LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 152
STENOGRAMA
2018 m. kovo 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 29 d. posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai.
10.01 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Povilo Aksomaičio 80-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiami kolegos, dabar pradedame minėjimą, skirtą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro P. Aksomaičio 80-osioms gimimo metinėms. Kartu su mumis, Seimo nariais, minėjime dalyvauja signataro artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, garbingi svečiai.
1990-ųjų vasarį P. Aksomaitis buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, o 1990 m. kovo 11-ąją – Lietuvai istorinę dieną buvo tarp tų 124 deputatų, kurie pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Aktą. Parlamentinio darbo metu P. Aksomaitis daugiausia dėmesio skyrė žemėtvarkos, melioracijos problemoms.
Kviečiu tylos minute pagerbti jo atminimą.
Tylos minutė
Ačiū. Pasidalinti mintimis apie Nepriklausomybės Akto signatarą P. Aksomaitį kviečiu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą, Nepriklausomybės Akto signatarą R. R. Survilą.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Nepriklausomybės Akto signataro R. R. Survilos kalba
R. R. SURVILA. Gerbiami Seimo nariai, gerbiami artimieji, signatarai, visi svečiai! Gavau šį pavedimą, pasiūlymą prisiminti žmogų, kurį puikiai pažinojau, su kuriuo buvau bendramintis ir bendražygis.
Ėmiausi to darbo taip, kaip buvau įpratęs. Peržiūrėjau stenogramas, tai, kas buvo apie jį rašyta, ką jis kalbėjo, ir galų gale suvokiau, kiek daug galima pasakyti apie dažną iš mūsų, apie kiekvieną iš mūsų ir kaip sunku paskui trumpai tą viską pasakyti. Šito žmogaus gyvenimas truko tikrai neilgai, bet buvo svarbus, nes jis tapo liudininku ir veikėju tų pasiutusių 1990 metų, kai buvo lemta atgimti mūsų valstybei, kai reikėjo dirbti dieną naktį didelio pavojaus akivaizdoje ir atiduoti tai, ką suvokei, ką išmokai, ką atsinešei į Aukščiausiąją Tarybą.
P. Aksomaitis atėjo čia, į šiuos rūmus, 1990 metų kovą. Tai buvo didelis, gražus, išsilavinęs žmogus, inžinierius, mokslų kandidatas, mokslininkas. Jis atsinešė nuostatas, kurios išliko visam jo likusiam gyvenimui, ir kai kurias mintis, kurios tikrai buvo unikalios, labai reikalingos, svarbios tuo metu ir dabar. Jis tvirtai žinojo, kad lietuviai tik nepriklausomoje Lietuvos valstybėje gali turėti ateitį. Jis tvirtai žinojo, kad Lietuvos kaimas buvo sugriautas pokario metais ir dabar, po 1990 metų, reikia galvoti, kaip viską pradėti iš naujo, surinkti tai, kas liko, įkvėpti, pakelti sunkumus ir bandyti eiti tolyn.
Kiek vėliau, kai Aukščiausioje Taryboje ryškėjo skilimas, kai faktiškai nebebuvo galima priimti sprendimų, o tai atsitiko tada, kai didieji pavojai buvo įveikti, po pučo, kai Lietuva jau buvo pripažinta valstybe, Aukščiausioji Taryba, kai kurie jos žmonės pradėjo ieškoti nevienodų tikslų, nevienodai suvokė savo uždavinius, grėsė Aukščiausiosios Tarybos paleidimas, nes sąmoninga dalis suvokė, kad nebūdama veiksni, nepriimdama svarbiausių įstatymų šita institucija tampa nelabai svarbi kraštui. Jis, kaip inžinierius ir hidroinžinierius, labai vaizdžiai nupiešė tą savo suvokimą, kad uždaroje talpoje kuo didesnis spaudimas, tuo didesnis pasipriešinimas. Taip buvo ir čia, nes kuo aktyviau veikė nepriklausomybininkai, kuo arčiau buvo galutiniai tikslai, tuo didesnis buvo pasipriešinimas tų, kurie turėjo abejonių, manė, kad galima kitaip, kad nuogam per dilgėles eiti netinka. Povilas buvo nusiteikęs nueiti tiek, kiek reikia, per dilgėles ir per erškėtrožes tam, kad gale kelio galų gale iškiltų taip norimas tikslas – laisva sava Lietuva.
Geriausiai galėčiau apibūdinti žmogų kitų savo bendražygių mintimis. Štai kaip prisiminė jį mūsų Agrarinės komisijos pirmininkas E. Grakauskas. Jis Povilą taip charakterizavo: „Povilas visą prasmingą gyvenimą ir jėgas skyrė teisingo gyvenimo turiniui pasiekti. Jo žodžiais tariant, Lietuvos atgimimo kelias buvo jo kelias. Jis, tvirtas, be galo darbštus ir pareigingas mokslo vyras, savo jėgas ir sugebėjimus skyrė šalies ūkio reformavimui, kaimo žmogaus – ūkininko atgimimui. Ramiai, be nereikalingų emocijų jis sugebėjo su jam būdingu kandumu ginti nuo praeities politikos atstovus, savo gyvenimu atkakliai gynė savo gyvenimo elgsenos taisykles. Jo tikslus, objektyvus humoras buvo labai tvirtas ginklas ginant savo pozicijas. Jo vengė ir net bijojo politiniai oponentai. Tai buvo vienas iš svarbiausių ir stipriausių Agrarinės komisijos narių, ryžtingai pradėjusių žemės reformavimą.“ Beje, vienas iš pirmųjų Povilo pasiūlymų buvo pavadinti Žemės ūkio komisiją ne Agrarine komisija, kaip buvo pavadinta, bet Kaimo komisija, nes jis puikiai suvokė, kokie dideli uždaviniai ateityje laukia kaimo reformuotojų.
Taigi žmogus atkakliai nuėjo savo gyvenimo atkarpą, tuos dvejus su puse metų, čia, Seime, be to, maždaug apie dešimt metų apskritai politikoje ir paliko tiek, kad išties įsigilinus į jo veiklą yra ką prisiminti ir ko pasimokyti.
Savo gyvenimo saulėlydyje jis vieną kartą pasakė: savo gyvenime nieko nekeisčiau. Nors tas gyvenimas tikrai nebuvo rožėmis klotas, nelengvas, bet jam buvo svarbu, kas jis pasiekė savo svarbiausių gyvenimo tikslų.
O geriausiai jo gyvenimą apibūdina J. Marcinkevičiaus žodžiai: „Kiek atiduodi, tiek tavęs ir lieka.“ Ačiū už tai, kas buvo atiduota, ačiū jo šeimai, bendražygiams, visiems, kam buvo svarbios jo idėjos ir kas padėjo jam jas įgyvendinti. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam signatarui.
Į tribūną kviečiu Lietuvos Respublikos Seimo narį, Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotoją K. Starkevičių.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo K. Starkevičiaus kalba
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF*). Gerbiami Povilo artimieji, dukros Rasa ir Aušra, signatarai, Seimo nariai, šiandien prisimename P. Aksomaitį – labai daugiaspalvę asmenybę. Mokslininkas ir politikas, sportininkas ir aktyvus visuomenininkas, inžinierius ir gamtininkas. Jis nuoširdžiai mylėjo savo Tėvynę, jos žmones ir žemę.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras P. Aksomaitis gimė 1938 m. kovo 29 d. netoli Kauno esančiame Muravos kaime, K. Aksomaičio ir V. Rimkevičiūtės-Aksomaitienės šeimoje. Povilas buvo pirmagimis, dar turėjo brolį Joną ir seserį Eleną.
Jau pirmąją lietuvių masinio trėmimo dieną, 1941 m. birželio 14 d., į Aksomaičių namus prisistatė NKVD kariškiai. Tėvas K. Aksomaitis buvo komandiruotėje ir Sibiro tremties išvengė, bet tik trumpam. Vėl grįžus okupantui, buvo ištremtas 1944 metų pabaigoje. Gi motina Vladislava su trejų metukų Povilu ir vos dviejų mėnesių sese Elena buvo ištremti į Barnaulo rajoną Altajaus krašte, prie Obės. 1946 metais dėl Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus veiklos dalis Lietuvos tremtinių vaikų buvo sugrąžinti į Lietuvą, tarp jų buvo ir Povilas.
Povilas Sibire jau buvo baigęs pirmąją klasę, o mokslus tęsė Kauno 22-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar „Nemuno“), o vėliau ir Kauno 8-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Kauno „Saulės“ gimnazija), kurią baigė 1956 metais. Tada ir dabar „Saulės“ gimnazija – matematikos ir tiksliųjų mokslų profilio.
P. Aksomaitis ketino studijuoti Medicinos institute, tačiau kaip ir daugelio tuo metu tremtinių svajonė būti mediku neišsipildė – sutrukdė tremtinio vardas. Teko ieškoti kito pasirinkimo ir jis pasuko link žemės ūkio. Povilas buvo priimtas studijuoti į Lietuvos žemės ūkio akademijos Hidromelioracijos fakultetą. Studijų metais gyveno nelengvai, naktimis uždarbiaudavo iškraudamas vagonus geležinkelio stotyje, daug laiko skyrė sportui – P. Aksomaitis garsėjo kaip rezultatyvus akademijos vyrų rankinio komandos žaidėjas.
Aktyvus gyvenimo būdas nesutrukdė jam sėkmingai baigti aukštojo mokslo studijų ir tęsti jas aspirantūroje. Po studijų baigimo P. Aksomaitis sukūrė šeimą, vedė akademijos bendramokslę, agronomę R. Stakionytę. Jiems gimė dukros Rasa ir Aušra.
1961 metais P. Aksomaitis savo gyvenimą susiejo su Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo institutu, įsikūrusiu Kėdainių rajone, Vilainiuose. Čia jis sėkmingai kopė karjeros laiptais, dirbo jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, instituto aspirantu, vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, skyriaus vedėju, sektoriaus vadovu bei Drėkinimo skyriaus vadovu. 1967 metais Lietuvos žemės ūkio akademijoje apsigynė žemės ūkio mokslų daktaro disertaciją „Lietinimo sistemų tyrimas drenuotuose mineraliniuose Lietuvos dirvožemiuose“.
Vėlesniais metais paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių žemės ūkio augalų drėkinimo, drėkinimo sistemų konstrukcijų eksploatavimo temomis; vienas ar su kolegomis išleido 13 studijų iš hidrotechnikos, melioracijos tyrimų. Greta profesinės, mokslinės veiklos, P. Aksomaitis Vilainių bendruomenėje garsėjo kaip aktyvus visuomenininkas, Vilainių sporto ir kultūrinių renginių organizatorius, dalyvis, sporto varžybų teisėjas.
P. Aksomaitis, vos sulaukęs 32 metų, išgirdo grėsmingą diagnozę – inkstų nepakankamumą. 1986 metais jam buvo atlikta sudėtinga inksto transplantacijos operacija. Sveikatos būklė reikalavo lėtesnio gyvenimo tempo, tačiau Povilas ir toliau išliko aktyvus. Prasidėjus Atgimimui jis aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą: 1988 metais buvo išrinktas į Kėdainių rajono Sąjūdžio tarybą, tų pačių metų spalio 22, 23 dienomis dalyvavo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime Vilniuje, o lapkričio mėnesį buvo išrinktas Lietuvos tremtinių sąjungos Kėdainių skyriaus tarybos pirmininku.
1989 metais P. Aksomaitis aktyviai talkininkavo SSRS liaudies deputatų rinkimuose, Kėdainiuose organizavo Lietuvos tremtinių istorinio atminimo įamžinimo renginius, 1989 metais vadovavo 128 tremtinių palaikų sutikimo ceremonijai Kėdainių aerodrome, buvo išrinktas atstovu į Lietuvos žemdirbių sąjūdžio ir pirmojo Lietuvos žemdirbių suvažiavimo delegatu.
1990 m. vasario 24 d. P. Aksomaitis buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu Šėtos rinkimų apygardoje. Jis buvo patvirtintas kaip Agrarinės komisijos narys, koordinavo žemės ūkio melioracijos ir gamtos apsaugos sritį. Parlamentinio darbo metu daugiausia kalbėdavo žemėtvarkos ir melioracijos klausimais. Jo siūlymu Vyriausybei buvo pavesta parengti Melioracijos darbų finansavimo fondo įstatymo projektą, jis ir šiandien yra labai aktualus.
Nuo 1992 m. vasario 6 d. priklausė Aukščiausiosios Tarybos Sąjūdžio deputatų santaros frakcijai. 1992 metais vėl kandidatavo Seimo rinkimuose, bet, deja, nesėkmingai. 1993 metais išrinktas Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) Kėdainių skyriaus tarybos pirmininku. Nuo 1995 iki 2000 metų rinktas Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nariu, buvo savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijos seniūnas.
P. Aksomaičio portretas nebūtų išsamus, nepaminėjus jo, kaip sportinės žūklės entuziasto, sportinės žūklės klubų lygos steigėjo, žūklės varžybų organizatoriaus, veiklos.
Įvairialypė P. Aksomaičio veikla 2000 metais buvo įvertinta Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir Lietuvos Respublikos Prezidento atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius ir Lietuvos pakvietimo į NATO proga, o 1998 metais – medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“. Kažkaip simboliška, kad mes šiandien kaip tik minime mūsų priėmimo į NATO eilines metines ir vėlgi prisimename P. Aksomaitį.
Mirė P. Aksomaitis 2004 metais Kaune. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėti kviečiu Signatarų klubo prezidentę B. Valionytę, kartu ir Signatarų klubo kanclerę.
B. VALIONYTĖ. Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir mūsų šiandien minimo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro P. Aksomaičio dukra Rasa ir anūke Evelina, ir draugai!
Jau 14 metų, kai P. Aksomaitis iškeliavo anapilin. Tai buvo be galo aktyvus žmogus, jis būdamas šešerių metų pamatė Sibiro šaltį ir karštį. Žmogus, kuris grįžo į Lietuvą paženklintas tremtinio dalios, baigė mokslus, tapo mokslininku. Buvo labai aktyvus pilietis – labai aktyviai dalyvavo sporte, buvo Lietuvos rankinio rinktinės narys. Paskutinis jo hobis buvo sportinė žūklė. Jo dėka buvo surinkta komanda, surinktas visas organizacinis komitetas, jis įėjo kaip atstovas į Sportinės žūklės federaciją. Jis buvo tas žmogus, kuris viskuo domėjosi, viskas jam buvo įdomu.
Jo gyvenimo kita liūdna detalė yra tokia, kad jis ilgiausiai Lietuvoje išgyvenęs su dirbtiniu inkstu – visus 14 metų. Povilo dalia buvo be galo sunki, bet turbūt tai labai jį skatino veikti aktyviai ir veikti ryžtingai. Kovo 11-oji diena jam buvo visiškai aiški, akivaizdi, suprantama, nediskutuotina diena. Jis suprato, ką jis turi daryti ir kokia yra jo pareiga.
Taigi šiandieną jam būtų sukakę 80, deja, jo jau 14 metų nėra su mumis, jo darbai liko nebaigti, bet liko labai daug padaryta. Turbūt visi, kas jį pažinojome, prisiminsime kaip žmogų, kuriam žodžių „sunku“, „neįmanoma“ nebuvo. Sunkiai sirgdamas, jis puikiai suprato kiekvienos minutės svarbą ir kiekvienos minutės darbo ypatingą vertę. Jis tai labai vertino.
Taigi leiskite man jo šeimai – dukrai Rasai ir Evelinai įteikti nuo Signatarų klubo garso balso paveikslą, įrašytą V. Augūnaitės, gimusios 1990 m. kovo 11 d. Tegu primena jums, kad jūs esate paženklintos, nes jūs esate Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro P. Aksomaičio atžalos. Neškite šitą ženklą ir perduokite savo ateinančioms kartoms. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Apdovanojimą įteikti kviečiu ir Signatarų klubo kanclerį E. Bičkauską. (Plojimai) Dėkojame pranešėjams. Dėkojame Nepriklausomybės Akto signataro P. Aksomaičio artimiesiems. Dėkoju visiems, dalyvavusiems šiame minėjime, skirtame P. Aksomaičio atminimui. Skelbiu minėjimą baigtą.
10.24 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. kovo 29 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, reikia patvirtinti darbotvarkę. Darbotvarkė pateikta. Kas turite pasiūlymų? J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, atkreipsiu visų dėmesį, kad kultūros ministrė visiškai negerbia Seimo. Prieš nepilnus metus mes balsavome, net įveikėme Prezidentės veto ir nepritarėme, kad būtų įvedamos rajonų kultūros įstaigų vadovų kadencijos ir kad jos būtų ribojamos. Šiandien kultūros ministrė vėl teikia projektus, kad būtų ribojamos kadencijos rajonų kultūros centrų vadovams, bibliotekų vedėjams, muziejų vadovams. Aš siūlau išbraukti atitinkamus projektus, t. y. 2-6a, 2-6b, 2-6c klausimus, iš paketo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. S. Jakeliūnas. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Tiesą sakant, nepasižiūrėjau į sistemos darbotvarkę, bet buvo pasakyta, kad Seniūnų sueigoje buvo pasiūlyta išbraukti nutarimo projektą Nr. XIIIP-1262 – Seimo nutarimą dėl laikinosios komisijos įgaliojimų suteikimo Biudžeto ir finansų komitetui. Jeigu taip yra, jeigu yra išbraukta arba planuojama išbraukti, tai prašau įtraukti, nes turiu pakankamai argumentų. Komitete buvo faktiškai konsensusas: devyni balsavo už patobulintą ir išplėstą nutarimo projektą, du komiteto nariai susilaikė. Po diskusijų mes atsižvelgėme į dalies kolegų iš opozicijos siūlymus ir radome, atrodo, bendrą sprendimą, kurį būtų galima nedelsiant priimti čia, Seime, ir atitinkamai pradėti ruoštis tam tyrimui.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau pasiūlyti įtraukti du projektus dėl Europos Sąjungos ir jos narių ir Kanados bendradarbiavimo ratifikavimo. Jiems vakar komitetai pritarė. Mes čia labai ilgai delsėme su jais. Tai projektai Nr. XIIIP-753 ir Nr. XIIIP-754. (Balsas salėje: „Nepraėjo laikas, nepraėjo laikas!“)
PIRMININKAS. Nepraėjusios valandos dar, negalėtume jūsų pasiūlymo svarstyti.
I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Pratęsdama pono S. Jakeliūno ką tik išsakytas mintis, šį kartą jau frakcijos vardu labai prašau grąžinti į darbotvarkę klausimą, kuris buvo paminėtas, tai darbotvarkės 1-10 klausimas dėl laikinosios komisijos, nes dabar man jau yra nebeaišku, kas šiame Seime bijo laikinosios komisijos dėl A. Kubiliaus ir I. Šimonytės, nes visiškai nelogiška. Šiandien yra švarusis ketvirtadienis, reikia išsivalyti visus kampus ir pašalius. Jeigu yra parengti dokumentai svarstyti ir priimti, tai malonėkime tą ir padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Kadangi yra išbrauktas Kaimo reikalų komiteto 1-11 klausimas, noriu paprašyti, kad galbūt būtų galimybė įtraukti keletą teisės aktų, kurie buvo numatyti anksčiau. Tai nutarimo projektas Nr. XIIIP-1837 ir trys įstatymų projektai Nr. XIIIP-1250, Nr. XIIIP-1251 ir Nr. XIIIP-1252. Jeigu būtų galima įrašyti į popietinę darbotvarkę, būčiau labai dėkingas.
PIRMININKAS. K. Smirnovas.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, frakcijos vardu noriu paprašyti išbraukti iš darbotvarkės projektą Nr. XIIIP-1261 – Labdaros ir paramos įstatymą, kad frakcija galėtų apsispręsti ir parengti aiškų sprendimą, ar valstybės įmonės, ar savivaldybių įmonės gali būti rėmėjai.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau iš darbotvarkės išbraukti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, nes frakcijoje kilo diskusijų. Tai jautrus klausimas ir reikia vis dėlto dar papildomai suformuoti siūlymus.
PIRMININKAS. Numerį pasakykite.
P. URBŠYS (LVŽSF). Tai yra darbotvarkės 1-7 klausimas – projektas Nr. XIIIP-1185.
PIRMININKAS. Ačiū.
R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Noriu informuoti kolegas, kad vakar mes, Seimo nariai, gavome Kultūros centrų asociacijos laišką dėl problemų, kurių gali kilti tvirtinant kadencijas tiems, kurie dirba pagal neterminuotas sutartis. Bet šiandien yra įregistruotas pakeitimas, kuris sako, kad automatiškai įsigaliojus įstatymui nereikėtų rengti naujų konkursų per metus, automatiškai nuo įstatymo priėmimo būtų skaičiuojami penkeri metai kaip pirmoji kadencija. Taigi tos problemos, kurią kėlė kultūros centrai, nelieka. (Šurmulys salėje) Atitinkamai siūlau vis dėlto priimti šitą sprendimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau paprašyti pertraukos iki kito posėdžio dėl dviejų klausimų, tai dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1777 ir dėl projekto Nr. XIIIP-1778. Kadangi yra Teisės departamento neigiama išvada, per pertrauką planuojame komiteto posėdį, tai kitame posėdyje galėtume tęsti svarstymą.
PIRMININKAS. Pakartokite numerius.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Projektas Nr. XIIIP-1777 ir projektas Nr. XIIIP-1778.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš dar vieną pastabą dėl to, ką ką tik sakė ponas K. Smirnovas dėl Labdaros ir paramos įstatymo. Šis įstatymas yra išbraukiamas iš darbotvarkės priėmimo stadijoje jau turbūt penktą kartą. Jeigu dauguma vis dėlto nuspręstų ir šį kartą balsuoti už šito projekto išbraukimą, tai aš nuolankiai prašau pagaliau paruošti tuos pasiūlymus, nes nuo gruodžio mėnesio nėra paruošta jokių naujų pasiūlymų, kurių mūsų komitetas nebūtų apsvarstęs ir pateikęs išvadų tam, kad būtų galima pagaliau šito įstatymo priėmimą organizuoti, nes tai jau kvepia Statuto pažeidimu. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Aš pasigedau klausimo dėl Energetikos komisijos pavaduotojo tvirtinimo. Ar jis dar bus įtrauktas?
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turbūt bendru sutarimu čia nieko nepriimsime. K. Smirnovas prašė išbraukti Labdaros ir paramos įstatymo projektą Nr. XIIIP-1261 frakcijos vardu. Balsuojame. Kas balsuoja už, balsuoja už tai, kad būtų išbraukta.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 78, prieš – 30, susilaikė 5. Klausimas išbrauktas.
P. Urbšys frakcijos vardu siūlė išbraukti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1085. Kas už šį pasiūlymą, balsuoja už, kiti kitaip.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 90, prieš – 25, susilaikė 2. Projektas išbrauktas.
Kitas projektas. Buvo S. Jakeliūno ir I. Šimonytės siūlymas, kad būtų sugrąžintas į darbotvarkę Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIIIP-1262. Kas už tai, kad liktų darbotvarkėje, balsuoja už, kiti kitaip.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 102, prieš – 9, susilaikė 3. Šis projektas grąžinamas į darbotvarkę.
K. Mažeikos pasiūlymas frakcijos vardu – projektai Nr. XIIIP-1777 ir Nr. XIIIP-1778, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, buvo siūloma išbraukti. (Balsai salėje) Atsiprašau. (Balsai salėje: „Pertraukos negali būti, kokia pertrauka?“) Pertrauka gali būti tada… Svarstant klausimą galima prašyti pertraukos. Dabar galima tik siūlyti dėl darbotvarkės. Nesiūlote? (Balsai salėje) Prieikite prie mikrofono ir pasakykite. Kęstuti Mažeika, pasakykite per mikrofoną.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Mintis buvo perkelti į popietinę darbotvarkę, nes per pertrauką komitetui reikia susirinkti.
PIRMININKAS. Siūlymas teisėtas ir galime tam pritarti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Perkeliame, ačiū.
J. Razmos frakcijos vardu pasiūlymas buvo išbraukti kompleksinius 2-6 klausimus: Muziejų įstatymą, Bibliotekų įstatymą, Kultūros centrų įstatymą. Tris. Kas už tai, kad šie klausimai būtų išbraukti iš darbotvarkės, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 63, prieš – 45, susilaikė 7. Išbraukti iš darbotvarkės. Antanai Baura, patikslinkite, ar siūlėte dėl projekto Nr. XIIIP-1837?
A. BAURA (LVŽSF). Keturi teisės aktai, tai yra nutarimas, kurio numeris Nr. XIIIP-1837 ir projektai Nr. XIIIP-1250, Nr. XIIIP-1251 ir Nr. XIIIP-1252. (Balsai salėje: „Kokius klausimus…“)
PIRMININKAS. Aš pasakysiu klausimus. (Balsai salėje) Balsuoti reikia. Jūs siūlote juos palikti darbotvarkėje, nes jie buvo išbraukti iš darbotvarkės.
A. BAURA (LVŽSF). Kadangi dalis klausimų yra išbraukta, aš siūlau palikti.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu palikti šiuos klausimus? Ne, reikia balsuoti. Gerai, balsuojame. Kas už tai, kad būtų grąžinti Kelių priežiūros plėtros programos finansavimo įstatymo straipsnių, priedo pakeitimo įstatymo projektas, Kelių įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Trys susiję projektai. Pirmasis projektas yra, kad būtų įtraukta į pavasario sesiją. Ir 2-14. Ne? Antanai Baura, ar 2-14 klausimas – projektas Nr. XIIIP-1703 susijęs? Kelių priežiūros plėtros programos finansavimo taip pat?
A. BAURA (LVŽSF). Taip, šie trys projektai yra susiję.
PIRMININKAS. Tai dar yra ketvirtas – 2-14 klausimas.
A. BAURA (LVŽSF). Ketvirtas yra nutarimas. Kadangi nebuvo įtraukta į pavasario darbų programą.
PIRMININKAS. Andriau Palioni, norite kalbėti? A. Butkevičiaus siūlymas buvo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1703. Paliekame kartu? (Balsas salėje: „Taip, paliekame.“)
E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, ačiū, gerbiamas Pirmininke. Čia mes įdomų žanrą darome. Ponas A. Baura pateikia pasiūlymą įrašyti ką nors į šios dienos darbotvarkę. Nebuvo nei aptarta, nei svarstyta. Yra variantas, kai surenkami 47 parašai, tai privalomai įtraukiama. Tai dabar visi traukiame iš savo stalčių. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Eugenijau Gentvilai, jie buvo darbų programoje.
E. GENTVILAS (LSF). Ką reiškia buvo? Jų nėra. Kad jūs pajuodinote, tai reiškia nėra.
PIRMININKAS. Yra siūlymas grąžinti į darbotvarkę.
Kviečiu balsuoti dėl visų šitų penkių projektų grąžinimo į darbotvarkę, kaip siūlė A. Baura. Kas balsuoja už, balsuoja už tai, kad šie klausimai būtų grąžinti į darbotvarkę. (Balsai salėje)
Balsavo 110 Seimo narių: už – 55, prieš – 28, 27 susilaikė.
Kviečiu balsuoti dar kartą ir išreikšti aiškesnę nuomonę. (Balsai salėje)
Balsavo 113 Seimo narių: už – 57, prieš – 37, susilaikė 19. Vis dėlto pritarta. (Balsai salėje) Ačiū.
Ar visai darbotvarkei galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 82, prieš – 6, susilaikė 27. Darbotvarkė patvirtinta.
A. Kubilius – replika po balsavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš tik noriu atkreipti dėmesį. Specialiai čia sėdėjau ir žymėjausi kryžiukus. Noriu pasakyti, kad iš darbotvarkės buvo išbraukti septyni klausimai ir į darbotvarkę iš ryto įtraukti šeši klausimai. Darbo organizavimas, gerbiamas pirmininke, yra toks, koks neturėtų būti.
PIRMININKAS. Seniūnų sueiga darbą organizavo, A. Kubiliaus nuomone, negerai. (Balsai salėje)
10.43 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 10, 20, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1294(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3a klausimas – Šilumos ūkio įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1294. Pranešėjas – Seimo narys V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Labas rytas, gerbiamas Pirmininke, labas rytas, mieli kolegos! Dėl Šilumos ūkio įstatymo keleto straipsnių pakeitimo projekto yra gauti Seimo nario J. Razmos pasiūlymai.
PIRMININKAS. 1 straipsnis. J. Razmos pasiūlymas. Kviečiu pateikti pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kurie esate tikri liberalai ir kurie manote, kad nepriklausomus privačius jėgainių savininkus reikia kuo palankesnėmis sąlygomis įsileisti į šilumos tinklus, jums tikrai siūlau už mano pataisas nebalsuoti. Bet tie, kurie manote, kad jeigu yra privatininko jėgainė, kuri ateina, ir šilumos tinklų, pačios savivaldybės įmonės jėgainė, kad jos lygiomis sąlygomis turi prisiimti atsakomybę dėl įvairių dalykų, kurių negalima suprognozuoti… Sakykim, prognozuojamas tam tikras žiemos šaltumas, paaiškėja, kad visai ne taip ta žiema susiformavo. Mano siūlymas yra tiesiog nustatyti vienodas sąlygas, ypač tai dabar aktualu, kai Kainų komisija priėmė tokį nepalankų savivaldybių šilumos tinklų įmonėms sprendimą, kai jos dar labiau turės įsileisti privačias jėgaines, nes privalės įskaičiuoti į savo jėgaines ir dalį bendrųjų išlaidų. Manau, kad nekorektiška šilumos tinklų įmonėms užkrauti visus tuos papildomus kaštus dėl aukcionų, visą atsakomybę ir visas problemas, kurios iškyla dėl, kaip minėjau, neprognozuojamų dalykų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tam, kad būtų svarstoma, turi paliudyti 29, kad pritaria šiai pataisai. Kviečiu balsuoti ir išreikšti nuomonę.
Už – 44. Pataisa svarstoma. Komiteto nuomonė?
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Pagrindiniai motyvai yra šie: iš pradžių visi sutiko, kad yra rimti pasiūlymai, bet ne iki galo apgalvoti, ir tai paskutinės minutės pasiūlymai. Nepateikta nei detalių skaičiavimų, nei pagrindimų, nes dvejus metus Kainų komisija svarstė tas taisykles, kurias referavo gerbiamasis J. Razma, ir ten po dvejų metų diskusijų galų gale buvo rastas tam tikras balansas teisių ir pareigų tarp nepriklausomų šilumos gamintojų ir šilumos tiekėjų.
Dabar tokiu greitu skubos būdu tą pusiausvyrą sugriauti, manome, būtų netikslinga. Ir Energetikos ministerija yra pasižadėjusi – rudenį teiks Šilumos ūkio įstatymo sisteminę peržiūrą ir tuo metu būtų galima tuos pasiūlymus, kurių čia yra ne vienas, visas kompleksas, ir peržiūrėti.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. PODERYS (LVŽSF). Taigi, komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, aš siūlau palaikyti J. Razmos pasiūlymą. Jis tikrai labai laiku ir vietoje, ypač po jo minėto Kainų ir energetinės kontrolės komisijos sprendimo, kuris yra naudingas privatiems šilumos gamintojams ir nenaudingas savivaldybių įmonėms. Aš raginu visus Seimo narius, ypač vienmandatininkus, kurie išrinkti savo vienmandatėse apygardose, prisiminti savo šilumos ūkio istorijas ir atkreipti dėmesį. J. Razmos pasiūlymo esmė – kad jeigu privatus šilumos gamintojas nori dalyvauti tiekiant šilumą, jis taip pat turi užtikrinti savo tinklų prieinamumą visiems tuo metu egzistuojantiems šilumos gamintojams, kitaip tariant, J. Razma siūlo išlyginti tiek savivaldybių valdomų įmonių, tiek privačių šilumą tiekiančių įmonių sąlygas tiekiant šilumą.
Kolegos, raginu būtinai palaikyti, o pirmininko argumentas, kad nespėjame, tai negali J. Razma atlikti darbo už Kainų ir energetinės kontrolės komisiją, jis neturi 50 darbuotojų, bet jo pasiūlymo esmė yra labai teisinga. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio pasiūlymo. Kas už J. Razmos pasiūlymą, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 38, prieš – 34, susilaikė 41. Pasiūlymui nepritarta.
Motyvai dėl viso straipsnio. Nėra užsirašiusių. Ar galime visam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Balsuojame.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 90, prieš – 2, susilaikė 11. 1 straipsnis yra patvirtintas.
2 straipsnis. Taip pat yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Prašau pristatyti. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia tikrai labai paprastas pasiūlymas, kad aukciono būdu gaminama ir superkama šiluma, be kitų reikalavimų, dar atitiktų ir šilumos tiekimo atstatymo po avarijos sąlygas. Šitą kaip svarbų dalyką vėl kelia šilumos tiekimo įmonės, tai yra savivaldybių kontroliuojamos įmonės, ir mano, kad toks reikalavimas tikrai būtų labai svarbus.
PIRMININKAS. Ar yra 29 pritariantys, kad būtų svarstoma pataisa? Pritarė 42. Pataisa svarstoma. Komiteto nuomonė.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Argumentai yra tie patys – dėl skaičiavimų ir dėl to, kad tai, kaip veikia sistema ir kas ką daro, yra išdalintos pareigos, prievolės ir kaip už tas pareigas atlyginama. Kitaip sakant, iš esmės tai yra susiję su pačios kainodaros peržiūrėjimu. Nei skaičiavimų, nei pagrindimų, nei kaip tas pareigų, to atlyginimo ir teisių balansas bus peržiūrimas, tokios sisteminės peržiūros nebuvo pateikta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvuoti niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl pataisos. Kas pritaria J. Razmos pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš, kiti susilaiko.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 37, prieš – 16, susilaikė 42. Pataisai nepritarta. Kitas pasiūlymas – taip pat Seimo nario J. Razmos. Prašom pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš čia nepatogiai jaučiuosi, lyg laiko gaišintojas, vis teikiu pataisas, bet viskas atrodo beviltiškai. Nežinau, aš tiesiog perskaitysiu tą pataisą, ją ne visi gal paskaito. Skamba ji labai paprastai: „Už pažeidimus visiems aukciono dalyviams taikomos vienodos sankcijos.“ Kas čia blogo, jeigu įžvelgsite, nežinau, kad kažkam būtų sankcijos netaikomos, aš manau, kad visiems – ir privatiems, ir neprivatiems. Toks paprastas siūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar yra 29 palaikantys, kad būtų svarstoma?
Palaiko 48. Komiteto nuomonė.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti ir argumentai tie patys, nėra diferencijuota, kas už ką ir kaip atsako, nes teisės ir pareigos nėra vienodos. Tą teisingai ir pats teikėjas yra teigęs. Bendra yda viso šito paketo, kuris tikrai yra rimtas ir vertas dėmesio, yra ta, kad iki galo ir sistemiškai buvo neperžiūrėta ir nesurankioti visi galai. Tas ir komitete buvo konstatuota.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonių pareikšti niekas nenori. Kviečiu balsuoti dėl šios pataisos. Kas pritaria J. Razmos pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 41, prieš – 14, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas taip pat Seimo nario J. Razmos. Prašom pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šis pasiūlymas tikrai visiškai nesusijęs su anksčiau diskutuotais, ir aš tikrai siūlyčiau balsuojant dėl jo pagalvoti apie vartotojų interesus. Galbūt klausysis ir N. Puteikis, jis kartais rūpinasi vartotojų interesais.
Jeigu būtų pritarta mano pasiūlymui, kaip sakė vakar komitete Kainų komisijos atstovai, Vilniaus miesto vartotojai išloštų apie 3 mln. eurų. Mano pasiūlymas būtų toks, kad reguliuojami taptų ne tik tie šilumos gamintojai, kurie, kaip dabar įstatyme yra, pagamina daugiau kaip trečdalį šilumos tam tikroje sistemoje, bet ir tie, kurie turi jau gana dideles jėgaines, virš 100 gigavatvalandžių. Per visą Lietuvą tokių papildomai atsirastų aštuonios jėgainės. Jeigu jos būtų reguliuojamos, vartotojas dėl to išloštų. Sakoma, kad Vilniui tai sudarytų tik 4 %, bet vis tiek tai yra 100 gigavatų. Aš siūlau pritarti. O Kainų komisija nepervargs, jei turės pasižiūrėti dar aštuonių jėgainių kainas.
PIRMININKAS. Ar turime 29 palaikančius, kad būtų svarstoma? 41 palaiko. Svarstome.
Komiteto nuomonė.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Argumentai yra šie.
Iš tikrųjų čia kalbama apie tai, kada sistemoje prasideda, kiek yra laisvos rinkos, ir kada prasideda reguliavimas, kad nėra… kitaip sakant, pripažįstant, kad nėra laisvos rinkos. Patys žinome iš kitų įstatymų, taip pat ir iš šio, kad nuo tam tikros ribos prasideda rinkos reguliavimas, kainų reguliavimas. Šiuo metu tai yra nuo 30 % rinkos. Jeigu 30 % rinkos užimi, tada tave reguliuoja, nes turi didelę rinkos jėgą.
Kas yra siūloma kolegos J. Razmos? Jis teikdamas pavyzdį paėmė vieną atskirą sistemą, bet sistemų yra daug. Sistemiškai būtų tokių atvejų, kai pradėtų reguliuoti tokius rinkos žaidėjus, kurie užima mažiau kaip 5 %. Tai vėlgi tam tikrais atvejais J. Razmos pasiūlymas yra teisingas, bet, sistemiškai žiūrint, pradėti reguliuoti rinkos dalyvį, kai jis net neužima 5 %, yra neteisinga.
Tai vėlgi bendra pastaba ir buvo komitete, kad tam tikrais atvejais epizodiškai, fragmentiškai J. Razmos visi pasiūlymai verti dėmesio, reikia juos išnagrinėti. Bet kompleksiškai sistemiškai jie neperžvelgti. Dėl to komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų už pataisą užsirašė Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, ką reiškia nesistemiškai? Jie turi tikrai nemažą įtaką ir kai kada nėra taip, kad jie nedaro įtakos ir vietos šilumos tinklams. Iš tikrųjų jie pasirenka tam tikrus patogius momentus, kai gali pigiai pagaminti tą energiją, netgi konkuruoti ir daryti problemų tam tikriems šilumos tinklams. Nematau nieko bloga, kad ypač didesni, vadinamieji nepriklausomi, būtų šiek tiek pažiūrimi, nes vėlgi pagal tam tikrus kaštus ir skaičiavimus reikia konkuruoti su vietiniais šilumos tinklais. Aišku, lobizmas daro savo, manau, kai kada sunkoka nuo jų būtų apsiginti. Yra sudaryta komisija, kuri užsiima tokiais dalykais – tam tikrais skaičiavimais, kurie susiję su energetiniais resursais, tai nematau nieko bloga, kad irgi kai kuriuos, ypač stambiuosius tiekėjus, kurie daro tam tikrą įtaką visai šilumos sistemai, galėtų pasižiūrėti. Nemanau, kad čia kokia nors didelė problema, todėl pritariu J. Razmos pasiūlymui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš pataisą – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Atsiprašau, ne tą mygtuką paspaudžiau.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš atsiprašau, nebuvau pasiruošęs. Iš esmės jau dabar yra reguliuojami tie gamintojai, kurie užima daugiau negu trečdalį šilumos rinkos. Jeigu dar papildytume reguliuojamų gamintojų skaičių, vadinasi, apkrautume juos papildoma biurokratija ten, kai gali aukcionai spręsti iš esmės dėl kainos dydžio. Jeigu mes tikime, kad mažiau negu trečdalį užimantys gamintojai gali konkuruoti aukcione, tai leiskime jiems konkuruoti nereguliuojamoje rinkoje ir nereguliuokime ten, kur rinka veikia. Siūlyčiau nepritarti gerbiamo Jurgio siūlymui ir palikti esamą reguliavimą. Dėkui.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti dėl pataisos. Kas pritaria J. Razmos pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 35, prieš – 17, susilaikė 43. Pataisai nepritarta.
Dėl viso straipsnio dėl motyvų niekas neužsirašė.
Kviečiu balsuoti dėl viso straipsnio. 2 straipsnis.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 8 Seimo nariai. 2 straipsniui pritarta.
3 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau pakomentuoti.
V. PODERYS (LVŽSF). Techninė pastaba, kuriai komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiai techninei pastabai ir visam 3 straipsniui? Ačiū, pritarta.
4 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų nėra. Galime bendru sutarimu pritarti 4 straipsniui? Ačiū, pritarta.
5 straipsnis. Yra Seimo nario J. Imbraso pasiūlymas. Atsiimate?
J. IMBRASAS (TTF). Atsiimu.
PIRMININKAS. J. Imbrasas atsiima savo pasiūlymą. Ar galime be šio pasiūlymo pritarti visam 5 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
6 straipsnis. Seimo nario J. Imbraso pasiūlymas. Seimo narys…
J. IMBRASAS (TTF). Atsiimu.
PIRMININKAS. Seimo narys J. Imbrasas atsiėmė pasiūlymą. Ar galime tada pritarti visam straipsniui be šio pasiūlymo bendru sutarimu? Galime, ačiū. Straipsniui pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Seimo narys M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, valstybinės įstaigos, valstybinės įmonės, ypač infrastruktūrinės įmonės, veikiančios tokiuose monopolizuotose sektoriuose, turi vieną ypatingą bruožą, tai išlaidų augimą, ir tos išlaidos auga kaip plaukai ir nagai. Auga kiekvieną dieną ir tas išlaidų visas augimas dažniausiai krenta ant vartotojų pečių. Vienas būdas prižiūrėti tas dideles valstybines įstaigas, infrastruktūrines įstaigas, taip pat ir veikiančias šilumos sektoriuje, tai yra konkurencijos didinimas. Mano giliu įsitikinimu, šitas įstatymas būtent tą ir daro, jis didina konkurenciją ir verčia tas dideles įstaigas, dideles įmones, dideles valstybės kontroliuojamas bendroves prižiūrėti save, karpyti išlaidas ir išlikti konkurencingoms, todėl kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš ne prieš, aš noriu susilaikyti, o žodžio prašau dėl to, kad noriu pasakyti svarbią detalę, kad politikai per dvidešimt metų Lietuvos šilumos ūkyje suformavo ydingą praktiką, kurios nėra kitose kaimyninėse valstybėse, tai yra mes iš privačių šilumos gamintojų superkame šilumą skelbdami galios konkursus. Visos užsienio šalys daro priešingai, suskaičiuoja, kiek toje teritorijoje trūksta pajėgumų savivaldybės ar valstybės valdomoms įmonėms, ir skelbia konkursą statyti šilumos jėgainę su atitinkamais parametrais. Taigi mūsų šilumos ūkio reguliavimas yra skirtas išimtinai privačių šilumos gamintojų interesams tenkinti, pažeidžiant vartotojų interesus, bet kaltų nėra, nes tokios politikos iki šiol laikėsi absoliučiai visos partijos Lietuvoje. J. Razmos siūlomos pataisos yra vienas iš būdų pataisyti šitą ydingą situaciją ir aš raginu komiteto pirmininką ir Energetikos komisijos pirmininką pasikviesti opozicijos atstovus ir vis dėlto rasti bendrą vardiklį, kad mes galėtume išeiti iš tos ydingos situacijos.
O šiaip dabartinė įstatymo redakcija iš tikrųjų nėra bloga. Gaila, kad J. Razmos pasiūlymų nepriėmė, bet teikia vilčių, nes Energetikos komisijos pirmininkas pasakė, kad pasiūlymai yra geri, tiesiog reikia daugiau laiko. Aš susilaikysiu, bet įstatymas yra neblogas.
PIRMININKAS. Nuomonė už įstatymą – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš didelės kalbos nesiruošiu sakyti, bet noriu pasakyti vieną esminį dalyką. Mano supratimu, reikia bijoti ne didelių rinkų ir rinkos dalyvių, bet reikia bijoti didelių vyriausybių. Kitaip tariant, didelio antstato, kuris iš tikrųjų pridaro problemų, pagimdo daugelį problemų, nes jis nėra toks mobilus ir niekada… Rinkos konkurencijos sąlygomis jis yra vienas iš stabdžių, todėl, nepaisant to, siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes turime įvairios patirties, vienokios patirties turi didieji miestai, kitokios patirties turbūt turi mažesni miestai, mažesni šilumos ūkiai. Negalime dėlioti vienodai, nes iš tikrųjų galbūt keli procentukai šilumos tiekimo į sistemą dideliame mieste, aišku, neturi tokio didelio vaidmens ir nepridaro kokių nors didelių problemų, susijusių su momentais, kai galbūt tos šilumos yra perteklius arba trūkumas. Iš tikrųjų nepriklausomi tiekėjai yra pakankamai laisvi ir aš galbūt nebūčiau šiandien kalbėjęs, jeigu būtų pritarta J. Razmos pasiūlymui, kad būtų šiek tiek pareguliuota. Tačiau būna ir įdomių situacijų, kai šilumos trūksta, tai nepriklausomi tiekėjai parduoda už didelę kainą, aišku, savaime suprantama, kai yra šilumos perteklius, jie nori parduoti už didelę kainą ir šiuo atveju sudaro tam tikrų problemų vietiniams šilumos ūkiams. Manyčiau, kad per daug persistengti nereikia, nes turbūt šilumos ūkiai į savo kainą įdeda visai kitus kaštus, t. y. jie turi pastoviai užtikrinti šilumos tiekimą, jie turi pastoviai išlaikyti darbuotojus, jie, kurdami savo šilumos sistemą, apskaičiavo savo pajėgumus. Iš tikrųjų kai kada, tarkim, vasarą, tie pajėgumai yra per dideli ir vietiniam ūkiui, tuo labiau kad tie laisvieji tiekėjai nori įsiterpti ir teikti irgi savo šilumos perteklių, ir vyksta tam tikri konfliktai. Aš nematau didelio noro šilumos ūkiuose, kur yra pakankamai gerai tvarkoma, kur ir kainos mažos, vėl daryti kokias nors problemas. Aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiaip projekto idėja gera. Aukcionai, man atrodo, skaidriai sprendžia nepriklausomų šilumos gamintojų patekimą į šilumos tiekimo sistemą. Bet, man atrodo, mes vis dėlto šiek tiek paskubėjome, galėjome dar kokią savaitę kitą padiskutuoti ir būtume geriau išsprendę situaciją šilumos tiekėjo, kuris po tokio staigaus aukciono įvedimo lieka visiškai atsakingas, jeigu kas nors ne taip. O tas į aukcioną atėjęs ir laimėjęs šilumos gamintojas gauna gana privilegijuotas sąlygas. Jeigu pasirodo, kad žiema gerokai šiltesnė ir nereikia tiek tos šilumos, kiek aukcione nupirkai iš nepriklausomo gamintojo, tai yra tos šilumos tiekimo įmonės problema, bet ne gamintojo problema. Jis tiek laimėjo, tiek atiduota.
Neįrašėme mano siūlyto reikalavimo, kad privataus gamintojo pajėgumai būtų prieinami ne mažiau kaip vienus metus. Dabar gali atsirasti tokių pigių siūlytojų, kurie vasarą turi perteklinę šilumą ir pasiūlys kelių mėnesių laikotarpiui, o šilumos tiekimo įmonės visos jėgainės tada stovės, darbuotojai yra, bendrieji kaštai yra, tai vėl tai įmonei nieko gero. Gaila, kad nebuvo pažiūrėta, kaip labiau subalsuoti nepriklausomo gamintojo ir pagrindinės šilumos tiekimo įmonės atsakomybes. Su skaudančia širdimi, bet turbūt susilaikysiu dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Daugiau nuomonių sakyti niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 86, prieš – 1, susilaikė 15 Seimo narių. Šilumos ūkio įstatymo 2, 10, 20, 32 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1294) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1, 2, 10, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1295(2) (priėmimas)
Lydimasis projektas Nr. XIIIP-1295. Pasiūlymų nėra. Siūlau priimti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarėme. 2 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Bendru sutarimu galime priimti. 3 straipsnis. Be pasiūlymų. Galime priimti bendru sutarimu. 4 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime priimti bendru sutarimu. 5 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime priimti bendru sutarimu. 6 straipsnis – įsigaliojimas ir taikymas. Taip pat galime priimti bendru sutarimu.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Energijos išteklių rinkos įstatymo 1, 2, 10, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1295) priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1293(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1293. Pranešėjas – Seimo narys V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dar kartą labas rytas, kolegos. Dėl minėto įstatymo pakeitimo projekto gautas vienas vienintelis pasiūlymas, ir vėlgi – kolegos J. Razmos.
PIRMININKAS. Priėmimo stadija.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai šį sykį kankinsiu jus tik su vienu vieninteliu pasiūlymu. Kalbame apie nepriklausomų valstybės, savivaldybių įmonių, valdybos narių parinkimo tvarką, kuri įstatymo lygiu, deja, yra visiškai neapibrėžta. Pasakoma, kad tą tvarką patvirtins Vyriausybė.
Matome, kaip iki šiol Vyriausybė spręsdavo tą klausimą: ministras sudaro komisiją, į kurią įeina iš esmės politinio pasitikėjimo pareigūnai, na, vienas kitas ministerijos karjeros tarnautojas – tai viceministras, Vyriausybės kanclerė dažniausiai būdavo. Ar mes galime tikėtis, kad tokioje politizuotoje komisijoje bus parinkti tikrai nepriklausomi valdybų nariai? Ar jie nebus parenkami politiškai, asmeniškai ir panašiai?
Mano siūlymas labai paprastas, kad vis dėlto valdybos narių atrankai vykdyti būtų pasitelkiamos nepriklausomos privačios personalo atrankos bendrovės. Nesakau, kad jos privalo padaryti galutinį pasirinkimą, bet jos galėtų atrinkti keletą kompetentingų kandidatų ir jau tada ministerija galėtų pasirinkti vieną reikalingą kandidatą. Toks nepriklausomo privataus subjekto įvedimas, aš manau, duotų skaidrumo. Aš sutinku, kad galbūt mano redakcija teisiniu požiūriu nėra tobulumo viršūnė, bet norint iš principo ką nors spręsti, galima stabtelti, paredaguoti ir galbūt dar detaliau įstatymo lygiu pakalbėti dėl tos valdybų atrankos tvarkos, nes mes ją paliekame visiškai neapibrėžtą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turime 29 palaikančius J. Razmos pasiūlymą?
Palaiko 49 Seimo nariai, pataisa svarstoma. Komiteto nuomonė.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo prieš, ir vėlgi istorija kartojasi. Tikrai pasiūlymai kolegos J. Razmos kaip visada yra geri, bet tai buvo paskutinės minutės pasiūlymai. Šiandien ryte paskutinę minutę susirinkome, ir buvo daugybė klausimų, į kuriuos neradome atsakymų, koks atrankos kompanijų vaidmuo, kokios teisės ir pareigos, kaip jos atrenkamos, ar visada privalo dalyvauti. Dalyvavęs Ūkio ministerijos viceministras kaip tik ir įsitraukė į diskusijas, sakydamas, kad šiuo metu Ūkio ministerijoje yra nuodugniai ir kompleksiškai peržiūrima ši tvarka, ir iš principo atrankos kompanijų dalyvavimas pirminėje ilgo sąrašo atrankoje taip pat yra jų nuostatose. Turint galvoje šiuos argumentus ir buvo nepritarta Seimo nario pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvuoti nori Seimo narė A. Armonaitė. Už.
A. ARMONAITĖ (LSF). Taip, aš noriu iš tikrųjų pakviesti palaikyti kolegos J. Razmos pasiūlymą. Kai kurios savivaldybės, net ir kai nėra šito įstatymo, jau yra įsidiegusios šį valdysenos modelį ir, ką jų patirtis parodė, kad valdybos narių atranka, siekiant depolitizuoti įmones, turi nekelti jokių klausimų. Šiame pasiūlyme, kurį mes matome ir svarstome, būtent tai ir užtikrintų, kad ta atranka liktų ne politikų rankose, kaip yra pagal komiteto nuomonę, bet konkurso būdu, konkurso tvarka pasitelktų privačias personalo atrankos įmones. Jos juk tuo užsiima, jos geriausiai žino, kaip tai daryti. Jeigu mes jas skaidriai konkurso būdu atrenkame, mes atitraukiame valdybų atranką nuo politikų.
Aš apskritai labai pritariu šitam įstatymo projektui, bet, kaip yra dabar siūloma, vis dėlto yra terpė vis tiek politizuotai atrinkti įmonių valdybas. Iškyla tam tikra grėsmė šitai įstatymo dvasiai ir tam tikslui, kurį šitas įstatymas nori pasiekti. O tikslas juk yra depolitizuoti įmonių valdymą. Tikrai kviečiu palaikyti J. Razmos pasiūlymą. Jis padarytų šitą įstatymo projektą dar geresnį.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Iš pirmo žvilgsnio žiūrėdami, galime pamatyti, kad čia labai demokratiškas, labai geras siūlymas, bet iš tikrųjų tai gali būti labai gudriai paslėpta galimybė atsisakyti atsakomybės ir gudriai įgyvendinti savo tikslus prisidengus nepriklausomo subjekto, kuris užsiima ta veikla, tarkim, personalo, atranka. O kas įsteigė tą pačią įmonę, kas po ja slėpėsi, kas joje dirba, jos savininkai ir priima joje sprendimus… Vėlgi galbūt pajuokausiu. Kolega J. Razma pažįsta, žino, yra labai daug jų partiečių, įsteigusių įmones, kurios turi galimybę visada laimėti tokius konkursus ir paskirti prisidengus… Dar didesnė rizika, kad ten gali patekti žmonės ne nepriklausomi, o kaip tik dar labiau priklausomi nuo kažko. Tada nebėra jokios atsakomybės.
Dabar, jeigu tai skiria savivaldybės kokia nors sudaryta komisija ar Vyriausybės, jie ir atsako už savo veiksmus ir po to galima pareikalauti atsakomybės. Šiuo atveju atsakomybės nebėra. Ji išskaidoma, taip gudriai paslepiama. Vėlgi čia toks dvejopas jausmas. Iš vienos pusės, lyg ir žaidžiame demokratiją puikiai, gražiai, iš kitos pusės, mes suteikiame teisę išvengti atsakomybės ir kartais pasinaudoti dar pikčiau, dar neskaidriau galimybėmis pasodinti savo žmogų į reikiamą postą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu balsuoti dėl J. Razmos pasiūlymo. Kas palaiko J. Razmos pasiūlymą, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 50, prieš – 22, susilaikė 28. Lygu.
Kviečiu dar kartą balsuoti. (Šurmulys salėje)
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 54, prieš – 20, susilaikė 31. Pataisai pritarta.
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai aš esu konstruktyvus žmogus ir siūlyčiau pranešėjui komiteto vardu gal pasiimti pertrauką, kad suredaguotų tiksliai, kad viskas būtų korektiškai. Gal Virginijus čia iš tribūnos per anksti pabėgo.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Maldeikienė – replika po balsavimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Bet aš neturiu teisės. Tik jis gali paprašyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Maldeikienė. Prašau. Replika po balsavimo.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Man atrodo, kad iš tikrųjų esmė yra ne ta ir ne šita pataisa. Esmė yra požiūris į darbą. Atsiranda pataisos paskutinę minutę. Aš tikrai neturiu jokio preteksto netikėti ponu V. Poderiu.
Toliau. Ponas V. Rinkevičius visiškai teisingai sako, kad galima įvairiai interpretuoti, mes čia tam ir sėdime, kad įvairiai interpretuotume. Žodžiu, kas nors ką nors sugalvoja. Praeitos savaitės mano skaitymo norma buvo per 2 tūkst. puslapių. Aš perskaičiau pusę. Dabar buvo svarstomas klausimas, visi chaotiškai plepėjo, specialiai stebėjau, na, ne visi, didelė dalis, buvo kalbama telefonu, dar kas nors. Vadinasi, atsiranda pataisa. Valstybės kontrolė mums dėl teisėkūros principų (tikiuosi, visi skaitėte, visai nedaug, apie 60 puslapių teksto) aiškiai pasakė – šitą cirką su tokiu įstatymų leidimu reikia stabdyti. Aš dabar kalbu ne dėl šito įstatymo. Aš balsavau prieš vien todėl, kad esu neįsigilinusi.
Ponas V. Pranckietis man prieš metus atsiuntė atsakymą į mano labai paprastą klausimą, kaip Statutas, kurio trys punktai man garantuoja teisę dalyvauti svarstant visus svarbius klausimus, funkcionuoja, jeigu kiti jo punktai iš manęs tą teisę atima, nes visi komitetai yra vienu metu ir vieną valandą. Man atsakymas buvo teisinis, na, visi juokėsi, konstitucinės teisės specialistai juokėsi. Aš atsiprašau, pone Pranckieti, čia ne prieš jus asmeniškai, kažkas jums tą dokumentą sukurpė, tiesa, net nepasirašė kas. Ponas V. Pranckietis man tada parašė: „Jūsų teisė dalyvauti jums svarbių klausimų arba jūsų rinkėjams, kitaip sakant, svarbių klausimų svarstyme yra realizuojama per jūsų prievolę balsuoti jums nurodytame komitete.“
Teisine prasme sakinys yra nulinės vertės, bet jis nepaprastai gražiai parodo, kaip šioje salėje yra dirbama. Tam, ką aš dabar girdėjau iš pono V. Poderio, labai pritariu, negalima svarstyti pataisų, kurios atsiranda, na, kaip… Nežinau, ar jos yra labai puikios, ir aš neturiu jokių pretenzijų ponui J. Razmai, bet aš daug labiau pritariu šiuo atveju ponui V. Rinkevičiui, kuris sako: „O man kyla įvairių minčių.“
PIRMININKAS. Ačiū.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Vadinasi, dėl tų minčių turime diskutuoti ir tada nebus to, ką rašo Valstybės kontrolė. Chaosą kuriame, o ne įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Virgilijau Podery, ar jūs norėtumėte sureaguoti?
V. PODERYS (LVŽSF). Man atrodo, kolegos J. Razmos pasiūlymas yra teisingas ir aš tikrai labai pritarčiau ir prašyčiau pertraukos dėl galutinio pasiūlymo suredagavimo iki kito posėdžio. (Balsai salėje: „Kitas posėdis po pietų.“)
PIRMININKAS. 158 straipsnio 1 dalis. „Pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžių dienos.“ (Šurmulys salėje)
V. PODERYS (LVŽSF). To ir prašau. Tik nežinau, ar iki galo suprantu, ką reiškia iki kitos dienos.
PIRMININKAS. Tai reiškia iki balandžio 10 dienos.
V. PODERYS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. D. Kreivys – replika po balsavimo.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip, dėl balsavimo. A. Maldeikienės pastaba tikrai gera, tokius įstatymus mes turime priiminėti ne paskutinę minutę. Tačiau turbūt radome išeitį su J. Razmos pasiūlymu ir su Virgilijaus, kad mes komitete tą klausimą svarstysime, atidžiai išnagrinėsime, nes įstatymas, kurį mes priėmėme, be šitos pataisos iš esmės nieko nesprendžia, nes skaidrumo valdybose neatsiranda, politinė įtaka lieka toliau skiriant valdybos narius, politines administracijas. Aš manau, kad vis dėlto tas darbas, kurį mes padarėme, yra geras.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad yra Seimo narių, kurie visais klausimais geriausiai viską žino. Žino, kaip mes turime gerai dirbti. Bet šiuo atveju viską gerai žinantys ir patys idealiai dirbantys Seimo nariai nepataikė, nes kaip tik dėl šitos pataisos mūsų frakcija diskutavo gana ilgai, čia yra mūsų frakcijos pozicija perskaičius visus norminius aktus. Taigi kitą kartą prieš auklėdami save paauklėkite.
PIRMININKAS. Ačiū. (Šurmulys salėje) Nutraukiu diskusijas, ne tam skirtas laikas.
Ar galime priimti visą 1 straipsnį su J. Razmos pasiūlymu, ar reikia balsuoti? Galime priimti bendru sutarimu. Ačiū. Ar galime priimti 2 straipsnį, dėl kurio nėra pasiūlymų, bendru sutarimu? Ačiū, galime priimti.
Darome pertrauką iki kitos dienos posėdžio.
11.30 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1408(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1408. Pranešėjas – Seimo narys P. Urbšys. Priėmimas.
P. URBŠYS (LVŽSF). Šis įstatymo projektas yra susijęs su seniūnijų, kaip biudžetinių įstaigų, steigimu ir apribojimų panaikinimu. Yra Teisės departamento pastabos, kad tokiu būdu naikinami kriterijai ir išnyktų steigimo teisiniai skirtumai tarp seniūnijų, biudžetinių įstaigų ir seniūnijų… savivaldybės administracijos filialų.
Komiteto nuomonė – nepritarti Teisės departamento pastabai, nes jeigu mes kalbame apie kriterijus, yra kiekybiniai kriterijai ir kokybiniai. Teisės departamentas atkreipė dėmesį į kiekybinį kriterijų, bet komitetas vis dėlto akcentuoja, kad svarbesnis yra kokybinis kriterijus, tai būtent viešųjų paslaugų teikimas. Jeigu viešųjų paslaugų teikimo kokybė reikalauja organizuoti darbą taip ir tai geriau atliktų seniūnija, būdama biudžetine įstaiga, tai savivaldybės taryba pagal savo kompetenciją ir sprendžia. Todėl yra komiteto nuomonė nepritarti Teisės departamento nuostatai.
PIRMININKAS. Pastraipsniui. 1 straipsnis, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū. 2 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašom komentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš dabar apie Teisės departamentą kalbėjau. Dabar buvo 1 straipsnis, jam jokių pastabų nėra. Dėl 2 straipsnio buvo Teisės departamento.
PIRMININKAS. Komentuokite, kad komitetas nepritarė.
P. URBŠYS (LVŽSF). Komitetas nepritarė ir aš paaiškinau kodėl.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti visam 2 straipsniui? Galime bendru sutarimu.
3 straipsnis – įsigaliojimas. Taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
P. URBŠYS (LVŽSF). …kuriam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė.
P. URBŠYS (LVŽSF). Įsigaliojimo data būtų 2018 m. liepos 1 d., o savivaldybių tarybos iki 2018 m. birželio 30 d. priimtų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Toks yra Teisės departamento siūlymas. Mūsų komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Su šiuo pritarimu galime bendru sutarimu pritarti visam 3 straipsniui? Ačiū, pritarta. Ačiū pranešėjui.
Dėl motyvų už kalbėti užsirašė Seimo narys A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, nes jeigu nustatome ir išbraukiame tuos kriterijus, kad, teikiant viešąsias paslaugas, būtinai reikia 1 tūkst. 500 gyventojų, tai, pavyzdžiui, jeigu sumažėtų nors vienu, reikėtų vėl grįžti prie padalinio. Žinoma, pritariu, kad nereikia būtinai apibrėžti, kad būtų septyni valstybės tarnautojai arba darbuotojai. Siūlau pritarti įstatymui.
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš užsirašė Seimo narys J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš principo mes vėl einame ne tuo keliu, mes einame tarpiniu keliu, bandome kažką revizuoti, kažką patobulinti, bet nesiimame to, ką mes žadėjome rinkėjams, tai būtent savivaldos apatinės grandies plėtojimo. Seniūnijos, kaip savivaldos institucijos, reiškia, kai bus galimybė žmonėms išrinkti seniūnijos tarybą, išsirinkti seniūną, nustatyti savivaldos principus, veikimo būdą, biudžetą ir t. t. Mes gi bandome revizuoti ir suteikti kitą formą biudžetinei įstaigai, nustatyti etatų, pareigybių skaičiaus, funkcijų dalinimo galimybes, bet tai ne tas kelias. Kodėl mes nuėjome tuo keliu? Tai užims laiko, nereikalingo laiko, kad grįžtume prie mūsų esminių būtent pažadų. Jeigu mes jų atsisakome, tai galbūt reikėtų tai ir paminėti, kad, gerbiamieji, savivalda seniūnijoje nebus plėtojama ir mes neisime tuo keliu, todėl dabar reformuojame. Bet jeigu mes neatsisakome įvesti savivaldybės seniūnijų tarybų, tai tada mums šis darbas yra nereikalingas, sukuriantis daug chaoso, sukuriantis daug įnašo į visokiausius reformavimo darbus, taip pat dėl to, kad pasisakome už seniūnijų savivaldą, suteikiant galimybę žmonėms išrinkti savo seniūnijų tarybą, seniūną, pasisakau prieš tokio pobūdžio reformavimo veiksmus. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už įstatymą – Seimo narė G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš manau, kaip tik priešingai, mes einame link seniūnijų stiprinimo, nes seniūnaičių sueiga jau yra ir seniūnijų taryba yra, ir dabar kaip tik skatiname žmones aktyviau dalyvauti kuriant seniūnijas ir suteikiame savivaldybėms daugiau teisių. Nes tik savivaldybė ir žmonės, gyvenantys toje vietoje, žino, ko jiems reikia ir kaip jiems reikia. Labai svarbu, kad jie gautų kokybiškas paslaugas vietoje ir neturėtų kur nors toliau važiuoti. Manau, kad tai yra labai svarbu, ir čia yra vienas žingsnis į priekį, stiprinant seniūnijų savivaldą. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gal būtų ir viskas gerai šiuo klausimu, jei būtų galima pasakyti, kad čia būtų parašyta, gali būti. Tas gali būti, gali nebūti man tai tiesiog kelia nerimą vien todėl, kad tas apsisprendimas nėra toks. Ar visos savivaldybės pritars, ar visoje Lietuvoje bus tas pats, ar įvesime chaosą visoje Lietuvoje? Pavyzdžiui, vienoje seniūnijoje gali būti 5 tūkst. ar 9 tūkst. gyventojų, kitoje seniūnijoje 500 gyventojų ir tai, ką gerbiamas Jaroslavas sakė, reikalingas biudžetinis aptarnaujantis personalas arba centrinis personalas. Jeigu biudžetas, tai reikia jo priežiūrą vykdyti, reikia samdyti auditorius, reikia ir buhalterių, ir t. t., ir aptarnavimas šito, tai reiktų viską numatyti. Aš manyčiau, kad mes neturime išdėstę išsamiai esmės to klausimo, todėl siūlau susilaikyti arba balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, šiuo pakeitimu būtent ir yra panaikinamas vienas iš pagrindinių trukdžių steigti seniūniją kaip biudžetinę įstaigą. Nuostata, kad gyventojų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 1 tūkst. 500, yra visiškai neaišku, kokiu pagrindu ji buvo nustatyta ir kodėl ne 1 tūkst., o 1 tūkst. 500? Atsakymo šiandien nėra. Nebuvo.
Toliau, kokie yra veiksmai, kas vyksta po to, kai yra įsteigiama seniūnija, ir po metų, kitų sumažėja gyventojų skaičius? Kas vyksta toliau? Prijungimas, sujungimas ar panašiai? Dabartiniame įstatyme tai nebuvo išspręsta, nes buvo ribojamas gyventojų skaičius ir nebuvo pasakyta, kas daroma toliau, jeigu jis sumažėja.
Esant šiam apribojimui, norint steigti seniūniją kaip biudžetinę įstaigą, būtų tekę, ko gero, seniūnijoms perbraižyti savo ribas. Tai būtų sukėlę vėl didelių problemų, nes būtų susiję su adresų pakeitimu ir t. t. Manau, pakeitimas yra vietoje ir laiku.
Kitas dalykas, kodėl turi būti įstatymu įteisintas darbuotojų skaičius? Reikėtų palikti seniūnijai kaip biudžetinei įstaigai, turinčiai savo biudžetą, pačiai nuspręsti, kiek, kokių darbuotojų reikia. Manau, kad tuo pakeitimu yra panaikinami pagrindiniai trukdžiai, todėl raginu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir motyvai už – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Seniūnija yra pati arčiausiai gyventojų esanti savivaldos grandis ir dažniausiai į ją kreipiasi dėl įvairių problemų žmonės ir galbūt ne visai kartais susijusių su seniūnijos darbu, tačiau ji pagal gyvenamąją vietą jiems arčiausiai, ir galbūt pasitiki ta institucija. Mes nepelnytai dabar jau kurį laiką mažinome seniūnijos, savivaldybės grandies, ir darbų apimtis, ir galimybes. Aš manau, čia šiuo atveju mes kaip tik didiname, būtent stipriname tą savivaldos grandį, kuri arčiausiai žmonių, į kurią daugiausia žmonės kreipiasi ir kuri iš tikrųjų labai reikalinga. Ją reikia stiprinti. Aš pritariu šiam projektui ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 13 Seimo narių. Vietos savivaldos įstatymo 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1408) priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas“ projektas Nr. XIIIP-1262(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, įskaitant viešojo sektoriaus skolos dydį ir šios skolos valdymo sąnaudas“ projektas Nr. XIIIP-1262. Pranešėjas – Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Dėkui taip pat Seimui, kad sutiko grąžinti šitą klausimą į darbotvarkę, nes, manau, tai gali būti minimaliai politizuotas tyrimas. Vakar Biudžeto ir finansų komitete įvertinome Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir visoms joms pritarėme redaguodami galutinį nutarimo projektą. Taip pat iš dalies atsižvelgėme į Seimo narių G. Landsbergio ir G. Skaistės siūlymą, kad būtų išplėsta į praeitį ta tyrimo apimtis, apimant ir nuo 2005 metų vykusią prociklinę, arba fiskalinę, biudžeto politiką. Tai nesukūrė sąlygų sukaupti pakankamo rezervo ir tas drastiškas išlaidų mažinimas galimai taip pat prisidėjo prie krizės gilumo.
Mano pasiūlymo esmė, kuri taip pat buvo įvertinta ir buvo atsižvelgta, buvo aprėpti ir kitų institucijų, taip pat ir stambiųjų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, juos prižiūrinčios institucijos, konkrečiai – Lietuvos banko veiksmus arba galbūt nepakankamą veikimą, vienos iš valstybės kapitalo – uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ veikimą ir įtaką paskolų rinkai ir atitinkamai po to kaštams, viešiesiems finansams. Galų gale pateikti rekomendacijas, ką dar papildomai būtų galima daryti tiek čia, Seime, tiek Vyriausybėje, tiek Lietuvos bankui toliau reglamentuojant, jeigu reikia, komercinių bankų veiklą, juos tinkamiau prižiūrint galbūt, dar geriau galbūt organizuojant ir užtikrinant, kad visi vienodai suprastų fiskalinės drausmės reikalavimus.
Visos tos rekomendacijos ir išvados taip pat aprėps ir jau vykusius tam tikrus tyrimus čia, Seime. Biudžeto ir finansų komitete 2010 metais buvo tyrimas dėl Lietuvos banko 2005–2008 metų veiklos, ir vėlgi tas laikotarpis sutampa su šito tyrimo datomis.
Taip pat jau pradėta versti Švedijoje 2010 metais vykusių klausymų dėl krizės Baltijos šalyse reiškinių ir bankų vaidmens, taip pat Švedijos valdžios atsako medžiaga. Tai yra taip pat, manau, rimta medžiaga. Tad apibendrinus atsakymus į savo nutarimo projekte suformuluotus klausimus, jau vykusių tyrimų medžiagą ir išvadą, kitų tarptautinių institucijų, tokių kaip Tarptautinis valiutos fondas ar Europos Komisija, vertinimus ir išvadas, kai kurių šalių patirtį (ir mums labiausiai suprantama yra ta pati Estija, apie kurią minėjau, galbūt ir Lenkija, kurioje 2009–2010 metais apskritai nebuvo jokio ekonomikos nuosmukio) įdomu bus panagrinėti, kokie veiksniai čia lėmė didelį ekonomikos nuosmukį, ir faktiškai jokio nuosmukio ten nebuvo.
Visa tai apibendrinus, šio tyrimo tikslas – kad būtų išvengta, kiek tai įmanoma, arba sušvelnintos kitų krizių pasekmės – viešųjų finansų, visuomenei, tiems patiems komerciniams bankams, ir jokių asmenų pavardžių čia nebėra likusių ir tikrai čia nėra kaltinamasis koks nors tyrimas, čia daugiau bus, kaip aš vadinu, pokalbiai apie krizę. Tų pokalbių pagrindu ir surinktos informacijos pagrindu, apibendrinus bus pateiktos rekomendacijos, kaip išvengti tokių krizių ateityje.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, yra užsirašę devyni Seimo nariai, bet turėtume turbūt apsiriboti kokį nors laiką kalbėti, diskutuoti, ir siūlau diskusijai skirti iki pusės valandos, iki 30 minučių. Galime bendru sutarimu pritarti tokiam siūlymui? Ačiū. Pritarta.
Siūlau suteikti galimybę kalbėti įvairių frakcijų atstovams. Pirmąją kviečiu kalbėti Seimo narę I. Šimonytę. Ji kalbės frakcijos vardu iki septynių minučių. (Šurmulys salėje)
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Šiaip būčiau galbūt mieliau kalbėjusi dėl originalios nutarimo versijos, nes ji buvo tikrai labai juokinga, ir būčiau turėjusi daug geresnį laiką nei dabar, dabar viskas atrodo kažkaip labai akademiška ir labai neasmeniška, bet vis tiek manau, kad turiu ką pasakyti šiuo klausimu, kol dar opozicijai leidžia kalbėti šitoje salėje, tai pabandysiu ir pakalbėti.
„Ar jums neatrodo, kad šito projekto teikėjai nori įeiti į Lietuvos seimų istoriją kaip komisijų sudarinėtojai, kaip chaoso kūrėjai ir panašiai?“ – klausė prieš porą dienų (visiškai kita proga kalbant) šmaikštumu pagarsėjęs Seimo narys. Jis, žinoma, neturėjo omenyje šitos komisijos, nes šitą komisiją sudarė tie žmonės, kurie, na, yra turbūt tinkamų politinių pažiūrų, todėl su šita komisija yra viskas gerai.
Citatų šitam kontekstui būtų galima pririnkti ir daugiau. Neseniai Seimo vadovybė lankėsi pas Prezidentę, daug kalbėjo apie tai, kad gal reikėtų mažiau čia mosuotis komisijomis, o daugiau dirbti darbus, kurie yra žmonėms pažadėti, o vis dėlto Vyriausybė patyliukais stumia pirmyn į priekį svarbių darbų terminus, kai kurių darbų iš viso atsisako, o mes turėtume tuos projektus svarstyti šiandien ir, tiesą sakant, Biudžeto ir finansų komitetas čia turėtų būti pagrindinis ir griežti pirmuoju smuiku, bet pats komitetas nusprendė, kad jis užsidarys dabar metams kontempliuoti, ar ropė yra saldesnė už ridiką, kas būtų buvę, jeigu būtų buvę. Ir turbūt nemaža dalis komiteto tyrėjų neblogai supranta, kad yra absurdiška bandyti vertinti praeitį iš to, ką mes šiandien žinome, iš dabarties pozicijų, ir tai turi bendro su tikrove tiek, kiek, na, užkeikimai apie skaidrumą ir moralios politikos standartus rinkimų kampanijos metu.
Na ir turbūt neatsitiktinai parankus laikas pasirinkta išvadoms pateikti – kaip tik prieš pat kai kuriuos svarbius rinkimus. Bet Seimo vadovai turbūt turėjo omenyje ne šitą komisiją, nes dėl šios komisijos turbūt viskas yra gerai, didžiausios Seimo frakcijos savininkas sakė, kad opozicija čia labai daug čirškia, tai gal mes tirsime, jinai truputį suglaus sparnelius, žiūrėk ir santykiai Seime pagerės. Vyriausybės vadovas sakė, kad tirs krizės priežastis, nors pagal originalų užmanymą buvo aišku, kad krizės priežastys yra dvi: I. Šimonytė tris kartus ir A. Kubilius – vieną, nors paprastai visi žino, kad yra atvirkščiai – ir A. Kubilius yra dėl visko kaltas.
Vis dėlto aš nesiruošiu atkalbėti Seimo sudaryti šitą komisiją. Nebūčiau atkalbinėjusi net ir tuo atveju, jeigu būtų svarstoma ta versija, kurią neabejotinai parašė neblaivus Donbaso traktoristas, nesugebantis net minimaliai guglinti kokios nors informacijos. Atsakinėti į klausimus yra mano darbo dalis ir netgi atsakinėti į kvailus klausimus pastaruosius 15 metų labai dažnai tenka, tai galima ir tai daryti, jeigu kam nors labai reikia. Būčiau atsakius net ir į tuos klausimus, kaip padariau dalykus tada, kai net nebuvau finansų ministrė. Nekartosiu to, ką sakė politologai ir analitikai, kad negali šios dienos politikai teisti ankstesnės politikos. Politika yra teisiama per rinkimus. Šiandien mes iš šios dienos bandome įvertinti politinius sprendimus, tai gal mes sukurkime komisiją išsiaiškinti, kodėl kažkurie iš socialdemokratų neįvedė progresinių pajamų mokesčių, nors pagal ideologiją tarsi turėjo, bet būtų gera komisija, būtų geras svarstymas. Politiką reikia teisti rinkimuose, o jeigu yra įtarimų, kad kažkas padarė kažkokią žalą Lietuvos valstybei, tam yra kompetentingos institucijos, kaip dažnai šitoje salėje yra kartojama.
Nekartosiu ir tų dalykų, kurie šiaip yra žinomi tiems, kurie domisi, kad jeigu žinotum, kur griūsi, tai pagalvę pasidėsi. Bet kai mes sakome, kad Lietuvos ir Latvijos situacija buvo analogiška, – ji nebuvo analogiška, todėl, kad 2008 metų rudenį krizės pasekmės ekonomikai buvo dar labai neaiškios, o mes skyrėmės tuo, kad Latvijoje žlugo antras pagal dydį komercinis bankas ir jam rekapitalizuoti reikėjo didelių išteklių, kurių tuo metu Baltijos valstybėms tiesiog niekur nebuvo. Jeigu tokios aplinkybės būtų susiklosčiusios Lietuvoje, mes irgi būtume turėję nueiti tuo keliu tiesiog nevalingai. Situacija nebuvo ta pati. Tarptautinis valiutos fondas pats vertino 2008 metų rudenį, kad mūsų ekonomika tesmuks tik 2 %, o mūsų biudžeto deficitas sieks maždaug 2 % bendrojo vidaus produkto.
Yra lyginančių tris su devyniais, bandančių primygtinai sakyti, kad čia kažkoks aritmetikos pratimas, kad trys yra mažiau už devynis. Taip, Seimo nutarimu tvirtinti, kad trys mažiau už devynis, būtų tiesiog mažų mažiausiai nesolidu, tą žino bet kuris pirmokas. Tačiau mes turime suprasti, turime būti tikri, kad jeigu mes bandome lyginti, tai mes bandome palyginti išties palyginamus dalykus, kad mes įvertiname ne tik tai, kad yra skolos dydis, skolos aptarnavimo išlaidų dydis, bet taip pat yra ir poveikis ekonomikai, viešiesiems sektoriams, mokesčių dydžiui, kurį sukelia, deja, tarptautinė programa.
Ji taip pat sukelia labai dažnai ir politinių įtampų todėl, kad nežinau, ar daugelis iš jūsų sugebėtų prisiminti kokią nors šalį, turinčią tarptautinių kreditorių programą, kurioje nebuvo politinių krizių, nebuvo priešlaikinių rinkimų ir nebuvo prarastas laikas problemoms spręsti. Man truputį ironiška, kad dalis šitos komisijos iniciatorių – Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai. Tuo tarpu pačiais sunkiausiais laikais, žiūriu į R. Baškienę, kuri linksi galvą, būtent Valstiečių ir žaliųjų frakcija iš tikrųjų ištiesė Vyriausybei pagalbos ranką, kad būtų priimti svarbūs, nemalonūs, bet tikrai svarbūs sprendimai.
Jūs jau turbūt patys pasakėte, ką jūs manote apie šitą komisiją, nuo pat pradžių, kai nebuvo kam pateikti šitos komisijos, išskyrus listeriozės ordino kavalierių, kuris vienintelis išėjo į tribūną atsakinėti į klausimus. O kadangi į klausimus reikėjo atsakyti daugiau, negu vien tik rėkti žodį „konservatoriai“, tai atsakyti, žinoma, nebuvo labai lengva. Tarp iniciatorių taip pat nebuvo ir tų žmonių, kurie nors buvo mums opozicija, bet taip pat aiškiai suvokė savo atsakomybę dėl sprendimų, padarytų arba, priešingai, nepadarytų, dėl kurių iš tikrųjų Lietuva atsirado tokiose sudėtingose sąlygose ir taip sudėtingai turėjo kovoti su krize.
Visos tos aplinkybės: praganytas euras, prociklinė biudžeto politika, likvidumo problemos, melavimas, galiausiai elementarus, apie tai, kokia yra ekonominė padėtis, – visos prie to prisidėjo. Laikas parodys, ar šita komisija iš tikrųjų leis kažko pasimokyti. Tai, ką mes stebime dabar Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europos Sąjungoje, diskusijos apie bankų sistemos vėl liberalizavimą, apie fiskalinės drausmės taisyklių liberalizavimą, man, tiesą sakant, neleidžia manyti, kad yra labai labai geras šansas, kad tai bus padaryta. Tai akivaizdu, kad mantra apie laiko švaistymą, kompetentingas institucijas ir kitus dalykus yra taikoma selektyviai. Matysime, kuo baigsis šitas tyrimas, bandymu kažką objektyviai vertinti ar bandymu pasidrabstyti…
PIRMININKAS. Laikas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). …substancija, kuri buvo padrabstyta traktoristo Grybės į Elmos upelį, tačiau aš nesu R. Karbauskis ir negaliu pasiūlyti palikti istorinių dalykų istorijai. Tai komisijos nariams linkiu…
PIRMININKAS. Laikas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). …pažinimo džiaugsmo, o darbai ne danieliai – į mišką nepabėgs. Ačiū. (Šurmulys salėje, plojimai)
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Pristatydamas komiteto poziciją, kurią, beje, palaikė ir A. Kubilius ir M. Majauskas… Balsavimo rezultatai buvo: už – 9, susilaikė 2, prieš balsuojančių nebuvo, kas mane šiek tiek nustebino, nežinau, maloniai ar nemaloniai. Gal čia kokia nors provokacija siekiant sukiršinti galbūt su koalicijos partneriais ar dar su kuo nors, nes čia, žinote, tyrimas dabar išsiplečia ir tų rinkimų tema buvo keliama jau ir anksčiau, kai buvo pristatoma ir diskutuojama. Aš būsimuose rinkimuose nedalyvauju ir nežinau, kas dalyvaus. Čia buvo minimi įvairūs kandidatai, viena partija gali pasirinkti, ar bus I. Šimonytė, ar G. Nausėda, ar dar kas nors, bet lygiai taip pat, kadangi tyrimas išsiplečia, apie tuos kandidatus galime kalbėti ir iš kitos pusės, pavyzdžiui, V. Blinkevičiūtė – irgi populiari galima kandidatė.
Taigi rinkimai gali būti interpretuojami, kas netingi interpretuoti, kas yra laisvas manyti, Seimas yra laisvų nuomonių vieta. Bet terminas – kitų metų balandžio mėnuo. Taip pat po tos pačios diskusijos praėjusią savaitę su I. Šimonyte (ji pasakė, kad tokios apimties, tokio masto tyrimas, per kelis mėnesius vien pasirengti jam, reikia surinkti informaciją ir panašiai) aš tikrai įvertinau tą pastabą ir tam, kad mes galėtume ką nors nuveikti Biudžeto ir finansų komitete tiek šią sesiją, tiek rudens sesiją, ateina mokesčių pertvarkos dalykai, tikiuosi, kad ateina, ir tikrai antrosios pakopos ir kiti pensijų dalykai, jiems skirsime dėmesio, tam, kad galėtume dirbti savo įprastą darbą ir atlikti tą tyrimą, tas terminas atitinkamai ir yra pakoreguotas.
Dabar dėl visų prielaidų, kokiomis sąlygomis buvo galima skolintis, ar negalima buvo skolintis, atsakymų aš neturiu, skirtingai nuo ankstesnio projekto autorių, todėl tie klausimai suformuluoti. Tai, ką I. Šimonytė čia pasakė, ir ką, tikiuosi, papasakos komitetui, šiuo atveju komitetui, o ne komisijai, ir bus pagrindas tų sprendimų ir įvertinimų.
Kitos institucijos, su kuriomis taip pat tikriausiai teks bendrauti, galbūt yra net Švedijoje. Mane ką tik pakvietė mūsų ambasadorius Švedijoje apsilankyti, galbūt susitikti su Švedijos centrinio banko vadovais ir kitų finansų priežiūrą vykdančių institucijų vadovais. Bus proga padiskutuoti su jais apie tą Švedijos parlamente vykusią diskusiją, kuri tikrai yra vertinga ir įdomi. Kai bus išversta, paviešinsime ją ir galės pasiskaityti visi Seimo nariai ir visa visuomenė, o ne tik keli Biudžeto ir finansų komiteto nariai, kurie, kiek žinau, neoficialiai yra išsivertę šį dokumentą, tiesa, ne į valstybinę kalbą, o į kitą, nes google translate nelabai gerai verčia iš švedų į lietuvių kalbą. Todėl jau pradėta versti, bus oficialus vertimas į lietuvių kalbą.
Tas tyrimas, aš manau, gali būti naudingas, jei jame bus mažiau pavardžių, daugiau esmės, daugiau institucijų, daugiau tarptautinių palyginimų, apibendrinta jau esanti informacija, priimti sprendimai. Žinote, krizės ateina, praeina, tikėtina, kokia nors globali krizė vėl kils, tačiau praėjus laikui yra toks veiksnys kaip institucinė užmarštis. Pasikeičia bankų vadovai, pasikeičia Seime, Vyriausybėje žmonės, ateina geri laikai ir atrodo, kad vėl viskas gali keliauti tik į viršų, ar ne? Pavyzdys yra ta pati Švedija.
1990–1991 metais Švedijoje vyko finansų ekonomikos krizė, kai kurie bankai buvo nacionalizuoti, siekiant išgelbėti juos. Deja, tie patys mūsų mylimi, tikrai gerbiu Švediją, civilizuotas šalis ir jų bankus, tačiau Baltijos šalyse jie iš savo buvusios krizės nepasimokė: vėl priskolino, čia pridalino tų kreditų ir, įdomiausia, užsienio valiuta eurais. Švedijos parlamento tyrime taip pat paminėta, kad skolinimas užsienio valiuta yra vienas iš veiksnių, kuris prisidėjo prie krizės gilumo.
Taigi pamokos pačių skandinaviškų bankų, deja, atrodo, nebuvo išmoktos ir tai yra įvertinta toje mano minėtoje medžiagoje. Tam, kad pamokos būtų išmoktos, arba didesnė tikimybė, kad jos išliktų, reikia tų apibendrintų vertinimų, reikia išvadų, reikia rekomendacijų. To šiuo tyrimu ir yra siekiama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų ne pirmą kartą, ne pirmą dieną svarstome krizės priežastis, padarinius, kokie buvo priimti sprendimai, teisingi, neteisingi, kokios pasekmės viso to buvo. Šiandien keliami klausimai tikrai nei stebina, nei yra kokie nors nauji, netgi, sakyčiau, gal šiek tiek ir nusibodę. Jeigu pasižiūrėtume, kokie konkrečiai yra klausimai keliami dėl straipsnio, tai yra klausimas: kokią įtaką viešųjų finansų būklei turėjo vykdyta prociklinė biudžeto politika? Blogą! Suprantame, išlaidavome daug, užtai turėjome susimokėti. Estai neišlaidavo, nesusimokėjo užtai taip brangiai, kaip susimokėjome mes.
Ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis pigiau? Vyriausybė skolinasi taip, kaip numato įstatymas, ir taip, kokius priima sprendimus iždas. Įstatymai numato, kad turi skolintis pigiausiai, kiek tik įmanoma, neabejoju, jog taip darė. Jeigu yra klausimų, galima kreiptis į iždą ir iždas į tuos dalykus atsakys.
Ar buvo galimybė skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo? Matyt, visada tokios galimybės yra, tam yra įvairiausių sąlygų. Kokios sąlygos, šiandien niekas, matyt, negalėtų atsakyti. Galime tiktai pasižiūrėti, kaip visa tai vyko Latvijoje, kur išlaidos buvo reikšmingai labiau pjaunamos, nei tas buvo Lietuvoje.
Klausimas apie komercinių bankų skolinimo politiką. Irgi čia atsakymas labai aiškus, kad komerciniai bankai skolino tikrai neatsakingai. Man atrodo, visi dėl to galime sutarti. Patys bankai irgi dėl to sutaria, nes patyrė labai labai didelių nuostolių.
Ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė priežiūrą? Matyt, irgi galime sakyti, matyt, kad ne, nes krizei įsisiūbavus bankrutavo Lietuvoje bankai. Jeigu būtų ta priežiūra griežtesnė, matyt, tokių situacijų būtume nepatyrę.
Iš tikrųjų daug tokių klausimų, į kuriuos mes, man atrodo, jau visi šiandien turime atsakymus. Kam gi mes dabar dar kartą tuos klausimus keliame? Koks tikslas? Jeigu tai yra teisinis tikslas, tai reikia kreiptis į teisėsaugos institucijas. Jeigu teigiama, kad buvo padaryta žala, tegul teisėsaugos institucijos įvertina tą žalą ir priima labai aiškius teisinius sprendimus. Jeigu tai yra politinis žaidimas ir politinis žanras, atsakymas irgi yra aiškus – A. Kubilius kaltas. Dėl visko A. Kubilius kaltas, taip? Jeigu čia būtų balsuojama, matyt, irgi labai greitai būtų valdančiosios daugumos toks sprendimas priimtas. Aš net neabejoju, kad komitetas irgi taip pat su valdančiosios daugumos parėdymu panašiai balsuos. Kam dabar vėlgi visas tas tyrimas? O jeigu tai yra teorinis bandymas išsiaiškinti krizės priežastis, krizės pasekmes, krizės kaltininkus, tai tikrai yra labai nebloga komiteto pirmininko S. Jakeliūno parašyta knyga, kurią galime visi nusipirkti, perskaityti ir sužinoti. Šiandien aš tikrai nelabai suprantu, kam vis dėlto yra daroma ta komisija. Kaip ir minėjau, teisinį vertinimą gali atlikti teisinės institucijos ir mes galime kreiptis dėl tokio vertinimo. Jeigu tai yra politinis, tai politinis rezultatas yra aiškus, kas kaltas. O jeigu tai yra teorinis, ekonominis pasvarstymas, tai yra ekonomistai, kurie tuos dalykus daro, rašo. Kaip minėjau, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas turi savo knygą išleidęs. Mes galime pasiskaityti ir susidaryti savo nuomonę.
Vis dėlto, jeigu yra tokia iniciatyva, yra noras ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas yra užsivedęs metus tyrinėti ekonomikos teoriją, matyt, prieštarauti gal ir nederėtų, galėtume tiktai paskatinti, paraginti ir palinkėti didžiausios sėkmės komiteto pirmininkui. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A. Kubilius.
Posėdžiui toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, I. Šimonytė pasakė viską, ką norėjau pasakyti. Aš labai trumpai.
Iš tiesų labai aiškiai asmeniškai noriu pasakyti, kad pasisakau už šią komisiją, kad visiems būtų aišku, nes neturiu nei ko gėdytis, nei ko baimintis iš tos veiklos, kurią teko ant savo pečių nešti, kai 2008–2012 metais vadovavau Vyriausybei. Taigi dėl to turi būti visiems viskas aišku.
Šiek tiek galbūt abejoju dėl tokio žanro, kurį turėjau pavadinti archeologija – tirti tai, kas buvo prieš 10 metų, bet iš tiesų yra argumentų ir už tai, kad toks tyrimas būtų daromas. Aš tikrai dar sykį noriu pasakyti, kad tikrai jo nė kiek nesibaiminu. Man keista, kad šiandien kolegos valstiečiai baiminasi tirti tai, kas šiandien yra svarbu ir kas yra šiandieniniame žemės ūkyje, bet palieku tai jų pačių apsisprendimui. Man atrodo, jeigu yra problemų, rimtų problemų, jas reikia tirti. Čia galime padėkoti ir komiteto pirmininkui, kad šio tyrimo klausimai suformuluoti pakankamai racionaliai, rimtai ir tikrai tai nėra toks tyrimas, kokių teko matyti kad ir praeitame Seime, nors ir juos atlaikėme, pavyzdžiui, kaip kas nors ten bandė tirti, kodėl mano sūnus įsidarbino „Google“ kompanijoje čia, Lietuvoje. Aš matau tokių pastangų ir dabar žemės tyrimą paversti, nežinau, Austėjos ar Gabrieliaus tyrimu, bet vėlgi apie tai nenoriu kalbėti.
Svarbiausias rezultatas, kurio aš tikiuosi iš šio tyrimo, klausimai yra suformuluoti, čia bus galima aiškintis, ar iš ten skolinomės, ar ne iš ten skolinomės, bet svarbiausias klausimas, į kurį reikia atsakymo, kaip turime pasirengti būsimoms krizėms ypač savo biudžeto politika. Krizėms, kurios nuo mūsų nepriklauso, bet kurios ateina iš globalių procesų, ir turime rasti labai aiškų atsakymą, kodėl estai nuo 2005 metų iki 2009 metų pradžios buvo geriau pasirengę atėjusiai globaliai krizei, nei tuo metu mes tam buvome pasirengę.
Čia reikia pasakyti paprastą dalyką, pažiūrėkite šiek tiek finansų literatūrą, nėra, gaila, nematau profesoriaus K. Glavecko ar pono S. Jakeliūno, atrasite paprastą tiesą, finansinės globalios krizės turi tokį požymį, tokią tradiciją – reguliariai pasikartoti. Kad ir kaip būtų keista, užtenka pažiūrėti į Vikipediją, jos kartojasi reguliariai dešimtmečių pradžioje. Specialiai pasižiūrėjau Vikipediją, aprašyta globali 1970 metų pradžios krizė, 1980 metų, 1990 metų, 2000 metų, 2010 metų. Artėja 2020 metai.
Man yra tekę iš tos Lietuvos patirties vadovauti Vyriausybei per 2000 metų ir 2010 metų krizes. Malonumas yra savotiškas, turiu pasakyti, tuo metu vadovauti Vyriausybei. Aš čia iš tikrųjų turiu ką pašnekėti ir ką papasakoti, bet klausimas yra paprastas, ar mes esame pasiruošę, jeigu jau ta tradicija tokia yra globali ir artėja 2020 metai? Ar mes esame pasiruošę 2020 metų galimai krizei, jeigu tikėtume štai ta skaičių magija, kad kiekvienas dešimtmetis prasideda nuo krizės? Turiu pasakyti, kai pasižiūriu į visus parametrus, tai mes tikrai nesame šiandien tokio pasirengimo lygio potencialiai galimai krizei, kokio lygio buvo estai 2008–2009 metais. Taigi štai apie ką turėtume šiandien labai rimtai galvoti ir šitos komisijos darbas gali duoti gerą rezultatą.
Baigdamas aš noriu pasakyti, kad šiek tiek išgyvenu. Iki šiol šita komisija turėjo tokį I. Šimonytės, A. Kubiliaus brendą, matau, kad tą brendą komisija baigia prarasti, nes dabar jinai tampa beveik ir A. M. Brazausko, G. Kirkilo, A. Butkevičiaus, Z. Balčyčio, R. Šadžiaus ir tik paskui A. Kubiliaus, A. G. Šemetos ir I. Šimonytės komisija. Dėl to aš apgailestauju.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ačiū. Kviečiu M. Puidoką. Mes dar turime aštuonias minutes laiko, tai vienas, maximum du kalbėtojai. Prašau.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, kolega, dėl vedimo tvarkos. Atsiprašau, nepastebėjau V. Juozapaičio.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Čia tikrai ne tuo klausimu, nesusijęs.
PIRMININKĖ. Taip.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tiesiog pastebėjau, kad…
PIRMININKĖ. Tik tuo reikėtų.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Bet čia taip pat yra svarbu, nes…
PIRMININKĖ. Sakykite.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Sekretoriatas išbraukė du straipsnius Kultūros ministerijos pateikiamų projektų, dėl kurių mes nebalsavome, kad jie būtų išbraukti. Atsiprašau, projektus. Tai ten mes dar galime ir užsirašyti, nes viskas dingo iš sistemos. Turėkite omenyje.
PIRMININKĖ. Ačiū, patikslinsime. Sekretoriatas įvertins jūsų pastabą. Atsiprašome M. Puidoko. Prašau, žodis jums.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šį savaitgalį, kai kartu šeimos sodyboje darbavomės ir darbavosi keturios kartos, nuo mano šešerių metų sūnaus iki prosenelio, pastebėjau, kad kartais ilgai būdami Seime mes atitolstame nuo realybės, nuo paprastų žmonių gyvenimo problemų. Šalies žmonės ima tapti statistiniais vienetais, o mažinamos teisėtai uždirbtos pensijos – ekonominio taupymo priemone, išnyksta socialinis jautrumas. Ir tai nėra tik tušti žodžiai.
Labai gerai pasisakė kolegos I. Šimonytė ir A. Kubilius, nes šis tyrimas jiems yra puiki galimybė aiškiai atsakyti į klausimus pirmiausia mūsų šalies žmonėms, nes jie turi teisę suprasti. Iš daugybės susitikimų su žmonėmis galiu drąsiai teigti, kad žmonėms iki šiol nėra aišku, kodėl buvo taip pasielgta. Ir to aiškumo dėl tuo metu priimtų sprendimų reikia ne tik ekspertams, bet pirmiausia žmonėms.
Dėl to siūlau tirti ne kolegų A. Kubiliaus ar I. Šimonytės veiksmus, o ištirti, ar buvo skolinamasi žalingai mūsų valstybės interesams. Privalome ištirti, ar Finansų ministerijos 7,5 mlrd. eurų skolinimasis iš komercinių bankų, neviešai platinant Vyriausybės vertybinius popierius ir taip užkraunant visiems šalies žmonėms 3,2 mlrd. palūkanų, nėra žalingas mūsų valstybei. Dėl tos pačios priežasties valstybės valdžios sektoriaus bendroji skola išaugo daugiau nei du kartus, daugiau nei iki 13 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolės ataskaitoje dėl 2009 metų yra teigiama, jog Vyriausybės skolinimosi ir skolos valdymo strategija tik iš dalies atitiko Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko rekomendacijas bei gerąją užsienio praktiką. Privalome ištirti, ar tikrai nebuvo galimybės skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, juk tuomet palūkanos būtų buvusios tik 1,6 mlrd., tai yra net dvigubai mažiau, nei mokame dabar. Tai ilgametė skolos našta šalies biudžetui. Juk didžiąją skolos dalį atiduosime, 5 mlrd. eurų atiduosime tik 2020–2022 metais, būtent tada, kai neteksime didžiosios dalies europinių paramos pinigų.
Nuolatos bendrauju su kolegomis įvairiose Vakarų šalyse. Jie teigia, kad tokia skolinimosi politika, kai skolinamasi didesnėmis nei 5 % palūkanomis, jų šalyse sunkiai būtų įmanoma. Tai būtų laikoma faktiškai valstybės savižudybe, o mes skolinomės net už 9,4 % palūkanų, kai tuo tarpu kaimynai latviai, pasiskolinę iš Tarptautinio valiutos fondo, paskolą gavo už 3,8 %, 3,7 % palūkanų, beveik 2,5 karto mažiau nei Lietuva.
Skaičiuojama, kad Graikija už lengvatines paskolas moka apie 5 %, nors buvo tikrai gilioje krizėje. Kitų šalių pavyzdžiai rodo tą patį. Taip pat svarbu ir tai, kad biudžeto politika, vykdyta anksčiau, iki krizės, taip pat buvo probleminė ir reikia tai ištirti. Niekam ne paslaptis, jog estai sutiko 2008 metų krizę pasiruošę ir sukaupę fiskalinį rezervą. Tuo tarpu Lietuva ir Latvija nesugebėjo net biudžeto subalansuoti.
Manau, kad neištyrus šių klausimų tautai lieka neatsakyta, kodėl reikėjo remti ir stiprinti privačius užsienio šalių bankus, o ne kreiptis į tarptautines finansines institucijas. Dėl to raginu vieną kartą ir visiems laikams ne tik ištirti, bet ir pasimokyti, kad ateityje tokių sprendimų, jeigu jie, kaip paaiškės po tyrimo, buvo klaidingi, mes nepriimtume ir tikrai negyventume tame iliuziniame burbule atitolę nuo paprastų žmonių, bet priimtume tuos sprendimus, kurie būtų socialiai jautrūs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kaip ir minėjo Seimo Pirmininkas, yra noras suteikti kalbėti ir kitų frakcijų atstovams. Laikas baigėsi. Todėl prašau dar paskutinį kalbėti P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, aš matau, kaip skauda konservatoriams ir kaip bando jie susivaldyti ir šitą klausimą įvilkti į bendrą rūbą.
Vis dėlto aš noriu pasakyti. Esminis dalykas – kas sukėlė krizę? Bankai. (Balsai salėje) Ir įsivaizduojate, kas yra? Iš privačių bankų skolinasi beveik 8 mlrd. eurų. Valstybės kontrolė dėl to pasakė, kad yra perteklinė suma, kad tiek nereikėjo skolintis, beveik po 10 % metinių palūkanų. Ir krizės sąlygomis atima iš žmonių pensijas, sumažina jas, atlyginimus ir milžiniškas palūkanas moka bankams. Toliau vyksta tautos apiplėšimas krizės sąlygomis.
Aš manau, kad jiems nėra labai patogi šita komisija, bet, matyt, mato, kad jos neišvengs, tai ir patys bando balsuoti už šitą komisiją, taip lyg ir sušvelninti į save žvilgsnį.
Gerbiamieji, aš noriu jums pasakyti, taip pat čia kalbėjusiai pirmai – baikite sudarinėti komisijas ir dirbkime konstruktyvų darbą. Aš noriu priminti. Dėl M. Basčio kiek buvo sudaryta komisijų? Gal dvi. Kas iniciatoriai? Konservatoriai. Dėl R. Karbauskio kiek jūs sudarėte komisijų? (Balsai salėje) Tai čia V. Bakas buvo tuo metu, jeigu neatsivertė į savo… tai agentas jūsų partijoje, valstiečių. (Šurmulys salėje) Jo, dirbo jums, leido Prezidentė jam pabučiuoti žiedą, pasikvietė Saugumo departamentas, ir žmogus, atėjęs iš pašalies, staiga susileido. Bet man atrodo, kad šiandien V. Bakas susiprato. Jau susiprato.
Antras dalykas. Pažiūrėkite, V. Bako jau dvi komisijos sudarytos jūsų iniciatyva. Jūs rėmėte šitą komisiją. Vienos – dėl nacionalinių grėsmių, ryšių su verslo grupėmis, keliančiomis Lietuvos valstybei nacionalines grėsmes – jūs iniciatoriai. Pirmos V. Bako komisijos – jūs kartu su V. Baku iniciatoriai. Taip pat dėl K. Pūko – jūs iniciatoriai, dėl A. Skardžiaus jau dvi komisijas sudarėte. Jūs vien komisijas sudarinėjate ir keliate erzelį valstybėje. Štai kada jau paliečia jus – baikime vyrai, gyvenkime taikiai, nesudarinėkime daugiau komisijų. Komisija labai civilizuota, komisija reikalinga ir prevenciškai įvertinti, kad taip neatsakingai nesielgtų ateityje politikai.
Vis dėlto reikia turėti sąžinės krizės sąlygomis, kai žmonės neturi už ką valgyti, atimti iš pensininkų pensijas ir privatiems bankams sudaryti sutartis ir mokėti beveik po 10 % metinių palūkanų. Jeigu jūs būtumėte skolinęsi, kaip skolinosi latviai – po 3 % metinių palūkanų, tai siūlė ir Pasaulio bankas, ir Tarptautinis valiutos fondas… Ką jūs darote? Jūs imkite paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo pigesnę, o ne šitokias brangias iš privačių bankų.
Kas gali paneigti, kai jūs šitaip ėmėte, kad gal kas nors ir nubyrėjo nuo tokių didelių palūkanų. Šito dabar jau neįrodysi. Bet tokia mintis peršasi. Todėl sveikinu pačius konservatorius, sveikinu jus ir visą Seimą, kad galų gale sudarome komisiją ir išsiaiškinsime, kas vis dėlto kaltas ir kokia žala padaryta valstybei. Ir jeigu būtų racionaliai skolintasi, kokia, kiek šiandien biudžete papildomai pinigų būtų?
Premjeras S. Skvernelis, pristatydamas biudžetą, pasakė: jeigu būtų skolintasi krizės sąlygomis racionaliai, 700 mln. eurų biudžete būtų daugiau. Galėtume pakelti pensijas, galėtume pakelti mokytojams, gydytojams ir rezidentams atlyginimus. Štai tokia yra situacija.
Taigi, gerbiamieji, tikrai sveikinu ir tikiuosi, kad konservatoriai priėmimo stadijoje neišeis iš salės ir nepakeis savo pozicijos.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam pranešėjui, kalbėtojui. Mielieji kolegos, diskusijai skirtas laikas baigėsi. Buvo užsirašę aštuoni, kalbėjo šeši. Tęsiame toliau mūsų darbą, ir aš kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką S. Jakeliūną, kad mes aptartume jūsų, gerbiamieji, gautus pasiūlymus.
Komitetas pasiūlymus aptarė. Gal iš pradžių, gerbiamasis pranešėjau, mes pasitarkime dėl tų pasiūlymų, dėl kurių komitetas išreiškė savo poziciją. Tai būtų dėl 2 straipsnio buvo jūsų pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Taip. Dėl 2 straipsnio buvo pasiūlymas. Iš tikrųjų čia keli pasiūlymai, kurių esmė yra ir pavadinimo pakeitimas, įvertinus tyrimo apimtį, ir preambulė buvo pasiūlyta pakeisti, ir taip pat klausimų išdėstymas. Tai į visus šiuos pasiūlymus didžiąja dalimi buvo atsižvelgta svarstant komitete ir galutiniam nutarimo projekte pritarta šiems siūlymams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar mums reikia pasitarti dėl Seimo narių G. Landsbergio, G. Skaistės pasiūlymo, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar gerbiami kolegos sutinka? Ar G. Landsbergis ir G. Skaistė sutinka su komiteto nuomone pritarti iš dalies jūsų pasiūlymui dėl 2 straipsnio?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Sutinkame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 3 straipsnio – gerbiamojo S. Jakeliūno pasiūlymas. Suprantame, kad jūs pakoregavote įsigaliojimo datą. Sutinkame su tuo.
Dar yra gautas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, jis registruotas šiandien. Bet jeigu mes norime šį Seimo nutarimą ir svarstyti, ir priimti, tai sutinkame, kad svarstome jo pasiūlymą. Taip?
Gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Laikas yra gerai, tvarka, kai svarstote ypatinga skuba.
PIRMININKĖ. Taip, viskas gerai, pagal Statutą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmas mano pasiūlymas yra preambulėje. Aš vertinu, kad, nepaisant to, jog ta pirminė iniciatyva aiškiai buvo grįsta viešųjų ryšių sumanymu ir bandymu įkąsti konservatoriams, vis dėlto komiteto pirmininkas ir komitetas pasistengė kažką racionalaus rasti tuose siūlymuose ir patobulino klausimus. Aš kviečiu ta linkme žengti ir toliau. Mano siūlymas taip pat yra vis dėlto neskelbti preambulėje, kad buvo Lietuvoje kažkokia krizė, tik čia, o kad tai buvo pasaulinės krizės pasekmės. Vis dėlto 2008 metais prasidėjo pasaulinė finansų krizė ir buvo jos poveikis Lietuvai, o ne tai, kad Lietuvoje čia kilo kažkokia lietuviška krizė 2009–2010 metais.
Beje, iš kur jūs ištraukėte, kad 2010 metais ji pasibaigė? Krizės pabaiga tikrai nebuvo fiksuota dar tais metais. Todėl aš siūlyčiau čia rašyti bendriau ir nerašyti tų konkrečių skaičių, kiek kas krito, kiek kas padidėjo, sumažėjo. Tai galėtų būti jau jūsų tyrimo išvados. Netinka taip rašyti jau kaip išvadas, kaip teiginius pačioje tyrimo iniciatyvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Iniciatoriaus nuomonė.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Mano manymu, akcentuoti reikia ir, kaip aš jau pristatydamas minėjau, tuos veiksnius ir aplinkybes, kurios lėmė mūsų vietinės krizės gylį. Kitose šalyse, netgi gretimose, taip pat ir Slovakijoje jokios krizės nebuvo. Taigi globali krizė labai nevienodai paveikė tas šalis ir tie vietiniai veiksniai arba regioniniai veiksniai, apie juos taip pat kalbame nutarimo projekte, turėjo lemiamą reikšmę tiems procesams, kurie buvo Lietuvoje. Jūsų siūlyme yra paminėtas žodis „pasekmės“, tačiau aš kalbu ne tik apie pasekmes, padarinius, bet ir apie priežastis, ir akcentuoti norėčiau tai, kad mes turime prisiimti didesnę atsakomybę dėl to, kas čia vyko ir atitinkamai užkirsti kelią ateity, kad galėtume… Taip, globaliniai reiškiniai buvo ir jie, tikėtina, vyks, bet vietiniai ir regioniniai veiksniai buvo esminiai, ir, tikiuosi, į juos reikia daugiau dėmesio atkreipti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą kalba R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, kad tas tam tikras tikslumas turi būti, nes to aiškumo galvose tikrai nebuvo pakankamai ir tuo laikotarpiu. Ką tik garsiai kalbėjęs P. Gražulis iki 2009 metų pabaigos sakė, kad jokios krizės nėra, ir tai kalbėdavo valandų valandas, nežinau, kieno inspiruotas, gal ko nors, kas jam tą poveikį darė. Jis nematė tos krizės, jis dabar ją pamatė. Aišku, tokiu būdu savo kalbomis jau atmetė bet kokią galimybę skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, nes skolinamasi tiktai tuo atveju, jeigu krizė yra. Jis jos nematė. Aš siūlau normaliai parašyti taip, kad mes žiūrėtume platesniu kontekstu ir neužsiimtume ypač datų nustatymu, nes tos krizės išėjimas įvairių valstybių buvo iš tikrųjų skirtingais laikais.
PIRMININKĖ. Gerbiami Seimo nariai… O, yra nuomonė prieš, bet jūs jau kalbėjote, gerbiamas Stasy. Tad kviečiu balsuoti dėl pasiūlymo, kurį teikia J. Razma. Tie, kurie pritariate J. Razmos pasiūlymui, spaudžiate mygtuką už, kurie turite kitą nuomonę, pasirenkate kitus mygtukus.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 96: už pasiūlymą – 32, prieš – 36, susilaikė 28. Pirmajam pasiūlymui nepritarta.
Antras gerbiamo Jurgio pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Prašau, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vėl bandau apeliuoti į sveiką protą ir nerašyti sąvokos 2009–2010 metų krizė. Nėra niekur tokio daikto. Aš prašyčiau pono S. Jakeliūno kur nors teisiškai užfiksuoto laikotarpio, kad buvo čia tokia krizė. Aš dar kartą siūlau toje vietoje parašyti – 2008 metų prasidėjusios pasaulinės finansų krizės poveikio Lietuvai ir reagavimo į ją, kaip čia valdžia reagavo, ką darė, tas išlieka mano siūlymuose. Aš to jokiu būdu neeliminuoju. Tai, ką jūs rašote, ir finansų būklę, ir skolos dydį – visus tuos dalykus aš palieku, ką jūs siūlote ištirti, bet kviečiu tiesiog teisiškai tvarkingiau fiksuoti dalykus.
PIRMININKĖ. Ačiū. S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, niekur nėra fiksuota ir nebuvo fiksuota nei krizės pradžia, nei pabaiga. Aš galėčiau jums argumentuoti, kad krizė iki šiol nėra pasibaigusi, nes brangias palūkanas mes vis dar mokame. Emigracijos banga, nuo to prasidėjusi, taip pat turi poveikį mūsų demografijai.
Bet kodėl aš rašau 2009–2010 metai? Aš jums konkrečiai atsakysiu. 2010 metų antrąjį pusmetį, tiksliau, III ketvirtį, ekonomika vėl pradėjo augti, ir tai ženklas, kad krizė iš esmės, bent jau giliausia jos dalis, yra pasibaigusi. Tie procesai, nuosmukis tiek darbo rinkos, tiek nekilnojamojo turto kainų, statybos sektoriaus, didžiausias įtraukimas, vyko nuo 2008 metų IV ketvirčio iki 2010 metų II ketvirčio imtinai, todėl čia yra tos datos ir papildoma argumentacija, kuri buvo užsakyta dėl jūsų pirmojo siūlymo, taip pat išlieka, kad mes turime koncentruotis į vietinius, regioninius veiksnius, o ne į pasaulinę globalinę krizę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų man yra labai keista ir tokių komisijų sudarymas, ir tokių laikotarpių įtraukimas. Šiaip tai čia yra ne jokia krizė, o (…) buvo tai recesija, aišku, kaip kas vadinome, taip ir buvo. Bet aš tokiu atveju siūlyčiau, jeigu kalbame apie datas, turėtume kalbėti apie 2007 metų ir 2012 metų laikotarpį, nes ne per vieną dieną (…). Man keista, kad gerbiamasis Stasys to dalyko nežino. Ir ekonomistas, ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, todėl turėtų žinoti, kad krizė nebūna vienerių ar dvejų metų, krizė būna nulinio varianto, t. y. nuo kada prasideda, ir klausimas, ar jinai baigiasi. Kaip suprantu, nesibaigė ir su jūsų biudžetu. Tvirtinant 2017 metų jūs sakėte, kad perteklinis biudžetas, bet nei bazinio dydžio nedidinote, nieko, nes jūsų partijos lyderis, frakcijos lyderis kalbėjo, kad gali būti nauja krizė. Todėl palaikau J. Razmos pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš pasiūlymą – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Turbūt Lietuvos tauta jau ne kartą įsitikino, kad kai tik konservatoriai ir premjeras A. Kubilius ateina į valdžią, tada ir būna krizė. Nereikėtų apsiriboti net 2009–2010 metų laikotarpiu.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomones. Apsisprendžiame ir balsuojame. Prašau, kolegos, balsuoti dėl antrojo J. Razmos pasiūlymo. (Šurmulys salėje)
Balsavo 111 Seimo narių: už – 42, prieš – 34, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Ir dar vienas J. Razmos pasiūlymas – siūloma 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti kitaip. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš siūlau papildyti tą punktą, kur keliamas klausimas, ar galėjo Vyriausybė pasiskolinti pigiau. Vis dėlto kad būtų iškeltas ir papildomas klausimas, kokie reikalavimai galėjo būti iškelti siekiant pigesnio skolinimosi iš Tarptautinio valiutos fondo, nes mes sudarome iliuziją, kad štai gulėjo pinigai su daug mažesnėmis palūkanomis, kažkodėl neprotingi Vyriausybės atstovai neėmė tų pinigų, o skolinosi brangiau. Vis dėlto mes įvertinkime, kokios galėjo būti sąlygos, jeigu būtų einama tuo keliu.
Aš manau, verta pamąstyti, kad skolinimasis iš Tarptautinio valiutos fondo yra tas pats kaip ligonio nusiuntimas į reanimacijos palatą, nes kažkodėl medikai, jeigu galima dar gydyti normaliai, neveža visų į reanimacijos palatą, kur yra paskutinės galimybės, ir žinoma, ką tai reiškia, kaip tai apibūdina patį ligonį, kai jis ten atsiduria. Todėl manau, kad čia nėra taip paprasta parašyti, ar galėjo kur nors pasiskolinti pigiau. Dėl to manau, kad čia nėra taip paprasta parašyti, ar galėjo kažkur pasiskolinti pigiau ir kad nebūtų buvę jokių sąlygų.
PIRMININKĖ. S. Jakeliūną prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega turbūt nepasikonsultavo su už jo sėdinčiu A. Kubiliumi, kuris vakar kartu su M. Majausku įrodinėjo, kad į tai reikia atsižvelgti. Į tai yra atsižvelgta po intensyvių diskusijų Biudžeto ir finansų komitete, neatsitiktinai tas punktas yra pakoreguotas ir atsirado žodis „išlaidoms“.
Už kokias palūkanas Vyriausybė galėjo skolintis ir kokią įtaką tai būtų turėję viešiesiems finansams, viešojo sektoriaus išlaidoms, asignavimams, tai yra ar nebūtų buvę reikalavimo mažinti ir kokiu mastu, balansu, skolos dydžiu ir t. t.? Kitaip sakant, į tai jau atsižvelgta. Tai, ką jūs dabar siūlote, paprasčiausiai yra pertekliniai žodžiai, kurių esmė jau nekeičia to vakar Biudžeto ir finansų komitete suformuluoto punkto.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už J. Razmos pasiūlymą nori kalbėti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Išties, kai konservatoriai gali pasipelnyti, nesvarbu, ar tai krizė, energetinis projektas, ar „Lietuvos kurą“ parduoti už vieną litą, ar „Williamsą“ padovanoti amerikiečiams, kurie parduoda ir pardavė „Williamsą“ rusų kompanijai JUKOS, ar, sakykime, bet kuris projektas, jie niekada nepraleis progos. Todėl gerbiamasis J. Razma yra nuoseklus ir visą laiką, jeigu siūlo Valiutos fondas po 3,2 %, ką padaro latviai, ne, reikia skolintis po 9 % ir užauginti 2 mlrd. eurų didesnes palūkanas per visą laikotarpį. Tai štai kokia yra dovana mūsų pensininkams ir tiems medikams, kurie stovi su lagaminais oro uoste, kai išvyksta į Londoną ar į Dubliną. Tai dėkojame, gerbiamas Jurgi, kad jūs esate nuoseklus. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nesiginčijame. Aišku, jūs gudravote, kolega, kalbėdamas. Ar I. Šimonytė taip pat kalbės, turėdama kitą nuomonę? Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš kalbėsiu į temą, kitaip negu tie, kurie mėgsta kalbėti visada apie tą patį. Manau, kad tikrai nereikėtų daryti šio patikslinimo, to, kas yra dabar įtraukta į nutarimo tekstą, pakanka. Mes diskutavome su ponu Stasiu, kad išties tai yra spekuliacijos, kokias sąlygas Lietuva ir kuriuo laikotarpiu būtų galėjusi gauti iš Tarptautinio valiutos fondo. Lyginti palūkanas taip tiesmukai gali tik visiškas durnius, bet čia jau jų problemos yra. (Triukšmas salėje) Ir kai mes kalbame apie medikus, tai aš siūlau ponui kalbėtojui pažiūrėti, kokie iš tikrųjų yra medikų atlyginimai. Kai mes kalbėjome apie medikų atlyginimus prieš Naujuosius metus ir būtent Latvija buvo rodoma jums kaip pavyzdys, jūs patys atsimušinėjote nuo to ir sakėte, pažiūrėkite, kaip Latvijoje medikų atlyginimai buvo sumažinti. Pažiūrėkite į tai, pažiūrėkite į viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, švietimą ir visas kitas pozicijas, kurias teko mažinti daug labiau, tegul ir neteko mažinti pensijų, nes tam paprieštaravo Latvijos Konstitucinis Teismas.
Manau, kad to, kas yra dabar nutarime, pakanka, ir bus galima tikrai korektiškai bandyti įvertinti tiek, kiek tai apskritai yra įvertinama, kadangi niekas iš mūsų nežinome, kas būtų buvę praeityje, ir negalime to vertinti iš dabarties taško. O kai kalbama apie palūkanų išlaidas, tai galėčiau paklausti priešingoje salės pusėje sėdinčių žmonių – kokio velnio tada iki krizės Lietuvos palūkanų išlaidos buvo visada didesnės už Latvijos per 0,4 BVP procentinio punkto? Siūlau nepritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašome balsuoti dėl trečiojo J. Razmos pasiūlymo.
Balsavo 115 Seimo narių: už pasiūlymą – 11, prieš – 48, susilaikė 56. Pasiūlymui nepritarta.
Po svarstymo dėl vedimo tvarkos – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Aš tiesiog repliką po balsavimo, gerbiamoji pirmininke, poniai I. Šimonytei, finansų ministrei, būsimai Prezidentei. Geriau būti durniumi negu vagimi. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, prašau susikaupti, ramybės. Ir dabar jau, atrodo, prasidės replikos… (Balsai salėje) Replika. Būsiu visiems vienodai teisinga. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Bet būna problemų, kai esi ir durnas, ir vagis. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, nuomonėmis pasikeitėme.
(Plojimai, juokas salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonėmis pasikeitėme. Daugiau nesuteiksiu. Motyvai. Svarstymo stadija. Nuomonė už, nuomonė prieš. M. Majauskas – nuomonė už. Tuoj įjungsime. Prašom. Ar įdėta jūsų kortelė? Gal, gerbiamas Mykolai, jūs galėtumėte per šoninį mikrofoną. Mums neįsijungia aparatūra. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų noriu padėkoti komiteto pirmininkui, kuris gana konstruktyviai sudėliojo klausimus. Klausimai yra tikrai įdomūs. Klausimai yra prasmingi, reikalingi ir tikrai bus labai įdomu išgirsti atsakymus. Man atrodo, kad mes į daugumą iš tų klausimų atsakymus jau sau turime pasakę. Reikia suprasti, kad tie atsakymai, kuriuos mes gausime, bus politiškai vertinami. Dėl tų atsakymų bus balsuojama, dėl tų išvadų bus priimami politiniai sprendimai. Pats tyrimas tikrai įdomus procesas, bet tai bus politizuotas procesas. Man tik telieka apgailestauti, kad šioje situacijoje komiteto pirmininkas, atrodo, tapo politiniu įrankiu politizuodamas procesą, kuris, atrodo, turėtų būti kaip ir ekonominės pamokos, ekonominio mokslo dalis, o ne politinio tyrimo dalis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Pasakysiu taip: man iki šiol atrodo, kad A. Kubilius padėjo labai daug pastangų ir padėjo Lietuvai išsikapstyti iš dar didesnės duobės, į kurią galėjo įkristi Lietuvos ekonomika. Galite dabar pasijuokti, pone Skardžiau, ir kiti. Tiek to, čia jūsų valia. A. Butkevičius, jau būdamas premjeru, 2013 metų liepos pabaigoje pasako, kad ši praėjusi A. Kubiliaus Vyriausybė galėjo skolintis ir dar daugiau, nes skolinosi labai neblogomis sąlygomis (ką dabar tirsime, nežinau). Buvo kritikuojama A. Kubiliaus Vyriausybės pradėta naktinė mokesčių reforma. Su tokiais lozungais „Mes prieš naktinę mokesčių reformą!“ buvo einama į 2012 metų Seimo rinkimus. Ką pakeitė tuometinė Vyriausybė? Vieną segmentą, koks ten, neapmokestinamasis pajamų dydis tik buvo pakeistas. Su panašiais lozungais buvo einama į 2016 metų Seimo rinkimus. Kas pakeista? Dar vis šnekama, kaip keisime.
Mes gyvename pagal tuos standartus, kurie buvo padiktuoti tos Vyriausybės. Gal buvo galima geriau, bet iš tiesų ponia I. Šimonytė, aš manau, aiškiai ir logiškai paaiškino, kad jeigu yra atsakomybė, tai tam yra institucijos. Jeigu yra noras politikuoti, tai mes tą norą politikuoti ir matome.
Aš matau čia populizmą, sudarant šitą komisiją. Na, gerai, populizmas gal kam nors tautoje ir patiks. Bet matau nedirbamus darbus, kuriuos mūsų Seimas privalėtų daryti, o nedarysime, nes metus laiko iki kitų Velykų ir dar toliau užsiimsime šita „politine archeologija“ (cituoju kolegą). Tai yra viso Seimo laiko švaistymas. Jeigu jūs norite gaišti laiką, prašome gaišti. Jeigu jūs neturite ką daryti, darykite. Lyg ir suprantu konservatorius, kad jie, kaip sakoma, trolina ir vaidina, kad čia jie labai nori. Galbūt tai yra ir jų reputacijos klausimas. Į sveikatą. Tai konservatorių pozicija. Liberalų pozicija – nepalaikyti šitos absurdiškos komisijos sudarymo ir mes atskirai dar spręsime, jeigu ji bus sudaryta, ar mes gaišinsime kurį nors savo kolegą, deleguodami jį į šitą komisiją. Greičiausiai ne.
PIRMININKĖ. Ačiū. Apsisprendžiame svarstymo stadijoje dėl siūlomo Seimo nutarimo.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 83, prieš – 19, susilaikė 13. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Motyvai.
Pastraipsniui, tiesa. Mes turime preambulę. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. 3 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso keturi – už, keturi – prieš. I. Šimonytė – nuomonė už.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Dar spėsiu sureaguoti į keletą replikų ir pasakyti tai, ko nespėjau pasakyti savo kalboje. Pirmiausia linkiu visiems kolegoms, kurie žino, kas yra vagys šitoje salėje, tiesiog kreiptis į atitinkamą instituciją.
Taip pat ponui M. Puidokui norėčiau priminti, kad progų šiaip atsakinėti į šituos klausimus tiek aš, tiek A. Kubilius turėjome daugybę. Labai sunku atsakinėti į klausimus žmonėms, kurie yra užsikimšę ausis. Jeigu klausai atsakymų užsikimšęs ausis, turbūt labai labai sunku tą atsakymą ir išgirsti. Iš to, ką jūs pats pasakėte savo kalboje, tai buvo tokių tradicinių klišių rinkinys, kurių dažnai galima išgirsti „Išsirengusioje tiesoje“ ar kokiose nors kitose panašiose laidose. (Juokas salėje) Matyt, man jūsų įtikinti niekuo nepavyktų.
Vertinimai yra labai svarbūs, jie visi yra labai įdomūs, bet reikia nepamiršti vieno paprasto dalyko, kad mes vertinsime praeitį iš dabarties taško žinodami, kad kažkaip visas procesas susiklostė. Jeigu šiandien mes turėtume kitą situaciją (ir aš visiškai pritariu E. Gentvilui, kad daugeliui iš tikrųjų būtų sunku sausas kelnes išlaikyti būnant premjeru arba finansų ministru tuo laikotarpiu ir galvojant, kaip išmokėti pensijas ir algas biudžetininkams), tai vertinimas turbūt būtų visiškai kitas.
Vargu ar mums pavyks parengti kokią nors labai naudingą pamoką ateičiai, nes ateities politikai lygiai taip pat apie savo sprendimus ir jų būtinumą (ir jūs patys tai darote) spręs iš tos realybės, kaip ją mato tuo momentu, kada sprendimai yra priimami. Bet dar kartą… Aišku, tai bus politiškai angažuotas sprendimas, nes tai nebus monografija, nebus mokslo kūrinys. Bus balsuojama dėl tų išvadų. Kokios jos bus, pamatysime ir pamatysime, kas yra didesnis draugas – Platonas ar tiesa. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, bent jau valstiečiai tikrai turėtų žinoti vieną lietuvių liaudies posakį: „Kas buvo, pražuvo ir žole apaugo.“ Nuosekliai tiek mūsų frakcija, tiek aš pasisakiau prieš komisijų kūrimą, nes mūsų pareiga – žmonių gyvenimo kokybę gerinti, o ne bloginti, nes jokios pridėtinės vertės nesukuria komisijos.
Nebuvau ir nesu A. Kubiliaus didelis gerbėjas ir su kolegom ne dėl vieno jų sprendimo kreipėmės į Konstitucinį Teismą. Yra bent 30 sprendimų Konstitucinio Teismo pripažinta antikonstituciniais, bet tai jau buvo.
Aš manau, kad komisijos Lietuvoje šiandien reikalingos (apskritai ir anksčiau) nukreipti dėmesį nuo procesų, kurie vyksta šiandien. Atsakykite man, ar jau mes atsakėme į klausimą ir išsprendėme problemą, kad Lietuvoje nėra juridinių ir fizinių asmenų, kurie turi ir valdo daugiau kaip 500 hektarų žemės? Arba jau didieji latifundistai moka ne 3 %, o bent 15 % nuo pajamų? Ir tų klausimų yra labai daug.
Manau, turbūt nė vienas iš čia sėdinčių netiki, nors čia bando mus įtikinti, kad komisijos reikia, kad ko nors išmoktume. Apskritai komisijos išvadų dažniausiai niekas net neskaito. Manau, kad kalba, kad nepasikartotų krizė… Krizė greičiausiai kils dėl mūsų neveikimo žmonių labui, o tiktai politikavimai ir špilkavimai, ir kandžiojimai vieni kitų. Todėl visiškas pypt būtų…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). …kalba apie tai, kad šita komisija turi dirbti net iki kitų metų balandžio 15 dienos. Dar to per 22 metus darbo parlamente nebuvo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš, skirtingai nei gerbiamas A. Sysas, kuris nėra didelis A. Kubiliaus gerbėjas, esu didelis A. Kubiliaus gerbėjas. Man atrodo, kad tas laikotarpis, kuris buvo Lietuvoje, buvo labai labai nelengvas. Mes visi tai žinome. Ir aš tikrai didžiuojuosi, jog man buvo galimybė dirbti su A. Kubiliumi ir matyti jo išmintį, jo drąsą, jo gebėjimus priimti sprendimus, teisingus sprendimus, nepopuliarius, bet labai reikalingus sprendimus. Ir aš tikiu, kad šita komisija tuos dalykus taip pat atskleis, todėl kviečiu palaikyti šį sprendimą ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų džiaugiuosi ir posėdžio pirmininkės sprendimu, kad ji nepalaikė šitos komisijos sudarymo svarstymo stadijoje. Aš, sekdamas tuo pavyzdžiu… Nes aš prisimenu, kai mums su Rima teko 2009 metais… 2008–2012 metų kadencijoje dirbti, aišku, buvo daug pasišpilkavimų, daug diskusijų dėl biudžeto, dėl finansinių drausmės dalykų, skirtingai nei Mykolas, aš tikrai nebuvau gerbiamojo A. Kubiliaus gerbėjas ar fanas ir ne vieną kartą esu ir apsižodžiavęs ir viešai, ir asmeniškai kartais, bet, aišku, buvo skirtingų ideologijų dalykai.
Man klausimą kelia kitas dalykas, kodėl mes, Seimas, nebandome išsiaiškinti krizės priežasčių ir kodėl krizė ateina pas mus į Lietuvą iš tiesų gana dažnai. Aišku, tai priklauso ne vien nuo mūsų pačių sprendimų, nuo Lietuvos sprendimų, bet ir nuo tam tikrų geopolitinių dalykų, bet apie tai niekas nekalba.
Dar labiau mane nuliūdino atkurta nauja LDD partija – ji iš tikrųjų šiandien sudaro valdančiąją daugumą ir būtent 2012–2016 metais mes buvome valdančiojoje daugumoje, mes turėjome absoliučią daugumą, ir jokios komisijos, jokių tyrimų nebuvo, nors ne vieną kartą apie tai šnekėjome, ar nereikėtų to dalyko daryti. Keista, kodėl taip yra ir kodėl bandoma Seimą įvelti į kažkokį bobturgį, ir šiandien padaryti, kad vienas kitą mes pjautume, ėstume, kaltintume.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ iš tikrųjų niekada nebus ir nebuvo ta, kuri dalyvautų tuose žaidimuose. Mes esame už konstruktyvų darbą ir kad tas darbas Seime vyktų išties vardan žmonių. Jeigu mes pasižiūrėsime į darbotvarkę… Šiandien aš nuėmiau… Lygiai 1 val. 40 min. mes svarstome klausimą, kuris yra dešimtiems metų senumo. Kažkas nori už tai apsiginti mokslinį darbą, kažkas nori suvesti asmenines sąskaitas ir buvusiam premjerui, kalbu, 2012–2016 metų premjerui įkąsti ir, kas keisčiausia, kad iš tos dabartinės valdančiosios daugumos buvęs patarėjas tą dalyką daro. Kai kas nori vėl pasidaryti reklamą per kitus žmones.
Mielieji mano, mes tiesiog pamėginkime pažiūrėti į veidrodį šiandien parėję namo, pasižiūrėkime filmuotą medžiagą, ką mes šiandien posėdžių salėje darome…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (TTF). …ir pasižiūrėsime, kaip vertina. Tikrai kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kubilius – nuomonė už.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų raginčiau čia gal taip ramiau pritarti komisijai. Be abejo, jinai yra tam tikras politinis veiksmas, bet Seimas yra politinė institucija. Čia mes kažkaip nesigėdykime Seime… Man keista, kai Seime nuskamba žodžiai, čia mes ką nors politizuojame ar nepolitizuojame. Iš kitos pusės aš nuoširdžiai noriu šiandien padėkoti E. Gentvilui ir M. Majauskui už tokius teigiamus žodžius A. Kubiliaus atžvilgiu, bet ne apie A. Kubilių čia kalba ir daina. Iš tikrųjų kalba ir daina yra apie reguliarius dalykus, kuriuos mes turime labai gerai suprasti ir iš tikrųjų suvokti, kad gyvename globaliame pasaulyje. Aš jau kalbėjau apie krizių pasikartojimą – jos nuo mūsų nepriklauso.
Noriu priminti, kad ta pati 2008 metų (ar kaip vadinsime) krizė prasidėjo 2008 m. rugsėjo 15 d., kai „Lehman Brothers“ – didysis bankas Jungtinėse Amerikos Valstijose kreipėsi dėl bankroto procedūros. Taigi yra žinomi reguliarūs reiškiniai, kuriuos reikia įsivardinti: vienas iš jų yra globalios krizės. Jų pasekmės būna įvairios, dažniausiai skausmingos, bet reikia joms būti pasiruošusiems, todėl aš iš esmės ir pritariu komisijai, nes galbūt padės šiai Vyriausybei susimažinti savo norus išlaidauti, o tai jau šiandien matome.
Yra kitas žinomas reguliarus reiškinys – tai Mėnulio pilnatis, kuri kaip tik dabar yra. Kaip žinoma, kai tik pilnatis, taip P. Gražulis ir A. Skardžius lipa į tribūną ir kalba apie konservatorius. Bet apie Mėnulio pilnatį mes nekalbame ir apie to pasekmes aš taip pat raginu nekalbėti. Aš noriu, gaila nebėra M. Puidoko salėje. (Balsai salėje) Yra, atsiprašau. Jis pasakė tokią gana reikšmingą kalbą, kai kurie skaičiai ten gal šiek tiek nuo lubų nurašyti, bet man labai įstrigo žodžiai apie tai, kaip M. Puidokas savaitgalį susitiko su paprastais žmonėmis ir jie sakė: mes norime žinoti atsakymus. Mindaugai, aš savaitgalį taip pat išėjau į lauką…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …susitikau su savo kaimynais sodų bendruomenės nariais ir jie sakė: mes irgi norime žinoti atsakymus, mes norime žinoti atsakymus apie Agrokoncerną, apie tuos…
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamas kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …latifundininkus ir t. t., ir t. t. Aš raginu iš tikrųjų įsiklausyti į žmonių norus ir balsuoti už šitą komisiją, balsuoti ir už kitą komisiją.
PIRMININKĖ. A. Skardžius – nuomonė prieš.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties A. Kubiliui noriu pasakyti, kad ir per pilnatį bėgioja vilkolakiai. Tai aš manau, jūsų pusėje ne vienas vilkolakis sėdi.
Dabar apie archeologiją. Noriu atkreipti kolegų dėmesį, kodėl reikia kasti arba kodėl nereikia kasti. Paprastai vilties turėti, kad galima kažką iškasti, kai konservatoriai, būdami valdžioje, taip įbetonuoja tuos polius, nežinau, kaip reikės, jeigu bus pritarta šiems sprendimams, pagaląsti įrankius Biudžeto ir finansų komitetui, archeologinius, galbūt trotilo tonomis, kad išjudintų tuos pamatus, nes iki 2022 metų sukalti kuoliukai, kai reikės grąžinti paskutinius pasiskolintų 7 mlrd. eurų 5 mlrd. eurų. Tai pagrindiniai nuo šių metų iki 2022 metų, gerbiamieji, tai einamieji klausimai.
Didžioji paskolos dalis bus grąžinama dabar, todėl tikėti tai, kad pavyks iškasti, ką konservatoriai krizės metais padarė, aš tikrai turiu mažai vilties. Aš, matydamas tą veidmainystę dėl „Leo LT“, kai per krizę buvo grąžinta 600 mln. „Leo LT“, kai buvo galima jų negrąžinti, nes jiems už dyką padovanoti Vakarų skirstomieji tinklai uždirbo milijardą ir A. Kubilius 600 išmokėjo tam, kad galbūt pasiskolintų… Tai štai, tikrai turiu mažai vilties. Kolegos, rimtai pagalvokite, jeigu neturite trotilo tonos, geriau nepradėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Poderys – nuomonė už.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Manau, kad siūlymą reikia palaikyti, projektą palaikyti, tuo labiau kad paskutinės diskusijos ir mano kaimynas, kolega S. Jakeliūnas tikrai… Matyti, kad yra tendencijos padaryti neutralų tyrimą, tyrimą kontekste, kad jis duotų geras pamokas ir gerą supratimą, tikintis, net nesitikint, bet numatant krizes į priekį, kurių neišvengiamai bus. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. E. Gentvilas – nuomonė prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Suprantu, kad turbūt beprasmiška šnekėti, kai net patys konservatoriai neria į absurdo purvą, kuriame bus išmozoti, juk patys nieko kito ir negalite tikėtis, bet vis tiek šneku. Pavyzdžiui, ką reiškia klausimo formuluotė „Krizės Lietuvoje priežastys?“ Na, primenu, „Lehman Brothers“ ir kiti, 2008 metai, aš suprantu, kad, ko gero, planuojate tirti socialdemokratų, ankstesnės – G. Kirkilo Vyriausybės ar A. M. Brazausko Vyriausybės veiksmus. Tyrinėkite savo patriarchą ar dabartinį pirmininką, tai jūsų valia. Bet supraskite, kad pasaulinė krizė buvo ir ne Lietuva kalta, ne Lietuva galėjo atsispirti. Lietuva galėjo nebent geriau pasiruošti. Šitais savo desperatiškais veiksmais jūs užsiimate revanšizmu ir pirmiausia dabar kalbu apie Valstiečių ir žaliųjų pseudo- išplaukusią partiją, apjuodinti buvusias valdžioje partijas – tą pačią Socialdemokratų partiją, Tėvynės sąjungą, Liberalų sąjunga, net savo dabartinius kolegas valstiečius, kurie palaikė tuometinę 2008–2012 metų Vyriausybę.
Taip pat tas jūsų revanšizmas yra nukreiptas prieš bankus ir tai skamba ne pirmą kartą, kai Seimo Pirmininkas pasako, kad atstovauja svetimiems bankams vienas žymus ekonomistas. Tai yra Europos Sąjungos atvira rinka ir mes turime suprasti, kad bendroje rinkoje bendrai dirbame. Iki kur mes nueisime su tokiais polėkiais? Aš nežinau, gal dar nesusipratote, bet, pavyzdžiui, yra pasiūlymas – pradėti tirti, ar ne per anksti Lietuva 1990 m. kovo 11 d. paskelbė nepriklausomybę. Estai paskelbė vėliau ir estai šiandien gyvena geriau. Tai gal kalta Lietuva, kad per anksti ir pirmoji išėjo iš Tarybų Sąjungos. Kolegos, neužsiiminėkite absurdais. Jeigu jums ne gėda, man už jus gėda. Svarstykite.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame priėmimo metu dėl Seimo nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 120 Seimo narių: 83 – už, prieš – 19, susilaikė 18. Seimo nutarimą dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimą (ir jo jau neskaitau) skelbiu priimtą. (Gongas)
Suteikiu žodį S. Jakeliūnui, komiteto pirmininkui. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Nežinau, ar verta dėkoti, ir turbūt nedėkosiu Seimui už šio nutarimo projekto palaikymą, nes jis įpareigojo atlikti darbą, kuris, ko gero, nėra niekada buvęs atliktas čia, Seime, ir apskritai valstybėje. Įvertinti tokius reiškinius tikrai sudėtinga.
Bet, reaguodamas į pono Gentvilo, vyresniojo Gentvilo, komentarus, nevertinsiu jų detaliai, tik paklausiu, ką jis turėjo omenyje sakydamas, kad svarstys atšaukti savo atstovą iš komisijos? Pavedimas yra Biudžeto ir finansų komitetui atlikti šį tyrimą ir jūsų atstovas yra profesorius K. Glaveckas. Jis pradėjo tyrimą 2010 metais ir dabar yra komitete, tai jūs apsvarstykite, ar jį atšaukiate, ar neatšaukiate iš komiteto. Jeigu taip, tai priimkite sprendimus nedelsdami, nes mes turėsime pradėti darbą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, panašu, kad mes dar labai ilgai replikuosime. A. Butkevičius. Jūs buvote paminėtas.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Noriu pasakyti keletą žodžių dėl to, kad E. Gentvilas paminėjo mano pavardę.
PIRMININKĖ. Dabar jūs paminėjote Eugenijų.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Kolega, aš noriu pasakyti jums, kad kai jūs kalbate, visada kalbėkite tiesą, nes šitaip užsitarnauti politinį kapitalą yra negražu. Aš pasakiau, kad sprendžiant tuo metu krizinę situaciją, nemažinant pensijų ir atlyginimų, niekas nebūtų pasikeitę, jeigu dar būtų pasiskolinę, ir įvardijau tam tikrą sumą. Bet niekada nesakiau, kad aukštomis palūkanomis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dėl mūsų darbo tvarkos. Pirmą valandą turėtų… (Balsai salėje) Vieną minutę! Noriu su jumis pasitarti. Pirmą valandą turėtų prasidėti Vyriausybės valanda. Valdančioji koalicija siūlo daryti Vyriausybės pusvalandį, leisti klausti tik opozicijai ir pasivyti tuos įstatymų projektus, kuriuos mes rytiniame posėdyje galėtume svarstyti. Ar galime tam pritarti? (Balsai salėje) Kad darome Vyriausybės pusvalandį nuo 13 val. 30 min. Dėkoju.
Dabar žodį suteiksiu replikuoti K. Masiuliui.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, kad pažiūrėjote ir į opozicijos pusę.
PIRMININKĖ. Visada pažiūriu.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Bet aš pirmasis stovėjau prie mikrofono.
Mielieji, jeigu žmogus įstringa praeityje ir visą laiką išgyvena dėl praeities, psichologai sako, kad jis įgauna neurotišką būseną, yra kontrproduktyvu. Jis nebekuria savo gyvenimo ir gadina visų aplinkinių gyvenimą.
Jeigu tai daro politikai, tai einama į politinę neurozę. Aš sutikčiau, kad kurtume komisiją ir aiškintumės, kodėl kada Airija augs daugiau negu mes, kada net Liuksemburgas, turintis gerą bazę, augs daugiau negu mes, kurtume komisiją, kuri paskatintų mūsų didesnį augimą. Tai būtų produktyvu.
Jei mes gaišinsime laiką ir kursime komisijas, kurios tirs praeitį, o ne tai, ką mes galime dabar padaryti geriau, tai jūs neturite ką veikti, mielieji valdantieji.
PIRMININKĖ. Replikos po balsavimo turėtų būti labai trumpos. J. Olekas labai trumpai kalbės.
J. OLEKAS (LSDPF). Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Kadangi mūsų kolegos Vyriausybės nariai yra susirinkę, o čia, man atrodo, tikrai gaištame ne patį geriausią laiką, aš siūlyčiau dabar paklausinėti Vyriausybę ir tada tęsti diskusijas. Jie dabar pusę valandos turės…
PIRMININKĖ. Mielas kolega, kadangi mes jau aptarėme ir tai buvo bendru sutarimu, nebegrįžkime prie to, ką jau nusprendėme. Pusę valandos mes dirbsime labai racionaliai, o Vyriausybės nariai, jeigu galės, paklausys taip pat.
E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš tik atsakau savo mielam kolegai S. Jakeliūnui, su kuriuo nemažai košės kartu suvalgome rytais, dėl K. Glavecko. Tiriamuoju laikotarpiu jis buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Be jo žinios skolinimosi politika nevyko. Ar jis galėtų save tirti? Aš manau, kolega K. Glaveckas privalo nusišalinti, nes analizuojami jo, kaip komiteto pirmininko, veiksmai.
13.00 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarimo dėl santykių ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1557 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos, dirbame toliau. Kadangi mes atkreipėme dėmesį, kad yra ministrai ir kaip tik laikas pateikti įstatymo projektą buvo numatytas 12 val. 55 min., kviečiu L. A. Linkevičių pateikti įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarimo dėl santykių ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektą Nr. XIIIP-1557.
Prašau, gerbiamasis ministre, tribūna jums.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Pirmiausia, gal ir ne tas klausimas, noriu visus pasveikinti su narystės NATO metinėmis.
O klausimas tikrai, manau, nesudėtingas ir trumpas, nes tai yra bendro pobūdžio politinis susitarimas tarp Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos. Juo būtent (galima jį vadinti rėminiu susitarimu) apibrėžiami mūsų intensyvesni santykiai, kad jie būtų veiksmingesni. Apibrėžiamos sritys, pradedant žmogaus teisėmis ir baigiant kultūra, darbu, nelaimių valdymo reikalais, jūrų reikalais, transporto, teisinio bendradarbiavimo. Tai yra bendro pobūdžio susitarimas, tačiau pagal teisinius reikalavimus jis turi būti ratifikuotas parlamentų, todėl ir teikiame, ir prašome jūsų pritarimo. Jei būtų klausimų, atsakyčiau.
PIRMININKĖ. Yra du norintys paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas. Prašau. Vieną minutę! Tuoj įjungsime mikrofoną. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą. Norėčiau sužinoti, ar ši sutartis yra tokia rutininė, ar ji gyvena savo gyvenimą? Man tai yra svarbu. Ar tuo pačiu metu ir visos Europos Sąjungos šalys tą patį seimuose daro, tvirtina? Kiek tai kainuos Lietuvai ar nekainuos visai?
Toliau. Ar jūs esate vien tiktai koordinatorius, nes čia apima įvairias sritis: ekonomiką, žemės ūkį, švietimą – viską? Ar kiti ministrai apie tą sutartį žinos, ar tiktai čia jūsų ministerijos kompetencija? Ką reiškia, ar čia vertimo problema, ar kas, toks terminas, kad ir šaulių problemas ten spręsite? Kokių šaulių, galima sužinoti?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Daug klausimų, bet pamėginsiu atsakyti. Kaip jau sakiau, pakartosiu – čia yra bendro pobūdžio susitarimas, bet kadangi jis tarptautinis – Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos, todėl reikia ratifikuoti mūsų Seime.
Ar visuose parlamentuose tokie reikalavimai, jums taip kategoriškai nepasakysiu, bet šiuo metu devynios Europos Sąjungos šalys yra jau ratifikavusios savo parlamentuose šį susitarimą.
Ką dabar tai duos? Kadangi tai yra rėminis, bendro pobūdžio, tai jis kaip ir nuties kelią kitiems susitarimams. Pavyzdžiui, mums reikia laisvosios prekybos susitarimo su Naująja Zelandija. Dar negautas mandatas Europos Tarybos derėtis, tačiau šį pavasarį tikimasi jį gauti ir pradėti laisvosios prekybos susitarimą, bet tam, kad tie kiti susitarimai būtų pradėti ir vykdomi, reikia šito bendro pobūdžio. Tiesiogiai, kad sukeltų finansinių ar kokių nors pasekmių, to nėra, tai yra grynai politinės valios išreiškimas ir išryškinimas Naujosios Zelandijos, kaip ypatingo Europos Sąjungos partnerio.
O dėl šaulių galbūt čia yra kokių netikslumų, nes visos sritys išvardintos – klimato kaita, energetika, saugumas, tiesiog visos sritys, kurios galėtų jums ateiti į galvą, yra išvardintos tenai, todėl taip ir parašyta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Mielas kolega, atsakau sveikinimu į sveikinimą. Man atrodo, tikrai galime pasidžiaugti dėl narystės metinių.
Klausimas mano būtų labai paprastas. Nuo praeitų metų sausio 12 dienos jau įsigaliojo ir pradėtos taikyti kai kurios šito Naujosios Zelandijos ir Europos Sąjungos susitarimo nuostatos. Kodėl mes beveik metus, daugiau kaip metus užtrukome ateiti čia į tribūną? Ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Iš tikrųjų dar daugiau galiu, kolega, pasakyti. Čia yra toks… Nuo 2007 metų galiojo bendra deklaracija dėl Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos santykių ir bendradarbiavimo. Ji kaip ir apėmė tas sritis, tačiau tai nebuvo susitarimas, tai buvo deklaracija, todėl nuo 2007 metų visos tos nuostatos galiojo, bet, tiesą sakant, kad galiotų, čia kokio nors ypatingo ir nereikia teisinio reguliavimo. Čia daugiau yra politinis pareiškimas, todėl čia nėra kokio nors nei vėlavimo, nei skubėjimo. Tuo labiau, kaip jau minėjau, devynios Europos Sąjungos šalys ratifikavusios, tai tikrai dar ne dauguma, bet vis tiek tą darbą turime atlikti. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūs atsakėte į klausimus.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Po pateikimo nuomonė už. J. Olekas nori kalbėti? Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš tikrai kviečiu po pateikimo pritarti ir kviečiu atidžiai peržiūrėti Užsienio reikalų komitete į sąvokas, kurias čia pastebėjo ir mano kolega, kad galbūt vertimo yra kai kurių neatitikimų.
Prašyčiau, kad būtų tiksliai išversta į lietuvių kalbą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tikime, kad taip ir padarys pagrindinis komitetas, kurį norime ir… Nuomonės prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu.
Noriu paskelbti, pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas komitetas nenumatytas. Siūloma svarstyti gegužės 10 dieną. Galime sutarti bendru sutarimu? Dėkoju.
13.05 val.
Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1513(2)ES (svarstymas)
Grįžtame prie darbotvarkės. Darbotvarkės 1-7 klausimas – Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1513(2). Biudžeto ir finansų komitetas. A. Palionis jau ruošiasi į tribūną. Prašom paskelbti išvadą.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Draudimo įstatymo pakeitimo projektą ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms ir komiteto pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu papildomo komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pranešėją I. Šiaulienę. Prašom, kolege, pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat savo posėdyje kovo 7 dieną svarstė Draudimo įstatymą. Teikė savo pasiūlymus pagrindiniam komitetui ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją, mums reikia aptarti gautus pasiūlymus. Vienas iš pasiūlymų buvo dėl 33 straipsnio. Seimo narių A. Palionio, V. Ąžuolo pasiūlymas.
A. PALIONIS (LSDDF). Galiu pristatyti.
PIRMININKĖ. Jūs pristatykite ir tada pakomentuokite komiteto argumentus. Aš tik dar kartą atsiprašau gerbiamosios Vyriausybės narių, mes kaip ir sutarėme, kad Vyriausybės valandą pradedame 13 val. 30 min.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pasiūlymo esmė yra tokia, kad įstatymo 33 straipsnio 4 dalies keitime yra skelbiama, kas yra draudžiama skelbti, reklamuoti ir pristatyti savo teikiamų draudimo produktų platinimo paslaugas kaip nepriklausomas ar kitaip informuoti apie jas, kai atlygis už šias paslaugas nėra gaunamas iš draudėjo. Esmė ta, kad direktyva reikalauja, kad tokios nuostatos galiotų tik platinant investicinius draudimo produktus, o šita redakcija galioja visiems draudimo brokerių platinamiems produktams, todėl mes su V. Ąžuolu ir koreguojame, kad tai būtų platinant draudimo principu pagrįstus investicinius produktus ir draudimo tarpininkui, kas yra draudžiama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bet jums tenka prievolė pasakyti ir komiteto nuomonę.
A. PALIONIS (LSDDF). Komitetas nepritarė. Argumentai, kad projekto nuostata dėl nepriklausomų paslaugų teikimo yra skirta apsaugoti kliento interesus, kad nebūtų sudaromas klaidingas įspūdis apie teikiamų paslaugų nepriklausomumą, faktiškai 97 % atvejų draudimo brokerių įmonės atlygį gauna už draudimo tarpininkavimą tiesiai iš draudimo įmonių, o ne iš klientų ir gaunamas atlygis vienaip ar kitaip kelia tam tikrą interesų konfliktą ir draudimo brokerių įmonei, todėl abejoja, ar tokia paslauga galėtų būti vadinama nepriklausoma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą – J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų aš norėčiau pritarti kolegų teikiamam pasiūlymui, manau, kad jis leidžia geriau supažindinti klientą ir gauti geresnį paslaugos pasirinkimą. Išimtis yra, ko negalima daryti, todėl kviečiu pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš pasiūlymą – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Su pasiūlymo autoriais mes taip pat bendravome, taip pat šiandien diskutavau ir su Finansų ministerija. Gavome Draudimo brokerių rūmų vertinimą ir suprantame jų susirūpinimą, nes dabartinę redakciją tikrai galima interpretuoti taip, kad apskritai draudžiama bet kokia reklama ir informavimas apie produktų platinimo paslaugas. Tai, suprantama, yra nepriimtina. Todėl šiame etape siūlyčiau vis dėlto pritarti Biudžeto ir finansų komiteto pozicijai, kuri buvo išdėstyta, ir argumentai buvo pateikti gerbiamojo pranešėjo. O pateikimo… priėmimo metu, prieš priėmimą mes pakoreguosime redakciją, kad nebūtų tokios dviprasmybės, nes dabar parašyta taip: „Draudžiama skelbti, reklamuoti, pristatyti savo teikiamas draudimo produktų platinimo paslaugas kaip nepriklausomas ar kitaip informuoti apie jas.“
Žodis „jas“ turėtų būti siejamas gramatiškai su žodžiu „paslaugas“, kitaip sakant, Draudimo brokerių rūmai tikrai teisingai tada argumentuoja, kad jiems neva draudžiamos reklamuoti bet kokios paslaugos. Finansų ministerijos intencija buvo susieti šitą žodį su žodžiu „nepriklausomas“. Bet kadangi žodis „nepriklausomas“ yra būdvardis, tai žodis „jas“ netinkamas. Čia yra redakcinė pastaba, bus ištaisyta.
Siūlau nepritarti šių pasiūlymų iniciatoriams, autoriams, ir kartu palaikyti Biudžeto ir finansų komiteto poziciją su mūsų įsipareigojimu, kad redakcinė klaida bus ištaisyta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji, apsisprendžiame dėl pasiūlymo, kurį teikia V. Ąžuolas ir A. Palionis. Balsuojame dėl Seimo narių pasiūlymo. A. Palionis ir V. Ąžuolas teikia pasiūlymą dėl 33 straipsnio. Komitetas nepritarė.
Balsavo 75 Seimo nariai: už pasiūlymą – 51, prieš – 6, susilaikė 18. Pasiūlymui pritarta.
Dar buvo gautas vienas pasiūlymas, tačiau jis bus svarstomas priėmimo stadijoje, nes neišlaikytos valandos svarstymo metu.
Dėl viso šio įstatymo projekto po svarstymo. S. Jakeliūnas – nuomonė už. Nėra nuomonės prieš. Kolegos, gal galime nekalbėti ir bendru sutarimu? S. Jakeliūnas nori akcentuoti. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, aš nežinau, ar visi teisingai supratome, už ką čia nubalsavome. Buvo nubalsuota už pasiūlymą, kurį aš paaiškinau, kad nereikėtų palaikyti. Redakcinė pastaba bus pateikta, ir aš tikiuosi, kad priėmimo metu…
PIRMININKĖ. Priėmimo metu.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). …mes įvertinsime, todėl pasiūlymas bus registruotas. O įvertinus visa tai, už visą nutarimo projektą svarstymo etape, be abejo, siūlau pasisakyti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu.
J. Olekas nori repliką.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, aš žinau, kad yra ir kitos pataisos.
PIRMININKĖ. Taip, aš apie jas minėjau ir sakiau, kad jos bus priėmimo metu, nes iki svarstymo nepraėjo nustatytas valandų laikas. Priėmimo stadijoje jas būtinai įvertinsime. Dėkoju už bendrą sutarimą šiam įstatymo projektui pritarti po svarstymo bendru sutarimu.
13.13 val.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 312 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1394(2) (svarstymas)
Skelbiu mūsų darbotvarkės 1-8 klausimą – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 312 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1394(2). Ekonomikos komiteto pranešėjas A. Baura jau tribūnoje. Prašome.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų kovo 14 dieną svarstė minimą įstatymo projektą ir bendru sutarimu priėmė tokį sprendimą: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pasiūlymų nėra, bet diskutuoti yra užsirašęs E. Gentvilas. Ir aš maloniai jį kviečiu.
E. GENTVILAS (LSF). Bandysiu kalbėti trumpai, nors problema yra gana didelė. Yra toks tarptautinis jūrų ir uostų saugos kodeksas, angliškai „International Ship and Port Security Code“, kuris numato tam tikrus bet kurio uoste įsikūrusio terminalo standartus. Kiekvienas terminalas privalo atitikti tuos saugos standartus.
Ir lig šiol reguliavimas egzistuoja toks. Uosto direkcija, administruojanti visą teritoriją ir nuomojanti tą teritoriją terminalams, vykdo kasmetinę terminalų patikrą, ar atitinka tuos ISPS kodekso reikalavimus. Kaip papildomas saugiklis – sprendimą dėl atitikimo priima ne pati Uosto direkcija, kuri dažnu atveju gali būti subjektyvi, yra buvę praktikoje tokių subjektyvių dalykų, tačiau sprendimą priima aukštesnė instancija Susisiekimo ministerija.
Mano paties darbo praktikoje buvo tokia istorija su „Klaipėdos hidrotechnika“. Savininkai kyšininkavo, darė įtaką, ir Uosto direkcijos atsakingi pareigūnai nematydavo jokių problemų nusižengiant saugos reikalavimams „Klaipėdos hidrotechnikos“ teritorijoje. „Klaipėdos hidrotechnikos“ savininkas yra baustas už kyšių siūlymus, kyšių davimus įvairiems pareigūnams. Aš negaliu teigti, kad Uosto direkcijos pareigūnai kaip nors nešvariai nematė, tačiau jie nuslėpdavo tuos egzistuojančius pažeidimus.
Man Uosto direkcijos saugos pareigūną, vadovą teko išmesti iš darbo, jis, natūralu, kreipėsi į teismą, teismą jis pralaimėjo. Buvo nustatyta, kad jis sąmoningai nematė kai kurių problemų, vykstančių viename iš mano minėtų terminalų, sąmoningai slėpė ir maskavo šituos nesklandumus ar pažeidimus ir tokiu būdu leido įmonei veikti pažeidžiant tarptautinio kodekso reikalavimus. Tai gerai, kad mes jį pagavome ir pašalinome iš darbo. Tačiau ši susiklosčiusi situacija teoriškai galėtų egzistuoti ir toliau. Uosto direkcijos kai kurie pareigūnai gali būti susiję su kai kurių terminalų savininkais ir nematyti tų problemų, ir uosto direktoriui nepasakyti tų problemų.
Man lyg ir atrodytų… Aš apeliuoju į susisiekimo ministrą, jis irgi gerai supranta tą sistemą, pats buvęs vieno iš terminalų, vienos iš įmonės vadovas, jis turėtų suprasti, kad Susisiekimo ministerija yra papildomas saugiklis, leidžiantis užkirsti galimus pažeidimus. Jeigu viską paliekame Uosto direkcijos rankose, nors aš dabartiniais jos vadovais ir pasitikiu, manau, kad nesikartoja tokios praeities istorijos, kokios buvo 2011 ir 2012 metais, bet, man atrodo, to papildomo saugiklio panaikinimas nėra sveikintinas dalykas.
Suprantu, kad bandoma debiurokratizuoti iš aukštesnio lygio permetant į žemesnį lygį visą atsakomybę, tačiau žinodamas įvairias galimas ir praeityje buvusias sąsajas, aš kol kas susilaikysiu. Turėsiu kitą savaitę susitikimą Susisiekimo ministerijoje su viceministrais, aš manau, aptarsime. Aš nesu kategoriškas, bet patirtis, praeitis yra pasvilinusi padus, pasibaigusius teismais. Gerai, kad pasibaigė teisingai, taip, kaip aš įsivaizduoju. Bet šiek tiek raginčiau įtikinti, kodėl reikia nuleisti į žemesnį lygį, atsisakant vieno iš kontrolės lygmens.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nebuvo gauta. Nuomonė už, nuomonė prieš po svarstymo. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime balsuoti ar bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Buvo išsakyta nuomonė, kad reikia balsuoti.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 47, prieš – 1, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
13.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1837 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu 1-9a darbotvarkės klausimą – projektą Nr. XIIIP-1837. Kviečiu A. Baurą papildyti sesijos darbų programą. Pateikimas.
A. BAURA (LVŽSF). Dėkoju už suteiktą galimybę. Gerbiami kolegos, prašau tokį nutarimo projektą papildyti trimis teisės aktais, tai būtų Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo tam tikrų straipsnių ir pakeitimų įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Po pateikimo norinčių kalbėti nėra, galime bendru sutarimu? Galime.
Svarstymas. Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu pritariame? Pritariame.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 53, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
13.20 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1250, Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1251, Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1252 (pateikimas)
Gerbiamas ponas A. Baura nori pateikti įstatymo projektus Nr. XIIIP-1250, Nr. XIIIP-1251 ir Nr. XIIIP-1253, kuriuos ką tik minėjo. Pateikimas. Tikimės, kad mes suspėsime laiku.
A. BAURA (LVŽSF). Kadangi tikrai laiko nedaug, tai aiškinamajame rašte yra gana plačiai tikslai išdėstyti. Aš būsiu visiškai konkretus ir trumpas.
Kelių plėtros programos priežiūros projektu siūloma kelių naudotojo mokestį keisti į rinkliavą, grindžiamą nuvažiuotu atstumu, ir labiau diferencijuoti rinkliavos tarifus pagal transporto priemonių taršos lygį. Įvedus kelių rinkliavas, būtų labiau atsižvelgiama į vietinius kelių infrastruktūros naudotojus, kurie dabar už trumpą atstumą sumoka nepagrįstai didelį mokestį. Pavyzdžiui, tiek už važiavimą tranzitu per Lietuvą, tarkime, iš Medininkų iki Klaipėdos važiuoja tranzitu, moka tuos pačius 11 eurų už tą vinjetę, palyginus su, tarkime, kitu transporto valdytoju, kuris tuo keliu gal tiktai trejetą ketvertą kilometrų važiuoja. Mokestis yra tas pats, kaip aš minėjau, 11 eurų. Kelių rinkliava leistų užtikrinti teisingą išlaidų kelių infrastruktūrai sukurti ir išlaikyti padalinimą.
Kad būtų gal didesnis aiškumas, apie tarifus norėčiau keletą žodžių pasakyti. Parengti Susisiekimo ministerijos tarifai yra panašūs į kai kurių šalių, kurios jau taiko analogišką rinkliavą ir kurių ekonominis išsivystymo lygis irgi yra panašus į Lietuvą. Būtent tame projekte, kurį aš teikiu, yra numatyta, kad minimalus rinkliavos tarifas bus nuo 3,5 euro cento, o maksimalus būtų iki 16 euro centų.
PIRMININKĖ. Gal jūs sutiktumėte atsakyti į klausimus dabar?
A. BAURA (LVŽSF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Taip, sutiksite. Ačiū. Pirmasis klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Gerbiamas kolega, viskas aišku – jūs siekiate pakeisti vadinamąją vinjetę nuo nuvažiavimo ir nustatyti mokestį nuo nuvažiuotų kilometrų. Techninis klausimas. Kaip jūs bandysite, mes bandysime tai reguliuoti, kaip tai praktiškai įmanoma, nes tarifai yra pateikti? Kaip jūs tai administruosite? Ačiū.
A. BAURA (LVŽSF). Klausimas labai taiklus. Kad tai padarytume, reikia nemažos investicijos ir ta investicija būtų daroma elektroninei sistemai diegti, įgalinančiai iš esmės įgyvendinti atstuminiu principu paremtos kelių rinkliavos apskaičiavimą, surinkimą ir kontrolę. Preliminariai yra skaičiuojama, kad šita investicija siektų apie 130 mln. eurų. Tai yra tikrai didelė pinigų suma, tačiau reikia turėti omenyje tai, kad tą padarius planuojamos metinės pajamos iš kelių rinkliavos siektų apie 110 mln. eurų, kurie sudaro daugiau nei dvigubai šiuo metu surenkamų kelių mokesčio pajamų. Tai, ką aš minėjau, už vinjetes. Už vinjetes gaunama nuo 40 iki 50 mln. šiais metais. Įdiegus tą sistemą, aš dar sykį kartoju, pajamos išaugs. Tokiu būdu ta 130 mln. investicija netampa tokia baisi.
Tuo labiau dar vienas svarbus momentas yra. (Pirmininkė: „Laikas, Vyriausybės valanda.“) Mūsų kaimynai, t. y. Lenkija ir, kad ir kaip būtų keista, Baltarusija, šitą sistemą jau turi ir naudoja. Taigi kito kelio tikrai nėra. Dar…
PIRMININKĖ. Ačiū, pone Antanai. Atsakymai trumpi. Klausia A. Sysas. Priešingu atveju mes nutrauksime pateikimą ir bus Vyriausybės valanda.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia, kodėl tokį sudėtingą klausimą (mano pirmas klausimas) pristato Seimo narys? Čia valstybinis reikalas apskritai keisti sistemą ir einama tokiu keliu ne per Vyriausybę, o per Seimo narį.
A. BAURA (LVŽSF). Aš supratau, klausimas posėdžio pirmininkei?
A. SYSAS (LSDPF). Ne, ir jums, nes jūsų čia iniciatyva, paslėpęs Virginijų po savim, matau, pasirašius, savo krūtine užstojate.
A. BAURA (LVŽSF). Užkimęs yra susisiekimo ministras ir jis negali to pateikti. Aišku, aš čia su humoru tai sakau. Tiesiog dėl laiko stokos yra tas daroma ir buvo registruota, bet aš tikrai nieko čia nesirengiu savintis ir nesisavinu. Taip, tai yra Susisiekimo ministerijos projektas ir tam, kad… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Išsiaiškinsime. J. Olekas. Kur ministras, išsiaiškinsime. Klausia J. Olekas. Trumpas klausimas, trumpas atsakymas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Aš manau, kad čia turbūt skauda galvą ne tik susisiekimo ministrui, bet ir finansų ministrui, nes kokia investicija, kalbame apie… Bet mano klausimas susijęs su jūsų pristatymu. Jūs kalbėjote, kad bus atsižvelgiama į taršą, nuvažiuotą atstumą ir taršą. Ar nebus taip, kad mūsų vyresnės kartos Lietuvos piliečiai, pensininkai, kiti žmonės, kurie važinėja senesniais automobiliais, dėl galimos senesnių automobilių taršos turės mokėti didesnį mokestį, nors važiuos ir trumpesnį atstumą, nei važiuojant išties naujais, sakykim, treileriais per visą Lietuvą. Tai koks būtų jūsų atsakymas?
A. BAURA (LVŽSF). Jeigu jūs lyginamąjį variantą pasižiūrėtumėte Kelių priežiūros ir plėtros programos, ten kelių rinkliavos ribiniai tarifai yra parodyti ir galima pasižiūrėti. Ten yra diferenciacija, irgi priklausomai pagal taršos lygį. Pagal transporto priemones, pagal taršos lygį tas yra. Aš dėl laiko stokos… Galėčiau, bet dėl laiko stokos to nedarau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, gal ko nors nesupratau, bet iš tikrųjų, kaip jūs minėjote, anksčiau buvo parduodamos vinjetės.
A. BAURA (LVŽSF). Jos ir dabar parduodamos.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, ir dabar. Iš tikrųjų ar tai bus vinječių pakaita? O kaip jūs surinksite pinigus iš važiuojančio transporto, nes, pavyzdžiui, dabar taip pat su vinjetėmis ne išeitis yra, kai reikia sustoti, tik tam tikrose vietose prekybą galima organizuoti? Ar nemanote, kad tą sistemą irgi būtų galima kompiuterizuoti, kad iš tikrųjų bent vežėjai iš anksto galėtų per informacines sistemas sumokėti tuos mokesčius? Ačiū.
A. BAURA (LVŽSF). Taip, Susisiekimo ministerijos planuose tai ir yra numatyta. Aš ne veltui paminėjau tą 130 mln. eurų investiciją į šitos sistemos sukūrimą.
Analogiška sistema, dar sykį pakartoju, yra mūsų artimiausių kaimynų Lenkijoje ir tam tikra prasme Baltarusijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū. Gerbiamasis Antanai, tikrai pritariu idėjai, tuo labiau kad jau įdirbis, kiek žinau, Susisiekimo ministerijoje padarytas. Ministras galės, jeigu opozicija klaus, paaiškinti daugiau ir plačiau, bet čia atitinka principą – teršėjas moka. Yra vienas tarptautinis dalykas šioje srityje. Lietuva kai kur turi pasirašiusi tarptautinius susitarimus dėl kelių apmokestinimo. Tą niuansą turbūt svarstymo metu turėsime įvertinti.
A. BAURA (LVŽSF). Be abejo, ne tik tą niuansą, bet ir daugiau. Galbūt jūs atkreipėte dėmesį, kad yra ir Teisės departamento pastabų, kurios irgi yra svarbios. Aš manau, kad tikrai svarstymo metu tą bus galima padaryti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Visa tai tikrai įvertinsime. Ačiū pranešėjui.
A. BAURA (LVŽSF). Jeigu galima, pirmininke, aš tikrai noriu atsiprašyti. Aš niekieno nesistengiau uzurpuoti teisės projekto, tiesiog bendras noras, kad kaip galima greičiau tas teisės aktas pakliūtų į šitą stadiją ir toliau būtų galima jį svarstyti ir priimti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Kadangi nuomonė prieš, tada kalbėsiu. Iš tiesų, manau, verta pritarti, ypač po pateikimo. Tai, kad pateikia Seimo narys, manau, nieko tokio, nes po pateikimo bus, be abejo, aptarta komitete, kur dalyvaus ir vienos, ir kitos ministerijų atstovai, ir bus galima tą dalyką vertinti.
Kitas dalykas. Dabar suprantu, dėl ko netrukus Seimo posėdžių salėje bus pateiktas kitas projektas – dėl techninių priemonių, kurios galės fiksuoti tuos dalykus. Tas sąryšis man dabar yra aiškus ir teigiamas poslinkis. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš ne tiek galbūt labai prieštarauju, kiek noriu pasitikslinti. Iš tikrųjų dėl taršos tarifų, kad mes paskui neapsižiūrėtume, kad senesni automobiliai turi mokėti daugiau negu nauji. Ne visi dar gali įsigyti naujus. Aš tikiuosi, ateis ta diena, kai visi važinės naujais automobiliais. Bet kad paskui nereikėtų keisti. Gal dėl to, kad yra virš 100 mln. investicija, galėtume paprašyti Vyriausybės išvados, kad Vyriausybė pareikštų savo nuomonę, nes tai ne tik Susisiekimo ministerijos, bet ir Finansų ministerijos veikimo sritis.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. BAURA (LVŽSF). Aš irgi dėl to paties pritariu.
PIRMININKĖ. Dėl Vyriausybės išvados?
A. BAURA (LVŽSF). Dėl Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Jeigu dabar balsuodami pritarsime. Prašome balsuoti po pateikimo dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1250, Nr. XIIIP-12051 ir Nr. XIIIP-1252. Dabar balsuojama po pateikimo ir tada nuosekliai aptarsime. O gal mums nereikės net nustatyti komitetų, jeigu jūs nuspręsite nepritarti?
Balsavimo rezultatai. Balsavo 72 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikė 17. Pritarta po pateikimo.
Dabar paskirsime komitetus. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas dėl dviejų pirmųjų įstatymų projektų Nr. XIIIP-1250… papildomas – Ekonomikos komitetas. O dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1252 pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 dieną.
Taip pat pritarti… Kažkodėl parašyta „06“. Prašome patikslinti, kokia data. Gegužės mėnesį, bet prašysime Vyriausybės išvados. Prašome Vyriausybės išvados ir galime maždaug patikslinti, kad tai galėtų būti gegužės 17 diena. L. Balsys – replika po balsavimo.
L. BALSYS (MSNG). Ne replika, aš norėjau dėl komitetų. Vis dėlto reikėtų kaip papildomą komitetą įtraukti Aplinkos apsaugos komitetą, tai susiję su tarša, natūralu, kad Aplinkos apsaugos komitetas privalėtų tai svarstyti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad papildomas yra Aplinkos apsaugos komitetas? Galime. Dėkoju. Šį klausimą baigėme.
13.32 val.
Vyriausybės valanda
Vyriausybės valanda. Vėluojame 2 min. ir 5 sek. Pirmasis klausia G. Landsbergis. Prašom, kolega.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Klausimas premjerui. Nustebino vienas jūsų viešas pareiškimas, norėčiau patikslinimo, jeigu būtų galima. Oficiali statistika skelbia, kad trąšų importas iš Rusijos į Lietuvą per ketverius paskutinius metus sudarė daugiau kaip 540 mln. eurų. Žinome, kad apie pusę šių trąšų yra importuojama per Agrokoncerną arba su juo susijusias įmones.
Gerbiamas premjere, mes esame ne sykį kalbėję ir viešojoje erdvėje buvo tikrai diskutuota dėl rusiško verslo, dujų verslo, įtakos per didžiulius pinigus Lietuvos politikai. Jūsų formuluotė yra nuskambėjusi viešojoje erdvėje, norėčiau, kad ją patikslintumėte. Ar jūs vis dar manote, kad R. Karbauskis neturi verslo interesų ir ryšių Rusijoje?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Klausimą reikėtų adresuoti R. Karbauskiui, ar jis turi verslo, ar neturi… Čia nei manymas, nei nemanymas, arba faktas yra, arba jo nėra, čia jokių manymų nėra. O dėl minimų koncernų, tai, matyt, gal čia pavadinimų neminėkime, nes ir kiti koncernai, kurie labai svarbūs, yra minimi, matyt, reikėtų pažiūrėti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas. Prašau. Ruošiasi V. Kamblevičius.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas premjere, žinome jūsų poziciją, girdėjome dėl tos politinės archeologijos komisijos sudarymo, A. Kubiliaus, G. Kirkilo Vyriausybių veiklos tyrimo. Jūsų frakcija nepakluso tam, sudarė priešingą jūsų nuomonei. Tai dabar jūsų pozicija dėl nerimą keliančios padėtis žemės ūkyje komisijos sudarymo. Turbūt žinote peripetijas, kad galutinio sprendimo nėra dėl tyrimo turinio, galutinio spendimo nėra dėl to, ar Kaimo reikalų komitetas specialiosios komisijos statusu turėtų užsiimti tyrimu, ar reikia sudaryti atskirą komisiją Seime. Norėčiau išgirsti jūsų požiūrį išsamiau apie tai. Klausimų teikimas, nors iniciatoriai siūlo vienokius, kiti siūlo kitokius, ir kas ten turėtų tirti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš manau, kad Seimo komitetai tikrai turi visas galimybes vykdyti parlamentinę kontrolę, jeigu reikia gauti statusą, komisijos statusu tyrimą daryti. Dėl Biudžeto ir finansų komiteto sprendimo aš galiu tik pakartoti. Manau, kad tas priimtas sprendimas nieko bendro neturi su pavardėmis, kurias jūs minite, nes kalbama apie priežastis, padarytus sprendimus ir išmoktas pamokas, kurios turėtų būti išmoktos ateičiai. Kalbant apie žemės klausimus, aš laikausi visų komisijų analogiškų principų. Tikrai yra institucijos, kurios tiria, kurios iš dalies atsakė, yra Žemės ūkio reikalų komitetas. Jei jis negeba arba yra nusišalinę žmonės, kurie negali dėl vienokių ar kitokių priežasčių daryti, tai yra kitų, ar komitetai, ar komisijos, gali būti tai pavesta tirti kitam, sakykime, kaip pavyzdys, Antikorupcijos komisijai, jei toks reikalas yra. Aš tikrai nematau priežasčių, kad nebūtų galima atlikti, jei manoma, kad reikalingas tyrimas ir nepakankamas atsakymas yra tiek prokuratūros, tiek Valstybės kontrolės ar Nacionalinės žemės tarnybos. Tai Seimo apsisprendimo reikalas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi J. Olekas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Norėjau klausimą užduoti žemės ūkio ministrui. Nederlingų žemių savininkai sunerimę ir jie iki šio laiko dar nežino, koks yra galutinis sprendimas. Kadangi lyg ir numatoma pagal naują metodiką gauti mažiau apie 17 mln. eurų, aš norėjau jūsų paklausti, ar jūs ieškote vidinių rezervų, kaip tą skirtumą likviduoti arba kompensuoti?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Ieškome ir turbūt tą gali jūsų frakcijos narys R. Žemaitaitis patvirtinti, nes ir vakar buvo pas mane susirinkę ūkininkai, abiejų dabar jau asociacijų, yra įsteigta nauja asociacija Žemaitijoje. Aš tikrai manau, kad mes radome kompromisą, bendras sutarimas yra, kad mes sieksime nuo kitų metų tą kartelę dar pakelti iki 36,5 nederlingumo balo, kad dar tos teritorijos, kurios šiemet iškrinta, kad vis dėlto jas pagal kitokias specifines kliūtis grąžintume į tą nederlingų žemių žemėlapį. Aišku, mes tikimės, kad dėl to, kad nuo šių metų įvedama prievolė nenašiose žemėse tam, kas deklaruoja tik pievas ir ganyklas, turėti ir ne mažiau kaip 0,25 sąlyginio gyvulio, mes manome, kad taip kiekvienais metais turėtų būti sutaupoma galbūt iki 7 mln. eurų, kad reikės mažiau. Vadinasi, mes tam tikrą rezervą turėsime. Tikrai tikimės, kad tuos įsipareigojimus mums pavyks įvykdyti.
PIRMININKĖ. J. Olekas ir leisiu papildyti ir patikslinti savo klausimą G. Landsbergiui. Dabar klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš irgi noriu pratęsti klausimą žemės ūkio ministrui.
Gerbiamas ministre, mes kalbėjomės susitikę dėl žuvininkystės sektoriaus pertvarkos ir tarnybos perkėlimo į Klaipėdą, tolesnės studijos dėl visos tarnybos veiklos. Teko man kalbėtis su kai kuriais ūkių vadovais, nežinau, ar dėl pertvarkos, ar dėl kitų dalykų, sako, kad jau kovo pabaiga, o dar neturi užduočių iš ministerijos dėl žuvivaisos. Kokie bus užsakymai toms žuvivaisos įmonėms, ką jos turėtų pagal tą, kaip darydavo paprastai kiekvienų… Prieš Naujuosius metus jos gaudavo užsakymus, ką turėtų auginti, nes kitaip studija bus, man rodos, iškreipta. Jei jos neturės užduočių, tai tada atrodys, kad yra nepelningai dirbančios įstaigos, ir kai kas sako, kad jau naujieji savininkai vaikšto aplink, norėdami įsigyti tas nepelningas jūsų įstaigas. Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai noriu pabandyti nuraminti. Žemės ūkio ministerija yra suinteresuota, kad tas pertvarkos procesas tikrai būtų skaidrus ir tik po to, jeigu mes matysime, kad… Arba, tiksliau, ne po to, nes yra planuojama pirmame etape visas žuvivaisos įmones sujungti į valstybinę uždarąją akcinę bendrovę ir pati valstybinė įmonė spręs, sakykime, ar koks nors poskyris reikalingas, ar nereikalingas, ir patys apsispręs. Šiuo atveju dėl, sakykime, kas kur vaikšto, tikrai nežinau, bet manau, kad nėra pagrindo jiems vaikščioti, nes šiandien tikrai nėra apsispręsta, ir manau, kad pati įmonė turės apsispręsti, ar koks nors padalinys yra nereikalingas.
O dėl užduočių formavimo tikrai niekas nesikeičia. Tol, kol… (Balsai salėje) Tai yra daroma kartu su Aplinkos ministerija, nes Aplinkos ministerija yra užsakovas, nes, kiek žinau, tikrai tas darbas vyksta ir šie metai nėra kuo nors išskirtiniai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Savo klausimą… (Balsas salėje: „Gal aplinkos ministras pasakytų…“)
Ar aplinkos ministras nori papildyti? Viskas! Diskusijas gal nutraukime.
Papildyti savo klausimą nori G. Landsbergis. Suteikiame žodį. Prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Rima. Premjere, labai trumpai. Praeitą antradienį Lietuvos radijo programoje jūs pasakėte, kad R. Karbauskis neturi verslo Rusijoje. Aš jums pateikiau faktus, kurie galbūt jums yra nežinomi, galbūt nauji. Aš tiesiog galvoju, ar jūs supainiojote, ar jūs nežinojote, ir gal galite patikslinti savo nuomonę dėl konkretaus jūsų pasakyto fakto?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš pakartoju tą patį. Matyt, geriausiai gali atsakyti, ar turi verslą, ar neturi, R. Karbauskis. Tai jo ir paklauskite.
PIRMININKĖ. Klausia Z. Jedinskis. Ruošiasi R. Juknevičienė. Vieną minutę! Prašau.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu paklausti sveikatos apsaugos ministro. Gerbiamas ministre, ne per seniausiai per „Lietuvos ryto“ televiziją buvo rodoma laida apie Sveikatos ministerijos vykdomas reformas. Buvo pranešta, kad jūs ir jūsų pavaduotojai atsisakėte dalyvauti šitoje laidoje.
Mano klausimas yra trumpas – kodėl?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Nežinau, apie kurią konkrečiai laidą klausiate. Tikrai stengiuosi maksimaliai, kiek spėju, dalyvauti, bet ne visur yra fizinių galimybių dalyvauti. Greičiausiai taip buvo ir su šita laida.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi pranešiau, klausia R. Juknevičienė.
Atsiprašau Mišrios Seimo narių grupės, jus priskyriau prie valdančiųjų, matyt. Ruošiasi G. Steponavičius. Prašau.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, pirmadienį paskelbtame grėsmių vertinime Lietuvos žvalgybos perspėjo dėl Rusijos galimo kišimosi per kitų metų artėjančius prezidento ir kitus rinkimus. Vertinime yra parašyta, kad Kremliaus interesas – politiniai ir socialiniai procesai.
Kokie jūsų, premjere, bus konkretūs veiksmai, pasiūlymai? Jau greitai metai, kai paskelbėte apie Nacionalinio saugumo komisijos įkūrimą. Apsidžiaugėme. Šiandien nemažai nusivylimo. Komisiją turi aptarnauti biuras, tačiau iki šiol nėra nei vadovo, nei skirtų finansų, negirdėjome apie kokią nors strategiją.
Palyginkime. Estai turi dešimtis darbuotojų plačiu mandatu koordinuoti atsaką krizėms. Kovai su informacinėmis grėsmėmis Estijos Vyriausybės kanceliarijoje bus kelios dešimtys specialistų ir 800 tūkst. eurų vien 2018 metams.
Kitas svarbus faktorius dėl hibridinių grėsmių – sutartas bendras rizikos vertinimas. Ar tikrai mes čia visi vienodai suprantame tas rizikas ir ar mes esame joms pasiruošę? Štai, pavyzdžiui, Švedijoje besiruošiant šių metų rinkimams…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolege.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). …koordinuotai apmokomi 3 tūkst. rinkimų pareigūnų, analizuojamos grėsmės ir atsakas. Aš nieko negirdžiu, kad būtų Lietuvoje apie tai kalbama.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ne kalbama, o daroma yra. Modelių gali būti įvairių. Jeigu kas nors iš valstybių koncentruoja šituos pajėgumus kanceliarijoje, toks modelis yra.
Mūsų, kalbant apie tą patį, kaip jūs minėjote, kibernetinis saugumas, šiandien sukoncentruoti pajėgumai yra Krašto apsaugos ministerijoje. Kalbant apie informacinį atsparumą, tai yra Kultūros ministerijos veiklos sritis, kur yra numatyti finansai. Yra Vyriausybės kanceliarijos šių metų biudžete taip pat numatytas finansavimas, kalbant apie atsparumą įvairioms grėsmėms, ką jūs išvardinote. Yra komisija, kuri koordinuoja, renkasi į posėdžius. Mes turime vykdomą darbą, todėl tikrai nematau čia reikalo baimintis.
Dėl rinkimų pačių pareigūnų, kaip jūs pasakėte, tai, matyt, turėtų būti pagrindinė iniciatyva Vyriausiosios rinkimų komisijos, nes tie žmonės, kurie susiję, ir komisijos nariai, ir rinkimus prižiūrinčios institucijos iš rinkimų skaidrumo, galimo papirkinėjimo pusės ir t. t… Ir mokymai yra surengti, ir teisės aktai pakeisti, ir suteikta mūsų specialiosioms tarnyboms pakankamai didelės, taip pat ir kriminalinės, žvalgybos teisės. Nemanau, kad reikėtų šioje vietoje išskirti, jeigu reikia dar papildomų gebėjimų, bet šitiems rinkimų, kaip sakote, proceso užtikrinimo galbūt ir komisijų nariams tai galima padaryti… Tikrai nematau kokių nors problemų. Rinkimai kitais metais. Jeigu bus matoma, kad reikia papildomo ar finansavimo, ar specialių programų, bus galima dar padaryti.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš atsiprašau, bet jis neatsakė į klausimą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Viskas, aš ką norėjau… (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti)
PIRMININKĖ. Atsakė taip, kaip atsakė. (Balsai salėje) Jums suteikiamas vienas trumpas žodis.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Premjere, biuro vadovas ir jūsų paties konkretūs veiksmai?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kai mes pagal gebėjimus, norą ir kompetencijas atrasime žmogų, kuris galėtų vadovauti, jis bus ir paskirtas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia G. Steponavičius. Ruošiasi K. Glaveckas.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministrės. Vakar Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė šiemet planuojamų priimti į aukštąsias mokyklas valstybės finansuojamų studentų skaičius. Aš tikrai galiu pasveikinti dėl didesnio pirmos pakopos bakalauro studijų skaičiaus, ženkliai didesnio skaičiaus planuojamo priėmimo. Tiesa, turiu pastabą, nederėtų to vadinti nemokamu bakalauru, nes puikiai visi žinome, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad negalime drausti aukštosioms priimti ir norinčių studijuoti savo lėšomis.
Bet mano klausimas apie prieinamumą ne dėl bakalauro, o dėl visų pakopų. Aš atsiverčiu jūsų praėjusių metų birželio 26 dienos įsakymą ir matau, kad, lyginant su šiemet planuojamais magistro vietų skaičiais, praėjusiais metais buvo 560 daugiau, nei jūs šiemet skelbiate. Doktorantūros vietų pernai jūsų…
PIRMININKĖ. Klauskite.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). …pasirašytame įsakyme yra 80 vietų daugiau nei šiemet. Kaip sistemiškai žiūrint jūs pakomentuotumėte tai, kad magistro ir doktorantūros vietų skaičių jūs mažinate ženkliai?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Manau, kad tas sprendimas didinti pasirengusiųjų studijuoti skaičių, kalbant apie bakalauro studijas, tikrai yra svarbus žingsnis, juolab šiemet yra Lietuvos universitetų rektorių konferencija sutarusi dėl 3,6 slenkstinio balo, o Kolegijų direktorių konferencija – dėl 2. Kalbant apie magistro ir doktorantūros vietų skaičiaus valstybės finansuojamose… galbūt aš norėčiau pasitikslinti informaciją. Bet valstybės finansuojamų magistro vietų skaičius tiek pernai, tiek kelerius metus prieš tai buvo skiriamas daug didesnis, nei buvo realiai stojančiųjų. Mano turimais duomenimis, pernai – 195 vietos, kurioms buvo skirtas valstybės finansavimas, o praeitai metais – dar daugiau, buvo nepanaudotos. Todėl šiemet yra skiriamas finansavimas įvertinant ir demografines tendencijas pagal faktinį kelerių metų magistrų stojančiųjų skaičių. Doktorantūros vietų skaičius, tiek, kiek yra numatyta priėmime šiais metais, yra toks pat, kaip buvo numatyta pernai, jeigu yra kokių nors klaidų, aš tikrai būčiau dėkinga už patikslinimą raštu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Dumbrava.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas, jeigu leisite, kultūros ministrei. Mes apskritai visas Seimas dirbame ta linkme, kad didintume skaidrumą: mažiau paragrafų – mažiau biurokratijos, ir tas darbas ne tik šiame Seime, bet visuose seimuose tęsiasi. Tad ieškojimas skaidrumo – toks amžinas darbas, kuris dažniausiai eina po kokių nors rezultatų pasekmių.
Man kilo tokia idėja: pas mus yra, pavyzdžiui, vienas iš departamentų – Kultūros paveldo departamentas, dėl jo mes visą laiką… ir žiniasklaidoje, ir visur iš karto atsiranda krūva problemų, tai biurokratija ir t. t. Sakykite, ar jums nebūtų priimtinas toks dalykas, kad, pavyzdžiui, visą departamentą iškeltume, susitarę su Bavarijos Vyriausybe, pavyzdžiui, į Miuncheną. Ir kad jie Miunchene pusę metų vadovautų priežiūrai statybų, vartojimo, ten visų tų parduotuvių… Žinote, kad ten „Junge Frau Kirchen“ yra tokia 600 metų senumo, ten irgi parduotuvės įrengtos… Tai aš manau, kad jeigu juos išsiuntus pabūti į Vokietija, tikrai bent dalis Miuncheno gyventojų pabėgtų pas mus atgal, nes tokios tvarkos, kokią mes įvedę savo žmonėms…
PIRMININKĖ. Klauskite.
K. GLAVECKAS (LSF). …savo žmonėms, neturime. Kaip jūs vertinate tokį siūlymą? Nes kito būdo įveikti tą biurokratiją mes neturime. Gal tokiu būdu bandyti reikia įveikti: išsiųsti visus ten, pabūtų ir… Ar dar ir kitas ministerijas perkelti į kitas šalis, paskui grąžinti?
PIRMININKĖ. Ačiū.
K. GLAVECKAS (LSF). Čia iš tikrųjų toks rimtas iššūkis ir pasiūlymas Lietuvai, nes tą Ministras Pirmininkas visiškai suprastų. Labai ačiū.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai ačiū už jūsų pasiūlymą. Išties reaguodama į šitą pasiūlymą, irgi labai būčiau už tai, kad tam tikras institucijas būtų galima edukuoti, bet rimtai atsakant į jūsų klausimą, taip, mes peržiūrime visą kultūros paveldo sritį, toje srityje veikiančias atsakingas institucijas, nes mūsų planuose, kaip jūs žinote, Vyriausybės priemonių plane, yra labai aiškiai numatytas integruotas kultūros paveldo modelis, jo sukūrimas. Principas yra tas, kad mes peržiūrėsime funkcijas, kad jos nesidubliuotų, nes dabar yra daug institucijų, kurios atlieka tą patį darbą, ir dėl to kyla daug problemų, kurios nesprendžiamos dešimtmečiais, nes viena į kitą rodo pirštais ir realiai nesprendžia problemos. Šio modelio apmatai jau parengti, vyks diskusijos. Kaip žinote, mūsų plane yra 2019 metais jau pradėti įgyvendinti šią pertvarką. Tai tikrai patikinu, kad vieno šeimininko principu bus peržiūrėta visa kultūros paveldo sritis, ir stengsimės tikrai minimalizuoti biurokratiją ir, aišku, stengsimės viską daryti, kad tas skaidrumas būtų maksimalus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi A. Sysas.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro. Ministre, norėčiau jūsų paklausti apie programas, ar jos vykdomos, pavyzdžiui, tiems žmonėms, kurie yra įkalinimo įstaigose, taip pat asmenims, kuriuos prižiūri probacijos darbuotojai, ar yra pateiktos kokios programos, kurios padėtų jiems adaptuotis, nes daug jų įkalinimo įstaigose serga priklausomybės ligomis, taip pat depresija ir kitomis ligomis? Prašom pasakyti, ar yra kokios parengtos programos ir rengiamos, jeigu ne – kodėl? Ką galite atsakyti? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Nevisiškai tiesiai sveikatos srities kuruojamas klausimas, nes įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūra yra šiandien ne mūsų sistemos. Bet, kiek žinau, tai bent jau dalis tos pagalbos yra prieinama, nes ten dirba ir gydytojai psichiatrai, ir psichologai. Aišku, ta pagalba nėra tokia kaip laisvėje esantiems žmonėms, tokios pat programos ten, kiek žinau, nėra vystomos, bet bent jau vienas dalykas, kuris įsigaliojo, ir mes bendromis jėgomis su Teisingumo ministerija ieškome, yra dėl infekuotų ŽIV ir AIDS gydymo, kad būtų galima greičiau pradėti gydyti juos. Tiek, kiek aš žinau iš savo srities, galėčiau šitą sritį paminėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi L. Balsys. Minutę, tuoj jungiame.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš labai norėčiau paklausti kultūros ministrės, bet ji kalba telefonu.
PIRMININKĖ. Ji klauso jūsų įdėmiai.
A. SYSAS (LSDPF). Jau dabar gal išgirs. Ačiū. Gerbiamoji ministre, mes dalyvavome ne viename kultūriniame renginyje, ir Kultūros ministerija visada labai reaguodavo į jubiliejus, į šventes, kurios vyksta. Jūs visada įvertinate menininkus, organizatorius savo apdovanojimais, turite savo kryžių, kurį dovanojate, – „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Penktadienį, šeštadienį, sekmadienį vyko tradicinis, jubiliejinis didelis renginys Birštone – Birštono džiazo festivalis, išugdęs dešimtis pasaulinio lygio muzikantų. Tikrai buvo šiek tiek keista, kad mes pasigedome Kultūros ministerijos dėmesio Z. Vileikiui, kuris yra siela šito festivalio, įkūrėjas. Festivalis vyksta jau 38 metus, seniausias…
PIRMININKĖ. Klauskite.
A. SYSAS (LSDPF). Mano klausimas būtų, ar čia sąmoningai ignoruojate džiazą, ar aplinka kalta?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkui už klausimą, toks labai netikėtas, nes esu absoliuti džiazo mylėtoja ir gerbėja. Kaip žinoma, praėjusiais metais buvau pakviesta į Kauno džiazo festivalį, atidaryme ir kalbą pasakiau, ir iš tikrųjų džiazo pasaulis man turbūt geriausiai pažįstamas iš visų muzikos žanrų. Taigi ignoravimo tikrai nėra, bet, kaip žinote, mums tenka tokia nelengva dalia dalyvauti tikrai didelėje masėje renginių. Pati asmeniškai kvietimo į Birštono festivalį nesu mačiusi. O kaip asmuo, kaip individas, aš turiu prisipažinti, kad planavau vykti, bet mane patikino brolis, kuris dirba Džiazo asociacijoje, kad nėra vietų nei koncertuose, nei nakvynę įmanoma susiorganizuoti. Iš tikrųjų meilę džiazui turiu ir tikrai visada, kai tik galiu, dalyvauju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia L. Balsys. Ruošiasi V. Juozapaitis.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas premjere, vakar Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo projektą, kurį pateikė jūsų valdančiosios daugumos Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovai dėl atliekų deginimo Vilniuje ir Kaune, ypač Vilniuje, apribojimo (iš esmės tą tas projektas reikštų). Posėdyje dalyvavo ir visuomenės atstovai, žmonės, surinkę keliolika tūkstančių parašų, reiškiančių nepritarimą kogeneracinės atliekų deginimo gamyklos statybai Vilniuje. Komiteto pirmininkas K. Mažeika po svarstymo sakė inicijuosiąs diskusiją Valstiečių ir žaliųjų frakcijoje, kad būtų atvirai padiskutuota ir pakalbėta, ar iš tikrųjų nebeįmanoma stabdyti šio pavojingo projekto. Susirinkę žmonės reiškė nusivylimą jumis, kaip netęsiančiu priešrinkiminių pažadų, nes jūs žadėjote ką kita prieš rinkimus.
Dabar klausimas toks. Ar tikrai jūs nematote galimybės peržiūrėti ir blaiviai įvertinti atliekų kiekius, deginimo poreikį ir perspektyvas galbūt apsiribojant tik biokuro deginimu…
PIRMININKĖ. Klauskite.
L. BALSYS (MSNG). …o ne atliekų? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Iš esmės aš viską blaiviai vertinu ir blaivus būdamas tą darau. Taip, dabar yra abejonių dėl kiekio, ar tikrai yra pagrįsta, kas projekto autorių yra teigiama, kad bus būtent toks kiekis deginamas. Kyla daug abejonių, bet tai yra projektas, praeitos Vyriausybės pripažintas svarbiu ekonominiu projektu, su tam tikromis pasekmėmis. Aš sveikinu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko iniciatyvą. Vyriausybė taip pat pasiryžusi dalyvauti šioje konstruktyvioje diskusijoje ir ieškoti sprendimo būdų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas premjere, klausiu jūsų kaip policijos rėmėjas, turintis pažymėjimą su jūsų parašu. O tai reiškia, turintis jūsų pasitikėjimą, kurio aš gal dar neišbarsčiau.
Vakar Valstybės istorinės atminties komisijoje, vadovaujamoje profesoriaus A. Gumuliausko, turėjome progą, nesakau garbę, tiesiog progą matyti tai, ko turbūt šiame Seime dar nėra buvę. Dalyvavo kultūros viceministrė G. Žemaitytė, ji atstovavo oficialiajai politinei vadovybei. Buvo paklausta apie Lukiškių aikštės visos istorijos peripetijas. Išryškėjo labai nesuvokiami dalykai. Pasirodo, konkursas tai nebuvo konkursas, komisija tai nebuvo komisija. Aš cituoju dabar viceministrę. Nes jokių reglamentuojančių teisės aktų nebuvo, nėra ir jų bent iki šios dienos niekas nepateikė.
Mes kreipsimės oficialiai į jus kaip į Ministrą Pirmininką, turbūt į Specialiųjų tyrimų tarnybą, nes kalbame vis dėlto apie 500 mln. eurų, kurie dar nepasiekė, žinau…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tiesiog noriu paklausti, ko dar reikia, kad tas pasitikėjimas toliau būtų toks, kokį jūs demonstruojate šia ministerija? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). 500 tūkst., tik patikslinu. Bet vis tiek tai yra suma, ji yra, kaip minėjau, alokuota biudžete, nė vienas euras nėra išleistas tol, kol nėra pateiktas projektas su visais leidimais ir suderintomis institucijomis. Kiek žinau, Kultūros ministerija pateikė Vilniaus savivaldybei dotacijų sutarties projektą. Kai bus projektiniai dokumentai pateikti, matyt, tik tokiu atveju, kai bus išduoti galutiniai leidimai, bus galima kalbėti apie finansavimą. Kol to nėra, tokią situaciją turime. Tikrai aš ja nesidžiaugiu, švelniai tariant, ir lieka tik pritarti daugeliui jūsų išsakytų frazių, kurias jūs pasakėte.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, baigiame Vyriausybės valandą. Dėkojame. Deja, laikas. Kitą kartą, manau, Vyriausybė taip pat ateis ir paklaus… Bus galima paklausti ir kitu laiku. Dėkojame Vyriausybei, linkime sėkmės.
Premjere, prašom, dar norėjote.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jeigu dar klausimų liko, mes dar nepabėgame, galite paklausti.
PIRMININKĖ. Liko. Matote, koks dėmesys A. Armonaitei.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pasinaudodamas vėlgi tokia išskirtine galimybe, į Vyriausybės valandą gausiai susirinkusius Seimo narius sveikinu su artėjančiomis Velykomis. Noriu palinkėti gerų švenčių ir gero bendradarbiavimo ateityje. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū už linkėjimus. A. Armonaitė, kadangi sulaukė tokio dėmesio…
A. ARMONAITĖ (LSF). Labai ačiū. Dėkui. Ačiū, premjere, už sveikinimus. Tikrai džiaugiuosi, kad man buvo suteiktas žodis, nes porą minučių vėlavo Vyriausybės pusvalandis.
Aš turiu klausimą sveikatos ministrui. Nežinau, ar jis…
PIRMININKĖ. Ar sutiktų sveikatos ministras A. Veryga atsakyti? (Balsai salėje) Jis jau išėjo.
A. ARMONAITĖ (LSF). Pabėgo. Na, nieko. Gaila. Aš tiesiog norėjau jo kaip psichikos sveikatos profesionalo paklausti, kokia jo nuomonė apie Seime sklandančius draudimus dėl lyties keitimo, tas prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo rekomendacijoms Lietuvai, ir taip pat dėl abortų draudimo. Man atrodo, labai svarbu, kad vis dėlto sveikatos ministras prisiimtų lyderystę šitomis temomis, nes dabar yra tam tikras lyderystės vakuumas ir Seimo nariai inicijuoja labai įvairius draudimus, kurie prieštarauja pamatinėms žmogaus teisėms.
Gal premjeras galėtų trumpai pakomentuoti, jeigu nėra A. Verygos? Dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tiesiog perduosiu klausimą. Mes raštu atsakysime, nes labai specifinis.
PIRMININKĖ. Ačiū, mielieji kolegos. Dėkojame Vyriausybei. Linksmų artėjančių švenčių visiems! Baigiame rytinį posėdį. (Balsai salėje)
Registruojamės. Jūsų pageidavimas bus įgyvendintas. Jūs visi esantys ištvermingiausi, šauniausi, aktyviausi. Dabar registruojatės.
Užsiregistravo (negali būti) 15 Seimo narių. Ką tik kiti išėjo.
Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.