LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. dokumentai@stt.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
Lietuvos Respublikos Seimo 2021-04- Nr. 4-01-
Antikorupcijos komisijai Į 2021-03-24 Nr. S-2021-1392
E. pristatymo informacinė sistema
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio nuostatų
2021 m. balandžio d. Nr. 4-01-
|
|
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) gautas Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2021 m. kovo 24 d. raštas Nr. S-2021-1392, o taip pat kartu su juo persiųstas Lazdijų rajono savivaldybės Antikorupcijos komisijos (toliau – Pareiškėjas) 2021 m. kovo 16 d. raštas Nr. J20-33 (adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai), kuriuose keliamos abejonės dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių savivaldybių Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų pavaduotojų skyrimo tvarką: Pareiškėjo nuomone, yra diskutuotina ar Įstatyme nustatyta galimybė savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojo kandidatūrą siūlyti tik iš savivaldybės tarybos narių nepažeidžia komisijų sudarymo lygiateisiškumo principų, nediskriminuoja komisijos narių dėl jų priklausymo socialiniam visuomenės sluoksniui, nesumažina visuomenės atstovavimo komisijose galimybių. Be to, Pareiškėjo nuomone, yra neaiškūs motyvai, kodėl merui yra suteiktos privilegijos (nors mero įgaliojimus nustatančios Įstatymo nuostatos to ir nenumato) teikti Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojo kandidatūrą, kai esant ankstesniam teisiniam reglamentavimui pavaduotoją išsirinkti galėjo pati Antikorupcijos komisija.
Atsižvelgdama į Pareiškėjo rašte keliamas abejones, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija Specialiųjų tyrimų tarnybos prašo dėl keliamų abejonių pateikti nuomonę ir atlikti diskutuojamų Įstatymo nuostatų antikorupcinį vertinimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis Specialiųjų tyrimų tarnyba Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos prašymu atliko Įstatymo 15 straipsnio (ir susijusių) nuostatų, reglamentuojančių savivaldybių Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų pavaduotojų skyrimą, antikorupcinį vertinimą.
Atlikusi Įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savivaldybių Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų pavaduotojų skyrimą, antikorupcinį vertinimą Specialiųjų tyrimų tarnyba nenustatė, kad Įstatymo nuostatos sudarytų sąlygas korupcijai ar kitaip pasielgti nesąžiningai. Nors mero įgaliojimus reglamentuojantis Įstatymo 20 straipsnis atskirai nekonkretina, kad merui suteikiami įgaliojimai siūlyti Etikos ir Antikorupcijos komisijų pavaduotojus, atsižvelgdama į tai, kad Įstatyme įtvirtinti iš esmės savo turiniu analogiški įgaliojimai merui siūlyti savivaldybių komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų kandidatūras; taip pat į tai, kad Įstatymo 15 straipsnio nuostatos yra specialiosios (t. y. galinčios nustatyti papildomus teisinio reglamentavimo reikalavimus) savivaldybės komisijų sudarymą reglamentuojančios nuostatos, Specialiųjų tyrimų tarnyba tokios teisinio reglamentavimo situacijos nelaiko teisine spraga. Tačiau manytina, kad siekiant teisinio aiškumo Įstatymas gali būti tobulinimas atskira Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostata papildomai numatant tokius mero įgaliojimus (nustatant, kad merui suteikiami įgaliojimai savivaldybės tarybai siūlyti savivaldybių Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų pavaduotojų kandidatūras).
Specialiųjų tyrimų tarnyba savo iniciatyva įvertinusi Įstatymo 151 straipsnio nuostatas atkreipia dėmesį, kad pagal minėtą Įstatymo straipsnį nepriekaištingos reputacijos reikalavimai taikomi tik savivaldybės tarybos nariams, pretenduojantiems tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku. Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininkams negalint dalyvauti komitetų ar komisijų veikloje, jų funkcijas suteikiant iš esmės tapačius įgaliojimus pagal minėtų kolegialių organų veiklos reglamentus vykdo jų pavaduotojai, kuriems atitinkami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai nėra taikomi. Dėl šios priežasties minėtos nuostatos gali turėti neigiamos reikšmės ne tik pastarųjų asmenų (t. y. komitetų ir komisijų pirmininkų pavaduotojų), bet ir komitetų bei komisijų veiklos skaidrumui.
Dėl Įstatymo 15 straipsnio (ir susijusių) nuostatų:
1. Kritinių antikorupcinių pastabų neturime.
2. Kitų antikorupcinių pastabų neturime.
3. Kitos pastabos.
Dėl Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatytos mero teisės teikti Etikos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų pavaduotojų kandidatūras
3.1. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybės Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų pavaduotojus mero siūlymu iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių – skiria savivaldybės taryba.
Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reglamentuoja mero įgaliojimus, ir nors minėtos Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos ir konkretizuoja mero įgaliojimus teikti savivaldybės komitetų ir komisijų pirmininkų ir komitetų pirmininkų pavaduotojų kandidatūras[1], atskira nuostata, pagal kurią merui suteikiami įgaliojimai siūlyti ir Etikos ar Antikorupcijos komisijų pirmininkų pavaduotojų kandidatūras, minėtoje Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad pagal Įstatymą Etikos ir Antikorupcijos komisijų sudarymui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir Įstatyme nustatytiems komitetams[2] (t. y. pagal Įstatymą Etikos ir Antikorupcijos komisijų sudarymas, kaip ir kitų Įstatyme nurodytų komitetų, yra privalomas), o merui suteikti iš esmės Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinkantys analogiško pobūdžio įgaliojimai siūlyti komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų, komisijų pirmininkų kandidatūras (Įstatymo 14 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 20 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Taip pat Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 15 straipsnio paskirtis – reglamentuoti savivaldybės tarybų komisijų sudarymą. Taigi, minėto Įstatymo straipsnio nuostatos yra specialiosios nuostatos, kurios gali nustatyti papildomą teisinį reglamentavimą arba išskirtinius reikalavimus savivaldybės tarybų komisijų sudarymui.
Dėl minėtos priežasties Specialiųjų tyrimų tarnyba tokios teisinio reglamentavimo situacijos (kada mero įgaliojimus nustatančiame Įstatymo straipsnyje atitinkami mero įgaliojimai nenumatyti, tačiau jie konkretizuojami kitame specialiajame Įstatymo straipsnyje) nelaiko teisine spraga.
Tačiau manytume, kad siekiant teisinio aiškumo ir juridinio preciziškumo Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos galėtų būti papildomos nustatant mero įgaliojimus atsižvelgiant į įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. nustatant mero teisę siūlyti Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų pavaduotojų kandidatūras (pavyzdžiui, manytume, atitinkamai galėtų būti papildomos Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos).
Dėl reikalavimo Etikos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų pavaduotojų kandidatūras teikti iš komisijos narių – savivaldybės tarybos narių
3.2. Nors pagal Įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatas Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje seniūnaičiai arba seniūnaičiai ir visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių savivaldybės tarybos sudaromose komisijose, pagal Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas savivaldybių etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų pavaduotojai renkami iš šių komisijų narių – savivaldybės tarybos narių[3].
Šiuo atveju Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymą tik savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti visuomenės atstovai arba kiti asmenys – ne savivaldybės tarybos nariai (tuo tarpu komitetų nariais gali būti tik savivaldybės tarybų nariai). Be to, pagal Įstatymą privalomai sudaromose Etikos ir Antikorupcijos komisijose nustatytas reikalavimas dėl būtino visuomenės atstovų (seniūnaičių ir visuomenės atstovų) įtraukimo į minėtų komisijų sudėtį. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad minėtoms komisijoms keliami specifiniai veiklos tikslai, pirmiausiai susiję su savivaldybės tarybos narių veiklos teisėtumo, objektyvumo ir skaidrumo užtikrinimu. Šiuo aspektu privalomas visuomenės atstovų įtraukimas į minėtų komisijų veiklą yra itin reikšmingas ir svarbus ne tik užtikrinant minėtų tikslų įgyvendinimą, bet ir didinant visuomenės įtraukimą į vietos savivaldos procesą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymą savivaldybės tarybos nariams keliami aukštesni (lyginant su visuomenės atstovais, kuriems suteikta teisė dalyvauti savivaldybės tarybų sudaromų komisijų veikloje) reikalavimai ir pareigos; be to, jiems keliami ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai (arba pareigos), užtikrinantys jų veiklos nešališkumą, objektyvumą ir skaidrumą. Aplinkybė, kad Etikos ir Antikorupcijos komisijų sudarymas savivaldybės įgaliojimų laikotarpiui yra privalomas, suponuoja nuomonę, kad minėtų komisijų (užtikrinančios jų veiklos tikslų įgyvendinimą) darbas turi būti organizuojamas taip, kad jos veiktų nuolat ir nepertraukiamai, operatyviai galėtų priimti jų kompetencijai priskirtus sprendimus. Dėl minėtų priežasčių manytume, kad atvejais, kada privalomai savivaldybėse sudaromiems kolegialiems organams vadovauja savivaldybės tarybos nariai – komisijų pirmininkai ir jų pavaduotojai, užtikrinant Įstatymu saugomų vertybių apsaugą tokių asmenų (taip pat ir jų vadovaujamų komisijų) veiklos organizavimo ir kontrolės galimybės yra žymiai platesnės ir efektyvesnės (lyginant su visuomenės atstovais, kuriems atitinkami veiklos reikalavimai netaikomi).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir įvertinę savivaldybių Etikos ir Antikorupcijos komisijų veiklos reikšmingumą manytume, kad Įstatymo nuostatos, pagal kurias minėtų komisijų pirmininkai ir jų pavaduotojai (kurie paprastai pagal komisijų veiklos reglamentus vykdo komisijų pirmininkų funkcijas (jeigu pirmininkai negali komisijose dalyvauti dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių (pavyzdžiui: kilus interesų konfliktui)) yra renkami iš savivaldybės tarybos narių yra pagrįstos ir priimtinos.
Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios mero teisę siūlyti savivaldybėse sudaromų Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų pavaduotojus nesudaro sąlygų korupcijai ar nesąžiningai veiklai. Tačiau siekiant panaikinti antikorupciniu požiūriu nereikšmingą teisinę spragą mero įgaliojimus reglamentuojančios Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos galėtų būti konkretinamos.
Specialiųjų tyrimų tarnybos papildoma išvada dėl Įstatymo 151 straipsnio nuostatų
1. Kritinių antikorupcinio pobūdžio pastabų neturime.
2. Kitos Antikorupcinės pastabos:
2.1. Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymo 151 straipsnio („Savivaldybės tarybos nario nepriekaištinga reputacija“) nuostatas nepriekaištingos reputacijos reikalavimai taikomi tik savivaldybės tarybos nariams, pretenduojantiems tapti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku. Nors paprastai pagal savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ar komisijų veiklos reglamentus šių kolegialiųjų organų pirmininkams negalint dalyvauti komitetų ar komisijų posėdžiuose, jų funkcijas suteikiant atitinkamus įgaliojimus vykdo jų pavaduotojai, Įstatymo 151 straipsnyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai komitetų ir komisijų pirmininkų pavaduotojams nėra taikomi. Dėl minėtos aplinkybės manytume, kad atskirais atvejais minėtos nuostatos gali turėti neigiamos reikšmės ne tik pastarųjų asmenų, bet ir komitetų bei komisijų (kuriems priimant sprendimus vadovavo jų pirmininkų pavaduotojai) veiklos skaidrumui.
Atsižvelgdami į išdėstytą siūlytume apsvarstyti Įstatymo 151 straipsnyje nustatytų reikalavimų taikymo ir savivaldybėse sudaromų komitetų bei komisijų pirmininkų pavaduotojų atžvilgiu tikslingumą.
3. Kitų pastabų neturime.
Direktorius Žydrūnas Bartkus
Gintas Kerbelis, tel. 8 706 63 294, el. p. gintas.kerbelis@stt.lt