PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NAUJA REDAKCIJA) XIVP-2868(2)

2023-12-12

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	1(22)	(10)		Argumentai: Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) savo 2023-08-22 išvadoje dėl įstatymo projekto atkreipė dėmesį į tai, kad „<...>Projektu siūlomo Įstatymo 2 straipsnio 34 dalis saugomą teritoriją apibrėžia kaip sausumos ir (ar) vandens plotą nustatytomis aiškiomis ribomis, turintį pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę. Taigi, manytume, minėta saugomos teritorijos sąvoka suponuoja nuomonę, kad sprendimai dėl saugomos teritorijos įsteigimo / jos ribų keitimo turi būti susiję su realių ir (Įstatymu saugomų vertybių aspektų) objektyviai reikšmingų vertybių išsaugojimu. Dėl minėtos priežasties manytume, kad siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinant su saugomų teritorijų įsteigimu / jų ribų keitimu susijusių sprendimų pagrįstumą ir objektyvumą, Projektu turėtų būti atskleidžia, kaip, kokiu pagrindu (manytume, kad vienas iš tokių pagrindų turėtų būti aktualūs mokslinio pobūdžio tyrimai (ką akcentuoja ir Europos žaliojo kurso ir Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijos iki 2030 metų nuostatos) ar pan.) ir kas konstatuoja saugomos teritorijos įsteigimo / jos ribų keitimo būtinumą (pavyzdžiui: kas identifikuoja tam tikroje teritorijoje esančių vertybių reikšmingumą ir poreikį jas apsaugoti). Nors Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šiai STT pastabai pritarė, tačiau Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) Reg. Nr. XIVP-2868(2) 22 straipsnio 10 d. formuluotėje pateikta nuostata „mokslinių ar kitų tyrimų duomenimis“. Nepriimtina, kad norima atsisakyti iki šiol galiojančios nuostatos, kad pasiūlymai steigti valstybinius rezervatus, valstybinius parkus,  valstybinius draustinius, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijas turi būti pagrįsti saugomų teritorijų steigimo kriterijais ir mokslinių tyrimų duomenimis, išplečiant pagrindimo pagrindą „kitais tyrimais“. Tai gali vesti į šališkumą ir manipuliacijas, todėl siūloma išbraukti žodžius „ ar kitų“. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 22 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti ją taip: „10. Savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys gali teikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pasiūlymus, pagrįstus saugomų teritorijų steigimo kriterijais ir mokslinių ar kitų tyrimų duomenimis, dėl rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, biosferos stebėsenos teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų įsteigimo arba jų ribų pakeitimo, gamtos paveldo objektų paskelbimo saugomais. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba aplinkos ministro nustatyta tvarka nagrinėja gautus pasiūlymus ir priima dėl jų sprendimus.“
2.	1(24)	(3)		Argumentai: Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją tik įstatymu galima nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir apribojimus, kuriais daromas esminis poveikis ūkinei veiklai (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d., nutarimai). Tuo tarpu Lietuvoje iki šiol taikyta ydinga praktika, kad europinės reikšmės paukščių arba buveinių apsaugai svarbias teritorijas nustatyti pakanka dviejų aplinkos ministro įsakymų, nederinant ir neinformuojant apie tai žemės savininkų, kurių valdose nustatomos šios „Natura 2000“ tinklo teritorijos. Tokiu būdu išvengiama pareigos steigiant europinės svarbos saugomas teritorijas atlikti būtinas informavimo ir suderinimo su žemės savininkais procedūras, ką jau prieš keletą metų pastebėjo ir Valstybės kontrolė (Valstybinio audito ataskaita „Saugomų teritorijų tinklo „NATURA 2000“ steigimas Lietuvoje“), tuo pažeidžiant Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad nuosavybė neliečiama ir 23 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Būtina įtvirtinti principą, kad paukščių apsaugai svarbios arba buveinių apsaugai svarbios teritorijos gali būti nustatomos ir su tuo susiję apribojimai veiklai privačioje nuosavybėje galėtų būti taikomi tik tuo atveju, jei kiekvienam savininkui individualiai pranešama apie saugomos teritorijos steigimą jo privačioje nuosavybėje ir apie galimus ūkinės veiklos apribojimus, su žemės savininku sudarant apsaugos sutartis arba Saugomų teritorijų įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka įsteigus joje Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vietovių, kuriose nustatomos paukščių apsaugai svarbios arba buveinių apsaugai svarbios teritorijos, atrankos kriterijus tvirtina aplinkos ministras. Privačioje žemėje paukščių apsaugai svarbios arba buveinių apsaugai svarbios teritorijos gali būti nustatomos tiktai tuo atveju, jei su žemės savininku yra sudaryta apsaugos sutartis arba šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka įsteigus joje Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją. Tvirtinant buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatoma, kurie Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, augalų ir gyvūnų rūšys yra prioritetiniai natūralių buveinių tipai, prioritetinės augalų ir gyvūnų rūšys.“
3.	1(33)	(1)		Argumentai: Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją tik įstatymu galima nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir apribojimus, kuriais daromas esminis poveikis ūkinei veiklai (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d., nutarimai). Saugomų teritorijų reglamentavimo kontekste svarbu pažymėti, kad apribojimai nuosavybei įsigalioja tik nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą dienos ir už tai privalo būti atlyginta (Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkai vykdydami savo pareigas turi užtikrinti ilgalaikę turto apsaugą, jį naudoti laikydamiesi aplinkos apsaugos, kultūros paveldo ir kitų reikalavimų bei tinkamai tam pasirengti, taip pat vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu nuosavybės apsaugos principu, būtina įstatyme aiškiai numatyti tinkamą apribojimų ir nuosavybės teisių apsaugos balansą. Pasiūlymas: Papildyti projekto 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žemės ir kito nekilnojamojo turto, esančio saugomose teritorijose, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Šiomis teisėmis jie gali naudotis, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Apribojimai konkrečiai žemės valdai (ar jos daliai) taikomi nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.“
4.	1(34)	(1)		Argumentai: Nuosavybės teisė – žmogaus prigimtinė teisė. Nuosavybė yra daugelio kitų asmens teisių įgyvendinimo sąlyga (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas). Reglamentuojant atlyginimą už nuosavybės teisių apribojimų pasekmėje atsirandančius nuostolius, svarbus Konstitucijos 23 straipsnis, įtvirtinantis nuosavybės teisių apsaugą, Konstitucijos 29 straipsnis, garantuojantis asmenų lygiateisiškumą, konstitucinis teisinės valstybės principas, apimantis teisinį aiškumą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą ir kitus reikalavimus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos, įvertinus žemės sklype taikomų apribojimų visumą ir jų poveikį galimai ūkinei veiklai, numatomoms gauti pajamoms iš ūkinės veiklos, žemės sklypo vertę prieš ir po taikytų apribojimų, kitus nuostolius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
5.	1(34)	(2)	(1)	Argumentai: Įvedus apribojimus, ekonominė valdos vertė rinkoje sumažėja iš karto, o ne medynams pasiekus brandos amžių (brandus medynas – pagrindinio miško kirtimo amžių pasiekęs medynas). Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (pagrindinis komitetas), svarstydamas kompensavimo klausimus, Išvadoje 2023-11-15 Nr. 107-P-42, punkte 39, pritarė tai Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos 2023-09-11 pasiūlymo daliai, kuria siūloma patikslinti, kad prašymą dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo galima teikti nelaukiant kol miškas pasieks brandos amžių, jeigu anksčiau įsigalioja apribojimas dalį kirstinų medžių palikti. Tačiau užregistruotame Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) Reg. Nr. XIVP-2868(2) tekste žodis „brandžius“ išliko. Svarstydamas kompensavimo klausimus Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2023-11-15 išvados Nr. 107-P-42 36 punkte pabrėžė „Projekto 34 straipsniu, nustatančiu kompensacijų išmokėjimą, numatyta išmokėti kompensaciją pagal faktinę aplinkybę – jeigu yra nustatyti veiklos apribojimai ūkinei veiklai,<...>“ Pasiūlymas: Pakeisti projekto 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) privataus miško savininkams, sudariusiems apsaugos sutartį, kurių miško valdose draudžiama kirsti brandžius medynus arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti, ar atsiranda kitų ūkinės veiklos ir nuosavybės naudojimo draudimų ir (ar) apribojimų.  Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Kartu kompensuojamos ir miškotvarkos projekto, reikalingo kompensacijos apskaičiavimui, parengimo išlaidos. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo, arba pradedamas taikyti aprojimas, dėl kurio reikia dalį kirstinų medžių palikti;“
6.	1(34)	(3)	(1)	Argumentai: Žr. 5 pasiūlymo argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 34 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose vėlesniam laikui atidedamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių laikinai palikti neiškirstų steigiant naują saugomą teritoriją, pakeičiant esamų saugomų teritorijų ribas arba nustatant naujus veiklos apribojimus; kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai kirtimų atidėjimo laikotarpiu. Jie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iš ne finansų bendrovių ir namų ūkių, bet ne mažesnės kaip 3,5 proc. Palūkanos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Negautos pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, kurį jis gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo. Kartu kompensuojamos ir miškotvarkos projekto, reikalingo kompensacijos apskaičiavimui, parengimo išlaidos;“
7.	1(34)	(16)		Argumentai: Šiuo metu Saugomų teritorijų įstatymas nenumato galimybės ginčyti valstybės institucijų apskaičiuotus nuostolius. Tuo tikslu siūloma nustatyti kaip atliekamas nuostolių vertinimas, jei viena iš šalių ar abi nesutinka su apskaičiuota kompensacija. Pasiūlymas: Papildyti projekto 34 straipsnį nauja 16 dalimi ir ją išdėstyti taip: „16. Kai viena arba abi šalys nesutinka su apskaičiuotu kompensacijos dydžiu, nuostolių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto ir (ar) verslo vertinimą (turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus), kurį užsako ir už vertinimo darbus sumoka šiuo vertinimu suinteresuota šalis.“

Teikia

Seimo nariai                                                                                       

Viktoras Pranckietis

Justinas Urbanavičius

Romualdas Vaitkus