Stenogramas galima rasti

Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija

Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

III (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 78

STENOGRAMA

 

2025 m. rugsėjo 18 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja D. ŽEBELIENĖ

 

 

PIRMININKĖ (D. ŽEBELIENĖ, NAF*). La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pra­dė­si­me šios die­nos va­ka­ri­nį po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 63 Sei­mo na­riai. Ačiū.

 

14.00 val.

Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos pra­ne­ši­mas apie Lie­tu­vos gy­ven­to­jų svei­ka­tos ir svei­ka­tos sis­te­mos būk­lę

 

Šios die­nos va­ka­ri­nį po­sė­dį pra­dė­si­me Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos pra­ne­ši­mu apie Lie­tu­vos gy­ven­to­jų svei­ka­tos ir svei­ka­tos sis­te­mos būk­lę. Į tri­bū­ną pa­kvie­si­me pir­mi­nin­ką A. Ut­kų. Pra­šom.

A. UTKUS. La­ba die­na, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, la­bai dė­ko­ju už skir­tą lai­ką ir ga­li­my­bę jums pri­sta­ty­ti trum­pą in­for­ma­ci­ją apie tai, ko­kia yra svei­ka­tos ap­sau­gos si­tu­a­ci­ja, kaip ap­skri­tai mes gy­ve­na­me, kaip to­liau gy­ven­si­me ir pa­na­šiai.

Ma­no šian­die­nos pra­ne­ši­mo tu­ri­nys yra štai toks. Pa­ban­dy­siu jums pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją apie tam tik­rus da­ly­kus, ku­rie, ma­no ma­ny­mu, yra la­bai svar­būs tiek jums, pri­imant spren­di­mus, tiek ap­skri­tai ži­nant, ko­kia si­tu­a­ci­ja yra Lie­tu­vo­je. Tai­gi, pa­ban­dy­siu pa­mi­nė­ti tam tik­rus as­pek­tus apie de­mo­gra­finius ypa­tu­mus, apie vi­suo­me­nės se­nė­ji­mą, ko­kios yra daž­niau­sios mir­ties prie­žas­tys Lie­tu­vo­je, ko­kie yra ri­zi­kos veiks­niai ir kaip tai yra su­si­ję su lė­ti­nė­mis li­gomis, šiek tiek apie pre­ven­ci­nes pro­gra­mas, psi­cho­ak­ty­vių­jų me­džia­gų var­to­ji­mą, psi­chi­kos svei­ka­tą, ko­kios yra iš­lai­dos svei­ka­tai ir, ži­no­ma, kaip per­so­na­li­zuo­ta me­di­ci­na ga­li mums pa­gel­bė­ti.

Na­cio­na­li­nė svei­ka­tos ta­ry­ba – tai Sei­mo įsteig­ta ir jam at­skai­tin­ga vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ja. Mū­sų mi­si­ja yra ste­bė­ti svei­ka­tos po­ky­čius, aiš­kin­tis prie­žas­tis ir, be abe­jo, teik­ti tam tik­rus pa­ta­ri­mus. Na­cio­na­li­nė­je svei­ka­tos ta­ry­bo­je yra 15 as­me­nų. Kaip ma­to­te, tai įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų  de­le­guo­ti at­sto­vai: tai yra sa­vi­val­dy­bių, tai yra moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jų, aso­cia­ci­jų ir taip to­liau. Dir­ba, kaip ma­to­te, kva­li­fi­kuo­ti ko­le­gos, jie dir­ba vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais.

Svei­ka­ta ga­li bū­ti api­brė­žia­ma dve­jo­pai, tai yra var­to­jant tiek tei­gi­nį, tiek nei­gi­nį, pa­gal Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos api­brė­ži­mą. Ir iš­reiš­kia­me tei­gi­niu: tai yra ho­lis­ti­nis svei­ka­tos mo­de­lis. Jei­gu kal­bė­tu­me apie nei­gi­nį, tai yra li­gų ir ne­ga­la­vi­mų ne­bu­vi­mas.

Tai­gi, per­ei­na­me prie tam tik­rų de­mo­gra­finių da­ly­kų, ku­rie, ma­nau, yra la­bai svar­būs ir ak­tu­a­lūs Lie­tu­vai. Nuo ne­pri­klau­so­my­bės at­ga­vi­mo gy­ven­to­jų skai­čius Lie­tu­vo­je, kaip ma­to­te, su­ma­žė­jo 22 %. Ži­no­ma, vie­na iš prie­žas­čių yra nei­gia­mas gy­ven­to­jų prie­au­gis.

Pa­si­žiū­rė­jus į ši­tą si­tu­a­ci­ją de­ta­liau, mes aki­vaiz­džiai ma­to­me, jog kiek­vie­nais me­tais gi­mu­sių­jų skai­čius Lie­tu­vo­je ma­žė­ja. Pra­ėju­siais me­tais gi­mė tik 19 tūkst., o mi­rė, kaip ma­to­te, dau­giau nei 37 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Vi­du­ti­nė gy­ve­ni­mo truk­mė Lie­tu­vo­je taip pat nė­ra to­kia, ko­kios mes no­rė­tu­me. Ji at­si­lie­ka nuo to, kas yra Eu­ro­po­je, kaip ma­to­te.

Na, ir, ži­no­ma, Lie­tu­vo­je me­tai iš me­tų dau­gė­ja gy­ve­nan­čių už­sie­nie­čių. Kaip ma­to­te, šių me­tų bir­že­lio 1 die­ną Lie­tu­vo­je gy­ve­no dau­giau kaip 200 tūkst. už­sie­nie­čių. Ten­ka pa­brėž­ti, kad jų da­lis ben­dra­me Lie­tu­vos gy­ven­to­jų skai­čiu­je per me­tus ir to­liau di­dė­ja ir jau pa­sie­kė dau­giau kaip 7 %.

Džiu­gi­nan­tis da­ly­kas yra tas, kad į Lie­tu­vą pra­ėju­siais me­tais grį­žo dau­giau Lie­tu­vos pi­lie­čių, nei iš­vy­ko, ir tas tei­gia­mas mig­ra­ci­jos ba­lan­sas bu­vo dau­giau kaip 9 tūkst. Lie­tu­vos pi­lie­čių. Tai yra že­miau­sias ka­da nors už­fik­suo­tas iš­vy­ku­sių pi­lie­čių skai­čius nuo 1990 me­tų.

Vi­suo­me­nės am­žiaus struk­tū­ra kin­ta. Ta si­tu­a­ci­ja yra ir Eu­ro­po­je, ir, be abe­jo, Lie­tu­vo­je. Ten­den­ci­jos la­bai aiš­kios – di­dė­ja vy­res­nio am­žiaus žmo­nių gru­pė ir, ži­no­ma, dėl to at­si­ran­da tam tik­rų pro­ble­mų. Tai yra ir di­des­nės svei­ka­tos pro­ble­mos, ku­rios įpras­tai pra­si­de­da nuo 50 me­tų. Tai yra su­si­ję su svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­dų, ku­rios ten­ka vie­nam gy­ven­to­jui, di­dė­ji­mu. Il­ga­lai­kių svei­ka­tos pro­ble­mų įpras­tai tu­ri maž­daug aš­tuo­ni iš de­šim­ties 65 me­tų ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nių. Tai­gi, kaip ma­to­te, si­tu­a­ci­ja yra to­kia, ku­ri lei­džia mums gal­vo­ti, kad rei­kės ir dau­giau iš­tek­lių, blo­gė­jant tai si­tu­a­ci­jai.

Ne­žiū­rint į tai, pa­si­žiū­rė­jus į Lie­tu­vos si­tu­a­ci­ją, kal­bant apie vi­suo­me­nės se­nė­ji­mą, at­si­ran­dan­čias įvai­rias pro­ble­mas, taip pat ir to­kių žmo­nių vie­ni­šu­mą, mes ga­lė­tu­me sa­ky­ti, kad Lie­tu­va tu­ri ir tam tik­rų stip­ry­bių šio­je sri­ty­je. Pir­miau­sia tai yra stra­te­gi­nių do­ku­men­tų ba­zė, ku­ri yra ga­na ne­blo­gai reg­la­men­tuo­ta, tam tik­ros ini­cia­ty­vos skait­me­ni­nio raš­tin­gu­mo ir elek­tro­ni­nių pa­slau­gų sri­ty­je, di­dė­jan­tis vi­suo­me­nės ir ins­ti­tu­ci­jų su­pra­ti­mas ap­skri­tai dėl se­nė­ji­mo pro­ble­mos, svei­ka­tos prie­žiū­ros ir pen­si­jų sis­te­mos sta­bi­lu­mas, ne­žiū­rint tam tik­rų po­li­ti­nių dis­ku­si­jų. Kaip be­bū­tų, tai vis tiek yra ga­na sta­bi­lu ir reikš­min­ga.

Yra ir tam tik­rų sil­pny­bių, į ku­rias ver­ta at­kreip­ti dė­me­sį ir pa­gal­vo­ti, žvel­giant į at­ei­tį. Tai yra il­ga­lai­kės prie­žiū­ros pa­slau­gų frag­men­ta­ci­ja ir ri­bo­tas pri­ei­na­mu­mas vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms. Pa­slau­gos nė­ra pil­nai su­jung­tos tarp svei­ka­tos ir so­cia­li­nių sfe­rų. Ži­no­ma, yra ta frag­men­ta­ci­ja. Ne­daug yra per­so­na­lo. Ten­ka pa­brėž­ti, kad Lie­tu­va tu­ri la­bai ma­žą il­ga­lai­kės prie­žiū­ros sek­to­riu­je dir­ban­čių dar­buo­to­jų skai­čių. Tai yra maž­daug dvi­gu­bai ma­žiau nei Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kis.

Fi­nan­si­nio tva­ru­mo iš­šū­kiai dėl sens­tan­čios po­pu­lia­ci­jos yra aki­vaiz­dūs. Ri­bo­tos sen­jo­rų ga­li­my­bės dar­bo rin­ko­je ir mo­ky­mo­si sri­ty­je. Vis­gi yra vie­šo­jo po­žiū­rio ste­re­o­ti­pų ir vi­suo­me­nės nuo­sta­tų pro­ble­mų, ku­rios yra su­si­ju­sios su se­nė­ji­mo stig­ma. De­mo­gra­finis spau­di­mas, kaip mi­nė­jau, yra ga­na aki­vaiz­dus Lie­tu­vo­je. Tai­gi vi­sos tos sil­pny­bės ne­abe­jo­ti­nai at­ei­ty­je rei­ka­laus tam tik­rų spren­di­mų. Ži­no­ma, ko ge­ro, ir jums teks apie tai gal­vo­ti.

Kas ga­lė­tų bū­ti to­bu­li­na­ma, ma­tant ši­tą si­tu­a­ci­ją? Pir­miau­sia, kaip ir mi­nė­jau, yra tam tik­rų pro­ble­mų su il­ga­lai­ke prie­žiū­ra. La­bai svar­bu su­kur­ti tą vie­nin­gą ko­or­di­na­vi­mo sis­te­mą tarp svei­ka­tos ir so­cia­li­nių pa­slau­gų.

Dar­bo rin­ka ir mo­ky­ma­sis – dar vie­na sri­tis, kur taip pat ga­li­me pa­dė­ti sen­jo­rams. Tai yra svar­bu ska­tin­ti įmo­nes pri­im­ti vy­res­nio am­žiaus žmo­nes į dar­bą gal­būt per mo­kes­čių leng­va­tas. Vie­šas po­žiū­ris ir kul­tū­ra taip pat tu­rė­tų bū­ti vie­šų kam­pa­ni­jų ska­ti­ni­mo pa­vi­da­lu. Ne ma­žiau svar­bus yra fi­nan­si­nis tva­ru­mas ir, ži­no­ma, tech­no­lo­gi­jų in­teg­ra­ci­ja.

Bet ku­riuo at­ve­ju svar­bu tu­rė­ti ne tik ga­li­my­bę gy­dy­tis, bet ir ap­skri­tai ne­su­sirg­ti. Tai­gi svei­ka­tą ge­rin­ti nie­ka­da ne­vė­lu. Tai, kas yra su­si­ję su vi­suo­me­nės se­nė­ji­mu, ži­no­ma, su­ke­lia tam tik­ras pro­ble­mas. Kaip ir mi­nė­jau, ta pro­cen­ti­nė da­lis vy­res­nio am­žiaus žmo­nių di­dė­ja Lie­tu­vo­je. Prog­no­zuo­ja­ma, kad šim­tui 15–64 me­tų am­žiaus gy­ven­to­jų 2050 me­tais teks dau­giau kaip 50 vy­res­nio am­žiaus žmo­nių. Iš­lai­dos vais­tams įpras­tai su­da­ro ga­na di­de­lę svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­dų da­lį. Me­tai iš me­tų tai au­ga. Tai yra 2021 me­tais, kaip ma­to­te, bu­vo 1 tūkst. 250 nu­sta­ty­to vais­to vi­sos do­zės vie­ne­tų, 2022 me­tais – jau 1 tūkst. 337, o 2023 me­tais šis ro­dik­lis yra dar di­des­nis, tai yra 1 tūkst. 402.

Per­ei­nant prie gy­ven­to­jų mir­ties prie­žas­čių da­lies ten­ka pa­brėž­ti, kad pra­si­dė­jus COVID-19 pan­de­mi­jai, ži­no­ma, Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, iš­au­go per­tek­li­nis mir­čių skai­čius. 2021 me­tais, Eu­ros­ta­to duo­me­ni­mis, kaip ma­to­te, mi­rė per 0,5 mln. eu­ro­pie­čių dau­giau nei kiek­vie­nais me­tais įpras­tai. Iš tos struk­tū­ros mes ma­to­me, kad do­mi­nuo­ja krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gos, on­ko­lo­gi­nės li­gos, tai yra pik­ty­bi­niai na­vi­kai, bet 2021 me­tais ga­na žen­klią da­lį su­da­rė ir COVID-19 pan­de­mi­ja.

Ki­tais me­tais, tai yra 2023 me­tais, Lie­tu­vo­je si­tu­a­ci­ja jau šiek tiek ki­to­kia, žvel­giant į tą struk­tū­rą, gy­ven­to­jų mir­ties prie­žas­čių struk­tū­rą. Kaip ma­to­me, ser­ga­mu­mas ko­vi­du tiek vy­rų, tiek mo­te­rų gru­pė­je su­ma­žė­jęs, bet vy­rų gru­pės krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų, pik­ty­bi­nių na­vi­kų iš­ori­nės mir­ties prie­žas­tys yra ga­na sta­bi­lios ir iš­lie­kan­čios. Pas­ku­ti­niai duo­me­nys, ku­rie yra, tai yra 2024 me­tų iš­anks­ti­niai duo­me­nys. Ma­to­me, jog, gi­li­nan­tis į mir­ties prie­žas­čių struk­tū­rą, vy­rų gru­pės krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gos su­da­ro dau­giau kaip 44 %, mo­te­rų – net dau­giau kaip 56 %, ant­ro­je vie­to­je yra pik­ty­bi­niai na­vi­kai, o vy­rų gru­pė­je, ži­no­ma, ga­na žen­klią da­lį su­da­ro iš­ori­nės mir­ties prie­žas­tys.

Pa­si­žiū­rė­jus į Eu­ro­pą, tai yra 2022 me­tų Eu­ros­ta­to duo­me­nis, ma­to­me, jog ši mir­čių prie­žas­čių struk­tū­ra yra šiek tiek ki­to­kia. Ži­no­ma, tas lai­kas bu­vo, ka­da bu­vo ko­vi­das, tai yra ta da­lis yra, bet vis­gi krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų svo­ris yra šiek tiek ma­žes­nis, ne­gu mes tu­ri­me Lie­tu­vo­je. Ži­no­ma, yra skir­tu­mų tam tik­rų, žiū­rint į am­žiaus gru­pes, tai yra 65+ ir iki 65 me­tų. Pa­gal gy­ven­to­jų mir­ties prie­žas­čių struk­tū­rą, jei­gu pa­si­žiū­rė­tu­me į stan­dar­ti­zuo­tus krau­jo­ta­kos sis­te­mos mir­ties ro­dik­lius, tai mes, Lie­tu­va, – mie­li Sei­mo na­riai, at­kreip­ki­te dė­me­sį – esa­me gar­bin­go­je tre­čio­je vie­to­je Eu­ro­po­je. Tai yra iš tik­ro la­bai su­dė­tin­ga si­tu­a­ci­ja. Tre­čio­je vie­to­je iš as­me­nų, ku­rie tu­ri 65+. Iš jau­nes­nių as­me­nų esa­me ket­vir­to­je vie­to­je, pra­lei­džia­me į prie­kį lat­vius. Bet, kad ir kaip bu­vę, ta si­tu­a­ci­ja tik­rai nė­ra džiu­gi­nan­ti ir ge­ra Eu­ro­pos kon­teks­te.

Ki­ta vie­na iš svar­bes­nių prie­žas­čių, dėl ko žmo­nės iš­ke­liau­ja, tai yra on­ko­lo­gi­nės li­gos. Tos daž­niau­sios vė­žio for­mos yra krū­ties vė­žys, plau­čių, sto­ro­sios žar­nos ir pro­sta­tos vė­žys. Ži­no­ma, vi­sa­me pa­sau­ly­je daug žmo­nių ne­ten­ka­ma dėl on­ko­lo­gi­nių li­gų. Šios li­gos, on­ko­lo­gi­nės li­gos, daž­niau­siai yra dau­gia­veiks­nės etio­lo­gi­jos, tai yra joms at­si­ras­ti tu­ri įta­kos tiek ge­ne­ti­niai veiks­niai, tiek ap­lin­kos veiks­niai. Šiuo me­tu ma­no­ma, kad nuo 30 iki 50 % vi­sų vė­žio at­ve­jų ga­li­ma iš­veng­ti ven­giant ri­zi­kos veiks­nių ir įgy­ven­di­nant esa­mas įro­dy­mais pa­grįs­tas pre­ven­ci­jos stra­te­gi­jas.

Ri­zi­kos veiks­niai, ku­rie yra svar­būs įvai­rioms li­goms pa­si­reikš­ti, tai yra ir mi­ty­ba, ir rū­ky­mas, ir fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, ir ge­ria­mo­jo van­dens ypa­tu­mai, ir ap­skri­tai ap­lin­kos tar­ša bei al­ko­ho­lio var­to­ji­mas. Kaip ma­to­te, tai yra ak­tu­a­lu ne tik dis­ku­tuo­jant dėl pa­di­din­tos ri­zi­kos on­ko­lo­gi­nių li­gų, bet taip pat ir dėl krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų, lė­ti­nio bron­chi­to ir virš­ki­ni­mo sis­te­mos li­gų. Ži­no­ma, dau­ge­lis mir­čių Lie­tu­vo­je ga­li bū­ti sie­ja­mos su elg­se­nos ri­zi­kos veiks­niais. Ser­gan­čių lė­ti­nė­mis li­go­mis ir tu­rin­čių il­ga­lai­kių svei­ka­tos su­tri­ki­mų da­lis su am­žiu­mi di­dė­ja, tai yra kuo vy­res­nis žmo­gus, tuo ti­ki­my­bė, jog jam pa­si­reikš vie­na ar ki­ta li­ga, yra di­des­nė. Štai, pa­vyz­džiui, 65 me­tų ir vy­res­nių gru­pė­je, kaip ma­to­te, il­ga­lai­kių svei­ka­tos su­tri­ki­mų tu­rė­jo be­veik 80 % as­me­nų, o, ly­gi­nant su jau­nes­nių­jų gru­pe, tai yra nuo 16 iki 24 me­tų, kaip ma­to­te, tų il­ga­lai­kių svei­ka­tos su­tri­ki­mų tu­ri tik­tai 7 %.

Pa­si­žiū­rė­jus į Lie­tu­vą ir Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lis, kuo mes iš­si­ski­ria­me, tai yra su mi­ty­ba su­si­ję ri­zi­kos veiks­niai ir, ži­no­ma, ma­žas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas. Dėl vi­so ki­to yra ar­ba pa­na­šiai kaip ir ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se, ar­ba šiek tiek ge­res­nė si­tu­a­ci­ja. Jei žvelg­tu­me į ri­zi­kos veiks­nius, ma­to­me, kad ap­skri­tai… pa­žiū­rė­ję į gy­ve­ni­mo truk­mę, la­bai džiau­gia­mės, kad mū­sų mo­te­rys gy­ve­na il­giau, tai yra vi­du­ti­niš­kai gy­ve­na de­vy­ne­riais me­tais il­giau už vy­rus. Ger­bia­me ir džiau­gia­mės tuo fak­tu, kad taip yra. Ta­čiau pa­žiū­rė­jus, ki­ta ver­tus, į vy­rų gru­pę – vėl­gi, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, siū­lau at­kreip­ti dė­me­sį į vy­rus, – vy­rai Lie­tu­vo­je daž­niau tu­ri ant­svo­rio, vy­rai re­čiau val­go vai­sius ir dar­žo­ves, vy­rai tris kar­tus daž­niau ir di­des­niais kie­kiais var­to­ja al­ko­ho­lį, tris kar­tus daž­niau rū­ko, re­čiau re­gu­lia­riai tik­ri­na­si svei­ka­tą. Ir ko­kią to iš­da­vą mes ma­to­me? Kad vi­du­ti­nė ti­kė­ti­na svei­ko gy­ve­ni­mo truk­mė vy­rų gru­pė­je yra trum­pes­nė ne­gu mo­te­rų: vy­rų – 58,9, o mo­te­rų – 62,9. Ir, ži­no­ma, net 81 % vi­sų nu­si­žu­džiu­sių­jų Lie­tu­vo­je yra vy­rai. Tai­gi, at­kreip­ki­me dė­me­sį ir į vy­rus.

Ri­zi­kos veiks­niai, kaip mi­nė­jau, ir lė­ti­nės li­gos, ku­rios ga­li pa­si­reikš­ti dėl tų ri­zi­kos veiks­nių, di­din­ti ri­zi­ką pa­si­reikš­ti. Tai al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų su­var­to­ji­mo sta­tis­ti­ka. Kaip ma­to­te, nuo 2016 iki 2024 me­tų si­tu­a­ci­ja yra ge­rė­jan­ti. Tai yra la­bai džiu­gu, kad tas le­ga­lių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų su­var­to­ji­mas, ten­kan­tis vie­nam gy­ven­to­jui lit­rais, yra ma­žė­jan­tis, tiek ap­skri­tai skai­čiuo­jant vi­so­je po­pu­lia­ci­jo­je, tiek, be abe­jo, skai­čiuo­jant ir tą po­pu­lia­ci­jos da­lį nuo 15 me­tų am­žiaus.

