|
Stenogramas galima rasti |
|
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 78
STENOGRAMA
2025 m. rugsėjo 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja D. ŽEBELIENĖ
PIRMININKĖ (D. ŽEBELIENĖ, NAF*). Laba diena, gerbiami Seimo nariai, pradėsime šios dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Ačiū.
14.00 val.
Nacionalinės sveikatos tarybos pranešimas apie Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos sistemos būklę
Šios dienos vakarinį posėdį pradėsime Nacionalinės sveikatos tarybos pranešimu apie Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos sistemos būklę. Į tribūną pakviesime pirmininką A. Utkų. Prašom.
A. UTKUS. Laba diena, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, labai dėkoju už skirtą laiką ir galimybę jums pristatyti trumpą informaciją apie tai, kokia yra sveikatos apsaugos situacija, kaip apskritai mes gyvename, kaip toliau gyvensime ir panašiai.
Mano šiandienos pranešimo turinys yra štai toks. Pabandysiu jums pateikti informaciją apie tam tikrus dalykus, kurie, mano manymu, yra labai svarbūs tiek jums, priimant sprendimus, tiek apskritai žinant, kokia situacija yra Lietuvoje. Taigi, pabandysiu paminėti tam tikrus aspektus apie demografinius ypatumus, apie visuomenės senėjimą, kokios yra dažniausios mirties priežastys Lietuvoje, kokie yra rizikos veiksniai ir kaip tai yra susiję su lėtinėmis ligomis, šiek tiek apie prevencines programas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, psichikos sveikatą, kokios yra išlaidos sveikatai ir, žinoma, kaip personalizuota medicina gali mums pagelbėti.
Nacionalinė sveikatos taryba – tai Seimo įsteigta ir jam atskaitinga valstybės institucija. Mūsų misija yra stebėti sveikatos pokyčius, aiškintis priežastis ir, be abejo, teikti tam tikrus patarimus. Nacionalinėje sveikatos taryboje yra 15 asmenų. Kaip matote, tai įvairių institucijų deleguoti atstovai: tai yra savivaldybių, tai yra mokslo ir studijų institucijų, asociacijų ir taip toliau. Dirba, kaip matote, kvalifikuoti kolegos, jie dirba visuomeniniais pagrindais.
Sveikata gali būti apibrėžiama dvejopai, tai yra vartojant tiek teiginį, tiek neiginį, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą. Ir išreiškiame teiginiu: tai yra holistinis sveikatos modelis. Jeigu kalbėtume apie neiginį, tai yra ligų ir negalavimų nebuvimas.
Taigi, pereiname prie tam tikrų demografinių dalykų, kurie, manau, yra labai svarbūs ir aktualūs Lietuvai. Nuo nepriklausomybės atgavimo gyventojų skaičius Lietuvoje, kaip matote, sumažėjo 22 %. Žinoma, viena iš priežasčių yra neigiamas gyventojų prieaugis.
Pasižiūrėjus į šitą situaciją detaliau, mes akivaizdžiai matome, jog kiekvienais metais gimusiųjų skaičius Lietuvoje mažėja. Praėjusiais metais gimė tik 19 tūkst., o mirė, kaip matote, daugiau nei 37 tūkst. Lietuvos gyventojų. Vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje taip pat nėra tokia, kokios mes norėtume. Ji atsilieka nuo to, kas yra Europoje, kaip matote.
Na, ir, žinoma, Lietuvoje metai iš metų daugėja gyvenančių užsieniečių. Kaip matote, šių metų birželio 1 dieną Lietuvoje gyveno daugiau kaip 200 tūkst. užsieniečių. Tenka pabrėžti, kad jų dalis bendrame Lietuvos gyventojų skaičiuje per metus ir toliau didėja ir jau pasiekė daugiau kaip 7 %.
Džiuginantis dalykas yra tas, kad į Lietuvą praėjusiais metais grįžo daugiau Lietuvos piliečių, nei išvyko, ir tas teigiamas migracijos balansas buvo daugiau kaip 9 tūkst. Lietuvos piliečių. Tai yra žemiausias kada nors užfiksuotas išvykusių piliečių skaičius nuo 1990 metų.
Visuomenės amžiaus struktūra kinta. Ta situacija yra ir Europoje, ir, be abejo, Lietuvoje. Tendencijos labai aiškios – didėja vyresnio amžiaus žmonių grupė ir, žinoma, dėl to atsiranda tam tikrų problemų. Tai yra ir didesnės sveikatos problemos, kurios įprastai prasideda nuo 50 metų. Tai yra susiję su sveikatos priežiūros išlaidų, kurios tenka vienam gyventojui, didėjimu. Ilgalaikių sveikatos problemų įprastai turi maždaug aštuoni iš dešimties 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Taigi, kaip matote, situacija yra tokia, kuri leidžia mums galvoti, kad reikės ir daugiau išteklių, blogėjant tai situacijai.
Nežiūrint į tai, pasižiūrėjus į Lietuvos situaciją, kalbant apie visuomenės senėjimą, atsirandančias įvairias problemas, taip pat ir tokių žmonių vienišumą, mes galėtume sakyti, kad Lietuva turi ir tam tikrų stiprybių šioje srityje. Pirmiausia tai yra strateginių dokumentų bazė, kuri yra gana neblogai reglamentuota, tam tikros iniciatyvos skaitmeninio raštingumo ir elektroninių paslaugų srityje, didėjantis visuomenės ir institucijų supratimas apskritai dėl senėjimo problemos, sveikatos priežiūros ir pensijų sistemos stabilumas, nežiūrint tam tikrų politinių diskusijų. Kaip bebūtų, tai vis tiek yra gana stabilu ir reikšminga.
Yra ir tam tikrų silpnybių, į kurias verta atkreipti dėmesį ir pagalvoti, žvelgiant į ateitį. Tai yra ilgalaikės priežiūros paslaugų fragmentacija ir ribotas prieinamumas vyresnio amžiaus žmonėms. Paslaugos nėra pilnai sujungtos tarp sveikatos ir socialinių sferų. Žinoma, yra ta fragmentacija. Nedaug yra personalo. Tenka pabrėžti, kad Lietuva turi labai mažą ilgalaikės priežiūros sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičių. Tai yra maždaug dvigubai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
Finansinio tvarumo iššūkiai dėl senstančios populiacijos yra akivaizdūs. Ribotos senjorų galimybės darbo rinkoje ir mokymosi srityje. Visgi yra viešojo požiūrio stereotipų ir visuomenės nuostatų problemų, kurios yra susijusios su senėjimo stigma. Demografinis spaudimas, kaip minėjau, yra gana akivaizdus Lietuvoje. Taigi visos tos silpnybės neabejotinai ateityje reikalaus tam tikrų sprendimų. Žinoma, ko gero, ir jums teks apie tai galvoti.
Kas galėtų būti tobulinama, matant šitą situaciją? Pirmiausia, kaip ir minėjau, yra tam tikrų problemų su ilgalaike priežiūra. Labai svarbu sukurti tą vieningą koordinavimo sistemą tarp sveikatos ir socialinių paslaugų.
Darbo rinka ir mokymasis – dar viena sritis, kur taip pat galime padėti senjorams. Tai yra svarbu skatinti įmones priimti vyresnio amžiaus žmones į darbą galbūt per mokesčių lengvatas. Viešas požiūris ir kultūra taip pat turėtų būti viešų kampanijų skatinimo pavidalu. Ne mažiau svarbus yra finansinis tvarumas ir, žinoma, technologijų integracija.
Bet kuriuo atveju svarbu turėti ne tik galimybę gydytis, bet ir apskritai nesusirgti. Taigi sveikatą gerinti niekada nevėlu. Tai, kas yra susiję su visuomenės senėjimu, žinoma, sukelia tam tikras problemas. Kaip ir minėjau, ta procentinė dalis vyresnio amžiaus žmonių didėja Lietuvoje. Prognozuojama, kad šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų 2050 metais teks daugiau kaip 50 vyresnio amžiaus žmonių. Išlaidos vaistams įprastai sudaro gana didelę sveikatos priežiūros išlaidų dalį. Metai iš metų tai auga. Tai yra 2021 metais, kaip matote, buvo 1 tūkst. 250 nustatyto vaisto visos dozės vienetų, 2022 metais – jau 1 tūkst. 337, o 2023 metais šis rodiklis yra dar didesnis, tai yra 1 tūkst. 402.
Pereinant prie gyventojų mirties priežasčių dalies tenka pabrėžti, kad prasidėjus COVID-19 pandemijai, žinoma, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, išaugo perteklinis mirčių skaičius. 2021 metais, Eurostato duomenimis, kaip matote, mirė per 0,5 mln. europiečių daugiau nei kiekvienais metais įprastai. Iš tos struktūros mes matome, kad dominuoja kraujotakos sistemos ligos, onkologinės ligos, tai yra piktybiniai navikai, bet 2021 metais gana ženklią dalį sudarė ir COVID-19 pandemija.
Kitais metais, tai yra 2023 metais, Lietuvoje situacija jau šiek tiek kitokia, žvelgiant į tą struktūrą, gyventojų mirties priežasčių struktūrą. Kaip matome, sergamumas kovidu tiek vyrų, tiek moterų grupėje sumažėjęs, bet vyrų grupės kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų išorinės mirties priežastys yra gana stabilios ir išliekančios. Paskutiniai duomenys, kurie yra, tai yra 2024 metų išankstiniai duomenys. Matome, jog, gilinantis į mirties priežasčių struktūrą, vyrų grupės kraujotakos sistemos ligos sudaro daugiau kaip 44 %, moterų – net daugiau kaip 56 %, antroje vietoje yra piktybiniai navikai, o vyrų grupėje, žinoma, gana ženklią dalį sudaro išorinės mirties priežastys.
Pasižiūrėjus į Europą, tai yra 2022 metų Eurostato duomenis, matome, jog ši mirčių priežasčių struktūra yra šiek tiek kitokia. Žinoma, tas laikas buvo, kada buvo kovidas, tai yra ta dalis yra, bet visgi kraujotakos sistemos ligų svoris yra šiek tiek mažesnis, negu mes turime Lietuvoje. Žinoma, yra skirtumų tam tikrų, žiūrint į amžiaus grupes, tai yra 65+ ir iki 65 metų. Pagal gyventojų mirties priežasčių struktūrą, jeigu pasižiūrėtume į standartizuotus kraujotakos sistemos mirties rodiklius, tai mes, Lietuva, – mieli Seimo nariai, atkreipkite dėmesį – esame garbingoje trečioje vietoje Europoje. Tai yra iš tikro labai sudėtinga situacija. Trečioje vietoje iš asmenų, kurie turi 65+. Iš jaunesnių asmenų esame ketvirtoje vietoje, praleidžiame į priekį latvius. Bet, kad ir kaip buvę, ta situacija tikrai nėra džiuginanti ir gera Europos kontekste.
Kita viena iš svarbesnių priežasčių, dėl ko žmonės iškeliauja, tai yra onkologinės ligos. Tos dažniausios vėžio formos yra krūties vėžys, plaučių, storosios žarnos ir prostatos vėžys. Žinoma, visame pasaulyje daug žmonių netenkama dėl onkologinių ligų. Šios ligos, onkologinės ligos, dažniausiai yra daugiaveiksnės etiologijos, tai yra joms atsirasti turi įtakos tiek genetiniai veiksniai, tiek aplinkos veiksniai. Šiuo metu manoma, kad nuo 30 iki 50 % visų vėžio atvejų galima išvengti vengiant rizikos veiksnių ir įgyvendinant esamas įrodymais pagrįstas prevencijos strategijas.
Rizikos veiksniai, kurie yra svarbūs įvairioms ligoms pasireikšti, tai yra ir mityba, ir rūkymas, ir fizinis aktyvumas, ir geriamojo vandens ypatumai, ir apskritai aplinkos tarša bei alkoholio vartojimas. Kaip matote, tai yra aktualu ne tik diskutuojant dėl padidintos rizikos onkologinių ligų, bet taip pat ir dėl kraujotakos sistemos ligų, lėtinio bronchito ir virškinimo sistemos ligų. Žinoma, daugelis mirčių Lietuvoje gali būti siejamos su elgsenos rizikos veiksniais. Sergančių lėtinėmis ligomis ir turinčių ilgalaikių sveikatos sutrikimų dalis su amžiumi didėja, tai yra kuo vyresnis žmogus, tuo tikimybė, jog jam pasireikš viena ar kita liga, yra didesnė. Štai, pavyzdžiui, 65 metų ir vyresnių grupėje, kaip matote, ilgalaikių sveikatos sutrikimų turėjo beveik 80 % asmenų, o, lyginant su jaunesniųjų grupe, tai yra nuo 16 iki 24 metų, kaip matote, tų ilgalaikių sveikatos sutrikimų turi tiktai 7 %.
Pasižiūrėjus į Lietuvą ir Europos Sąjungos šalis, kuo mes išsiskiriame, tai yra su mityba susiję rizikos veiksniai ir, žinoma, mažas fizinis aktyvumas. Dėl viso kito yra arba panašiai kaip ir kitose Europos šalyse, arba šiek tiek geresnė situacija. Jei žvelgtume į rizikos veiksnius, matome, kad apskritai… pažiūrėję į gyvenimo trukmę, labai džiaugiamės, kad mūsų moterys gyvena ilgiau, tai yra vidutiniškai gyvena devyneriais metais ilgiau už vyrus. Gerbiame ir džiaugiamės tuo faktu, kad taip yra. Tačiau pažiūrėjus, kita vertus, į vyrų grupę – vėlgi, gerbiami Seimo nariai, siūlau atkreipti dėmesį į vyrus, – vyrai Lietuvoje dažniau turi antsvorio, vyrai rečiau valgo vaisius ir daržoves, vyrai tris kartus dažniau ir didesniais kiekiais vartoja alkoholį, tris kartus dažniau rūko, rečiau reguliariai tikrinasi sveikatą. Ir kokią to išdavą mes matome? Kad vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė vyrų grupėje yra trumpesnė negu moterų: vyrų – 58,9, o moterų – 62,9. Ir, žinoma, net 81 % visų nusižudžiusiųjų Lietuvoje yra vyrai. Taigi, atkreipkime dėmesį ir į vyrus.
Rizikos veiksniai, kaip minėjau, ir lėtinės ligos, kurios gali pasireikšti dėl tų rizikos veiksnių, didinti riziką pasireikšti. Tai alkoholinių gėrimų suvartojimo statistika. Kaip matote, nuo 2016 iki 2024 metų situacija yra gerėjanti. Tai yra labai džiugu, kad tas legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui litrais, yra mažėjantis, tiek apskritai skaičiuojant visoje populiacijoje, tiek, be abejo, skaičiuojant ir tą populiacijos dalį nuo 15 metų amžiaus.
Legalus tabako gaminių vartojimas (visais atvejais kalbu apie legalų, žinoma). Yra ta paslėpta dalis, tai yra nelegalus vartojimas, bet legalus tabako gaminių suvartojimas taip pat turi tendenciją po truputį mažėti. Ir, žinoma, kokia yra rizika dėl, pavyzdžiui, rūkymo. Tai 2024–2025 metų duomenys apie piktybinių navikų pasireiškimą asmenims dėl rūkymo. Kaip matote, vėlgi ta tendencija yra geresnės dinamikos, tačiau visgi tam tikrų organų tam tikrų navikų dažnis išlieka gana didelis dėl rūkymo.
Lietuvoje yra prevencinių programų ir aš labai tikiuosi, kad ir jūs dalyvaujate ir tikrinatės pagal tas programas, nes tai yra labai svarbu. Tai yra dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, dėl storosios žarnos vėžio, dėl gimdos kaklelio, dėl prostatos ir dėl krūties vėžio. Valstybė finansuoja tas prevencines programas ir labai svarbu, kad mūsų žmonės pasinaudotų tomis teikiamomis galimybėmis. Pažiūrėję į statistiką matome, jog situacija yra gerėjanti. Metai iš metų vis daugiau žmonių dalyvauja prevencinėse programose. Tai krūties vėžio, gimdos kaklelio, kaip matote, situacija yra gerėjanti, mamografijos skaičiai taip pat gerėjantys, gliukozės koncentracijos, cholesterolio kiekio nustatymas kraujyje taip pat metai iš metų po truputį gerėja. Tai labai džiugu, bet, žinoma, norėtųsi, kad tas procentas būtų dar didesnis ir siektų 99 plius procento, kaip kad yra tam tikros programos Lietuvoje, kurios pasižymi tokiu efektyvumu, pavyzdžiui, visuotinė naujagimių patikra.
Kalbant apie paskirtus ir nepaskirtus vaistus, tai žmonės juos vartoja dėl įvairių indikacijų. Kaip matote, gydytojų paskirtų vaistų procentinė dalis didėja. Nepaskirti vaistukai, jų vartojimas taip pat truputį populiacijoje didėja.
Kaip gali būti patobulinta ta įtrauktis į prevencines programas? Kaip mes galime patobulinti? Žinoma, yra įvairių veiksnių, kurie gali pagerinti šią situaciją. Pirmiausia, tai yra informuotumo didinimas. Labai svarbu ta pozityvi komunikacija, kalbėti apie tai, kad svarbu, ir akcentuoti sveikatos išsaugojimą, nekalbėti apie ligos baimę. Prieinamumo gerinimas, skaitmeninių sprendimų taikymas, žinoma, motyvaciniai veiksniai, kurie yra labai svarbūs. Tai, pavyzdžiui, darbdavių įtraukimas į šitą procesą, manyčiau, labai pagelbėtų. Pavyzdžiui, skatinti įmones suteikti laisvadienių profilaktiniams tyrimams arba vėlgi galvoti apie tam tikrus mokesčių palengvinimus. Bendruomenių įtraukimas ir, žinoma, duomenų analizė ir grįžtamasis ryšys.
Žmogui, kaip bet kuriai biologinei būtybei, yra labai svarbi fizinė veikla. Nacionalinėje sveikatos taryboje mes ne vieną kartą apie tai diskutavome ir kalbėjome, kad fizinė veikla taip pat galėtų būti priskiriama prie prevencinių programų, nes judėjimas, fizinis aktyvumas turi įtakos tiek žmogaus kūno masės indeksui, tiek, be abejo, turi įtakos ir diskutuojant apie riziką susirgti lėtinėmis ligomis. Taigi fizinė veikla yra kaip viena iš tokių nemokamų priemonių, bet ji turėtų būti labai skatinama Lietuvos gyventojų populiacijoje.
Kartais žinojimas ir tam tikri elgesio modelio pakeitimai taip pat gali padėti. Tai išorinės mirties priežastys, pavyzdžiui, gaisrai, skendimas arba autoįvykiai, kurie nusineša irgi tam tikrą dalį mūsų populiacijos. Juos galėtume jau, ko gero… Tarpinstitucinė pagalba labai padėtų mums galvoti ir apie tas priemones.
Labai svarbu diskutuoti apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Europoje apskritai maždaug 29 % suaugusių asmenų bent kartą vartojo narkotines medžiagas. Lietuvoje narkotikų vartojimo dinamika, kaip matote, nuo 2004 iki 2021 metų rodo irgi augimą, kas tikrai nedžiugina. Legalaus alkoholio suvartojimas, kaip minėjau, turi tendenciją šiek tiek mažėti, ir legalaus tabako suvartojimas per paskutinius metus taip pat leidžia galvoti apie gerėjančią situaciją.
Labai trumpai norėčiau pristatyti mūsų jaunimo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo situaciją. Tai, manyčiau, žvelgiant į ateitį yra ypač svarbu. Lietuva dalyvauja tyrime, europiniame tyrime, praėjusiais metais daugiau kaip 4 tūkst. 700 moksleivių dalyvavo tame tyrime, tai yra vykdomos tarptautinės apklausos. Ką mes turime, kokia situacija? Tabako, cigarečių vartojimas. Kokia yra situacija? Ji yra gerėjanti. Respondentų skaičius sumažėjo nuo 54 % iki 21 %, tai džiugu. Elektroninių cigarečių vartojimas – situacija blogėjanti. Kaip matome, yra akivaizdus pakilimas. Vartoja net 32 % 13 metų ir jaunesnių moksleivių.
Ankstyvas alkoholio vartojimas. Pirmą kartą alkoholio vartojo iki 13 metų apie 30 % respondentų. Situacija, žvelgiant metai iš metų, yra gerėjanti, tai džiugu. Pasigėrė pirmą kartą 13 metų ir jaunesni, kaip matote, 7,5 % respondentų. Tas pokytis 2019 ir 2024 metų nėra statistiškai reikšmingas, nors matome nedidelį pakilimą 2024 metais.
Kanapių vartojimas – 2,5 % 13 metų ir jaunesni vartojo. Ankstyvas raminamųjų ir migdomųjų vaistukų vartojimas nepaskyrus gydytojui. Akivaizdžiai matome didėjimą, tai yra nuo 2,9 % išaugo iki maždaug 10 %. Situacija nėra džiuginanti. Taigi beveik 23 % apklaustųjų vartojo nepaskirtus gydytojo raminamuosius ir migdomuosius vaistus.
Pasižiūrėję į atskirus regionus Lietuvoje dėl raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo be gydytojų paskyrimo, mes matome, lyderiai yra Klaipėdos rajonas, Raseinių rajonas, Ukmergės rajonas, Birštono ir Prienų rajonai. O mažiausiai – Alytaus rajono tiriamieji. Suvokiamas prieinamumas tų vaistų džiugina, kad mažėja, vadinasi, vis dėlto, matyt, tos kontrolės sistemos veikia.
Pagrindinės šio moksleivių tyrimo išvados yra tokios, kad alkoholio, cigarečių vartojimas – geriausi rodikliai, elektroninių cigarečių vartojimo situacija gerėja, kanapių – geriausi rezultatai nuo 2003 metų.
Nevienareikšmė kitų narkotikų vartojimo situacija. Naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas mažiausias nuo 2015 metų, bet (raudonai, kaip matote, pažymėta) išsiskiria tuo, kad didėja tarp jaunimo raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo. Na ir prevencinės programos, prevencinė veikla, žinoma, neaprėpia visų moksleivių.
2017–2021 metais buvo atliekami nuotekų tyrimai siekiant identifikuoti, kokios narkotinės medžiagos. Tai yra europinis tyrimas. 78 miestai dalyvavo. Iš Lietuvos – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Kaip matome, turime irgi tam tikrų problemų. Tai yra objektyvūs tyrimai, parodantys visos miesto populiacijos narkotinių medžiagų vartojimą. Esame gana aukštai. Pavyzdžiui, amfetaminas. Vilnius yra 21 pozicijoje, Kaunas – 23, Klaipėda – 27. Metamfetaminas. Vėlgi Kaunas 19 vietoje ir taip toliau. Viršuje dešinėje yra ekstazio vartojimas. Vėlgi mes esame prie tų, kur vartojimas yra gausesnis.
Psichikos sveikata visiems aktuali ir svarbi. Daugiau kalbama šiuo metu apie perdegimo sindromą, kuris yra aktualus ir asmenims, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros įstaigose, – gydytojams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams. Psichikos elgesio sutrikimų daugėja. 2022 metais vienas iš aštuonių Lietuvos gyventojų turėjo problemų. Na ir tas padidėjimas gana ženklus – 28 % nuo 2016 iki 2022 metų. Moterų grupėje tas dažnis yra didesnis. Na ir išliekanti problema – savižudybės.
Žinoma, psichikos sveikatai turėjo įtakos ir kovido pandemija, karantinas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai atliko tyrimą, vertino skirtingo amžiaus Lietuvos gyventojų sveikatos rizikos veiksnių pokyčius, kurie buvo susiję su kovido pandemija ir karantinu. Moksleiviai, studentai, suaugę žmonės – visi pažymėjo, kad įvyko tam tikrų pakitimų, dažniausiai į blogąją pusę, kai kuriais atvejais galbūt šiek tiek ir geriau.
Skaitmeninė visuomenė. Skaitmenizacija didėja, bet atsiranda probleminio interneto naudojimo rizika. Tai yra pasaulyje apie 11 % to probleminio naudojimo. Žinoma, Lietuvoje mes taip pat, ko gero, artimiausiu metu apie tai pradėsime labai aiškiai, aktyviai kalbėti.
O psichikos sveikatą, apskritai stresines situacijas galima valdyti ir nieko nekainuojančiomis priemonėmis – prisiminti tuos aštuonis patarimus: įkvėpk, judėk, veik, kalbėkis, maitinkis sveikiau, išlik blaivus, prisimink draugus ir pailsėk. Tai yra auksinės taisyklės, kurios kiekvienam iš mūsų galėtų padėti po stresinių situacijų.
Išlaidos sveikatai. (Artėju į pabaigą.) Manau, tai jums, kaip politikams, labai svarbu, aktualu ir reikėtų pasižiūrėti į sveikatos priežiūros išlaidas, palyginant su bendruoju vidaus produktu. Naujausi duomenys, kurie yra 2023 metų, kaip matote, – 7,26 %. O Europoje įprastai yra 10,4 %. Taigi vėl turime erdvės pasistiebti ir vytis Europos šalis, kai kalbame apie sveikatos priežiūros išlaidas.
Savo lėšomis padengiamų išlaidų dalis Lietuvoje yra du kartus didesnė nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai vėlgi yra ką veikti galvojant apie šią situaciją, apie tuos mokėjimus savo lėšomis. Kaip matote, Lietuvoje 30 %.
Dar viena labai įdomi lentelė, Pasaulio banko pateikta, tiesa, šiek tiek anksčiau, 2019 metais, bet joje mes galime matyti tam tikras tendencijas ir įdomius faktus. Kokius? Tai yra daugiau išlaidų sveikatai, ir tai yra susiję su ilgesne žmogaus gyvenimo trukme. Žinoma, lyderis yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Tai yra tais 2019 metais, kaip matote, vienam gyventojui tenkančios išlaidos sveikatai – daugiau kaip 10 tūkst. dolerių, vidutinė numatoma gyvenimo trukmė – 77 metai. Atkreipkite dėmesį į mūsų kaimynus lenkus, kurie skyrė tuo metu dešimt kartų mažesnį finansavimą, bet gyvenimo trukmė lygiai tokia pat, kaip skiriant Amerikoje daugiau kaip 10 tūkst. dolerių. Taigi ne visuomet pinigai viską lemia, žinoma, norėtųsi, kad ta dalis bent jau Lietuvoje būtų didesnė, nors, dar kartą kartoju, ne visuomet pinigai yra esminis dalykas. Pasižiūrėję į Japoniją matote, tai nėra tas lyderis, bet gyvenimo trukmė yra ilgiausia. Taigi yra kitų, matyt, niuansų, tai yra apskritai organizacija kaip funkcionuojanti sveikatos apsaugos sistema.
Sveikatos priežiūros išlaidų, palyginus su bendruoju vidaus produktu, atskiros dalys yra išskirstytos, tai yra gydymas, reabilitacija ir taip toliau, be abejo, didžiąją dalį sudaro tos lėšos, skiriamos gydyti.
Ir personalizuota medicina. Ar ji gali padėti mums sumažinti, pavyzdžiui, kraujotakos ligų Lietuvoje, nes, kaip matėte, mirties priežasčių struktūroje tai sudaro ženklią dalį mūsų populiacijos… Taigi, personalizuota medicina gali užtikrinti ankstyvą diagnostiką, tikslines prevencijos priemones, individualizuotą gydymą ir efektyvesnę stebėseną ir tai, be abejo, turėtų įtakos mažinant kraujotakos ligas.
Jeigu pasižiūrėtume į personalizuotos medicinos scenarijus, kurie galimi Lietuvoje, trys scenarijai, pavyzdžiui, mažo masto scenarijus, vidutinio masto ir nacionalinis. Žinoma, skiriasi finansavimas, bet aiškiai skiriasi ir numatoma nauda, tai yra tas procentas, kokiu galėtume tikėtis sumažinti kraujotakos ligas ir mirtingumą dėl šitos grupės ligų. Tas nacionalinio masto turbūt scenarijus būtų idealiausias, nes tikėtina, jog 20 % mes galėtume sumažinti.
Nacionalinė sveikatos taryba dirbdama – kaip minėjau, mūsų nariai dirba visuomeniniais pagrindais, bendraudami su įvairiomis ministerijomis, institucijomis, specialistais, mokslininkais, nevyriausybinėmis organizacijomis – analizuoja sveikatos būklės rodiklius, pokyčius, tendencijas. Per šitą laikotarpį mes pateikėme 151 siūlymą, parengti klausimynai, apklausos atliktos dėl vaikų sveikatai palankesnės mitybos sistemos Lietuvoje, sveikatos apsaugos reformos planavimo etapo vertinimai, savivaldybės gydytojo vaidmuo. Mūsų posėdžiuose buvo skiriamas didelis dėmesys personalizuotai medicinai, onkologinių ligų prevencijai, prevencinėms programoms įgyvendinti, žinoma, ekstremalių situacijų valdymo aktualijoms, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai bei prieinamumui mažinti ir fiziniam aktyvumui.
Naudodamasis proga labai noriu padėkoti Nacionalinės sveikatos tarybos nariams, kurie ir šiandien dalyvauja, dėkoju Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriatui, dėkoju Sveikatos reikalų komitetui, šios kadencijos ir praėjusios kadencijos nariams. Labai svarbus tas mūsų bendravimas ir bendradarbiavimas. Dėkoju visoms ministerijoms, su kuriomis teko bendrauti ir draugauti, ir, žinoma, mokslininkams, kurie prisidėjo prie mūsų teikiamų siūlymų.
Labai ačiū, gerbiami Seimo nariai. (Plojimai)
PIRMININKĖ. O aš Seimo vardu padėkosiu Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkui gerbiamam A. Utkui už metinį pranešimą. Jisai sutiko atsakyti į jūsų, Seimo nariai, klausimus. Galime bendru sutarimu sutarti, kad mes skirsime 10 minučių klausimams ir atsakymams? (Balsai salėje) Ačiū, kaip ir turiu sutikimą. Pirmoji jau yra užsirašiusi klausti J. Sejonienė. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėkoju jums, gerbiamas profesoriau, už pranešimą. Aš neabejotinai tikiu, kad Nacionalinė sveikatos taryba yra ir turėtų būti labai svarbus žaidėjas formuojant sveikatos priežiūros politiką. Žinau, kad tikrai ir Sveikatos reikalų komitetas kreipiasi į jus atskirais klausimais, aš esu kreipusis. Labai dėkoju už labai konstruktyvų atsakymą. Labai apmaudu, kad projektas, kuris, mano supratimu, tikrai prisidėtų prie visuomenės sveikatos gerėjimo, Seimo nebuvo priimtas.
Aš norėčiau paklausti. Kaip jūs įsivaizduojate, ką galėtų padaryti šitas Seimas, nepaisant to, kad po jūsų metinio pranešimo (šiandien metinis pranešimas) gal siūlė, kad išvis nereikėtų šitokios institucijos? Ką galėtų Seimas padaryti ir ką jūs galėtumėte padaryti? Kokių sąlygų reikia, kad Nacionalinės sveikatos tarybos veikla išties būtų matoma ir įgyvendinami jūsų pasiūlymai?
A. UTKUS. Labai ačiū už klausimą. Mieli Seimo nariai, aš ne vieną kartą per pranešimą pabrėžiau, jog 15 iškilių mokslininkų, kolegų, kurie dirba Nacionalinėje sveikatos taryboje, dirba visuomeniniais pagrindais. Šiandien, žinoma, pasaulis yra visiškai kitoks – įprastai už bet kokį darbą yra atlygis. Aš manau, kad Nacionalinės sveikatos tarybos veikla būtų žymiai efektyvesnė, įvairiomis prasmėmis geresnė, jeigu atsirastų galimybių finansuoti.
Šiandien galiu pasakyti, koks yra Nacionalinės sveikatos tarybos biudžetas. Galbūt jūs, kaip Seimo nariai, ir žinote, bet metinis biudžetas yra 107 tūkst. eurų. Ir beveik 94 tūkst. yra skiriami užmokesčiui ir „Sodrai“. Žinoma, Nacionalinė sveikatos taryba turbūt negali pasitelkti nepriklausomų mokslininkų, kurie galėtų atlikti vieną ar kitą analizę ir pateikti tam tikras išvadas.
Aš labai tikiuosi, kad mūsų Nacionalinės sveikatos tarybos dalis, tai yra būtent finansinė dalis, galėtų būti pagerinta, nes yra 2021 metų Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo“, kuriame parašyta, kaip taryba turi funkcionuoti. Bet tai yra jūsų valia, turbūt šitos kadencijos Seimo, esant galimybei ir norui, koreguoti tą nutarimą, pagalvojant apie tai, kad finansiniai dalykai yra svarbūs. Jie ženkliai prisidėtų prie šios institucijos funkcijų pagerinimo.
PIRMININKĖ. Jūsų norėtų paklausti A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas profesoriau, dėkoju už tokį išsamų pranešimą. Aš manau, kad į mano klausimą atsakys iš dalies ir Sporto universiteto rektorė, matau, kartu su jumis. Mano klausimas būtų: 2015 metais, prisimenu, atėjo kariuomenės vadas į mano kabinetą, buvau premjeru, ir pateikė ataskaitą, kad 55 % jaunuolių netinka į Lietuvos kariuomenę. Tai, žinote, truputį šiurpinantys skaičiai, ir faktiškai dėl fizinio aktyvumo stokos ir taip toliau. Jūs kalbėjote apie tam tikras prevencijas ir apie tam tikras ligas, su kuriomis susiduria senyvo amžiaus žmonės. Ar jūs negalvojate, kad fizinės veiklos prevencija turėtų būti mokyklose? Aš manau, kad ir mes mažiau vyresnio amžiaus žmonių turėtume susirgusių, ir gyvenimo trukmė gal ilgėtų. Tikrai tokie skaičiai kelia šiurpą. Aš manau, kad šita problema tik stiprėja ir gilėja. Kokia būtų jūsų nuomonė?
A. UTKUS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų labai aktuali tema. Nacionalinėje sveikatos taryboje mes turėjome posėdžius ir kalbėjome apie fizinį aktyvumą, ne vienas posėdis buvo skirtas tai temai. Buvo diskusija apie tai, kad galbūt reikėtų galvoti apie atskirą fizinio aktyvumo krepšelį, kuris galėtų pagelbėti, galvojant apie tą fizinio aktyvumo padidėjimą, ypač mūsų jaunimo, mūsų moksleivių grupėse. Manyčiau, kad mūsų pozicija nesikeičia. Profesorė turbūt galėtų paantrinti dėl būtinybės aktyvinti fizinę veiklą. Kaip minėjau, žmogus – biologinė būtybė. Jis turi judėti.
Fizinė veikla reikalinga ir sveikam asmeniui, ir, žinoma, yra puikiai žinomų atvejų, kai netgi ligotiems asmenims, kurie serga lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, genetinėmis ligomis, fizinė veikla pagerina jų būklę. Kaip bebuvę, fizinė veikla yra labai svarbi. Turbūt profesorė dar galėtų papildomai pridėti prie šito klausimo tam tikrų iliustracijų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kitas norėtų… Norėtų prisistatyti. Prašom.
D. RĖKLAITIENĖ. Labai trumpai. Ačiū už klausimą ir ačiū už galimybę pasisakyti. Iš tiesų ta situacija pirmiausia yra turbūt nacionalinio saugumo klausimas, ką jūs paminėjote dėl to, kad tikrai 50 % šauktinių šiuo metu yra netinkami dėl sveikatos būklės. Bet aš dar noriu pabrėžti, kad čia reikia turėti galvoje, kad su kiekvienais metais tie fizinio pajėgumo vertinimai dar mažėja. Tai įsivaizduokite, vadinasi, jeigu mes žiūrime, jie yra minimalūs, kad būtų galima patekti.
Kitas dalykas, mes turime dar labai didelę problemą dėl psichinės sveikatos. O šiuo atveju fizinis aktyvumas labai stipriai prisideda ir prie psichinės sveikatos, ir prie žalingų įpročių, nevartojimo ir taip toliau. Todėl galbūt atsakydama dar netgi į pirmą klausimą, prie gerbiamojo profesoriaus pridėčiau, kad ką galėtų išvis padaryti Seimas, tai, visų pirma, atkreipti dėmesį į mokslinius faktus ir argumentus, priimant sprendimus.
Mes, kad ir kaip labai stengiamės, taip sakant, teikti rekomendacijas, pagrįstus duomenis, kartais kažkodėl sprendimai yra priimami neatsižvelgiant į tai. Tai, man atrodo, būtų labai didelė pagalba visiems, jeigu prieš priimant sprendimus būtų atsižvelgta į argumentuotą nuomonę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas profesoriau. Tikrai įdomus pranešimas. Aš manau, ne tik politikai, bet ir draudimo bendrovės atidžiai analizuoja jūsų pranešimus: nuo tam tikro amžiaus drausti gyvybės draudimu tiesiog nustoja, nes jau žino, koks gali būti rezultatas. Bet mano klausimas kaip tik būtų… Jūs paminėjote, kad 78 % ten 60…
A. UTKUS. 65+.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …65+ turi sveikatos problemų, bet dauguma prevencinių programų kaip tik tokio amžiaus ir pasibaigia. Tai gal reikėtų skirti finansavimą, kad jos tęstųsi? Vis dėlto žmonės gyvena ir po 65+. Tai kad jos tęstųsi, nes ne visos ligos pasireiškia būtinai iš karto, jos gi pasireiškia bet kuriame amžiuje. Gal tas finansavimas būtent šiuo atveju?
O dėl jūsų pasiūlymo dėl finansavimo, duomenų analizė turi būti finansuojama. Kovido pandemijos metu būtent duomenų analizė politinei valdžiai padėjo priimti reikalingus, būtinus, savalaikius sprendimus ir šiuo atveju. Taip pat pritariu.
A. UTKUS. Labai ačiū už klausimą ir pastebėjimus. Aš manyčiau, kad iš tikro Lietuvos gyventojų mes neturėtume segreguoti pagal jų amžių. Kaip jūs teisingai paminėjote, tai nebūtinai 65 metų žmogui pasireiškia viena ar kita daugiaveiksnės etiologijos liga, ji gali ir vėliau pasireikšti. Turbūt būtų prasminga, kad tos prevencinės programos būtų taikomos neatsižvelgiant į žmogaus amžių. Žinoma, kita vertus, reikia atsižvelgti ir į valstybės finansines galimybes – ar galima, ar negalima. Šiuo atveju turbūt visuomet yra balansuojama ir galvojama, kaip padaryti ir kaip geriau išspręsti tą klausimą. Dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, tai yra ta tikslinė grupė 40–60 metų amžiaus, kada išryškėja sutrikimai. Bet aš manau, kad mes turėtume diskutuoti, ir aš paminėjau vieną iš punktų – personalizuotos medicinos galimybių įveiklinimas Lietuvoje. Jeigu mes tą pradėsime, tai manau, kad situacija ženkliai pagerėtų, kalbant apie įvairių ligų ankstyvą diagnostiką, stebėseną ir gydymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Aš čia. Kolegos neklausė apie paauglius ir vaikus, apie jų psichinę sveikatą. Mes matėme jūsų pranešime nerimą keliančią statistiką. Iš tikrųjų daug vaikų ir paauglių kenčia nuo įvairių priklausomybių: nuo ekranų, nuo psichotropinių medžiagų, alkoholio ir taip toliau. Taip pat niekaip negalime sureguliuoti patyčių paplitimo, jaučia atskirtį, nepakankamai tėvų dėmesio ir panašiai. Ir aš žinau, kad bent jau Klaipėdos krašte, kuriam atstovauju, tikrai trūksta pagalbos, nėra prieinama ta pagalba, trūksta psichikos sveikatos centrų, kur galėtų kreiptis tiek patys jaunuoliai, tiek tėvai.
Galbūt matote kažkokius sprendimus ir galbūt matote, kur yra spragų? Ir patarimas mums, kaip įstatymų leidėjams, į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Kasdien matome, kaip nusižudo jaunas žmogus. Tai tikrai yra skaudu.
A. UTKUS. Ačiū už klausimą ir tuos pastebėjimus. Iš tikro situacija nėra džiuginanti, kalbant apie mūsų jaunimą, apie vaikus ir priklausomybes. Šiuo atveju, be abejo, reikalingas tas glaudesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Vien tik asmens sveikatos priežiūra ar visuomenės sveikatos priežiūros atstovai negalėtų išspręsti tos problemos. Būtinai reikėtų pasitelkti ir pedagogus, tai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, žinoma, ir teisėsaugos institucijas, kurios galėtų padėti užkardyti šitą procesą, tai yra psichoaktyviųjų medžiagų nelegalų vartojimą.
Manau, kad tai, ko gero, būtų atskira diskusija. Tas klausimas galėtų būti diskutuojamas ir Seimo Sveikatos reikalų komitete, galbūt paimti kaip atskirą temą ir pasižiūrėti, kokios yra tos problemos, kaip būtų galima spręsti. Manau, kad Nacionalinė sveikatos taryba, turėdama tuos duomenis, kuriuos pateikiau, tai yra tik dalis duomenų, bet yra išsamūs duomenys to paties europinio tyrimo… Manau, kad bendromis jėgomis galime identifikuoti, kaip tai yra, kokia situacija, ir po to bandyti susidėlioti, kaip spręsti, turint tos problemos sprendimo šeimininką. Man atrodo, visuomet labai svarbu bet kuriuo atveju turėti administratorių, šeimininką, ar tai būtų prevencinės programos, ar mes kalbėtume apie tas problemas, kurios yra susijusios su mūsų jaunimo priklausomybėmis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas, kurį sutarėme, išseko. Manau, tikrai Seimo nariai, kurie norės ir turės klausimų, galbūt ir prieis ar kitą laiką sutars su pranešėju. Dėkojame jums už jūsų metinį pranešimą. Ačiū, kad buvote Seime. Linkime sėkmės.
A. UTKUS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū jums. Mes tęsiame darbotvarkę.
14.47 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-738 (pateikimas)
Pristatau jums darbotvarkės klausimą – Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-738. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją – Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiąjį patarėją V. Augustinavičių. Prašom.
V. AUGUSTINAVIČIUS. Laba diena, gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Šalies Prezidento vardu esu įpareigotas jums pateikti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Nuo 2020 metų veikiantis papildomas individualios pensijos dalies indeksavimas padėjo vidutinei senatvės pensijai reikšmingai ūgtelti, priartinti pensiją iki pusės vidutinio atlyginimo, tačiau, šalies Prezidento nuomone, galutiniai tikslai dar nėra pasiekti. Turime vis dar aukštą senjorų skurdo lygį, kuris turi pradėti mažėti, o pensijų pakeitimo norma turi perkopti pusę vidutinės algos. Atitinkama politikos formuotojų pareiga, be abejo, tai užtikrinti.
Seimui teikiamo įstatymo projekto tikslas yra aiškiau ir tiksliau nustatyti papildomam individualios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimui skirtinas papildomas lėšas. Siūloma, kad ši suma būtų ne mažesnė negu 20 % planuojamo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato, kitaip tariant, „Sodros“ metinio perviršio.
Pastebėtina, kad pastaruosius du kartus papildomam pensijų indeksavimui buvo skiriama tik nuo 5 iki 8 % nuo „Sodros“ perviršio, kai tuo tarpu maksimali riba yra 75 %. Pastarųjų metų Socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių duomenys rodo, kad atskirais metais individualios pensijos dalies indeksavimas galėjo būti spartesnis. 2025 metams buvo numatyta papildomai 37 mln. eurų, 2024 metams – 47 mln. eurų, kai tuo tarpu 2023 metams – 120 mln. eurų, o 2022 metams – 70 mln. eurų. Dėl to tikslinga nustatyti aiškesnes ribas, pagal kurias gali būti nustatoma konkreti papildomų lėšų, skiriamų individualiai pensijos daliai indeksuoti, suma. Tai numatoma teikiamu įstatymo projektu.
Prezidento teikiamu įstatymu siūloma „Sodros“ perviršį teisingiau paskirstyti tarp papildomo pensijų didinimo ir fiskalinio tvarumo tikslų. Šiuo metu „Sodros“ rezervo kaupimo tempas pernelyg pamina esamų pensininkų interesus. Minimalios „Sodros“ perviršio ribos – 20 % įtvirtinimas sukurs daugiau aiškumo ir dėmesio dabartiniams senjorams.
Prezidento nuomone, mes galime ir privalome siekti abiejų tikslų: labiau padėti esamiems senjorams, kartu išlaikyti „Sodros“ finansus atsparius ateities iššūkiams. Pastebėtina, kad „Sodros“ rezervas siekia virš 3,5 mlrd. eurų, o metams pasibaigus perkoptų 4 mlrd. eurų. Norėčiau pabrėžti, kad įstatymo projektu nesiūloma mažinti „Sodros“ rezervo, tik siūloma jį kaupti nuosaikiau. Taip pat pastebėtina, šalyje perskirstymo per BVP lygis yra pasiekęs 33,4 % nuo BVP. Jis yra rekordiškai aukštas ir tai rodo išaugusį fiskalinį pajėgumą, leidžiantį vienu metu stiprinti gynybą ir įgyvendinti socialinę programą.
Įstatymo projektas buvo derintas su ministerijomis ir „Sodra“. Kviečiu pritarti įstatymo projektui po pateikimo ir jį svarstyti kartu su 2026 metų biudžetų projektais. Ačiū už dėmesį. Esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui už pateikimą. Jūsų norėtų paklausti A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų sprendimas nulems, kad jeigu anksčiau buvo tas pertekliaus paskirstymas galimas nuo 0 iki 75 %, tai dabar nuo 25 iki 75 %, nes XVIII Vyriausybė 2023 metais iki 50 % pertekliaus naudojo pensijoms pakelti dėl labai didelės infliacijos. Šiuo atveju pasiūlymas, kuris, sakyčiau, tiesiog pakelia tą kartelę, nulemtų, čia taip grubiai paskaičiavau, kad per mėnesį vidutiniškai vienam pensininkui maždaug 18 eurų padidėtų. Remiuosi tais skaičiais, kurie yra aiškinamajame rašte. Kodėl vis tiktai pasirinkti tie 25 %, gal yra kokių nors ekonominių pamąstymų, kriterijų, kodėl būtent 25 %, nes, kaip minėjau, buvo ir didesnių procentų paskirstymas?
V. AUGUSTINAVIČIUS. Ačiū už dėmesį. Pasirinkta siūloma suma yra nuo 20 iki 75 %. Šiuo atveju Prezidentas siūlo nustatyti tam tikras ribas, tai yra grindis ir lubas. Kaip pastebėjau ir pateikdamas, per paskutinius du biudžetus buvo panaudojama tiktai nuo 5 iki 8 %, mes matome, kad buvo pradėta nebeišnaudoti tų galimybių sparčiau atliepti esamų senjorų padėtį. Dėl to ir siūloma nustatyti ribas, tai yra kaip kompromisinis sprendimas, kuris atlieptų tiek „Sodros“ kaupimo tikslus, tiek ir padėtų labiau sumažinti senjorų skurdą, padidinti pakeitimo normą ir pagerinti jų padėtį. Dėl to ir siūloma nustatyti minimalią 20 % ribą, tačiau Vyriausybės diskrecija išliks, galimybė skirti ir daugiau – iki tų 75 % vadinamųjų lubų.
PIRMININKĖ. Jūsų klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties, kaip jau Arvydas ir sakė, idėja nenauja, įstatymas senokai priimtas. Jau kelerius metus aktyviai naudojomės galimybe papildomai indeksuoti pensijas, būdavo net irgi 50 % „Sodros“ perviršio to papildomo priaugimo rezervo naudojama papildomai pensijoms indeksuoti. Buvo atsižvelgiama į objektyvias aplinkybes, kurios tuo metu dėjosi valstybėje ir pasaulyje, tarkim, didelę infliaciją ar sparčiai augantį darbo užmokestį, kuris gerino pajamų rinkimą. Na, Vyriausybė apsispręsdavo žvelgdama į daugelį daugelį kriterijų. Dabar jūs siūlote siaurinti šį pasirinkimą. Manau, kad pati idėja nėra kokia nors labai novatoriška. Mano galbūt klausimas dėl tokio praktinio taikymo. Kadangi žinau, kad prezidentūros atstovai dažnai su Finansų ministerija iš anksto susitinka aptarti biudžeto projektą, galbūt esate aptarę, koks dydis papildomo pensijų indeksavimo galėtų būti, atsižvelgiant ir į šį įstatymą, ir į šiaip jau galiojantį reguliavimą, kuris tokią galimybę leidžia?
V. AUGUSTINAVIČIUS. Be abejo, Prezidento susitikimuose su kandidatais tiek į finansų ministrus, tiek į socialinės apsaugos ir darbo ministrus, tiek su paskirta premjere pensijų klausimas buvo aptartas, nes tai yra vienas iš svarbiausių dalykų, tai yra tikslas mažinti senjorų skurdą. Su visomis institucijomis yra kalbėta, kad skirti 20 % tai yra tikrai realus dalykas. Ar Vyriausybė turėtų galimybę sparčiau ir daugiau lėšų skirti, tai matysime kitų metų biudžeto projekte.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų, kaip čia jau diskutuojame, buvusi I. Šimonytės Vyriausybė naudodavosi galimybe skirti dalį to perviršio papildomai pensijoms indeksuoti, ir, kaip aš suprantu, prezidentūrai tie sprendimai kaip ir tiko, nes kokio nors įstatymais nustatyto ribojimo iš apačios ar iš viršaus nebuvo teikiama. Dabar dirbs kita Vyriausybė. Sakykite, jeigu teikiate tokius apribojimus ir nustatote Vyriausybės sprendimų ribas, tai iš kurios pusės čia yra nuogąstavimų, ar kad neleistumėte 100 % perviršio teikti pensijoms indeksuoti, ar nuogąstaujate, kad teiks per mažai, ir dedate tuos 20 %?
V. AUGUSTINAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Mes matome, kad „Sodros“ rezervas yra kaupiamas ypač sparčiu tempu, tai „Sodra“ turi turėti tam tikrus fiskalinius buferius. Šiuo metu „Sodros“ rezervą sudaro apie 3,5 mlrd. eurų, metų gale, matyt, perkops 4 mlrd. eurų. Tačiau kartu pastebėjome, kad, rengiant tiek 2024 metų biudžetą, tiek dar kitų metų biudžetą, vis daugiau lėšų yra skiriama „Sodros“ rezervui sukaupti ir vis mažiau skiriama lėšų papildomai pensijoms indeksuoti. Dėl to taisyklių aiškumas ir didesnis nuspėjamumas, kiek didės pensijos, yra labai svarbus dalykas. Dėl to ir yra pasiūlyta, kad būtų ir mažiausia, ir didžiausia riba, kiek yra skiriama „Sodros“ perviršio, o Vyriausybės diskrecija yra pagal tas ribas numatyti finansines galimybes.
PIRMININKĖ. Klausia P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Pratęsiu kolegos Jurgio klausimą. Gal sukonkretinsiu jį ir paklausiu šitaip: ar šis siūlymas dėl „Sodros“ prieaugio reglamentavimo įstatyme nėra signalas dėl nepasitikėjimo I. Ruginienės Vyriausybe ir jos sprendimais auginti ar mažinti pensijas?
V. AUGUSTINAVIČIUS. Prezidentas idėją, kad turėtume aiškiau apibrėžti, kaip yra paskirstomas „Sodros“ perviršis tiek rezervui, tiek einamiesiems… senjorų padėčiai, yra išsakęs dar ir 2024 metais, ir pavasarį, tai nėra nauja idėja. Tačiau, matydami tuos biudžetus, mes matome, kad tą idėją reikia kristalizuoti. Tai nėra naujas dalykas, bet tai yra ta idėja, kurią dabar siūloma su konkrečiu įstatymo projektu įgyvendinti.
PIRMININKĖ. Jūsų norėtų paklausti B. Ropė.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Norėjau jūsų nuomonės. Man iš tikrųjų atrodo, kad jau ne vieni metai valstybė, arba valdžia, gyvena pensininkų sąskaita. Paprastai žmonės būna skolingi fondams, o šiuo atveju valstybė skolinga pensininkams. Ir matant tai, kad iš tikrųjų pensininkai gyvena sudėtingai, nuolatos yra siūloma, kad kiek nors grąžinsime kada nors. Kokia būtų jūsų nuomonė, jeigu priimtume sprendimą, kadangi vis tiek daugiau kaip 3,5 mlrd. jau šiandieną yra pinigų, kuriais valstybė naudojasi, grąžinti visą prieaugį, kuris bus šiais metais?
V. AUGUSTINAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Intervalas, pagal kurio ribas Vyriausybė priimtų sprendimus, yra nuo 25 % iki 75 %. Amplitudė išlieka vis dar aukšta ir galimybės sparčiau padidinti pensijas yra gana ženklios. Mes esame girdėję, kad gerbiama paskirtoji premjerė kalba, kad reikia judėti link pensijų pakeitimo normos gerokai priartinant ją prie 60 %, bet, be abejo, viskas suvedama į bendrą biudžetą ir, matyt, pagal bendrą biudžetą bus svarstoma, kokiu dydžiu pensijos galėtų augti pagal tą intervalą, kurį yra siūloma taikyti.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Sveiki, gerbiamas patarėjau. Sutikite, kad Prezidentas truputį žengia į Vyriausybės kompetenciją, tikrai tai nėra užsienio politika, teisėtvarka ar kitos institucijos. Lengva siūlyti sprendimus viršyti perviršį. Tai mano pirmasis klausimas yra, ar sunkmečiu Prezidentas irgi ryšis… valios ateiti su sudėtingais sprendimais, kai reikės „Sodros“ biudžeto deficitą kažkaip papildyti? Ar bus ryžto ne tiktai perviršį perskirstyti, bet kai reikės ir sudėtingoje krizinėje situacijoje gelbėti kai kurias „Sodros“?..
Antras klausimas konkretesnis. 2019 metais pačiame įstatyme nustatyta, kad papildomas individualios pensijos indeksavimas taikomas tik dviem sąlygomis: pirma, kai pensininkų arba asmenų virš 65 metų skurdo lygis yra didesnis negu 25 %, arba pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis negu 50 %. 2025 metais, tai yra šiemet, abudu kriterijai nėra viršijami. Kodėl jūs imatės būtent šiemet įgyvendinti, kai įstatyme įvesti tie kriterijai rodo, kad čia būtų tik politinis sprendimas, o ne poreikį tenkinantis sprendimas?
V. AUGUSTINAVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Atsakant, senjorų skurdo lygis yra 37,8 % 2025 metų II ketvirtį, tai yra stiprus tikslas gerokai sumažinti skurdo lygį. Ir tie kriterijai, kurie yra pagal įstatymą, nėra tenkinami, kad nereiktų papildomai indeksuoti.
Grįžtant prie pirmo jūsų klausimo, jūs kalbate apie krizines situacijas. Lietuvoje makroekonominis valdymas pasikeitė nuo 2019 metų. Tai, matyt, viena reta išimtis iš daugelio Europos šalių, kai Lietuvoje ekonomika nekrito nuo 2019 metų, buvo taikoma anticiklinė ekonominė politika, todėl mes turėtume kalbėti ne apie kokius nors išlaidų karpymus, kas buvo 2009 metais, bet apie tai, kaip skatinti ekonomiką ir neturėti jokių ekonominių nuosmukių.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, savo pristatymo pabaigoje jūs pasakėte, kad yra galimybių ir socialine rūpyba, ir gynybos dalykais pasirūpinti. Aš, kaip pradedantis pensininkas, būčiau linkęs atsisakyti prie savo pensijos tų 18 eurų prieaugio, kuris atsirastų, tas prieaugis, su šituo projektu. Bet mano klausimas susijęs su tuo jūsų pasisakymu. Norėtųsi iš Prezidento, iš prezidentūros išgirsti daugiau finansinių iniciatyvų gynybos finansavimo srityje. Ar yra numatomi tokie dalykai? Taip sakant, nelabai kritikuojant šitą teikiamą projektą, bet kažkaip norisi ne tik socialinės rūpybos malonių žinių, bet ir gynybai finansuoti reikalingų projektų. Ar yra numatomi tokie iniciatyviniai projektai, ar ne?
V. AUGUSTINAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Mokesčių reforma buvo priimta šių metų I pusmetį. Gynybos fondas bus papildytas apie puse milijardo eurų nuo 2027 metų, tai yra reikšmingos sumos.
Kitas svarbus rodiklis, kurį taip pat paminėjau pateikimo kalboje, tai yra perskirstymo lygis Lietuvoje nuo 30 % 2019 metais, kuris buvo ilgą dešimtmetį įšaldytas, padidėjo iki 33,4 %, vykdant aktyvią ekonominę politiką ir keičiantis ekonomikos struktūrai. Turint gerokai didesnį perskirstymo per BVP lygį, be abejo, ir valstybės fiskalinis pajėgumas yra išaugęs, ir galimybės ne vieną, o du tikslus vienu metu įgyvendinti – tiek gynybos stiprinimą, tiek socialinę programą. Šiuo metu tokios galimybės yra susiformavusios.
PIRMININKĖ. Ačiū, bet laikas, skirtas klausimams, baigėsi. Padėkosime pranešėjui V. Augustinavičiui. Ačiū jums. Motyvai dėl viso už, prieš. Turime už – K. Podolskis. Prašom.
K. PODOLSKIS (LSDPF). Ačiū. Manau, tikrai turime palaikyti šią iniciatyvą. Spartesnis pensijų indeksavimas yra ir Vyriausybės vienas iš prioritetinių darbų. Kaip ir pristatė Prezidento patarėjas, senatvės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje išlieka vis dar per mažas, todėl turime siekti jo didėjimo. Šie pakeitimai užtikrintų, kad ir ateities vyriausybės laikytųsi tos pačios politikos ir didintų pensijas, išvengtume ir pensijų klausimo politizavimo tam tikrais atvejais.
Be abejo, tai bus Finansų ministerijos darbas, kad būtų užtikrintas šio sprendimo tvarus įgyvendinimas, bet ši idėja viršplaninę dalį panaudoti papildomam pensijų didinimui yra tikrai racionali. Todėl kviečiu palaikyti, kolegos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvų prieš nėra. Primenu kolegoms, kad apsispręsime balsuodami numatytu laiku 15 val. 15 min., per balsavimo langą.
15.03 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 24 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-617 (pateikimas)
Toliau skaitau kitą darbotvarkės klausimą – Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 24 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-617. Į tribūną kviečiu pranešėją L. Kukuraitį.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kartu su kolegėmis J. Zailskiene ir D. Asanavičiūte-Gružauskiene teikiame Socialinio draudimo pensijų įstatymo 24 ir 41 straipsnių pakeitimo projektą, kuriuo siekiame spręsti praktikoje pasitaikančius atvejus, kai dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo asmenys kreipiasi pavėluotai, tai yra praėjus daugiau negu 12 mėnesių nuo teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dienos. Šiuo metu galiojantis įstatymas nustato, kad tokiems asmenims senatvės pensija galėtų būti skiriama ir mokama ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl senatvės pensijos paskyrimo dienos. Tad jeigu pamiršai ar dėl kitų priežasčių kreipeisi vėliau negu metai, pavyzdžiui, kreipeisi po savo senatvės pensijos amžiaus ribos praėjus penkeriems ar dešimčiai metų, tu gauni kompensaciją tik už vienerius metus. Tokia situacija dažniausiai ištinka žmones, kurie gyvena užsienyje ir turi teisę į lietuvišką pensiją. Kadangi gauna vietos pensiją dėl to, kad dirbo užsienyje ir uždirbo tą pensiją, pamiršta, kad ir Lietuvoje turi šią teisę. Kai kreipiasi į „Sodrą“, „Sodra“ apskaičiuoja ir išmoka tik už vienerius metus. Aišku, kad socialinio teisingumo tikrai trūksta ir žmonės patiria didelius praradimus. Dėl to teikiame šiuos siūlymus.
Mūsų siūlomas principas yra toks, kad kompensuojamas būtų visas praleistas laikotarpis, už kiekvienus metus prie senatvės pensijos pridedant po 8 %. Pavyzdys būtų: jeigu aš kreipiuosi praėjus penkeriems metams po mano senatvės amžiaus ribos, tai gaunu 40 % kompensaciją, pridėtą prie mano senatvės pensijos. Mano senatvės pensija išaugtų tokiu dydžiu ir tai būtų kompensuojama. Šis principas jau yra taikomas tiems, kurie paprašo atidėti senatvės pensiją. Jie už kiekvienus metus gauna plius 8 % prie senatvės pensijos, kai jau pradeda jiems mokėti. Šis principas egzistuoja. Mes norime jį taikyti tiems, kurie nepaprašo, kurie pamiršta.
Taip pat siūlome nustatyti, jei asmuo senatvės pensijos atidėto skyrimo ir mokėjimo laikotarpiu gavo kitą pensinę ar šalpos pensijos išmoką, už tą laikotarpį ši kompensacija nebūtų mokama, vadovaujantis tuo principu, kad socialinio draudimo išmokos neturėtų dubliuotis.
Taip pat siūlome atsisakyti tų penkerių metų ribos termino, kuris šiuo metu yra įstatyme, tiems, kurie gali atidėti pensiją ir gauti didesnę priemoką. Kitaip sakant, žmonės, jeigu mes priimtume šį įstatymo projektą, galėtų atidėti savo senatvės pensijos išmoką nebe iki penkerių metų, bet iki dešimties ar daugiau. Turbūt labai mažai tokių žmonių yra, bet jų pensijos už kiekvienus praleistus metus būtų padidintos 8 %. Tai yra galimybės.
Prašome pritarti šiam projektui, nes tikrai yra atliepta daugelio užsienyje esančių žmonių situacija ir bandome spręsti tuo būdu, tuo principu, kuris jau šiuo metu galioja daliai mūsų pensininkų.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš turiu keletą klausimų, nes bent jau aš apie tokią praktiką kitose šalyse nebuvau girdėjęs. Mes ir taip pridarę visokių tokių schemų. Ar darėte kokį nors skaičiavimą, kiek tokiu būdu galima išsprogdinti „Sodros“ biudžetą? Jeigu po 8 %, yra ten tokie elementarūs skaičiavimai, mes ir ribojome penkeriais metais, kad nebūtų piktnaudžiavimo. Tai yra vienas klausimas.
Antras. Kaip su kitomis grupėmis, kurioms taikomas ribojimas? Pavyzdžiui, vaiko pinigus gaunantiems, alimentus gaunantiems. Kodėl išskiriate tik šią grupę ir ar buvo darytas tyrimas, kiek tokių atvejų pasitaiko, ar tai yra vienetiniai? Ar toks siūlymas specialiai paskatinti užmiršti laiku kreiptis ir po to pareikalauti didesnės išmokos? Ačiū.
L. KUKURAITIS (DFVL). Šio įstatymo intencija yra ne paskatinti užmiršti, bet iš tiesų kurti žmonių tokį tinkamą santykį su institucijomis arba institucijų tinkamą santykį su žmonėmis. Jeigu žmogus užmiršo, o jam senatvės pensija priklauso pagal Konstituciją, kodėl mes kompensuojame tik už vienerius metus? Ar tai yra teisinga? Šiuo atveju, kadangi daliai žmonių sukuriame sąlygas atidėti pensiją, kodėl mes skriaudžiame tuos, kurie dėl, kaip sakiau, įvairių gyvenimo priežasčių tą pensiją pamiršta?
Dėl biudžeto. Ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir „Sodros“ informacija yra tokia, kad nėra daug žmonių, kurie atsideda pensiją, tikrai nedaug. Ką ir kalbėti apie tuos penkerius metus, vienus ar dvejus metus. Tikrai nedaug žmonių atsideda. Lygiai tas pats ir pamiršusių, štai tokių situacijų, kur mes kalbame apie penkerius ar dešimtį metų, kurie kreipiasi dėl pensijos, kad pamiršo, irgi yra vienetai, bet ta jų patirtis yra tikrai socialiai neteisinga. Žmonės visiškai, man atrodo, teisingai tikisi, kad įstatymų leidėjas, tai yra Seimas, sutvarkys taip situaciją, kad jiems būtų kompensuota.
PIRMININKĖ. Ačiū.
L. KUKURAITIS (DFVL). O kaip su kitomis grupėmis? Kadangi mūsų senatvės pensija, kaip sakiau, yra konstitucinė teisė į senatvės pensiją, tai ją turime realizuoti.
PIRMININKĖ. Jūsų norėtų paklausti R. Vyžintas.
R. VYŽINTAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš tikro tai laiku, socialiai teisingas įstatymo projektas. Galbūt reikėtų Vyriausybės išvados, ar tie 8 %, kaip sakė mano kolega A. Sysas, neišsprogdins mūsų sistemos?
Aš dar turiu vieną tokį techninį klausimą. Praeina 12 mėnesių, yra laikoma, kad asmuo tarsi pateikė prašymą atidėti, ir yra tas 4 punktas, kuriame kalbama, kad jeigu senatvės pensijos atidėto skyrimo ir mokėjimo laikotarpiu asmuo gavo negalios, netekto darbingumo, ten yra išvardinta, išskyrus našlaičių ir panašiai… Mano klausimas yra toks. Bus tai 8 %, bus 5 % tas indeksavimas, bet, sakykime, žmogus gavo labai menką kokią išmoką, kuri iš tikrųjų nekompensuoja to 5 % augimo. Įstatyme teigiama, kad už laikotarpį, kurį jis gavo, nepriklausomai nuo sumos, patikslinkite, kaip koreliuoja indeksavimas su kokia nors suma, išmokėta vienkartine, kas neleidžia už tą laikotarpį išvis indeksuoti? Jeigu galite, pakomentuokite.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. Tas jūsų užduotas klausimas leidžia toliau pratęsti atsakymą A. Sysui. Iš tiesų 8 % yra paskaičiuoti aktuarų, kitaip sakant, kiek žmogus yra sumokėjęs mokesčių ir kaip žmogui pridėjus 8 % už metus susidėliotų jo įmokų ir išmokų balansas. Tie 8 % jau dabar yra taikomi įstatyme ir skaičiavimais pagrįsta, kad būtent kiekvieni praleisti metai – 8 % pagal vidutinio amžiaus gyvenimo trukmę; panašiai tiek žmogui ir būtų, kiek jis negavo, tiek jam būtų grąžinama pagal gyvenimo trukmę, tai tie 8 % panašiai.
Dėl kitų išmokų dydžių. Kaip ir minėjau pristatydamas, socialinio draudimo sistemoje yra nedubliavimo principas: jeigu gauni vieną išmoką, kitos negali gauti. Tai šiuo atveju, aš sakyčiau, šita diskusija verta, kad komitete peržiūrėtume visas išmokas. Jeigu tikrai yra kai kurios išmokos labai mažos, tai galbūt galima taikyti kokias nors išimtis šitai nuostatai, kurią mes teikiame kaip siūlymą. Čia tikrai būtų svarbi diskusija komitete.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia B. Ropė.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū už pristatymą. Manau, teisingas pasiūlymas, aš jį palaikysiu. Bet man kyla keletas klausimų norint palaikyti. Visų pirma, kas geriau, jeigu turi žmogus pinigų pragyvenimui, ar laikyti čionai ir gauti 8 %, ar pasiimti ir gauti banke 2–3 %? Ar tokiu atveju neatsiras piktnaudžiavimo atvejų, jeigu iš tikrųjų taip visuotinai mes tą įteisinsime?
Antras dalykas. Kodėl „Sodra“ – kai yra skolininkai, ieško dieną naktį to žmogaus ir Lietuvoje, ir užsienyje – neinformuoja, jeigu sueina laikas, kad galėtų pasirinkti pensiją? Jeigu žmogus sąmoningai nepasirenka, tai galbūt klausimą reikėtų svarstyti. Tikrai siūlyčiau komitete apsvarstyti šituos dalykus. Ačiū.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju už klausimus. Senatvės pensija ar kiti investavimo būdai, 8 % grąža tikrai yra aukšta, tik, aišku, rizika yra, kad senatvės pensija nėra paveldima, skirtingai nuo bet kokių pajamų ar finansų, kuriuos žmogus turi, įdeda į banką ir tai yra paveldima. Šiuo atveju kiekvieni metai, kuriuos žmogus renkasi negauti senatvės pensijos, aišku, yra su rizika dėl žmogaus gyvenimo trukmės ir pasekmių, kas bus, jeigu taip. Kaip minėjau, šita norma jau galioja dabar: iki penkerių metų žmonės gali negauti senatvės pensijos ir gauti kompensaciją, kuri prilyginama daugiausia būtų 40 % priedui prie senatvės pensijos. Kaip ir minėjau, nėra daug žmonių, kurie naudojasi šia priemone, nes turbūt pinigai čia ir dabar yra svarbiau negu geresnis gyvenimas ateityje.
Dėl informavimo, o gal net ir automatinio senatvės pensijos paskyrimo, aš manau, tikrai „Sodra“ link to eina ir tobulina savo informavimo instrumentus. Deja, taip nutinka, kad žmonės išnyksta iš „Sodros“ sistemų ir jų tiek kontaktai, tiek kiti dalykai dingsta ir pranyksta, kai jie pradeda gyventi kitur, kitose vietose, kitais adresais. Tada jau pačiam žmogui reikia turėti ryšį su „Sodra“, kreiptis ir gauti tai, kas jam priklauso.
PIRMININKĖ. Paskutinis jūsų norėtų paklausti E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Linai, atkreipėte dėmesį, kad jūsų klausinėja tik pensininkai, garbaus amžiaus žmonės, o štai demokratijos sūnūs Domas ir Tomas arba jauniausias Seimo narys Tadas visiškai nesidomi pensijomis.
Aš manau, kad jūs čia tikrai siūlote projektą, kaip A. Sysas sako, prašvilpti „Sodrą“. Nebent galėtų gelbėti ta klasta, kuri čia, ko gero, yra užfiksuota. Ir štai čia mano klausimas: jeigu A. Sysas parašo prašymą dešimčiai metų atidėti ir nesuėjus dešimčiai metų, kaip sako tautosaka, padeda šaukštą, kas atsitinka su jo pinigais? Man atrodo, jie lieka „Sodroje“ ir viskas. Kas numatyta tokiu atveju, jeigu žmogus, parašęs prašymą atidėti jam pensijos mokėjimą, išmokėjimą, miršta?
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui už klausimą, tikrai aktualus klausimas. Kaip ir dabar, kai žmogus gauna senatvės pensiją ar kai jinai yra atidėta, artimiesiems išmokama einamojo ir kito mėnesio, tai ir būtų išmokoma einamojo ir kito mėnesio pensija, net jeigu žmogus atidėjo, artimiesiems būtų išmokoma mėnesio ar dviejų, priklausomai nuo mirties datos. Tas pats principas galioja, ar tu gauni senatvės pensiją ir esi paprašęs atidėti, ir galiotų šiuo atveju, jeigu tu esi pamiršęs ir nepaprašęs.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui L. Kukuraičiui. Motyvai dėl viso už, prieš. Už – P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, kviečiu palaikyti šį projektą. Pirmiausia iniciatorė buvo D. Asanavičiūtė-Gružauskienė, iškėlė išties labai aktualų klausimą. Tada projektui pritrūko aiškumo. O dabar šis projektas tikrai iš esmės sprendžia realią socialinę problemą žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių pavėluoja kreiptis dėl senatvės pensijos ir šiandien praranda dalį jiems priklausančios naudos. Taigi, apie teisingumą ir apie tai, kas žmogui priklauso ir ką jis iš tiesų gali atsiimti.
Kartu įstatymas išlaiko tam tikrą pusiausvyrą. Priedas neskaičiuojamas tais atvejais, kai žmogus tuo laikotarpiu gauna kitą socialinio draudimo pensiją ar šalpos išmoką, ir taip saugomas draudimo sistemos tvarumas. Projektas nereikalauja papildomų lėšų, tai labai svarbu. Aš tikrai kviečiu palaikyti ir, žinoma, leisti padirbėti komitete prie šio projekto.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mes, įstatymų leidėjai, vos ne kasdien priimame krūvą įstatymų. Ar pilietis, kuris neskaitė įstatymo, jo gali nesilaikyti? Man atrodo, teisė pagrįsta tuo, kad yra įstatymas, bendra taisyklė visiems.
Dabar, ar 12 mėnesių prisiminti, kad aš pensininkas, užtektinai, ar reikia penkerių metų? Aš manau, kad, sprendžiant iš to, kaip visi laukia pensijos, tęsti šitos šventės tikrai nereikia. Kas labiausiai mane, taip sakant, stebina? Užuot mes išgrynintume ir aiškiai reglamentuotume socialinio draudimo pensijų mokėjimą, mes darome visokias schemas. Apie ką kalba, tai kad čia į ateitį galima paišyti schemas. Nes dabar tiems, kas atideda penkeriems metams, – papildomai 40 %. Pasirinkimo dalykas: žmogus nori pinigų šiandien – jis gauna pensiją ir viskas, jeigu jis turi kitų pajamų, atlyginimą ar akcijų, ar dar, ir gali pensiją atidėti, penkeriems metams jis gali atidėti. Kodėl dabar mes šitą sistemą turime deformuoti? Mes nežinome pasekmių, kaip veikia. Todėl aš labai kritiškai žiūriu ir kviečiu nepritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū, motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami dabar. Kviečiu balsuoti po pateikimo.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 79, prieš – 2, susilaikė 3. Apsispręsime dėl siūlomų komitetų. Siūlomas pagrindiniu komitetu Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Siūloma svarstyti šių metų spalio 21 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai datai? Ačiū, pritarta.
Grįžtame prie vakarinio posėdžio darbotvarkės 1 klausimo. Prašom, per šoninį mikrofoną A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš nereaguosiu, kad mane jau palaidojo mano kolega Eugenijus, bet paprašysiu Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu dėl Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
15.20 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-738 (pateikimo tęsinys)
Skaitau darbotvarkės 1 klausimą, kuris jau buvo pateiktas pateikimo stadijoje, mums beliko balsuoti, tai Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-738. Prašom po pateikimo apsispręsti balsuojant.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 92, susilaikė 2 Seimo nariai.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir data – numatoma svarstyti šių metų spalio 21 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas… V. Turauskaitė per šoninį mikrofoną.
V. TURAUSKAITĖ (LSDPF). Dėl šio klausimo taip pat prašome Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Yra prašymas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.22 val.
Civilinio proceso kodekso 95, 951 ir 142 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XVP-714, Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir papildymo devintuoju7 skirsniu įstatymo projektas Nr. XVP-715, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-716 (pateikimas)
Tęsiu darbotvarkės klausimą ir pristatau kitą su lydimaisiais. Civilinio proceso kodekso 95 ir kelių kitų straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XVP-714 ir lydimieji – Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir papildymo devintuoju7 skirsniu įstatymo projektas Nr. XVP-715 ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-716. Prieš pakviečiant pranešėją, per šoninį mikrofoną – V. Gailius. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs ką tik pristatėte kitą darbotvarkės klausimą.
PIRMININKĖ. Taip, ačiū už pastabą, kitą. Dabar kviesiu pranešėją viceministrą R. Jokubauską pateikti šį įstatymo projektą.
R. JOKUBAUSKAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Taigi, kaip ir pristatyta, trijų įstatymų projektų paketas: Civilinio proceso kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo, Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektai.
Įstatymų projektai yra parengti siekiant užtikrinti Europos Sąjungos Apsaugos nuo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo direktyvos (kitaip dar žinomos kaip SLAPP direktyva) nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Tobulinant civilinio proceso teisinį reguliavimą, numatoma įtvirtinti efektyvią asmenų, kurie užsiima visuomenine veikla, sprendžiant viešojo intereso klausimus, apsaugą nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių teismuose. Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos ir taikomos nuo 2026 metų, tai yra kitų metų, gegužės 7 dienos.
Dabar galiojančiame Civilinio proceso kodekse jau yra dauguma direktyvoje siūlomų apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo proceso priemonių. Tai yra turima galimybė taikyti piktnaudžiaujančiam asmeniui užstatą, baudą, įpareigoti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Siekiant visiškai įgyvendinti direktyvą, teikiamais įstatymų projektais dalis galiojančių nuostatų vis dėlto yra modifikuojamos ir papildomos.
Pirma. Nustatomas greitesnis akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio nagrinėjimas. Tai yra tokia byla turės būti išnagrinėta ir sprendimas dėl bylos esmės priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos.
Antra. Siūloma įtvirtinti aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant akivaizdžiai nepagrįstus ieškinius. Kaip ir kitose bylose, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, teismas turėtų teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, spręsti su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijusius klausimus, pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą.
Trečia. Įtvirtinamos kitos asmenims, užsiimantiems visuomenine veikla sprendžiant viešojo intereso klausimus, palankesnės nuostatos. Pavyzdžiui, teisė prašyti atlyginti žalą.
Priėmus įstatymus, pirmiausia bus sudarytos sąlygos efektyvesnei asmenų, užsiimančių visuomenine veikla sprendžiant viešojo intereso klausimus, teisių apsaugai ir gynybai nuo nesąžiningai pareikštų akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ir įgyvendintos minėtos direktyvos nuostatos.
Prašau pritarti projektams po pateikimo. Ačiū už dėmesį. Jeigu būtų klausimų, mielai atsakyčiau.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Jūsų užsirašė paklausti trys Seimo nariai. Pirmas būtų I. Vėgėlė. Prašom.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Laba diena. Tai iš tiesų svarbus pasiūlymas. Aišku, atsižvelgiama į Europos Sąjungos reikalavimus dėl SLAPP ieškinių. Tai yra dėl ieškinių prieš asmenis, kurie veikia viešojo intereso klausimais. Tokių ieškinių yra Lietuvoje.
Pirmas klausimas. Kaip ketinate tikslinti visuomenės dalyvavimo viešojo intereso klausimais sąvoką? Tai yra pastaba, kuri pateikta Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Tai pirmas klausimas.
Antras klausimas. Ar yra statistika, kiek per praeitus ar užpraeitus metus yra buvę tokių SLAPP ieškinių, kiek asmenys, tai yra atsakovai, pasinaudojo jau dabar galiojančiomis civilinio proceso priemonėmis? Aš žinau skaičius, kiek apskritai buvo piktnaudžiavimo procesinėmis priemonėmis ieškinių ir priemonių taikyta. Aš žinau. 2023 metais – apie 50, 2022 metais – 73, bet kiek būtent dėl SLAPP ieškinių buvo pasinaudota dabar esančiomis civilinio proceso priemonėmis? Ačiū.
R. JOKUBAUSKAS. Pirmiausia dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktų pastebėjimų. Manytume, kad tikrai komitete galima rasti, kaip patikslinti tą apibrėžimą. Mūsų nuomone, tai yra labiau redakcinio pobūdžio pastebėjimai. Tikrai manytume, kad sutarimą pavyktų rasti.
Dėl statistikos. Iš tikrųjų tą statistiką suvesti yra gana sudėtinga, nes pagal šį kriterijų atskirai Teismų administracijos statistika nėra vedama. Tiesiog žinome bendrais bruožais, kad tokių ieškinių yra, turime daugiau ar mažiau informacijos apie tai, kad tomis priemonėmis yra naudojamasi, tačiau nėra galimybių pateikti detalesnę informaciją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, įrodykite man, kad mano konstitucinės teisės, apibrėžtos Konstitucijos 28 straipsnyje, 30 straipsnio 1 dalyje, šiuo projektu nebus ribojamos.
R. JOKUBAUSKAS. Atkreipiu dėmesį, dabartinis pakeitimas susijęs su tuo, kad… Jeigu palyginsime šiandien reguliuojamą situaciją, kaip yra šiandien, dėl strateginių ieškinių sprendžia teismai, ir kas yra siūloma pakeitimais, tai byla būtų išnagrinėjama iš esmės, priėmus pakeitimus. Jeigu teismas pripažįsta, kad tai yra strateginis ieškinys, šiandieną ieškinys yra paliekamas nenagrinėtas. Šiuo atveju byla būtų nagrinėjama iš esmės. Mūsų manymu, čia yra tokia diskusija, beje, ji vyko ir visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kad byla turėtų būti išnagrinėta iš esmės ir priimtas galutinis teismo sprendimas, o ne tiktai tarpinis. Todėl manytume, kad šie pakeitimai niekaip neribotų įtvirtintos asmenų teisės jūsų minėtuose Konstitucijos straipsniuose, o kaip tik pagerintų teisinę situaciją.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus pateiktus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų už, prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po pateikimo? (Balsai salėje) Girdžiu… (Balsai salėje) Nėra norinčių dėl motyvų prieš. Jeigu yra prieštaravimas, tai balsuojame po pateikimo. (Balsai salėje) Dėl visų trijų (su lydimaisiais). Balsuojame.
Už balsavo 82 Seimo nariai, vienbalsiai.
Kviečiu pranešėją Šarūną… (Balsai salėje) Teisingai, yra siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Ir svarstymo data yra siūloma šių metų gruodžio 11 diena. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Rezervinis, teisingai, Seimo Pirmininkas paprašė, kad rezervinį dabar pateiktume.
15.31 val.
Seimo savaitės (2025-09-22 – 2025-09-26) – 2025 m. rugsėjo 23 d. (antradienio) ir 25 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Savaitės, prasidedančios rugsėjo 22 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Prašom.
J. OLEKAS. Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kita savaitė tokia darbinga, pradėsime ją labai gražiai, paminėdami M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Taip pat turėsime progą, galimybę priimti nutarimą „Dėl XX Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos patvirtinimo“. Tikimės išgirsti Vyriausybės narių priesaiką. Na, ir demokratijos šventė – opozicinė darbotvarkė turėtų būti. Be abejo, bus turbūt keletas organizacinių klausimų, nes šiandien išgirdome, kad frakcijos pakeitė savo žmones, seniūnus, tai Seniūnų sueiga, galbūt turėsime jau patikslintus ir komitetų dydžius, kurie dėl vieno ar kito perėjimo iš komiteto pasikeitė.
Ketvirtadienio darbotvarkėje norėtume pasitvirtinti rudens sesijos darbų programą. Ir bus nemažai įstatymų, kurie yra jau mūsų apsvarstyti, priėmimo stadijos, tai Civilinio kodekso įstatymas, Paslaugų įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir dar daug kitų. Kviečiu pritarti pateiktai programai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Per šoninį mikrofoną – E. Zingeris. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas Pirmininke, mes turime antradienį valstybinę Holokausto dieną, jeigu galima, 15 minučių ar keletą minučių?..
J. OLEKAS. Pabandysime įtraukti signataro pasisakymą.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Ir, jeigu galima, posėdžio pirmininko paprašysiu paminėti žuvusiuosius tylos minute. Ačiū.
J. OLEKAS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tai ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Klausti, taip? Teisingai, dar yra užsirašęs S. Gentvilas. Prašom sugrįžti.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, šiandien iš darbotvarkės išbrauktas Atliekų įstatymo paketas, nematome kitos savaitės darbotvarkėje, jam yra taikoma skubos tvarka. L. Jonauskas apie tai žino. Ir antras klausimas… Prašau pasižymėti, jeigu galima, kad tikrai svarbus paketas.
Ir antras klausimas. Ar jūs Prezidentui paliksite vėl vieną dieną susipažinti su kandidatais? Prezidentas nuo pirmadienio išvyksta į Niujorką, į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją. Vadinasi, rytoj yra paskutinė darbo diena jam pasikalbėti su pretendentais, o jūs numatę priesaiką esate antradienį, tai Prezidentas dekretą gali pasirašyti tik rytoj, jeigu antradienį yra numatyta naujo kabineto priesaika. Ačiū.
J. OLEKAS. Aš tikiu, kad mes galėsime įtraukti papildomai tą jūsų minėtą atliekų klausimą, kuris šiandien nebuvo priimtas. (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) Kolegos man jau patarė, kad tai numatyta ketvirtadienio darbotvarkėje. Tikiu, kad Prezidentas suspės pasirašyti, galėsime… Jeigu Prezidentas suspės, ir mes suspėsime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pritariame bendru sutarimu. (Balsai salėje) Ar pritariate bendru sutarimu? Kaip ir pritariame, ačiū.
15.35 val.
Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo Nr. VIII-1904 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-695 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo Nr. VIII-1904 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-695. Pranešėjas – Š. Birutis, laikinai einantis kultūros ministro pareigas.
Š. BIRUTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir teikia Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo projektu siekiama padidinti atlygį už darbą Lietuvos kultūros tarybos pirmininkui nuo 2,4 iki 3,1 pareiginės algos koeficiento. Šiuo metu Lietuvos kultūros tarybos pirmininkui nustatytas 2,4 pareiginės algos koeficientas yra ženkliai mažesnis nei kitų Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatyme išvardintų įstaigų vadovų. Palyginimui, kitų dviejų biudžetinių įstaigų prie Kultūros ministerijos, kurių veikla pagal savo pobūdį yra panaši į Kultūros tarybos veiklą, tai Lietuvos kino centro ir Lietuvos kultūros instituto, vadovų atlyginimai yra beveik 20 % didesni.
Lietuvos kultūros tarybos funkcijos yra plačios ir apima ne tik kultūros ir meno programų, projektų ir kitokių priemonių finansavimą, stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimą, bet ir kultūros ir meno tyrimų organizavimą, dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant Europos Sąjungos ir kitų valstybių finansavimo programas ir taip toliau. Lietuvos kultūros taryba per 2024 metus paskirstė 22 mln. eurų finansavimo kultūros ir meno projektams. Šiemet suma yra panaši. Siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, mes dabar norime išspręsti vieno kultūros darbuotojo atlyginimą. Kaip spręsime visų likusių kultūros darbuotojų atlyginimus?
Š. BIRUTIS (LSDPF). Jeigu klausimas man, tai aš galiu pakartoti, kad šiandien kultūros darbuotojų atlyginimų vidurkis sudaro truputį daugiau negu 0,8 VDU. Tai yra tikrai labai žemi atlyginimai. Todėl ministerija kreipėsi į Finansų ministeriją, yra pateiktos trejų metų programos dėl trimečio biudžeto. Nežinau, derybų nebuvo. Aš manau, kad nauja Vyriausybė tai turėtų spręsti pirmumo tvarka, nes tai yra labai svarbu, kitaip po penkerių metų kultūros darbuotojų mes tiesiog neturėsime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, kolega panašų klausimą uždavė. Šitame įstatymo projekte pasigedau tokios kaip ir ambicijos, nes įvardinamas tiktai vienas kultūros darbuotojas, bet ne visuma. Sakote, kad problemų yra ir lyg ministerija turi tikslą didinti visų kultūros darbuotojų atlyginimus, bet ar nemanote, kad išvis iš esmės reikėtų keisti kažkaip tą įstatymo projektą, kad nereikėtų dėl kiekvieno atskiro kultūros įstaigos vadovo ateiti su įstatymu? Galbūt galima būtų pririšti tiesiog prie vidutinio darbo užmokesčio pokyčio ar dar kažkaip? Koks jūsų požiūris į tai?
Š. BIRUTIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Tiesiog negalima sudėti į vieną. Čia yra Pareigūnų darbo užmokesčio įstatymas ir tame įstatyme yra numatyti koeficientai tam tikrų įstaigų vadovams. Todėl mes taisome tik tą įstatymą, nes tai būtent dėl pareigūnų, o ne dėl viso kultūros lauko. Bet aš pasikartosiu, taip, taip, sutinku, kad reikia Biudžeto įstatyme ir trimečiame biudžete numatyti pinigų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis jūsų norėtų paklausti I. Vėgėlė.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Šarūnai, laikinai einantis kultūros ministro pareigas, iš tiesų aš suprantu jūsų pasiūlymą, jis yra racionalus, jūsų kuruojama sritis, jūs norite adekvačiai pakelti atlyginimą Kultūros tarybos pirmininkui. Tačiau yra vienas klausimas, turbūt tas pats, jis labai panašus, kaip aidas kartojasi turbūt visų mūsų lūpose, bet aš bandysiu jį labiau struktūruoti. Tai yra, žiūrėkite, šiame įstatymo projekte Mokslo tarybos pirmininkui – 3,4, Kultūros tarybos pirmininkui siūlote 3,1. O kodėl ne 3,4?
Mano pagrindinis klausimas: kokiais kriterijais minėtame įstatyme apskritai nustatomi atlyginimai? Kiekvienas ministras ateina ir savo sritį bandys pakelti tiek ar tiek. Kodėl nustatomas… Pavyzdžiui, dabar mes kalbame tik apie Kultūros tarybos pirmininką, o va dabar ką tik kalbėjo Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, jis čia nenumatytas, jo alga yra žemesnė. Aš šitą savo pasisakymą orientuoju gerbiamam A. Sysui, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui. Iš tiesų šitą įstatymą reikėtų koreguoti labai aiškiai nustatant kriterijus, kada, kaip ir kas turėtų gauti kokią algą. Ačiū.
Š. BIRUTIS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Aš tik pridėsiu tokį dalyką, kad šiam pakeitimui įgyvendinti papildomos lėšos bus naudojamos iš Lietuvos kultūros tarybai skirto darbo užmokesčio fondo, todėl papildomų lėšų nereikės. Todėl aš plačiau negaliu nei komentuoti, nei kažką…
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui Š. Biručiui. Klausimai visi atsakyti. Motyvai dėl viso už, prieš. Matau, motyvai už – K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Palaikydamas kolegos iniciatyvą noriu pastebėti, kad mums laikas investuoti atskirai į žmones. Ne į procesus, bet į žmones, į kultūros darbuotojus, medikus, policininkus ir ypač kultūros darbuotojus. Pritardamas kolegai noriu pasakyti, kad mes turime padidinti ir Kultūros tarybos finansavimą, nes Kultūros taryba tai yra iš tikrųjų vienas iš svarbiausių finansinių įrankių, ji padeda ir savivaldybėms, ir įvairioms kultūros įstaigoms įgyvendinti savo srities projektus ir kelti mūsų kultūros prioritetą. Taigi manau, kad pradėkime nuo to ir eikime prie kultūros stiprinimo per didesnį jos finansavimą.
PIRMININKĖ. Ačiū, motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami po pateikimo. Balsuojame.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai, balsavo 76: už – 71, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomas komitetas būtų Kultūros komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti spalio 14 dieną. Ar galime pritarti numatytai datai? Ačiū, pritarta.
15.43 val.
Kino įstatymo Nr. IX-752 4, 6, 7, 10, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-652 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kino įstatymo Nr. IX-752 4, 6, 7, 10, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-652. Sugrįžta į tribūną pranešėjas Š. Birutis, laikinai einantis kultūros ministro pareigas.
Š. BIRUTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir teikia Kino įstatymo 4, 6, 7, 10, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo reikalavimą, kad įstatymai, kurie reglamentuoja valstybės informacinių sistemų veiklą, atitiktų Europos Sąjungos teisės aktų, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir kitų valstybės informacinių išteklių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Įstatymo projektas taip pat parengtas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarime (numerio nesakysiu) „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reglamentuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ suformuluotą konstitucinę doktriną, kad valstybinis finansavimas neturėtų prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, kad Seimas tvirtina valstybės biudžetą, Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą, valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė, valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir jį tvirtina įstatymu.
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti praktikoje niekada nepanaudotų kino finansavimo šaltinių. Pirmas – 60 % praėjusių metų faktinių įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio už filmų platinimą ir rodymą kino teatruose. Antras – 10 % praėjusių metų faktinių įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio, sumokėto internetu paslaugų teikėjų.
Įstatymo projekte taip pat siūloma atsisakyti praktikoje netaikomo reglamentavimo, kuris nustatė, kad per kalendorinius metus nepanaudotos kino valstybiniam finansavimui skirtos lėšos lieka Lietuvos kino centro sąskaitoje ir naudojamos kitais metais numatytiems kino valstybinio finansavimo projektams finansuoti.
Atsižvelgiant į tai, kad Filmų registras yra valstybės informacinė sistema, šio registro pavadinimas keičiamas į Filmų registro informacinę sistemą. Taip pat Kino įstatymą siekiama papildyti informacija, kokie dokumentų rinkiniai turėtų būti kaupiami Filmų registro informacinėje sistemoje, nustatomi šio registro tikslai, duomenų teikimo apribojimai. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti Seimo narė D. Ulbinaitė.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūs pristatote pataisas, kur net pats pripažįstate, kad tai yra apie niekada nepanaudotą finansavimą, tik popieriuje egzistavusį. Teikiate tokias kosmetines ir nereikšmingas pataisas. Aš noriu paklausti: o ar bent pradėta ministerijoje diskutuoti apie kino strategijos pakeitimus, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, apie patriotinį kiną, apie pilietiškumo ugdymą, nežinau, apie vaikų kiną, apie socialinį kiną, galų gale propagandinį, ne tik apie festivalinius? Nes tikrai tai, ką teikiate, yra labai kosmetiniai ir nereikšmingi dalykai, o kino industrija ir kino žmonės laukia tikrai tokių kardinalesnių finansavimo pasikeitimų.
Š. BIRUTIS (LSDPF). Taip, aš galėčiau sutikti su jūsų teisingu klausimu, bet teikiami dalykai yra reikšmingi, nes tai yra dėl finansinės drausmės. Kaip aš minėjau, turime atitikti kitus įstatymus ir Konstitucinio Teismo nutarimą. Bet tai, ką jūs sakote, be abejo, turėtų būti svarstoma. Šį mėnesį turėjo pradėti veikti tarpinstitucinė darbo grupė dėl visuomenės atsparumo, dezinformacijos ir pilietinių iniciatyvų, ten turėtų būti numatytas ir kino vaidmuo formuojant pilietinę visuomenę ir taip toliau. Čia, aš manau, tie pakeitimai galės būti daromi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus tų, kurie norėjo jūsų paklausti. Apsispręskime balsuodami. Motyvai, teisingai. Vėl motyvai už – K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų kinas – tikrai perspektyvi ir einanti labai gera linkme kultūros sritis. Turime tikrai gabių ir režisierių, ir menininkų, kurie dirba toje srityje. Manau, kiekvienas toks dėmesys šiai sričiai yra tikrai labai reikšmingas mūsų valstybei. Kaip kolegė gerbiama D. Ulbinaitė irgi minėjo, tai yra labai pasiekus kiekvieną žmogų menas ugdant ir pilietiškumą, ir jo supratimą apie valstybės procesų svarbą. Kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvų prieš nėra. Kadangi nėra motyvų prieš, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Po pateikimo siūlomi komitetai. Pagrindinis – Kultūros komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti šių metų lapkričio 11 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.50 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-703 (pateikimas)
Paskutinis darbotvarkės klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-703. Sugrįžta į tribūną pranešėjas Š. Birutis, laikinai einantis ministro pareigas.
Š. BIRUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Lietuvos Respublikos… Gal taip, dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant suderinti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatomis. Antra, užtikrinti nepaskelbtų saugomomis kultūros paveldo vietovių apsaugą. Trečia. Užtikrinti paveldosaugos reikalavimų taikymą, kai kultūros paveldo objektų teritorijose ir kultūros paveldo vietovėse statomi pirmos grupės nesudėtingi statiniai, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos, draudžiančios naikinti jų vertingąsias savybes, taikomos ir kultūros paveldo vietovėse, nepaskelbtose saugomomis. Taip pat įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje draudžiama įrengti įrenginius, statyti, rekonstruoti, remontuoti, atliekant esminį statinio išvaizdos keitimą, nesudėtingus statinius, kuriems pagal Statybos įstatymo nuostatas nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento. Keisti įrenginių parametrus, keisti upių vagas, keisti esamus ir įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, įrengti naujus ar plėsti esamus karjerus, kultūros ministro nustatyta tvarka, negavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo derinamam projektui ar numatomai veiklai. Rengiant įstatymo projektą buvo atliktas antikorupcinis vertinimas, įstatymo projektu parengta galimų kilti ūkio subjektų prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų apskaičiavimo ataskaita. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, norėjau paklausti, ar šio įstatymo nuostatos koreliuos būtent su jau priimamu Kultūros paveldo įstatymu, matyt, turėtų taip būti? Antras klausimas. Kadangi šioje srityje, ypač kultūros paveldo srityje, visų priimtų įstatymų vykdytojas yra Kultūros paveldo departamentas, ar nemanote, kad iš tikrųjų reikėtų stiprinti Kultūros paveldo departamento pajėgas, žmogiškuosius išteklius? Tas laukas labai platus, vėlgi susiduriame su tuo finansavimu, ar galime suremti pečius ir sustiprinti mūsų šią labai svarbią instituciją?
Š. BIRUTIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš pradėsiu nuo antros dalies. Be abejo, Kultūros paveldo departamento svarba yra didelė. Šiandien galiu pasakyti, kad kadrų trūkumas tame departamente labai jaučiamas, dalis kompetentingų žmonių tiesiog palieka dėl apmokėjimo ir dėl darbo krūvio, šiuo atveju jūs esate visiškai teisus. Be abejo, pakeitimai yra suderinti su naujo Kultūros paveldo įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatomis.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi I. Vėgėlė.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, ministre, už jūsų tarnystę valstybėje, tikiuosi, prisidėsite prie kultūros politikos ir grįžęs į Seimo nario pagrindines pareigas.
Mano klausimas yra apie tai, ką jūs rašote aiškinamajame rašte, kad yra realiai 151 kultūros paveldo vietovė, bet 98 iš jų nepaskelbtos saugomomis. Yra tūkstančiai objektų valstybėje, kurie tiesiog įtraukti į Kultūros vertybių registrą, bet jie nepaskelbti saugomais. Aš suprantu, kad jūs baigiate kadenciją, bet toks hipotetinis klausimas: kiek mums metų Lietuvoje dar užtruks, kol mes užbrėšime teritoriją, kad kažkas yra saugotina, bet neleisime nieko daryti? Išeina taip, kad dažniausiai praktikoje šitie objektai supūna, nugriūna ir tada mes išbraukiame iš registro. Gal jūs turite savo įsivaizdavimą, kiek mums šimtmečių dar truks suregistruoti šitą?
Antras dalykas, o gal būtų verčiau kultūros paveldą atgaivinti naudojimu, nes dabar šitas pasiūlymas iš tikrųjų dar labiau užrakina viską? Ačiū.
Š. BIRUTIS (LSDPF). Pradėsiu nuo to, kad kultūros paveldas yra mūsų tapatybės dalis. Be abejo, turbūt niekas neabejoja jo svarba. Bet grįšiu prie jūsų pastebėjimų. Matyt, mano nuomone, čia asmeninė nuomonė, mes tikrai turime labai daug į Kultūros vertybių registrą įtrauktų saugomų objektų. Deja, mes nesugebame kaip valstybė pasirūpinti, vienas dalykas, mes turėtume… daug objektų yra priklausančių valstybei, savivaldybėms. Deja, pinigų mes tam neskiriame. Nenorėčiau vardinti visų dvarų, jų tikrai yra daug, todėl būtų gerai truputį pakeisti politiką, ką mes ir pradėjome daryti. Kita vertus, aš manau, patį registrą reikėtų peržiūrėti. Visgi kai kurie kultūros paveldo objektai yra visiškai sunykę. Aišku, kad tai nei privatus kapitalas, nei valstybė jau jų tiek atgaivins, ir tas peržiūrėjimas, įvertinimas išlikusių vertingųjų savybių būtų dabar laiku. Tuo, kas iš tikrųjų saugotina, kas iš tikrųjų vertinga, mes turėtume arba valstybės lėšomis, arba bendromis, kofinansuojant valstybei, arba privatininkų lėšomis tikrai pasirūpinti.
Per metus 6 mln. eurų kultūros paveldotvarkos programai yra absoliutus nulis, ir ta suma yra jau prieš daugelį metų likusi. Infliacija ir darbų pabrangimas verčia visiškai niekais tą sumą, todėl čia vėl biudžeto klausimas. Aš apeliuoju į visus Seimo narius, kad visgi kultūros paveldotvarkos programos suma turėtų būti bent jau keleriopai metams padidinta. Be abejo, mes teikiame visus argumentus Finansų ministerijai. Tikiuosi, kad bus į tai atsižvelgta. Bet tai ir viso mūsų Seimo politinės valios reikalas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia I. Vėgėlė.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, sakykite, čia toks gana rimtas klausimas. Žiūrėkite, mes kalbame čia apie tokias bendratis, apie valstybės kultūros objektų apsaugą ir taip toliau. Žiūrėkime iš paprasto žmogaus perspektyvos. Asmuo perka turtą, kaip jiems sužinoti, kad tas turtas turi apsunkinimų, taip pat kažkodėl jis galbūt yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, bet pats nėra saugomas. Kadastro išrašo byloje nieko nesimato. Jis nusiperka tą objektą ir ką jisai pamato? Ar vis dėlto šitas dalykas bus matomas kadastro išrašo byloje? Tai yra esminis dalykas, kad žmogus žinotų, kad jis perka apsunkintą daiktą. Ačiū.
Š. BIRUTIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Šitas dalykas bus matomas. Bus matomas, ir tai yra labai svarbu. Jūs teisingai pastebėjote, kad, nusiperkant daiktą, įsigyjant daiktą, būtų aiškiai matoma.
PIRMININKĖ. Klausia I. Gelažnikienė.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti. Kolega, aš čia. Norėčiau paklausti dėl kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo teritorijos, nes šiandien iš tiesų mes turime nemažai tiek objektų, tiek teritorijų, kurių mes esame nepajėgūs apsaugoti, prikelti jų ir, kaip čia gražiai kolega pasakė, šiandien mes kai kur jau saugome tik pamatus. Ar iš tiesų verta sugriežtinti, kai galbūt reikėtų ten, kur yra nykstančių objektų, atlikti trigonometrinius matavimus, įkelti ateities kartoms, kad juos mes galėtume matyti ir pasižiūrėti? Mes dabar turime ištisas gyvenvietes, kur yra apribota statyba, remontas todėl, kad pastatas yra kultūros paveldo teritorijoje. Formuluoju klausimą: ar tikrai nevertėtų užuot griežtinus šiek tiek liberalizuoti, atlikti matavimus, nežinau, kokį nors kitokį 5D ar 7D išsaugojimą ateities kartoms ir leisti žmonėms statyti ir renovuoti? Ačiū.
Š. BIRUTIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Tikrai suprantu ir tą susirūpinimą. Aš jau, ko gero, atsakiau. Aš manau, kad Kultūros paveldo registras turi būti peržiūrimas įvertinant valstybės ir gyventojų arba visuomenės galimybes. Mano giliu įsitikinimu, tai turėtų būti sumažintas procesas, išbraukta dalis objektų, bet tai bus procese. Bet reikia saugoti, nes čia gali patekti ir labai vertingi objektai. Kai jie apstatomi nereikšmingais statiniais, visokiomis būdelėmis ir taip toliau, ir taip toliau, po to būna daug problemų. Aš manau, kad eigoje viskas susitvarkys, bet tikrai yra ką veikti čia.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti B. Ropė.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš irgi noriu padėkoti už jūsų vykdomą darbą, dar vykdomą darbą, palinkėti sėkmės ateityje.
Noriu paklausti tokio vieno konkretaus, trumpo klausimo: kiek tokių objektų maždaug yra, gal žinote, ir koks maždaug tai yra žemės plotas? Kiek aš suprantu, tai pastatai buvo įtraukti, tik neįtraukti buvo žemės sklypai. Ar nebus taip, kad mes įtraukiame reikalavimus, kurių nebuvo, ir tie reikalavimai atsiranda kaip nauja prievolė? Ar nebus poreikio kompensuoti tų naujų išlaidų, kurias mes dabar sukursime? Iš tikrųjų klausimas labai svarbus, kai, sakykime, atgaline data uždedame prievolę.
Ir trečias dalykas: ar nebus taip, kadangi tie objektai nepaskelbti saugomais, tų objektų išvis nėra, o žemės sklypams bus uždėti reikalavimai?
Š. BIRUTIS (LSDPF). Aš galiu pasakyti, kad apie tai darbo grupėje buvo labai daug diskutuota, įvertinti tie už ir prieš. Ir visgi už yra daugiau, nes dar kartą pasikartosiu, kad mes turėtume iš naujo revizuoti visą registrą, pasižiūrėti. Bet dėl kultūros paveldo objektų, kurie yra tikrai reikšmingi ir gali išnykti negrįžtamai arba būti sudarkyti, aš manau, verta geriau apsidrausti daugiau, bet po to sumažinti objektų skaičių, atlikus tą reviziją, kuri yra numatoma, manau, viskas bus gerai.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia A. Zuokas.
A. ZUOKAS (MSNG). Gerbiamas ministre, pirmiausia, be abejo, noriu pasveikinti su sėkmingu ministravimu antrą kartą. O šiaip šį įstatymo projektą vertinčiau tikrai kaip perteklinį, biurokratinį, nes Kultūros paveldo departamentas su savo pajėgumais nepajėgus atlikti tokių funkcijų, kurių šiuo įstatymu prašote.
Aš duosiu jums vieną pavyzdį: Vilniaus miesto senamiestis – UNESCO paveldo objektas. Specialųjį planą Kultūros paveldo departamentas pradėjo rengti 2008 metais! Tik 2025 metais dėl jūsų administravimo buvo patvirtinta koncepcija. Kada bus pabaigtas šis svarbus dokumentas svarbiausioje Lietuvos vietoje, dar niekas net nežino. Tai dar apsiimti funkcijas, kad net tie objektai, kurie nėra ir neturi saugotino statuso, kad eitų prašyti leidimų… Patikėkite, čia perteklinis dalyvių reikalavimas, mano manymu.
Š. BIRUTIS (LSDPF). Iš dalies sutinku, bet ir nesutinku. Dar kartą pasikartosiu – dėl to, kad mes neturime pajėgumų arba valstybė kol kas buvo nepajėgi užtikrinti atitinkamai finansavimo ar žmonių, dėl to mes negalime pasakyti, kad paveldas mums yra nesvarbu. Jis mums yra ypač svarbus. Todėl nekreipti dėmesio ir sakyti, kad, žinote, žmonių gal trūks, gal pinigų kažkas neskirs, aš manau, būtų neteisinga, todėl laikausi tos nuomonės, kad visgi turime sustiprinti geriau žmones, geriau padidinti finansavimą, bet paveldą turime saugoti, kaip tai yra saugoma visose kaimyninėse šalyse, skiriami žymiai didesni resursai. Mes šiuo atveju esame labai apsileidę, labai atsilikę, todėl aš visgi viliuosi, kad dėmesys paveldui bus atitinkamas ir…
PIRMININKĖ. Ačiū.
Š. BIRUTIS (LSDPF). …problemų, kurias matote, tikrai nebus ateityje.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Motyvai dėl viso. Už – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėčiau jus palaikyti svarstant šitą svarbų įstatymą. Tikrai ne vienus metus teko paaukoti kultūros paveldui ir gerai įsigilinti į tas problemas, kurios yra. Viena iš didžiausių problemų yra ta, kad Lietuvos žmonės paveldą mato kaip kliūtį, o ne kaip turtą. Dėl šios priežasties jie klaidingai mano, kad jų padarytas euroremontas ar nugriovimas kuo nors juos praturtins. Ką reikia iš tikrųjų daryti? Žmonės turi suprasti, kad kultūros paveldas praturtina, tinkamai jį panaudojus, įveiklinus, galima padidinti ir to paties turto vertę. Taigi pagrindinė problema yra švietimo trūkumas. Nė vienu gyvenimo laikotarpiu žmonės nesusipažįsta su kultūros paveldo privalumu, dėl tos priežasties ir Seime svarstant yra toks priešiškas pasisakymas.
Ko reikėtų šiame įstatymo projekte šalia žodžio „draudžiame“? Reikėtų įrašyti punktus, kaip padaryti, kad tas kultūros paveldas turėtų savo šeimininką. Čia būtų didžiausias dalykas. Jei būtų galimybė jau tolesnėse fazėse svarstyti, Seimui pritarus, tai tikrai reikėtų įrašyti, kad kiekvienas kultūros paveldo objektas turi turėti savo šeimininką, kuris juo rūpintųsi, būtų atsakingas, prižiūrėtų. Taip tas daiktas sėkmingai tarnautų ateities kartoms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš priimu gerą valią, kurią Š. Birutis rodo kultūros paveldo politikai, bet, gerbiamas Šarūnai, vadovaukimės makroskaičiais. Lietuvos viešajame sektoriuje dirba 28 % dirbančiųjų, kai OECD šalyse, tose, kurios yra pažangios, į kurias mes orientuojamės, – 19 %. Mes niekada neįdarbinsime nei Kultūros paveldo departamente, nei kitose institucijose daugiau darbuotojų. Vienintelis atsakymas yra saugoti tai, kas yra vertinga, o kas yra nevertinga, palikti žmonėms susitvarkyti. Dabar viešame Kultūros vertybių registre yra 12 lauko tualetų, kuriuos mes valstybės vardu saugome ir žmonėms neleidžiame susitvarkyti. Šitas įstatymas irgi paveiks. Yra 267 įvairių įvairiausi sandėliai. Mes dabar šiuo įstatymu pasakome, kad visi, kurie nėra paskelbti saugomais, bet yra Kultūros vertybių registre… mes iš karto uždedame žnybtus, kad Kultūros paveldo departamentas visur turės eiti suderinti. Kultūros paveldo departamentas turi ką veikti su Vilniaus senamiesčiu, ką A. Zuokas pasakė. Trakų tvarkymo planas, žiūrėkite, Trakai – mūsų istorinė sostinė, nuo 1992 metų neatnaujintas. Praėjo 33 metai. Įstatymai pasikeitė. Niekas… Buvusi merė E. Rudelienė jums gali pripasakoti tokių… Kultūros paveldo departamentas turi eiti dirbti su senamiesčiais, su Trakais, su pilimis, bet ne su lauko tualetais, sandėliukais. O jūs dabar norite, kad Kultūros paveldo departamentas tikrintų kiekvieną objektą. Man atrodo, ministre, jus, aišku, įtikino, čia jūs daug pasakėte, kad reikia išpaveldinti, bet šiandien išpaveldinamų objektų beveik nėra, nes išpaveldinimo tvarka yra lygiai tokio paties ilgio kaip įpaveldinimo tvarka…
PIRMININKĖ. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …lygiai tiek pat mėnesių. Todėl šitas projektas ne ant tos koncepcijos pastatytas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami po pateikimo. Prašom balsuoti.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 49, prieš – 3, susilaikė 13 Seimo narių. Po pateikimo pritarta.
Apsispręskime dėl komitetų. Pagrindiniu yra siūlomas Kultūros komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
Per šoninį mikrofoną – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, kad įkyrus, daug šneku, bet Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir Statybos įstatymas, su kuriuo norima suderinti, yra Aplinkos apsaugos komiteto kompetencija. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Galime tuomet alternatyviai balsuoti. (Balsai salėje) Ar sutiktumėte dėl papildomo komiteto? Simonai Gentvilai, ar sutiktumėte, kad būtų įtrauktas kaip papildomas komitetas? (Balsas salėje) Nesutinka. Nori, kad būtų siūlomas kaip pagrindinis.
Alternatyvus balsavimas. Kas galvojate, kad pagrindiniu komitetu turėtų būti Kultūros komitetas, spaudžiate „už“, kas galvojate, kad pagrindiniu komitetu turėtų būti Aplinkos apsaugos komitetas, spaudžiate „prieš“. (Balsai salėje) Už – Kultūros komitetas, prieš – Aplinkos apsaugos komitetas.
Balsavo 69: už – 29, prieš – 40. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Gal Kultūros komitetas norėtų būti kaip papildomas komitetas? Ateina pirmininkas. Tuoj aš įjungsiu.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, kaip tik norėjau pasakyti, kad tuomet Kultūros komitetas beveik privalomai turi būti kaip papildomas.
PIRMININKĖ. Turbūt prieštaraujančių nebus? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti šių metų spalio 16 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Registruojamės. Pasibaigus posėdžiui, registruojamės. Registracija baigta. Skelbiu vakarinį posėdį baigtą. (Gongas) (Balsas salėje: „Skaičių pasakykite.“) Nebūtina.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.