PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 2, 4, 12, 14, 30, 31, 55, 561 STRAIPSNIŲ, 3 PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 402 IR 562 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIIIP-4164
2019-12-05
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
Straipsnis |
Straipsnio dalis |
Punktas |
|
1. |
|
|
|
Argumentai: Pastaruoju metu bankų veiklos rodikliai ženkliai gerėjo (Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai 2018 m. uždirbo 357,9 mln. Eur pelno (palyginti su 2017 m., pelnas padidėjo 118,2 mln. (49,3 %)) ir tai yra geriausias rezultatas nuo 2009 m. ekonomikos nuosmukio laikų), pelno mokesčio deklaracijų duomenys rodo, kad krizės metu sukauptų nuostolių sumos iš esmės jau yra padengtos. Tačiau bankams vis dar taikoma palanki apmokestinimo tvarka – finansinės paslaugos iš esmės neapmokestinamos PVM, be to, sudarytos palankios sąlygos apskaičiuojant pelno mokestį iš pajamų atskaityti specialiuosius atidėjinius ir tokiu būdu susimažinti mokėtiną pelno mokestį.
Kaip teigiama Lietuvos banko parengtoje 2018 m. Lietuvos bankų veiklos apžvalgoje, pagrindinis Lietuvoje veikiančių bankų pajamų šaltinis yra kreditavimo veikla, o didėjantis bankų pelnas didžiąją dalimi yra susijęs su didėjančiomis grynosiomis palūkanų pajamomis, kurių augimo naštą labiausiai pajaučia gyventojai ir smulkusis verslas. Todėl, siekiant, kad bankų sektorius labiau prisidėtų prie socialinių ir kitų valstybės įsipareigojimų įgyvendinimo, siūloma kredito įstaigų apmokestinamajam pelnui taikyti papildomą kredito įstaigų pelno mokestį.
Siekiant, kad papildomas apmokestinimas būtų proporcingas ir nesudarytų prielaidų nepagrįstam banko paskolų palūkanų ir kitų paslaugų kainos augimui, siūloma nustatyti neapmokestinamąjį kredito įstaigų pelno dydį.
Siūlomas papildomas kredito įstaigų pelno mokestis yra alternatyvus Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektui Nr. XIIIP-3948, kadangi svarstant pastarąjį mokesčio įstatymo projektą, kurio bazės – turto – apmokestinimas iššaukė pagrįstas diskusijas dėl galimo neigiamo poveikio finansų sektoriaus stabilumui: mokestis, priklausantis nuo finansų rinkos dalyvių turto vertės ir nepriklausantis nuo jų veiklos rezultato konkrečiu laikotarpiu, didesnio ekonomikos augimo sulėtėjimo ar nuosmukio metu keltų papildomų iššūkių finansų įstaigų, ypač mažiau pelningų, veiklos tvarumui ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui. Atsižvelgiant į tai, tikslinga svarstyti papildomą kredito įstaigų pelno mokestį, taip susiejant mokesčio dydį su kredito įstaigos veiklos rezultatu ir nekeliant grėsmės jos veiklos tvarumui.
Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymą nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo papildymas 383 straipsniu Papildyti Įstatymo VIII skyrių 383 straipsniu: „383 straipsnis. Papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas 1. Pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą veikiantys bankai, tarp jų užsienio komercinių bankų filialai, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančios kredito unijos bei pagal Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymą veikiančios centrinės kredito unijos papildomą kredito įstaigų pelno mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka šio straipsnio nustatyta tvarka. 2. Kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą ir praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą, apmokestinamas 7 procentų papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifu. 3. Apskaičiuojant pagal šį straipsnį apmokestinamą kredito įstaigų pelną, į šio Įstatymo IX1 ir X1 skyrių nuostatas neatsižvelgiama. 4. Šio straipsnio taikymo tikslais į kredito įstaigos pajamas neįtraukiamos pozityviosios pajamos ir gauti dividendai. 5. Papildomu kredito įstaigų pelno mokesčiu neapmokestinama šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno dalis, neviršijanti 2 000 000 eurų. 6. Kredito įstaigos moka avansinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį. Pirmųjų dviejų mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po ¼ už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos. Trečiojo ir ketvirtojo mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po ¼ už praėjusį mokestinį laikotarpį šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos. Avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius du mokestinio laikotarpio ketvirčius pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną. Avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija už trečiąjį ir ketvirtąjį mokestinio laikotarpio ketvirčius pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio devinto mėnesio penkioliktą dieną. Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio penkioliktą dieną. 7. Kredito įstaigos atleidžiamos nuo avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio mokėjimo už pirmąjį mokestinį laikotarpį, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, o antrąjį mokestinį laikotarpį avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis pradedamas mokėti nuo trečiojo ketvirčio. Jeigu mokestinis laikotarpis, buvęs prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant avansinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį už tą mokestinį laikotarpį šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio suma padalijama iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginama iš dvylikos. 8. Metinė papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos. Jeigu metinėje papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumą, apskaičiuotas skirtumas sumokamas į valstybės biudžetą iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Paskutinio mokestinio laikotarpio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. 9. Papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio ir avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracijų formas, jų užpildymo tvarkas, kartu su deklaracijomis reikalaujamus pateikti kitus duomenis nustato centrinis mokesčių administratorius.“
3. Pakeisti Projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnį, nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 3. Šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020, 2021 ir 2022 metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį.
4. Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.” |
Teikia
Seimo nariai Valius Ąžuolas
Vida Ačienė
Juozas Varžgalys
Viktoras Rinkevičius
Andrius Palionis