LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL Lietuvos Respublikos bAUSMIŲ VYKDYMO kodekso 6, 100 straipsniŲ pakeitimo IR 7, 8 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS įstatymO PROJEKTO NR. XIVP-3611
2024-06-17 Nr. 102-P-22
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Česlav Olševski, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos atstovai: viceministrė: Rūta Bilkštytė, Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė, Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėja Ramunė Fabijonavičiutė, Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Olga Mikulskienė; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM Nepriemokų administravimo departamento direktorė Džiuginta Balčiūnienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM Teisės departamento Mokesčių administravimo ir teisės skyriaus patarėja Erika Puzonienė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariai antstolis Jonas Petrikas ir antstolis Laurynas Lukšys, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, antstolė Rima Adomaitienė, Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo politikos grupės patarėjas Rimvydas Laukis, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Aurelija Pauliukaitė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-11 |
1 |
|
* |
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Atsižvelgiant į projektu siūlomų Bausmių vykdymo kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) pakeitimų turinį, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinama ir keičiamo kodekso 3 straipsnio 3 dalis. |
Pritarti |
Projektas papildytas 1 straipsniu, keičiančiu BVK 3 straipsnio 3 dalį, išdėstant ją
taip: „3. Jeigu yra šio kodekso ir kitų bausmių vykdymą reglamentuojančių įstatymų spragų, bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstoliai privalo veikti pagal šiame kodekse nustatytus bausmių vykdymo principus.“ Buvusius projekto 1-4 straipsnius laikyti atitinkamai 2-5 straipsniais. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-11 |
4 |
|
|
2. Atsižvelgiant į projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 100 straipsnio pakeitimo turinį, tikslintinas ir keičiamo kodekso XII skyriaus pavadinimas, be kita ko ištaisant ir gramatinę klaidą žodyje „antstolių“. |
Pritarti |
„4 straipsnis. XII skyriaus pakeitimas Pakeisti XII skyrių ir jį išdėstyti taip: XII SKYRIUS BAUSMIŲ VYKDYMO SISTEMOS PAREIGŪNŲ, VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS IR ANTSTOLIŲ VEIKSMŲ IR JŲ PRIIMTŲ SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS 100 straipsnis. Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolių veiksmų ir jų priimtų sprendimų apskundimo tvarka 1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. 3. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos veiksmai ir jos priimti sprendimai vykdant baudos bausmę skundžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
|
|
2. |
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-29 |
|
|
|
<..> III. GALUTINĖ EKSPERTINIO VERTINIMO IŠVADA Įstatymo projektas neatitinka siūlomos reformos tikslų ir prieštarauja valdymo sistemos tobulinimo principams – tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimui ir aiškiam institucijų atsakomybių pasiskirstymui.
Neįvertinus rezultatų Teismo antstolių institucinės reformos, kuri 2003 m. įgyvendinta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 27 d. nutarimu patvirtinus Teismo antstolių institucinės reformos metmenis ir kuri įstatymiškai įtvirtino „principinę nuostatą, jog sprendimų, priimtų dėl privačių asmenų ginčo, vykdymo išlaidas atlygina ne valstybė, o ginčo šalys“, siūloma dar kartą reformuoti skolų išieškojimą ir vietoj vienos sukurti dvi, daugeliu aspektų besidubliuojančias skolų išieškojimo sistemas: valstybinę ir privačią. Pasigendama pagrindimo ir paaiškinimo, kokia pridėtinė vertė valstybei būtų sukuriama, jei skolų valstybei išieškojimo iš lėšų sąskaitose išlaidas (kurios yra objektyviai neišvengiamos) pradėtų mokėti ne asmenys, atsakingi už šių skolų atsiradimą, bet valstybė – t. y., visi mokesčių mokėtojai.
|
Nepritarti |
Teisinio poveikio vertinimo išvados paprašė BFK dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3609. Išvada teikta įstatymo projektui XIVP-3609, dėl BVK pakeitimo projekto išvadoje nėra pasisakyta, todėl nėra vertintina svarstomo projekto kontekste.
|
|
3. |
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla 2024-05-27 |
|
|
|
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla (toliau – Teisės mokykla), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2024 m. gegužės 10 d. raštą Nr. S-2024-2060 „dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados“ (toliau – Raštas), teikia išvadą dėl Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583-1 straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas). Išvadą parengė Teisės mokyklos Privatinės teisės instituto doc. dr. Remigijus Jokubauskas. Cituojant prašome nurodyti šaltinį. Nors Projekte siūlomi daugiausia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) pakeitimai, manytina, kad jie turėtų didžiausią poveikį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reglamentuojamai priverstinio vykdymo procedūrai. Todėl šioje išvadoje daugiau dėmesio skiriama būtent Projekte nurodomų pasiūlymų, susijusių su priverstinio vykdymo proceso pakeitimu, vertinimui. Remiantis Projekte siūlomu CPK 583-1 straipsnio pakeitimu, kai pagal vykdomąjį dokumentą priverstinai išieškoma suma į valstybės biudžetą, išieškojimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir antstolis šiame Kodekse nustatyta tvarka. Toks siūlymas iš esmės keičia visą priverstinio vykdymo sistemą, nes tais atvejais, kai atliekamas išieškojimas į valstybės biudžetą, išieškojimą (priverstinio vykdymo veiksmus) atliktų ne antstolis, bet pats centrinis mokesčių administratorius. Projekto reikalingumas, pagrįstumas ir atitiktis tarptautiniams bei nacionalinės teisės aktams kelia abejonių. Pirma, prie Projekto nėra pateikta objektyvių aplinkybių pagrindimo, kodėl daugiau nei 20 metų galiojantis priverstinio vykdymo proceso modelis turi būti keičiamas. Vienas esminių teisėkūroje taikomų principų yra tikslingumo, reiškiantis, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Projekto aiškinamajame rašte iš esmės nėra nurodoma, dėl kokių objektyvių priežasčių yra būtina keisti priverstinio vykdymo proceso teisinį reguliavimą bei atitinkamai susiformavusią teismų praktiką. Teisėkūros iniciatyvos, kuriomis iš esmės siekiama pakeisti susiklosčiusius viešosios teisės normomis reglamentuojamus teisinius santykius (tokius kaip priverstinis vykdymo procesas), turi būti objektyviai būtinos ir tikslingos. Projekte taip pat nėra įvertinta, kokį poveikį siūlomi pakeitimai turės formuojamai nuosekliai teismų praktikai vykdymo proceso srityje. Antra, priverstinio vykdymo veiksmus atlikti turi teisę tik reikiamą profesinę kvalifikaciją turintys asmenys. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnyje nustatyti specialūs reikalavimai antstoliams, kurie yra būtini užtikrinant nepriklausomą, profesionalų ir veiksmingą priverstinio vykdymo procesą. Priverstinio vykdymo procesas yra sudėtingas ir kompleksinis, reikalaujantis specialių teisinių žinių, profesinės etikos. Projekte niekaip nėra pagrindžiama, kad tokius antstoliui profesijai keliamus reikalavimus galėtų atitikti kiti asmenys. Vykdymo procese atliekami ne tik turto realizavimo, bet ir kiti veiksmai, kurie reikalauja specialių teisinių ir kitų žinių, todėl būtent tik jų turintis asmuo turi teisę atlikti teisės valstybės prievartos veiksmus. Trečia, Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. Tačiau pasigendama vertinimo, ar Projektu siūlomi pakeitimai yra suderinami su Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatomis. Būtina įvertinti, kad remiantis nuosekliai formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika priverstinis vykdymo procesas yra sudėtinė Konvencijos 6 straipsnyje reglamentuojamos teisės į teisingą teismą dalis ir valstybės veiksmai (neveikimas) neužtikrinant veiksmingo vykdymo proceso gali lemti šios teisės pažeidimą.1 Taip pat priverstinio vykdymo procese taikomos ir Konvencijoje numatytos teisė į privatų gyvenimą2 bei teisė į nuosavybės apsaugą3 , kurių efektyvią apsaugą būtent ir atlieka antstolis bei teismas. Todėl Projektu siūlomi pakeitimai kelia klausimų, ar priverstinio vykdymo veiksmus perdavus atlikti pačiam išieškotojui nebūtų pažeidžiamos Konvencijoje numatytos teisės ir laisvės. Ar pagal siūlomą priverstinio vykdymo proceso modelį, nesant subjekto, užtikrinančio Konvencijoje numatytų teisių apsaugą, bus sudarytos sąlygos užtikrinti tinkamą Konvencijoje numatytų teisių ir laisvių apsaugą? Ketvirta, kyla iš esmės nesuderinamo nepriklausomumo ir interesų konflikto situacijos, nes remiantis Projekto siūlymais, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų pats išieškotojas (valstybės naudai tai atliktų centrinis mokesčių administratorius). Teisėto vykdymo proceso užtikrinimo sąlyga – priverstinius vykdymo veiksmus atliekančio subjekto nepriklausomumas ir nešališkumas. Tokie nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai keliami tarptautiniuose teisės aktuose4 , nacionalinėje teisėje5 ir teismų praktikoje6 . Nustačius, kad priverstinio vykdymo veiksmus atlieka pats išieškotojas tai reikštų, kad paneigiamas tokius veiksmus atliekančio subjekto nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimas. Tai atitinkamai keltų neišsprendžiamus klausimus dėl priverstinio vykdymo veiksmų teisėtumo. Penkta, praktikoje realūs atvejai, kai skolininko atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai kelių išieškotojų naudai. Remiantis siūlomu projektu, susiklostytų situacija, kai to paties skolininko atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmus atliktų du asmenys (antstolis ir centrinis mokesčių administratorius). CPK sukurtas priverstinio vykdymo proceso modelis yra pagrįstas principu, kad vienas antstolis turėtų atlikti vykdymo veiksmus pagal atskirus vykdomuosius raštus skolininko atžvilgiu. Esant situacijai, kai priverstinio vykdymo veiksmus atliktų antstolis ir centrinis mokesčių administratorius, tai kelia iš esmės neišsprendžiamus klausimus dėl skolininko turto realizavimo, kreditorių reikalavimų eilės ir kitų priverstiniame vykdymo procese atliekamų veiksmų atlikimo. Be to, prieš kelis metus atlikti CPK 650 straipsnio 3 dalies pakeitimai7 kaip tik buvo nukreipti į tikslą užtikrinti, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko. Tai reiškia, jog siekiant užtikrinti vykdymo proceso operatyvumą buvo siekiama būtent sudaryti sąlygas, kad vienas antstolis to paties skolininko atžvilgiu atliktų priverstinio vykdymo veiksmus. Tačiau Pasiūlymu iš esmės paneigiama vos prieš kelis metus atlikta vykdymo proceso reforma, kuria siekiama, kad priverstinio vykdymo veiksmus turtinio pobūdžio vykdyme atliktų vienas antstolis. |
Nepritarti |
Dėl BVK pakeitimo projekto išvadoje nėra pasisakyta.
Vertinimuose neįsigilinta į projektų pasiūlymus ir galiojantį teisinį reglamentavimą. Projektai nekeičia priverstinio vykdymo sistemos, nes iš esmės naujų funkcijų VMI nesuteikiama – VMI jau ir dabar vykdo išieškojimą iš sąskaitų, o išieškojimo iš turto teisė inspekcijai nesuteikiama. Projektais siekiama efektyviau naudoti valstybės resursus, panaudojant VMI turimas kompetencijas, gebėjimus ir techninius resursus savarankiškai vykdyti ne tik mokesčių, bet ir kitų prievolių valstybei išieškojimo iš sąskaitų funkcijas. Abejonės dėl VMI kompetencijos, nešališkumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, mūsų nuomone, yra nepagrįstos. VMI atstovauja Lietuvos valstybę ir vykdo visų mokestinių nepriemokų išieškojimą. Visi mokesčių administratoriaus veiksmai ir procedūros yra reglamentuoti teisės aktuose. Užtikrinta mokesčių mokėtojų teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus veiksmą arba neveikimą. Dėl „dviejų langelių“ problemos, kai to paties skolininko atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmus kartais atlieka du asmenys - antstolis ir VMI, pažymėtina, kad projektai kaip tik sprendžia šią problemą, nes VMI nevykdys išieškojimo iš tų skolininkų, kurie jau turi bylų pas antstolį. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2024-04-09 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskirtas kaip pagrindinis komitetas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5831 straipsniu įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-3610), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 100 straipsnių pakeitimo ir 7, 8 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-3611), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163, 307, 342 ir 352 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-3612) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 ir 676 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP3613) (toliau kartu – Įstatymų projektai). Pasigedome išsamaus poveikio vertinimo dėl reformos poveikio kitiems vykdymo proceso dalyviams plačiąja prasme. Vienas iš įstatymų projektų tikslų yra prievolių valstybei administravimo efektyvinimas, išvengiant funkcijų dubliavimo ir tokiu būdu veiklą organizuoti vieno langelio principu, pavedant jį vykdyti vienam administratoriui – VMI, tačiau įgyvendinus reformą, daugeliu atveju nebus išvengta VMI ir antstolių funkcijų dubliavimo. Nepagrįsta projektų rengėjų nuomonė, jog įgyvendinus reformą „Vienas langelis prievolėms valstybei“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) perėmus valstybės skolų išieškojimą iš antstolių, išieškomos piniginės lėšos greičiau pasieks valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad tiek antstoliai, tiek VMI skolų išieškojimui naudoja tą patį įrankį – Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS). Antstolių išieškotos lėšos VMI galėtų pasiekti lygiai taip pat greitai, jei įstatymai nenustatytų antstoliui pareigos papildomai tikrinti skolininkų piniginių lėšų kilmės, siekiant apsaugoti bedarbių, socialiai remtinų asmenų, alimentus gaunančių asmenų teisę gauti lėšas, iš kurių negalima išieškoti. Įgyvendinus projektą ir VMI pradėjus vykdyti išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitų, lėšos biudžeto taip pat nepasiektų greičiau, nes VMI turėtų pareigą atlikti eilę jiems nebūdingų patikrinimo veiksmų: nustatyti pinigų kilmę, patikrinti, ar asmuo turi skolų, kurias jau išieško antstoliai, patikrinti jo mokumą ir pan. Todėl tiek antstolių, tiek VMI išieškomos lėšos valstybės biudžetą pasieks iš esmės per panašų laikotarpį, o išieškotų lėšų greitesnis ir efektyvesnis patekimas į valstybės biudžetą turėtų būti sprendžiamos kitomis priemonės. Pažymėtina, kad, įvertinus tiek išieškojimo proceso kompleksiškumą ir pareigas, kurias privaloma vykdyti inkasavimo metu, tiek papildomą valstybės biudžeto lėšų poreikį, reikalingą VMI perimant skolų išieškojimą iš antstolių, konstatuotina, kad VMI vykdomas skolų išieškojimas nekainuos pigiau nei antstolių vykdomos funkcijos. Remiantis 2023 m. duomenimis, VMI nepriemokų administravimo departamente dirbo 153 darbuotojai. VMI teigimu, išieškojimą administruoja 87 darbuotojai. Taigi, 1 Eur skolos išieškojimas VMI kainuoja 0,29 Eur valstybės lėšų, tuo tarpu antstolių 1 Eur skolos išieškojimas kainuoja 0,12 Eur – t. y., 2,4 karto pigiau. Reforma remiasi prielaida, kad prievolės valstybei turi kuo greičiau patekti į biudžetą, o pažeidėjas neturi patirti jokių papildomų sankcijų už jų nemokėjimą. Visgi, tai yra klaidinga prielaida, kadangi pirminis baudos tikslas nėra papildyti valstybės biudžetą, bet sudrausminti pažeidėją. Tai atspindi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 22 straipsnyje nurodyta nuobaudos paskirtis. Iš esmės, įgyvendinus reformą, administracinės baudos VMI būtų išieškomos nemokamai, tačiau tai blogins visų likusių skolininkų finansinę situaciją. Nors VMI atliekamas darbas nėra nemokamas, tačiau skolininkams, turintiems piniginių lėšų banko sąskaitose, išieškojimas bus atliekamas nemokamai. Tuo tarpu išieškojimas iš socialiniai pažeidžiamų skolininkų bus perduodamas antstoliams, t. y. iš tų, kurie neturi sąskaitose piniginių lėšų. Būtent šiems, socialiniai pažeidžiamiems asmens, išieškojimo įkainiai kelis kartus didės. Taigi, tokiu būdu sujaukiama sistema, kuri yra socialiai teisinga ir grįsta kryžminiu subsidijavimu. Nėra socialiai teisinga, jog pažeidėjams, kurie banko sąskaitose turi lėšų, tačiau piktybiškai nemoka baudų, skolos turi būti nemokamai nurašomos VMI, o socialiai pažeidžiamiesiems asmenims turi didėti įkainiai, nes jie neturi piniginių lėšų sąskaitose, kurios galėtų būti nurašomos VMI. Pažymėtina, jog apie 85 % antstoliams perduodamų išieškojimų valstybės naudai sudaro pradelstos apmokėti baudos, todėl reforma siekiama pagerinti teisės pažeidėjų padėtį likusių skolininkų sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, kad antstoliai, pusę metų administruodami baudas valstybei, sumoka 2 mln. mokesčių į valstybės biudžetą. Įvykdžius reformą VMI ne tik neteks šių biudžeto pajamų, bet ir turės skirti papildomų išlaidų darbuotojų įdarbinimui. Atsižvelgiant į pažeidėjų kiekius per penkerius metus, VMI papildomų darbuotojų poreikis išaugtų nuo planuojamų 20 iki 43. Pažymėtina, kad, įgyvendinus reformą, skolos iš pasiturinčių asmenų bus išieškomos visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Tuo tarpu už neišmokėto darbo užmokesčio, išlaikymo (alimentų), iškeldinimo, nusikaltimu padarytos žalos ir kt. išieškojimą 2,3 karto didesnę kainą turės susimokėti patys kreditoriai. Tai vienas svarbiausių šios reformos trūkumų: visa apimtimi įgyvendinus reformą, socialinis neteisingumas ne tik nesumažėtų, bet priešingai - padaugėtų, kadangi VMI perėmus dalies valstybės skolų išieškojimą, dėl kryžminio subsidijavimo principo, kuriuo remiasi skolų išieškojimo sistema, finansinė našta padidėtų visiems privatiems klientams. Atsižvelgiant į išdėstyta bei į tai, kad vyko daug diskusijų tarp projektų rengėjų ir suinteresuotų asmenų, taip pat į tai, kad nebuvo atliktas išsamus poveikio vertinimas, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas taip pat yra pateikęs kritinių pastabų projektams, prašome organizuoti projektų klausymus, kurių metu Lietuvos antstolių rūmų galėtų detaliai pristatyti savo problematiką. |
Nepritarti |
Siūlomo teisinio reguliavimo poveikis atitinkamoms sritims įvertintas projektų poveikio vertinimo pažymoje. Be to, papildomai LRV kanceliarijos analitikų buvo atliktas poveikio antstoliams vertinimas, kurio rezultatai parodė, kad po reformos antstolių pajamos nesumažės. Priešingai — numatoma, kad antstoliai galimai gaus papildomų pajamų dėl mokestinių nepriemokų perdavimo jiems išieškoti. BVK yra lydimasis įstatymo projektas įstatymų projektų pakete. Klausymai buvo organizuojami dėl pagrindinio įstatymo projekto, dėl kurio sprendimą priėmė Biudžeto ir finansų komitetas. Pasiūlymai nesusiję su XIVP-3611 projektu. |
|
2. |
Asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2024-04-19 |
|
|
|
Teikiamas TM raštas, adresuotas Finansų ministerijai ir BFK. |
Nepritarti |
Rašto turinys nesusijęs su BVK projektu tiesiogiai. |
|
3. |
Lietuvos verslo konfederacija 2024-04-19 |
|
|
|
Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) kreipiasi į LR Seimo biudžeto ir finansų komitetą (toliau – Komitetas) dėl Komitete svarstomo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX- 2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP- 3609 (toliau – Įstatymo projektas). Rašte pristatome argumentus dėl nepritarimo minėtam Įstatymo projektui ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo, taip pat prašome suteikti galimybę LVK atstovams dalyvauti visuose Komiteto rengiamuose formatuose, kuriuose bus svarstomas Įstatymo projektas. <... pastabos skirtos ne BVK...> 2) VMI vykdomas išieškojimas nekainuos pigiau, o VMI administracinė našta po reformos augs. Šiuo metu VMI nepriemokų administravimo departamente dirba 153 darbuotojai. VMI teigimu, išieškojimą administruoja 87 darbuotojai. 1 euro išieškojimas kainuoja 0,29 euro. Tuo tarpu antstolių 1 euro išieškojimas kainuoja 0,12 euro – 2,4 karto pigiau. Penktaisiais metais po reformos įgyvendinimo skolų išieškojimui VMI reikės mažiausiai 43 papildomų darbuotojų, jei kiekvienas darbuotojas bus pajėgus administruoti išieškojimą iš 4500 asmenų. Šiuo metu vienas VMI darbuotojas išieško skolas iš 170 asmenų. Atitinkamai, per 6 metus reformos administravimas valstybei kainuos papildomus 4.63 mln. eurų. 3) Vienas svarbiausių nuobaudos tikslų – ne papildyti biudžetą, o sudrausminti pažeidėją. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 str., administracinė nuobauda yra ne fiskalinis dalykas, o valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra: a) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; b) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; c) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Kadangi įgyvendinus reformą, pasiturinčių skolininkų skolos jiems bus nurašomos nemokamai visų mokesčių mokėtojų sąskaita, dar labiau mažės motyvacija laiku susimokėti baudas. Bus skatinamas neatsakingumas, nes nesumokėtos baudos bus išieškomos nemokamai. <toliau teikiamos pastabos pagrindiniam įstatymo projektui Nr. XIVP-3609 ir pasisakoma dėl reformos iš esmės> |
Nepritarti |
Dėl reformos apimties apsispręsta BFK. Šis įstatymo projektas yra lydimasis, todėl turėtų derėti su pagrindiniu įstatymo projektu. |
|
4. |
Asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2024-06-03 |
|
|
|
Biudžeto ir finansų komitete svarstomu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIVP-3609, toliau – Projektas) siūloma radikaliai pertvarkyti esamą skolų valstybei išieškojimo sistemą ir sukurti dvi paraleliai veikiančias skolų išieškojimo sistemas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iš antstolių perimtų valstybės skirtų baudų ir ekonominių sankcijų išieškojimo iš lėšų sąskaitose funkcijas. Antstoliams išieškoti būtų perduodamos tik tos mokestinės ir nemokestinės nepriemokos, kurių mokesčių administratoriui nepavyktų išieškoti iš lėšų asmenų sąskaitose.
Lietuvos antstolių rūmai, aktyviai dalyvavę Projekto rengimo ir derinimo procese, norėtų atkreipti dėmesį į žymius projektu siūlomo reguliavimo trūkumus bei fragmentiškai vertintą pakeitimų poveikį skolų išieškojimo sistemai, valstybės biudžetui, visiems skolininkams ir kreditoriams. Pirma, siekiant išvengti numatomo VMI ir antstolių funkcijų dubliavimo, siūlome visapusiškai įvertinti siūlomo teisinio reguliavimo poveikį visiems susijusiems sektoriams bei atitinkamai tobulinti šį projektą. Antra, jei vis tiek būtų sprendžiama dėl valstybės vykdomųjų bylų perdavimo išieškoti VMI, teikiame konkrečius pasiūlymus dėl projekto ir išieškojimo tvarkos efektyvinimo. <toliau pastabos teikiamos kitiems projektų pakete esantiems projektams> Dėl poveikio asmenų lygiateisiškumo principo užtikrinimui Pažeidžiamas socialinio teisingumo principas. Sukuriamos dvi atskiros skolų ieškojimo sistemos – du paraleliniai pasauliai, kai vienos skolos yra išieškomos valstybės mokesčių mokėtojų sąskaita, o už kitų skolų išieškojimą moka patys skolininkai. Baudų nesumokantiems pažeidėjams sukuriama lygybės prieš įstatymą ir socialinio teisingumo principais nepagrįsta lengvata. Siūloma reforma žlugdo visiems vienodai teisingą skolų išieškojimo sistemą, sukurdama privilegijuotų skolininkų kategorijas. Kai asmuo įsiskolinęs privačiam išieškotojui, jis turės apmokėti išieškojimo išlaidas, o kai valstybei – jo skolą išieškos VMI visų mokesčių mokėtojų lėšomis. Tai prieštarauja ES teisei, pagal kurią skolos išieškojimo išlaidas turi atlyginti skolininkas. Išlaidų kompensavimas (valstybės parama) bus taikomas tik pasiturtintiems skolininkams, kurie turi lėšų sąskaitoje, tačiau aplaidžiai neapmoka skolų. Valstybės sąskaita „atpiginamas“ procesas 2,2 tūkst. asmenų – administracinių ir baudžiamųjų normų pažeidėjų, perkeliant skolos išieškojimo išlaidų kryžminio subsidijavimo naštą ant kitos kategorijos skolų išieškojimų (t. y., vaikų išlaikymo, žalos, komunalinių mokesčių ir kt.) ir privataus verslo, turinčio piniginių reikalavimų, pečių. Dėl poveikio nusižengimų prevencijai Neužtikrinamas atgrasymas nuo nusižengimų kartojimo. VMI antstoliams neperduos išieškoti nemokių asmenų skolų (vadinamųjų „neperspektyvių bylų“) ir jas pripažins beviltiškomis. VMI atliks tik momentinius skolininkų patikrinimus. Tuo tarpu antstoliai nuosekliai atlieka periodinius patikrinimus keletą metų. Išaugs skolininkų piktnaudžiavimas ir vengimas mokėti skolas valstybei, tyčia „parodant nemokumą“. <toliau pastabos teikiamos Mokesčių administravimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3609>
|
Nepritarti |
Dėl reformos apimties apsispręsta BFK. Šis įstatymo projektas yra lydimasis, todėl turėtų derėti su pagrindiniu įstatymo projektu. |
|
5. |
Lietuvos verslo konfederacija 2024-06-03 |
|
|
|
Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) kreipiasi į LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą dėl birželio 5 dieną Biudžeto ir finansų komitete planuojamo LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3609 (toliau – Įstatymo projektas) svarstymo ir nepriklausomo ekspertinio vertinimo išvadų, dėl kurių savo parašais į LR Seimo valdybą buvo kreipęsi 29 LR Seimo nariai, pristatymo. Kaip jau minėta, 29 LR Seimo nariai, vadovaudamiesi LR Seimo statuto 145 straipsniu, kreipėsi į LR Seimo valdybą, prašydami dėl Įstatymo projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio ekspertinio vertinimo kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Manytina, kad parašais savo valią išreiškę LR Seimo nariai siekė, kad būtų atsakyta į jų kreipimesi pateiktus klausimus dėl minėtu Įstatymo projektu numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, kas suteiktų reikalingą informaciją ir padėtų priimant sprendimus dėl LR Mokesčių administravimo įstatymo projekto pagrindiniu paskirtame LR Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei svarstant lydinčiuosius teisės aktus – LR Civilinio proceso kodekso įstatymo projektą, LR Bausmių vykdymo kodekso įstatymo projektą, LR Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektą ir LR Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektą – šiems projektams pagrindiniu paskirtiname LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Pirmiausia, atkreipiame dėmesį, kad, sprendžiant iš LVK pasiekusio LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto oficialaus kvietimo, atrodo, kad į birželio 5 dienos komiteto posėdį, kuriame bus svarstomas Įstatymo projektas ir aptariamos iš Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto gautos ekspertinės išvados dėl šio Įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio, nėra kviečiami dalyvauti minėtų, savo vertinimus pateikusių universitetų atstovai. Manome, kad geroji praktika yra, kai LR Seimas, LR Seimo statuto nustatyta tvarka, kreipiasi į valstybinius mokslinių tyrimų institutus ir aukštąsias mokyklas prašydamas pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadas, LR Seimo komitetų posėdžiuose taip pat turėtų būti sudaryta galimybė tokį vertinimą atlikusiems ekspertams pristatyti savo išvadas Įstatymo projekto svarstymo metu. Neabejojame, kad ekspertinius vertinimus pateikusių mokslininkų dalyvavimas svarstant Įstatymo projektą būtų prasmingas, nes sudarytų galimybę kreipimąsi dėl ekspertinio vertinimo pasirašiusiems LR Seimo nariams, tarp kurių yra ir LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetų nariai, užduoti klausimus ir gauti atsakymus dėl aktualių svarstomo teisinio reguliavimo aspektų. Dėl šių priežasčių prašome, kad į LR Seimo kreipimąsi dėl ekspertinio vertinimo atsiliepę ir savo vertinimą pateikę universitetai taip pat būtų pakviesti dalyvauti artėjančiame LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje bei turėtų galimybę pristatyti savo išvadas ir atsakyti į LR Seimo nariams rūpimus, su svarstomu teisiniu reguliavimu susijusius klausimus. Manome, kad ekspertinius vertinimus pateikusiems mokslininkams turi būti sudarytos galimybės patiems pristatyti savo išvadas, atsakyti į klausimus. Galiausiai, pažymėtina, kad auštųjų mokyklų pateiktos ekspertinės išvados apie keičiamo teisinio reguliavimo poveikį iš esmės apima ne tik pagrindinį šio įstatymų projektų paketo projektą, t. y., LR Mokesčių administravimo įstatymo projektą, bet ir keturis lydinčiuosius įstatymo projektus, įkaitant ir projektus, kurių svarstymui pagrindiniu komitetu yra paskirtas LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kadangi visi šio įstatymų projektų paketo projektai yra glaudžiai susiję, o aukštųjų mokyklų pateiktos išvados yra aktualios integraliai svarstant visą paketą, siūlytume apsvarstyti galimybę LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui ir LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui rengti bendrą posėdį, kuriame galėtų būti kompleksiškai įvertintas keičiamas reguliavimas ir abiejų komitetų nariams būtų pristatyti aukštųjų mokyklų atlikti susijusio teisinio reguliavimo poveikio vertinimai. Apibendrinant, manome, kad, atsižvelgiant į pristatytus argumentus, LR Seimo prašymu ekspertinius vertinimus atlikusios auštosios mokyklos, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos atstovai, turėtų būti kviečiami dalyvauti ir pristatyti savo išvadas komiteto nariams artėjančiame LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje birželio 5 dieną. Vertinant tai, kad kreipimąsi dėl ekspertinio vertinimo pasirašė net 29 LR Seimo nariai, tarp kurių – ir LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai, manome, kad LR Seimo nariai turėtų turėti galimybę ekspertinių išvadų autoriams užduoti savo klausimus, o jų autoriai patys pristatyti atlikto vertinimo rezultatus. Todėl prašome sudaryti galimybę ekspertinių išvadų autoriams asmeniškai dalyvauti, pakviečiant juos į artėjantį birželio 5 dienos LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdį. Atsižvelgiant į tai, kad aukštųjų mokyklų pateiktos ekspertinės išvados yra glaudžiai susijusios tiek su pagrindiniu svarstomo įstatymų projektų paketo projektu, tiek su lydinčiais projektais, siūlome rengti bendrą abiejų šiuos projektus svarstančių komitetų – Biudžeto ir finansų komiteto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto – posėdį, kuriame su aukštųjų mokyklų atliktu vertinimu susipažinti ir savo klausimus užduoti galėtų abiejų komitetų nariai. |
Nepritarti |
Teisinio reguliavimo poveikis atitinkamoms sritims įvertintas projektų poveikio vertinimo pažymoje. Be to, papildomai LRV kanceliarijos analitikų buvo atliktas poveikio antstoliams vertinimas, kurio rezultatai parodė, kad po reformos antstolių pajamos nesumažės. Priešingai — numatoma, kad antstoliai galimai gaus papildomų pajamų dėl mokestinių nepriemokų perdavimo jiems išieškoti. BVK yra lydimasis įstatymo projektas įstatymų projektų pakete. Teisinio poveikio vertinimo buvo paprašyta tik dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3609. Biudžeto ir finansų komiteto posėdis įvyko 2024-06-05. Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstymas vyks numatytu laiku ir Seimo nustatyta tvarka. Asmenys, pateikę pastabas ir pasiūlymus dėl projektų į komiteto posėdį yra kviečiami. |
|
6. |
Lietuvos antstolių rūmai 2024-06-03 |
|
|
|
Lietuvos antstolių rūmai, atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas ketina grįžti prie Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3609 svarstymo, teikia šį raštą. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kreipėsi dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadų į Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklą bei Vilniaus universiteto Teisės fakultetą gavęs 29 Seimo narių kreipimąsi. Kadangi abiejų mokslo įstaigų pateiktos išvados identifikavo projekto trūkumus, susijusius su projekto pagrįstumu bei jo atitikimu nacionaliniams bei tarptautiniams teisės aktams, papildomai atkreipiame dėmesį į esminius pateiktų išvadų akcentus. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla įvertino, kad projekto reikalingumas, pagrįstumas ir atitiktis tarptautiniams bei nacionalinės teisės aktams kelia abejonių, kadangi prie projekto nėra pateikta objektyvių aplinkybių pagrindimo, kodėl daugiau nei 20 metų galiojantis priverstinio vykdymo proceso modelis turi būti keičiamas. Taip pat, projekte niekaip nėra pagrindžiama, kad (...) antstoliui profesijai keliamus reikalavimus galėtų atitikti kiti asmenys. Be kita ko, projektu siūlomi pakeitimai kelia klausimų, ar priverstinio vykdymo veiksmus perdavus atlikti pačiam išieškotojui, nebūtų pažeidžiamos Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje numatytos teisės ir laisvės. Taip pat, kyla iš esmės nesuderinamo nepriklausomumo ir interesų konflikto situacijos, nes remiantis projekto siūlymais, priverstinio vykdymo veiksmus atliktų pats išieškotojas (valstybės naudai tai atliktų centrinis mokesčių administratorius). Pasiūlymu iš esmės paneigiama vos prieš kelis metus atlikta vykdymo proceso reforma, kuria siekiama, kad priverstinio vykdymo veiksmus turtinio pobūdžio vykdyme atliktų vienas antstolis. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros pateiktoje išvadoje iš esmės konstatuota, kad vertinant įstatymo projektą pagal nurodytus tikslus, tenka konstatuoti, kad jis nevisiškai juos atitinka, o kai kuriais aspektais jiems prieštarauja. Išvadoje pažymėta, kad 2020 m. gruodžio 14 d. paskelbto valstybinio audito „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“ ataskaitoje nėra rekomendacijos suteikti VMI teisę atlikti baudų išieškojimo iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų funkciją. Apžvelgiant siūlomos reformos poveikį, atkreipiamas dėmesys į tai, kad praktiškai neįgyvendinamu taps kryžminio finansavimo modelis, kuriam veikiant šiandien yra užtikrinami socialiai pažeidžiamų asmenų, dalyvaujančių vykdymo procese, turtiniai interesai. Išsakoma, jog siūlomas įgyvendinti modelis ne tik didins valstybės tarnautojų skaičių, bet ir išlaidas, kurios turės būti patirtos, norint kompensuoti kryžminio finansavimo praradimą. Žala už neteisėtus mokesčių administratorių veiksmus turės būti atlyginama iš valstybės biudžeto pajamų, o šiuo metu valstybei dėl to nekyla jokių finansinių prievolių. Sprendimų vykdymo išlaidos turės didėti visiems ūkio subjektams, tarp jų ir valstybei. Išvadoje nurodoma, kad dėl planuojamos reformos kyla didelė rizika, kad nebeliks regionuose dirbančių antstolių. Akcentuojama ir tai, kad tuo atveju, jeigu VMI antstoliams neperduotų išieškoti skolų, kurių išieškojimas bus pripažintas neperspektyviu, administracinių nuobaudų tikslai negalėtų būti pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad Mykolo Romerio Teisės mokyklos išvadoje, įvertintas taip pat ir Civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583-1 straipsniu įstatymo projektas bei nurodoma, kad toks siūlymas iš esmės keičia visą priverstinio vykdymo sistemą, nes tais atvejais, kai atliekamas išieškojimas į valstybės biudžetą, išieškojimą (priverstinio vykdymo veiksmus) atliktų ne antstolis, bet pats centrinis mokesčių administratorius. Pažymėtina, kad pateiktos ekspertinės išvados apie keičiamo teisinio reguliavimo poveikį iš esmės apima ne tik pagrindinį šio įstatymų projektų paketo projektą, t. y., Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo projektą, bet ir keturis lydinčiuosius įstatymo projektus (Nr. XIVP-3610, Nr. XIVP-3611, Nr. XIVP-3612, Nr. XIVP-3613), kurių svarstymui pagrindiniu komitetu yra paskirtas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kadangi „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ reforma yra sisteminė ir visi įstatymų projektų paketo projektai yra glaudžiai susiję, o aukštųjų mokyklų pateiktos išvados yra aktualios svarstant visą paketą, siūlytume apjungti įstatymų projektų svarstymą ir Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui bei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui organizuoti bendrą posėdį, kuriame galėtų būti kompleksiškai įvertintas keičiamas reguliavimas ir abiejų komitetų nariams būtų pristatyti aukštųjų mokyklų atlikti susijusio teisinio reguliavimo poveikio vertinimai. Atsižvelgiant į tai, jog esminis reformos „Vienas langelis valstybės prievolėms apmokėti“ tikslas yra apskaityti ir administruoti valstybės prievoles informacinių sistemų pagalba centrinėje Mokesčių administravimo sistemoje, siūlytume „Vienas langelis“ projektuos numatomas reformas vykdyti būtent prievolių apskaitymo ir administravimo apimtimi. Kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą apsvarstyti kitą galimą Projekto tobulinimo alternatyvą, siekiant greičiau ir pigiau ir išieškoti pradelstas prievoles valstybei (įskaitant administracines baudas): <...> Pasiūlymai teikiami CPK.
|
Nepritarti |
Žr. aukščiau prie Lietuvos verslo konfederacijos 2024-06-03 raštui teikiamų argumentų. Svarstomam projektui pasiūlymai neteikiami. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Policijos departamentas 2024-05-03 |
|
|
|
Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėjome Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 ir 676 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3613 (toliau – ANK projektas). Kartu su ANK projektu Lietuvos Respublikos Seimui pateikti ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646, 650 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5831 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 100 straipsnių pakeitimo ir 7, 8 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163, 307, 342 ir 352 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. Šių projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektų tikslas – efektyvinti prievolių valstybei administravimą, išvengiant funkcijų dubliavimo ir veiklą organizuojant vieno langelio principu, pavedant ją vykdyti vienam administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), sudaryti sąlygas administravimo procesą skaitmenizuoti ir unifikuoti. Išnagrinėję ANK projektą ir įvertinę projektais siekiamus tikslus, manome, kad, norint juos pasiekti, būtina tobulinti ANK projektą, numatant, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vykdytų VMI. Taip pat manome, kad ANK projektas tobulintinas ir tuo aspektu, kad turėtų būti atsisakoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 675 straipsnio 3 dalyje numatyto baudos išdėstymo dalimis. <...> |
Atsižvelgti |
Pasiūlymai tiesiogiai nesusiję su svarstomu BVK projektu, pasiūlymai teikti ANK projektui XIVP-3613, todėl įvertinti šio projekto komiteto išvadoje. |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3611(2) ir komiteto išvadoms, kurioms komitetas pritarė.
7.2. Pasiūlymas:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Teisė ir teisėtvarkos komitetas 2024-06-17 |
|
|
I |
Argumentai: Projektą papildžius nauju 1 straipsniu, keičiančiu BVK 3 straipsnio 3 dalį, taip pat pakeitus 4 straipsnį, keistinas projekto pavadinimas.
Pasiūlymas: Išdėstyti projekto pavadinimą taip: „Lietuvos Respublikos bAUSMIŲ VYKDYMO kodekso 3, 6 straipsniŲ, XII skyriaus pakeitimo IR 7, 8 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS įstatymas" |
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš –0 , susilaikė –0.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė