Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 358
STENOGRAMA
2024 m. balandžio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Sveiki, gerbiami kolegos, kviečiu užimti darbo vietas. Pradedame balandžio 9 dienos plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, prašyčiau šiek tiek rimties. Šventų Velykų dieną mus paliko viena ryškiausių ir drąsiausių kovotojų už laisvą Lietuvą, disidentė, bebaimė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ platintoja, politinė kalinė, sesuo F. N. Sadūnaitė. Lietuvos Respublikos Seime kaip tik jau buvome bebaigią Prezidento Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo F. N. Sadūnaitei procedūrą, tikiu, ją sėkmingai užbaigsime, nes F. N. Sadūnaitė labiau nei verta visų valstybinių apdovanojimų. Iš tiesų unikali dvasios karė, net KGB kalėjime savo tiesia laikysena stebinusi savo tardytojus, su šypsena ir humoru drąsiai atšaudavusi grėsmingiems sovietiniams budeliams. Jos optimistinis požiūrio kampas ir tikėjimo jėga yra stebinanti. F. N. Sadūnaitė rašė: „Nebuvo laimingesnio per mano 80 metų laiko, kaip KGB rūsiuose, kur taip arti Dievas. Ten junti, kad be galo daug žmonių su tavimi. Ta jėga ne iš tavęs, bet iš Dievo.“ Jos gyvenimo istorija amžiams liks patriotizmo ir tikėjimo įkvėpimo šaltiniu. Pagerbkime šviesų F. N. Sadūnaitės atminimą tylos minute.
Tylos minutė
10.03 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. balandžio 9 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėkoju. Gerbiami kolegos, reikia pasitvirtinti darbotvarkę. Ar būtų kokių siūlymų? Gerbiama V. Targamadzė, prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Frakcijos vardu siūlau įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl švietimo situacijos, rezoliucijos projektą Nr. XIVP-3607.
PIRMININKAS. Rezoliuciją dėl švietimo situacijos.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Taip.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju už siūlymą. Gerbiamas A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasiūlyti įtraukti vieną labai smulkų projektą, tai būtų projektas Nr. XIVP-3236, su pirmuoju pavaduotoju esame kalbėję. Tai yra Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jis susijęs su rinkimais, labai techninė pataisa: kodekse likusi viena nuostata, GPM įstatyme kita, ji negalioja, tai tiesiog ją norime suredaguoti su biuru.
PIRMININKAS. Dėkoju, siūlymas įtraukti į darbotvarkę dėl gyventojų pajamų mokesčio. Gerai. (Balsas salėje: „Ne mokesčio…“) Gerbiamas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, ką tik visi pagerbėme anapilin iškeliavusią F. N. Sadūnaitę. Aš manau, kad didžiausia pagarba būtų jai išreikšta, jei elgtumėmės kaip laisvoje, demokratinėje ir teisinėje valstybėje dera – pirma pakeistume įstatymą ir tada, vadovaudamiesi būtent teisės viršenybės principu, įstatymo pagrindu toliau svarstytume. Todėl derėtų šiandien išbraukti iš darbotvarkės tą klausimą, o artimiausiu metu pateikti įstatymo pataisą. Manau, mes ilgiau kaip savaitę tikrai neužtruktume. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar būtų dar siūlymų? Ne, siūlymų nematau.
Aš trumpą repliką dėl J. Sabatausko pasiūlymo. Iš tikrųjų mes Seniūnų sueigoje nagrinėjome ir pristatėme variantą, kaip iš šios situacijos išeiti. Tuo metu niekas neprieštaravo. O būdas yra toks: kol mes įstatymo nepriimame, tai priėmimo stadijoje, jeigu mes priimtume įstatymą nesivadovaudami galiojančiu įstatymu, tada būtų, matyt, negerai. Bet kol yra svarstymo stadija, mes iš tikrųjų nieko nepažeidžiame, ypač matydami perspektyvą, kad Seimo Pirmininkė pažadėjo skubos tvarka registruoti Prezidento Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo pakeitimo projektą. Tas mums leistų, nepažeidžiant įstatymo, priėmimo stadijoje ir priimti, kad būtų galima įstatyme reglamentuoti taip, kad būtų galima teikti ir po mirties. Aš čia tikrai nematau problemos eiti tokiu keliu, bet jūsų valia siūlyti. Balsuosime dėl tokio siūlymo dėl darbotvarkės.
Jeigu daugiau siūlymų nėra, tai, gerbiami kolegos, tada nuo pirmo siūlymo – dėl rezoliucijos dėl švietimo situacijos įtraukimo į darbotvarkę. Kas balsuoja už, tai už įtraukimą, kas kitaip, vadinasi, nepritaria, kad būtų įtraukta.
Užsiregistravo 111, balsavo 109: už – 56, prieš – 22, susilaikė 31. Tai įtraukiama į rezervinius klausimus.
Antras siūlymas buvo dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, jį siūlė A. Vyšniauskas. Ar galime bendru sutarimu įtraukti šį projektą? (Balsas salėje) Ne, siūlo balsuoti. Gerai. Balsuojame dėl to, kad būtų įtraukta. Kas už – įtraukti, kas kitaip, tai kitaip.
Užsiregistravo 110, balsavo 105: už – 59, prieš – 6, susilaikė 40. Taigi klausimas yra įtraukiamas.
Dabar trečias siūlymas yra išbraukti Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimo klausimą iš šios dienos darbotvarkės. Aš situaciją nupasakojau. Mano supratimu, mes nepažeistume įstatymo svarstymo stadijoje, o iki priėmimo stadijos jau būtume sutvarkę ir tik tada priimtume. Bet prašymas yra prašymas. Balsuojame už tai, kad išbrauktume klausimą iš darbotvarkės. Kas už, balsuoja už, kas mano, kad klausimas gali likti darbotvarkėje, balsuoja kitaip. Čia dėl Aleksandro Stulginskio žvaigždės klausimo išbraukimo. Kas sutinka, kad būtų išbraukta, balsuoja už, kas nenori išbraukti ir nori palikti, balsuoja prieš ar susilaiko.
Užsiregistravo 109, balsavo 108: už – 23, prieš – 42, susilaikė 43. Taigi darbotvarkėje lieka.
Dabar dar, prieš tvirtinant darbotvarkę, atkreipiu dėmesį, gerbiami kolegos, kad darbotvarkės 2-4 klausimas – Kelių įstatymo, 2-6 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo, 2-11.1 klausimas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektai nebuvo įrašyti į pavasario sesijos darbų programą. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad juos įrašome, ir tada galėsime dėl visos darbotvarkės? (Balsai salėje) Gerai.
Dabar, gerbiami kolegos, ar visą darbotvarkę galime bendru sutarimu patvirtinti? Galime. Negirdžiu prieštaraujančių, tai tada darbotvarkę patvirtiname bendru sutarimu.
10.10 val.
Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo Nr. VIII-1641 1, 5, 14, 15, 17, 19, 20 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3490(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo projektas Nr. XIVP-3490(2). Gerbiama A. Gedvilienė pristatys mums komiteto išvadą, o toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamas J. Razma.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Priimtas sprendimas pritarti Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo nemažai straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Kol kas prie šio projekto stabtelime. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
10.11 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 10, 11, 15, 16, 21, 22, 23, 25, 29, 36, 39, 40, 48, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 ir 461 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3357(2), Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 6, 71, 72, 73, 11, 22, 292 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 74 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3358(2), Antstolių įstatymo Nr. IX-876 14 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3359(2), Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3360(2), Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 2, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3361(2), Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 2, 11, 16, 18, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3362(2), Notariato įstatymo Nr. I-2882 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3363(2), Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo Nr. I-996 2, 8, 9, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3364(2), Administracinių nusižengimų kodekso 218 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3365(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1.3-1 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3357(2) ir aštuoni lydimieji. Išklausysime M. Lingės. Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas kovo 20 dieną apsvarstė visą minėtą įstatymų paketą, buvo pagrindinis dėl Pinigų plovimo prevencijos įstatymo ir dar penkių lydimųjų. Yra priimtas sprendimas pritarti iniciatorių pateiktam ir pagal Seimo Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Yra pritarta bendru sutarimu. Analogiškai yra pritarta ir lydimiesiems įstatymams. Tiesa, buvo papildomo komiteto išvada dėl Azartinių lošimų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo projekto. Kartu su G. Skaiste registravome pataisas, pasiūlymus, jiems komitetas apsvarstęs pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar dėl trijų projektų dar buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Tai dėl Antstolių įstatymo pataisų projekto, Notariato įstatymo pataisų projekto ir Administracinių nusižengimų kodekso 218 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kviečiu I. Haase pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-3359. Įstatymo projektui komiteto sprendimu buvo pritarta. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Taip pat svarstė Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3363. Šiam įstatymo projektui taip pat buvo pritarta. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Buvo svarstomas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 218 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3365. Įstatymo projektui taip pat buvo pritarta. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje kalbėti yra užsirašęs V. Semeška. Kviečiu į tribūną.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai svarstome ypač svarbų įstatymų projektų paketą, nes nacionalinio pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos vertinimo metu Tarptautinio valiutos fondo ekspertų ataskaitoje ir toliau valiutų sektorius buvo įvertintas kaip vienas iš rizikingiausių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo požiūriu. Vertinant sektoriaus keliamą riziką ir aplaidų požiūrį į šiuo metu nustatytų reikalavimų laikymąsi, netgi tokių įprastų pareigų kaip nustatytos informacijos pateikimas priežiūros institucijai nevykdymą, rodo sektoriuje paplitusį polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Taigi įstatymo projektu siūloma suteikti įgaliojimus priežiūros institucijai, esant pagrindui, taikyti jiems griežčiausio poveikio priemonę, tai yra uždraudimą vykdyti registruotą veiklą. Veiklos uždraudimas būtų taikomas kaip kraštutinė priemonė nustačius atvejus, kai virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius priežiūros institucijai sistemingai neteikia informacijos ar teikia neteisingą informaciją, sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimo paskyrimą.
Įstatymu sudaroma galimybė finansų įstaigoms tarpusavyje keistis informacija, ko iki šiol nebuvo, kai joms kyla įtarimų dėl galimo pinigų plovimo ar teroristų finansavimo. Iki šiol tokios galimybės, kaip ir minėjau, nebuvo sudaryta. Keitimasis informacija, pažymėtina, tarp finansų įstaigų yra viena iš kertinių, gerai veikiančių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos sudedamųjų dalių. Taigi papildoma nuostatomis, kad finansų įstaigos, siekdamos įgyvendinti šiame įstatyme joms nustatytas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, įskaitant ir tarptautinių finansinių sankcijų ir (ar) ribojamųjų priemonių netinkamo įgyvendinimo, prevencijos priemones, turi teisę keistis informacija apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius, kai joms kyla įtarimų dėl galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, įskaitant galimą tarptautinių finansinių sankcijų ir (ar) ribojamųjų priemonių netinkamą įgyvendinimą.
Projektu siūloma išplėsti asmenų, kuriems taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, ratą. Tai yra papildomas Azartinių lošimų įstatymas. Taigi siekiant užtikrinti, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantys asmenys negalėtų dalyvauti lošimus organizuojančių bendrovių valdyme, projektu siūloma nustatyti prievolę lošimų organizatoriams apie akcininkų ar valdybos narių pasikeitimą pranešti Priežiūros tarnybai iš anksto. Tokiu būdu Priežiūros tarnybai būtų suteikta priemonė užkirsti kelią įstatymo reikalavimų neatitinkančių asmenų dalyvavimui bendrovės valdyme. Taigi siekiant užtikrinti, kad nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu, sankcijų apėjimu, užkardymas būtų efektyvus ir laiku, būtina visapusiškai stiprinti viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą.
Kviečiu pritarti šiam įstatymų projektų paketui, nes tai yra tikrai rizikinga sritis, sektorius, per kurį gali būti vykdomas pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas, todėl savalaikis įstatymo papildymas yra ypač svarbus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau šio įstatymo svarstymą pratęsime per balsavimo intervalą. Yra pasiūlymas. Tuomet bus ir pasisakymai dėl motyvų dėl viso paketo ir apsisprendimas, ar pritarti po svarstymo.
10.18 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2877(2) (svarstymas)
Dabar kitas darbotvarkės klausimas – Rinkliavų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2877(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas A. Čepononis pateiks pagrindinio komiteto išvadą.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, išnagrinėjo šį klausimą ir pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastaboms ir išvadas patvirtino. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti niekas nepageidauja. Dėl motyvų pažiūrėsime. Taip, R. Tamašunienė kalbės už. Nematome. Ateina. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Tikrai pritariu pateiktam įstatymo projektui. Manau, tai suteiks teisę ir galimybę kokybiškiau dalyvauti gyvenime mūsų neįgaliesiems asmenims, nes savivaldybė galės suteikti jiems teisę parkuoti savo miesto teritorijoje konkrečiai neįgaliajam žmogui, o ne automobiliui, kaip yra dabar, nes tik pažymėtas konkretus automobilis gali parkuotis, jeigu yra toks tarybos sprendimas, tam nustatytose vietose. Mano vertinimu, tai tikrai suteikia didesnį mobilumą mūsų neįgaliesiems žmonėms, kurie naudojasi savo artimųjų, draugų pavėžėjimo paslaugomis ir tokiu būdu tarybai taip pat suteikiama galimybė. Tikrai, mano vertinimu, mūsų savivaldybės pagalvos, įvertins neįgaliųjų žmonių poreikius ir tokius sprendimus priims, suteikdamos teisę parkuoti, suteikdamos teisę ir kortelę parkavimo vietoms neįgaliesiems asmenims. Verta pritarti šiai įstatymo pataisai, kuri suteikia daugiau galimybių būti mobilesniems ir pasiekti neįgaliems žmonėms reikiamas vietas mūsų miestuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl šio projekto apsispręsime taip pat per numatytą balsuoti intervalą.
10.21 val.
Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3307(2) (svarstymas)
Pradedame nagrinėti darbotvarkės 1-5 klausimą – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3307(2). Svarstymo stadija. Pranešėja R. Petrauskienė pateiktų Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Gerbiamoji Rasa, kviečiame į tribūną.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Pagaliau atkurtas teisingumas ir likę tremtiniai, kurių tėvai buvo reabilituoti, bet anksčiau negavo valstybinės pensijos, ją gaus. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, išnagrinėjęs Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo straipsnio pakeitimą, pritarė bendru sutarimu. Vyriausybės išvada taip pat yra teigiama. Pritarta.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusija. Dalyvauti diskusijoje užsirašęs gerbiamas A. Vinkus. Kviečiu į tribūną.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, taikant prieš daug metų priimtą Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą, kuriuo buvo siekta nukentėjusiems nuo okupacijos asmenims suteikti teisinį statusą ir numatyti atitinkamas kompensacijas, praktikoje iškilo tam tikri diskriminacijos elementai, kurie mums buvo pristatyti jau įstatymo projekto pateikimo stadijoje. Pagal esamą teisinį reguliavimą tremtinio teisinio statuso negali įgyti dalis asmenų, gimusių buvusių tremtinių, politinių kalinių šeimose už Lietuvos ribų.
Šiuo atveju svarbu akcentuoti, kad tokios šeimos negrįžo į Lietuvą dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių. Tremtinių šeimos nuėjo Golgotos kelią ne tik tremtyje, bet ir grįžę į tėvynę. Jaunimas šitų aplinkybių gal ir nelabai žino, bet mes, sėdintys šioje salėje, jei ne patys, tai iš tėvų pasakojimų gerai žinome, kiek ir kokie apribojimai, drįstu pasakyti, ir persekiojimai buvo taikomi iš Sibiro grįžusiems asmenims, norint įsidarbinti, prisiregistruoti gyvenamoje vietoje, stojant į aukštąsias mokyklas ir kitais panašiais atvejais. Tad siūlymas, kad represavimo vietose likusių gyventi politinių kalinių ir tremtinių šeimose ne vėliau kaip iki 1965 metų gimę vaikai galėtų įgyti nukentėjusiųjų teisinį statusą, nereikalaujant dokumentais pagrįstų įrodymų, kurių praktiškai neįmanoma nei turėti, nei jų rasti, priskirtinas teisingumo jų atžvilgiu atkūrimui. Dar atkreiptinas dėmesys, kad tokių žmonių, kurie pagal įstatymo pakeitimą galėtų įgyti nukentėjusiųjų statusą, yra vos 400. Taigi, istorinio teisingumo atkūrimas valstybei didelių finansinių išlaidų neturėtų sudaryti.
Pritariu šiam projektui ir tai jau esu pareiškęs pasirašydamas po projektu kartu su kitais 52 Seimo nariais. Balsavimo metu kviečiu visus balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl motyvų ar bus užsirašiusių? Tuoj pažiūrėsime. Gerbiamas A. Vinkus dabar pakalbėjo, tai turbūt dėl motyvų nebekalbės? Kol kas baigiame šio projekto svarstymą. Dėl jo balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
Maždaug 20 minučių lenkiame numatytą grafiką.