Le­ga­lus ta­ba­ko ga­mi­nių var­to­ji­mas (vi­sais at­ve­jais kal­bu apie le­ga­lų, ži­no­ma). Yra ta pa­slėp­ta da­lis, tai yra ne­le­ga­lus var­to­ji­mas, bet le­ga­lus ta­ba­ko ga­mi­nių su­var­to­ji­mas taip pat tu­ri ten­den­ci­ją po tru­pu­tį ma­žė­ti. Ir, ži­no­ma, ko­kia yra ri­zi­ka dėl, pa­vyz­džiui, rū­ky­mo. Tai 2024–2025 me­tų duo­me­nys apie pik­ty­bi­nių na­vi­kų pa­si­reiš­ki­mą as­me­nims dėl rū­ky­mo. Kaip ma­to­te, vėl­gi ta ten­den­ci­ja yra ge­res­nės di­na­mi­kos, ta­čiau vis­gi tam tik­rų or­ga­nų tam tik­rų na­vi­kų daž­nis iš­lie­ka ga­na di­de­lis dėl rū­ky­mo.

Lie­tu­vo­je yra pre­ven­ci­nių pro­gra­mų ir aš la­bai ti­kiuo­si, kad ir jūs da­ly­vau­ja­te ir tik­ri­na­tės pa­gal tas pro­gra­mas, nes tai yra la­bai svar­bu. Tai yra dėl šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos li­gų, dėl sto­ro­sios žar­nos vė­žio, dėl gim­dos kak­le­lio, dėl pro­sta­tos ir dėl krū­ties vė­žio. Vals­ty­bė fi­nan­suo­ja tas pre­ven­ci­nes pro­gra­mas ir la­bai svar­bu, kad mū­sų žmo­nės pa­si­nau­do­tų to­mis tei­kia­mo­mis ga­li­my­bė­mis. Pa­žiū­rė­ję į sta­tis­ti­ką ma­to­me, jog si­tu­a­ci­ja yra ge­rė­jan­ti. Me­tai iš me­tų vis dau­giau žmo­nių da­ly­vau­ja pre­ven­ci­nė­se pro­gra­mo­se. Tai krū­ties vė­žio, gim­dos kak­le­lio, kaip ma­to­te, si­tu­a­ci­ja yra ge­rė­jan­ti, ma­mog­ra­fi­jos skai­čiai taip pat ge­rė­jan­tys, gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­jos, cho­les­te­ro­lio kie­kio nu­sta­ty­mas krau­jy­je taip pat me­tai iš me­tų po tru­pu­tį ge­rė­ja. Tai la­bai džiu­gu, bet, ži­no­ma, no­rė­tų­si, kad tas pro­cen­tas bū­tų dar di­des­nis ir siek­tų 99 plius pro­cen­to, kaip kad yra tam tik­ros pro­gra­mos Lie­tu­vo­je, ku­rios pa­si­žy­mi to­kiu efek­ty­vu­mu, pa­vyz­džiui, vi­suo­ti­nė nau­ja­gi­mių pa­tik­ra.

Kal­bant apie pa­skir­tus ir ne­pa­skir­tus vais­tus, tai žmo­nės juos var­to­ja dėl įvai­rių in­di­ka­ci­jų. Kaip ma­to­te, gy­dy­to­jų pa­skir­tų vais­tų pro­cen­ti­nė da­lis di­dė­ja. Ne­pa­skir­ti vais­tu­kai, jų var­to­ji­mas taip pat tru­pu­tį po­pu­lia­ci­jo­je di­dė­ja.

Kaip ga­li bū­ti pa­to­bu­lin­ta ta įtrauk­tis į pre­ven­ci­nes pro­gra­mas? Kaip mes ga­li­me pa­to­bu­lin­ti? Ži­no­ma, yra įvai­rių veiks­nių, ku­rie ga­li pa­ge­rin­ti šią si­tu­a­ci­ją. Pir­miau­sia, tai yra in­for­muo­tu­mo di­di­ni­mas. La­bai svar­bu ta po­zi­ty­vi ko­mu­ni­ka­ci­ja, kal­bė­ti apie tai, kad svar­bu, ir ak­cen­tuo­ti svei­ka­tos iš­sau­go­ji­mą, ne­kal­bė­ti apie li­gos bai­mę. Pri­ei­na­mu­mo ge­ri­ni­mas, skait­me­ni­nių spren­di­mų tai­ky­mas, ži­no­ma, mo­ty­va­ci­niai veiks­niai, ku­rie yra la­bai svar­būs. Tai, pa­vyz­džiui, darb­da­vių įtrau­ki­mas į ši­tą pro­ce­są, ma­ny­čiau, la­bai pa­gel­bė­tų. Pa­vyz­džiui, ska­tin­ti įmo­nes su­teik­ti lais­va­die­nių pro­fi­lak­ti­niams ty­ri­mams ar­ba vėl­gi gal­vo­ti apie tam tik­rus mo­kes­čių pa­leng­vi­ni­mus. Ben­druo­me­nių įtrau­ki­mas ir, ži­no­ma, duo­me­nų ana­li­zė ir grįž­ta­ma­sis ry­šys.

Žmo­gui, kaip bet ku­riai bio­lo­gi­nei bū­ty­bei, yra la­bai svar­bi fi­zi­nė veik­la. Na­cio­na­li­nė­je svei­ka­tos ta­ry­bo­je mes ne vie­ną kar­tą apie tai dis­ku­ta­vo­me ir kal­bė­jo­me, kad fi­zi­nė veik­la taip pat ga­lė­tų bū­ti pri­ski­ria­ma prie pre­ven­ci­nių pro­gra­mų, nes ju­dė­ji­mas, fi­zi­nis ak­ty­vu­mas tu­ri įta­kos tiek žmo­gaus kū­no ma­sės in­dek­sui, tiek, be abe­jo, tu­ri įta­kos ir dis­ku­tuo­jant apie ri­zi­ką su­sirg­ti lė­ti­nė­mis li­go­mis. Tai­gi fi­zi­nė veik­la yra kaip vie­na iš to­kių ne­mo­ka­mų prie­mo­nių, bet ji tu­rė­tų bū­ti la­bai ska­ti­na­ma Lie­tu­vos gy­ven­to­jų po­pu­lia­ci­jo­je.

Kar­tais ži­no­ji­mas ir tam tik­ri el­ge­sio mo­de­lio pa­kei­ti­mai taip pat ga­li pa­dė­ti. Tai iš­ori­nės mir­ties prie­žas­tys, pa­vyz­džiui, gais­rai, sken­di­mas ar­ba au­to­įvy­kiai, ku­rie nu­si­ne­ša ir­gi tam tik­rą da­lį mū­sų po­pu­lia­ci­jos. Juos ga­lė­tu­me jau, ko ge­ro… Tar­pins­ti­tu­ci­nė pa­gal­ba la­bai pa­dė­tų mums gal­vo­ti ir apie tas prie­mo­nes.

La­bai svar­bu dis­ku­tuo­ti apie psi­cho­ak­ty­vių­jų me­džia­gų var­to­ji­mą. Eu­ro­po­je ap­skri­tai maž­daug 29 % su­au­gu­sių as­me­nų bent kar­tą var­to­jo nar­ko­ti­nes me­džia­gas. Lie­tu­vo­je nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo di­na­mi­ka, kaip ma­to­te, nuo 2004 iki 2021 me­tų ro­do ir­gi au­gi­mą, kas tik­rai ne­džiu­gi­na. Le­ga­laus al­ko­ho­lio su­var­to­ji­mas, kaip mi­nė­jau, tu­ri ten­den­ci­ją šiek tiek ma­žė­ti, ir le­ga­laus ta­ba­ko su­var­to­ji­mas per pas­ku­ti­nius me­tus taip pat lei­džia gal­vo­ti apie ge­rė­jan­čią si­tuaci­ją.

La­bai trum­pai no­rė­čiau pri­sta­ty­ti mū­sų jau­ni­mo ir psi­cho­ak­ty­vių­jų me­džia­gų var­to­ji­mo si­tu­a­ci­ją. Tai, ma­ny­čiau, žvel­giant į at­ei­tį yra ypač svar­bu. Lie­tu­va da­ly­vau­ja ty­ri­me, eu­ro­pi­nia­me ty­ri­me, pra­ėju­siais me­tais dau­giau kaip 4 tūkst. 700 moks­lei­vių da­ly­va­vo ta­me ty­ri­me, tai yra vyk­do­mos tarp­tau­ti­nės ap­klau­sos. Ką mes tu­ri­me, ko­kia si­tu­a­ci­ja? Ta­ba­ko, ci­ga­re­čių var­to­ji­mas. Ko­kia yra si­tu­a­ci­ja? Ji yra ge­rė­jan­ti. Res­pon­den­tų skai­čius su­ma­žė­jo nuo 54 % iki 21 %, tai džiu­gu. Elek­tro­ni­nių ci­ga­re­čių var­to­ji­mas – si­tu­a­ci­ja blo­gė­jan­ti. Kaip ma­to­me, yra aki­vaiz­dus pa­ki­li­mas. Var­to­ja net 32 % 13 me­tų ir jau­nes­nių moks­lei­vių.

Anks­ty­vas al­ko­ho­lio var­to­ji­mas. Pir­mą kar­tą al­ko­ho­lio var­to­jo iki 13 me­tų apie 30 % res­pon­den­tų. Si­tu­a­ci­ja, žvel­giant me­tai iš me­tų, yra ge­rė­jan­ti, tai džiu­gu. Pa­si­gė­rė pir­mą kar­tą 13 me­tų ir jau­nes­ni, kaip ma­to­te, 7,5 % res­pon­den­tų. Tas po­ky­tis 2019 ir 2024 me­tų nė­ra sta­tis­tiš­kai reikš­min­gas, nors ma­to­me ne­di­de­lį pa­ki­li­mą 2024 me­tais.

Ka­na­pių var­to­ji­mas – 2,5 % 13 me­tų ir jau­nes­ni var­to­jo. Anks­ty­vas ra­mi­na­mų­jų ir mig­do­mų­jų vais­tu­kų var­to­ji­mas ne­pa­sky­rus gy­dy­to­jui. Aki­vaiz­džiai ma­to­me di­dė­ji­mą, tai yra nuo 2,9 % iš­au­go iki maž­daug 10 %. Si­tu­a­ci­ja nė­ra džiu­gi­nan­ti. Tai­gi be­veik 23 % ap­klaus­tų­jų var­to­jo ne­pa­skir­tus gy­dy­to­jo ra­mi­na­muo­sius ir mig­do­muo­sius vais­tus.

Pa­si­žiū­rė­ję į at­ski­rus re­gio­nus Lie­tu­vo­je dėl ra­mi­na­mų­jų ir mig­do­mų­jų vais­tų var­to­ji­mo be gy­dy­to­jų pa­sky­ri­mo, mes ma­to­me, ly­de­riai yra Klai­pė­dos ra­jo­nas, Ra­sei­nių ra­jo­nas, Uk­mer­gės ra­jo­nas, Birš­to­no ir Prie­nų ra­jo­nai. O ma­žiau­siai – Aly­taus ra­jo­no ti­ria­mie­ji. Su­vo­kia­mas pri­ei­na­mu­mas tų vais­tų džiu­gi­na, kad ma­žė­ja, va­di­na­si, vis dėl­to, ma­tyt, tos kon­tro­lės sis­te­mos vei­kia.

Pa­grin­di­nės šio moks­lei­vių ty­ri­mo iš­va­dos yra to­kios, kad al­ko­ho­lio, ci­ga­re­čių var­to­ji­mas – ge­riau­si ro­dik­liai, elek­tro­ni­nių ci­ga­re­čių var­to­ji­mo si­tu­a­ci­ja ge­rė­ja, ka­na­pių – ge­riau­si re­zul­ta­tai nuo 2003 me­tų.

Ne­vie­na­reikš­mė ki­tų nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo si­tu­a­ci­ja. Nau­jų psi­cho­ak­ty­vių­jų me­džia­gų var­to­ji­mas ma­žiau­sias nuo 2015 me­tų, bet (rau­do­nai, kaip ma­to­te, pa­žy­mė­ta) iš­si­ski­ria tuo, kad di­dė­ja tarp jau­ni­mo ra­mi­na­mų­jų ir mig­do­mų­jų vais­tų var­to­ji­mas be gy­dy­to­jo pa­sky­ri­mo. Na ir pre­ven­ci­nės pro­gra­mos, pre­ven­ci­nė veik­la, ži­no­ma, ne­ap­rė­pia vi­sų moks­lei­vių.

2017–2021 me­tais bu­vo at­lie­ka­mi nuo­te­kų ty­ri­mai sie­kiant iden­ti­fi­kuo­ti, ko­kios nar­ko­ti­nės me­džia­gos. Tai yra eu­ro­pi­nis ty­ri­mas. 78 mies­tai da­ly­va­vo. Iš Lie­tu­vos – Vil­nius, Kau­nas ir Klai­pė­da. Kaip ma­to­me, tu­ri­me ir­gi tam tik­rų pro­ble­mų. Tai yra ob­jek­ty­vūs ty­ri­mai, pa­ro­dan­tys vi­sos mies­to po­pu­lia­ci­jos nar­ko­ti­nių me­džia­gų var­to­ji­mą. Esa­me ga­na aukš­tai. Pa­vyz­džiui, am­fe­ta­mi­nas. Vil­nius yra 21 po­zi­ci­jo­je, Kau­nas – 23, Klai­pė­da – 27. Me­tam­fe­ta­mi­nas. Vėl­gi Kau­nas 19 vie­to­je ir taip to­liau. Vir­šu­je de­ši­nė­je yra eks­ta­zio var­to­ji­mas. Vėl­gi mes esa­me prie tų, kur var­to­ji­mas yra gau­ses­nis.

Psi­chi­kos svei­ka­ta vi­siems ak­tu­a­li ir svar­bi. Dau­giau kal­ba­ma šiuo me­tu apie per­de­gi­mo sin­dro­mą, ku­ris yra ak­tu­a­lus ir as­me­nims, dir­ban­tiems as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se, – gy­dy­to­jams, slau­gy­to­jams, so­cia­li­niams dar­buo­to­jams. Psi­chi­kos el­ge­sio su­tri­ki­mų dau­gė­ja. 2022 me­tais vie­nas iš aš­tuo­nių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų tu­rė­jo pro­ble­mų. Na ir tas pa­di­dė­ji­mas ga­na žen­klus – 28 % nuo 2016 iki 2022 me­tų. Mo­te­rų gru­pė­je tas daž­nis yra di­des­nis. Na ir iš­lie­kan­ti pro­ble­ma – sa­vi­žu­dy­bės.

Ži­no­ma, psi­chi­kos svei­ka­tai tu­rė­jo įta­kos ir ko­vi­do pan­de­mi­ja, ka­ran­ti­nas. Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai at­li­ko ty­ri­mą, ver­ti­no skir­tin­go am­žiaus Lie­tu­vos gy­ven­to­jų svei­ka­tos ri­zi­kos veiks­nių po­ky­čius, ku­rie bu­vo su­si­ję su ko­vi­do pan­de­mi­ja ir ka­ran­ti­nu. Moks­lei­viai, stu­den­tai, su­au­gę žmo­nės – vi­si pa­žy­mė­jo, kad įvy­ko tam tik­rų pa­ki­ti­mų, daž­niau­siai į blo­gą­ją pu­sę, kai ku­riais at­ve­jais gal­būt šiek tiek ir ge­riau.

Skait­me­ni­nė vi­suo­me­nė. Skait­me­ni­za­ci­ja di­dė­ja, bet at­si­ran­da pro­ble­mi­nio in­ter­ne­to nau­do­ji­mo ri­zi­ka. Tai yra pa­sau­ly­je apie 11 % to pro­ble­mi­nio nau­do­ji­mo. Ži­no­ma, Lie­tu­vo­je mes taip pat, ko ge­ro, ar­ti­miau­siu me­tu apie tai pra­dė­si­me la­bai aiš­kiai, ak­ty­viai kal­bė­ti.

O psi­chi­kos svei­ka­tą, ap­skri­tai stre­si­nes si­tu­a­ci­jas ga­li­ma val­dy­ti ir nie­ko ne­kai­nuo­jan­čio­mis prie­mo­nė­mis – pri­si­min­ti tuos aš­tuo­nis pa­ta­ri­mus: įkvėpk, ju­dėk, veik, kal­bė­kis, mai­tin­kis svei­kiau, iš­lik blai­vus, pri­si­mink drau­gus ir pail­sėk. Tai yra auk­si­nės tai­syk­lės, ku­rios kiek­vie­nam iš mū­sų ga­lė­tų pa­dė­ti po stre­si­nių si­tu­a­ci­jų.

Iš­lai­dos svei­ka­tai. (Ar­tė­ju į pa­bai­gą.) Ma­nau, tai jums, kaip po­li­ti­kams, la­bai svar­bu, ak­tu­a­lu ir rei­kė­tų pa­si­žiū­rė­ti į svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­das, pa­ly­gi­nant su ben­druo­ju vi­daus pro­duk­tu. Nau­jau­si duo­me­nys, ku­rie yra 2023 me­tų, kaip ma­to­te, – 7,26 %. O Eu­ro­po­je įpras­tai yra 10,4 %. Tai­gi vėl tu­ri­me erd­vės pa­si­stieb­ti ir vy­tis Eu­ro­pos ša­lis, kai kal­ba­me apie svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­das.

Sa­vo lė­šo­mis pa­den­gia­mų iš­lai­dų da­lis Lie­tu­vo­je yra du kar­tus di­des­nė nei Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kis. Tai vėl­gi yra ką veik­ti gal­vo­jant apie šią si­tu­a­ci­ją, apie tuos mo­kė­ji­mus sa­vo lė­šo­mis. Kaip ma­to­te, Lie­tu­vo­je 30 %.

Dar vie­na la­bai įdo­mi len­te­lė, Pa­sau­lio ban­ko pa­teik­ta, tie­sa, šiek tiek anks­čiau, 2019 me­tais, bet jo­je mes ga­li­me ma­ty­ti tam tik­ras ten­den­ci­jas ir įdo­mius fak­tus. Ko­kius? Tai yra dau­giau iš­lai­dų svei­ka­tai, ir tai yra su­si­ję su il­ges­ne žmo­gaus gy­ve­ni­mo truk­me. Ži­no­ma, ly­de­ris yra Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos. Tai yra tais 2019 me­tais, kaip ma­to­te, vie­nam gy­ven­to­jui ten­kan­čios iš­lai­dos svei­ka­tai – dau­giau kaip 10 tūkst. do­le­rių, vi­du­ti­nė nu­ma­to­ma gy­ve­ni­mo truk­mė – 77 me­tai. At­kreip­ki­te dė­me­sį į mū­sų kai­my­nus len­kus, ku­rie sky­rė tuo me­tu de­šimt kar­tų ma­žes­nį fi­nan­sa­vi­mą, bet gy­ve­ni­mo truk­mė ly­giai to­kia pat, kaip ski­riant Ame­ri­ko­je dau­giau kaip 10 tūkst. do­le­rių. Tai­gi ne vi­suo­met pi­ni­gai vis­ką le­mia, ži­no­ma, no­rė­tų­si, kad ta da­lis bent jau Lie­tu­vo­je bū­tų di­des­nė, nors, dar kar­tą kar­to­ju, ne vi­suo­met pi­ni­gai yra es­mi­nis da­ly­kas. Pa­si­žiū­rė­ję į Ja­po­ni­ją ma­to­te, tai nė­ra tas ly­de­ris, bet gy­ve­ni­mo truk­mė yra il­giau­sia. Tai­gi yra ki­tų, ma­tyt, niu­an­sų, tai yra ap­skri­tai or­ga­ni­za­ci­ja kaip funk­cio­nuo­jan­ti svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma.

Svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­dų, pa­ly­gi­nus su ben­druo­ju vi­daus pro­duk­tu, at­ski­ros da­lys yra iš­skirs­ty­tos, tai yra gy­dy­mas, re­a­bi­li­ta­ci­ja ir taip to­liau, be abe­jo, di­dži­ą­ją da­lį su­da­ro tos lė­šos, ski­ria­mos gy­dy­ti.

Ir per­so­na­li­zuo­ta me­di­ci­na. Ar ji ga­li pa­dė­ti mums su­ma­žin­ti, pa­vyz­džiui, krau­jo­ta­kos li­gų Lie­tu­vo­je, nes, kaip ma­tė­te, mir­ties prie­žas­čių struk­tū­ro­je tai su­da­ro žen­klią da­lį mū­sų po­pu­lia­ci­jos… Tai­gi, per­so­na­li­zuo­ta me­di­ci­na ga­li už­tik­rin­ti anks­ty­vą diag­nos­ti­ką, tiks­li­nes pre­ven­ci­jos prie­mo­nes, in­di­vi­du­a­li­zuo­tą gy­dy­mą ir efek­ty­ves­nę ste­bė­se­ną ir tai, be abe­jo, tu­rė­tų įta­kos ma­ži­nant krau­jo­ta­kos li­gas.

Jei­gu pa­si­žiū­rė­tu­me į per­so­na­li­zuo­tos me­di­ci­nos sce­na­ri­jus, ku­rie ga­li­mi Lie­tu­vo­je, trys sce­na­ri­jai, pa­vyz­džiui, ma­žo mas­to sce­na­ri­jus, vi­du­ti­nio mas­to ir na­cio­na­li­nis. Ži­no­ma, ski­ria­si fi­nan­sa­vi­mas, bet aiš­kiai ski­ria­si ir nu­ma­to­ma nau­da, tai yra tas pro­cen­tas, ko­kiu ga­lė­tu­me ti­kė­tis su­ma­žin­ti krau­jo­ta­kos li­gas ir mir­tin­gu­mą dėl ši­tos gru­pės li­gų. Tas na­cio­na­li­nio mas­to tur­būt sce­na­ri­jus bū­tų ide­a­liau­sias, nes ti­kė­ti­na, jog 20 % mes ga­lė­tu­me su­ma­žin­ti.

Na­cio­na­li­nė svei­ka­tos ta­ry­ba dirb­da­ma – kaip mi­nė­jau, mū­sų na­riai dir­ba vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais, ben­drau­da­mi su įvai­rio­mis mi­nis­te­ri­jo­mis, ins­ti­tu­ci­jo­mis, spe­cia­lis­tais, moks­li­nin­kais, ne­vy­riau­sy­bi­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis – ana­li­zuo­ja svei­ka­tos būk­lės ro­dik­lius, po­ky­čius, ten­den­ci­jas. Per ši­tą lai­ko­tar­pį mes pa­tei­kė­me 151 siū­ly­mą, pa­reng­ti klau­si­my­nai, ap­klau­sos at­lik­tos dėl vai­kų svei­ka­tai pa­lan­kes­nės mi­ty­bos sis­te­mos Lie­tu­vo­je, svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­mos pla­na­vi­mo eta­po ver­ti­ni­mai, sa­vi­val­dy­bės gy­dy­to­jo vaid­muo. Mū­sų po­sė­džiuo­se bu­vo ski­ria­mas di­de­lis dė­me­sys per­so­na­li­zuo­tai me­di­ci­nai, on­ko­lo­gi­nių li­gų pre­ven­ci­jai, pre­ven­ci­nėms pro­gra­moms įgy­ven­din­ti, ži­no­ma, eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų val­dy­mo ak­tu­a­li­joms, psi­cho­ak­ty­vių­jų me­džia­gų var­to­ji­mo pre­ven­ci­jai bei pri­ei­na­mu­mui ma­žin­ti ir fi­zi­niam ak­ty­vu­mui.

