LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Sveikatos reikalų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 341, 342 ir 343 straipsniais įstatymo projektO NR. XIIIP-793(3)

 

2020-06-10  Nr. 111-P-19

Vilnius

 

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Martinėlis, Komiteto nariai A. Armonaitė, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus.

Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai A. Astrauskas, K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėjos D. Jonelytė, M. Neverkevičienė.

Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė, Valstybinės ligonių kasos direktorius G. Kacevičius, sveikatos apsaugos ministro patarėja V. Srogė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės kyriaus patarėja A. Storpirštienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06

 

 

 

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Projekto pavadinime vietoj žodžių „netekusiu galios“ įraišytini žodžiai „netekusiais galios“.

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

2.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06

1

 

 

2.    Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje po žodžio „vaistų“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „ir medicinos pagalbos priemonių“, nes vadovaujantis teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sutartimis, apdraustųjų išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos ne tik už išduotus kompensuojamuosius  vaistus, tačiau ir už išduotas kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones.

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

3.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06

2

2

 

3.    Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio  2 dalies nuostatos nesutampa su šios dalies lyginamuoju variantu. Iš projekte siūlomos 26 straipsnio 2 dalies formuluotės nėra aišku, ar sveikatos apsaugos ministro tvarka tvirtinama atsižvelgus į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, ar vis dėlto pačios sutartys su sveikatos priežiūros įstaigomis bei vaistinėmis sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir taip pat atsižvelgus į nurodytų viešojo administravimo subjektų nuomones. Tuo tarpu projekto lyginamojo varianto 26 straipsnio 2 dalies formuluotėje aiškiai nustatyta, kad būtent sveikatos apsaugos ministro tvarka tvirtinama atsižvelgus į aukščiau nurodytų institucijų nuomones.

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

4.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06

7

1

 

4.    Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 341 straipsnio 1 dalies visuose punktuose atsisakytina perteklinio žodžio „sprendimą“, nes tai, jog punktuose kalbama apie tam tikrų rūšių sprendimus, yra nustatyta šios straipsnio dalies pirmojoje pastraipoje.

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

5.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06

7

1

1

5.    Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 1 punkte prieš žodį „neteikia“ įrašytini žodžiai „sveikatos priežiūros įstaiga“.

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

6.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06

7

1

2

6.    Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodomas  sprendimo pobūdis stokoja aiškumo. Pastebėtina, jog sprendimas „pateikti rašytinį nurodymą sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus” gali būti suprantamas ir taip, jog asmuo priėmęs tokį sprendimą, raštu nurodo sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei pažeisti įstatymus ar kitus teisės aktus ir kartu nustato terminą tokiems pažeidimams pašalinti. Siekiant teisinio aiškumo ir tuo atveju, jei siekiama nustatyti tai, kad tam tikras asmuo turi priimti sprendimą, kuriame konstatuojami įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai bei nustatomi terminai tokiems pažemiams pašalinti, minėtos nuostatos turinys turėtų būti deramai pakoreguotas, kad jos turinys nekeltų abejonių.

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

7.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06

7

1

4

7.    Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytina kokiam asmeniui turėtų būti grąžinamas nepagrįstai paimtas papildomas mokestis.

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

8.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06

7

1

2

8.    Siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų atskleisti pildomo įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 2 punkte minimo rašytinio nurodymo sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų bei jų pašalinimo terminų nustatymo santykį su šio straipsnio 2 dalyje minimo rašytinio nurodymo pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą per ne ilgesnį kaip 14 dienų terminą. Kitaip sakant nėra aišku, kuo skiriasi aukščiau minimų nurodymų ir jų nevykdymo teisinė reikšmė. Mūsų nuomone, vienintelis aukščiau nurodytų nurodymų skirtumas yra tas, kad antruoju atveju gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip 14 dienų terminas. Kitaip sakant, įtvirtinamas paradoksalus reguliavimas, pagal kurį mažareikšmis pažeidimas turi būti pašalinamas per gana trumpą laikotarpį, kai tuo tarpu nemažareikšmiam pažeidimui joks pašalinimo terminas nenustatomas (mūsų nuomone, reikšmingo pažeidimo, atsižvelgiant į galimas tokio pažeidimo pasekmes, pašalinimui turėtų būti nustatomi taip pat pagrįstai trumpi terminai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar tikslinga išskirti rašytinius mažareikšmio ir nemažareikšmio teisės pažeidimo nurodymus su reikalavimu šiuos pažeidimus pašalinti, jei tokių nurodymų turinys, pašalinimo terminai bei nurodymų nevykdymo pasekmės yra vienodos. Be to, siekiant teisinio aiškumo, ginčijamoje 341 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti terminą, kuriam gali būti pratęsiamas pažeidimo pašalinimas, kartu nustatant atvejus ar kriterijus, kuriems esant toks pratęsimas yra galimas.

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

9.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06

7

2

 

9.    Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 341 straipsnio 2 dalies nuostata „Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais tvirtinami Valstybinės ligonių kasos direktoriaus“ stokoja teisinio aiškumo. Nėra aišku, ar Valstybinės ligonių kasos direktorius turėtų kiekvieną kartą tvirtinti kiekvieną nustatytą mažareikšmį teisės aktų pažeidimą, ar, galbūt, nuostatoje norėta nustatyti, jog Valstybinės ligonių kasos direktorius turėtų patvirtinti pavyzdinį arba konkretų mažareikšmių teisės aktų pažeidimų sąrašą. Pastaruoju atveju nuostatos turinį derėtų pakeisti, kad jos esmė būtų aiški.

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

10.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06

7

 

 

10.    Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 341 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, jog šioje dalyje nurodytų asmenų priimti individualūs administraciniai teisės aktai per 3 darbo dienas įteikiami sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei. Nuostata stokoja aiškumo. Pastebėtina, jog nėra aišku, kokios teisinės pasekmės turėtų ir galėtų kilti tuo atveju, jei minėtas individualus administracinis teisės aktas nebūtų įteiktas per 3 darbo dienas, pavyzdžiui, asmeniui vengiant įteikimo. Kartu nėra suprantama, kodėl pasirinktas teisinis įteikimo institutas, o ne išsiuntimo. Pažymėtina, jog nuostatoje kalbama apie juridinius asmenis, kurie visuomenės atžvilgiu turi elgtis socialiai atsakingai, todėl šie asmenys turėtų deklaruoti tikslius savo buveinės ar kitus kontaktinius duomenis. Todėl turėtų būti preziumuojama, jog tokio teisės akto išsiuntimas asmens oficialiai deklaruotu adresu yra laikomas tinkamu teisės akto įteikimu asmeniui, pavyzdžiui, suėjus 3 darbo dienoms po išsiuntimo. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą, kad jo esmė būtų aiški, kad asmenys neturėtų galimybės vengti dokumentų įteikimo ir tuo pagrindu vengti atsakomybės.

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

11.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06

7

 

 

11.          Projekto 7 straipsniu pildomą įstatymo 341 straipsnį siūlome papildyti nuostata, numatančia reikalavimus Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ir teritorinių ligonių kasų direktorių bei jų įgaliotų asmenų sprendimų turiniui (kaip tai buvo nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir v skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 341, 342 ir 343  straipsniais įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-793(2)) 7 straipsniu pildomo įstatymo 341 straipsnio 3 dalyje).

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

12.   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06

13

 

 

12.          Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio pavadinimo gale neturi būti dedamas taškas, o šio straipsnio 2 dalies 1 punkte žodžiai „sveikatos apsaugos ministro“ turi būti rašomi iš mažosios raidės.

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06

14

 

 

13.          Atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūros stadijas ir terminus Seime, ginčytinas projekto 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstatymo įgyvendinimo terminas.

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

14.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-08-23

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. S-2017-7442 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 34(1), 34(2) ir 34(3) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-793(3) (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.

Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 26 straipsnio 2 dalies tekstas nesutampa su Projekto lyginamajame variante pateiktu minėtosios straipsnio nuostatos tekstu. Projekte nurodoma, kad teritorinių ligonių kasų sutartys su ūkio subjektais yra sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, o Projekto lyginamajame variante nurodoma, kad šios sutartys sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką ūkinės laisvės ribojimai turi būti įtvirtinti įstatyme[1]. Atsižvelgdami į tai, siūlytume sąlygas, kuriomis vadovaudamosi teritorinės ligonių kasos sudarytų sutartis su ūkio subjektais, įtvirtinti ne įstatymą įgyvendinančiame teisės akte, o įstatyme, pavyzdžiui, papildant Projektą atitinkamomis nuostatomis.

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.       

Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija, 2017-08-17

 

 

 

 Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija (toliau - Asociacija) susipažino su Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 projektu (XIIIP – 793(3)) (toliau – Projektas) ir teikia pasiūlymus.

Projekto 7 straipsniu keičiamo 341 straipsnio 9 dalis nurodo, kad Valstybinės ligonių kasos direktoriaus, teritorinių ligonių kasų direktorių ir jų atstovų sprendimų vykdymo nesustabdo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą tvarką kreipimasis į teismą. Šiuo atveju būtų sukurtas precendentas dėl išskirtinių teisių suteikimo ir įgalinimo vienašališkai konstatuoti sutarties pažeidimą bei traukti atsakomybėm sutarties vykdytoją arba nutraukti galiojančią sutartį, nesuteikiant jam teisės apsiginti. Kaip yra išaiškintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Konstitucijos 30 straipsnis: „...turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme“1. Suteikiant kontroliuojančiai institucijai viršesnę juridinę galią nei remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija yra suteikta teismui priimti sprendimus, yra rizikuojama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, neobjektyviu atskirų atvejų įvertinimu bei tuo pačiu išderinama teisinės valstybės struktūros principai, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Reikšminga pažymėti, kad Projektas (XIIIP – 793(3)) turi 3 skirtingas redakcijas, tačiau 7 straipsniu keičiamo 341 straipsnio 9 dalies esmė visuose Projekto variantuose yra tokia pati. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas vertindamas pirmąją Projekto redakciją (XIIIP-793) savo išvadoje pažymėjo, kad vienašališkas veiklos neteisėtumo konstatavimas bei įpareigojimas atlyginti žalą, taip pat skirti baudas nesant įstatymų nustatyta tvarka konstatuotų sutartinių prievolių pažeidimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui ir teisinės valstybės principui. Todėl Asociacija siūlo atsisakyti Projekto 7 straipsnio 9 dalies siekiant išvengti ginčytinų situacijų ir palikti šiuo metu galiojančią tvarką, kuomet ginčai tarp sutarties šalių yra sprendžiami Teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijos, neišsprendus jai - pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, taip pat nesuteikti išskirtinių teisių institucijoms išlaikant teisinės valstybės principą.

Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius bei jo įgalioti asmenys ir Teritorinių ligonių kasų direktoriai bei jų įgalioti asmenys gali vienašališkai priimti sprendimą sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų už visas arba dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų ar vaistų, kai nustatomi įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai. Asociacija pažymi, kad skirtingose Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose (ypatingai rajonų gydymo įstaigose) lėšos už suteiktas Valstybės laiduojamas paslaugas sutarties su Teritorinėmis ligonių kasomis ir gydymo įstaiga pagrindu, yra pagrindinis pajamų šaltinis, todėl sutarties nutraukimas visa arba dalimi apimties reikštų įstaigos bankrotą (gydymo įstaiga negalėtų teikti gyventojams kompensuojamų paslaugų), todėl Asociacija mano, kad tokia poveikio priemonė, priimama vienašališkai ne teismo keliu, bei remiantis abstrakčiais kriterijais (kai nustatomi įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų pažeidimai) yra žalinga laikantis atviros ir skaidrios teisėkūros principų bei sukuria riziką neobjektyviai vertinant atvejus sumažinti pacientams valstybės laiduojamų paslaugų prieinamumą bei siūlo šios Projekto dalies atsisakyti.

Pateiktą vertinimą sustiprina ir tai, kad gyventojų paslaugų prieinamumas klaidos atveju galės būti atstatytas tik tuomet, kai teisiniam procesui pasibaigus teismas pripažins, jog poveikio priemonė procedūriškai buvo taikoma neteisingai, tačiau teismas neturės juridinės galios įvertinti ar priemonė buvo pritaikyta objektyviai ir pagrįstai.

Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 2 straipsniu siekiama panaikinti šiuo metu galiojančią tvarką sudarant sutartis vadovautis Civiliniu kodeksu. To pasekoje, nėra aišku, dėl kokių priežasčių siekiama pakeisti pamatinį sutarčių sudarymo teisinį dokumentą, kuriuo remiantis yra sudaromos bene visos sutartys galiojančios Lietuvos Respublikoje, kitu atskiru įstatymu. Todėl Asociacijos nuomone, nėra tikslinga panaikinti pirmenybę vadovautis Civiliniu kodeksu sudarant sutartis tarp Teritorinių ligonių kasų bei gydymo įstaigų, kadangi nėra duomenų, apie sutarčių sudarytų vadovaujantis Civiliniu kodeksu juridinius trūkumus ir taikymą praktikoje.

Projekto 10 straipsniu yra siekiama panaikinti Teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijas, kurių tikslas yra ginčo tarp sutarties šalių atveju, individualiai įvertinti nesutarimo priežastis ir, jeigu įmanoma, pasiekti kompromisą. Nėra aišku, kokiu pagrindu siekiama taikinimo komisijas panaikinti, kadangi ankstesnė jų veikla buvo vertinama teigiamai ir davė rezultatų (t.y. ginčai buvo išspręsti iki taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą tvarką). Todėl siūlome palikti galioti Įstatymo 36 straipsnį reglamentuojantį Teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijų veiklą, įvertinant tai, kad sutarčių teisėje ginčai tarp sutarties šalių yra dažnas reiškinys ir šis organas gali padėti efektyviau kylančius ginčius išspręsti.

Prašome įvertinti pateiktus argumentus ir atsižvelgti į pasiūlymus, taip pat įtraukti Nacionalinę gydymo įstaigų asociaciją į tolimesnį Projekto derinimą kaip vieną iš suinteresuotų institucijų atstovaujančių LNSS gydymo įstaigas.

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

2.

Lietuvos vaistinių asociacija, 2017-06-15

 

 

 

Dėl ligonių kasų įgaliojimų didinimo, prieštaraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir teisinės valstybės principui

 

Projekto 6 straipsniu siūloma nustatyti, kad Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos, vykdydamos vaistinių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, galėtų priimti sprendimą skirti baudas. Vadinasi, Projektu siekiama įteisinti, jog Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms būtų suteikti įgaliojimai ne ginčo tvarka nustatyti vaistinės veiklos neteisėtumą ir skirti vaistinėms administracinio poveikio priemones. Asociacija šiam Projekto tikslui nepritaria ir žemiau argumentuotai pagrindžia savo poziciją.

Visų pirma, santykiai tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių yra ne tik viešosios, tačiau ir privatinės teisės reguliavimo dalykas. Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Šios sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir  vaistinių, vadovaujantis LR Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, sudaromos LR Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Toks reguliavimas iš esmės reiškia,  kad šios sutartys turėtų būti vertinamos kaip sutartys dėl tam tikrų paslaugų teikimo ir išlaidų apmokėjimo, kurios yra numatytos LR Civiliniame kodekse.

 Pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Todėl tokiais atvejais,  kai ginčas kyla dėl to, ar sutarties šalis netinkamai vykdė sutartines prievoles, ginčas turi būti sprendžiamas jį nagrinėti kompetenciją turinčiame bendrosios kompetencijos teisme.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, akivaizdu, kad tiek Valstybinė ligonių kasa, tiek teritorinių ligonių kasos negali vienašališkai ne ginčo tvarka skirti įstatyme nurodytas baudas ar įpareigoti grąžinti apdraustajam nustatyto dydžio papildomą mokestį. Todėl valstybinė ligonių kasa ir teritorinių ligonių kasos dėl sutartinių prievolių įvykdymo įstatymų nustatyta tvarka turi kreiptis į teismą. Jei Projektu siūlomas reglamentavimas būtų priimtas, tokiu atveju būtų paneigta vaistinių galimybė ginti savo teisėtus interesus.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtinta, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Taip pat Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad teisingumo vykdymas yra teismų funkcija, kuri lemia šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir  jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

 

Dėl perteklinio reguliavimo

 

Svarbu paminėti, kad Asociacijos žiniomis, nei dėl vienos Asociacijos narės, t.y. Lietuvoje veikiančios vaistinės, niekada nebuvo ir šiuo metu nėra Valstybinės ligonių kasos ar teritorinių ligonių kasų kreipimosi į teismą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos priverstinio išieškojimo. Tai leidžia daryti prielaidą, jog siūlomas Projektas yra perteklinis ir absoliučiai nereikalingas reguliuojant civilinius santykius tarp Valstybinės ligonių kasos, teritorinių ligonių kasų bei Lietuvoje veikiančių vaistinių.

 

Dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo pažeidimo

 

Projekto 7 straipsnis (pildomo įstatymo 342 straipsnyje), reglamentuoja baudų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisė aktų pažeidimus, skyrimą. Tačiau nėra aišku už kokius konkrečius pažeidimus būtų skiriamos baudos, kas jas skirtų, kaip vyktų baudos skyrimo procedūra, ir, svarbiausia, nėra aiškumo, kokios dydžio baudos galėtų būti skiriamos.

Tokiu atveju būtų pažeistas Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatyme įtvirtintas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas pastabas, siūlome nepritarti Projektui arba esmingai jį keisti.

Atsižvelgti

Siūloma įstatymo projektą atmesti

3.

Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, 2017-07-19

 

 

 

Susipažinę su LR sveikatos draudimo įstatymo (toliau tekste - SDI) Nr. I-1343 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusių galios ir įstatymo papildymo 341, 342ir 343 straipsniais įstatymo projektu, norime atkreipti dėmesį į siūlomas pataisas.

            - Projekte siūloma pakeisti 26 straipsnio 2 dalį,  nustatant, kad sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sudaromos vadovaujantis  nebe Civiliniu kodeksu, o Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taip pat numatoma, jog sutarties standartines sąlygas tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Standartinės sutarties bendrosios sąlygos yra skelbiamos viešai ir dėl jų nesiderama. Dėl standartinių sutarties specialiųjų sąlygų, tai yra dėl paslaugų masto ir pinigų sumos, sutariama kasmet.

             Nurodytas reglamentavimas prieštarauja pagrindiniuose sveikatos sistemos įstatymuose įtvirtintam santykių tarp Teritorinių ligonių kasų (toliau tekste - TLK) bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau tekste - ASPI) modeliui. Vadovaujantis LR sveikatos sistemos įstatymo 3 str. 9 d., tik LR sveikatinimo veiklos įstatymai nustato sveikatinimo veiklos sutarčių sudarymo tvarką ir jų esmines sąlygas. Šio įstatymo 97 str. numato, kad vienas iš LNSS veiklos vykdomųjų subjektų finansavimo pagrindų yra sveikatinimo veiklos sutarties sudarymas. Atsižvelgiant į tai, LR sveikatos sistemos įstatymas reglamentuojantis Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos struktūrą, nustato, kad ASPĮ ir TLK santykiai turi būti reguliuojami sutartimis.

            LR civilinis kodekso 6.154 str. 1 d. numato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Nustačius, kad standartinės bendrosios sutarties sąlygos tvirtinamos LR SAM nustatyta tvarka ir dėl jų negalima derėtis, panaikinamas svariausias sutarties elementas - šalių laisva valia sudarytas susitarimas. Tai reiškia, kad santykius tarp TLK ir ASPĮ reguliuotų ne sutartys tarp dviejų lygiateisių šalių, o LR SAM ministro įsakymas. Tokiais pakeitimais pereinama iš sutartinių į administracinius santykius. Kadangi iš TLK ir ASPĮ santykio eliminuojamas susitarimas, sąvoka sutartis siūlomame įstatymo pakeitime negali būti vartojama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlomi LR sveikatos draudimo įstatymo 26 str. 2 d. pakeitimai prieštarauja LR CK 6.154 str. 1 d. bei LR sveikatos sistemos įstatyme numatytam principiniam Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos elementui, t.y. sutartiniam santykių tarp TLK ir ASPĮ modeliui. Ši sveikatos sistemos reforma nebuvo numatyta Vyriausybės programoje ar kituose sveikatos sistemos strateginiuose reformų dokumentuose.

        

- Projekto 341  str. 4 d. numato, kad Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, jei teismas nenustato kitaip

                 Lietuvos teismai suformavo praktiką, kadangi santykiai tarp ASPĮ ir TLK yra sutartinio pobūdžio ir TLK patikrinimo pažymos neturi privalomojo pobūdžio, patikrinimo pažymose nurodytus pažeidimus ir žalą, turi įrodyti TLK bendrosios kompetencijos teisme, vadovaudamasi LR CK ir LR CPK nuostatomis. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas civiliniame ginče abi šalis pastato į lygiateisę poziciją ir abiem šalims leidžia įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją. Perkėlus ginčą į administracinių ginčų kategoriją, ASPĮ pastatomos į nelygiateisę, blogesnę padėtį. Reguliavimas, kad sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, neatitinka teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų. ASPĮ kaip silpnosios šio santykio šalies padėtis dar labiau apsunkinama. ASPĮ privalėtų sumokėti baudą net nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, tai galėtų lemti ASPĮ bankrotus.

                 -Į įstatymą įtraukiamas 34straipsnis "Baudos". Baudų dydžio nustatymas šiame įstatyme nepagrįstas, kadangi pagrindiniai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pagrindus nustatantys įstatymai nustato, kad santykiai tarp ASPĮ ir TLK turi būti reguliuojami sutartimis. Todėl ir baudų dydžiai bei jų taikymo sąlygos turi būti numatytos sutartyse.

                 Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyti tik baudų dydžiai, bet pati kontrolės procedūra visiškai nedetalizuota, nenustatomi jokie procedūrų ar senaties terminai. Taip sukuriant galimybę poįstatyminiais teisės aktais dar apsunkinti ASPĮ padėtį. Praktikoje pasitaiko taip, kad TLK atlieka patikrinimus, praėjus keliems metams nuo sutarčių terminų pabaigos. Manome, kad tokia situacija yra teisiškai neteisinga ir neapibrėžta. Teisiniu reglamentavimu turi būti aiškiai nustatyta, kiek laiko praėjus po sutarties pabaigos TLK turi teisę tikrinti ir taikyti sankcijas ASPĮ.

                 342  str. 1 ir 3 dalyse baudos dydis nustatomas dvigubai didinant padarytos žalos dydį yra neteisingas ir neproporcingai didelis, nustatytas neatsižvelgiant į galimas sunkias finansines pasekmes ASPĮ. 342 str. 1, 2, ir 3 dalyse nustatyti baudų dydžiai neatitinka teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų. Tokiu reglamentavimu, TLK, vadovaudamasi pačios išleistais poįstatyminiais teisės aktais, gali vienašališkai taikyti dideles baudas. Tai sukuria situaciją, kai kita santykio šalis ASPĮ, neturėdama galimybių derėtis dėl sutarties sąlygų, pastatoma į  daug blogesnę padėtį. Jei norima taikyti administracinę atsakomybę, tai administracinės atsakomybės taikymo nuostatos turi būti nustatytos  sistemiškai ir taikomi visi administracinės atsakomybės taikymo, įrodinėjimo principai numatyti LR administracinių nusižengimų kodekse.

- Projekto 343 5 d. numatyta, kad Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo, kuriuo buvo skirta bauda, priėmimo dienos.

Ši projekto nuostata prieštarauja LR CPK 587 str., kuriame nustatyta, kas yra vykdomieji dokumentai, kadangi šiame sąraše TLK ir VLK sprendimų nėra.

Nurodytų motyvų pagrindu, prašome pakartotinai įvertinti  LR sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusių galios ir įstatymo papildymo 341, 342ir 343 straipsniais įstatymo projektą, sistemiškai įvertinant visą nacionalinės sveikatos sistemos reglamentavimą bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų teises. Be to, mūsų nuomone, dėl teritorinių ligonių kasų (sveikatos priežiūros paslaugų mokėtojų) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų) teisinių santykių reguliavimo problemų ir reformų būtina pradėti platesnes diskusijas su visomis suinteresuotomis šalimis.

 

 

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

4.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, 2017-10-19

 

 

 

Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, įvertinusi Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo įstatymo pakeitimo projektą (toliau- Projektas) teikia pastabas:

Projekto 26 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų (toliau - I LK ) ir sveikatos priežiūros įstaigų, tarp T L K ir vaistinių, bus sudaromos vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais, su daromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atsižvelgus į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos n u o m o n es. Pasigendama Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse įtvirtinto sutarties laisvės principo, kai šalys gali abipusiai nustatyti teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams. Šiuo atveju siūloma įtvirtinti imperatyvų reikalavimą, kad bus atsižvelgta tik į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos

d ra u d im o tarybos nuo m o n es.

Projekto 26 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad T L K ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartis yra rašytinis susitarim as, kuriuo sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja šio įstatym o ir kitų teisės aktų nustatytais reikalavim ais teikti apd rau stiesiem s valstybės laiduojamą (n e m o k a m ą) asmens sveikatos priežiūrą, o T L K įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti įstaigai sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Pagal pateiktą įstatymo projekto nuostatą nėra aišku, ar bus a p m o k a m o s virš kvotų suteiktos paslaugos, ar tik tos kurios nurodytos sutartyje. Manytina, kad rengiant įstatymo projektą turi būti išdiskutuota ir reglamentuotas virškvotinių paslaugų apmokėjimas.

Siūloma pakeisti įstatymo 30 straipsnį ir papildyti nuostatą, kad Valstybinė ligonių kasa koordinuoja ir prižiūri T L K veiklą, bei 31 straipsnį Valstybinės ligonių kasos teises praplėsti nuostata - taikyti nustatytas poveikio priemones. Analizuojant minėtas nuostatas prie Valstybinės ligonių kasos, kuri viena iš pagrindinių institucijų vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, pasigęsta nuostatų, kurios jas įpareigotų vykdyti prevenciją, stebėsen ą kurios padėtų sveikatos

priežiūros įstaigoms įgyvendinti nutatytą sveikatos politiką. Analizuojant minėtas nuostatas kyla pagrindinė mintis, kad Projekto rengėjai siūlo įtvirtinti tik poveikio priemonių taikymo, baudimo funkcijas.

Pastebėtina, kad pateikto Projekto nuostatos įtvirtina Valstybinės ligonių kasos ar T L K „ vienvaldiškų “ sprendimų teisę. Pagal pavestas funkcijas tiek Valstybinė ligonių kasa, tiek T L K svarbiausia funkcija tampa atlikti patikrinimus ir nustačius pažeidimu taikyti poveikio priemones.

Projekto 341 straipsnio 1 dalies 4 punkte kalbama apie galimybę priimti sprendimą, kad įstaiga turi grąžinti iš apdraustojo neteisėtai paimto papildomo  mokesčio už asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kyla klausimas, kas yra neteisėtas mokestis? Nes pagal kitus norminiu s teisės aktus įstaigos yra įpareigotos teikti tik nemokamą gydymą ir jokių papildomų mokėjimų negali būti.

Projekto 342 straipsnyje “Baudos” įtvirtintos sankcijos, nėra aišku, kuo remiantis ir kokiomis metodikomis jos nustatytos.

Projekto 34 ‘ straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų  apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė nepagrįstai gavo apmokėjimą, ar nepagrįstai gavo didesnį apmokėjimą, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriam a piniginė bauda, kurios dydis yra

lygus nepagrįstai gauto apmokėjimo ar skirtum o tarp turėto gauti apmokėjimo ir nepagrįstai gauto didesnio apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis dvigubai sumai.

Pastebėta, kad iki šiol tokia drastiška piemonė gali turėti didelį neigiamą poveikį viešiesiems finansams. Manytina, kad šiuo atveju visai nediskutuota ir neatsižvelgta į tai, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas  buvo  orientuota į pacientą ir pasiektą rezultatą, o ne į formalų, mažareikšmį pažeidimą. Projekto 36 straipsnis naikina nuostatą dėl Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato , kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 40 straipsnis num ato, kad draudžiamų jų ir teritorinių ligonių kasų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo nagrinėja teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija. Analizuojant dvi minėtas įstatymo nuostatas nėra aišku, kas vis dėlto spręs tarp šalių kylančius ginčus. Manome, kad įstatyme turi likti nuostata, kad pareiškėjams išliktų galimybė išspręsti ginčą ne teismo tvarka.

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

5.

Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija, 2017-10-20

 

 

 

Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija (toliau Asociacija) susipažino su Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 projektu XIIIP-793 (3) (toliau Projektas) ir teikia išvadas.

Pažymime, jog Projektas siekia reguliuoti ypač jautrią sritį, gydymo įstaigų ir Valstybinės bei teritorinių ligonių kasų (toliau – Institucijų) sutartinius santykius. Iš esmės, tai santykiai nuo kurių tiesiogiai priklauso gyventojų gerovė ir gydymo įstaigų teikiamų paslaugų spektras.

(i) Reikšminga pažymėti, kad Projektu siekiama pakeisti iki šiol galiojusį teisinį sutarčių pagrindimą Civiliniu kodeksu. 2-u Projekto straipsniu siekiama panaikinti 26 įstatymo straipsnyje esančią tiesioginę nuorodą į Civilinį kodeksą, kuris savo ruoštu yra pagrindinis teisinis dokumentas reglamentuojantis sutarčių teisę, Civilinio kodekso 6 knygos antroje dalyje yra įtvirtinti visi sutarčių teisės principai, kuriais yra vadovaujamasi sudarant sutartis Lietuvos Respublikoje bei yra reglamentuoti bene visi atvejai pasitaikantys sutarčių teisėje.

Nerandame argumentų, kuriais remiantis yra reikalinga eliminuoti iki šiol galiojusią Civilinio kodekso imperatyvą LR Sveikatos draudimo įstatyme (toliau – Įstatyme) bei manome, kad Įstatyme įrašyta Civilinio kodekso nuoroda teisingai reglamentuoja šios srities sutartinius susitarimus.

(ii) Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 7 straipsniu siekiama papildyti Įstatymą 341 straipsniu reglamentuojančiu galimas taikyti poveikio priemonės gydymo įstaigoms. Asociacija sutinka, kad yra būtina aiškiai reglamentuoti tiek poveikio priemones, tiek atvejus, kuriems įvykus būtų pasirinkta taikyti numatyta priemonė.

Svarbu pažymėti, kad minėto straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, kad Institucijų inspektoriui nustačius bet kokio teisės akto neatitikimo atvejus, atsiranda galimybė taikyti priemonę – sustabdyti mokėjimą iš PSDF už kompensuojamas paslaugas visa sutarties apimtimi. Asociacija mano, kad sutarties sustabdymas iš esmės reiškia sutarties nutraukimą (kadangi sutartys yra sudaromos 1 metų laikotarpiui) ir tokio pobūdžio neapibrėžta sąvoka Įstatyme leistų Institucijoms iš esmės vienašališkai nutraukti sutartį konstatavus bet kokį teisės akto neatitikimą, netgi ir tą, kurio neįgyvendinimas neturi realios įtakas paslaugų teikimui ir pacientų saugumui. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte yra aiškiai išvardintos Institucijų poveikio priemonės, tačiau nėra įvardintų pažeidimų kurie užtrauktų konkrečią atsakomybę, darytina prielaida, kad Institucijos laisvai gali pasirinkti bet kurią poveikio priemonę nustačius pažeidimą. Atsižvelgiant, kad gydymo įstaigų veikla tiesiogiai priklauso nuo sutarties dėl valstybės kompensuojamų paslaugų teikimo bei sveikatos paslaugų prieinamumas yra Konstitucinė piliečių teisė, siūloma poveikio priemonė stabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto už visas asmens sveikatos paslaugas reikštų radikalų gydymo įstaigų veiklos sutrikdymą ir to pasekoje Institucija neprivalėtų argumentuoti kodėl buvo pasirinkta minėta poveikio priemonė, o ne Projekte numatyta bauda.

(iii) Asociacija pažymi, kad siekiamo papildyti Įstatymą 341 straipsnio 9 dalis nustato Institucijos priimtų individualių administracinių aktų nesutikimo principą. Atsižvelgiant į tai, kad Institucijos iš esmės yra ir viena iš sutarties šalių ir tuo pačiu kontroliuojanti institucija ir finansų skirstytoja, todėl Asociacija mano, kad Projektu siekimas įtvirtinti principas, kad kreipimasis į teismą nesustabdo Institucijų įgalioto asmens administracinio akto sprendimo, kuris yra priimamas be šiuo metu galiojančios kontrolės, gali būti ypatingai žalingas gydymo įstaigų veiklai administracinį aktą parengusio asmens klaidos atveju.

Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatą, Teismas gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimą. Minėto įstatymo 118 straipsnio 3 dalis nurodo, kad prireikus administracinis teismas gali sustabdyti pripažinto neteisėtu norminio administracinio akto arba jo dalies galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau Projekte įvardinamas Institucijos priimtas individualus administracinis aktas, todėl ši nuostata netaikytina. Taigi, ginčo atveju individualus administracinis teisės aktas galioja, kol dėl jo teisėtumo į Teismą kreipęsis pareiškėjas paprašo Teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti ginčijamo akto galiojimą ir Teismas tokio prašymo nepatenkina (Teismo nutartis turi būti įsiteisėjusi).

Yra tikimybė, kad teismui pripažinus, kad individualus administracinis aktas ar pasirinkta priemonė nebuvo motyvuota, o dėl šios priežasties gydymo įstaiga negavo planuotų pajamų, o galbūt ją ištiko bankrotas, personalas buvo atleistas ar pan., žalos atlyginimas būtų reikšmingai didesnis nei planuota sutartinė kompensacija už suteiktas paslaugas. Asociacija mano, kad yra būtinas kontrolės mechanizmas priimamiems Institucijų sprendimams, todėl numatyta nuostata, kad kreipimasis į teismą nesustabdo sprendimo įsigaliojimo jeigu teismas nenustato kitaip laikytina per daug rizikinga.

(iv) Asociacijos poziciją dėl priimamų sprendimų kontrolės nebuvimo sustiprina ir tai, kad Projektas siekia panaikinti galioti 36 Įstatymo straipsnį, kuris reglamentuoja TLK taikinimo komisijas ir jų veiklą. TLK taikinimo komisijų paskirtis yra spręsti kylančius ginčus tarp sutarties šalių, taip juos mėginant išspręsti nepasiekiant ir neapkraunat teismų sistemos. Kaip rodo viešai pateikiami duomenys apie Kauno TLK taikinimo komisijos veiklą, minėtas organas objektyviai sprendžia ginčus ir konstatuoja, tiek gydymo įstaigų nepagrįstus skundas, tiek nepagrįstus TLK sprendimus.

Asociacijos nuomone, nėra pateikta įtikinamų argumentų, dėl kokios priežasties reikėtų atsisakyti taikinimo komisijų veikiančių prie Institucijų, kadangi jų veikla veikia kaip teisinis filtras, kurio pagalba ginčai yra išsprendžiami nepasiekiant teismo.

Asociacijos nuomone, pateiktas išvadoms gauti projektas neigiamai veiktų LNSS sistemą, padidintų kreipimųsi į teismą skaičių, kadangi jame yra įtvirtinamos aiškios ir konkrečios poveikio priemonės ir bausmės, tačiau nėra įtvirtinama jų priėmimo tvarka bei sprendimo priėmimo argumentacija. Negana to, siekiama panaikinti iki šiol galiojantį ir veikiantį sprendimų priėmimo ir ginčų sprendimo organą, dėl kurio veiklos ginčai tarp sutarties šalių buvo išspręsti ir neužkrovė teismų sistemos. Asociacijos rekomenduoja LRS sveikatos reikalų komitetui nepritarti svarstomam projektui.

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-09-27

 

 

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2017-09-27 sprendimą Nr. 111-S-12, atlikome Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343
2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 341, 342 ir 343 straipsniais įstatymo projekto[1] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

Projektu siekiama įtvirtinti, kad sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms, teikiančioms sveikatos priežiūros paslaugas (kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis), pažeidusioms sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimus, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimus, kiltų ne civilinė atsakomybė iš sutarčių, sudarytų su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo, o administracinė atsakomybė pagal įstatymą.

Atlikę antikorupcinį vertinimą, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl nuostatų, kurios sudaro sąlygas korupcijos rizikai pasireikšti:

1.         Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nustačius įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei gali būti pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas ne ilgesnis kaip 14 dienų terminas pažeidimą pašalinti, kurį galima pratęsti vieną kartą.

Mūsų nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pirma, analizuojamoje nuostatoje esanti formuluotė „gali būti“ yra dviprasmiška, nes kontroliuojančiam subjektui leidžiama savo nuožiūra spręsti: teikti ar neteikti rašytinį nurodymą tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Antra, nėra aišku, kodėl siūloma nustatyti galimybę pratęsti 14 dienų terminą, skirtą pašalinti pažeidimą, kuris yra vertinamas kaip mažareikšmis ir kurį galima ištaisyti nedelsiant. Pastarasis žodis suponuoja, kad pažeidimas gali būti ištaisomas iš karto jį nustačius, todėl manome, kad nėra būtinybės skirti tam papildomo laiko. Trečia, analizuojamoje nuostatoje nedetalizuojamas terminas, kuriam gali būti pratęsiamas pažeidimo pašalinimas, todėl suteikiama galimybė kontroliuojančiai institucijai neribotam laikui pratęsti šį terminą. Be to, nėra aišku, kuriais atvejais minėtas terminas gali būti pratęstas (ar terminas pratęsiamas kontroliuojančios institucijos iniciatyva, kai nustatoma, kad pažeidimas nepašalintas, ar dėl pratęsimo turi kreiptis pažeidimą padariusi sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė, ar kt.).

Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, siūlome pagal pateiktas pastabas tobulinti Projekto nuostatas, reglamentuojančias rašytinių nurodymų pašalinti mažareikšmius teisės aktų reikalavimų pažeidimus pateikimą ir terminų šiuos pažeidimus pašalinti nustatymą.

 

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

2.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-09-27

 

 

 

2.         Projekto 8 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 342 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė negavo nepagrįsto apmokėjimo ar negavo nepagrįstai didesnio apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus dešimties bazinių socialinių išmokų dydžiui.

Manome, kad svarstytina, ar vienodo dydžio baudų skyrimas už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kurie savo pobūdžiu gali būti tiek lengvesni, tiek sunkesni, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus. Be to, lyginant analizuojamą nuostatą su šios išvados 1 punkte vertinta nuostata, nėra aišku, ar už įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, irgi privaloma skirti piniginę baudą, kartu nurodant tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Šis nepakankamai aiškus teisinis reguliavimas laikytinas korupcijos rizikos veiksniu.

Siekdami aiškesnio teisinio reguliavimo, siūlome apsvarstyti galimybę diferencijuoti baudų dydžius pagal padarytų pažeidimų pobūdį ir sunkumą, taip pat detalizuoti baudų skyrimo už mažareikšmius teisės aktų reikalavimų pažeidimus tvarką.

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

3.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-09-27

 

 

 

3.         Projekto 8 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 342 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bauda gali būti skiriama iki 50 procentų mažesnė nei nustatytoji, jei nustatoma atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Mūsų nuomone, minėtu teisiniu reguliavimu baudą skiriančiam asmeniui suteikiama per plati diskrecijos teisė skirti mažesnę baudą nei nustatytoji, kadangi tapačiomis lengvinančiomis aplinkybėmis sprendimą sumažinti nustatytą baudą priimantis asmuo vienu atveju gali nuspręsti sumažinti baudą 50 procentų, o kitu atveju tik 1 procentu arba nesumažinti. Dėl šių priežasčių praktikoje sprendimą sumažinti nustatytą baudą priimantis asmuo, naudodamasis savo teise pasirinkti baudų dydžius, galimai neteisėtai reikalaus (ar gaus pasiūlymą) iš pažeidimą padariusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės nepagrįsto atlygio mainais už mažesnę baudą, – tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Siūlome apsvarstyti galimybę aiškiau reglamentuoti kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriama iki 50 procentų mažesnė bauda nei nustatytoji, o mažinamos baudos procentinę išraišką sieti ne tik su lengvinančiomis aplinkybėmis, bet ir atsižvelgti į jų skaičių (pavyzdžiui, esant 2 ir daugiau lengvinančių aplinkybių baudą mažinti iki 20 procentų, esant 3 ir daugiau lengvinančių aplinkybių baudą mažinti iki 30 procentų ir pan.).

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

4.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-09-27

 

 

 

4.         Projekto 9 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 342 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo, kuriuo buvo skirta bauda, priėmimo dienos.

Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nėra atskleistas sprendimo dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo turinys ir jo priėmimo tvarka, todėl nėra aišku, kokiomis sąlygomis ir per kiek laiko šis sprendimas priimamas.

Siekdami teisinio aiškumo, siūlome detalizuoti sprendimo dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo priėmimo turinį ir tvarką.

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01-24

1

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-379 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

n u t a r i a:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių  ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios  ir įstatymo papildymo 341, 342 ir 343 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-793(3) (toliau – Projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:

1. Projekto 1 straipsnio, kuriuo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje siūloma apibrėžti sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūros sąvoką, turi būti atsisakoma, nes bendro pobūdžio ūkio subjektų veiklos priežiūros sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 361 straipsnyje, o keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateikiamas šios sąvokos turinys iš esmės atkartoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teisės, nustatytos Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 8 punkte, ir teritorinių ligonių kasų funkcijos, nustatytos 33 straipsnio 6 punkte. Be to, ši sąvoka iš dalies dubliuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 3 punkte reglamentuojamos sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kontrolės, kurią atlieka Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos, turinį. Įrašius į keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį siūlomą nuostatą, būtų neaiškus jos santykis su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 3 punktu.

 

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01-24

2

 

 

 

2. Projekto 2 straipsniu keičiamas Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnis turi būti koreguojamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. lapkričio 16 d. priimtą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 121, 15, 21, 26, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 122 ir 261 straipsniais įstatymą Nr. XIII-736. Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame buvo pasisakyta ir apie sutartis, sudaromas dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamų paslaugų teikimo. Šiame nutarime konstatuojama, kad valstybės įgaliotos institucijos ir sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių dėl Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamų paslaugų teikimo sąlygos turi būti nustatytos įstatymu, kad tokių sutarčių sudarymo tvarka turėtų būti grindžiama objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, kuriais nebūtų paneigta sąžiningos konkurencijos laisvė, kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai.

 

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01-24

4, 6

 

 

 

3. Projekto 4 ir 6 straipsniais keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 11 punkto ir 34 straipsnio 10 punkto formuluotės „šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas poveikio priemones“ turi būti keičiamos į „šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones“, nes nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius lemiamą poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus (inter alia vadinamąsias ekonomines sankcijas, kurios priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui ir kuriomis yra sudaromos prielaidos daryti neigiamą poveikį teisinėn atsakomybėn traukiamų ūkio subjektų ekonominei padėčiai) pagal Konstituciją galima tik įstatymu; taigi tik įstatymu galima nustatyti ir lemiamą poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, jei nustatyti įpareigojimai yra nevykdomi arba netinkamai vykdomi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas).

 

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01-24

7

 

 

 

4. Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnis turi būti tikslinamas, 1 dalyje nurodant, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys priima sprendimus taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones. Atitinkamai tikslintinas šio straipsnio pavadinimas.

Turi būti tikslinama minėto straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė, nurodant subjektą, kuris konstatuoja šiame punkte nustatytus sutarties nutraukimo pagrindus.

Turi būti tikslinami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai, konkretizuojant pažeidimo turinį, nes pažeidimo turinį apibūdinanti formuluotė yra nekonkreti, reiškianti iš esmės bet kokių teisės aktų, taip pat ir nepriskiriamų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos sričiai, pažeidimą. Be to, Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnio 2 dalies nuostata turi būti suderinta su Viešojo administravimo įstatymo 369 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo reglamentavimu.

Turi būti atsisakyta minėto straipsnio 3 dalies kaip perteklinės, nes, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 ir 10 dalyse, 6 straipsnio 3 dalyje bei 8 straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu ir atsižvelgiant į Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnio 1 dalyje siūlomas nuostatas, yra aišku, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo yra individualus teisės aktas. Taip pat turi būti atsisakyta bendro pobūdžio sąvokos „individualus administracinis aktas“ Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnio 4, 8 ir 9 dalyse.

Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnyje turi būti detaliau reglamentuotas poveikio priemonių taikymo procesas, atsižvelgiant į Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 „Dėl poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos patvirtinimo“, 27.3.2–27.3.4 ir 27.4 papunkčių nuostatas (dėl teisės apklausti liudytojus, teikti įrodymus, tinkamo pranešimo apie posėdį tvarkos reglamentavimo ir kt.).

 

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01-24

8

 

 

 

5. Projekto 8 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 342 straipsnio turi būti atsisakoma, nes šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo yra pakankamas ir papildomų priemonių numatyti nereikia. Sprendimų dėl neteisėtai gautų lėšų grąžinimo privalomumas turėtų būti užtikrinamas ne baudų nustatymu, o kitais mechanizmais. Be to, baudų taikymas kai kurioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms būtų per didelė finansinė našta. Atitinkamai turi būti koreguojamas ir Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir atsisakoma Projekto 9 straipsniu pildomo 343 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalių, o šio straipsnio 4 dalis turi būti tikslinama atsisakant žodžių „išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį“.

 

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01-24

10

 

 

 

6. Projekto 10 straipsnio, kuriuo pripažįstamas netekusiu galios Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnis, turi būti atsisakoma, nes naikinti teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją yra netikslinga – tai yra papildoma galimybė tikrintoms sveikatos priežiūros įstaigoms ar vaistinėms pareikšti nuomonę patikrinime nedalyvavusiems (nešališkiems) teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos nariams apie kontrolės procedūrų metu priimtus sprendimus ir poveikio priemonių taikymą. Siekiant Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnio taikymo aiškumo, reikėtų atitinkamai jį patikslinti, numatant, kad teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, kurios sprendimas gali būti skundžiamas teismui, taip pat būtų tikslinga nustatyti objektyvų taikinimo komisijos narių atrankos mechanizmą.

 

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01-24

14

1

 

 

7. Projekto 14 straipsnio 1 dalis turi būti tikslinama, nustatant įsigaliojimo datą pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus – atitinkamų metų gegužės 1 d. arba lakpričio 1 d. Atitinkamai turi būti tikslinama ir Projekto 14 straipsnio 2 dalis.

 

Atsižvelgti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

8.

Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,                                                                                     

Andrius Palionis,

Irena Šiaulienė,

Ričardas Juška,

Jonas Liesys, 2018-04-10

 

 

2

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į š. m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 121, 15, 21, 26, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 122 ir 261 straipsniais įstatymą Nr. XIII-736, kuriuo 26 straipsnis papildytas 3 punktu, atitinkamai turi būti pakoreguotas Projekto 2 straipsniu keičiamas Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnis.

Pasiūlymas:

Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sutartys

1. Apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji.

2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atsižvelgus į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

3. Teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartis yra rašytinis susitarimas, kuriuo sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais reikalavimais teikti apdraustiesiems valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą, o teritorinės ligonių kasos įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti įstaigai sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

4. Teritorinės ligonių kasos ir vaistinės sutartis yra rašytinis susitarimas, kuriuo vaistinė įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis parduoti (išduoti) apdraustiesiems  kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, o teritorinės ligonių kasos įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis atsiskaityti su vaistine už parduotus (išduotus) kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis visiškai ar iš dalies kompensuodama jų įsigijimo išlaidas.

5. Sutarčių formas tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

Šiame straipsnyje nurodytų sutarčių tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius.

Nepritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

9.

Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,                                                                                     

Andrius Palionis,

Irena Šiaulienė,

Ričardas Juška,

Jonas Liesys, 2018-04-10

 

 

4

1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 83 pateiktas pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui, siūloma patikslinti Projekto 4 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 11 punkto formuluotę.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 31 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

Papildyti 31 straipsnį nauju 11 punktu:

„11) taikyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose įstatymuose  nustatytas poveikio priemones;“

Nepritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

10.

Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,                                                                                     

Andrius Palionis,

Irena Šiaulienė,

Ričardas Juška,

Jonas Liesys, 2018-04-10

 

 

6

1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 83 pateiktas pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui, siūloma patikslinti Projekto 6 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnio 10 punkto formuluotę.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 34 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„Papildyti 34 straipsnį nauju 10 punktu:

„10) taikyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose įstatymuose  nustatytas poveikio priemones;“

Nepritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

11.

Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,                                                                                     

Andrius Palionis,

Irena Šiaulienė,

Ričardas Juška,

Jonas Liesys, 2018-04-10

 

 

7

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 83 pateiktas pastabas bei pasiūlymus, Projekto 7 straipsnį, kuriuo Sveikatos draudimo įstatymas papildomas 341 straipsniu, siūloma išdėstyti taip:

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 7 straipsniu pildomą Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„341 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų sprendimai, priimami vykdant sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūrą priimami sprendimai dėl poveikio priemonių

 1. Valstybinės ligonių kasos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys, vykdydami sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones:

1) sprendimą nutraukti sutartį, kai nustatoma Valstybinės ligonių kasos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys nustato, kad įstaigos licencijos sveikatos priežiūros ar farmacinei veiklai galiojimas panaikinamas, taip pat kai neteikia nevykdo esminio įsipareigojimo teikti apdraustiesiems valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą;

2) sprendimą pateikti  įteikti rašytinį nurodymą sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;

3) sprendimą skirti šiame įstatyme numatytas baudas sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei už nustatytus įstatymų ir  (arba) kitų teisės aktų pažeidimus;

43) sprendimą dėl iš apdraustojo neteisėtai paimto papildomo mokesčio už asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus grąžinimo, jei asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus jis turėjo gauti nemokamai;

54) sprendimą sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už visas arba dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų ar vaistų, kai nustatomi įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų pažeidimai, bei vaistų, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, skyrimo, išdavimo teisėtumo pažeidimai, taip pat kai nustatomi kiti su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių pažeidimai.

2. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima priežiūrą atliekančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei gali būti pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas ne ilgesnis kaip 14 dienų terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu mažareikšmis teisės aktų reikalavimo pažeidimas nepašalinamas, pakartotinai žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas negali būti pateiktas pateikti. Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais tvirtinami Valstybinės ligonių kasos direktoriaus.

3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų sprendimas tvirtinamas individualiu administraciniu teisės aktu.

4. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų individualus administracinis aktas  sprendimai taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones turi būti priimtas priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo patikrinimo atlikimo dienos.

5. Valstybinės ligonių kasos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys prieš priimdami  šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, nustato 14 dienų terminą tikrintai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei paaiškinimams pateikti.

6. Apie posėdžio, kuriame bus priimami šio straipsnio 1 dalyje nustatyti sprendimai, datą ir laiką tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki posėdžio.

7. Sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į posėdį netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus, jei apie tai sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė buvo tinkamai informuotos.

Posėdžio metu sprendimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje, gali būti priimami nesant sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės atstovui tik tada, kai jiems tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą ir jie nepateikia dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą. Tinkamu pranešimu laikytinas šaukimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba šaukimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.

8. Jeigu posėdyje apklausiami liudytojai, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei  suteikiama teisė apklausti juos, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus.

9. Jeigu bet kuriuo proceso metu priimant šio straipsnio 1 dalyje nustatytus sprendimus paaiškėja naujų aplinkybių ar įrodymų, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei suteikiama teisė ne mažiau kaip per 5 darbo dienas su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų.

10. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų priimtas individualus administracinis aktas sprendimas taikyti šio straipsnio 1 dalyje poveikio priemones per 3 darbo dienas įteikiami sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei.“

 

Nepritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

12.

Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,                                                                                     

Andrius Palionis,

Irena Šiaulienė,

Ričardas Juška,

Jonas Liesys, 2018-04-10

 

 

8

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 83 pateiktas pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui, siūloma išbraukti Projekto 8 straipsnį.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Projekto 8 straipsnį dėl įstatymo papildymo 342 straipsniu:

342 straipsnis. Baudos

1. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė nepagrįstai gavo apmokėjimą ar nepagrįstai gavo didesnį apmokėjimą, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus nepagrįstai gauto apmokėjimo ar skirtumo tarp turėto gauti apmokėjimo ir nepagrįstai gauto didesnio apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis dvigubai sumai.

2. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė negavo nepagrįsto apmokėjimo ar negavo nepagrįstai didesnio apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus dešimties bazinių socialinių išmokų dydžiui.

3. Už teisės gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą pažeidimą sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus neteisėtai iš paciento paimto papildomo mokesčio dvigubam dydžiui.

4. Šio straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta bauda gali būti skiriama iki 50 procentų mažesnė nei nustatytoji, jei nustatoma atsakomybę lengvinačių aplinkybių. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms; padėjo Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai tyrimo metu; atlygino nuostolius; pašalino padarytą žalą; savo valia nutraukė pažeidimą; Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai patikrinimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti patikrinimą; pripažino Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes; taip pat tai, kad pažeidimą sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai.“.

 

Nepritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

13.

Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,                                                                                     

Andrius Palionis,

Irena Šiaulienė,

Ričardas Juška,

Jonas Liesys, 2018-04-10

 

 

9

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgus į 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 83 pateiktas pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui bei į aukščiau esantį pasiūlymą išbraukti iš įstatymo projekto 8 straipsnį (siūloma atsisakyti teisės Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms skirti ekonomines sankcijas ūkio subjektams, kurie pažeidė sveikatinimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus), atitinkamai siūloma išbraukti projekto 9 straipsnį, reglamentuojantį paskirtų ekonominių sankcijų  vykdymo tvarką.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Projekto 9 straipsnį dėl įstatymo papildymo 343 straipsniu:

 

343 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei, sudariusioms sutartis su teritorine ligonių kasa, paskirtų poveikio priemonių vykdymas

1. Sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, paskirtą baudą privalo sumokėti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo gavimo dienos.

2 Sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei, sudariusioms sutartis su teritorine ligonių kasa, nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.  Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 3 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu.

3. Jeigu yra motyvuotas sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, prašymas, Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių.

4. Sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo įvykdyti Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimus juose nustatytomis sąlygomis ir terminais, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Motyvuotu sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, prašymu Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas sprendime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku negalima dėl objektyvių priežasčių.

5. Sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, nesumokėtos baudos ir palūkanos išieškomi į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo, kuriuo buvo skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas.

 

Nepritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

14.

Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,                                                                                     

Andrius Palionis,

Irena Šiaulienė,

Ričardas Juška,

Jonas Liesys, 2018-04-10

 

 

11

 

 

 

Argumentai:

2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14, 21, 23 straipsnių pakeitimo ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, todėl Projekto 11 straipsniu siūlomas pakeitimas yra neaktualus.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Projekto 11 straipsnį:

„11 straipsnis. 37 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

 

Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnį.“

 

 

Atsižvelgus į siūlomus pakeitimus, atitinkamai įstatymo projekte turi būti turi būti patikslinta straipsnių numeracija.

 

Nepritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

15.

Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,                                                                                     

Andrius Palionis,

Irena Šiaulienė,

Ričardas Juška,

Jonas Liesys, 2018-04-10

 

 

 

 

 

Y

Argumentai:

Siekiant aiškesnio reglamentavimo, tikslinamas Sveikatos draudimo įstatymo VI skyriaus pavadinimas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

„VI SKYRIUS

GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKA“

Nepritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

16.

Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,                                                                                     

Andrius Palionis,

Irena Šiaulienė,

Ričardas Juška,

Jonas Liesys, 2018-04-10

 

 

 

 

 

N

Argumentai:

Siūloma nustatyti privalomą ikiteisminį ginčų dėl ligonių kasų (tiek teritorinių ligonių kasų, tiek dėl Valstybinės ligonių kasos) priimtų sprendimų, individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), taip pat dėl šių institucijų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus nagrinėjimą; šiuos ginčus nagrinėtų centrinė privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija – Taikinimo komisija. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Projektą 391 straipsniu, reglamentuojant Taikinimo komisijos sudarymo tvarką, komisijos nariams keliamus reikalavimus, kadencijas, Taikinimo komisijos pirmininko išrinkimą ir kitus Taikinimo komisijos veiklos pagrindus.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projektą 391 straipsniu:

391 straipsnis. Taikinimo komisija

1. Taikinimo komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus, nurodytus šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje. Taikinimo komisiją sudaro, jos sudėtį ir Išankstinio ginčų ne teismo tvarka nagrinėjimo taisykles bei Taikinamojo tarpininkavimo taisykles tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius.

2. Taikinimo komisiją sudaro 6 nariai: trys valstybės institucijų atstovai – po vieną Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir  teritorinių ligonių kasų atstovą; trys visuomeninių asociacijų atstovai: po vieną pacientų interesus ginančių organizacijų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų ir vaistinių asociacijos atstovą. Taikinimo komisijos nariu gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Taikinimo komisijos  nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Taikinimo komisijos narių kandidatūrų pateikimo, atrankos tvarką tvirtina Valstybinė ligonių kasa.

3. Taikinimo komisija sudaroma dvejų metų kadencijai. Taikinimo komisijos nariu  asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

4. Taikinimo komisijos pirmininkas išrenkami pirmojo posėdžio metu Taikinimo komisijos narių balsų dauguma. Taikinimo komisijos pirmininku negali būti  Valstybinės ligonių kasos atstovas.

5. Taikinimo komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 4 Taikinimo komisijos nariai. Taikinimo komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, Taikinimo komisijos  pirmininko arba jam nesant, jį pavaduojančio asmens balsas yra lemiamas.“

 

Nepritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

17.

Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,                                                                                     

Andrius Palionis,

Irena Šiaulienė,

Ričardas Juška,

Jonas Liesys, 2018-04-10

 

 

 

 

 

N

Argumentai:

Siūloma patikslinti galiojantį Sveikatos draudimo įstatymo 40 straipsnį jame numatant, kad Taikinimo komisija yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija (jos sudarymo ir veiklos pagrindai būtų reglamentuoti Projekto siūlomame papildyti 391 straipsnyje), nagrinėjanti ginčus dėl Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų priimtų sprendimų, kuriuos galėtų skųsti tiek draudžiamieji, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės); taip pat Taikinimo komisijai suteikti teisę vykdyti ir mediacijos funkciją, o skundą pateikusiems asmenims galimybę  pasinaudoti alternatyviu ginčo sprendimo būdu – mediacija.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„40 straipsnis. Ginčų dėl Valstybinės ligonių kasos, teritorinių ligonių kasų priimtų sprendimų, individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), taip pat dėl šių institucijų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus nagrinėjimo tvarka

1. Ginčus dėl Valstybinės ligonių kasos direktoriaus, teritorinių ligonių kasų direktorių priimtų sprendimų, individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), taip pat dėl šių institucijų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus nagrinėja Taikinimo komisija, kuri yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija. Taip pat Taikinimo komisija įgyvendina administracinio ginčo šalių sutaikinimo galimybę.

2. Taikinimo komisija privalo per 30 dienų nuo draudžiamojo, sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti ginčą ir priimti sprendimą.

3. Taikinimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, jei teismas nenustato kitaip“

Nepritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

18.

Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,                                                                                     

Andrius Palionis,

Irena Šiaulienė,

Ričardas Juška,

Jonas Liesys, 2018-04-10

 

 

 

 

 

N

Argumentai:

Siūloma įstatymo projektą papildyti Sveikatos draudimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimu. T. y. įstatymo  41 straipsnio formuluotę siūloma papildyti, kad teritorinio valstybinio administravimo subjekto priimti sprendimai galėtų būti skundžiami Taikinimo komisijai – centrinei privalomai ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

41 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų dėl privalomojo sveikatos draudimo nagrinėjimo tvarka

1. Draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų sprendžia teritorinės ligonių kasos. Teritorinė ligonių kasa privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą.

2. Teritorinės ligonių kasos sprendimą draudžiamasis ar sveikatos priežiūros įstaiga  gali apskųsti Taikinimo komisijai.

 

Nepritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

19.

Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,                                                                                     

Andrius Palionis,

Irena Šiaulienė,

Ričardas Juška,

Jonas Liesys, 2018-04-10

 

 

14

 

 

 

Argumentai:

Būtina patikslinti įstatymo projekto įsigaliojimo datą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. birželio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos  direktorius iki 2017 m. rugsėjo 30 d. 2018 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

Nepritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

20.

Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,                                                                                     

Andrius Palionis,

Irena Šiaulienė,

Ričardas Juška,

Jonas Liesys, 2018-04-10

 

 

 

 

 

*

Atsižvelgus į siūlomus pakeitimus, atitinkamai įstatymo projekte turi būti turi būti patikslinta straipsnių numeracija.

 

Nepritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

21.

Seimo nariai A. Matulas, R. Žemaitaitis, 2018-05-16

2

 

 

 

Argumentai:

        Įstatymo projekte siūloma pakeisti įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, taip panaikinant anksčiau galiojusį principą, vadovaujantis Civiliniu kodeksu sudarant sutartis tarp Sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių ir teritorinių ligonių kasų.

        Siūloma palikti iki šiol galiojusį principą vadovautis Civilinio kodekso nuostatomis, kadangi Civilinio kodekso 6 knygos 2-oje dalyje yra įtvirtinti visi sutarčių teisės fundamentalūs principai ir tai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis turi būti sudaromos sutartys Lietuvos Respublikoje.

 

Pasiūlymas: Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį:

                  “2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atsižvelgus į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. “ 

 

Nepritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

22.

Seimo nariai A. Matulas, R. Žemaitaitis, 2018-05-16

7

5

 

 

Argumentai:

        Įstatymo projekte siūloma papildyti įstatymą 34¹ straipsniu, kurio 1 dalies 5 punktas įtvirtintų galimybę Institucijoms nutraukti sutartį dalimi arba visa apimtimi.

       Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte yra aiškiai išvardinti institucijų sprendimai, tačiau nėra įvardintų pažeidimų, kurie užtrauktų konkrečią atsakomybę, darytina prielaida, kad Institucijos laisvai gali pasirinkti bet kurią poveikio priemonę nustačius pažeidimą. Atsižvelgiant, kad gydymo įstaigų ir vaistinių veikla tiesiogiai priklauso nuo sutarties dėl valstybės kompensuojamų paslaugų teikimo ar vaistų išdavimo bei sveikatos paslaugų prieinamumas yra Konstitucinė piliečių teisė, siūloma poveikio priemonė stabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto už visas asmens sveikatos paslaugas ir vaistus reikštų radikalų gydymo įstaigų ir vaistinių veiklos sutrikdymą.

            Taip pat, įstatymo projekte siekiama taikyti šią priemonę nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimus, todėl nustačius bet kokį, net ir pacientų saugai neturintį įtakos teisės akto nesilaikymą, būtų galimybė Institucijai taikyti poveikio priemonę – visų kompensuojamų paslaugų ar visų kompensuojamų vaistų teikimą gyventojams.

         Atsižvelgiant sutartinio susitarimo pobūdžio jautrumą gyventojų sveikatai, siūloma, kad nustačius grubius teisės aktų nesilaikymo atvejus teikiant konkrečią sveikatos priežiūros paslaugą būtų sustabdomas mokėjimas iš PSDF ne už visas įstaigų teikiamas paslaugas ar išduodamus vaistus, o už būtent tą paslaugą, kurios teikimo metu buvo nesilaikoma teisės aktuose nustatytų normų.

 

Pasiūlymas: Pakeisti 34¹ straipsnio 1 dalies 5 punktą:

        5) sprendimą sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už visas arba dalį už konkrečią asmens sveikatos priežiūros paslaugųą ar vaistų, kai nustatomi grubūs įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai suteikiant konkrečias paslaugas ar išduodant vaistus.“

 

Nepritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

23.

Seimo nariai A. Matulas, R. Žemaitaitis, 2018-05-16

7

9

 

 

Argumentai:

         Įstatymo projekte siūloma papildyti įstatymą 34¹ straipsniu, kurio 9 dalis nustato Institucijos priimtų individualių administracinių aktų nesutikimo principą.

        Suteikiant teisėkūros imperatyvinių principų kaip aiškumo ir konkretumo, straipsnyje nėra reikalo nurodyti administracinės bylų teisenos įstatymo nustatytų principų, todėl nuostata, kad sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo laikytinas pertekliniu, kadangi pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą tvarką ši nuostata galiojo visų sutarčių apimtyje.

 

Pasiūlymas: Pakeisti 34¹ straipsnio 9 dalį:

       „9. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų individualūs administraciniai aktai  gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, jei teismas nenustato kitaip.“

 

Nepritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

24.

Seimo nariai A. Matulas, R. Žemaitaitis, 2018-05-16

10

 

 

 

Argumentai:

         Įstatymo projekte siūloma išbraukti 36 straipsnį, kuris reglamentuoja teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklą.

         Taikinimo komisijos veikla grindžiama kolegialumo, skaidrumo, nešališkumo, teisėtumo, sąžiningumo ir viešumo principais. Taikinimo komisija gali spręsti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir TLK ginčus dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo.

         Siūlytinas TLK taikinimo komisijos išsaugojimas, kaip organo, kuris geba vertinti kylančius ginčus tarp sutarties šalių, taip siekiant dalį kilusių ginčų išspręsti taikinimo komisijos lygmenyje neapkraunant teismo instancijos.

 

Pasiūlymas: Papildyti 36 straipsnį:

“1. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją iš keturių asmenų 4 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Vienas komisijos narys turi atstovauti pacientų asociacijoms, veikiančioms teritorinės ligonių kasos teritorijoje. Ši komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo. ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, komisijos pirmininko balsas yra lemiamas.

2. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.“

 

Nepritarti

Įstatymo projektą siūloma atmesti

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): įstatymo projektą XIIIP-793(3) atmesti, atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos reikalų komitetas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 7, 91, 121, 15, 17, 18, 20, 21, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 29, 30, 31, 36 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo ir 32, 33, 34, 35 straipsnių ir VI skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui XIIIP-4827(2), kurio nuostatos nesuderinamos su įstatymo projekto XIIIP-793(3) nuostatomis, nes įstatymo projektu XIIIP-4827(2) siūloma reorganizuoti Valstybinę ir teritorines ligonių kasas, sujungiant jas į vieną juridinį asmenį.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Kaminskas, A. Matulas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                      Asta Kubilienė

 

 

 

 

 

 

Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė