes esame… Motyvų už taip pat nėra. Dar yra balsavimo langas, galime balsuoti dėl šito. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo Rinkimų kodekso 57 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.
Balsavo 108: už – 100, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta. Gerbiami kolegos, noriu atsiklausti. Iš principo baigėsi balsavimo langas, kuris buvo visą tą laikotarpį, bet toliau eina dauguma priėmimų, tai gal galime pratęsti balsavimo langą, sakykime, valandai, kol bus atlikti visi priėmimai, ir tada… Ar iki galo važiuojame? (Balsai salėje: „Iki galo.“) Valandai, gerai. Pratęsiu balsavimo langą iki 17 valandos.
16.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lyros Jakulevičienės, Gedimino Sagačio ir Editos Žiobienės kandidatūrų siūlymui į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIVP-3070(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lyros Jakulevičienės, Gedimino Sagačio ir Editos Žiobienės kandidatūrų siūlymui į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIVP-3070(2). Svarstymas ir priėmimas. Pranešėjai, komitetas… Europos reikalų komitetas. Prašau, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pristatys komiteto nuomonę.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Klausimas svarstytas spalio 18 dienos Europos reikalų komiteto posėdyje ir sprendimui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašau, I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, pritarė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui „Dėl pritarimo Lyros Jakulevičienės, Gedimino Sagačio ir Editos Žiobienės kandidatūrų siūlymui į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus“. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Svarstymo stadijoje yra galimybė pasisakyti kolegoms. Ne, nėra pageidaujančių. Einame prie priėmimo. Motyvai už, prieš. Nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 108: už – 107, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Sveikiname. (Plojimai) Sėkmės.
16.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“ projektas Nr. XIVP-3119(2) (svarstymas ir priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“ projektas Nr. XIVP-3119(2). Svarstymas ir priėmimas. Taip, gerbiamas V. Juozapaitis, Kultūros komitetas. Jūs, pirmininke, pristatote? Ačiū. A. Jakavonytė, prašau. Komiteto nuomonė.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Komitetas spalio 18 dieną svarstė ir komiteto sprendimas – nutarimui pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Motyvų už nėra.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis – atleisti kadenciją baigusius Valstybinės kultūros paveldo komisijos narius R. Balzą ir A. Gučą. 1 straipsniui galime pritarti? Ačiū. Ir 2 straipsnis – skirti Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariais R. Balzą ir Ž. Rinkšelį. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 105: visi 105 – už. Priimtas. (Gongas)
16.18 val.
Kelių transporto kodekso 8, 81, 83 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2917(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Kelių transporto kodekso 8, 81, 83 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2917(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. I. Pakarklytę prašome į tribūną.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. 1 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ekonomikos komitetas spalio 17 dieną svarstė šią pastabą ir bendru sutarimu pritarė. Techninio pobūdžio pastaba.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti 2 straipsniui su Teisės departamento pastaba? Ačiū, priimta. 3 straipsnis, taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Analogiška komiteto pozicija – bendru sutarimu pritarti.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Dėl 5 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėl įsigaliojimo datos. Į 2024 m. sausio 1 d. buvo pakeista ir komitetas bendru sutarimu pritarė šiai Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ačiū, gerbiama Ieva. Dėl viso už, prieš. Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103: už – 103. Priimtas. (Gongas)
16.20 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2816(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-8 klausimų paketas. 2-8.1 klausimas – Kelių įstatymo Nr. I-891 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2816(3). A. Kupčinskas, Ekonomikos komitetas.
Priėmimas. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento. Gerbiamas Andriau! A. Kupčinskas, Ekonomikos komiteto… Yra Teisės departamento pastaba dėl 2 straipsnio. Įvardinkite komiteto, nors mes, aišku, matome, bet…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir 3 straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra. Galime dėl viso įstatymo projekto? Taip, tuoj, minutėlę. Nuomonių už, prieš nėra. Galime balsuoti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: 107 – už, 1 balsavo prieš, 1 susilaikė. Priimta. (Gongas)
16.21 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 34, 35, 36, 42, 43, 46, 54, 59, 60, 96 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2817(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8.2 klausimas (dabar lydimieji) – Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 34 ir daugelio kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2817(3).
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra. Pritariame bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 3 straipsnio yra. Dėl 4, 5, 6, 7, 8 straipsnių pasiūlymų… Minutėlę! Iki 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti tiems išvardintiems? Ačiū. Ir 8 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Komitetas. Taip, Andriau, A. Kupčinskas dėl 8 straipsnio. Čia yra pritarti iš dalies, tai gal argumentus…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, pritarti iš dalies. Siūlytina nuosekliai vartoti vienodą terminą ir nepritarti žodžio „tinkamumo“ pakeitimui į žodį „panaudojimo“, nes įstatymo 8 straipsnio keičiamo įstatymo punkte yra nustatyta, kad kreipiamasi dėl tinkamumo kreiptis į kompetentingą valstybės įstaigą, kuri pagal jai priskirtą valstybės veiklos sritį turi pateikti išvadą dėl valstybės, savivaldybės statinio tinkamumo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu tokiai komiteto išvadai? Taip, ačiū, pritarta. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 10, 11, 12, 13 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti šitiems išvardintiems straipsniams? Ačiū. Dėl 14 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonių už, prieš nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: 107 – už, prieš – 1, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
16.24 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2818(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8.3 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2818(3). Taip pat pasiūlymų nėra. 1 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui pritarta. Dėl viso įstatymo projekto už nuomonių norinčių išsakyti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 106: už – 104, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.24 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2819(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8.4 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2819(3). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Kalbėti už ir prieš nėra norinčių. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 107: už – 105, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas) Ačiū.
16.25 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2820(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8.5 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2820(3). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritarta. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto, nes niekas nepageidauja išsakyti nuomonių.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 109, prieš – 1, niekas nesusilaikė. Įstatymas priimtas. (Gongas) Ačiū.
16.26 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2821(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8.6 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2821(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 109, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas) Ačiū.
16.27 val.
Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3002(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribų keitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3002(2). Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti. Dėl 3 straipsnio irgi nėra pasiūlymų. Dėl viso įstatymo projekto pasisakančių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 110: už – 107, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas) Ačiū.
16.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. XI-2226 „Dėl Lietuvos švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2888(2) (priėmimas)
Dabar keliaujame prie rezervinių įstatymų, nes irgi yra priėmimo stadija. Rezervinis 1 klausimas. E. Jovaišą norėtume pakviesti į tribūną. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? (Balsai salėje) Yra, atsiprašau. (Balsai salėje) Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Yra Teisės departamento pastabų. Komitetas visoms pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Visoms Teisės departamento pastaboms. 1 straipsniui su visomis Teisės departamento pastabomis pritariame. Dėl 2 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Jeigu gerai supratau, taip pat yra pritarta. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 110, visi už. Priimtas. (Gongas) Ačiū.
16.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3235 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3235. Prašom gerbiamą Jurgį į tribūną. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš atsiprašau Seimo narių, kad trukdau dėl tokių smulkių nutarimo projektų, bet Statutas reikalauja komitetų pirmininkų pavaduotojus tvirtinti Seimo nutarimais. Šiuo atveju yra gautas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos teikimas Teisės ir teisėtvarkos komitete A. Anušausko pavaduotoju skirti B. Matelį vietoj L. Pociūnienės. Tai tik toks tas nutarimo turinys.
PIRMININKAS. Aišku. Kolegos, klausimų pateikimo metu nėra? Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Svarstymas. Diskutuoti norinčių nėra.
Priėmimas. 1 straipsnis. Pakeisti ir išdėstyti taip… Tai gal aš nevardinsiu, matote, kas yra išbraukta. Balsuojame už nutarimo projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 114: už – 111, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, aš pratęsiau balsavimo langą iki 17 valandos. Tai dar kartą klausiu, ar tęsiame pateikimus ir iškart balsuojame, niekur neišsivaikštome? Galime? Gerai. Dirbame toliau.
16.32 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 6 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3122, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3123 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 6 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3122. Prašau, prezidentūros atstovė I. Segalovičienė. Taip, matau. Dėl vedimo tvarkos, prašau, L. Girskienė. Palaukite minutėlę, neįjungiau dar.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Taip, frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Balsuojame dėl prašymo. Gal bendru sutarimu galime sutarti? Bendru. Pritariame bendru sutarimu. Pertrauka iki kito posėdžio. Atsiprašome, kad teko palaukti. Klausimas atidėtas.
Kitas darbotvarkės 2-11.2 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-3123. Gal čia kartu susiję? Lydimasis, tai manykime, kad abu klausimai yra atidėti iki kito posėdžio.
16.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo apie asmenis ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į rinkimų procesus 2019 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos metu, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-3116 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo apie asmenis ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos <…>“ (ir taip toliau) projektas Nr. XIVP-3116. Svarstymas. V. Bakas. Dabar diskutuosime. M. Puidokas. Ruošiasi V. Bakas. M. Puidokas nori dalyvauti diskusijoje? Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Iš tiesų, nuo rinkimų praėjo ilgas laikotarpis – 4–5 metai – ir dabar staiga nutariama kurti tokio pobūdžio komisiją. Tai tikrai tokie dalykai kelia pagrįstų abejonių, kam tai yra reikalinga ir kodėl praėjus tiek daug laiko? Yra tam tikrų analogijų su daug kitų panašių procesų, kai, praėjus pusantrų, dvejiems metams, staiga atsimename, kad kažką reikia daryti, kad prispaustume politinius priešininkus ir oponentus. Tai aš kviečiu Seimo narius, kolegas, būti atsakingus ir tiesiog nedalyvauti tokiuose procesuose, ir nepalaikyti tokių procesų dėl to, kad jie yra tikrai ir neteisingi, ir žalingi mums, kaip valstybei, kaip demokratinei valstybei, nes tokios raganų medžioklės praėjus daugeliui metų, darant spaudimą Prezidentui, tikrai neturėtų būti. O akivaizdu, kad taip yra. Taip yra daroma, nes siekiama padaryti viską, kad iš prezidentūros pusės būtų tyla atžvilgiu visų tų veiksmų, kuriuos daro ši teisingiausia, geriausia ir principingiausia valdančioji dauguma. Aš manau, kad tai nėra tos kovinės priemonės, kurių turėtų imtis ši principinga, teisinga ir nuostabi valdančioji dauguma. Opozicijai linkiu būti vieningai ir taip pat nepalaikyti šių dalykų. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kalba V. Bakas. Prašau, gerbiamas Vytautai.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šioje diskusijoje norėčiau grįžti prie klausimo esmės ir tame kuriamų naratyvų rūke visgi priminti mums, kodėl apskritai šitas tyrimas yra reikalingas. Iš tiesų šis tyrimas apaugo gandais ir naratyvais. Kalbama, kad tyrimas nukreiptas prieš Prezidentą, su Prezidentu siekiama susidoroti. Kitas naratyvas – visi klausimai, susiję su pranešėju, yra atsakyti. Taip pat kalbama, kad tyrimas naudingas vienai partijai ir taip toliau.
Bet aš vis dėlto norėčiau grąžinti prie šio pasiūlymo atlikti tyrimą esmės. O jo esmė yra klausimai, kurie turėtų būti svarbūs mums visiems. Man, tiesą sakant, klausantis ką tik buvusio prelegento gėda dėl tokios opozicijos, tiksliau, jos atstovų, kurie, matydami grėsmę pačiai opozicijai, rinkimų sistemai, ragina opoziciją pasitraukti ir nebalsuoti, nedalyvauti balsavime.
Gerbiami kolegos, ar gali būti demokratiški, laisvi ir sąžiningi rinkimai, kai jų metu specialiosios tarnybos įtraukiamos į politinius procesus tam, kad rinktų informaciją apie politinius oponentus? Ar gali būti rinkimai, kuriuose yra daromas poveikis manipuliuojant ta informacija, ją perduodant vienam ar kitam rinkimų proceso dalyviui? Ar gali būti sąžiningi ir teisingi rinkimai, kai vieno kandidato biudžetas skyrėsi šimtais tūkstančių eurų nuo kitų kandidatų biudžetų, o kandidatai negali to paaiškinti? Ar gali būti saugu valstybėje, kai jos pareigūnai, mus, Seimą, įspėję apie pavojingus valstybei procesus, yra sunaikinami, sunaikinama jų karjera, pasiekimai, jie išmetami iš darbo? Po galais, kas turi stoti į tą demokratijos, į tą žmogaus teisių pusę, jeigu ne Seimas, ypač jeigu ne opozicija? Tai yra opozicijos galvos skausmas vis dėlto reaguoti į tokius šiurkščius pažeidimus ar aktus, kuriais yra deformuojama mūsų demokratija.
Aš tik noriu priminti vieną iš 2022 metų Europos Vadovų Tarybos dokumento citatų – „Rinkimų teisės ir demokratinis dalyvavimas“. Ten yra pabrėžiama, kad demokratijos apsauga reiškia rinkimų procesų apsaugą, visų pirma užtikrinant, kad rinkimai būtų atviri ir laisvi. Tai būtent kiekvienos valstybės, Europos Sąjungos valstybės, Seimas ir yra ta vieta, kuri turėtų reaguoti į tokius pažeidimus. Todėl aš priešingai – kviečiu opoziciją atlikti savo pareigą, taip pat ir poziciją, artėjant bent trejiems rinkimams, na, padaryti viską, kad rinkimuose nebūtų vietos juodajai buhalterijai. Mes mename istorijas, kada juodoji buhalterija padarė didžiulės žalos, pone Mazuroni, aktyviausias torpeduotojau šio tyrimo. Ar jums patinka mirkti juodų pinigų liūne, ar jums patinka jūsų partijos istorija? Aš manau, kad ne vieta. Mes esame gana subrendę, kad galėtume atsispirti tokiems reiškiniams. Mieli kolegos, aš tiktai noriu jūsų paprašyti, kad iš tiesų pranešėjas, kuris 2019 metais kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Nacionalinio saugumo komitetą ir pateikė mums informaciją apie tai, kad galimai buvo grubūs pažeidimai ir kišimasis į rinkimų kampanijos procesus, kad tas jo pranešimas būtų atlieptas, nes priešingu atveju mes sukursime precedentą, kada…
PIRMININKAS. Laikas, kolega, pasistenkite baigti, jau 5 minutės.
V. BAKAS (DFVL). (Paskutiniai sakiniai.) Sukursime pavojingą precedentą, kada nė vienas negalės laimėti rinkimų sąžiningai ir skaidriai, deklaruodami savo rėmėjus ir taip sudarydami visuomenei galimybę atlikti kontrolę tokio politiko, jo interesų kontrolę.
PIRMININKAS. Laikas, Vytautai.
V. BAKAS (DFVL). Kviesčiau jus tikrai palaikyti šį nutarimą, nebijoti ir tokiu būdu apsaugoti mūsų politinę sistemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ir E. Gentvilas. Prašom. Vytautai, užleiskite Eugenijui vietą. (Juokas, šurmulys salėje)
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, tuo ir gražus parlamento darbas, kad būna juokingų situacijų, nors ta situacija, kuri aprašyta knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“, tikrai neatrodo juokinga ir nenuteikia labai optimistiškai kalbant apie Lietuvos demokratiją. Kolega Vytautas ką tik kalbėjo apie sąžiningų, skaidrių rinkimų poreikį, o mes matome, kad galimai galėjo būti ir ne visai skaidrių dalykų, kurie atskleisti tos knygos puslapiuose.
Noriu čia kartu reaguoti ir į M. Puidoko, mano manymu, sąmoningą, gana demagogišką pasakymą, kad nuo rinkimų jau praėjo beveik penkeri metai ir štai imame kapstytis. Gerbiamieji, daugelis dalykų tapo aiškūs šių metų vasario mėnesį, kai knygynuose pasirodė knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“. Liberalai iš pat pradžių siūlė imtis tyrimo, tačiau ilgą laiką užstrigome diskutuodami, kas darys tą tyrimą – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ar speciali parlamentinio tyrimo komisija. Vėliau gi paaiškėjo, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ankstesnėje Seimo kadencijoje yra daręs tą tyrimą ir dalis Seimo narių jau yra vienaip ar kitaip išsakę nuomonę – tie, kurie ir šios kadencijos Seime yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai. Dabar nuėjome tuo keliu, kuris man pačiam neatrodė optimalus, bet sutinku su argumentais ir tenka imtis parlamentinio tyrimo komisijos.
Dabar turinys šios komisijos. Žiūrėkite, vienas iš klausimų yra Baltarusijos trąšų verslu besiverčiantys asmenys ir jų įtaka rinkimams. Gal tai versija, gal spėjimas, tačiau neatmeskime, kad taip galėjo būti. Man atrodo, kad kai greta esanti Rusija bando daryti įtaką ir net nebeslepia tų savo bandymų daryti įtaką, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų rinkimams, negi mes esame tokie naivūs ir galvojame, kad ta pati Rusija negali bandyti daryti įtakos Lietuvoje vyksiantiems rinkimams? Mano manymu, mes turime išsiaiškinti praeities situacijas, kad galėtumėme ekstrapoliuoti į galimas ateities situacijas ir tokiu būdu apsaugoti savo rinkimų nepriklausomumą ir skaidrumą be kišimosi išorinių jėgų, kurios tikrai nėra draugiškos Lietuvai. Atsakymus turės duoti komisija, bet klausimas, kuris pateiktas komisijai, tikrai turi prasmę. Lygiai taip pat apie tai, ar gali būti, kad Valstybės saugumo departamentas vykdė užsakymus vieno ar kito kandidato prašymu. Gerbiamieji, jeigu tai faktas ir jį nustatytų komisija, tai būtų skandalingas faktas. Mano manymu, tai tirti reikia.
Trečias dalykas – pranešėjo apsauga. Šito pranešėjo likimas rodo, kad pranešėjai nėra apsaugoti. Gerbiamieji, mes esame priėmę įstatymą – Pranešėjų apsaugos įstatymą. Jeigu mes leidžiame ir be dėmesio paliekame vieno pranešėjo pateiktą informaciją, ir neapsaugome šito pranešėjo, ar mes tikimės, kad Pranešėjų apsaugos įstatymas Lietuvoje gali veikti efektyviai? Kas norės pateikti pranešimus apie galimai neteisėtą ar nusikalstamą veiklą, jeigu žinos, kad Pranešėjų apsaugos įstatymas jų nesaugo? Ir bet kurioje kitoje situacijoje žiūrėdamas į komisijai nustatytas užduotis aš matau tų tyrimų prasmę. Jeigu kas nors sako, kad penkti metai nuo rinkimų, gerbiamieji, sakau kitaip – aštuntas mėnuo nuo paaiškėjusios situacijos. Mano manymu, Seimas gana ilgai uždelsė. Nesakau, kad neleistinai ilgai, tačiau papuolame į artėjančių rinkimų startą ir patys duodame pagrindą visokioms spekuliacijoms ir insinuacijoms. Todėl bent dabar pradėkime, nes atidėliojimas dar vėliau tikrai galėtų sudaryti iliuziją, kad mes rinkimų laikotarpiu imamės tokių tyrimų, kurie gali būti traktuojami kaip kišimasis į tuos rinkimus. Esu už skaidresnę Lietuvos rinkimų ir demokratijos situaciją ir šita komisija turi tokią labai svarbią misiją – užkirsti kelią manipuliacijoms Lietuvos demokratija.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamas Eugenijau. Tikslus kaip laikrodis – lygiai 5 minutės. Daugiau pasisakyti norinčių nėra. Svarstymo stadijoje yra daug Teisės departamento techninio pobūdžio pastabų. Gal, gerbiamas Vytautai, pasakykite, kaip vertinate šitai? Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiamas pirmininke, iš tikrųjų Teisės departamentas pateikė techninių pastabų. Mes esame parengę nutarimo projekto antrą variantą atsižvelgdami į šitas pastabas, į visas yra atsižvelgta.
PIRMININKAS. Priėmimo metu bus.
V. BAKAS (DFVL). Jeigu Seimas pritartų svarstymo metu, priėmimo metu aš teikčiau antrą variantą.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Galime pritarti tokiam? Ačiū. Nuomonė už – A. Širinskienė. Nematau. Tada V. Bakas. Pats negali. Tada E. Gentvilas. Prašau. Nebenori kalbėti. Tada prieš – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Labai dėkui, gerbiami kolegos. Žinote, V. Bako toks pristatymas, matyt, yra geriausias atsakymas, kodėl nereikia balsuoti už šitą nutarimą. Jis savo pristatyme suplaka Dievo dovaną su kiaušiniene, paima įvairiausius terminus, kurie labai populiarūs, kurie labai gali tikti visuomenei, kaip juodoji buhalterija, užkardykime kelią neskaidrumui, vadinasi, didysis kovotojas už skaidrumą.
Kalbant apie esmę, tai esmė yra tokia, kad jūs man pasakykite, kada parlamente politikų komisijos kažką yra išsiaiškinusios. Šiuo atveju mes kalbame apie gana rimtus kaltinimus. Beje, jie yra ne pirmo šviežumo, jie buvo žinomi jau prieš daug metų ir įvairiausi tyrimai buvo atliekami prieš daug metų, įvairiausios tarnybos ir institucijos yra pasisakiusios prieš daug metų, davusios savo verdiktą ir savo tos situacijos vertinimą.
Staiga kažkas atsitinka Lietuvoje, kad reikia grįžti prie tų tyrimų. O kas atsitinka? Atsitinka labai paprastas dalykas – artėja Prezidento rinkimai ir prasideda politinė kampanija. Staiga konservatoriai pasitelkia savo slaptą įrankį – nuosaikųjį ir principingąjį V. Baką, kuris vėl pradeda kovoti už skaidrumą ir vėl jungia savo visą energiją, prožektorių šviesoje išeina ir pradeda, duoda oficialų startą Prezidento rinkimų kampanijai. Taip, mes tai galime palaikyti, mes galime pradėti tuos tyrimus daryti, galime pradėti politikuoti, galime iki apkaltos važiuoti, dar įvairiausių dalykų. Matau puikią konservatorių nuotaiką klausant tų argumentų. Matyt, tai tik įrodo, kad iš tiesų yra teisybė. Tačiau ar tai bus išskirtinai politinis procesas? Tai neduos nieko, neduos jokių atsakymų, kaip ir, beje, didžioji dalis komisijų, kurios dirbo Seime, niekada nėra davusios jokių atsakymų. Todėl, jeigu norime kažkokio ne menamo skaidrumo ar panašiai, tokio pobūdžio tyrimus turi daryti institucijos, kurios turi kompetencijos, turi kvalifikacijos, turi žmonių, turi resursų. Priešingu atveju politikai neištirs nieko. Dar kartelį pasakysiu. O vaizduotę, kaip vykdyti prezidentinę rinkimų kampaniją, man atrodo, galima pasitelkti, turėti jos šiek tiek daugiau ir tą rinkimų kampaniją padaryti daug spalvingesnę, daug įdomesnę ir daug patrauklesnę, nei inicijuoti panašaus pobūdžio įvairiausius tyrimus, kurie yra neaktualūs, pasenę ir nelabai kam įdomūs.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl nutarimo projekto. Svarstymo stadija. Dėl Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo.
Užsiregistravo 85, balsavo 84: už – 57, prieš – 16, susilaikė 11. Pritarta po svarstymo.
16.51 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 8, 15, 19, 191, 192 ir 193 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3019(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 8, 15, 19, 191, 192 ir 193 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3019(2). Svarstymas. Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pristatyti norėčiau pakviesti K. Adomaitį ar ką nors iš Aplinkos apsaugos komiteto. Kasparo nematau. Kas iš Aplinkos apsaugos komiteto galėtų pristatyti išvadą? Gal komiteto pirmininkė?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitete Aplinkos apsaugos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas buvo svarstytas spalio 4 dieną, jam buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pristatys gerbiamas A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3019 bei komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, jai komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Diskutuoti nėra norinčių. Kalbėti už, prieš nėra norinčių. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.53 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2, 4 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3000(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2, 4 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3000(2). Svarstymas. Kaimo reikalų komiteto išvadą pristatys V. Jukna. Prašom.
V. JUKNA (DPF). Komiteto išvada yra pritarti komiteto patobulintam Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 ir 4 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, diskutuoti nėra norinčių. Kalbėti už, prieš irgi nėra norinčių. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.54 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2812(2)VK, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 10, 11 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2813(2)VK, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 41, 52 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2814(2)VK, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2815(2)VK (svarstymas)
Dabar įstatymų paketas. Darbotvarkės 2-15.1, 2-15.2. 2-15.3, 2-15.4 klausimai. Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2812(2) ir lydimieji. Pranešėjas iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto – A. Sysas. Prašom. Gerbiamas Algirdai! (Balsai salėje) Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Gerai, tada gal Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kol Algirdas kalba telefonu. (Balsai salėje) Komiteto išvada. Prašom, gerbiamas Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo projektą, kartu su lydimaisiais. Buvo ilgos ir produktyvios diskusijos. Gauta Seimo Teisės departamento daug pastabų, į jas buvo atsižvelgta. Buvo gauta daug pastabų iš Lietuvos savivaldybių asociacijos. Po derybų mes suradome kompromisus, apie juos pasakysiu galbūt vėliau, kad ilgai čia negaiščiau tribūnoje. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė iš dalies. Komitetas siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. O būtent komitetas siūlo nukelti įsigaliojimo datą, kad įstatymas ir lydimieji įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 1 d. Taip pat keičiamos kitos datos, siejamos su šiuo įstatymu. Ir taip pat yra pasiūlymas dėl 23 straipsnio 5 ir 7 dalių, dėl 38 straipsnio 4, 5, 7 dalių. Būtent dėl mokėjimo už teikiamas paslaugas. Čia yra kompromisinis sprendimas, pasiektas su Savivaldybių asociacija.
PIRMININKAS. Jūs čia ir dėl lydimųjų?
A. SYSAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Aš noriu pasakyti, kad mes apsvarstėme ir komiteto pirmininko J. Džiugelio pasiūlymą, jis vėluoja.
PIRMININKAS. Aš tuojau įgarsinsiu.
A. SYSAS (LSDPF). Jis prašė pristatyti.
PIRMININKAS. Dabar turime pakviesti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą. Įjunkite iš vietos. Įjungsime, galime. Prašom kalbėti.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tai klausimas, kaip ir minėjote, buvo svarstytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, jam pritarta bendru sutarimu ir pasiūlyta pagrindiniam komitetui, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, jį tobulinti.
PIRMININKAS. Aišku. Grįžkite, gerbiamas Algirdai. Atsiprašau, dar M. Ošmianskienė, Neįgaliųjų teisių komitetas, išvada. Tiksliau, komisija, pasakykite išvadą iš vietos. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Monika, Paslaugų įstatymas, jūsų komisijos.
PIRMININKAS. Socialinių paslaugų įstatymas.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Neįgaliųjų teisių komisija pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dabar, gerbiamasis Algirdai, dėl 38 straipsnio yra jūsų Seimo nario J. Džiugelio pasiūlymas. Ar bus dešimt Seimo narių, kurie… Justai, pristatykite.
A. SYSAS (LSDPF). Siūlymo esmė yra įrašyti į 38 straipsnio 1 dalį ir vaikų dienos socialinę priežiūrą, kuri būtų teikiama nemokamai. Tai kilo po nevyriausybinių organizacijų kreipimosi, nes dabartiniame įstatyme tokios nuostatos nėra. Bet savivaldybėse šitie centrai veikia ir už vaikučius, kurie yra iš socialiai remtinų šeimų arba asocialių šeimų, mokestis niekada nebuvo imamas, todėl norima tai įteisinti, kad būtų oficialiai ir įstatyme. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Tai laikykime, kad yra dešimt Seimo narių. Yra. Gerai. Galime pritarti bendru sutarimu pasiūlymui? Ačiū, pritarta. Ačiū, gerbiamasis Algirdai, turbūt viskas. Ir dėl viso įstatymų paketo nuomonių diskusijoje… Minutėlę. Nėra dalyvaujančių diskusijoje. Už, prieš kalbančių nėra. Galime bendru sutarimu pritarti visam? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje)
Balsuoti norite? Na gerai, balsuojame. Balsuojame dėl viso įstatymų paketo: Socialinių paslaugų įstatymo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Vaiko teisių įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo. Prašom.
Balsavo 79: 73 – už, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta. Ačiū.
17.00 val.
Darbo kodekso 132 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2801(2), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2802(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-16.1, 2-16.2 klausimai: Darbo kodekso 132 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2801(2) ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2802(2). Pranešėjas – J. Džiugelis. Taip, Algirdai, vėl reikia jūsų pagalbos, nes J. Džiugelio nėra. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo stadija. Taip, minutėlę.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė šitą įstatymą ir vienbalsiai pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A. Vyšniauskas dėl vedimo tvarkos.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gal galite patikslinti, kada balsavimas?
PIRMININKAS. Dabar balsuojame, sutarėme, kad balsuojame visą laiką. Visą laiką balsuojame. Ir lydimąjį galite – Ligos ir motinystės.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas pritarė ir pagrindiniam įstatymui, ir lydimajam.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių, už, prieš kalbėti, tikėtina, irgi nėra. Galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
17.02 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2955(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2955(2). Na, vėl, gerbiamasis Algirdai, gal nebenueikite. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė šitą įstatymą ir jam pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Dėl motyvų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Gerbiami kolegos, čia kyla klausimas. Balsavimo langui pasibaigus, aš pratęsiau balsavimą iki 17 valandos. Mes priėmimus baigėme 16 val. 30 min., aš atsiklausiau, ar tęsiame toliau. Tai buvau gavęs tokį pritarimą. Kolegos, jeigu… (Balsai salėje) Tvarka, važiuojame toliau.
Darbotvarkės 2-17 klausimas. Taip, buvo šitas.
17.03 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Malaizijos Vyriausybės pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3042(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Malaizijos Vyriausybės pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3042(2). Svarstymas. Pranešėjas – M. Matijošaitis. Užsienio reikalų komiteto nuomonę pristatys kolega M. Matijošaitis. Svarstymas.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Gerbiami kolegos, minėtą įstatymo projektą Užsienio reikalų komitetas svarstė spalio 11 dieną. Pastabų neturėjome ir pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti už, prieš taip pat. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.04 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Tailando Karalystės pagrindų susitarimo dėl visapusiškos partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3043(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Tailando Karalystės pagrindų susitarimo dėl visapusiškos partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3043(2). Taip, Užsienio reikalų komiteto išvada. M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Kadangi abu įstatymų projektai yra gana panašūs, svarstėme tą pačią spalio 11 dieną. Pastabų neturėjome ir pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Nuomonių išsakyti niekas nenori. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
17.05 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2943(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2943(2). Svarstymas. Žmogaus teisių komiteto išvadą kviesčiau pristatyti T. V. Raskevičių. Gerbiamas Tomai, Žmogaus teisių komiteto išvada dėl Pilietybės įstatymo. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą svarstė šių metų spalio 11 dienos posėdyje ir buvo priimtas sprendimas pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, Vidaus reikalų ministerijos siūlymus ir kitų institucijų nuomonę, joms komitetas pritarė. Šiam įstatymo projektui su tokiu sprendimu komitete buvo pritarta bendru sutarimu, balsavus 7 komiteto nariams už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Diskutuoti nėra norinčių, bet yra norinčių kalbėti už. A. Bagdonas. Prašau, gerbiamas Andriau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, nedideliais žingsniais mes einame link to, kad po visą pasaulį išsibarstę mūsų bendrapiliečiai, įgydami kitos šalies pilietybę, išsaugotų ir Lietuvos pilietybę. Būtent šiuo įstatymo projektu sprendžiamas vienos jaunesnės žmonių grupės pilietybės klausimas ir panaikinami pertekliniai reikalavimai. Kitų metų gegužės 12 dieną vyksiančio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo metu mes galime išspręsti visai Lietuvos diasporai taip aktualų klausimą. Kviečiu ne tik palaikyti šį įstatymo projektą, bet ir būti kitų metų referendumo dėl pilietybės išsaugojimo ambasadoriais ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Balsuojame. Pamiklinkime pirščiukus.
Užsiregistravo 80, balsavo 77: už – 76, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta. Ačiū.
17.07 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 272 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu ir 2 priedu įstatymo Nr. XIV-917 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3036(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9 ir kai kurių kitų straipsnių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3036(2). Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Prašau J. Sabatauską pristatyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas svarstė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo keleto straipsnių pakeitimo projektą ir pritarė bendru sutarimu. Siūlome ir jums pritarti projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti nėra noro, dėl motyvų taip pat. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Galime!“) Ačiū, pritarta. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime pritarti skubai? Ačiū, pritarta.
17.09 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 29, 31, 32, 34, 37, 38, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3143, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 7, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 31 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 101 straipsniu ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3144, Pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3145, Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 7, 11, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3146, Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3, 6, 7, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3147, Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3148, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3149, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 7, 20 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3150, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 131 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3151, Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3152, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3153, Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3154, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3155 (pateikimas)
Dabar kitas įstatymų projektų paketas – 2-22.1, 2-22.2 iki 2-22.13. Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4 ir kai kurių kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3143 ir visi lydimieji. Pateikimas. Prašau. S. Gentvilas. Jūsų 10 minučių. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Garbūs Seimo nariai, Vyriausybės vardu teikiame Statybos įstatymo paketą su 13 lydimųjų įstatymų. Tai yra pirmoji Statybų kodekso porcija. Iš esmės yra keletas priežasčių, kodėl yra pateikiamas šitas paketas. Yra noras iš tikrųjų atlikti daug gero pačiai valstybei, savivaldybėms ir ne tik statybininkams, bet ir gyventojams, įklimpusiems kai kuriais atvejais į problemines sritis.
Šiuo projektu mes siekiame tiek padidinti kokybę, tiek paspartinti projektus. Mes atliepiame daugybę raginimų iš Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vyriausybės programos, taip pat Aplinkos apsaugos komiteto pavedimus Aplinkos ministerijai suderinti kai kuriuos parlamentinius lūkesčius. Taip pat ateina iniciatyvos iš įvairių visuomeninių organizacijų dėl didesnio viešumo.
Taigi norėčiau pristatyti esmines nuostatas, kurios yra keičiamos 13 lydimųjų įstatymų ir pagrindiniame Statybos įstatyme. Visų pirma mes turime teritorijų planavimą. Miestų lyderiai, savivaldybių tarybos, merai, administracijos per teritorijų planavimą suplanuoja, kas iš esmės turi būti šiose teritorijose. Toliau eina vizualizacija, projektiniai pasiūlymai ir konkreti detalizacija. Tačiau viešasis sektorius yra įžengęs ir į detalizacijos sprendinių analizę. Iš tos detalizacijos norėtųsi tiek savivaldą, tiek viešąjį sektorių šiek tiek atitraukti, nes viešasis interesas baigiasi pastato išvaizda, pastato paskirtimi, vieta sklype, taip pat inžinerinių tinklų požeminiais sprendiniais, o detalizacija iš esmės yra valstybės atestuojamų ekspertų užduotis. Todėl siekiant ir įgyvendinant EBPO rekomendacijas, viešasis sektorius turėtų duoti daugiau teisių atestuotiems ekspertams ir atsitraukti prie projektinių pasiūlymų.
Jeigu šiandien yra statomas pastatas arba statinys, prie jo sprendinių patikrinimo valstybės tarnautojai prisiliečia penkis kartus. Statybų procese yra trys etapai, per kuriuos statytojai ir projektuotojai teikia informaciją visuomenei ir viešojo sektoriaus institucijoms. Tikslas yra, kad statybos leidimas būtų išduodamas jau projektinio pasiūlymo stadijoje, kai iš esmės būtų apsispręsta ir visuomenei pristatyta statinio paskirtis, vieta, aukštingumas, išvaizda, inžinerinių tinklų vietos. Tada jau būtų pasakyta iš esmės, kad čia gali būti iš principo toks statinys. Jam viešasis sektorius, visuomenė, savivaldybių administracijos išduoda statybos leidimą, o tolesni projektai yra derinami valstybės atestuotų specialistų ir detalizuojami darbo projektuose ir techniniuose projektuose. Įkėlus informaciją į „Infostatybą“, informuojama apie statybų pradžią ir pradedama.
Taip pat projektu iš esmės netgi atsisakoma statybos leidimų kai kuriems paprasčiausiems darbams. Pavyzdžiui, paskirties keitimas arba… atsiprašau, paprastasis remontas ir kapitalinis remontas, neypatingo statinio griovimas. Dėl tokių statinių užtenka, kad atestuotas projektuotojas įkeltų projektą į „Infostatybą“ ir informuotų, kad tokie darbai atliekami. Taip mes viešajame sektoriuje sutaupytume labai daug laiko ir paspartintume procesus.
Taigi kokie esminiai pokyčiai būtų? Trijų etapų statybos proceso ir projektavimo laiką sutrumpiname į du etapus. Paprastėja mažiau rizikingų objektų procedūros, o daugiau dėmesio valstybė skiria didesnės rizikos objektams. Valstybė, atsitraukdama nuo sprendinių detalizavimo, didesnę atsakomybę perkelia atestuotiems specialistams. Taigi sugriežtinama atestuotų specialistų atsakomybė ir institucijų priežiūra bei visuomenei vienoje vietoje tinkamai pristatoma informacija.
Kokių pokyčių laukiama? Čia yra gražioji skaidrė. Tai yra 20–30 tūkst. administracinių aktų sumažėtų per metus. Iš esmės tai yra savivaldybių išduodami statybos leidimai arba sutikrinimai ir pritarimai projektinių pasiūlymų stadijoje ir statybos leidimų išdavimo stadijoje. Vietoj penkių dokumentų pažiūrėjimo iki statybos leidimų išdavimo prie dviejų stadijų sustotų valstybės tarnautojų dėmesys. 2–3 mėnesius sutrumpėtų patikrinimo procedūros ir projekto rengimas, nes projektas yra dar ilgai rengiamas iki jo atėjimo ir pateikimo visuomenei ir savivaldai, iki 3–4 mėnesių sutrumpėtų. Taip pat aiškiai pasidalinamos ekspertų ir valstybinių institucijų atsakomybės. Ką tik Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta EBPO studija, trukusi dvejus metus. Jinai kaip tik ir sako, kad mes per daug žiūrime į mažiau rizikingus objektus ir per mažai į rizikingus objektus, todėl ypatingus statinius valstybė tikrai kontroliuotų dar stipriau, o mažiau rizikingiems objektams, jų projektams mes daugiau atsakomybės perduodame ekspertams.
„Infostatyboje“ taip pat integruojama paveldo tvarkyba ir paveldo statybos leidimai, jie kol kas eina per kitą sistemą, tai yra (…). Taip pat „Infostatyboje“ atsiras galimybė gyventojui ir visuomenei matyti konkretaus objekto viešinamus sprendimus – nuo teritorijų planavimo dokumento iki statybos leidimo išdavimo, nes šiuo metu kiekvienoje skirtingoje stadijoje projektas nebuvo identifikuojamas kaip objektas.
Po 13 įstatymų priėmimo vyks esminis „Infostatybos“ atnaujinimas. Taip pat mokamas infrastruktūros mokestis perkeliamas ne į statybos leidimų išdavimo stadiją, o į prieš pranešimą apie statybų pradžią. Tikslinamas reikalavimas dėl šimtaprocentinio baigtumo. Daug gyventojų buvo apgauti parduodant butus be šimtaprocentinio baigtumo, taigi sukonkretinama, kad sandoriai turi būti, kad verslas parduotų gyventojams šimtaprocentinio baigtumo projektus, o komerciniai sandoriai nėra draudžiami nebaigtos statybos ir daug kitų pagerinimų, kurie yra atspindėti skaidrėse. Planuojama projekto eiga, šiandien yra pateikimas. Labai prašytume skubaus svarstymo Aplinkos apsaugos komitete. Projektas du kartus derintas su visuomene, tikrai pozityviai priimtas ir tarptautinių organizacijų, ir viešojo sektoriaus institucijų, ir suinteresuotos visuomenės ir etapiškai jis įsigalioja per tris datas. Tai tiek iš manęs. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų tikrai yra norinčių paklausti. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi A. Skardžius.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, prie teikiamo įstatymo projekto uždavinių nurodote poreikį optimizuoti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą, sumažinti administracinę naštą. Viskas labai puiku, kitaip tariant, sutrumpės statybos leidimų išdavimas. Turint omenyje ne vieną rezonansinį statybų atvejį Lietuvoje, ypač pajūrio zonoje, kai išduoti leidimai yra abejotini ir akivaizdžiai neteisingi, garsusis dušinių pavyzdys Palangoje ir panašūs tokie, kyla klausimas, kaip lengvinant statybos leidimų išdavimo tvarką bus apsisaugota tokių skandalingų atvejų, kokiais papildomais instrumentais valdysite panašias situacijas?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, geras klausimas. Kaip minėjau ir aiškinamajame rašte prie priežasčių, kodėl yra parengtas šis įstatymas, yra prokuratūros kreipimaisi į Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos komitetą dėl to, kad prokuratūra iš esmės tampa vieninteliu asmeniu, kuris gina viešąjį interesą, nes kai kuriais atvejais Statybos inspekcija turėdavo automatiškai derinti kai kuriuos statybos leidimų išdavimo atvejus. Šiuo atveju atsisakome statybos leidimų automatinio išdavimo ir nei Statybos inspekcija, nei Aplinkos ministerija nebeišduos statybos leidimų, išskyrus Kuršių neriją. Taip mes galėsime ginti viešąjį interesą, nes Statybos inspekcijos užduotis irgi yra viena iš viešojo intereso gynimo, taip pat Saugomų teritorijų tarnybai yra priskirta teisė ginti viešąjį interesą. Taigi mes atiduodami savivaldai, viena vertus, suteikiame teisę apsispręsti dėl savivaldos, dėl statybos leidimų, kita vertus, įgaliojame daug daugiau institucijų ginti viešąjį interesą, prokuratūros vienas iš skundų buvo, kad per daug ateina kraštutinių atvejų, kad prokuratūra lieka vienintele institucija, kuri gali ginti viešąjį interesą. Taigi, čia yra konkretus… Kadangi paminėjote dušinių atvejį, tai būtent pajūrio juostoje būdavo, kad naujus statybos leidimus išduoda aplinkos ministras su Statybos inspekcijos sutikimu. Šiuo atveju išduotų savivaldybė, bet tikrintų tiek Statybos inspekcija, tiek prokuratūra tokius leidimus. Yra įpareigojimas tą padaryti pajūrio juostoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Baublys. Prašom, gerbiamas Juozai.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, projekte numatoma, kad statybą leidžiantys dokumentai bus išduodami parengus projektinius pasiūlymus. Antrajame etape rengiamas techninis darbo projektas, kurį tvirtins ekspertai. Kodėl yra keičiama tvarka? Laiko ir pinigų sąnaudos tikrai didės, nes anksčiau tai darė savivaldybių darbuotojai, dabar bus perduota privatininkams, privačiam verslui, o privatus verslas atitinkamai didins įkainius ir panašiai. Tai kodėl tai keičiama? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, kažką sumaišėte. Savivaldybės niekada neprojektuoja, savivaldybės išduoda leidimus. Tiek dabar jūs turite samdyti privatų architektą, projektuotoją, konstruktorių, kad paruoštų techninį projektą, tiek ateityje turėsite jį samdyti, po įstatymo priėmimo. Skirtumas yra tiktai tas, kad savivaldybių administracijos nebetikrins iki paskutinio varžto. Savivaldybių administracijos tikrins ir išduos statybos leidimą tuomet, kai bus projektinių pasiūlymų stadija, kai bus iš esmės išsakyta architektūrinė išvaizda, paskirtis, aukštingumas, intensyvumas, pastato vieta sklype. Tada savivaldybė pasakys, kad tokiam objektui leidžia šitoje savivaldybėje būti statomam, o tada techninis projektas, darbo projektas atliekamas kaip ir dabar – valstybės atestuotų projektuotojų, konstruktorių, gaisrinės saugos specialistų, paveldosaugos specialistų. Ir jie su savo atestatais atsakys, kad projektas atitiks reikalavimus. Savivalda niekada nedarė privačių užsakymų, visada, net ir dėl viešųjų projektų, samdydavo privačius atestuotus specialistus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas dabar dėl kaštų parduodant. Dabar, žinome, kai būdavo nebaigta statyba, tai jinai būdavo vienaip ar kitaip įvertinta ir būdavo mažesnė kaina. Ar nemanote, kad čia truputėlį… Aš sutinku, kad apgaulių buvo daug ir iš tikrųjų teismuose ne viena byla buvo. Gal galėjome kažkaip kitaip spręsti tą klausimą? Būtent, jūs sakote, tik 100 % baigtą objektą bus galima parduoti. Kalbame apie kotedžus ir taip toliau, kur vyksta statybos. Čia šiuo atveju aš matau didžiulį nekilnojamojo turto pabrangimą. Kai kuriais atvejais kiekvienas žmogus individualiai sugebėdavo pats net ir savo jėgomis įsirengti ir pabaigti, užbaigti objektą.
Ir kitas momentas, noriu paklausti. Kokia Vyriausybės įgaliota institucija atliks kai kurias funkcijas? Ten jūs visur įstatyme minite. Kokia tai bus Vyriausybės įgaliota institucija? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Laima. Tiesiog Aplinkos apsaugos komitete turėjome labai skausmingų istorijų, pradedant Pilaite, baigiant kitais Vilniaus objektais, kur gyventojai tapdavo statytojais, vystytojais, nes nusipirkdavo su 85 % baigtumu, bet patys tada tapdavo atsakingi už didžiausių daugiabučių nuotekų ir vandens tinklų pridavimą, tapdavo atsakingi už ventiliacijos įrengimą. Šiuo atveju, ką mes padarėme per šiuos metus, tai sumažinome šimtaprocentinio baigtumo reikalavimus. Gyventojas pats… Dabar nereikalaujama iš vystytojo, kad jis įrengtų vidines duris, įrengtų vonią, sanitarinius mazgus, vidines palanges, bet iš nekilnojamojo turto vystytojo reikalaujama, kad jis priduotų tinklus, priduotų ventiliaciją, atvestų elektrą, pabaigtų koridorius, tai yra bendrojo naudojimo patalpas. Gyventojui paliekama įsirengti tą dalinę apdailą ir tikrai nereikalaujama vystytojo, kad jisai įėjęs į butą įrengtų vonią ar vidines palanges, ar vidines duris. Tai paliekama dalinei apdailai. Todėl tas gąsdinimas labiau yra dėl to, kad vystytojui šiek tiek ilgiau užtruks, o pinigų kainuos daug. Kol jis galės įforminti sandorį su gyventoju ir paimti iš gyventojo pinigus, tai tas pardavimo momentas atsikels truputį į priekį, o tai reiškia, kad vystytojui pakils jo pinigų kaina. O vystytojai skolinasi ir po 8, ir po 10 % metinių palūkanų. Tai pabrangina jiems projektą, ne pats įrengimo mastas.
PIRMININKAS. Taip, ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). O dėl valstybinių institucijų. Kadangi ten skirtingos kompetencijos, tai pagal kiekvieną kompetenciją reikėtų pasižiūrėti. Bet čia yra bendra nuostata, iš Vyriausybės kanceliarijos einanti, iš esmės įstatymuose nebeminėti konkrečių institucijų, o minėti Vyriausybės įgaliotą instituciją.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Nori jūsų paklausti L. Girskienė. Prašau, Ligita.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labas vakaras, ministre. Noriu paklausti jūsų. Šiuo metu statybos projektą derina įvairios institucijos, ar ne? Bet iš jūsų siūlomo varianto suprantu, kad, pavyzdžiui, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras yra išbraukiamas iš projektą derinančių institucijų sąrašo. Ar tai yra teisingai mano suprasta ir kokios dar institucijos yra išbraukiamos iš derinančių institucijų sąrašo?
S. GENTVILAS (LSF). Nevisiškai. Gal taip gali atrodyti, nes lyginamajame variante atrodytų, kad yra išbraukta. Bet čia tęsiant, ką atsakiau ką tik gerbiamai Laimai, kad Vyriausybės kanceliarija yra dabar iš principo uždavusi sau tokią užduotį, kad Seimas pasako tikslus ir rezultatus, kokius pasiekti, o Vyriausybė apgalvoja, kokiais instrumentais ir kokioms institucijoms tą pasiekti. Todėl įstatyme nebeminimi konkrečių institucijų pavadinimai. Kaip jūs nerasite ten Statybos inspekcijos, taip nerasite ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ar Kultūros paveldo departamento. Tiesiog visos institucijos pakeistos į „Vyriausybės įgaliotą instituciją“.
PIRMININKAS. K. Mažeika. Prašau klausti.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Ministre, iš tiesų ilgai diskutuota dėl šių pasiūlymų, ką jūs iš tiesų čia pateikėte. Galbūt, iš vienos pusės, ir tikrai yra taisytinų dalykų, bet turbūt yra klausimų, kurie jau seniai kelia aistras. Ar iš tikrųjų priėmus šį paketą galės žmonės užbaigti tuos projektus? Ten dėl kaimynų, dėl ribų, dėl gretimų sklypų, dėl Marijampolės kelių atvejų, žinau, ir iki jūsų atsiųsta. Iš tiesų tokie skauduliai. Šiuo atveju ar jie paliečiami? Aš bandžiau dabar gilintis, bet paketas gana didelis. Turbūt norėtųsi to signalo, ne tai, kad gaus, greičiau galės gauti statybą… naujam projektui, bet esamoms, kur yra nebaigtos, bet žmonės turi tų probleminių atvejų. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Vienas iš pozityvių pokyčių, kas vyks, tai yra dėl daug statybų, pradėtų su laikinaisiais statybos leidimais, jie galiodavo penkerius arba dešimt metų. Įstatyme yra parašyta: statybos leidimai, kurie buvo išduoti iki 2010 m. sausio 1 d., buvo laikini. Žmonės nespėjo per tą laikotarpį pabaigti statybų, jie šiandien negali užbaigti statybų. Naujo leidimo negali išsiimti dėl to, kad yra uždaras voverės ratas. Todėl šiuo įstatymu yra pasakoma: tokie statiniai, statyti 1990–2000-aisiais, gali būti užbaigti pagal tuomet galiojusį statybos leidimą, netaikant naujų šiandieninių standartų, tai yra A++ klasės. Tai reiškia, kad žmonės, kurie yra įstrigę to pirmojo ir antrojo nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečių metu, galės užbaigti statybas, atiduoti pastatus pagal senus standartus, o ne pagal šiandieninius. Tokių savininkų yra dešimtys tūkstančių. Čia vienas iš tokių, kur jūs sakote, ne apie naują, o apie seną.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte. Laikas atsakyti išseko. Nuomonės už, prieš. Kalbančių nėra. Galime bendru sutarimu po pateikimo? Taip, ačiū, pritarta.
Dabar, gerbiami kolegos, dėl viso įstatymo projekto pagrindiniu komitetu yra siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Galime tam pritarti? Galime. Dėl kelių yra siūlomi papildomi: dėl 2-22.12 klausimo – Žemės įstatymo siūlomas kaip papildomas Kaimo reikalų komitetas. Galime pritarti? Ačiū. Taip pat dėl 2-22.13 klausimo – dėl Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo irgi Kaimo reikalų komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Ir Geriamojo vandens, atsiprašau, viskas. Svarstymo data yra numatyta šių metų gruodžio 12 diena. Ačiū.
17.30 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 7, 9, 14, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir 141 straipsniu papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3165 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-23 klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 7, 9, 14, 15, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3165. Prašau, pranešėjas – A. Vyšniauskas. Pateikimas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai iš tikrųjų noriu pasidžiaugti pirmiausia, kad šį projektą teikiame su būriu opozicijos atstovų iš Valstiečių, Demokratų ir Darbo partijų frakcijų. Klausimas šiaip yra labai paprastas. Šiuo metu galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra įrašytas šiaip jau ganėtinai aiškus sakinys, aiški nuostata, kad savivaldybės valdomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones reorganizuoja jungimo būdu į regioninį viešąjį vandens tiekėją. Kitaip tariant, jau įstatyme yra pasakyta, kad tokios įmonės kaip ir turėtų būti pertvarkomos, reorganizuojamos tik į regioninius tiekėjus. Tačiau problema yra ta, kad kai kurios savivaldybės sąmoningai ar nesąmoningai bando interpretuoti šitą nuostatą ir sakyti, kad ne, galima atlikti ir visokius kitokius jų jungimus, pavyzdžiui, jungiant geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmones su daugiabučių namų administratoriais, šilumos tinklais ir įvairiomis panašiomis kitomis komunalinėmis įstaigomis. Todėl mes su kolegomis siūlome patikslinti būtent 14 straipsnio 1 dalį ir susijusius straipsnius ir aiškiau įrašyti, kad geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymą vykdančios įmonės gali būti jungiamos tik su kitomis geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymą vykdančiomis įmonėmis. Kuo tai yra svarbu? Tai yra svarbu tuo, kad geriamasis vanduo yra valstybės reguliuojama veikla, tai reiškia, kad VERTʼas nustato kainą. Jeigu tos įmonės vykdytų kitokią veiklą, būtų sujungtos su įvairiomis kitomis įmonėmis, būtų ganėtinai sunku atskirti kaštus, būtų ganėtinai sunku apskaičiuoti kainą. Ir šiuo metu galiojantis analogas yra būtent šilumos tiekimo srityje, kai šilumos tiekimo įmonės gali vykdyti tiktai šilumos tiekimo ir su ja susijusias veiklas. Tada ganėtinai aišku, kaip apskaičiuoti kainą, kaip ką sudėti į kainos dedamąją. Matome, kad kai kurios savivaldybės šiuo metu yra sugalvojusios visokių tokių jungimų ir, be abejo, grėsmingiausia tada, kai panašius jungimus nori daryti tos įmonės, kurios yra paskirtos garantiniu vandens tiekėju. Tikrai yra platus šito projekto palaikymas. Kaip ir minėjau, teikiame su opozicija ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už pristatymą. Jūsų nori paklausti keturi kolegos. Pirmasis klausia G. Kindurys. Prašau. Ruošiasi A. Sysas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, tai kokia jūsų vizija dabar dėl tų įmonių, kurios yra susijungusios, tarkime, su kitomis komunalinių paslaugų įmonėmis? Ar jūs siūlytumėte atkeisti, ar taip jau ir bus, koks jūsų matymas tos perspektyvos?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Matymo nėra, įstatymas atgal negalioja. Na, mes turime tam tikrą istorinį paveldą su keliomis mažomis komunalinėmis įmonėmis, „Kalvarijos komunalininkas“ ir kai kurios kitos, kur tiesiog taip yra susiklostę, čia nieko nepadarysi. Taip pat žinau, kad jūs tikriausiai turite omenyje Ignaliną, kuri yra padariusi tą jungimą iki įstatymo, iki reformos įgyvendinimo, ir, na, atgaline data netaikoma. Galima nebent tiktai kalbėti apie tas įmones, kurios yra reorganizavimo procese, kalbėtis su jomis, bet atgal taikyti negalima.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, iš principo labai panašų klausimą norėjau užduoti. Vadinasi, Lietuvoje bus keletas reguliavimo modelių. Aš nemanau, kad tai yra geras dalykas, bet tai palikime svarstymo stadijai. Aš spėjau pasižiūrėti Teisės departamento pastabas, ten jos yra kelios rimtos, tai norėčiau jūsų reakcijos į tai, ką parašė Teisės departamentas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Taip, Teisės departamentas parašė keletą pastabų dėl kai kurių juridinės technikos dalykų ir kai kurių esminių nuostatų, kurias, manau, išdiskutuosime komitete. Šitas projektas buvo rengtas kartu su Aplinkos ministerija. Komitete bus klausymai, matyt, bus diskusija ir viską išsiaiškinsime.
PIRMININKAS. Ir jūsų dar nori paklausti E. Rudelienė. Prašau, Edita.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ačiū, kolega, už pristatymą. Klausimas gal šiek tiek panašus į prieš tai buvusio kolegos, bet jūs pats teigėte, kad reguliuojama veikla, taip, bet ir šilumos ūkį taip pat reguliuoja. Šiandien tas pats VERTʼas nustato šilumos kainą, kaip ir vandens. Vienoms įmonėms galima būti sujungtoms su kitomis, kitoms mes neleisime būti sujungtoms. Vis dėlto kodėl mes apribojame savivaldybei teisę – būti ar nebūti sujungtoms?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Žiūrėkite, be abejo, yra betvarkė, aš visiškai su jumis sutinku. Ką daryti? Dėl vandens, jeigu mes kalbame apie tas smulkiąsias įmones… Paimsiu pavyzdį, kurį gana gerai žinau, tai yra mažos savivaldybės „Kalvarijos komunalininkas“ – įmonė, kuri visą laiką yra nuostolinga. Yra ir šiluma, ir vanduo. Kęstutis, kurio tai yra apygarda, kuris buvo ministru ir bandė tvarkyti tuos reikalus, neleis sumeluoti, tokios įmonės tiesiog negali išsilaikyti. Jos turi būti regioninio vandens tiekėjo dalis. Kiek aš žinau, būtent tos mažos įmonės, „Kalvarijos komunalininkas“ ir kai kurios kitos, neišvengiamai juda ta kryptimi. Tai regionalizacija iš esmės leidžia turėti vieningesnę sistemą.
Ar reikėtų funkcijas atskirti tose savivaldybėse? Taip, reikėtų, bet kai kuriais atvejais mes turime situaciją, kad tos įmonės taip veikia nuo nepriklausomybės pradžios. Tai yra netgi tam tikras istorinis paveldas, sakyčiau, ir nieko nepadarysi. Tai pamažu, pamažu keisdami sistemą gal ir tai sutvarkysime.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimas. Už nori kalbėti K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų, kalbant veterinariniais terminais, asilo ir kumelės hibridas yra asilėnas, ar ne? Bet arklio su karve niekaip nesukergsi. Šiuo atveju turbūt savivaldybėje dvi įmonės, kurių veikla visiškai prieštarauja viena kitai, negali būti sujungtos. Kartais turbūt savivaldybės bando tuo piktnaudžiauti dėl politinių sprendimų. Šiuo atveju norėtųsi, kad tiems sprendimams būtų užkirstas kelias ir ta spraga įstatymuose užlopyta.
Reikia paminėti, kad vandens įmonės yra valstybei svarbių strateginių įmonių sąraše, jos taip pat negali būti niekaip reorganizuojamos. Pagal mūsų visai neseniai priimtą Vandens įstatymą turi būti stiprios regioninės įmonės, kurios prireikus (ką ir kolega pranešėjas paminėjo) užtikrintų kitose bankrutavusiose arba bankrutuojančiose įmonėse, kad žmonės tose savivaldybėse gautų geriamąjį vandenį. Iš tiesų turbūt tų argumentų yra pakankamai. Šiuo atveju turbūt tas buvimas strateginių įmonių sąraše yra ne šiaip sau. Jis yra tam, kad žmonės turėtų galimybę apsirūpinti geriamuoju vandeniu.
Šiuo atveju tikrai, kolegos, kviečiu pritarti ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Turbūt galėtų būti panašus pavyzdys kaip su nekilnojamuoju turtu, kai savivaldybės priimtų sprendimus, tokius procentus, kokie joms atrodytų tinkami. Turbūt čia signalas mums prieš priimant nekilnojamojo turto apmokestinimą, kad visgi savivaldybėms visiška laisvė galbūt kartais yra pavojinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega.
Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi galimai priėmus šitą įstatymą atsiranda dvejopas reguliavimas, tai aš prašau Vyriausybės išvados. Tegul Vyriausybės teisininkai…
PIRMININKAS. Po balsavimo jau būtų. Gerai. Supratome, gerai. Tada balsuojame dėl šito pasiūlymo. (Balsai salėje) Už projektą, už projektą dabar. Po to pagarsinsiu dėl Vyriausybės išvados.
Gerbiami kolegos, už balsavo 69, prieš – 7, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Gerbiamasis A. Sysas prašė Vyriausybės išvados. Taip, dar R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Norėčiau, kad dėl protokolo būtų plius mano įskaityta.
PIRMININKAS. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė balsavo už.
Galime pritarti dėl Vyriausybės išvados bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne.“) Ne, gerai, balsuojame tada.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš irgi už.
PIRMININKAS. Taip, supratau. Andrius irgi už. Gerai. A. Vinkus. Prašau, gerbiamas kolega.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš gerai nesupratau suformuluoto klausimo.
PIRMININKAS. Negirdime, garsiau.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš nesupratau suformuluoto klausimo, aš praktiškai balsavau prieš ir protokole įrašykite.
PIRMININKAS. Taip, supratome. Jūs balsavote prieš, bet norėtumėte, kad jūsų balsas būtų už, taip supratau?
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi jūs suformulavote nevisiškai teisingai, tai aš, ko gero, jeigu balsavau už projektą, tai aš iš tiesų norėčiau, kad mano balsas būtų įskaitytas kaip prieš projektą.
PIRMININKAS. Gerai. (Balsai salėje) Galime perbalsuoti? Neprieštaraujate. Gerai. Dar kartą suformuluoju. Kas už tai, kad pritartume Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo. Tai prašau, taip.
Balsavo 86: už – 74, prieš – 7, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti? (Balsai salėje: „Galime.“) Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti? (Balsai salėje) Na, toks man parašyta, toks buvo siūlymas projekte. Gerbiamas kolega A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Siūlome tiktai Aplinkos apsaugos komitetą. Jisai buvo atsakingas už reformą. Čia yra tiktai patikslinimas, techninis dalykas. Nereikia VVSK.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu neįtraukti? (Balsai salėje: „Negalime.“). Na, gerai. Yra balsavimas. Balsuojame. Kas už tai, kad kaip papildomas būtų Aplinkos, tai yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, prašau balsuoti.
Balsavo 84: kad kaip papildomas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, balsavo tik 22, prieš – 50, susilaikė 12. Tuomet pagrindinis komitetas vienas – Aplinkos apsaugos komitetas. Kolega A. Sysas siūlė prašyti Vyriausybės išvados. Balsuojame dėl Vyriausybės išvados. Kas manote, kad reikia, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 84: už – 16, prieš – 50, susilaikė 18. Vyriausybės išvados neprašome ir siūloma svarstyti šitą klausimą gruodžio 12 dieną. Ačiū. (Balsai salėje) Na, toks yra.
17.44 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3029, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3030 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-24.1, 2-24.2 klausimai – Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3029 ir Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3030. Pateikimas. Pranešėjas – J. Varkalys. Prašau, gerbiamas Jonai. Abu klausimus. (Balsai salėje) Yra, yra pranešėjas. Prašom. Norėtumėte, kad nebūtų? Taip, prašom.
J. VARKALYS (LSF). Aš prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu?
J. VARKALYS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Aišku, prašo pertraukos iki kito posėdžio. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime.“) Ačiū, pertrauka iki kito posėdžio.
Darbotvarkės 2-25 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3038. Matau, nėra pranešėjo P. Gražulio. Turbūt irgi nesvarstome. (Balsai salėje) Nebalsuojame, nėra pranešėjo, tai nesvarstome. (Balsai salėje) Šis klausimas turbūt bus įrašytas į kitą posėdį. Čia jau nuspręs tie, kurie sudaro darbotvarkę.
17.45 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3068, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3069 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-26.1 ir 2-26.2 klausimai – Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3068 ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Prašom pristatyti, Laima Nagiene. Tuoj, minutę.
Dėl vedimo tvarkos – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu dėl abiejų projektų prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Aišku, supratome.
17.46 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 5, 6, 10, 13, 22, 29, 30, 33, 36 straipsnių pakeitimo ir 32 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2467 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-27 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2467. Turbūt ir dėl to taip pat?
K. MAŽEIKA (DFVL). Taip, pirmininke.
PIRMININKAS. Supratau. Įgarsinsiu, kad būtų dėl protokolo. Dėl Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2467 taip pat paprašyta pertraukos iki kito posėdžio. Galime pritarti? Galime.
17.46 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 16 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3105 (pateikimas)
Rezerviniai. Rezervinis 2 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 16 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3105. Prašom. Pranešėja – D. Asanavičiūtė. Prašom, Dalia.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Gerbiamos kolegės, gerbiami kolegos, labai trumpai negaišdama laiko pristatysiu šią siūlomą Statuto pataisą. Ji atvertų galimybę Seimo nariams turėti padėjėjo pareigybę, kurią galėtų užimti žmogus be aukštojo išsilavinimo, tuomet jau dirbtų pagal darbo sutartį.
Kodėl kilo idėja teikti tokį Statuto pakeitimą? Ko gero, ne vienas iš jūsų kadencijos pradžioje susidūrėte su problema, kad esant tikrai labai mažiems atlygiams susirasti padėjėją, kuris atitiktų aukštus reikalavimus, gana sudėtinga. Pagal tuos reikalavimus mes, deja, negalime priimti asmens, kuris mokosi paskutiniame bakalauro kurse, baigia universitetą. Arba dar kita problema, su ja susidūriau asmeniškai, tai yra žmonės, grįžę iš užsienio. Dėl skirtingų studijų kokybės vertinimo sistemų tų žmonių aukštojo mokslo diplomai čia, Lietuvoje, nepripažįstami kaip aukštojo mokslo diplomai.
Todėl ir teikiu šią pataisą, kad Seimo narys turėtų tokią galimybę, nebūtinai, bet turėtų tokią galimybę, pats apsisprendęs priimtų žmogų pagal darbo sutartį, bet be aukštojo išsilavinimo. Gal tiek trumpai. Aišku, atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi S. Tumėnas. Prašom, Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Atsiprašau, nemačiau, kad įjungta. Dėkui, pirmininke. Kodėl jūs siūlote tokį siūlymą? Noriu priminti, kad tokia tvarka kažkada buvo, Seimo nariai būtent ir pasiūlė pakelti padėjėjų statusą į patarėjų, kad jie galėtų gauti didesnį atlyginimą. Ne paslaptis, kai kurie dirba pusantro etato tik todėl, kad už tokią mažą algą niekas neina. Dabar jūs siūlote vėl sumažinti šitų žmonių statusą ir tada sumažinti jiems atlyginimus. Ar tai yra geras pasiūlymas?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Algirdai, jūs ir atsakėte į savo klausimą, kad už tokį atlygį susirasti žmogų, atitinkantį visus reikalavimus, su aukštuoju išsilavinimu, yra labai sudėtinga. Dažną kartą norime priimti, bent jau man buvo noras priimti paskutinio kurso studentą ir aš to negalėjau padaryti, nes už tokį atlygį paskutinio, priešpaskutinio kurso studentai, kuriems tikrai tinkama ir praktika, ir jie tikrai pilni entuziazmo ir noro dirbti, tačiau… Deja, jiems kelias užkirstas. Tai norisi tą kelią atidaryti, kad tiesiog būtų pasirinkimas Seimo nariui ir galimybė tą padaryti.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, pagirtinas jūsų rūpestis jaunimu, tačiau ar nemenkinamas pats institutas? Dažnai mus visus kaltina, kad mūsų parengti įstatymai yra nekokybiški, o dabar mums padės padėjėjai, patarėjai, kurie nebaigę aukštojo. Tai man šitai yra ne visai suprantama.
O ar jūs žinote, kad jeigu dirbi pagal darbo sutartį, tai negalima mokėti priedų ir atlyginimas tada padėjėjo bus mažesnis negu prekybos centrų darbuotojų? Tai ar ne rimtas irgi argumentas? Ar jūs derinote su Darbo kodekso specialistais šias visas problemas?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, žemina, ko gero, mūsų Seimo darbą tik neatsakingas Seimo nario elgesys. O mūsų patarėjai ir mūsų pasirinkti asmenys, kurie mums padeda, tai yra Seimo nario atsakomybė. Vėlgi aš nesiūlau visas pareigybes padaryti tokias, nes tu gali pasirinkti patarėją, kuris bus ir su išsilavinimu, ir atitiks tikrai aukštus reikalavimus, tačiau siūlau dar turėti vieną galimybę dėl padėjėjo, kuriam automatiškai reikalavimai būtų mažesni, atlygis mažesnis, bet vėlgi, kaip teikiant pavyzdį, jeigu žmogus pradėdamas dirbti yra paskutinio kurso studentas, jis baigęs galėtų jau tuomet, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, tapti patarėju su visomis kitomis… su kitais įsipareigojimais.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Turbūt Teisės departamento pastabas skaitėte? Iš tikrųjų mes permetame padėjėją į visai kitą statusą – į santykius ne per politinį pasitikėjimą, o į santykius su administracijos darbuotoju. Ar šiuo atveju nebus apsunkinimas, pavyzdžiui, ne visiems sekasi būti ir šiuo atveju paprasčiausiai susitardavai, būdavo paprasta: ačiū, viso gero, nes žmogus nesupranta, kur pakliuvo. O šiuo atveju mes turėsime problemų eidami į kanceliarijas ir įrodinėdami, kad kažkas negerai. Vadinasi, turės įrodyti, kas negerai, ar jis nevaikšto į darbą. Kas tabelius tvarkys? Na, visai kiti santykiai. Bus ir problemų atleidžiant tam tikrą žmogų iš darbo. Čia nemanau, kad vis dėlto politinėje srityje turėtų atsirasti prie politikų, kad būtų politinio pasitikėjimo atsisakyta, o priimti administracijos kažkokius pareigūnus dirbti arti politinio darbo. Ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Tai vėlgi aš dar kartelį norėčiau pabrėžti – tai yra pasirinkimas, o ne privalomumas. Vėlgi Seimo narys pats apsisprendžia, kokius jis padėjėjus ar patarėjus priima į savo komandą. Tuo labiau pagal Darbo kodeksą yra galimybė priimti terminuotai pagal darbo sutartį, kai tas terminas gali būti pusė metų, metai, ne daugiau kaip dveji metai, ir tokiu būdu išbandyti tą žmogų, ar tinka, ar netinka.
Na, o Darbo kodeksas, aš manau, apskritai darbo rinkoje yra normalus, natūralus dalykas. Nematau problemų, kai ir Seimo nariai, jeigu jiems reikalingas žmogus ir jie apsisprendžia, prisiima atsakomybę, tokiu atveju gali vadovautis Darbo kodeksu.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiama kolege, vis dėlto jūs čia kažkaip norite padžiazuoti su tuo Statutu ir pati sau prieštaraujate. Tai sakote, kad tokie atlyginimai yra maži, kad negalima susirasti žmogaus, tai jūs siūlote į žemesnę kategoriją ir su žemesniu atlyginimu priimti žmones. Visų pirma noriu pabrėžti, kad viešajame sektoriuje mažai kur yra neaukštojo išsilavinimo reikalavimas. Manyčiau, kad Seimas, ši institucija, turėtų būti pavyzdžiu kitoms institucijoms, kad mes laukiame išsilavinusių žmonių. Praktikas, be abejo, daug kas organizuojame, jauni žmonės gali atlikti praktiką, rašyti savo baigiamąjį bent jau bakalauro darbą ir tapti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojais. Mūsų padėjėjams yra dar ir priskaičiuojamas stažas už tarnystę valstybei. Mano vertinimu, jūsų tas žingsnis atgal yra netinkamas ir jis diskredituoja šiek tiek (stebi mus mūsų patarėjai, padėjėjai) jų dabartines kompetencijas, kad, vadinasi, jau nereikia ir išsilavinimo, jų tos kompetencijos, kurią jie turi, pakaks Seimo nariams ir studentų.
Kita vertus, na, tikrai nemanau, kad jums, miela kolege, reikėtų kokių skrybėlių nešiotojų…
PIRMININKAS. Laikas, kolege.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …nes pagal tai, ką jūs siūlote, su tokiu atlygiu galės tiktai tokį labai padėjėjo darbą atlikti žmonės. Ar tikrai jūs viską gerai apgalvojote ir čia tiesiog reikia įdarbinti visus kolegų vaikus į Seimą? (Balsas salėje: „Čia tai geras!“)
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Taip… Aš sutinku, girdėjau repliką, kad jūsų pasisakymas panašus į džiazą. Vėlgi aš neprieštarauju pati sau sakydama, kad mūsų padėjėjų ir patarėjų atlygiai mums apsunkina galimybę įdarbinti žmogų su aukštuoju išsilavinimu ir su didele darbo patirtimi. Vėlgi dar kartą pasikartosiu – tai nenubraukia pareigybių, patarėjų pareigybių, kaip ir mes dabar turime, tačiau atveria vieną galimybę – esant poreikiui ir Seimo nario apsisprendimui priimti žmogų, kuris, na, neturi aukštojo išsilavinimo, atitinkamai už tam tikrą atlygį, atitinkamai už tam tikrus ne tokius aukštus reikalavimus ir darbo aprašą.
PIRMININKAS. V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Suplakti du dalykai į vieną krūvą. Viena, tai kvalifikacija, o antra, įdarbinimas ir išdarbinimas. Manau, kad įdarbinimas ir išdarbinimas politinio pasitikėjimo asmenims turėtų būti labai laisvas ir neturėtų tapti Darbo kodekso arba darbo sutarties objektu.
Dėl išsilavinimo, tai taip, galima palikti pasirinkti, pavyzdžiui, baigusį profesinę mokyklą, kuris tikrai moka gerai vairuoti mašiną, ir tokį žmogų turėti. Manau, kad tas projektas turėtų būti išskirtas į dvi dalis, ir apie tokį bendrą svarstymą net nesvarstyčiau. Ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Šiuo atveju vėlgi mes turime visas procedūras, svarstymą komitete ir, aš manau, su tikrai vertingais kolegų pasiūlymais galima bus sutarti dėl bendro priimtino ir tinkamo varianto.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia V. Juozapaitis. Nenorite, taip? K. Mažeika? Trumpai.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolege, iš tikrųjų labai keista. Ar jūs žinote, kiek gauna tas Seimo nario padėjėjas, kad sakėte, labai maži atlyginimai? Galbūt jūs nežinote, kokį gauna mokytojai vidutinį atlyginimą? Tikrai tas skirtumas šiuo atveju nėra koks nors stebuklingas. Galbūt, jeigu tikrai… Na, nežinau, kas jus motyvavo būtent tokiems pakeitimams…
PIRMININKAS. Tuoj, tuoj, minutėlę. Netyčia.
K. MAŽEIKA (DFVL). Gal tikrai ne taip šneku, atjungėte mane. Iš tikrųjų kas jus motyvavo? Ar neatrodo, kad tas Seimo vardas yra iš tiesų žeminamas tokiais sprendimais, nes net kūno kultūros mokytojams reikalingas aukštasis išsilavinimas ir bet kurie kiti mokytojai negali atlikti darbo, o čia kalbame apie teisėkūrą? Ar tikrai jie turės atlikti kokias nors kitas funkcijas? Ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Na, tikriausiai, jeigu jūs žinote patarėjo, Seimo nario patarėjo, atlygį, tai tam, kad jis gautų kiek nors padoresnį atlyginimą, jis turėtų dirbti pusantro etato. Čia nėra labai didelis laimėjimas dirbti pusantro etato, gauti kiek nors padoresnį atlyginimą ir sakyti, kad jo atlyginimas yra didelis ir pakankamas. Bet čia yra kita kalba, mes ne apie tai tikriausiai kalbame, o apie tai, kad jeigu Seimo narys norėtų įdarbinti žmogų, kuriuo pasitiki, bet, deja, jis neturi aukštojo išsilavinimo, tokia galimybė būtų.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū, kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Už kalba I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Na, iš tiesų mane šiek tiek nustebino kai kurie klausimai ir pasisakymai tuo klausimu, nes net ne visi čia sėdintys Seimo nariai turi aukštąjį išsilavinimą. Todėl nuvertinti žmones, jie turi ar neturi, man kažkaip atrodo, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje ne visai tai yra svarbiausia. Šiuo atveju kolegė Dalia siūlo sudaryti galimybę dirbti pagal darbo sutartį ir tokiu būdu priimti galbūt žemesnės kvalifikacijos arba siekiančius kvalifikacijos žmones atlikti ir paprastesnius darbus, ne patarėjo. Aš nežinau, ar galima rasti labai aukštos kvalifikacijos patarėją už 1 tūkst. eurų.
Taigi aš žinau, kad daugelis čia esančių kolegų tikrai įdarbina savo patarėjus po pusantro etato, verčia juos dirbti daugiau valandų, negu jie normaliomis sąlygomis galėtų dirbti. Man atrodo, mes kaip tik čia truputėlį apgaudinėjame vieni kitus. O jeigu sudarytume galimybę įdarbinti padėjėjus, tai yra tuos, kurie padeda daugiau techniniu lygmeniu, tam tikriems einamiesiems klausimams sutvarkyti, man atrodo, mes iš to visi tik laimėtume, nes didesnę pinigų sumą galėtume skirti ekspertams patarėjams, o tada įdarbinti žemesnės kvalifikacijos žmones, nenuvertindami to darbo, atlikti tuos tiesiog paprastesnius darbus.
Aš manau, kad šitas klausimas yra vertas diskusijos, ir dėkoju gerbiamai Daliai, kad inicijavo šitą projektą. Aš manau, kad tikrai reikėtų mums apsvarstyti, įvertinti visas rizikas ir rasti sprendimą, kad galėtume didesnes lėšas skirti aukštesnės kvalifikacijos žmonėms įdarbinti, o mažesnes – sudaryti sąlygas įdarbinti galbūt mažesnę kvalifikaciją turinčius, bet tikrai darbščius žmones, kurie galėtų mums sąžiningai padėti ir tarnauti valstybei.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Prieš kalba S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, man susidarė toks įspūdis, kad šitas projektas kolegės Dalios yra parengtas per jos asmeninės patirties prizmę. Aš tikiu, kad kolegės padėjėja studentė ar ne studentė gerai dirba, ar grįžusi iš užsienio, kuriai reikia padėti, bet yra detalių, kurios čia yra neaptariamos, o tos detalės, visi žinome, dažnai slypi detalėse. Kas yra politinio pasitikėjimo statusas, kas yra darbo sutartis – visiškai skirtingi dalykai.
Noriu pasakyti, kad politinio pasitikėjimo statusas, patikėkite, mūsų padėjėjams, patarėjams suteikia tokį tvirtumą, pasididžiavimą, kartu įpareigojimą. O detalės yra tokios, kad jeigu tu dirbi pagal darbo sutartį, tai negali pretenduoti nedirbti daugiau negu etatu. Tu negali gauti jokio priedo, nėra darbo stažo, nėra skaičiuojamas stažas, už kurį yra mokami priedai.
Tokios detalės mane verčia abejoti. Juoba kad vis mus kritikuoja, kad mūsų rengiami įstatymai nėra kokybiški. Jeigu mums padės rengti tiktai studentai, kurių (padėjėjų) atlyginimas bus ne didesnis negu prekybos centro pardavėjų, aš abejoju, ar mūsų įstatymų kokybė padidės. Taigi aš esu skeptiškas, gerbiu kolegės pristatymą, bet nepritarsiu šitam siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, kolegos. Nuomonės išsakytos. Balsuojame.
Balsavo 68: už – 39, prieš – 13, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.04 val.
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3115 (pateikimas)
Rezervinis 3 darbotvarkės klausimas – Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3115. Ž. Pavilionis. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš, tikiuosi, irgi nesugaišinsiu daug jūsų laiko. Kaip mes visi žinome, artėja Europos Sąjungos ir NATO narystės mūsų dvidešimtmetis ir atitinkamai artėja gana svarbūs sprendimai dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje, dėl derybų, gal net ir NATO narystės. Mes kartu su Seimo teisininkais ir kitais specialistais pastebėjome, kad yra tam tikrų teisinių netikrumų dėl mūsų galimybės naudoti Europos Sąjungos ir NATO vėliavas. Realiai atrodytų, lyg įstatymas galiotų iki mūsų įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO, nes mes jas galime išsikelti tik tada, kada kokie nors svečiai iš tų institucijų pas mus atvažiuoja arba kokios nors atmintinos datos minimos, bet šiaip mes esame ES ir NATO nariai jau 20 metų ir mes turime galimybę išsikelti tas vėliavas, tai jokiu būdu nėra prievolė, tai yra teisė, kaip ir Ukrainos vėliavą, kuri yra už manęs. Mes siūlome įteisinti nuostatą, kad jeigu visas Seimas pripažįsta, kad prieš tam tikrą demokratinę valstybę vykdoma agresija ir mes jai išsakome paramą, tai iš solidarumo tol, kol tie baisūs procesai vyksta, mes turime teisę tą vėliavą išsikelti prie valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų. Tokia yra pasiūlymo esmė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti nemažai kolegų. Taip, A. Gedvilas, tada S. Tumėnas. Aido nėra. S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ačiū, pranešėjau, už pristatymą. Na, visi suprantame, kad vėliavos yra ryšys su valstybe, ryšys su organizacija, tai pilietinės visuomenės tokia išraiška. Bet dešimt metų tarsi mums nereikėjo, o kokios priežastys, kad, pavyzdžiui, prieš dešimt metų nebuvo pasiūlyta šita idėja? Aktualizuojama dabar. Ar reikėjo dešimties metų, ar reikėjo ten Ukrainos įvykių ir kitų problemų, grėsmių, kad pajustume, ką reiškia NATO kaip skydas, gynybos skydas? Dabar tarsi visai kitomis akimis… Ar tai paskatino jus dabar čia, tribūnoje, būti, kad dabar naujomis akimis kaip į gynybos skydą mes žiūrime į NATO? Lyg niekas ir dabar nedraudžia, kai vyksta renginiai, NATO vėliavą demonstruoti visur. Tai ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Jūs visiškai teisus. Aš pats nustebau, kad per 20 metų tie dalykai nėra sutvarkyti, kad realiai mes negalime, nors mes visi esame NATO ir ES nariai, mes negalime kiekvieną dieną tų simbolių, kurie mums priklauso, naudoti. O šiaip neatsimenu dar tokių laikų, kad tiek karų vyktų aplinkui. Žinant, kad artėja dar vienas subtilus dalykas, artėja rinkimai, o paprastai prieš rinkimus, patikėkite, čia jau mano diplomato patirtis sako, kad atsiras šalių, kurios atakuos istoriją, simbolius ir pabandys padaryti viską, kad tas mūsų dvidešimtmečio minėjimas būtų kuo labiau sutryptas. Mums tai yra pasiekimas, bet yra šalių, kurios nori parodyti, kad tai buvo nesėkmė, nes mūsų pėdomis eina ukrainiečiai, Moldova, Kaukazo šalys, net Baltarusija jau išsako tai. Paprastai šnekant, Kremlius padarys viską, kad tuos simbolius sutryptų ir suniekintų. Tai, kad to neįvyktų, mes bandome įvesti tam tikrą teisinį tikrumą.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi V. Pranckietis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Na, mes jau, gerbiamasis kolega, pradėjome tam tikrą diskusiją ir mes Peticijų komisijoje nagrinėjome panašų klausimą. Tuomet mes gavome atsakymą ir buvo nuoroda į Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą, kur iš tikrųjų ir pacitavo Teisingumo ministerija šio įstatymo 18 straipsnį, kuriame nustatyta, kad už Lietuvos valstybės vėliavą, Lietuvos valstybės istorinę vėliavą, Respublikos Prezidento vėliavą, užsienio valstybių vėliavas ir Europos Sąjungos vėliavas, vienu žodžiu, atsako institucijų vadovai. Ar čia nepakanka to, kad vis dėlto kiekvienos institucijos vadovas priklausomai nuo reikalo nuspręstų, kad šiandien kabiname? Aš net neabejoju, kad jeigu kancleris nenorės kabinti vėliavos, tai mes, ko gero, paraginsime jį tai padaryti, pakabinti Ukrainos, jeigu reikia, Izraelio vėliavą ar kitą vėliavą. Šiuo atveju ar reikalingas įstatymas, nes ar nebus priešingų atvejų, kai mes iš tikrųjų norėsime kokią nors vėliavą pakabinti esant problemai, o to nebus įstatyme, tada reikės vėl įstatymą keisti? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Čia tikrai ne apie bet kokias, kažkokias vėliavas, tai apie Europos Sąjungos ir NATO vėliavas, jų dvidešimtmetį minėsime, ir apie valstybes, prieš kurias vykdoma agresija, jeigu Seimas pritaria. Apie jokias kitas vėliavas nėra kalbama. O savo ruožtu aš pritariu. Jeigu sveiku protu visur būtų vadovaujamasi, gal to nereikėtų, bet, žinote, prieš rinkimus visko būna, paprastai to sveiko proto mažėja ir tikrai atsiras radikalų, kurie paneigs ir mūsų narystę Europos Sąjungoje, ir NATO, ir pačią Ukrainą, kurią reikia ginti. Patikėkite, taip vyksta, taip vyko kaimyninėje šalyje, taip vyks ir šitoje šalyje. Norėdami, kad tie simboliai ir mūsų kova už Ukrainos laisvę nebūtų sutrypta, mes norime iš anksto dėl to apsisaugoti.
PIRMININKAS. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ar nereikėtų į tą klausimą žiūrėti atvirkščiai – ko nereikėtų kabinti prie valstybės įstaigų, ir taškas. O visa kita – pagal įstaigos vadovo sprendimą arba įstaigos kolektyvo sprendimą, nuspręstų, ką galima kabinti. Ir dar vienas. Ar nereglamentuoja NATO ir Europos Sąjunga jų vėliavų arba mūsų kaip dalyvių vėliavų iškabinimo? Ar nėra kokio nors reglamento?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Ne. Mes reglamentuojame savo teritorijoje savo vėliavų kabinimą. Be to, tikrai jokiu būdu nepaneigiama hierarchija. Pagrindinė yra mūsų vėliava, net yra tvarka sudėliota, kaip tos vėliavos yra kabinamos. O čia mes kalbame tiesiog apie teisę ją naudoti ne tik kai mus kokie nors svečiai iš NATO aplanko ar kai mes minime kokią nors vieną dieną, bet kiekvieną dieną, jeigu mes norime, jeigu turime renginį, o tokių tikrai turėsime su ukrainiečiais ir be jų, kad mes turėtume teisę išsikelti ne prie savo namų, o būtent prie valstybės ar savivaldybės įstaigų.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF) Gerbiamas Žygimantai, man gėda, kad jūs, vilniečiai, Vilniaus vėliavos nekabinate prie savo namų, pastatų, valstybinių įstaigų. Ir kitų miestų. Kai aš buvau Biržų meru, pas mane visur kabėjo Biržų vėliavos. O jūs bijote ar ką? Jūs kalbate apie Ukrainą, bet savęs nematote, kokie jūs nepasitikintys savo miestu, nemylintys savo krašto. Kodėl, gerbiamas Žygimantai, prie jūsų namo nėra jūsų miesto vėliavos?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Šiuo metu namo neturiu, bet jeigu jūs Biržų ar Vilniaus vėliavą duosite, aš tikrai iškabinsiu.
PIRMININKAS. Kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Už kalbėti nori E. Sabutis. Prašom, Eugenijau.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, tie kolegos, kurie bandė įžvelgti grėsmes, tai čia grėsmių tikrai nėra, nes įstatymo projektas kalba apie galimybę. Ir apibrėžti draudimą kabinti kokias nors vėliavas… Mes jau apie tai esame diskutavę Peticijų komisijoje ir tikrai esame atmetę tokius draudimus. Nes vis dėlto vėliava, kaip ne kartą čia buvo pabrėžta, ir turbūt tie, kas jas naudoja įvairių renginių metu arba kabina prie savo namų, arba prie įmonių, įstaigų ir organizacijų, lygiai taip pat ir Seime, ir kolegos turi ne tiktai Lietuvos ir Ukrainos vėliavas, bet kiti turi ir daugiau vėliavų, puikiai supranta, kad vėliavos yra labai stiprūs simboliai. Šitų simbolių naudojimas teigiama linkme yra tikrai geras dalykas ir tikrai siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Yra prieš. Atsiprašau, Rita. Nebuvo ką tik. R. Tamašunienė – prieš.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš nesu prieš, bet vis tiek noriu tokią abejonę iškelti. Nes šiuo metu tikrai nėra draudžiama ir Europos Sąjungos vėliava labai daug kur nuolat yra pakabinta – ir Europos geografiniame centre, be abejo, prie didžiųjų Lietuvos institucijų, prie pagrindinių, tos vėliavos yra naudojamos.
Antras mano klausimas. Žygimantas pristatymo metu pasakė, kad ir valstybėms, kurios patiria agresiją, Lietuva išreiškia paramą vienai ar kitai valstybei. Tai mes tokių dabar galiojančių rezoliucijų, aš dabar bandau prisiminti, ten, kur vyksta karai, turime ne vieną. Mes išreiškėme paramą ir Armėnijai, be abejo, ir Ukrainai, ir Izraeliui, ir taip toliau. Ar žmonės teisingai supras jūsų intenciją ir nemanys, kad visas tas vėliavas nuolat reikia kabinti? Nes tas reguliavimas, koks yra dabar, yra pakankamas. Ir tikrai niekas, man atrodo, nėra tokios inspekcijos, kuri lieptų nukabinti Europos Sąjungos arba NATO, arba Ukrainos vėliavą. Jeigu yra institucija arba bendruomenė, arba net privatus asmuo, kuris nori tą pagarbą ar palaikymą išreikšti, tai jis taip ir padaro. Ir tie ženklai ir simboliai, kurie nėra draudžiami, tai yra leidžiami. Tai ar ne perteklinis vis dėlto čia mūsų įstatymo reguliavimas?
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Retorinis klausimas, turbūt į jį bus atsakyta svarstymo metu. Balsuojame.
Už – 42, prieš – 1, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Siūlomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis. Siūloma svarstyti gruodžio 7 dieną. Galime pritarti tam bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir per centrinį mikrofoną – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Replika po balsavimo. O replika tokia: siūlau pateikti projektą ir įteisinti Europos Sąjungos himno „Alle Menschen werden Brüder“ giedojimo taisykles.
PIRMININKAS. Ačiū už repliką po balsavimo.
18.15 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 25, 71 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3089 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Kviečiu gerbiamą R. Lopatą. Rezervinis 4 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 25, 71 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3089.
R. LOPATA (LSF). Ponios ir ponai, kalbama apie tuos ką tik minėtus tris straipsnius ir pataisas juose. Esmė labai paprasta: supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras ir sumažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms mokslinių tyrimų, technologinės ir eksperimentinės plėtros srityje. Manome, kad siūlomos pataisos leistų supaprastinti viešųjų pirkimų siūlymus, kurie iki 2 mėnesių sutrumpintų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomas procedūras; siūloma, atliekant supaprastintus pirkimus, atsisakyti pažymų, patvirtinančių tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą. Jeigu dabar jūs susidūrėte… Mes susidūrėme Ateities komitete: kartais mūsų mokslo institucijoms reikia prašyti pažymų iš Federalinio tyrimų biuro, kad jos galėtų įsigyti vieną ar kitą reagentą.
Taip pat siūloma tikslinti pirkimų neskelbiamų derybų būdu atvejus, numatant, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu taip pat būtų galima pirkti prekes, kurios gaminamos ir (ar) naudojamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentinių studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais.
Taip pat siūlome didinti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skirtų prekių ir paslaugų, kurias perkant sutartys gali būti sudaromos žodžiu, vertę nuo 5 tūkst. eurų be PVM iki 15 tūkst. eurų. Manome, kad tai leistų mūsų eksperimentiniam mokslui iš tikrųjų būti kur kas konkurencingesniam tarptautinėje erdvėje ir automatiškai tą konkurencingumą pernešti ir į mūsų ekonomiką.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūsų niekas nenori paklausti. Tai turbūt ir už, o du – prieš. Už yra. L. Nagienė gal?..
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš tik vieną.
PIRMININKAS. Tai prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tik vieną sakinį. Iš tikrųjų būnant net ir kituose komitetuose, ir Švietimo komitete mums su Mokslo taryba, ir mokslininkai apie tai kalba ne vieną dieną, ir universitetų vadovai, todėl tikrai pritarkime šitam projektui, jis yra labai svarbus, ir tikrai jie bus be galo dėkingi, Mokslo taryba.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Laima. Tai galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ateities komitetas su Ekonomikos komitetu. Yra siūlomi abu. Kurį pasirinkti? (Balsai salėje) Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje) Kolegos, na, tokia tvarka: jei yra pasiūlyti du pagrindiniai, aš turiu teikti jums pasirinkti. Kas balsuoja už Ateities komitetą, balsuoja už, kas balsuoja už Ekonomikos komitetą, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas. Prieš – Ekonomikos, už – Ateities. Gerbiamas Valdemarai, balsuokite, neagituokite.
Taip, pagrindinis komitetas (nusprendėte: 36 balsavo už, prieš – 22) – Ateities komitetas. Dar yra siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas kaip papildomas. Ne, ŠMK… (Balsai salėje) Švietimo ir mokslo komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu papildomam? (Balsai salėje) Gal paskiriame kaip papildomus Ekonomikos ir Švietimo ir mokslo komitetus? Galime pritarti? (Balsai salėje: „Galime.“) Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną. Išsprendėme.
18.19 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589, 603 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3114 (pateikimas)
Rezervinis 5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589, 603 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3114. Pranešėjas – V. Semeška. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pagrindinis įstatymo projekto tikslas – padėti transporto priemonių stovėjimo vietų savininkams apginti savo nuosavybę, turtą ir suteikti policijos pareigūnams teisinius įrankius efektyviai spręsti tokio pobūdžio problemas. Įsigydami būstą vis dažniau Lietuvos gyventojai įsigyja ir nuosavą transporto stovėjimo vietą. Lietuvoje vykdant aktyvią miestų plėtrą daugėja modernios statybos būstų su požeminiu ar antžeminiu parkingu, todėl problemos aktualumas turi tendenciją tik didėti. Šiuo įstatymo projektu yra sprendžiami vis dažnėjantys atvejai, kai įsigytos privačios stovėjimo vietos būna neteisėtai užimtos ir naudojamos be turto savininko sutikimo. Tačiau įrankių greitai išspręsti tokią problemą nėra.
Labai paprasta gyvenimiška situacija. Štai pas kaimyną atvažiavo giminaičiai, pasistatė automobilį į požeminį parkingą, į jūsų nuosavybės teise valdomą parkavimo vietą, ir išvyko savaitei į užsienį. Kviečiate policiją, tačiau atvykę pareigūnai neturi teisinio pagrindo jums padėti. Aktuali problema, su kuria susiduriama vis dažniau. Jūs galite problemą spręsti nebent civilinio ieškinio būdu, o tai užtruks ne vienerius metus. Šiandien nuosavybės teise valdomų transporto priemonių stovėjimo vietų savininkai būna priversti arba taikstytis su piktybiškais veiksmais, arba bandyti kreiptis į atitinkamas institucijas – policiją. Kadangi nėra reglamentuota įsigytos stovėjimo vietos naudojimo tvarka, policijos atstovai neturi jokio teisinio pagrindo dėstomai problemai spręsti. Į vietą atvykę pareigūnai gali tik paskambinti transporto priemonės savininkui ir geranoriškai paprašyti, kad jis automobilį patrauktų. Kita alternatyva, kaip ir minėjau, su civiliniu ieškiniu kreiptis į teismą. Tai užtruks labai ilgai.
Nauju teisiniu reguliavimu siūlome nustatyti įspėjimą, baudą ir (arba) priverstinį transporto priemonės nuvežimą už savavališką nuosavybės teise valdomos transporto priemonės stovėjimo vietos užėmimą. Pažymėtina, kad pateiktoje Teisės departamento išvadoje siūloma papildyti projekto nuostatas nurodant, kad administracinę atsakomybę užtrauktų savavališkas nuosavybės teise, nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais valdomos transporto priemonės stovėjimo vietos ar žemės sklypo, kuriame ši stovėjimo vieta įrengta, užėmimas ar naudojimas. Toks sąvokos išplėtimas, pasiūlytas Seimo Teisės departamento specialistų, ne tik atspindi šio įstatymo projekto tikslus ir siekius, bet ir užtikrina platesnę problemos sprendimo kokybę. O gyventojai, įsigydami (skaitėte, ar ne, labai gerai) arba išnuomodami stovėjimo vietą, tinkamai naudosis savo nuožiūra.
Taigi kviečiu projektą palaikyti, apginti piliečių nuosavybę į turtą ir įgalinti pareigūnus veikti. Skubėjau, kad spėčiau laiku.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Viliau. Jūsų nori paklausti kolegos. J. Sabatauskas. Prašau. Juliau, klausk. Gerbiamas Juliau, klausiate? Taip, taip, įjungtas mikrofonas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, aš tikiuosi, jūs skaitėte Teisės departamento specialistų pastabas. Faktiškai čia yra civilinių santykių, kurie apibrėžiami tarpusavio sutarimu dėl naudojimo ar nuosavybės teise, ar panaudos, ar nuomos teise. Šiuo atveju taikyti prievartines priemones, na, man labai keista, kad civiliniuose santykiuose jūs matote administracinius įgalinimus.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Nieko keisto, gerbiamas Juliau. Kaip ir minėjau, tikrai daugėja būstų su nuosavomis parkavimo vietomis, kuomet žmonės perka ne tik butus, bet ir parkavimo vietas, ir daugėja atvejų, kuomet jos nebūna visiškai teisėtai užimtos. Ką daryti stovėjimo vietos savininkui, kuomet atvažiuoja kaimyno giminaitis ir pastato į jo vietą, už kurią jis sumokėjo 10 ar 15 tūkst. eurų, ir savaitei išvyksta į užsienį? Atvyksta policijos pareigūnas, sako, aš neturiu jokių teisinių įrankių, jūs galite kreiptis į teismą ir, kaip jūs teisingai minite, civiline tvarka išieškoti tam tikrą žalą, kurią reikės įrodyti. Mes ir norime suteikti įrankius stovėjimo vietų savininkams: jiems paskambinus policijos pareigūnams ir pateikus įrodymus, kad tai yra jų parkavimo vieta, policijos pareigūnas galėtų įspėti pažeidėją arba iškviesti evakuatorių ir išvežti tą mašiną, arba taikyti baudas. Aš manau, kad komitete mes galėtume padiskutuoti ir tikrai rasti geriausius sprendimus, kaip apsaugoti privačią nuosavybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš tai galvoju, kad vis dėlto rengdami šį įstatymo projektą jūs turėjote dar pagalvoti apie prievolę savininkams pažymėti nupirktas arba privačias stovėjimo vietas. Nemanau, kad žmonės tikrai labai piktybiškai nori pastatyti į svetimą vietą savo automobilį, o tiesiog padaro tai iš nežinojimo.
Antras mano klausimas. Ar jūs įtraukiate municipalinę policiją, tai yra viešosios tvarkos skyrius didžiuosiuose miestuose, kurie taip pat daug tokių ginčų, sakykime, tarp miestiečių kiemuose sprendžia?
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Rita. Tikrai dėl pažymėjimų jūs esate visiškai teisi. Aš jums pasakysiu elementariausią pavyzdį. Bendrija, kuri turi požeminį dviejų ar trijų aukštų parkingą, pažymi, kad tai yra privati nuosavybė su vartais, su pulteliu. Atvažiuoja kaimynas ir jis atidaro savo giminaičiui, kaip ir minėjau, tuos vartelius ir įleidžia automobilį, nes mato, kad yra tam tikrų vietų, kurios yra neužimtos, ir galvoja, kad giminaitis pasistatys kelioms savaitėms. Tačiau grįžta savininkas ir jis negali ten pastatyti savo automobilio, nors pažymėtas bendras parkingas, kad privati nuosavybė, todėl ta problema niekaip neišsprendžiama. Tam reikalingas įspėjimas arba kokia nors administracinė nuobauda, arba evakuavimas.
Kitas klausimas dėl municipalinių. Jūs visiškai teisi, mes apie tai pagalvojome. Aš manau, kad komitete tikrai galima papildyti, kad galėtų tą administracinį protokolą surašyti ne tiktai policijos pareigūnai, bet galbūt ir viešosios tvarkos savivaldybių pareigūnai. Ačiū.
PIRMININKAS. L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas labai paprastas, prašau atsakyti, nes mes kišamės į nuosavybę, kurios patys nesusitvarko. Jeigu yra mano nuosavybė arba bendrija turi pultelį ir yra tvarka, tai pati bendrija turi kalbėtis su savo gyventojais. Jeigu nėra tinkamai pažymėta ar tinkamai, jeigu yra ten ne uždaras kiemas, tiesiog pastatyti tokie kabliai, kad neprivažiuotų ir niekas nestatytų, tai, jeigu aš nepažymėjau, aš atvažiavau ir pasistačiau. Ar nemanote, kad mes dabar šiuo atveju visiškai kišamės į tuos reikalus, kurių mes neturėtume reguliuoti, o yra bendrija, kuri pati turi susitvarkyti?
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Ne, nemanau, nes būtent bendrijos arba bendrijų grupė kreipėsi su šita problema. Yra piktybiškų žmonių, kurie atvažiuoja į sumokėtas kitų žmonių privačias parkavimo vietas, pastato automobilius ir išvažiuoja, kaip minėjau, savaitei, mėnesiui, nes jie puikiai žino, kad jiems niekas už tai negresia. Todėl aš manyčiau, kad reikia įrankį suteikti policijos pareigūnui, nes kai vietos savininkas kreipiasi į policijos pareigūną, o šis yra bejėgis, tai nėra gerai. Vis dėlto, man atrodo, mūsų tikslas yra apsaugoti privačią nuosavybę ir kad bent jau su evakuatoriumi išvežti galėtų, manyčiau, yra visiškai logiška.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolega, norėčiau paklausti: ar pagal jūsų projektą apkrausite labai policiją ir viešosios tvarkos pareigūnus? Policijos pareigūnų dabar trūksta ir viešosios tvarkos pareigūnų taip pat, nes jie kartais vykdo jau ir policijos užduotis.
Antras klausimas: iš kur tos pajėgos bus?
Trečias klausimas dėl pačių techninių priemonių. Jeigu įsileidžia kas nors, o ten, kaip ir prie prekybos centrų yra nurodomi numeriai tiems, kurie įvažiuoja, sakykime, tai labai akivaizdžiai matyti ir galima tai užkardyti įvairiomis techninėmis priemonėmis. Tuo labiau kad gali būti pažymėti ir numeriai. Ar pakankamai išdiskutavote, kalbėjote su tais bendruomenių, bendrijų pirmininkais, kad reikia išspręsti šį klausimą techninėmis priemonėmis, o ne valstybinėmis, nes tai turėtų didesnius kaštus?
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Ačiū už klausimus. Tikrai išdiskutavome, tikrai problema yra labai opi ir didelė, ypač didmiesčiuose, kuriuose automobilį pasistatyti kartais sudėtinga ir vietų trūksta. Kaip ir minėjau, yra ne vienas ir ne du atvejai, o dažni atvejai, kuomet piktybiškai, kaip ir minėjau, gyventojai nesilaiko net ir bendruomenės taisyklių ir tos parkavimo vietos yra užimamos, o policijos pareigūnai yra bejėgiai. Techninių galimybių yra įvairiausių, galima ir blokuoti tas parkavimo vietas, bet įsivaizduokite požeminį ir antžeminį garažą, kuomet kiekvienas gyventojas ten pradeda savo kažkokius blokatorius statyti. Nors, kaip ir minėjau, įvažiuojant į privačią nuosavybę parašyta „Privati nuosavybė“, tačiau tai neapsaugo nuo piktavališko vietos užėmimo, o, kaip ir minėjau, pareigūnai negali kištis, nes čia jau nėra jokio Eismo taisyklių pažeidimo. Šiuo atveju mes suteiktume tam tikrus įrankius, kurie yra tikrai įvairūs: geranoriškas įspėjimas, nutempimas arba jau tuomet, kai yra piktybiškumas, bauda.
PIRMININKAS. Ir V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Privačiuose daugiaaukščiuose garažuose prie oro uosto pirmieji du aukštai visur pažymėti numeriais automobilių, kurie ten turi stovėti. Nė vienas, atvažiavęs į tą privačią teritoriją, ten nestato, o važiuoja ten, kur jam priklauso, kur nors aukštyn. Jeigu čia nėra problemų tik dėl to, kad ten tos vietos yra pažymėtos, kodėl mes pirma nesprendžiame, kad tos vietos turi būti pažymėtos, ir tada, jeigu atsiranda problema, gal pirma pradėkime nuo to, kad būtų žinoma, kad ta vieta priklauso ne bendrai kam nors, o tiesiog konkrečiai taip, kaip tuose pavyzdžiuose jau yra. Ten nėra problemų. Oro uoste turbūt teko naudotis daugiaaukštėmis aikštelėmis, kurių pirmuose aukštuose yra tiksliai sužymėti numeriai mašinų, kurios ten statomos.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Norėčiau jums pasakyti, kad jūs turėtumėte atskirti privačias nuosavybes, gyvenamųjų būstų bendrijas nuo oro uostų, kur yra mokamos aikštelės. Mokamose aikštelėse savininkas įrengia įvairiausius šlagbaumus ir jūs taip lengvai neišvažiuosite. O ten irgi yra įvairių atvejų, kuomet atvažiuoja, nesusimoka ir išieško. Aš manau, kad nėra priežasčių nepritarti šiam įstatymo projektui, nes problema yra opi. Tai aiškiai įvardija daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos ir prašo tokio instrumento, kad galėtų būti apsaugota privati nuosavybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prieš kalba J. Sabatauskas. Juliau? Tada prieš kalba L. Nagienė. (Balsai salėje) L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų nepritariu šitam projektui, mes kišamės į privačią nuosavybę. Tegul bendrijos susitvarko savo teritorijas, tegul sužymi taip, kaip ir priklauso. Mes dabar visuomenę gąsdiname tik baudomis ir daugiau nieko nesugebame. Bendrija turėdama savo turtą atitinkamai jo nesutvarko, tai dabar mes kiekvienam, kuris privažiavęs pastatys mašiną nepažymėtoje vietoje, už tai skirsime baudą arba net nutemps mašiną ir atitinkamai tam asmeniui vėl reikės sumokėti didžiulius pinigus. Jeigu jie patys nesusitvarkė savo turto… Tikrai, tikrai nepritariame šitam projektui ir siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Už kalba L. Slušnys. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Iš tiesų neketinau kalbėti, bet kai jau taip labai prieš, tai pasakysiu, ką aš galvoju. Nežinau, kaip rajonuose, kiek tokių parduodamų, Vilniuje tikrai labai daug parduodamų aikštelių. Aš tikriausiai, Laima, jums nesumeluosiu, labai įsižeistumėte, jeigu į jūsų butą ateičiau ir pasidėčiau savo lagaminus, ir pasakyčiau, ai, aš grįšiu po savaitės, nes, na, turite plotą, ten galima grįžti. Aikštelė Vilniuje, kuri yra nupirkta automobiliui, yra lygiai tokia pat nuosavybė kaip butas, kaip namas, kaip žemė – tai yra lygiai tas pats, tiktai kažkodėl yra žmonių, kurie nutarę, kad jeigu jinai be barjerų, be tvoros – ką noriu, tą darau. Vadinasi, jau įžengiau ir darau, kaip noriu. Šitai pataisai aš tikrai pritariu ir siūlau balsuoti už. Gerbkime žmonių nuosavybę, kad policija turėtų įrankį, kaip elgtis. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, ačiū už išsakytas nuomones. Balsuojame.
Balsavo 50: už – 33, prieš – 3, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 21 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritariame.
18.33 val.
Seimo 2023 m. spalio 31 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kviečiu gerbiamą Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją J. Razmą, kad pristatytų 2023 m. spalio 31 d. Seimo posėdžių darbotvarkę. Prašom. (Balsai salėje) Viskas priklausys nuo jūsų klausimų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, buvome suplanavę tokią nesudėtingą darbotvarkę tą dieną prieš Vėlines, kad čia mes visi ramiai bendru sutarimu dėl visko balsuotume. Buvo įrašyti tokie projektai, kurie, man atrodo, nesukuria didelių politinių takoskyrų, bet šiandien mes patys pasistengėme. Dėl visų pensijų kaupimo II pakopoje įstatymų projektų padarėme pertrauką ir nukėlėme į tą posėdį prieš Vėlines. Matyt, teks padirbėti kiek ilgiau. Čia buvo planuojama iki 17 valandos, matyt, teks iki 18 valandos geriausiu atveju. (Balsas salėje: „Viskas!“)
PIRMININKAS. Jūsų paklausti niekas nenori. Visi iš principo pritaria. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Na ir registruojamės. Pagrindinis šios dienos darbas. (Šurmulys, balsas salėje: „Valio!“)
Užsiregistravo 49. Skelbiu 2023 m. spalio 26 d. vakarinį posėdį baigtą. (Gongas) Gero vakaro ir gero savaitgalio! Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.