LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (2)

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL IETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9¹, 9², 11, 12¹, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 26¹, 26², 27, 28, 30, 31 STRAIPSNIŲ, V IR VI SKYRIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 31¹ STRAIPSNIU IR 32, 33, 34, 35, 36 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3249(3)

2024-06-19 Nr. 111-P-25

Vilnius

1. Komiteto / Komisijos posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas M. Puidokas, Komiteto nariai: M. Danielė, O. Leiputė, M. Navickienė, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga.

Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė,  padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė.

Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai A. Pečkauskas, K. Rušinskas, Valstybinės ligonių kasos atstovai T. Golubajeva, T. Ragauskas, G. Kacevičius, V. Zaksas, E. Galčiūtė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto / Komisijos sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13	2				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.    Atsižvelgus į tai, kad Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama sąvoka „aprūpintojas“, projekto 2 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 4 dalies 9 punkte vietoj žodžių „asmens su negalia aprūpintojas“ įrašyti žodį „aprūpintojas“.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13	7	2	4		2. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9^2 straipsnio 2 dalies 4 punktas tikslintinas keliais aspektais. Pirma, manytina, kad siekiant nuoseklumo ir teisinio aiškumo, išimtis dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų kriterijų netaikymo, turėtų būti formuluojama šio straipsnio 6 dalyje. Antra, neaišku, kokios konkrečiai nuostatos turimos omeny šioje formuluotėje: „Šio punkto nuostatos taikomos tik tokia apimtimi, kiek šiame punkte nurodyta asmens sveikatos priežiūros paslauga yra būtina šiame punkte nurodytoms konkrečioms vaisto ir (ar) medicinos pagalbos priemonėms paskirti ir (ar) jas vartoti.“. Trečia, šį punktą reikėtų patikslinti nurodant, kad atlikęs šiame punkte numatytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų bei paslaugos teikimo metinio poveikio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui vertinimą, Komitetas priima sprendimą siūlyti jas įrašyti arba neįrašyti į Sąrašą (t. y. Komitetui negali būti imperatyviai įpareigojimas visas tokias asmens sveikatos priežiūros paslaugas siūlyti įrašyti į Sąrašą – tokiu atveju pats Komiteto atliekamas vertinimas taptų tik formalus).	Pritarti iš dalies	Argumentai: pasiūlymas teikiamas atsižvelgus į Seimo kanceliarijos TD pastabą, taip pat siūloma kaip perteklinio atsisakyti paskutinio sakinio. Siūlytina nepritarti paskutinei pastabos daliai, kadangi Komitetui priėmus sprendimą siūlyti neįrašyti paslaugos į Sąrašą, vaistas, kuriam yra būtina minėta paslauga, būtų nekompensuojamas. Pasiūlymas: pakeisti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9^2 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) asmens sveikatos priežiūros paslaugų, būtinų siekiant paskirti ir (ar) vartoti vaistą ir (ar) naudoti medicinos pagalbos priemonę, kuriuos Farmacijos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija yra priėmusi sprendimą siūlyti įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašą, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašą ar Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti kriterijai netaikomi vertinant šiame punkte numatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atlikęs šiame punkte numatytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir (ar) organizavimo reikalavimų bei paslaugos teikimo metinio poveikio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui vertinimą, Komitetas priima sprendimą siūlyti jas įrašyti į Sąrašą. Šio punkto nuostatos taikomos tik tokia apimtimi, kiek šiame punkte nurodyta asmens sveikatos priežiūros paslauga yra būtina šiame punkte nurodytoms konkrečioms vaisto ir (ar) medicinos pagalbos priemonėms paskirti ir (ar) jas vartoti. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13	7	3	6		3. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9^2 straipsnio 3 dalies 6 punkte vietoj žodžių „nurodyto tikslo“ reikėtų įrašyti žodžius „nurodytų paslaugų“.	Pritarti	Pasiūlymas: pakeisti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9^2 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) tik dėl šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu tikslu nurodytų paslaugų – pareiškėjai, turintys teisę pateikti Farmacijos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą paraišką.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13	7	6			4.    Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9^2 straipsnio 6 dalies nuostatoje iki dvitaškio formuluotė „asmens sveikatos priežiūros paslaugų 1 ir 2 punktuose išvardytus įrašymo į Sąrašą bei 3–8 punktuose išvardytus prioriteto vertinimo“ nevisiškai suprantama, t. y. neaišku, kokios struktūrinės dalies punktai turimi omenyje. Jeigu turimi omeny toliau šioje dalyje vardijami kriterijai, siūlytina vietoj aukščiau nurodytos formuluotės vartoti šią formuluotę „šios dalies 1 ir 2 punktuose išvardytus asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Sąrašą bei šios dalies 3–8 punktuose išvardytus prioriteto vertinimo kriterijus“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: pasiūlymas teikiamas, atsižvelgus į TD pastabą. Pasiūlymas: pakeisti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9^2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Komitetas vertina paraiškas, pateiktas iki praėjusių metų gruodžio 31 d. “Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti kriterijai netaikomi Vvertinant šiame šio straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, šioje dalyje nurodyti kriterijai netaikomi. Komitetas, atlikęs paraiškų vertinimą, ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d. priima sprendimą siūlyti sveikatos apsaugos ministrui asmens sveikatos priežiūros paslaugą (-as) įrašyti (arba jos (jų) neįrašyti) į Sąrašą atsižvelgdamas į asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiktį šios dalies 1 ir 2 punktuose išvardytiems asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Sąrašą kriterijams (jei asmens sveikatos priežiūros paslauga neatitinka šios dalies  1 ir 2 punktų kriterijų, toliau pagal šios dalies 3-8 punktų kriterijus nėra vertinama) ir pagal šios dalies 3–8 punktuose išvardytus prioriteto vertinimo kriterijus sudarytą į Sąrašą siūlomų įrašyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prioriteto eilę. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo į Sąrašą ir prioriteto vertinimo kriterijai: 1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos veiksmingumas yra pagrįstas medicinos mokslo įrodymais; 2) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poreikis – daugiau kaip vienas sveikatos sutrikimo atvejis, tenkantis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per kalendorinius metus; 3) paslaugai įdiegti ir (ar) plėtoti reikalinga infrastruktūra, sveikatos technologija ar organizavimo modelis buvo finansuojami įgyvendinant valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės ar kitos tarptautinės paramos lėšomis finansuojamą projektą ir reikia užtikrinti projekto vykdymo tęstinumą; 4) paslaugos įdiegimas ir (ar) plėtojimas numatytas Lietuvos Respublikos įstatymo ar Vyriausybės nutarimo įgyvendinamajame teisės akte; 5) asmens sveikatos priežiūros paslaugos poveikis ligoms ir būklėms, lemiančioms didžiausią šalies gyventojų ligotumą ir mirtingumą, ir (ar) svarbiausiems vertinamiems visos šalies sveikatos rodikliams; 6) paslaugos teikiama sveikatos, socialinė, technologinė ir (ar) racionalaus išteklių naudojimo pridėtinė vertė; 7) paslaugos teikimo metinis poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui; 8) galimybė užtikrinti visuotinį paslaugos prieinamumą.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13	7	8			5.    Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9^2 straipsnio 8 dalyje po žodžio „įrašyti“ įrašytini žodžiai „ar neįrašyti“.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: pakeisti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9^2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais iki spalio 1 d. priima sprendimą dėl Komiteto prioriteto tvarka išdėstytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įrašymo (neįrašymo) į Sąrašą ar išbraukimo iš jo. Sveikatos apsaugos ministras sprendimą dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodytų paslaugų įrašymo į Sąrašą priima atsiradus šio straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Atsižvelgęs į Komiteto sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų paslaugų, Sveikatos apsaugos ministras priima sprendimą dėl jų įrašymo jas įrašyti į Sąrašą. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13	10				6. Tikslintinas projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies turinys, kadangi jame neatsispindi 2024 m. kovo 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2327 padaryti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies pakeitimai.	Pritarti	Pasiūlymas: pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas  Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą pagal Sveikatos apsaugos ministerijos strateginio planavimo dokumentuose nustatytus sveikatos politikos prioritetus, kurie su Sveikatos apsaugos ministerija aptariami ir suderinami šio straipsnio 4 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka, rengia Valstybinė ligonių kasa. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius teikia Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada. Vyriausybė apsvarsto atitinkamų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius ir ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui svarstyti kartu su tam tikrų metų Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas tvirtinamas Lietuvos Respublikos įstatymu.“  Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13	18				7.    Tikslintina projekto 18 straipsnio pakeitimo esmė ir teksto išdėstymas, kadangi projektu yra keičiamas ne tik keičiamo įstatymo 27 straipsnio pavadinimas, bet ir visas 27 straipsnis (jis dėstomas nauja redakcija).	Pritarti	Pasiūlymas: pakeisti 18 straipsnio pakeitimo esmę ir išdėstyti taip: „18 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnioį pavadinimą ir jį išdėstyti taip:“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13	21	1	3		8.    Atsižvelgus į nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Finansinės apskaitos įstatyme apibrėžiamas sąvokas (apibrėžiama sąvoka „finansinės apskaitos dokumentas“, bet ne ,,buhalteriniai dokumentai“), projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių „buhalterinius bei kitus dokumentus“ įrašytini žodžiai „finansinės apskaitos dokumentus“.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: pakeisti 21 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą: „3) tikrinti, ar teisingai išrašomos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26^1 ir 26^2 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius finansinės apskaitos bei kitus dokumentus;“ Balsavimo rezultatai:
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13	22				9. Vertinant projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31^1 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatantį, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius turi teisę priimti administracinį sprendimą įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, būtina pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad atitinkami teisiniai santykiai (t. y. santykiai tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ar ūkio subjektų) yra detaliai reguliuojami imperatyvaus pobūdžio viešosios teisės aktų nuostatomis, nepaneigia sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sutartinės atsakomybės priemonės nėra ekonominės sankcijos, todėl – nevertintinos pagal administracinės atsakomybės taikymo principus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-673/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu įpareigojimas grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas siejamas su sutarties, sudarytos su atitinkamu ūkio subjektu, nuostatų pažeidimu, jis negali būti sprendžiamas priimant vienašalį administracinį sprendimą. Kaip jau minėta, jeigu žalos atlyginimas (lėšų grąžinimas) siejamas su sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu susijęs šis nevykdymas, kilęs ginčas klausimas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis sutartinės civilinės atsakomybės taikymo procedūromis. Todėl vienašališkas administracinis sprendimas įpareigoti grąžinti pagal sutartį neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, jeigu šis reikalavimas būtų grindžiamas sutarties nuostatų pažeidimu, būtų niekinis.	Nepritarti	1) Dėl atsakomybės kilmės iš teisės aktų, o ne iš sutarties reikalavimų Pažymėtina, kad 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31^1 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatantį, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius turi teisę priimti administracinį sprendimą įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, sietinas ne su sutartimis, bet su imperatyvaus pobūdžio įstatymo reikalavimais (Pvz. Sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 5 dalyje nustatyta, kad valstybės laiduojama (nemokama) asmens sveikatos priežiūra LNSS įstaigose teikiama nemokamai, už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Tačiau ši nuostata ypač dažnai pažeidinėjama, kuomet ASP įstaigos už teikiamas paslaugas gauna apmokėjimą ne tik iš PSDF, bet ir antrą kartą reikalauja pacientų susimokėti). Taip pat pažymėtina, kad projekto  31^1 straipsnis reglamentuoja VLK direktoriaus sprendimus, kurie priimami vykdant ASP įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, t.y. ne  sutartinių įsipareigojimų, o įstatymuose įtvirtintų įpareigojimų priežiūrą.  Vykdant šias funkcijas prižiūrima PSDF lėšomis apmokamų ASP paslaugų atitiktis taikomiems reikalavimams, vaistų, medicinos pagalbos ir kitų priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumas, t. y. teisės aktų reikalavimams. Būtent iš šių reikalavimų pažeidimo kyla pareiga atlyginti (grąžinti) neteisėtai ar nepagrįstai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Taigi, neteisėtai gautų lėšų grąžinimas sietinas ne su sutartiniais, o su teisės aktų reikalavimų pažeidimais, todėl Valstybinės ligonių kasos direktorius turi teisę priimti atitinkamą administracinį sprendimą ir reikalauti grąžinti neteisėtai gautas lėšas. 2) Dėl VLK sudaromų sutarčių vertinimo teismų praktikoje kaip administracinių Net ir tuo atveju, jei atsakomybę vertintume kaip kylančią iš sutarčių, atkreiptinas dėmesys ir į kitokią teismų praktiką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone (2008-05-06 administracinė byla Nr. A-261-339/2008), Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sutartys turi būti vertinamos kaip administracinės, nes teisiniai santykiai, kurių pagrindu kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, o pačios sutartys viešojo administravimo subjektų sudaromos viešosios teisės normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais, ginant viešuosius interesus sveikatos apsaugos srityje. Tai, jog dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų skyrimo sveikatos priežiūros įstaigoms yra sudaroma sutartis, nekeičia aptariamų santykių pobūdžio. Sutartis šiuo atveju yra priemonė pagal įstatymo nustatytą paskirtį paskirstyti privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, ir sprendimas dėl jos sudarymo yra priimamas pagal viešosios teisės normų, reglamentuojančių minėto tikslinio valstybinio finansinio fondo lėšų administravimą, nustatytas sąlygas ir taisykles. Teritorinė ligonių kasa, priimdama sprendimą sudaryti ar nesudaryti sutartį su sveikatos priežiūros įstaiga, įgyvendina jai suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus ir santykiai dėl tokio pobūdžio sprendimų priėmimo yra viešojo administravimo santykiai. Tai lemia, jog sudarant šias sutartis yra taikomi viešojo administravimo principai ir Viešojo administravimo įstatymas, be kita ko įpareigojantis viešojo administravimo subjektą administracinį aktą pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13	22	1	2		10. Derinant 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31^1 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus tarpusavyje, keičiamo įstatymo 31^1 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūlome dėstyti taip: „pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui pašalinti įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimus“.	Pritarti	Pasiūlymas: pakeisti 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31^1 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl pašalinti įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimųus;“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13	22	3, 4			11.               Projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31^1 straipsnio 3 ir 4 dalyse tikslintinos pateiktos nuorodos į šio straipsnio 1 dalies 2-6 punktus, kadangi keičiamo įstatymo 31^1 straipsnio 1 dalis iš viso turi 5 punktus.	Pritarti	Pasiūlymas: pakeisti 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31^1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2–6 5 punktuose nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26^1ir 26^2nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos patikrinimo atlikimo dienos. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie licencijos sustabdymą ar panaikinimą gavimo dienos. 4. Valstybinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalies 2–6 5 punktuose nurodytus sprendimus, nustato 14 dienų terminą tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui paaiškinimams pateikti.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-13	26	3			12. Projekto 26 straipsnio 3 dalyje tikslintina nuoroda į šio įstatymo 14, 15 ir 16 straipsnius, kadangi keičiamo įstatymo 26, 26^1ir 26^2straipsniai yra išdėstyti šio įstatymo 15, 16 ir 17 straipsniuose.	Pritarti	Pasiūlymas: pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 14, 15,  ir 16 ir 17 straipsniuose išdėstytų Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 26^1 ir 26^2 straipsnių nuostatos netaikomos sutartims su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis ir ūkio subjektais, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šios sutartys lieka galioti iki jose numatyto termino pabaigos.“ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto / Komisijos sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narė J. Sejonienė 2024-06-13	22	2			Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties nutraukimas su įstaiga ar vaistine yra vertintinas kaip ultima ratio priemonė, kuri gali sukelti dideles ir reikšmingas teisines pasekmes. Sutarties nutraukimas gali sukelti negrįžtamas neigiamas pasekmes ne tik įstaigoms, su kuriomis nutraukus sutartį nebus galimybės jos atnaujinti, atsižvelgiant į paslaugų poreikio ir masto pasikeitimus, tačiau ir pacientams, galimybei jiems pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą, gauti kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, paslaugų prieinamumui, o kai kurios paslaugos pacientams apskritai taptų neprieinamos. Siūlomu reguliavimu nėra detalizuojama poveikio priemonės taikymo ir įgyvendinimo tvarka, pažeidimai, už kuriuos taikoma griežčiausia atsakomybė, nėra diferencijuojami. Pažeidimų pobūdis gali svyruoti nuo netinkamo dokumentų pildymo, vaistų skyrimo ar išdavimo, iki smulkių ar sunkių paciento teisių, asmens duomenų apsaugos ar kitų pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pildomo 341 straipsnio 2 dalyje nurodytas pažeidimo mažareikšmiškumo nustatymas turi įtakos tik pažeidimo tyrimo procedūrai, bet neeliminuoja galimybės nutraukti sutartį net ir tuo atveju, jei nustatyti pažeidimai vertintini kaip mažareikšmiai. Iš teikiamo reguliavimo nėra aišku, ar įgaliotos institucijos turi teisę vertinti kitas aplinkybes ar formaliai vykdyti įstatymo nuostatas ir visais atvejais nutraukti sutartį. Kokia apimtimi, kokiais atvejais, kriterijais ir tvarka remiantis įgaliotos institucijos gali taikyti šią kraštutinę priemonę, numatyti galimybės taikyti šią priemonė išimtis. Pagrįstai manytina, kad sutarties nutraukimas su įstaiga gali turėti didelę reikšmę paslaugų prieinamumui. Jau šiuo metu sveikatos apsaugos sistema susiduria su iššūkiais dėl laukimo eilių vizitams pas gydytoją specialistą, išvengiamo mirtingumo rodikliai kai kuriais aspektais viršija ES vidurkį. To neįvertinus, poveikio priemonės tikslas – atgrasyti įstaigas nuo teisės aktų pažeidimo ir vykdyti VLK ir TLK nurodymus bus neproporcingas dėl poveikio priemonės atsiradusiems padariniams – reikšmingai sumažės paslaugų prieinamumas, o tam tikros paslaugos, kurios teikiamos tik vienoje ar keliose įstaigose (miesto, regiono, ar valstybiniu mastu) pacientams apskritai taptų neprieinamos. Atsižvelgiant į tai, kad siekiamas poveikio priemonės tikslas būtų proporcingas ir adekvatus padarinių atsiradimui, siūlytina įtvirtinti, kad esant mažareikšmiam teisės aktų pažeidimui, VLK sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistine ar kitu ūkio subjektų negalėtų būti nutraukta. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 22 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 34^1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas sprendimas nutraukti sutartį arba jos dalį neįvykdžius šios dalies 2–4 punktuose nurodyto sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos negali būti priimamas. ir kurį Jei mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą galima ištaisyti nedelsiant, dalyvaujant asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos kitos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant, dalyvaujant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, ištaisyti negalima, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija.“	Nepritarti	Pasiūlymo idėjai, kad už mažareikšmius pažeidimus nebūtų skiriamos griežčiausios poveikio priemonės pritartina, tačiau, manytina, kad pasiūlymas perteklinis, nes šioje dalyje jau nustatyta, kad mažareikšmio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 6, susilaikė 1.
2.	Seimo narė J. Sejonienė 2024-06-13	22	2			Argumentai:  Siekiant pažeidimų tyrimo objektyvumo ir nešališkumo, siūloma atsisakyti galimybės mažareikšmių kriterijų aprašą tvirtinti sveikatos apsaugos ministro įgaliotai institucijai. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad atsakomybės pagrindus tvirtina, pažeidimus tiria ir poveikio priemones skiria ta pati institucija – Valstybinė ligonių kasa. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 22 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 34^1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos arba teritorinės ligonių kasos valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio Valstybinės ligonių kasos arba teritorinės ligonių kasos valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija.“	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad  Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje yra nustatyta, kad žalos PSDF biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką (VLK direktoriaus įsakymas) ir mažareikšmės žalos dydį (VLK direktoriaus įsakymas), kai žala PSDF biudžetui neišieškoma nustato sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija, todėl siekiant nuoseklumo turėtų būti numatytos analogiškos nuostatos. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 6 – prieš, 0 susilaikė.
3.	Seimo narė J. Sejonienė 2024-06-13	22	7			Argumentai: Atsižvelgiant į galimą reikšmingų pasekmių atsiradimą tiek paslaugų prieinamumui, tiek sutarčių su VLK subjektams Valstybinės ligonių kasos direktoriui priėmus vieną iš  34^1 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų, siūlytina įtvirtinti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų įsigaliojimo ir vykdymo apribojimus tais atvejais, jei asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kitų ūkio subjektai juos apskundžia įstatymo nustatyta tvarka iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 22 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 34^1 straipsnį 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo sustabdo šių sprendimų vykdymo vykdymą iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos.“	Nepritarti	Pasiūlymas prieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 str. 3 daliai, kurioje nustatyta, kad sprendimų apskundimas nesustabdo įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų nutarimų vykdymo. VLK direktoriaus  sprendimą skundžiantis asmuo turi teisę teismo prašyti kartu stabdyti ir VLK sprendimo vykdymą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, kol nagrinėjamas skundas. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 6 – prieš, 0 susilaikė.
4.	Seimo narė J. Sejonienė 2024-06-13	22	8			Argumentai: Svarstant klausimą dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų padarytų pažeidimų (neatitikčių) ir tai lemiančio poreikio Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinti papildomus įgaliojimus VLK direktoriui, paaiškėjo, kad teisės aktų pažeidimus ne visada lemia subjektų tyčiniai veiksmai. Pažeidimus (neatitiktis)  lemia ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros sutrikimai, informacinės sistemos trūkumai, nepakankamas, neišsamus paslaugų kainodaros aprašymas, dažni poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, organizavimą ir finansavimą pokyčiai, teisės aktų tarpusavio nesuderinamumas, kitos nuo konkrečių subjektų veiksmų  nepriklausančios priežastys. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatyme nustatyti galimybę Valstybinės ligonių kasos direktoriui priimti sprendimus ir iš to kylančias teisines pasekmes tik tais atvejais, jei pažeidimą lėmė tyčiniai asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiksmai ar piktnaudžiavimas ir žalos atsiradimo neįtakojo aukščiau nurodytos aplinkybės. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 22 straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 34^1 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodyti sprendimai gali būti priimami tik tais atvejais, kai žala padaryta tyčia ar piktnaudžiaujant ir žalos atsiradimui esminės įtakos nesudarė nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ar kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiksmų  nepriklausančios priežastys.“	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad 22 straipsniu pildomo 31^1straipsnio 1 dalies 2-5 punktuose įtvirtinti tokie VLK direktoriaus sprendimai kaip: - nurodymas pašalinti pažeidimą; - įpareigojimas grąžinti neteisėtai gautas lėšas; - nurodymas grąžinti neteisėtai paimtą mokestį iš paciento; - 30 d. sutarties (jos dalies) vykdymo stabdymas, jei aukščiau nurodyti sprendimai nevykdomi 30 dienų, o neįvykdžius sprendimo per sustabdymo terminą, nutraukti sutartį (jos dalį). Tokio pobūdžio VLK direktoriaus sprendimų priėmimui pažeidimo padariusio subjekto kaltės forma reikšmės neturi. Šiuo atveju svarbu faktas, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai ir tokią situaciją reikia ištaisyti – pašalinti pažeidimus, grąžinti neteisėtai gautas lėšas (lėšų atidavimas teisėtam savininkui, duomenų ištaisymas, kitų trūkumų pašalinimas ir pan.) ir t.t.  Balsavimo rezultatai: 4 – už, 5 – prieš, 0 susilaikė.