Nau­do­da­ma­sis pro­ga la­bai no­riu pa­dė­ko­ti Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos na­riams, ku­rie ir šian­dien da­ly­vau­ja, dė­ko­ju Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos sek­re­to­ria­tui, dė­ko­ju Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tui, šios ka­den­ci­jos ir pra­ėju­sios ka­den­ci­jos na­riams. La­bai svar­bus tas mū­sų ben­dra­vi­mas ir ben­dra­dar­bia­vi­mas. Dė­ko­ju vi­soms mi­nis­te­ri­joms, su ku­rio­mis te­ko ben­drau­ti ir drau­gau­ti, ir, ži­no­ma, moks­li­nin­kams, ku­rie pri­si­dė­jo prie mū­sų tei­kia­mų siū­ly­mų.

La­bai ačiū, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. O aš Sei­mo var­du pa­dė­ko­siu Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos pir­mi­nin­kui ger­bia­mam A. Ut­kui už me­ti­nį pra­ne­ši­mą. Ji­sai su­ti­ko at­sa­ky­ti į jū­sų, Sei­mo na­riai, klau­si­mus. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu su­tar­ti, kad mes skir­si­me 10 mi­nu­čių klau­si­mams ir at­sa­ky­mams? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū, kaip ir tu­riu su­ti­ki­mą. Pir­mo­ji jau yra už­si­ra­šiu­si klaus­ti J. Se­jo­nie­nė. Pra­šom.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Dė­ko­ju jums, ger­bia­mas pro­fe­so­riau, už pra­ne­ši­mą. Aš ne­abe­jo­ti­nai ti­kiu, kad Na­cio­na­li­nė svei­ka­tos ta­ry­ba yra ir tu­rė­tų bū­ti la­bai svar­bus žai­dė­jas for­muo­jant svei­ka­tos prie­žiū­ros po­li­ti­ką. Ži­nau, kad tik­rai ir Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas krei­pia­si į jus at­ski­rais klau­si­mais, aš esu krei­pu­sis. La­bai dė­ko­ju už la­bai kon­struk­ty­vų at­sa­ky­mą. La­bai ap­mau­du, kad pro­jek­tas, ku­ris, ma­no su­pra­ti­mu, tik­rai pri­si­dė­tų prie vi­suo­me­nės svei­ka­tos ge­rė­ji­mo, Sei­mo ne­bu­vo pri­im­tas.

Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti. Kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, ką ga­lė­tų pa­da­ry­ti ši­tas Sei­mas, ne­pai­sant to, kad po jū­sų me­ti­nio pra­ne­ši­mo (šian­dien me­ti­nis pra­ne­ši­mas) gal siū­lė, kad iš­vis ne­rei­kė­tų ši­to­kios ins­ti­tu­ci­jos? Ką ga­lė­tų Sei­mas pa­da­ry­ti ir ką jūs ga­lė­tu­mė­te pa­da­ry­ti? Ko­kių są­ly­gų rei­kia, kad Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos veik­la iš­ties bū­tų ma­to­ma ir įgy­ven­di­na­mi jū­sų pa­siū­ly­mai?

A. UTKUS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Mie­li Sei­mo na­riai, aš ne vie­ną kar­tą per pra­ne­ši­mą pa­brė­žiau, jog 15 iš­ki­lių moks­li­nin­kų, ko­le­gų, ku­rie dir­ba Na­cio­na­li­nė­je svei­ka­tos ta­ry­bo­je, dir­ba vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais. Šian­dien, ži­no­ma, pa­sau­lis yra vi­siš­kai ki­toks – įpras­tai už bet ko­kį dar­bą yra at­ly­gis. Aš ma­nau, kad Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos veik­la bū­tų žy­miai efek­ty­ves­nė, įvai­rio­mis pras­mė­mis ge­res­nė, jei­gu at­si­ras­tų ga­li­my­bių fi­nan­suo­ti.

Šian­dien ga­liu pa­sa­ky­ti, koks yra Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos biu­dže­tas. Gal­būt jūs, kaip Sei­mo na­riai, ir ži­no­te, bet me­ti­nis biu­dže­tas yra 107 tūkst. eu­rų. Ir be­veik 94 tūkst. yra ski­ria­mi už­mo­kes­čiui ir „Sod­rai“. Ži­no­ma, Na­cio­na­li­nė svei­ka­tos ta­ry­ba tur­būt ne­ga­li pa­si­telk­ti ne­pri­klau­so­mų moks­li­nin­kų, ku­rie ga­lė­tų at­lik­ti vie­ną ar ki­tą ana­li­zę ir pa­teik­ti tam tik­ras iš­va­das.

Aš la­bai ti­kiuo­si, kad mū­sų Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos da­lis, tai yra bū­tent fi­nan­si­nė da­lis, ga­lė­tų bū­ti pa­ge­rin­ta, nes yra 2021 me­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mas „Dėl Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“, ku­ria­me pa­ra­šy­ta, kaip ta­ry­ba tu­ri funk­cio­nuo­ti. Bet tai yra jū­sų va­lia, tur­būt ši­tos ka­den­ci­jos Sei­mo, esant ga­li­my­bei ir no­rui, ko­re­guo­ti tą nu­ta­ri­mą, pa­gal­vo­jant apie tai, kad fi­nan­si­niai da­ly­kai yra svar­būs. Jie žen­kliai pri­si­dė­tų prie šios ins­ti­tu­ci­jos funk­ci­jų pa­ge­ri­ni­mo.

PIRMININKĖ. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti A. But­ke­vi­čius.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pro­fe­so­riau, dė­ko­ju už to­kį iš­sa­mų pra­ne­ši­mą. Aš ma­nau, kad į ma­no klau­si­mą at­sa­kys iš da­lies ir Spor­to uni­ver­si­te­to rek­to­rė, ma­tau, kar­tu su ju­mis. Ma­no klau­si­mas bū­tų: 2015 me­tais, pri­si­me­nu, at­ėjo ka­riuo­me­nės va­das į ma­no ka­bi­ne­tą, bu­vau prem­je­ru, ir pa­tei­kė ata­skai­tą, kad 55 % jau­nuo­lių ne­tin­ka į Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę. Tai, ži­no­te, tru­pu­tį šiur­pi­nan­tys skai­čiai, ir fak­tiš­kai dėl fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sto­kos ir taip to­liau. Jūs kal­bė­jo­te apie tam tik­ras pre­ven­ci­jas ir apie tam tik­ras li­gas, su ku­rio­mis su­si­du­ria se­ny­vo am­žiaus žmo­nės. Ar jūs ne­gal­vo­ja­te, kad fi­zi­nės veik­los pre­ven­ci­ja tu­rė­tų bū­ti mo­kyk­lo­se? Aš ma­nau, kad ir mes ma­žiau vy­res­nio am­žiaus žmo­nių tu­rė­tu­me su­sir­gu­sių, ir gy­ve­ni­mo truk­mė gal il­gė­tų. Tik­rai to­kie skai­čiai ke­lia šiur­pą. Aš ma­nau, kad ši­ta pro­ble­ma tik stip­rė­ja ir gi­lė­ja. Ko­kia bū­tų jū­sų nuo­mo­nė?

A. UTKUS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų la­bai ak­tu­a­li te­ma. Na­cio­na­li­nė­je svei­ka­tos ta­ry­bo­je mes tu­rė­jo­me po­sė­džius ir kal­bė­jo­me apie fi­zi­nį ak­ty­vu­mą, ne vie­nas po­sė­dis bu­vo skir­tas tai te­mai. Bu­vo dis­ku­si­ja apie tai, kad gal­būt rei­kė­tų gal­vo­ti apie at­ski­rą fi­zi­nio ak­ty­vu­mo krep­še­lį, ku­ris ga­lė­tų pa­gel­bė­ti, gal­vo­jant apie tą fi­zi­nio ak­ty­vu­mo pa­di­dė­ji­mą, ypač mū­sų jau­ni­mo, mū­sų moks­lei­vių gru­pė­se. Ma­ny­čiau, kad mū­sų po­zi­ci­ja ne­si­kei­čia. Pro­fe­so­rė tur­būt ga­lė­tų pa­an­trin­ti dėl bū­ti­ny­bės ak­ty­vin­ti fi­zi­nę veik­lą. Kaip mi­nė­jau, žmo­gus – bio­lo­gi­nė bū­ty­bė. Jis tu­ri ju­dė­ti.

Fi­zi­nė veik­la rei­ka­lin­ga ir svei­kam as­me­niui, ir, ži­no­ma, yra pui­kiai ži­no­mų at­ve­jų, kai net­gi li­go­tiems as­me­nims, ku­rie ser­ga lė­ti­nė­mis li­go­mis, pa­vyz­džiui, ge­ne­ti­nė­mis li­go­mis, fi­zi­nė veik­la pa­ge­ri­na jų būk­lę. Kaip be­bu­vę, fi­zi­nė veik­la yra la­bai svar­bi. Tur­būt pro­fe­so­rė dar ga­lė­tų pa­pil­do­mai pri­dė­ti prie ši­to klau­si­mo tam tik­rų iliust­ra­ci­jų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ki­tas no­rė­tų… No­rė­tų pri­sis­ta­ty­ti. Pra­šom.

D. RĖKLAITIENĖ. La­bai trum­pai. Ačiū už klau­si­mą ir ačiū už ga­li­my­bę pa­si­sa­ky­ti. Iš tie­sų ta si­tu­a­ci­ja pir­miau­sia yra tur­būt na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mas, ką jūs pa­mi­nė­jo­te dėl to, kad tik­rai 50 % šauk­ti­nių šiuo me­tu yra ne­tin­ka­mi dėl svei­ka­tos būk­lės. Bet aš dar no­riu pa­brėž­ti, kad čia rei­kia tu­rė­ti gal­vo­je, kad su kiek­vie­nais me­tais tie fi­zi­nio pa­jė­gu­mo ver­ti­ni­mai dar ma­žė­ja. Tai įsi­vaiz­duo­ki­te, va­di­na­si, jei­gu mes žiū­ri­me, jie yra mi­ni­ma­lūs, kad bū­tų ga­li­ma pa­tek­ti.

Ki­tas da­ly­kas, mes tu­ri­me dar la­bai di­de­lę pro­ble­mą dėl psi­chi­nės svei­ka­tos. O šiuo at­ve­ju fi­zi­nis ak­ty­vu­mas la­bai stip­riai pri­si­de­da ir prie psi­chi­nės svei­ka­tos, ir prie ža­lin­gų įpro­čių, ne­var­to­ji­mo ir taip to­liau. To­dėl gal­būt at­sa­ky­da­ma dar net­gi į pir­mą klau­si­mą, prie ger­bia­mo­jo pro­fe­so­riaus pri­dė­čiau, kad ką ga­lė­tų iš­vis pa­da­ry­ti Sei­mas, tai, vi­sų pir­ma, at­kreip­ti dė­me­sį į moks­li­nius fak­tus ir ar­gu­men­tus, pri­imant spren­di­mus.

Mes, kad ir kaip la­bai sten­gia­mės, taip sa­kant, teik­ti re­ko­men­da­ci­jas, pa­grįs­tus duo­me­nis, kar­tais kaž­ko­dėl spren­di­mai yra pri­ima­mi neat­si­žvel­giant į tai. Tai, man at­ro­do, bū­tų la­bai di­de­lė pa­gal­ba vi­siems, jei­gu prieš pri­imant spren­di­mus bū­tų at­si­žvelg­ta į ar­gu­men­tuo­tą nuo­mo­nę.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jū­sų klau­sia A. Anu­šaus­kas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dė­kui, ger­bia­mas pro­fe­so­riau. Tik­rai įdo­mus pra­ne­ši­mas. Aš ma­nau, ne tik po­li­ti­kai, bet ir drau­di­mo ben­dro­vės ati­džiai ana­li­zuo­ja jū­sų pra­ne­ši­mus: nuo tam tik­ro am­žiaus draus­ti gy­vy­bės drau­di­mu tie­siog nu­sto­ja, nes jau ži­no, koks ga­li bū­ti re­zul­ta­tas. Bet ma­no klau­si­mas kaip tik bū­tų… Jūs pa­mi­nė­jo­te, kad 78 % ten 60…

A. UTKUS. 65+.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …65+ tu­ri svei­ka­tos pro­ble­mų, bet dau­gu­ma pre­ven­ci­nių pro­gra­mų kaip tik to­kio am­žiaus ir pa­si­bai­gia. Tai gal rei­kė­tų skir­ti fi­nan­sa­vi­mą, kad jos tęs­tų­si? Vis dėl­to žmo­nės gy­ve­na ir po 65+. Tai kad jos tęs­tų­si, nes ne vi­sos li­gos pa­si­reiš­kia bū­ti­nai iš kar­to, jos gi pa­si­reiš­kia bet ku­ria­me am­žiu­je. Gal tas fi­nan­sa­vi­mas bū­tent šiuo at­ve­ju?

O dėl jū­sų pa­siū­ly­mo dėl fi­nan­sa­vi­mo, duo­me­nų ana­li­zė tu­ri bū­ti fi­nan­suo­ja­ma. Ko­vi­do pan­de­mi­jos me­tu bū­tent duo­me­nų ana­li­zė po­li­ti­nei val­džiai pa­dė­jo pri­im­ti rei­ka­lin­gus, bū­ti­nus, sa­va­lai­kius spren­di­mus ir šiuo at­ve­ju. Taip pat pri­ta­riu.

A. UTKUS. La­bai ačiū už klau­si­mą ir pa­ste­bė­ji­mus. Aš ma­ny­čiau, kad iš tik­ro Lie­tu­vos gy­ven­to­jų mes ne­tu­rė­tu­me seg­re­guo­ti pa­gal jų am­žių. Kaip jūs tei­sin­gai pa­mi­nė­jo­te, tai ne­bū­ti­nai 65 me­tų žmo­gui pa­si­reiš­kia vie­na ar ki­ta dau­gia­veiks­nės etio­lo­gi­jos li­ga, ji ga­li ir vė­liau pa­si­reikš­ti. Tur­būt bū­tų pras­min­ga, kad tos pre­ven­ci­nės pro­gra­mos bū­tų tai­ko­mos neat­si­žvel­giant į žmo­gaus am­žių. Ži­no­ma, ki­ta ver­tus, rei­kia at­si­žvelg­ti ir į vals­ty­bės fi­nan­si­nes ga­li­my­bes – ar ga­li­ma, ar ne­ga­li­ma. Šiuo at­ve­ju tur­būt vi­suo­met yra ba­lan­suo­ja­ma ir gal­vo­ja­ma, kaip pa­da­ry­ti ir kaip ge­riau iš­spręs­ti tą klau­si­mą. Dėl šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos li­gų, tai yra ta tiks­li­nė gru­pė 40–60 me­tų am­žiaus, ka­da iš­ryš­kė­ja su­tri­ki­mai. Bet aš ma­nau, kad mes tu­rė­tu­me dis­ku­tuo­ti, ir aš pa­mi­nė­jau vie­ną iš punk­tų – per­so­na­li­zuo­tos me­di­ci­nos ga­li­my­bių įveik­li­ni­mas Lie­tu­vo­je. Jei­gu mes tą pra­dė­si­me, tai ma­nau, kad si­tu­a­ci­ja žen­kliai pa­ge­rė­tų, kal­bant apie įvai­rių li­gų anks­ty­vą diag­nos­ti­ką, ste­bė­se­ną ir gy­dy­mą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jū­sų klau­sia L. Girs­kie­nė.

L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Dė­ko­ju už ga­li­my­bę pa­klaus­ti. Aš čia. Ko­le­gos ne­klau­sė apie pa­aug­lius ir vai­kus, apie jų psi­chi­nę svei­ka­tą. Mes ma­tė­me jū­sų pra­ne­ši­me ne­rimą ke­lian­čią sta­tis­ti­ką. Iš tik­rų­jų daug vai­kų ir pa­aug­lių ken­čia nuo įvai­rių pri­klau­so­my­bių: nuo ek­ra­nų, nuo psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų, al­ko­ho­lio ir taip to­liau. Taip pat nie­kaip ne­ga­li­me su­re­gu­liuo­ti pa­ty­čių pa­pli­ti­mo, jau­čia at­skir­tį, ne­pa­kan­ka­mai tė­vų dė­me­sio ir pa­na­šiai. Ir aš ži­nau, kad bent jau Klai­pė­dos kraš­te, ku­riam at­sto­vau­ju, tik­rai trūks­ta pa­gal­bos, nė­ra pri­ei­na­ma ta pa­gal­ba, trūks­ta psi­chi­kos svei­ka­tos cen­trų, kur ga­lė­tų kreip­tis tiek pa­tys jau­nuo­liai, tiek tė­vai.

Gal­būt ma­to­te kaž­ko­kius spren­di­mus ir gal­būt ma­to­te, kur yra spra­gų? Ir pa­ta­ri­mas mums, kaip įsta­ty­mų lei­dė­jams, į ką rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį? Kas­dien ma­to­me, kaip nu­si­žu­do jau­nas žmo­gus. Tai tik­rai yra skau­du.

A. UTKUS. Ačiū už klau­si­mą ir tuos pa­ste­bė­ji­mus. Iš tik­ro si­tu­a­ci­ja nė­ra džiu­gi­nan­ti, kal­bant apie mū­sų jau­ni­mą, apie vai­kus ir pri­klau­so­my­bes. Šiuo at­ve­ju, be abe­jo, rei­ka­lin­gas tas glau­des­nis tar­pins­ti­tu­ci­nis ben­dra­dar­bia­vi­mas. Vien tik as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ra ar vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros at­sto­vai ne­ga­lė­tų iš­spręs­ti tos pro­ble­mos. Bū­ti­nai rei­kė­tų pa­si­telk­ti ir pe­da­go­gus, tai yra Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ją, ži­no­ma, ir tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios ga­lė­tų pa­dė­ti už­kar­dy­ti ši­tą pro­ce­są, tai yra psi­cho­ak­ty­vių­jų me­džia­gų ne­le­ga­lų var­to­ji­mą.

Ma­nau, kad tai, ko ge­ro, bū­tų at­ski­ra dis­ku­si­ja. Tas klau­si­mas ga­lė­tų bū­ti dis­ku­tuo­ja­mas ir Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­te, gal­būt pa­im­ti kaip at­ski­rą te­mą ir pa­si­žiū­rė­ti, ko­kios yra tos pro­ble­mos, kaip bū­tų ga­li­ma spręs­ti. Ma­nau, kad Na­cio­na­li­nė svei­ka­tos ta­ry­ba, tu­rė­da­ma tuos duo­me­nis, ku­riuos pa­tei­kiau, tai yra tik da­lis duo­me­nų, bet yra iš­sa­mūs duo­me­nys to pa­ties eu­ro­pi­nio ty­ri­mo… Ma­nau, kad ben­dro­mis jė­go­mis ga­li­me iden­ti­fi­kuo­ti, kaip tai yra, ko­kia si­tu­a­ci­ja, ir po to ban­dy­ti su­si­dė­lio­ti, kaip spręs­ti, tu­rint tos pro­ble­mos spren­di­mo šei­mi­nin­ką. Man at­ro­do, vi­suo­met la­bai svar­bu bet ku­riuo at­ve­ju tu­rė­ti ad­mi­nist­ra­to­rių, šei­mi­nin­ką, ar tai bū­tų pre­ven­ci­nės pro­gra­mos, ar mes kal­bė­tu­me apie tas pro­ble­mas, ku­rios yra su­si­ju­sios su mū­sų jau­ni­mo pri­klau­so­my­bė­mis.

PIRMININKĖ. Ačiū. Lai­kas, ku­rį su­ta­rė­me, iš­se­ko. Ma­nau, tik­rai Sei­mo na­riai, ku­rie no­rės ir tu­rės klau­si­mų, gal­būt ir pri­eis ar ki­tą lai­ką su­tars su pra­ne­šė­ju. Dė­ko­ja­me jums už jū­sų me­ti­nį pra­ne­ši­mą. Ačiū, kad bu­vo­te Sei­me. Lin­ki­me sėk­mės.

A. UTKUS. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū jums. Mes tę­sia­me dar­bo­tvarkę.

 

14.47 val.

So­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo Nr. I-549 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XVP-738 (pa­tei­ki­mas)

 

Pri­sta­tau jums dar­bo­tvarkės klau­si­mą – So­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo Nr. I-549 8 strai­ps­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XVP-738. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Kvie­čiu į tri­bū­ną pra­ne­šė­ją – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­si­ą­jį pa­ta­rė­ją V. Au­gus­ti­na­vi­čių. Pra­šom.

V. AUGUSTINAVIČIUS. La­ba die­na, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Ša­lies Pre­zi­den­to var­du esu įpa­rei­go­tas jums pa­teik­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Nuo 2020 me­tų vei­kian­tis pa­pil­do­mas in­di­vi­du­a­lios pen­si­jos da­lies in­dek­sa­vi­mas pa­dė­jo vi­du­ti­nei se­nat­vės pen­si­jai reikš­min­gai ūg­tel­ti, pri­ar­tin­ti pen­si­ją iki pu­sės vi­du­ti­nio at­ly­gi­ni­mo, ta­čiau, ša­lies Pre­zi­den­to nuo­mo­ne, ga­lu­ti­niai tiks­lai dar nė­ra pa­siek­ti. Tu­ri­me vis dar aukš­tą sen­jo­rų skur­do ly­gį, ku­ris tu­ri pra­dė­ti ma­žė­ti, o pen­si­jų pa­kei­ti­mo nor­ma tu­ri per­kop­ti pu­sę vi­du­ti­nės al­gos. Ati­tin­ka­ma po­li­ti­kos for­muo­to­jų pa­rei­ga, be abe­jo, tai už­tik­rin­ti.

Sei­mui tei­kia­mo įsta­ty­mo pro­jek­to tiks­las yra aiš­kiau ir tiks­liau nu­sta­ty­ti pa­pil­do­mam in­di­vi­du­a­lios so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jos da­lies in­dek­sa­vi­mui skir­ti­nas pa­pil­do­mas lė­šas. Siū­lo­ma, kad ši su­ma bū­tų ne ma­žes­nė ne­gu 20 % pla­nuo­ja­mo Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­dže­to tei­gia­mo pi­ni­gų srau­tų re­zul­ta­to, ki­taip ta­riant, „Sod­ros“ me­ti­nio per­vir­šio.

Pa­ste­bė­ti­na, kad pas­ta­ruo­sius du kar­tus pa­pil­do­mam pen­si­jų in­dek­sa­vi­mui bu­vo ski­ria­ma tik nuo 5 iki 8 % nuo „Sod­ros“ per­vir­šio, kai tuo tar­pu mak­si­ma­li ri­ba yra 75 %. Pas­ta­rų­jų me­tų So­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­dže­to ro­dik­lių duo­me­nys ro­do, kad at­ski­rais me­tais in­di­vi­du­a­lios pen­si­jos da­lies in­dek­sa­vi­mas ga­lė­jo bū­ti spar­tes­nis. 2025 me­tams bu­vo nu­ma­ty­ta pa­pil­do­mai 37 mln. eu­rų, 2024 me­tams – 47 mln. eu­rų, kai tuo tar­pu 2023 me­tams – 120 mln. eu­rų, o 2022 me­tams – 70 mln. eu­rų. Dėl to tiks­lin­ga nu­sta­ty­ti aiš­kes­nes ri­bas, pa­gal ku­rias ga­li bū­ti nu­sta­to­ma kon­kre­ti pa­pil­do­mų lė­šų, ski­ria­mų in­di­vi­du­a­liai pen­si­jos da­liai in­dek­suo­ti, su­ma. Tai nu­ma­to­ma tei­kia­mu įsta­ty­mo pro­jek­tu.

Pre­zi­den­to tei­kia­mu įsta­ty­mu siū­lo­ma „Sod­ros“ per­vir­šį tei­sin­giau pa­skirs­ty­ti tarp pa­pil­do­mo pen­si­jų di­di­ni­mo ir fis­ka­li­nio tva­ru­mo tiks­lų. Šiuo me­tu „Sod­ros“ re­zer­vo kau­pi­mo tem­pas per­ne­lyg pa­mi­na esa­mų pen­si­nin­kų in­te­re­sus. Mi­ni­ma­lios „Sod­ros“ per­vir­šio ri­bos – 20 % įtvir­ti­ni­mas su­kurs dau­giau aiš­ku­mo ir dė­me­sio da­bar­ti­niams sen­jo­rams.

Pre­zi­den­to nuo­mo­ne, mes ga­li­me ir pri­va­lo­me siek­ti abie­jų tiks­lų: la­biau pa­dė­ti esa­miems sen­jo­rams, kar­tu iš­lai­ky­ti „Sod­ros“ fi­nan­sus at­spa­rius at­ei­ties iš­šū­kiams. Pa­ste­bė­ti­na, kad „Sod­ros“ re­zer­vas sie­kia virš 3,5 mlrd. eu­rų, o me­tams pa­si­bai­gus per­kop­tų 4 mlrd. eu­rų. No­rė­čiau pa­brėž­ti, kad įsta­ty­mo pro­jek­tu ne­siū­lo­ma ma­žin­ti „Sod­ros“ re­zer­vo, tik siū­lo­ma jį kaup­ti nuo­sai­kiau. Taip pat pa­ste­bė­ti­na, ša­ly­je per­skirs­ty­mo per BVP ly­gis yra pa­sie­kęs 33,4 % nuo BVP. Jis yra re­kor­diš­kai aukš­tas ir tai ro­do iš­au­gu­sį fis­ka­li­nį pa­jė­gu­mą, lei­džian­tį vie­nu me­tu stip­rin­ti gy­ny­bą ir įgy­ven­din­ti so­cia­li­nę pro­gra­mą.

Įsta­ty­mo pro­jek­tas bu­vo de­rin­tas su mi­nis­te­ri­jo­mis ir „Sod­ra“. Kvie­čiu pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo ir jį svars­ty­ti kar­tu su 2026 me­tų biu­dže­tų pro­jek­tais. Ačiū už dė­me­sį. Esu pa­si­ren­gęs at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Ačiū pra­ne­šė­jui už pa­tei­ki­mą. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti A. Anu­šaus­kas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, iš tik­rų­jų spren­di­mas nu­lems, kad jei­gu anks­čiau bu­vo tas per­tek­liaus pa­skirs­ty­mas ga­li­mas nuo 0 iki 75 %, tai da­bar nuo 25 iki 75 %, nes XVIII Vy­riau­sy­bė 2023 me­tais iki 50 % per­tek­liaus nau­do­jo pen­si­joms pa­kel­ti dėl la­bai di­de­lės in­flia­ci­jos. Šiuo at­ve­ju pa­siū­ly­mas, ku­ris, sa­ky­čiau, tie­siog pa­ke­lia tą kar­te­lę, nu­lem­tų, čia taip gru­biai pa­skai­čia­vau, kad per mė­ne­sį vi­du­ti­niš­kai vie­nam pen­si­nin­kui maž­daug 18 eu­rų pa­di­dė­tų. Re­miuo­si tais skai­čiais, ku­rie yra aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te. Ko­dėl vis tik­tai pa­si­rink­ti tie 25 %, gal yra ko­kių nors eko­no­mi­nių pa­mąs­ty­mų, kri­te­ri­jų, ko­dėl bū­tent 25 %, nes, kaip mi­nė­jau, bu­vo ir di­des­nių pro­cen­tų pa­skirs­ty­mas?

V. AUGUSTINAVIČIUS. Ačiū už dė­me­sį. Pa­si­rink­ta siū­lo­ma su­ma yra nuo 20 iki 75 %. Šiuo at­ve­ju Pre­zi­den­tas siū­lo nu­sta­ty­ti tam tik­ras ri­bas, tai yra grin­dis ir lu­bas. Kaip pa­ste­bė­jau ir pa­teik­da­mas, per pas­ku­ti­nius du biu­dže­tus bu­vo pa­nau­do­ja­ma tik­tai nuo 5 iki 8 %, mes ma­to­me, kad bu­vo pra­dė­ta ne­be­iš­nau­do­ti tų ga­li­my­bių spar­čiau at­liep­ti esa­mų sen­jo­rų pa­dė­tį. Dėl to ir siū­lo­ma nu­sta­ty­ti ri­bas, tai yra kaip kom­pro­mi­si­nis spren­di­mas, ku­ris at­liep­tų tiek „Sod­ros“ kau­pi­mo tiks­lus, tiek ir pa­dė­tų la­biau su­ma­žin­ti sen­jo­rų skur­dą, pa­di­din­ti pa­kei­ti­mo nor­mą ir pa­ge­rin­ti jų pa­dė­tį. Dėl to ir siū­lo­ma nu­sta­ty­ti mi­ni­ma­lią 20 % ri­bą, ta­čiau Vy­riau­sy­bės dis­kre­ci­ja iš­liks, ga­li­my­bė skir­ti ir dau­giau – iki tų 75 % va­di­na­mų­jų lu­bų.

PIRMININKĖ. Jū­sų klau­sia G. Skais­tė.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš­ties, kaip jau Ar­vy­das ir sa­kė, idė­ja ne­nau­ja, įsta­ty­mas se­no­kai pri­im­tas. Jau ke­le­rius me­tus ak­ty­viai nau­do­jo­mės ga­li­my­be pa­pil­do­mai in­dek­suo­ti pen­si­jas, bū­da­vo net ir­gi 50 % „Sod­ros“ per­vir­šio to pa­pil­do­mo pri­au­gi­mo re­zer­vo nau­do­ja­ma pa­pil­do­mai pen­si­joms in­dek­suo­ti. Bu­vo at­si­žvel­gia­ma į ob­jek­ty­vias ap­lin­ky­bes, ku­rios tuo me­tu dė­jo­si vals­ty­bė­je ir pa­sau­ly­je, tar­kim, di­de­lę in­flia­ci­ją ar spar­čiai au­gan­tį dar­bo už­mo­kes­tį, ku­ris ge­ri­no pa­ja­mų rin­ki­mą. Na, Vy­riau­sy­bė ap­si­spręs­da­vo žvelg­da­ma į dau­ge­lį dau­ge­lį kri­te­ri­jų. Da­bar jūs siū­lo­te siau­rin­ti šį pa­si­rin­ki­mą. Ma­nau, kad pa­ti idė­ja nė­ra ko­kia nors la­bai no­va­to­riš­ka. Ma­no gal­būt klau­si­mas dėl to­kio prak­ti­nio tai­ky­mo. Ka­dan­gi ži­nau, kad pre­zi­den­tū­ros at­sto­vai daž­nai su Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja iš anks­to su­si­tin­ka ap­tar­ti biu­dže­to pro­jek­tą, gal­būt esa­te ap­ta­rę, koks dy­dis pa­pil­do­mo pen­si­jų in­dek­sa­vi­mo ga­lė­tų bū­ti, at­si­žvel­giant ir į šį įsta­ty­mą, ir į šiaip jau ga­lio­jan­tį re­gu­lia­vi­mą, ku­ris to­kią ga­li­my­bę lei­džia?

V. AUGUSTINAVIČIUS. Be abe­jo, Pre­zi­den­to su­si­ti­ki­muo­se su kan­di­da­tais tiek į fi­nan­sų mi­nist­rus, tiek į so­cia­li­nės ap­sau­gos ir darbo mi­nist­rus, tiek su pa­skir­ta prem­je­re pen­si­jų klau­si­mas bu­vo ap­tar­tas, nes tai yra vie­nas iš svar­biau­sių da­ly­kų, tai yra tiks­las ma­žin­ti sen­jo­rų skur­dą. Su vi­so­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis yra kal­bė­ta, kad skir­ti 20 % tai yra tik­rai re­a­lus da­ly­kas. Ar Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų ga­li­my­bę spar­čiau ir dau­giau lė­šų skir­ti, tai ma­ty­si­me ki­tų me­tų biu­dže­to pro­jek­te.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tik­rų­jų, kaip čia jau dis­ku­tuo­ja­me, bu­vu­si I. Ši­mo­ny­tės Vy­riau­sy­bė nau­do­da­vo­si ga­li­my­be skir­ti da­lį to per­vir­šio pa­pil­do­mai pen­si­joms in­dek­suo­ti, ir, kaip aš su­pran­tu, pre­zi­den­tū­rai tie spren­di­mai kaip ir ti­ko, nes ko­kio nors įsta­ty­mais nu­sta­ty­to ri­bo­ji­mo iš apa­čios ar iš vir­šaus ne­bu­vo tei­kia­ma. Da­bar dirbs ki­ta Vy­riau­sy­bė. Sa­ky­ki­te, jei­gu tei­kia­te to­kius ap­ri­bo­ji­mus ir nu­sta­to­te Vy­riau­sy­bės spren­di­mų ri­bas, tai iš ku­rios pu­sės čia yra nuo­gąs­ta­vi­mų, ar kad ne­leis­tu­mė­te 100 % per­vir­šio teik­ti pen­si­joms in­dek­suo­ti, ar nuo­gąs­tau­ja­te, kad teiks per ma­žai, ir de­da­te tuos 20 %?

V. AUGUSTINAVIČIUS. Ačiū už klau­si­mą. Mes ma­to­me, kad „Sod­ros“ re­zer­vas yra kau­pia­mas ypač spar­čiu tem­pu, tai „Sod­ra“ tu­ri tu­rė­ti tam tik­rus fis­ka­li­nius bu­fe­rius. Šiuo me­tu „Sod­ros“ re­zer­vą su­da­ro apie 3,5 mlrd. eu­rų, me­tų ga­le, ma­tyt, per­kops 4 mlrd. eu­rų. Ta­čiau kar­tu pa­ste­bė­jo­me, kad, ren­giant tiek 2024 me­tų biu­dže­tą, tiek dar ki­tų me­tų biu­dže­tą, vis dau­giau lė­šų yra ski­ria­ma „Sod­ros“ re­zer­vui su­kaup­ti ir vis ma­žiau ski­ria­ma lė­šų pa­pil­do­mai pen­si­joms in­dek­suo­ti. Dėl to tai­syk­lių aiš­ku­mas ir di­des­nis nu­spė­ja­mu­mas, kiek di­dės pen­si­jos, yra la­bai svar­bus da­ly­kas. Dėl to ir yra pa­siū­ly­ta, kad bū­tų ir ma­žiau­sia, ir di­džiau­sia ri­ba, kiek yra ski­ria­ma „Sod­ros“ per­vir­šio, o Vy­riau­sy­bės dis­kre­ci­ja yra pa­gal tas ri­bas nu­ma­ty­ti fi­nan­si­nes ga­li­my­bes.

PIRMININKĖ. Klau­sia P. Kuz­mic­kie­nė.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Pra­tę­siu ko­le­gos Jur­gio klau­si­mą. Gal su­kon­kre­tin­siu jį ir pa­klau­siu ši­taip: ar šis siū­ly­mas dėl „Sod­ros“ prie­au­gio reg­la­men­ta­vi­mo įsta­ty­me nė­ra sig­na­las dėl ne­pa­si­ti­kė­ji­mo I. Ru­gi­nie­nės Vy­riau­sy­be ir jos spren­di­mais au­gin­ti ar ma­žin­ti pen­si­jas?

V. AUGUSTINAVIČIUS. Pre­zi­den­tas idė­ją, kad tu­rė­tu­me aiš­kiau api­brėž­ti, kaip yra pa­skirs­to­mas „Sod­ros“ per­vir­šis tiek re­zer­vui, tiek ei­na­mie­siems… sen­jo­rų pa­dė­čiai, yra iš­sa­kęs dar ir 2024 me­tais, ir pa­va­sa­rį, tai nė­ra nau­ja idė­ja. Ta­čiau, ma­ty­da­mi tuos biu­dže­tus, mes ma­to­me, kad tą idė­ją rei­kia kris­ta­li­zuo­ti. Tai nė­ra nau­jas da­ly­kas, bet tai yra ta idė­ja, ku­rią da­bar siū­lo­ma su kon­kre­čiu įsta­ty­mo pro­jek­tu įgy­ven­din­ti.

PIRMININKĖ. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti B. Ro­pė.

B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. No­rė­jau jū­sų nuo­mo­nės. Man iš tik­rų­jų at­ro­do, kad jau ne vie­ni me­tai vals­ty­bė, ar­ba val­džia, gy­ve­na pen­si­nin­kų są­skai­ta. Pa­pras­tai žmo­nės bū­na sko­lin­gi fon­dams, o šiuo at­ve­ju vals­ty­bė sko­lin­ga pen­si­nin­kams. Ir ma­tant tai, kad iš tik­rų­jų pen­si­nin­kai gy­ve­na su­dė­tin­gai, nuo­la­tos yra siū­lo­ma, kad kiek nors grą­žin­si­me ka­da nors. Ko­kia bū­tų jū­sų nuo­mo­nė, jei­gu pri­im­tu­me spren­di­mą, ka­dan­gi vis tiek dau­giau kaip 3,5 mlrd. jau šian­die­ną yra pi­ni­gų, ku­riais vals­ty­bė nau­do­ja­si, grą­žin­ti vi­są prie­au­gį, ku­ris bus šiais me­tais?

V. AUGUSTINAVIČIUS. Ačiū už klau­si­mą. In­ter­va­las, pa­gal ku­rio ri­bas Vy­riau­sy­bė pri­im­tų spren­di­mus, yra nuo 25 % iki 75 %. Am­pli­tu­dė iš­lie­ka vis dar aukš­ta ir ga­li­my­bės spar­čiau pa­di­din­ti pen­si­jas yra ga­na žen­klios. Mes esa­me gir­dė­ję, kad ger­bia­ma pa­skir­to­ji prem­je­rė kal­ba, kad rei­kia ju­dė­ti link pen­si­jų pa­kei­ti­mo nor­mos ge­ro­kai pri­ar­ti­nant ją prie 60 %, bet, be abe­jo, vis­kas su­ve­da­ma į ben­drą biu­dže­tą ir, ma­tyt, pa­gal ben­drą biu­dže­tą bus svars­to­ma, ko­kiu dy­džiu pen­si­jos ga­lė­tų aug­ti pa­gal tą in­ter­va­lą, ku­rį yra siū­lo­ma tai­ky­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Svei­ki, ger­bia­mas pa­ta­rė­jau. Su­ti­ki­te, kad Pre­zi­den­tas tru­pu­tį žen­gia į Vy­riau­sy­bės kom­pe­ten­ci­ją, tik­rai tai nė­ra už­sie­nio po­li­ti­ka, tei­sėt­var­ka ar ki­tos ins­ti­tu­ci­jos. Leng­va siū­ly­ti spren­di­mus vir­šy­ti per­vir­šį. Tai ma­no pir­ma­sis klau­si­mas yra, ar sun­kme­čiu Pre­zi­den­tas ir­gi ry­šis… va­lios at­ei­ti su su­dė­tin­gais spren­di­mais, kai rei­kės „Sod­ros“ biu­dže­to de­fi­ci­tą kaž­kaip pa­pil­dy­ti? Ar bus ryž­to ne tik­tai per­vir­šį per­skirs­ty­ti, bet kai rei­kės ir su­dė­tin­go­je kri­zi­nė­je si­tu­a­ci­jo­je gel­bė­ti kai ku­rias „Sod­ros“?..

Ant­ras klau­si­mas kon­kre­tes­nis. 2019 me­tais pa­čia­me įsta­ty­me nu­sta­ty­ta, kad pa­pil­do­mas in­di­vi­du­a­lios pen­si­jos in­dek­sa­vi­mas tai­ko­mas tik dviem są­ly­go­mis: pir­ma, kai pen­si­nin­kų ar­ba as­me­nų virš 65 me­tų skur­do ly­gis yra di­des­nis ne­gu 25 %, ar­ba pen­si­jos san­ty­kis su tais me­tais prog­no­zuo­ja­mu vi­du­ti­niu ne­to dar­bo už­mo­kes­čiu yra ma­žes­nis ne­gu 50 %. 2025 me­tais, tai yra šie­met, abu­du kri­te­ri­jai nė­ra vir­ši­ja­mi. Ko­dėl jūs ima­tės bū­tent šie­met įgy­ven­din­ti, kai įsta­ty­me įves­ti tie kri­te­ri­jai ro­do, kad čia bū­tų tik po­li­ti­nis spren­di­mas, o ne po­rei­kį ten­ki­nan­tis spren­di­mas?

V. AUGUSTINAVIČIUS. La­bai ačiū už klau­si­mą. At­sa­kant, sen­jo­rų skur­do ly­gis yra 37,8 % 2025 me­tų II ket­vir­tį, tai yra stip­rus tiks­las ge­ro­kai su­ma­žin­ti skur­do ly­gį. Ir tie kri­te­ri­jai, ku­rie yra pa­gal įsta­ty­mą, nė­ra ten­ki­na­mi, kad ne­reik­tų pa­pil­do­mai in­dek­suo­ti.

Grįž­tant prie pir­mo jū­sų klau­si­mo, jūs kal­ba­te apie kri­zi­nes si­tu­a­ci­jas. Lie­tu­vo­je mak­ro­e­ko­no­mi­nis val­dy­mas pa­si­kei­tė nuo 2019 me­tų. Tai, ma­tyt, vie­na re­ta iš­im­tis iš dau­ge­lio Eu­ro­pos ša­lių, kai Lie­tu­vo­je eko­no­mi­ka ne­kri­to nuo 2019 me­tų, bu­vo tai­ko­ma an­ti­cik­li­nė eko­no­mi­nė po­li­ti­ka, to­dėl mes tu­rė­tu­me kal­bė­ti ne apie ­ko­kius nors iš­lai­dų kar­py­mus, kas bu­vo 2009 me­tais, bet apie tai, kaip ska­tin­ti eko­no­mi­ką ir ne­tu­rė­ti jo­kių eko­no­mi­nių nuos­mu­kių.

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, sa­vo pri­sta­ty­mo pa­bai­go­je jūs pa­sa­kė­te, kad yra ga­li­my­bių ir so­cia­li­ne rū­py­ba, ir gy­ny­bos da­ly­kais pa­si­rū­pin­ti. Aš, kaip pra­de­dan­tis pen­si­nin­kas, bū­čiau lin­kęs at­si­sa­ky­ti prie sa­vo pen­si­jos tų 18 eu­rų prie­au­gio, ku­ris at­si­ras­tų, tas prie­au­gis, su ši­tuo pro­jek­tu. Bet ma­no klau­si­mas su­si­jęs su tuo jū­sų pa­si­sa­ky­mu. No­rė­tų­si iš Pre­zi­den­to, iš pre­zi­den­tū­ros iš­girs­ti dau­giau fi­nan­si­nių ini­cia­ty­vų gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mo sri­ty­je. Ar yra nu­ma­to­mi to­kie da­ly­kai? Taip sa­kant, ne­la­bai kri­ti­kuo­jant ši­tą tei­kia­mą pro­jek­tą, bet kaž­kaip no­ri­si ne tik so­cia­li­nės rū­py­bos ma­lo­nių ži­nių, bet ir gy­ny­bai fi­nan­suo­ti rei­ka­lin­gų pro­jek­tų. Ar yra nu­ma­to­mi to­kie ini­cia­ty­vi­niai pro­jek­tai, ar ne?

V. AUGUSTINAVIČIUS. Ačiū už klau­si­mą. Mo­kes­čių re­for­ma bu­vo pri­im­ta šių me­tų I pus­me­tį. Gy­ny­bos fon­das bus pa­pil­dy­tas apie pu­se mi­li­jar­do eu­rų nuo 2027 me­tų, tai yra reikš­min­gos su­mos.

Ki­tas svar­bus ro­dik­lis, ku­rį taip pat pa­mi­nė­jau pa­tei­ki­mo kal­bo­je, tai yra per­skirs­ty­mo ly­gis Lie­tu­vo­je nuo 30 % 2019 me­tais, ku­ris bu­vo il­gą de­šimt­me­tį įšal­dy­tas, pa­di­dė­jo iki 33,4 %, vyk­dant ak­ty­vią eko­no­mi­nę po­li­ti­ką ir kei­čian­tis eko­no­mi­kos struk­tū­rai. Tu­rint ge­ro­kai di­des­nį per­skirs­ty­mo per BVP ly­gį, be abe­jo, ir vals­ty­bės fis­ka­li­nis pa­jė­gu­mas yra iš­au­gęs, ir ga­li­my­bės ne vie­ną, o du tiks­lus vie­nu me­tu įgy­ven­din­ti – tiek gy­ny­bos stip­ri­ni­mą, tiek so­cia­li­nę pro­gra­mą. Šiuo me­tu to­kios ga­li­my­bės yra su­si­for­ma­vu­sios.

PIRMININKĖ. Ačiū, bet lai­kas, skir­tas klau­si­mams, bai­gė­si. Pa­dė­ko­si­me pra­ne­šė­jui V. Au­gus­ti­na­vi­čiui. Ačiū jums. Mo­ty­vai dėl vi­so už, prieš. Tu­ri­me už – K. Po­dols­kis. Pra­šom.

K. PODOLSKIS (LSDPF). Ačiū. Ma­nau, tik­rai tu­ri­me pa­lai­ky­ti šią ini­cia­ty­vą. Spar­tes­nis pen­si­jų in­dek­sa­vi­mas yra ir Vy­riau­sy­bės vie­nas iš pri­ori­te­ti­nių dar­bų. Kaip ir pri­sta­tė Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas, se­nat­vės pen­si­jos san­ty­kis su vi­du­ti­niu dar­bo už­mo­kes­čiu Lie­tu­vo­je iš­lie­ka vis dar per ma­žas, to­dėl tu­ri­me siek­ti jo di­dė­ji­mo. Šie pa­kei­ti­mai už­tik­rin­tų, kad ir at­ei­ties vy­riau­sy­bės lai­ky­tų­si tos pa­čios po­li­ti­kos ir di­din­tų pen­si­jas, iš­veng­tu­me ir pen­si­jų klau­si­mo po­li­ti­za­vi­mo tam tik­rais at­ve­jais.

Be abe­jo, tai bus Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos dar­bas, kad bū­tų už­tik­rin­tas šio spren­di­mo tva­rus įgy­ven­di­ni­mas, bet ši idė­ja virš­pla­ni­nę da­lį pa­nau­do­ti pa­pil­do­mam pen­si­jų di­di­ni­mui yra tik­rai ra­cio­na­li. To­dėl kvie­čiu pa­lai­ky­ti, ko­le­gos. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Mo­ty­vų prieš nė­ra. Pri­me­nu ko­le­goms, kad ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi nu­ma­ty­tu lai­ku 15 val. 15 min., per bal­sa­vi­mo lan­gą.

 

15.03 val.

So­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo Nr. I-549 24 ir 41 straips­nių pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XVP-617 (pa­tei­ki­mas)

 

To­liau skai­tau ki­tą dar­bo­tvarkės klau­si­mą – So­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo Nr. I-549 24 ir 41 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-617. Į tri­bū­ną kvie­čiu pra­ne­šė­ją L. Ku­ku­rai­tį.

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, kar­tu su ko­le­gė­mis J. Zails­kie­ne ir D. Asa­na­vi­čiū­te-Gru­žaus­kie­ne tei­kia­me So­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo 24 ir 41 straips­nių pa­kei­ti­mo pro­jek­tą, ku­riuo sie­kia­me spręs­ti prak­ti­ko­je pa­si­tai­kan­čius at­ve­jus, kai dėl so­cia­li­nio drau­di­mo se­nat­vės pen­si­jos sky­ri­mo as­me­nys krei­pia­si pa­vė­luo­tai, tai yra pra­ėjus dau­giau ne­gu 12 mė­ne­sių nuo tei­sės gau­ti se­nat­vės pen­si­ją at­si­ra­di­mo die­nos. Šiuo me­tu ga­lio­jan­tis įsta­ty­mas nu­sta­to, kad to­kiems as­me­nims se­nat­vės pen­si­ja ga­lė­tų bū­ti ski­ria­ma ir mo­ka­ma ne dau­giau kaip už 12 mė­ne­sių iki krei­pi­mo­si dėl se­nat­vės pen­si­jos pa­sky­ri­mo die­nos. Tad jei­gu pa­mir­šai ar dėl ki­tų prie­žas­čių krei­pei­si vė­liau ne­gu me­tai, pa­vyz­džiui, krei­pei­si po sa­vo se­nat­vės pen­si­jos am­žiaus ri­bos pra­ėjus pen­ke­riems ar de­šim­čiai me­tų, tu gau­ni kom­pen­sa­ci­ją tik už vie­ne­rius me­tus. To­kia si­tu­a­ci­ja daž­niau­siai iš­tin­ka žmo­nes, ku­rie gy­ve­na už­sie­ny­je ir tu­ri tei­sę į lie­tu­viš­ką pen­si­ją. Ka­dan­gi gau­na vie­tos pen­si­ją dėl to, kad dir­bo už­sie­ny­je ir už­dir­bo tą pen­si­ją, pa­mirš­ta, kad ir Lie­tu­vo­je tu­ri šią tei­sę. Kai krei­pia­si į „Sod­rą“, „Sod­ra“ ap­skai­čiuo­ja ir iš­mo­ka tik už vie­ne­rius me­tus. Aiš­ku, kad so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo tik­rai trūks­ta ir žmo­nės pa­ti­ria di­de­lius pra­ra­di­mus. Dėl to tei­kia­me šiuos siū­ly­mus.

Mū­sų siū­lo­mas prin­ci­pas yra toks, kad kom­pen­suo­ja­mas bū­tų vi­sas pra­leis­tas lai­ko­tar­pis, už kiek­vie­nus me­tus prie se­nat­vės pen­si­jos pri­de­dant po 8 %. Pa­vyz­dys bū­tų: jei­gu aš krei­piuo­si pra­ėjus pen­ke­riems me­tams po ma­no se­nat­vės am­žiaus ri­bos, tai gau­nu 40 % kom­pen­sa­ci­ją, pri­dė­tą prie ma­no se­nat­vės pen­si­jos. Ma­no se­nat­vės pen­si­ja iš­aug­tų to­kiu dy­džiu ir tai bū­tų kom­pen­suo­ja­ma. Šis prin­ci­pas jau yra tai­ko­mas tiems, ku­rie pa­pra­šo ati­dė­ti se­nat­vės pen­si­ją. Jie už kiek­vie­nus me­tus gau­na plius 8 % prie se­nat­vės pen­si­jos, kai jau pra­de­da jiems mo­kė­ti. Šis prin­ci­pas eg­zis­tuo­ja. Mes no­ri­me jį tai­ky­ti tiems, ku­rie ne­pa­pra­šo, ku­rie pa­mirš­ta.

Taip pat siū­lo­me nu­sta­ty­ti, jei as­muo se­nat­vės pen­si­jos ati­dė­to sky­ri­mo ir mo­kė­ji­mo lai­ko­tar­piu ga­vo ki­tą pen­si­nę ar šal­pos pen­si­jos iš­mo­ką, už tą lai­ko­tar­pį ši kom­pen­sa­ci­ja ne­bū­tų mo­ka­ma, va­do­vau­jan­tis tuo prin­ci­pu, kad so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­kos ne­tu­rė­tų dub­liuo­tis.

Taip pat siū­lo­me at­si­sa­ky­ti tų pen­ke­rių me­tų ri­bos ter­mi­no, ku­ris šiuo me­tu yra įsta­ty­me, tiems, ku­rie ga­li ati­dė­ti pen­si­ją ir gau­ti di­des­nę prie­mo­ką. Ki­taip sa­kant, žmo­nės, jei­gu mes pri­im­tu­me šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, ga­lė­tų ati­dė­ti sa­vo se­nat­vės pen­si­jos iš­mo­ką ne­be iki pen­ke­rių me­tų, bet iki de­šim­ties ar dau­giau. Tur­būt la­bai ma­žai to­kių žmo­nių yra, bet jų pen­si­jos už kiek­vie­nus pra­leis­tus me­tus bū­tų pa­di­din­tos 8 %. Tai yra ga­li­my­bės.

Pra­šo­me pri­tar­ti šiam pro­jek­tui, nes tik­rai yra at­liep­ta dau­ge­lio už­sie­ny­je esan­čių žmo­nių si­tu­a­ci­ja ir ban­do­me spręs­ti tuo bū­du, tuo prin­ci­pu, ku­ris jau šiuo me­tu ga­lio­ja da­liai mū­sų pen­si­nin­kų.

PIRMININKĖ. Ačiū pra­ne­šė­jui. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti ke­le­tas Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis klau­sia A. Sy­sas. Pra­šom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, aš tu­riu ke­le­tą klau­si­mų, nes bent jau aš apie to­kią prak­ti­ką ki­to­se ša­ly­se ne­bu­vau gir­dė­jęs. Mes ir taip pri­da­rę vi­so­kių to­kių sche­mų. Ar da­rė­te ko­kį nors skai­čia­vi­mą, kiek to­kiu bū­du ga­li­ma iš­sprog­din­ti „Sod­ros“ biu­dže­tą? Jei­gu po 8 %, yra ten to­kie ele­men­ta­rūs skai­čia­vi­mai, mes ir ri­bo­jo­me pen­ke­riais me­tais, kad ne­bū­tų pik­tnau­džia­vi­mo. Tai yra vie­nas klau­si­mas.

Ant­ras. Kaip su ki­to­mis gru­pė­mis, ku­rioms tai­ko­mas ri­bo­ji­mas? Pa­vyz­džiui, vai­ko pi­ni­gus gau­nan­tiems, ali­men­tus gau­nan­tiems. Ko­dėl iš­ski­ria­te tik šią gru­pę ir ar bu­vo da­ry­tas ty­ri­mas, kiek to­kių at­ve­jų pa­si­tai­ko, ar tai yra vie­ne­ti­niai? Ar toks siū­ly­mas spe­cia­liai pa­ska­tin­ti už­mirš­ti lai­ku kreip­tis ir po to pa­rei­ka­lau­ti di­des­nės iš­mo­kos? Ačiū.

L. KUKURAITIS (DFVL). Šio įsta­ty­mo in­ten­ci­ja yra ne pa­ska­tin­ti už­mirš­ti, bet iš tie­sų kur­ti žmo­nių to­kį tin­ka­mą san­ty­kį su ins­ti­tu­ci­jo­mis ar­ba ins­ti­tu­ci­jų tin­ka­mą san­ty­kį su žmo­nė­mis. Jei­gu žmo­gus už­mir­šo, o jam se­nat­vės pen­si­ja pri­klau­so pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją, ko­dėl mes kom­pen­suo­ja­me tik už vie­ne­rius me­tus? Ar tai yra tei­sin­ga? Šiuo at­ve­ju, ka­dan­gi da­liai žmo­nių su­ku­ria­me są­ly­gas ati­dė­ti pen­si­ją, ko­dėl mes skriau­džia­me tuos, ku­rie dėl, kaip sa­kiau, įvai­rių gy­ve­ni­mo prie­žas­čių tą pen­si­ją pa­mirš­ta?

Dėl biu­dže­to. Ir So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos, ir „Sod­ros“ in­for­ma­ci­ja yra to­kia, kad nė­ra daug žmo­nių, ku­rie at­si­de­da pen­si­ją, tik­rai ne­daug. Ką ir kal­bė­ti apie tuos pen­ke­rius me­tus, vie­nus ar dve­jus me­tus. Tik­rai ne­daug žmo­nių at­si­de­da. Ly­giai tas pats ir pa­mir­šu­sių, štai to­kių si­tu­a­ci­jų, kur mes kal­ba­me apie pen­ke­rius ar de­šim­tį me­tų, ku­rie krei­pia­si dėl pen­si­jos, kad pa­mir­šo, ir­gi yra vie­ne­tai, bet ta jų pa­tir­tis yra tik­rai so­cia­liai ne­tei­sin­ga. Žmo­nės vi­siš­kai, man at­ro­do, tei­sin­gai ti­ki­si, kad įsta­ty­mų lei­dė­jas, tai yra Sei­mas, su­tvar­kys taip si­tu­a­ci­ją, kad jiems bū­tų kom­pen­suo­ta.

PIRMININKĖ. Ačiū.

L. KUKURAITIS (DFVL). O kaip su ki­to­mis gru­pė­mis? Ka­dan­gi mū­sų se­nat­vės pen­si­ja, kaip sa­kiau, yra kon­sti­tu­ci­nė tei­sė į se­nat­vės pen­si­ją, tai ją tu­ri­me re­a­li­zuo­ti.

PIRMININKĖ. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti R. Vy­žin­tas.

R. VYŽINTAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, iš tik­ro tai lai­ku, so­cia­liai tei­sin­gas įsta­ty­mo pro­jek­tas. Gal­būt rei­kė­tų Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, ar tie 8 %, kaip sa­kė ma­no ko­le­ga A. Sy­sas, ne­iš­sprog­dins mū­sų sis­te­mos?

Aš dar tu­riu vie­ną to­kį tech­ni­nį klau­si­mą. Pra­ei­na 12 mė­ne­sių, yra lai­ko­ma, kad as­muo tar­si pa­tei­kė pra­šy­mą ati­dė­ti, ir yra tas 4 punk­tas, ku­ria­me kal­ba­ma, kad jei­gu se­nat­vės pen­si­jos ati­dė­to sky­ri­mo ir mo­kė­ji­mo lai­ko­tar­piu as­muo ga­vo ne­ga­lios, ne­tek­to dar­bin­gu­mo, ten yra iš­var­din­ta, iš­sky­rus naš­lai­čių ir pa­na­šiai… Ma­no klau­si­mas yra toks. Bus tai 8 %, bus 5 % tas in­dek­sa­vi­mas, bet, sa­ky­ki­me, žmo­gus ga­vo la­bai men­ką ko­kią iš­mo­ką, ku­ri iš tik­rų­jų ne­kom­pen­suo­ja to 5 % au­gi­mo. Įsta­ty­me tei­gia­ma, kad už lai­ko­tar­pį, ku­rį jis ga­vo, ne­pri­klau­so­mai nuo su­mos, pa­tiks­lin­ki­te, kaip ko­re­liuo­ja in­dek­sa­vi­mas su ko­kia nors su­ma, iš­mo­kė­ta vien­kar­ti­ne, kas ne­lei­džia už tą lai­ko­tar­pį iš­vis in­dek­suo­ti? Jei­gu ga­li­te, pa­ko­men­tuo­ki­te.

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­ko­ju. Tas jū­sų už­duo­tas klau­si­mas lei­džia to­liau pra­tęs­ti at­sa­ky­mą A. Sy­sui. Iš tie­sų 8 % yra pa­skai­čiuo­ti ak­tu­a­rų, ki­taip sa­kant, kiek žmo­gus yra su­mo­kė­jęs mo­kes­čių ir kaip žmo­gui pri­dė­jus 8 % už me­tus su­si­dė­lio­tų jo įmo­kų ir iš­mo­kų ba­lan­sas. Tie 8 % jau da­bar yra tai­ko­mi įsta­ty­me ir skai­čia­vi­mais pa­grįs­ta, kad bū­tent kiek­vie­ni pra­leis­ti me­tai – 8 % pa­gal vi­du­ti­nio am­žiaus gy­ve­ni­mo truk­mę; pa­na­šiai tiek žmo­gui ir bū­tų, kiek jis ne­ga­vo, tiek jam bū­tų grą­ži­na­ma pa­gal gy­ve­ni­mo truk­mę, tai tie 8 % pa­na­šiai.

Dėl ki­tų iš­mo­kų dy­džių. Kaip ir mi­nė­jau pri­sta­ty­da­mas, so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­mo­je yra ne­dub­lia­vi­mo prin­ci­pas: jei­gu gau­ni vie­ną iš­mo­ką, ki­tos ne­ga­li gau­ti. Tai šiuo at­ve­ju, aš sa­ky­čiau, ši­ta dis­ku­si­ja ver­ta, kad ko­mi­te­te per­žiū­rė­tu­me vi­sas iš­mo­kas. Jei­gu tik­rai yra kai ku­rios iš­mo­kos la­bai ma­žos, tai gal­būt ga­li­ma tai­ky­ti ko­kias nors iš­im­tis ši­tai nuo­sta­tai, ku­rią mes tei­kia­me kaip siū­ly­mą. Čia tik­rai bū­tų svar­bi dis­ku­si­ja ko­mi­te­te.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia B. Ro­pė.

B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū už pri­sta­ty­mą. Ma­nau, tei­sin­gas pa­siū­ly­mas, aš jį pa­lai­ky­siu. Bet man ky­la ke­le­tas klau­si­mų no­rint pa­lai­ky­ti. Vi­sų pir­ma, kas ge­riau, jei­gu tu­ri žmo­gus pi­ni­gų pra­gy­ve­ni­mui, ar lai­ky­ti čio­nai ir gau­ti 8 %, ar pa­si­im­ti ir gau­ti ban­ke 2–3 %? Ar to­kiu at­ve­ju ne­at­si­ras pik­tnau­džia­vi­mo at­ve­jų, jei­gu iš tik­rų­jų taip vi­suo­ti­nai mes tą įtei­sin­si­me?

Ant­ras da­ly­kas. Ko­dėl „Sod­ra“ – kai yra sko­li­nin­kai, ieš­ko die­ną nak­tį to žmo­gaus ir Lie­tu­vo­je, ir už­sie­ny­je – ne­in­for­muo­ja, jei­gu su­ei­na lai­kas, kad ga­lė­tų pa­si­rink­ti pen­si­ją? Jei­gu žmo­gus są­mo­nin­gai ne­pa­si­ren­ka, tai gal­būt klau­si­mą rei­kė­tų svars­ty­ti. Tik­rai siū­ly­čiau ko­mi­te­te ap­svars­ty­ti ši­tuos da­ly­kus. Ačiū.

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­ko­ju už klau­si­mus. Se­nat­vės pen­si­ja ar ki­ti in­ves­ta­vi­mo bū­dai, 8 % grą­ža tik­rai yra aukš­ta, tik, aiš­ku, ri­zi­ka yra, kad se­nat­vės pen­si­ja nė­ra pa­vel­di­ma, skir­tin­gai nuo bet ko­kių pa­ja­mų ar fi­nan­sų, ku­riuos žmo­gus tu­ri, įde­da į ban­ką ir tai yra pa­vel­di­ma. Šiuo at­ve­ju kiek­vie­ni me­tai, ku­riuos žmo­gus ren­ka­si ne­gau­ti se­nat­vės pen­si­jos, aiš­ku, yra su ri­zi­ka dėl žmo­gaus gy­ve­ni­mo truk­mės ir pa­sek­mių, kas bus, jei­gu taip. Kaip mi­nė­jau, ši­ta nor­ma jau ga­lio­ja da­bar: iki pen­ke­rių me­tų žmo­nės ga­li ne­gau­ti se­nat­vės pen­si­jos ir gau­ti kom­pen­sa­ci­ją, ku­ri pri­ly­gi­na­ma dau­giau­sia bū­tų 40 % prie­dui prie se­nat­vės pen­si­jos. Kaip ir mi­nė­jau, nė­ra daug žmo­nių, ku­rie nau­do­ja­si šia prie­mo­ne, nes tur­būt pi­ni­gai čia ir da­bar yra svar­biau ne­gu ge­res­nis gy­ve­ni­mas at­ei­ty­je.

Dėl in­for­ma­vi­mo, o gal net ir au­to­ma­ti­nio se­nat­vės pen­si­jos pa­sky­ri­mo, aš ma­nau, tik­rai „Sod­ra“ link to ei­na ir to­bu­li­na sa­vo in­for­ma­vi­mo in­stru­men­tus. De­ja, taip nu­tin­ka, kad žmo­nės iš­nyks­ta iš „Sod­ros“ sis­te­mų ir jų tiek kon­tak­tai, tiek ki­ti da­ly­kai dings­ta ir pra­nyks­ta, kai jie pra­de­da gy­ven­ti ki­tur, ki­to­se vie­to­se, ki­tais ad­re­sais. Ta­da jau pa­čiam žmo­gui rei­kia tu­rė­ti ry­šį su „Sod­ra“, kreip­tis ir gau­ti tai, kas jam pri­klau­so.

PIRMININKĖ. Pas­ku­ti­nis jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas Li­nai, at­krei­pė­te dė­me­sį, kad jū­sų klau­si­nė­ja tik pen­si­nin­kai, gar­baus am­žiaus žmo­nės, o štai de­mo­kra­tijos sū­nūs Do­mas ir To­mas ar­ba jau­niau­sias Sei­mo na­rys Ta­das vi­siš­kai ne­si­do­mi pen­si­jo­mis.

Aš ma­nau, kad jūs čia tik­rai siū­lo­te pro­jek­tą, kaip A. Sy­sas sa­ko, pra­švilp­ti „Sod­rą“. Ne­bent ga­lė­tų gel­bė­ti ta klas­ta, ku­ri čia, ko ge­ro, yra už­fik­suo­ta. Ir štai čia ma­no klau­si­mas: jei­gu A. Sy­sas pa­ra­šo pra­šy­mą de­šim­čiai me­tų ati­dė­ti ir ne­su­ėjus de­šim­čiai me­tų, kaip sa­ko tau­to­sa­ka, pa­de­da šaukš­tą, kas at­si­tin­ka su jo pi­ni­gais? Man at­ro­do, jie lie­ka „Sod­ro­je“ ir vis­kas. Kas nu­ma­ty­ta to­kiu at­ve­ju, jei­gu žmo­gus, pa­ra­šęs pra­šy­mą ati­dė­ti jam pen­si­jos mo­kė­ji­mą, iš­mo­kė­ji­mą, mirš­ta?

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­kui už klau­si­mą, tik­rai ak­tu­a­lus klau­si­mas. Kaip ir da­bar, kai žmo­gus gau­na se­nat­vės pen­si­ją ar kai ji­nai yra ati­dė­ta, ar­ti­mie­siems iš­mo­ka­ma ei­na­mo­jo ir ki­to mė­ne­sio, tai ir bū­tų iš­mo­ko­ma ei­na­mo­jo ir ki­to mė­ne­sio pen­si­ja, net jei­gu žmo­gus ati­dė­jo, ar­ti­mie­siems bū­tų iš­mo­ko­ma mė­ne­sio ar dvie­jų, pri­klau­so­mai nuo mir­ties da­tos. Tas pats prin­ci­pas ga­lio­ja, ar tu gau­ni se­nat­vės pen­si­ją ir esi pa­pra­šęs ati­dė­ti, ir ga­lio­tų šiuo at­ve­ju, jei­gu tu esi pa­mir­šęs ir ne­pa­pra­šęs.

PIRMININKĖ. Ačiū pra­ne­šė­jui L. Ku­ku­rai­čiui. Mo­ty­vai dėl vi­so už, prieš. Už – P. Kuz­mic­kie­nė.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mie­li ko­le­gos, kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį pro­jek­tą. Pir­miau­sia ini­cia­to­rė bu­vo D. Asa­na­vi­čiū­tė-Gru­žaus­kie­nė, iš­kė­lė iš­ties la­bai ak­tu­a­lų klau­si­mą. Ta­da pro­jek­tui pri­trū­ko aiš­ku­mo. O da­bar šis pro­jek­tas tik­rai iš es­mės spren­džia re­a­lią so­cia­li­nę pro­ble­mą žmo­nių, ku­rie dėl įvai­rių prie­žas­čių pa­vė­luo­ja kreip­tis dėl se­nat­vės pen­si­jos ir šian­dien pra­ran­da da­lį jiems pri­klau­san­čios nau­dos. Tai­gi, apie tei­sin­gu­mą ir apie tai, kas žmo­gui pri­klau­so ir ką jis iš tie­sų ga­li at­si­im­ti.

Kar­tu įsta­ty­mas iš­lai­ko tam tik­rą pu­siau­svy­rą. Prie­das ne­skai­čiuo­ja­mas tais at­ve­jais, kai žmo­gus tuo lai­ko­tar­piu gau­na ki­tą so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­ją ar šal­pos iš­mo­ką, ir taip sau­go­mas drau­di­mo sis­te­mos tva­ru­mas. Pro­jek­tas ne­rei­ka­lau­ja pa­pil­do­mų lė­šų, tai la­bai svar­bu. Aš tik­rai kvie­čiu pa­lai­ky­ti ir, ži­no­ma, leis­ti pa­dir­bė­ti ko­mi­te­te prie šio pro­jek­to.

PIRMININKĖ. Ačiū. Mo­ty­vai prieš – A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, mes, įsta­ty­mų lei­dė­jai, vos ne kas­dien pri­ima­me krū­vą įsta­ty­mų. Ar pi­lie­tis, ku­ris ne­skai­tė įsta­ty­mo, jo ga­li ne­si­lai­ky­ti? Man at­ro­do, tei­sė pa­grįs­ta tuo, kad yra įsta­ty­mas, ben­dra tai­syk­lė vi­siems.

Da­bar, ar 12 mė­ne­sių pri­si­min­ti, kad aš pen­si­nin­kas, už­tek­ti­nai, ar rei­kia pen­ke­rių me­tų? Aš ma­nau, kad, spren­džiant iš to, kaip vi­si lau­kia pen­si­jos, tęs­ti ši­tos šven­tės tik­rai ne­rei­kia. Kas la­biau­siai ma­ne, taip sa­kant, ste­bi­na? Užuot mes iš­gry­nin­tu­me ir aiš­kiai reg­la­men­tuo­tu­me so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų mo­kė­ji­mą, mes da­ro­me vi­so­kias sche­mas. Apie ką kal­ba, tai kad čia į at­ei­tį ga­li­ma pai­šy­ti sche­mas. Nes da­bar tiems, kas ati­de­da pen­ke­riems me­tams, – pa­pil­do­mai 40 %. Pa­si­rin­ki­mo da­ly­kas: žmo­gus no­ri pi­ni­gų šian­dien – jis gau­na pen­si­ją ir vis­kas, jei­gu jis tu­ri ki­tų pa­ja­mų, at­ly­gi­ni­mą ar ak­ci­jų, ar dar, ir ga­li pen­si­ją ati­dė­ti, pen­ke­riems me­tams jis ga­li ati­dė­ti. Ko­dėl da­bar mes ši­tą sis­te­mą tu­ri­me de­for­muo­ti? Mes ne­ži­no­me pa­sek­mių, kaip vei­kia. To­dėl aš la­bai kri­tiš­kai žiū­riu ir kvie­čiu ne­pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi da­bar. Kvie­čiu bal­suo­ti po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 84 Sei­mo na­riai: už – 79, prieš – 2, su­si­lai­kė 3. Ap­si­sprę­si­me dėl siū­lo­mų ko­mi­te­tų. Siū­lo­mas pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

Siū­lo­ma svars­ty­ti šių me­tų spa­lio 21 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu šiai da­tai? Ačiū, pri­tar­ta.

Grįž­ta­me prie va­ka­ri­nio po­sė­džio dar­bo­tvarkės 1 klau­si­mo. Pra­šom, per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš ne­re­a­guo­siu, kad ma­ne jau pa­lai­do­jo ma­no ko­le­ga Eu­ge­ni­jus, bet pa­pra­šy­siu Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

PIRMININKĖ. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū, pri­tar­ta.

 

15.20 val.

So­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo Nr. I-549 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XVP-738 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Skai­tau dar­bo­tvarkės 1 klau­si­mą, ku­ris jau bu­vo pa­teik­tas pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je, mums be­li­ko bal­suo­ti, tai So­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo Nr. I-549 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-738. Pra­šom po pa­tei­ki­mo ap­si­spręs­ti bal­suo­jant.

Bal­sa­vo 94 Sei­mo na­riai: už – 92, su­si­lai­kė 2 Sei­mo na­riai.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai. Pa­grin­di­nis – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. Ir da­ta – nu­ma­to­ma svars­ty­ti šių me­tų spa­lio 21 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas… V. Tu­raus­kai­tė per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

V. TURAUSKAITĖ (LSDPF). Dėl šio klau­si­mo taip pat pra­šo­me Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

PIRMININKĖ. Yra pra­šy­mas. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

 

15.22 val.

Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 95, 951 ir 142 straips­nių pa­kei­ti­mo bei Ko­dek­so papildymo prie­du įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-714, Ci­vi­li­nį pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čių Eu­ro­pos Są­jun­gos ir tarp­tau­ti­nės tei­sės ak­tų įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo Nr. X-1809 prie­do pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo de­vin­tuo­ju7 skir­sniu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-715, Vals­ty­bės garantuoja­mos tei­si­nės pa­gal­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-1591 12 straips­nio ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-716 (pa­tei­ki­mas)

 

Tę­siu dar­bo­tvarkės klau­si­mą ir pri­sta­tau ki­tą su ly­di­mai­siais. Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 95 ir ke­lių ki­tų straips­nių pa­kei­ti­mo bei ko­dek­so pa­pil­dy­mo prie­du įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-714 ir ly­di­mie­ji – Ci­vi­li­nį pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čių Eu­ro­pos Są­jun­gos ir tarp­tau­ti­nės tei­sės ak­tų įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo Nr. X-1809 prie­do pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo de­vin­tuo­ju7 skir­sniu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-715 ir Vals­ty­bės ga­ran­tuo­ja­mos tei­si­nės pa­gal­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-1591 12 straips­nio ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-716. Prieš pa­kvie­čiant pra­ne­šė­ją, per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – V. Gai­lius. Pra­šom.

V. GAILIUS (LSF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, jūs ką tik pri­sta­tė­te ki­tą dar­bo­tvarkės klau­si­mą.

PIRMININKĖ. Taip, ačiū už pa­sta­bą, ki­tą. Da­bar kvie­siu pra­ne­šė­ją vi­ce­mi­nist­rą R. Jo­ku­baus­ką pa­teik­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą.

R. JOKUBAUSKAS. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Tai­gi, kaip ir pri­sta­ty­ta, tri­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tas: Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so ke­lių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo, Ci­vi­li­nį pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čių Eu­ro­pos Są­jun­gos ir tarp­tau­ti­nės tei­sės ak­tų įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo bei Vals­ty­bės ga­ran­tuo­ja­mos tei­si­nės pa­gal­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tai.

Įsta­ty­mų pro­jek­tai yra pa­reng­ti sie­kiant už­tik­rin­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos Ap­sau­gos nuo stra­te­gi­nių ieš­ki­nių dėl vi­suo­me­nės da­ly­va­vi­mo di­rek­ty­vos (ki­taip dar ži­no­mos kaip SLAPP di­rek­ty­va) nuo­sta­tų per­kė­li­mą į na­cio­na­li­nę tei­sę. To­bu­li­nant ci­vi­li­nio pro­ce­so tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą, nu­ma­to­ma įtvir­tin­ti efek­ty­vią as­me­nų, ku­rie už­si­i­ma vi­suo­me­ni­ne veik­la, spren­džiant vie­šo­jo in­te­re­so klau­si­mus, ap­sau­gą nuo aki­vaiz­džiai ne­pa­grįs­tų ieš­ki­nių teis­muo­se. Di­rek­ty­vos nuo­s­ta­tos į na­cio­na­li­nę tei­sę tu­ri bū­ti per­kel­tos ir tai­ko­mos nuo 2026 me­tų, tai yra ki­tų me­tų, ge­gu­žės 7 die­nos.

Da­bar ga­lio­jan­čia­me Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­se jau yra dau­gu­ma di­rek­ty­vo­je siū­lo­mų ap­sau­gos nuo aki­vaiz­džiai ne­pa­grįs­tų ieš­ki­nių ar pik­tnau­džiau­ja­mo­jo po­bū­džio teis­mo pro­ce­so prie­mo­nių. Tai yra tu­ri­ma ga­li­my­bė tai­ky­ti pik­tnau­džiau­jan­čiam as­me­niui už­sta­tą, bau­dą, įpa­rei­go­ti at­ly­gin­ti by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­das. Sie­kiant vi­siš­kai įgy­ven­din­ti di­rek­ty­vą, tei­kia­mais įsta­ty­mų pro­jek­tais da­lis ga­lio­jan­čių nuo­sta­tų vis dėl­to yra mo­di­fi­kuo­ja­mos ir pa­pil­do­mos.

Pir­ma. Nu­sta­to­mas grei­tes­nis aki­vaiz­džiai ne­pa­grįs­to ieš­ki­nio nag­ri­nė­ji­mas. Tai yra to­kia by­la tu­rės bū­ti iš­nag­ri­nė­ta ir spren­di­mas dėl by­los es­mės pri­im­tas ne vė­liau kaip per 30 die­nų nuo nu­tar­ties skir­ti by­lą nag­ri­nė­ti teis­mo po­sė­dy­je pri­ėmi­mo die­nos.

An­tra. Siū­lo­ma įtvir­tin­ti ak­ty­vų teis­mo vaid­me­nį nag­ri­nė­jant aki­vaiz­džiai ne­pa­grįs­tus ieš­ki­nius. Kaip ir ki­to­se by­lo­se, ku­rio­se nu­sta­ty­tas ak­ty­vus teis­mo vaid­muo, teis­mas tu­rė­tų tei­sę sa­vo ini­cia­ty­va rink­ti įro­dy­mus, spręs­ti su lai­ki­no­sio­mis ap­sau­gos prie­mo­nė­mis su­si­ju­sius klau­si­mus, pa­rei­ka­lau­ti už­tik­rin­ti nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mą.

Tre­čia. Įtvir­ti­na­mos ki­tos as­me­nims, už­si­i­man­tiems vi­suo­me­ni­ne veik­la spren­džiant vie­šo­jo in­te­re­so klau­si­mus, pa­lan­kes­nės nuo­sta­tos. Pa­vyz­džiui, tei­sė pra­šy­ti at­ly­gin­ti ža­lą.

Pri­ėmus įsta­ty­mus, pir­miau­sia bus su­da­ry­tos są­ly­gos efek­ty­ves­nei as­me­nų, už­si­i­man­čių vi­suo­me­ni­ne veik­la spren­džiant vie­šo­jo in­te­re­so klau­si­mus, tei­sių ap­sau­gai ir gy­ny­bai nuo ne­są­ži­nin­gai pa­reikš­tų aki­vaiz­džiai ne­pa­grįs­tų ieš­ki­nių ir įgy­ven­din­tos mi­nė­tos di­rek­ty­vos nuo­sta­tos.

Pra­šau pri­tar­ti pro­jek­tams po pa­tei­ki­mo. Ačiū už dė­me­sį. Jei­gu bū­tų klau­si­mų, mie­lai at­sa­ky­čiau.

PIRMININKĖ. Ačiū pra­ne­šė­jui. Jū­sų už­si­ra­šė pa­klaus­ti trys Sei­mo na­riai. Pir­mas bū­tų I. Vė­gė­lė. Pra­šom.

I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). La­ba die­na. Tai iš tie­sų svar­bus pa­siū­ly­mas. Aiš­ku, at­si­žvel­gia­ma į Eu­ro­pos Są­jun­gos rei­ka­la­vi­mus dėl SLAPP ieš­ki­nių. Tai yra dėl ieš­ki­nių prieš as­me­nis, ku­rie vei­kia vie­šo­jo in­te­re­so klau­si­mais. To­kių ieš­ki­nių yra Lie­tu­vo­je.

Pir­mas klau­si­mas. Kaip ke­ti­na­te tiks­lin­ti vi­suo­me­nės da­ly­va­vi­mo vie­šo­jo in­te­re­so klau­si­mais są­vo­ką? Tai yra pa­sta­ba, ku­ri pa­teik­ta Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to. Tai pir­mas klau­si­mas.

Ant­ras klau­si­mas. Ar yra sta­tis­ti­ka, kiek per pra­ei­tus ar už­pra­ei­tus me­tus yra bu­vę to­kių SLAPP ieš­ki­nių, kiek as­me­nys, tai yra at­sa­ko­vai, pa­si­nau­do­jo jau da­bar ga­lio­jan­čio­mis ci­vi­li­nio pro­ce­so prie­mo­nė­mis? Aš ži­nau skai­čius, kiek ap­skri­tai bu­vo pik­tnau­džia­vi­mo pro­ce­si­nė­mis prie­mo­nė­mis ieš­ki­nių ir prie­mo­nių tai­ky­ta. Aš ži­nau. 2023 me­tais – apie 50, 2022 me­tais – 73, bet kiek bū­tent dėl SLAPP ieš­ki­nių bu­vo pa­si­nau­do­ta da­bar esan­čio­mis ci­vi­li­nio pro­ce­so prie­mo­nė­mis? Ačiū.

R. JOKUBAUSKAS. Pir­miau­sia dėl Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­teik­tų pa­ste­bė­ji­mų. Ma­ny­tu­me, kad tik­rai ko­mi­te­te ga­li­ma ras­ti, kaip pa­tiks­lin­ti tą api­brė­ži­mą. Mū­sų nuo­mo­ne, tai yra la­biau re­dak­ci­nio po­bū­džio pa­ste­bė­ji­mai. Tik­rai ma­ny­tu­me, kad su­ta­ri­mą pa­vyk­tų ras­ti.

Dėl sta­tis­ti­kos. Iš tik­rų­jų tą sta­tis­ti­ką su­ves­ti yra ga­na su­dė­tin­ga, nes pa­gal šį kri­te­ri­jų at­ski­rai Teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­jos sta­tis­ti­ka nė­ra ve­da­ma. Tie­siog ži­no­me ben­drais bruo­žais, kad to­kių ieš­ki­nių yra, tu­ri­me dau­giau ar ma­žiau in­for­ma­ci­jos apie tai, kad to­mis prie­mo­nė­mis yra nau­do­ja­ma­si, ta­čiau nė­ra ga­li­my­bių pa­teik­ti de­ta­les­nę in­for­ma­ci­ją.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia V. Gai­lius.

V. GAILIUS (LSF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, įro­dy­ki­te man, kad ma­no kon­sti­tu­ci­nės tei­sės, api­brėž­tos Kon­sti­tu­ci­jos 28 straips­ny­je, 30 straips­nio 1 da­ly­je, šiuo pro­jek­tu ne­bus ri­bo­ja­mos.

R. JOKUBAUSKAS. At­krei­piu dė­me­sį, da­bar­ti­nis pa­kei­ti­mas su­si­jęs su tuo, kad… Jei­gu pa­ly­gin­si­me šian­dien re­gu­liuo­ja­mą si­tu­a­ci­ją, kaip yra šian­dien, dėl stra­te­gi­nių ieš­ki­nių spren­džia teis­mai, ir kas yra siū­lo­ma pa­kei­ti­mais, tai by­la bū­tų iš­nag­ri­nė­ja­ma iš es­mės, pri­ėmus pa­kei­ti­mus. Jei­gu teis­mas pri­pa­žįs­ta, kad tai yra stra­te­gi­nis ieš­ki­nys, šian­die­ną ieš­ki­nys yra pa­lie­ka­mas ne­nag­ri­nė­tas. Šiuo at­ve­ju by­la bū­tų nag­ri­nė­ja­ma iš es­mės. Mū­sų ma­ny­mu, čia yra to­kia dis­ku­si­ja, be­je, ji vy­ko ir vi­so­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se na­rė­se, kad by­la tu­rė­tų bū­ti iš­nag­ri­nė­ta iš es­mės ir pri­im­tas ga­lu­ti­nis teis­mo spren­di­mas, o ne tik­tai tar­pi­nis. To­dėl ma­ny­tu­me, kad šie pa­kei­ti­mai nie­kaip ne­ri­bo­tų įtvir­tin­tos as­me­nų tei­sės jū­sų mi­nė­tuo­se Kon­sti­tu­ci­jos straips­niuo­se, o kaip tik pa­ge­rin­tų tei­si­nę si­tu­a­ci­ją.

PIRMININKĖ. Ačiū, jūs at­sa­kė­te į vi­sus pa­teik­tus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Dėl mo­ty­vų už, prieš nė­ra. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo? (Bal­sai sa­lė­je) Gir­džiu… (Bal­sai sa­lė­je) Nė­ra no­rin­čių dėl mo­ty­vų prieš. Jei­gu yra prieš­ta­ra­vi­mas, tai bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo. (Bal­sai sa­lė­je) Dėl vi­sų tri­jų (su ly­di­mai­siais). Bal­suo­ja­me.

Už bal­sa­vo 82 Sei­mo na­riai, vien­bal­siai.

Kvie­čiu pra­ne­šė­ją Ša­rū­ną… (Bal­sai sa­lė­je) Tei­sin­gai, yra siū­lo­mi ko­mi­te­tai. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas bū­tų Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū, pri­tar­ta. Ir svars­ty­mo da­ta yra siū­lo­ma šių me­tų gruo­džio 11 die­na. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta. (Bal­sai sa­lė­je) Re­zer­vi­nis, tei­sin­gai, Sei­mo Pir­mi­nin­kas pa­pra­šė, kad re­zer­vi­nį da­bar pa­teik­tu­me.

 

15.31 val.

Sei­mo sa­vai­tės (2025-09-22 – 2025-09-26) – 2025 m. rug­sė­jo 23 d. (ant­ra­die­nio) ir 25 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės pa­tei­ki­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Sa­vai­tės, pra­si­de­dan­čios rug­sė­jo 22 die­na, Sei­mo po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Pra­šom.

J. OLEKAS. Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ki­ta sa­vai­tė to­kia dar­bin­ga, pra­dė­si­me ją la­bai gra­žiai, pa­mi­nė­da­mi M. K. Čiur­lio­nio 150-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes. Taip pat tu­rė­si­me pro­gą, ga­li­my­bę pri­im­ti nu­ta­ri­mą „Dėl XX Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos pa­tvir­ti­ni­mo“. Ti­ki­mės iš­girs­ti Vy­riau­sy­bės na­rių prie­sai­ką. Na, ir de­mo­kra­tijos šven­tė – opo­zi­ci­nė dar­bo­tvarkė tu­rė­tų bū­ti. Be abe­jo, bus tur­būt ke­le­tas or­ga­ni­za­ci­nių klau­si­mų, nes šian­dien iš­gir­do­me, kad frak­ci­jos pa­kei­tė sa­vo žmo­nes, se­niū­nus, tai Se­niū­nų su­ei­ga, gal­būt tu­rė­si­me jau pa­tiks­lin­tus ir ko­mi­te­tų dy­džius, ku­rie dėl vie­no ar ki­to per­ėji­mo iš ko­mi­te­to pa­si­kei­tė.

Ket­vir­ta­die­nio dar­bo­tvarkėje no­rė­tu­me pa­si­tvir­tin­ti ru­dens se­si­jos dar­bų pro­gra­mą. Ir bus ne­ma­žai įsta­ty­mų, ku­rie yra jau mū­sų ap­svars­ty­ti, pri­ėmi­mo sta­di­jos, tai Ci­vi­li­nio ko­dek­so įsta­ty­mas, Pa­slau­gų įsta­ty­mas, Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mas, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mas ir dar daug ki­tų. Kvie­čiu pri­tar­ti pa­teik­tai pro­gra­mai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – E. Zin­ge­ris. Pra­šom.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, mes tu­ri­me ant­ra­die­nį vals­ty­bi­nę Ho­lo­kaus­to die­ną, jei­gu ga­li­ma, 15 mi­nu­čių ar ke­le­tą mi­nu­čių?..

J. OLEKAS. Pa­ban­dy­si­me įtrauk­ti sig­na­ta­ro pa­si­sa­ky­mą.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ir, jei­gu ga­li­ma, po­sė­džio pir­mi­nin­ko pa­pra­šy­siu pa­mi­nė­ti žu­vu­siuo­sius ty­los mi­nu­te. Ačiū.

J. OLEKAS. Ačiū.

PIRMININKĖ. Tai ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Klaus­ti, taip? Tei­sin­gai, dar yra už­si­ra­šęs S. Gent­vi­las. Pra­šom su­grįž­ti.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, šian­dien iš dar­bo­tvarkės iš­brauk­tas At­lie­kų įsta­ty­mo pa­ke­tas, ne­ma­to­me ki­tos sa­vai­tės dar­bo­tvarkėje, jam yra tai­ko­ma sku­bos tvar­ka. L. Jo­naus­kas apie tai ži­no. Ir ant­ras klau­si­mas… Pra­šau pa­si­žy­mė­ti, jei­gu ga­li­ma, kad tik­rai svar­bus pa­ke­tas.

Ir ant­ras klau­si­mas. Ar jūs Pre­zi­den­tui pa­lik­si­te vėl vie­ną die­ną su­si­pa­žin­ti su kan­di­da­tais? Pre­zi­den­tas nuo pir­ma­die­nio iš­vyks­ta į Niu­jor­ką, į Jung­ti­nių Tau­tų Ge­ne­ra­li­nę Asam­blė­ją. Va­di­na­si, ry­toj yra pas­ku­ti­nė dar­bo die­na jam pa­si­kal­bė­ti su pre­ten­den­tais, o jūs nu­ma­tę prie­sai­ką esa­te ant­ra­die­nį, tai Pre­zi­den­tas dek­re­tą ga­li pa­si­ra­šy­ti tik ry­toj, jei­gu ant­ra­die­nį yra nu­ma­ty­ta nau­jo ka­bi­ne­to prie­sai­ka. Ačiū.

J. OLEKAS. Aš ti­kiu, kad mes ga­lė­si­me įtrauk­ti pa­pil­do­mai tą jū­sų mi­nė­tą at­lie­kų klau­si­mą, ku­ris šian­dien ne­bu­vo pri­im­tas. (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šau? (Bal­sai sa­lė­je) Ko­le­gos man jau pa­ta­rė, kad tai nu­ma­ty­ta ket­vir­ta­die­nio dar­bo­tvarkėje. Ti­kiu, kad Pre­zi­den­tas su­spės pa­si­ra­šy­ti, ga­lė­si­me… Jei­gu Pre­zi­den­tas su­spės, ir mes su­spė­si­me.

PIRMININKĖ. Ačiū. Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu. (Bal­sai sa­lė­je) Ar pri­ta­ria­te ben­dru su­ta­ri­mu? Kaip ir pri­ta­ria­me, ačiū.

 

15.35 val.

Vals­ty­bės pa­rei­gū­nų dar­bo už­mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. VIII-1904 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-695 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Vals­ty­bės pa­rei­gū­nų dar­bo už­mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. VIII-1904 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-695. Pra­ne­šė­jas – Š. Bi­ru­tis, lai­ki­nai ei­nan­tis kul­tū­ros mi­nist­ro pa­rei­gas.

Š. BIRUTIS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė pa­ren­gė ir tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės pa­rei­gū­nų dar­bo už­mo­kes­čio įsta­ty­mo prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Šiuo pro­jek­tu sie­kia­ma pa­di­din­ti at­ly­gį už dar­bą Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bos pir­mi­nin­kui nuo 2,4 iki 3,1 pa­rei­gi­nės al­gos ko­e­fi­cien­to. Šiuo me­tu Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bos pir­mi­nin­kui nu­sta­ty­tas 2,4 pa­rei­gi­nės al­gos ko­e­fi­cien­tas yra žen­kliai ma­žes­nis nei ki­tų Vals­ty­bės pa­rei­gū­nų dar­bo už­mo­kes­čio įsta­ty­me iš­var­din­tų įstai­gų va­do­vų. Pa­ly­gi­ni­mui, ki­tų dvie­jų biu­dže­ti­nių įstai­gų prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos, ku­rių veik­la pa­gal sa­vo po­bū­dį yra pa­na­ši į Kul­tū­ros ta­ry­bos veik­lą, tai Lie­tu­vos ki­no cen­tro ir Lie­tu­vos kul­tū­ros ins­ti­tu­to, va­do­vų at­ly­gi­ni­mai yra be­veik 20 % di­des­ni.

Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bos funk­ci­jos yra pla­čios ir ap­ima ne tik kul­tū­ros ir me­no pro­gra­mų, pro­jek­tų ir ki­to­kių prie­mo­nių fi­nan­sa­vi­mą, sti­pen­di­jų kul­tū­ros ir me­no kū­rė­jams sky­ri­mą, bet ir kul­tū­ros ir me­no ty­ri­mų or­ga­ni­za­vi­mą, da­ly­va­vi­mą ren­giant ir įgy­ven­di­nant Eu­ro­pos Są­jun­gos ir ki­tų vals­ty­bių fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­mas ir taip to­liau. Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­ba per 2024 me­tus pa­skirs­tė 22 mln. eu­rų fi­nan­sa­vi­mo kul­tū­ros ir me­no pro­jek­tams. Šie­met su­ma yra pa­na­ši. Siū­lau pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo.

PIRMININKĖ. Ačiū pra­ne­šė­jui. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti trys Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, mes da­bar no­ri­me iš­spręs­ti vie­no kul­tū­ros dar­buo­to­jo at­ly­gi­ni­mą. Kaip sprę­si­me vi­sų li­ku­sių kul­tū­ros dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mus?

Š. BIRUTIS (LSDPF). Jei­gu klau­si­mas man, tai aš ga­liu pa­kar­to­ti, kad šian­dien kul­tū­ros dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mų vi­dur­kis su­da­ro tru­pu­tį dau­giau ne­gu 0,8 VDU. Tai yra tik­rai la­bai že­mi at­ly­gi­ni­mai. To­dėl mi­nis­te­ri­ja krei­pė­si į Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ją, yra pa­teik­tos tre­jų me­tų pro­gra­mos dėl tri­me­čio biu­dže­to. Ne­ži­nau, de­ry­bų ne­bu­vo. Aš ma­nau, kad nau­ja Vy­riau­sy­bė tai tu­rė­tų spręs­ti pir­mu­mo tvar­ka, nes tai yra la­bai svar­bu, ki­taip po pen­ke­rių me­tų kul­tū­ros dar­buo­to­jų mes tie­siog ne­tu­rė­si­me.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia E. Ru­de­lie­nė.

E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, ko­le­ga pa­na­šų klau­si­mą už­da­vė. Ši­ta­me įsta­ty­mo pro­jek­te pa­si­ge­dau to­kios kaip ir am­bi­ci­jos, nes įvar­di­na­mas tik­tai vie­nas kul­tū­ros dar­buo­to­jas, bet ne vi­su­ma. Sa­ko­te, kad pro­ble­mų yra ir lyg mi­nis­te­ri­ja tu­ri tiks­lą di­din­ti vi­sų kul­tū­ros dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mus, bet ar ne­ma­no­te, kad iš­vis iš es­mės rei­kė­tų keis­ti kaž­kaip tą įsta­ty­mo pro­jek­tą, kad ne­rei­kė­tų dėl kiek­vie­no at­ski­ro kul­tū­ros įstai­gos va­do­vo at­ei­ti su įsta­ty­mu? Gal­būt ga­li­ma bū­tų pri­riš­ti tie­siog prie vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio po­ky­čio ar dar kaž­kaip? Koks jū­sų po­žiū­ris į tai?

Š. BIRUTIS (LSDPF). Ačiū už klau­si­mą. Tie­siog ne­ga­li­ma su­dė­ti į vie­ną. Čia yra Pa­rei­gū­nų dar­bo už­mo­kes­čio įsta­ty­mas ir ta­me įsta­ty­me yra nu­ma­ty­ti ko­e­fi­cien­tai tam tik­rų įstai­gų va­do­vams. To­dėl mes tai­so­me tik tą įsta­ty­mą, nes tai bū­tent dėl pa­rei­gū­nų, o ne dėl vi­so kul­tū­ros lau­ko. Bet aš pa­si­kar­to­siu, taip, taip, su­tin­ku, kad rei­kia Biu­dže­to įsta­ty­me ir tri­me­čia­me biu­dže­te nu­ma­ty­ti pi­ni­gų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir pas­ku­ti­nis jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti I. Vė­gė­lė.

I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Ša­rū­nai, lai­ki­nai ei­nan­tis kul­tū­ros mi­nist­ro pa­rei­gas, iš tie­sų aš su­pran­tu jū­sų pa­siū­ly­mą, jis yra ra­cio­na­lus, jū­sų ku­ruo­ja­ma sri­tis, jūs no­ri­te adek­va­čiai pa­kel­ti at­ly­gi­ni­mą Kul­tū­ros ta­ry­bos pir­mi­nin­kui. Ta­čiau yra vie­nas klau­si­mas, tur­būt tas pats, jis la­bai pa­na­šus, kaip ai­das kar­to­ja­si tur­būt vi­sų mū­sų lū­po­se, bet aš ban­dy­siu jį la­biau struk­tū­ruo­ti. Tai yra, žiū­rė­ki­te, šia­me įsta­ty­mo pro­jek­te Moks­lo ta­ry­bos pir­mi­nin­kui – 3,4, Kul­tū­ros ta­ry­bos pir­mi­nin­kui siū­lo­te 3,1. O ko­dėl ne 3,4?

Ma­no pa­grin­di­nis klau­si­mas: ko­kiais kri­te­ri­jais mi­nė­ta­me įsta­ty­me ap­skri­tai nu­sta­to­mi at­ly­gi­ni­mai? Kiek­vie­nas mi­nist­ras at­ei­na ir sa­vo sri­tį ban­dys pa­kel­ti tiek ar tiek. Ko­dėl nu­sta­to­mas… Pa­vyz­džiui, da­bar mes kal­ba­me tik apie Kul­tū­ros ta­ry­bos pir­mi­nin­ką, o va da­bar ką tik kal­bė­jo Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, jis čia ne­nu­ma­ty­tas, jo al­ga yra že­mes­nė. Aš ši­tą sa­vo pa­si­sa­ky­mą orien­tuo­ju ger­bia­mam A. Sy­sui, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui. Iš tie­sų ši­tą įsta­ty­mą rei­kė­tų ko­re­guo­ti la­bai aiš­kiai nu­sta­tant kri­te­ri­jus, ka­da, kaip ir kas tu­rė­tų gau­ti ko­kią al­gą. Ačiū.

Š. BIRUTIS (LSDPF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Aš tik pri­dė­siu to­kį da­ly­ką, kad šiam pa­kei­ti­mui įgy­ven­din­ti pa­pil­do­mos lė­šos bus nau­do­ja­mos iš Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bai skir­to dar­bo už­mo­kes­čio fon­do, to­dėl pa­pil­do­mų lė­šų ne­rei­kės. To­dėl aš pla­čiau ne­ga­liu nei ko­men­tuo­ti, nei kaž­ką…

PIRMININKĖ. Ačiū pra­ne­šė­jui Š. Bi­ru­čiui. Klau­si­mai vi­si at­sa­ky­ti. Mo­ty­vai dėl vi­so už, prieš. Ma­tau, mo­ty­vai už – K. Vil­kaus­kas. Pra­šom.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pa­lai­ky­da­mas ko­le­gos ini­cia­ty­vą no­riu pa­ste­bė­ti, kad mums lai­kas in­ves­tuo­ti at­ski­rai į žmo­nes. Ne į pro­ce­sus, bet į žmo­nes, į kul­tū­ros dar­buo­to­jus, me­di­kus, po­li­ci­nin­kus ir ypač kul­tū­ros dar­buo­to­jus. Pri­tar­da­mas ko­le­gai no­riu pa­sa­ky­ti, kad mes tu­ri­me pa­di­din­ti ir Kul­tū­ros ta­ry­bos fi­nan­sa­vi­mą, nes Kul­tū­ros ta­ry­ba tai yra iš tik­rų­jų vie­nas iš svar­biau­sių fi­nan­si­nių įran­kių, ji pa­de­da ir sa­vi­val­dy­bėms, ir įvai­rioms kul­tū­ros įstai­goms įgy­ven­din­ti sa­vo sri­ties pro­jek­tus ir kel­ti mū­sų kul­tū­ros pri­ori­te­tą. Tai­gi ma­nau, kad pra­dė­ki­me nuo to ir ei­ki­me prie kul­tū­ros stip­ri­ni­mo per di­des­nį jos fi­nan­sa­vi­mą.

PIRMININKĖ. Ačiū, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi po pa­tei­ki­mo. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 78 Sei­mo na­riai, bal­sa­vo 76: už – 71, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 5 Sei­mo na­riai.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, o pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas bū­tų Kul­tū­ros ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti spa­lio 14 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti nu­ma­ty­tai da­tai? Ačiū, pri­tar­ta.

 

15.43 val.

Ki­no įsta­ty­mo Nr. IX-752 4, 6, 7, 10, 13, 14, 15 ir 16 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-652 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Ki­no įsta­ty­mo Nr. IX-752 4, 6, 7, 10, 13, 14, 15 ir 16 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-652. Su­grįž­ta į tri­bū­ną pra­ne­šė­jas Š. Bi­ru­tis, lai­ki­nai ei­nan­tis kul­tū­ros mi­nist­ro pa­rei­gas.

Š. BIRUTIS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė pa­ren­gė ir tei­kia Ki­no įsta­ty­mo 4, 6, 7, 10, 13, 14, 15 ir 16 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Įsta­ty­mo pro­jek­tas pa­reng­tas at­si­žvel­giant į Vals­ty­bės in­for­ma­ci­nių iš­tek­lių val­dy­mo įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mą, kad įsta­ty­mai, ku­rie reg­la­men­tuo­ja vals­ty­bės in­for­ma­ci­nių sis­te­mų veik­lą, ati­tik­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tų, Vals­ty­bės in­for­ma­ci­nių iš­tek­lių val­dy­mo įsta­ty­mo ir ki­tų vals­ty­bės in­for­ma­ci­nių iš­tek­lių veik­lą reg­la­men­tuo­jan­čių tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mus. Įsta­ty­mo pro­jek­tas taip pat pa­reng­tas at­si­žvel­giant į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo 2020 m. lap­kri­čio 3 d. nu­ta­ri­me (nu­me­rio ne­sa­ky­siu) „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mų, ku­riais reg­la­men­tuo­ja­mas tam tik­rų pro­gra­mų, fon­dų ar­ba ins­ti­tu­ci­jų fi­nan­sa­vi­mas, nuo­sta­tų ati­tik­ties Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai“ su­for­mu­luo­tą kon­sti­tu­ci­nę dok­tri­ną, kad vals­ty­bi­nis fi­nan­sa­vi­mas ne­tu­rė­tų prieš­ta­rau­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos nuo­sta­toms, kad Sei­mas tvir­ti­na vals­ty­bės biu­dže­tą, Vy­riau­sy­bė ren­gia vals­ty­bės biu­dže­to pro­jek­tą, vals­ty­bės biu­dže­to pro­jek­tą su­da­ro Vy­riau­sy­bė, vals­ty­bės biu­dže­to pro­jek­tą svars­to Sei­mas ir jį tvir­ti­na įsta­ty­mu.

Įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti prak­ti­ko­je nie­ka­da ne­pa­nau­do­tų ki­no fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių. Pir­mas – 60 % pra­ėju­sių me­tų fak­ti­nių įplau­kų iš pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio už fil­mų pla­ti­ni­mą ir ro­dy­mą ki­no te­at­ruo­se. Ant­ras – 10 % pra­ėju­sių me­tų fak­ti­nių įplau­kų iš pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio, su­mo­kė­to in­ter­ne­tu pa­slau­gų tei­kė­jų.

Įsta­ty­mo pro­jek­te taip pat siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti prak­ti­ko­je ne­tai­ko­mo reg­la­men­ta­vi­mo, ku­ris nu­sta­tė, kad per ka­len­do­ri­nius me­tus ne­pa­nau­do­tos ki­no vals­ty­bi­niam fi­nan­sa­vi­mui skir­tos lė­šos lie­ka Lie­tu­vos ki­no cen­tro są­skai­to­je ir nau­do­ja­mos ki­tais me­tais nu­ma­ty­tiems ki­no vals­ty­bi­nio fi­nan­sa­vi­mo pro­jek­tams fi­nan­suo­ti.

At­si­žvel­giant į tai, kad Fil­mų re­gist­ras yra vals­ty­bės in­for­ma­ci­nė sis­te­ma, šio re­gist­ro pa­va­di­ni­mas kei­čia­mas į Fil­mų re­gist­ro in­for­ma­ci­nę sis­te­mą. Taip pat Ki­no įsta­ty­mą sie­kia­ma pa­pil­dy­ti in­for­ma­ci­ja, ko­kie do­ku­men­tų rin­ki­niai tu­rė­tų bū­ti kau­pia­mi Fil­mų re­gist­ro in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je, nu­sta­to­mi šio re­gist­ro tiks­lai, duo­me­nų tei­ki­mo ap­ri­bo­ji­mai. Pra­šy­čiau pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti Sei­mo na­rė D. Ul­bi­nai­tė.

D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, jūs pri­sta­to­te pa­tai­sas, kur net pats pri­pa­žįs­ta­te, kad tai yra apie nie­ka­da ne­pa­nau­do­tą fi­nan­sa­vi­mą, tik po­pie­riu­je eg­zis­ta­vu­sį. Tei­kia­te to­kias kos­me­ti­nes ir ne­reikš­min­gas pa­tai­sas. Aš no­riu pa­klaus­ti: o ar bent pra­dė­ta mi­nis­te­ri­jo­je dis­ku­tuo­ti apie ki­no stra­te­gi­jos pa­kei­ti­mus, at­si­žvel­giant į ge­o­po­li­ti­nę si­tu­a­ci­ją, apie pa­trio­ti­nį ki­ną, apie pi­lie­tiš­ku­mo ug­dy­mą, ne­ži­nau, apie vai­kų ki­ną, apie so­cia­li­nį ki­ną, ga­lų ga­le pro­pa­gan­di­nį, ne tik apie fes­ti­va­li­nius? Nes tik­rai tai, ką tei­kia­te, yra la­bai kos­me­ti­niai ir ne­reikš­min­gi da­ly­kai, o ki­no in­dust­ri­ja ir ki­no žmo­nės lau­kia tik­rai to­kių kar­di­na­les­nių fi­nan­sa­vi­mo pa­si­kei­ti­mų.

Š. BIRUTIS (LSDPF). Taip, aš ga­lė­čiau su­tik­ti su jū­sų tei­sin­gu klau­si­mu, bet tei­kia­mi da­ly­kai yra reikš­min­gi, nes tai yra dėl fi­nan­si­nės draus­mės. Kaip aš mi­nė­jau, tu­ri­me ati­tik­ti ki­tus įsta­ty­mus ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą. Bet tai, ką jūs sa­ko­te, be abe­jo, tu­rė­tų bū­ti svars­to­ma. Šį mė­ne­sį tu­rė­jo pra­dė­ti veik­ti tar­pins­ti­tu­ci­nė dar­bo gru­pė dėl vi­suo­me­nės at­spa­ru­mo, dez­in­for­ma­ci­jos ir pi­lie­ti­nių ini­cia­ty­vų, ten tu­rė­tų bū­ti nu­ma­ty­tas ir ki­no vaid­muo for­muo­jant pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę ir taip to­liau. Čia, aš ma­nau, tie pa­kei­ti­mai ga­lės bū­ti da­ro­mi. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus tų, ku­rie no­rė­jo jū­sų pa­klaus­ti. Ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi. Mo­ty­vai, tei­sin­gai. Vėl mo­ty­vai už – K. Vil­kaus­kas. Pra­šau.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų ki­nas – tik­rai per­spek­ty­vi ir ei­nan­ti la­bai ge­ra lin­kme kul­tū­ros sri­tis. Tu­ri­me tik­rai ga­bių ir re­ži­sie­rių, ir me­ni­nin­kų, ku­rie dir­ba to­je sri­ty­je. Ma­nau, kiek­vie­nas toks dė­me­sys šiai sri­čiai yra tik­rai la­bai reikš­min­gas mū­sų vals­ty­bei. Kaip ko­le­gė ger­bia­ma D. Ul­bi­nai­tė ir­gi mi­nė­jo, tai yra la­bai pa­sie­kus kiek­vie­ną žmo­gų me­nas ug­dant ir pi­lie­tiš­ku­mą, ir jo su­pra­ti­mą apie vals­ty­bės pro­ce­sų svar­bą. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Mo­ty­vų prieš nė­ra. Ka­dan­gi nė­ra mo­ty­vų prieš, ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. Po pa­tei­ki­mo siū­lo­mi ko­mi­te­tai. Pa­grin­di­nis – Kul­tū­ros ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti šių me­tų lap­kri­čio 11 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

 

15.50 val.

Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mo Nr. XIII-2166 59 ir 60 straips­nių pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-703 (pa­tei­ki­mas)

 

Pas­ku­ti­nis dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mo Nr. XIII-2166 59 ir 60 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-703. Su­grįž­ta į tri­bū­ną pra­ne­šė­jas Š. Bi­ru­tis, lai­ki­nai ei­nan­tis mi­nist­ro pa­rei­gas.

Š. BIRUTIS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos… Gal taip, dėl Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mo Nr. XIII-2166 59 ir 60 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mo 59 ir 60 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas pa­reng­tas sie­kiant su­de­rin­ti Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mo nuo­sta­tas su Ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gos įsta­ty­mo ir Sta­ty­bos įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis. An­tra, už­tik­rin­ti ne­pa­skelb­tų sau­go­mo­mis kul­tū­ros pa­vel­do vie­to­vių ap­sau­gą. Tre­čia. Už­tik­rin­ti pa­vel­do­sau­gos rei­ka­la­vi­mų tai­ky­mą, kai kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų te­ri­to­ri­jo­se ir kul­tū­ros pa­vel­do vie­to­vė­se sta­to­mi pir­mos gru­pės ne­su­dė­tin­gi sta­ti­niai, ku­riems ne­rei­kia gau­ti sta­ty­bą lei­džian­čio do­ku­men­to.

Įsta­ty­mo pro­jek­te siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad spe­cia­lio­sios že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gos, drau­džian­čios nai­kin­ti jų ver­tin­gą­sias sa­vy­bes, tai­ko­mos ir kul­tū­ros pa­vel­do vie­to­vė­se, ne­pa­skelb­to­se sau­go­mo­mis. Taip pat įsta­ty­mo pro­jek­te siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­to te­ri­to­ri­jo­je ar kul­tū­ros pa­vel­do vie­to­vė­je drau­džia­ma įreng­ti įren­gi­nius, sta­ty­ti, re­konst­ruo­ti, re­mon­tuo­ti, at­lie­kant es­mi­nį sta­ti­nio iš­vaiz­dos kei­ti­mą, ne­su­dė­tin­gus sta­ti­nius, ku­riems pa­gal Sta­ty­bos įsta­ty­mo nuo­sta­tas ne­rei­kia gau­ti sta­ty­bą lei­džian­čio do­ku­men­to. Keis­ti įren­gi­nių pa­ra­met­rus, keis­ti upių va­gas, keis­ti esa­mus ir įreng­ti nau­jus van­dens tel­ki­nius, keis­ti rel­je­fą, įreng­ti nau­jus ar plės­ti esa­mus kar­je­rus, kul­tū­ros mi­nist­ro nu­sta­ty­ta tvar­ka, ne­ga­vus už kul­tū­ros pa­vel­do ap­sau­gą at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos pri­ta­ri­mo de­ri­na­mam pro­jek­tui ar nu­ma­to­mai veik­lai. Ren­giant įsta­ty­mo pro­jek­tą bu­vo at­lik­tas an­ti­ko­rup­ci­nis ver­ti­ni­mas, įsta­ty­mo pro­jek­tu pa­reng­ta ga­li­mų kil­ti ūkio sub­jek­tų pri­si­tai­ky­mo prie re­gu­lia­vi­mo iš­lai­dų ap­skai­čia­vi­mo ata­skai­ta. Pra­šy­čiau pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti še­ši Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, no­rė­jau pa­klaus­ti, ar šio įsta­ty­mo nuo­sta­tos ko­re­liuos bū­tent su jau pri­ima­mu Kul­tū­ros pa­vel­do įsta­ty­mu, ma­tyt, tu­rė­tų taip bū­ti? Ant­ra­s klau­si­mas. Ka­dan­gi šio­je sri­ty­je, ypač kul­tū­ros pa­vel­do sri­ty­je, vi­sų pri­im­tų įsta­ty­mų vyk­dy­to­jas yra Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas, ar ne­ma­no­te, kad iš tik­rų­jų rei­kė­tų stip­rin­ti Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to pa­jė­gas, žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius? Tas lau­kas la­bai pla­tus, vėl­gi su­si­du­ria­me su tuo fi­nan­sa­vi­mu, ar ga­li­me su­rem­ti pe­čius ir su­stip­rin­ti mū­sų šią la­bai svar­bią ins­ti­tu­ci­ją?

Š. BIRUTIS (LSDPF). Ačiū už klau­si­mą. Aš pra­dė­siu nuo ant­ros da­lies. Be abe­jo, Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to svar­ba yra di­de­lė. Šian­dien ga­liu pa­sa­ky­ti, kad kad­rų trū­ku­mas ta­me de­par­ta­men­te la­bai jau­čia­mas, da­lis kom­pe­ten­tin­gų žmo­nių tie­siog pa­lie­ka dėl ap­mo­kė­ji­mo ir dėl dar­bo krū­vio, šiuo at­ve­ju jūs esa­te vi­siš­kai tei­sus. Be abe­jo, pa­kei­ti­mai yra su­de­rin­ti su nau­jo Kul­tū­ros pa­vel­do įsta­ty­mo ir Sta­ty­bos įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis.

PIRMININKĖ. Klau­sia S. Gent­vi­las. Ruo­šia­si I. Vė­gė­lė.

S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, mi­nist­re, už jū­sų tar­nys­tę vals­ty­bė­je, ti­kiuo­si, pri­si­dė­si­te prie kul­tū­ros po­li­ti­kos ir grį­žęs į Sei­mo na­rio pa­grin­di­nes pa­rei­gas.

Ma­no klau­si­mas yra apie tai, ką jūs ra­šo­te aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te, kad yra re­a­liai 151 kul­tū­ros pa­vel­do vie­to­vė, bet 98 iš jų ne­pa­skelb­tos sau­go­mo­mis. Yra tūks­tan­čiai ob­jek­tų vals­ty­bė­je, ku­rie tie­siog įtrauk­ti į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą, bet jie ne­pa­skelb­ti sau­go­mais. Aš su­pran­tu, kad jūs bai­gia­te ka­den­ci­ją, bet toks hi­po­te­ti­nis klau­si­mas: kiek mums me­tų Lie­tu­vo­je dar už­truks, kol mes už­brė­ši­me te­ri­to­ri­ją, kad kaž­kas yra sau­go­ti­na, bet ne­lei­si­me nie­ko da­ry­ti? Išeina taip, kad daž­niau­siai prak­ti­ko­je ši­tie ob­jek­tai su­pū­na, nu­griū­na ir ta­da mes iš­brau­kia­me iš re­gist­ro. Gal jūs tu­ri­te sa­vo įsi­vaiz­da­vi­mą, kiek mums šimt­me­čių dar truks su­re­gist­ruo­ti ši­tą?

Ant­ras da­ly­kas, o gal bū­tų ver­čiau kul­tū­ros pa­vel­dą at­gai­vin­ti nau­do­ji­mu, nes da­bar ši­tas pa­siū­ly­mas iš tik­rų­jų dar la­biau už­ra­ki­na vis­ką? Ačiū.

Š. BIRUTIS (LSDPF). Pra­dė­siu nuo to, kad kul­tū­ros pa­vel­das yra mū­sų ta­pa­ty­bės da­lis. Be abe­jo, tur­būt nie­kas ne­abe­jo­ja jo svar­ba. Bet grį­šiu prie jū­sų pa­ste­bė­ji­mų. Ma­tyt, ma­no nuo­mo­ne, čia as­me­ni­nė nuo­mo­nė, mes tik­rai tu­ri­me la­bai daug į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gis­t­rą įtrauk­tų sau­go­mų ob­jek­tų. De­ja, mes ne­su­ge­ba­me kaip vals­ty­bė pa­si­rū­pin­ti, vie­nas da­ly­kas, mes tu­rė­tu­me… daug ob­jek­tų yra pri­klau­san­čių vals­ty­bei, sa­vi­val­dy­bėms. De­ja, pi­ni­gų mes tam ne­ski­ria­me. Ne­no­rė­čiau var­din­ti vi­sų dva­rų, jų tik­rai yra daug, to­dėl bū­tų ge­rai tru­pu­tį pa­keis­ti po­li­ti­ką, ką mes ir pra­dė­jo­me da­ry­ti. Ki­ta ver­tus, aš ma­nau, pa­tį re­gist­rą rei­kė­tų per­žiū­rė­ti. Vis­gi kai ku­rie kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tai yra vi­siš­kai su­ny­kę. Aiš­ku, kad tai nei pri­va­tus ka­pi­ta­las, nei vals­ty­bė jau jų tiek at­gai­vins, ir tas per­žiū­rė­ji­mas, įver­ti­ni­mas iš­li­ku­sių ver­tin­gų­jų sa­vy­bių bū­tų da­bar lai­ku. Tuo, kas iš tik­rų­jų sau­go­ti­na, kas iš tik­rų­jų ver­tin­ga, mes tu­rė­tu­me ar­ba vals­ty­bės lė­šo­mis, ar­ba ben­dro­mis, ko­fi­nan­suo­jant vals­ty­bei, ar­ba pri­va­ti­nin­kų lė­šo­mis tik­rai pa­si­rū­pin­ti.

Per me­tus 6 mln. eu­rų kul­tū­ros pa­vel­dot­var­kos pro­gra­mai yra ab­so­liu­tus nu­lis, ir ta su­ma yra jau prieš dau­ge­lį me­tų li­ku­si. In­flia­ci­ja ir dar­bų pa­bran­gi­mas ver­čia vi­siš­kai nie­kais tą su­mą, to­dėl čia vėl biu­dže­to klau­si­mas. Aš ape­liuo­ju į vi­sus Sei­mo na­rius, kad vis­gi kul­tū­ros pa­vel­dot­var­kos pro­gra­mos su­ma tu­rė­tų bū­ti bent jau ke­le­rio­pai me­tams pa­di­din­ta. Be abe­jo, mes tei­kia­me vi­sus ar­gu­men­tus Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai. Ti­kiuo­si, kad bus į tai at­si­žvelg­ta. Bet tai ir vi­so mū­sų Sei­mo po­li­ti­nės va­lios rei­ka­las.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia I. Vė­gė­lė.

I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Ger­bia­mas mi­nist­re, sa­ky­ki­te, čia toks ga­na rim­tas klau­si­mas. Žiū­rė­ki­te, mes kal­ba­me čia apie to­kias ben­dra­tis, apie vals­ty­bės kul­tū­ros ob­jek­tų ap­sau­gą ir taip to­liau. Žiū­rė­ki­me iš pa­pras­to žmo­gaus per­spek­ty­vos. As­muo per­ka tur­tą, kaip jiems su­ži­no­ti, kad tas tur­tas tu­ri ap­sun­ki­ni­mų, taip pat kaž­ko­dėl jis gal­būt yra kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­to te­ri­to­ri­jo­je, bet pats nė­ra sau­go­mas. Ka­dast­ro iš­ra­šo by­lo­je nie­ko ne­si­ma­to. Jis nu­si­per­ka tą ob­jek­tą ir ką ji­sai pa­ma­to? Ar vis dėl­to ši­tas da­ly­kas bus ma­to­mas ka­dast­ro iš­ra­šo by­lo­je? Tai yra es­mi­nis da­ly­kas, kad žmo­gus ži­no­tų, kad jis per­ka ap­sun­kin­tą daik­tą. Ačiū.

Š. BIRUTIS (LSDPF). Ačiū už klau­si­mą. Ši­tas da­ly­kas bus ma­to­mas. Bus ma­to­mas, ir tai yra la­bai svar­bu. Jūs tei­sin­gai pa­ste­bė­jo­te, kad, nu­si­per­kant daik­tą, įsi­gy­jant daik­tą, bū­tų aiš­kiai ma­to­ma.

PIRMININKĖ. Klau­sia I. Ge­laž­ni­kie­nė.

I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Ačiū. Ger­bia­mas mi­nist­re, no­rė­čiau pa­klaus­ti. Ko­le­ga, aš čia. No­rė­čiau pa­klaus­ti dėl kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų ir kul­tū­ros pa­vel­do te­ri­to­ri­jos, nes šian­dien iš tie­sų mes tu­ri­me ne­ma­žai tiek ob­jek­tų, tiek te­ri­to­ri­jų, ku­rių mes esa­me ne­pa­jė­gūs ap­sau­go­ti, pri­kel­ti jų ir, kaip čia gra­žiai ko­le­ga pa­sa­kė, šian­dien mes kai kur jau sau­go­me tik pa­ma­tus. Ar iš tie­sų ver­ta su­griež­tin­ti, kai gal­būt rei­kė­tų ten, kur yra nyks­tan­čių ob­jek­tų, at­lik­ti tri­go­no­met­ri­nius ma­ta­vi­mus, įkel­ti at­ei­ties kar­toms, kad juos mes ga­lė­tu­me ma­ty­ti ir pa­si­žiū­rė­ti? Mes da­bar tu­ri­me iš­ti­sas gy­ven­vie­tes, kur yra ap­ri­bo­ta sta­ty­ba, re­mon­tas to­dėl, kad pa­sta­tas yra kul­tū­ros pa­vel­do te­ri­to­ri­jo­je. For­mu­luo­ju klau­si­mą: ar tik­rai ne­ver­tė­tų užuot griež­ti­nus šiek tiek li­be­ra­li­zuo­ti, at­lik­ti ma­ta­vi­mus, ne­ži­nau, ko­kį nors ki­to­kį 5D ar 7D iš­sau­go­ji­mą at­ei­ties kar­toms ir leis­ti žmo­nėms sta­ty­ti ir re­no­vuo­ti? Ačiū.

Š. BIRUTIS (LSDPF). Ačiū už klau­si­mą. Tik­rai su­pran­tu ir tą su­si­rū­pi­ni­mą. Aš jau, ko ge­ro, at­sa­kiau. Aš ma­nau, kad Kul­tū­ros pa­vel­do re­gist­ras tu­ri bū­ti per­žiū­ri­mas įver­ti­nant vals­ty­bės ir gy­ven­to­jų ar­ba vi­suo­me­nės ga­li­my­bes. Mano gi­liu įsi­ti­ki­ni­mu, tai tu­rė­tų bū­ti su­ma­žin­tas pro­ce­sas, iš­brauk­ta da­lis ob­jek­tų, bet tai bus pro­ce­se. Bet rei­kia sau­go­ti, nes čia ga­li pa­tek­ti ir la­bai ver­tin­gi ob­jek­tai. Kai jie ap­sta­to­mi ne­reikš­min­gais sta­ti­niais, vi­so­kio­mis bū­de­lė­mis ir taip to­liau, ir taip to­liau, po to bū­na daug pro­ble­mų. Aš ma­nau, kad ei­go­je vis­kas su­si­tvar­kys, bet tik­rai yra ką veik­ti čia.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti B. Ro­pė.

B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas mi­nist­re, aš ir­gi no­riu pa­dė­ko­ti už jū­sų vyk­do­mą dar­bą, dar vyk­do­mą dar­bą, pa­lin­kė­ti sėk­mės at­ei­ty­je.

Noriu pa­klaus­ti to­kio vie­no kon­kre­taus, trum­po klau­si­mo: kiek to­kių ob­jek­tų maž­daug yra, gal ži­no­te, ir koks maž­daug tai yra že­mės plo­tas? Kiek aš su­pran­tu, tai pa­sta­tai bu­vo įtrauk­ti, tik ne­įtrauk­ti bu­vo že­mės skly­pai. Ar ne­bus taip, kad mes įtrau­kia­me rei­ka­la­vi­mus, ku­rių ne­bu­vo, ir tie rei­ka­la­vi­mai at­si­ran­da kaip nau­ja prie­vo­lė? Ar ne­bus po­rei­kio kom­pen­suo­ti tų nau­jų iš­lai­dų, ku­rias mes da­bar su­kur­si­me? Iš tik­rų­jų klau­si­mas la­bai svar­bus, kai, sa­ky­ki­me, at­ga­li­ne da­ta už­de­da­me prie­vo­lę.

Ir tre­čias da­ly­kas: ar ne­bus taip, ka­dan­gi tie ob­jek­tai ne­pa­skelb­ti sau­go­mais, tų ob­jek­tų iš­vis nė­ra, o že­mės skly­pams bus už­dė­ti rei­ka­la­vi­mai?

Š. BIRUTIS (LSDPF). Aš ga­liu pa­sa­ky­ti, kad apie tai dar­bo gru­pė­je bu­vo la­bai daug dis­ku­tuo­ta, įvertinti tie už ir prieš. Ir vis­gi už yra dau­giau, nes dar kar­tą pa­si­kar­to­siu, kad mes tu­rė­tu­me iš nau­jo re­vi­zuo­ti vi­są re­gist­rą, pa­si­žiū­rė­ti. Bet dėl kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų, ku­rie yra tik­rai reikš­min­gi ir ga­li iš­nyk­ti ne­grįž­ta­mai ar­ba bū­ti su­dar­ky­ti, aš ma­nau, ver­ta ge­riau ap­si­draus­ti dau­giau, bet po to su­ma­žin­ti ob­jek­tų skai­čių, at­li­kus tą re­vi­zi­ją, ku­ri yra nu­ma­to­ma, ma­nau, vis­kas bus ge­rai.

PIRMININKĖ. Pas­ku­ti­nis klau­sia A. Zuo­kas.

A. ZUOKAS (MSNG). Ger­bia­mas mi­nist­re, pir­miau­sia, be abe­jo, no­riu pa­svei­kin­ti su sėk­min­gu mi­nist­ra­vi­mu an­trą kar­tą. O šiaip šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ver­tin­čiau tik­rai kaip per­tek­li­nį, biu­ro­kratinį, nes Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas su sa­vo pa­jė­gu­mais ne­pa­jė­gus at­lik­ti to­kių funk­ci­jų, ku­rių šiuo įsta­ty­mu pra­šo­te.

Aš duo­siu jums vie­ną pa­vyz­dį: Vil­niaus mies­to se­na­mies­tis – UNESCO pa­vel­do ob­jek­tas. Spe­cia­lų­jį pla­ną Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas pra­dė­jo reng­ti 2008 me­tais! Tik 2025 me­tais dėl jū­sų ad­mi­nist­ra­vi­mo bu­vo pa­tvir­tin­ta kon­cep­ci­ja. Ka­da bus pa­baig­tas šis svar­bus do­ku­men­tas svar­biau­sio­je Lie­tu­vos vie­to­je, dar nie­kas net ne­ži­no. Tai dar ap­si­im­ti funk­ci­jas, kad net tie ob­jek­tai, ku­rie nė­ra ir ne­tu­ri sau­go­ti­no sta­tu­so, kad ei­tų pra­šy­ti lei­di­mų… Pa­ti­kė­ki­te, čia per­tek­li­nis da­ly­vių rei­ka­la­vi­mas, ma­no ma­ny­mu.

Š. BIRUTIS (LSDPF). Iš da­lies su­tin­ku, bet ir ne­su­tin­ku. Dar kar­tą pa­si­kar­to­siu – dėl to, kad mes ne­tu­ri­me pa­jė­gu­mų ar­ba vals­ty­bė kol kas bu­vo ne­pa­jė­gi už­tik­rin­ti ati­tin­ka­mai fi­nan­sa­vi­mo ar žmo­nių, dėl to mes ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti, kad pa­vel­das mums yra ne­svar­bu. Jis mums yra ypač svar­bus. Todėl ne­kreip­ti dė­me­sio ir sa­ky­ti, kad, ži­no­te, žmo­nių gal trūks, gal pi­ni­gų kaž­kas ne­skirs, aš ma­nau, bū­tų ne­tei­sin­ga, to­dėl lai­kau­si tos nuo­mo­nės, kad vis­gi tu­ri­me su­stip­rin­ti ge­riau žmo­nes, ge­riau pa­di­din­ti fi­nan­sa­vi­mą, bet pa­vel­dą tu­ri­me sau­go­ti, kaip tai yra sau­go­ma vi­so­se kai­my­ni­nė­se ša­ly­se, ski­ria­mi žy­miai di­des­ni re­sur­sai. Mes šiuo at­ve­ju esa­me la­bai ap­si­lei­dę, la­bai at­si­li­kę, to­dėl aš vis­gi vi­liuo­si, kad dė­me­sys pa­vel­dui bus ati­tin­ka­mas ir…

PIRMININKĖ. Ačiū.

Š. BIRUTIS (LSDPF). …pro­ble­mų, ku­rias ma­to­te, tik­rai ne­bus at­ei­ty­je.

PIRMININKĖ. Ačiū pra­ne­šė­jui. Mo­ty­vai dėl vi­so. Už – V. Ra­ku­tis.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­mas mi­nist­re, no­rė­čiau jus pa­lai­ky­ti svars­tant ši­tą svar­bų įsta­ty­mą. Tik­rai ne vie­nus me­tus te­ko pa­au­ko­ti kul­tū­ros pa­vel­dui ir ge­rai įsi­gi­lin­ti į tas pro­ble­mas, ku­rios yra. Vie­na iš di­džiau­sių pro­ble­mų yra ta, kad Lie­tu­vos žmo­nės pa­vel­dą ma­to kaip kliū­tį, o ne kaip tur­tą. Dėl šios prie­žas­ties jie klai­din­gai ma­no, kad jų pa­da­ry­tas eu­ro­re­mon­tas ar nu­grio­vi­mas kuo nors juos pra­tur­tins. Ką rei­kia iš tik­rų­jų da­ry­ti? Žmo­nės tu­ri su­pras­ti, kad kul­tū­ros pa­vel­das pra­tur­ti­na, tin­ka­mai jį pa­nau­do­jus, įveik­li­nus, ga­li­ma pa­di­din­ti ir to pa­ties tur­to ver­tę. Tai­gi pa­grin­di­nė pro­ble­ma yra švie­ti­mo trū­ku­mas. Nė vie­nu gy­ve­ni­mo lai­ko­tar­piu žmo­nės ne­su­si­pa­žįs­ta su kul­tū­ros pa­vel­do pri­va­lu­mu, dėl tos prie­žas­ties ir Sei­me svars­tant yra toks prie­šiš­kas pa­si­sa­ky­mas.

Ko rei­kė­tų šia­me įsta­ty­mo pro­jek­te ša­lia žo­džio „drau­džia­me“? Rei­kė­tų įra­šy­ti punk­tus, kaip pa­da­ry­ti, kad tas kul­tū­ros pa­vel­das tu­rė­tų sa­vo šei­mi­nin­ką. Čia bū­tų di­džiau­sias da­ly­kas. Jei bū­tų ga­li­my­bė jau to­les­nė­se fa­zė­se svars­ty­ti, Sei­mui pri­ta­rus, tai tik­rai rei­kė­tų įra­šy­ti, kad kiek­vie­nas kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas tu­ri tu­rė­ti sa­vo šei­mi­nin­ką, ku­ris juo rū­pin­tų­si, bū­tų at­sa­kin­gas, pri­žiū­rė­tų. Taip tas daik­tas sėk­min­gai tar­nau­tų at­ei­ties kar­toms.

PIRMININKĖ. Ačiū. Mo­ty­vai prieš – S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). Aš pri­imu ge­rą va­lią, ku­rią Š. Bi­ru­tis ro­do kul­tū­ros pa­vel­do po­li­ti­kai, bet, ger­bia­mas Ša­rū­nai, va­do­vau­ki­mės mak­ros­kai­čiais. Lie­tu­vos vie­ša­ja­me sek­to­riu­je dir­ba 28 % dir­ban­čių­jų, kai OECD ša­ly­se, to­se, ku­rios yra pa­žan­gios, į ku­rias mes orien­tuo­ja­mės, – 19 %. Mes nie­ka­da ne­įdar­bin­si­me nei Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te, nei ki­to­se ins­ti­tu­ci­jo­se dau­giau dar­buo­to­jų. Vie­nin­te­lis at­sa­ky­mas yra sau­go­ti tai, kas yra ver­tin­ga, o kas yra ne­ver­tin­ga, pa­lik­ti žmo­nėms su­si­tvar­ky­ti. Da­bar vie­ša­me Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­re yra 12 lau­ko tu­a­le­tų, ku­riuos mes vals­ty­bės var­du sau­go­me ir žmo­nėms ne­lei­džia­me su­si­tvar­ky­ti. Ši­tas įsta­ty­mas ir­gi pa­veiks. Yra 267 įvai­rių įvai­riau­si san­dė­liai. Mes da­bar šiuo įsta­ty­mu pa­sa­ko­me, kad vi­si, ku­rie nė­ra pa­skelb­ti sau­go­mais, bet yra Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­re… mes iš kar­to už­de­da­me žnyb­tus, kad Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas vi­sur tu­rės ei­ti su­de­rin­ti. Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas tu­ri ką veik­ti su Vil­niaus se­na­mies­čiu, ką A. Zuo­kas pa­sa­kė. Tra­kų tvar­ky­mo pla­nas, žiū­rė­ki­te, Tra­kai – mū­sų is­to­ri­nė sos­ti­nė, nuo 1992 me­tų ne­at­nau­jin­tas. Pra­ėjo 33 me­tai. Įsta­ty­mai pa­si­kei­tė. Nie­kas… Bu­vu­si me­rė E. Ru­de­lie­nė jums ga­li pri­pa­sa­ko­ti to­kių… Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas tu­ri ei­ti dirb­ti su se­na­mies­čiais, su Tra­kais, su pi­li­mis, bet ne su lau­ko tu­a­le­tais, san­dė­liu­kais. O jūs da­bar no­ri­te, kad Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tas tik­rin­tų kiek­vie­ną ob­jek­tą. Man at­ro­do, mi­nist­re, jus, aiš­ku, įti­ki­no, čia jūs daug pa­sa­kė­te, kad rei­kia iš­pa­vel­din­ti, bet šian­dien iš­pa­vel­di­na­mų ob­jek­tų be­veik nė­ra, nes iš­pa­vel­di­ni­mo tvar­ka yra ly­giai to­kio pa­ties il­gio kaip įpa­vel­di­ni­mo tvar­ka…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

S. GENTVILAS (LSF). …ly­giai tiek pat mė­ne­sių. To­dėl ši­tas pro­jek­tas ne ant tos kon­cep­ci­jos pa­sta­ty­tas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi po pa­tei­ki­mo. Pra­šom bal­suo­ti.

Bal­sa­vo 65 Sei­mo na­riai: už – 49, prieš – 3, su­si­lai­kė 13 Sei­mo na­rių. Po pa­tei­ki­mo pritar­ta.

Ap­si­spręs­ki­me dėl ko­mi­te­tų. Pa­grin­di­niu yra siū­lo­mas Kul­tū­ros ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu?

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – S. Gent­vi­las. Pra­šom.

S. GENTVILAS (LSF). At­si­pra­šau, kad įky­rus, daug šne­ku, bet Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mas ir Sta­ty­bos įsta­ty­mas, su ku­riuo no­ri­ma su­de­rin­ti, yra Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to kom­pe­ten­ci­ja. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ga­li­me tuo­met al­ter­na­ty­viai bal­suo­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Ar su­tik­tu­mė­te dėl pa­pil­do­mo ko­mi­te­to? Si­mo­nai Gent­vi­lai, ar su­tik­tu­mė­te, kad bū­tų įtrauk­tas kaip pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas? (Bal­sas sa­lė­je) Ne­su­tin­ka. No­ri, kad bū­tų siū­lo­mas kaip pa­grin­di­nis.

Al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas. Kas gal­vo­ja­te, kad pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu tu­rė­tų bū­ti Kul­tū­ros ko­mi­te­tas, spau­džia­te „už“, kas gal­vo­ja­te, kad pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu tu­rė­tų bū­ti Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, spau­džia­te „prieš“. (Bal­sai sa­lė­je) Už – Kul­tū­ros ko­mi­te­tas, prieš – Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas.

Bal­sa­vo 69: už – 29, prieš – 40. Pa­grin­di­nis – Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas. Gal Kul­tū­ros ko­mi­te­tas no­rė­tų bū­ti kaip pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas? At­ei­na pir­mi­nin­kas. Tuoj aš įjung­siu.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, kaip tik no­rė­jau pa­sa­ky­ti, kad tuo­met Kul­tū­ros ko­mi­te­tas be­veik pri­va­lo­mai tu­ri bū­ti kaip pa­pil­do­mas.

PIRMININKĖ. Tur­būt prieš­ta­rau­jan­čių ne­bus? Ačiū, pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti šių me­tų spa­lio 16 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

Re­gist­ruo­ja­mės. Pa­si­bai­gus po­sė­džiui, re­gist­ruo­ja­mės. Re­gist­ra­ci­ja baig­ta. Skel­biu va­ka­ri­nį po­sė­dį baig­tą. (Gon­gas) (Bal­sas sa­lė­je: „Skai­čių pa­sa­ky­ki­te.“) Ne­bū­ti­na.


* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokra­tų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.