10.26 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3236 (pateikimas)
Dabar galėtume pakviesti A. Vyšniauską pateikti rezervinį klausimą, tai yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3236.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Kaip minėjau prašydamas klausimą įtraukti, jis niekaip nėra susijęs su mokesčiais, jis yra susijęs su pajamų ir turto deklaravimu rinkimų metu. Kaip žinote, kandidatams palikome prievolę deklaruoti tiek pajamas, tiek turtą, tuo tarpu visiems aukotojams, tiek smulkių, tiek ir didesnių aukų, išbraukėme reikalavimą deklaruoti turtą. Tai buvo perteklinė nuostata. VRK niekada netikrindavo asmens turto. Tai jie patvirtino. Tikrino tik pajamas, nes nuo pajamų priklauso, ar turi aukoti leidžiančius limitus. Tiesiog Rinkimų kodekse ta nuostata yra pakeista, o Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme tai nebuvo pakoreguota. Kadangi po praeitų savivaldos rinkimų VMI buvo šiek tiek neaišku, kaip traktuoti du įstatymus (jie viską žiūri pagal GPM įstatymą), galiausiai mes viską išsiaiškinome, tačiau ta nuostata nėra pakeista. Tiesiog norime suvienodinti kodeksą su GPM įstatymu, kad nebūtų jokios sumaišties ir net ir VMI būtų aišku, kaip traktuoti.
Trumpai tiek. Labai techninis pakeitimas.
PIRMININKAS. Klausti niekas nepageidauja. Dėkui. Patikrinsime, ar nėra užsirašiusių dėl motyvų. Tai balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
10.28 val.
Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2758 (svarstymas)
Dabar kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2758. Svarstymo stadija.
Ar yra nors vienas Kaimo reikalų komiteto narys, ar visi Sakartvele? Jeigu nėra, matyt, aš pats perskaitysiu Kaimo reikalų komiteto išvadą. Kaimo reikalų komitetas apsvarstė įvairias gautas pastabas. Komiteto sprendimas: siūloma minėtą įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto išvadoje pateiktus žemdirbių organizacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Tokia komitetų išvada. Dėl jos pasisako Seimo nariai. Atkreipiu dėmesį, reikia užsirašyti dėl pritarimo ar nepritarimo komiteto išvadai.
E. Pupinis pritaria komiteto išvadai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt tobulumui ribų nėra, bet, kiek teko girdėti, tas įstatymas nėra gerai paruoštas, nes yra daug prieštaravimų. Savaime suprantama, didelių ir mažų pieno tiekėjų interesus visą laiką buvo labai sudėtinga suderinti. Tai yra tam tikra problema. Komitetas, turbūt norėdamas visiems būti geras, pritaria visiems, bet iš tikrųjų dėl šio įstatymo, kaip visą laiką, visiems geras nebūsi, tas gerumas pasislenka į vieną ar kitą pusę. Šiuo atveju, ko gero, turėtų būti grąžintas. Galbūt vienas iš komitetų nuodugniai išnagrinėtų visą šitą situaciją, galbūt peržiūrėtų ir kitas grandines, nes be to, kad pieno gamintojai parduoda pieną, dar yra pardavėjai, kurie parduoda pieną. Kažkada, atrodo, 2010 metais, mes bandėme sureguliuoti tuos santykius, vis dėlto išlyginti tas galimybes gauti pridėtinę vertę ir vieniems, ir kitiems. Dažniausiai viskas išeina taip, kad ūkininkas lieka paskutinėje vietoje. Šiuo atveju, manau, tikrai reikėtų dar padirbėti, suderinti tą įstatymo projektą iki galo. Kaip matome, taip pat nėra tam tikro suinteresuotų pusių pritarimo. Reikėtų kokybiškai parengti įstatymą, neatidėlioti vėl jo pateikimo, suderinus su visomis pusėmis.
Siūlau pritarti komiteto išvadai. Vėlgi patobulinti tą įstatymo projektą, kuo greičiau sugrįžti į salę, pateikti ir priimti įstatymą kiek įmanoma teisingesnį visų atžvilgiu. Siūlau pritarti komiteto išvadai.
PIRMININKAS. T. Tomilinas – prieš komiteto išvadą. Jo nėra. K. Navickas – prieš komiteto išvadą.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Seimo darbas taip pat yra ir politinis darbas. Ką padarė Kaimo reikalų komitetas? Jis sudėjo visas, pritarė visoms pastaboms, ir toms, kurios prieštaravo viena kitai. Siūlymas grąžinti Vyriausybei tobulinti reiškia, kad mes nukeliame į labai tolimą perspektyvą šio įstatymo, kuris yra svarbus, svarstymą.
Ką sprendžia Pieno įstatymas ir į ką aš norėčiau atkreipti dėmesį? Pirmiausia į tai, kad reikia sureguliuoti, pasitelkiant rašytinius santykius, visus priedus ir priemokas, kad jie būtų ne didesni nei 20 %. Europos Komisijos paskutinėse išvadose, ginant ūkininkų interesus, apie tai yra kalbama. Tai dėl to mano prašymas yra balsuoti, nepritariant komiteto išvadai, ir paskirti kitą Seimo komitetą, konkrečiai Ekonomikos komitetą, kuris galėtų toliau šitą įstatymą tobulinti. Juolab kad bendri matymai yra ir procesas būtų daug daug sklandesnis, greitesnis. Kaip sakiau, šitas įstatymas yra svarbus, nes gina pačių mažiausių pieno gamintojų interesus. Turėjome praeitais metais krizę ir ją reikia spręsti, o įstatymas tam padėtų. Tai ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, motyvai išsakyti, apsispręsime per numatytą balsavimo intervalą, kuris bus už 18 minučių.
10.32 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2660 (svarstymas)
Dar vieną rezervinį klausimą galėtume panagrinėti, tai yra rezervinį 4 klausimą, – Turizmo įstatymo pataisų projektą Nr. XIVP-2660, kurio teikėja buvo L. Girskienė. Turėtume išklausyti svarstymo stadijoje Ekonomikos komiteto pranešimą. I. Pakarklytė buvo įgaliota, bet, matau, jos nėra, tai gal sutiks pavaduoti A. Kupčinskas?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerą dieną, kolegos, posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė. Komiteto balsavimo rezultatai tokie: pritarta bendru sutarimu, dalyvavo 11 komiteto narių. Atskirosios nuomonės nėra. Sprendimas yra toks: atsižvelgdami į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas, Lietuvos turizmo asociacijos, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos, Lietuvos kelionių verslo asociacijos nuomonę bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimą, pateiktą išvadą, siūlome grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Taip, dėl motyvų niekas neužsirašė, apsispręsime per numatytą balsavimo intervalą.
10.34 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 235, 236, 239, 242, 247, 260, 262, 271, 276, 281, 284, 285, 291, 293, 295, 303, 3042, 309, 356, 440, 505, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, papildymo 2551 straipsniu ir 304 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3551, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3553, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 37, 47, 51, 57, 72, 73, 78, 79, 90, 91, 114, 116, 117, 118 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo 401, 531, 532, 533, 952, 1101, 1181, 1221, 1222, 1223, 1224, 1225, 1226, 1227 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3580 (pateikimo tęsinys)
Dar kol kas lenkiame laiką ir galbūt 1-12 klausimą galėtume paimti? Dėl šio projekto buvo padaryta pateikimo pertrauka iki kito posėdžio. Tada ministras S. Gentvilas pratęstų pateikimą.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Vyriausybės vardu tęsiame pateikimą. Teikiamas Administracinių nusižengimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimas, taip pat Aplinkos apsaugos rėmimo programos pakeitimas bei Aplinkos apsaugos įstatymo projektas. Iš esmės Vyriausybė kompleksiškai peržiūri baudų, sankcijų mechanizmus. Šitie projektai yra paruošti kartu Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos specialistų.
Paties aiškinamojo rašto keturiasdešimtyje puslapių nuosekliai išdėstyta idėjinė prizmė, kaip keičiami, kokiais dydžiais ir intervalais keičiami baudų dydžiai, tačiau horizontaliosios temos yra bent kelios. Visų pirma, daug kur yra nenumatyta administracinė atsakomybė juridiniams asmenims. Ji numatoma tik fiziniams asmenims už kai kuriuos pažeidimus, todėl per Aplinkos apsaugos įstatymą atsiranda atsakomybė ir juridiniams asmenims už įvairius pažeidimus gamtai, taip pat numatomas konfiskavimas transporto priemonių arba įrankių tuomet, kai atliekami pažeidimai gamtai.
Trečioji tema, kuri yra horizontalioji, tai lėšų panaudojimas pagal savivaldybių ir valstybės Aplinkos apsaugos rėmimo programą bei kai kurių įkainių padidinimas arba sumažinimas proporcingai Baltijos šalyse, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, taikomiems dydžiams.
Kadangi projektas yra be galo kompleksiškas, tai aš nesileisiu į atskiras jo dalis, bet mielai atsakyčiau į klausimus arba komitete su specialistais aptartume pagrindines nuostatas. Maža remarka. Teisės departamentui nustačius prieštarą Konstitucijai, lydimasis Aplinkos apsaugos įstatymas yra perregistruotas, išbraukiant Teisės departamento pastabą… atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą dėl perteklinio turto konfiskavimo, kai yra nusikaltimas daromas su svetimu turtu. Teisės departamentas tai įvardino kaip per daug išplėstą sankcijų taikymą ir tuo tikslu projektas pataisytas. Ačiū už pateikimą. Prašau pritarti ir svarstyti komitete. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti pageidauja keturi Seimo nariai. Pirmasis klaustų V. Ąžuolas, jeigu būtų salėje, bet nėra. Toliau klaustų K. Vilkauskas. Salėje yra, kviečiame grįžti į savo vietą ir klausti. Atsisakote klausti. Toliau klausti užsirašė J. Sabatauskas, jeigu nebūtų pridengtas kolegės, tai galėtų ir paklausti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas yra toks. Šiandien siūlote griežtinti Administracinių nusižengimų kodeksą dėl tų pažeidimų, o kiek dabar, jūs galite pateikti statistiką? Aš suprantu, kad dabar neatsakysite į mano klausimą, bet kai svarstysime komitetuose, jūs galite pateikti bent jau penkerių metų statistiką, kiek buvo užfiksuota tokių pažeidimų ir kiek buvo nubausta asmenų, tiksliau, kiek buvo surašyta protokolų ir panašiai? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas kolega Juliau. Aiškinamajame rašte yra statistika nuo 2019 iki 2023 metų, atrodo, 15 įvairių Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių, kaip jie yra pritaikyti, kokia apimtimi, toks interaktyvus grafikas ir iš esmės pagal skirtingas rūšis. Dabar nesileidžiant į konkretumus, kadangi tų ANK straipsnių už gamtinius arba taršos pažeidimus yra bent 15, tai statistika apima labai skirtingus taikymo metodus ir tikrai aiškinamajame rašte tai išsamiai aprašyta.
PIRMININKAS. L. Nagienė dar buvo užsirašiusi klausti, bet jos nėra. Dėkui pranešėjui. Ir motyvai. I. Pakarklytė pasisakys už.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju. Vienas svarbiausių gerai veikiančios teisinės sistemos elementų yra proporcingumas, o gyvosios gamtos atžvilgiu, aplinkosauginių pažeidimų atžvilgiu mes matome, kad ta sistema vis dėlto yra labai neproporcinga. Už kiekvieną tą atliktą veiksmą turi būti atitinkama sankcija ir, na, žmogus turi įsivertinti ir pagalvoti, kad daryti tuos pažeidimus ne tik neatitinka įstatymų, bet ir neapsimoka, nes bus didelė bauda, nes bus konfiskuota priemonė, su kuria tai buvo atlikta. Taip mes prisidėtume prie gyvosios gamtos puoselėjimo.
Jau antrą kartą šis projektas pristatomas, prieš tai pristatymo metu viceministras minėjo kai kuriuos absurdiškus pavyzdžius, kad bandymas neteisėtai dramblį šiuo metu vos keliasdešimties eurų baudą užtrauktų… Tokių atvejų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, jeigu nuspręstumėte užsiimti žvejyba Neryje, panaudotumėte dinamitą ar sprogmenis, būtų vos 120 eurų bauda, ANK 291 straipsnis taip numato. Arba jeigu pavyktų pagrobti vilką iš miško, tai dabar apskritai tik įspėjimas numatytas arba bauda iki 30 eurų. Tai skamba juokingai, bet dabar egzistuoja toks reguliavimas ir akivaizdu, kad jis yra neproporcingas. Todėl siūlau pritarti šiam projektui ir svarstyti komitetuose toliau.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš niekas neužsirašė. Apsispręsime per numatytą balsavimo intervalą.
10.41 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 91, 92, 93, 94 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3237 (pateikimas)
Dabar gal į tribūną pakviesčiau K. Navicką, kuris galėtų pristatyti darbotvarkės 2-9 klausimą – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisų projektą Nr. XIVP-3237. Pateikimas.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Laba diena. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas yra paveldėtas milžiniškas įstatymas, kuriame sudėta daug paprotinės teisės. Mes turime vieną tokį dalyką – du registrus, kuriuose kalbama apie tą patį dalyką. Mes turime melioruotos žemės registrą, kurį tvarko Žemės ūkio ministerija, ir turime melioracijos įrenginių registrą, kurį tvarko savivaldybės. Kaip suprantame, melioracijos įrenginys negali būti nemelioruotoje žemėje. Apsaugos režimai dubliuojami ir vienai, ir kitai apsaugos zonai. Savivaldybės tvarko melioracijos statinių registrą, turi atsakomybę jį tvarkyti, kai iš esmės praktiškai įgyvendinama tik per vieną sujungtą registrą – melioruotos žemės ir statinių, nes kitaip neįmanoma. Mes siūlome, kad liktų vienas registras, kurį tvarkytų Žemės ūkio duomenų centras. Savivaldybės, kaip ir toliau, teiktų duomenis apie melioracijos įrenginius, juos reikia baigti sutvarkyti. Kita vertus, besidubliuojančios ūkinės veiklos reglamentavimas turėtų likti vienas, nes, kaip ir sakiau, negali būti to paties objekto dvigubo reguliavimo.
Tokia yra įstatymo pakeitimo esmė, nes įgyvendinant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą reikėtų, kad dėl to paties objekto… Jeigu liktų dabartinis reguliavimas, dėl to paties objekto pranešimus žemės savininkui siųstų ir Žemės ūkio duomenų centras sakydamas, kad tavo žemėje yra pralaida ir negali ten to ir to daryti, ir tą patį darytų ir atskiros savivaldybės. Tiesiog yra dubliavimas, kuris nereikalingas, nesprendžia. Buvo nuogąstavimų, kad yra plečiamos zonos… neplečiamos zonos. Yra priešingai – dėl polderių buvo 15 metrų apsaugos zonos, jos sulyginamos, prie melioracijos įrenginių – 5 metrai. Daugiau kitokių esminių pakeitimų nėra. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. E. Pupinis apsisprendė jūsų klausti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų gal ir gerai, kad suvienodiname taisykles – nebus tiek painiavos. Bet iš tikrųjų ūkininkavimo sąlygos šiek tiek skirdavosi vienu ir kitu atveju, kuomet prie griovių reikalavimai būdavo vienokie, pavyzdžiui, gyvulininkystėje, kiek žinau, o tarkime, kur paprasti melioracijos įrenginiai dengti, buvo kitokie. Ar aš ne taip suprantu? Iš tikrųjų, aišku, jie bus vienodi, bet į kurią pusę ūkininkavimo sąlygos: ar gerės, ar apskritai absoliučiai nesikeis? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ūkininkavimo sąlygos nežymiai palengvės. Kaip ir sakiau, apsaugos reglamentavimo prie polderių zonos mažėja, bet aš noriu pasakyti – jūs neteisus, nes yra melioruotos žemės plotas. Jisai yra nubraižytas žemėlapyje, kad įsivaizduotumėte, ir tai yra vienas registras – melioruotos žemės registras. Jo viduje yra visi įrenginiai. Melioruotos žemės apsaugos reglamentas yra ir su įrenginiais. Čia vienas reguliavimas, kuris yra Žemės ūkio ministerijos. Bet savivaldybės (nes kitur nėra įrenginių, jie taip pat yra toje pačioje teritorijoje) papildomai dar reguliuoja ir turi išrankioti melioracijos įrenginius ir statinius. Čia yra dubliavimas. Net ir įstatyme yra tas pats pakartota. Jeigu yra griovys, tai tada yra ir vienoje, ir kitoje pusėse. Mes dabar paliekame tą vieną vienintelį, nes kalbame apie tą pačią teritoriją. Negaliu parodyti žemėlapio, bet jūs pamatytumėte. Jeigu savivaldybės planas ir melioruotos žemės, jie identiškai sutampa. Identiškai.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręsime per numatytą balsavimo intervalą.
10.46 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 50 ir 52 straipsnių pakeitimo ir įstatymo 2 priedo pakeitimo ir papildymo 5 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-3555 (pateikimas)
Kadangi vienas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų projektas buvo pristatytas, aš dabar kreipiuosi į nusisukusią L. Girskienę. Jūs galėtumėte pristatyti 2-10 klausimą – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3555.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Pristatysiu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą. Trumpai. Tarp sesijų vyko susitikimai su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir kalbėjome apie reglamentavimo spragas. Iš tiesų buvo pateikta informacija, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras gauna gana nemažai skundų iš gyventojų dėl to, kad įvairių krovos įmonių ir įvairi kita veikla yra vykdoma per arti gyvenamosios aplinkos. Aš savo įstatymo projektu siūlau išplėsti sanitarinių apsaugos zonų ir jų reguliavimo sritį įtraukiant kai kurias sandėliavimo ir laisvalaikio veiklas pagal sąrašą. Truputį įvardinsiu. Siūlau padidinti būtent birių medžiagų atviro sandėliavimo ir krovos, metalo, metalo laužo sandėliavimo ir krovos, naftos, naftos produktų sandėliavimo ir krovos, cemento sandėliavimo ir krovos, jūrinių konteinerių sandėliavimo ir krovos, biokuro sandėliavimo ir krovos, taip pat kietojo kuro sandėliavimo ir krovos, asfaltbetonio, grūdų elevatorių, akmens skaldymo veiklos bei apdirbimo sanitarines apsaugos zonas. Taip pat yra gauta nemažai skundų dėl per arti veikiančių privačių zoologijos sodų, lenktynių trasų ir lauko šaudyklų.
Pagrindiniai įstatymo projekto tikslai yra sudaryti saugesnes, švaresnes ir sveikesnes sąlygas gyvenamojoje aplinkoje, taip pat gerinti gyventojų gyvenimo kokybę. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti pageidauja du Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Navickas.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiama Ligita, aš norėjau paklausti: ar pagal jūsų siūlomą reglamentavimą grūdų sandėliams ir ūkininko turimam angarui, kuriame laiko trąšas ir jas naudos sėjos laikotarpiu, taip pat bus privalomos sanitarinės apsaugos zonos?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Kas dar norėjo klausti? (Balsas salėje: „Atsisakė.“) Klausimai baigti. Ačiū pranešėjai. Dėl motyvų prieš užsirašė kalbėti A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš galbūt suprasčiau reguliavimą, kuris susijęs su įvairiais sandėliais: ten trąšos, naftos produktai ir panašiai. Galbūt apie tai būtų galima padiskutuoti, bet šiame projekte yra ir tokie svarbūs dalykai kaip šaudyklos. Jeigu nustatome tai, ką kolegė dabar siūlo, Lietuvoje realiai nebus atvirų šaudyklų. Vadinasi, kad dabar esančios šaudyklos turės didelių problemų, nes bus 1 kilometro sanitarinė apsaugos zona. Iš esmės ten nebus galima tam tikra veikla, nebus galima kurtis sodybose ir gyventi žmonėms.
Kitas dalykas labai svarbus, kad ir Šaulių sąjunga negalės atidaryti naujų šaudyklų, kurių tikrai planuojama nemažai. Man atrodo, kad vien šio argumento pakanka, kad nepritartume šiam projektui.
PIRMININKAS. Niekas neužsirašė kalbėti už. Mes kaip tik pasiekėme balsavimo intervalą.
10.50 val.
Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo Nr. VIII-1641 1, 5, 14, 15, 17, 19, 20 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3490(2)ES (svarstymo tęsinys)
Dabar balsuosime eilės tvarka, kaip projektai yra surašyti darbotvarkėje, dėl tų, kuriuos apsvarstėme. Pirmiausia apsispręsime, ar pritariame po svarstymo Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-3490(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 98: už – 94, prieš – 2, susilaikė 2. Po svarstymo projektui pritarta.
10.51 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 10, 11, 15, 16, 21, 22, 23, 25, 29, 36, 39, 40, 48, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 ir 461 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3357(2), Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 6, 71, 72, 73, 11, 22, 292 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 74 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3358(2), Antstolių įstatymo Nr. IX-876 14 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3359(2), Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3360(2), Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 2, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3361(2), Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 2, 11, 16, 18, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3362(2), Notariato įstatymo Nr. I-2882 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3363(2), Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo Nr. I-996 2, 8, 9, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3364(2), Administracinių nusižengimų kodekso 218 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3365(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar devynių projektų paketas, kur pirmasis yra Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisų projektas. Dėl šio paketo yra gauta pasiūlymų, dėl lydimojo Azartinių lošimų įstatymo pataisų projekto.
Į tribūną kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką M. Lingę. Svarstysime pasiūlymus, tiksliau, mes čia iš karto bandysime apsispręsti dėl visų pasiūlymų, kurie yra tarpusavyje susiję. Kas pristatys? Matyt, G. Skaistė pristatys?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tai aš galiu pristatyti.
PIRMININKAS. Ar pats M. Lingė bus ir pasiūlymo teikėjas, ir komiteto nuomonės teikėjas? Bandykime. Pirma išklausome kaip pasiūlymo teikėją.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Nors pasiūlymas eina per keletą straipsnių, bet jisai yra vienas ir apie tą patį dalyką. Čia kalbama apie galiojantį Azartinių lošimų įstatymą ir jame įtvirtintas nepriekaištingos reputacijos reikalavimo nuostatas tam tikroms kategorijoms asmenų – bendrovės akcininkams, stebėtojų tarybos, valdybos nariams, bendrovės vadovui ir kitoms grupėms. Tačiau praktikoje išryškėjo atvejų, kada lošimų organizatoriai lošimų veiklos vykdymui sutarčių pagrindu pasitelkia kitus fizinius ir juridinius asmenis, kuriems nėra taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Tai norime siekti suvienodinti sąlygas, kad visiems tiems, kam yra sutartimis pavedama vykdyti vienokias ar kitokias lošimų organizatoriaus funkcijas, galiotų tie patys principai ir tie patys nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Tai ir siūlome padaryti. Tokia yra pasiūlymo esmė.
PIRMININKAS. Dabar kaip komiteto pirmininkas komiteto išvadą prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė minėtą pasiūlymą ir pritarė. Už balsavo 10, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikome, kad 10 Seimo narių, leidžiančių svarstyti pasiūlymą, tikrai yra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime dėl šio kompleksinio pasiūlymo, ar jam pritariame.
Balsavo 107: už – 24, prieš nėra, susilaikė 13.
Dėl kitų šio paketo projektų pasiūlymų nėra gauta. Tai dabar galime išsakyti motyvus dėl viso devynių projektų paketo. Niekas neužsirašė dėl motyvų.
Balsuojame dėl kompleksinio 1-3 klausimo, kur yra devyni projektai. Pirmasis – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3357(2) ir aštuoni lydimieji. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 109: už – 100, prieš – 1, susilaikė 8. Šiam projektų paketui po svarstymo pritarta.
10.55 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2877(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Rinkliavų įstatymo pataisų įstatymo projektas Nr. XIVP-2877(2). Čia motyvai buvo išsakyti. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 109: už – 98, prieš – 3, susilaikė 8. Po svarstymo projektui pritarta.
10.56 val.
Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3307(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas 1-5 klausimas – Asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, teisinio statuso įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3307(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 105: už – 99, prieš – 1, susilaikė 5. Po svarstymo projektui pritarta.
10.57 val.
Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2758 (svarstymo tęsinys)
Dabar 1-6 klausimas – Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2758. Balsuojame, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kaip žinome, buvo išsakyti motyvai, kad tai ilgai užtruktų.
Už – 22, prieš – 48, susilaikė 42. Grąžinimui tobulinti nepritarta. Tai kokie būtų siūlymai? A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Norėčiau pasiūlyti atiduoti Ekonomikos komitetui, kad jis galėtų pakartoti procedūrą.
PIRMININKAS. Yra siūlymas skirti kitą pagrindinį komitetą – Ekonomikos komitetą. Ar galime bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių? Jeigu yra prieštaraujančių, prašau balsuoti. Balsuojame, ar skirti kitą pagrindinį komitetą – Ekonomikos komitetą.
Už – 92, prieš – 15, susilaikė 5. Pagrindiniu skiriamas Ekonomikos komitetas šiam projektui svarstyti. Replikos po balsavimo. R. Žemaitaitis pirmas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi yra, žiūriu, dar atvažiavusių žmonių, tai tiesiog kad suprastų, kas tai yra. Tai dar viena kiaulystė valdančiosios daugumos. Aš iš esmės… Man jūs, konservatoriai, pasakykite, kokio cinizmo jūs esate bendruomenė ir socialinė grupė, kuri sugebate šitaip chamiškai elgtis? Jūs Kaimo reikalų komitetą faktiškai turite savo rankose. Šitą projektą jūs marinavote realiai pusę metų. Ministras šiandieną aiškiai pasisako dėl ko. Išvažiavote į kažkokį išvažiuojamąjį posėdį, netyčia paslydote ne ant tos korkos, pykšt nubalsuojate prieš – atgal iniciatoriams grąžinti. Kas pas jus vyksta, kad jūs, valdančioji dauguma, iš esmės viską darote priešingai, užuot padėję smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams? Kaip jūs nekenčiate savo Lietuvos žmonių, kokią neapykantą jiems jaučiate, kad nesugebate per 5 ar 6 mėnesius galų gale susitarti ir priimti tą įstatymo projektą?
Ir čia, posėdžio pirmininke, jūs sudarote darbotvarkes, jūs esate atsakingas už komitetų veiklą, ar jūs galite kada nors savo frakcijai išaiškinti, kokie projektai yra svarbūs valstybei ir kad asmeniniai interesai, asmeniniai bizniukai turėtų būti nuošalyje?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jeigu jau čia apeliavote į mane, atkreipsiu dėmesį, kad vieningai balsavo 7 Kaimo reikalų komiteto nariai, tarp jų yra tik du konservatoriai. Seimo salėje 92 balsavo už šį nutarimą. Aš nežinau, ar jums vaidenasi, kad čia jau visi tapo konservatoriais. Taip tikrai nėra.
V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ko šioje situacijoje nepadarė ministerija, tą turėjo padaryti Kaimo reikalų komitetas, ko nepadarė Kaimo reikalų komitetas, tą padarys Ekonomikos komitetas. Nors, aišku, šioje situacijoje nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Bent jau buvęs žemės ūkio ministras K. Starkevičius gal pagaliau tą Pieno įstatymą sutvarkys, nereikės nei pusės metų, nei daugiau. Aš įsivaizduoju, per mėnesį bus sutvarkytas. Nereikia išvis išrasti dviračio, imkime ispanų įstatymą, čia Pieno įstatymas galioja ir reguliuoja viską, puikiai veikia. Priimsime, ir viskas. Tikiuosi, kad taip ir bus.
PIRMININKAS. T. Tomilinas – replika.
T. TOMILINAS (DFVL). Mes labai daug kalbame vieni apie kitus, bet visiškai nekalbame apie esmę. Čia yra labai svarbus įstatymas, kuris formuoja mūsų maisto kainas, pieno kainą, o pienas yra daugelio produktų sudėtis. Mums labai reikia įsigilinti į tai, kas vyksta. Deja, bet nei Vyriausybė, nei komitetas nesugebėjo to padaryti. Imkime šį darbą į savo rankas ir padarykime, nes mūsų žmonės kenčia nuo didžiulių kainų.
PIRMININKAS. A. Čepononis – replika po balsavimo.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Labai dėkui. Mano balsavimą dėl tremtinių įskaitykite už, aš tiesiog suklydau. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, dėl protokolo parašome. K. Starkevičius persigalvojo. Maniau, pažadės, kad viską gerai sutvarkys. (Balsai salėje) Gerai, baigėme replikas. Tęsiame apsisprendimą dėl šiame posėdyje pateiktų projektų.
11.02 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 235, 236, 239, 242, 247, 260, 262, 271, 276, 281, 284, 285, 291, 293, 295, 303, 3042, 309, 356, 440, 505, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, papildymo 2551 straipsniu ir 304 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3551, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3553, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 37, 47, 51, 57, 72, 73, 78, 79, 90, 91, 114, 116, 117, 118 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo 401, 531, 532, 533, 952, 1101, 1181, 1221, 1222, 1223, 1224, 1225, 1226, 1227 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3580 (pateikimo tęsinys)
Toliau pagal darbotvarkę kompleksinis 1-12 klausimas, jį pateikė ministras S. Gentvilas. Pirmasis paketo projektas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pataisų projektas Nr. XIVP-3551. Ir du lydimieji. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 110: už – 63, prieš – 16, susilaikė 31. Po pateikimo projektams pritarta.
Dėl Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projekto pagrindiniu komitetu būtų siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl dviejų lydimųjų, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Aplinkos apsaugos įstatymo pataisų projektų kaip pagrindinis būtų Aplinkos apsaugos komitetas. Galime bendru sutarimu? Pritariame. Svarstymo data būtų planuojama gegužės 16 diena. Priimame bendru sutarimu.
11.04 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 91, 92, 93, 94 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3237 (pateikimo tęsinys)
Toliau. Dar mes spėjome apsvarstyti 2-9 klausimą – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3237. Jį pateikė K. Navickas. Dėl melioracijos reikalų. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 111: už – 106, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis būtų Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Svarstymo data – gegužės 21-oji. Priimame bendru sutarimu? Niekas neprieštarauja.
11.05 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 50 ir 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo 2 priedo pakeitimo ir papildymo 5 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-3555 (pateikimo tęsinys)
Greta 2-10 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3555. Pranešėja buvo L. Girskienė. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 108: už – 26, prieš – 38, susilaikė 44. Nepritarta.
Dabar apsispręsime, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame projektą. Grąžinimas tobulinti – už, atmetimas – prieš.
Balsavo 110: už – 59, prieš – 51. Taigi projektas grąžinamas iniciatorei tobulinti.
11.07 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2660 (svarstymo tęsinys)
Dar esame apsvarstę du rezervinius projektus. Pirmasis yra Turizmo įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2660, kurį teikė L. Girskienė. Balsuosime dėl pagrindinio komiteto išvados, kad grąžintume projektą iniciatoriams tobulinti. Kas balsuoja už, balsuoja už grąžinimą tobulinti.
Balsavo 107: už – 105, prieš – 1, susilaikė 1. Projektas grąžinamas iniciatorei tobulinti.
11.08 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3236 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 5 rezervinis klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3236, kurį pateikė A. Vyšniauskas. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 102: už – 72, prieš – 2, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta. Kadangi projektas skirtas suderinti su Rinkimų kodeksu, tai gal šiek tiek nestandartiškai pagrindiniu komitetu skirtume Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir svarstymo datą numatytume balandžio 25 dieną. Galime priimti bendru sutarimu, niekam neprieštaraujant? Dėkoju.
11.10 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8 ir 592 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3006(2) (svarstymas)
Dar yra balsavimo intervalas, tada galime eilės tvarka svarstyti Farmacijos įstatymo pataisų projektą Nr. XIVP-3006(2). Svarstymo stadija. Išklausysime Sveikatos reikalų komiteto išvadą, kurią pateiks A. Matulas. Pasiūlymų nėra?
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, siūlomu įstatymo projektu siūloma išplėsti Labai retų ligų gydymo kompensavimo komisijos sudėtį į ją įtraukiant papildomai du sveikatos priežiūros specialistus, du pacientų organizacijų atstovus. Taip pat pasiūlyta, kad ne tik gydymo įstaiga galėtų siūlyti atrinkti pacientus ir pasiūlyti komisijai, kad būtų kompensuojama už jų gydymą, bet ir įgaliotas gydantis gydytojas. Yra pasiūlyta kitų tam tikrų dalykų, kuriems Sveikatos reikalų komitetas, įvertinęs krūvą Teisės departamento siūlymų, daugiausia techninių, pritarė bendru sutarimu. Taip pat buvo keturi Vyriausybės siūlymai – dviem pritarta visiškai, dviem iš dalies. Posėdyje dalyvavusi Vyriausybės patarėja sutiko su šituo kompromisiniu sprendimu, todėl pateikta, atsižvelgiant į komiteto sprendimą dėl pasiūlymų, nauja redakcija. Tokiam siūlymui komitetas pritarė bendru sutarimu, todėl prašyčiau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija. Joje užsirašė kalbėti A. Veryga. Kviečiu į tribūną.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai agituoju balsuoti už šitą įstatymo projektą. Labai gaila tik, kad reikėjo laukti, kol prezidentūra atneš tokį projektą. Čia turbūt yra dar viena iliustracija, kad visgi šita Vyriausybė, jeigu kalbame konkrečiai apie Sveikatos apsaugos ministeriją, yra visiškai neįgali pati šitų klausimų nei spręsti, nei atnešti juos į parlamentą. Naujų vaistų įtraukimo į kompensavimą sistema stringa ministerijoje daug metų. Turbūt prisimenate, kolegos, čia per Vyriausybės valandą vis klausdavau, primindavau ministrui, kaip sekasi Lietuvai kalbėtis su kitomis valstybėmis dėl bendrų vaistų pirkimų. Tai šiandien galime tikrai konstatuoti, kad visas šitas projektas, kuris buvo kartu su Vyšegrado šalimis, su Lenkija, su Vengrija, Čekija, dėl bendrų vaistų pirkimų yra visiškai numarintas, jo nebėra, ministras jokios iniciatyvos niekur nesiėmė, nieko nepadarė.
Per Vyriausybės valandą premjerės paklausiau, ar yra žmoniška diagnozuoti retas ligas vaikams ir jų negydyti, nes ministerija jau visus metus derasi dėl vaisto cistinei fibrozei gydyti nupirkimo, tai iš premjerės gavau klausimą, kodėl aš visus metus jos neklausiau šito klausimo. Tai yra, na, ideali iliustracija, kad žmonės, užuot ėmęsi spręsti klausimus, apkaltina dar kitus, kad kažkas jų apie tai visus metus, suprask, nepaklausė. Tai jeigu mes nepaklaustume, Vyriausybė turbūt nesugalvotų, kad jai reikia apskritai dirbti.
Kolegos, trumpai. Tikrai raginu balsuoti už šitą įstatymo projektą ir džiaugiuosi, kad bent prezidentūra ėmėsi spręsti šituos klausimus, matydama visišką ministerijos neveiklumą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar į tribūną trumpam dar pakviesiu A. Matulą. Kadangi yra Vyriausybės pasiūlymų, tai turbūt jūs apibūdinsite ir pasiūlymą, ir komiteto poziciją. Kaip suprantu, čia yra kaip ir kompleksinis pasiūlymas, dėl kurio iš karto apsispręsime.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, aš siūlyčiau balsuoti dėl visų pasiūlymų taip, kaip pritarė komitetas. Iš esmės pats svarbiausias Vyriausybės pasiūlymas buvo nesutikti, kad į komisiją įeitų pats gydantis gydytojas kaip galimai suinteresuotas, labiau suinteresuotas asmuo. Tai į tą atsižvelgėme ir kartu su teikėjais ir Vyriausybės patarėja radome kompromisą, kad įeitų du pacientų atstovai. Dabar komisijos sudėtis bus tokia, kad nebus iš karto aišku, kad pagal sudėtį absoliučią daugumą sudaro valdžios atstovai, kurie daugiau suinteresuoti taupyti lėšas, nes akivaizdu, kad kai kurių ligų gydymas kainuoja žiaurius pinigus. Dabar tos komisijos sudėtis leis jai normaliai diskutuoti. Siūlyčiau pritarti visiems kitiems keturiems Vyriausybės pasiūlymams taip, kaip suformulavo komitetas: dviem pritarė, dviem iš dalies pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš manau, galime fiksuoti, kad bendru sutarimu pritariame komiteto pritarimui iš dalies, kadangi komitetas čia techniškai viską tiksliau surašė. Priimame bendru sutarimu.
Dabar motyvai dėl viso projekto. M. Ošmianskienė kalbės už projektą.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiami Seimo nariai, noriu paraginti palaikyti šitą įstatymo projektą, kuris iš tiesų yra labai suderintas tiek su medikais, tiek su bendruomene. Kam kompensuoti, kam nekompensuoti, išties yra ganėtinai sudėtingas dabar esančios komisijos, kurią sudaro keturi asmenys, apsisprendimas. Todėl nevyriausybininko įtraukimas, galimybė kreiptis į komisiją medikui yra labai lauktini ir sprendimas įtraukti tai į įstatymą yra teisingas. Buvo rekomendacinio pobūdžio prieš tai galiojęs toksai apsisprendimas. Deja, kažkodėl pas mus tai neveikia, todėl reikia šiuos dalykus sureguliuoti įstatymu. Labai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Niekas neužsirašė kalbėti prieš. Balsuosime, ar pritariame projektui po svarstymo.
Balsavo 101: už – visi 101, prieš ir susilaikiusių nėra. Projektui pritarta po svarstymo. Balsavimo intervalas iš esmės baigėsi, nespėsime balsuoti dėl kito projekto, kadangi liko pusantros minutės.
11.18 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 51 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3385(4) (svarstymas)
Toliau posėdžiui pirmininkauti kviečiu kolegą vicepirmininką P. Saudargą. Svarstysime 1-9 klausimą – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3385(4).
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi salėje nematau gerbiamos D. Asanavičiūtės, jinai yra Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė, matyt, ji yra Pasaulio lietuvių bendruomenės posėdyje, gal kas nors iš Švietimo ir mokslo komiteto galėtų pateikti išvadą? Gal pirmininkas, ar prie išvadų buvo I. Kačinskaitė-Urbonienė? Nežinau. Prašom, I. Kačinskaitė-Urbonienė. Tada mes jums duosime dokumentą ir jūs pagarsinkite. Labai ačiū.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Sveiki, kolegos. Komitetas intensyviai svarstė šitą projektą. Kaip matote, yra ketvirtasis variantas. Patobulintam su išvadomis, su pakeitimais pritarta, kiek prisimenu, bendru sutarimu. Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai ačiū už išvadą. Gerbiama L. Girskienė per šoninį mikrofoną. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, noriu, kad pasisveikintumėte su Klaipėdos Gedminų progimnazijos moksleiviais.
PIRMININKAS. Sveikinamės su moksleiviais. Malonu, kad lankotės Seime, stebite mūsų darbą.
Dabar Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Gal gerbiama G. Burokienė galėtų mums pagarsinti? Štai ateinate, mes jums irgi dokumentą. Ar jūs atmintinai mokate? Prašom, labai džiugu.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė įstatymo projektą ir iš esmės pritarė jam kartu su pasiūlymu pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Čia siūloma net nesvarstyti to pasiūlymo, nes nekonkretus. Tai net neišeina.
Dabar, kolegos, diskutuoti užsirašė gerbiama V. Targamadzė. Prašom. Kviečiu į tribūną diskutuoti. Taip, čia galima iš tribūnos diskutuoti, savo mintis išsakyti. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų tai yra labai svarbi įstatymo pataisa, nes mes pastebėjome, kad merams suteikus daugiau teisių iš tiesų kartais labai neetiškai ir nekorektiškai elgiamasi su mokyklų direktoriais. O šis įstatymas, šios pataisos yra orientuotos į nepriekaištingą reputaciją. Yra nurodyti šeši punktai, kada pripažinti, kad yra nepriekaištinga reputacija. Aš suprantu, kad reikėtų keisti Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalį, bet tai būtų labai sudėtingas darbas ir būtų susijęs ir su kitais vadovais. Todėl tikrai siūlau palaikyti, o paskui galbūt ateityje bus galima ir Darbo kodeksą keisti. Iš tiesų mes esame keblioje situacijoje. Supraskite ir mokyklų vadovus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar motyvai už, prieš. Ar yra kolegų užsirašiusių? Tuoj pažiūrėsime. Taip, yra už. Gerbiamas J. Razma išsakys motyvus. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai mes priėmėme Vietos savivaldos įstatymo naują redakciją, tai merams suteikėme turbūt visas įmanomas teises ir galias. Kaip žinome, kai kurie merai, pasižiūrėję į lubas, ėmė spręsti, kad jie nepasitiki vienu ar kitu švietimo įstaigos vadovu, ir ramiausiai, be didelių aiškinimų pradėjo atleidinėti. Iš tikrųjų mes turime pasirūpinti, kad įstaigų vadovai vis dėlto turėtų aiškias garantijas, jeigu jie laimi konkursą, kad galėtų ramiai nustatytą kadenciją dirbti. Dabar komitetas pasiūlė, mano supratimu, gerą variantą, kad švietimo įstaigos vadovas nepasibaigus kadencijai gali būti atleidžiamas tik dėl dviejų konkrečių priežasčių: jeigu praranda nepriekaištingą reputaciją arba jeigu išaiškėja, kad jis, dalyvaudamas konkurse, pateikė kokius nors tikrovės neatitinkančius duomenis. Manau, kad šis sprendimas suteiks mokyklų vadovams tam tikro stabilumo. Nereikės pataikauti merui, kad, neduok Dieve, nesugalvotų jam pareikšti nepasitikėjimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime tam numatytu laiku.
11.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3614 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-10 klausimas. Ar ne? Tiesa, gal mes galime dabar iš tikrųjų, kaip matau, gerbiamas J. Razma yra salėje… Gal galėtumėte mums pateikti tada rezervinius, už kuriuos jūs esate atsakingas, tai turbūt rezervinį 1, 2, ir 3 klausimus, ar ne? Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai pirmiausia Seimo nutarimo projektas dėl komisijų sudarymo pakeitimo. Čia šiuo atveju kalbame apie Jaunimo ir sporto reikalų komisiją. Iš jos Tėvynės sąjungos frakcijos teikimu būtų išbraukiamas L. Kasčiūnas, kuris, suprantama, tapęs ministru, neturi laiko tiek, kad spėtų ir komisijose dirbti, ir būtų įrašoma R. Petrauskienė ir V. Semeška.
PIRMININKAS. Dėkoju, niekas nenori paklausti. Gerbiami kolegos, ar galime po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju. Svarstymas. Niekas neužsirašęs kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo? Dėkoju. Tai priėmimą paliekame balsavimo langui. Tada gerbiamas J. Razma.
Pastraipsniui galime pereiti, nes yra du straipsniai, pasirodo.
1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Taigi lieka motyvai, jeigu jų bus, ir balsavimas. Dėl motyvų nėra, tai lieka balsavimas balsavimo lango metu.
Dabar kitas rezervinis. Prašom, gerbiamas Jurgi.
11.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3618 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
J. RAZMA (TS-LKDF). Kitas rezervinis klausimas dėl komitetų narių pavaduotojų. Kadangi šiek tiek keičiasi komitetų sudėtis, natūralu, vėluojant tenka tvirtinti pavaduotojus. Šiuo atveju tikslinamas pavaduotojų sąrašas Audito komitete, kur E. Dobrowolską pavaduos K. Adomaitis. Taip pat išbraukiamas V. Mitalas iš Biudžeto ir finansų komiteto ir jo pavaduotojo nebereikia, nes jis perėjo į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Ten jo pavaduotoju įrašomas M. Matijošaitis.
PIRMININKAS. Dėkoju, niekas nenori paklausti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju, pritarta. Svarstymas. Niekas neužsirašė diskutuoti. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Čia yra keletas straipsnių. 1, 2, 3 straipsniams, dėl kurių nebuvo pasiūlymų, galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė, lieka tik balsavimas.
Gerbiamas kolega, tada 3 rezervinį prašom.
11.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3620 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
J. RAZMA (TS-LKDF). 3 rezervinis klausimas – tai yra nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas. Šiuo atveju teikiu Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku patvirtinti Seimo narį A. Pocių. Kaip žinome, komitetas vakar surengė posėdį ir būtent A. Pocių išsirinko komiteto pirmininku. Tai kviečiu patvirtinti jo kandidatūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Šįkart jūsų nori paklausti gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas vicepirmininke. Norėčiau paklausti, gerbiamas Jurgi, jūsų, o kodėl, na, ne krašto apsaugos ministrą A. Anušauską teikėte? Kuo jis netiko? Juk yra sukaupta tokia didelė patirtis dirbant krašto apsaugos ministru, tikrai galėtų vadovauti komitetui. Gal jūs galėtumėte išvardinti bent keletą argumentų?
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai ir A. Anušauskas galėtų puikiausiai vadovauti komitetui, kaip jūs ir sakote, ir patirties daug, ir kompetencija tinkama, bet tiesiog pats A. Anušauskas nesutiko užimti tų pareigų, tai ne kartą viešai yra pasakęs. Tai čia ir yra pagrindinė priežastis, o ne koks nors ieškojimas jo neigiamybių, kurių šiuo atveju niekas nekonstatuoja.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau niekas nenori paklausti. Dėkoju gerbiamam J. Razmai. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Svarstymas. Ar galime po svarstymo pritarti bendru susitarimu? Dėkoju, pritarta. Ir dabar priėmimas.
Čia vienas straipsnis. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir motyvai. Tuoj, išsijungė čia mums, ne viskas iš karto. Nėra dėl motyvų, tai, vadinasi, balsuosime tam numatytu laiku. Gerai, rezervinius baigėme.
11.29 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3520(2) (svarstymas)
Dabar tada iš eilės 1-10 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Gerbiama E. Rudelienė mums galėtų pagarsinti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą. Prašau.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos. Švietimo komitete buvo svarstyti du įstatymų projektai: vienas dėl Lituanistinės mokyklos dienos, kitas – dėl Mecenatystės dienos. Du įstatymų projektai sujungti į vieną ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė gerbiamas V. Rakutis. Kviečiu į tribūną. Čia yra svarstymas, diskusija iš tribūnos. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš norėčiau pasakyti dėl Mecenatystės dienos paminėjimo. Man ne kartą teko bendrauti su žmonėmis, kurie dirba šioje srityje. Ir tikrai mūsų kraštas atrodo gana prastai šiuo atveju, mecenatystės tradicijos sunkiai formuojasi. Yra žmonių, kurie dėl mecenatystės yra daug padarę, bet šiaip tokios labai stiprios tradicijos mūsų krašte nėra. Gal kai kur ir mokesčiai nėra taip sustatyti, kad remtų mecenatystę, bet pagrindinė problema yra kultūrinė. Tiesiog nėra tokios labai stiprios mecenatystės tradicijos, jų pagerbimo. Šios dienos paskelbimas, ko gero, paskatintų rimčiau padirbėti šioje srityje ir tą tokią tradiciją suformuoti mūsų kultūroje, todėl labai pritariu šitam pasiūlymui ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija įvyko. Dėl motyvų dėl viso projekto ar yra čia norinčių? Nėra norinčių kalbėti. Vadinasi, lieka balsavimas tam numatyta laiku.
11.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-3561 (svarstymas)
Dabar tada 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas. Svarstymas. Gerbiamas… Kadangi, matau, komisijos pirmininkas yra diskusijoje užsirašęs, tai, manau, tada išsakys argumentus būtent tuo metu. Tada diskutuoti kviečiamas gerbiamas S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ar daugelis iš čia esančių salėje ir šiaip mus girdinčių Lietuvoje išdrįsdavo ar išdrįstų pasakyti: sveiki, kagėbistai, broliai Kristuje? Ar daugelis iš mūsų išdrįso ginti, užstoti E. Kusaitę, bandytą kaltinti kaip teroristų gynėją? Retas kuris, o F. N. Sadūnaitė išdrįso ir tai ne kartą kartojo.
F. N. Sadūnaitė – pasaulyje gerai žinoma žmogaus teisių gynėja, tapusi pavyzdžiu visiems, o ypač jaunajai kartai, kaip reikia aukotis Tėvynei, kaip reikia ją mylėti. F. N. Sadūnaitės gyvenimas buvo paskirtas tarnauti Dievui ir Lietuvai. Ji pelnytai vadinta Lietuvos sąžine, buvo viena pagrindinių pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių, žadinusių žmones kovoti, turėti vilties gyventi savarankiškoje Lietuvoje. Patyrusi areštą, pažeminimus, kalinimą ir tremtį sesė Nijolė niekam nejautė pykčio. Tai yra, pasakyčiau, jos unikali savybė – atleisti savo kankintojams, netgi melstis už juos.
Pirmą kartą į KGB persekiojamųjų sąrašą sesuo Nijolė pateko 1970 metais, kai Molėtuose už vaikų katekizaciją buvo teisiamas kunigas jėzuitas A. Šeškevičius. Iki pat 1990 metų F. N. Sadūnaitė buvo KGB persekiojama ir terorizuojama.
F. N. Sadūnaitė ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ – tai neatsiejama jungtis ir neatsiejamas ryšys. Ji rinko ir tikrino informaciją apie tikinčiųjų persekiojimą Lietuvoje ir už jos ribų. Kroniką vežė į Maskvą, kad būtų persiųsta į Jungtines Amerikos Valstijas. 1974 metais buvo suimta bespausdinant 11-ąjį leidinio numerį. Beveik 10 mėnesių Vilniaus KGB kalėjimo kamerose ir požemiuose truko kalinimas ir pažeminimas, bandymai sugniuždyti. Ji buvo kalinama Pskovo, Gorkio ir kituose kalėjimuose kartu su kriminalinėmis kalinėmis. Bausmę atliko Mordovijoje. Ten kovojo už kalinių teises, badavo protestuodama prieš žiaurų elgesį su politiniais kaliniais, dvasiškai ir materialiai paremdavo kartu kalinamas moteris iš įvairių SSRS vietovių. 1980 metais F. N. Sadūnaitė grįžo į Lietuvą, tęsė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimą, vežė leidinius į Maskvą, iš kur jie Rusijos disidentų dėka pasiekdavo Vakarų pasaulį.
Komunistinio režimo griuvimo metais, 1987–1989 metais, dar kartą išryškėjo reikšmingas sesers Nijolės vaidmuo Lietuvos istorijoje. 1987 m. rugpjūčio 23 d. kartu su P. Cidziku, V. Bogušiu, A. Terlecku organizavo mitingą, skirtą Molotovo–Ribentropo paktui atminti. Tokių akcijų, kuriose dalyvavo vienuolė F. N. Sadūnaitė, galėčiau vardinti dešimtis. Pasaulis matė ir vertino jos darbus. Nėra abejonių, kad demokratijos gynėja, disidentė, vienuolė F. N. Sadūnaitė savo pasiaukojimu ir reikšmingais darbais nusipelnė Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės.
Šiandien šios žvaigždės skyrimas dviem asmenybėms – F. N. Sadūnaitei ir I. Degutienei – vertintinas kaip politkorektiškumo siekis. Visada principinga, politkorektiška I. Degutienė ir drąsus žmogus, drąsi moteris, teisių gynėja F. N. Sadūnaitė šiandien yra greta, svarstant šiuos asmenis. Yra asmenų, kurie būdami gyvi turi šventumo požymių. Šis jausmas sustiprėjo Velykų rytą – prisikėlimo rytą, kai mūsų vienuolė F. N. Sadūnaitė iškeliavo į amžinuosius tiesos, lygybės, demokratijos sodus.
Kviečiu pritarti abiem šioms kandidatūroms – I. Degutienės ir F. N. Sadūnaitės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu į tribūną gerbiamą A. Vinkų, Aleksandro Stulginskio žvaigždės komisijos pirmininką. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Man šiomis dienomis, kaip ir jums, liūdna, labai išgyvenu dėl F. N. Sadūnaitės mirties. Dažnai mes patys sau labai jautriai sakome ir sunkiais momentais kartojame studentų himną, lotynų kalba skambantį taip: Vita nostra brevis est, / brevi finietur. / Venit mors velociter, / rapit nos atrociter, / nemini parcetur. / Ubi sunt, qui ante nos / In mundo fuere, / Vadite ad superos, / Transite ad inferos, / Ubi iam fuere. // „Mūsų gyvenimas yra trumpas, / netrukus pasibaigs. / Mirtis ateina greitai, / pagrobia mus žiauriai, / niekam nebus pasigailėjimo.“//
Žiaurus likimas. Tad būkime kartu, būkime kartu dabar mintyse su velione Nijole.
Gerbiami Seimo nariai, 2024 m. kovo 26 d. Seimo posėdžio metu pristačiau Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektą. Jame nurodytos Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pateiktos dvi garbingos, iškilios asmenybės, kaip jau minėjo ponas Stasys, I. Degutienė – buvusi Seimo Pirmininkė, ilgametė Seimo narė, ir F. N. Sadūnaitė – demokratijos gynėja, disidentė, vienuolė, deja, šviesios atminties.
Kaip visi žinome, sesuo F. N. Sadūnaitė iškeliavo anapilin ankstų šventų Velykų rytą. Norisi sakyti: amžinąjį atilsį duok seseriai Nijolei, Viešpatie. Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta: apdovanojimas negali būti skiriamas mirusiam asmeniui. Manau, kad ši situacija nėra paprasta, turėtume atsižvelgti ir įvertinti visas faktines aplinkybes. Pagal minėto įstatymo nuostatas, seseriai Nijolei gyvai esant, Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija atliko visas įstatyme nurodytas procedūras.
Pirma, 2023 metų gruodžio pabaigoje komisijos vardu turėjau garbę paskelbti kvietimą visuomenei teikti kandidatūras. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vasario 20 dienos fiziniai ir juridiniai asmenys teikė Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijai siūlymus dėl kandidatų. 2024 m. kovo 12 d. įvyko uždaras komisijos posėdis dėl kandidatų atrankos. Komisijos posėdyje dalyvavo visi devyni komisijos nariai ir balsavo vienbalsiai. Kaip minėjau, Seimas 2024 m. kovo 26 d. svarstė minėtą Seimo nutarimo projektą dėl Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimo paskyrimo. Seimo nutarimo projektui po pateikimo pritarė dauguma Seimo narių. Balsavimo rezultatai: už – 111 balsų, prieš nebuvo, susilaikė 1. Praėjus vos penkioms dienoms, kovo 31 dieną, šventų Velykų rytą, sesuo Nijolė mirė.
Vakar vyko Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos narių neeilinis pasitarimas. Jo metu dalyvavo penki nariai iš devynių ir, tiesa, iš Sakartvelo skambino gerbiamas Seimo narys V. Jukna, jo nuomonę žinome. Dauguma komisijos narių pritarė, visi penki dalyvavę pritarė, kad šviesios atminties seseriai Nijolei turėtų būti skirtas minėtas apdovanojimas po mirties. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma Seimo narių, tai yra 111 balsų, pritarė dėl abiejų komisijos pateiktų kandidačių, Seimo posėdyje nebuvo nė vieno Seimo nario, norinčio pasisakyti prieš, tai, kad šiuo metu liko procedūriniai Seimo posėdžio klausimai, svarstymo ir priėmimo stadijos, kurių metu, mano nuomone, dauguma Seimo narių vėl vieningai būtume pritarę Seimo nutarimo projektui, gerbiami kolegos, kviečiu jus pritarti, kad šviesios atminties seseriai Nijolei būtų skirtas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė. Šis apdovanojimas galėtų būti įteiktas sesers Nijolės giminaičiui – broliui ar brolio dukrai. Tai būtų labai brangus ir šviesus sesers Nijolės pagerbimas tiek sesers Nijolės artimiesiems ir bendražygiams, tiek mums, Seimo nariams, atstovaujantiems mus išrinkusiai tautai, taip parodant visai Lietuvai ir pasauliui, kad mes, tautos atstovai, deramai pagerbiame savo tautos didvyrę, šviesios atminties seserį Nijolę, kuri yra verta didžiausios mūsų pagarbos. Kaip šiandien minėjo gerbiamas P. Saudargas, Seimo Pirmininkė rodo iniciatyvą ir pati pateiks įstatymo pakeitimo pataisą, kad būtų suteikta teisė juridiškai suteikti apdovanojimą ir po mirties.
Kviečiu jus pritarti Seimo nutarimui, kad abiem kandidatėms, gerbiamai I. Degutienei ir šviesios atminties F. N. Sadūnaitei, sutvarkius juridinę pusę, būtų skirtas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas E. Zingeris – per šoninį mikrofoną. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš norėčiau atsiminti visą mano bendražygių signatarų kelią. Ką tik su visais čia kalbėjusiais, su gerbiamu Stasiu ir gerbiamu Antanu, buvome liūdnoje, bet kartu ir pakylėtoje atsisveikinimo su F. N. Sadūnaite ceremonijoje. Norėjau pasakyti ir padėkoti komisijai, kuri pasirenka labai teisingus vardus. Gerbiamas Antanai, praeitais metais buvo R. Dž. Durbino, kurio mama iš Jurbarko, įvertinimas, labai teisingas ir plačiai nuskambėjęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šiais metais padarytas sprendimas, man atrodytų, yra optimalus. Gerbiamas Antanai, mielas Stasy, labai jums ačiū už padarytą darbą, tai yra labai tikslus, vertingas ir ryšius su mūsų ikikarine Lietuva liudijantis įvertinimas, liudijantis F. N. Sadūnaitės kovą okupacijos metu. Dabartiniu 34 metų nepriklausomybės laikotarpiu nuo Kovo 11-osios irgi labai teisingas mūsų buvusios Pirmininkės Irenos įvertinimas. Tai labai jums ačiū už jūsų puikų darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar taip pat yra užsirašęs dėl motyvų gerbiamas A. Vinkus. Ar norėsite dar kartą išsakyti argumentus jau iš savo vietos, ar jau pasisakėte? Dar esate jūs užsirašęs ir dėl motyvų už, bet jūs ką tik buvote tribūnoje, tai nežinau, gal trumpai ką nors. Jūsų valia.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš buvau užsirašęs, jeigu įvyktų techninė klaida ir aš negalėčiau pirmu atveju kalbėti. Aš neturiu ką pasakyti. Tą, ką pasakiau, turiu be galo daug pasakyti… Galiu tik tiek pasakyti: šioje žemėje kiekvieno mūsų keliai skirtingi, šioje žemėje džiaugsmo, meilės, kančios ir pykčio ne po lygiai visiems, šioje žemėje mes tiek reikalingi, kiek reikalingi kitiems, kaip N. Sadūnaitė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, apsispręsime balsuodami, kai tam bus numatytas laikas – balsavimo langas.
11.48 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 8, 11, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3589, Žemės įstatymo Nr. I-446 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3590 (pateikimas)
Dabar matau gerbiamą ministrą ir galima bus iš darbotvarkės paimti 2-11.1 ir 2-11.2 klausimus, tai yra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą ir Žemės įstatymą. Gerbiamas S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, gerbiami Lietuvos piliečiai, mes kartu su A. Armonaite teikiame dviejų įstatymų pakeitimą – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos žemės įstatymo pakeitimą. Dvi mažos nuostatos, kurios suteiks aiškumo registruojant nekilnojamojo turto objektus. Iš esmės taisomos klaidos dėl to, kad pagrindiniai reikalavimai turėtų būti nurodomi ne kadastro nuostatuose, o valstybės informacinių išteklių nuostatuose, kuriuos tvirtina viena ar kita ministerija.
Antrasis tikslas gal daugiau praktinis. Šiuo metu įvairias kadastro duomenų bylas tikrina dvi institucijos, tai yra Nacionalinė žemės tarnyba ir Registrų centras. Procesas pailgėja 30 dienų ir iš esmės institucijos dubliuoja viena kitos veiklą. Neretu atveju aiškinamajame rašte pateikiame statistiką, kaip net po Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimų Registrų centras atmeta, nes iš esmės patikrinimas buvo neteisingas. Tai siūloma nebedubliuoti šių funkcijų ir numatyti Registrų centrui prievolę tikrinti visas kadastrų bylas, išbraukti Nacionalinę žemės tarnybą iš kadastrinių bylų patikrinimo. Techniniai pataisymai. Įsigaliojimo data – sausio 1 diena tinkamam funkcijų perdavimui Registrų centrui įgyvendinti. Tai trumpai tiek, mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Gerbiamas J. Razma pirmas. Prašau. Gerbiamas J. Razma. Prašau. Jūs klausiate dabar, užsirašėte klausti. Atsisakote. Gerbiamas A. Sysas tada klausia. Jo salėje, deja, nematau, nors buvo. Tai gerbiamas K. Vilkauskas klausia. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs ir pristatydamas pasakėte, kad tai būtų dvi ministerijos arba, sakykime, kuri nors iš jų, nes Vyriausybės įgaliota institucija. Tai galbūt galėtumėte patikslinti, kuri, nes jeigu dvi ministerijos, tai gali būti persidengimas kažkoks? Galbūt geriau būtų, kad tai darytų viena ministerija? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Kadangi Aplinkos ministerija nuo pernai metų perėmė nekilnojamojo turto kadastro politikos formavimą, tai iš esmės Aplinkos ministerija nustatytų kadastro reikalavimus. Tai būtų numatyta per Vyriausybės įgaliojimą.
Kita vertus, aš suprantu, ką jūs turite omenyje. Paminėjau dvi institucijas, Nacionalinę žemės tarnybą ir Registrų centrą. Mes kartu su A. Armonaite, kuri yra iš Ekonomikos ministerijos ir jai pavaldus Registrų centras, matome institucijų tarpusavio dubliavimąsi, 30 dienų pailgėjusį kadastrinių bylų patikrinimo laikotarpį, tai manome, kad šis dubliavimasis turėtų būti panaikintas. Šiuo atveju Registrų centras taptų centrine institucija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs esate nuoseklus su gerbiama A. Armonaite, kaip perimti ir eliminuoti, Nacionalinę žemės tarnybą atskirti nuo žemės. Atėmėte miestų žemę, atidavėte ją savivaldybėms, tai dabar, kad Nacionalinė žemės tarnyba nekištų nosies į visus reikalus, ją atskirsite nuo Registrų centro, kad ji ten nekištų nosies, nes jau atėjo laikas tą brangią miesto žemę kažkaip tvarkyti be NŽT. Ar ne taip, gerbiamas ministre, jūs mąstote ir šis būtent yra nulemtas šio… na, jūsų šis teikimas yra nulemtas šio tikslo, kad niekas jums netrukdytų mieste tvarkytis su žeme?
S. GENTVILAS (LSF). Visiškai netinkamos interpretacijos, kolega. Vykdant valstybės tarnybos reformą buvo įvardinti skaičiai, kad Lietuvoje valstybės tarnyboje dirba 28 % šalies dirbančiųjų, o EBPO vidurkis yra 19 %. Tai pas mus yra trečdaliu per daug valstybės tarnautojų, lyginant su išsivysčiusių… Ir mokesčių mokėtojai sako, kad viešasis sektorius turi didinti efektyvumą. Jeigu šiuo atveju matosi, kad yra dvigubas kadastrinių bylų patikrinimas: tikrina Nacionalinė žemės tarnyba, po jos išvadų ateina į Registrų centrą, Registrų centras dar kartą tikrina ir randa klaidų, tai reiškia, kad institucijos dubliuoja viena kitos darbą.
Aš labai sąžiningai ir iškelta galva sakau, kad šiuo atveju iš mano administruojamos Aplinkos ministerijos funkcijos perduodamos Ekonomikos ministerijai pavaldžiam Registrų centrui tam, kad piliečiai greičiau gautų paslaugas ir valstybės tarnautojai uždirbtų daugiau dėl to, kad tą patį darbą padarys greičiau ir, vadinasi, didės skatinimo mechanizmai. Aš nesutinku su jūsų interpretacija.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai. Už nėra. Prieš – gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas ministre, jūs tikrai neįtikinote manęs, kadangi nesistengiate mažinti biurokratų skaičiaus. Priešingai, jūs aplinkosaugininkus išvarote į gatves, kad jie dubliuotų policininkus, ir Registrų centro darbuotojus… Na, tiesiog kuriame policinę valstybę, kai kažkam yra patogu būti tikrintoju, tai reiškia – visiems žmonėms stovėti virš galvos, neigiamai veikti jų kiekvieną kelionę, nes automobilių yra milijonas ir daugiau įregistruota. Matome, kad tikrai nėra nuoseklumo, todėl ir skatina manyti taip, kaip aš kalbėjau prieš tai užduodamas jums klausimą, kad turbūt nėra tikslas mažinti biurokratų skaičių, nes viena ranka jūs mažinate atimdami iš Nacionalinės žemės tarnybos tam tikrą kontrolės funkciją, palikdami ją Registrų centrui, o kita ranka tiesiog bandote policininkus dubliuoti, net tamsiu paros metu stabdyti automobilius, tikrinti, kas kur nuvarvėjo, ar tai anglies monoksido išmetimas, ar dar kažkoks dūmingumas. Na, tamsiu paros metu.
Man tai tikrai kelia nuostabą, kitaip negu reketu aš negaliu to įvardinti, nes tų kontrolierių per savo gyvenimą tikrai daug pergyvenome, matėme ir aną valdžią, sovietinę, bet dabartinė valdžia turbūt tikrai pranoksta tą sovietinę buvusią valdžią, kam teko gyventi tais sudėtingais laikais. Tad aš pasisakau prieš dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi turėti priežiūros mechanizmą, nes žemė yra didžiausias valstybės turtas, kuris yra lengvai parceliuojamas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime tam numatytu metu, dar kol kas negalime.
11.56 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 35, 36, 39, 41 straipsnių pakeitimo ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2996(3) (pateikimas)
Toliau iš eilės, jeigu žiūrėsime, galime pateikti 2-8 klausimą, jeigu gerbiamas K. Vilkauskas pasiruošęs. Tai Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2996. Prašau į tribūną.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Lietuvoje yra 554 seniūnijos ir išrinkta 2 tūkst. 500 seniūnaičių. Jeigu kalbėsime dar ir apie bendruomenines organizacijas, kurių irgi labai gausu, tai yra mūsų stipri, galinga Lietuvos jėga. O mes kažkaip vis nesiruošiame spręsti aktualių klausimų. Dėl to trečią kartą stoviu šioje tribūnoje, jau patobulinęs tą projektą. Pradedame vis dėlto nuo tų dalykų, kurie mažiausiai kliūna. Tokie techniniai, reikalingi ir tų seniūnaičių, ir bendruomeninių organizacijų, ir seniūnijų tarpusavio sąveikai, paprasti, labai konkretūs techniniai dalykai.
Taigi pirmiausia pradėsiu nuo seniūnijų, nes seniūnijos Lietuvoje yra finansuojamos labai skirtingai – nuo 0,5 % iki kokių 8 % nuo savivaldybės biudžeto. Vėlgi vienos savivaldybių tarybos aiškiau nusistatė kriterijus ir svarsto artėdamos prie programinio finansavimo, kitos savivaldybės veikia tik pagal veiklos planus ir neturi aiškių kriterijų. Dėl to šio įstatymo 25 straipsnyje siūlau sukonkretinti finansavimą, kad būtų seniūnijų veiklai finansuoti skirti asignavimai tarp seniūnijų paskirstomi atsižvelgiant į kriterijus, kuriuos nustato, be abejo, savivaldybės taryba. Aišku, pavyzdį galiu pasakyti. Sakykime, jau sniegą valėme, dabar žali plotai. Pasižiūrime, kiek yra toje seniūnijoje valstybinių žalių plotų, nustatome vidutinę kainą ir skiriame seniūnijai kuo tikslesnį lėšų kiekį.
Antras klausimas yra seniūnijų išplėstinės seniūnaičių sueigos ir išplėstinės… atsiprašau, seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos. Šis projektas ir ši dalis derinta ir su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija. Tos dvi sueigos yra perteklinės, pakanka vienos išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos). Dėl ko? Kurgi jūs matote šiame išplėstinių seniūnaičių sueigos pavadinime bendruomeninių organizacijų atstovus? Jų nematome, o jie ten dalyvauja, nes dabar išrinkti seniūnaičiai turi balsavimo teisę ir bendruomeninių organizacijų pirmininkai arba atstovai. Jų čia nematyti. Tikrai jie turi atsirasti tokiame bendrame pavadinime, kuriame nebūtų išskiriami tiktai seniūnaičiai, bet būtų ir seniūnijų tarybos. Nuėjus iki Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, manau, galima bus dar patikslinti.
Ir pabaigai. Kaip matėte, neskaitysiu visų funkcijų, bet dar kartą turime sustiprinti šią išplėstinę seniūnaičių sueigą (seniūnijų tarybas) suteikdami daugiau įgaliojimų. Visų punktų nevardinsiu, bet paskutinis iš jų, kad jeigu išplėstinė seniūnaičių sueiga kreipiasi aktualiais klausimais į merą, tai jis turėtų per ne mažiau kaip 20 dienų pateikti motyvuotą atsakymą, o savivaldybės taryba kitame posėdyje po pateikto pasiūlymo arba užduotų konkrečių klausimų, aišku, galėtų tai svarstyti kitame tarybos posėdyje. Taigi, visi kartu stiprinkime mūsų savivaldą. Kviečiu palaikyti ir laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs tikrai jų sulauksite. Pirmas klausia gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų turbūt reikia ieškoti idealios formos, kaip ta savivalda veiktų apskritai žemiausiose grandyse. Manau, sudėtinga, nes norime, ir jūs dabar teikiate į valdymą įtraukti ir tas institucijas, kurios tam tikro vietos lygmens veikia, tarkime, seniūnaičius, kurie renkami, į vieną krūvą įdėti bendruomenes. Pagrindinė idėja buvo, kad vis dėlto kas nors seniūnui galėtų padėti skirstyti pinigus, jeigu jis turi. Vieni renkami, kiti kokiu nors kitokiu būdu ateina, tai iš tikrųjų tas skirstymas neįmanomas. Apskritai ir jūsų įstatyme yra įdėta tai, kad vėlgi paliekamos tam tikros teisės savivaldybėms, tarkime, apskritai ar skirti pinigus seniūnijoms, ar ne.
Suprantu, buvo Konstitucinio Teismo sprendimai ir panašiai. Tai gal esmę reikia daryti. Vis dėlto neįmanoma, tarkime, vienodai tvarkytis visose savivaldybėse, kuomet sistema veikia nevienodai. O dabar kas nori, merai ir taip teikia tam tikrus prioritetus ir duoda pinigų seniūnijoms, vieni geriau, kiti blogiau, bet vis tiek duoda. Tai iš tikrųjų nematyti, kad įstatymas ką nors iš esmės keistų. Aišku, paraginimas tam tikras yra, bet esminių pokyčių nėra.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Edmundai, žinau, kad jūs esate šalininkas ir visą laiką bendravote su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija ir padėdavote spręsti didesnius finansinius seniūnijų savarankiškumo klausimus, dėl to gerbiu jūsų nuomonę. Ir tai yra pirmas žingsnis, kad mes galėtume galų gale pradėti diskutuoti dėl vieno iš pagrindinių dalykų – finansavimo, tai yra dėl programinio seniūnijų finansavimo, o ne dėl veiklos planų. Manau, tada viskas atsistotų į savo vėžes. Todėl tai yra pirmas žingsnis. Dėl to galėtų visi Seimo nariai (girdžiu įvairių nuomonių) teikti savo aiškius pasiūlymus ir visi kartu galėtume rasti patį geriausią, optimaliausią variantą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausimą užduos gerbiamas E. Sabutis. Prašau.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Kęstuti, esate ne pirmus metus mažosios savivaldos propaguotojas ir iniciatorius, ir tikrai palaikau visas jūsų iniciatyvas. Jau teikiate šito įstatymo trečią variantą. Man atrodo, pagrindinis klausimas turėtų būti, kaip jūs įsivaizduojate, kodėl vis tik valdantieji nepraleidžia jūsų ir vis nenori tokio įstatymo projekto palaikyti?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Tikiuosi, kad valdantieji šį kartą praleis. Artėja rinkimai, reikės bendrauti su seniūnaičiais, su seniūnais, su bendruomenių organizacijų vadovais ir jie paklaus: na, ką gi jūs, gerbiami Seimo nariai, žengėte nors vieną žingsnį, kad palengvintumėte mūsų gyvenimą, kad mes galėtume įsitraukti į tuos procesus aktyviau, kad mes turėtume konkrečius rodiklius? Manau, kad šį kartą visi valdantieji šį klausimą išspręs teigiamai ir paskui galėsime toliau diskutuoti komitete. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų pritariu, nes visais atvejais seniūnaitis su bendruomene turi dirbti ranka rankon, čia kito kelio nėra. Kai važiuoju per bendruomenes, susitinkame ir matome, jeigu ten darbas yra viena kryptimi, tai sėkmingas ir darbas. Mano klausimas. Mes turime savivaldybių, kur nėra seniūnijų. Tai kas tada tuo pirmu smuiku groja tokiu atveju? Ir kas sudarys tą išplėstinę seniūnaičių tarybą? (Balsai salėje) Aš skaitau tą straipsnį, bet man vis tiek, ar taryba priima, na, rinkimai turi būti. Kas suorganizuos tada tokiu atveju? Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ten, kur nėra seniūnijų, pirmu smuiku groja seniūnaičiai. Seniūnaičiai, taip, bet jie nėra prie seniūnijų. Šiaip kitose savivaldybėse organizuoja seniūnijos, bet, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto seniūnaičiai yra labai aktyvūs ir jie tiesiog pavyzdingai dirba dėl to, kad, na, ten nėra kitos alternatyvos. Tai liečia ir Panevėžio miestą, ir Neringos savivaldybę, atrodo, Visaginas dar yra. Tai čia yra jau vėlgi seniūnaitijų sudarymo tvarka. Bendravimas labai priklauso nuo savivaldybės ir nuo savivaldybės mero. Priminsiu, kad jeigu net ir nėra tose vietose seniūnijų, bet yra bendruomeninės organizacijos, kurios irgi sudaro, kaip aš siūlau, seniūnijos tarybos būtų, tai jie ten ir svarsto tuos aktualius klausimus. Ypač aktualūs klausimai visiems yra dėl gatvių, kelių, vieškelių. Pagal savivaldybės tarybos nustatytus atitinkamus kriterijus jie apsvarsto ir pateikia toliau merui ir savivaldybės tarybai. Tai manau, kad, aišku, galima tobulinti, galima siūlyti įvairius variantus ir toms teritorijoms, kur nėra seniūnijų, bet, manau, turime žengti pirmą žingsnį ir paskui teikti savo pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Labai ačiū. Gerbiamas pirmininke, mielas kolega, išties pati esmė aiški ir ačiū jums už seniūnaičių darbų įvertinimą. Jūs minėjote, kad Lietuvos savivaldybių asociacija pritaria pozicijai…
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). …teikiamam jūsų įstatymo projektui. Galbūt taip pat pasiūlė, kaip įgyvendinti praktiškai, kaip galėtų tai veikti? Kiekvienas įstatymas turi pagrindinį tikslą ne tik teoriškai, bet ir praktiškai įgyvendinti tai, ką jūs sumąstėte. Linkiu tai padaryti, trečias kartas tegu nemeluoja. O Savivaldybių seniūnų asociacijos nuomonę, būtų malonu, jeigu sukonkretintumėte. Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija šitą projektą peržiūrėjo ir ji yra pritarusi. Taip, su kai kuriomis pastabomis, kurias aš dar pirminiame etape pataisiau, ir yra pritarimas. Lietuvos savivaldybių asociacija irgi neprieštarauja.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, aš vis dėlto norėčiau jūsų pasiteirauti, kodėl šis projektas, kurį jūs teikiate jau trečią kartą, stringa? Ar savivaldybės administracijos nenoras pasidalinti pinigais su seniūnaičiais, kurie tikrai turi gana didelius įgaliojimus, tačiau tam neturi jokio finansinio pagrindo, kad juos realizuotų? Vien tik bėgioti ir teikti pasiūlymus turbūt yra per mažai šiai pareigybei, todėl man nesuprantamas nenoras deleguoti prie funkcijų ir joms vykdyti reikalingą finansavimą. Norėčiau, kad jūs įvardintumėte tas priežastis. Na, bendraujate su Savivaldybių asociacija. Kodėl tos savivaldybės yra taip užspaudusios pinigus?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Kaip minėjau… Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Kaip ir minėjau, yra labai skirtingai perskirstomi pinigai: vienos savivaldybės perskirsto gana nemažą kiekį per seniūnijas ir duoda didesnį savarankiškumą, kitos galbūt formaliau žiūri ir daugiau savo galias dabar išlaiko būtent mero dispozicijoje. Anksčiau daugiau savivaldybių administracijos direktoriai turėjo didesnius svertus.
Manau, kad būtent dėl to mes patys, politikai, turime galų gale apsispręsti, ar mes einame decentralizacijos keliu, pasidalijimo valdžia. Tai būtent čia, Seime, mes ir turėtume pradėti diskusijas, kiek mes norime matyti aktyvių piliečių, kiek mes norime įtraukti savo bendruomenines organizacijas, įvairius aktyvius piliečius į visus procesus, kalbant apie, atrodo, ir nedidelius, bet labai svarbius tai vietos bendruomenei projektus ir jų finansavimą.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Vadinasi, balsuosime numatytu laiku. Dėkoju. Dabar tada vėl iš eilės einame atgaline tvarka, kadangi V. Semeška rodys prezentaciją, tai jo reikės palaukti.
12.09 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 592 ir 595 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3564, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 591, 592, 593, 594, 595, 596, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo Nr. XIII-2754 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3565 (pateikimas)
Einant iš eilės, 2-5.1 ir 2-5.2 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiama Sejoniene, prašom, pateikimas. V. Semeška nori rodyti prezentaciją ir technikai turi pasiruošti. Mes susitarėme, kad tai bus vėlesnėje dalyje, matyt, po pietų. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Bus labai trumpas pristatymas. Labai paprastas projektas, kuriuo siūlome, kad prie pateikiamos rinkai medicinos priemonės būtų pridėta Europos Sąjungos reglamentuose nurodyta informacija apie medicinos priemonės tinkamą naudojimą ir priežiūrą, parengta Lietuvos Respublikos valstybine kalba, tai yra lietuvių, arba (kas yra labai svarbu), jeigu informacija skirta tik sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos priežiūros įstaiga sutinka, – tik anglų kalba, be lietuviškos instrukcijos.
Šis projektas yra parengtas suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Kodėl jį reikėjo parengti? Yra daug ir gamintojų, ir platintojų, ir pačių įstaigų prašymų dėl tokio reguliavimo. Kodėl? Todėl, kad ypač dėl tų sveikatos priemonių, kurių reikalingi nedideli kiekiai, tas instrukcijų lietuvių kalba parengimas labai padidina rengimo ir pristatymo kaštus. Tai užkerta kelią, galimybę pristatyti naujausių technologijų produktus. Toks reguliavimas Lietuvos Respublikoje jau yra. Gali būti anotacija, instrukcija retų vaistų.
Kokią naudą duotų projektas? Matyt, užtikrintų nenutrūkstamą medicinos priemonių tiekimą rinkai. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia gerbiamas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama kolege, viskas būtų puiku, ką jūs teikiate, jei visi medikai privalėtų gerai mokėti anglų kalbą. Bet vis dėlto dalis medikų tikriausiai mokėsi vokiečių ar prancūzų kalbos. Ir štai jie gauna kokį nors prietaisą, o instrukcija anglų kalba. Kaip jiems verstis? Jei daromas kokių nors prietaisų viešasis pirkimas, kodėl vis dėlto nepareikalauti, kad tiekėjas tą instrukciją kokybiškai išverstų? Ar tikrai jau čia tokie dideli kaštai?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą, gerbiamas Jurgi. Tik noriu pastebėti, kad kalbame ne apie prietaisus, o apie medicinos priemones. Ne veltui yra įrašyta, kad tik sveikatos priežiūros specialistams ir tik tuo atveju, jeigu įstaiga sutinka. Matyt, įstaigos administracija yra įvertinusi, ar jos darbuotojai mokės naudotis tomis medicinos priemonėmis, kurių anotacijos, instrukcijos yra tik anglų kalba.
Dar iš savo kaip medikės patirties galiu pasakyti, kad ne tik su medicinos priemonėmis, bet ir su tikrai sudėtingais medicinos prietaisais yra tekę dirbti, pradedant nuo paprastesnių rentgeno aparatų ir ultragarso aparatų iki tokių sudėtingų kaip magnetinio rezonanso tomografijos aparatas ir net pozitronų emisijos tomografijos aparatas. Buvo ten tie manualai, vadinamosios instrukcijos, naudotojo vadovai, ir lietuvių kalba, bet galiu patikinti, kad nei aš, nei mano kolegos nė karto nesame jų atsivertę. Jeigu reikia, tai visada naudojame anglišką, nes jisai yra suprantamesnis. Ir dauguma vartojamų medicinos terminų yra būtent angliškų, mes juos tik sulietuviname.
Antra. Žinau, nepaisant to, kad kai kurių sveikatos priežiūros specialistų pirmoji užsienio kalba yra prancūzų, vokiečių ar bet kuri kita, kaip jūs ir sakote, tikrai pagrindinė literatūros, kuria mes naudojamės kiekvieną dieną ir keldami savo kvalifikaciją, ir disertacijas rašydami, kalba vis dėlto yra anglų kalba. Niekada tai nesudaro didelių problemų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną gerbiamas A. Čepononis. Prašom.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Tribūnoje – Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos mokytojai ir moksleiviai. Mieli kolegos, pasveikinkite. Tai aktyviausias rajono kolektyvas. Ačiū. Susitiksime.
PIRMININKAS. Pasidžiaukime Radviliškio rajono moksleiviais. Dėkoju.
Dabar gerbiamas E. Pupinis užduos klausimą. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Jūs minėjote, kad terminais gerai operuojama, bet, pavyzdžiui, kai kurie techniniai dalykai, čia galbūt daugiau apie vaistus, na, ne taip viskas paprasta, kaip gali atrodyti. Ypač, kaip čia buvo minėta, dėl tos kalbos skirtumų mokyklose: kai kurie anglų mokosi, kai kurie dar ir kitas pasirenka.
Kai pasižiūriu, net paprasčiausių įrengimų kai kurios anotacijos arba instrukcijos vis dėlto yra lietuvių kalba. Tarkime, jei perki buitinę techniką ir panašiai. Iš tikrųjų neturėtų būti tam tikra problema. Bet klausimas toks. Ar tikrai yra suderinta su tam tikrais poįstatyminiais aktais dėl lietuvių kalbos? Faktiškai visada buvo kalbama, kad lietuvių kalba turi būti vartojama, ypač kalbant apie įrengimus ir kitus dalykus. Ar reikės keisti poįstatyminius aktus, atsižvelgiant į šiuos jūsų pasiūlymus? Ačiū.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Edmundai, ačiū už klausimą. Nėra klausimo dėl lietuvių kalbos vartojimo, nes sveikatos priežiūros specialistai valstybinėse įstaigose ir taip privalo vartoti lietuvių kalbą. Bet manipuliuoti, jeigu jūs pastebėjote, ta pati jūsų minėta buitinė technika – vis dėlto visos funkcijos, įvairūs mygtukai, rankenėlės, yra angliškos, taip? Lygiai taip pat ir sveikatos priežiūros, ir medicinos priemonės, ir medicinos įrenginiai, – visur tos funkcijos yra anglų kalba. Tai nesudaro jokių sunkumų sveikatos priežiūros specialistams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama O. Leiputė, tačiau, man atrodo, aš jos nematau salėje. Tada gerbiamas A. Veryga. Jo tikrai nematau. Gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Manau, kad labiausiai ir kliūva dėl valstybinės kalbos vartojimo. Aš noriu paklausti: kas įteisinta ir kokia kalba Konstitucijoje? Ar mes norime ir jūs dabar norite pasakyti vėl, kad anglų kalba, kai skaito lektoriai, jaunimas parvažiavęs visiškai lietuviškų žodžių nebesurenka, mums svarbiausia? Tai kokia valstybinė kalba yra įteisinta Konstitucijoje?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama Laima, aš visiškai nenoriu pasakyti, kad lietuvių kalba nėra valstybinė Lietuvos kalba. Bendraujant su pacientu privaloma, aišku, naudoti lietuvių kalbą ir būtų puiku, kad visi pacientai mokėtų valstybinę kalbą. Dabar mes kalbame ne apie kalbos vartojimą, nes pagal jūsų logiką tada turėtume uždrausti skaityti užsienio kalba ir literatūrą, nes jinai parašyta nevalstybine kalba. Bet tai yra elementarus techninis dalykas, kuris nėra plačiai vartojamas, kuris yra skirtas tik sveikatos priežiūros specialistui, kuris naudos tą medicinos priemonę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausimą užduos gerbiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Na, neįsižeiskite, kolege, bet šokiravo tas jūsų pristatymas. Noriu pratęsti kolegės mintį: ar tai nepažeidžia konstitucinio įstatymo? Paskui mes net nebejaučiame tų įvairiausių bėdų. Šiandien, va, visi ir jūs sakote, „naudojame žodžius“, „naudojame“ ten lietuviškus ar rusiškus žodžius, tai noriu pasakyti, kad naudojame daiktus, o žodžius vartojame. Tai kai tokios kaip jūsų normos pristatomos, paskui net nebekreipiame dėmesio į kitus niuansus, kurie griauna visą mūsų kalbinę sistemą. Ačiū.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Stasy, už pastebėjimą. Aš tiktai dar kartą pakartosiu, kad tai niekaip nesusiję su konstituciniu įstatymu ir su lietuvių kalbos vartojimu, tai yra labai siauram ratui – sveikatos priežiūros specialistams skirtos instrukcijos, kad jie galėtų naudoti teisingai sveikatos priežiūros priemones arba tam tikrus įrengimus, kas čia, šitame įstatyme, neminima. Tai niekaip nesusiję su pačios kalbos vartojimu ar nevartojimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar už projektą norėtų pasisakyti gerbiamas R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas kolega. Replikuoju J. Razmai: nereikia, Jurgi, stebėtis, kad lietuvių kalbos nebus kaip pagrindinės, kur jūs ten sakėte, jūsų partijos pirmininkas labai sėkmingai naikina Lietuvoje viską, kas yra susiję su lietuvių kalba. Žiūrėkite, rusų kalbą jau panaikino, lietuvių kalbą mes naikiname greitai. Tai aš tikrai už tokį projektą, nes jeigu konservatoriai dar vieną kadenciją, tai mes Kremlių turėsime šičia, nes, na, stipri moteris – stipri valstybė, stiprus prezidentas, o jeigu užsienio reikalų ministras dar kaklaraištį su Rusijos vėliava užsiriša tarptautiniame NATO renginyje, tai išvis nieko nėra kiečiau, žinokite, už jus. Balsuojame už.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, kad ir kokie jie būtų. Dabar dar nėra balsavimo lango, tai tada, vadinasi, mes balsuosime balsavimo lango metu.
12.20 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 155 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3596, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1, 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3597, Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 32, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3598, Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3599, Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3600 (pateikimas)
Aš matau, mūsų salėje yra gerbiama A. Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, tai ji galėtų mums pateikti labai svarbius klausimus – 2.3-3, 2.3-4, 2.3-5, tai yra Žemės įstatymo, Statybos įstatymo ir Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymų projektus. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju, pirmininke. Mieli kolegos, pristatau įstatymų paketą, kuris atneša esminius teisinius pokyčius, leisiančius atverti duris gynybos ir saugumo pramonei, stambioms investicijoms, kurių vienas pirmųjų tikriausiai projektų, gal ir pirmasis projektas galėtų būti „Rheinmetall“ amunicijos gamykla Lietuvoje. Visame pasaulyje vyriausybės daro labai daug, kad pritrauktų tokias investicijas. Turėdami omenyje mūsų geopolitinę situaciją, mes turime dirbti dar daugiau. Lietuvos procedūros turi būti greičiausios, mūsų biurokratija turi būti draugiškiausia, mūsų politikai turi būti proaktyviausi tam, kad ne tik taptume saugesni, bet ir sukurtume gerai apmokamas darbo vietas ir aukštą pridėtinę vertę, kas, žinoma, augins ir mūsų Lietuvos ekonomiką. Tai, kad Lietuva ir galimybėmis investuoti Lietuvoje į gynybos ir saugumo pramonę tiki ir Vokietijos investuotojai, Jungtinių Amerikos Valstijų investuotojai, Prancūzijos investuotojai, rodo, kad jie mato Lietuvą kaip saugią ir perspektyvią šalį. Mes turime padaryti dar daugiau.
Štai aš ir noriu jums pristatyti mūsų įstatymų pakeitimus: Investicijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus, Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus, Žemės įstatymo ir Statybos įstatymo pakeitimus. Iš esmės šitais pakeitimais mes siūlome dėl stambių investicinių projektų, kurie užtikrina neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, suteikti būtent galimybę greičiau atlikti visas administracines procedūras, reikalingas veiklai Lietuvoje pradėti. Tai yra kad būtų kuo operatyviau atliekami ir žemėtvarkos procesai, ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas, ir visa kita. Šiuo metu yra nesudarytos teisinės galimybės iš esmės pagreitinti neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius tenkinsiančių gamybos projektų veiklos Lietuvoje pradžią. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą preliminarus terminas, per kurį neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius tenkinantis stambus gamybos projektas galėtų įgyvendinti būtinus paruošiamuosius procesus iki gamybinių statinių pradžios, yra apie dveji–dveji su puse metų. Mes norime tai iš esmės pakeisti.
Taigi įstatymais siūlome tokius pakeitimus. Investicijų įstatymo projekte siūlome įtvirtinti galimybę stambų projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pripažinti užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius. Taip pat numatyti, jog tokiam specifiniam stambaus projekto porūšiui galės būti taikomos ir kitos Investicijų įstatyme nenumatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos, kaip jos yra apibrėžtos kituose teisės aktuose.
Žemės įstatymo projektu siekiame įtvirtinti, kad specialiosios paskirties projektu būtų išsprendžiami visi stambaus projekto, Vyriausybės nutarimu pripažinto užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinimui svarbūs su žemės sklypo paruošimu, veiklos vykdymu susiję klausimai, tai yra žemės sklypų formavimo, pertvarkymo, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir naudojimo sąlygų nustatymas: paskirtis, naudojimo būdas, servitutai ir kita.
Atsižvelgdami į Žemės įstatymo projekto nuostatas, Teritorijų planavimo įstatymo projektu įtvirtiname, kad bendrosios teritorijų planavimo nuostatos yra netaikomos teritorijoms, dėl kurių pagal Žemės įstatymą yra rengiami specialiosios paskirties projektai.
Ir paskutinis įstatymo projektas, kurį keičiame, tai yra Statybos įstatymo projektas. Juo įtvirtiname, kad stambiems projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti reikalingų statinių statyba galėtų prasidėti anksčiau, o statybą leidžiantys dokumentai būtų rengiami ir tvirtinami lygiagrečiai statybų procesui, kas leistų gerokai sutrumpinti gamybinių statinių statybos terminus. Noriu pabrėžti, kad joks kitas reguliavimas – nei poveikio aplinkai reguliavimas, nei kitas su statybomis susijęs reguliavimas dėl saugos, dėl kitų dalykų nėra keičiamas. Tiesiog paraleliname procedūras, kad projektas galėtų būti įgyvendintas greičiau. Manau, kad pakaks turinio pristatymui. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, iš tikrųjų klausimų labai daug. Matyt, dar atskleisite projekto esmę. Pirmas klausia gerbiamas A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama ministre, būtumėte iš tikrųjų šaunuolė, jeigu nevertintume tuo aspektu, kad nė vienos frazės nėra apie tai, kad užtikrintume žmonių saugumą ir jų gyvenimo sąlygas.
Noriu jūsų paklausti, kokiu minimaliu atstumu nuo artimiausių gyvenviečių bus statomos tokios gamyklos? Kokį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai turės tokių gamyklų statybos ir veikimas? Kaip bus užtikrinamas tokių gamyklų ir šalia esančių gyventojų saugumas įvertinant, kad tai taps automatiškai potencialiu taikiniu priešams? Kokią naudą gaus valstybės biudžetas už tai, kad tokios gamyklos atsiras Lietuvos teritorijoje? Didelių karinių gamyklų statyboms ir veikimui yra būtina specifinė infrastruktūra. Kas apmokės tokios infrastruktūros sukūrimo išlaidas? Tik nemeluokite sakydami, kad turėsime galimybę apsirūpinti gaminama karine technika ar amunicija, nes dar tiek suprantame, kad gamyklos savininkas…
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (MSNG). …o ne tos valstybės teritorija spręs…
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (MSNG). …ką kam kada ir už kiek bus galima parduoti.
PIRMININKAS. Ačiū, supratome klausimą. Laikas! Dėkui.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui. Pabandysiu dalykiškai atsakyti. Tokie stambūs projektai negali būti vystomi urbanizuotose teritorijose, kitaip tariant, ten, kur yra daug gyventojų, kur yra pripažintos teritorijos urbanizuotinomis, tokios gamyklos ten nestovės. Bet Lietuvoje dar yra vietos didelėms gamykloms, ir ten, kur sklypai, žemė atitiks investuotojų projekto esmę, ten, kur Lietuvai matysime naudingą bendradarbiavimą ir investicijų pritraukimą, tikrai tokius projektus vystysime.
Man labai gaila, kad jūs vis dėlto šitą temą paėmėte ir naudojate gal politiniams dividendams susikurti, priešinantis pačiam projektui, nes Lietuva, vystydama gynybos ir saugumo investicijas, taps gerokai saugesnė, nes tokie objektai yra saugomi labiau negu bet kurie kiti. Yra atitinkami protokolai, kaip tas turi būti padaryta, ir įmonės, kurios investuos, taip pat investuos ne tik į savo gamyklos saugumą, bet ir apskritai į visos teritorijos saugumą. Tai kviečiu patikėti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas G. Paluckas. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama ministre, už projektų pristatymą, bet leiskite, aš tiesiog pacituosiu buvusio krašto apsaugos ministro poziciją, kai mes visai neseniai svarstėme Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo pakeitimus, apie Rūdninkų poligoną. „Šis poligonas pripažintas kaip ypatingos valstybinės svarbos projektas ir toks statusas leidžia užtikrinti skubų poligono įkūrimą ir sutrumpinti įgyvendinimo laikotarpį nuo penkerių metų iki 6 mėnesių.“ Kitaip tariant, valstybė savo arsenale turi tam tikrų instrumentų, kurie leidžia sutrumpinti visas administracines, teritorijų planavimo ir panašias procedūras, ir tai yra naudojama ir bus naudojama ateityje ne kartą. Savo įstatymo pataisomis jūs įvedate naują sąvoką, naują instrumentą, tai yra stambus projektas. Ar šiuo metu tam tikrai yra poreikis?
Tai yra mano pagrindinis klausimas, ar tikrai to reikia, nes iš pateiktų įstatymų projektų ir aiškinamojo rašto aš nematau nė vienos procedūros, kuri būtų suparalelinta. Tai, kad yra atsisakoma pirminio statybos leidimo…
PIRMININKAS. Laikas!
G. PALUCKAS (LSDPF). …ir laukiama, kol jis bus, niekaip nekeičia esmės, kad reikės projektavimo sąlygų ir kitų dalykų. Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui. Aiškus klausimas. Šiuo metu Lietuvoje galioja teisinis reguliavimas, skirtas stambioms investicijoms. Tai yra jeigu įmonė investuoja bent 20 mln. eurų kapitalo investicijų, jeigu sukuria tą tam tikrą darbo vietų skaičių ir taip toliau, yra užtikrinamas tam tikras institucinis žaliasis koridorius investicijoms. Šio teisinio reguliavimo pagrindu mes darome įstatymo pakeitimus, šituos įstatymo pakeitimus. Kitaip tariant, mes nesukuriame visiškai naujo teisinio reguliavimo – mes pakoreguojame esamą reguliavimą, kai investuojama į gynybos ir saugumo situacijai reikšmingus investicinius projektus.
Dabar pagrindiniai pokyčiai, kurie liečia reguliavimą šiais įstatymų pakeitimais, yra keli. Investicijų įstatymas yra pagrindinis pokytis, kuris suteikia teisinį pagrindą kitiems pakeitimams. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos institucija vertina investicinius projektus, tas paraiškas pagal aiškius kriterijus Krašto apsaugos ministerijos motyvuotu teikimu, jog tai yra reikšmingas projektas Lietuvos gynybos ir saugumo situacijai, einame į Vyriausybę, nustatome statusą. Tokiu būdu galima aktyvuoti kitas procedūras, tokias kaip jūsų jau paminėta Statybos įstatymo projekte numatyta galimybė derinti paraleliai statybos leidimą, visuomenės informavimo kai kurie dalykai irgi keičiami, kadangi informacija gali būti jautri, kai kurie viešinimo etapai yra tiesiog eliminuojami. Ir žemėtvarkos procesai yra tvarkomi vienu dokumentu, tai yra būtent rengiant tą specialų planą. Pažiūrėkime, kaip tai veikia praktikoje. Jeigu ką, dar pakoreguosime. Bet iš esmės, aš manau, Lietuva galėtų tapti viena iš draugiškiausių jurisdikcijų toms investicijoms Europoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Ministre, šiek tiek priešistorės. Lietuvos lenkų rinkimų akcija dar pirmo saugumo ir gynybos susitarimo tarp partijų metu įrašė, kad reikia plėtoti karinę pramonę Lietuvoje. Aišku, buvo žiūrima šiek tiek su tokia pašaipėle net ir iš didžiųjų partijų. Na ir išaušo ta diena, kai jau stveriame ir norime pagreitinti procesus.
Mano pirmas klausimas. Kaip jūs paminėjote, lygiagrečiai bus daromas poveikio aplinkai tyrimas ir lygiagrečiai projektuojami dokumentai. Tai ar negausime teisinės kolizijos, kai vieni techniniai projektai eis greičiau, o visuomenė ims ir nepritars, tarkime, kokiam nors projektui? Kaip tuomet bus? Ar neįstrigsime ginčuose? Vienas momentas.
Antras momentas. Kodėl jūs nesiūlote dabar veikiančioms Lietuvos kapitalo įmonėms, kurios galėtų perkvalifikuoti savo veiklą, pavyzdžiui, tekstilės, odos perdirbimo, nes tikrai gebame pasiūti ir uniformas, pagaminti amunicijos dalis ir taip toliau? Aš pasigendu vis dėlto ne užsienio valstybės kapitalo, nors ir labai didelės ir, aišku, įtakingos įmonės, bet ką mūsų verslininkams jūsų Ekonomikos ir inovacijų ministerija gali pasiūlyti?
A. ARMONAITĖ (LF). Labai aiškus klausimas ir paprastas atsakymas. Šiais įstatymų pakeitimais galės pasinaudoti bet kokia įmonė, nepriklausomai nuo kapitalo kilmės, vadinasi, ir užsienio kompanija, ir lietuviška kompanija, jeigu atitiks stambaus investuotojo, stambios investicijos kriterijus, jeigu gaus motyvuotą Krašto apsaugos ministerijos pritarimą, jog tai yra svarbus projektas Lietuvos gynybos ir saugumo situacijai. Žinoma, mes neprivilegijuojame kaip nors užsienio kapitalo lietuviško kapitalo atžvilgiu. Aš labai kviečiu dabar Lietuvoje veikiančias įmones, ypač tas, kurios veikia inžinerinės pramonės srityje, kurios veikia automobilių pramonės srityje ir kitose, galvoti apie naujus veiklos laukus. Tikrai bus galimybė pasinaudoti šiuo teisiniu klimatu, šiuo teisiniu reguliavimu ir lietuviškoms įmonėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pagal laiką, man atrodo, paskutinis klausimą užduos gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, aš suprantu, kad jūsų svajonės šiuo įstatymu sukurti karo pramonės mokestinį rojų Lietuvoje, kad iš viso jiems nereikėtų nieko mokėti. Tada suprantu, kam ta reklama „Skirkime 4 % gynybai“, nes visi taikosi į tuos pinigus ir nemokėti mokesčių. Bet dabartiniai galiojantys įstatymai leidžia kurtis LEZ’uose, nemokėti mokesčių. Labai daug įvairių išimčių jau yra padaryta. O dabar išeina taip, kad netgi konstitucinės žmonių teisės bus pastumtos į šoną. Pavyzdys. Akmenės rajone norėjo kurti poligoną. Šiandien 50 % poligonų buvusių teritorijų yra neišnaudojama, bet jie sugalvojo naują teritoriją. Tai kam kuriamas visas tas rojus ir kodėl norima išjungti įstatymus? Ir aš noriu priminti, kad stambių investicijų įstatymu jūsų ministerija panaikino darbuotojų reikalavimą. Dabar darbuotojų iš viso nebereikia.
A. ARMONAITĖ (LF). Seimas balsavo.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Bet jūsų atneštas įstatymas. Tai šiandien, pavyzdžiui, kur norėjo kurti vandenilio gamyklą Akmenėje, mes sužinojome, kad jie nieko neįdarbins, galės įdarbinti vieną žmogų ir visiškai nemokėti mokesčių. Puiki iniciatyva.
A. ARMONAITĖ (LF). Tai yra netiesa, tai yra tiesiog nekorektiška informacija. Darbuotojų kriterijus yra paliekamas, bet tiesa, kad jis buvo pakeistas, nes šiandien nereikia sukurti tūkstančių darbo vietų, kad galėtum sukurti gerus, inovatyvius produktus. Be to, Lietuva netgi negali pasiūlyti tūkstančių darbuotojų kai kurių įmonių poreikiams. Bet jūsų klausimo čia buvo gal tik viena iš dalių. Žiūrėkite, Lietuvai verkiant reikia ne tik investicijų, ne tik aukštos pridėtinės vertės ir darbo vietų, mums reikia investicijų, reikšmingų investicijų, gynybos ir saugumo srityje. Aš laikau tai savo konstitucine pareiga padaryti viską, kad tokios investicijos ateitų. Tam galima pritarti, tam galima nepritarti. Aš kviečiu pritarti įstatymų pakeitimams, diskutuoti komitetuose. Vyriausybė prašo skubos, kad turėtume reikšmingų investicijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas J. Jarutis per šoninį mikrofoną.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi didelis įstatymų projektų paketas, kviesčiau, siūlyčiau pratęsti dar bent 10 minučių klausimų ir atsakymų laiką, nes prašo skubos. Vis tiek mes turime gauti atsakymus į visus klausimus. Kaip jūs manote?
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Tai nėra, tiesą sakant, labai didelis paketas, bet dėl kompromiso dar 5 minutes pratęsiame, nes ir balsavimo langas yra, susikaupė daug balsavimų. Kolegos, jauskime ribas.
Gerai, tada klausia J. Jarutis. Mes tuoj įjungsime sistemą iš naujo, bet per tą laiką Jonas galėtų klausti.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke, kad atsižvelgėte į prašymą. Taip atrodo, kad aš čia sau išsiprašiau, bet turbūt dar pora kolegų galės paklausti. Gerbiama ministre, nekvestionuojame šitų klausimų sprendimo poreikio ir reikalingumo. Į daugelį klausimų jūs atsakėte. Aš suprantu, kad šiuose konkursuose galės dalyvauti ir mūsų karinės pramonės gamintojai, neskirta vien tik „Rheinmetall“ ar dar kokiai kompanijai.
Mano klausimas būtų, ar neužtenka dabartinės įstatyminės bazės šiems procesams suvaldyti? Aš, kaip praktikas, dirbęs savivaldoje, žinau, kad vietoje trejų metų tam tikrus dalykus galima padaryti per metus, per pusantrų, tiesiog tam įdėjus pastangų, „nulaužus“ (kabutėse sakau) tam tikrus biurokratinius dalykus. Nes nebūtina atsakyti į klausimą po mėnesio, kai galima atsakyti ir pirmą dieną, jeigu atsakymas yra aiškus. Tai tie procesai yra valdomi. Manau, kad Vyriausybė gali šituos dalykus daryti ir nereiktų čia specialių kažkokių įstatymų. Juo labiau kad labai sunkiai suprantama…
PIRMININKAS. Laikas!
J. JARUTIS (LVŽSF). …kaip galima statyti gamyklą be statybos leidimo, be poveikio aplinkai vertinimo…
PIRMININKAS. Laikas!
J. JARUTIS (LVŽSF). …ir taip toliau. Kas būtų, jeigu tai?..
PIRMININKAS. Laikas, dėkui.
A. ARMONAITĖ (LF). Pabandysiu atsakyti nuo jūsų pasisakymo paskutinės dalies. Poveikio aplinkai vertinimas nėra keičiamas. Projektai turės atitikti visus poveikio aplinkai reikalavimus. Labai prašau, išgirskite. Tai nėra keičiama. Aš ir asmeniškai kaip Lietuvos pilietė nenorėčiau, kad tai keistųsi, nes tai turi būti įvertinta. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas, patikėkite, jeigu būtų buvusi galimybė nekeisti teisinės bazės, mes nebūtume to ir darę, na, net neatnešę, nes tiesiog procesai vyktų greičiau. Tačiau atlikę gana kompleksinį reguliavimo vertinimą identifikavome, jog tokius svarbius projektus vystyti užtruktų dvejus metus ar dvejus su puse metų, nes yra gana daug reikalavimų, susijusių su bendruoju planu, bendraisiais planais, žemėtvarkos procesais, teritorijų planavimu, ir visa kita.
Tai, kad mes turime karą savo kaimynystėje, verčia visus sunerimti, bet kartu ir darytis rimtus namų darbus. Tai yra namų darbai, kuriuos mes, kaip Vyriausybė, darome ir dėl to yra šitie įstatymų pakeitimai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, aš iš kitos pusės noriu pažvelgti į šitą projektą. Šiuo metu kaime namų valdoje, kuri yra prie kelio, faktiškai neįmanoma pastatyti namo, nes jis yra kelio apsaugos zonoje, nors dauguma namų toje zonoje stovi jau gal ir šimtmečius. Ir to neįmanoma suderinti.
Praeitais metais esu Seimui pateikęs projektą, kad toks niuansas būtų ištaisytas, tačiau svarstymo stadijos tas projektas niekaip nepasiekė. Dabar gi siūlote lengvatą, kad be statybos leidimo galėtų būti pradėtas didžiulis objektas. Kaip, jūsų nuomone, paaiškinti žmonėms, įsigijusiems namų valdą kaime ir norintiems pasistatyti greta kaimynų, kur šimtmečius stovi kiti namai, kad jiems čia draudžiama, Seimas to projekto nesvarsto, o tokius didžiulius objektus be statybų leidimo leidžia?
Ir antras klausimėlis: o kas bus, jei vėliau paaiškės, kad tas objektas neatitinka kokių nors reikalavimų – ar vietos, ar techninių?
A. ARMONAITĖ (LF). Visus reikalavimus projektai turės atitikti, jie niekur nedingsta, tiesiog procedūros įjungiamos paraleliai. Tai iš esmės ir greitina procesą, ir daro Lietuvą patrauklesnę tokių investicijų vystymui. Aš pasakysiu, ką aš asmeniškai atsakyčiau žmonėms, apie kuriuos jūs kalbate. Jeigu į Lietuvą ateitų tokios kompanijos kaip „Rheinmetall“, mes ne tik būtume saugesni, bet ir mūsų biudžetas surinktų daugiau pajamų ir būtų sukurtos darbo vietos, kuriose mokėtų gerus atlyginimus. Man atrodo, kad to nori visi: ne tik Vyriausybės nariai, ne tik investuotojai, ne tik žmonės, gyvenantys mieste, bet ir žmonės, gyvenantys kaime.
Dabar dėl jūsų konkretaus atvejo, na, atsiprašau, gal negaliu pakomentuoti, apsaugos zonos – ne visai mano sritis, bet, matyt, Vyriausybė tikrai mielai pateiks poziciją konkrečiu klausimu, nuo kurio jūs ir pradėjote.
PIRMININKAS. Dėkoju. Na, ir tikrai paskutinė klausia gerbiama G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Ministre, dabar jūs pati sau prieštaraujate: sakote, ateis tikrai didelė įmonė, tikrai visiems reikia ir manau, kad čia nekvestionuojamas klausimas. Bet ji taip pat gaus lengvatas, bus atleista nuo mokesčių ir panašiai. Jūs sakėte, atneš daug pridėtinės vertės.
Antras klausimas. Man taip pat, kaip ir Gintui, neaišku, nes turiu labai nekokią praktiką, kai didelės įmonės įsikūrė šalia gyvenvietės (na, 10, 20 metrų nuo paskutinės sodybos) ir pirma pasistato, o paskui jau ieško, sakykime, popieriukų, kurie leistų veikti. Jeigu jie pastatys ir neatitiks reikalavimų, jie neveiks?
A. ARMONAITĖ (LF). Ne. Čia kažkas iš salės sako: veiks. Tai nėra tiesa. Jeigu neatitiks reikalavimų, statybos leidimas nebus išduotas, įmonė tiesiog negalės vykdyti operacijų. Turės atitikti. Tai yra, na, man atrodo, logiška, nes Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje veikia teismai, kurioje veikia įstatymas. Tai tikrai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai už. Gerbiamas A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gynybos pramonės reikalai šiuo laikmečiu yra labai aktualūs. Lietuva iki šiol neturėjo didelės gynybos pramonės pajėgumų, į kuriuos būtų dedamos didelės užsienio investicijos, nors šiaip jau Lietuvos gynybos pramonės smulkių ir vidutinių įmonių kontingentą sudaro bene 67 įmonės. Įstatymo projektą, žinoma, reikėtų priimti svarstymui, teikti siūlymus, apibrėžti tuos reikalavimus. Kaip ir nurodyta teisininkų išvadose, reikia kai kurių reikalavimų patikslinimo. Tai, aš manau, bus galima padaryti svarstymo metu. Bet šiuo atveju Vokietijos gynybos pramonės milžino investicijos paprastai traukia ir kitas investicijas, o apsirūpinimas amunicija šiuo laikmečiu kiekvienai šaliai, mūsų regiono šaliai, yra nepaprastai aktualus. Dideli kiekiai tokios amunicijos kaip 1,55 milimetro artilerijos amunicijos gamyba yra aktualu visoms regiono valstybėms: visoms Baltijos valstybėms, aktualu Lenkijai, aktualu, tiesą sakant, ir tolimesnėms valstybėms. Sudaromas sąlygas bus galima naudoti, aš manau, ir kitoms stambioms investicijoms, jeigu tokių bus. Aš kviesčiau dabar po pateikimo tikrai pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, mes kalbame ne apie pliušinių žaisliukų gamybą – mes kalbame apie karinę pramonę, kurios investuotojui būtų suteiktos galimybės apeiti šiandieną egzistuojančius teisės aktus. Čia turbūt kelia didžiausią susirūpinimą. Ką kalbėtų ministrė, patikėkite, nepatikėkite, tikrai ši Vyriausybė ir ši valdančioji dauguma nekelia pasitikėjimo nei mums, kaip opozicijai, nei visai visuomenei (tai rodo visuomenės apklausos). Aš suprantu, nepavyko G. Landsbergiui pritraukti investicijų, sakyčiau, priešingai, – išvaikė visus investuotojus mosuodamas karo kirviu. Dabar valdantieji bando įgyvendinti planą B – pritraukime karines investicijas. Taip, jos reikalingos Lietuvai, bet jos turi būti ne tokios. Pavyzdžiui, konservatoriai statė „Giraitės ginkluotės gamyklą“. Tai gamykla, gaminanti šovinius, puiki teritorija, tačiau jokia gamyba du dešimtmečius ten nevyko. Puiki, sutvarkyta teritorija. Aš manau, kad ne čia… mes suteiksime teisę apeiti įstatymus. Kolegos čia klausė ir kalbėjusieji siūlė trumpinti terminus, o trumpinti terminus, pripažinus valstybės svarbos objektu, tikrai galima. Ir tai reikia daryti. Apeiti – tai nevalia.
Aš manau, tikrai tų procedūrų užtektų, pripažinus valstybės svarbos objektu kad ir karinės pramonės objektus, o ne taip: ministrė pasakė, investuotojas bes pirštu, kur panorės, štai aš būsiu čia. Tai ne pliušinių žaisliukų gamyba. Tai yra visuomenei pavojingi objektai, potencialūs taikiniai, todėl turime elgtis atsakingai savo valstybėje. Siūlau labai rimtai pagalvoti.
PIRMININKAS. Laikas! Dėkoju. Motyvai išsakyti. Aš irgi nuoširdžiai tikiuosi, kad ten ne pliušinius žaisliukus gamins.
Dabar, gerbiami kolegos, galėtume apsispręsti ir balsuoti. Aš kviečiu rimties, susikaupimo, nes dabar ir yra balsavimo langas. Pagal tokią mūsų tradiciją, paprastai ir pradedame savo balsavimo raundus nuo paskutinio pristatyto projekto.
Taigi 2-3.1, 2-3.2, 2-3.3, 2-3.4, 2-3.5 klausimas. Tai yra Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir lydimųjų įstatymų projektų visuma, pristatyta ekonomikos ministrės A. Armonaitės. Balsuojame po pateikimo dėl šių projektų.
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 99, prieš – 3, susilaikė 11. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Gerbiami kolegos, mano supratimu, Ekonomikos komitetas yra siūlomas kaip pagrindinis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar tuomet kitas dalykas. Aš suprantu, Vyriausybės yra siūloma skubos tvarka. Taip? Galime bendru susitarimu? Dėkoju, pritarta. Manau, kad klausimas yra išspręstas. Nebent L. Kasčiūnas dar kažką norėtų per šoninį mikrofoną. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš tik noriu pasitikslinti, gerbiamas pirmininke. Vienintelis komitetas, taip?
PIRMININKAS. Taip.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstymo data numatyta balandžio 18 diena. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Klausimą išsprendėme.
Dabar tuomet grįšime iš eilės taip, kaip mes dirbome, apsvarstėme nemažai čia projektų. Pratęsiu balsavimo langą, kol bus pabalsuota dėl apsvarstytų projektų.
12.50 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 51 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3385(4) (svarstymo tęsinys)
Toks yra 1-9 klausimas – Švietimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3385. Balsuojame po svarstymo dėl Švietimo įstatymo. Balsavimo langą pratęsiu, kol pabalsuosime dėl apsvarstytų projektų. Dabar balsuojame dėl Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3385.
Užsiregistravo 113, balsavo 110: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 6. Po svarstymo yra pritarta.
Toliau judame.
12.51 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3520(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3520. Balsuojame taip pat po svarstymo dėl Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
12.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-3561 (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-3561. Taigi, po svarstymo taip pat balsuojame dėl Prezidento Aleksandro Stulginskio žvaigždės.
Užsiregistravo 109, balsavo 106: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 1. Taigi, įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
Toliau pagal darbotvarkę 2-3 klausimų blokui mes jau pritarėme.
12.53 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 592 ir 595 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3564, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 591, 592, 593, 594, 595, 596, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo Nr. XIII-2754 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3565 (pateikimo tęsinys)
Toliau, kiek atsimenu, buvo darbotvarkės 2-5.1 ir 2-5.2 klausimai, tai yra Sveikatos sistemos įstatymo keleto straipsnių… (Balsai salėje) J. Sejonienė mums pristatė. Taip, čia mes truputėlį su Sekretoriatu ginčijamės, bet teisus aš. Pristatė J. Sejonienė. Darbotvarkės 2-5.1 klausimas, mes dabar dėl jo balsuokime. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 110, balsavo 108: už – 68, prieš – 10, susilaikė 30. Taigi, po pateikimo yra pritarta. Siūlomas komitetas, natūralu, – Sveikatos reikalų komitetas dėl abiejų projektų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 30 dieną. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Klausimas yra baigtas.
12.54 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 35, 36, 39, 41 straipsnių pakeitimo ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2996(3) (pateikimo tęsinys)
Toliau taip pat apsvarstėme darbotvarkės 2-8 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-2996. K. Vilkauskas pateikė Vietos savivaldos įstatymo projektą. Balsuojame dėl šio projekto, Vietos savivaldos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto, po pateikimo. Balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo. Labai didelis triukšmas salėje, bet mes vis tiek balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo. Taip, įstatymas kelia aistrų, bet nubalsavome.
Užsiregistravo 111, balsavo 108: už – 45, prieš – 9, susilaikė 54. Projektui nėra pritarta. Taigi dabar reikia apsispręsti balsuojant alternatyviai, ar atmetame projektą, ar grąžiname tobulinti. Kas už – grąžiname tobulinti, kas prieš – atmetame.
Balsuojame tradiciškai: kas už, tai grąžiname tobulinti, kas prieš, tai atmetame.
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 70, prieš – 41. Taigi, yra grąžinta tobulinti.
12.55 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 7, 8, 11, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3589, Žemės įstatymo Nr. I-446 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3590 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11.1 ir 2-11.2 klausimai – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektas Nr. XIVP-3589 ir Žemės įstatymo projektas Nr. XIVP-3590. Balsuojame. Pateikė ministras. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Žemės įstatymo pakeitimo projektai. Balsuojame.
Užsiregistravo 108, balsavo 107: už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 25. Įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 21 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Gerai, klausimas pabaigtas.
12.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3614 (priėmimo tęsinys)
Dabar dar liko rezerviniai, pagal mane tik rezerviniai. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ projektas Nr. XIVP-3614. Balsuojame dėl Seimo komisijų, rezervinio 1 klausimo. J. Razma pateikė. Balsuojame dėl komisijų sudarymo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 102: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3618 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3618. Balsuojame dėl komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo, rezervinio 2 klausimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 104 – visi 104 balsavo už. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3620 (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3620. Ir, atrodo, būsime atlikę visą darbą. Dėl komitetų pirmininkų ir pavaduotojų.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, nors liko dar pusantros minutės, bet klausimus mes pabaigėme. Pareiškimų niekas nenori pareikšti. Skelbiu, kad rytinis plenarinis posėdis yra baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.