LIETUVOS RESPUBLIKOS SUTELKTINIO FINANSAVIMO ĮSTATYMO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Kapitalo rinkos priemonių panaudojimas smulkaus ir vidutinio verslo finansavimui ir alternatyvių bankams finansavimo šaltinių paieškos ir finansinių priemonių sukūrimo klausimai yra įtraukti tiek į Lietuvos Vyriausybės, tiek į Europos Komisijos prioritetus.
Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenimis apie 40 proc. smulkių ir vidutinių įmonių paraiškų bankams paskoloms gauti yra atmetama[1] (ES šis rodiklis siekia beveik 13 proc.[2]), daugiau, kaip 50 proc. Lietuvos namų ūkių santaupas laiko grynaisiais pinigais[3], didelis bankų dominavimas finansų rinkose (beveik 70 proc. ES visų verslo įsipareigojimų yra bankams[4]).
Pažymėtina, kad Europos Komisija 2015 m. vasario mėn. paskelbė Žaliąją knygą dėl Kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo, o 2015 m. rugsėjo mėn. patvirtino veiksmų planą, kaip ir kokiomis priemonėmis bus iki 2019 m. užbaigta kurti Kapitalo rinkų sąjunga. Viena iš Europos Komisijos priemonių – sutelktinio finansavimo, kaip alternatyvaus finansavimo šaltinio verslui, instrumento didesnis panaudojimas.
Atsižvelgiant į tai, 2015 m. birželio mėn. Lietuvos bankas kartu su Ūkio ir Finansų ministerijomis Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė pasiūlymus dėl priemonių, skirtų alternatyviam smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimui Lietuvoje skatinti. Vienas iš siūlymų buvo reglamentuoti sutelktinio finansavimo veiklos sąlygas. Atsižvelgiant į šį pasiūlymą, ir siekiant paskatinti verslo finansavimą alternatyviomis priemonėmis (formomis) buvo parengtas Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo projektas (toliau – Sutelktinio finansavimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Finansų įstaigų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Lietuvos banko įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 metais Europos Komisijos atlikta įvairių projektų savininkų, kurie pasinaudojo lėšų pritraukimo per sutelktinio finansavimo platformas būdu, apklausa[5] atskleidė, kad ši projektų finansavimo forma yra patraukli dėl: a) mažesnės priklausomybės nuo tradicinių verslo finansavimo formų; b) galimybės pasiekti platesnę visuomenės dalį, kartu įvertinant produkto patrauklumą būsimiems klientams.
Europos Komisijos atliktu sutelktinio finansavimo poveikį ekonomikai vertinimu, šis finansinis modelis prisideda prie ekonomikos augimo ir padeda smulkiajam verslui įsitvirtinti atitinkamoje rinkoje[6]. Sutelktinis finansavimas sukuria ne tik naujas galimybes smulkiajam ir vidutiniam verslui, bet ir sąlygas efektyvesnei ūkio subjektų konkurencijai. Tačiau ypatingą naudą sutelktinis finansavimas suteikia projektų iniciatoriams – gaunamas ne tik reikiamas finansavimas projektui įgyvendinti, bet ir sudaroma galimybė ištirti atitinkamą rinką, įvertinti produkto paklausą ir sumažinti projekto įgyvendinimo išlaidas[7]. Tokiu būdu verslą pradedantys verslininkai sumažina riziką, kad planuojamas projektas nepavyks dėl per mažo potencialių klientų susidomėjimo. Lankstesnės susitarimų sąlygos, finansavimo pritraukimo sparta ir mažesnės palūkanų normos taip pat įvardijamos kaip sutelktinio finansavimo privalumai. Be to, dauguma respondentų nurodė, kad sutelktinis finansavimas skatina inovacijas, didina visuomenės įsitraukimą į projektų įgyvendinimą, sukuria finansuotojams galimybes investuoti į savo pasirinktus projektus, prisideda šviečiant visuomenę, kadangi sudaro sąlygas jos nariams tiesiogiai ir nesudėtingai valdyti savo investicijas.
Papildomai pažymėtina, kad sutelktinis finansavimas sudaro palankias sąlygas naujų darbo vietų kūrimui[8]. Pavyzdžiui, Ispanijoje 2012 metais įgyvendinta daugiau nei 3 000 sėkmingų sutelktinio finansavimo projektų, kuriuos įgyvendinant buvo sukurta daugiau nei 8 000 naujų darbo vietų[9]. Prancūzijos sutelktinio finansavimo asociacija 2014 metais atliko tyrimą, kuriuo išsiaiškinta, kad Prancūzijoje 2008–2014 metais sutelktinio finansavimo veikloje dalyvavo 1 mln. žmonių. Statistiniai duomenys rodo, kad buvo inicijuota 44 112 projektų. 10 777 projektai inicijuoti vien per pirmąjį 2014 m. pusmetį.
Europos Komisijos vertinimu vien 2015 m. Europoje per sutelktinio finansavimo platformas buvo pritraukta virš 4 milijardų eurų. Per 2013 m. Europos Sąjungoje per sutelktinio finansavimo platformas pritrauktų lėšų suma ženkliai išaugo: per investavimu grįstas sutelktinio finansavimo platformas – 167 proc., o per skolinimu grįstas sutelktinio finansavimo platformas – 112 proc. Šiuo metu sutelktinis finansavimas reguliuojamas 8 ES valstybėse narėse (Portugalijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir Suomijoje).
Atsižvelgiant į sutelktinio finansavimo veiklos teikiamą naudą, yra tikslinga reglamentuoti sutelktinio finansavimo veiklą Lietuvoje. Įstatymų projektų tikslas – sudaryti sąlygas sutelktinio finansavimo veiklai ir jos plėtojimui, atitinkamai, užtikrinant finansuotojų interesų apaugą.
Siekiant šio tikslo, Įstatymų projektais ketinama įgyvendinti šiuos uždavinius:
1. Nustatyti sutelktinio finansavimo platformos operatorių veiklos sąlygas (įrašymo į priežiūros institucijos tvarkomą sąrašą, informacijos teikimo ir panašius reikalavimus).
2. Užtikrinti finansuotojų apsaugą.
3. Sudaryti sąlygas finansuotojams naudotis sutelktinio finansavimo platformomis kaip lėšų investavimo ar skolinimo įrankiu.
4. Paskirti Lietuvos banką kompetentinga institucija, atsakinga už sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos priežiūrą, ir nustatyti poveikio priemonių taikymo režimą.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus rengė Lietuvos banko tarnautojai. Tiesioginis įstatymų projektų rengėjas – Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas (direktorius – Vilius Šapoka, atsakingi asmenys: vyriausioji juriskonsultė – Jekaterina Govina, tel. (8 5) 268 0519 el. paštas jgovina@lb.lt ir skyriaus viršininkė Lina Lankė, tel. (8 5) 268 0510, el. paštas llanke@lb.lt). Įstatymo projekto rengimą koordinavo Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorius – Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 239 0070), el. p. sigitas.mitkus@finmin.lt) Kapitalo rinkų skyriaus (vedėja– Lora Gogelytė, tel. (8 5) 219 9306, el. p. lora.gogelyte@finmin.lt) vyriausioji specialistė Vaida Genienė, tel. 205 3534, el. paštas vaida.geniene@finmin.lt.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu skolinimo ar investavimo per sutelktinio finansavimo platformas veikla nėra reglamentuota teisės aktais. Nors Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas papildytas tarpusavio skolinimą per internetines platformas reglamentuojančiomis nuostatomis, tačiau nustatyti reikalavimai taikytini tik tokiai veiklai, kuri savo esme atitinka vartojimo kreditų teikimo veiklą. Sutelktinio finansavimo srityje egzistuoja teisinis neapibrėžtumas ir teisinė rizika, kuri kartu su galiojančiais įstatymų apribojimais (pvz., Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatytas apribojimas asmenims skolintis viršijant nuosavo kapitalo dydį ir priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš neprofesionalių rinkos dalyvių) stabdo šios rinkos plėtrą. Priėmus šį įstatymą Lietuva taptų dar vien Europos Sąjungos valstybe (greta Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Austrijos, Portugalijos, Vokietijos), kurioje specialus reguliavimas yra įsigaliojęs ir veikia.
Pažymėtina, kad šiuo metu sutelktinio finansavimo veikla, priklausomai nuo jos formos (investavimu ar skolinimu grįstas sutelktinis finansavimas) gali būti vykdoma tik finansų įstaigos licenciją turinčio subjekto (skolinimu grįstas – kredito įstaigos; investavimu grįstas – kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės / finansų patarėjo įmonės). Investavimas į finansines priemones per sutelktinio finansavimo platformas Lietuvos Respublikoje, esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui, turėtų būti vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme išdėstytų investicinių paslaugų teikimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, nauju reglamentavimu nėra įvedamas naujas licencijavimo režimas – tiksliau, yra koreguojamas dabartinis teisinis režimas. Sutelktinio finansavimo įstatymo projektu siekiama sukurti vieningą, finansuotojų interesais pagrįstą, teisinį mechanizmą tiek lėšų skolinimui, tiek investavimui per sutelktinio finansavimo platformas.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
4.1. Sutelktinio finansavimo įstatymo projekte (toliau – Įstatymo projektas):
Sutelktinio finansavimo reguliavimo apimtis ir laukiami rezultatai
4.1.1. Siūloma leisti fiziniams ir juridiniams asmenims per sutelktinio finansavimo platformas viešai skolintis iš nenustatytų iš anksto asmenų verslo, profesiniams, mokslo, tiriamosioms ir kitoms reikmėms, išskyrus vartojimą, tenkinti. Sutelktinio finansavimo platformos operatoriams keliamas reikalavimas turėti buveinę Lietuvos Respublikoje, siekiant užtikrinti vartotojų interesų apsaugą ir efektyvią operatoriaus priežiūrą, nes platformų operatorių veikla ir jos priežiūra nėra reglamentuojama Europos Sąjungos (toliau – ES) lygiu. Atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniame teisės akte numatoma įtvirtinti sutelktinio finansavimo platformos operatoriui keliamus riziką ribojančius reikalavimus ir pareigas vartotojų atžvilgiu, yra būtina užtikrinti priežiūros institucijos galimybes vykdyti efektyvią platformų operatorių priežiūrą, kuri, nesant bendro ES reguliavimo, galima tik nacionalinių, t. y. Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į galimus įvairius sutelktinio finansavimo veiklos organizavimo būdus, sutelktinio finansavimo sąvoką apima tiek tiesioginis projekto savininko finansavimas paskolinant jam lėšas/įsigyjant jo išleistas finansines priemones, tiek netiesioginis verslo subjektų finansavimas, įsigyjant per platformas platinamas kreditorines reikalavimo teises. Pastarasis verslo finansavimo būdas investuotojams niekuo nesiskiria nuo tiesioginio investavimo į projekto savininką, todėl yra tikslinga tapatiems savo pobūdžio verslo modeliams taikyti vienodą teisinį reglamentavimą ir užtikrinti vienodą finansuotojų teisių apsaugą.
Tikimasi, kad siūlomas teisinis reglamentavimas sudarys sąlygas verslą pradedantiems ar plėtojantiems asmenims greičiau ir palankesnėmis sąlygomis gauti reikiamą finansavimą, pasitikrinti verslo idėjos gyvybingumą. Tai ypač aktualu pradedant inovatyvius verslus, kai sunku gauti finansavimą tradiciniais būdais.
Siūlymai yra palankūs ir kitai – finansuotojų – pusei, kadangi sudarys platesnes galimybes visuomenės atstovams investuoti savo laisvas lėšas į projektus, kuriuos jie patys pasirinko ir kuriais tiki, ir gauti investicinę grąžą. Tokiu būdu platesnis visuomenės ratas turės galimybę dalyvauti ekonominiuose procesuose, kas savo ruožtu didins finansinio raštingumo lygį. Teigiami projektų finansavimo pavyzdžiai paskatins asmenis realizuoti verslo iniciatyvas.