5.	Seimo narė J. Sejonienė 2024-06-13				I	Argumentai: 2024 m. gegužės 15 d. Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pritarta Seimo narių A. Matulo, Z. Streikaus, R. Šalaševičiūtės pasiūlymui (toliau – Pasiūlymas) ir į Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9^1, 9^2, 11, 12^1, 14, 18, 20, 23, 26, 26^1, 26^2, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) įtrauktos nuostatos dėl Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) direktoriaus įgaliojimų išplėtimo. Manytina, kad pasiūlytas naujas teisinis reguliavimas nėra iki galo išdiskutuotas, suderintas su socialiniais partneriais, nėra atlikta sisteminė asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų padarytų pažeidimų ir atsiradusių neatitikčių priežasčių analizė, poveikio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui vertinimas. Pasiūlymui nepritarimą raštu išreiškė ne tik sveikatos priežiūros specialistams, sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms, bet ir pacientams atstovaujančios organizacijos. Svarstant klausimą dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų padarytų pažeidimų (neatitikčių) ir tai lemiančio poreikio Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinti papildomus įgaliojimus VLK direktoriui, paaiškėjo, kad teisės aktų pažeidimus ne visada lemia subjektų tyčiniai veiksmai. Pažeidimus (neatitiktis)  lemia ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros sutrikimai, informacinės sistemos trūkumai, nepakankamas, neišsamus paslaugų kainodaros aprašymas, dažni poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, organizavimą ir finansavimą pokyčiai, teisės aktų tarpusavio nesuderinamumas, kitos nuo konkrečių subjektų veiksmų  nepriklausančios priežastys. Paminėtina, kad subjektų tyčia pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) sutarčių su ligonių kasomis nuostatas veiksmai, piktnaudžiavimas ir siekis apgaule įgyti valstybės lėšas jau dabar gali būti vertinamas civilinės ar baudžiamosios teisės kontekste. Papildomų įgaliojimų VLK direktoriui įtvirtinimas nesant  neatitikčių (pažeidimų) sisteminės analizės, bendro sutarimo, teisinių, organizacinių ir sisteminių sveikatos sektoriaus problemų išsprendimo, tinkamos komunikacijos formuotų neigiamą visuomenės požiūrį į visą sveikatos sistemos sektorių, priešintų veikiančius viešąjį ir privatų sektorius, įskaitant, bet neapsiribojant lygiateisiškumo aspektu, nebūtų teisingas ir atsakingas veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Esant nurodytoms priežastims ir aplinkybėms, šiuo laikotarpiu, teisinis reglamentavimas ir veiksmai turėtų būti orientuoti į sveikatos sistemos tobulinimą bei pažeidimų prevenciją. Remiantis aukščiau išdėstytu, siūlytina atsisakyti Pasiūlymo pagrindu Įstatymo projekte atsiradusio teisinio reguliavimo ir papildomų VLK direktoriaus įgaliojimų įtvirtinimą įstatyme svarstyti tik po to, kai bus rastas sutarimas su socialiniais partneriais, o taip pat patobulinti teisiniai, organizaciniai, sisteminiai veiksniai, įtakojantys galimas neatitiktis ir pažeidimus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 9^1, 9^2, 11, 12^1, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 26^1, 26^2, 27, 28, 30, 31 STRAIPSNIŲ, V IR VI SKYRIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 31^1 STRAIPSNIU BEI 32, 33, 34, 35 IR 36 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS	Nepritarti	Pasiūlymas susijęs su J. Sejonienės pasiūlymu išbraukti 22 straipsnį, kuriam siūloma nepritarti Balsavimo rezultatai: 3 – už, 6 – prieš, 0 – susilaikė.
6.	Seimo narė J. Sejonienė 2024-06-13	22				Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 22 straipsniu papildytą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 31^1straipsnį: „22 straipsnis. Įstatymo papildymas 31^1straipsniu Papildyti Įstatymą 31^1straipsniu: „31^1 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus sprendimai, priimami vykdant asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą 1. Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26^1ir 26^2 straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo: 1) sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių sustabdytas ar panaikintas licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai galiojimas, sustabdyti sutarties vykdymą arba nutraukti sutartį su vaistine, jeigu sustabdomas ar panaikinamas vaistinės veiklos licencijos galiojimas (sutarties vykdymas stabdomas iki atitinkamos licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos); 2) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų; 3) įpareigoti grąžinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas; 4) pateikti rašytinį nurodymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui grąžinti apdraustajam neteisėtai paimtą iš jo mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (arba) vaistus, medicinos pagalbos priemones ir (arba) medicinos priemones jis turėjo gauti nemokamai; 5) 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties arba jos dalies vykdymą dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių nuomos, dėl kurių priimtas šios dalies 2–4 punktuose nurodytas sprendimas nebuvo įvykdytas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o neįvykdžius šio sprendimo iki sutarties arba jos dalies galiojimo sustabdymo termino pabaigos, nutraukti sutartį arba jos dalį. 2. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, dalyvaujant asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant, dalyvaujant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančiam Valstybinės ligonių kasos valstybės tarnautojui, ištaisyti negalima, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas pažeidimo pašalinimo terminas, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, kriterijų aprašą, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija. 3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 26^1ir 26^2nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos patikrinimo atlikimo dienos. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie licencijos sustabdymą ar panaikinimą gavimo dienos. 4. Valstybinės ligonių kasos direktorius, prieš priimdamas šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytus sprendimus, nustato 14 dienų terminą tikrintai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui paaiškinimams pateikti. 5. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į svarstymą, apie kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas buvo tinkamai informuoti, netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų. 6. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos pateikiami asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui. 7. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo šių sprendimų vykdymo.“	Nepritarti	Pažymėtina, kad kitų ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų (Lietuvos banko, LR Konkurencijos tarybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Vartotojų teisių reguliavimo tarnyba ir kitos) teisės taikyti poveikio priemones įtvirtintos įstatymuose. Svarbu paminėti, kad ligonių kasoms, įstatymais priskirtos funkcijos prižiūrėti ir tikrinti atitinkamų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su TLK, veiklą, tačiau, neturėdamos galimybių taikyti veiksmingų poveikio priemonių sistemingai teisės aktus pažeidinėjantiems subjektams, jos susiduria su sunkumais ir negali užtikrinti, kad PSDF biudžeto lėšos būtų panaudotos teisingai ir efektyviai, o pacientai nebūtų klaidinami. Pritarus Seimo narės pasiūlymams, problema būtų ir toliau nesprendžiama. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, įvertinusi ambulatorinių slaugos paslaugų namuose ir kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo priežiūros teisinį reglamentavimą 2024-05-06 pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą, kurioje, be kita ko, pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato proporcingų, atgrasančių poveikio priemonių už fiktyvių duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugų namuose teikimą. Pažymėtina, kad į egzistuojančią problemą dėmesį atkreipė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kurio išplėstinė teisėjų kolegija  (2015 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015)  pažymėjo, kad  „<...> Valstybinės ligonių kasos sudarytos komisijos pareiškėjui duotam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti Valstybinės ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos, žalos sumą, išplaukusiam iš, atsakovo vertinimu, pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo). Nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti Valstybinės ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti (kaip antai, palyginimo dėlei – mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo penktojo skirsnio suteikiamos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką)“. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 6 – prieš, 0 – susilaikė.
7.	Seimo narė J. Sejonienė, 2024-06-13	23				Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Buvusius įstatymo projekto 23-26 straipsnius laikyti atitinkamai 22-25 straipsniais.	Nepritarti	Pasiūlymas susijęs su J. Sejonienės pasiūlymu išbraukti 22 straipsnį, kuriam siūloma nepritarti Balsavimo rezultatai: 3 – už, 6 – prieš, 0 – susilaikė.
8.	Seimo narė J. Sejonienė, 2024-06-13	24				Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. V skyriaus pakeitimas Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip: „V SKYRIUS APDRAUSTŲJŲ TEISĖS IR ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ IR ŠIO ĮSTATYMO 26^1ir 26^2STRAIPSNIUOSE NURODYTŲ ŪKIO SUBJEKTŲ, SUDARIUSIŲ SUTARTIS SU VALSTYBINE LIGONIŲ KASA, PAREIGOS 38 straipsnis. Apdraustųjų teisės įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą Apdraustieji turi teisę: 1)    asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį; 2)    šio Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą; 3) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje; 4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto; 5)  gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą; 6)    susipažinti su šio Įstatymo 26, 26^1 ir 26^2 straipsniuose nurodytomis sutartimis; 7)      kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reguliuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų. 39 straipsnis.      Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 26^1ir 26^2straipsniuose nurodytų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, pareigos 1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo: 1) užtikrinti apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą; 2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus pacientų teises ir asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) garantuoti, kad visi apdraustieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; 4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai; 5) teikti informaciją apdraustiesiems apie nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tvarką; 6) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;. 7) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 2. Vaistinės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo: 1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais; 2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą); 3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti vaistinių priežiūrą vertinant vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą; 4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar pateiktų neteisingų duomenų dėl vaistų ar medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;. 5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 3. Šio Įstatymo 26^1 straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo: 1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, kurios būtinos jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų; 2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų; 3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą; 4) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl nuomos išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;. 5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 4. Šio Įstatymo 26^2 straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo: 1) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei; 2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą); 3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą; 4) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl  I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;. 5) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“	Nepritarti	Pasiūlymas susijęs su J. Sejonienės pasiūlymu išbraukti 22 straipsnį, kuriam siūloma nepritarti Balsavimo rezultatai: 3 – už, 6 – prieš, 0 – susilaikė.
9.	32 Seimo narių grupė (Seimo narė R. Šalaševičiūtė ir kiti Seimo nariai), 2024-06-13	22	1	6		Argumentai: Pagal šiuo metu nustatytą teisinį reglamentavimą Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms priskirtos funkcijos prižiūrėti ir tikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su ligonių kasomis, veiklą, tačiau ligonių kasos neturi pakankamai įstatymuose įtvirtintų veiksmingų poveikio priemonių, kurias galėtų taikyti sistemingai teisės aktus pažeidinėjantiems subjektams, todėl jos susiduria su sunkumais ir negali užtikrinti, kad PSDF biudžeto lėšos būtų panaudotos teisingai ir efektyviai, o pacientai nebūtų klaidinami. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų (Lietuvos banko, LR Konkurencijos tarybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Vartotojų teisių reguliavimo tarnyba ir kitos) teisės taikyti poveikio priemones įtvirtintos įstatymuose. Pažymėtina, kad specialiųjų tyrimų tarnyba, įvertinusi ambulatorinių slaugos paslaugų namuose ir kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo priežiūros teisinį reglamentavimą 2024-05-06 pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą, kurioje, be kita ko, pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato proporcingų, atgrasančių poveikio priemonių už fiktyvių duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugų namuose teikimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija  (2015 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1820-502/2015)  pažymėjo, kad  „<...> Valstybinės ligonių kasos sudarytos komisijos pareiškėjui duotam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios, taigi jis savo esme prilygsta raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti Valstybinės ligonių kasos nustatytą ir apskaičiuotą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos, žalos sumą, išplaukusiam iš, atsakovo vertinimu, pareiškėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo). Nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti Valstybinės ligonių kasos kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti (kaip antai, palyginimo dėlei – mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo penktojo skirsnio suteikiamos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką)“. Nors Įstatymo projekte XIVP-3249(3) ir siūloma numatyti įrankius, reikalingus Valstybinei ligonių kasai vykdant ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, tačiau, vertinant nustatytų pažeidimų mastą ir sistemiškumą, manytina, kad šios priemonės nėra pakankamos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūloma papildyti 22 straipsniu pildomo įstatymo 31^1straipsnį nuostatomis, numatant galimybę nutraukti sutartį su minėtais ūkio subjektais dėl pakartotinių pažeidimų, o  naujas sutartis sudaryti tik po 1 metų. Pasiūlymas: papildyti projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31^1straipsnio 1 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „6) nutraukti sutartį ar jos dalį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistine ar kitu ūkio subjektu, jei per dvejus metus nuo ankstesnio teisės aktų pažeidimo nustatymo dienos padaryta ne mažiau kaip du analogiški tų pačių teisės aktų reikalavimų pažeidimai.“	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: papildyti projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31^1straipsnio 1 dalį 6 punktu: nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti  „6) nutraukti sutartį ar jos dalį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistine ar kitu ūkio subjektu, jei per dvejus metus nuo ankstesnio teisės aktų pažeidimo nustatymo dienos padaryta ne mažiau kaip du analogiški tų pačių teisės aktų aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimai.“ Balsavimo rezultatai: 5 – už, 3 – prieš, 1 susilaikė.
10.	32 Seimo narių grupė (Seimo narė R. Šalaševičiūtė ir kiti Seimo nariai), 2024-06-13	22	2		N	Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: papildyti projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31^1straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinės ligonių kasos direktoriui priėmus šio straipsnio 1 dalies 5-6 punktuose nurodytą sprendimą nutraukti sutartį ar jos dalį, asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas turi teisę pateikti prašymą sudaryti sutartį dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių, dėl kurių buvo nutraukta sutartis, ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo nutraukti sutartį ar jos dalį priėmimo dienos.“	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: papildyti projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31^1straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:  „2. Valstybinės ligonių kasos direktoriui priėmus šio straipsnio 1 dalies 5-6 punktuose nurodytą sprendimą nutraukti sutartį ar jos dalį, asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas turi teisę pateikti prašymą sudaryti sutartį dėl tų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar medicinos priemonių, dėl kurių buvo nutraukta sutartis, ne anksčiau kaip po vienų metų 12 mėnesių nuo sprendimo nutraukti sutartį ar jos dalį priėmimo dienos.“ Balsavimo rezultatai: 5 – už, 3 – prieš, 1 – susilaikė.
11.	32 Seimo narių grupė (Seimo narė R. Šalaševičiūtė ir kiti Seimo nariai), 2024-06-13	22	3			Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: buvusias projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 31^1straipsnio 2-7 dalis laikyti 3-8 dalimis.	Pritarti	Balsavimo rezultatai: 5 – už, 3 – prieš, 1 – susilaikė.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Antanas Matulas

Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė