LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 203
STENOGRAMA
2018 m. rugsėjo 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai A. NEKROŠIUS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame rugsėjo 11 dienos vakarinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai.
15.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Švietimo ir mokslo ministrės J. Petrauskienės pranešimas apie etatinį mokytojų darbo apmokėjimą
Pirmas vakarinės darbotvarkės klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Švietimo ir mokslo ministrės J. Petrauskienės pranešimas apie Etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Kviečiu ministrę į tribūną. Pranešimui ir klausimams skiriame vieną valandą – iki 16 valandos. Prašau.
J. PETRAUSKIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Mokyklų finansavimo modelio kaita, naujas mokytojų darbo apmokėjimo modelis yra tos karščiausios aktualijos, kurios dabar vyksta mokykloje.
Norėčiau pradėti kalbėti pirmiausia apie šių pertvarkų tikslus, dėl kurių buvo diskutuojama jau daugiau nei dešimt metų. Tas pertvarkas rekomendavo daugelis tarptautinių organizacijų. 2017 metais kovo mėnesį sudaryta darbo grupė jau buvo susitarusi dėl esminių naujo mokytojų darbo apmokėjimo modelio įvedimo tikslų, kurie yra susiję su tuo, kad turime įgalinti mokyklas veiksmingai planuoti žmogiškąjį potencialą siekiant ugdymo ir ugdymosi tikslų, taip pat ugdymo proceso kaitos.
Taip pat yra svarbu didinti mokytojo profesijos patrauklumą numatant adekvatų atlygį mokytojams už visas jų atliekamas veiklas, įtvirtinti pradedančių ir patyrusių mokytojų profesinės karjeros sąlygas asmeniniam profesiniam tobulėjimui įgyjant aukštesnio lygmens kompetencijas ir sudaryti prielaidas socialiniam mokytojų saugumui.
Tai yra tie skaičiai, kurie daug metų buvo prieinami. Jie buvo mažai analizuojami, ir sprendimai, kurie būtų reikalingi norint pakeisti tų skaičių dinamiką, buvo sistemingai nepriimami. Todėl šiandien esame ten, kur esame.
Nuo 2001 metų mokyklų skaičius sumažėjo 51 %, mokinių skaičius sumažėjo 46 %. Nuo 2009 metų mokytojų iki 25 metų skaičius sumažėjo 71 %, o mokytojų, kuriems per 55 metus, skaičius pakilo 48 %. Todėl kalbėdami apie švietimo kokybės užtikrinimą mes privalome kalbėti apie mokytojus ir apie mokytojų situaciją.
Taip pat yra svarbu žiūrėti ir į tai, kas vyksta mokyklose. Ne tiktai, kad yra milžiniški mokinių pasiekimų skirtumai kalbant apie mokinius, kurie lanko stipriausias mokyklas, kurie ateina iš ekonominės padėties – iš tokios šeimos, kurioje tėvai gali pasirūpinti savo vaikais ir nori pasirūpinti, tačiau kaimo vaikams, žiūrint į jų pasiekimus, pavyti Vilniaus vidurkį prireiktų daugiau nei dvejų papildomų mokslo metų. Ketvirtadalis Lietuvos mokinių nepasiekia… Ketvirtadalis mokinių nepasiekia bazinio lygmens raštingumo matematinio, gamtamokslinio ugdymo, skaitymo gebėjimų srityse. Taip pat mokinių pasiekimų skirtumai, palyginti su kitomis šalimis, yra stipriai nutolę nuo EBPO vidurkio. Be jokios abejonės, kalbant apie švietimo kokybę, apie mokinių pasiekimus, labai svarbus ir socioekonominis kontekstas. Mokykla turėtų padėti įveikti socialinę atskirtį. Deja, šiandien taip nėra. 25 % ir daugiau vaikų iki 15 metų gyvena skurdo rizikos sąlygomis. 40 % mokinių kaime gauna socialinę paramą ir dvigubai mažiau mieste. Taip pat tai atsispindi žiūrint ir į mokinių pasiekimus. Kiekvienos atsakingos valstybės ir atsakingos švietimo sistemos tikslas yra užtikrinti kokybišką išsilavinimą kiekvienam, nepriklausomai nuo jo socioekonominio konteksto, todėl būtinos priemonės, kurios yra sietinos su švietimo sistemos pertvarka, kad šitą švietimo sąlygų atotrūkį, šitą nelygybę mes turime įveikti kartu.
Ir kodėl reikia kalbėti apie mokytojus, kuo čia susijusi mokyklų finansavimo ir nauja mokytojų apmokėjimo tvarka? Bėda yra ta, kad jauni pedagogai neateina dirbti į mokyklas, mokytojų krūviai, atlikus tyrimus… Pradėjus įgyvendinti šią Vyriausybės programą teko susidurti su faktais, kad ministerijoje nėra analizuojami nei mokytojų atlygimai, nei mokytojų krūviai, nei mokytojų skaičiai, kokie yra kiekviename mieste, regione ar mokykloje. Didžioji priežastis, kodėl mūsų mokytojai uždirba mažai, negali socialiai ir ekonomiškai jaustis saugiai, yra ta, kad mokytojų krūviai yra labai netolygūs, labai didelė dalis turi mažai pamokų. Mokama tik už pamokas ir su jomis susijusią veiklą, nors net Švietimo įstatymas numato, kad mokykloje turi būti įgyvendinamos smurto prevencijos programos, tačiau už jų įgyvendinimą mokytojų atlyginimams nebuvo anksčiau numatyta lėšų, nors tai yra privaloma įstatymu. Mokytojai su išlyga rūšiuojami pagal mokomus dalykus. Daugiau pamokų ir didesnį krūvį natūraliai turi tie mokytojai, kurie turi daugiau pamokų pagal ugdymo planą, paprastai tai yra lietuvių kalbos, matematikos mokytojai. Tačiau XXI amžiuje kalbėdami apie visapusį asmenybės ugdymą mes negalime rūšiuoti mokytojų į svarbius ir mažiau svarbius dėl to, kad jie turi mažiau pamokų, tarkim, dailės mokytojas ar fizinio lavinimo mokytojas. Jie nėra mažiau svarbūs, kai kalbame apie vaiko išsilavinimą.
Taip pat buvome tokioje situacijoje, kai mokytojų algos skaičiuojamos ne kaip visų dirbančiųjų už įtvirtintą etatą, o už kiekvieną valandą, kiekvienos pamokos praradimas tiesiogiai atsiliepė mokytojo atlyginimui, nes už daugelį kitų veiklų, nekontaktinių veiklų, mokytojams nebuvo galimybės mokėti ir nebuvo mokama. Matydami tokį disbalansą, kad ypač 5–8 klasių kohortoje vaikų pasiekimai prasti ir prastėjantys, matydami, kad regionuose, kaimuose gyvenančių vaikų pasiekimai nuolat prastėja, mes negalime ignoruoti šitų pasiekimų ir nesudaryti sąlygų… tokiose mokyklose taip pat sudaryti galimybes pritraukti pačius geriausius mokytojus, sudaryti sąlygas ten dirbantiems mokytojams uždirbti. Tik 5 % visų mokytojų turi etatui prilygstamą darbo krūvį, tai sako skaičiai, kurie buvo daryti pernai, atliekant mokytojų atlyginimų tyrimą. Mes negalime turėti laisvų, profesionalių, pasitikinčių mokytojų, jeigu sudarome tokias darbo sąlygas. Taip pat kas trečias mokytojas uždirba iki 500 eurų bruto ir tai didžiąja dalimi vėlgi susiję su labai smulkiais, netolygiais mokytojų krūviais. Pati etatinio darbo užmokesčio nauda, kalbant apie tai, kad etatinis darbo užmokestis Lietuvoje daugiau nei dešimt metų diskutuotas, Estijoje įtvirtintas prieš penkerius metus, todėl galime sekti, kaip vyko tas procesas, kokios jo pamokos, kokios jo naudos. Mokytojams yra sudaromos prielaidos ir sąlygos, kada atlyginimas nebesvyruoja dėl kiekvienos pamokos, bet priklauso nuo bendro mokytojo atliekamo darbo, valandų skaičiaus. Taip pat yra atlyginama už visus mokytojų atliekamus darbus. Taip pat yra galimybė atskleisti kompetencijas, tobulėti ir perduoti patirtį kolegoms, nes šiandien, iki reformos, mokytojų atlyginimas… Mes matome, kad mokytojų kvalifikacinės klasės, žiūrėdami į tai, kiek mes turime mokytojų ekspertų, mokytojų metodininkų, nebūtinai koreliuoja su jų mokinių pasiekimais. Tai reiškia, kad mokytojai, turėdami aukštesnę kvalifikacinę klasę, nebūtinai tą savo kompetenciją visiškai atskleidžia mokykloje.
Kalbant apie mokyklų vadovus ir apie mokyklą kaip apie organizaciją, apie mokyklų lyderystę, mokytojas, kaip vadovas, kaip ir bet kurios įstaigos vadovas, turi turėti galimybę formuoti mokytojų komandą, adekvačiai paskirstyti jų darbus, turėti motyvacinius mechanizmus, skatinti geriausius mokytojus. Taip pat tai sudaro prielaidas skaidriam žmogiškųjų išteklių planavimui, didesnė atsakomybė mokyklos bendruomenei, keičiasi bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra. Tai matome labai aiškiai šiandien, nes tos mokyklos, tų mokyklų kolektyvai, kuriuose yra geras klimatas, kur yra bendradarbiavimo santykiai, šiuos pokyčius įvedė labai sklandžiai ir sėkmingai. Tokių mokyklų Lietuvoje mes šiandien turime apie 20 %. Jos yra visiškai sudėliojusios visus teisės aktus, sudariusios visas sutartis ir įgyvendinusios visas priedermes, kurios reikalingos įvedant šį naują modelį.
Taip pat kalbant apie tėvus, matant vaikų pasiekimus, matant tėvų nevienodas galimybes pasirūpinti savo vaikais ir sudaryti sąlygas lankyti būrelius, skirti dėmesio papildomoms konsultacijoms, dabar, įvedus mokytojų etatinį apmokėjimą, tose mokyklose, kur ta atskirtis yra ypač jaučiama, yra sudaroma galimybė mokytojams apmokėti ne tik už vedamas pamokas. Jų metu ne visi mokiniai gali pasiekti vienodų rezultatų, nes ir mokymosi tempai, ir motyvacija yra skirtinga, sudaroma galimybė ne vesti vaikus pas korepetitorius, bet apmokėti mokytojams po pamokų už konsultacijas, už būrelius, už neformalią veiklą, kuri irgi yra labai reikalinga, kalbant apie mokytojų darbo sąlygas, kalbant apie mokinių pasiekimus.
Etatinis mokytojų apmokėjimas nėra tiesioginis tikslas padidinti mokytojų atlyginimus, bet įvedant šią pertvarką yra numatytas ir didelis papildomas finansinis resursas, kuris ir užtikrina mokytojų atlyginimų didėjimą.
Neminint to, ko čia nėra skaidrėje, kad 2017 metais tik atėjus Vyriausybei į darbą ir įgyvendinant anksčiau neįgyvendintus ankstesnių vyriausybių pažadus buvo papildomai skirta mokytojų atlyginimų darbo užmokesčio fondui 17 mln. eurų, šiais metais nuo rugsėjo keturiems mėnesiams yra numatyta 17,4 mln. eurų. Šios lėšos pasieks mokyklas su pirmaisiais mokytojų atlyginimais, kuriuos jie gaus spalio mėnesį. 2019 metais yra suplanuota 49 mln. eurų, 2020 metais – 28,6, t. y. per dvejus mokslo metus bus įvedama mokytojų etatinio apmokėjimo sistema. Iki 2019 m. rugsėjo 1 d. visas šis pokytis bus visiškai įgyvendintas. Be papildomų lėšų, skiriamų darbo užmokesčio fondui, ugdymui papildomai skiriama 5,4 mln. 2018 metais, čia kalbama apie mokyklų finansavimą, bei 2019 metų biudžete papildomai numatyta 10,8.
Mokytojų darbo užmokesčio fondas augs dviem etapais. 2018 metais – 12 %, o nuo 2019 m. sausio 1 d., atėjus naujam valstybės biudžetui, dar papildomai plius 9 mln. eurų.
Kalbant apie teisinį reglamentavimą, kaip minėjau, buvo sudaryta darbo grupė, kuri pirmuosius siūlymus buvo pateikusi 2017 metų kovo mėnesį. Iki tol analizavo ne vienos Vyriausybės bandymus, kurie nesibaigė jokiais sprendimais, įvesti mokytojų etatinį apmokėjimą. Tikrai analizavome visą ilgametį įdirbį, užsienio šalių patirtį ir Seimo pavasario sesijoje buvo priimti sprendimai dėl mokytojų valandinės tarifinės darbo užmokesčio sistemos kaitos įvedant etatinį apmokėjimą.
Taip pat yra patvirtinta nauja mokyklų finansavimo tvarka remiantis mišriuoju modeliu. Liepos mėnesį patvirtintas Vyriausybės nutarimas, kaip poįstatyminis teisės aktas, kuriuo yra patvirtinta metodika. Taip pat yra patvirtinti mokytojų pareigybių aprašai. Iki šiol visi mokytojai dirbo pagal vieną ir vienodą pareigybių aprašą, nepaisant to, kad skirtingi mokytojai dirbo skirtingą darbą. Jų darbo sudėtingumas yra skirtingas, tačiau mokytojų darbo santykiuose tas visiškai nebuvo reglamentuota. Tokia praktika niekur netaikoma Skandinavijos šalyse arba kitose šalyse, kurių švietimo sistemas mes minime kaip pavyzdines ar geras.
Taip pat buvo parengtos rekomendacijos dėl mokytojų darbo krūvio sandaros, gairės mokyklų vadovams. Nuo balandžio mėnesio buvo rengiamos konsultacijos, mokymai, taip pat karštoji telefono linija – atsakinėjome po 4 tūkst. skambučių, klausė ir mokytojai, ir mokyklų vadovai, ir savivaldybės. Nuo gegužės yra startavęs tinklalapis „etatinis.lt“, kuriame nuolat, atsižvelgiant į keliamus klausimus, yra papildomos dažnai užduodamų klausimų skiltys, yra parengta skaičiuoklė mokytojams, yra parengta skaičiuoklė mokyklų vadovams. Taip pat vyksta interaktyvios diskusijos. Jos rengiamos švietimo bendruomenei per „Mokytojo TV“ kanalą, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos feisbuko ir jutubo paskyrose kiekvieną penktadienį nuo antros iki trečios valandos atsakoma į visus gyvus klausimus.
Kalbant apie pagalbą mokyklų vadovams, kuriems tenka atsakomybė įgyvendinti šiuos pokyčius, aš atsinešiau su savimi 2012 metų ministro G. Steponavičiaus raštą, kuris buvo visiems mokyklų vadovams. Jame kalbama, kaip reikia užtikrinti darbo santykių stabilumą ir teisinį apibrėžtumą, kad dėl konkretaus darbo užmokesčio ar darbo valandų skaičiaus turi būti sulygstama ir tai turi būti sutariama apibrėžiant naujas darbo sąlygas. Pradėjus įgyvendinti šiuos pokyčius, sunku patikėti, kad šiandien net Vilniaus mieste dar yra mokyklų, kurių, nepaisant to, kad nuo 2003 metų buvo atnaujintas Darbo kodeksas, mokytojai neturi darbo sutarčių, mokytojai yra įdarbinti įsakymais, todėl natūralu, kad šis pokytis, kuris ateina dabar į mokyklas, kelia ir darbo santykių klausimus, jis kviečia mokyklas pereiti prie visiškai kitos darbo santykių kokybės.
Esame apmokę dvylika vadovų konsultantų, kurie patys dirbdami šį praktinį darbą konsultuoja savo kolegas mokyklų vadovus, kaip įgyvendinti šiuos pokyčius. Vykdomi mokymai ir konsultacijos savivaldybėse ir mokyklose. Nuo rugpjūčio darbo teisės klausimais konsultuoja tiek Valstybinė darbo inspekcija, tiek Vilniaus universiteto Teisės klinika. Taip pat nuo rugpjūčio mėnesio informacinėje sistemoje, kuri yra prieinama visiems mokyklų vadovams, yra pateikti visi duomenys ir ataskaitos apie papildomas numatytas lėšas bei visos suvestinės, kurios remiasi 2017 metų mokinių skaičiais, nes kiekvienoje mokykloje atėjus rugsėjui tik rugsėjo mėnesį mokykla sužino tikslų mokinių skaičių ir praktika yra ta, kad jeigu pažiūrėsite ar pernai, ar užpernai, ar prieš penkerius metus savivaldybių tarybų priimtus sprendimus, jūs pamatysite, kad lėšų paskirstymas visada vykdavo rugsėjo pabaigoje. Tai šis procesas kaip tik vyksta ir dabar mokyklose, kai, paaiškėjus tiksliam mokinių skaičiui, yra paskirstomi ir mokytojams tenkantys krūviai.
Kalbant apie pagalbą savivaldybėms, nes visos šios grandys labai svarbios ir yra atsakingos už sėkmingą pertvarkos įgyvendinimą, taip pat buvo rengiamos ir konsultacijos, ir mokymai, buvo susitikimai tiek su savivaldybių merais, tiek su švietimo skyrių vadovais, buvo vesti atskiri seminarai, parengtas Švietimo ir mokslo ministerijos aplinkraštis, kuriame detaliai išaiškinti visi sprendimai ir aplinkybės. Tuo remiantis turi būti patvirtinti dokumentai savivaldybėse, kurios ir yra mokyklų steigėjos, į kurias ir pateks šitos papildomos lėšos, skiriamos niekam kitam, tik mokytojų darbo užmokesčiui. Tai lemia nauja mokyklų metodika.
Anksčiau buvo tokia galimybė, kai mokykloms tenkančios lėšos buvo panaudojamos nebūtinai darbo užmokesčio fondui, bet galbūt administracinėms ir kitoms reikmėms. Dabar yra su nauju finansavimo modeliu užtikrinta, kad ugdymo planui įgyvendinti visos reikiamos lėšos yra tiesiogiai numatytos mokykloms ir jų perkelti niekur kitur negalima, nebent tai būtų pačios savivaldybės sprendimas. Tai čia yra savivaldybių, kaip mokyklų… atsakomybė užtikrinti, kad šitos lėšos, kurios yra skiriamos mokytojų darbo užmokesčiui, pasiektų tik mokytojus.
Kaip minėjau, kokie darbai vyksta dabar ir kokie dar vyks spalį, tai yra patvirtinti mokytojų pareigybių aprašai, paskirstyti krūviai, darbo apmokėjimo sistema, kuri, kaip minėjau, nuo 2012 metų turėjo veikti mokyklose, deja, nebuvo žiūrima, kad tai būtų įgyvendinta ir daugelį metų tai nevyko. Taip pat yra privalu, kad dėl darbo apmokėjimo, dėl darbo sąlygų, dėl mokytojų pareigų mokyklos vadovas su mokytojais turi tartis, kaip tariamasi bet kurioje įstaigoje su bet kuriais darbuotojais. Tai, kas yra sutarta ir numatyta, turi būti įtvirtinta darbo sutartyje.
Kaip minėjau, savivaldybės turi pasitvirtinti lėšų paskirstymo tvarkas. Mes nuolat kontaktuojame su savivaldybėmis ir švietimo skyriais. Kaip minėjau, šiandien beveik 20 % savivaldybių visiškai įgyvendinusios visus darbus, dar apie 50 % savivaldybių parengusios sprendimus, bet tiesiog dar nebuvo susirinkusios tarybos, kurios juos įtvirtintų. Sprendimai yra parengti ir suderinti. Į tas mokyklas ar savivaldybes, kurios turi iššūkių, yra nukreiptos visos konsultacijos ir pagalba, apie kurią aš pasakoju.
Kas bus toliau, kaip bus koordinuojamas šis pertvarkos įgyvendinimas? Be minėtų konsultacijų, taip pat rugsėjo pabaigoje atliksime savivaldybių patvirtintų lėšų paskirstymo tvarkų apžvalgą, kur bus labai aiškiai matyti, kaip skirtos šiam tikslui lėšos bus paskirstytos kiekvienoje savivaldybėje. Taip pat lapkričio mėnesį ketiname atlikti mokytojų atlyginimų tyrimą ir parengti žemėlapį, kiek mokytojai, turėdami tokį patį krūvį, skirtingose mokyklose uždirba. Mes galėsime palyginti šiuos duomenis, kaip minėjau, su pernai atliktu mokytojų atlyginimų tyrimu, o metų pabaigoje organizuojame savivaldybių pasitarimą ir pasidalijimą gerosiomis praktikomis. Kiek žinau, neformaliai savivaldybės jau dabar tokiomis praktikomis dalinasi.
Kalbant konkrečiai apie skaičius, remiantis 2017 metų mokinių skaičiumi, kaip minėjau, tikrasis skaičius į mokinių registrą bus įrašytas trečiąją rugsėjo savaitę, kaip ir kiekvienais metais. Yra numatyta, kiek papildomai kiekvienai savivaldybei, atsižvelgiant į jos mokinių skaičių, yra skiriama lėšų mokytojų atlyginimams kelti. Čia aš kalbu apie tą pirmąjį etapą, kuris yra nuo rugsėjo iki 2019 metų sausio, ir antrajam etapui taip pat yra apskaičiuota. Jeigu lygintume su savivaldybės, atlyginimų didėjimas antrajame etape daug tolygesnis, nes pirmajame etape tie netolygumai, krūvio paskirstymo klausimai bus daugiausia išspręsti.
Jeigu kalbėtume, kur dingsta pinigai, kaip gali nedidėti mokytojų atlyginimai, kai didėja mokytojų darbo užmokesčio fondas, ir jeigu paneigtume tuos mitus, kai yra kalbama, kad bus mažinami etatai, tai šie pinigai, kurie yra numatyti mokytojų darbo užmokesčiui, ateina kaip daug papildomų apmokamų valandų mokytojams. 2018 metais, jeigu skaičiuotume pilnus etatus ir numatytas mokytojų darbo užmokesčio lėšas, būtų galima visiškai finansuoti 22 tūkst. mokytojų etatų, 2019 metais – 25,5 tūkst., 2020 metais – 28 tūkst. etatų. Todėl apie etatų skaičiaus mažėjimą visai neturėtume kalbėti.
Kas dar yra svarbu ir kokie klausimai yra keliami ir eskaluojami? Norėčiau irgi pristatyti informaciją apie lėšas ugdymo procesui organizuoti. Kaip minėjau, kalbant apie ugdymo kokybę, turime pirmiausia mokykloje užtikrinti, kad visos lėšos, kurios yra skiriamos ugdymui, ugdymo kokybei užtikrinti, turi pasiekti mokytoją ir mokinį. Buvusioje tvarkoje tokios galimybės užtikrinti nebuvo galima, nes buvo sudaryta galimybė pačioms mokykloms ar savivaldybėms šias lėšas perkelti kitoms reikmėms. Todėl naujas mokyklų finansavimo modelis, kuris atėjo kartu su mokytojų etatinio apmokėjimo modeliu (ką, beje, rekomendavo ir EBPO ekspertai), ugdymo planui skiriamos lėšos, ugdymo procesui skiriamos lėšos yra atskirtos nuo administravimo lėšų, nuo kitų lėšų, todėl šitos lėšos ateina tiktai mokytojams.
Keliami klausimai apie socialinius pedagogus. Vėlgi švietimo pagalba yra savarankiška savivaldybių funkcija. Lėšos šiai funkcijai realizuoti nėra sumažintos. Tiesiog lėšos, kurios buvo išskaidytos tarp mokyklų biudžetų ir savivaldybių biudžetų, dabar yra konsoliduotos ir yra savivaldybių biudžete. Savivaldybė, kaip atsakinga už šią savarankišką funkciją, turi galimybę efektyviausiu būdu jas paskirstyti.
Aš nekalbėsiu daugiau savo žodžiais. Čia yra pateikti žodžiai mokyklų vadovų, kurie sėkmingai įgyvendina esamas pertvarkas. Pertvarka tikrai yra didžiulė. Ne veltui ji 15 metų buvo atidedama. Ir tie vilkinami sprendimai atvedė ir mokytojus, ir mokyklas į tokią situaciją, kurioje šiandien esame. Kai pertvarka liečia 54 tūkst. žmonių ir 2 tūkst. įstaigų, būtų keista, jeigu nebūtų nesusipratimų, jeigu nebūtų klausimų. Visi klausimai turi būti keliami. Yra teikiama visa pagalba, kad visi atsakymai būtų pateikti. Dėkoju tiems mokyklų vadovams, savivaldybių skyrių vedėjams, mokytojams, taip pat profesinėms sąjungoms, kurie padeda visą šitą pertvarką įgyvendinti. 2019 m. rugsėjo 1 d. galėsime jau objektyviai vertinti šiuos pokyčius. Ačiū.
Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Tikrai nemažai užsirašė Seimo narių paklausti, netgi 23. Klausia pagal frakcijas. Pirmiausia klausia frakcijos vardu užsirašiusieji. Pirmoji klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi A. Dumbrava.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, ministre, už pristatymą. Atrodo, tikrai turėtų viskas būti sklandžiai, bet, deja, nėra, ir su nekantrumu pedagogai laukia spalio mėnesio, kai pamatys realų atlyginimą, ką jie gavo. Kalbant apie motyvaciją, galimybę motyvuoti pedagogus, be abejo, reikia motyvuoti geriausius, gebančius vaikus motyvuoti mokytis, diferencijuoti ugdymo turinį pagal mokinių asmeninius gebėjimus ir siekti tų asmeninių jų pasiekimų. Bet ar nebus taip, kad vis dėlto pagrindinė motyvacija daugiau leisti uždirbti mokytojui, direktoriui bus jų atliekami kokie nors pagalbiniai darbai, nesusiję su ugdymo procesu, pavyzdžiui, kokį nemokamą maitinimą užpildyti ar vidaus audito anketas anketuoti, atlikti? Tai viena mano klausimo dalis.
Antra klausimo dalis – apie pradinio ugdymo mokytojų atlyginimus, nes didelį nerimą, čia gal išsklaidykite abejones, kelia tas 0,8 etato ir laukiami priedai, ką ten direktorius paskirs atlikti. Jie mato, kad gali būti taip, kad uždirbs mažiau nei praeitais metais. Ir taip pat dėl ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų suvienodinimo: to bus siekiama per dvejus metus, kaip aš supratau, ir valandų skaičių iki 36 bus suvienodintas per dvejus metus, tačiau ar taip pat suvienodės ikimokyklinių įstaigų pedagogų atlyginimai? Ir paliekami nuošaly logopedai, specialieji pedagogai, kurie taip pat labai svarbūs visai švietimo bendruomenei. Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už tris klausimus. Kalbant apie įvairias administracines funkcijas, tokias kaip dokumentų pildymas, tai nėra tiesiogiai mokytojo pareigybė ir tai nėra vadinamoji trečioji kišenė, apie kurią kalbame. Mokyklos, kaip minėjau, yra labai skirtingos ir daug metų švietimo finansavimo ir mokytojų apmokėjimo sistemoje tai buvo ignoruojama. Mes turime tą situaciją, kai, tarkime, yra mokykla, į kurią ateina labai stiprūs vaikai, kurioje dirba labai stiprūs mokytojai, ir ten didžiausias dėmesys… Ir tą matome iš mokytojų atlyginimų tyrimo: mokytojai tokiose mokyklose paprastai turi gerai sukomplektuotas klases, turi didelį krūvį ir atitinkamai uždirba daugiau. Tuo tarpu matome tas mokyklas, kurioms sekasi prastai, kur mokinių pasiekimai yra prasti, ir matome, kad tose mokyklose nuolatinių mokytojų jau daugeliu atvejų trūksta – atvažiuoja važinėjantys mokytojai, nes yra sunku rasti mokytoją, kuris galėtų uždirbti normalų atlyginimą ir turėti didesnį krūvį toje mokykloje. Vaikams tose mokyklose daugeliu atvejų reikia didesnės pagalbos nei vien darbo per pamoką: galbūt konsultacijos, galbūt kokio nors būrelio, papildomų mokytojo pastangų vaikų pasiekimų atskirčiai mažinti. Todėl kaip paskirstyti? Kaip ir bet kurioje įstaigoje, taip ir mokykloje, atsižvelgiant į mokyklos bendruomenę, į mokyklos situaciją, į vaikus, kurie eina į mokyklą, į mokytojus, kurie ten yra. Mokyklos vadovo priedermė yra paskirstyti mokytojų krūvį, todėl nebūdingi darbai neturi būti apmokami. Atsiranda bendra apmokėjimo tvarka, dėl kurios susitariama, ji turi būti įtvirtinta mokykloje. Kaip aš minėjau, nuo 2012 metų tai turėjo būti įtvirtinta, deja, daugelyje mokyklų to dar nėra. Čia yra naujas darbo santykių etapas, taip pat atnaujinto Darbo kodekso nuostatų įgyvendinimas.
Kalbant apie pradinio ugdymo mokytojus, mes irgi girdime tą nerimą ir tuos klausimus, kad yra pradinio ugdymo mokytojų, kurie neturi viso krūvio. Dažnai pasitaikanti klaida ar nesusipratimas, bet čia kiekvienos mokyklos atvejis vėlgi yra individualus, yra tai, kad pradinių klasių mokytojui yra paskaičiuojamas kontaktinis ir nekontaktinis darbas, tačiau nėra numatomas apmokėjimas už vadovavimą klasei. Tada tų kelių valandų ir pritrūksta.
O atsakant apie ikimokyklinio ugdymo mokytojus ir jų apmokėjimą, yra sudaryta atskira darbo grupė, nes dabartinė etatinio apmokėjimo tvarka neliečia priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų, tai yra labai svarbu, iš esmės turi būti peržiūrima jų apmokėjimo tvarka ir koncepcija, teiksime siūlymus dėl papildomų lėšų būtent šių mokytojų atlyginimams didinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ministre, tikrai norėčiau priminti, kad klausti skiriame vieną minutę, atsakyti – dvi minutes. Gerbkime vieni kitus. Gerbiami kolegos, užduodami klausimą turėkite tai irgi mintyje.
Kitas klausia A. Dumbrava. Ruošiasi M. Majauskas.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiama ministre, kaip sakant, iš savo varpinės. Zarasų rajonas šiais metais gauna 98,3 tūkst. eurų mažiau negu praeitais, sumažėja trys klasių komplektai visame rajone. „Ąžuolo“ gimnazijoje sumažėja vienas komplektas ir minus 163 tūkst. eurų. Čia yra klaida? Kaip jūs įsivaizduojate, kaip mokyklai išsilaikyti, kai beveik 200 tūkst. eurų mažesnis finansavimas išėjo? Prašau pasakyti, gal čia kas nors ne taip? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Tikrai labai sunku mintinai kalbėti apie daugiau nei 1 tūkst. mokyklų. Aš tikrai atsakysiu jums konkrečiai apie šią gimnaziją. Bet rodžiau žemėlapius, ta informacija mums bus prieinama, kiek didėja lėšos Zarasų savivaldybėje, tiesiog neturiu galimybės vėl atidaryti to žemėlapio, kad jūs pamatytumėte.
Apie „Ąžuolo“ gimnaziją. Vienintelis dalykas, dėl ko gali mažėti lėšos, gali mažėti lėšos, jeigu mažėja mokyklų ar mažėja mokinių. Bet apskritai mokytojų etatų skaičius Lietuvoje nemažėja. Dėl „Ąžuolo“ gimnazijos, manau, galėtume individualiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi K. Glaveckas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, trumpą klausimą turiu jums. 2009 metais mokytojų atlyginimai buvo daugiau nei 30 % didesni negu apskritai vidutinis atlyginimas šalyje. Aš noriu paklausti jūsų, priėmus taip išgirtą etatinį apmokėjimą, kaip pasikeitė šis santykis, nes prieš priimant vidutinis atlyginimas ir mokytojo atlyginimas buvo vienodi? Primenu, beveik prieš 10 metų mokytojo atlyginimas buvo 30 % didesnis negu vidutinis atlyginimas. Kaip pasikeitė šis santykis, priėmus etatinį apmokėjimą?
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Kai kalbame apie viešojo sektoriaus atlyginimų pokyčius, manau, nebūtų visiškai objektyvu lyginti vien tik mokytojų atlyginimus, kaip kito apskritai viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai nuo 2009 metų. Atlikus mokytojų atlyginimų tyrimą pernai mes matėme, kad vidurkis yra panašus, atskirais atvejais didesnis nei vidutiniškai viešojo sektoriaus darbuotojų. Dabar matematiškai visiškai nesuskaičiuosiu, bet vidutiniškai vėl kiekvienam mokytojui atskirai tai sudaro prielaidas padidinti mokytojų atlyginimus 20 %.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi M. Adomėnas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama ministre, jūs iš tikro padarėte tokį platų, išsamų pranešimą, deja, to pranešimo išklausę mokytojai nelabai išgirdo konkrečiai tai, kas juos domina, ir palyginkime, kokia yra jų būsena kitų Europos Sąjungos šalių atžvilgiu, t. y. atlyginimų atžvilgiu. Jūs pati puikiai žinote paskutinę statistiką, kad Lietuva faktiškai yra paskutinėje vietoje pagal vidutinį darbo užmokestį, mokytojų atlyginimą, palyginti su pirmaujančiomis valstybėmis, su Vokietija, su Liuksemburgu, su Olandija, atlyginimas skiriasi beveik 10–20 kartų, o bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, tarp tų šalių ir Lietuvos, skiriasi 4–5 kartus, net pagal švietimo išlaidas nuo BVP mes užimame 12 vietą, o pagal mokytojų vidutinį atlyginimą mes esame 28 vietoje. Klausimas būtų toks. Sakykite, ar jūs galvojate, kad ši reforma, kurią jūs darote, leis kiek ryškiau padidinti vidutinę mokytojo algą negu, pavyzdžiui, vidutiniškai per metus 100 ar 200 eurų? Kadangi atsilikimas vis tiek išliks, visos šalys stengiasi…
PIRMININKAS. Laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). …kaip nors išlaikyti švietimo sistemą efektyvią.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Jūs labai teisingai pastebėjote, kad reikėtų lyginti Švedijos BVP arba Liuksemburgo BVP, tenkantį vienam gyventojui, ir viešojo sektoriaus apskritai atlyginimus, kokie jie yra. Apie mokytojus vien išskirtinai čia negalėtume kalbėti. Jūs visiškai teisingai minite, kad tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko yra pradėta, nuo 1997 metų Lietuvai rekomenduota švietimo struktūrinė reforma. Ir, žiūrint objektyviai, per nepriklausomybės laikotarpį tai yra pats didžiausias žingsnis didinant mokytojų atlyginimą, ir labai tikiuosi, kad ir kitos vyriausybės dės kitus žingsnius.
PIRMININKAS. Klausia M. Adomėnas. Ruošiasi A. Palionis.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Tamsta ministre, vos nepasakiau – tamsta mokytoja. Neabejoju jūsų gerais norais. Jūs puikiai išvardijote, kokia apverktina yra Lietuvos švietimo padėtis, atotrūkiai, žemi pasiekimai, bet norėčiau pažvelgti truputį plačiau. Štai praėjo jau dveji metai šios kadencijos ir ką mes turime? Vienintelis darbotvarkės klausimas, kuris dabar vyksta ir kuris turėtų viską išspręsti, yra etatinis apmokėjimas. Atrodo, kad iš visos tos didelės artilerijos baterijos liko vienintelis sviedinys – etatinis mokytojų apmokėjimas. Ir tas pats užstrigo, ir tas pats sukėlė sąmyšį. Jam deramai nepasirengta. Nors buvo galima padidinti atlyginimus nepereinant prie etatinio apmokėjimo, nukeliant tą klausimą šiek tiek vėliau, kad jau dabar ateitų didesni pinigai, bet buvo nueita tuo keliu, kuriuo nueita.
Bet žvelgiant plačiau, ugdymo turinio nepasiruošta, profesinio rengimo sektoriaus modernizacija kažkur sustingusi ir įstrigusi.
PIRMININKAS. Laikas!
M. ADOMĖNAS (MSNG). Aukštojo mokslo konsolidacija įstrigusi. Ar jūs nemanytumėte, kad reikėtų vis dėlto prisiimti politinę atsakomybę už tą labai probleminę švietimo sektoriaus būklę?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Manau, kad tai yra pirmoji Vyriausybė, kuri pradėjo struktūrinę švietimo pertvarką, ir aš drįsčiau nesutikti su jūsų teiginiais. Daugelis žingsnių yra atlikta kitų vyriausybių, tiek kalbant apie aukštąjį mokslą, tiek kalbant apie bendrąjį ugdymą, ir didžioji bėda, ką jūs ir paminėjote, yra ta, kad daugeliui žingsnių įgyvendinti arba tokiems sprendimams kaip etatinis apmokėjimas priimti visada pritrūkdavo galutinės valios. Todėl švietimo sistema yra ypač išvarginta nepriimtų sprendimų, nepriimtų struktūrinių reformų, kurias padarę anksčiau mes nebūtume toje situacijoje, kurioje esame šiandien.
Kalbant apie aukštojo mokslo pertvarką, ji vyksta. Jeigu nematyti, tai netgi šiuo metu vyksta labai svarbūs pokyčiai, kaip buvo rekomenduota ir per daugelį metų, ir daugelio ekspertų, yra pradėtas tarptautinių ekspertų mokslinės veiklos vertinimas. Vyksta studijų programų peržiūra, vyksta aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija, vyksta tarptautiškumo skatinimo priemonių diegimas, dėstytojų tyrėjų atlyginimams kelti yra skiriamos lėšos. Dėl profesinio mokymo yra parengti nauji 42 teisės aktai per šiuos metus įgyvendinant naują redakciją Profesinio mokymo įstatymo. Tikriausiai čia daugiau yra požiūrio klausimas. Kur yra sėkmė, ką rodo daugelio šalių patirtis, švietimo reforma neįvyksta per ketverius metus, bet galima priimti sprendimus, kuriuos įgyvendinus švietimo sistema, švietimo ir mokslo sistema keisis. Tam reikia ir politinės kultūros, ir sutarimo, ir nuoseklumo, ir tai yra labai svarbu.
PIRMININKAS. Dovanokite, praleidau J. Oleką. Suteikiu J. Olekui paklausti. Ruošiasi A. Palionis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, mes jus palaikėme, kai jums buvo sunku, atėjote, ir linkėtume sėkmės. Bet jūs šiandien labai agresyviai visus buvusius bandote kaltinti ir dabar gal… Aš manau, kad tai ne pats geriausias kelias. Gal pabandykime spręsti tas problemas, kurios, mums atrodo ir matome praktiškai, išlikę. Pirma, kaip sakėte, socialiniai pedagogai, socialiniai darbuotojai, bibliotekos – visi tie žmonės, kurie anksčiau buvo finansuojami taip pat iš mokinio krepšelio. Aš nežinau, ar gerai, ar blogai, bet jie taip buvo finansuojami. Dabar tų lėšų nėra, o savivaldybės šių metų biudžetus yra patvirtinusios. Jos turėtų peržiūrėti, aš nežinau, ar jos gali. Ar iš tikrųjų turite sprendimą, kaip savivaldybės tą problemą spręs, nes iš jūsų finansavimo negalima, o savivaldybės yra pasitvirtinusios, ir čia yra problema, kurią reikia spręsti?
Antras dalykas, kuris man sukėlė nerimą, man atrodo, galbūt ir kitiems kolegoms, kai jūs parodėte, koks didelis yra etatų augimas. Mokyklose netrūksta etatų daugeliu atvejų, bet trūksta…
PIRMININKAS. Laikas.
J. OLEKAS (LSDPF). …gerai apmokamų mokytojų vietų. Ir pradinukų, žinome, koks trūkumas. Ne trūksta mokytojų iš viso, bet neina niekas dirbti, nes per mažai apmokamas etatas.
Tai du klausimėliai: dėl savivaldybių biudžetų ir šitų apmokėjimų. Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Labai ačiū. Jūs įvardijote šių dienų aktualijų klausimus. Dėl socialinių pedagogų. Lėšos socialiniams pedagogams niekur nedingo, jos buvo paimtos, kaip jūs minėjote, iš krepšelio, bet jos yra įdėtos į savivaldybių biudžetą, ir savivaldybes rugsėjo pabaigoje–spalio mėnesį šios lėšos pasieks. Bendra specialiajai pagalbai skiriama valstybės lėšų suma nemažėja.
Tik dar noriu priminti, kad tai yra savarankiška savivaldybių funkcija. Jeigu žiūrėtume, kaip ji yra įgyvendinama, įvairovė yra didelė. Kai kur socialiniai pedagogai dirba pedagoginėse psichologinėse tarnybose, kai kur jie dirba mokyklose, priklauso nuo mokyklų dydžio, nuo savivaldybių pasirinktos strategijos šiai funkcijai įgyvendinti. Šiems darbuotojams bendras lėšų kiekis tikrai nemažėja. Kaip tik mes matome, išanalizavę mokyklų finansavimo modelio atvejus: šios lėšos numatytos mokinio krepšelyje, bet jos nebuvo panaudojamos specialiesiems pedagogams ar specialiajai pagalbai, nes aiškaus šių lėšų atskyrimo nebuvo.
Atsakysiu į jūsų klausimą dėl etato dydžio. Tikrai labai svarbu aiškinti, tą ir darome nuo kovo mėnesio, kiekvienas darbuotojas: ar mokytojas, ar teisininkas, ar finansininkas… Jūs teisingai minite, kad žmogaus atlygis priklauso nuo to, kiek jis dirba. Iki šiol mokytojams nebuvo galimybės dirbti didesniu krūviu, todėl jie ir neturėjo galimybės gauti didesnio atlygio. Kaip rodžiau skaidrėje, jeigu yra tik 5 % mokytojų, kurie turi visą krūvį, tai tik tų mokytojų atlyginimas yra šiek tiek didesnis. Yra daug žmonių, kurie neturi galimybės turėti didesnio krūvio, todėl jie neturėjo galimybės uždirbti daugiau.
PIRMININKAS. Klausia A. Palionis. Ruošiasi S. Tumėnas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš ministrės norėčiau paklausti. Atrodo, gyvename visi vienoje Lietuvoje ir įstatymai yra vienodi. Pasižiūrėjau ministerijos puslapį, kur jūs vaizduojate žemėlapį rajonų, pirmo etapo mokytojų etatinį apmokėjimą ir antro etapo apmokėjimą, kuris bus nuo sausio 1 dienos, už tas valandas, kurios yra nekontaktinės – tai darbas bendruomenėse, papildomas darbas, pagal kiekvieną rajoną skirtingai procentais didėja darbo užmokesčio fondas, o netgi yra rajonų, kuriuose nedidėja arba net mažėja.
Ar aš teisingai suprantu, kad kai kurios savivaldybės ir savivaldybių švietimo skyriai ir šiandien mokytojams mokėdavo už papildomą darbą, nes jiems nedidėjo arba yra mažinama, o kitų savivaldybių ugdymo įstaigos to nedarydavo? Tai dabar tie, kurie dirbo gerai, yra skriaudžiami, o tie, kurie nedirbo, yra skatinami. Ar aš ne taip suprantu?
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Jūs kaip tik įvardinote, kad žiūrint į švietimo žemėlapį, jeigu aš jums būčiau parodžiusi ne mokytojų atlyginimų, bet mokinių pasiekimų žemėlapį, jūs irgi pamatytumėte, kad mes labai labai įvairioje Lietuvoje gyvename ir kad mokinių pasiekimai yra labai labai skirtingi. Norint sustiprinti mokinių pasiekimus, sumažinti būtent tą atskirtį… Mokinių pasiekimus labiausiai lemia mokytojo darbas, mokytojo darbo kokybė ir sąlygos pritraukti motyvuotus ir gerus mokytojus. Jeigu mes turime rajonų, kur mokytojų yra ar trūkumas, ar jų krūviai labai maži, nėra galimybės mokytojams mokėti atlyginimų, tai labai susiję su tuo, kad ir mokinių pasiekimai yra maži.
Tiktai norėčiau jus patikslinti, kad tie skaičiai, kuriuos rodžiau, čia nėra trečia kišenė. Čia yra bendras mokytojų darbo užmokesčio krūvis. Ir mūsų puslapyje taip pat yra toks pat žemėlapis.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi A. Navickas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, jūs taip optimistiškai pristatėte šitą problemą, bet realybė rodo, kad tų problemų yra daug daugiau – nuo pradinukų iki gimnazijų. Ir mes, Seimo nariai, ypač daug tokių nuogąstavimų išgirstame iš gimnazijų direktorių. Taip, jie puikiai žino, kad tą trūkstamą etatų dalį jie mokytojams gali pridėti iš darbo su bendruomenėmis, iš ugdymo proceso organizavimo lėšų ir t. t., tačiau jų atsakymas būna paprastas: taip, aš žinau, aš galiu pridėti, bet mano biudžetas neleidžia to daryti. Ir tie, matyt, numatytų 17 mln. visai Lietuvai nėra daug. Ką jūs galėtumėte patarti konkrečiai gimnazijų direktoriams, kaip tą problemą spręsti?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Aš tikrai neabejoju tais pokyčiais, kaip tikriausiai galima pasakyti, kad rekomendacijos šiuos pokyčius vykdyti Lietuvai daug daug metų kartotos, matome, kad ta atskirtis švietimo srityje yra irgi labai labai su tuo susijusi, kad tie pokyčiai nebuvo įgyvendinami. Kad klausimų kyla daug, to tikrai neneigiu ir taip tikrai yra, tačiau, kalbant apie mokyklas ar kalbant apie gimnazijas, ateina papildomų lėšų darbo užmokesčio fondui. Mokyklos vadovas, matydamas tas papildomas lėšas kaip papildomai apmokamas valandas mokytojams, ir turi jas paskirstyti. Taigi apie konkrečią gimnaziją nežinau… Čia reikėtų žiūrėti konkretų atvejį. Tai analizuoja kiekvienos savivaldybės švietimo skyrius. Jie žino geriausiai šitą informaciją. Darbo užmokesčiui lėšų ir gimnazijoms ateina papildomai. Mokyklos vadovas, atsižvelgdamas ir į mokinių skaičių, į mokinių klasių skaičių, į tuos mokytojus, kuriuos jis turi, į jų kvalifikaciją, atitinkamai ir paskirstys tas papildomas lėšas.
PIRMININKAS. Klausia A. Navickas. Ruošiasi A. Armonaitė.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Ponia ministre, jūs čia labai puikiai pristatėte valdžios perspektyvą. Matau, kad problema ta, kad valdžios ir žmonių perspektyvos vis toliau tolsta viena nuo kitos. Puikiai viskas atrodo jūsų popieriuose, tik man gaila labai konkrečiai tų mokytojų, kurie dirba konkrečiose mokyklose, nes nuo to, kaip jūs manipuliuojate popieriais, jiems ne lengviau. Aš turiu vieną labai konkretų klausimą, į kurį norėčiau, kad atsakytumėte vienu skaičiumi, bet labai sąžiningai.
Mes patvirtinome šitą tvarką, buvo patvirtinta Seime birželio gale, ar ne? Buvo liepa, rugpjūtis, dar rugsėjis. Kiek konkrečiai mokyklų jūs asmeniškai aplankėte ir su kiek mokyklų kolektyvų jūs asmeniškai kalbėjotės, nes būtent man, kai aš važiuoju po mokyklas, svarbiausiai jie sako, kad jūs atsiunčiate žygūnus, bet jos labai pasigedo būtent labai konkretaus požiūrio? Labai norėčiau skaičių, kad jūs pasakytumėte.
J. PETRAUSKIENĖ. Na, negaliu pasakyti čia dabar skaičiaus, nes nenoriu meluoti, bet mano visi vizitai ir susitikimai su mokyklomis yra vieši, jie yra mano darbotvarkėje. Aš kiekvieną penktadienį važiuoju ne tiktai nuo birželio mėnesio, bet kiekvieną savaitę važiuoju į skirtingus regionus, į skirtingas mokyklas. Esu aplankiusi ne vieną dešimtį ir tikriausiai ne vieną šimtą mokyklų. Negalėčiau dabar to skaičiaus tiksliai pasakyti.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi A. Sysas.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Norėčiau pasiteirauti, ministre, jūsų tokio klausimo. Kaip jūs vis dėlto vertinate tai, kad ministerija ir Seimas vienodai įvertina kontaktines ir nekontaktines valandas, su mokymo, ugdymo procesu susijusias valandas, ir tas užklasines veiklas, ar jums vis dėlto neatrodo, kad didelė dalis pinigų bus iššvaistoma ne ugdymo kokybei, o tiesiog pilniems etatams pripumpuoti ir taip įtvirtinti tą biurokratiją, apie kurią mes, šitos reformos skeptikai, kalbėjome birželio mėnesį?
J. PETRAUSKIENĖ. Nepasitikėjimas mokykla, nepasitikėjimas švietimu, mokytojais, mokyklų vadovais tikrai neprisideda prie švietimo kokybės stiprinimo. Jeigu darbo santykių kultūros įteisinimą mes vadiname biurokratija, tai, kad kiekvienas mokytojas turi turėti darbo sutartį, kad joje turi būti labai aiškiai apibrėžta, už ką jam mokama, kas yra mokama, taip, aš suprantu, kad tai gali būti iššūkis toms mokykloms, kurios sutarčių su mokytojais neturėjo. Bet jeigu kalbame tikrai apie valstybės ateitį, apie švietimo kokybę, šie žingsniai labai sunkūs, bet jie yra žengtini, ir jie yra labai svarbūs. O nesusipratimų tikrai yra, juos priima žmonės. Kiekvienas mokytojas, kuris šiandien nežino, koks bus jo atlyginimas, pirmiausia eina pas pavaduotoją ugdymui, kuris dėlioja ugdymo planą, eina pas mokyklos finansininką, pas mokyklos vadovą. Jeigu visi kartu neranda sprendimų, eina į švietimo skyrių. Visos šitos grandys turi veikti, kad tie klausimai būtų atsakyti. Jeigu mes nepasitikime visa sistema, jinai neturi tada jokių galimybių tobulėti.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Ruošiasi J. Narkevičius.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, ne vieną kartą girdėjau jus pristatant ir šiandien jūs puikiai susidorojote su teorine dalimi, bet susitikęs su mokytojais, gimnazijų vadovais, gal sutikau tik du, kurie pasakė, man viskas aišku, maždaug viskas gerai. Visi kiti su kažkokiu nerimu, nepasitikėjimu, nežinojimu priima tai, kas vyksta. Jūs iš dalies atsakėte – tai yra baimė, nežinojimas. Ko nepadarėte jūs, kaip Vyriausybės narė, kaip ministrė, kad paprasčiausiai to nesupratimo arba nenorėjimo galbūt būtų mažiau? Jūs paminėjote vieną skaičių, kad tik 20 % mokyklų yra visiškai pasirengusios vykdyti tai, kas yra priimta įstatyme. Ar galite pasakyti, kiek procentų, iš 120 neatimant mechaniškai 80, bet kiek mokyklų procentais yra labai blogai pasiruošusios? Ir tam reikėtų, ko gero, daugiau dėmesio skirti.
J. PETRAUSKIENĖ. Kaip minėjau, tokia didelė sistema kaip švietimas veikia, kai visos švietimo grandys veikia – tiek savivaldybės priima sprendimus, kurių reikia užtikrinti švietimo kokybę, taip pat mokyklų vadovai, pavaduotojai ugdymui, mokytojai ir visi kiti. Mes labai dažnai bandome surasti tą vieną kaltą. Bet koks pokytis yra labai didelis iššūkis, jis kelia labai daug klausimų. Tai yra tas metas, kai konkrečiai Švietimo ir mokslo ministerijos yra didelė atsakomybė padėti tą pokytį įveikti teikiant konsultacijas, atsakant mokytojams, tam yra karštosios linijos.
Tai, ką jūs sakote, yra tikrai labai labai svarbu. Tiesiog reikia kantrybės, o lėšos yra labai konkrečios, jų ateina papildomų. Kaip ir minėjau, tiek atlikdami mokytojų atlyginimų tyrimą, tiek atlikdami savivaldybių priimtus sprendimus dėl lėšų paskirstymo, mes padarysime viską, ką gali padaryti Švietimo ir mokslo ministerija, kad šis procesas būtų kuo skaidresnis, kuo viešesnis. Tos lėšos iš mokyklų ir ne mokytojams negali patekti.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Gerbiama ministre, be abejo, mes kalbėsime komitete dėl įgyvendinimo, nes turbūt dabar būtent ta tema – kaip pavyksta įgyvendinti tuos kilnius siekius. Klausimas gal būtų toks: iš tų žinių, iš tos informacijos, kaip savivaldybėse ir mokyklose vykdomas krūvio paskirstymas, žinojimo… Jūs paminėjote, kad dar yra direktorių, kurie su mokytojais darbo santykius grindžia įsakymu, o ne darbo sutartimi. Neįsivaizduojami dalykai, kaip tai gali būti? Mano klausimas būtų toks, ne pirmas atvejis šiuo klausimu, kaip jūs manote pastiprinti grandį, kuri yra tarp ministerijos ir tarp mokyklų, tam, kad jūsų ir mūsų kilnūs siekiai būtų tinkamai realizuoti? Tai priklauso nuo steigėjo: priežiūra, kontrolė, koordinavimas tų kvalifikacinių kursų, apie kuriuos jūs kalbate, kad jie būtų nukreipti į reikiamą sritį, tobulintiną sritį, o ne išmesti, kad vien tik lėšos nebūtų panaudotos, įsisavintos asmeniniais tikslais. Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Dar pabaigsiu atsakyti gerbiamajam A. Sysui dėl 20 %. Noriu paminėti, kad tai yra normali praktika. Per rugsėjo mėnesį, iki rugsėjo pabaigos, net ir prieš etatinį mokytojų apmokėjimą būdavo tas metas, kai tiksliai būdavo sudėliojamos tarifikacijos ir paskirstomos lėšos. Jeigu jūs pakeltumėte savivaldybių… (Balsai salėje) Blogai? Aš nevertinčiau to blogai, nes, kaip ir gerbiamas Jaroslavas klausė, dabar vyksta procesas. Per anksti įvertinę mes irgi demotyvuosime tuos, kurie stengėsi.
O atsakant apie tai, be jokios abejonės, mokyklų vadovų kompetencija, mokyklų vadovų lyderystė yra labai svarbus klausimas. Seimas priėmė sprendimus dėl Švietimo įstatymo pataisų, susijusių su vadovų kadencijomis. Yra kuriamas vadovų rezervas. Kaip jūs ir minėjote – kompetencijos ugdymas, kvalifikacijos tobulinimo kursai. Taip pat Seime priimtas sprendimas dėl žemutinės šakutės, kuri susijusi su mokyklų vadovais, pakėlimo. Tik pritraukdami į šitą sritį geriausius… Ir nuosekliai, kaip ir mokytojams, taip ir vadovams, tikrai reikia didinti atlyginimus, nes tie pokyčiai irgi yra jų rankose, ir mokyklos veiklos kokybė labai didele dalimi priklauso nuo mokyklos vadovų. O jeigu vadovams tie iššūkiai yra neįveikiami arba per dideli, jų darbu nėra patenkinta mokyklos bendruomenė, savivaldybė, kaip mokyklos steigėjas, visada gali priimti klausimą dėl vadovo veiklos.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, laikas klausti baigėsi. Dėkoju ministrei už išsamius atsakymus, tikėkimės, ateityje dar susitiksime ir padiskutuosime plačiau šituo klausimu.
A. Kubilius – per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš norėjau užduoti klausimą, bet kadangi taip jau susiklostė, kad negaunu, aš trumpą repliką. Ministre, jeigu jūs dar girdite, norėčiau kreiptis į jus. Nežinau, kas jums patarė imtis tos etatinio apmokėjimo reformos, nes, mano įsitikinimu, jūs padarėte didelę strateginę klaidą: jūs sukūrėte tarp žmonių, tarp mokytojų lūkesčius, kad be papildomų pinigų, vien tik per kitokią perskirstymo tvarką, galima padidinti atlyginimus. Iš to nieko nebus. Tai, kad jūs dabar šiais metais skiriate 17 mln. eurų, jūs pati žinote, ką tai reiškia. Bendra mokytojų atlyginimų eilutė biudžete, kaip skelbia Švietimo ir mokslo ministerija, yra 542 mln. eurų. Pridėjus 17 mln., yra tik 3 % prieaugis. Tai yra faktiškai tiek pat, kiek šiais metais yra infliacija. Šiais metais pirmą kartą mokytojų atlyginimai po 10 metų pasidarys mažesni negu vidutiniai šalies atlyginimai. 2009 metais mokytojų atlyginimai viršijo vidutinius šalies atlyginimus 30 %. Ministre, aš raginu jus iškelti klausimą: partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos finansavimo ir numatė tam tikrą ilgalaikį planą, tad lygiai tą patį mes turime daryti dėl švietimo – ne perskirstymo tvarką svarstyti, o svarstyti, kaip realiai padidinti biudžeto eilutę, kuri yra skiriama mokytojų atlyginimams.
Galime susitarti, kad, pavyzdžiui, po trejų ar ketverių metų mokytojų vidutiniai atlyginimai tikrai turi būti 20 ar 30 % didesni, ir siekime šio tikslo. Dabar čia mes kankinsimės su etatiniu apmokėjimu, kuris be naujų pinigų jokių naujų, geresnių ir didesnių atlyginimų tikrai neduos.
PIRMININKAS. Dėkojame Andriui už pasiūlymą ir judame toliau.
16.05 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2220GR, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 62, 63 ir 64 straipsnių pakeitimo, 73 ir 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, Įstatymo papildymo 621 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2221GR, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2222GR, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2223GR, Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2224GR, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2225GR, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2226GR (pateikimas)
Darbotvarkėje pas mus antrasis klausimas, t. y. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2220. Pranešėja – R. Svetikaitė, kuri pristatys mums visus projektus nuo 2-2.1 iki 2-2.7. Prašom.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiamas posėdžio pirmininke, Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidentės 2018 m. liepos 10 d. dekretą, kuriuo Seimui yra grąžintas pakartotinai svarstyti su gydymo įstaigų pertvarka susijusių įstatymų paketas, t. y. Sveikatos priežiūros įstaigų, Sveikatos sistemos, Visuomenės sveikatos priežiūros, Vietos savivaldos, Medicinos praktikos, Viešųjų įstaigų ir Sveikatos draudimo įstatymų kai kurių straipsnių pataisos. Prezidentė palaiko gydymo įstaigų pertvarką kaip būtiną, nes dabartinis jų ligoninių tinklas yra neefektyvus, brangus ir negarantuoja geriausios kokybės paslaugų. Tačiau net ir geriausių tikslų ar juo labiau ilgalaikių tvarių reformų negali būti siekiama paminant konstitucinius principus – skaidrumo, viešumo, nediskriminavimo, sąžiningos konkurencijos ir kiekvieno piliečio teisės į geriausią sveikatos priežiūrą. Todėl Prezidentės veto lėmė dvi pagrindinės priežastys: visų pirma, kai kurių esminių pertvarkos nuostatų turinio ydingumas Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo doktrinos požiūriu, ir įstatymų svarstymo metu padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai.
Visų pirma norėčiau pakalbėti apie kai kurias įstatymų nuostatų turinio ydingumo problemas Konstitucijos požiūriu. Konstitucinis Teismas 2013–2014 metais priimtuose nutarimuose suformulavo gana plačią oficialią konstitucinę doktriną, pagal kurią iš Konstitucijos išplaukia dvejopas sveikatos priežiūros teikimo tvarkos ir finansavimo modelis. Visų pirma, nemokamos medicinos pagalbos teikimas, finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Bet mes šiandien kalbame apie antrąjį modelį, t. y. apie medicinos pagalbos ir paslaugų teikimą, kuris gali būti finansuojamas tiek valstybės, tiek papildomais tokių paslaugų gavėjų įnašais ir kitais viešųjų lėšų, skirtų sveikatos priežiūros paslaugų finansavimui, šaltiniais.
Konstitucinio Teismo doktrina yra vienareikšmė ir aiški. Pasirinkęs sveikatos priežiūros finansavimo modelį, kuris yra grindžiamas privalomuoju sveikatos draudimu, įstatymų leidėjas, reguliuodamas šio draudimo lėšų paskirstymą sveikatos priežiūros įstaigoms, privalo atsižvelgti į Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies sistemines sąsajas su Konstitucijos IV skirsniu, t. y. „Tautos ūkis ir darbas“, pradedančiu 46 straipsniu, kuriame yra įtvirtinti konstituciniai tautos ūkio pagrindai.
Konstitucinis Teismas taip pat yra akcentavęs, kad sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, gali būti teikiamos tiek valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių, tiek privačių įstaigų ir įmonių, sudariusių sutartis su valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis. Toks aiškinimas išplaukia iš to, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokas kiekvienas žmogus moka pats, tai yra žmogaus pinigai, todėl valstybė neturi teisės jų nusavinti ir nurodyti žmogui, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje jis turi gauti sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSDF lėšų. Konstitucija garantuoja paciento teisę ir laisvę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, ar ji būtų valstybinė, ar privati.
Tuo tarpu Seimo priimtuose įstatymuose nustatytu teisiniu reguliavimu sveikatos apsaugos ministrui yra suteikiama teisė vienasmeniškai, nesant jokių iš anksto apibrėžtų objektyvių kokybinių kriterijų, spręsti dėl stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų, teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo suformavimo, šiam tinklui prioriteto tvarka priskiriant valstybės ir savivaldybių biudžetines ir viešąsias įstaigas. Toks teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl privalomuoju sveikatos draudimu pagrįsto sveikatos priežiūros finansavimo modelio turinio, nedera su Konstitucijoje įtvirtintais nediskriminavimo, sąžiningos konkurencijos laisvės, paciento teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą principais.
Konstitucinėje doktrinoje pabrėžiama, kad valstybės pareiga yra prižiūrėti visų sveikatos įstaigų veiklą, kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo finansavimas iš PSD fondo biudžeto lėšų turi būti pagrįstas ne šių paslaugų teikėjų nuosavybės arba teisine forma bei atitinkamu jų priskyrimu tinklui, tačiau įstatyme nustatytais visoms sveikatos priežiūros įstaigoms keliamais objektyviais kriterijais ir sąlygomis, kurios užtikrintų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Gydymo įstaigų pertvarka turi būti vykdoma vadovaujantis įstatyme įtvirtintais aiškiais, objektyviais, iš anksto žinomais, nediskriminaciniais saugių, kokybiškų ir prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų kriterijais, o ne ministro vienasmeniais sprendimais.
Antroji įstatymų grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti priežastis yra jų svarstymo metu padaryti esminiai įstatymų leidybos procedūros pažeidimai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad ne teisės pagrindu teisė negali atsirasti. Šio imperatyvo privalo laikytis tiek Seimas, vykdydamas Konstitucijos jam pavestą įstatymų leidybos funkciją, tiek ir Seimo struktūriniai padaliniai, komitetai, vykdydami jiems Seimo statuto ir įstatymo paskirtus įgaliojimus.
Etikos ir procedūrų komisija, viršydama jai Seimo statuto nustatytus įgaliojimus ir savo išvada, nepaisydama konstatuoto Seimo statuto pažeidimo, nuspręsdama, kad Sveikatos reikalų komiteto posėdžio sprendimai yra teisėti, pažeidė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį imperatyvą, kad ne teisės pagrindu teisė negali atsirasti. Šiai Etikos ir procedūrų komisijos išvadai Seimas pritarė ir pradėjo įstatymų svarstymą skubos tvarka. Ir tai sudaro savarankišką pagrindą visus šiuos įstatymus kvestionuoti Konstituciniame Teisme, kaip prieštaraujančius Konstitucijai pagal jų priėmimo tvarką.
Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Prezidentė su sveikatos apsaugos ministru aptarė galimo teisinio reguliavimo modelį, kuris nesikirstų su Konstitucija, ir, grąžindama Seimui visą sveikatos sistemos pertvarkos paketą, Prezidentė siūlo nesukurti neapibrėžtos situacijos sveikatos apsaugos sistemoje, neatidėlioti ir taisyti antikonstitucines nuostatas bei užtikrinti skaidrų teisėkūros procesą, kad pertvarka, kaip numatyta, įsigaliotų nuo 2019 m. sausio 1 dienos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti užsirašė tikrai nemažai Seimo narių. Pirmoji klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiama pranešėja, išties labai svarūs, nuosekliai išdėstyti argumentai. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį galbūt į tą turinio dalį ir konkrečiai privačių gydymo įstaigų išstūmimą iš tinklo, o gal daugiau net ne gydymo įstaigų, o pacientų, kurie šiuo metu gauna paslaugas ir moka mokesčius, nemokamai gauna paslaugas tose įstaigose. Vis dėlto ministerija, ministras ir valdančioji dauguma nerodo didelių sentimentų privačiai iniciatyvai sveikatos srityje. Mes kėlėme tuos klausimus nuo pat pradžių. Ir minėjote, kad Prezidentė su ministru aptarė, kaip būtų galima rasti išeitį iš šitos situacijos. Ar galėtumėte mums šiek tiek papasakoti apie tai, kaip vis dėlto galima išspręsti? Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Tai iš tiesų, matyt, kažkokių tyčinių veiksmų priimant tokius įstatymus nebuvo. Galbūt netinkamai buvo interpretuota pati Konstitucinio Teismo doktrina, kuri galbūt kiek seniau buvo priimta, nutarimai 2013–2014 metų. Bet iš tiesų kalbėdami apie tai, kaip ištaisyti tas antikonstitucines nuostatas, mes visada sakėme, kad esame pasirengę bendradarbiauti kalbant apie tai, kaip turi būti sureguliuota. Klausimas yra toks: kokie tie kokybiniai kriterijai turi būti nustatyti, nes esmė ir yra, kad kokybiniai kriterijai turi būti taikomi nepaisant valdymo formos – ar tai valstybinė, ar privati įstaiga. Ir tie kokybiniai kriterijai, mes visada sakėme, kad turi būti aptarti su gydytojais, su gydytojų bendruomene, su pacientų bendruomene ir pasiimtas tam tikras galbūt užsienio valstybės pavyzdys.
Nežinau, ar sveikatos apsaugos ministras pasirinks būtent tokį modelį, bet tam tikros iniciatyvos buvo pateiktos ministrui kaip galimos iniciatyvos, o jau kaip išvirs įstatymas ir koks jis bus, jeigu tikrai bus priimta racionaliai spręsti šitą klausimą ir iš esmės spręsti, tai tada galbūt ir galima bus diskutuoti. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama patarėja, ačiū už pristatytą Prezidentės poziciją. Iš tikrųjų ta žinia maloniai nustebino, bet vis dėlto Prezidentė vetuodama sakė, jog jinai iš esmės pritaria Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomai reformai, nors, žinia, vienas iš pamatinių šios pertvarkos tikslų yra uždaryti tam tikrame slaptame sąraše esančias rajonines, regionines ligonines. Ar galite patikslinti Prezidentės poziciją? Jinai vis dėlto pritaria ligoninių uždarymui, ar jinai nepritaria ligoninių uždarymui ir kalba apie tas ligonines, kurios neužtikrina reikiamos kokybės, kad būtų investuojama ir jos pakiltų iki tam tikro lygio?
R. SVETIKAITĖ. Dėkui už klausimą. Iš tiesų kalbame apie tai, kad šiandien gydymo įstaigų sistema nėra efektyvi. Tai visi sako ir dėl to visi sutariame. Dabar kaip yra daroma reforma? Pagrindinis Prezidentės noras, tikslas ir siekis, kad vis dėlto šia reforma nebūtų paminama Konstitucija, kad nebūtų paminama Konstitucinio Teismo doktrina. Yra visiškai aiškūs išaiškinimai, kaip turi būti reguliuojama sveikatos priežiūros sistema. Šiuo atveju yra aiškūs kriterijai. Tai yra nediskriminavimas, tai yra kriterijus. Dėl ko yra sudaromos su viena ar kita įstaiga sutartys, turi būti vienintelis kriterijus – sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, o ne kokie kitokie sprendimai. Ne vienos ar kitos įstaigos priklausymas valstybinių įstaigų tinklui, privačių įstaigų tinklui ir panašiai. Reforma yra reikalinga, bet jinai reikalinga tokia, kuri nesikirstų su Konstitucija.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama patarėja, ar jūs manote, kad 35 rajonų ligoninių, jeigu tai tikrai yra paskelbtas sąrašas, uždarymas arba kai kurių skyrių tose ligoninėse uždarymas yra sveikatos apsaugos reforma? Jeigu neveikia efektyviai šeimos gydytojo institucija, jeigu ne ministro galvos skausmas yra neteisingas pasiskirstymas medikų ir senstanti medikų visuomenė periferijoje, kaip jūs įsivaizduojate, kokios bus pasekmės, jeigu uždarysime tas ligonines, o kitos sistemos veiks neefektyviai? Kodėl Anglijos, Norvegijos, kitų šalių ministrų galvos skausmas yra, kad medikų nėra periferijoje ir moka didesnius atlyginimus, įkainius, kad teisingai pasiskirstytų? Ar nemanote, kad jeigu efektyviai veiks šeimos gydytojo institucija, aptarnaus, kaip dabar, ne po dvi ar tris ambulatorijas vienas gydytojas po kelias valandas, jeigu veiks gydytojai konsultantai kiekviename rajone, tai rajonų ligoninių tikriausiai reikės kur kas mažiau arba kai kurių skyrių nereikės. Kaip jūs suprantate sveikatos apsaugos reformą? Kelių ligoninių uždarymą?
PIRMININKAS. Laikas!
R. SVETIKAITĖ. Matyt, mes šiandien kalbame apie vieną dalį, apie vieną tam tikrą aspektą, kas yra sumanyta, kas yra sveikatos apsaugos ministro darbotvarkėje, kas yra šios Vyriausybės darbotvarkėje. Bet aš tikrai tikiu, kad, kaip jūs sakote, ministrui galvą skauda ir dėl kitų dalykų. Ir dėl tų, kuriuos jūs paminėjote. Aš tikrai manau, kad taip yra.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama patarėja, kadangi jūs pristatote Prezidentės ir plačiąja prasme prezidentūros poziciją, gal galėtumėte pasakyti, ar jūs, analizuodami šitą įstatymą ir vertindami jo teisėtumą ar konstitucingumą, vertinote savivaldos teisių uzurpavimo požiūriu? Ar jūs neįžvelgiate, kad tas įstatymas pažeidžia savivaldos teisę apsispręsti, nepaisant to, kad kartais savivaldybės irgi veikia nebūtinai racionaliai ir siekia žūtbūt išsaugoti gydymo įstaigą? Mano manymu, čia yra invazija į savivaldos teisių lauką. Ar jūs taip pat įžvelgiate tuos dalykus?
R. SVETIKAITĖ. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų, matyt, aspektų gali būti įvairių. Šiuo atveju mūsų vertinimas daugiau buvo susijęs su tuo, kad ar tai būtų valstybės, ar savivaldos teisė spręsti, jinai vis tiek turi remtis Konstitucija. O Konstitucija kalba apie kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, kurias valstybė konstituciškai įsipareigojusi žmonėms suteikti. Tie patys standartai yra taikomi visiems.
PIRMININKAS. Klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Seime į siūlomą jūsų veto formuojasi požiūris jį atmesti, bet kartu yra manoma, kad reikia atsižvelgti į Prezidentės pastabas. Ar jūs tenkina būtent toks kelias šio įstatymo priėmimo, nes kiti sako, kad jeigu mes atmesime, pritarsime veto, tai galios senas įstatymas be pakeitimų, o nepritarimas veto leistų patobulinti, sakykime, naują įstatymo projektą?
R. SVETIKAITĖ. Ačiū už klausimą. Žinoma, pritarti veto ar atmesti veto yra Seimo apsisprendimo teisė, be jokios abejonės. Man atrodo, labai svarbu girdėti tai, kad Seimo nariai vis dėlto tuos motyvus, kurie yra išdėstyti veto tekste… Jie yra nesugalvoti, jie remiasi konstitucine doktrina. Iš tikrųjų tie motyvai yra rimti, jie yra pagrįsti ir šiuo atveju tikrai galime pasakyti tai, kad jeigu veto būtų pritarta, kaip pritarta ir motyvams dėl jo, tai mūsų tikslas ir buvo vis dėlto visiems bendrai pabandyti ištaisyti tas klaidas, kurios buvo padarytos. Jeigu veto nebus pritarta, tai, žinoma, yra įvairių kelių, yra kelias taisyti įstatymo nuostatas bet kokiu atveju, yra kelias kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes, kaip ir minėjau, kalbame ne tik apie turinio ydingumą, kalbame ir apie įstatymų procedūros pažeidimus, o tai jau suponuoja visų šitų įstatymų neatitiktį Konstitucijai. Tiesiog gali būti taip, kad visas šis procesas bus dar labiau suveltas ir tiesiog tokios teisėkūros kokybės nebus, bet čia apsisprendimo klausimas.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, šiandien jūs pasakėte tikrai daug tokių gražių frazių. Iš tikrųjų suprantama, kad konstituciškai negalime kaip nors pastumti privataus sveikatos sistemos verslo, viskas aišku, tačiau daugiausia žmonėms rūpi ligoninių prieinamumas ir kaip sistema bus pertvarkyta. Ar apie tai buvo kalbėta susitikimuose, ar iš tikrųjų bus priimami sprendimai? Jeigu toks baisus žodis „uždarymas“ kai kurių ligoninių, tai galbūt tinklo optimizavimas? Ar ta linkme bus einama ir kas laukia provincijos ligoninių? Galbūt jos pamažu virs kokiomis nors slaugos įstaigomis, nes, savaime suprantama, turbūt visi mato, kad tendencija ministro tokia, kad vis tiek regionų centruose bus stiprinama kažkaip, o kitur bus stengiamasi kaip nors šiek tiek sumažinti paslaugų? Ar taip bus?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų galiu tik pasakyti, kad diskusijose su ministru daugiau buvo kalbama apie turinį, apie šios pertvarkos, galima sakyti, dalies turinį, apie konkrečius dalykus, kaip sakote, apie optimizavimą, uždarymą ir panašiai tikrai nebuvo kalbama jokių konkretikų ir tai nebuvo diskusijų objektas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama patarėja, gal aš čia pakartosiu, bet tikrai ačiū, jūs labai… perdavėte Prezidentės nuomonę dėl vadinamosios konstitucinės doktrinos. Čia tikrai, manau, nėra ko diskutuoti, yra akivaizdu, kad įstatymų sumanytojai, na, nežinau kodėl, nutarė grįžti prie kokių nors marksistinių normų, čia viskas aišku. Bet yra lygiai taip pat svarbu sveikatos apsaugos reikalams tai, ką aš pavadinčiau ne konstitucine, o valstybine doktrina, t. y. kokias paslaugas mes norime savo žmonėms suteikti. Atrodytų, kad yra gana aišku, kad žmogus, ar jis gyvena provincijoje, ar didžiajame mieste, turėtų turėti teisę į panašaus pobūdžio paslaugas. Bet faktas, kad provincijoje tas paslaugas kainuoja išlaikyti brangiau. O dabar ką mes girdime? Yra sakoma, kad provincijoje sveikatos apsaugos kokybė yra labai žema, nes trūksta medikų. Norint, kad ten būtų medikų, reikia jiems mokėti didesnį atlyginimą, bet tada valdžia sako, mes neturime pinigų, nes, pasirodo, susimažinome biudžeto pajamas mažindami mokesčius ir paliekame tai provincijai tada visiškai bado dietą. Galų gale galima eiti prie tokios sampratos, kad paliekame Vilniuje vieną ligoninę, bus pigiausia ir visi čia gaus tą kokybę. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto ir Prezidentei reikėtų galvoti šiuo atveju ne tik apie konstitucinę, bet ir apie valstybinę doktriną?
PIRMININKAS. Laikas!
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Bet iš tiesų tai, ką jūs minite, yra ir konstitucinės doktrinos dalykai taip pat, nes konstitucinė doktrina kalba ne tik apie kokybę, konstitucinė doktrina kalba ir apie prieinamumą. O prieinamumas – taip pat tai, ką jūs paminėjote, tai irgi prieinamumo klausimai. Konstituciškai prieinamumas taip pat yra vienas iš kriterijų. Jis, be jokios abejonės, turi išlikti ir optimizuojant tinklą ateityje pagal tas įstatymo normas, kurios bus priimtos.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama pranešėja, jūs pradžioje pristatydama klausimą pastebėjote, kad tikrai yra daug problemų sveikatos sistemoje. Man dabartinė sveikatos sistema primena laikus, kada buvo prie valstybinių įmonių, gerai veikiančių, kuriami UABʼai. Tie UABʼai tiesiog perpumpuodavo lėšas (į privačius UABʼus) iš valstybinių įmonių ir ne viena valstybinė įmonė bankrutavo. Pripažinsite, kada šiandien nueini pas specialistą valstybinėje įmonėje, jis siunčia į savo asmenines klinikas arba į privačias klinikas, kuriose dirba. Pasiūlė Seimas kelią, kaip užkardyti šitą piktnaudžiavimą, tačiau jūs jam nepritarėte. Kokį kelią konkrečiai siūlo Prezidentė, kad privataus verslo būtų nesužlugdytas valstybinis sveikatos sektorius?
R. SVETIKAITĖ. Dėkui už klausimą. Prezidentė tiesiog siūlo kelią nepažeidinėti Konstitucijos ir laikytis jos 46 straipsnio, kuris kalba apie sąžiningą konkurenciją ir paciento teisę pasirinkti sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu jis moka savo lėšas, į PSDF moka savo lėšas. Tai yra pagrindiniai konstituciniai kriterijai, apie kuriuos kalba Prezidentė.
PIRMININKAS. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, jūs pristatydama pasakėte, kad yra du aspektai. Dėl pirmo aspekto, man atrodo, čia visiems aišku, dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos, kuri yra privati, savivaldybinė ir valstybinė medicina, ir neturi būti nei pacientų teisės pažeistos, nei tų įstaigų.
Tačiau man yra labai įdomi Prezidentės pozicija, kuri raštu nėra išreikšta, todėl norėčiau jūsų paklausti, kaip iš tikrųjų su vadinamąja reforma periferijoje, naikinant arba uždarant stacionarines gydymo įstaigas? Ir šiandien, kaip jūs žinote, jau yra arba buvo vykdomas pirmas, antras, trečias restruktūrizacijos etapai. Ar nebuvo galima be įstatymo toliau eiti į ketvirtą etapą optimizuojant lovas pagal poreikius, gal perprofiliuojant? Ar nebuvo tokios diskusijos su ministru, kad reikia eiti toliau tokiu keliu, o ne įstatyme neaiškiai pasakyti, kad ministras vienas sugalvos kažkokius kriterijus, apie kuriuos mes niekas nieko nežinome, ir tada bus uždaroma ligoninė? Dėkui.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Tuose susitikimuose, kuriuose man teko dalyvauti su ministru, tai iš tiesų toksai variantas nebuvo aptarinėjamas, tiesiog buvo daugiau diskutuojama apie paties įstatymo ydingumą, apie tai, kaip geri norai daryti kokias nors pertvarkas atsimuš į konstitucingumo sieną. Bet iš tiesų, kaip jūs paminėjote, kalbant racionaliai, jeigu vadovautumės tais kriterijais, kurie surašyti Konstitucinio Teismo doktrinoje, tai ir nesant įstatymo, vadovaujantis šitais kriterijais, matyt, įmanoma daryti tam tikrus žingsnius. Galbūt ne visus, galbūt nesu kompetentinga kalbėti apie konkrečius dalykus, kas gali būti daroma sveikatos apsaugos sistemoje, bet teisiškai, be jokios abejonės, kai ką… Ne visada viską reikia surašyti įstatyme, žinoma.
PIRMININKAS. Klausia S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiamoji pranešėja, jūs pasakėte, kad žmogus moka savo privačias lėšas į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą ir jis turėtų pasirinkti, kur tas lėšas panaudoti ir kur gauti paslaugas. Jeigu jūsų logiką pritaikytume kitoms sistemoms, socialinio draudimo, žmogus turėtų pasirinkti, kur mokėti savo asmenines lėšas ir kur jas panaudoti pensijų fonduose, visi pensininkai liktų be pensijų. Švietimo sistemoje lygiai tas pats, kadangi žmonės moka savo lėšas, gyventojų pajamų mokesčio, jūsų interpretavimu, ir pridėtinės vertės mokesčio, ir kitus mokesčius, jie turėtų pasirinkti, kokioje mokykloje jų vaikai turėtų mokytis. Tai iš esmės, toliau vedant jūsų loginę seką, privestų prie viešųjų finansų griūties, prie atskirties ir prie diskriminavimo, pavyzdžiui, senjorų ir tų žmonių, kurie draudžiami valstybės lėšomis, sakykime. Ar, jūsų manymu, tokia doktrina yra Konstitucijoje, ar čia yra jūsų interpretacija?
R. SVETIKAITĖ. Dėkui už klausimą. Galbūt norėčiau remtis tuo, ką pasakė Konstitucinis Teismas. Tai Konstitucinio Teismo doktrina yra labai aiški, kad valstybė nėra pajėgi apmokėti visų paslaugų, visų sveikatos priežiūros paslaugų, todėl sveikatos priežiūros sistema yra pagrįsta būtent PSDF lėšų sistema.
Klausimas yra toks: ar šiuo atveju asmuo… kai tam tikros gydymo paslaugos yra apmokamos ne valstybės biudžeto lėšomis, bet taip pat finansuojamos ir PSD fondo lėšomis, ar ši sistema turi būti analogiška tai nemokamos sveikatos priežiūros, nemokamo gydymo daliai, kuri pagal Konstituciją iš valstybės biudžeto apmokama, ar čia yra kitokia logika? Tai čia pagal Konstitucinio Teismo doktriną logika yra kitokia. Ir šiuo atveju pacientas turi teisę pasirinkti. Valstybė turi prižiūrėti, kad tos gydymo paslaugos būtų teikiamos kokybiškos ir kad tas tinklas ligoninių – ar tai būtų privačios, ar tai būtų valstybinės, atitiktų tam tikrus kokybės kriterijus. Apie tai mes ir kalbame.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, mes palaikome jūsų Prezidentės teikiamą veto ir tą patį kalbėjome priėmimo metu. Deja, mums nepavyko įtikinti, kad šios nuostatos dėl kriterijų nustatymo, dėl prieinamumo prieštarauja Konstitucijai. Matyt, ir dabar palaikysime.
Bet aš kelčiau turbūt dar vieną gilesnę mintį ar priežastį, kad ne už visus pacientus vienodai yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo lėšos, nes tie, kurie dirba, kurie patys moka, moka 9 % vidutinio atlyginimo, o tų, kurie draudžiami valstybės lėšomis ir kurie dažniausiai naudojasi tomis paslaugomis – ar tai būtų vaikai, ar pensininkai, draudimo įmokos yra gerokai mažesnės, ir valstybė nieko šiuo atveju nedaro. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausti daugiau niekas neužsirašė. Dėkojame pranešėjai.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto kartu su lydimaisiais. Yra užsirašę keturi už ir prieš vienas. Gal leidžiame visiems pasisakyti? Balsuosime dėl kiekvieno atskirai.
I. Degutienė – per šoninį mikrofoną. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dabar suformuluokite, už ką mes balsuosime už ir už ką – prieš, nes pagal užsirašiusius aš matau, kad yra susipainioję.
PIRMININKAS. Balsuosime pagal Statuto 165 straipsnio 2 dalį, tai bus skirtingi balsavimai, ir tada būtent dėl kiekvieno įstatymo projekto balsuosime atskirai. (Šurmulys salėje) Aš galiu perskaityti, jeigu galima, jums leidus. „Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną po Seimo Pirmininko pranešimo apie Prezidentės sprendimą Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.“ Mes taip ir balsuosime. Gerai? Aišku, dėkui.
Dabar leidžiu visiems kalbėti už ir prieš. (Balsai salėje) Supratau patikslinimą. Jūs nesupratote, už kurį variantą dabar pasisakote už arba prieš, taip? Jums leidus, aš tada taip formuluoju: kadangi yra du alternatyvūs balsavimai, pirmiausia norėčiau teikti balsuoti, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Gerai, sutariame? Tai dabar visi, kurie nori, užsirašo už, kurie turi kitą nuomonę, užsirašo prieš.
Motyvai dėl viso, nuomonė už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties nėra jokių galimybių svarstyti įstatymą iš naujo dėl to, kad tai, kas yra numatyta, tikrai čia nėra jokia reforma. Jūs įsivaizduokite, uždarome rajonų ligonines arba sumažiname kai kuriuos skyrius. Kas išeis? Pavyzdžiui, Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio rajonuose atliekama po kelis šimtus operacijų. Dabar mes uždarome chirurginį skyrių arba ligonines, tai kas? Paslaugų prieinamumas pagerės? Žiūrėkite, per paskutinius metus skurde gyvenančių žmonių padaugėjo. Tai pirmiausia palies tuos žmones. Kur jie dėsis? Ar čia reforma? Pirmiausia turi efektyviai veikti šeimos gydytojo institucija, reikia išbiurokratinti ją, ministerija turi pasirūpinti, kad gydytojai atvyktų į periferiją ir teiktų kvalifikuotas ambulatorines paslaugas – kardiologas, neurologas, traumatologas, akių, ausų, odos ir panašiai, ir panašiai. Turime atlikti namų darbus ir tada pamatysime, kad tų stacionarų kur kas mažiau reikia arba beveik ir nereikia. Reikia palikti… matyt, ateis laikas, kai liks tik slauga ir terapija, bet dabar, neatlikus namų darbų, mes turėsime tokį chaosą, nukentės patys vyriausi, daugiausiai sergantys žmonės. Todėl mes turime susėsti visi ir apsvarstyti, kaip mes tai galime padaryti, net sudarant sutartis kitais metais. Mes jau galime, jau yra rajonų, kurie patys nori atsisakyti kai kurių paslaugų, nes jų jau labai mažai liko. Mes galime tęsti tą reformą, per tą laiką susitarkime, bet ligoninių uždarymas nėra, kolegos, reforma. Vienoje laidoje aš vyriausiojo ministerijos patarėjo V. Kasiulevičiaus paklausiau, ir vedėjas, kokie kriterijai gali būti? Jis sako…
PIRMININKAS. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tuoj, baigiu. Mes sieksime, kad kriterijai būtų viena ligoninė 75 tūkst. gyventojų. Tuose mano minėtuose trijuose rajonuose gyventojų tiek nėra, Kėdainiuose tiek nėra. Gerbiamas…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …Kaminskai, balsuodamas ir duodamas Blažytei pasirašyti straipsnius atsimink, pagal tuos kriterijus neliks ir Kėdainių ligoninės. Tikrai…
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. P. Gražulis. Nuomonė prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, atidžiai išklausėme Prezidentės pranešėjos, pripažinome, mes girdėjome, ji pripažino, kad reforma tikrai reikalinga, sveikatos sistemoje problemų yra daug, reikia jas spręsti. Deja, jokių konkrečių siūlymų neišgirdome, neišgirdome tų siūlymų ir raštu. Seimas, matydamas tas problemas, ilgai diskutavo, kaip reikia jas spręsti. Viena iš problemų yra ne tik ligoninių tinklas, bet ta, kad šiandien privačios medicininės įstaigos dažniausiai išpumpuoja lėšas į savo įstaigas – gydytojai dirba valstybinėje medicininėje įmonėje, turi privačias klinikas, paprasčiausiai jie tik persiunčia ligonius į savo privačias klinikas ir taip su ligoniais ateina pinigai. Dėl to nukenčia valstybinės įmonės ir ne vienai įmonei gresia bankrotas. Todėl aš manau, kadangi Prezidentė nieko nepasiūlė, o Seimo priimtas įstatymas gal nevisiškai tobulas, gal gyvenimui einant, pamačius klaidas, trūkumus reikės tobulinti, bet šiandien aš kito kelio nematau – reikia priimti šį įstatymą, kurį buvo priėmęs Seimas. Todėl nepritariu Prezidentės veto.
PIRMININKAS. A. Veryga. Nuomonė už.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad aistrų yra labai daug. Norėčiau, kad diskutuodami mes būtume bent šiek tiek konstruktyvūs. Skirtingai negu bandoma eskaluoti, Prezidentė nepasisako prieš pertvarką. Šalies vadovė puikiai supranta, kokia sudėtinga situacija yra ligoninėse. Kai kurių parlamentarų skleidžiama panika apie uždarymą ir nuolat kartojamas žodis „uždarymas“ yra niekas daugiau kaip situacijos eskalavimas, naudojimasis taip kurti sau politinius dividendus dabar, artėjant savivaldybės rinkimams.
Gerbiamieji, tai nėra šiaip sistema, apie kurią galima padiskutuoti kaip apie kažkokią paprastą sritį. Eskalacija gali kainuoti kai kuriems žmonėms gyvybes, jeigu nebus suteikiamos laiku paslaugos. Gąsdinant reikėtų labai gerai pagalvoti. Tuos nuogąstavimus mes girdime iš tos Seimo salės pusės, kuri nesibodi kolegai patekus į kritinę situaciją ir patekus į rajono ligoninę pasinaudoti savo galimybėmis paskambinti ir tą kolegą pergabenti į gerbiamo ką tik kalbėjusio kolegos keikiamą universitetinę ligoninę. Kai kalbame apie prieinamumą rajono gyventojams, jūs man pasakykite, ar eilinis rajono gyventojas, kuris neturi tokios galimybės pasinaudoti tokia situacija, yra blogesnis negu Seimo narys ir kolega, kuris čia sėdi salėje? Aš manau, kad jis nėra blogesnis ir nusipelno tokių pačių aukštos kokybės ir saugių paslaugų kaip ir čia esantys žmonės.
Kalbėjote apie namų darbus. 2001 metais buvo padaryta studija. Tai 17 metų paruošti namų darbams, aš manau, buvo pakankamas laikas. O apsispręsti, žinoma, teismas… atsiprašau, Seimas yra laisvas ar vienokiu, ar kitokiu būdu tuos įstatymus priimti. Esmė, kad reforma iš tikrųjų turėtų įvykti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Įjungtumėte? Ačiū. Aš iš tikrųjų, ypač dar ministro išklausęs, siūlyčiau stabtelėti ilgesniam laikui, todėl siūlau laikyti įstatymą nepriimtu ir rimtai diskutuoti esminius klausimus, o ne tiktai, kad mes čia turime daugumą ir žinome, kaip daryti, ir čia mums jūsų patarimų nereikia.
Gerbiami kolegos, ypač iš valdančiųjų – valstiečiai! Žmonės tikėjosi 2016 metais, kai jūs laimėjote rinkimus, kad ateina partija su žmonėmis iš regionų ir iš tikrųjų bus rūpinamasi regionais, nes tie konservatoriai visi iš didmiesčių, jie nesupranta, kas yra regionai. Ką mes matome dabar? Tai jūs siūlote iš tikrųjų provincijoje, regionuose (ministras čia gali nesislėpti) uždaryti ligonines, nes tariamai jose kokybė yra labai prasta. Iš tikrųjų paslaugų kokybė yra prasta. Bet kodėl kokybė prasta? Patys jūsų tyrėjai atsako: nes nėra kvalifikuotų daktarų. O kodėl nėra kvalifikuotų daktarų? Nes valstybė nemoka tinkamo atlyginimo, galbūt didesnio provincijoje, kad ten iš tikrųjų būtų galima garantuoti kokybę. O kodėl valstybė nemoka ir nemokės per artimiausius keletą metų? Nes patys 2 mlrd. galimų pajamų išėmėte per ateinančius trejus metus iš valstybės biudžeto. Reikia apsispręsti. Arba jūs esate ta partija, kuri rūpinatės regionais ir tada ieškote papildomų pinigų, arba jūs esate ultralibertarai ir pjaunate visą valstybės sektorių iki nulio. Tada iš tikrųjų beliks viena Vilniuje ligoninė ir sakysite: mes visiems Lietuvos gyventojams garantuojame aukščiausią kokybę, visiems vienodą, nes tai yra Vilniaus ligoninė. Aš siūlau iš tikrųjų neiti šituo keliu. Siūlau sustoti, siūlau nepritarti iš viso šitiems įstatymams ir svarstyti rimtai iš naujo, ir galvoti apie tai, kokį socialinį kontraktą mes su savo žmonėmis turime turėti, kad žmonės būtų garantuoti, kad ir švietimas, ir sveikatos apsauga Lietuvos provincijoje bus tokia pat kaip ir didžiuosiuose miestuose.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ar galima?
PIRMININKAS. Dėkoju. Mane kolega pataisė, kad leidžiame pasisakyti tiktai po du už ir prieš.
Pereisime prie balsavimo. O prieš tai leidžiu I. Degutienei pasisakyti.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkaujančiam. Nors ministras kukliai nutylėjo mano pavardę, bet aš žinau, apie ką kalba. Tai yra iš tikrųjų apie mano skambutį į Santariškes, kai kolega Jurgis buvo ties mirties riba, ir aš to nė kiek nesigailiu, kad taip padariau, nors čia mane kai kas labai smerkia. Bet nepamirškite, kad man diplomo dar niekas neatėmė ir aš esu davusi Hipokrato priesaiką. Visada taip elgiausi ir taip toliau elgsiuosi, jeigu kam nors ar Seime atsitiks, ar už jo ribų. Ir nė kiek to nesigėdiju.
O, ministre, kalbant apie pertvarką, tai aš visiškai pritariu tai pertvarkai, tik būdas netinkamas. Reikia sėsti ir atrasti būdą, kaip tą pertvarką padaryti.
Kitas dalykas, ką dabar kalbėjo ir A. Kubilius, mes turime kalbėti ir apie medikų kvalifikaciją, ir dar vieną dalyką. Kažkada buvo reformos planas, kalbant apie tai, kad turime stiprinti greitąją pagalbą arba greitąją pagalbą, kai galima greitai organizuoti pervežimus. Šiandien pasižiūrėkite – rajonuose liko po dvi mašinas greitosios pagalbos, jeigu teritorijos yra didelės, tai tu tiesiog negali techniškai to padaryti. Taigi yra tikrai daug klaustukų. Niekas neneigia, kad reikia pertvarkos, tačiau ne tokiu būdu, koks buvo pasiūlytas šiais įstatymais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi buvo paminėta pavardė, prašau, dar ministras A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiama kolege, iš tikrųjų diplomą čia turi ne vienas gydytojas ir klausimas ne apie jūsų kompetenciją, ne apie kvalifikaciją nuspręsti, ar reikia tokios pagalbos, ar ne. Aš juk visiškai kitaip kėliau klausimą. Yra daugybė žmonių, kurie neturi tokios kompetencijos ir kvalifikacijos ir neturi kas jiems padeda, jie atsiduria tokioje ligoninėje. Nuskambėjo čia ir daugiau pavyzdžių, kai žmogus, atvykęs į priėmimo skyrių, negavo pagalbos, jam vėliau teko važiuoti į kitą įstaigą. Mes apie tai kalbame ir iš tikrųjų nereikėtų veltis į tokias asmeniškas diskusijas.
Kalbant apie greitąją pagalbą, tai nėra šito paketo objektas. Ne kartą buvo kalbėta, kad ir papildomos brigados yra planuojamos, ir greitosios pagalbos parkas atnaujinamas. Todėl, aš manau, čia yra ne apie tai diskusija ir nereikėtų supriešinti šitų dalykų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, nutraukiu diskusijas, pereiname prie balsavimo. J. Olekas dar norėjo dėl vedimo tvarkos? Dėkui. Gerbiamieji, dėmesio, skelbiu, dėl ko balsuojame. Pirmiausia balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2220. Formuluoju klausimą: kas manote, kad įstatymą reikia laikyti nepriimtu, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Dėkoju. Balsavo 119 Seimo narių: už – 117, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas nepriimtas. (Balsai salėje) Laikomas nepriimtu, atsiprašau.
Toliau įstatymo projektas Nr. XIIIP-2221. Balsuojame. Kas manote, kad įstatymą laikome nepriimtu, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Dėkoju. Balsavo 118 Seimo narių: už – 116, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymą laikome nepriimtu.
Kitas įstatymo projektas – Nr. XIIIP-2222. Skelbiu balsavimą. Kas manote, kad įstatymą reikia laikyti nepriimtu, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Dėkoju. Balsavo 116 Seimo narių: už – 115, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymą laikome nepriimtu.
Kitas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2223. Skelbiu balsavimą. Kas manote, kad įstatymą laikome nepriimtu, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Dėkoju balsavusiems. Už – 116, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Įstatymą laikome nepriimtu.
Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2224. Balsuojame. Kas manote, kad įstatymą reikia laikyti nepriimtu, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Dėkoju balsavusiems. Balsavo 117 Seimo narių: už – 116, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymą laikome nepriimtu.
Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2225. Skelbiu balsavimą. Kas manote, kad įstatymą laikome nepriimtu, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Dėkoju balsavusiems. Balsavo 112 Seimo narių: už – 111, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymą laikome nepriimtu.
Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2226. Skelbiu balsavimą dėl jo. Kas manote, kad įstatymą laikome nepriimtu, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Dėkoju balsavusiems. Balsavo 111 Seimo narių: už – 110, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymą laikome nepriimtu.
Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 165 straipsnio 3 dalį, jeigu įstatymai paskelbti nepriimtais, tai galima siūlyti įvairių siūlymų. Nematau. Ar kas nors siūlo? Jūs dėl siūlymo? Ne. Norėtumėte repliką po balsavimo. Niekas siūlymų neturi. Replika po balsavimo… Pirmiausia pamačiau J. Oleką, tai prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pirmiausia aš turiu pastabą jums, nes pradžioje, kai leidote kalbėti, pasakėte, kad visiems leisite kalbėti, nes buvo septyni įstatymai, o leidote kalbėti tik dviem. Tai mes turime teisę po vieną dėl kiekvieno įstatymo.
Antras dalykas, aš norėčiau paprašyti kolegų iš dešinės ir iš kairės, kad iš tikrųjų pasisakant nereikia sumenkinti tų rajoninių įstaigų, regionų žmonių, ten dirbančių gydytojų ir medikų. Gerbiamas ministre, didžioji dalis pacientų patenka į gydymo įstaigas be jokių politikų skambučių. Iš tikrųjų turime pakankamai kvalifikuotų kolegų, kurie atsiunčia, gal jūs turite vieną kitą pavyzdį, bet nemanau, kad rajonuose dirbantys mūsų kolegos nežino, ką reikia pasiųsti, ar ko nereikia. Klaidų, kaip sakoma, pasitaiko visiems.
Kitas dalykas, kad ir kokios geros intencijos būtų ir jūsų norai, man atrodo, mes vis tiek turime priimti įstatymus, kurie atitiktų pagrindinį mūsų įstatymą – Konstituciją. Mes prieš šio įstatymo svarstymą kalbėjome apie tai, kad yra keletas dalykų, dėl ko mes matome neatitiktį Konstitucijai, ką Prezidentė padarė, vetuodama šį įstatymą. Lygiai taip pat prieš tai svarstėme politinių partijų finansavimą ir vėl mes lipame ant to paties grėblio. Aš kviesčiau mažiau niekinimo ir daugiau to sutarimo ir įsiklausymo, ką sako vieni ar kiti.
PIRMININKAS. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, aš noriu padėkoti visiems, kad pagaliau visi suvokėme, kad šitaip reformos nėra daromos, mes esame atsakingi už Lietuvos žmonių sveikatą. Nežinau, kas čia galėjo įvykti, jeigu tokiu būdu šautų ministrui į galvą – sudaro tinklą, kas nėra tinkle, 35 ligoninės iškrenta. Ką darytų tas vargšas žmogus? Ministras paminėjo, kad čia greitoji pagalba neįeina. Tai blogai. Jeigu jūs uždarote kelis profilius arba ligoninę kokiame nors rajone, tai būtent kompleksiškai ir turi būti numatyta, kad ten dvigubės arba trigubės greitosios pagalbos automobilių pervežimų. Jau šitas momentas rodo, kad daug ko nesuvokiate, ką reikia daryti.
Aš siūlau, kolegos, vadinti įvykius natūraliais vardais. Ši reforma tikrai būtų ne pagerinusi paslaugų gyventojams prieinamumo ir kokybės, bet pabloginusi. Lygiai taip pat kaip su vaistais. Iš kompensuojamų vaistų sąrašo nuo liepos 12 d. išbraukti 545 vaistai, tarp jų sudėtiniai, įrašytos pigiausios veikliosios medžiagos. Bet padaryta išimtis 200 vaistų, leidžiama juos skirti tęstiniam gydymui, bet naujiems žmonėms – ne. Ir sako, čia vaistai, pagerėjo žmonių prieinamumas, gydymas. Čia yra išimtys ir panašiai.
Mielieji kolegos, aš frakcijos vardu pareiškiu: mes pasiryžę dirbti kartu, bendradarbiauti, rasti būdą, rasti schemą, kaip optimizuoti įstaigų tinklą, bet kartu efektyvinant šeimos gydytojų darbą, užtikrinant prieinamą ambulatorinę pagalbą. Turime pagaliau pradėti mokėti už kompleksines konsultacijas. Jeigu yra gydytojas kardiologas, pulmonologas, ginekologas, jis priėmimo metu per valandą turi atlikti visus jam priklausančius pagal normą tyrimus, o ne taip – 15 minučių pakonsultuoja, ateik po 2 mėnesių, padarysime echoskopiją, dar po dviejų mėnesių – dar ką nors. Vakarai šitaip daro. Yra išsami konsultacija, moka daug. O jeigu tu po truputį siuntinėji žmogų pusę metų, tai nėra gydymas. Kompleksiškai spręskime problemą.
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Štai čia yra sveikatos reforma, o ne kelių ligoninių uždarymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tęsiame toliau.
16.57 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2230GR (pateikimas)
Kitas klausimas – Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2230GR. Pranešėja – R. Svetikaitė. Prašom.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidentės 2018 m. liepos 11 d. dekretą, kuriuo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai Seimui grąžintas Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas.
Konstitucija yra aukščiausios galios vientisas ir stabilus aktas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad Konstitucijos stabilumas yra didžiulė teisinė vertybė ir viena iš prielaidų užtikrinti valstybės tęstinumą, pagarbą konstitucinei santvarkai ir teisei, Konstitucijoje deklaruotų lietuvių tautos siekių, kuriais grindžiama pati Konstitucija, įgyvendinimą. Konstitucijos stabilumą laiduoja sudėtingesnė, sunkesnė, palyginti su kitais įstatymais, Konstitucijos keitimo tvarka. Ypač kai kurių Konstitucijos nuostatų, t. y. jos 1 straipsnio pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“, keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“, keitimui yra nustatyti ypatingi reikalavimai.
Seimo priimtu įstatymu yra selektyviai nustatoma privalomojo referendumo dėl vieno iš Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnių, būtent Konstitucijos 12 straipsnio, pakeitimui taikyti mažesnę apsaugą nei kitoms Konstitucijos pirmojo skirsnio ir keturioliktojo skirsnio nuostatoms, kurios gali būti keičiamos tik jei referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Pagal priimtą įstatymą sprendimas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip trečdalis piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Taigi toks įstatymas, kuriuo referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo iš esmės yra prilyginamas referendumui dėl paprastų įstatymų priėmimo ar keitimo bei kitų su teisėkūra nesusijusių klausimų sprendimo, sudaro prielaidas paneigti Konstitucijos viršenybės principą, sumažinti Konstitucijos apsaugos standartus, kurie buvo nustatyti ją priimant, ir iškreipti referendume išreikštą tautos, t. y. daugiau kaip pusės visų Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, valią. Įstatyme nustačius lengvesnio vieno iš Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnio, t. y. Konstitucijos 12 straipsnio, pakeitimo tvarką, yra pažeidžiamas ir Konstitucijos vientisumo principas, ir sukuriamas precedentas ateityje selektyviai keisti, t. y. nustatyti skirtingas balsų normas kurio nors kito fundamentalias, nekvestionuojamas vertybes įtvirtinančio Konstitucijos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ arba keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatoms.
Abejones, ar toks referendumu priimtas sprendimas, kuriam pritartų vos trečdalis rinkimų teisę turinčių piliečių, gali atspindėti visų piliečių valią ir ar gali būti laikomas lietuvių tautos, kuri kuria Lietuvos valstybę, valia, tikrąją valia, kelia ir patys Seimo nariai. Įstatymo konstitucingumu abejoja ir Seimo Teisės departamentas. Kadangi ne teisės pagrindu teisė neatsiranda, o pagal Konstitucijos viršenybės principą negalioja joks Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas, tikėtina, kad šio įstatymo pagrindu organizuojamo referendumo rezultatai teismo gali būti pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, ir tuomet dvigubos pilietybės galimybių išplėtimas vėl nusikeltų neribotam laikui.
Todėl Prezidentė kviečia palaikyti veto ir dėti aktyvias pastangas atsakingai ruošiantis referendumui, kurio rezultatai nekeltų jokių teisinių abejonių: apsispręsti dėl Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės, aktyviai imtis šviečiamosios kampanijos, kalbėtis su žmonėmis, raginti ateiti juos balsuoti, ypač pačius emigrantus, kuriems šis klausimas yra aktualiausias. Kaip susitelkėme ir vieningai priėmėme Konstituciją 1992 metais, taip ir dabar turime susitelkti ir išreikšti tikrąją valią vienu svarbiausiu valstybės ir tautos klausimu – ją keisti teisinių abejonių neturinčiu keliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti skiriame 10 minučių. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama patarėja, iš tiesų suprantamas Prezidentės veto, ir nėra abejonių, kad siūlymas nuleisti kartelę prieštarauja Konstitucijai. Kaip buvo ne kartą pasakyta, kad jeigu daugiau kaip 800 tūkst. žmonių yra išreiškę savo valią, pakeisti tą valią turėtų ne mažiau žmonių, atėjusių į rinkimus pasakyti, kad jie pritaria dvigubai pilietybei. Žinome Prezidentės poziciją, kad ji iš esmės irgi pritaria dvigubai pilietybei, bet sako, jog toks sprendimas, jo priėmimas turėtų neprieštarauti Konstitucijai. Dabar visos šitos problemos, jeigu taip galima pavadinti, kyla iš to, kad mes visi neblogai suprantame, kad esamomis sąlygomis šis referendumas, tikėtina, nepavyks, t. y. neateis tiek žmonių, kad sprendimas sudaryti galimybę žmonėms turėti dvigubą pilietybę būtų priimtas teigiamas. Ar galėtumėte patikslinti jūsų konkrečius siūlymus ir ar jūs jais tikrai nuoširdžiai tikite, kad šviečiamoji kampanija, kuri dabar prasidėtų, iš tikrųjų galėtų pakeisti viską – į rinkimus ateitų daugiau kaip 800 tūkst. žmonių ir visi jie pasakytų „taip“.
R. SVETIKAITĖ. Vienas dalykas, aišku, mes galime kalbėti ir turime kalbėti apie pasitikėjimą žmonėmis. Daugelis žmonių, negalime sakyti, kad visi, turi vieningą nuomonę, todėl visi mes turime išsiaiškinti, kokia yra tikroji valia, ir mes neturime pritempti tam tikrų, na, žeminti tam tikrų reikalavimų, atsisakyti Konstitucijos apsaugos. Kad ir kaip tai skambėtų, vis dėlto Konstitucijos kad ir vieno straipsnio pakeitimo kartelės nuleidimas, balsų kartelės nuleidimas iki paprasto įstatymo pakeitimo niekaip nedera su konstituciniais dalykais.
Kitas dalykas, jeigu mes kalbame apie visiškai pragmatiškus dalykus, mes ir kalbėkime apie referendumo organizavimą, apie tai, kaip jis turėtų būti organizuojamas su galbūt kitais rinkimais, į kuriuos susirenka tikrai daug rinkėjų, ateina daug rinkėjų, apie tai, kad emigrantams šitas klausimas yra svarbus, o jų bent jau praėjusiuose Seimo rinkimuose, aš turiu rezultatus, dalyvavo 16 tūkst. Tai yra ne tie skaičiai, kurie rodytų, kad tai yra svarbus klausimas. Aš turiu minty, Seimo rinkimai emigrantams. Tuo tarpu šitas klausimas yra jiems svarbus. Tai kodėl mes turime netikėti žmonėmis, kad jie ateis ir išreikš tą savo tikrąją valią? Mes tuo tikime.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis. Atsisakote. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama patarėja, palaikau tą idėją, kad negalima kiekvienu atskiru atveju keisti Konstitucijos taip, kaip kam nors norėtųsi. Bet kas įvyktų, jeigu (buvo tokių pareiškimų) bus atmestas Prezidentės veto? Koks tolesnis žingsnis?
R. SVETIKAITĖ. Kaip aš suprantu bent jau iš to, kiek Seimo bazėje yra užregistruota dokumentų, galbūt tas projektas, kuris yra užregistruotas, virs kūnu ir bus pateiktas kreipimasis į Konstitucinį Teismą, jeigu tikrai manome, kad to reikia.
Kitas dalykas. Be jokios abejonės, jeigu tokio kreipimosi nebus ir jeigu įvyks taip, kad vis dėlto referendumas bus organizuojamas pagal tą kartelę, kuri šiandien yra Seimo priimta, jeigu bus veto atmestas, na, bus pagrindas nelabai didelei grupei žmonių kreiptis į teismą ir kvestionuoti paties referendumo rezultatus po to, kai referendumas įvyks. Kas atsitiks tuomet, kai visi žmonės… Pavyzdžiui, referendumo rezultatas bus teigiamas, o teismas pripažins, kad jis įvyko pagal antikonstitucinį įstatymą, o tai reikš, kad referendumo rezultatai, nes iš neteisės teisė nekyla, niekiniai. Mes galime įvairias tas situacijas modeliuoti, bet tokia situacija taip pat yra galima.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aš labai pritariu tiems argumentams, kuriuos jūs išsakote pristatydama Prezidentės grąžintą projektą. Žinome dar, kad prie to referendumo dėl dvigubos pilietybės organizavimo dabar yra atsiradusių dar įvairiausių iniciatyvų – įdėti kokį nors dar vieną populistinį klausimą, kad žmonės, lyg kvaili būtų, subėgtų ir čia pultų balsuoti už viską. Norima daryti dvi dienas ir dar kažko prigalvojama. Ar štai tokie veiksmai, tokie ketinimai galų gale nelems, kad žmonėms susiformuos tam tikros protestų nuotaikos, jeigu elitas taip stengiasi visomis priemonėmis mus atvaryti ir pasiekti pageidaujamo rezultato, mes padarysime priešingai – neisime arba balsuosime kitaip ir rezultatas bus visai ne toks, kokio čia visi norime?
R. SVETIKAITĖ. Iš tiesų jūs teisingai pastebėjote, kad žmonės gali būti ir absoliučiai nenuspėjami, kas gali paveikti rinkėjo nuomonę, tikrai taip.
Kitas dalykas. Labai svarbu atsižvelgti vėlgi į tai, ką išsako konstitucinės teisės ekspertai ir apie dviejų dienų referendumą. Taip, galbūt reikalingas dviejų dienų. Klausimas – su pertrauka ar be pertraukos?
Kitas dalykas. Reikia rasti kažkaip kompromisą ir balansą ir dėl konstitucinių reikalavimų, ir kartu norint padėti žmonėms… vis dėlto sudaryti tas galimybes kuo daugiau žmonių ateiti, balsuoti, išreikšti savo valią.
Kitas dalykas. Jeigu kalbame apie dviejų klausimų sudėjimą į vieną referendumą, čia vėl mes susiduriame su tam tikrais konstitucinės doktrinos dalykais, yra jau išaiškinta, kad vis dėlto dėl dviejų visiškai skirtingų klausimų vienas referendumas vykti negalėtų.
Kitas dalykas. Tas kitas klausimas gali būti sprendžiamas, jam nereikalingas privalomasis referendumas. Tai gali nuspręsti ir patys Seimo nariai, keisdami Konstituciją. Čia daug yra tokių dalykų. Galbūt tos aktyvios pastangos, kurias deda iniciatoriai, kurias deda referendumo organizavimo darbo grupė, yra reikalingos. Klausimas, ar jos visos yra subalansuotos, galima taip pasakyti. Be jokios abejonės, nieko nedarant tas klausimas neišsispręs pats.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama vyriausioji patarėja, prezidentūra puikiai žino, kad beveik milijonu mažiau gyvena lietuvių negu praeito amžiaus paskutinį dešimtmetį. Prezidentūra puikiai žino, kad per milijoną lietuvaičių, mūsų tautiečių, gyvena išeivijoje. Edukacija – gerai. Tam mes paskelbėme kitus metus Pasaulio lietuvių metais. Tačiau ar jums neatrodo, kad per daug mes susifokusuojame tik prie Lietuvos gyventojų, piliečių ir per mažai mąstome, bendraujame su tuo milijonu lietuvių, kurie gyvena kitur. Ar prezidentūra su Užsienio reikalų ministerija čia yra numačiusi kokius nors aiškesnius kelius?
Antra. Jūs užsiminėte, kad dalyvavo 16 tūkst. lietuvių Seimo rinkimuose, užsiregistravę buvo 19, dalyvavo 16. Ar numatę jūs, prezidentūra, su Užsienio reikalų ministerija kelius, kaip padirbėti, kad dalyvautų ne 16 tūkst., o bent 200 ar 300 tūkst. mūsų išeivių? Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Iš tikrųjų jums dar beformuluojant klausimą galvoje sukosi vienintelis dalykas – tai yra mūsų diplomatinės atstovybės, tai yra mūsų diplomatinių atstovybių indėlis į tai, bendravimą, kaip sakote, su tais žmonėmis, kurie yra išvykę iš Lietuvos. Tai galėtų būti referendumo grupės, kuri rengia tam tikrus pakeitimus ir viską, irgi dar vienas iš interesų, dalykų, ką reikėtų aptarti su ta pačia Užsienio reikalų ministerija, taip.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs matėte, Seimo duomenų bazėje yra įregistruotas nutarimo projektas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl šio įstatymo. Iš tikrųjų buvo tokių nustebimo šūksnių, kad nesupranta, kodėl Prezidentė vetavo šį įstatymą, jeigu mes patys pasirengę kreiptis. Įsivaizduokime tokį scenarijų. Dabar Seimas atmeta Prezidentės veto, kreipiasi į Konstitucinį Teismą ir gauna tą patį atsakymą, kokį Prezidentė pateikė su veto argumentacija, kad iš tikrųjų Konstitucija – vieningas aktas ir negalima skirtingai traktuoti, kaip sakant, jos nuostatų, juo labiau lyginti su ordinariniais įstatymais. Kaip jūs manote, koks kelias vis dėlto geresnis Seimui – eiti tuo keliu pritariant jums ar, atvirkščiai, klausti Konstitucinio Teismo?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų tie argumentai, kurie yra išdėstyti ir veto dekrete, ir Seimo nutarimo projekte, kažkuo susiję ir yra tam tikra prasme panašūs. Vadinasi, ir Seimo narių nuomonė, ir abejonės yra keliamos būtent tokios, kad galimai šis įstatymas neatitinka Konstitucijos. Turiu pasakyti, kad taip jau veikia mūsų valdžių padalijimo principas, taip jau yra, kad į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų projektų kreiptis negalima. Todėl Prezidento veto yra tas pirminis įstatymų konstitucingumo patikros mechanizmas, tą yra išaiškinęs ir Konstitucinis Teismas. Taigi, matydama akivaizdžias sankirtas su Konstitucija, vis dėlto Prezidentė neturi teisės arba turi konstitucinę pareigą vetuoti įstatymą ir šiuo atveju tik Seimo narių apsisprendimas – ar tam veto pritarti, ar ne. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū jums.
Kadangi Seimo nariai prašo skelbti alternatyvų balsavimą su skirtingais dviem variantais, tai aš norėčiau pasitikslinti. Kas nori pasisakyti už arba prieš? Tiesiog bus tokie variantai. Kas norite, kad toliau svarstytume grąžintą įstatymo projektą, užsirašykite už, kas norite laikyti įstatymą nepriimtą, užsirašykite prieš. (Šurmulys salėje) Sakote, atvirkščiai dabar užsirašėte? (Balsai salėje) Gerai, tuomet siūlykite variantus. (Balsai salėje) Siūlote atvirkščiai. Gerai, tada atvirkščiai pasisakote. Pirmasis, nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu laikyti įstatymą nepriimtu ir pritarti Prezidento veto. Galiu tik pakartoti argumentus, kuriuos išsakiau ne vieną kartą. Galime pasiremti mūsų mėgiamo krepšinio paralele, jeigu bandai pataikyti nuo trijų taškų linijos ir sunkiai sekasi, tai, matyt, reikia pasitreniruoti, o ne bandyti nubrėžti trijų taškų liniją šiek tiek arčiau krepšinio zonos tam, kad būtų pataikyti lengviau. Čia, atrodo, mes lygiai tą patį dalyką darome. Bandome perbraižyti taisykles, perbraižyti linijas ir pasirinkti lengvesnį kelią. Ne lengvą kelią reikia rinktis, o rinktis labai nuoseklų, atkaklų ir sunkų darbą – įtikinti visuomenę, jog dviguba pilietybė yra reikalinga. Antras dalykas, įtikinti juos ateiti ir dalyvauti rinkimuose. Tai yra du labai svarbūs darbai. Atrodo, dar turime tam pakankamai laiko, tiesiog reikia atsiraitoti rankoves ir dirbti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš kalbėsiu panašiai, kaip prieš tai kalbėjęs. Aš tikrai nepalaikiau to paties įstatymo, tos idėjos ir nepalaikysiu ir dabar. Manau, kad ji turi būti atmesta, besąlygiškai atmesta. Mes negalime žaisti su Konstitucija, ypač gyvendami mūsų geopolitinėje erdvėje, ir tokie palengvinimai, referendumo palengvinimai, yra be galo pavojingi ir neatsakingi. Aš tikrai negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Sysas – už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, nemanykime, kad mūsų rinkėjai – tai naivios žuvys, kurioms jauko primėtai (Seimo narių skaičių sumažinsi, dar ką nors duosi), ateis į referendumą ir nubalsuos taip, kaip kas nors norėjo. Referendumas tai yra pirmiausia piliečių nuomonės atsiklausimas. Piliečių nuomonę reikia gerbti. Jeigu kas nors labai nori suformuoti tokią nuomonę, kad ji būtų palanki, tai reikia kalbėtis, o ne naikinti tam tikrus apribojimus ir daryti teisinį chaosą. Teisingai buvo kalbama apie tai, kad jeigu mes padarome vieną išlygą, tų išlygų gali būti labai daug. Todėl visiškai palaikau atmetimo variantą dėl šito įstatymo.
Kalbėkimės, aiškinkime. Labai geras pavyzdys. Kažkodėl mes šnekame apie mūsų tautiečius, išvykusius į užsienį, bet kai reikia balsuoti, jų ateina dešimtadalis, jeigu ne dvidešimtadalis. Jeigu tikrai tai yra svarbu, tai yra ne tik teisės, bet ir tam tikros pareigos. Elementarios pareigos dalyvauti rinkimuose yra būtinos, todėl siūlau pritarti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis – A. Kubilius. Prieš.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Čia tiek jau buvo, aš nežinau, aš irgi esu už tai, kad laikytume nepriimtu. Argumentai jau pasakyti, nėra ko daugiau pridurti. Iš tikrųjų Konstitucijos I skyriaus keitimo sąlygos nuo pat pradžių Konstitucijos tėvų buvo įrašytos kaip sunkesnės negu eilinio Konstitucijos straipsnio, o šitas pasiūlymas iš esmės apverčia situaciją, kad I skyrių būtų galima keisti lengviau.
Bet aš atkreipiu dėmesį į dar vieną dalyką. Iš tikrųjų, mano įsitikinimu, pačiai idėjai dvigubos pilietybės ir referendumo buvo gana stipriai pakenkta, kai Seimo dauguma pasirinko kelią teisinėmis arba procedūrinėmis manipuliacijomis siekti politinio ar konstitucinio rezultato. Aš tikrai raginu kaip galima greičiau labai aiškiai pasakyti – daugiau jokių manipuliacijų. Dabar toje pačioje referendumo komisijoje kilo idėja, man atrodo, ten daugumos balsais ir vėl A. Širinskienės persvara buvo nubalsuota, kad referendumas vyks per Prezidento rinkimų pirmą turą ir antrą turą, t. y. per dviejų savaičių tarpą. Tai vėl yra nekonstitucinis manipuliacinis veiksmas. Tuoj prieisime prie to, kad sugalvosime pradėti balsuoti dėl referendumo per savivaldos rinkimus, per tris mėnesius tada balsuosime. Aš iš tikrųjų siūlau sustoti su bandymais manipuliuoti ir visiškai sugriauti šitos iniciatyvos tam tikrą svarbą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėmesio, formuluoju balsavimo klausimą. Kas manote, kad laikytume įstatymą nepriimtu, balsuojate už, kas siūlote ir manote, kad svarstytume grąžintą įstatymo projektą, balsuojate prieš.
Dėkoju balsavusiems. Balsavo 112: už – 107, prieš – 5. Įstatymas laikomas nepriimtu. P. Urbšys. Replika po balsavimo ar siūlote ką nors? Po balsavimo. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, ką tik mes tikrai sugaišome nemažai laiko tam, kad ištaisytume savo klaidas. Gal čia ne blogiausia taisyti tas klaidas, bet norėtųsi asmeniškai paprašyti gerbiamos Seimo narės A. Širinskienės. Jūs neįtikėkite savo neklystamumu, jūs padarykite išvadas po šitų balsavimų ir nepadarykite įkaitu Seimo savo, sakykime, žinojimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas darbotvarkės klausimas, kurį paskelbs toliau posėdžiui pirmininkaujanti R. Baškienė.
Dar per šoninį mikrofoną – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Aš noriu tik pasakyti, kai rugsėjo 10 d. atidarėme sesiją, ir Prezidentė, ir Seimo Pirmininkas, ir Ministras Pirmininkas visus mus pakvietė ieškoti kompromisų. Šiandien mes matėme, kad mokame ir galime dirbti ir su dešine, ir su kita puse, tuo džiaugiuosi.
O dabar dėl referendumo. Dėl referendumo noriu pasakyti, kad mes galvojame, kad reikalingas teigiamas referendumo rezultatas užsienyje gyvenantiems lietuviams. Ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Henke yra sakiusi, ir mes patys sau sakome, jis reikalingas ir mūsų žmonėms čia, Lietuvoje, gyvenantiems ir dabar esantiems užsienyje. Kad tas referendumas būtų sėkmingas, turi būti vieninga pozicija Prezidentės, Ministro Pirmininko, Seimo Pirmininko, politinių partijų, visuomeninių organizacijų. Mūsų tauta tada pajus, kad visi siekiame vienodo tikslo. Linkiu to ir siekti. Ačiū.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiami kolegos, ačiū. Pirmiausia priimkime sprendimą, kad reikia pratęsti vakarinio posėdžio laiką, nes… (Balsai salėje) Nieko. Valdybos sprendimu mes privalome dirbti, galime dirbti iki 19 val. Taip numatyti plenariniai posėdžiai. Todėl pirmiausia galbūt apsispręskime dėl šito. (Balsai salėje) Suteiksiu po to žodį replikuoti.
Kas už tai, kad pratęstume plenarinio posėdžio laiką ir pabaigtume visus darbotvarkėje numatytus klausimus? Liko nedaug – ministrų pateikimai ir Seimo nutarimai dėl komitetų, ir komisijos bei nepabaigtas įstatymo projektas. Balsuojame, kad pratęstume vakarinio posėdžio laiką, kol pabaigsime vakarinio posėdžio darbotvarkę.
Balsavo 101 Seimo narys: 55 – už, 29 – prieš, 17 susilaikė. Dirbame toliau.
17.23 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2266(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame prie projekto Nr. XIIIP-2266. Kviečiu A. Širinskienę. Mums liko 3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio yra gauta pasiūlymų. Seimo narys R. Karbauskis pateikė pasiūlymą, komitetas pritarė iš dalies. R. Karbauskis sutinka su komiteto redakcija. Dėkoju.
Kitas pasiūlymas Seimo nario J. Razmos. Gerbiamas Jurgi… J. Razmos nėra. Gal, gerbiamoji komiteto pirmininke, jūs pristatykite ir teikėjo pasiūlymą, ir komiteto argumentus.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Posėdžių salėje prieš tai balsavome. Taip, kaip yra nubalsuota dėl įstatymo projekto, jis savyje jau turi, kaip ir suponuoja dvi įsigaliojimo datas. Tiesiog pritarus Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymui tos dvi įsigaliojimo datos nuosekliai atsirado. Dabar Seimo narys J. Razma siūlo išbraukti skirtingas dvi įsigaliojimo datas, kas iš tiesų sukeltų chaosą reguliavimo, kuriam ką tik pritarėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto argumentas. Dėl to, kad visas projektas jau yra sukonstruotas, mes esame pritarę dviem įsigaliojimo datoms, tai tiesiog siūlome nepritarti Seimo nario J. Razmos pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Olekas pritaria Seimo nario J. Razmos pasiūlymui. Gerbiamas J. Olekas kalba sakydamas savo motyvus.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Man iš tikrųjų keistokai čia atrodo, kad viena įstatymo dalis įsigalioja nuo tada, kada reikia valdantiesiems, o kita įsigalioja, kada, atrodo, visiems yra protingai priimtinas laikas. Aš manau, kad toks dabar jau priimtas jūsų sutarimu įstatymo įsigaliojimo laikas nėra tinkamas.
Gerbiamas J. Razma, siūlydamas išbraukti, daro bent jau logiškesnį sprendimą arba bent jau šiek tiek bando tą korupcijos skraistę, kai įstatymas pritaikytas tiktai vienai frakcijai, sakyčiau, sušvelninti. Manau, kad reikėtų pritarti J. Razmai, o dar geriau būtų, jeigu vėliau pritartumėte mano pataisai.
PIRMININKĖ. Po to svarstysime jūsų. Dėl J. Razmos daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 41, prieš – 44, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo narys J. Olekas. Panašus, tačiau truputį kitoks. Gerbiamas Juozai, prašome.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gal tik iš išorės panašus, o esmė yra siūlymas sugrįžti prie mūsų normalios įstatymų leidybos praktikos, taip pat vykdyti arba atkreipti dėmesį į mūsų ekspertų išvadas. Pasamdyti ar pakviesti ekspertai, kurie mums padarė apžvalgą visos Europos valstybių konstituciniu aspektu, labai aiškiai pastebėjo, kad jeigu yra skirtingų finansavimo modelių ir įvairiose valstybėse finansuojama šiek tiek skirtingai, tai bent jau vienas dalykas yra labai aiškus, kad įstatymai dėl finansavimo sau patiems netaikomi, atskiroms frakcijoms, ar jos būtų prie valdančiųjų prisišliejusios, ar kitų, kad įstatymas normaliai galioja po naujų rinkimų.
Toks buvo mūsų ekspertų pasiūlymas. Ir nors gale jie parašė, kad pritaria iš esmės su tam tikromis išlygomis, jeigu atidžiai skaitėte visą išvadą, tai pagrindinė ekspertų pretenzija yra dėl to, kad įstatymai atgal negalioja. Iki šiol partijos finansuojamos pagal rinkimų rezultatus. Rinkimai jau yra įvykę, ir visi pakeitimai, kurie pagal normalią teisėkūrą, pagal mūsų Konstituciją galėtų būti priimami, turėtų veikti į ateitį. Todėl aš ir siūlau nepritarti dabar jau galiojančiai redakcijai, o parašyti, kad šis įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos Seimo 2020–2024 metų kadencijos pradžios.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies. Iš dalies pritarė dėl to, kad ir komiteto siūlomame variante yra numatytas vienos dalies įsigaliojimas nuo 2020–2024 metų kadencijos. Tačiau komitetas atkreipia dėmesį, kad įstatymo, kaip mes nubalsavome iki šio momento, 2 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 2 dalis įtvirtina radikaliai skirtingą reguliavimą. Jeigu šios dalys įsigaliotų vienu metu, tiesiog būtų neįmanoma įstatymą taikantiems subjektams atlikti jokių skaičiavimų, nes būtų neįmanoma apsispręsti, pagal kurią įstatymo normą reikia skaičiuoti. Tiesiog raginu Seimo narius būti atidžius priimant sprendimą, o komitetas pritaria iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą nori kalbėti A. Sysas. Suteikiame žodį.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš labai norėčiau apeliuoti į komiteto pirmininkę. Jūs lygiai tokiais pat žodžiais įkalbinėjote Seimą sekmadienį priimti Referendumo įstatymą, o šiandien pati balsavote prieš. Tiksliau, už Prezidento veto. Tai aš nesuprantu, kas pasikeičia po trijų mėnesių jūsų galvoje, kad jūs darote visiškai priešingus sprendimus?
O dabar aš norėčiau jums priminti tą užrašą, kuris kabo I rūmuose. Ten J. Basanavičius yra pasakęs, kad pagaliau turėtume atsikvošėti, ką mes darome. Juozo pataisoje būtent yra tas laikas, per kurį mes galėtume atsikvošėti dėl savo sprendimų, nes įstatymas įsigaliotų 2020 metais. Gal iki to laiko jau ir valdžios šitos nebūtų, ir kitų sprendimų būtų. Vien dėl to reikia palaikyti, nes neužtenka skaityti, kaip ponas R. Karbauskis, pavadinimų „Delfi“ ar „15 min“. Reikia turinį perskaityti. Prezidentė pasisako prieš šitą įstatymą ir ji sako, kad jis antikonstitucinis. Tai jūs dar kartą norite lipti ant grėblio. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė turėtų būti pirmoji, kuri pasako: stop nesąmonėms, stop antikonstituciniams dalykams, bet kaip doras pono R. Karbauskio kareivis viską daro atvirkščiai. Todėl siūlau balsuoti už J. Oleko pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Balsuojame už J. Oleko pasiūlymą. Komitetas pritaria iš dalies ir teikia savo formuluotę.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 41, prieš – 48, susilaikė 15. J. Oleko pasiūlymui nepritarta. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mes aptarėme visus Seimo narių pasiūlymus po svarstymo.
Motyvai. N. Puteikis – už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, girdėjote mano prašymą pasidalinti su mažiukais – su mažomis partijomis. Jeigu jūs atmesite tą pradinę idėją dėl socialdemokratų pinigų pasidalinimo, būsite geri ir leisite mažoms partijoms nors truputėlį pradėti kvėpuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, ką tik svarstėme ir beveik vienbalsiai pritarėme Prezidentės veto dėl dviejų įstatymų, ir karčią piliulę jau prarijome. Visuomet turime gerbti opozicijos teises, nes opozicija bet kas galime tapti bet kurioje kadencijoje. Ir įstatymus, ypač ilgalaikius projektus, tokius kaip politinių partijų finansavimas, reikia daryti labai pamatuotai. Mes turime problemų šiandien šalyje dėl politinės sistemos vystymosi ir visi tai pripažįstame. Visoms partijoms yra krizė. Jeigu mes priimsime šitą įstatymą, jis mūsų politines partijas pavers dar didesniu politiniu turgumi, nes virš kiekvieno mūsų Seimo nario pradės kabėti nematomas krepšelis pinigų, mes jį persinešime, ir lojalumas partinei sistemai dar labiau sumažės. Aš labai atsakingai prašau įvertinti tų, kurie galbūt ir šiandien išgyvena ideologinę krizę arba yra sunkioje situacijoje kurdami naujas partijas, ir nesiimti trumpalaikių sprendimų, bet imtis ir žiūrėti toliaregiškai, nes jūs kuriate šitą valstybę. Ir su visa mano jauno politiko pagarba jūs neturėtumėte imtis tokių trumpalaikių sprendimų kaip šis, kuris yra aiškiai antikonstitucinis, aiškiai amoralus jūsų politinių kolegų atžvilgiu ir tikrai suvelia visą politinę sistemą. Jeigu jūs esate politikai iš prigimties, gerbiami socialdarbo… (reikia išmokti), prašyčiau tikrai nežaisti su ugnimi ir nestatyti demokratijos į pavojų. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl Politinių partijų įstatymo projekto. Svarstymo stadija.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 62, prieš – 40, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
17.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-2403 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kaip ir sutarėme rytiniame posėdyje, dabar grįžtame prie Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos. A. Širinskienė? Taip, prašom. Primenu, projektas Nr. XIIIP-2403.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Norėčiau paprašyti pusės valandos pertraukos dėl šio projekto. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Yra prašoma pusės valandos pertraukos. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime.“) Sutariame. Dėkoju. (Šurmulys salėje) Kviečiu… J. Bernatonis. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mes su kolega Andriumi norėtume po repliką pasakyti po balsavimo. Visų pirma aš noriu pasakyti, kad mes nesiekiame kažko, kas mums nepriklauso, nes tos dotacijos, kurios buvo uždirbtos Socialdemokratų partijos, buvo uždirbtos bendrai ir mūsų, ir tų, kurie liko G. Palucko partijoje. Ir savo bičiuliams aš norėčiau pasakyti: nedeginkite tiltų, nes neaišku, galbūt mes dar būsime kartu, tikrai konservatoriai nepadės jums išsaugoti socialdemokratijos Lietuvoje, tai yra mūsų bendra misija. O mes savo ruožtu iki priėmimo pagalvosime apie galimas pastabas, atsižvelgiant į šios dienos svarstymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kubilius. Replika po balsavimo.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Iš literatūros žinome, kad skyrybos būna sunkus dalykas, bet jūs eikite ir išsiaiškinkite, kodėl verčiate visą valstybę savo skyrybų įkaite.
Tai, ką matome, yra ne tik akivaizdus politinės korupcijos pavyzdys, bet, mano įsitikinimu, bent vienas sakinys šitame įstatyme labai aiškiai atskleidžia, kokia padėtis yra apskritai valdančiojoje partijoje ir pačių valstiečių. Jūs įsiskaitykite, jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir registruojama nauja parlamentinė partija, turinti daugiau partijos narių, Seimo narių, nei buvusi partija, tik tada yra dalijami pinigai. Tai R. Karbauskis, kuris bijo, kad jo partija gali tikrai suskilti ir gali paskui J. Džiugelį ar kitus išeiti didelė dalis frakcijos narių, įdėjo čia vieną barjerą, kad išeiti turi daugiau negu pusė.
Gerbiami kolegos, iš tikrųjų man labai neramu dėl tos vidinės būsenos, kokia yra Valstiečių partijoje, jeigu yra dedami tokie personaliniai barjerai. Bet dar didesnė problema, aš žiūriu į tai, kas čia toliau laukia tų socialdarbiečių ar socialdemokratų, mes čia amžinai turėsime šią problemą svarstyti. Aš girdėjau, kad Z. Balčytis tikrai jau išvažiuoja į Niujorką, turbūt iki rugsėjo 20 dienos, G. Kirkilas išvažiuos į Europos Parlamentą. Jūsų frakcija sumažės. B. Bradauskas atėjęs man sakė, kad tikrai eis pas G. Palucką. Vadinasi, santykis lieka 11:10:9, o J. Bernatonis, likęs be G. Kirkilo, aišku, eis irgi kur nors kitur, mes vėl turėsime tą abrakadabra svarstyti iš naujo, nes sakinys nieko nepasako, kas tada įvyksta.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Dar per centrinį mikrofoną repliką pageidauja pareikšti J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš tikrai nesivelsiu čia į tuos diskutus, tegul padiskutuoja mano buvę bendražygiai, jeigu jie daugiau nieko nesugeba. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad nebuvo nuspręsta, nebuvo balsavimo, nors buvo prašyta balsuoti dėl posėdžio pratęsimo. Posėdžio laikas iš tikrųjų yra pasibaigęs ir mes daugiau nebeturime… Ne, ne, ne…
PIRMININKĖ. Buvo. (Balsai salėje) Gerbiamasis Juozai, balsavimas buvo. Yra posėdžio pirmininkė. Prašom. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, iš tiesų jūs visi sakėte – sutariame. Kai bendru sutarimu priimta pozicija, aš labai pasidžiaugiau, nes dar ir nutarimai dėl komitetų laukia, ir ministrai laukia taip pat. Posėdis tikrai bendru sutarimu buvo pratęstas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamas Andriau, bet ir Tėvynės sąjungą gali ištikti socialdemokratų likimas, jeigu G. Nausėda laimės pirminius rinkimus, o V. Ušackas įsteigs savo partiją, kaip sakė profesorius V. Landsbergis. Ir jūs galite skilti į tas dvi dalis, ir jums gali tekti naudotis šia pataisa.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
17.40 val.
2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-868 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2470 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, baigiame debatus dėl politinių partijų finansavimo ir imsimės darbotvarkės 2-4 klausimo – projektas Nr. XIIIP-2470. Jį pateikia finansų ministras V. Šapoka. Prašom, ministre.
V. ŠAPOKA. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybė teikia 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo projektą. Tikslas yra įvykdyti Seimo 2016 metų rezoliucija „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio saugumo ir gynybos politikos nuoseklumo ir tęstinumo 2016–2020 metais“ prisiimtą įsipareigojimą NATO skirti 2018 metais 2 % šalies bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai.
Kokios yra priežastys? Planuojant 2018 metų asignavimus krašto apsaugai, buvo remtasi tuo metu, 2017 metų pabaigoje, turimais Statistikos departamento duomenimis apie BVP ir 2017 metų rugsėjo mėnesio Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijaus dėl BVP ir jo augimo prognozėmis. Kaip žinia, EBPO duomenimis, pavasario prognozė buvo pagerinta. Taip pat numatoma lapkričio mėnesio prognozė, o šios organizacijos duomenimis naudojasi NATO štabas, tai tam, kad užtikrintume 2 % ir nesukeltume abejonių dėl tvaraus Lietuvos įsipareigojimo skirti ne mažiau 2 % BVP, parengtas įstatymo projektas. Įstatymo projekte siūloma papildyti Finansų ministerijos skolinimosi teises tam, kad EBPO dar kartą atnaujinus prognozes lapkričio mėnesį ir tuo atveju, jeigu suplanuoti Krašto apsaugos ministerijos asignavimai nesudarytų 2 % BVP, būtų galima skirti trūkstamą lėšų dalį krašto apsaugai. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, ar galite patikslinti, kodėl iš anksto nebuvo suplanuota pakankamai lėšų žinant, kad BVP gali augti ir sparčiau, nei buvo planuota, kad nereikėtų grįžti atgal į Seimą ir koreguoti jau priimtą 2018 metų biudžeto rodiklių įstatymą. Tai vienas klausimas.
Ir antras klausimas, ar ateityje, nes vėlgi šitas įstatymo pakeitimas ir visas tas naratyvas, kuris sudėtas į šį įstatymą, tikėtina, persikels ir į ateinančių metų rodiklių įstatymą, tai netaps tokia ilgalaike landa ar skyle, kur bus galima perskirstyti vidinius resursus, argumentuojant, jog reikia resursų NATO poreikiams ir įsipareigojimams užtikrinti, bus galimybė skolintis papildomai neateinant į Seimą?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimus. Atsakydamas į pirmąjį klausimą, noriu atkreipti dėmesį, kad buvo suplanuota su tam tikru rezervu tam, kad būtų galima atspindėti didesnį augimą. Bet šiuo atveju, kol kas oficialios ministerijos prognozės dar nėra paskelbtos, jas paskelbsime rytoj, iš tikrųjų reikia pasidžiaugti, kad mūsų ekonomika auga tikrai sparčiau, negu tikėtasi.
Kitas svarbus aspektas. Kad tai netaptų chroniška liga, kad nuolat tektų vytis, dėl to ir taikome su šiuo patikslinimu analogiją įsipareigojimams ES institucijoms, kur taip pat yra didelis neapibrėžtumas, kad nebūtų to judančio taikinio. Analogišką nuostatą tikrai pasiūlysime taikyti ir kitais metais, kad nereikėtų jokių perskirstymų ir užtektų Vyriausybės nutarimo skirti tą trūkstamą dalį, jeigu jos reikės.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Savo klausimu iš dalies pakartosiu tai, ko Mykolas ką tik klausė. Aplinkybės, kodėl reikalingas patikslinimas, yra aiškios. Jūs daugiau mažiau žinote, kokio patikslinimo reikia, jūs žinote, kokios yra prognozės. Tai kodėl, užuot atėję su šių metų biudžeto patikslinimu tiesiog atitinkamai didinti asignavimus Krašto apsaugos ministerijai, jūs sukuriate permanentinę, iš esmės užbiudžetinę skylę, nes tai yra einamosios išlaidos, tai yra išlaidos, kurios galiausiai padidins biudžeto deficitą ir kurias Seimas sužinos tik kaip siurprizą, kodėl vis dėlto atimate iš Seimo teisę patvirtinti asignavimus ir prisiimti atsakomybę už patvirtintus asignavimus, o paliekate tai reguliuoti kažkokiais Vyriausybės nutarimais? Kas bus, kai finansų ministras bus ne toks atsakingas kaip jūs ir ras būdą, kaip išnaudoti šią galimybę tam, kad, pavyzdžiui, kaip 2008 metais sukurtų kokius 600 mln. užbiudžetinio deficito?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų, kadangi NATO štabas vis dėlto ima ne mūsų prognozes, o OECD prognozes, kaip lapkričio mėnesį OECD prognozuos, mes tikrai teoriškai negalime sužinoti jų matymo.
Kalbant apie tai, ar yra pakankamai saugiklių, jei būtų numatyta tiesiog skirti kur kas daugiau lėšų, iš tikrųjų tie saugikliai yra ir vidutinės trukmės tikslų negalima pažeisti, tai yra įstatyminės nuostatos. Vyriausybė remdamasi tuo suteiktu mandatu tikrai negalės pažeisti fiskalinės drausmės reikalavimų.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs pasakėte, kad biudžetas yra vykdomas gerai, ir, matyt, įplaukos į biudžetą bus didesnės. Ar iš tikrųjų dar reikia papildomai skolintis, norint padengti tas išlaidas, kurių susidarys, jei mes turėsime vykdyti savo įsipareigojimą – 2 % krašto apsaugai, kam mes iš esmės pritarėme? Jūs dabar turėsite teisę, jei mes tokį sprendimą patvirtinsime, dėl narystės NATO, dėl krašto apsaugos skolintis papildomai, o viršbiudžetines pajamas jūs nukreipsite į rezervą tuo metu?
V. ŠAPOKA. Aš noriu patikslinti. Reikia atkreipti dėmesį į du dalykus. Tai yra dėl viršplaninių pajamų – kaip vienas šaltinis, kitas šaltinis – iš skolintų lėšų, tarp jų ir iš asignavimų. Kaip kasmet mes matome pagal statistiką, vis tiek dalis asignavimų valdytojų nepanaudoja šimtu procentų, bet kuriuo atveju matome, kad tai bus iš nepanaudotų asignavimų, bet pagal tą sistemą, kokia yra sukonstruota, tai įvardinama kaip skolintos lėšos. Todėl mes bendrų asignavimų neperžiūrime ir matome tai kaip ganėtinai statistiškai patikimą šaltinį. Tikrai galiu patikinti, kad tą įsipareigojimą, kuriam irgi pritarėte, įgyvendinsime.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamas ministre, niekas turbūt neabejoja, kad krašto apsaugos sistemai reikia skirti tinkamus asignavimus, pasiekti 2 %, tą byloja ir partijų susitarimas. Tačiau jūsų, kaip finansų ministro, norėčiau klausti, kaip tų lėšų panaudojimo efektyvumą jūs užtikrinate? Aš negirdžiu nei iš Audito komiteto, nei iš Valstybės kontrolės. Vienas kitas skandalas kyla dėl „Nota Bene“ „auksinių“ šaukštų. „Nota Bene“ iki šiol, kaip teigia krašto apsaugos ministras, dar ganosi krašto apsaugos sistemos kišenėje. Matėme nupirktus bokserius už tanko kainą – po 5 mln. dolerių sumokėta. Tai yra nusikaltimas krašto gynybai, lėšų efektyviam panaudojimui.
Gerbiamas ministre, kokia kontrolės sistema ir kaip efektyvumą užtikrinsite tų lėšų, dėl kurių šiandien stovite tribūnoje?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Žinoma, ne tik pati suma nominalia išraiška yra svarbu, ir santykis su BVP. Labai teisingai atkreipėte dėmesį, kad efektyvumą reikia taip pat atidžiai vertinti. Tiek parlamentinė kontrolė, tiek Valstybės kontrolė turi savo uždavinius atlikti. O jeigu konkrečiai, tai dėl tų papildomų lėšų, kurios gali atsirasti atnaujinus prognozes, aš manau, vis dėlto krašto apsaugos ministras tikrai detaliau galėtų pakomentuoti, kur jos bus išleistos.
PIRMININKĖ. Ir užbaigia klausimus A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Be abejonės, ministrui kartais galbūt sunku atsakyti į tuos klausimus, kurie ir ką tik iškelti dėl kainos. Seimo nariai, kurie tuo iš tikrųjų domisi, žino, kad bokseris modifikuotas, kad reikalauta ne minimalios, o maksimalios šarvinės apsaugos, prieštankinio apginklavimo ir t. t., tai yra visai kito lygio mašina. Bet šiuo atveju aš norėčiau paklausti. O jeigu BVP mažėtų, ar būtų irgi peržiūrimas Krašto apsaugos ministerijos biudžetas atsižvelgiant į tą procentą? Kas tada atsitiktų?
V. ŠAPOKA. Na, visuomet yra sunku spėti, kas būtų, jeigu būtų. Vis dėlto alternatyvų būtų keletas. Nieko nekeisti ir skolintis, kad tą padengtume, mažintume išlaidas kitur. Tai priklausytų nuo to, kaip smarkiai ekonomika trauktųsi. Bet neprikvieskime to savo kalbomis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų – J. Olekas. Nekalbate? Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, mes čia gana sunerimę Seimo centre, nes čia jaučiamas plastmasės degimo kvapas. Aš nežinau, ar mes galime posėdžiauti, ar galėtų kas nors iš tarnybų perspėti, ar galima šioje auditorijoje dar dirbti, nes iš tikrųjų jaučiamas stiprėjantis degėsių kvapas.
PIRMININKĖ. Man atrodo, kad patys ir padegėte. (Balsai salėje) Seimo Pirmininkas – per šoninį mikrofoną. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Tarnybos jau pakviestos.
PIRMININKĖ. Kol kas didelio pavojaus nėra. Dėkojame, ministre. (Šurmulys salėje) Taigi po pateikimo nėra norinčių išsakyti motyvų? Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. Pritariame po pateikimo bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų nenumatoma. O kokie kiti komitetai? Visi kiti, teisingai, pagal Statutą – Biudžeto ir finansų komitetas ir visi kiti. Siūlomos svarstymo datos. Pirmasis svarstymas – rugsėjo 20 dieną, antrasis svarstymas – rugsėjo 25 dieną ir planuojama priimti rugsėjo 27 dieną.
Ir per šoninį mikrofoną – gerbiamas V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (LVŽSF). Aš siūlyčiau kaip papildomą paskirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Turėtume atsakyti į visus klausimus, kuriuos čia kėlė kolega iš kairės. Beje, kairė ir prisidėjo prie to, kad būtų diskredituotas krašto apsaugos finansavimas „auksinių“ šaukštų skandalu, dabar tą patį akcentuoja. Kadangi tokie klausimai kyla, mes į juos atsakysime svarstydami.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Bakai, kadangi biudžetas, tai svarstys visi komitetai, o jūs galėsite ypač, ir į visus klausimus atsakysite. Visi komitetai svarsto, yra papildomi, kadangi čia yra biudžetas, 2018 metų biudžetas persvarstomas, pakeitimai. Taigi sutarėme.
Iki kol imsimės komisijos klausimo, dėl kurios padaryta pertrauka, tęsiame posėdį.
17.55 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 8, 16, 191, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2326, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 7, 9, 20, 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2327, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 15, 16, 56, 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2328, Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 30 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2329, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 9, 26, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2330, Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 1, 2, 9, 11, 12, 15, 23, 36, 37, 38, 53, 54, 55, 56, 58, 62, 68, 69, 73 straipsnių pakeitimo, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo vienuoliktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2331 (pateikimas)
Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2326. Jį pristatys energetikos ministras Ž. Vaičiūnas. Taip pat lydimieji penki įstatymų projektai, pradedant Nr. XIIIP-2327 ir baigiant Nr. XIIIP-2331. Prašom, ministre.
Ž. VAIČIŪNAS. Gerbiami Seimo nariai, teikiame šešis įstatymų projektus. Įstatymų projektų rengimo iniciatorius – Seimo Audito komitetas. Šiais šešiais įstatymais pirmiausia siekiama nustatyti papildomus reikalavimus, keliamus reguliuojamų įmonių, tai būtent energetikos įmonių, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, reguliuojamos veiklos ataskaitų patikrai ir reguliavimo apskaitos sistemos patikrai atlikti.
Problema šiuo metu yra ta, kad veiklos ataskaitos, kurias tikrina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, ne visada sudaro galimybes įvertinti sąnaudų pagrįstumą, todėl siūloma šiai veiklai, kuri yra viena iš įmonių priežiūros formų, t. y. būtent veiklos ataskaitų auditas, numatyti pareigą Kainų komisijai kasmet tvirtinti techninę užduotį, pagal kurią ir būtų atliekama veiklos ataskaita ir jos auditas. Iš esmės tai sustiprintų Kainų komisijos galimybes kontroliuoti tiek pačias įmones, tiek tikrinti sąnaudų pagrįstumą. Privalumai yra tie, be abejo, kad užtikrinamas šių veiklos ataskaitų tinkamumas ir objektyvumas.
Techninės užduoties nustatymas suteiktų aiškumo visiems dalyviams, t. y. tiek auditoriui, tiek audito įmonei, tiek įmonei, kurios reguliuojamos veiklos ataskaitų patikra atliekama, tiek komisijai ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos. Tokiu būdu užtikrinama visa kontrolės grandinė, pradedant pačiais techniniais reikalavimais, auditu ir jo kontrole. Iš esmės siekiama nustatyti, kad šiais pakeitimais taip pat, be visų šių privalumų, siekiama įgyvendinti ir EBPO rekomendaciją didinant audito įmonių ir audite dalyvaujančių žmonių galimybes kontroliuoti šias įmones.
Dar vienas privalumas yra tai, kad siekiama nustatyti nešališką instituciją, t. y. būtent Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Finansų ministerijos, kuri galėtų objektyviai įvertinti įmonių rengiamų reguliuojamos veiklos ataskaitų atlikto audito kokybę. Prašau pritarti šiems įstatymų projektams po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti ketvertas Seimo narių. Pirmasis klausia V. Poderys. Prašom.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Manau, labai reikalingas ir laiku pateiktas įstatymo projektas. Dėkui už tai.
Mano klausimas yra toks. Ir šiuo metu reguliuojamos energetikos ir komunalinės įmonės turi sutartis su audito įmonėmis. Jų sutartys sudarytos keleriems metams į priekį. Dabar ši nauja funkcija, ši nauja prievolė negalės automatiškai atsirasti sutartyse. Man atrodo, įsigaliojimo prasme yra problema, kaip iš karto po įstatymo priėmimo, jeigu jis būtų priimtas, galėtų įsigalioti šita sutartis ir kaip galėtų iš karto esamos audito įmonės atlikti šitą reikalingą funkciją? Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už tikrai aktualų, konkretų klausimą. Pirmiausia pagal įstatymo projektą įsigaliojimas numatytas 2019 m. gegužės 1 d. ir iki to laiko turi būti parengta techninė užduotis. Tais atvejais, kuomet galioja paslaugų sutartys iki šių metų pabaigos, būtų techninė galimybė. Tais atvejais, kai finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, yra ilgesnis laikotarpis, įstatymo projekte yra numatyta, kad po 2019 metų turėtų būti per keturis mėnesius atliktas auditas vadovaujantis iki tol galiojusiu įstatymu. Galbūt dar yra tam tikrų detalių, kurias komitetuose galėtume sužiūrėti, kad ta sistema tikrai gerai veiktų.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, aš noriu pasiteirauti dėl paties audito atlikimo terminų, nes čia, man atrodo, 9 straipsnyje dabar yra gana plačiai išplėsta, kada jis gali būti atliktas – per 12 dienų nuo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Per 10 dienų turi būti pateikta atlikto audito išvada ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius atlikti pakartotiną reguliuojamos veiklos ataskaitos patikrą. Bet pati patikra kiek gali užsitęsti? Ar jinai gali tęstis metus ir daugiau? Kaip čia jūs esate sureguliavę tą dalyką? Jeigu yra tam tikrų įtarimų, tai aš manau, kad mes turėtume ir informaciją gauti kuo greičiau. Ačiū už atsakymą.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Dėl laikotarpio dabar iš karto neatsakysiu, bet pritariu tai nuostatai, kad laiko ribos turi būti labai aiškios tam, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir, kita vertus, aiškumas būtų ir Kainų komisijai, kai jos kreipimusi tai gali būti atliekama. Šią nuostatą galbūt patikslintume komitetuose, bet pačiam principui pritariu, kad tai turi būti labai aiškiai apibrėžtos laiko ribos.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, išties ryžtingas žingsnis Kainų energetikos komisijos sustiprinti galias. Mano klausimas būtų toks. Vis dėlto po gerbiamojo A. Kubiliaus Vyriausybės pradėtos energetikos pertvarkos dabar be išimties visos įmonės dirba nuostolingai, daro, generuoja nuostolį. Ir štai tie nuostoliai, be abejo, vienokiu ar kitokiu būdu perkeliami elektros vartotojams formuojant kitų metų… Kainų ir energetikos komisijai pripažįstant ar ne. Mano klausimas būtų: kada baigs išdykauti, dempinguoti kainas, dalyvaudamos rinkoje, valstybės valdomos įmonės, ypač jų dukterinės įmonės? O kitas klausimas, kada Kainų ir energetikos komisija pradės reguliuoti atliekas, būtent tas deginamas atliekas ir t. t., kad nebūtų užkeliami atliekų tvarkymo deginimo būdu įkainiai, ypač dabar veikiančioje Klaipėdos „Fortumo“ šilumos elektrinėje?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimus. Dėl Kainų komisijos vaidmens mūsų pozicija yra nuosekli: stiprinti šį vaidmenį ne tik stiprinant energetikos įmonių priežiūrą ir kontrolę, bet taip pat plečiant ir horizontaliai jos funkcijas. Jūsų minėta sritis, būtent atliekų sektorius, iki šiol nėra reguliuojamas. Įvertindami šio sektoriaus perspektyvas tikrai vertiname, kad šita sritis neturi būti apleista, todėl Kainų komisijos kartu su Aplinkos ministerija yra rengiami įstatymų projektai, ir jie dar šią rudens sesiją, manau, pasieks Seimą.
O dėl pirmojo klausimo, dėl nuostolių, aišku, reikėtų žiūrėti konkrečiai, nes iš esmės turime ir „Lietuvos energijos“ atvejį, ir kitus atvejus, tad čia galbūt detaliai dėl jūsų keliamos problemos galėčiau atsakyti darbo tvarka.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia R. Sinkevičius. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš esmės pritariu jūsų pateiktiems įstatymų projektams. Tiesiog rytoj vienas iš Ekonomikos komiteto klausimų yra apie Valstybinės kainų ir energetikos komisijos darbo apimtį ir etatų skaičių, kaip jūs manote, visa šita papildoma kontrolė ir tie veiksmai, matyt, pareikalaus darbo sąnaudų? Kaip jūs į tai žiūrite?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų tai reikalaus papildomų darbo sąnaudų ir pati mūsų vizija yra tokia, kad apskritai Kainų komisijos vaidmuo turėtų stiprėti. Dėl to kaip vieną iš… šis įstatymo projektas turėtų įsigalioti nuo 2019 m. gegužės 1 d., tuo tarpu rengiame ir jau esame parengę įstatymų projektus, ir teiksime Seimui dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vaidmens stiprinimo ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sujungimo su Valstybine energetikos inspekcija. Šiuo metu realiai vyksta realus bendradarbiavimas tarp šių dviejų institucijų. Tiesiog matome pakankamai aiškią logiką, kad šios dvi institucijos turėtų būti sujungtos ir tokiu būdu sustiprintos tiek jų funkcijos, tiek finansinės galimybės. Be abejo, finansine prasme reguliavimas turėtų būti iš rinkos, bet, kaip minėjau, šie įstatymų projektai dar turi pereiti Vyriausybę ir tuomet pateks į Seimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvus už dėl teikiamo įstatymų paketo nori išsakyti I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Čia vienas ponas prieš tai kalbėjęs sakė, kad sveikina su ryžtingu žingsniu, o aš tai labai dėkoju, kad ministerija atsižvelgė į Audito komiteto pasiūlymus. Ilgai svarstėme, ilgai ieškojome formuluočių, kaip nepasiklysti tarp auditų ir kitų veiklų, kurias atlieka auditoriai. Man atrodo, kad projektas svarstyti yra tikrai tinkamas ir būtų gerai kuo greičiau jį priimti, kad nepriklausomas žvilgsnis įvertintų, ar vis dėlto pagrįstos sąnaudos yra įtrauktos į tuos tarifus, kurie tenka mūsų vartotojams. Ačiū, ministre, dar kartą. Raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju, gerbiamas ministre, jūs galite užimti savo vietą. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti… (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Norite balsuoti. Prašom. Balsuojame dėl visų pateiktų įstatymų projektų po pateikimo.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo įstatymų projektų kompleksui yra pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar pritarsime bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
Komitetai. Projektams Nr. XIIIP-2326, Nr. XIIIP-2327, Nr. XIIIP-2328, Nr. XIIIP-2329 ir Nr. XIIIP-2330 kaip pagrindinis yra siūlomas Ekonomikos komitetas, kaip papildomas – Audito komitetas, o projektui Nr. XIIIP-2330 kaip papildomas skiriamas Aplinkos apsaugos komitetas. Projektui Nr. XIIIP-2331 kaip pagrindinis skiriamas Audito komitetas, kaip papildomas – Ekonomikos komitetas. Svarstymo data – spalio 18 diena.
Gerbiami kolegos, mūsų techninės tarnybos pranešė, kad esame visiškai saugūs, tik sustiprinus vėdinimą, iš išorės, mieste, matyt, kažkas dega, truputį pateko šito kvapo. Ramiai galime dirbti toliau.
18.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-2403 (pateikimo tęsinys)
Grįžtame prie darbotvarkės klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ projekto Nr. XIIIP-2403. Kviečiame į tribūną A. Širinskienę. Pateikimas. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, manau, visi puikiai pamename, kai pavasario sesijoje tvirtinome Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo išvadą, ta išvada iš tiesų atskleidė milžinišką politinės korupcijos mastą Lietuvoje, kai verslo subjektai galėjo veikti politinius procesus ar atskirus politikus ar kitos interesų grupės siekė viena ar kita forma užvaldyti valstybę. Šios išvados pagrindu yra rengiami teisės aktai. Mes visi puikiai žinome, kad dalis, didžioji dalis iš jų, bus svarstomi ir priimami rudens sesijoje. Tačiau visi puikiai suprantame, kad kiekvienas tyrimas turi pradžią ir pabaigą, kiekvienas tyrimas yra ribojamas jam suformuluotų užduočių, kiekvieną tyrimą riboja daug dalykų. Natūralu, kad ir NSGK tyrimas turėjo savo ribas. Kyla klausimas, ar tos ribos neturėtų tam tikra prasme būti praplėstos. Mes visi, skaitydami tiek išvadą, tiek priedus, matome tai, kad ne visos aplinkybės buvo giliai nagrinėtos, tai yra labai suprantama, nes tyrimas, titaniškas tyrimas, didelės apimties tyrimas, buvo atliktas per stebėtinai trumpą laikotarpį. Lygiai taip pat, kai skaitome, ir su kolegomis labai daug apie tai diskutavome, NSGK išvadas, kyla natūralus klausimas. Tam tikri procesai valstybėje vyko dešimtmečius ar net ilgiau, tačiau ką tuo metu veikė politikai ar atsakingi asmenys, kodėl nebuvo priimami vieni ar kiti sprendimai, kurie stabdytų vykusius procesus? Galų gale, kodėl politikai ar valstybės pareigūnai, turėdami specialiųjų tarnybų informaciją, nesiėmė vienokių ar kitokių poveikio priemonių? Iš esmės tie dalykai, tiek ankstesnio tyrimo laiko ir klausimų ribotumas, tiek tai, kad matant išvadas kyla papildomų klausimų, tiek tai, kad liko tam tikros medžiagos, kuri nebuvo į gylį analizuota… Jūs puikiai žinote, kokiu įtemptu periodu dirbo NSGK komisija tuo metu. Tiesiog nebuvo spėta apklausti kai kurių asmenų ar pasigilinti. Visa tai sakytų, kad Seimas kaip ir turėtų turėti tendenciją formuluoti natūralius tolesnius klausimus ir ieškoti į juos atsakymų.
Mes visi puikiai suprantame, ir jeigu jūs pažiūrėtumėte į Seimo narių grupės teikimą, į nutarimą, kuris buvo registruotas, kiekvienas tyrimas nėra vertė savaime. Lygiai taip pat ir šis tyrimas savaime nėra vertybė. Vertybė yra tai, ko galima pasimokyti iš tyrimo. Matome, kad tyrimo klausimus, kurie yra ir pakankamai išsamūs, apimantys ganėtinai didelį valstybės raidos laikotarpį, lydi konkrečios užduotys komisijai, t. y., radus, nustačius tam tikras spragas, nustačius tam tikrą poveikį, pasiūlyti veikimo kelius, pasiūlyti teisės aktus arba gaires teisės aktams. Manau, kad būtent tai, kad tokios tyrimo komisijos nustato problemas, identifikuoja tas silpnąsias politinės sistemos vietas ir vėliau siūlo arba jos, arba jų išvadų pagrindu vykdomoji valdžia siūlo veikimo būdą, teisės aktų koregavimo būdą, būtent tai ir yra ta didžioji komisijų prasmė.
Seimo nariai, registruodami nutarimo projektą, siūlo, kad tyrimo komisiją, kaip paprastai mes Seime ir sprendžiame, sudarytų 12 asmenų, pagal Statutą deleguotų laikantis Seimo nustatyto proporcinio atstovavimo principo. Lygiai taip pat įtvirtinama nuostata, kad tokiai komisijai priklausyti, joje dirbti galėtų tik tie Seimo nariai, kurie turi žymą, leidžiančią dirbti su slapta informacija. Pasirinktas laikotarpis, aš manau, apie jį bus ir jūsų, mieli kolegos, klausimai, yra pakankamai didelis, tai 2008–2016 metai, faktiškai iki mūsų dienų. Kodėl dabar, kiltų klausimas, atsirado ta 2008 metų riba? Elementariai – tos ribos atspirties tašku tapo tas pats NSGK tyrimas, kuriame buvo konstatuojama, kad būtent 2008 ir toliau sekusių metų laikotarpis buvo tas laikotarpis, kada kūrėsi prielaidos suklestėti stambioms interesų grupėms, tam pačiam koncernui „MG Baltic“, ir manau, kad yra natūralu, kad jeigu kuriasi prielaidos, reikia klausti, kodėl tokios prielaidos, dėl kokių priežasčių jos atsirado.
Komisijos tyrimui yra registruoti penki klausimai, tai iniciatyvinės grupės. Aš matau, kad jūs visi esate labai aktyvūs ir tų klausimų ratas pakankamai plečiasi. Tad komitetas, kuriam bus patikėta misija nutarimą sutvarkyti pagal Teisės departamento pataisas ir pagal jūsų pasiūlymus, turės tam tikrą užduotį. Nutarime iniciatorių siūlomi klausimai apima klausimus, pagal kuriuos siūloma tirti suinteresuotų asmenų ir grupių galimai darytą neteisėtą įtaką šalies politiniams procesams, įskaitant rinkimų eigą, parlamentinių koalicijų formavimą, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbą, taip pat suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą poveikį teisėkūros procesui, kuris apima 2008–2016 metų laikotarpį. Kaip žinote ir, manau, esate susipažinę, kiti klausimai yra siejami ir su valstybės valdomų įmonių veikla, vėlgi galimai neteisėtu poveikiu šitoms struktūroms ir, be abejo, penktuoju klausimu, kuris aš net neabejoju, kad bus koreguojamas atsižvelgiant į Teisės departamento užduotis ir pastabas. Yra formuluojama užduotis tiesiog išsiaiškinti, kaip, kokios informacijos pagrindu buvo daromos įvairios reformos, sprendžiamos kylančios problemos, kokie teisės aktai inicijuojami, jeigu specialiosios tarnybos informuodavo atsakingus asmenis, kad viena ar kita sritis yra labiau reikalinga įstatymų leidėjo dėmesio ar kitos institucijos, kuri yra kompetentinga priimti sprendimus, dėmesio. Kaip minėjau, šiuos klausimus lydi imperatyvas komisijai pateikti pasiūlymų dėl teisės aktų pakeitimo ar kitų priemonių, kurios būtinos tiesiog eliminuoti tas problemas, kurias galbūt komisija, manytume, nustatys. Komisijos tyrimo laikotarpis, įvertinus apimtį ir tai, kiek preliminariai truko ankstesnis NSGK tyrimas, yra numatytas iki 2019 m. gegužės 1 d. Manytume, kad, preliminariai vertinant, tai būtų pakankamas tyrimo laikotarpis tiems klausimams išspręsti.
Tai būtų tiek ir lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti nemažai Seimo narių. Klausimus pradeda M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Agne, mes visi puikiai žinome jūsų darbštumą. Ateinate į darbą pirma, išeinate paskutinė. Beveik kaip L. Džeimsas, tik atrodo, kad mėtote į savo kašį, nes visą laiką skiriate skundams, tyrimams, priešpriešai, intrigoms. Gerbiama Agne, tikrai galite geriau.
Mano klausimas, ar nemanote, kad ši veikla ir dar viena tyrimo komisija tik mažins gyventojų pasitikėjimą ir neduos konkrečios naudos? Ne visi yra tokie darbštūs kaip jūs. Gal būtų geriau, kad Seimo nariai skirtų laiką įstatymams kurti ir duotų realią apčiuopiamą naudą gyventojams, o ne užsiimtų politinėmis intrigomis?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tikrai prisipažinsiu, kolegos, nestebiu kiekvieno, kada jūs išeinate ir grįžtate į darbą. Tai yra jūsų asmeninis reikalas.
Grįžtant prie klausimo esmės, manau, kad tokie tyrimai, ne tiek tyrimai, kiek jų metu atskleista informacija leidžia visuomenei žinoti, kaip vyksta politiniai procesai, ir suprasti, kad, deja, labai apmaudu, politiniai procesai vyksta ne visada taip skaidriai ir švariai, kaip mums norėtųsi. Manau, kad tų tyrimų didelė prasmė yra ta, kad ne tik visuomenė sužino, sužinome ir mes silpnąsias politinės sistemos vietas. Manau, kad Lobizmo įstatymas, Civilinio turto konfiskavimo įstatymas ir kiti teisės aktai, kurie ateis rudenį į Seimą ir kuriuos, net neabejoju, visi bendrai priimsime, geriausiai įrodo, ar visuomenė turėtų pasitikėti tokiomis komisijomis, ar ne. Aš manau, kad tie teisės aktai, kurie ateis, tikrai parodys, kad visuomenė tokiomis komisijomis turėtų pasitikėti ir kad ji iš jų tikrai gaus realios naudos, t. y. kur kas skaidresnius politinius procesus.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas, bet nematau. Tuomet K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, įsivaizduokime, praeina dar pora, trejetas metų, kaip ir Lietuvoje įprasta, 60 % parlamente naujų asmenų ir toli gražu ne jūs esate toje daugumoje. Ateis X partija, nežinau, kas, sukurs daugumą ir vėl tirs, o jūs būsite mažumoje, tirs, ką jūs darėte, knaisiosis, kaip jūs kūrėte komisijas, kabinėsis prie R. Karbauskio agrokoncernų ir panašiai. Kokiame parlamente jūs dar tokių fokusų matėte? (Balsai salėje) Amerikoje… Čia vienas tobulas meilužis aiškina apie Ameriką, geriau jis apie meilės reikalus pašnekėtų. Dabar apie Ameriką aš pasakysiu.
Amerikoje kuriamos komisijos, kai įvyksta kas nors labai problemiško, sminga bankai ir piliečių sukaupti pensiniai fondai, 40 metų kaupė žmogus. Pozicija ir opozicija susėda kartu ir tiria, ir nėra skirtumo, nes jiems reikia išsiaiškinti, kas vyksta, ką galima pagerinti. Čia dabar dauguma tirs mažumą. Absurdas.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Kęstuti, klausimas. Laikas!
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai labai tikiu, kad greičiausiai bus komisijų ir jūs bandysite tą daryti, jeigu galėsite. Bet lygiai taip pat aš esu rami, nes nebus nė vieno mano skambučio ir, manau, kito frakcijos nario skambučio, kuris keltų kokių nors klausimų. Lygiai taip pat tikiu, kad nebus tokių vizitų fiksuotų „MG Baltic“, kaip kai kurių partijų lyderis vaikščiojo ir paskui nelabai suskaičiavo, kiek kartų jis kur ėjo, ir galėjo paaiškinti. Labai keistai man skamba toks pasakymas, kad JAV yra kuriamos komisijos, kada yra problemiškų klausimų. Nežinau, nusigyventi politinei sistemai iki tokios situacijos, kada turime įvairias dėžučių bylas, ar labiau problemiškų klausimų dar galėtume surasti? Mano galva, Jungtinėse Valstijose tokių problemiškų klausimų, tokio sunkumo problemiškų klausimų tikrai nebebūna. Šiuo atveju aš žinau, kad kartais yra priekaištas, čia buvo bandoma kelti, kad, na, komisija nevalstybinės reikšmės klausimus nagrinės. O tai pasakykite, kas tada yra valstybinės reikšmės klausimai, jeigu jau politinės korupcijos problemos tokio pobūdžio, pasak kai kurių iš mūsų, neturi?
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama kolege, nežinau, ar teko girdėti tokį posakį, kad tokių pačių karų nebūna. Krašto apsaugos sistemoje dažnai mes esame patyrę ir istoriškai išnagrinėję, kad kiekvienu atveju tos veiklos, kad ir kokios jos būtų, vis tobulėja, keičiasi ir jau kelios komisijos tyrė veiklas, buvusias praeity. Ir jūsų dabar siūloma komisija nusimačiusi tirti tiktai veiklą, kaip jūs sakote, politinės korupcijos, politikų įtaką jiems daromą, tik tai, kas buvo prieš keletą metų. Ar nemanote, kad jeigu jau norime ką nors išsiaiškinti, tai reikia pasižiūrėti, kaip iki šių dienų tas poveikis yra daromas? Ar jūs norėtumėte, kad iš tikrųjų tiktai kapstytumės po praeitį, o dabar nežiūrėtume, kas vyksta aplink mus? Ačiū už atsakymą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, mes visi turime įstatymo iniciatyvos teisę ir ja galime naudotis. Manau, kuo daugiau pasiūlymų, tuo yra geriau komisijai dirbti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, ar neatsitiks taip, kaip atsitiko pavasario sesijoje? Buvo daug komisijų, buvo daug darbo, po to buvo pratęstos sesijos, dirbome nuo ryto iki vakaro, viskas buvo daroma ypatingos skubos ir skubos tvarka. Aišku, šiandien jūs patys balsuojate prieš tai, ką siūlėte ir už ką balsavote. Ar nepasikartos rudens sesijoje tokie patys dalykai, nes mes pradedame vieną komisiją, dar atsiras, jaučiu, iniciatyvų iš jūsų pusės, nes jūs pakankamai aktyvūs ir net nežiūrite, kada kas išeina iš Seimo? Kaip vertinate savo praeitos kadencijos darbą ir koks jis bus šioje rudens sesijoje?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai, jeigu jūs klausiate apie praėjusios komisijos darbą, NSGK darbą vertinu labai pozityviai. Manau, kad jisai įneš ir įneša milžinišką indėlį į teisėkūros procesą, išskaidrindamas tuos mano minėtus politinius klausimus.
Kitas dalykas. Aš manyčiau, lygiai taip pat, nors tai yra nesusiję tiesiogiai su šiuo projektu, kad Seimo darbas yra mūsų visų bendras darbas. Jeigu mes kartais piktnaudžiaujame procedūromis, padarome viską, kad vilkintume įvairius procesus, tai tada turėtume nesistebėti, kad mes turime pratęsti sesijas. Tiesiog kiekvienas savęs paklauskime, ką mes padarėme, kad ta sesija būtų trumpesnė.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš pasakysiu tiesiai ir paprastai. Iš tikrųjų jūs čia spekuliuojate Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadomis, bet iki šiol neįgyvendinote nė vienos iš tų išvadų. Gal turite kokių projektų, bet nė vieno iš jų nepriėmėte.
Antras dalykas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tyrė laikotarpį iki 2004 metų. Jūs kalbate, kad jūs eisite gilyn. Niekur jūs neisite, jokiu gyliu net nekvepia iš toli.
Trečias dalykas. Kalbate abstrakčiai – suinteresuotų grupių komiteto išvadose yra įvardinta labai aiškiai, kas yra tos suinteresuotos grupės. Jūsų klausimuose nieko panašaus nėra. Jūs ką tik, prieš kelias minutes, priėmėte įstatymą dėl partijų finansavimo. Tai kaip tik atitinka jūsų pirmą klausimą – suinteresuotų grupių galimai neteisėta įtaka partijų finansavimui.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, prieš tai mes ką tik girdėjome gerbiamojo A. Syso priekaištą, kad sesija buvo pratęsta, nes Seimo narys norėjo ilsėtis vasarą. Jūs sakote, kad mes neturime jokių projektų priimtų, nes buvo vasara.
Labai nuosekliai Vyriausybė dirbo rengdama įstatymų projektus. Aš savo akimis mačiau parengtą Lobizmo įstatymą, jis yra dabar derinamas tarp institucijų ir tikrai turėtų būti jau pateiktas, manau, ir mums. Puikiai žinau, kad gerbiamas V. Bakas domisi ir kartu su Vyriausybe konsultuojasi dėl civilinio turto konfiskavimo modelio. Taip pat ateis kai kurie kiti projektai, kurie išskaidrins ir žiniasklaidos interesų deklaravimo klausimus, ir daug kitų. Vyriausybė per vasarą, mano nuomone, tikrai puikiai padirbėjo, na, o jeigu jūs norite kitą kartą neeilinės sesijos vasarą, tai aš manau, mes tikrai pasirūpinsime tuo. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. J. Razmos nematau, tuomet klausia A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš turiu tokį labai paprastą, žmogišką klausimą. Kada jūs nustosite juokinti Lietuvos žmones su vis naujais tokiais pseudotyrimais? Mano labai paprastas klausimas. Ir gal galėtumėte pasakyti aiškiau, ką gi jūs numatote tirti? Man atrodo, kad jūs prieštaraujate gerbiamojo R. Karbauskio išsakytai minčiai, o tai, kaip žinome, yra pavojinga. R. Karbauskis labai aiškiai pasakė (aš cituoju): „Aš galiu pasakyti atsakingai, kad tai bus tęsiama, tyrimai bus tęsiami, nes mūsų visuomenė tikriausiai nori suprasti, kas dėjosi valstybėje 27 metus, dėl ko mes taip gyvename, o, pavyzdžiui, estai gyvena visai kitaip.“
Tai kodėl jūs dabar susiaurinote tą tyrimą tiktai iki aštuonerių metų? Kodėl netiriate nuo pat Kovo 11-osios, nes iš tikrųjų ten, ko gero, yra tas esminis skirtumas? Mes nepriklausomybę paskelbėme 1990 m. kovo 11 d. A. Juozaitis, gal jūsų būsimas kandidatas, pasakė, kad tai yra istorinė klaida. O estai paskelbė nepriklausomybę tik 1991 m. rugpjūčio 20 d. Reikėtų iškelti tą esminį klausimą, ar kartais Kovo 11-oji nebuvo istorinė klaida? Tai būtų iš tikrųjų tas esminis tyrimas, kurio nori R. Karbauskis. O dabar jūs juokinate ir neaišku, ką toliau tirsite.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai pritariu, kad visuomenė nori suprasti, kaip valstybė buvo valdoma visus tuos metus. Ir jinai ne tik nori suprasti, jinai ir turi teisę žinoti.
O dėl juokinimo tai, mano galva, labiau juokina tokios pseudostrategijos, kurios paskui iš jūsų partijos nuteka į „Delfį“. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, laikas klausti baigėsi. Motyvus nori išsakyti už ir prieš. Už kalba A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties buvau gal skeptiškai nusiteikęs tos komisijos atžvilgiu, tačiau kai perskaičiau „Delfyje“ tą minėtą strategiją, kuri vadinasi partizaninio marketingo strategija, tai išties man asocijuojasi su 2007 metų tyrimu, kada ta pati partija buvo pripažinta turinti teroristinės organizacijos požymių. Ačiū Dievui, sprogimai nebegriaudi, tiltai nebegriūna, na, sakykime, Valstybės saugumo departamento pareigūnai nesprogdinami, tačiau politinio terorizmo metodai kitoje plotmėje išlieka.
Klausimas, kas vis dėlto finansuoja juos? Čia pagrindinis klausimas. Turbūt ką tik prisimename, gerbiamas Kubiliau, kolegų, jūsų koalicijos partnerių, dėžutes iš vieno koncerno, pilnas prikimštas eurų, tačiau tai yra turbūt vienetai. Konservatoriai turbūt susitvarkė savo verslą sudarydami sutartis per Bermudus, per Kiprą. Pinigučiai iškeliauja, nepasiekiami nei mūsų VSD, nei teisėsaugai, grįžta įvairiausiais būdais.
Štai esmė, dėl ko mes taip gyvename, kodėl mūsų visi pensiniai fondai plaukia į biednų norvegų, amerikiečių pensinius fondus; kodėl mes turime dėl jūsų pasirašytų sutarčių iki 2024 metų nuomotis, na, sakykim, tokį prietaisą, kurį seniai, per penkerius metus, galėjome išsipirkti, kuris vadinasi SGD terminalu; kodėl mes turime „Statoilo“ dujas pirkti 30 % brangiau, nei Europa perka. Štai tie pinigučiai nusėda kažkur ir kažkaip jie sugrįžta, tuos klausimus, ypač skolinimosi klausimus, kai baigsime mokėti skolas, jūsų pasiskolintas, 2022 metais. Tai nėra jokia archeologija, tai yra būtent tai, ką nori žinoti žmonės.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu neklystu, Č. Milošas, susipažinęs su Lietuvos kaimu, yra pasakęs, kad visi reikalai, kurie prasideda kaime, paprastai baigiasi muštynėmis. Panašu, kad čia labai panaši praktika dominuoja valstiečių valdančiojoje daugumoje. Visos iniciatyvos, visi reikalai baigiasi komisijomis ir santykių aiškinimusi. Aš vis dėlto kviesčiau grįžti prie konkrečių, realių įstatymų projektų. Minėjote apie civilinį turto konfiskavimo projektą. Esu šiek tiek susipažinęs su juo ir jo taikymu Didžiojoje Britanijoje, žinau, kaip jis veikia, jis tikrai labai prasmingas ir reikalingas dalykas. Kalbėkime apie konkrečius įstatymų projektus, teikite tuos projektus, svarstykime, priimkime ir eikime toliau, žiūrėkime į priekį, užuot užsiiminėję eilinėmis muštynėmis.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, prašau balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamo Seimo nutarimo.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 63, prieš – 25, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimui po pateikimo yra pritarta. Kaip pagrindinis yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komisijos darbo data yra iki 2019 m. gegužės 1 d. Svarstymo data – gegužės 1 diena, kai bus išvada. Išvados anksčiau nebus. Atsiprašau. Nutarimas dėl komisijos. Svarstymas kitą ketvirtadienį ar kaip? Ketvirtadienį. (Balsai salėje) Kolegos, ketvirtadienį, šį ketvirtadienį. Ar 13 dieną? Prašom, komiteto pirmininkė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto posėdis yra rytoj, tai aš siūlyčiau kitą ketvirtadienį, ne šios savaitės, o kitą.
PIRMININKĖ. Rugsėjo 20 diena. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kaip ir buvo sakyta, komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių. Primenu, kad į komisiją siūlomi asmenys turi turėti leidimą dirbti su slapta informacija. Kvotos: Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 5, Tėvynės sąjunga – 2, Liberalų sąjūdžio frakcija – 1, Socialdemokratų darbo – 1, Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 1, frakcijai „Tvarka ir teisingumas“ nėra skiriama, Socialdemokratų partijos frakcija – 1 ir Mišri Seimo narių grupė – 1. Viso labo – 12. Gerbiami frakcijų seniūnai, pasirūpinkite, kad Seimo posėdžių sekretoriatui būtų pateiktos personalijos.
Dabar per šoninį mikrofoną A. Kubilius – replika po balsavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš įsiklausiau į A. Skardžiaus argumentus, kurie šiek tiek atkartoja ir A. Širinskienės, ir supratau vieną pagrindinį argumentą, kaip A. Skardžius sakė, kadangi paskelbta tariama konservatorių strategija taip išgąsdino, tai reikia kurti komisiją tirti konservatoriams. Gerbiamieji kolegos, atsiminkite, kad kai baimė pradeda valdyti, yra blogai.
PIRMININKĖ. Per centrinį mikrofoną – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Jūs žinote mūsų nuoseklią poziciją, kad mes nepritariame tokių komisijų darbui. Mes siūlome sutelkti dėmesį į įstatymų leidybą, todėl Socialdemokratų partijos frakcija šioje komisijoje nedalyvaus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Per šoninį mikrofoną K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kadangi komisija taip sufokusuota ar tikslingai organizuota opozicijai tirti, man atrodo, iš tikro reikėtų padaryti taip, kad čia valstiečiai tegul ir tiria. Bene sunku valstiečiams vieniems tirti? (Balsas salėje) Manau, kad mes tikrai mielai nedalyvautume tokioje komisijoje. Jūs skirkite save. Be to, kam laukiate tos komiteto išvados? Ar jūs nežinote, kokia ji bus? A. Širinskienė ją jau turi.
PIRMININKĖ. Kolegos, man atrodo, šiuos klausimus jūs aptarsite savo politinėse frakcijose ir pareikšite tada. Gal čia šiandien tų samprotavimų nebereikia. Per dešinįjį mikrofoną, man iš dešinės – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Aš norėjau gerbiamam A. Kubiliui atsakyti, tegul jis labai nebijo, nežiūrint į tai, kad jo vyriausiasis patarėjas, tuo metu ponas M. Majauskas, lankydavosi įdomiose šalyse. Ką jis ten veikdavo, komisija turbūt išsiaiškins. Ar ten sąskaitas atidarinėjo konservatoriams, ar kitais reikalais kaip patyręs bankininkas, jaunas, įgavęs šiek tiek patirties užsienyje? Bet bijoti nereikia. Aš iš savo patirties sakau, metus laiko komisija, kas čia tokio? Žinokite, visai neskauda.
PIRMININKĖ. Per kairįjį šoninį mikrofoną P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Pasirodo, komisijas gali sudaryti penkis kartus tuo pačiu klausimu tik konservatoriai. Ir yra labai prasmingos, labai svarbios. To paties A. Skardžiaus atveju buvo ir Etikos ir procedūrų komisija, ir Antikorupcijos komisija, ir dar viena komisija, ir ant tos komisijos dar komisija, nes jis kritikavo konservatorius. Jie bandė net valstiečių rankomis susidoroti. Deja, konservatoriai neliečiami. Nekaltai pradėta, deja, pripažinta Seimo teroristine organizacija. Taigi man atrodo, kad atėjo laikas pažiūrėti ir konservatoriams į jų veiklą, į jų nuveiktus darbus Lietuvos valstybei. Jau čia Artūras minėjo ir skolinimąsi po 10 % metinių palūkanų, ir kodėl 8 mlrd. eurų skolino. Taip pat visus energetinius projektus reikėtų pažiūrėti, taip pat ir Suskystintųjų dujų terminalą, kodėl tokia brangia kaina ir nafta perkama, ir nuoma tokia didelė? Kodėl nuoma 10 metų? Yra labai daug klausimų. Visi šie projektai darė didžiulę žalą mūsų valstybei.
O tu nepavydėk, pone Kęstuti. Tu niekada toks nebūsi, koks aš esu.
PIRMININKĖ. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Aš norėjau paklausti, kodėl mūsų nėra komisijoje? Bet matau, kad socialdemokratai atsisakė, tai faktiškai jūs galėtumėte mums perleisti tą vietą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Yra šansų, nes jūsų procentinę kvotą paskaičiavus truputėlį trūksta. Per centrinį mikrofoną B. Matelis. Prašom.
B. MATELIS (MSNG). Kadangi ši komisija yra labiau tokio politinio pobūdžio, nieko racionalaus nematome, tai Mišri Seimo narių grupė nutarė nedeleguoti savo atstovo į šią komisiją.
PIRMININKĖ. Jūsų valia. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Laukia energetikos ministras, kol baigsime ginčus dėl komisijos sudarymo. Jis dar turi pristatyti du klausimus.
18.39 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5, 8, 10, 13, 20, 26, 28, 29, 36, 37, 39, 54, 57 straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2370, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2371 (pateikimas)
Kviečiame jį pateikti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir aštuntojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-2370. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų, gerbiami Seimo nariai, šiais dviem teikiamais įstatymų projektais siekiama keturių pagrindinių tikslų. Pirmas – išbraukti iš įstatymo Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą. Priežastis yra ta, kad čia, Seime, kaip tik birželio pabaigoje buvo patvirtinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija ir ji iš esmės dubliuoja Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą pagal savo tikslus. Dėl to siūloma atsisakyti šios programos kaip perteklinio dokumento ir optimizuoti energetikos sektoriaus politikos formavimo strateginių dokumentų nuostatas.
Antras dalykas, yra antra priežastis: dar 2002 metais Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad būtent šita programa riboja Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuojant ir tvirtinant valstybės biudžetą. Tai šios programos išbraukimas kaip tik šią problemą išsprendžia.
Antra priežastis yra sukurti dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energetikos išteklių, kilmės garantijų sistemą. Įstatymo lygmeniu įteisinus kilmės garantijų sistemą tokią, kokia šiuo metu veikia elektros energetikos sektoriuje, bus galimybė identifikuoti, registruoti ir stebėti pagaminamų dujų kilmę, t. y. būtent tų dujų, kurios pagaminamos iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Trečias tikslas yra nustatyti reikalavimą, kad biodegalai ir skystieji bioproduktai, įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, turi atitikti nustatytus tvarumo kriterijus. Turime paradoksalią situaciją, kuomet tvarumo kriterijai įstatyme yra išvardinti ir numatyti, tačiau tokios prievolės, kad jų būtų laikomasi, nebuvo. Šiuo atveju siūloma šią spragą ištaisyti. Taip pat yra konkretus kontrolės mechanizmas, kad šių tvarumo kriterijų įrodymas būtų daromas naudojantis Europos Komisijos pripažintomis savanoriškomis schemomis, tokiu būdu iki galo perkeliant direktyvos nuostatas.
Ir ketvirta priežastis yra aktualizuoti degalų žymėjimo reikalavimus. Šiame įstatyme buvo numatyta, kad tais atvejais, kuomet biodegalų dalis benzine yra didesnė negu 10 %, o dyzeline yra daugiau negu 7 %, turėtų būti atskiras žymėjimas. Siūloma šios įstatymo nuostatos atsisakyti, nes yra pakeistos Prekybos naftos produktais taisyklės ir nuo lapkričio 1 dienos bus nauja degalų žymėjimo jų pardavimo vietose sistema, tvarka, pagal kurią automatiškai bus matomas konkretus biodegalų įmaišymo procentas. Tokie yra pagrindiniai pakeitimai. Dar yra tam tikrų redakcinių smulkmenų. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis užsirašė S. Gentvilas, bet jo salėje nematau. Tuomet – J. Olekas. Prašom, gerbiamas Juozai, klausti. Atsiprašau, V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke, kad pastebėjote. Gerbiamas ministre, mano klausimas yra labiau susijęs su viapais, nes VIAPʼas, kaip žinia, yra labai susijęs su atsinaujinančia energetika. Tai čia gal su biokuru nelabai, bet pati VIAPʼo schema tuo metu, kai ji veikia ir kai suteikiamos subsidijos privačiam sektoriui, – ar nėra tokių reikalavimų, kad tada tas sektorius dirbtų su labai nuosaikiu pelnu arba be pelno kaip besinaudojantis viešųjų finansų subsidija? Tai toks ir klausimėlis. Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už tikrai aktualų principinį klausimą. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos ir jų paskirtis yra dvejopa. Viena vertus, užtikrinti energetinį saugumą, kita vertus, skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą. Aš tikrai sutikčiau su ta nuostata, kad, viena vertus, negalime turbūt visiškai apriboti, kad nebūtų pelno, bet, kita vertus, visiškai sutinku, kad tas pelnas būtų nuosaikus. Tam yra du mechanizmai. Tais atvejais, kai yra energetinio saugumo klausimai, tai pelnas turi būti reguliuojamas Kainų komisijos, o tais atvejais, kai yra atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, jos skatinimas, be abejo, mes turime pasitikrinti ir gauti geriausią kainą rinkoje, t. y. aukcionų būdu. Tai buvo daroma anksčiau, bet šiuo atveju mes žiūrime į priekį ir pagal šiuo metu galiojančią strategiją jau kitais metais galėtų būti vykdomi aukcionai.
Šiuo metu rengiame Vyriausybės nutarimų projektus, pagal kuriuos tokia sistema veiktų, ir pagrindinis kriterijus turėtų būti – vartotojams mažiausios kainos principas, t. y. kad tie, kurie pasiūlytų pačią konkurencingiausią kainą, tie ir nugalėtų. Sutinku su pačiu principu, kad turėtų būti nuosaikus pelnas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, ar galėtumėte patikslinti, nes įstatymas dabar suteikia teisę Vyriausybei nustatyti įgaliotą instituciją, kuri prižiūrės tvarką ir vykdys. Kokia tai galėtų būti institucija ir ar nereikės papildomų lėšų šioms funkcijoms vykdyti? Jūsų pateiktuose įstatymuose lyg ir išskirta tvarka dujų, pagamintų iš atsinaujinančių šaltinių. Bet turbūt tos tvarkos galios ir kitų rūšių energijai. Ar čia reikia jas kartoti? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Turbūt turite omenyje dėl kilmės garantijų sistemos įvedimo ir kaštų. Galiu užtikrinti, kad šiuo atveju šias kilmės garantijas išduos perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ ir tai nepareikalaus papildomų lėšų. Tai bus daroma šios įmonės lėšomis.
Kalbant apie kitas nuostatas. Šiuo atveju kilmės garantijų sistema elektros energetikoje jau sėkmingai galioja ir veikia. Čia mes kalbame tik apie dujų kilmės garantijų sistemą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Labas vakaras, gerbiamas ministre. Mane domina, ar šie pataisymai neužkraus biurokratinės naštos vartotojams, taip pat ir ūkininkams, nes prieš tai jūs pateikėte įstatymą, lyg ten kažkas yra su vandeniu, su lietaus vandeniu, kad atsiras kažkoks mokestis. Ar mes nenustebinsime savo rinkėjų, kai gaus jie tokį mokestį?
Kitas dalykas. Galbūt pranešite gerą žinią, kada gal nereikės žaliojo kuro, kaip dabar mes dažome, ūkininkams vis tiek yra kiekis nustatytas, gal to atsisakysite ir gal peržiūrėsite visą biurokratinę naštą? Pavyzdžiui, jeigu daugiau kaip 65 kilovatų galia, ūkininkai privalo samdyti tam tikrą firmą, mokėti mokesčius už tai, kad jie ten atseit prižiūri, bet iš tikrųjų nieko neprižiūri.
Gerbiamas ministre, pasižiūrėkite į tuos klausimus, padėkite mažinti biurokratinę naštą.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už pasiūlymus. Čia, suprantu, kaip pasiūlymai yra. Tai net ne šio įstatymo objektas, turbūt poįstatyminių teisės aktų. Atkreipsiu dėmesį.
Kitas dalykas. Jūsų klausimas buvo dėl galimai išaugsiančių mokesčių. Tikrai užtikrinu, kad prieš tai pristatant įstatymų projektus apie tai nebuvo kalbos. Tai daugiau yra susiję su Kainų komisijos galimybėmis reguliuoti tas įmones, kurios užsiima nuotekų klausimais, ir tai papildomo mokesčio tikrai neturėtų kelti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis ministre, išties jūs minėjote apie žaliosios kilmės sertifikatus dujomis… Kaip, sakykime, jie pasitarnaus, koks teigiamas poveikis bus mūsų ūkininkams, įvedus tą naują sistemą, kokios naudos jie iš to gaus ir kokių bus skatinimo priemonių, sakykime, perdirbti ūkininkų gamybos atliekas, ypač fermų ir t. t., į tas biodujas ir jas prasmingai panaudoti neteršiant aplinkos?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pripažįstu, kad šis pakeitimas iš esmės leidžia atpažinti dujas, kurios pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių. Tai yra pirmas žingsnis. Vyriausybė taip pat turi dar koncepciškai apsispręsti dėl jūsų minėto klausimo – biodujų gamybos iš atliekų. Šiuo klausimu jau pradėjome darbą su Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, nes tai reikalaus tam tikrų papildomų finansinių išteklių, bet tikslas yra sukurti visą biokuro grandinę, taip pat panaudojant atliekas. Koncepciškai apsispręsime ir tikrai eisime tuo keliu, kad ši sistema būtų skatinama, nes tai taip pat prisideda ir prie mūsų tikslų pasiekimo, atsinaujinančios energetikos išteklių tikslų pasiekimo transporto sektoriuje.
PIRMININKĖ. Klausimus užbaigia J. Liesys. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Ačiū pirmininkei. Gerbiamas ministre, gal mano būtų antra dalis K. Starkevičiaus klausto klausimo. Kaip jūs sugebėsite įtikinti vartotojus, kad čia yra labai geras jūsų sprendimas ir piliečiai bus patenkinti? Tai atpigs kas nors ar ne? Vienas dalykas. Jų naudojama technika ir kiti dalykai… kurie naudosis šitais produktais, ar nesudarys oponuojančių gamintojų, sakykim, transporto priemonių, kur naudosis, ar dar kas nors. Kaip gamintojus įtikinsite, kad čia viskas yra labai gerai ir galima tik rankomis ploti dėl šio jūsų sprendimo?
Ž. VAIČIŪNAS. Klausimas dėl gamintojų. Iš esmės, jeigu kalbate apie žymėjimo sistemą, kuri iki šiol egzistavo, kaip minėjau, buvo prievolė žymėti tik tokiu atveju, jeigu yra didesnis biokuro įmaišymo procentinis kiekis nei numatytas įstatyme, t. y. 7 % arba 10 %. Šiuo atveju žymėjimo tvarka ir reikalavimai jau yra numatyti pagal Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, t. y. nuo lapkričio 1 dienos visose Europos Sąjungos valstybėse turi būti vienoda žymėjimo tvarka degalų pardavimo vietose. Tokia tvarka yra parengta ir didelės papildomos naštos tai nesukels, tiesiog tokie reikalavimai jau yra patvirtinti.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš buvau užsirašęs dėl konkretaus įstatymo paklausti.
PIRMININKĖ. Prašau?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėl konkretaus įstatymo buvau užsirašęs paklausti. Ir esu.
PIRMININKĖ. Mes nieko nepadarėme, atrodo. Tuoj, prašau. (Šurmulys salėje) Prašom, gerbiamas Anušauskai.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, šiaip norėčiau sužinoti jūsų nuomonę, kai sklinda kalbos, kad žmonėms malkos bus apmokestintos, tai jau ne kaip biokuras, dėl klimato kaitos, ir tuo pačiu metu užauginti ten biopriedai maišomi į mineralinius degalus, čia jau viskas gerai, čia jau nuolaidos, lengvatos ir visa kita. Vis dėlto kažkoks man disonansas išeina šiuo atveju. Gal galėtumėte išaiškinti, kaip čia yra?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Dėl įmaišymo į degalus, dėl konkretaus priedo tai yra mūsų įsipareigojimas pagal konkrečias direktyvas. Tai reiškia, kad iki 2020 metų mes turime įmaišyti – 10 % būtent transporto sektoriuje naudojamo kuro turi sudaryti atsinaujinantys energijos ištekliai. Šiuo metu turime 3,9 %. Ta dalis yra iššūkis pasiekti šį procentą. Jau dabar matome, kad tai bus pakankamai sudėtinga atlikti iki 2020 metų, bet tai neatleidžia mūsų nuo atsakomybės daryti visas priemones, kad kuo greičiau tą procentą pasiektume. Pagrindinis dalykas yra tas, kalbant apie įmaišymo dalį, kad yra dvi dalys, yra vadinamosios pirmosios kartos biokuras ir antrosios kartos biokuras. Šiuo atveju pirmosios kartos mes siekiame 7 %, tikslas yra, antrosios kartos – iki 0,5 %. Aš kalbu apie 10 % dalies suskaidymą. Tokios buvo intensyvios derybos Europos Sąjungoje, nes pagrindinė nuostata yra tokia, kad dėl pirmosios kartos biokuro, dėl tų žaliavų, kurios gali būti tinkamos maistui gaminti, turi būti tam tikras apribojimas ir visos dalies biokuro, atsinaujinančios energijos išteklių dalies, negalime pasiekti. Toks buvo derybų rezultatas ir šiuo atveju tai reiškia, kad Lietuvoje mes 7 % – iš pirmosios kartos, visą likusią dalį – iš antrosios kartos. Arba taip pat galima elektrifikuoti mūsų transportą tam tikrais daugikliais, kad galėtume sparčiau pasiekti. Tai yra tokie pagrindiniai įsipareigojimai, o dėl priemonių, kaip tai siekiame pasiekti, tai, kaip ir minėjau, šiuo metu rengiame koncepciją, kad kartu su Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija tą tikslą pasiektume.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Gerbiami kolegos, motyvų išsakyti nėra užsiregistravusių. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Dėkoju. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomi – Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetai. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną.
Ir ministrui liko pristatyti pagal šios dienos darbotvarkę paskutinį savo klausimą, Energetikos įstatymo projektą Nr. XIIIP-2371. Oi, čia lydimasis! Vadinasi, buvo pristatytas. Tuomet komitetai skiriasi. Kaip pagrindinis bus Aplinkos apsaugos komitetas, o kaip papildomas – Ekonomikos komitetas.
18.55 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1167 (pateikimo tęsinys)
Gerbiamieji, mums iš rytinės darbotvarkės liko Farmacijos įstatymo 2 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. A. Širinskienę kviečiame į tribūną.
Per šoninį mikrofoną – K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš noriu dėl Kaimo reikalų komiteto. Iš pradžių minėjote, o paskui neliko.
PIRMININKĖ. Yra. Ten du įstatymų projektai. Dėl pirmojo, atsinaujinančių, yra, tik nėra dėl antrojo. Prašom, gerbiamoji Agne. (Balsai salėje)
Prašom, per centrinį mikrofoną – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Frakcijos vardu prašome padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti dėl Socialdemokratų frakcijos siūlymo padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
Už – 19, prieš – 42, susilaikė 6. Pertrauka.
18.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2522 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Liko rezerviniai. Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo projektas. R. Baškienė jau tribūnoje. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, labai prašau jūsų dėmesio. Politinis gyvenimas pulsuojantis, intensyvus. Pakeitimai. Socialinių reikalų ir darbo komitete vietoj 12 narių prašome pakeisti į skaičių 11, nes J. Rimkus nusprendė dirbti kitame komitete. Ir Užsienio reikalų komiteto prašymas vietoj 8 rašyti skaičių 9, nes M. Adomėnas nori papildyti Užsienio reikalų komitetą. Du pasikeitimai dėl skaičiaus komitetuose.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji vicepirmininke. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo?
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Priėmimas. Kas išsakysite motyvus? Nėra. Vienas straipsnis. Apie viską mums puikiai informavote. Prašome balsuoti dėl teikiamo nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsavo 68 Seimo nariai, visi pritarė šitam teikiamam nutarimui. Nutarimas priimtas. (Gongas)
18.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2523 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas projektas – nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2523. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Šešiuose komitetuose vyksta pakeitimai. Audito komitetas, vietoj P. Gražulio – J. Rimkus. Kultūros komitetas, vietoj V. Juozapaičio – O. Valiukevičiūtė. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kaip jau minėjau, J. Rimkus išeina, skaičius lieka 11 ir niekas daugiau neateina, nes 11 – pakankamai daug. Švietimo ir mokslo komitetas, vietoj M. Adomėno – V. Juozapaitis. Užsienio reikalų komitetas, jį papildo M. Adomėnas, lieka 9. Ir Seimo Žmogaus teisių komitetas, vietoj O. Valiukevičiūtės – P. Gražulis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po pateikimo S. Jovaiša nori klausti.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš dėl P. Gražulio noriu paklausti, ar tinkama tokia asmenybė į Žmogaus teisių komitetą? (Balsai salėje: „Vaiko teisių apsauga…“) Taip, žinant apie jo paskutinius visus nuskambėjusius nuotykius ir pasmerkimus.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Tai yra paties Seimo nario pageidavimas ir sutikimas. Manau, leiskime jam dirbti ir savo darbais įrodyti, kad jis gali dirbti tame komitete, ir nesmerkime pirma laiko.
PIRMININKĖ. Klausia V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš tik norėjau patikslinti. Aš norėčiau dirbti ne vietoj kažko, o savo vietoje dirbti, nes iš tikrųjų ten yra laisva mūsų kvota.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Sutinku su jūsų patikslinimu.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ir verčiau iš karto paklausti, ar jūsų frakcijos pirmininkas neprieštaraus tokiam mano išėjimui iš jo kiemo? Jis, matau, džiaugiasi. O gal turite dar Kaimo reikalų komitete kokią nors kvotą? Aš tiek.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū už jūsų patikslinimą. Taip, jūs dirbsite tikrai… Kadangi pasikeitimai įvyko, aš paminėjau, kas vietoj ko keičiasi. Bet jūs dirbsite savo pozicijoje ir, aš manau, pateisinsite visų lūkesčius puikiai dirbdamas Švietimo ir mokslo komitete, o Kultūros komitetas, manau, su dideliu apgailestavimu atsisveikina su jumis, dėkoja už nuoširdų darbą, tai galiu liudyti – mums teko dirbti kartu viename komitete, ačiū jums, pone Vytautai.
PIRMININKĖ. Dėkoju jums už pateikimą. Motyvus už nori išsakyti R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nesu Kultūros komiteto pirmininkas, tad, kaip jūs minėjote, gerbiamasis išeinantis kolega, šiek tiek liūdna, kad išeinate. Linkiu jums sėkmės Švietimo ir mokslo komitete.
PIRMININKĖ. Prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkui. Norėjau paklausti, ar mes galėtume atskirai balsuoti? Kadangi aš dėl P. Gražulio iš tikrųjų išsakiau savo motyvus, ir jeigu bus atskiras balsavimas, tada aš daugiau netęsiu kalbos. O taip visi suprantame – nebediskredituokime Seimo. Iš tikrųjų raskime jam tokią vietą, kur nėra sąsajų su tomis teisėmis, kurias jis amžinai pažeidžia.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, tikrai mes balsuosime dėl kiekvieno straipsnio atskirai, o čia dabar po pateikimo tiesiog jūs išsakėte motyvus. O dabar po pateikimo prašom apsispręsti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo projekto.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 59, prieš – 1, susilaikė 6. Taigi po pateikimo nutarimo projektui yra pritarta.
Svarstymo stadija. Ar bus kalbančių? Nematau. Ar galime pritarti? Dėkoju.
Ir priėmimas pastraipsniui. Nutarimo projektas turi šešetą straipsnių. Pradėsime nuo 1 straipsnio. Siūloma patvirtinti šios sudėties Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetą – į jį įrašomas J. Rimkus. Ar galime pritarti? Dėkoju.
2 straipsnis. Kultūros komiteto sudėtis. Į jį įrašoma O. Valiukevičiūtė. Pritariame bendru sutarimu.
3 straipsnis. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudėtis keičiama, nes J. Rimkus iškeliavo į Audito komitetą. Sudėtis mažėja. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Švietimo ir mokslo komitetas. Yra išbraukiamas M. Adomėnas, bet į Švietimo ir mokslo komitetą pagal savo kvotą atkeliauja V. Juozapaitis. Ar galime pritarti? Pritariame. Dėkoju.
5 straipsnis. Užsienio reikalų komitetas. Jį papildo M. Adomėnas. Ar galime pritarti? Pritariame. Dėkoju.
Ir paskutinis straipsnis, 6 straipsnis. Žmogaus teisių komitetas. Į jį yra įrašomas P. Gražulis. Ar prašysite balsuoti? Taip, nori kalbėti A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne. Aš tik norėjau paprašyti balsuoti, ir tiek.
PIRMININKĖ. Tik balsuoti. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl 6… S. Jovaiša nori kalbėti? Prašom. Sergejus.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Prašom įjungti. Ačiū. Aš dar norėjau sužinoti nuomonę dėl O. Valiukevičiūtės. Kai ji įsijungė į darbą Seime, labai džiaugėsi, kad sugrįžo į savo buvusį komitetą, Žmogaus teisių komitetą, nematau komiteto pirmininko, bet mes tikrai buvome patenkinti kolegės darbu. O dabar kolegos P. Gražulio, kad ir koks jis būtų geras ar nelabai, ar pasitaisys ateityje, ar ne, bet jo paskutiniai gyvenimo malonumai tiesiog padarė jį klounu visos Lietuvos akyse, o dauguma žmonių jį ir pasmerkė už tokius veiksmus. Čia yra grynai sritis, kuri susijusi su žmogaus teisėmis, o jis, atėjęs į tokį komitetą, manau, užsiims diskreditavimo misija. Todėl aš siūlau balsuoti prieš jo kandidatūrą dirbti šiame komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame… (Balsas salėje) Ar čia dėl viso, ar dėl šio straipsnio užsirašėte? A. Skardžius – už. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties aš siūlyčiau pasižiūrėti kolegoms į veidrodį. Mes visi turbūt turime kokių nors vienokių ar kitokių silpnybių, priklausomybių. Šiuo atveju, ką? Demografinė situacija Lietuvoje gerėja, čia reikia džiaugtis, o padaryti, gerbiamas Sergejau, na, sakykime, valandos ar vienos dienos reikalas iš kiekvieno čia esančio. Tik reikia gero užsakymo ir gero finansavimo. Su tokia trolinimo sistema gali padaryti klounu. Gerbiamas Sergejau, tiesiog nesmerkite savo kolegos, pasižiūrėkite pats į save ir neieškokite to, ko nepametęs, ir ten, kur to nėra.
PIRMININKĖ. Ir prieš – A. Anušauskas. Prašom. Kadangi kalbėjo po du kartus, taip jau supainiojome, tai duodame visiems, o paskui dėl viso dar galėsite. Prašom. Arvydas. Nekalbėsite? Tuoj įjungs.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš džiaugiuosi, kad kai kas rado veidrodį ir pasižiūrėjo, spėju, kad nieko nepamatė. Tačiau S. Jovaišos iškeltas klausimas, aš manau, svarbus. Žmogaus teisės šiuo atveju nėra abstrakčios. Komitetas prižiūri ir tokias institucijas kaip Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir visas kitas. Tai iš tikrųjų nėra atsitiktiniai dalykai. Aš manau, kad apsisprendimas turi būti rimtas, atsakingas, be dabar išsakytų kokių nors seksistinių kalbų požymių. Taigi siūlyčiau tikrai kolegoms rimtai apsispręsti šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Kolegos, balsuojame dėl 6 straipsnio. Kas pritariate tam, kas yra siūloma Seimo nutarimo projekte, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 47, prieš – 6, susilaikė 13. Pritarta 6 straipsniui.
Ir dėl motyvų… Replika dėl balsavimo. S. Jovaiša per šoninį mikrofoną.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš tada turėčiau atsakyti kolegai Artūrui. Mes suprantame, visi turėjome kažkada kažko, bet niekada turbūt nei vieno iš mūsų nebuvo galima apkaltinti kokiomis nors atakomis prieš žmones, ypač prieš moteris. Taigi dabar tie, kurie savo balsavimu delegavo poną P. Gražulį į komitetą, turintį kaip tik ginti teises, na, prisiima tam tikrą atsakomybę, kad įsileido vilką į avidę. Džiaukimės.
PIRMININKĖ. Paskutiniai motyvai išsakyti. Kolegos, balsuojame dėl viso nutarimo projekto. Kas jį palaiko, balsuojate už, turintys kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašau balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 56, prieš – 3, susilaikė 9. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2523) yra priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, dar per šoninį mikrofoną replika – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Noriu padėkoti kolegoms už tai, kad mane komandiravote į tikrai labai svarbų ir bene vieną svarbiausių, patį svarbiausią komitetą – Švietimo ir mokslo. Labai gaila, kad iš jo yra išskirta kultūros dalis ir per tuos dvejus metus mes taip ir nepadarėme visko, kad tas komitetas iš tikrųjų pateisintų tą savo atskyrimą, bet noriu padėkoti pirmininkui ir kartu pasveikinti. Šiandien, žinau, jis jau išreiškė džiaugsmą, rytoj bus šventė – nebus V. Juozapaičio komitete. Iš tikrųjų aš manau, kad iš Kultūros komiteto tikrai išeinu ir su skaudančia širdimi, bet vėlgi švietimo sritis taip pat yra man tokia pat kaip ir kultūros, bet iš kultūros aš neišeinu ir tikrai visada stebėsiu tiek komiteto darbą, tiek Kultūros ministerijos darbą. Tik tiek, kad dabar, matyt, palengvinsime šiek tiek Kultūros ministerijos departamento kovos su V. Juozapaičiu darbą, nes visus metus buvo skirta diskredituoti ir šmeižti mano kuklų asmenį. Tai gal nuo šiol prasidės jau įstatymų kūryba. Aš labai labai nuoširdžiai linkiu iš tikrųjų, kad mano pasitraukimas iš Kultūros komiteto duotų pozityvų rezultatą, o akademikui E. Jovaišai iš anksto dėkoju už priėmimą ir tikiuosi tikrai konstruktyvaus mūsų darbo. Jeigu galima, rytoj aš jau ateisiu į komiteto posėdį. Nevėluosiu. Kur ateiti, tik pasakykite.
PIRMININKĖ. Turite visą teisę. Nutarimas priimtas.
Per dešinįjį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Aš tiesiog Kultūros komiteto nariams ir turbūt visiems Seimo nariams, kurie pasiilgsite maestro V. Juozapaičio, siūlau įsijungti Lietuvos televizijos kultūros kanalą. Bent kas antrą dieną tikrai pamatysite maestro. Aš bent jau taip elgiuosi.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, išsakytos visos replikos. Pabaikime diskusijas. (Balsai salėje) Pareiškimų neturime.
Prašom registruotis. Darbotvarkė mūsų baigta. Liko posėdžio pabaigoje registruotis.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Skelbiu vakarinį posėdį baigtą. Gero vakaro! (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.