Sutelktinio finansavimo paslaugų teikimo reikalavimai
4.1.2. Nustatyta suma, kurią finansuotojas investuoja į projektus vienoje platformoje per 12 mėnesių - 1000 eurų. Didesnę nei 1000 eurų sumą galės investuoti informuotasis investuotojas arba asmuo, dėl kurio sutelktinio finansavimo platformos operatorius atliks konkretaus finansavimo sandorio priimtinumo finansuotojui vertinimą, ir nustatys, kad tas finansavimo sandoris finansuotojui yra tinkamas. 1 000 eurų riba parinkta atsižvelgiant į kitų šalių praktiką ir ekspertiniu požiūriu vertintina kaip pakankamas saugiklis, leidžiantis sumažinti finansuotojų riziką dėl lėšų praradimo.
Reikalavimai projekto savininkui
4.1.3. Projekto savininkui nustatyta pareiga parengti ir sutelktinio finansavimo platformos operatoriui pateikti tvirtinti informacinį dokumentą, jeigu jis per sutelktinio finansavimo platformą siekia sudaryti sandorį ar sandorius, kurių bendra suma yra 100 tūkstančių eurų arba didesnė, bet nesiekia 5 milijonų eurų per 12 mėnesių laikotarpį, o projekto savininkas, siekiantis per sutelktinio finansavimo platformą sudaryti sandorių ar sandorius, kurių bendra suma per 12 mėnesių laikotarpį yra 5 milijonai eurų arba didesnė, gali tai padaryti tik išleisdamas vertybinius popierius Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo projekte nustatytos sumos ir terminai yra analogiški reikalavimams, šiuo metu taikomiems viešoms vidutinio dydžio vertybinių popierių emisijoms, pagal Lietuvos banko valdybos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 03-45 patvirtintas taisykles. Šiuo metu galiojančioje ES Prospektų direktyvoje Nr. 2003/71/EB nustatyta, kad emisijoms, kurių vertė per 12 mėnesių viršija 5 mln. Eurų, reikia rengti prospektą pagal europinį režimą. Minėta direktyva yra perkelta į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą.
4.1.4. Numatyta, kad per sutelktinio finansavimo platformą platinamų finansinių priemonių emitentu gali būti tik juridinis asmuo, kaip tai nustatyta ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 56 punkte. Ši nuostata Įstatymo projekte įtvirtinta siekiant teisinio aiškumo bei siekiant išvengti galimų skirtingų interpretacijų.
Reikalavimai platformų operatoriams
4.1.5. Įstatymo projekte numatyta, kad sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veikla asmuo gali užsiimti tik tada, kai priežiūros institucija priima sprendimą įrašyti jį į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą, pateikus 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos arba investicinių paslaugų teikėjai, turintys teisę teikti investicines paslaugas, kreipdamiesi į priežiūros instituciją neprivalo pateikti informacijos apie vadovus ir juridinio asmens dalyvius ir riziką ribojančių reikalavimų tenkinimą, todėl, kad pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus jiems keliami aukštesni reikalavimai nei sutelktinio finansavimo platformų operatoriams.
4.1.6. Sutelktinio finansavimo platformų operatorių vadovais ir kartu veikiančiais asmenimis galės būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Šiuo reikalavimu siekiama sumažinti administracinių nusižengimų ir (ar) nusikalstamos veikos pasireiškimo riziką finansų sektoriuje ir užtikrinti, kad sutelktinio finansavimo platformos nevaldytų asmenys, kurie gali siekti panaudoti platformą nusikalstamiems tikslams įgyvendinti arba veikti joje nesilaikydami nustatytų reikalavimų.
4.1.7. Sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalės visą savo veiklos laikotarpį turėti reikiamą nuosavą kapitalą (kuris turės būti ne mažesnis už didesnį iš šių dydžių: 40 000 eurų arba apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį, kuris lygus 0,2 procento nuo per sutelktinio finansavimo platformą finansuotų ir finansuotojams dar negrąžintų sumų dydžio arba kitas prievolių užtikrinimo priemones (civilinės atsakomybės draudimą, finansų įstaigos laidavimą ar garantiją). Platformų operatoriams siūloma palikti teisę rinktis, kuri prievolių užtikrinimo priemonė jiems yra tinkamesnė. Tokia veiksmų laisvė grindžiama tuo, kad ji sudaro geresnes sąlygas įeiti į rinką: jei atsižvelgiant į sutelktinio finansavimo veiklos naujumą, neatsiras draudimo įmonių, sutiksiančių apdrausti sutelktinio finansavimo platformos operatorių ar finansų įstaigų, suteiksiančių laidavimą ar garantiją, sutelktinio finansavimo platformos operatorius galės suformuoti pakankamą kapitalą.
Įstatinio kapitalo reikalavimo nustatymu siekiama užtikrinti, kad sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veikla galėtų verstis tik asmenys, kurie yra pasiruošę tvariam ir ilgalaikiam paslaugų teikimui. Kapitalo dydis (40 000 eurų) nustatomas atsižvelgus į tai, kad tarpusavio skolinimo platformos operatoriams (kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas) yra nustatytas analogiškas reikalavimas įstatiniam kapitalui. Taip pat buvo pasiremta Didžiosios Britanijos pavyzdžiu – įtvirtinamas fiksuotas ir kintamas kapitalo dydis (0,2 procentai per sutelktinio finansavimo platformą finansuotų ir finansuotojams dar negrąžintų sumų dydžio), jei apyvarta per sutelktinio finansavimo platformą smarkiai išauga.
Atsižvelgiant į tai, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius gali tarpininkauti sandorių dėl paskolų ir finansinių priemonių įsigijimo sudarymui bei į tai, kad jo veikla turi panašumų su Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme įtvirtinta investicine paslauga – pavedimų priėmimu ir perdavimu, - kaip alternatyva siūlytina leisti sutelktinio finansavimo platformos operatoriui turėti kitus, nei įstatyme įtvirtintas įstatinio kapitalo reikalavimas, riziką ribojančius reikalavimus, kurie būtų ne mažesni nei taikomi finansų patarėjo įmonei. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad finansų patarėjo įmonė privalo apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę, o draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Įvertinus tai, kad sutelktinio finansavimo platformos operatoriai gali teikti ne tik Finansinių priemonių rinkų įstatyme išvardytas investicines paslaugas, tačiau gali tarpininkauti ir sudarant paskolos sutartis, siūlytina nustatyti trigubai didesnes – atitinkamai 100 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus – sumas.
Įstatymo projekte nustatyta, kad kitas licencines finansines paslaugas teikiančio sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 000 eurų, apskaičiuotas nuosavo kapitalo poreikis taikant 0,2 procentus nuo finansuotų ir finansuotojams dar negrąžintų sumų dydžio arba atitikti kapitalo reikalavimus, nustatytus kitas licencines finansines paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, kuri iš šių sumų yra didžiausia.
Atsižvelgiant į tai, kad kredito įstaigų ir investicinių paslaugų teikėjų veikla savo pobūdžiu ir esme yra sudėtingesnė ir todėl jiems taikomi aukštesni rizikos ribojimo reikalavimai, manytina, kad operatoriams nustačius mažesnius reikalavimus, toks reguliavimas būtų proporcingas jų prisiimamai veiklos rizikai.
Kitų valstybių narių kredito įstaigos ar investicinių paslaugų teikėjai, turi teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, jei prieš tai priežiūros institucija gavo iš jų buveinės valstybės narės priežiūros institucijos duomenis apie jų rizikos ribojimo reikalavimų vykdymą, o Lietuvos Respublikoje įsteigtos kredito įstaigos ar investicinių paslaugų teikėjai yra licencijuojami priežiūros institucijos, todėl priežiūros institucija turi duomenis apie šių įstaigų atitikimą rizikos ribojimo reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, jų papildomai teikti nereikalaujama.
4.1.8. Sutelktinio finansavimo platformos operatorius privalės veikti rūpestingai, profesionaliai ir atsargiai, valdyti interesų konfliktus (kurie gali kilti dėl to, kad sutelktinio finansavimo platformos operatorius veikia tiek finansuotojų, tiek projektų savininkų interesais, kurie savo ruožtu gali būti priešingi), turėti veiklos tęstinumo planą nenumatytų aplinkybių atvejais ir pan.
4.1.9. Projekte įtvirtinama pareiga laikytis ne tik Sutelktinio finansavimo įstatymo 3 straipsnio nuostatų, kai sutelktinio finansavimo platformos operatorius teikia Finansinių priemonių rinkų įstatyme numatytas pavedimų dėl finansinių priemonių priėmimo ir perdavimo investicines paslaugas ir tarpininkauja sudarant kitos rūšies finansavimo sandorius, bet ir laikytis Finansinių priemonių rinkų įstatymo, kuris reglamentuoja investicinių paslaugų teikimą, reikalavimų, kai per platformas teikiamos investicinės paslaugos.
4.1.10. Numatomi antrinės finansinių priemonių rinkos reikalavimai, t. y. sutelktinio finansavimo platformos operatorius, sudarantis galimybę finansuotojams pirkti ir parduoti investicijas, privalės laikytis šiuo metu kitiems finansinių priemonių antrinę prekybą organizuojantiems subjektams taikomų reikalavimų, tačiau kitų, reikalavimo teisių (pavyzdžiui, sudarant galimybę gauti ir teikti paskolą) pagal per sutelktinio finansavimo platformoje sudarytus finansavimo sandorius, išskyrus finansavimo sandorius dėl finansinių priemonių įsigijimo, antrinė apyvarta bus vykdoma pagal sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus patvirtintas taisykles.
4.1.11. Įstatymo projekto IV skyriuje nustatoma, kokią bendrąją (susijusią su sutelktinio finansavimo platforma ir jos veikla) ir specialiąją (susijusią su konkrečiu finansavimo projektu) informaciją turi skelbti sutelktinio finansavimo platformos operatorius savo internetinėje svetainėje, sudarydamas sąlygas finansuotojams priimti visapusiška informacija pagrįstus sprendimus. Taip pat šiame skyriuje nustatoma pareiga sutelktinio finansavimo platformos operatoriui teikti informaciją apie savo veiklą priežiūros institucijai.
4.1.12. Įstatymo projekte siūloma įstatymo įsigaliojimo laikotarpiu, tol kol platformų vykdoma veikla dar neįgijo didelių mastų, nustatyti mažesnius rizikos ribojimo reikalavimus ir vietoje reikalavimo turėti 40 000 eurų nuosavą kapitalą įtvirtinti minimalų 20 000 eurų nuosavo kapitalo reikalavimą.
4.1.13. Įstatymo projekte reikalaujama, kad reklamoje apie sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veiklą pateikiant informaciją apie galimą naudą finansuotojui ir (arba) projekto savininkui, informacija apie naudą turėtų būti proporcinga atskleidžiamai informacijai apie potencialią riziką. Reikalavimai sutelktinio finansavimo reklamai nėra tokie griežti kaip Vartojimo kredito įstatyme, kadangi vartojimo kreditų davėjų paslaugomis dažnai naudojasi finansinių žinių ir lėšų stokojantys asmenys, ne visada gebantys tinkamai įvertinti prisiimamus įsipareigojimus ir dėl to laikytini silpnesniąja sutarties šalimi. Tuo tarpu finansuotojai, kurie yra silpnesnioji sutarties šalis, sutelktinio finansavimo atveju, yra asmenys jau turintys papildomų lėšų, kurias investuodami siekia jas padidinti, todėl sutelktinio finansavimo atveju svarbiausia atskleisti ne tik galimą investavimo naudą, bet ir rizikas, su kuriomis susidurs projekto finansuotojai siekdami tos naudos.
Lėšų grąžinimo finansuotojams sąlygas ir tvarką, projekto savininkui nesurinkus reikiamų lėšų projektui vykdyti paliekama nusistatyti sutelktinio finansavimo platformų operatoriams, kadangi sutelktinio finansavimo operatoriai galės rinkti lėšas iš finansuotojų į savo sąskaitas tik tuo atveju, jei turės elektroninių pinigų įstaigos, mokėjimų įstaigos ar kredito įstaigos licenciją, lėšų grąžinimas nesudarius sandorio bus vykdomas pagal mokėjimo paslaugas/elektroninių pinigų leidimą reglamentuojančius teisės aktus, kitais atvejais operatoriai naudosis tokių įstaigų paslaugomis. Atsižvelgiant į galimą platformų operatorių veiklos modelių įvairovę nėra galimybės įstatyme nustatyti vienodų lėšų grąžinimo sąlygų.
Sutelktinio finansavimo veiklos priežiūra
4.1.14. Numatyta, kad sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veikla bus prižiūrima, o atsakinga institucija siūloma paskirti Lietuvos banką, kaip turintį reikiamą kompetenciją finansinių paslaugų priežiūros srityje. Priežiūros institucijai yra suteikiami įgaliojimai ir teisės atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias kitų finansinių paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas dėl tarpusavio skolinimo veiklos reglamentavimo: įrašyti sutelktinio finansavimo platformos operatorių į viešąjį sutelktinio finansavimo platformos operatorių sąrašą ir iš jo išbraukti, analizuoti, tikrinti ir kitaip prižiūrėti sutelktinio finansavimo platformos operatorių veiklą, taikyti poveikio priemones, tarp jų ir baudas fiziniams ir juridiniams asmenims.
Siekiant, kad baudų dydžiai būtų proporcingi galimiems Sutelktinio finansavimo įstatymo pažeidimams ir atgrasytų pažeidėjus nuo naujų teisės pažeidimų, siūloma baudų dydžius diferencijuoti atsižvelgiant į teisės pažeidimo rūšį ir pažeidimą padariusį subjektą. Projekte siūloma už Sutelktinio finansavimo įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose nustatytos ar priežiūros institucijos pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą arba neteisingos, neišsamios ar netikslios informacijos pateikimą – fiziniams asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (toliau – fiziniai asmenys), ir juridiniams asmenims – skirti iki 15 000 eurų dydžio baudą; už trukdymą priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus – fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims skirti iki 25 000 eurų dydžio baudą; už Sutelktinio finansavimo įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų draudžiamų atlikti veiksmų ar veiklos vykdymą arba už kitus šio įstatymo pažeidimus – juridiniams asmenims skirti iki 2 procentų bendrųjų metinių pajamų dydžio baudą, o fiziniams asmenims – iki 50 000 eurų dydžio baudą.
Pažymėtina, kad kituose mokėjimo paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Mokėjimų, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų, Mokėjimo įstaigų įstatymuose) baudų dydžiai taip pat diferencijuojami atsižvelgiant į teisės pažeidimo rūšį arba pažeidimą padariusį subjektą.
Priežiūros institucijai nustatyti įgaliojimai detalizuoti sutelktinio finansavimo platformų operatorių finansavimo sandorių priimtinumo finansuotojams vertinimo, per sutelktinio finansavimo platformą finansuotinų projektų atrankos kriterijų ir savininkų patikimumo vertinimo kriterijų nustatymo tvarkas, taip pat tvarkyti duomenis apie projektų savininkus, akcininkus ir dalyvius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir pagal šio įstatymo reikalavimus nustatyta tvarka, detalizuojant, kas kada, kokiu formatu gali pateikti duomenis ar juos gauti ir pan.
4.2. Lietuvos banko įstatymo projektas.
Atsižvelgiant į tai, kad sutelktinio finansavimo platformų operatorių veiklos priežiūrą atliks Lietuvos bankas, Lietuvos banko įstatymas papildomas į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąrašą įtraukiant sutelktinio finansavimo platformos operatorius ir nustatant, kad Lietuvos bankas atlieka sutelktinio finansavimo platformos operatorių priežiūrą ir kitas Sutelktinio finansavimo įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veikla bus naujai reguliuojama pagal Sutelktinio finansavimo įstatymą ir kad bus taikoma priežiūra, už priežiūros atlikimą, kaip ir kitų finansų rinkų atžvilgiu, nustatomos ir imamos įmokos. Maksimalūs įmokų dydžiai nustatyti įvertinus priežiūros institucijos galimas darbo sąnaudas sutelktinio finansavimo platformų operatorių priežiūrai atlikti.
4.3. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme praplečiama finansų įstaigos sąvokos apibrėžtis, įtraukiant sutelktinio finansavimo platformų operatorius. Taip pat nustatoma, kad sutelktinio finansavimo platformų operatoriams taikomi Lietuvos banko patvirtinti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, ir kad Lietuvos bankas prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu bei konsultuoja šiuos subjektus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.
4.4. Finansų įstaigų įstatymo projektas.
Finansų įstaigų įstatymas papildomas, numatant, kad indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių nelaikomas sutelktinio finansavimo sandorių sudarymas per sutelktinio finansavimo platformą, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme, jei projekto savininkas nesiverčia sandorių, turinčių galimos rizikos požymių, sudarymu, ir viešas skolos vertybinių popierių leidimas, jei emitentas nesiverčia sandorių, turinčių galimos rizikos požymių, sudarymu. Taip pat sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus veikla įtraukiama į šiame įstatyme nustatytą finansinių paslaugų sąrašą.
Siūloma išbraukti Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 2 punktą, kuris suteikia išimtinę teisę kredito įstaigoms skolintis iš neprofesionalių rinkos dalyvių viršijant nuosavo kapitalo dydį. Pažymėtina, kad sutelktinio finansavimo platformos orientuotos į mikro ir mažas įmones ar fizinius asmenis, kurie nori realizuoti savo verslo idėją. Tokių mažų įmonių nuosavas kapitalas bus nedidelis, todėl jų galimybė pasiskolinti per sutelktinio finansavimo platformas būtų labai ribota. Sutelktinio finansavimo įstatymo projekte sutelktinio finansavimo platformos operatoriai yra įpareigoti atskleisti visapusišką informaciją apie projekto savininką, taip pat su projektu susijusias rizikas. Atsižvelgiant į tai, finansuotojai turės galimybę vertinti informaciją dėl rizikų (tarp jų ir lėšų praradimo riziką), su kuriomis susiduria finansuotojas skolindamas savo lėšas projekto savininkui.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priimti Įstatymų projektai neturės neigiamo poveikio.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Numatoma, kad Įstatymų projektų įgyvendinimas padės verslui pritraukti išorės finansavimą iš alternatyvių kredito įstaigoms šaltinių, priartins verslą prie visuomenės ir padės jai tiesiogiai dalyvauti finansuojant verslą. Tai turėtų teigiamai paveikti bendrą finansavimo aplinką, paskatinti konkurenciją tarp finansavimą teikiančių subjektų.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, priežiūros institucija turės priimti Sutelktinio finansavimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai pateikti vertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymų projektus, Sutelktinio finansavimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus bus pavesta priimti priežiūros institucijai (Lietuvos bankui).
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Sutelktinis finansavimas“, „sutelktinio finansavimo platforma“, „sutelktinio finansavimo platformos operatorius“, „finansavimo sandoris“, „finansuotojas“, „projekto savininkas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Papildomi Įstatymų projektų pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi.
_____________________________
[1] Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Pasiūlymai dėl priemonių, skirtų alternatyviam smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimui Lietuvoje skatinti, 2015, p. 2.
[2] Žalioji knyga: Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas. Europos Komisija, 2015.02.18. Brussels. COM(2015), p. 14.
[3] Namų ūkių apklausos dėl finansinės elgsenos apžvalga. Lietuvos bankas, 2015, p. 6.
[4] Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Pasiūlymai dėl priemonių, skirtų alternatyviam smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimui Lietuvoje skatinti, 2015, p. 1.
[5] http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2013/crowdfunding/docs/summary-of-responses_en.pdf.
[6] Consultation Document: Crowdfunding in the EU – Exploring the Added Value of Potential EU Action. Brussels, 03 October 2013, p. 7.
[7] Ten pat, p. 7.
[8] Unleashing the Potential of Crowdfunding in the European Union, EK 2014.03.27. Brussels, COM(2014) 172 final, 5 psl.
[9] Ten pat, p. 5.