LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 73
STENOGRAMA
2017 m. birželio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji Seimo nariai, Ekscelencijos ambasadoriai, svečiai! Pradedame 2017 m. birželio 8 d. rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
Užvakar netekome mūsų bičiulio ir kolegos Roko Žilinsko. Atsiminkime jį kaip neeilinę asmenybę, aktyvų, savo darbui atsidavusį Seimo narį. Labai liūdna, kad taip anksti tenka atsisveikinti, visi svarbiausi darbai jo dar laukė priešakyje. Pagerbkime šviesų Roko Žilinsko atminimą.
Tylos minutė
Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar išklausysime Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės metinį pranešimą. Kviečiu Jos Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentę D. Grybauskaitę į tribūną.
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė.
10.01 val.
Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas
D. GRYBAUSKAITĖ. Labas rytas visiems. Nuostabi diena, po vakarykščio lietaus – saulė. Tikiuosi, kad su ta saule ir mėginsime pasikalbėti. Konstitucinė pareiga – apžvelgti padėtį Lietuvoje, jos aktualijas ir mūsų situaciją tarptautinėje erdvėje. Taigi tai pamėginsiu padaryti.
Mieli ir brangūs Lietuvos žmonės, gerbiamieji Seimo nariai, gyvename tokiu nepaprastu laiku, kai į mūsų dabartį atkakliai beldžiasi istorija ir viso šiuolaikinio pasaulio globalūs iššūkiai.
Artėjantis valstybės atkūrimo 100-metis praplečia įprastą matymo lauką, sustiprina įžvalgas apie valstybingumą, apie tikslus, kurių siekiame, ir apie savo atsakomybę.
Vasario 16-osios karta išplėšė mūsų valstybę iš nebūties ir ėmė kurti naują, modernią Lietuvą. Jau minėdama 20-metį šalis buvo pažengusi stebėtinai toli. Jeigu nebūtų anuomet brutaliai sustabdyta ir naikinta, šiandien gyventume valstybėje, kuriai nereikėtų vytis prarasto laiko.
Jubiliejiniai metai mus įpareigoja ypač realiai ir reikliai pažiūrėti į svarbiausius savo uždavinius, nes nėra kitos jėgos, galinčios paspartinti šalies pažangą, kaip tik mes patys. Ir nėra kito laiko, kaip tik tas, kuriuo gyvename.
Pernai per šalį nuvilnijo teisingumo, perspektyvų, ekonominės gerovės, drąsių ir lauktų permainų viltis. Kartu su rinkimais. Ją tauta siejo su atsinaujinusiu Seimu, su profesionalų Vyriausybe.
Per paskutinius metus pasikeitė daugumos partijų vadovybės. Tai kėlė sėkmingesnio ir saugesnio gyvenimo lūkestį. Taip pat ir skaidresnio: jau per pirmąjį naujos valdžios šimtadienį baigėsi kai kurių amžinų vadovų era „Lietuvos geležinkeliuose“ ir dar dešimtyje įstaigų.
Atrastas Nepriklausomybės Atkūrimo Akto originalas dar labiau pakurstė valstybinį pasididžiavimą. O profesoriaus L. Mažylio atkaklumas visiems priminė apie asmeninio apsisprendimo ir iniciatyvos galią.
Šimtmetį išsaugoti signatarų parašai įkvepia ir skatina veikti ir šiandien. Šiais parašais prikelta Lietuvos valstybė, nors ir išgrobstyta, suskaldyta ir nuniokota, priėmė bebaimius sprendimus dėl žemės, švietimo, gamybos ir gynybos reformų.
Visuotinį žmonių raštingumą užtikrinusi švietimo reforma, A. Gustaičio lėktuvai, lietuviškas sviestas ir krepšinis tapo to laikotarpio išsivysčiusios Europos šalies vizitine kortele.
Bet talentingų reformatorių reikia ir šiandien. Strateginės reformos gali ištisiems dešimtmečiams nulemti valstybės valdymo kokybę.
Iš viešojo sektoriaus reformos žmonės laukia nomenklatūrinio valdymo pabaigos ir tikisi, kad nauja valdžia neapsistatys tik savais, bus atspari siaurų interesų grupių lobizmui, kad pertvarka nesibaigs keliais sumažintais etatais ar šimtaprocentiniais priedais prie kai kurių pareigūnų atlyginimų.
Tačiau užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą. Stringa urėdijų pertvarka, Seimas ir savivaldybės saistosi įtartinais vidaus sandoriais, švietimo reformos pradžia primena nekilnojamojo turto dalybas.
Politinė atsakomybė – tai ne atskiri sektoriniai perstumdymai, o koordinuotas darbas ir solidarus apsisprendimas už šalies gyventojams būtinų strateginių sprendimų visumą. Jiems priimti reikalinga politinė valia, bet jos nepridės nei Trišalė taryba, nei buldozerinė pseudodemokratija. Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ir drąsos, bet ir proto.
Visi vienu balsu kartojame – nekokybiškas švietimas tampa nacionalinio saugumo klausimu. Tai emigracijos, socialinės atskirties, mažėjančių investicijų, ūkio stagnacijos ir korupcijos svarbiausia priežastis.
Visose rinkimų programose ir Vyriausybės veiksmų plane švietimo sistemos pertvarka įvardinta kaip prioritetų prioritetas. Atrodė, dėl to jau pasiektas ir platus politinis supratimas ir sutarimas.
Turime skubiai keisti mokytojų rengimo sistemą, peržiūrėti vaikų ugdymo ir besidubliuojančias studijų programas, finansavimo modelius; švietimo įstaigų tinklą sutvarkyti taip, kad kokybiškas išsilavinimas būtų prieinamas visiems, kad baigtųsi vaikų segregacija ir šešėlinės pamokos, profesinis mokslas atitiktų šalies ekonominius poreikius, o universiteto diplomas atgautų savo vertę.
Bet ką pirmiausia girdime ir matome: vietoj kokybinių pertvarkų – dešimčia dienų pailginti mokslo metai, kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai.
Panašu į reformos imitaciją. Neapibrėžtumas ir chaosas, koks matyti dabar, pasmerkia reformą jai net neprasidėjus. Politinės valios stoka dėl gyvybiškai svarbių sprendimų ir murkdymasis smulkmenose tampa rimta problema.
Bebaimius sprendimus gali daryti tik laisva, nesusisaisčiusi ranka. Kai ją vedžioja nematomi interesai, net ir vieno direktoriaus pakeitimas tampa sudėtingesnis nei visa šimtmečio kultūrinė programa.
Tarnavimas valstybei ir tuo pačiu metu koncernui irgi kai kam atrodė visiškai suderinami dalykai, kol atsirado valios nenumarinti tyrimo ir priimti sprendimą.
Principingi ir aiškūs veiksmai, iki galo atlikta reforma grąžina pasitikėjimą ir teismais. Tai ne atsitiktinė tendencija, nes žmonės mato įdirbį ir realius pokyčius.
Įteisinę individualų konstitucinį skundą, suteiktume galimybę žmonėms ir patiems aktyviau ginti savo konstitucines teises.
Teisingumo jausmas sustiprėtų, jeigu nustotų buksuoti ir neteisėto praturtėjimo tyrimai. Konstitucinio Teismo sprendimas išsklaidė abejones – gyvenimas ne pagal pajamas nusipelno baudžiamosios atsakomybės. Taigi policijai, mokesčių inspektoriams ir prokurorams nėra priežasčių delsti.
Laikas taip pat didinti ir mokestines baudas už neaiškios kilmės turtą ar pajamas bei milijoninių mokesčių vengimą. Jos negali būti tokios pat kaip už smulkią vagystę, nes mes visi norime būti tikri, kad teisingumas Lietuvoje – galingesnis už nusikaltėlį. Sąžiningai dirbantys ir gyvenantys žmonės turi jausti valstybės palaikymą.
Tvirtos laikysenos reikia ir dėl jau prasidėjusio perversmo vaistų rinkoje. Ji dešimtmečius balansuoja tarp farmacininkų godumo ir vaistų neįperkančio žmogaus.
Jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos stuburas atlaikys spaudimą, o Konkurencijos tarybos ir Valstybės kontrolės rekomendacijos bus įgyvendintos, kainų svertai pagaliau tikrai pakryps žmogaus naudai ir korupcijos šioje gyvybiškai svarbioje srityje liks mažiau.
Nors ekonomikos šešėlis ir korupcija apvagia kiekvieną – nuo kūdikio iki pensininko, vis dar trūksta sąmoningumo ir pilietinės drąsos. Kovai su korupcija reikia kur kas daugiau pastangų, tačiau pranešėjų apsaugos idėja marinama jau trečiąją Seimo kadenciją.
Visuotinis nepakantumas korupcijai būtų geriausia dovana valstybės atkūrimo šimtmečiui. Kad niekas neduotų ir neimtų kyšių, kad viešieji pirkimai vyktų pagal skaidrias taisykles, o ne pagal vienintelio tiekėjo pageidavimus, kad specialistai būtų įdarbinami ne pagal pažintis, o pagal gebėjimus, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami svarbiems valstybės tikslams, o ne „auksiniams“ šaukštams įsigyti.
Paverskime užsibrėžtą tikslą garbės reikalu – visiems tuomet atsiras ir valios, ir galimybių.
Suprasdami, kokią grėsmę valstybės stabilumui kelia socialinė atskirtis, prieš metus susitelkėme visi žygiui „Už saugią Lietuvą“.
Kad ir kokius skaudulius atvėrėme, viskas pamažu krypsta į gera – mažiau abejingumo, daugiau dėmesio ir kontrolės. Vaikų apklausos vyks su psichologais, žmonės ryžtasi tapti globėjais, kuriami nauji dienos centrai, vis daugiau įmonių ir išradingų projektų, kurie gelbsti nuo pražūtingų priklausomybių.
Sunkiai išspaustas parašas po pasižadėjimu – „vaikų mušti negalima“ – tik patvirtino, kad smurtas nėra vien asocialių šeimų problema, kad egzistuoja šimtai jo rūšių. Pernai nuo smurto nukentėjo beveik 3 tūkst. vaikų, daugiau kaip pusė – nuo artimųjų rankos. Apginti juos – mūsų pareiga, todėl būtų gerai, kad neeilinėje Seimo sesijoje palaiminta vaikų teisių apsaugos sistemos pertvarka jau įgautų realų pagreitį.
Matome ir daug gerų pokyčių – vien Kaune jau darbuojasi dešimtys profesionalių globėjų.
„Tai – Kauno vaikai ir juos augins kauniečiai“, – taip nusprendė miestas, paskelbęs 2017-uosius Vaikų gerovės metais. Tai galėtų būti šimtmečio šūkis ir Varėnoje, ir Kėdainiuose ar Skuode – visoje Lietuvoje.
Kova su alkoholizmu taip pat yra mūsų garbės reikalas ir turi telkti, o ne skaldyti visuomenę. Nacionalinis žygis prieš girtuoklystę nėra tik nuostatos, kurios įsigalios po 2020-ųjų. Neleisti, uždrausti, atimti, aptverti, apmokestinti – tai primityvus ir paprastas kelias, tačiau jis veda į šešėlį ir į pogrindį.
Mūsų užduotis – ugdyti, padėti, suteikti šansą, parodyti kitokį gyvenimą – štai mūsų atsakomybė. Jeigu jos kratysimės, problemos nebus sprendžiamos ir tik gilės.
Kaip nutiko ir su Darbo kodeksu. Rinkimų įsipareigojimas subalansuoti darbo santykius taip, kad nenukentėtų darbuotojo saugumas, buvo deleguotas Trišalei tarybai, permetant politinę atsakomybę kitiems.
Nors galiausiai, po didelių diskusijų ir vargų, kodeksas buvo iš dalies pataisytas. Į jį įtraukta daugelis mano vetuotų nuostatų. Buvo priimtas, bet nukentėjo visi – ir žmonių supratimas apie kodeksą, ir pats procesas, ir politinės atsakomybės supratimas.
Žmonių gyvenimo nepagerins ir PVM lengvatos šildymui naikinimas. Daug šalies gyventojų ir taip neišgali susimokėti komunalinių mokesčių. Sulig šildymo sezonu šiluminis skurdas dar padidės, kelis kartus išplėsdamas potencialių pašalpų gavėjų ratą. Ar esame krizinėje situacijoje, kad reikia tokių priemonių?
Mokesčių perstumdymas, iš vienų atimant ir dovanojant kitiems, socialinio teisingumo tikrai nepridės.
Todėl neparuoštų reformų manija, kuri matoma dabar, gali virsti išsiilgtų pokyčių parodija. Stumdoma atsakomybė prognozuoja netesėtų politinių pažadų sezoną ir tik veiklos imitaciją.
Pirmieji lūkesčių metai eina į pabaigą – ir politikos naujokas jau nėra pasiteisinimas. Mažareikšmiai sprendimai vietoj solidžių ir efektyvių pertvarkų demotyvuoja ir augina žmonių nusivylimą bei nepasitenkinimą, o nuvilti žmonių dar kartą niekas negali. Tokios teisės neturime mes visi, nes jie ir toliau balsuos kojomis.
Stabiliai demokratinei valstybei reikia skaidrios, brandžios ir stiprios partinės sistemos. Išplauta partinė atsakomybė ir atskaitomybė leidžia suvešėti įvairioms populizmo atmainoms. Tradicinių partijų uždarumas, savanaudiškumas ar net kriminalizacijos atvejai atveria kelią vis mažiau pasiruošusiems politikos naujokams.
Chroniškas koalicijų trapumas neužtikrina žmonėms saugumo jausmo, be aiškaus partinio užnugario pradėjo strigti ir pertvarkos, todėl pats laikas investuoti į partijų kokybę ir partinius žmones pirmiausia. Politinis pasirengimas valdyti valstybę yra gyvybiškai svarbus ir tikrai ne vienos dienos reikalas.
Kaip tik dabar politinei sistemai yra naujų galimybių laikotarpis. Su besikeičiančiomis kartomis partijų vadovybėse, beveik visose, siejamas kokybinio atsinaujinimo lūkestis.
Kad bus principingai nusigręžta nuo nomenklatūrinių ir korupcinių tradicijų, apsivalyta nuo pinigingose kišenėse užsisėdėjusių veikėjų, kad populistinius vieno sezono darinius ir derinius pakeis atsakingos politinės jėgos.
Tuomet ir mūsų žmonių nerimas dėl ekonominių ir socialinių grėsmių nebus stipresnis, kaip matome dabar, nei dėl Rusijos invazijos ar terorizmo, ar Europos Sąjungos ateities.
Todėl strateginiams sprendimams reikia susivienyti, kaip mes susivienijome šalies gynybai. Dėl jos nesvyruojame. Ir politikai, ir visuomenė – visi kalbame vienu balsu ir netrypčiodami darome tai, ką privalome.
Suprantame, kad saugumas kainuoja ir juo turime rūpintis pirmiausia mes patys. Tam jau trečius metus užtenka ir savanorių šauktinių, ir politinės valios, didėja investicijos į mūsų gynybinius pajėgumus ir kartu daugėja sąjungininkų.
Žvelgiant iš šimtmečio perspektyvos, Lietuva dar niekada neturėjo tiek daug draugų. Šiemet sulaukėme istorinio palaikymo: dislokuotas Vokietijos vadovaujamas mūsų sąjungininkų batalionas, kuriame net 7 valstybių kariai. Iš viso į Baltijos regioną – net 20 šalių atsiuntė pastiprinimą mums, trims Baltijos šalimis, iš 28 NATO narių. Visa tai kilstelėjo mūsų šalies gynybinį atgrasymą į aukštesnį kokybės lygį.
Nepaisydami esamų saugumo garantijų, neturime sustoti ir sieksime NATO reformų, priimdami greitesnį sprendimų procesą, dar tvirtesnių gynybos planų ir bendros oro gynybos.
Šiandien demokratiją ginantis pasaulis jau labai aiškiai supranta, kad didžiosios grėsmės transatlantiniam saugumui kaupiasi būtent mūsų regione: Kaliningrado srities militarizavimas, agresyvios puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad“ ir geopolitiniu ginklu pavirtusi Astravo atominė jėgainė.
Ir mes patys nesame tik saugumo vartotojai ar prašytojai. Mūsų žmonės visuose pasaulio karštuosiuose kraštuose padeda užtikrinti ilgalaikę taiką, esame strateginiai Ukrainos ir Gruzijos partneriai, padedame šioms šalims, talkiname kovoje su migracijos krize, aktyviai dalyvaujame globalioje antiteroristinėje koalicijoje.
Todėl šalies užsienio politika taip glaudžiai tapo neatsiejama nuo saugumo iššūkių. Geopolitinė realybė verčia ne tik mus, bet ir visą Europą imtis didesnės atsakomybės už savo saugumą.
Šie iššūkiai atveria galimybių ir stipresnei Europos šalių integracijai. Būtent ji gali tapti atsvara nestabilumui ir įtampai, tvyrančiai pasaulyje. Narystė Europos Sąjungoje yra garantija, užsitikrinant ilgalaikę taiką, stabilumą ir gerovę. Vis dar 28 Europos šalys kartu turime kur kas daugiau svorio ir galimybių negu pavieniui.
Tačiau Europa neapsaugos mūsų nuo politinės trumparegystės: turime patys apsivalyti nuo išorinių įtakų ir didinti pilietinį atsparumą.
Nors Lietuva didžiuojasi atvira visuomene, Lietuvos demokratijos tėvo K. Griniaus metinės buvo palydėtos net keturiais pasikėsinimais į žodžio laisvę. O juk kaip ir prieš šimtą metų žiniasklaida yra mūsų ginklas, Tėvynės sargas ir tiesos kardas. Neretai – vienintelis valstybės ramstis, kovojant su korupcija, informacinėmis atakomis ir socialiniu nejautrumu.
Lietuvos „elfai“, stabdantys priešiškus „trolius“ ir melagingas naujienas virtualioje erdvėje, sulaukė net tarptautinio dėmesio ir pripažinimo, nes jie užtikrina saugumą ir atsparumą realiu laiku. Laisva, saugi žiniasklaida ir sąmoningi piliečiai – tai priešakinė linija jau vykstančiame informaciniame kare.
Gerbiamieji, gyvename finansiškai ir ekonomiškai stabilioje šalyje, esame konkurencingi. Investicijų sausra kol kas aplenkia Lietuvą. Inovacijos ir aukštos kvalifikacijos žmonės tampa naujojo šimtmečio Lietuvos skiriamuoju ženklu pasaulyje. Bet nuo šiandienos žingsnių priklausys, kokia ateityje bus mūsų šalis – ar inovacijų ir inovatorių Lietuva, ar tiesiog ištuštėjęs pagyvenusių žmonių kraštas. Todėl neatidėliokime svarbių sprendimų nei kitam posėdžiui, nei kitai kadencijai. Būtent inovacijos lems visos ekonomikos perspektyvą, būtent inovacijos yra tas skiriamasis ženklas, kuris identifikuoja mūsų visą Baltijos šalių regioną, todėl jų plėtrai reikia stipresnių paskatų.
Vienbalsiai Seime patvirtintos Mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairės. Nepadėkime jų į stalčių – paverskime gyvu dokumentu. Neleiskime merdėti mokslo ir inovacijų slėniams, į kuriuos jau investavome europinius milijardus. Tokio srauto daugiau jau nebus.
Bet gerų ženklų netrūksta: Lietuvoje atgyja inžinerija, aviamechanika, stiprėja informacinės technologijos ir Lietuva įsitvirtina regione kaip gyvybės mokslų ir finansinių technologijų centras. Tai yra labai gerai. Lietuviškus lazerius jau galime rasti 90-yje iš 100 TOP pasaulinių universitetų. O jau šį mėnesį tapsime Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) nariais – tai reiškia, kad pasaulis pastebi mūsų mokslinį potencialą, juo pasitiki ir vertina, dėl to galime didžiuotis.
Laikas inventorizuoti visą valstybės investicijų programą, nes lėšos, ypač europinės, artimiausioje ateityje seks. Todėl valstybės investicijų programa, kuriai skiriame apie 15 procentų metinio biudžeto, tampa pagrindiniu instrumentu, kuris gali nukreipti valstybės vystymosi raidą. Valstybės šimtmetį pasitikime tokiais investiciniais sprendimais, kurių naudą galėtume jausti dar ilgai. Visų pirma, aišku, juos turėtume kreipti į inovacijas ir technologinį valstybės atsinaujinimą. Tuomet tapsime patrauklūs ne tik užsienio investuotojams kaip dabar, bet gimtinės nenorės palikti ir mūsų piliečiai.
Emigracijos mastas skausmingiausia problema, todėl mėginkime pirmiausia susigrąžinti savus žmones. Estijoje jau antri metai iš eilės žmonės grįžta namo, vadinasi, apsukti galima. Sąlygos yra panašios, išsivystymo lygmuo panašus, gal tik daugiau optimizmo jie turi ir geriau apie save kalba negu mes. Tai gal toks didžiausias skirtumas. Todėl labai remčiau ir palaikyčiau tarptautinės migracijos organizacijos projektą „Renkuosi Lietuvą“, nes jie žino, kokios pagalbos reikia mūsų tautiečiams, grįžtantiems namo. O grįžimu domisi kas antras emigrantas. Reikia tik palengvinti jiems kelią namo.
Mielieji, maksimaliai išnaudokime Lietuvai palankų metą, kol tokį dar turime, kad valstybės stiprėjimą, jos augančią ekonominę galią pradėtų jausti kiekvienas gyventojas. Šis laikas – mūsų turtas. Todėl nešvaistykime jo antraeiliams dalykams, būtina spėti atliepti svarbiausius dabarties iššūkius.
Mums dabar reikia tokios pat energijos, drąsos, pasiaukojimo ir atsakomybės, kaip ir reikėjo lietuviams Pirmosios Respublikos metais. Todėl nesiginčykime dėl šimtmečio dovanos Lietuvai. Tai neturi prasmės. Geriau išjudinkime gyvybiškai svarbių reformų ledlaužį, kad mūsų vaikams jau nereikėtų vytis prarasto laiko.
Šie metai – slenkstis į naują atkurtos valstybės šimtmetį, į naujos kokybės Lietuvą. Padarykime ir pabandykime padaryti, ką privalome, šiandien, kad nereikėtų palikti to ateičiai. Tai yra mūsų jėgoms, tai mes galime padaryti.
Todėl linkiu sėkmės kiekvienam, kas trispalvę laiko rankoje kaip atsakomybę. Kas šimtmečio laukia ne tik kaip pasididžiavimo savo valstybe šventės, bet pirmiausia kaip galimybės svariai prisidėti, kuriant ir stiprinant mūsų Laisvės kūrinį. Dėkoju visiems. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei D. Grybauskaitei. Skelbiu 15 minučių pertrauką. Darbą tęsime 10 val. 40 min.
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė. (Plojimai)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Kolegos, pertrauka iki 10 val. 40 min.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome užimti mūsų darbo vietas. Pertraukai nustatytas laikas baigėsi. Prašome registruotis. Posėdį paskelbėme, gongas nuskambėjo, dabar vyksta registracija.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai.
10.47 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. birželio 8 d. (ketvirtadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Mūsų darbotvarkės tvirtinimas. Matau, pasiūlymų dėl darbotvarkės turi J. Razma. Prašom, gerbiamasis kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, teikiu du siūlymus frakcijos vardu. Pirmasis yra išbraukti iš darbotvarkės 1-6 klausimą – Lobistinės veiklos įstatymo projektą, nes manau, kad iki priėmimo dar tikrai reikia giliau padiskutuoti, ar juridiniai asmenys ir visos visuomeninės organizacijos laikytini lobistais. Tuo labiau, kiek žinome, Užsienio reikalų ministerija yra paprašiusi OECD organizacijos išvadų ir tų išvadų dar šiandien nesame gavę. Keistai atrodytų, jeigu mes prašome išvadų, o patys iki tol priimame įstatymą.
Antras siūlymas. Jis gal nėra toks kategoriškas, tiesiog siūlymas pagalvoti, ar nebūtų geriau Valstybinių pensijų įstatymą, kur kalbama apie valstybines pensijas olimpiečiams, priimti kartu su Kūno kultūros ir sporto įstatymo nauja redakcija, kurios šiandien yra tik svarstymo stadija. Tiesiog gal būtų galima atidėti ir kartu priimti, kad būtų išlaikyti vienodi principai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra kitų pasiūlymų dėl mūsų darbotvarkės? Kitų pasiūlymų nėra. Apsispręsime dėl J. Razmos pasiūlymo, kurį teikia frakcijos vardu, dėl… (Balsai salėje)
Yra J. Džiugelio pasiūlymas dėl darbotvarkės. Prašom, gerbiamasis Justai.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Prašau neišbraukti Valstybinių pensijų įstatymo iš darbotvarkės, nes eilinį kartą svarstysime ir parolimpiečių klausimą. Manau, kad užtenka vieną dieną nukėlinėti šitą klausimą, o šitas įstatymas yra labai svarbus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręsime, kadangi buvo siūlymas, dėl pirmojo J. Razmos pateikto siūlymo išbraukti iš darbotvarkės 1-6 klausimą – Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą. Kolegos, prašome balsuoti. Balsavo 98 Seimo nariai: už išbraukimą – 68, prieš – 6, susilaikė 24. Įstatymo projektas Nr. XIIP-2731(2) iš darbotvarkės išbraukiamas.
Turime apsispręsti dėl antrojo, galbūt nelabai konkretaus pasiūlymo, kad šiandien nepriimtume Valstybinių pensijų įstatymo Nr. XIIP-3530, ar apie šį, gerbiamas Jurgi, kalbame? Taip? Dėl jo kitą nuomonę išsakė J. Džiugelis. Kolegos, prašome apsispręsti balsuojant, ar išbraukti iš darbotvarkės, ar palikti Valstybinių pensijų įstatymą.
Balsavo 88 Seimo nariai: už pasiūlymą balsavo 30, prieš – 28, susilaikė 30. Valstybinių pensijų įstatymo projektas Nr. XIIP-3530(2) lieka darbotvarkėje.
Ar galime bendru sutarimu patvirtinti mūsų šios dienos darbotvarkę? Galime. (Balsai salėje) Norite balsuoti? Balsuojame, kas pritariate darbotvarkės tvirtinimui.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 2. Šios dienos darbotvarkė patvirtinta.
10.52 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23 ir 113 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-525(2) (priėmimas)
Skelbiu darbotvarkės 1-3 klausimą – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23 ir 113 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-525(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Bet matau, kad priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra, ar galime dėl 1 straipsnio? Noriu tiesiog Seimo narius įspėti, kad Statuto straipsnius galime priimti tik tada, jei už juos balsuoja ne mažiau kaip 71 Seimo narys, todėl prašome atkreipti dėmesį ir būti atidiems.
1 straipsnis. Galime? Bet jau čia dabar pritarti negalime, o reikia balsuoti, nes ką tik paminėjau Statuto nuostatą. Balsuojame dėl 1 straipsnio, mūsų Seimo statuto 23 straipsnio pakeitimas.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 104, prieš – 1, susilaikiusių nėra. 1 straipsnis priimtas.
Dėl 2 straipsnio. Ar yra nuomonių už, nuomonių prieš, ar taip pat kaip ir dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti? Nėra. Prašome balsuoti.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikė 1. Straipsniui pritarta.
Dėl viso Seimo statuto priėmimo norinčių kalbėti?.. J. Razma – nuomonė už. Prašom, gerbiamasis kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, toks projektas leis šiek tiek susitvarkyti mūsų tos vidinės virtuvės reikalus, kai sprendžiamas Seimo narių imuniteto panaikinimo klausimas. Kaip žinome, mes pakliūdavome į teisiškai neišspręstas situacijas, kai specialioji komisija balsuoja vienaip, Seimas – kitaip. Tekdavo ieškoti kažkokių sprendimų, kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Dabar, man atrodo, autoriai pasiūlė geras formalias išeitis. Gerai, kad ne rezoliucija, o protokolinis nutarimas, tai yra paprasčiau, greičiau ir dabar viskas bus aišku su tomis procedūromis.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju už išsamų priminimą, paaiškinimą ir nuomonę už. Nuomonės prieš nėra. Norinčių daugiau irgi išsakyti nuomonių nėra, prašom balsuoti dėl mūsų Statuto 23 ir 113 straipsnių pakeitimo.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo statutas (projektas Nr. XIIIP-525(2) priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 154 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-680(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 154 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-680(2). Vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų taip pat nėra gauta. Čia, kolegos, dėl Seimo nario su specialiaisiais poreikiais galimybės nuomoti gyvenamąją patalpą.
Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti, o tuo pačiu metu dabar balsuojame dėl viso, nes tik vienas straipsnis ir yra.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo statutas (projektas Nr. XIIIP-680(2) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 12 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 721 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4740(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 12 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 721 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4740(2). Priėmimas. Yra gauta daug Teisės departamento pasiūlymų. Kviečiu gerbiamąjį Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą. Aptarsime gautus Teisės departamento pasiūlymus. Kadangi mūsų priėmimas pastraipsniui, dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta, galime priimti? Galime.
Dėl 2 straipsnio buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Gerbiamasis pirmininke.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gal aš čia pasakysiu savo tvarką, jeigu leisite?
PIRMININKĖ. Taip, jūs turite pateikti komiteto nuomonę.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pirmiausia aš norėčiau supažindinti su komiteto išvada. Komitetas yra apsvarstęs visas Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, vienoms yra pritaręs, kitoms nepritaręs ir iš dalies. Bet apskritai komitetas už šią įstatymo pataisą balsavo šitaip. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikė 1. Jeigu papunkčiui, tai…
PIRMININKĖ. Taip. Dabar pirmoji Teisės departamento pataisa dėl 2 straipsnio 3 dalies.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Mes pritarėme šiai Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai dėl 3 dalies. Dėl 4 dalies…
PIRMININKĖ. Dabar, gerbiamasis pirmininke… Ar, gerbiamieji Seimo nariai, pritariame komiteto nuomonei? Pritariame bendru sutarimu. (Balsai salėje)
Dėl 4 dalies yra gautas taip pat Teisės departamento pasiūlymas, keičiant 721 straipsnio 4 dalį. Komiteto nuomonė. Prašom, pirmininke.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Nepritarti, nes 2017 m. sausio 17 d. yra priimtas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, kurio 6 straipsnyje numatyta, kad Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą pareiginės algos bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Dėl 2 straipsnio 5 dalies yra taip pat gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Nepritarti, nes vėlgi 721 straipsnio 6 dalimi siekiama, kad instituto direktoriaus pavaduotojo pareiginės algos koeficientai būtų siejami su faktiniam vadovui nustatytu konkrečiu pareiginės algos koeficientu. Atsižvelgdami į tai, siūlome instituto direktoriaus pavaduotojo pareiginės algos koeficiento nedėstyti 721 straipsnio 5 dalyje. Komitetas pritaria šitam nepritarimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju komitetui. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto išsakytai pozicijai? Galime.
Dėl 2 straipsnio 7 dalies taip pat gautas Teisės departamento pasiūlymas. Prašom, komiteto pirmininke.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes instituto direktoriaus priedą nustatys švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs įstaigos veiklos efektyvumą. Reikia žiūrėti į 721 straipsnio 3 dalį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime.
Dėl 2 straipsnio 12 punkto taip pat gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarti iš dalies įrašant skliausteliuose „išskyrus pajamų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aptarėme dėl 2 straipsnio pateiktus Teisės departamento pasiūlymus. Dėl viso 2 straipsnio nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
Dėl 3 straipsnio 2 dalies buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Gerbiamasis pirmininke.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Galime pritarti komiteto nuomonei? Dėkoju komiteto pirmininkui. Dėl viso straipsnio norinčių kalbėti nebuvo. Galime bendru sutarimu? Galime.
Priėmimo stadija. Dėl viso įstatymo projekto nori kalbėti (nuomonė už) – J. Razma. Prašom, gerbiamas kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikiuosi, kad vieningai balsuosime už šį projektą, kuris įregistruotas dar praėjusioje kadencijoje, ir taip pranešime gerą žinią visai mokslininkų bendruomenei. Šiuo įstatymu praplečiamos vadinamosios atlyginimų šakutės, o kiek tai svarbu, aš manau, galėjome įsitikinti ir vakar mes, Ekonomikos komiteto nariai, kurie lankėmės Saulėtekio slėnyje. Iš tiesų mokslininkai šiandien dirba nestokodami idealizmo, dirba gaudami dabartinius labai kuklius atlyginimus, bet vis dėlto, manau, ilgai taip tęstis negali. Mes turime galvoti, kaip sugrąžinti į Lietuvą tuos talentingus mūsų jaunus mokslininkus, kurie šiandien yra svetur.
Labai svarbi įstatymo nuostata, kuri leidžia mokėti kelis kartus didesnius atlyginimus tiems, kurie sugeba ne iš biudžeto, o iš tarptautinių projektų užsidirbti papildomai. Tikrai yra daug naudingų dalykų ir lieka padėkoti Švietimo ir mokslo komitetui, kuris tą įstatymą rūpestingai sutvarkė ir pateikė mums priimti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonę prieš turi G. Steponavičius. Suteikiame jam žodį.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš iš tiesų suprantu, kad mes turime priimti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, tiksliau, vieną gabalėlį, susijusį su mokslo darbuotojų atlyginimų sureguliavimu, tų mokslininkų, kurie dirba institutuose. J. Razma yra teisus, kad tą mes turime padaryti, ir čia yra lankstesnis modelis, numatantis platesnes galimybes institutuose dirbantiems mokslininkams mokėti atlyginimus.
Bet paradoksas yra toks, kad mokslo bendruomenės protingiems žmonėms mes ir toliau lentelių, žirklių ir koeficientų pavidalu reglamentuojame atlyginimus. Universitetuose ir kolegijose dirbantys dėstytojai ir mokslininkai jau seniai yra atpratę nuo tokios praktikos, viešosios įstaigos – aukštosios mokyklos savarankiškai sugeba spręsti šituos klausimus. Mano supratimu, yra ydinga praktika įstatymo lygiu, nors Konstitucinis Teismas ir numatė tuos dalykus, mėginti sureguliuoti darbo santykius perkeliant Vyriausybės nutarimo nuostatas į įstatymą.
Aš, nebūdamas prieš šį įstatymo projektą, noriu tik akcentuoti, kad jei jau aukštąsias mokyklas mes pavertėme pasitikėdami bendruomenėmis viešosiomis įstaigomis, tą patį mes galėtume padaryti ir su mokslo institutais. Aš manau, už tai didžioji dalis mokslo institutų mums taip pat padėkotų. Kolegos, aš balsuodamas tiesiog susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – M. Adomėnas. Prašau, kolega. M. Adomėno nematome salėje. R. J. Dagys – nuomonė už. R. J. Dagys kalba už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai reikia reguliuoti šią sritį. Aukštosios mokyklos, kaip gerbiamas kolega G. Steponavičius sakė, tikrai nesusitvarko, ir mes tą matome iš esamos statistikos, kad mūsų visi darbuotojai apmokami kur kas mažiau negu mūsų kaimynai. Ta autonomija padarė taip, kad iš esmės išaugo administravimo kaštai arba pastatų išlaikymo kaštai. Mes atsiliekame pagal atlyginimus 3–4 kartus net nuo Estijos. Taisyti reikia, bet dabartiniai mūsų pataisymai neapima visų klausimų. Universitetų reguliavimo zona vis tiek išlieka tokia pati ir tie mokslo darbuotojai, kurie universitete, vargu ar pasinaudos šitomis pataisomis. Todėl aš raginu komitetą nesustoti ir sureguliuoti, nustatyti griežtesnius rėmus ir mūsų universitetams, nes vis tiek tas interesas rūpintis administracija išlieka didesnis, negu rūpintis jaunaisiais mokslininkais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Kviečiu balsuoti. Jeigu mažiau būtų triukšmo salėje, tai dar nuoširdžiau jums už tai padėkočiau. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 16. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4740(2) priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4582(3) (priėmimas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4582(3). Kaimo reikalų komiteto pranešėjo… Na, J. Rimkus vis tiek komiteto nuomonę paskelbs. Šis įstatymo projektas turi vieną straipsnį. Dėl šio straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Gerbiamas kolega, prašome pranešti komiteto nuomonę.
J. RIMKUS (LVŽSF). (…) komiteto patobulintam įstatymo projektui. Iki priėmimo pasiūlymų negauta. Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą su viena techninio pobūdžio pastaba. Komitetas posėdyje pritarė šiai pastabai ir pateikė pagrindinio komiteto papildomą išvadą. Balsavimo rezultatai: už – 7. Bendru sutarimu. Siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Nuomonių norinčių išsakyti nėra. Dėl komiteto pozicijos galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Dėl viso 1 straipsnio? Galime taip pat sutarti. Ir dar yra 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Įsigalioja nuo 2017 m. liepos 1 d. Dėl šio straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 98, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4582(3) priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4583(2) (priėmimas)
Skelbiu kitą lydimąjį įstatymo projektą. Miškų įstatymo Nr. I-671 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4583(2). Šis įstatymas turi du straipsnius. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nebuvo gauta. Ar 1 straipsnį galime priimti? Galime bendru sutarimu. 2 straipsnį galime priimti? Pasiūlymų taip pat nebuvo gauta, galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 5. Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-4583(2) priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Architektūros įstatymo projektas Nr. XIIP-4606(2) (priėmimas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą. Architektūros įstatymo projektas Nr. XIIP-4606(2). Priėmimas. Kadangi yra gauta pasiūlymų, kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką K. Mažeiką aptarti gautus pasiūlymus. Dabar pastraipsniui kiekvieną straipsnį.
Dėl 1 straipsnio nebuvo gauta pasiūlymų. Galime priimti 1 straipsnį? Galime. Dėl 2 straipsnio buvo gautas Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie?.. (Balsas salėje) Jūs atsiimate šitą pasiūlymą. Dėkoju. Taip pat jūsų… Tada patikslinkime, ar jūs atsiimate pasiūlymus ir dėl 2 straipsnio 5 dalies? Taip, abu savo pasiūlymus. Gerai.
Tada nuosekliai 2 straipsnio 8 dalis. Yra gautas Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė…
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai? Norėsite?..
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Yra.
PIRMININKĖ. 29 yra? Yra pritariančių, kad S. Gentvilas galėtų pateikti pasiūlymą. S. Gentvilas teikia pasiūlymą. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Tiesiog įžanginėje dalyje ne taip buvo parašyta, kad urbanistinė idėja ne tuose dokumentuose pateikiama. Čia patikslinimas, kad ne teritorijų planavimo dokumentuose, bet teritorijų plėtojimo koncepcijose.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Alternatyvaus balsavimo, kiek supratau, ir nebus. N. Puteikis sutinka su…
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Sutinka.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Architektūrinė idėja. Taip pat yra S. Gentvilo pasiūlymas. Galime leisti jam pateikti? Būtų 29 Seimo nariai? Matau jūsų pritarimą.
S. GENTVILAS (LSF). Lygiai taip pat suklysta pradinėje fazėje, kad ne statinio projekte architektūrinė idėja turėtų būti pateikta, bet projektiniuose pasiūlymuose. Čia pataisymas.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Simonai. Bendru sutarimu galime pritarti, nes komitetas, matau, pritarė ir komiteto pirmininkas sako, kad tai yra tiesa. Dėkoju.
Dėl viso 2 straipsnio. Galime jį priimti? Norinčių kalbėti nėra. Galime priimti.
3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio 1 dalies yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Gerbiamasis pirmininke, pakomentuokite.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Teisės departamento išvada – komiteto nuomonei pritarti iš dalies, būtent patikslinti sąvokas.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Dėl minėto straipsnio 2 dalies taip pat yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Gerbiamas komiteto pirmininke, jūsų komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies ir atsižvelgiant išbraukti žodį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl viso 3 straipsnio nuomonė už, nuomonė prieš. Galime bendru sutarimu priimti? Galime.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. 4 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime 4 straipsnį priimti? Galime. 5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio buvo gautas Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymas, nuomonė. Komitetas!
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti, sutinkame su pasiūlymais. Tai bus įteisinta Architektų profesinės etikos kodekse ir lydimuosiuose teisės aktuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime bendru sutarimu.
Dėl viso 5 straipsnio norinčių kalbėti nėra. Galime priimti 5 straipsnį? Galime priimti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. 6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio 1 dalies buvo gautas Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas. A. Širinskienės nematau, tai nėra kam ir pristatyti. Gerbiamas komiteto pirmininke, tokiu atveju pasakykite komiteto nuomonę.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti dėl pagrįstų priežasčių. Lyg ir yra bendras sutarimas ir su pačia pasiūlymo teikėja.
PIRMININKĖ. Pritariame komiteto nuomonei? Taip, bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio 2 dalies yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Gerbiamas komiteto pirmininke!
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Tai yra tiesiog…
PIRMININKĖ. …redakcinio pobūdžio.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei.
Dėl viso 6 straipsnio nuomonė už, nuomonė prieš. Čia dėl 6 straipsnio, kolegos, užsirašėte? Ne, dėl viso. Bendru sutarimu 6 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. 7 straipsnis. Dėl 7 straipsnio buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Prašome pristatyti komiteto nuomonę.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies, nes tai vėlgi yra redakcinio…
PIRMININKĖ. …redakcinio pobūdžio. Galime pritarti komiteto nuomonei? Pritariame. Galime priimti 7 straipsnį? Galime priimti bendru sutarimu. Dėkoju.
8 straipsnis. Yra gautas dėl 1 dalies Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš visas pataisas dėl 8 straipsnio atsiimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Visas pataisas atsiimate. Tokiu atveju pasiūlymų dėl 8 straipsnio nėra gauta. Galime priimti visą 8 straipsnį?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Galime.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu. 9 straipsnis. Dėl 9 straipsnio 6 dalies yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto pirmininke, prašom pristatyti komiteto nuomonę.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Siūlome vadovaudamiesi šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais įstatymais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visą 9 straipsnį galime priimti? Priimame.
10 straipsnis. Dėl 10 straipsnio nebuvo gauta jokių pasiūlymų. Galime jį priimti? Galime. Dėl 11 straipsnio pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 12 straipsnio yra gautas Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Ar, kolega, atsiimate, ar?..
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Atsiimu.
PIRMININKĖ. Atsiima.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Taip pat dėl šio 12 straipsnio 2 dalies buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Būtent atsižvelgiant į 12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip, kaip rekomenduoja Teisės departamentas.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei. Dėl 12 straipsnio 3 dalies taip pat buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Taip pat yra iš dalies redakcinio pobūdžio būtent dėl eiliškumo išdėstymo.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei? Dėl šio straipsnio 4 dalies buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Jūs redakciją čia truputėlį pakeitėte?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei. Ir dėl viso 12 straipsnio norinčių kalbėti nėra. Galime priimti 12 straipsnį? Galime.
13 straipsnio 2 dalis, yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies būtent šio straipsnio 1 dalyje nurodytais subjektais savivaldybės tarybos sprendimu…
PIRMININKĖ. Savivaldybės tarybos sprendimu. Taip. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl viso 13 straipsnio norinčių kalbėti nėra. Galime priimti? Galime.
14 straipsnis. Dėl jo taip pat yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Tai vėl yra redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Pritariame komiteto pozicijai dėl redakcinio pobūdžio pastabos, pasiūlyto pataisymo. Dėl viso 14 straipsnio norinčių kalbėti nėra. Galime priimti visą 14 straipsnį bendru sutarimu? Galime.
15 straipsnis. Dėl 1 dalies yra gautas taip pat Teisės departamento pasiūlymas, siūloma išbraukti 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, komiteto nuomonė yra iš dalies pritarti išbraukti tai, ką rekomenduoja Teisės departamentas.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei. Dėl 15 straipsnio norinčių kalbėti nėra. Galime priimti 15 straipsnį? Galime priimti bendru sutarimu.
16 straipsnis. Dėl 1 dalies yra gauta Teisės departamento nuomonė, pasiūlymas. Komitetas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Tai vėl redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Redakcinio pobūdžio, pritariame komiteto nuomonei. Dėl viso 16 straipsnio norinčių kalbėti nėra. 16 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju.
17 straipsnis. Dėl jo taip pat yra gautas Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Tai vėl redakcinio pobūdžio pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pritariame komiteto nuomonei. Visą 17 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Galime.
18 straipsnis. Regioninės architektūros tarybos. Yra gauti Seimo nario N. Puteikio pasiūlymai.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš noriu atsiimti gegužės 9 dienos, bet palikti savo pataisą gegužės 26 dienos.
PIRMININKĖ. Gerai, apsispręsime, kolega.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip, ir prašau balsuoti dėl 26 dienos.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie paremtų N. Puteikio pasiūlymą ir leistų jį priėmimo stadijoje svarstyti? Prašom balsuoti, ar yra? (Balsai salėje: „Yra, yra, yra.“)
Taip, yra. Gerbiamasis Nagli, pateikite pasiūlymą. 63 pritaria jūsų pozicijai pateikti.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Šitas straipsnis yra labai svarbus, kadangi jis reglamentuoja regioninių architektūros tarybų sukūrimą ir jų kompetenciją. Kaip jau Lietuvoje dažnai būna, laisvosios profesijos – notarai, advokatai, šiuo atveju architektai, pasirengia sau įstatymus, o Seimo nariai užsiimdami rimtesniais dalykais, nesuvokdami tų profesinių dalykų subtilybių dažnai priima įstatymus, naudingus konkretiems cechams.
Šiuo atveju architektų cechas bando mums įpiršti tokį tarsi nekaltą dalyką: regionuose būtų sukurtos architektūros tarybos, svarstytų architektūros klausimas, viskas čia būtų gerai, bet žiūrėkite, ką jie čia įsirašė, jie įsirašė, kad jie svarstys ir nekilnojamojo kultūros paveldo klausimus. Kokį mes turėsime rezultatą? Seimas turi sukūręs Seimui atskaitingą Valstybinę kultūros paveldo komisiją. Mes, Seimas, esame į ten delegavęs keturis narius, beje, labai šaunius keturis narius, neseniai delegavome, politinės partijos tarpusavyje susitarė, puikiai dirba tie mūsų keturi nariai iš dvylikos ir Valstybinė kultūros paveldo komisija puikiai dirba. Jeigu mes pritartume architektų cecho parengtam šiam variantui, kad leidžiame architektų regioninėms taryboms lipti į paveldo daržą, mes anksčiau ar vėliau turėsime konfliktą tarp Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir architektų regioninių tarybų. Pavyzdžiui, D. Libeskindo dangoraižis dabar bus bandomas prastumti Vilniaus centre, kur jau nebepravažiuojame ir nebepraeiname, ar ne, Konstitucijos prospekte. Ir turėsime dvi priešingas nuomones. Užuot Seimas reguliavęs santykius, supriešins dvi bendruomenes – paminklosaugos ir architektūros. Todėl aš siūlau nepritarti architektų parengtam projektui ir tiesiog išbraukti iš jų kompetencijos paveldą, palikime jį Valstybinei kultūros paveldo komisijai, o architektūros klausimai tegu lieka. Mano pasiūlymas išbraukti vieną vienintelę frazę – nekilnojamojo kultūros paveldo sričių kompetenciją iš šitų regioninių tarybų. Tegu architektai užsiima nauja architektūra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra skirtingos nuomonės. R. Šarknickas – nuomonė už. Pritaria pasiūlymui.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kadangi N. Puteikis viską pasakė, tai…
PIRMININKĖ. Jūs pritariate, kad jis pasakė viską teisingai, ir jūsų nuomonės sutampa.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Skirtingą nuomonę turi S. Gentvilas. Prašau, gerbiamasis kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, į architekto išsilavinimą, kai jis įgyja išsilavinimą, įeina ir paveldosaugos restauracijos dalis, tai įeina į jo išsilavinimą ir kvalifikaciją. Jeigu kalbėtume apie Kultūros paveldo departamento veiklą, tai iš esmės tiktai architektai dažniausiai ir gali įvertinti nekilnojamojo kultūros paveldo objektų išliekamąją vertę, paveldosaugą ir t. t. Mes negalime apeliuoti į tautosakininkus ar kitus istorikus, vien į juos, kad jie įvertintų nekilnojamąjį kultūros paveldą, ar tai yra paveldosauginis pastatas ar nėra. O architektai su ilgu savo išsilavinimu, ko reikalaujama iki magistro laipsnio, tikrai yra pasirengę ir gali įvertinti. Jeigu mes norime miestų, kuriuose būtų tausojama istorija, tai, man atrodo, būtina palikti architektams galimybę įvertinti. Aš siūlyčiau pritarti komiteto pritarimui iš dalies, taip, kaip yra suformuluota. Man atrodo, tai yra kompromisinis variantas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs formuluotę iš dalies pristatykite Seimo nariams dar kartą, kad būtų akcentuota.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, komiteto nuomonė buvo pritarti iš dalies ir būtent tą formuluotę suformuluoti taip, kad architektūrinėms ir urbanistinėms paveldo sritims ir kitiems architektūros visiems klausimams nagrinėti. Būtent tos tarybos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, reikia balsuoti ir apsispręsti. Kas pritariate N. Puteikio pasiūlymui, balsuojate už, kas manote, kad turėtų likti komiteto pakoreguotas ir iš dalies pritartas pasiūlymas, bet kita formuluotė, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojantys už balsuoja už N. Puteikio pasiūlymą.
Balsavo 105 Seimo nariai: už pasiūlymą – 41, prieš – 29, susilaikė 35. N. Puteikio pasiūlymui nepritarta. Lieka komiteto pakoreguotas pasiūlymas.
Taip pat yra gautas Teisės departamento pasiūlymas, bet čia, supratau, taip pat redakcinio pobūdžio?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime pritarti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Ir gautas pasiūlymas dėl kito straipsnio Teisės departamento. Komiteto pirmininkas. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti…
PIRMININKĖ. Dėl 3 dalies.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies. Galime pritarti komitetui. Dėl šio straipsnio 5 dalies yra gautas Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Bet dėl jo jau mes balsavome ir apsisprendėme. Taip, teisingai?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Todėl balsuoti nereikia. Kitas N. Puteikio pasiūlymas. Ar čia yra kitokios formuluotės, gerbiamasis Nagli? Dėl 5 dalies. Jūsų buvo du pasiūlymai. Dėl vieno akivaizdu, jau buvo anksčiau apsispręsta…
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip, dėl 26 dienos.
PIRMININKĖ. Taip.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Dėl 31 dienos dar ne.
PIRMININKĖ. Taip, tai tada dėl 31 dienos jūsų pasiūlymo priimsime sprendimą atskirai. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remtų N. Puteikio pasiūlymą? Yra. Gerai, N. Puteikis pateikia pasiūlymą, kurį registravo gegužės 31 dieną.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, palikdami regioninėms taryboms kultūros paveldo klausimus, jus sukūrėte ateityje daugybę situacijų, kai supriešinsite architektus su paminklosaugininkais. Kentės gyventojai, kentės investuotojai, išsitęs investicijų laikas. Dabar dėtis jau nebėra kur, jūs labai aiškiai išreiškėte valią, kad tegul būna tie ginčai. Vis dėlto aš siūlau, net ir esant tiems ginčams, atlikti labai svarbų dalyką – įrašykime įstatyme, kada Regioninių architektūros tarybų dokumentai atsiranda teritoriniame planavime.
Aš siūlau įrašyti sakinį, kad šitos Architektūros tarybų rekomendacijos yra privalomas viešo svarstymo dokumentas. Mes įstatyme tokiu būdu įtvirtinsime punktą, kad prieš pradedant viešą svarstymą būtinai bus paklausta šitų Architektūros tarybų nuomonių, kitaip tariant, geriau tas nuomones turėti pradedant svarstymą su visuomene, negu po to, kai, pavyzdžiui, visuomenė nepritars, susiorganizuoti architektų nuomonę už arba prieš. Taip būtų aiškiau, paprasčiau. Aš suprantu, kad dabar komiteto pirmininkas pristatys Aplinkos ministerijos nuomonę, kad tai galima rašyti STR, bet aš noriu priminti, kad prieš tai buvęs aplinkos ministras iš poįstatyminių teisės aktų išmetė visuomenės teisę svarstyti gyvenamųjų daugiabučių namų statymą jau esančių daugiabučių kiemuose ir taip nuskriaudė daugybę gyventojų, kurie netikėtai sužino, kad jiems trys metrai nuo virtuvės išdygs devynaukštis. Aš siūlau aiškumą visiems – ir gyventojams, ir architektams, ir investuotojams.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Komiteto nuomonė dėl jūsų pasiūlymo yra…
S. GENTVILAS (LSF). Dar nuomonė yra.
PIRMININKĖ. Ne, pirmiausia komitetas pateikia savo nuomonę.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Galiu tik pasakyti, kad Naglis truputį neteisus šioje vietoje, nes tikslas ir yra, kad procedūros neišsitemptų ir kad nebūtų, nes tas privalomumas ir ilgina procedūras. Šiuo atveju būtų rekomendacinio pobūdžio ir tikrai būtų atsižvelgta, ir jos būtų pridėtos, kur visuomenė galėtų pamatyti ir viešai susipažinti, ir nebūtų privaloma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. N. Puteikio pasiūlymui nepritaria S. Gentvilas. Prašom, jūsų nuomonė.
S. GENTVILAS (LSF). Architektų regioninės ekspertų tarybos yra patariamosios, ir N. Puteikis siūlo padaryti jas iš esmės privalomas. Mes esame gavę iš Kauno savivaldybės raštą, kad iš tikrųjų nenorėtų, kad investicijų procesui taptų privalomi barjerai, papildomi derinimo subjektai. Ieškant kompromiso tarp gerbiamojo Naglio nuomonės ir savivaldybių nuogąstavimo, kad išsitęs procesas, aš siūlyčiau pritarti iš dalies komiteto nuomonei, kad toliau Statybos techniniame reglamente būtų numatyti šitie dalykai, ne įstatyme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti. Kas pritariate N. Puteikio pateiktam pasiūlymui, kad šios rekomendacijos yra privalomas viešo svarstymo dokumentas, balsuojate už tai, o kas balsuojate kitaip, pritariate komiteto pasiūlymui. (Balsai salėje) Komitetas pritarė iš dalies. Taip. (Balsai salėje)
Balsavo 97 Seimo nariai: už N. Puteikio pasiūlymą pasisakė 28, prieš – 26, susilaikė 43. Pasiūlymui nebuvo pritarta.
Dėl šio straipsnio 4 papunkčio buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies ir įrašyti, kad kiekvienais metais iki kovo 1 dienos teikia Architektų rūmams savo veiklos metines ataskaitas.
PIRMININKĖ. Taip, numatėte konkrečią datą – kovo 1-ąją veiklos ataskaitai. Pritariame bendru sutarimu.
Taip pat dėl 8 dalies buvo gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl viso 18 straipsnio su visais pasiūlymais norinčių kalbėti nėra. Galime jį priimti? 18 straipsnį galime priimti. Dėkoju.
19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas. Dėl jo yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė. Prašome, pirmininke.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies, tai tik formuluotės klausimas.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti. Dėl viso 19 straipsnio norinčių kalbėti nėra. 19 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Galime priimti.
20 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime priimti? 21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas. Dėl jo yra gautas K. Mažeikos pasiūlymas. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie remia K. Mažeiką? (Balsai salėje) Matau, rankų miškas ir jūsų linkčiojimai. K. Mažeika pristato savo pasiūlymą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, čia iš tiesų yra tik dėl įsigaliojimo. Planuojama, su ministerija suderinta viskas, kaip ir vyksta paruošiamieji darbai ir yra tikslas, kad nuo lapkričio 1 dienos įsigaliotų įstatymas.
PIRMININKĖ. Ne nuo liepos 1 dienos, kaip buvo teikta projekte, o nuo lapkričio 1 dienos.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu pritarti kolegos pasiūlymui? Galime.
Dėl šio 21 straipsnio buvo gautas ir Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas. Jos salėje nematau. Prašau komiteto.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, buvo. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies, o pasiūlymo esmė buvo dėl kvalifikacinių reikalavimų. Mes priėmėme kompromisinį variantą, ir asmenims, pradėjusiems studijas iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos architektų rengimo, jų priėmimo į studijas metu galiojusios Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatos, ir būtent asmenims, įgijusiems bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir siekiantiems įgyti architekto kvalifikacijos atestatą, taikomas dvejais metais ilgesnis profesinės patirties reikalavimas, nei nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (…).
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies? Galime.
Dėl viso 21 straipsnio nuomonių nėra. Galime priimti 21 straipsnį? Galime.
Dėkoju komiteto pirmininkui. Mes su jumis aptarėme visus pasiūlymus.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Pirmasis kalba S. Gentvilas – nuomonė už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, architektūra yra meno sritis, kuri puoselėja miestietišką dvasią, ir Lietuva, kaip agrarinis kraštas, ilgai buvo išsiilgusi kokybiško miesto gyvenimo. Šie metai, 2017 metai, yra virsmo metai Lietuvos miestų istorijoje pirmiausia dėl to, kad UNESCO paskelbė Kauno modernistinio tarpukario architektūrą kaip pasaulinio paveldo objektą preliminariame sąraše. Čia labai prisidėjo ir gerbiamojo G. Landsbergio prosenelis G. Landsbergis-Žemkalnis su savo projektais tuometiniame Kaune. Lietuvių architektų kūryba tampa pripažinta viso pasaulio mastu ir mes įgauname tikrą miestietišką dvasią, kultūrą, kuri įvertinta pasauliniu mastu.
Antrasis virsmo taškas yra architektų savivaldos, Architektų rūmų įsisteigimas, kuriuose 1400 atestuotų architektų save kontroliuos, iškels sau tobulėjimo tikslus. Tai yra labai sveikintina, turime gerą praktiką notarų, turime Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, advokatų kontorų.
Trečiasis virsmo taškas bus šitas Architektūros įstatymas, kuris užkoduos architektūrą naujai kokybei. Labai norėtųsi pakviesti balsuoti už šitą virsmo tašką, nes jau dvejus pastaruosius metus mes turime Nacionalinės premijos laureatus architektus. Architektūra tampa Lietuvos įvaizdžio dalimi ir norėtųsi, kad šitas įstatymas padėtų dar Lietuvos miestams gražėti ir šiandien būtų kuriamas kultūros paveldas, kuris atstovautų Lietuvai po šimtmečio. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – N. Puteikis. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš apgailestauju, kad gerą iniciatyvą pagadina keletas deguto šaukštų. Kai S. Gentvilas kalba apie Lietuvos architektų tarptautinį pripažinimą, aš siūlau visiems prisiminti kasdienybę, kai jūs einate šaligatviu ir jis baigiasi, ir vietoj šaligatvio stovi automobiliai. Mes visi suprantame, kad pažeisti statybos techniniai reglamentai, ir mes suprantame, kad tai darė tas, kas statė šalia esantį namą, mes suprantame, kad tam, kad jis gautų parašą, pažeidžiantį tvarką ir apribojantį galimybę pėstiesiems judėti… Ar dviratininkai turi važiuoti per bortelius? Ten dalyvauja ne tik verslininkas, ne tik korumpuotas valstybės tarnautojas, jo viršininkas politikas, bet visada yra ketvirtas asmuo, tai yra architektas, kuris tai nubraižė, puikiai žinodamas, kad taip braižyti negalima. Ar tikrai architektų bendruomenė Lietuvoje subrendo tokiam įstatymui, kuris suteikia tiek daug galių jiems? Man atrodo, kad ne. Kolegos, siūlau atkreipti dėmesį, kad visi rezonansiniai atvejai, kada Lietuvoje buvo griaunamas paveldas, o senamiestyje statomi stiklainiai, užgožiantys senąją architektūrą… Pavyzdžiui, Kauno Laisvės alėjoje pristatyta stiklainių, kurie sugriauna puikią architektūros, ikikarinės, smetoninės Lietuvos architektūros vienovę ir paveldą. Visa tai darė taip pat ir architektai, ne tik verslininkai ir korumpuoti valdininkai.
Kolegos, įstatymas tikrai būtų geras, jeigu jame nebūtų dviejų nuostatų, t. y. nebūtumėte įleidę architektų į paminklosaugininkų sritį. Dabar turėsime situaciją, kai architektai pritars eiliniams, baisiems paveldo niokojimo atvejams, kurie, kaip sakoma, numatomi artimiausiu metu Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos senamiesčiuose. Dėl tų dviejų dalykų aš negaliu balsuoti už šitą įstatymą, taip pat atkreipiu dėmesį, kad labai svarbios visuomenės svarstymo procedūros negalima reglamentuoti vien tik STR’ais, tai reikia reglamentuoti įstatymais, o šito mes nepadarėme, todėl agituoju balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkojame, nuomonė už – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašom.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš balsuosiu už šį įstatymą, nes, viena vertus, buvo ilgas jo kūrimo procesas. Iš tikrųjų visos suinteresuotos šalys daug diskutavo. Kitas dalykas, kad čia yra įtvirtinamos architektų savireguliacijos nuostatos. Man šiek keista girdėti tokį visuotinį nepasitikėjimą vienos ar kitos profesijos atstovais, tarsi visi yra korumpuoti, visi užbrėžia brūkšnį ant šaligatvio ar ne šaligatvio vienodai. Mano galva, tarybos ir savireguliacijos principas kaip tik padės architektams vieniems kitus labiau kontroliuoti, tai, ko šiandien trūksta. Nes aš nemanau, kad yra gera praktika, kada viskas yra nusprendžiama tik savivaldybės kabinetuose, ar pasitaiko merų, kurie turi savo architektūrinio ir meninio supratimo viziją. Aišku, kad paprasčiau yra ta sistema, kada architektų gildija nėra įtraukiama į patį procesą.
Aš tik priminsiu, kad architektų tarybų funkcija yra patariamoji, tačiau aš manau, kad yra labai svarbu jų įsitraukimas. Taip pat architektai turės galimybę inicijuoti procedūras dėl atestatų atėmimo tiems, kurie, kaip minėjo kolega, braižo kreivai ir šleivai mūsų miestus. Iš tikrųjų aš raginu balsuoti už ir palaikau šitą iniciatyvą, kad mūsų miestai turėtų gražesnį ir kokybiškesnį veidą. Tikiuosi, kad šis įstatymas prisidės prie to.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Taip, šiame įstatyme yra daug gerų dalykų, bet yra keletas, kurie tiesiog kelia nerimą. Aš galvojau, kad jau baigėsi ta era, kai atskiroms grupėms interesų žmonių ar profesijų suteikiamos išskirtinės teisės, tuo tarpu dabar pagal šį įstatymą net pačioje architektų bendruomenėje bus lygesnių už lygius. Vien dėl to susilaikau ir negaliu balsuoti už šio įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šis įstatymas yra labai reikalingas. Stiprinti architektų savivaldą, manau, net pavėluotas klausimas. Ir reikia pasidžiaugti, kad dar praeitoje kadencijoje aplinkos apsaugos ministras K. Trečiokas sudarė darbo grupę, kuri dirbo ne mažiau negu dvejus metus, jai vadovavo Nacionalinės premijos laureatas architektas A. Žebrauskas. Jie šį įstatymą tikrai kurpė ilgai, įsiklausė į visas suinteresuotas puses. Pagrindinis tikslas… Šiandien turime pripažinti, kad naujose statybose vyrauja chaosas, nėra išlaikomas vienodas architektūros lygis, kad tame pačiame kvartele yra labai skirtingų architektūrų statinių, kurie darko visą kraštovaizdį. Šiandien yra užstatomos pačios gražiausios vietos miestuose, siekiant vien tik biznio, bet nuo to nukenčia vietiniai gyventojai ir, be abejonės, bendra miestų architektūra.
Tikėkimės, kad šis priimtas įstatymas šitą chaosą kažkiek suvaldys. Nors ir nėra šiai institucijai suteikta privalomoji sprendžiamoji teisė, tai tik patariamasis organas, bet manau, jeigu jų bus aukštas moralinis autoritetas, tai miestų architektai į šios tarybos rekomendacijas įsiklausys ir mes tikrai pasieksime aukštesnį, kokybiškesnį architektūrinį planavimą, kuris nedarkys nei kraštovaizdžio, nei miesto vaizdo, kas vyksta šiuo metu. Todėl raginu balsuoti už. Už tą darbą, kurį įdėjo, ne tik A. Žebrauskui ir kitiems grupės nariams, kurie pateikė šį įstatymą, nuoširdžiai dėkoju. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Šiandien Prezidentė kalbėjo apie skaidrumą, kompetencijas. Kam tada apskritai reikalinga Paveldosaugos komisija, kuri atlieka funkcijas, kad nestatytų kažkokie asmenys ant reikiamos žemės, kuri turi svarbią nišą mūsų Lietuvai. Aš nesu iš esmės visiškai prieš šitą įstatymą, tačiau manyčiau, kad netolimoje ateityje būtų galima dar kartą peržiūrėti šį įstatymą ir gal net abiem pusėms duoti – paveldosaugai ir architektams pažiūrėti, kaip galima apsaugoti, įdėti saugiklius, kad nebūtų tam tikrų neskaidrių dalykų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, kad neklystume – išties šitas įstatymas ir buvo parengtas tam, kad būtų siekiama geresnės kokybės ir būtų nustatyta ir atsakomybė, ir aiškios ribos tarp visų suinteresuotų šalių. Priėmus šį įstatymą, būtų kaip tik sureguliuotos pačių architektų veiklos sritys. Galiu nuraminti dėl paveldosaugininkų, tai tikrai architektai nedirbs paveldosaugininkų darbo arba kažkaip kitaip nedarys įtakos. Tai ir apibrėžiama įstatyme, kad jie turės kartu dirbti, derinti ir atstovauti visuomenės interesui įvairiais miesto plėtros ir senamiesčio plėtros klausimais, ir visais kitais viešųjų erdvių projektavimo atvejais. Pagrindinis tikslas ir yra siekti, kad tik būtų kokybiška, reglamentuota, kad kiekvienas architektas, kuris padarys kažkokius blogus sprendimus, atsakytų. Tam yra numatytos sankcijos ir poįstatyminiuose aktuose yra tikrai labai griežtai numatyta reglamentuoti tuos dalykus. Išties įstatymas šiandien yra reikalingas, nes jau turime… Ir Naglis minėjo tuos blogus pavyzdžius, kuriuos mes turėjome, ir įvairius projektus, kuriuos skandalingai reikėjo atšaukti. Todėl, norint užpildyti šitas spragas, ir buvo parengtas šis įstatymas. Kviečiu tikrai palaikyti ir reglamentuoti šitą sritį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis kalba išsakydamas nuomonę prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Tikrai nebūčiau kalbėjęs, bet po tokio absurdiško paaiškinimo tikrai reikia įvesti. Aš noriu Aplinkos apsaugos komitetui paaiškinti, ką reiškia suderinti su kultūros paveldu bet kokį leidimą. Mielasis mano, siūlyčiau: nuvažiuok šeštadienį į Palangą ir pažiūrėk, ką Palangos meras padarė. Šaunuolis meras padarė Palangos infrastruktūrą – pastatė pliaže tualetus, kad žmonės civilizuotai galėtų nueiti. Tai dabar pagal jūsų įstatymo projektą jūs per amžinąjį atilsį gyvenime jo nesuderinsite. Tokiu atveju bėgsite kaip tie šuniukai ir katytės į smėlį kopose, pakasite? Jūs nejuokaukite, pažiūrėkite, ką jūs darote! Jūs čia įtvirtinate monopolį vienų architektų, kurie spręs, ką reikia daryti.
Aš kreipiuosi į tuos pačius ūkininkus – gal nesi niekada derinęs jokio projekto? Paklausk savo kolegų ūkininkų, kurie paskutiniu metu ėjo derinti dėl malkinės, dėl kokio nors, nežinau, bet kokio laikino statinio kombainui įsivaryti, kiek reikia pereiti. Ir paskutinis taškas šituo atveju, dėl ko reikia balsuoti prieš šitą įstatymo projektą, susilaikant ir grąžinti jiems tobulinti. Paskutinis įvykis. Žmonės pasidaro projektą, eina priduoti, atlieka kadastrinius matavimus ir kadastriniuose matavimuose atranda neatitikimą 50 centimetrų. Tada prasideda naujas projektavimas. Tai užtrunka nei daug, nei mažai – apie mėnesį, plius paprastas, elementarus kaimo tipo namelis 124 kv. metrų kainuoja apie 1 tūkst. eurų. Jūs norite, kad architektai įgautų didesnes galias paprastiems žmonėms? Šiandien nusipirktas elementarus ūkinio pastato brėžinys iš Latvijos, iš Amerikos, jūs jį turėsite suderinti. Apie ką jūs čia šnekate?
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones. Balsuodami apsispręsime dėl… (Balsai salėje) Po balsavimo visos replikos bus išsakomos, o dabar balsuojame. Kas pritariate Architektūros įstatymo projektui Nr. XIIP-4606(2), balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 75, prieš – 4, susilaikė 29. Architektūros įstatymas (projektas Nr. XIIP-4606(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – komiteto pirmininkas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamajam kolegai tik noriu pasakyti, ar tai nėra susiję būtent su jūsų statybomis saugomoje teritorijoje, nes jūs galbūt turėjote tam tikrų problemų ir bandote čia dabar spręsti. Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ot nepataikė vyras, šįkart dar kartą, kaip…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiamas Remigijau, viskas yra gerai. Jūs pasielgėte kaip vienas prezidentas – nustūmėte S. Gentvilą. (Plojimai) Todėl aš labai prašau, kad pirmasis kalbėtų Simonas, tvarka turi būti ir čia jūsų bistrumas neįvertinamas. Repliką po balsavimo sako pirmasis atsistojęs prie mikrofono S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Tiesą sakant, Remigijus paprašė manęs, bet ačiū.
Ačiū už priimtą įstatymą. Man atrodo, tikrai ves prie didesnės kokybės, aiškumo, bet Remigijus iškėlė rimtą klausimą, kas dedasi paveldosaugoje? Nes paveldosauga yra ta institucija, kurioje mes iš tikrųjų neturime aiškumo, ir čia apeliuojame į Kultūros ministeriją, kad būtina spręsti. Birželio 14 dieną bus tvirtinamas Kuršių nerijos tvarkymo planas, tenai ir pamatysime, kaip Saugomų teritorijų tarnyba su paveldosauga visiškai nesusikalba. Ir reikia įvardinti. Čia buvo dėl architektų, dėl miestų, dabar reikia imtis paveldosaugos. Siūlyčiau įsirašyti kitus darbus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar žodį suteikiu replikuoti R. Žemaitaičiui.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš Simono paprašiau, kad užleistų.
Gerbiamasis Kęstuti, jeigu kur pasiklydai tarp klastojamų dokumentų, protokolo ar dar ko nors nesurašymo, tai siūlyčiau paskaityti. Mano namas seniai yra sutvarkytas, atiduotas ir jokių problemų nėra, ir jokia saugoma teritorija ten nėra. Siūlau atvažiuoti ir labai sėkmingai pabūti.
O kitas dalykas, ką ir Simonas pasakė. Aš užjaučiu tuos žmones, kurie gyvena saugomose teritorijose, aš užjaučiu žmones, kurie turi nekilnojamojo turto objektų miestų teritorijose, kur yra pirma, antra kategorijos. Kai jūs turėsite dabar tuos projektus, reikės eiti į šias specialiąsias komisijas, plius jūs turėsite samdytis istoriką arba kitą žmogų, kuris turi kvalifikaciją ir kuris turi tą leidimą, kad jums suderintų tą projektą.
Kai jums kitų metų sausio mėnesį pradės plaukti žmonių kreipimaisi, kodėl Seimo nariai sugriežtino šiuos reikalavimus, aš siūlyčiau, kad šitą balsavimą išsitrauktumėte, prie savęs turėtumėte ir pasakytumėte: aš nebalsavau, aš susilaikiau, aš balsavau prieš, va kas balsavo už, už, už. Kad reikėjo kažką žengti, tai reikėjo, bet jūs dabar įgalinote tokį gerą (…).
PIRMININKĖ. Ačiū, Remigijau. Trumpa replika. Jau seniai stovėjo N. Puteikis. Prašom, įjungėme.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Noriu patvirtinti R. Žemaitaičio pranašavimus. Iš 3 tūkst. Lietuvos architektų, kai buvo daromi kokie nors blogi darbai su statybomis, blogi pastatai, blogose vietose, kai buvo naikinami šaligatviai, užstojama saulė žmonėms arba naikinamas paveldas, Lietuvoje realiai penki architektai, nauji, modernūs architektai, užstodavo paveldą arba žmones, arba jų patogumą. O 2 tūkst. 900 architektų ėmė pinigus iš tų užsakovų ir gadino aplinką. Manau, kad R. Žemaitaitis teisus. Praeis keletas mėnesių, jūs, gerbiamieji Seimo nariai, pradėsite iš regionų gauti prašymus, kad peržiūrėtumėte šitą įstatymą, ir aš siūlysiu prie to įstatymo grįžti.
PIRMININKĖ. Viskas yra mūsų valia. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau gerbiamajam R. Žemaitaičiui pasakyti, sureaguoti dėl to, kad, man atrodo, jis truputėlį susimakalavo dėl profesijų. Architektai, man atrodo, šiaip yra suinteresuoti kuo mažesniais reikalavimais. Bet jūs kalbate apie paveldosaugą, apie saugomas teritorijas. Architektų komisija turi patariamąjį vaidmenį. Mano galva, kuo daugiau įtrauktų žmonių (jie juk nepriims galutinio sprendimo), kuo daugiau įtrauktų, suinteresuotų grupių, tuo yra skaidresnis procesas. Labai tikiuosi, kad viskas šauniai vyks.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju. Visos replikos išsakytos. Mes tęsiame darbą toliau.
11.55 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4607(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas, lydimasis įstatymo projektas – Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4607(2). Ir aš nekviečiu komiteto pirmininko, nes yra du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime 1 straipsnį priimti? Galime.
2 straipsnis buvo įsigaliojimo laikas ir taikymas, įsigaliojimas ir taikymas. Mes dėl jo jau buvome apsisprendę, yra K. Mažeikos pasiūlymas, kad įsigalioja nuo lapkričio 1 dienos. Galime su tokiu pasiūlymu pritarti, nes jau pritarėme pagrindiniam įstatymui? Tai 2 straipsnį bendru sutarimu galime priimti? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už, nuomonė prieš. Keturi, norintys kalbėti už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra, kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 16. Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-4607(2) priimtas. (Gongas)
11.57 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4608(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis įstatymo projektas – Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4608(2). Gerbiamieji kolegos, dabar aš turėčiau pakviesti komiteto pirmininką. Gal jis norėtų? K. Mažeika. Pasitikite manimi, kad galėsiu pakomentuoti? Ačiū.
Dėl 1 straipsnio buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Ir prieš tai 1 straipsnį taip pat galime priimti su Teisės departamento pasiūlymu.
Dėl 3 straipsnio tas pats K. Mažeikos pasiūlymas dėl lapkričio 1 dienos, keičiant liepos 1 dieną į lapkričio 1 dieną. Galime pritarti ir galime priimti 3 straipsnį? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nematau. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 88, prieš – 1, susilaikė 10. Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
11.59 val.
Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 3, 4, 10 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-543(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Darbotvarkės 1-8 klausimas – Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 3, 4, 10 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-543(2). Pranešėjas – R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau jūsų pradėti priėmimo procedūrą pastraipsniui.
PIRMININKAS. Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 4 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Pritarta. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 6 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Komiteto nuomonė?
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti šiam straipsniui su pastaba? Tada balsuojame dėl viso. Atsiprašau. Nuomonės už, nuomonės prieš. Yra dėl nuomonės už K. Mažeika. Nuomonių prieš nėra, tai gal?.. (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymo Nr. VIII-1392 pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
12.02 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3530(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3530. Pranešėjas – Seimo narys R. J. Dagys. Pataisų nėra, tai turbūt ir… (Balsai salėje) Gerai, eisime pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio. Bendru sutarimu? Pataisų nėra, pritarta.
Siūlau balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Atsiprašau, motyvai. Dėl motyvų yra. Motyvai už – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, vertindama neįgaliųjų sportininkų galimybes sportuoti ir siekti aukštų rezultatų, nurodė, kad tarptautiniuose sporto renginiuose jos yra stipriai ribojamos dėl objektyvių kliūčių ir finansavimo stokos. Jiems reikia ir papildomos įrangos, ir pritaikyti aplinką, tačiau neįgaliųjų sportas yra tikrai gerokai mažiau finansuojamas privačių rėmėjų negu ne neįgaliųjų sportas. Todėl natūralus teisingumo jausmas reikalauja, kad būtų atitinkamai vienodai traktuojami tiek sveikų sportininkų olimpiniai pasiekimai, tiek parolimpinių žaidynių laimėtojų. Kviečiu pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvus prieš išsakys Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatyme nekalbama apie sporto finansavimą, neįgaliųjų sporto finansavimą, mes kalbame apie valstybines pensijas. Kadangi buvau autorius įstatymo, kuriame atsirado valstybinės pensijos olimpiečiams, ir matau, kas iš viso to išėjo, kuo toliau, tuo mes brendame giliau į tą liūną, tai aš paprasčiausiai susilaikysiu, aš nebalsuosiu prieš. Mes turime atskirus įstatymus, kurie reglamentuoja žmonių su negalia gyvenimą. Mes tikrai matykime, kad sportininkų, kurie konkuruoja olimpinėse žaidynėse ir dalyvauja kitose varžybose, yra visiškai kitokie lygiai. Šiuo atveju, jeigu sulygintume olimpiečius, kurie dalyvauja olimpinėse ir atrankos, lygiai yra visiškai kitokie negu tų, kurie dalyvauja parolimpinėse ir kitokiose žaidynėse. Mano galva, tai nevisiškai teisinga. Šiuo atveju tikrai susilaikysiu, nes anksčiau idėja buvo skirti valstybines pensijas tik olimpiniams čempionams. Po to atsirado II, III vieta, po to – pasaulio čempionai, po to – neolimpinės šakos, po to – parolimpiniai čempionai, dabar mes leidžiamės… Kadangi aš esu pasaulio parlamentarų pusės maratono čempionas, tikiuosi, kad bėgant laikui ir aš atsirasiu tame sąraše. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, mes truputį susipainiojome dėl to, kam mes skiriame valstybines pensijas. Turbūt nėra iki galo teisinga lyginti parolimpiečius ir mūsų sportininkus profesionalus, mėgėjus. Valstybinės pensijos yra skiriamos už nuopelnus Lietuvai, už jos garsinimą. Mes įvertiname tas kategorijas žmonių, kurios, mūsų galva, nusipelno gauti valstybines pensijas.
Neįgalieji, mano galva, nusipelno to įvertinimo daugiau dėl dviejų aspektų. Neabejotinai, jie garsina Lietuvos vardą ir mes patys juos sveikiname, visas pasaulis į juos žiūri. Kitas dalykas, tai yra labai geras pavyzdys mūsų visuomenei, mums visiems, kad ir net sudėtingiausiose situacijose žmogus gali pasiekti rezultatų, kai jis kovoja su savo negalia, kai kovoja su jį ištikusia bėda, nenuleidžia rankų, tai sukelia viltį ir kitiems žmonėms. Tai yra pavyzdys, kai valstybė mano, kad jį reikia įvertinti valstybine pensija. Aš manau, kad jie verti būti taip įvertinti, manau, kad reikėtų jį palaikyti. Čia yra kiekvieno mūsų vertinimo klausimas, bet supriešinti su sportininkais tikrai nesiūlyčiau, nes tai nėra tas pat.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvų prieš daugiau nėra. Motyvai už – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų registruojant prieš pusantrų metų įstatymo projektą buvo viena idėja, vėliau atsirado daugiau siūlymų. Aš manau, lygių galimybių kontrolieriaus išvada, jeigu kam teko ją matyti, pasako gana aiškiai: taip, šių sportininkų galimybės skiriasi, tačiau jų teisės turi būti vienodos ir to mes turime siekti. Todėl kviečiu kolegas pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – Seimo narys K. Smirnovas.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Tikrai siūlau visiems palaikyti. Manau, kad lygių galimybių kontrolieriaus išvadų reikia laikytis ir į neįgaliuosius turi būti žiūrima taip pat, kaip ir į sveikuosius. Kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų nuomonės išsakytos. Siūlau apsispręsti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 94, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai. Taigi Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
12.09 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2826(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2826. Pranešėjas – Seimo narys A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas gavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Į kai kurias atsižvelgė, į kai kurias atsižvelgė iš dalies. Seimo Teisės departamentas nuogąstavo dėl pačios apleisto ir neprižiūrimo turto formuluotės. Komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą, formuluotę pakeitė. Pritarėme iš dalies. Taip pat departamentas nuogąstavo, kad toks reguliavimo turinys kaip apleistas nėra kitur minimas įstatyme. Komitetas į 6 straipsnio 2 dalį tarp kriterijų įdėjo ir apleisto turto kriterijų. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal dar eikime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
A. PALIONIS (LSDPF). Aš ir pasakiau šitą pastabą, kuriai iš dalies pritarta.
PIRMININKAS. Pritariate iš dalies. Ar gali Seimas pritarti su šia pastaba bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl Teisės departamento išvados atsiranda 2 straipsnis. Komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDPF). Komitetas pritarė, kaip ir sakiau, 6 straipsnio 2 daliai. Mes įtraukėme tarp kriterijų ir apleistumo kriterijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Visam naujam 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dabar senasis 2 straipsnis tampa 3 straipsniu. Yra Teisės… Tam yra pritarta. Pastabų nėra.
A. PALIONIS (LSDPF). Nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju jums.
Dabar balsuojant reikėtų apsispręsti dėl viso įstatymo projekto. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 93, prieš ir susilaikiusių nėra. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
12.13 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo, kuriuo įsteigiamas Tarptautinis ES ir LAK fondas, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-616(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – įstatymo „Dėl Susitarimo, kuriuo įsteigiamas Tarptautinis ES ir LAK fondas, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-616. Pranešėja – Seimo narė R. Miliūtė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Sveiki, mieli kolegos. Taigi Užsienio reikalų komitetas apsvarstė būtent Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos ir Karibų šalių fondo steigimą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Siūlome pritarti po svarstymo. Ar reikia balsuoti? Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Siūlau ypatingą skubą. Galime pritarti ypatingai skubai? Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Galime pritarti straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 89, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-616) priimtas. (Gongas)
12.15 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl poreikio atnaujinti įsipareigojimus remti demokratiją“ projektas Nr. XIIIP-798(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl poreikio atnaujinti įsipareigojimus remti demokratiją“ projektas Nr. XIIIP-798. Pranešėjas – Seimo narys Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Šiandien yra diena, kai ne tik mūsų Prezidentė kalbėjo, bet prieš 35 metus Prezidentas R. Reiganas oficialiai paskelbė, kad pradeda kovą už laisvę ir demokratiją. Nuo tų laikų – 1982 metų pradėjo remti įvairias iniciatyvas, ir mūsų „Katalikų kroniką“, ir „Solidarumą“, ir Sąjūdį. Tiesiog visas laisvas pasaulis šiandien mini panašiomis rezoliucijomis tą datą, taip atnaujindamas savo įsipareigojimus demokratijai.
Dabar kodėl mes tai darome? Nes iš tikrųjų daugelis laisvų šalių žiūri į šitą parlamentą kaip į pavyzdį su visais jo trūkumais ir kritika. Būtent šitas parlamentas yra vieta, kur apsaugojo ir apgynė tą laisvę. Taigi būtų labai dėkingi, jeigu mes primintume apie tas vertybes ne tik sau, bet ir kitoms šalims, taip pat ir naujajai Amerikos administracijai, kuri dar tik ieško savo kelio užsienio politikoje. Labai norėtume, kad mūsų tas vertybes, kurios mums svarbios, gintų.
Mes parengėme kartu su visomis partijomis vienbalsiai Užsienio reikalų komitete tokią rezoliuciją, kuriai tiesiog labai prašyčiau pritarti. Joje yra vienintelis konkretus punktas. Aš manau, jūs tam irgi pritarsite, kad mes primename Užsienio reikalų ministerijai, kad ne tik gynybos lėšos, bet ir lėšos vystomajam bendradarbiavimui yra labai svarbios. Mes dramatiškai atsiliekame net vykdyti savo pačių įsipareigojimus, kuriuos prisiėmėme narystės metu, kur mes turėtume skirti tiems įvairiems projektams pinigų, bet skiriame dvigubai, trigubai mažiau, nekalbant apie visas kaimynes, nuo kurių atsiliekame dešimteriopai. Kol pabūklai neprabilo, geriausias būdas tokius dalykus spręsti diplomatija ir tais vystomaisiais projektais, kad tų pabūklų apskritai nereikėtų girdėti. Aš manau, tokia graži deklaracija. Jeigu mes R. Reigano kalbos 35-mečiui paminėti ją bendru sutarimu priimtume, aš būčiau labai labai dėkingas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti… Jūs jau baigėte, taip? Klausti užsirašė Seimo narys A. Ažubalis. Ruošiasi P. Gražulis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, norėčiau paklausti, ar jūs nuoširdžiai tikite, kad ši Vyriausybė ras politinės valios ir pirmą kartą per ketverius metus padarys taip, kad Užsienio reikalų ministerijos biudžetas (ministerija – diplomatinė tarnyba, kuri yra priekinė, priešakinė mūsų gynybos linija) bus padidintas ir nebus mažiausias tarp visų kitų ministerijų? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tuo labai norėčiau tikėti, ne vieną kartą tai buvo siūloma. Tas vystomasis biudžetas didėja, bet labai mažais skaičiais. Deja, žinau, kaip gyvena diplomatai, kad dažniausiai jie tiesiog duoneliauja užsienyje vykdydami mūsų garsius strateginius prioritetus. Tačiau, deja, tokia realybė. Tikėkimės, kad tai pasitaisys. Bet labai pritariu jūsų pastabai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas pranešėjau, ar nebūtų galima suprasti, kad ir jūs jau supratote, kad mūsų valstybei iki demokratijos dar yra labai toli? Vis dėlto pastaraisiais metais mes galbūt žengėme atvirkščiai – link policinės valstybės, ką ir kalba visuomenė. Jeigu vien tiktai per devynerius nepriklausomybės metus žiniasklaidos laisvės indeksas nuo 10 vietos nukrito į 36, iš tikro rodo, kad mūsų demokratija serga. Bet ar šita rezoliucija ką nors pakeis? Ką ji apskritai duos tokio? Ar pakeisime ką nors mūsų visuomenėje, ar pakeisime toliau žengimą policinės valstybės link?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Kaip aš sakiau, gal mes pernelyg dažnai save kritiškai vertiname, bet daugeliui kitų šalių esame įkvėpimo pavyzdys. Pas mus atvažiuoja žmonės mokytis tos demokratijos. Kol jie pas mus važiuoja, mūsų tas paskatinimo ir paraginimo žodis tikrai yra svarbus. Bet aš pritariu jums, kad demokratija yra pavojuje. Jau vienuolikti metai iš eilės visame pasaulyje yra pasitraukiama nuo demokratijos vertybių. Vien tik praeitais metais nuo demokratijos atsitraukė 67 valstybės. Tai yra dramatiška situacija. Mes esame to atsitraukimo fronto linija, ypač matydami, kas vyksta Baltarusijoje. Taigi būtų gerai, kad mes patys sau primintume apie tas vertybes, nes dažniausiai nuo jų atsitraukiama, kai politikai neprisimena, kad tai yra svarbu, ir to neįtvirtina savo įstatymais ar rezoliucijomis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Dėkojame pranešėjui.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Pateikimas įvyko. Užsirašęs diskutuoti Seimo narys L. Kasčiūnas, ruošiasi M. Adomėnas. Maloniai kviečiame į tribūną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš labai trumpai, truputį ne ten užsirašiau, norėjau paklausti, bet užsirašiau… Dabar teks eiti į tribūną. Labai trumpai.
Parlamentas yra ta vieta, kur tiek istorinė atmintis, tiek asmenybės, kurios daug yra padariusios tiek tarptautiniams santykiams, tiek ir mūsų valstybės istorijai, visą laiką yra vertos aptarti, paminėti ir nereikia vengti apie tai kalbėti.
R. Reiganas mūsų istorijoje turi išskirtinį vaidmenį. Tai yra žmogus, kurio kalbą mes ir minime šitoje rezoliucijoje. 35-mečio jo Vestminsterio kalbos motyvuose atsiskleidė šis esminis tarptautinių santykių lūžis. Iki tol Jungtinės Amerikos Valstijos bandė tiktai šiek tiek sulaikyti Sovietų Sąjungą viename ar kitame strateginiame žemės lopinėlyje, o R. Reiganas po šitos kalbos perėjo prie to, kad Sovietų Sąjungą reikia grąžinti į buvusias pozicijas ir iš esmės delegitimuoti visą sovietinį ir komunistinį režimą. Ir įvyko tas lūžis, kuris galų gale nuvedė mus į mūsų nepriklausomybės atkūrimą ir Sovietų Sąjungos, kaip blogio imperijos, suirimą.
Turbūt reikėtų visą laiką pagalvoti, ką R. Reiganas pasakytų šiandien, jeigu galėtų pasakyti, apie tai, kas vyksta aplink mus. Jis tikriausiai pasakytų labai svarbų dalyką, kad Europos saugumo sistemos kūrimas dar nesibaigė ir Europos saugumo namų statyba irgi dar nesibaigė. Todėl mes ir akcentuojame rezoliucijoje labai svarbų dalyką – NATO ir Europos Sąjungos durys turi būti atviros ir kitoms mūsų kaimyninėms šalims. Jeigu mes norime daugiau demokratijos Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje ir kitoje mūsų kaimynystėje, narystės perspektyva Europos Sąjungoje ir NATO yra esminė sąlyga, kad tą galėtume pasiekti.
Rezoliucijos bet kokiu atveju yra svarbus parlamentinės diplomatijos elementas. Visus kviečiu draugiškai ir vieningai palaikyti šitą dokumentą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys M. Adomėnas, ruošiasi S. Gentvilas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, parlamentas yra ta vieta, kur įgyvendinama demokratija. Nieko keisto, bet vis dėlto truputį paradoksalu, kad kai kalbame apie demokratiją, demokratijos likimą, demokratijos plėtrą, dėmesys yra daug mažesnis negu derinant kokio tvartelio statybos reguliavimą.
Ši rezoliucija yra svarbi mums kaip priminimas, kaip priminimas apie tai, kam yra demokratijos, kad jos nėra vien savitikslis dalykas. Tai nėra vien paprasčiausias būdas derinti skirtingus interesus, tai yra tam tikras vertybių kompleksas. Lietuva šioje plotmėje iš tiesų užima istorinį vaidmenį. Dabar yra nepriklausoma Ukraina, nepriklausoma Baltarusija todėl, kad kažkada buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.
Prieš porą savaičių Vilniuje buvo susirinkę Rusijos demokratai, tie tikrieji demokratai, ne tie, kurie prieštarauja ponui V. Putinui tik todėl, kad patys negali sėdėti jo kėdėje, bet tie, kurie paklausti, ar Krymas priklauso Rusijai, sako, ne, jis priklauso Ukrainai. Nuostabu, kad Vilnius yra ta vieta. Tai vėlgi ne nauja tradicija.
Dar XVI amžiuje kunigaikštis A. Kurbskis buvo vienas pirmųjų politinių disidentų, kuris iš Vilniaus rašė laiškus apie tai, kad laisvų žmonių santvarka yra viršesnė už galbūt efektyvesnę, bet nežmonišką Ivano Rūsčiojo tironiją. Nepamirškime to, nes tos grėsmės iš tiesų niekur nedingo. Jos ne visada ateina su kariuomene ir su kariuomenės nešama kita tironiška santvarka, jos gali ateiti labai nematomu būdu. Nuostabu, kad tie, kurie labiausiai šūkauja dėl demokratijos stygiaus Lietuvoje ir tuo būdu netiesiogiai skatina žmones galbūt rinktis gyvenimą kitur, nė kiek nereaguoja į tai, kad čia pat, už mūsų sienų, yra ne taip toli įvairiais atstumais iš tiesų despotiškos santvarkos, kur žmonės negali jaustis laisvi, negali turėti asmens, nuosavybės neliečiamybės, elementarių pilietinių ir politinių teisių.
Čia matyti mūsų vaidmenį yra nepaprastai svarbu, net jeigu mes negalime taip prisidėti prie laisvės plėtros kaip didžiosios valstybės, netgi tas simbolinis įnašas yra labai svarbus ženklas tiems žmonėms, kurie vis dar žiūri į Lietuvą, ar tai būtų Gruzija, ar Ukraina, kaip į vaidmens pavyzdį, kaip į modelį, pagal kurį reikia orientuotis, kaip eiti į laisvos visuomenės kūrimą. Čia mes turime savo tą vaidmenį suprasti, įgyvendinti, skirti tam lėšų.
Todėl aš pritariu šitai rezoliucijai, nes kiek mes plėsime laisvės vertybes už Lietuvos ribų, tiek jos bus saugios ir pačioje Lietuvoje. O tie pavojai iš tiesų yra, kaip minėjau, dažnai sunkiai apčiuopiami. Kai nebelieka skirtumo tarp tiesos ir fikcijos, kai iš pramanytų faktų fake news kultas pradeda grėsti apskritai skirtumui visuomenėje tarp to, kas yra kalbėjimas dėl kalbėjimo ir savo interesų propaganda, ir tarp tiesos ieškojimo, yra pavojus. Demokratija yra paremta vis dėlto supratimu, kad yra objektyvi tiesa, kad reikia sveiko proto, kad reikia toliaregiško žiūrėjimo valstybės interesų.
Ir šiandien Prezidentė kalbėjo, jog mes neturime orientuotis į šios kadencijos poreikius, mes turime galvoti apie tai, kur Lietuva bus po dešimtmečio. Reikia vykdyti reformas, reikia daryti dalykus, kurie galbūt nėra populiarūs kitos savaitės reitinguose, bet kurie yra būtini tam, kad valstybė išliktų ir būtų konkurencinga, vystytųsi.
Tai yra labai svarbūs dalykai. Be to irgi nebus demokratijos, todėl priimkime šią rezoliuciją ir supraskime, kad mūsų vaidmuo nesibaigia vien statybos reglamentų tvirtinimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti Seimo narį S. Gentvilą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, rezoliucija yra toks formatas, ji dažnai atrodo bereikšmė. Mums, kurie kasdieną veikia visuomeninėje veikloje, dalyvauja versle, politikoje, diplomatija dažnai irgi atrodo nesuvokiamas, nesuprantamas dalykas. Atrodo, kad diplomatai tiktai geria šampaną, diskutuoja, susitinka vakarėliuose, propaguoja, susipažįsta su vienas kito kultūra. Bet iš tikrųjų 70 metų Europoje besitęsianti taika yra būtent diplomatų pelnytas tikslas. Karas kyla tuomet, kai žmonės nesusikalba arba kai nustoja kalbėti, tada, kai žmonės pradeda ginkluotis. R. Reiganas yra vienas iš tų įkvėpėjų, kuris parodė, kad galima šnekėtis, galima atšildyti santykius tarp didžiausių pasaulio priešų.
Man V. Kavolis, išeivijos lietuvis, yra vienas didesnių autoritetų, kuris kalba, kad žmogus gali gyventi laisvą gyvenimą tiktai laisvės sąlygomis ir laisvė yra tik sąlyga dar didesnei laisvei plėstis. Todėl kad laisvė plėstųsi mūsų gretimuose kraštuose, mes turime daug didesnį įpareigojimą negu Vakarų Europos valstybės, nes mes buvome ištempti į laisvės šviesą jų pagalba. Daug metų, daug dešimtmečių Vakarų partneriai į mus investavo tam, kad mes išmoktume demokratijos, ir šią grąžą mes turėtume grąžinti savo kaimynams. Kaip mes galėtume tai atlikti?
Rezoliuciją galima traktuoti tiktai kaip rezoliuciją, bet paskutinis punktas, į kurį aš siūlyčiau atkreipti dėmesį, yra labai svarbus. Vien šiemet Lietuvos kariuomenės ir gynybos biudžetas padidėjo 150 mln. eurų. Užsienio reikalų ministerijos visas biudžetas yra 80 keli milijonai eurų. Tai reiškia, kad vien šiemet mes pridėjome krašto gynybai, ginklams įsigyti dvigubai tiek, kiek išleidžiame visiems diplomatams atstovauti Lietuvos interesams. Lietuva – maža valstybė. Jos interesas geopolitinių sandūrų taške yra tai, kad mes būtume girdimi, ir mūsų interesas, kad pavojaus varpai skambėtų užsienio diplomatų koridoriuose, tam mes turime investuoti į diplomatiją.
Taip pat mes turime padėti šalims, kurios nori tapti demokratiškos ir spręsti savo problemas, teritorijas, o ne tada, kai žmonės atvyksta iki mūsų. Tie žmonės, kurie labai suinteresuoti, pavyzdžiui, pabėgėlių problemomis, kurie sako, kad pabėgėliai, na, sunkiai rastų vietą Lietuvoje, siūlyčiau labai atkreipti dėmesį į šios rezoliucijos paskutinį punktą, nes Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo skirti 0,3 % savo BVP tarptautiniam bendradarbiavimui, t. y. padėti šalims ten, kur yra problemų, tai yra Kaukazas, Artimieji Rytai, Šiaurės Afrika ar dar kiti mūsų prioritetiniai regionai. Stodami į Europos Sąjungą, mes prisižadėjome padėti savo partneriams, siekiantiems taikos ir demokratijos. Šiandien mes šitą įsipareigojimą vykdome tik 0,11 %, tai yra tris kartus mažiau negu mūsų įsipareigojimai.
Žvelgiant į Skandinaviją, skandinavai skiria 1 % savo bendrojo vidaus produkto, lygiagrečiai duodami apie 2 % gynybai. Mes siekiame 2 % skirti ginklams, bet nesugebame diplomatijai skirti adekvataus dėmesio, todėl aš dar kartą primenu – reikia investuoti į diplomatiją. R. Reiganas yra didelis to įkvėpėjas. Ačiū šitos rezoliucijos autoriams, nes ne ginklai garantuoja taiką, o kalbėjimas tarpusavyje, todėl labai kviečiu galvojant apie krašto apsaugos biudžeto didinimą pagalvoti ir apie tai, kad dialogą būtina vystyti. Mūsų mažos valstybės idėjos turi skleistis mūsų diplomatų lūpomis, mūsų idėjos tarptautinio bendradarbiavimo misijose, todėl ten būtina didinti proporcingai, neadekvačiai proporcingai biudžetą tam, kad galėtume atstovauti sau ne ginklais, o žodžiais ir idėjomis. Kviečiu paremti rezoliuciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Per svarstymą daugiau užsirašiusių kalbėti nėra. Toliau – rezoliucijos priėmimas. Siūlau ir kalbėtojai siūlė priimti rezoliuciją be pataisų. Pataisų niekas nesiūlė, todėl siūlau apsispręsti balsuojant. (Balsai salėje) Atsiprašau, motyvai. Motyvai. Motyvai už – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš manau, viskas jau pasakyta. Visus vienija ta rezoliucija, siūlau tiesiog balsuoti už ir tikrai grįš tas balsavimas gerais dalykais Lietuvai ir regionui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų net šioje rezoliucijoje minima, kad daugiau kaip 60 valstybių nusigręžė nuo demokratijos ir eina link totalitarinių valstybių. Ar mes nesame tarp šių 60 valstybių? Aš paminėjau tik vieną faktą, kad per aštuonerius devynerius nepriklausomybės metus Lietuvos žiniasklaidos laisvės indeksas iš 10 vietos nukrito į 36 vietą. Kas varžo laisvę? Kodėl šiandien yra tendencinga žiniasklaida? Daugelyje totalitarinių valstybių ta pati nuostata – žiniasklaida yra valdoma. Valdoma gudriai ir nepastebimai.
Aš taip pat noriu pasakyti, iki ko mes prisigyvenome – kada Seimo narių grupė išsako savo nuostatas dėl piketo dėl prokuratūros, pradedami ikiteisminiai tyrimai, tai yra tiesiogiai paminama Konstitucija, kur aiškiai pasakyta, kad draudžiama pilietį persekioti už kritiką. Taip pat aš noriu prisiminti savo asmeninį… ir ankstesnius laikus, kai mitinge dėl homoseksualų Seimo nariui uždedami antrankiai ir jis nešiojamas, tampomas po gatvę. Ar demokratinėje valstybėje tokie dalykai galimi? Ar į tai atkreipia dėmesį mūsų Seimo nariai, ar mato mūsų valstybės lyderiai? Pirmiausia mes nemokykime kitų, pasižiūrėkime į save.
Ką turime daryti? Šiandien jau gyvename visuomenėje, kai žmonės bijo vienas su kitu kalbėtis, bijo kalbėtis telefonais, ir ne vien dėl ekonominių problemų išvyksta iš Lietuvos, ir dėl to, kad nėra teisingumo, nėra demokratijos, taip pat nemažas procentas važiuoja iš mūsų tėvynės. Todėl aš kviečiu ne šiaip sau dėl kažkokios rezoliucijos, bet ar turi Seimas politinės valios įžvelgti šitas žaizdas ir imtis priemonių tas žaizdas gydyti? Deja, aš manau, kad mes neturime tam politinės valios, o čia tik šiaip sau ta rezoliucija, kuri nieko nepakeis, todėl aš už ją nenoriu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, atsisakau. Kol Petras yra Seime, demokratijai niekas negresia. Balsuojame už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narė R. Miliūtė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Kviečiu palaikyti šią rezoliuciją, ypač turint omenyje mūsų geopolitinę situaciją ir atkreipiant dėmesį į tai, kad geopolitinis saugumas yra tiesiogiai susijęs su demokratijos sklaida. Kolegos, balsuokime už!
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys E. Vareikis.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Kaip šiandien sakė Prezidentė, gyvename sunkiu laikotarpiu, gyvename tokiu laikotarpiu, kai demokratija, žmogaus teisės ir geopolitinis stabilumas mums neduodama dykai. Mums reikia apsispręsti – ar mes kapituliuojame, ar mes pasakome, kad mūsų vertybės yra nebe vertybės, kad mes esame nebereikalingi, kad tegul ateina kiti ir tvarko pasaulį kitaip, ar vis dėlto, jeigu mes tikime tuo pasauliu, kokį sukūrėme patys, t. y. tikime demokratija, žmogaus teisėmis, saugumo politika ir panašiai, mes privalome susitelkti ir veikti bendrai. Šita rezoliucija nėra visiškai beprasmė, kažkoks žodžių kratinys. Jinai parodo, kur mes esame.
Man labai svarbu yra pabrėžti, kad pirmoje pastraipoje mes sakome, kad mes esame Vakarų pasaulis ir transatlantinės bendrijos valstybė, kartu ne tik raginame kitus, bet kartu ir patys prisiimame atsakomybę. Kaip kalbėjo prelegentai diskusijų metu, iš tikrųjų mums reikėtų aiškiai matyti, kad investicijos į diplomatiją, kurių mes gailime, investicijos į Lietuvos interesus atsiperka daug greičiau ir daug daugiau negu investicijos į krašto apsaugą. Krašto apsauga labai reikalinga, aš už tai balsavau ir balsuosiu, kad išlaidos krašto apsaugai būtų didinamos ir toliau, tačiau mes pastaruoju metu vis dėlto labai atsainiai žiūrime į diplomatiją, kuri taip pat yra mūsų geopolitikos dalis. Taigi ši rezoliucija, tikiuosi, šiek tiek padės blaiviau pažvelgti į tai, kad mums reikia labiau investuoti į tą tokį taikų pasaulio, demokratinio pasaulio, kūrimo būdą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Pasisakė visi norintys, kurie užsirašė. Vadovaudamasis Seimo statuto 184 straipsnio 1 punktu, siūlau priimti rezoliuciją be pataisų, kaip ir buvo, nes pataisų nebuvo ir pateikta. Balsuojame už rezoliuciją.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 85, prieš – 2, susilaikė 5. Taigi Seimo rezoliucija „Dėl poreikio atnaujinti įsipareigojimus remti demokratiją“ priimta. (Gongas)
12.38 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4804(2)ES (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-13a klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIP-4804(2)ES. Pranešėja – Seimo nario V. Vingrienė. Pristatykite situaciją dėl Etikos ir procedūrų komisijos.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, dabar tęsiame svarstymo stadiją dėl Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo projekto. Praėjusio posėdžio metu buvo balsuota dėl straipsnio du kartus ir buvo kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją. Etikos ir procedūrų komisijai priėmus sprendimą, kad už Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimą nubalsuota teigiamai, mes tęsiame toliau svarstymą ir einame prie kitų klausimų. Ar dar papildyti?
PIRMININKAS. Ačiū. Pagal Etikos ir procedūrų…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dabar dėl 10 straipsnio.
PIRMININKAS. Pagal Etikos ir procedūrų komisiją?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Už Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, taip?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip. Už Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą buvo balsuota už ir jis yra priimtas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl to paties straipsnio yra Seimo nario L. Balsio pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog noriu pasakyti, kad nėra tikslinga, kadangi yra tas pats pasiūlymas, tai būtų perteklinis balsavimas, nes pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimui.
PIRMININKAS. Ar, Seimo nary Linai Balsy, norėtumėte? Sutinkate?
L. BALSYS (MSNG). Sutinku.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kitas pasiūlymas Seimo narių K. Bacvinkos, L. Balsio, G. Kindurio, P. Saudargo, A. Salamakino ir N. Puteikio. Kas norėtumėte pristatyti?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kas pristatote?
PIRMININKAS. Gal L. Balsys?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymas dėl 8 straipsnio 5 dalies, kad privalo pateikti išvadas. Bet kuriuo atveju nelaikoma, kad jeigu nepateikė išvadų… kad būtų laikoma, kad sutinka su pasiūlymu. Komitetas pasiūlė nepritarti, nes tai užtęstų poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Jeigu suinteresuotos pusės nepateikė išvadų per nustatytą laiką, siūlome laikyti, kad jie sutinka.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai dėl pasiūlymo. Motyvai prieš. Užsirašė Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš vertinu valstybės institucijų veiklą, bet nereikėtų ja piktnaudžiauti. Yra galimybė atidėti prašymą dėl derinimo, ta teise jie gali pasinaudoti, bet norėtųsi, kad jie spėtų per terminą, kuris nustatytas. Jeigu nesugeba pateikti, tai norėtųsi, kad traktuotų, jog nepateiktas siūlymas. Aš siūlyčiau nepritarti šitam siūlymui.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Mes ir siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už. Niekas neužsirašė. Ar galime bendru sutarimu nepritarti? Ačiū. Nepritarta.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dabar dėl 10 straipsnio. Galiu pristatyti?
PIRMININKAS. Seimo narių V. Vingrienės, S. Gentvilo ir K. Mažeikos siūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau paprašyti, kadangi Simonas yra autorius šito pasiūlymo, gal galite, Simonai, pristatyti dėl laiko sutrumpinimo pateikti atsakingų institucijų atsakymus.
S. GENTVILAS (LSF). Poveikio aplinkai vertinimas yra vienas iš didesnių barjerų investicijoms ateiti, todėl norėtųsi maksimaliai sutrumpinti jų svarstymo laiką. Norėtųsi, kad suinteresuotos visuomenės pasiūlymų vertinimas užtruktų ne 20 dienų, kaip dabar numatyta įstatyme, o 15 darbo dienų.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti šitam siūlymui, kadangi, vertinant kitų šalių praktiką, mūsų poveikio aplinkai vertinimo procedūros nėra labai ilgos, faktiškai panašios, ir manome, kad 20 dienų terminas yra pagrįstas. Juo labiau kad tai yra maksimalus terminas ir gali pateikti atsakymą per trumpesnį laiką, per 15 dienų. Mes siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvus prieš sakyti užsirašė Seimo narys N. Puteikis. Kviečiu.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Prieš tai svarstant Architektūros įstatymą S. Gentvilas aktyviai gynė architektų teisę įsiterpti į planavimus ir statybas, taip užtęsime procedūras, padarysime daugiau svarstymo. Dabar šiuo konkrečiu atveju girdime visiškai priešingą nuomonę, kad reikia padėti investuotojams, trumpinti svarstymo laiką. Palaukite, architektai iš tų visų procedūrų ilginimo uždirbs daugiau, investuotojas sugaiš laiko, o S. Gentvilas nori atimti iš visuomenės teisę ilgiau svarstyti, detaliau apsvarstyti galimą poveikį gyventojų aplinkai. Aš siūlau tikrai nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. S. Gentvilas negali kalbėti dėl savo. Siūlau apsispręsti balsuojant. Komiteto nuomonė yra nepritarti šiam pasiūlymui. Balsuojame, kas už šį pasiūlymą. Komiteto nuomonė yra nepritarti, bet balsuoti turime už pasiūlymą. Jeigu balsuojate už pasiūlymą, balsuojate „plius“, jeigu už komiteto nuomonę, tada – prieš, kiti susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 17, prieš – 41, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo narių V. Vingrienės, S. Gentvilo ir K. Mažeikos. Kas pristatote?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Simonas pristato, kadangi irgi dėl laiko trumpinimo.
S. GENTVILAS (LSF). Čia konkrečiai dėl ataskaitos nagrinėjimo. Siūlymas būtų ne per dešimt dienų, o per penkias darbo dienas nagrinėti.
Bet pasinaudosiu galimybe atsakyti į N. Puteikio repliką. Mes savivaldybėms dabar suteikėme veto teisę, tai savivaldybės ir suinteresuota visuomenė turi galimybę nepritarti, bet verslui reikia operatyvumo. Būkime sąžiningi ir dėl verslo. Tas verslas, kuris juda, leiskime jam judėti maksimaliai greitai, o savivaldybės visada turės galimybę nepritarti esminiams dalykams. Labai prašyčiau pritarti terminų trumpinimui. Tas būtų sąžininga dėl planuojamos ūkinės veiklos subjektų.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas pasiūlė nepritarti trumpinimui dėl panašių motyvų, kad dešimt dienų yra maksimalus terminas, galima ir per trumpesnį laiką. Juo labiau kad penkios darbo dienos, nepaisant to, kad ir antrą kartą teikiamos poveikio aplinkai vertinimo išvados, yra pakankamai trumpas terminas. Komitetas pasiūlė nepritarti.
PIRMININKAS. Motyvus prieš sakyti užsirašė Seimo narys N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Nenorėjau naudoti šito argumento, bet Dievas mato, esu priverstas panaudoti. Kadangi S. Gentvilo žmona dirba architekte, yra Klaipėdos architektų sąjungos valdybos narė, tai S. Gentvilas aktyviai perša procedūrų ilginimą per Architektūros įstatymą. Jeigu jo žmona dirbtų poveikio aplinkai vertinimo specialiste, tai turbūt irgi teiktų atitinkamą pasiūlymą. O šiuo konkrečiu atveju jis kažkodėl siūlo trumpinti. Kolegos, nepritarkime tokiems lobistų veiksmams, nepritarkime S. Gentvilo siūlymui, palikime visuomenei ir politikams teisę, dešimt dienų verslininkui nėra didelis nuostolis. Netrumpinkime iki penkių.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvus už sakyti niekas neužsirašė. Komitetas nepritarė. Balsuojame dėl pasiūlymo. Kas balsuoja už pasiūlymą, balsuoja teigiamai, kas balsuoja, kaip siūlo komitetas – nepritarti, balsuoja neigiamai, kiti susilaiko.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas prieš.
PIRMININKAS. Balsavo 82 Seimo nariai: už – 17, pieš – 40, susilaikė 25. Pataisai nepritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo narių K. Bacvinkos, L. Balsio, G. Kindurio, P. Saudargo, A. Salamakino ir N. Puteikio. Kas pristatote? Seimo narys L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Kolegos, čia panašus siūlymas kaip buvo, tačiau aš vis tiek noriu atkreipti dėmesį, kad nėra tas pats, kai ūkio subjektas per numatytą laiką nepateikia, laikyti, kad pritaria automatiškai ataskaitai. Grupė Seimo narių siūlo, kad per nustatytą terminą privalo pateikti. Tai bus aišku. Nes jeigu nepateikia, tai automatiškai laikoma, kad pritaria. Tai yra toks truputį slapukavimas ir savotiškas sukčiavimas. Reiktų sakyti aiškiai – privalo pateikti, ir viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvus prieš sakyti užsirašė Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tokiu sprendimu galime apsunkinti verslui gyvenimą ir gali būti taip, kad niekada koks nors subjektas nepateiks savo išvados. Tada galima gana ilgai laukti, ir faktiškai jie sunkiai pakaltinami, per teismus gali priversti. Iš tikrųjų tokios nuostatos nereikia, pakanka ir to, kad gali pateikti. O jeigu nėra problemų, tai gali ir nepateikti. Siūlau nepritarti tokiai išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvus už sakyti neužsirašė niekas. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Tie, kurie pritaria Seimo narių pasiūlymui, balsuoja teigiamai, kas pritaria komiteto išvadai nepritarti, balsuoja neigiamai, kiti susilaiko.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 14, prieš – 45, susilaikė 27. Pataisai nepritarta.
Toliau – Seimo narių V. Vingrienės, S. Gentvilo ir K. Mažeikos pasiūlymas. Kas komentuojate?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia buvo nustatyta, kad atsakinga institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti, o suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų pateikia motyvuotus pasiūlymus. Komitetas pasiūlė nepritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Užsirašė dėl motyvų. Motyvai už – Seimo narys A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Mes pritarėme pataisai Savivaldybių komitete, kur irgi yra žodis „motyvuota“. Manau, kad čia irgi turėtų tas išlikti, nes anai pataisai yra: motyvuotu sprendimu savivaldybės, la, la ir toliau. Nieko čia neatsitiks, jei vienas su kitu straipsniai bus suderinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų koks pasiūlymas nemotyvuotas? Visi iš esmės motyvuoti, tik prie vieno žodžio gali kabinėtis, prie kito ne. Tas motyvuotas vienam atrodo motyvuotas, kitam ne. Teisiniu požiūriu gali kilti tam tikras konfliktas. Manau, kuo mažiau žodžių įstatyme, tuo jis lengviau suprantamas. Siūlau nepritarti tokiai pataisai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Siūlau apsispręsti balsuojant. Vėlgi tas pat: kas pritariate Seimo nariams, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei nepritarti, balsuojate prieš, kiti susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 30, prieš – 17, susilaikė 38. Pataisai nepritarta.
Dėl 11 straipsnio yra daugelio Seimo narių, kurių priekyje yra užrašyta S. Gentvilas…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia balsavome dėl šito. Būtų perteklinis pasiūlymas ir savivaldybė tada turėtų galimybę du kartus teikti.
PIRMININKAS. Ačiū, nesvarstome.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Manome, kad būtų perteklinis reikalavimas ir galbūt galėtų atsiimti siūlytojai šitą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas pasiūlymas Seimo narių V. Vingrienės, S. Gentvilo, K. Mažeikos.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Simono vėl paprašysiu pristatyti.
S. GENTVILAS (LSF). Vėlgi terminų trumpinimas dėl ataskaitos peržiūrėjimo, tai yra nuo 50 darbo dienų iki 40 darbo dienų. Reikia suprasti, kodėl nuosekliai teikiame trumpinimo procedūrą. Todėl, kad Lietuvoje poveikio aplinkai vertinimo procedūra užtrunka ilgiau negu pas mūsų kaimynus Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Investuotojas atėjęs žiūri į šalis ir tada vertina, kur man greičiau įdėti pinigus. O gyvenimas turi suskaičiuotą dienų skaičių, tai siūlyčiau trumpinti galimybę valstybinėms institucijoms peržiūrėti ataskaitą.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti šiam siūlymui, nes čia klausimas dėl vertinimo, kai pasitelkiami papildomi ekspertai, viešųjų pirkimų procedūra užtrunka, todėl 40 dienų laikotarpis būtų per trumpas. Siūlome nepritarti. Komitetas siūlo nepritarti šiam pakeitimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Pirmiausia man yra keista, kai siūlymas, kurį teikia ir komiteto pirmininkas, ir viena iš komiteto narių, yra atmetamas komiteto.
Antra, tai vis dėlto panašu, kad liks tas savivaldybių veto, kuris bus priimamas visiškai nepagrįstai, jeigu kam nors smirdės, jeigu kam nors nesmirdės, jeigu pas merą ateis 15 žmonių, jeigu susirinks 120 žmonių. Kolegos, bent procedūrą sutrumpinkime maksimaliai, kiek galima. Viešasis pirkimas, bus samdomi konsultantai, tai mes negalime 10 dienų sutrumpinti procedūros?! Aš to nesuprantu. Jeigu mes norime būti konkurencingi regione ir kad Lietuva išsiskirtų, tai bent jau šias procedūras sutrumpinkime pagal tai, kaip yra Europoje. Neilginkime jų, nes investicijos nelauks ir nueis į kaimyninę šalį. Tuomet galėsime paaiškinti, kodėl smirdėjo ir mes nesukūrėme papildomų darbo vietų. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mes galėtume pritarti tik iš dalies, nes dėl žodelio „motyvuotas“ jau balsavome. O dėl tų dienų, tai jeigu jau mes du kartus ar tris kartus balsavome, kad netrumpiname laiko, tai susitarkime, kad niekur nebeliečiame. Siūlau nepritarti ten, kur yra trumpinama, nes galime iškreipti paskui visą sistemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos, komitetas nepritarė, siūlau apsispręsti balsuojant dėl šios pataisos. Kas balsuoja už Seimo narių siūlymą, balsuoja teigiamai, kas pritaria komitetui, balsuoja neigiamai.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 60, prieš – 2, susilaikė 20. Taigi pasiūlymui pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš norėčiau, kad pranešėja patikslintų, ar mes dabar palikome žodį „motyvuota“ kur kitur, ar vis dėlto neliko to žodžio? Ar balsavome tik iš dalies už skaičių, ar ir už žodį „motyvuota“? Čia du kartus įrašytas žodis „motyvuotu“, kuriam mes jau nepritarėme spręsdami dėl kito straipsnio.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia kalbama apie tai, kai pasitelkiami ekspertai dėl dienų sutrumpinimo laikotarpio, kai galima atsakyti, įvertinti pateiktas išvadas. O „motyvuotas“, be abejo, „motyvuotas“ daugelyje straipsnių yra pateiktas ir tas žodis lieka. Čia tik dėl laikotarpių.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Vėl paprašysiu Simoną pristatyti. Čia dėl nuo 15 prie 10 dienų.
S. GENTVILAS (LSF). Vėlgi čia tvirtinimas ataskaitai. Siūloma sutrumpinti nuo 15 darbo dienų iki 10 darbo dienų, tiesiog nuosekliai siūloma trumpinti visus terminus trečdaliu.
PIRMININKAS. Dėkojame.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas pasiūlė nepritarti.
PIRMININKAS. Siūlo nepritarti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pažymėdamas tai, kad įstatymo projekte siūloma tvirtinti pagal motyvuotas pastabas papildytas, patikslintas ataskaitas, priėmimo terminas nuo 15 dienų, lyginant su poveikio vertinimu, jau buvo sutrumpintas nuo 25 dienų iki 15 dienų. Manoma, kad trumpinti dar labiau iki 10 dienų nėra tikslinga, ir siūloma nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Tai vėlgi, kolegos, sveikinu su prieš tai priimtu puikiu sprendimu, bet jeigu yra vietos dar vis dėlto sutrumpinti, tai yra tik sprendimų priėmimas, kai jau procedūra atlikta. Ar ta ataskaita gulės 15 darbo dienų, ar 10 dienų, ar tai yra tos kritinės 5 dienos, kurios pakeistų ką nors? Aš manau, kad tikrai verta procedūras trumpinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – šalia sėdintis Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Yra patarlė: skubos darbą kažkas ten sau ant pečių nešioja. Aš dar suprasčiau, jeigu yra trumpinama 40 dienų, nors buvo numatyta 50 dienų. Bet jūs atkreipkite dėmesį, jau siūlomame projekte yra sutrumpinta 10 dienų, nes buvo 25 dienos. Jau sutrumpinta. Man atrodo, tikrai palikime tą protingą terminą, nes jeigu norima to, kad būtų skubotos išvados ir privelta klaidų, be abejo, galime tris dienas nustatyti, bet jeigu mes norime kompetentingų išvadų, suteikime galimybę jas pateikti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Turime apsispręsti balsuodami. Kas už Seimo narių pasiūlymą, balsuoja teigiamai, kas už komiteto pasiūlymą nepritarti, balsuoja neigiamai. Kiti susilaiko.
Dėkojame. Balsavo 89 Seimo nariai: už – 50, prieš – 10, susilaikė 29. Šiai pataisai pritarta.
Darome svarstymo pertrauką, pratęsime po pietų.
13.01 val.
Vyriausybės valanda
Dabar yra Vyriausybės valanda ir Vyriausybės nariai yra čia. Gerbkime ir jų laiką. Ar Vyriausybės nariai jau pasiruošę atsakyti į klausimus? Klausia Seimo narys G. Landsbergis. Ruošiasi J. Baublys.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Premjere, išklausėme Prezidentės kalbą ir turbūt visi turime pripažinti, kad socialdemokratai tokios kritikos praeitoje kadencijoje laukė trejus metus, kokią jūs šiandien gavote. Ypač buvo kritikuotos kelios sritys, turbūt labiausiai išskiriama švietimo. Paskelbta reforma pavadinta daugiau švietimo reformos imitacija. Prezidentė ypač išskyrė, kad visas dėmesys, kuris turėtų būti skirtas švietimo reformai, susikoncentravo į atostogų, į moksleivių atostogų sutrumpinimą dešimčia dienų, ir negalėtume jai nepritarti.
Premjere, mano klausimas jums. Išklausęs Prezidentės kalbą, kokių pokyčių ketinate imtis, ar bus vertinamas ir švietimo ministrės vaidmuo šioje neparuoštoje švietimo reformoje, arba, kaip Prezidentė sakė, švietimo reformos imitacijoje? Tai, kas šiandien vyksta, ypač aukštojo mokslo srityje, aš noriu pabrėžti, kad visas jūsų atneštas reformų paketas teisingas, pertvarkos aukštojo mokslo srityje paketas šiandien virsta į VDU ir ASU sujungimo festivalį, kuriame dalyvauja didelė dalis Seimo narių. Mano klausimas yra, ką jūs darysite kitaip, kad tai nesitęstų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą, už pastabas ir vertinimus. Jeigu kalbėtume apie aukštąjį mokslą, mes poziciją ir planą pateikėme. Švietimo ir mokslo komitete buvo įvertintos Teisės departamento nuostatos ir aš tikrai linkęs pritarti, kad reikalingus teisės aktus iki 2018 m. birželio 1 d. rengtų ne pačios aukštosios mokyklos, bet būtų įpareigojimas Vyriausybei. Tai yra logiška.
Antras dalykas, kas yra pakoreguota iš esmės nieko nekeičiant, galbūt bandyta išvengti to, kas tapo šioje reformoje tikrai neracionalu, tai yra pavadinimų išsaugojimas, kuris yra svarbesnis ar KTU, ar VDU, ar VU. Dėl to principas išlieka visiškai toks pats, jeigu jūs pažiūrėsite į Vyriausybės planą. Vienas klasikinis universitetas Vilniuje, vienas klasikinis universitetas Kaune. Mūsų plane buvo įrašyta VU ir Kauno universitetas. Dėl technologijų lygiai tas pats yra. Vienas technologinės pakraipos universitetas Vilniuje, vienas – Kaune. Vyriausybės pirminiame variante buvo VGTU ir KTU. Dėl regioninių lygiai tas pats, padaliniai, miestai lieka universitetiniai, bet ne universitetai, o padaliniai. Aš nematau čia jokio nukrypimo nuo tų priemonių, kurios buvo pateiktos Vyriausybės plane.
Dėl vidurinio mokslo. Man labai gaila, kad mes matome iš to, kas yra patvirtinta ministrės įsakyme, tik paskutinę pastraipą. Nematome to, kad yra peržiūrimos programos, yra peržiūrimos valandos, tikslingumas, siektini tikslai, siekiant, kad būtų kuo mažiau streso, kad būtų efektyvu, kad būtų atliekami kitokie tyrimai kalbant apie mūsų moksleivių gebėjimus. Šiandien vertinant tą situaciją, kurią mes turime, kad turime prastą, atsakymas yra toks: reikia daugiau dirbti. O mes orientuojamės į tai, kad palikta galimybė mokyklų bendruomenėms ir savivaldai tas dienas išdėstyti. Jeigu mes norime pasiekti kokybišką rezultatą, daugelį metų mes visą laiką trumpinome mokslo metus, kol padarėme tokią situaciją, kad moksleivių pasiekimai tapo kritiški, tai mes nieko nepasieksime. Reikia tiesiog daugiau dirbti ir matyti ne paskutinę pastraipą, o matyti visą visumą ir visą vaizdą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Baublys. Ruošiasi V. Kravčionok.
J. BAUBLYS (LSF). Noriu kreiptis į sveikatos ministrą. Dar kartą kreipiuosi į jus, gerbiamas ministre, dėl Valkininkų vaikų ligoninės „Pušelė“, kur yra atlikta pastatų renovacija už 3 mln. litų, įrengtas druskų kambarys, atnaujinta medicinos įranga. Pušų apsuptyje įsikūrusi ligoninė yra labai tinkamoje vietoje vaikų tuberkuliozei gydyti, nes skyrius yra toli nuo transporto magistralių, oras čia tyras ir gaivus. 2016 metais čia gydėsi net 35 vaikai, sergantys atvira tuberkuliozės forma. Šiuo metu gydosi 56 vaikai. Didelį susirūpinimą sukėlė Santaros klinikų 2017 m. gegužės 29 d. raštas dėl Vaikų tuberkuliozės skyriaus „Pušelė“ Valkininkuose galimo uždarymo, kur dirba 50 darbuotojų ir 19 mokytojų. Planuojami savivaldybėje įrengti DOC kabinetai dar neįrengti ir mažai tikėtina, kad jie galėtų suteikti tokias paslaugas, kurias teikia ši ligoninė, nes gydant tuberkuliozę reikia kompleksinio gydymo.
Gerbiamas ministre, dėl vaikų gerovės prašau neuždaryti šios ligoninės. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą ir paraginimą. Tiesiog norėčiau priminti, kad Lietuva jau labai seniai iš tarptautinių organizacijų gauna pastabų dėl neefektyviai planuojamo ir naudojamo sveikatos priežiūros sistemos tinklo. Mes turime pripažinti, deja, bet realybė, kuri turbūt niekam nepatinka, kad Lietuvoje mažėja vaikų skaičius. O tai reiškia, kad mes neišvengiamai privalome peržiūrėti sveikatos priežiūros sistemos įstaigų tinklą ir jį tvarkyti taip, kad sugebėtume pakelti tą naštą, racionaliai naudotume turtą, planuotume žmogiškuosius išteklius. Turbūt ne tai yra svarbiausia, svarbiausia yra tai, kad paslaugos, kurios yra teikiamos vaikams, būtų suteiktos kokybiškai. Jos gali būti suteiktos kokybiškai tik tuo atveju, jeigu tų paslaugų yra pakankamai ir specialistai gali išlaikyti kvalifikaciją.
Jūsų minėtą situaciją tikrai gerai žinau, jūs taip pat žinote, kad mes esame suplanavę susitikimą ir su meru ten, kur yra ta gydymo įstaiga, kalbėsime. Tai, kad į ją yra investuota, nereiškia, kad ją reikia apskritai kaip pastatą uždaryti, nugriauti ar ką nors su juo padaryti. Net neabejoju, kad galima rasti sprendimų, kaip panaudoti tą infrastruktūrą. Lietuvoje labai trūksta senelių namų, trūksta slaugos namų kai kuriuose regionuose, yra visokių sprendimo būdų. Bet tikslas, kaip ir sakiau, pirmiausia yra saugios paslaugos vaikams ir efektyviai veikiantis tinklas. Kaip ir sakiau, turime būti objektyvūs, mes turime per didelį tinklą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Kravčionok. Ruošiasi V. Kamblevičius.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū. Aš turiu klausimą gerbiamam socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Nuo šių metų vasario mėnesio įsigaliojo nauja biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų tvarka, tačiau už įstatymo ribos liko viešųjų įstaigų, kurių vienintelis dalininkas yra savivaldybė, darbuotojai. Įstaiga teikia tokias pačias socialines paslaugas ir tiesiog dėl savo juridinio statuso negali peržiūrėti darbuotojams atlyginimų. Senas įstatymas jau nebegalioja, o naujo nuostatos netaikomos. Manau, kad už tokį patį darbą turi būti toks pats atlyginimas visiems, teikiantiems tokias paslaugas. Kokia išeitis būtų tokiu atveju? Kokia yra ministerijos pozicija?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Galioja Viešųjų įstaigų įstatymas, kuriuo ir reikia remtis. Kadangi tai yra paslaugų teikėjai, kurie teikia tas paslaugas pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, ar tai būtų savivaldybės finansuojamos paslaugos, ar nevyriausybinės, turi vadovautis Viešųjų įstaigų įstatymu. Biudžetinis yra taikomas tik Biudžetinių įstaigų įstatymui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys V. Kamblevičius. Ruošiasi R. Karbauskis.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Klausimas būtų premjerui, o gal kartu ir aplinkos ministrui. Palangos savivaldybė šiemet civilizuotai paplūdimyje, tai yra pliaže, įrengė lauko tualetus su geriamuoju vandeniu. Aišku, tai reikėtų sveikinti, tačiau Palangos biurokratai architektai laiko, kad nebuvo suderinta, ir liepia skubos tvarka juos nugriauti. Aišku, darbas padarytas, reikia ieškoti kompromiso. Labai nemalonu, kad vietos valdžia neranda bendros kalbos.
Mano klausimas, kokia jūsų nuomonė, kaip atlikti šituos reikalus, kad civilizuotai liktų tie tualetai? Antras dalykas. Jei mes šito nepadarysime, dalis gyventojų, poilsiautojų savo reikalus atliks kopose ir užkas kaip katinai.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš, atsakydamas į klausimą, tikrai galiu pasveikinti Palangos savivaldybę, kad buvo priimtas sprendimas, matyt, daug metų klausant priekaištus, kad tualetų Palangoje tiesiog trūksta, nors yra gerokai daugiau negu Vilniuje ir Kaune turbūt kartu sudėjus. Buvo priimti sprendimai arčiausiai poilsiautojo. Kiek man yra žinoma, yra numatyta ir netgi įpareigojimas, kad būtų vandentiekis, kada tam tikras kiekis poilsiautojų poilsiauja, atvestas į patį pliažą. Padarė civilizuotus sprendimus. Dabar, kiek aš žinau, tai yra problema ne dėl Palangos architektų, o dėl institucijos, kuri prižiūri statybų legalumą. Jiems kyla klausimų. Kaip visada pas mus, matyt, ta biurokratinė raidė yra svarbiau už sveiką protą.
Aš į pirmą dalį. O į antrą dalį galbūt atsakys aplinkos ministras. (Balsas salėje)
K. NAVICKAS. Sprendimas griauti nėra priimtas, o įstatymai yra tokie, kad bet kokia infrastruktūra vystytis… turi būti tai suderinta ir įdėta į savivaldybės bendruosius planus. Iš tikrųjų niekas nenusiteikęs, nėra čia tokio sprendimo, kad būtų siunčiami buldozeriai tą objektą griauti, bet tiktai noriu priminti, kad įstatymai priimami Seime, o institucijos jų privalo laikytis. Jeigu jos nesilaikys, kitas klausimas bus, kodėl nesilaikome. Koliziją sprendžiame čia, Seime, tai ir siūlome daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys R. Karbauskis. Ruošiasi A. Skardžius.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Premjere, mes, priimdami sprendimus dėl alkoholio kontrolės priemonių, ypač galvodami apie vaikus, apie jaunimą, suprantame tą kompleksą sprendimų ir ta kryptimi einame. Bet yra problema dėl lėšų neformaliajam ugdymui, nes anksčiau nebuvo numatytos tos lėšos. Antrą pusmetį mes Lietuvoje atsiduriame situacijoje, kada neformaliajam ugdymui nėra pinigų. Šitą klausimą reikėtų spręsti ir tai būtų kaip tik tas atsakymas į šiandien buvusią tam tikrą kritiką, kad mes nematome kompleksiškai tų dalykų dėl mūsų vaikų užimtumo, jaunimo užimtumo. Kokie jūsų dabar sprendimai, kaip jūs tą situaciją matote?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tikrai sutinku, ir jau ne kartą šitoje Seimo salėje tas klausimas buvo keliamas. Galiu tik pakartoti, kad tenka apgailestauti, kad formuojant šių metų biudžetą buvo tokie sprendimai priimti, tačiau aš ne kartą kartojau kolegoms ir dar kartą galiu pakartoti – Vyriausybė ieškos ir ras sprendimus, kad nuo rugsėjo 1 dienos šitas neformalusis ugdymas būtų prieinamas ir būtų finansuojamas. Aš tiktai apgailestauju, kad mes vėl turime situaciją, kada reikės nestandartinių sprendimų, kai buvo galima juos labai civilizuotai padaryti priimant arba rengiant šių metų biudžetą. Net neabejoju, kad mes tikrai užtikrinsime tą krepšelį ir moksleiviai neformaliajam ugdymui turės tai, ką turėjo šiais mokslo metais, ir nuo rugsėjo 1 dienos tai turės.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Skardžius. Ruošiasi V. Juozapaitis.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Turbūt neklausiu energetikos ministro, kodėl nepateikiate suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo į Lietuvą kainų, kokiomis kainomis perkama. Pusmetį reikalauju, tačiau negaunu.
Mano klausimas susijęs su „Fortumu“. Kai kurie šaltiniai teikia, kad „Fortum“ per finansinius instrumentus galimai susijęs su Rusijos kapitalu ir kai kuriais įtakingais Kremliaus asmenimis. Šiandien sprendimai jau yra realiai priimti dėl Kauno, kad jis ateina į Kauną, išstumdamas (atkreipiu gerbiamų valstiečių ir žaliųjų dėmesį) atsinaujinančius išteklius prastesne, taršesne technologija, negu kad kūrenant biokurą. Kaunas visą laiką buvo mums pavyzdys, kad jis perėjo prie biokuro, tačiau mane stebina Vilnius, kad 51 % atitenka valstybės valdomai „Lietuvos energijai“, tik 8 % miesto savivaldybei, o kur nukeliaus 41 %? Ar į Bermudus, ar į Kiprą, ar dar kur nors? Čia panaudojami europiniai pinigai, gerbiamas ministre. Europiniai pinigai! Ir valstybinės įmonės ten pinigai. Todėl būtų labai svarbu atiduoti…
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (LSDPF). …savivaldybei didesnį procentą.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą ir pastabas.
Dėl Kauno projekto pasakyčiau, kad europiniai pinigai nėra naudojami – Vilniaus projektui naudojami.
Dėl „Fortumo“. Kokie tai būtų gandai ar kas, tą informaciją vertinsime. Yra mechanizmų ir priemonių.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V. Juozapaitis. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Klausimas gerbiamai kultūros ministrei. Pastaruoju metu kultūros bendruomenę supurtė naujiena, žinia, kad Finansų ministerija ruošia pokyčių krepšelio planą ir iš kultūros srities yra prašoma atseikėti nei daug, nei mažai – beveik 17,5 mln. eurų. Taip pat sklando gandas, kad Lietuvoje valstybės asignavimų, skiriamų kultūrai, vidurkis viršija Europos Sąjungos vidurkį, t. y. mes Lietuvoje tiesiog kultūrai skiriame kur kas daugiau pinigų, negu tai yra priimta Europos Sąjungoje.
Gerbiama kultūros ministre, ar jūs žinote apie tą situaciją? Be jokios abejonės, jūs ją žinote. Kokia jūsų asmeninė nuomonė ir kaip ministrės? Kaip jūs rengiatės įvykdyti tą prašymą arba įsakymą ir kokios sritys nuo to kentės? Kaip tai koreliuos su Vyriausybės priimta programa, kurioje kultūra yra įvardijama kaip prioritetas? Atrodo, 163 straipsnyje yra išdėstyta, kaip bus gerinama visa kultūros padėtis. Labai ačiū jums iš anksto už atsakymą.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai ačiū, profesoriau, už klausimą. Taip, teisingai, tie skaičiai egzistuoja. Visos ministerijos gavo paklausimą, bet tai nereiškia, kad tą skaičių – 17,5 mln. reikės mums ir surasti savo biudžete. Tiesiog tai yra pirminis pamąstymas, ar yra galimybė kur nors sumažinti tam, kad atiduotume į vadinamąjį pokyčių krepšelį, kuriame, beje, kultūra turi netgi du prioritetus. Vienas iš jų yra strateginio vaidmens įtvirtinimas, tai yra labai didelė kompleksinė priemonė ir darbas, taip pat informacinio saugumo užtikrinimas.
Savaime suprantama, kultūra yra pokyčių krepšelyje ir bus deramai atseikėta iš tų vadinamų surinktų lėšų. Dabar kalbėti apie tai, kokios sritys nukentės… Mes labai nenorėtume, kad nukentėtų nors viena sritis. Pirmiausia turbūt žiūrėsime į projektines lėšas ar programas, jeigu jų yra. Deja, ten tikrai tų lėšų nėra daug. Galbūt mes ir rasime galimybę, kaip prisidėti prie to pokyčių krepšelio, bet turbūt ne tokiu ženkliu skaičiumi kaip 17,5 mln. Kaip tik šiuo metu mes tą darbą ir atliekame.
Antras klausimas. Turbūt jūs minite 2014–2015 metų Eurostato duomenis, kad Lietuva skiria kultūrai 0,6 % iš valstybės biudžeto. Esame lyg statistiškai per vidurį, bet aš visiškai nesutikčiau su tuo, nes mes žinome, kaip statistika yra pateikiama, tai nėra vien tik grynoji kultūra. Tad čia yra toks hipotetinis klausimas, sakyčiau, ir nereikėtų su juo galbūt sieti. Galbūt skaičiais atrodo, kad Lietuva yra Europos viduryje pagal skiriamą dėmesį kultūrai, bet, deja, toli gražu, realybė parodo, kad mes esame kažkur uodegoje. Tai mano noras ir yra iškelti kultūrą į strateginį lygmenį valstybės politikoje, kad jai būtų skirtas deramas dėmesys. Na, o Vyriausybės priemonių plane, matote, tikrai stipri programa numatyta, ir, jeigu mums pavyks įgyvendinti bent pusę jos, tai tikrai, manau, kultūros vaidmuo šalies politikoje sustiprės. Tad tikėkimės kuo geriausio.
PIRMININKAS. Seimo nario K. Glavecko nėra. Gal E. Gentvilas nori klausti?
E. GENTVILAS (LSF). Taip, ačiū. Išgirdome įdomų dūsaujamojo žanro pasišnekėjimą tarp pono R. Karbauskio ir pono S. Skvernelio dėl neformalaus ugdymo krepšelio. Pasižiūrėsime, kas teikia balsuoti tvirtinant biudžetą ir kas kaip balsavo.
Tačiau klausimas aplinkos ministrui. Ruonių problema Baltijos jūroje, juos žudo ir atrodo, kad žudo mūsų žvejai, – čia žemės ūkio ministro problema. Žvejai reikalauja kompensuoti tinklams ruonių padarytus nuostolius. Klausimas abiem: ką artimiausiu metu planuojate? 26 nužudyti Baltijos jūros ruoniai, kuriuos prieš 20 metų pamatėme kaip retenybę, dabar jau per mėnesį 26 nužudomi.
Trumpas klausimas premjerui, kur yra vidaus reikalų ministras šiuo metu?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Man paprasčiau bus atsakyti nei apie žudomus ruonius. Komandiruotėje, Europos Taryboje.
E. GENTVILAS (LSF). Darbotvarkė tuščia. Gerai.
K. NAVICKAS. Tikrai nerami žinia dėl ruonių, dabar mes pradėjome tyrimą. Visada pirmiausia kyla įtarimas, kad prie to bus žvejai pridėję rankas, bet kol nėra tyrimas pabaigtas, tikrai negaliu komentuoti, kas lėmė tokį didelį skaičių ruonių, visi pamatėme ir visi žinome, kad tai beprecedentis įvykis.
Dėl žvejybos papildys žemės ūkio ministras. Mes matome ir pradedame kalbėtis su žemės ūkiu, kad kai kuriose teritorijose, ypač saugomose, intensyvumas ar išduotų licencijų kiekis yra tikrai per didelis. Šiuo atveju kyla grėsmė ne vien žinduoliams, bet ir paukščiams. Turime vis dėlto rasti tą kompromisinį sprendimą dėl tausojančios žvejybos.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Noriu padėkoti kolegai aplinkos ministrui, kad nekaltina žvejų, kol tai nėra įrodyta. Prieš keletą savaičių pats buvau Šventojoje ir kalbėjausi su žvejais. Iš tikrųjų ruoniai kelia didžiulę problemą, nes yra dienų, kada neįmanoma žvejoti, nes tikrai ruoniai plėšo tinklus ir neleidžia žvejoti. Ko gero, tikrai tą problemą vienaip ar kitaip reikės spręsti, ką daro ir kitos gretimos valstybės. Aišku, uždrausti žvejoti būtų lengviausia, bet, iš kitos pusės, turime žvejų bendruomenę, kuri iš to gyvena, ir, sakykime, ekonominiu ir kultūriniu požiūriu labai norėtųsi išsaugoti priekrantės žvejybą. Aš tikiuosi, kad bendromis pastangomis su Aplinkos ministerija ieškosime tų būdų. Aišku, žvejai irgi patys bando įvairius būdus ir perka netgi įrangą, kuria bando atbaidyti ruonius, bet tikrai neypatingai sekasi. Aš tikiuosi, kad rasime išeitį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys Z. Jedinskis, ruošiasi A. Dumbrava.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas premjere, kreipiuosi į jus. Norėčiau išgirsti jūsų įvertinimą dėl vieno pirkimo, kurį įvykdė buvusi Vyriausybė, turiu omeny šarvuočių „Boxer“ pirkimą. „Boxer“ tai yra šarvuota transporto priemonė, kuri apsaugo įgulą ir kareivius tik nuo kulkų, ją galima sunaikinti paprastu granatsvaidžiu. Čečėnijos pavyzdys įrodė, kad čečėnų kovotojai, šturmuojant Grozną, granatsvaidžiais sudegino beveik visus rusų tankus. Paprasto granatsvaidžio kaina yra keletą tūkstančių mažesnė, negu jais sunaikinto šarvuočio vieneto kaina. Klausimas: kodėl mes investuojame ne į paprastą efektyvų gynybinį ginklą, o į transporto priemonę, kurios, kaip skelbia žiniasklaida, kaina net 30 % didesnė negu faktinė. Žmonės pavadino šitą pirkimą auksiniu metalo laužo pirkimu. Norėčiau jūsų įvertinimo. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš galėčiau atsakyti. Kokie įsigijimai reikalingi mūsų kariuomenei, suformuoja specialistai. Aš tikrai nenoriu kvestionuoti, ar vienokios, ar kitokios markės ar firmos pėstininkų šarvuota technika buvo reikalinga, kad jinai reikalinga, tai faktas. Aplinkybės, manau, kokia kaina buvo įsigyta, žinant patį jautrumą dėl gynybos lėšų, kurios panaudojamos… Žiūriu į kolegą, manau, net neabejoju, kad tai buvo padaryta geriausiomis sąlygomis. Kol kas bent tokių signalų arba informacijos, kad kažkas buvo ne taip nupirkta, ne tokia kaina nupirkta, oficialiai aš neturiu. Sprendimai, kurie buvo įvykdyti, kiek aš žinau, galiojantys ir teisėti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Dumbrava, ruošiasi A. Baura.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau paklausti finansų ministro, labai gaila, kad nėra vidaus reikalų ministro.
Gerbiamas ministre, vakar pasiekė tokia liūdna žinia arba jūs ją turėtumėte paneigti, kad kitais metais bus labai sumažinta arba apskritai atsisakyta vykdyti Valstybės investicijų programą dėl sporto objektų. Čia tiesa ar ne? Nes sporto objektai, sportas apskritai svarbus mūsų gyvenime. Aš girdėjau, kad 14 mln. bus braukiama būtent nuo sporto objektų, kurie buvo įtraukti į valstybės investicijų programas. Labai ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Ne pirmas klausimas kyla dėl šitų sumų, kadangi yra prasidėjęs biudžeto formavimo procesas. Yra pereita prie visiškai kitokio būdo formuojant pokyčių krepšelius prioritetinėms sritims, tai sumos nematant bendro vaizdo iš tikrųjų gali klaidinti.
O kai preliminarus biudžetas bus sudėliotas, aš manau, kad tikrai gausite visus atsakymus, o dabar be reikalo iš anksto gąsdintis tikrai nėra nei jokios prasmės, nei pagrindo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A. Baura, ruošiasi M. Bastys.
A. BAURA (LVŽSF). Pratęsdamas pajūrio temą, klausimą pateiksiu susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, ar turėsime veikiantį Šventosios uostelį, jeigu turėsime, tai kada? Ir kas yra daroma, kad jį turėtume? Dėkoju.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Čia klausimas platesnis, ne tik susisiekimo sritis, bet ir žemės ūkio. Su žemės ūkio ministru dėl to klausimo diskutavome ne kartą, reikia įvertinti tą projektą, kuris yra parengtas Šventojoje. Visi žinome, kaip liūdnai baigėsi buvęs bandymas išgilinti uostą ir jį parengti. Deja, stichija buvo stipresnė, rangovas pridarė klaidų ir per vieną naktį visas darbas buvo nušluotas. Yra sudarytas biudžetas, kiek maždaug kainuotų to projekto įrengimas. Dabar yra diskusijų stadija, yra apskaičiuota, kad gali kainuoti apie 70 milijonų. Yra žmonių, kurie mano, kad gal ir su mažiau gali pavykti, ir su 30 milijonų. Taigi dabar viskas yra analizės stadijos ir turime apsispręsti pirmiausia, kam jis yra – ar laivininkystei, ar žuvininkystei, ir tas savininkas turėtų galiausiai nuspręsti, koks tas uostas bus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Bastys, ruošiasi J. Razma.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju. Klausimas adresuojamas aplinkos ministrui. Gerbiamas ministre, vasarą poilsiautojai keliauja prie ežerų, nori ten praleisti laiką, tačiau kiekvienais metais vis iškyla problema dėl tvorų, negali pereiti ir kelia visuomenės didelį pasipiktinimą. Tai kartojasi metai iš metų. Prašom pasakyti, ką jūs esate numatę šiuo klausimu daryti, kas yra daroma, kiek tų tvorų naujų atsiranda, kiek jų yra nustatyta, kiek jų yra nugriautų ir t. t.? Dėkoju už atsakymą.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Su tvoromis kovojo visi ministrai iki manęs, ir aš turiu tą daryti. Čia juokauju. Ką mes darome ir ką darysime?
Pirmiausia dabar baigiame inventorizuoti valstybiniuose miškuose esančias tvoras ir tai jau Valstybinės miškų tarnybos klausimas, uždavinys išspręsti, kad jų ten neliktų. Su paežerėmis nėra vienareikšmiška ir mes turbūt ieškome dabar kompromisinio politinio sprendimo, nes ten, kur yra pažeidžiamas, akivaizdžiai pažeidžiamas viešasis interesas ir atimami paplūdimiai iš bendruomenių, iš žmonių, tokių tvorų neturi likti, jeigu jos yra. Bet yra tokių vietų, kur tiesiog kenkėjiškai privažiuoja, tos vietos uždaros, atitolusios ir tik tam tikra žmonių grupė ten važiuoja. Reikia svarstyti, ar neverta įteisinti tokį statinį.
Iš esmės šiandien, žiūrint pagal įstatymo raidę, tvoros, esančios apsauginėje zonoje, turi būti šalinamos, ir baudos yra gana didelės. Didžioji dalis yra atitraukta nuo vandens telkinių, mano žiniomis, yra likusių daug istorinių, o jos pagrindinę problemą ir kelia, nes dėl žinybinio užtvėrimo, įmonės buvo užsitvėrusios, ir tada jau dėl to istorinio teisingumo paprastai vyksta tie ginčai teismuose. Aš manyčiau, kad tai yra pagrindinė problema, šiandien likusi neišspręsta.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Razma. Ruošiasi A. Gelūnas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, priešingai negu opozicijos kolegos liberalai, klausiu ne apie ruonių bėdas, o apie žmonių bėdas, būtent tų žmonių, kurie patiria įvairių problemų šią vasarą keliaudami per Lietuvos oro uostus. Kodėl Vyriausybė neparodo pakankamai jautrumo, kai oro uosto Vilniuje uždarymui pasirinktas didžiausių srautų laikotarpis – nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio? Ar mes norime atbaidyti iš Lietuvos paskutinius turistus? Kodėl keleivio kelionė iš Kauno į Vilnių turi būti apmokama jo paties, o ne uosto lėšomis? Ar tai yra keleivio problema, kad uostas laikinai persikėlė į Kauną? Kodėl Kaune privatininkams leidžiama dvigubai padidinti įkainius už stovėjimą aikštelėse? Negi tokios sutartys, kad jie gali beatodairiškai didinti įkainius, ir Kauno oro uostas negali sutramdyti?
Dėl tų eilių irgi, manau, galima rasti daugiau darbuotojų esant sudėtingai situacijai, kad žmonės patirtų kuo mažiau problemų.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jeigu jūs leistumėte, detaliai atsakytų susisiekimo ministras.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Dėl remonto datos šita Vyriausybė jau nieko negalėjo padaryti. Data buvo parinkta iki mūsų. Lieka tik procesą organizuoti taip, kad jis būtų sklandus. Pats projektas nebus tęsiamas labai ilgai, mažiau nei 40 dienų, taigi pasirinktas kiek įmanoma trumpesnis laikas, kad mūsų keliautojai pajustų kuo mažiau šį nepatogumą. Deja, nėra kito varianto. Uosto kilimo, tūpimo taką reikia remontuoti, nes anksčiau ar vėliau jis gali tapti nenaudojamas. Tas laikas yra atėjęs. Skrydžių skaičius oro uoste auga labai greitai. Jeigu mes to nepadarysime artimiausiu metu, nepadarysime šiais metais, po to tą padaryti bus dar sunkiau ir tie klausimai, kuriuos jūs keliate dėl keleivių nepatogumo, bus dar aštresni.
Dėl pačių aikštelių apmokestinimo, ką daro privačios aikštelės, tai šiuo metu mes aiškinamės, kokiu būdu būtų galima tuos dalykus užkardyti, bet nesu tikras, ar teisiškai tie dalykai yra įmanomi. Tiek, kiek yra mūsų ribose, mūsų kontroliuojamose teritorijose, tą mes galime kontroliuoti. Ką daro privatūs, reikia žiūrėti sutartis ir ieškoti būdų to dalyko išvengti. Kaip minėjau, pirmiausia yra labai trumpas periodas. Aišku, dėsime visas pastangas, kad būtų kuo sklandesnis procesas.
J. RAZMA (TS-LKDF). O dėl nuvežimo nemokamai…
R. MASIULIS. O dėl nuvežimo. Kaip ir į kiekvieną oro uostą, keleiviai važiuoja savo transportu. (Balsai salėje) Tokio specifinio sprendimo nėra. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Gelūnas. Ruošiasi R. Martinėlis.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji kultūros ministre, kaip jums žinoma, šie metai yra Piliakalnių metai Lietuvoje ir artėja šimtmečio renginiai. Vienas iš labai gražių renginių numato, kad liepos 6 dieną – Valstybės dieną – kopsime ant piliakalnių ir giedosime Tautišką giesmę. Tikiuosi, ir Vyriausybės nariai.
Bet štai kokia bėda. Nekopsime ant pagrindinio Lietuvos piliakalnio – Gedimino kalno, kurio būklė yra katastrofiška, ir neseniai Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė pasakė, jog net nepradėti viešieji pirkimai tvarkybos darbams atlikti. Kad Valstybinis pilių rezervatas yra neįgalus ir nepavyko jam susitvarkyti su problema, aišku, bet atrodo, kad ir Nacionaliniam muziejui labai sunkiai sekasi. Ar nevertėtų imtis jums didesnės lyderystės ir paspartinti šito pagrindinio piliakalnio tvarkybą? Kokia būtų jūsų pozicija? Ačiū.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkui A. Gelūnui už klausimą. Taip, Gedimino kalnas yra pagrindinis mūsų simbolis ir mes dėmesio pakankamai skiriame tam, kad tie tvarkybos darbai, kurie suplanuoti, vyktų laiku. Na, žinome, procedūros užtrunka dėl įvairiausių priežasčių. Gal mes tų smulkių priežasčių nevardinsime. Iš tiesų mes žinome šitą problemą ir mes jau kalbėjome ir su Nacionaliniu muziejumi, kad reikėtų spartinti procesus, bet tas, kas yra suplanuota laiku, o mes žinome, kad kalnas galutinai bus sutvarkytas iki 2018 metų vasaros, tai mes to grafiko ir laikysimės.
O pakeliui, jeigu yra tarpiniai darbai, kurie tiksliai tuo laiku neatliekami, tai nereiškia, kad mes vėluosime su visa tvarkyba.
Ačiū už pastabą, mes tikrai rūpinsimės geriau. Manau, kad mes pakankamai daug dėmesio skiriame ir vyksta komunikacija tarp Kultūros ministerijos ir Nacionalinio muziejaus. Jie deda visas įmanomas pastangas tam, kad būtų laiku atlikti visi darbai, bet turbūt reikia dar daugiau dėmesio šiam klausimui. Dėkui ir aš tikiuosi, kad mes susitvarkysime.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Martinėlis. Ruošiasi A. Palionis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Kadangi dabar Sveikatos apsaugos ministerija yra numačiusi ir vykdo vaistų kainų mažinimo priemones, gal galėtumėte įvardyti, kokiu procentu pateiktų vaistų paraiškų gamintojai sumažino deklaruotas kainas arba pritaikė nuolaidas priemokai, ir gal jau galima preliminariai pasakyti, įvardyti pacientų priemokų mažėjimą, koks numatomas priemokų mažėjimas milijonais eurų, kai šiuo metu per 50 sumoka pacientai? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Galiu pasakyti, iš tikrųjų daugiau nei 80 %, jeigu tiksliai pamenu, apie 86 % gamintojų sutiko sumažinti vaistų kainą. Kaip ir anksčiau buvo skelbta, buvo planuota, pacientų sutaupymas bus maždaug apie 20 mln. eurų, t. y. pacientai tiek nesumokės priemokų, kiek sumokėdavo iš savo kišenės, ir papildomai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas turėtų sutaupyti apie 9 mln. eurų. Tai yra tikrai labai didelis, reikšmingas sutaupymas, ir galiu tik pasidžiaugti, kad tos baimės, kurios buvo skleidžiamos viešojoje erdvėje, kad tai nepasiteisins, kad dings svarbūs vaistai, iš tikrųjų nepasiteisino tie nuogąstavimai. Mes ir skelbėme, ir bandėme pacientams paaiškinti. Galiu kaip pavyzdį pasakyti. Yra tokių populiarių vaistų, už kurių vieną pakuotę primokėdavo 7 eurus, dabar primokės 1 eurą 40 centų. Kai kurių pozicijų tie sutaupymai yra labai dideli.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A. Palionis. Ruošiasi M. Majauskas.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės turėjau švietimo ministrei klausimą, bet gal tik informaciją Ministrui Pirmininkui pasakysiu. Kadangi dabar yra tvirtinamos programos, konkrečiai noriu apie profesinio mokymo programas pakalbėti. Esmė yra tokia, kad yra tokia graži floristo profesija ir patvirtinta programa pagal miestus. Labai įdomiai atrodo Kauno miestas, ten yra daug mažesnė programų dalis patvirtina negu mažesniems miestams. Tuo labiau kad ir tame pačiame Kaune yra dar dvi mokymo įstaigos, profesiniai centrai: vienam yra visas kiekis atiduotas, kitam nėra duota. Kas yra iš viešosios erdvės girdima? Dėl Karaliaus Mindaugo profesinio centro mes prieš du tris mėnesius matėme ir viešojoje erdvėje, ar ten yra klastojamas, ar nėra klastojamas moksleivių kiekis. Labai keistai atrodo, kai tas visas kiekis patvirtintas Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centrui. Čia nereikia atsakymo, nes aš suprantu, tik norėjau pasiklausti, kad jūs žinotumėte.
PIRMININKAS. Gerai. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Šį rytą išklausėme mūsų Prezidentės metinį pranešimą. Galima sutikti su kai kuo, galima nesutikti su kai kuo, bet, matyt, abejingų jis tikrai nepaliko. Vienas dalykas, kuris buvo tikrai labai aštriai akcentuotas ir kritikuotas, tai pridėtinės vertės mokesčio lengvatos centriniam šildymui panaikinimas. Atsižvelgdamos į visuomenės nuomonę ir Prezidentės poziciją, keturios frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės nariai iš naujo įregistravo įstatymo projektą, kad pratęstų šios lengvatos galiojimą. Balsuoti reikės iš naujo, todėl aš norėjau paklausti būtent Seimo narių, Vyriausybės Seimo narių, tai gerbiamojo A. Verygos, B. Markausko ir gerbiamojo S. Skvernelio. Kaip jūs balsuosite dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos centriniam šildymui sugrąžinimo?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pagal sąžinę. Jeigu jūs prie grąžinančio įstatymo projekto nurodysite labai konkretų finansavimo šaltinį, tada mes balsuosime pagal sąžinę. Aš taip manau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys S. Gentvilas. Ruošiasi S. Tumėnas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, Pirmininke. Klausimą norėčiau adresuoti gerbiamajai kultūros ministrei. Girdėjome Prezidentės pranešimą, K. Grinius yra didelis įkvėpėjas pačios valstiečių ir žaliųjų sąjungos, pats pradininkas. Prezidentė teisingai akcentavo, kad, Kazio Griniaus metams besibaigiant, buvo keturios atakos prieš laisvąją žiniasklaidą, ir pratęsė, kokį vaidina vaidmenį. Kartu praeitą savaitę, gerbiamoji ministre, jus delegavusios partijos nariai iš tribūnos liepė kolegoms užsičiaupti arba cenzūruoti ateinančius elektroninius laiškus į mūsų, Seimo narių, elektronines dėžutes. Klausimas būtų jums kaip humanitarei. Kokių konkrečių veiksmų jūs manote imtis, kad pakeistumėte, viena vertus, tendenciją dėl žiniasklaidos suvaržymo ir laisvosios nuomonės ir raiškos skatinimą, o ne užčiaupimą? Dėkoju.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkui už klausimą. Aš jokiu būdu nepritariu, kad žiniasklaidai kas nors gresia, kas nors gniaužia laisvą valią interpretuoti vieną ar kitą reiškinį. Aš nelabai to matau. Bet gyvename demokratinėje visuomenėje, tai, mano supratimu, mes privalome užtikrinti laisvą žodį mūsų šalyje ir kartu žiniasklaidoje. Aš nelabai suprantu, mes gyvename tokioje visuomenėje, kur yra leidžiama laisvai kalbėti, kai tai negresia valstybės saugumui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys S. Tumėnas. Ruošiasi A. Butkevičius.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kreipiuosi į premjerą ir į susisiekimo ministrą. Noriu perduoti Šiaurės Lietuvos gyventojų, konkrečiai Šiaulių regiono gyventojų, prašymą, kad būtų atkurtas susisiekimas geležinkelio maršrutu, jeigu ne Vilnius–Ryga, tai bent Šiauliai–Ryga. Noriu pasakyti, kad prieš pora metų tuometinė „Lietuvos geležinkelių“ valdžia atsakė, kad šis maršrutas finansiškai nenaudingas. Infrastruktūros kurti nereikia, viskas yra. Dar visai neseniai vykdavo po du, tris traukinius tuo maršrutu. Norėčiau išgirsti, ar jie gali turėti viltį, nes valdininkai, merai važinėja limuzinais, o paprasti gyventojai norėtų, kad būtų atkurtas susisiekimas Ryga–Šiauliai, jeigu ne kasdien, tai bent jau du ar tris kartus per savaitę.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Jūs tik dabar pasakėte šią problemą, o mes jau dirbame prie jos. Šis klausimas dėl tos linijos atkūrimo tikrai yra labai rimtai svarstomas. Tikiuosi, kad artimiausiu metu „Lietuvos geležinkeliai“ galės pranešti daugiau naujienų, kokį sprendimą jie turi. Taip pat noriu priminti, kad pailgintas maršrutas per Turmantą į Daugpilį, pratęstas maršrutas, taigi su Latvija turime dar vieną susijungimo liniją. Ir bendrai geležinkelių planuose yra didinti keleivių vežimą geležinkeliais. Jūsų minėta Rygos kryptis iš jų tikrai yra viena svarbiausių. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Butkevičiaus nematau. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš norėčiau paklausti sveikatos ministro. Ačiū už įvairias pastangas sveikatinant visuomenę. Mano klausimas šiek tiek susijęs su farmacija. Čia buvo pasigirdę įvairių minčių, garsų dėl naujos rūšies vaistų, sudėtinių vaistų ir vyko tam tikras ginčas dėl jų vartojimo ir kainų. Ar yra kokių nors sutarimo ženklų, perspektyvų, kad tie naujesni vaistai, kai ne po keletą tablečių reikia gerti, o užtenka išgerti vieną, o ji veikia kaip keletas, būtų prieinami? Žinau, kad ten buvo kainos ar kiti klausimai. Ačiū už atsakymą.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, kaip jūs ir sakote, šitie vaistai turėtų sukurti patogumą pacientui ir palengvinti vaistų vartojimą. Problema buvo ta, kad kartais, gal ne visais atvejais, bet kartais, vaistų gamintojai tiesiog naudodavosi tokia priemone, kad pasididintų kainą, sudėdavo kelis vaistus į vieną tabletę ar į vieną kapsulę ir kainą padarydavo neadekvačiai didelę. Mes tikrai nesame prieš sudėtinius vaistus, tik stengiamės nustatyti tokias taisykles ir tvarkas, kad ta sudėtinių dalių kaina, ją sudėjus į vieną visumą, neviršytų atskirai paėmus tų vaistų sumos. Aišku, gali būti koks nors papildomas antkainis už patogumą, bet jis tikrai negali būti didelis. Tai negali būti keli kartai, kai, sudėjus kelis nebrangius vaistus, vaistas pabrangdavo kelis kartus. Tikrai mes nesame nusistatę kaip nors prieš tuos sudėtinius vaistus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau atkreipti premjero dėmesį, kad iš tikrųjų opozicija nėra jau tokie blogiečiai, kaip kartais sakoma, kad mes trukdome dirbti ir esame ne visai konstruktyvūs. Šiandien džiugu, kad galiausiai buvo priimtas ilgai brandintas Architektūros įstatymas, čia kai kurių žmonių iš tos pusės ilgai atidėliotas, išbraukinėtas iš darbotvarkės.
Bet mano klausimas dėl miškų reformos. Ar turite tiek jūs, tiek ministras ko nors naujo, galbūt naujo įsivaizdavimo, kaip čia mums Seime pavyks, nes, kaip žinote, ekspertizę vis tiek reikės daryti. Jūs puikiai suprantate, kad čia ne tiek noras ką nors sužinoti, bet atidėti dalykus. Tai galbūt kartu ministras daugiau diskutuoja su urėdijų atstovais, su žmonėmis, dirbančiais miškų sektoriuje. Iš tikrųjų kokia yra situacija ir ką jūs prognozuotumėte, nes norėtųsi postūmių?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū. Tikrai nemanome, kad opozicija yra nekonstruktyvi ir trukdo dirbti. Jūsų atžvilgiu apskritai tai netaikoma, nes visą laiką yra konstruktyvūs dalykiniai pasiūlymai.
Kalbant apie miškus, jūs paminėjote, kad tas bandymas sustabdyti patį procesą, reikalaujant ekspertizės, įgauna naują madą Seime dėl tos Statuto normos, kuri iš esmės skirta, deja, bet vilkinti procesą. Aš vis dėlto manau, kad dabar priimtas sprendimas, kad ekspertizė turi būti, kokia ji bebūtų, ir vis tiek, matyt, reikia vadovautis tuo, kad politiniai sprendimai turi būti čia priimami. Aš tuo net neabejoju, kad jie bus priimti. O tas laikas tikrai nėra tuščia pauzė, yra ir diskusijos, ir siūlymai, ateinantys iš oponuojančių pozicijų. Aš manau, kad mes tikrai galime padaryti protingus, racionalius, valstybei reikalingus kompromisus ir priimti sprendimą. Blogiausia, kai mes dabar turime tą dirbtinę pauzę ir negalime toliau judėti. Čia didžiausia bėda. Bet aš tikiuosi, kad valdyba paskelbė pirkimą, jis įvyks, greitai gausime išvadas, kaip jau minėjau, kurios bus kaip ir rekomendacijos Seimo nariams apsispręsti ir priimti galutinį sprendimą. Mes neišvengiamai tai turime padaryti, nes tai yra susiję su mūsų strateginiu tikslu tapti EBPO nariais.
PIRMININKAS. Pridėsiu, kad valdyba šiandien paskelbė tą konkursą.
Klausia Seimo narys G. Vaičekauskas. Ruošiasi R. Šarknickas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Gerbiamasis premjere, noriu jūsų atsiprašyti, šiandien nieko neklausiu jūsų apie Jūros šventę. Klausimas buvo skirtas vidaus reikalų ministrui, kadangi jo nėra, gal jūs turite įsivaizdavimą, kas kontroliuos nulinę girtumo toleranciją darbe: cecho viršininkas, darbdavys ar policija? Ačiū už atsakymą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Ačiū, kad nepaklausėte apie Jūros šventę. Vyriausybė vakar nepritarė tam nulio promilių pozicijai dėl tų pačių argumentų, kas ne kartą buvo išsakyta. Dabartinis teisinis reguliavimas dėl ribų, kuris nustatytas, yra pakankamas. Kas susiję su kontroliavimu, tai irgi, jeigu norime neišlaidauti viešaisiais finansais ir neatlikinėti kraujo tyrimo, o naudoti prietaisus, tai suprantame, kad nulinė riba yra neišmatuojama, ir mes Vyriausybėje pasiūlėme dėl tų profesijų, kurios susijusios su padidintos rizikos faktoriumi: turi ginklą, aukštalipiai ir panašiai, tada taikyti jau vidaus taisyklėse kitokius reikalavimus. Tai galima spręsti įstaigos vidaus darbo taisyklėse. O bendrą normą mes palikome tokią, kokia yra šiandien galiojanti, tai 0,2 promilės.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Atsiprašau. Visų pirma aš noriu padėkoti premjerui ir jo Vyriausybei už tikrai efektyvų darbą ir tai akivaizdžiai matyti. Dėl švietimo ministrės čia gal dauguma mes turime tokių pastabų. Vienas dalykas iš jų yra tas, kad VDU Kultūros studijų katedra jau gavo iš vadovybės nurodymą, kad norint skelbti priėmimą reikia surinkti ne tik 12 studentų, bet garantuoti dar 4 studentus, ir taip norima sunaikinti etnodalyko mokymą. Nors etnodalykas yra pagrindinių (…), net vartojamas kaip pagrindinis Lietuvos pamatas. Čia atsakymo nereikės, kadangi ministrės nėra. Dėl to esu labai sunerimęs, nes bendruomenė, katedra yra tam tikro šoko būsenos. Čia turbūt susiję su ta reforma, bet mes vis tiek turime išsaugoti tai kaip pagrindinę vertybę etnodalyką ir negalime didinti skaičiaus, nes šią sritį renkasi tikrai nedaug žmonių, bet ji turi būti išsaugota. Dėkui.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūs teisingai pasakėte, tai susiję su aukštojo mokslo reforma. Vienas iš esminių dalykų, kalbant apie programų kokybę ir rentabilumą, tai aš manyčiau, kad mūsų uždavinys pirmiausia būtų pasiekti, jeigu tos profesijos reikalingos šaliai, kad jos būtų populiarios, patrauklios ir mes turėtume galimybę tikrai tą rentabilumą išlaikyti.
Dar alternatyva. Galbūt tai vienintelė, tikrai aš nesu įsigilinęs, vienintelė programa, kuri veikia vieninteliame universitete, bet jeigu yra ir kituose universitetuose, tai reikėtų konsoliduoti tokias pastangas. Bet bendras tikslas, kuris susijęs su programų rentabilumu, tai yra numatytos išimtys ir tie skaičiai. Mes galime irgi galvoti, svarstyti, vertinti poreikius, ar turi būti toks rentabilumas, arba studentų skaičius toks, ar kitoks. Tada galima diskutuoti.
PIRMININKAS. Ž. Pavilionio nematau. Klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas buvo vidaus reikalų ministrui, bet kadangi jo nėra, tai paklausiu gerbiamojo premjero. Šiandien, kaip žinote, tikriausiai bus pritarta Kūno kultūros ir sporto įstatymo grąžinimui Vyriausybei. Norėčiau jūsų paklausti. Šis įstatymas jau buvo rengtas daugelį kartų, rodos, buvo parengta 14-a versija ir vis nepavyksta priimti reikalingų sprendimų, nors iš tiesų sporto bendruomenei jų, be jokios abejonės, reikia. Kaip manote, kaip prognozuojate, kada bus parengta tokia versija, kuriai Seimas galėtų pritarti ir kuri tam tikra prasme būtų kompromisas tarp visų konkuruojančių sporto bendruomenės grupių? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai jautri tema, šiandien yra didelis susipriešinimas sporto bendruomenėje. Tas siūlymas, manau, yra racionalus grąžinti įstatymo projektą Vyriausybei dėl paprastos priežasties. Aš manau, kad mums pavyks surasti kompromisą. Tokį panašų mes buvome suradę dar XVI Vyriausybėje, bet po to į pabaigą įvyko pokyčiai ir į Seimą atkeliavo kitoks variantas, per tą pusmetį iki anos Vyriausybės kadencijos pabaigos. Tai mes tikrai tada bandėme, būnant man ministru, surasti kompromisą. Aš manau, tikiuosi, mums pavyks. Jeigu abi pusės norės kompromiso ir nebus užsispyrusios arba sukalusios tuos raudonus kuoliukus, dėl kurių negali atsitraukti. Bet taip, tai yra problema, nes sporto bendruomenės susiskaldymas, tas pagrindinis susiskaldymas susijęs su finansiniu aspektu, nevienija bendruomenės, dėl to mes pasiryžę tą kompromisą surasti ir prašėme, kad projektas grįžtų į Vyriausybę, į šią Vyriausybę.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Aš irgi apie tą žymųjį karalių Mindaugą norėčiau paklausti, tiksliau, apie tos nuostabios karalystės vadovę. Taigi klausimas buvo švietimo ir mokslo ministrei, bet kadangi jos nėra, tai laukčiau komentarų iš gerbiamo premjero. Dėl Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorės L. Anužienės veiklos. Į mane neseniai kreipėsi šio centro darbuotojai, kurie teigia, kad direktorė galimai simuliuoja ligą, toliau gyvena centro patalpose Griunvaldo gatvėje 22, Kaune, prie „Akropolio“ ir iš ten vadovauja, išsikviesdama darbuotojus į susitikimus, o kartais ir pati apsilanko centro patalpose Miško gatvėje 15. Direktorę toliau tarnybiniu automobiliu vežioja direktoriaus pavaduotojas V. Aidukevičius. Taip pat, pasak darbuotojų, kuriami planai, kaip apeiti bendro priėmimo į profesines mokyklas sistemą ir kaip popierinius, t. y. fiktyvius, mokinius priimti. Taigi klausimas: kokia toliau šios istorijos dėl direktorės galimai neskaidrios veiklos eiga? Ar viskas bus tyliai ramiai užgesinta ir ji toliau vadovaus įstaigai? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Nebus nei tyliai, nei ramiai užgesinta. O du bandymai, kurie buvo, atleisti direktorę, tai pasipriešinus vienai iš šalių, kuri yra steigėjas ir dalininkas, nepavyko. Ta pozicija yra keista. Nekeista, jūs suprantate, dėl ko yra. Aš tikrai tema domiuosi ir ministrė galbūt daugiau informacijos šiandien pateiktų, bet, matyt, kitą Vyriausybės valandą atsakys jums detaliau ministrė.
PIRMININKAS. Dėkojame Vyriausybei. Vyriausybės valandai skirtas laikas baigėsi. Skelbiu pertrauką iki 15 valandos. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.