LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 348
STENOGRAMA
2016 m. gegužės 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
K. KOMSKIS ir A. SYSAS
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF*). Pradedame gegužės 12 dienos popietinį posėdį. (Gongas) Registracija. Ačiū už patarimą, pasiūlymą.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Bus tų registracijų, bus balsavimų. Dirbti reikia, o ne balsuoti. Jūs čia susirinkote ko, balsuoti? Darbus dirbti, o ne triukšmauti. Turėtume svarstyti Seimo rezoliuciją, bet nė vieno nematau. Pranešėjo G. Kirkilo nematau.
15.02 val.
Civilinio kodekso 2.111, 2.1381, 3.103, 3.125, 5.32 ir 5.50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4339, Civilinio proceso kodekso 690 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4340, Hipotekos registro įstatymo Nr. I-1544 4, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4341, Sutarčių registro įstatymo Nr. XI-1140 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4342, Turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 2, 7, 8, 9, 11, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4343, Įstatymo dėl Konvencijos dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo ratifikavimo Nr. IX-2097 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4344, Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4345 (pateikimas)
Yra didelis teisingumo ministro prašymas jį patenkinti, kviečiant į tribūną. Prašom pristatyti Hipotekos registro įstatymų paketą.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teikiame šiuos įstatymų projektus, kurių tikslas suderinti atitinkamų įstatymų nuostatas su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis registro valdytoją, registro tvarkytojo skyrimą, nustatančiomis pagrindines sąvokas registrų valdymo srityje. Vadovaujantis dabartiniu teisiniu reglamentavimu, testamentų, hipotekos, sutarčių, vedybų sutarčių, įgaliojimų, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, turto arešto, aktų registrų tvarkytojas yra valstybės įmonė Centrinė hipotekos įstaiga.
Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, valstybės registro steigimo teisinius pagrindus nustato bendras tam tikrą visuomenės gyvenimo sritį reglamentuojantis Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame nurodomi: steigiamas valstybės registras, registruojamas objektas, valstybės registro valdytojas, nustatomi įgaliojimai Vyriausybei paskirti valstybės registro tvarkytoją, įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad registrų tvarkytoją skiria Vyriausybė, ir tvarkytoją sieti su atitinkamu registru, atsisakant konkretaus registrų tvarkytojo nurodymo. Toks reglamentavimas padėtų išvengti įstatymų keitimo ateityje, pasikeitus registrų tvarkytojui.
Hipotekos registro, Sutarčių registro ir Turto arešto aktų registro įstatymuose vartojamos sąvokos „registro tvarkymo įstaigos“, „registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga“, „registro tvarkymo įstaiga“, įstatymų pavadinimai, neatitinkantys Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis, Hipotekos registro įstatymo pakeitimo, Sutarčių registro įstatymo pakeitimo ir Turto arešto aktų registro įstatymo pakeitimo projektais keičiamos vartojamos sąvokos. Vietoj „registro tvarkymo įstaigos“ – „registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga“, „registro tvarkymo įstaiga“, nurodant „registro tvarkytojas“ ir „registro valdytojas“.
Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis šių metų vasario 24 dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmonę Centrinę hipotekos įstaigą, pradėtos valstybinės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos reorganizavimo procedūros, prijungiant ją prie valstybės įmonės Registrų centro, kurios bus baigtos šių metų liepos 1 dieną. Pabaigus valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos reorganizavimo procedūras, keisis valstybės registrų tvarkytojas. Todėl nustatoma įstatymų projektų įsigaliojimo data – šių metų liepos 1 diena. Atsižvelgiant į tai, įstatymų projektus prašome svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Aš šiek tiek suklydau. Pagrindinis yra Civilinio kodekso, Civilinio kodekso proceso ir visi kiti, apie ką kalbėjo ministras. Jų čia yra iš viso šeši įstatymai. Vienintelis jūsų nori paklausti K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar Hipotekos registro korekcijos pareikalaus papildomų biudžeto pinigų, ar ne? Ir vienas dalykas, jeigu pareikalaus, tai kokių? Ir kaip su žmogiškaisiais ištekliais, kurie susiję su hipotekos tvarkymu? Ar reikės daugiau darbuotojų, ar santykinai jų poreikis sumažės? Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, profesoriau, už gerą klausimą. Dažniausiai Teisingumo ministerija pinigų negauna ir daro viską nemokamai.
Bet, jeigu kalbėtume rimtai, tai papildomų lėšų nepareikalaus. Žmonės, kurie dabar dirba prie tų pačių registrų, kadangi jau biudžetinė įstaiga buvo reorganizuota į valstybės įmonę, jie ir toliau dirbs. Tiesiog mes manome, kad nėra tikslinga turėti dvi valstybės įmones, kurios užsiima ta pačia veikla. Ir tikimės sutaupyti iš bendrųjų funkcijų vykdymo. O vykdydami specialiąsias funkcijas neturėsime papildomų išlaidų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Kol mes čia balsuosime, jūs pasiruoškite Labdaros įstatymą, kitą…
J. BERNATONIS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. O dabar, gerbiamieji kolegos, tik V. M. Čigriejienė nori kalbėti už. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, atsakydamas į K. Glavecko klausimą, ministras, manau, labai išsamiai paaiškino, kad abejonių tikrai nelieka ir telieka balsuoti teigiamai. Tad kviečiu tai padaryti.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas neužsiregistravote, galėsite įvykdyti šitą teisingą misiją. Balsuojame dėl Civilinio kodekso įstatymo paketo (Civilinio proceso kodekso, Hipotekos, Sutarčių registro, Turto arešto aktų, įstatymo dėl Konvencijos testamentų ir Radiacinės saugos įstatymų).
Už balsavo 62, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime pritarti? Galime pritarti. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jeigu aš tiksliai matau. Papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 dieną. Ar tai skubu, nežinau, bet viskas gerai. Ačiū.
15.08 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2202 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4335 (pateikimas)
Ir kviesiu, jums leidus, dar kartą J. Bernatonį pristatyti Labdaros ir paramos… Aš pasakiau, kad…
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Teikiame Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas užkirsti kelią paramos panaudojimui ne labdaros ir paramos tikslais. Vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, paramos gavėjais gali būti įregistruoti labdaros ir paramos fondai, asociacijos, biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai, kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams.
Teisė gauti paramą yra įgyjama Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka. Asmuo, norintis įgyti paramos gavėjo statusą, turi su prašymu kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad paramos gavėjo statusas juridiniam asmeniui suteikia ne tik teisę gauti paramą Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka, bet ir naudotis kitomis lengvatomis. Pavyzdžiui, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad išlaidos paramai ir dovanoms priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų. Be to, pagal šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalį mokesčių administratorius Lietuvos gyventojų prašymu paramos gavėjams privalo pervesti 2 % pajamų mokesčio, mokėtino pagal pajamų deklaraciją.
Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, parama yra priskiriama prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų. Įvertinus tai, svarbu užtikrinti, kad juridiniai asmenys paramos gavėjo statusą naudotų teisėtai. Tai yra tik Labdaros ir paramos įstatymo nustatytais tikslais, o ne kitais tikslais, pavyzdžiui, siekiant mokestinių lengvatų paramos gavėjui ir teikėjui ar siekiant panaudoti paramos tikslais gautas lėšas atsiskaitymams su kreditoriais ar kitoms išlaidoms padengti. Todėl labai svarbu teisės aktuose nustatyti tokias priemones, kurios būtų pakankamai efektyvios, prevencinės ir nesukuriančios papildomos administracinės naštos nei privatiems juridiniams asmenims, nei valstybės institucijoms ir kurios leistų užkirsti kelią neteisėtam naudojimuisi paramos gavėjo statusu.
Paramos gavėjo statusas gali būti panaikinamas tik Labdaros ir paramos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą paramos gavėjo statusą Juridinių asmenų registro tvarkytojas gali panaikinti tik kontrolės institucijos teikimu arba paties paramos gavėjo prašymu. Kontrolės institucija kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl paramos gavėjo statuso panaikinimo gali tiktai pagal įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose numatytus atvejus.
Praktikoje buvo pastebėta, kad paramos gavėjo statusą turintys juridiniai asmenys, kuriems yra inicijuojamas likvidavimas, kurie yra likviduojami, bankrutuojantys ar bankrutavę arba yra pasibaigusios juridinio asmens pertvarkymo procedūros, nepateikia prašymo Juridinių asmenų registro tvarkytojui dėl paramos gavėjo statuso panaikinimo. Reikia atkreipti dėmesį, kad pagal Civilinio kodekso 9.95 straipsnį likvidavimas reiškia juridinio asmens pabaigą, pertvarkomas juridinis asmuo vadovaujantis Civilinio kodekso 2.104 straipsnio 1 dalimi keičia savo formą. Juridinis asmuo, kuriam pradėta bankroto procedūra arba jis yra bankrutavęs, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nebegali naudoti turto kita tvarka, nei nustatyta Įmonių bankroto įstatyme. Atsižvelgiant į tai, Juridinių asmenų registro iniciatyva likviduojami juridiniai asmenys, taip pat…
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, gal trumpinkite..
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip pat bankrutavę…
PIRMININKAS. Visko nereikia perskaityti.
J. BERNATONIS (LSDPF). …juridiniai asmenys nebevykdo savo įstatuose nurodytų visuomenei naudingų veiklų, todėl tokie juridiniai asmenys paramos gavėjo statusu naudojasi neteisėtai.
Teisingumo ministerijos nuomone, neteisėto naudojimosi paramos gavėjo statusu galima būtų išvengti, jeigu Labdaros ir paramos įstatyme būtų nustatyta galimybė panaikinti paramos gavėjo statusą, kai juridinis asmuo gali būti likviduojamas. Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva juridinis asmuo yra likviduojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar pasibaigusios jo pertvarkymo procedūros. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai padės užkirsti kelią paramos naudojimui ne Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka, kartu bus išvengta nepagrįsto naudojimosi mokesčių lengvatomis.
Į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas galėsime atsižvelgti iki svarstymo komitete.
PIRMININKAS. Nori paklausti B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, ar griežtindami Labdaros ir paramos fondo įstatymą mes, tiesą sakant, nedarome kliūčių nevyriausybinėms organizacijoms, kurios iš tikrųjų yra skaidrios ir faktiškai tikrai neužsiima jokia kita veikla, kaip slėpti mokesčius, ir t. t.
J. BERNATONIS (LSDPF). Aš su jumis sutinku. Jeigu tai būtų iš tiesų griežtinama ar būtų nukreipta prieš nevyriausybines organizacijas, bet čia yra nukreipta prieš nesąžiningus labdaringų… juridinius asmenis, kurie naudojasi neturėdami pagal įstatymus teisės naudotis tuo statusu, kai yra likviduojami ar bankrutavę. Tai sukelia tam tikras pasekmes. Tai vienas iš įstatymų projektų, kuris yra siūlomas dėl išmaniosios mūsų mokesčių politikos.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į klausimus. Motyvų už, prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojame. Gediminai Kirkilai, neišeikite, jums reikės pristatyti. Grįžkite į salę.
Už balsavo 66, prieš nėra, susilaikė 5. Labdaros ir paramos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Audito, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas birželio 28 dieną.
15.15 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos 30-ųjų metinių bei Baltarusijos Astravo rajone statomos atominės elektrinės keliamo pavojaus Lietuvai ir siūlymo Vyriausybei imtis visų reikiamų veiksmų grėsmei sumažinti“ projektas Nr. XIIP-4324(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad mes nebaigėme vieno rytinio klausimo, todėl mes sakėme, kad pradėsime nuo jo. Deja, G. Kirkilo nebuvo, įvykdėme šiokį tokį ministro prašymą. Kviečiu G. Kirkilą pristatyti Seimo rezoliuciją „Dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos 30-ųjų metinių bei Baltarusijos Astravo rajone statomos atominės elektrinės keliamo pavojaus Lietuvai ir siūlymų Vyriausybei imtis visų reikiamų veiksmų grėsmei suamžinti“. Svarstymo ir priėmimo stadija.
G. KIRKILAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kaip jūs žinote, buvo pateiktos kelios rezoliucijos, dabar sutarta galų gale jas suvienyti. Daug kam atrodo, kad 30-osios Černobylio metinės yra tam tikras pretekstas išreikšti parlamento susirūpinimą dėl labai arti mūsų sienų, kaip jūs žinote, statomos Astravo elektrinės, kurioje neseniai jau statybų metu įvyko avarija. Ir, kas labiausiai mus jaudina, yra tai, kad mes, Lietuva, negauname visos informacijos apie statybas. Buvo nemažai svarstymų įvairiais formatais ir, aš manyčiau, daugiau ar mažiau su visomis politinėmis partijomis suderinus tekstą, išreiškiantį susirūpinimą, kuris, aš tikiuosi, pasieks ir mūsų kaimynus baltarusius, būtų galima priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje kalbėti užsirašė penki Seimo nariai. Kviečiu A. Kubilių.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia kolega G. Kirkilas viską pasakė. Iš tikrųjų vienos rezoliucijų autoriai, iniciatoriai mes buvome kartu su kitais kolegomis, po to buvo atsiradusi dar šiek tiek kitokia rezoliucijos redakcija, tai pavyko sujungti.
Aš tik norėčiau gal keletą paprastų akcentų pasakyti, kuo šia rezoliucija yra siekiama. Siekiama, kad tas mūsų bendras sutarimas būtų išgirstas ne tik Lietuvoje, ne tik Vyriausybės, bet visų pirma mūsų kaimynų baltarusių, taip pat dar gal toliau – Maskvoje, „Rosatome“, kurie tą elektrinę Astrave stato.
Pagrindiniai, mano įsitikinimu, yra du dalykai. Čia mes daug esame kalbėję apie tai, kiek yra pavojinga ir t. t., atstumas 40 kilometrų nuo Vilniaus pakraščių. Mano įsitikinimu, kas yra svarbu šioje rezoliucijoje, yra tai, kad mes ir labai aiškiai pasakome, kad vien todėl, kad elektrinės vieta yra pasirinkta nederinant su Lietuva, pasirinkta visiškai netoli mūsų valstybės sostinės, mes šią elektrinę laikome nesaugia. Tokią šios elektrinės problemą galima išspręsti tik pakeičiant elektrinės vietą. Suprantama, kad po to galima aiškintis ir dėl technologijų, dėl reaktorių saugumo ir t. t., ir testus daryti, ir visa kita, ką daro ir ko reikalauja mūsų Užsienio reikalų ministerija ir Vyriausybė, bet šiandien mes turime pasakyti, kad jau pati pasirinkta vieta yra nesaugi, todėl ši projekto problema yra neištaisoma vien kokiais nors technologiniais papildymais, projekto pagerinimu ir t. Reikia keisti pačią vietą.
Konstatavę šitokį faktą, mes taip pat turime padaryti tai, kas priklauso nuo mūsų šio projekto atžvilgiu, turime labai aiškiai pasakyti – kadangi mes tokį projektą laikome nesaugiu, tai Lietuva ir neįsileis elektros iš šitos elektrinės į savo rinką, ir nepirks tokios elektros. Kartu mes labai aiškiai pasakome, kad savo vartotojų pinigais už tokią elektrinę mes tikrai nemokėsime. Tie pinigai iš Lietuvos vartotojų nebus grąžinami tam, kad padengtų elektrinės statybos išlaidas. Galima spėti, kad būtent toks mūsų aiškus pasakymas vis dėlto turėtų paveikti projekto vykdytojus, t. y. Baltarusijos valdžią ir „Rosatomą“, kurie iš tikrųjų šią elektrinę stato planuodami, kad ji veiks ir naudodama Lietuvos elektros sistemą, ir kartu, kad jos elektra bus pardavinėjama ir Lietuvoje. Jeigu mes jau šiandien pasakytume, kad to nebus jokiomis aplinkybėmis, tai turėtų paveikti projekto vykdytojus. Jie turėtų spręsti, ką daryti toliau su šituo projektu. Be abejo, čia aš matau, kolegos sako, vis tiek statys, bet tam tikra ekonominė logika vis tiek turėtų veikti.
Galų gale yra ir tai, kas priklauso nuo mūsų pačių. Tai nereiškia, kad tai yra vieninteliai žingsniai, kuriuos galime žengti. Lietuvos Vyriausybė tikrai turėtų išnaudoti visas diplomatines galimybes ir Europos Sąjungoje, ir Europos Komisijoje, ir su kaimynais kalbėtis, bet mes šiandien turime labai aiškiai pasakyti, kad šitas projektas negalės tikėtis naudotis nei Lietuvos rinka, nei Lietuvos elektros sistemomis. Kartu šita rezoliucija paprašome, kad Vyriausybė jau pateiktų konkretų planą, kaip tokios nuostatos bus įgyvendinamos. Mes Energetikos komisijoje esame svarstę įvairius galimus variantus, techninius sprendimus. Mes sakome, kad jau reikėtų iš tų alternatyvų rinktis kurią nors vieną, tą planą turėti ir pradėti jį įgyvendinti.
Aš manau, kad bendromis Seimo, Vyriausybės pastangomis įtraukiant kiek galima plačiau ir mūsų visuomenę mes tikrai galime pasiųsti labai stiprų signalą visų pirma Baltarusijai, taip pat ir „Rosatomui“, kad čia yra vieninga pozicija ir kad pastangos ieškoti kokių nors silpnesnių vietų Lietuvos politinėje bendruomenėje nieko neduos. Tai yra tai, kas nuo mūsų šiandien priklauso. Todėl tikrai džiaugiuosi, kad mums pavyko rasti konstruktyviai bendrą sprendimą dėl rezoliucijos teksto, ir siūlau už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, kadangi mūsų dar laukia sudėtinga darbotvarkė ir turime svečių, prašau nekartoti tų pačių temų. Trumpai pasakykite, ar palaikote rezoliuciją, ar nepalaikote, nes mes įsiterpiame į darbotvarkę ir… (Balsas salėje) Prašom. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ir palaikau…
PIRMININKAS. Čia ne įstatymas.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). …ir nepalaikau. Štai dėl ko palaikau. Astravo elektrinė pradėta pažeidžiant ir Espo, ir Orhuso konvencijas. Be abejo, šita statyba pradėta. Bet, gerbiamas Kubiliau, kur jūs buvote 2009 metais? Kodėl tada nesikreipėte dėl statybos pradžios? Gal buvo galima užkardyti? (Balsai salėje) Dabar, kai jau yra įpusėjusi statyba, ar jūs karpysite laidus, ar ne, nuo to elektrinė saugesnė netaps. Taigi mūsų pagrindinis tikslas ne tai, kad mes nepirksime elektros, nes elektronai šiaip ar taip ateis iki mūsų. Jeigu mes nukarpysime laidus… Štai ką pasakė Technologijos universiteto profesoriai. Visur – ir pirmuoju, ir antruoju, ir trečiuoju variantu stipriai sumažėja visų Baltijos šalių elektros sistemos patikimumas, jeigu iš tikrųjų imsimės tokių drastiškų priemonių. Man atrodo, rašyti, kad mes nepirksime elektros iš Astravo, jiems patiems, baltarusiams, ekspertų teigimu, šita elektrinė užtikrins tiktai 40 % jų poreikio. Ar jūs norite nukarpyti BRELLʼo sistemos laidus? Beviltiškas noras. Reikėjo šitai daryti anksčiau.
Dar kartą sakau, Baltarusijoje elektrinių amžius yra 1960 metų statyba. Jie patys daug elektros energijos importuoja iš Rusijos. Šita elektrinė yra grynai jų poreikiams. Mums reikia susikoncentruoti maksimaliai dėl jos saugumo. Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, gerbiamieji, prieš šešerius metus aš teikiau rezoliuciją, kurią pasirašė visos trys Baltijos šalys ir daugelis kitų, deja, ji buvo tiktai projektas ir nebuvo Biuro palaikyta. Šįmet mes vėl pateikėme rezoliuciją dėl šitos jėgainės saugumo. Šį kartą pasirašė turbūt gal septynios parlamentarų delegacijos. Ar Biuras pritars, tiesą sakant, nežinau, nes teko labai sunkiai įrodinėti, kad ta jėgainė gali pakenkti ir vokiečiams, ir visoms Baltijos šalims, ir čekams, ir t. t. Aš manyčiau, kad šitą rezoliuciją reikia redaguoti. Nerašykime nesąmonių, kad mes nepirksime ar karpysime laidus. Tikrai tokiam projektui negaliu pritarti, nors dėl saugumo reikia dėti visas pastangas.
PIRMININKAS. Ačiū, Birute, kad trumpiau kalbėjote. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pirmiausia siūlau neskirstyti, ar A. Kubiliaus Vyriausybė, ar A. Butkevičiaus Vyriausybė, ar dar kokia nors Vyriausybė – tai yra Lietuvos Vyriausybė. Atominės elektrinės Astrave klausimas yra pirmos svarbos ir kokio nors nelaimingo atsitikimo pasekmės gresia maždaug vienam milijonui Lietuvos gyventojų, todėl mes turime aiškiai pasakyti, kad taip arti sienos statyti atominę elektrinę, nesvarbu, ar ji bus labai saugiai prižiūrima, ar nelabai, negalima, neleistina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi padaryti viską, kad ten nebūtų pastatyta. Jeigu reikia, nupirkime tą aikštelę iš baltarusių ir uždarykime tą statybą. Jeigu reikia, tegul važiuoja ir konservatoriai, darbiečiai, tvarkiečiai, socdemai ir tariasi, kad ten nebūtų pastatyta, bet Lietuvos žmonėms mes tokios dovanos neturime palikti. Tai visų mūsų pareiga – ne atskirų partijų, ne atskirų žmonių, o visos Lietuvos bendruomenės ir mūsų, kaip Lietuvos Respublikos Seimo narių.
Todėl siūlau šitai rezoliucijai pritarti. Siūlau, kad Vyriausybė imtųsi visų priemonių, ne tik tam tikrų diplomatinių, kaip įprasta, ir kitokių, bet visų priemonių, kad tas projektas būtų sustabdytas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju K. Daukšiui. Kviečiu L. Balsį.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, be jokios abejonės, labai gerai, kad atsiranda tokia rezoliucija, nes turbūt šitos rezoliucijos, nors ji gal ir nėra tobula, kaip sakė kolegė Birutė, bet šitos rezoliucijos priėmimas leistų atitaisyti klaidas, kurios buvo padarytos. Čia buvo teisingai pasakyta – nereikia skirstyti, kieno Vyriausybė ką darė ir ko nepadarė, bet įvardinti ir prisiminti kai kurias klaidas, kad jos nebūtų ateityje kartojamos, tikrai reikia, o klaidų iš Lietuvos pusės buvo padaryta daug ir didelių.
Jeigu prisimintume 2011–2012 metus, netgi ir 2010 metus, kai valdžioje jau buvo A. Kubiliaus Vyriausybė, valdžioje jau buvo Prezidentė D. Grybauskaitė, tada prasidėjo kalbos, kad baltarusiai statys atominę elektrinę. Atėjo tikros žinios, kad Astravo aikštelė bus pasirinkta kaip pagrindinė, o ne kaip rezervinė, nors ilgą laiką iki tol buvo rezervinė. Tačiau per visus tuos metus – 2011 metus, 2012 metus iki Seimo rinkimų nė viena didžioji politinė valdančioji partija, ar būtų buvusi valdžioje, ar opozicijoje, nieko nedarė, nei kad ta aikštelė netaptų ne rezervine, o pagrindine, nei kad būtų apskritai pradėtos labai didelės kalbos ir reiškiami protesto balsai, kad nebūtų pradėta statyba. Tai darė tiktai žalieji nevyriausybininkai. Pavyzdžiui, 2012 metais buvo surengta didelė konferencija energetikos tema Seime žaliųjų iniciatyva. Į tą konferenciją buvo pakviesti Baltarusijos režimo opozicionieriai T. Novikova ir M. Ulasevičius, kad jie pasakytų visą tiesą, kas ten vyksta, kad būtų paraginta ir jie būtų palaikyti Seimo vardu savo kovoje. Šitie žmonės, esant valdžioje A. Kubiliaus Vyriausybei, buvo neįleisti į Lietuvą kaip pavojingi Lietuvai asmenys. Nepaaiškintos jokios priežastys, nepaaiškinta, kodėl. Paskui tie žmonės kreipėsi į teismą. Teismas pripažino, kad jie buvo neįleisti be jokio pagrindo ir jie iš esmės buvo išteisinti, bet jau traukinys buvo nuvažiavęs. Štai tokių klaidų daryti nereikia ir nereikėjo.
Taip pat buvo padaryta klaidų iš didelio Lietuvos atomščikų noro statyti savo atominę elektrinę. Buvo teigiama iš prezidentūros (dar praeitoje kadencijoje dirbę kolegos turbūt atsimenate), iš prezidentūros gavote didelę lentelę, kurioje buvo pasakyta ir parašyta, kad nieko čia baisaus, šitame regione gali būti ir penkios atominės elektrinės, ir nieko baisaus, kad tik 50 kilometrų, nes prancūzų elektrinė nuo Liuksemburgo irgi yra maždaug tokiu atstumu.
Ši informacija tuo metu ėjo iš valstybės vadovės. Tuomet nieko nebuvo daroma. Aš džiaugiuosi, kad buvęs premjeras, kuris anksčiau nuvažiavęs dviračiu ten pažiūrėjo į aikštelę ir sakė, ne, čia blefas, nieko jie ten nestatys, dabar, po septynerių metų, praregėjo, netgi parašus renka rinkimų kampanijos metu. Labai gerai. Pritariu. Pasirašau ir už tą rezoliuciją. Tačiau neturime daryti klaidų, kurias darėme.
Dabar reikia padaryti taip, kad šita Astravo atominės elektrinės tema atsidurtų ant Europos Sąjungos derybų stalo, kad apie tai girdėtų Europos Sąjungos lyderiai. Prezidentė važiuoja į Vadovų Tarybą, vienintelis žmogus Lietuvoje, ji gali susitikti ir su A. Merkel, ir su F. Hollande’u, su kitais vadovais, ir ji privalo jiems tiesiai pasakyti, kad jie suprastų ir išgirstų.
Man daug tenka bendrauti su parlamentarais iš Vakarų Europos, tai dauguma jų net nėra girdėję, nei kas tas Astravas, nei kad ten atominė elektrinė nesaugi ir pavojinga. Tai štai turime reikalauti derybų su prezidento A. Lukašenkos režimu, sankcijos panaikintos, dabar galima vesti derybas ir reikalauti, kad būtų sustabdyta, atsakyta į Lietuvos klausimus laikantis Espo ir Orhuso konvencijų, ir galbūt mes netgi galime pasiūlyti alternatyvių variantų spręsti Baltarusijos energetikos problemas be atominės elektrinės. Galima pasiūlyti biokuro sprendinių, galima pasiūlyti vėjo energetikos sprendinių. Lietuva turi sukaupusi daug žinių, daug know-how, daug ekspertų, būtų visai nebloga investicija.
Tai štai apie tai ir turime kalbėti, aš tikiuosi, kad šita rezoliucija, kai ją priimsime, padės prie to ateiti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu V. M. Čigriejienę. Aš suprantu, kad Vida gerai žino atominių elektrinių problemas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). (…), kad kai ką žinau. Gerbiami kolegos, tikrai nesu tas asmuo, kuris galėtų labai įsigilinti į tai ir pasisakyti, bet suprantu, ką reiškia atominė energetika.
Dabar prašau pasakyti, rezoliucija yra tikrai labai svarbi, bet mes turime įtikinti ne tik Baltarusiją, Rusiją, bet ir Europos Sąjungos vadovus. Manau, didžiausia klaida buvo, kad mes nestatėme atominės elektrinės, rengėme referendumus, rinkome parašus ir čia, Seime, nubalsavome. Štai yra didžiausia klaida.
Abejotino techninio patikimumo Astravo atominė jėgainė, be abejo, turės įtakos Vilniaus ir Kauno vandenvietėms. Atsiranda didelė tikimybė radioaktyviam vandeniui užteršti Neries upę. Kaune yra tokia Kleboniškio vandenvietė, teikianti miestui geriausios kokybės vandenį, iš Neries krante įrengtų negilių gręžinių išgaunamą geriamąjį vandenį. Štai yra esmė, mes gersime radioaktyvų vandenį, čia grėsmė. Jeigu jūs norėsite sugrįžti į Kauną, tai Kaune vanduo irgi bus radioaktyvus.
Todėl kviečiu visus palaikyti šitą rezoliuciją ir visiems balsuoti vienodai. Bet kol Europa neišgirs to balso, tikrai nieko nebus. Mano supratimu, nežinau.
PIRMININKAS. P. Gražulis jau prie tribūnos.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, aš manau, nemažai akmenukų įkrito į konservatorių daržą, ir tai, kaip gerbiamas A. Kubilius važinėjo, būdamas premjeru, dviratuku į Astravą ir ką jis tada kalbėjo. (Balsai salėje)
Bet aš noriu pasakyti kitą dalyką. Gerbiami konservatoriai, jūs tikrai prisipažinkite, na, nebūkite tokie, vien kaltinate kitus, kaip liberalai, kad tik jie vieni šventi, o visi kiti vagys. Na, taip nėra. Jūs buvote valdžioje, gerbiamas premjere, ir aš nežinau, kad jūs ką nors būtumėte padarę, kad nebūtų statoma atominė elektrinė Astrave. Dabar, žiūrėkite, jūs Europos Parlamente turite didžiausią frakciją, tai jūs kreipkitės ten, kad Europos Parlamentas reaguotų ir kad Europos Parlamentas kreiptųsi į Baltarusiją. Bent išgirs, ką mes šnekame. Man atrodo, tos šnekos labai neišgirs. Iš principo ką jūs padarėte? Ar jūs kreipėtės per savo frakciją į Europos Parlamentą, per Europos parlamento narius? Ne, jūs darote kažkokį pigų šou. O tas pigus šou, žinokite, žmonės irgi supranta, kad čia tik šou.
Dabar dar vienas dalykas. Iš principo, kad yra statoma Astravo atominė elektrinė, esate kalčiausi tik jūs, ponai konservatoriai, su, be abejonės, Europos parlamento nariu P. Auštrevičiumi, geriausiu derybininku. Mes, tvarkiečiai, penkis kartus teikėme, suskaičiavau, nutarimą – neuždarykime Ignalinos atominės elektrinės. Deja, jūs buvote Ignalinos atominės elektrinės uždarymo iniciatoriai. Žinoma, tai parėmė ir socialdemokratai. Ir šiandien ranką prie širdies pridėkite, Andriau Kubiliau, jeigu būtų neuždaryta, ar būtų Astravo atominė elektrinė? Ne. O Lietuvoje turėtume tikrai pigią elektros energiją ir saugią elektros energiją.
Taigi jūsų neįžvalgumas, o gal net sąmoningas kenkimas valstybei – uždarėme atominę elektrinę, kad galėtų pasistatyti ir Karaliaučiuje, ir Astrave atominę elektrinę. Žiūriu į jus! Žiūriu į jus, Andriau Kubiliau, ir galvoju, ar jūs prisipažinsite, kad esate kalti dėl to, kad uždaryta atominė elektrinė! Man atrodo, kad yra… (Balsai salėje) Na, kas pasirašė? Jūs parengėte. Kiek premjeru buvo R. Paksas? Kelias savaites, jūs gi nuvertėte, bet jūs privertėte jį, tada jis buvo čiut ne konservatorius… jis tada buvo konservatorius. (Balsai salėje) Taip, taip. (Balsai salėje) Tai nesvarbu. Bet jūs parengėte visus pagrindus, pamatus padėjote, kad būtų uždaryta atominė elektrinė. Aš manau, tai yra didžiausia klaida, reikia pasakyti iš šitos tribūnos.
O dabar vienintelis kelias – per Europos Sąjungos institucijas reikalauti, kad šita atominė elektrinė atitiktų visus saugos reikalavimus, ir tik tokiu atveju mes galime konstruktyviai bendradarbiauti.
PIRMININKAS. Jau išsibraukė. Ačiū. Diskusijoje visi kalbėjo. Motyvai… (Balsai salėje) Dabar iš karto priėmimas. Motyvai už, prieš. Ar dar reikia kalbėti, ar galime balsuoti? (Balsai salėje) Tuoj įjungsime. Matau, kad yra norinčių kalbėti.
A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai nenorėčiau sakyti, tik gal papildomai priminsiu keletą dalykų, nes čia kai kur yra sakoma nevisiška tiesa. Į P. Gražulį aš galiu linksmai reaguoti, nes noriu priminti, kad kaip tik tą skyrių, kuriame buvo kalbama apie Ignalinos uždarymą, pasirašė premjeras R. Paksas. Tai čia nereikia ieškoti kažko daugiau. Nors aš visiškai pritariu tam sprendimui.
Noriu patikslinti, kad kaip tik mūsų Vyriausybė 2010–2012 metais, ypač A. Ažubalis, ne vieną kartą kreipėsi į Espo ir Orhuso konvencijos atitinkamas institucijas su mūsų skundais dėl to, kad Astravo elektrinė yra statoma nederinant su visomis tarptautinėmis sutartimis. Būtent mūsų pareiškimų pagrindu ir buvo priimtas Espo konvencijos komiteto sprendimas, kad šita elektrinė yra statoma neteisėtai arba nederinant pagal tarptautines konvencijas. Tai čia atsakymas dėl tų kaltinimų, kad mes nieko nedarėme.
2010 metais, kaip žinote iš visų datų, iš tikrųjų elektrinė dar nebuvo statoma, buvo daromi kažkokie parengiamieji darbai. Taip, dviračių žygio metu mes lankėmės toje aikštelėje ir nepamatėme tenai kokių nors rimtų statybos požymių. Tą ir įvardijau, galbūt buvau šiek tiek naivus matydamas tą aikštelę.
Kaip žinote, patys baltarusiai skelbia, kad jie pradėjo statyti realiai tik 2012 metų pabaigoje, o prezidentas A. Lukašenka aiškiai pasakė 2013 metų pradžioje: kadangi lietuviai nestato savo elektrinės, tai mes statysime Astravo elektrinę ir lietuviai turės pirkti. Iš tikrųjų čia šiandien jau ne vieną kartą skambėjo labai aiškūs įvardijimai, nėra Visagino atominės elektrinės, todėl yra Astravo atominė elektrinė, tai tą reikia irgi labai aiškiai matyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, jau dvi minutės!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš baigiu tuoj pat.
PIRMININKAS. Viskas, užtenka.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, kaip dvi minutės? Net nespėjau pradėti kalbėti.
PIRMININKAS. Dvi minutės!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai siūlau priimti rezoliuciją, kolegos.
PIRMININKAS. Nuo to reikėjo pradėti. Prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš tikrai nesu kategoriškai prieš visus teiginius, išskyrus paskutinius – didesnės kvailybės turbūt galima ieškoti, aš nežinau, nebent Šiaurės Korėjoje. Energetikos komisijoje praėjusį trečiadienį (…) profesorius pristatė savo ataskaitą. Joje buvo aiškiai pasakyta, kiek pabrangs elektros energija Lietuvoje, jeigu nukirpsime laidus. Į klausimą, ar nukirpus laidus Astravo atominė taps saugesnė, atsakymas buvo ne, tačiau lietuviai už elektrą mokės brangiau. Sėkmingai ją galės pirkti suomiai, mes gausime ją per Suomiją, Estiją, Latviją, tą elektros energiją. Čia turbūt reikėtų prisiminti šūkį „Už Petrą, už Petrą!“ Kieno tai buvo kandidatas, kuris atominę uždarė, atidirbusią 24 metus? Taip, tai konservatorių kandidatas į Prezidentus. Jis tuomet jau vykdė tą politiką, būtent konservatorių politiką. A. Kubilius, važinėdamas su dviračiais, nematė ten statybos grėsmės. Tada reikėjo tą dalyką daryti ir neleisti pradėti statybų, o dabar mes galime tik Europos padedami finansuoti perkėlimą šios elektrinės į kitą vietą arba su Europos institucijomis, TATENOS ekspertais žiūrėti, kad ji būtų statoma saugi. Bet už tokią kvailystę, kuo baigiasi ši rezoliucija, tikrai negaliu balsuoti. Nepykite, na, dar visai nesusipykau su protu. Ačiū.
PIRMININKAS. Už balsuoja E. Zingeris. (Kalba visi kartu) Emanuelio nėra, bet jis širdyje pritaria. D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Mielieji, noriu pasakyti pirmiausia, kad būtent A. Kubiliaus Vyriausybė ir inicijavo tiek Orhuso, tiek Espo konvencijos pažeidimų svarstymą, būtent tada tas visas procesas ir prasidėjo. Taip pat noriu priminti, kad Astravo statybos yra mūsų nestatymo valios pasekmė. Taip pat noriu pasakyti, kad dabar skaičiai aiškiai rodo, kad Baltarusijos Astravo atominės elektrinės kaštai yra visiškai nekonkurencingi. Patys baltarusių ir rusų šaltiniai cituoja, kad vien finansavimo kaštai siekia 90 eurų už megavatvalandę. Tai yra didžiuliai kaštai, neatskaičiuojant balansavimo ir papildomo rezervavimo kaštų. Mūsų neleidimas ir nukirpimas ar laidų, ar pastatymas konverterio duos aiškų signalą, kad reikalinga papildoma didžiulė infrastruktūra finansuoti iš Baltarusijos biudžeto. Birutei noriu priminti, kad perteklius, siekiantis Astravo atominę elektrinę, yra 40 %, jį būtent A. Lukašenka ruošiasi finansuoti… ne finansuoti, o parduoti tiek Baltijos valstybių, tiek Vakarų rinkose. Todėl tikrai noriu pasakyti, kad balsuokime už šią rezoliuciją, nes pasiųsime labai aiškų signalą tiek Baltarusijai, tiek A. Lukašenkai, kad jų elektros nepirksime ir kaštai šitos atominės elektrinės tikrai bus jiems nepakeliami.
PIRMININKAS. B. Vėsaitė – prieš.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, su didžiąja dalimi rezoliucijos teksto sutinku, bet su paskutinėmis eilutėmis – tikrai nelogiškos eilutės! Ką, jūs prie elektrono uždėsite etiketę, kuri pateks per Suomiją net ir nukarpius laidus? Aišku, paskui klausiate, kodėl Lietuvos gyventojai gauna mažiausias algas. Todėl, kad investuojama be proto į infrastruktūrą, be pro-to, ne taip, kaip latviai ir estai. Pateks per Suomiją, per Latviją, tai pirksite brangiau iš jų? Tą pačią Astravo. Juo labiau kad nusikarpius laidus, žinokite, BRELLʼo žiede balansavimui yra devynios stotys, kurios dirba, kad būtų subalansuota ir nebūtų blokauto. Į šitą visai neatkreipėte dėmesio. Aš nežinau, už beprotybę negaliu balsuoti, todėl mano siūlymas dabar – padaryti priėmimo pertrauką ir, kolegos, pataisyti paskutinę eilutę. Su visu kitu tekstu tikrai visiškai sutinku. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų pritardamas rezoliucijos tekstui turiu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos nacionaliniai interesai dažniausiai aukojami, kai kalbame apie partinius interesus. Aš suprantu, kad ten kokiam nors P. Gražuliui dar kartą paminėti konservatorius yra tiesiog būtina. A. Skardžiui dar kartą paminėti tuos sprendimus, kurie buvo priimti anuo laiku ir buvo būtini Lietuvai energetikos srityje, užtikrinant energetinę nepriklausomybę, juos neigti taip pat yra būtina. Aš kreipiuosi į tuos vyriausius Lietuvos elektrikus. Vis dėlto kalbame apie Astravą, kuris yra Lietuvos pašonėje, kalbame apie potencialias grėsmes, kurios yra kuriamos Lietuvos pašonėje. Jūs čia aiškinate dabar, kad anuo laiku mes ko nors nepamatėme. Viskas buvo matoma, viskas buvo daroma ir valstybės politika buvo orientuojama į tai, kad mes turėtume sukūrę tuos savo pajėgumus, kokie jie turėjo būti statant naują atominę elektrinę. Kiekvienas iš jūsų, kuris tai neigiate, anuo laiku padarėte viską, kad tos elektrinės nebūtų, taip netiesiogiai prisidėjote ir prie Astravo atsiradimo. Deja, faktai yra tokie. Aš siūlau vis dėlto pritarti šiai rezoliucijai ir daryti bent mažą žingsnį, kad ta atominė elektrinė Lietuvos pašonėje neatsirastų, o jos elektros energija nebūtų naudojama Europos Sąjungoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet, atrodo, ją baigia statyti, matyti iš nuotraukų. A. Nakas – prieš.
A. NAKAS (MSNG). Pritarčiau mintims, kad rezoliucija būtų labai puiki, jeigu ne tos kelios eilutės. Tiesiog…
PIRMININKAS. Kalbėkite per mikrofoną, tada mes girdėsime.
A. NAKAS (MSNG). Labai keistos tos kelios paskutinės eilutės, todėl pritarti negalima. Reikia tiesiog turbūt pataisyti rezoliuciją ar kokia ten būtų tvarka ir dar reikia visiems prisiminti, kad ne naujiena, kad Astravo atominės elektrinės tema yra viena pagrindinių konservatorių rinkimų kortų. Vykdydami savo agresyvią ir labai brangią rinkimų programą, tačiau labai pigią savo turiniu, jie naudoja tą temą. Tai nėra gerai, bet rezoliucija iš principo gera, jeigu ne tos kelios paskutinės eilutės.
PIRMININKAS. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Birute Vėsaite, aš norėčiau pasakyti, kad nereikėtų šitų kelių baisių eilučių gąsdintis. Jeigu jūs pažiūrėtumėte į BRELLʼo žiedą, jis eina per Lietuvą, Latviją, Estiją Rusijos link, arba jungtį su NVS šalimis turi Lietuva ir Estija. Jeigu mes duodami aiškų signalą, kad šiuo žiedu nebetekės elektra iš nesaugios Baltarusijos, tai negalės tekėti ir Estijoje, nes Estiją užpiltų elektra, nors jie patys gaminasi iš savo skalūnų elektrą. Estai neturėtų kitos išeities, kaip neimti šitos elektros. Mes turime tik apsispręsti, kad čia taip iš tikrųjų elgsimės, ir būti nuoseklūs, jeigu mes jau nutarsime, aš nebuvau simpatikas ir nepritariau tai idėjai, kad reikia atsisakyti savos atominės elektrinės statybos, bet de facto dabar nevykdoma ta statyba ir visai neaišku, ar bus vykdoma. Pirkti arba duoti signalą leisti techniškai veikti elektrinei, kuri yra nesaugi, kuri yra Vilniaus pašonėje, jokių garantijų neturime, būtų visiškai tada beatodairiška. Savos saugios nestatome, o ten leidžiame veikti. Tikrai pritarkime šiai rezoliucijai, nes čia tikrai techniškai taip ir įvyktų.
PIRMININKAS. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji konservatoriai, išskyrus politikavimą, šita rezoliucija, manyčiau, tuščias dalykas. Nieko jinai neišspręs, niekas į ją nereaguos, aš jums nurodžiau kelią, konservatoriai, kokiu keliu turite eiti. Turite Europos Parlamente savo parlamento narius, turite Europos Parlamente didžiausią frakciją, jeigu ten jūs dirbtumėte tikslingai, tai koks nors gal ir būtų rezultatas, o dabar žinoma, kas yra. Jūs norite, kad apie konservatorius gerai arba nieko, bet aš kalbu tiesą ir primenu skaudžią istoriją ir dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, ir dėl važinėjimo dviratuku, ir nieko nematymo, ir dėl kitų dalykų, kurie jums yra skaudūs. O tekstui dėl laidų nukapojimo, nupjaustymo tikrai šioje rezoliucijoje ne vieta, čia tiesiog labai juokingai atrodo tie dalykai. Man atrodo, dėl to šitai rezoliucijai pritarti nereikėtų, atrodykim solidžiau, rimčiau ir darykime darbus taip, kad jie pasiektų tikslą, o ne tik tam, kad mes čia kokį nors garsą išleistume.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. (Balsai salėje)
Kas pritariate… (Balsai salėje) Kokia pertrauka, gerbiamieji kolegos, jau yra pasakyta motyvai už ir prieš. (Balsai salėje) Kas pateikė pasiūlymą? (Balsai salėje) Minutėlę, aš įjungsiu mikrofonus, nereikia rėkti. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš frakcijos vardu prašau pertraukos tam, kad būtų galima pataisyti rezoliuciją neiškraipant turinio, bet atsisakant paskutinių eilučių. Taip pat norėčiau pridėti, vis dėlto paraginti Prezidentę, kuri yra atsakinga už užsienio politiką ir Lietuvos saugumą, kad imtųsi aktyvesnių veiksmų šitoje istorijoje. (A. Salamakinas: „Iki kito posėdžio.“) Prašome pertraukos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu jums priminti, prieš balsavimą rezoliucijų niekas… Net paėmus pertrauką, niekas negali taisyti. Dar kartą skaitau 184 straipsnį – „Seimo sprendimai po rezoliucijos projekto svarstymo“. Klausykite, gerbiamoji Birute, kad po to nebūtų ginčų. „Po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip vienas trečdalis visų Seimo narių.“ Mes šiandien jau vieną procedūrą atlikome. Jeigu neliks pritarimo, tada arba redaguoti rezoliuciją, arba atmesti – kitas balsavimas. Mes jau dėl vienos rezoliucijos elgėmės taip, tai apie kokias pertraukas mes čia dabar kalbame. Todėl balsuojame. Kas pritaria rezoliucijai be pataisų, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šios rezoliucijos priėmimas
Viskas išspręsta. Už balsavo 59, prieš – 2, susilaikė 28. Rezoliucijai pritarta. (Gongas)
Viskas, gerbiamieji kolegos. Replika po balsavimo dar? Prašom.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tiesiog man labai norėjosi padėkoti tiems, kurie balsavo už šitą rezoliuciją, bendrą visų politikų parengtą, ir noriu tiesiog priminti, kad ne tik Lietuvos gyventojų saugumas yra svarbu. Yra svarbu visų šito krašto žmonių saugumas ir gyventojų. Kodėl tai sakau? Aš manau, kad ne vienas Seimo narys prisimena prieš kiek metų, kada buvo rengiamasi statyti Černobylio atominę elektrinę, buvo pastatytas toks spektaklis „Sveika, Pripete“. Šitame spektaklyje Pripetės gyventojai iš tikrųjų labai kovojo su savo Vyriausybės sprendimais dėl šitos elektrinės statybos. Jie turėjo didžiulę įžvalgą ir ta įžvalga, labai gaila, pasitvirtino – atsitiko šitokios bėdos Černobylio elektrinėje. Tai aš manau, kad mums labai reikėtų galbūt iš tikrųjų kreiptis ir į Baltarusijos, to krašto gyventojus, kurie galbūt lygiai taip pat yra susirūpinę, kad šita Astravo atominė elektrinė neatsirastų. Ačiū.
PIRMININKAS. L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad priėmėme neblogą rezoliuciją, nors ir su tam tikrais galbūt galimais pataisymais. Tačiau noriu visiems elektrikams ir kairėje, ir dešinėje truputį pakomentuoti ir pasakyti, kad tie elektrikai kairėje, kur manote, kad bus karpomi laidai, tai nebus čia karpomi jokie laidai. Bet teiginys rezoliucijoje dėl įsileidimo arba neįsileidimo į rinką, pirkimo ar nepirkimo logikos turi tuomet, kai Lietuva atsijungs nuo to posovietinio BRELLʼo žiedo ir prisijungs prie kontinentinės Europos tinklų. Tada automatiškai atsiras techninė galimybė pirkti ir nepirkti. Tai pirkimas ar nepirkimas yra rinkos klausimas, bet tokią galimybę mes turėsime. Taigi nesibaiminkime, laidų niekas jums nekarpys.
O elektrikams iš dešinės norėčiau pasakyti, neklaidinkite žmonių su absurdišku teiginiu, kad jeigu Lietuva būtų stačiusi savo atominę, gerąją, puikiąją, lietuvišką, tai Baltarusija būtų nestačiusi savo blogosios. Nėra jokių įrodymų šitam teiginiui, nė vieno dokumento, nė vienos pagrįstos studijos. Baltarusiai stato savo ir ją statys, tikėkime, kad ne, bet stato ir statys. Naudos savo reikmėms ir nebūtinai pardavinės Lietuvai. Kaip ir Lietuva, pasistačiusi savo, galėtų duoti baltarusiams arba neduoti. Tai čia nėra jokio ryšio ir nėra jokio sąlygiškumo. Jie stato, tai mes nestatome, ir atbulai, neklaidinkite žmonių.
PIRMININKAS. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Čia esančios partijos, balsavusios už, turi savo kolegas Europos Sąjungoje. Tai yra tiesioginis mūsų kanalas. Kadangi mūsų valia buvo išreikšta, telieka mūsų partijos asams, dirbantiems su mūsų kolegomis Briuselyje ir Strasbūre, susisiekti ir paprašyti, kad ši rezoliucija ataidėtų Europos Parlamente ir Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, kadangi nors ir matome su Birute, kad sunkiai einasi Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, bet tai yra įmanoma. Kitaip sakant, partiniai ryšiai turi būti panaudoti.
PIRMININKAS. Ir A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Išties mes pradėjome kalbą nuo Černobylio, priartėjome prie Fukušimos. Aš tikrai sveikinu gerbiamąjį A. Kubilių, jūs padarėte vieną žingsnį, kad „Hitachi“ ir Fukušima priartėtų prie Lietuvos.
15.56 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 6, 7, 8, 14, 141, 142, 143, 144, 15, 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3303(3) (priėmimas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, susikaupkite. Pradedame Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimą. Kviečiu pranešėją S. Bucevičių į tribūną.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Mielieji kolegos, Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių įstatymo projektas. Šiuo įstatymo projektu yra siekiama panaikinti…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sauliau, nereikia pristatyti. Ar po svarstymo ką nors dar taisėte, ar ne, ir eisime pastraipsniui.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Taip, buvo pataisyta. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms visoms buvo pritarta. Nebuvo pritarta kolegos R. Markausko pasiūlymui, bet po to jis pataisė ir dabar mes dar svarstysime jau po pataisymo. Ir gerbiamojo Seimo nario kolegos A. Dudėno pasiūlymas dėl įstatymo įsigaliojimo, taip pat buvo pritarta.
PIRMININKAS. Gerai, einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti? Priimta. 2 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti? Priimta. 3 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti? Priimta.
4 straipsnis. R. Markausko dvi pataisos. Vienai nepritarta. Mes duosime R. Markauskui, bet yra dvi pataisos, vienai nepritarta, kitai pritarta.
R. MARKAUSKAS (DPF). Tą, kuriai nepritarta, aš atsiimu, o kur pritarta, viskas gerai.
PIRMININKAS. Supratau. Labai ačiū. Atsiima. Supratau, bet to, sako, maža. Dabar jūs turite pristatyti tą antrąją ir dar gausime 29 parašus greitai surinkti.
R. MARKAUSKAS (DPF). Bet komitete pritarta ir antrajai, atsiprašau.
PIRMININKAS. Čia jau priėmimas Seime, jūs turite pristatyti, tokia tvarka.
R. MARKAUSKAS (DPF). Pasiūlymas būtų toks: „Verslinė žvejyba vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vidaus vandenų telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius…
PIRMININKAS. Jūs neskaitykite, pasakykite esmę.
R. MARKAUSKAS (DPF). Čia norima suteikti daugiau galimybių. Kur yra privatizuoti maži ežerėliai, į kuriuos neįteka nei upelis, nei išteka upelis, kad savininkai galėtų vadovaudamiesi tik leistinais įrankiais žvejoti, bet nederinti su Aplinkos ministerija. Yra palengvinimas.
PIRMININKAS. Dabar 29 pakelkite rankas. Yra 29. Ačiū, bus greičiau. Komiteto nuomonė.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia. Galime bendru sutarimu pritarti? Ir dar yra Teisės departamento pastabų, kurioms pritarta. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Teisės departamento pastaba, kuriai pritarta, ir dar Teisės departamento pastaba, kuriai pritarta. Ar galime pritarti 5 straipsniui? Pritarta.
6 straipsnis. Teisės departamento išvada, kuri techninė… pritarta. Ir dėl 24 dalies Teisės departamento išvada – išbraukti. Neparašyta, ar pritarta, ar nepritarta. Reikia suprasti, kad komitetas pritarė, nes…
S. BUCEVIČIUS (LSF). Taip, pritarė, pirmininke.
PIRMININKAS. Ar galime 6 straipsnį priimti? Priimta. 7 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 8 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 9 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 10 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 11 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta.
12 straipsnis. Teisės departamento siūlymui pritarta. Seimo narys A. Dudėnas čia techninę tik įrašė.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Įsigaliojimo data, pirmininke. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Taip, tik įsigaliojimo data. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Čia techninis pasiūlymas. Galime. 12 straipsnis priimtas.
Motyvai. Labai ačiū, pirmininke. Motyvai už, prieš? E. Gentvilas. Jo nėra.
Balsuojame. Vyksta balsavimas dėl Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo. Priėmimo stadija. Prašau visų balsuoti, kad būtų 71. Gerbiamasis Algi!
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73. Už – 62, prieš nėra, susilaikė 11. Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
16.02 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 10, 11, 13, 17, 171, 18, 21, 24, 27, 29, 31, 32, 36, 37, 53, 54, 61, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 172, 173, 174, 175, 176, 177, 178, 179, 1710, 1711 straipsniais ir 36 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3461(3)ES (svarstymas)
Svarstome kompleksinį klausimą – Žuvininkystės įstatymo kai kurių… (Balsai salėje) Atskirai? Gerai. Ne kompleksinis, bet svarstysime atskirai. Svarstymo stadija. Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo dešimčia straipsnių įstatymo projektas.
Pranešėjas – B. Pauža. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi R. Markauskas. (Balsai salėje) Nuo komisijos. Paskui, jeigu bus, diskusijos.
B. PAUŽA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 5 – už ir 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam komiteto atstovui. Kviečiu R. Markauską.
R. MARKAUSKAS (DPF). Komisija svarstė minimą įstatymą ir priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo tam tikriems straipsniams. 10 – už, 3 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu B. Paužą vėl į tribūną. Svarstysime pataisas. Diskutuoti nieko nebuvo, tai pataisos.
Dėl 5 straipsnio buvo Seimo narių E. Gentvilo, V. Kamblevičiaus, S. Bucevičiaus, A. Palionio. Kas iš jūsų pristatys? S. Bucevičius, taip? Prašom. Komitetas nepritarė. Prašom.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Ačiū, kolegos. Aš noriu tik dar kartą priminti, kad mes jau grįžtame antrą kartą prie šio įstatymo svarstymo. Po pirmo svarstymo buvo pritarta mūsų pataisai, deja, komitetas nesugebėjo ar negalėjo dėl kokių nors priežasčių toliau svarstyti, bet dabar ši pataisa taip pat galioja ir noriu ją trumpai pristatyti, kad vienas ūkio subjektas negautų daugiau kaip 40 % žuvininkystės kvotų. Aš manau, kad yra teisinga, reikalinga visam…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs kažką ne dėl to straipsnio.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Kurio, pirmininke?
PIRMININKAS. 5 straipsnyje rašoma: „…bei skaidymo ar atskyrimo būdu reorganizuoti ūkio subjektai“. Tai čia yra 40 %.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Taip, čia, po vienos įmonės išskaidymo vis tiek tos dvi įmonės turi plius minus apie 80 %. Mes manome, kad toks išskaidymas yra neteisingas ir vis tiek neatlieps visų žvejų lūkesčių. Aš manau, tokios pataisos reikia ir būtų tikslinga pritarti tam, ką mes buvome padarę, dar kartą noriu priminti visiems, pirmoje svarstymo stadijoje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, imkite konsoliduotą, geriau bus, tada mes dirbsime pagal vienus dokumentus, nes jeigu žiūrėsime į išvadą, tai susipainiosime. Konsoliduota, trečias variantas yra dabar išdalintas, projektas Nr. XIIP-3461(3), 4 puslapis, viršuje.
Gerbiamasis pirmininke, jūs turite pasakyti komiteto nuomonę dabar. Ne svarstyti, o pasakyti, pritariate, ar nepritariate ir kodėl nepritariate ar pritariate kolegų pateiktam siūlymui.
B. PAUŽA (LSDPF). Tai mes dabar svarstome ką? Pagal išvadas ar pagal konsoliduotą?
PIRMININKAS. Ne pagal išvadas, o pagal konsoliduotą projektą. 4 puslapis, viršuje.
B. PAUŽA (LSDPF). 5 straipsnį, taip?
PIRMININKAS. Mėlynai parašyta Seimo narių pataisos ir komiteto nuomonė – nepritarti.
B. PAUŽA (LSDPF). Nepritarti, taip. Tai matau, reikėjo pagal šitą… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Komiteto posėdis.
B. PAUŽA (LSDPF). Yra nepritarti. Ir motyvai. Mes pritarėme Žemės ūkio ministerijos nuomonei. Toks pakeitimas diskriminuoja po reorganizacijos susikūrusius ūkio subjektus ir jų tolesnė veikla be pagrindo yra ribojama. Ir dar noriu pridurti, kad Europos teisėje visada šitos kvotos yra skirstomos atsižvelgiant į istoriją. O istorija yra palankesnė kitiems, ne taip, kaip siūlo prelegentai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už pataisą balsavo 28, prieš – 4, susilaikė 43. Pataisai nepritarta.
7 straipsnio 4 dalis. Seimo narys S. Bucevičius vietoj 30 siūlo 10. Minutėlę. Gerbiamasis teikėjau, reikalaujate balsuoti? Reikalaujate. Pristatykite.
B. PAUŽA (LSDPF). Tai komitetas…
PIRMININKAS. Palaukite, gerbiamasis Broniau, ne jūs. S. Bucevičius pristato savo pataisą.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Pirmininke, aš trumpai pasakysiu, kad reikia tokiai pataisai pritarti, o Bronius pakomentuos, vis tiek jie turi kitą nuomonę.
PIRMININKAS. Supratau. Labai ačiū. Komiteto nuomonė.
B. PAUŽA (LSDPF). Komitetas nepritarė. Motyvai yra tokie, kad tai visiškai prasilenkia su ūkiniu mąstymu, nes vieno tralavimo metu galima pagauti net 85 % gautos kvotos. Tai kaip tada? Siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate S. Bucevičiaus siūlymui 10 vietoj 30, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei nepritarti, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už pataisą balsavo 25, prieš – 2, susilaikė 47. Nepritarta.
8 straipsnis. Seimo nario V. Kamblevičiaus siūlymas išbraukti 172 dalį, kiek aš suprantu.
B. PAUŽA (LSDPF). Pasiūlymą atsiėmė.
PIRMININKAS. Pone Kamblevičiau? Gerbiamieji kolegos, kadangi niekur neužfiksuota ir mūsų kolegos nėra, teks balsuoti, nes kitaip galima… Balsuojame dėl Seimo nario V. Kamblevičiaus siūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Mažomis raidėmis randu parašyta „atsiėmė“, bet kadangi įjungtas balsavimas, tai…
Už pataisą – 16, prieš – 2, susilaikė 56. Pataisai nepritarta.
10 straipsnis. Seimo narių I. Šiaulienės ir B. Paužos nuo 2007 metų… Komitetas nepritaria, nes įstatymai atgalios negalioja. Pirmiausia I. Šiaulienė pristatys.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Aš nekomentuosiu, nepristatinėsiu. Sutinku su komitetu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nebalsuojame. Seimo nario V. Gapšio pasiūlymas, kuriam irgi nepritarta.
B. PAUŽA (LSDPF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Sutinkate su komiteto nuomone?
V. GAPŠYS (DPF). Pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Ačiū. Nebalsuojame. V. Bucevičiaus siūlymas dėl tos pačios dalies. Komitetas nepritaria. 25 kalendorinius metus.
B. PAUŽA (LSDPF). Čia panašiai, kas jau buvo, 25 metus siūlo vietoj 7.
PIRMININKAS. Dėl 25 dar nebalsavome. Gerbiamas Sauliau Bucevičiau, jūs irgi gal atsiimate?
S. BUCEVIČIUS (LSF). Ne, pirmininke, aš neatsiimu.
PIRMININKAS. Pristatykite savo pataisą
S. BUCEVIČIUS (LSF). Pataisa labai trumpa. Imant tuos metus ir reikėtų išvesti vidurkį. Aš manau, kad yra teisinga. Kuo daugiau metų, tuo, matyt, aiškesnis vaizdas yra.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė, gerbiamas Broniau.
B. PAUŽA (LSDPF). Komitetas nepritarė, kadangi tie duomenys, kurie dabar yra kaupiami Žemės ūkio ministerijoje ir kitose sistemose, neapima tų metų ir negalima jais naudotis.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl S. Bucevičiaus siūlymo vietoj esamų 7 kalendorinių įrašyti 25. Balsuojame dėl S. Bucevičiaus siūlymo vietoj 7 metų įrašyti 25 metus. (Balsai salėje) Komitetas nepritaria.
Už pataisą balsavo 16, prieš – 2, susilaikė 51. Nepritarta.
Antroji 3 dalies analogiška pataisa. Nebalsuojame. V. Gapšys 4 dalyje siūlo išbraukti dalį teiginio. Komitetas nepritarė. Gerbiamas Vytautai. (Balsai salėje) Sutinkate, nereikalaujate balsuoti? Nebalsuojame.
8 dalies S. Bucevičiaus pataisa – vėl 25 metai. Nebalsuojame, jau balsavome.
Dėl 9 dalies ta pati – 25 metai. Nebalsuojame.
11 dalyje Seimo narys J. Razma siūlo išbraukti žodžius „apie šiame įstatyme numatytas išimtis“. Komitetas nepritaria. Gerbiamasis Jurgi?
B. PAUŽA (LSDPF). Taip, komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Dabar Jurgis kalbės. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Pasakysiu, kad Seimas šiai mano pataisai vieną kartą buvo pritaręs ir dėl jos neaimanavo nei visus kalbinantis banginių atstovas, nei mažieji, nes ta pataisa neleidžia gudrauti reorganizuojant įmonę, kad tokiu būdu, kai mes šiek tiek tramdome monopolinius darinius, kad nebūtų išsprendžiama apeinant tuos mūsų reikalavimus ir nebūtų perduodamos visos teisės ir kvotos. Seimas buvo pritaręs ir komitetas buvo pritaręs, bet dabar viskas, kažkaip viskas pasikeitė. Siūlau laikytis buvusios pozicijos.
PIRMININKAS. Gerbiamas komiteto atstove, prašom.
B. PAUŽA (LSDPF). Komitetas nepritarė, ir pagrindiniai motyvai yra tokie, kad reorganizavimo pagrindu sukurtas naujas objektas, jam perduodama teisės ir turtas, įsipareigojimai, patirtis. Dar kartą noriu pabrėžti, ką anksčiau sakiau, kad Europos Komisijoje yra tokia praktika, kad naujas rinkos dalyvis gali ateiti tik tada, kai kas nors išeina, ir su tokiu pačiu pajėgumu gali ateiti. Europos valstybių praktikoje šitas dalykas yra labai seniai taikomas.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl Jurgio… Jau čia dėl motyvų kalbėsite? Taip. S. Bucevičius – už. Atsiprašau.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, išties, jeigu kalbame apie tikrąją reorganizaciją, aš manau, tikslinga ir reikalinga. Bet šiuo atveju apie žuvininkystę ir tą sektorių reorganizuoti ir po to vis tiek vienaip ar kitaip… Su tuo asmeniu susieja reorganizacija. Sakykite, kaip tai pasakyti žuvų, žuvininkystės sektoriumi užsiimančioms įmonėms, kurių dar yra 17, kurios dar labiau mato, kurių Kaimo reikalų komitete per trejus metus mes visų vardus žinome, pažįstami tapome? Na, negalima taip elgtis vienas kito atžvilgiu, t. y. su žvejais. O mes, politikai, arba tie, kurie Kaimo reikalų komitete dar labiau įsigilinę, turime juos matyti.
Ir dar. Na, 40 % vienam ūkio subjektui atiduodi visas kvotas ir sako, kad nepakanka, reikia 80 reorganizuoti – dvi įmones. Tai dabar, jeigu mes pasakytume, darome po 20, tai reorganizuosim dar ir trečią įmonę, ir per visus taip pat gali susidėlioti. Aš manau, sąžiningai elgdamiesi mes turėtume iš tikrųjų palaikyti J. Razmos pasiūlymą.
PIRMININKAS. Prieš kalbės P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Labai ačiū. Aš tikrai palaikau komiteto nuomonę nepritarti šitam pasiūlymui, nes faktiškai mes užkertame įmonei kelią reorganizuotis. Tai faktiškai mes, įstatymo leidėjai, kišamės į įmonės… Aš galiu akcijas ir parduoti, ir įmonę reorganizuoti, o su tuo pasiūlymu mes viską užkertame ir po to grįžta šleifas, kad įmonė buvo reorganizuota. Na, gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritaria J. Razmos pasiūlymui dėl 10 straipsnio 11 dalies, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 30, prieš – 1, susilaikė 40. Nepritarta.
Dėl 12 dalies J. Razma siūlo apskritai… (Balsai salėje) Kompleksiškai. Ačiū. Nebalsuojame, jau balsavome. Dėkoju.
11 straipsnis. Seimo narys S. Bucevičius… Skaičiai pakeisti, procentiniai dydžiai pakeisti. Komitetas nepritaria. Gerbiamas Sauliau.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Pirmininke, praradau jau… nepristatinėsiu, jeigu komitetas nepritaria. Matau, kaip čia sekasi balsuoti, tai galite nebalsuoti.
PIRMININKAS. Atsiimate. Ačiū. Nebalsuojame. 3 dalyje Seimo narys E. Gentvilas siūlė išbraukti „ne mažiau kaip“. Komitetas nepritarė. E. Gentvilo nėra. Kas nors… (Balsai salėje) Komiteto išvada. Prašom.
B. PAUŽA (LSDPF). Komitetas nepritarė. Motyvai tie patys, kuriuos ir anksčiau sakiau.
PIRMININKAS. Pataisos esmė, kad vienu atveju įrašyta „ne mažiau kaip penki“, o ponas E. Gentvilas siūlo tiksliai 5 %. Vienintelis siūlymas.
Gerbiami kolegos, balsuojame dėl E. Gentvilo siūlymo. Komitetas nepritaria. (Balsai salėje) Teisingai balsuoti. Dabar už pataisas. Mes balsuojame už pataisas. E. Gentvilo pataisa, kuriai komitetas nepritaria. Kas pritaria E. Gentvilui, balsuojate už… Visada už pataisą. (Balsai salėje) O komitetas sakė ne.
Už balsavo 27, prieš – 2, susilaikė 39. Nepritarta.
Seimo narių E. Gentvilo, V. Kamblevičiaus, S. Bucevičiaus ir A. Palionio siūlymas dėl tos pačios 3 dalies, kuriai iš dalies pritarta. Kas pateiks? V. Kamblevičiaus nėra. S. Bucevičius. Sauliau, ar jūs atsisakote irgi?
S. BUCEVIČIUS (LSF). Ne, pirmininke. Mes neatsisakome ir siūlome palaikyti ją.
PIRMININKAS. Iš dalies pritarta. Gal jūs sutinkate su komiteto išvada? Iš dalies pritarta.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Ne, nesutinkame.
PIRMININKAS. Nesutinkate? Aišku. Komiteto nuomonė.
B. PAUŽA (LSDPF). Komitetas pritarė iš dalies, bet aš čia noriu paaiškinti. Mes siūlėme išbraukti šitą žodį „iki“ 5 %. Bet aš noriu dar pasakyti, kad po šito mūsų svarstymo komitete, buvo papildomai gautas pasiūlymas, kuriam vakar komitetas pritarė, pritarė 1 %. Dabar nežinau, kaip čia elgtis.
PIRMININKAS. Tai jau per priėmimą šitas bus. Dabar…
B. PAUŽA (LSDPF). Ne. Vakar mes apsvarstėme ir svarstėme…
PIRMININKAS. Ai, yra toliau dar?
B. PAUŽA (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. O! Tai jūs čia rekordininkai.
B. PAUŽA (LSDPF). Bet tai bus pabaigoje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, stop! Diskusiją nutraukiame. Mes dabar turime balsuoti už Seimo narių E. Gentvilo, V. Kamblevičiaus, S. Bucevičiaus ir A. Palionio siūlymo iki 5 %. Komitetas su „iki“ nesutinka ir jį išbraukė. Iš dalies… (Balsai salėje) Balsuojame už pataisą, kad būtų „iki“ 5 %.
B. PAUŽA (LSDPF). Ne, ne, ne. Atsiprašau, pirmininke.
PIRMININKAS. Palaukit! Mes balsuojame už pataisą. Netrukdykite vesti posėdį. Kas balsuojate už Seimo narių pataisą iki 5 %, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate…
B. PAUŽA (LSDPF). Susilaiko.
PIRMININKAS. …kitaip.
Už pataisą balsavo 21, prieš nėra, susilaikė 39. Nepritarta.
S. Bucevičiaus procentai, dėl kurių mes nebalsavome, nes jis prašė nebalsuoti. Tai paliekame šitą dalį. Bet šitoje dalyje dar yra ir 30 %. Iki 5 %, jūs parašėte 30 %. O dėl 30 % sutinkate nebalsuoti, ar reikalaujate balsuoti?
S. BUCEVIČIUS (LSF). Šiaip, pirmininke, aš trumpai tada… Gal prašysiu balsuoti, bet dabar pasakysiu tiktai vieną motyvą. Girdime apie paskutinį P. Čimbaro, komiteto pirmininko, pasiūlymą iš 5 %, kas buvo aukcione pardavinėjama, į 1 %. Vakar Kaimo reikalų komitetas pritarė. Aš noriu visiems pasakyti…
PIRMININKAS. Mes dabar ne dėl 1 %. Galėsite pasakyti dėl motyvų…
S. BUCEVIČIUS (LSF). Aš suprantu, pirmininke. Buvome ten kaltinami – aš ir Eugenijus, kad neva rusams galime padėti ir t. t., bet mes kalbame iš principo, kad tie 5 % buvo palikti, arba 30 %, arba 5 % nesusitarus ir naujiems ūkio subjektams ateiti. Aš suprantu šiandien žvejų nuogąstavimus, kad neatitektų kvotos kitiems, bet apie 1 % tai ne, o dėl tos pataisos galite ir nebalsuoti.
PIRMININKAS. Klausiau klausiau ir nesupratau. Tai balsuoti ar nebalsuoti dėl 30 %?
S. BUCEVIČIUS (LSF). Atsiimame.
PIRMININKAS. Atsiimate? Labai ačiū. Nereikia.
Seimo narys P. Čimbaras 5, 6 dieną… iki 5 % pakeitė į 1 % ir komitetas pritarė. (Balsas salėje: „Bendru sutarimu.“) Vis tiek, gerbiamas Petrai, turite pristatyti, kodėl jūs taip žiauriai pasielgėte.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Visų pirma aš ne žiauriai pasielgiau, aš pasielgiau labai gerai Lietuvos žvejų atveju, nes, kaip puikiai žinote, 5 % yra skiriami į aukcioną ir aukcione įsigyjamas galimai nelietuviškas kapitalas. Palikus 1 %, Lietuvos žvejams liktų apie 800 tonų žuvies gaudyti lietuviams. Mes dabar kovojame dėl kvotų, bet atidavus į aukcioną žuvį nuperka… Net ne žuvį, o pačią kvotą nuperka brangiau, negu parduoda mūsų žvejai grįždami iš jūros. Todėl siūlau į aukcioną tiktai 1 %, kad liktų kuo daugiau Lietuvos žvejams.
PIRMININKAS. Komitetas, kiek suprantu, pritaria.
B. PAUŽA (LSDPF). Komitetas pritarė ir motyvai maždaug tie patys.
PIRMININKAS. K. Starkevičius už 1 %.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš noriu paaiškinti, kur čia 1 % ar 5 %…
PIRMININKAS. Kur čia koks karpis pakastas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kur čia kas iš tikrųjų pakasta. Kaip žinote, pagal Europos Sąjungos teisę mes vis tiek turėtume būti atviri ir turėtų dalyvauti visi žvejai, kurie tik panorėtų, iš Europos Sąjungos, jeigu jie norėtų žvejoti Baltijos jūroje. Štai 1 % lyg ir sumažina tas galimybes.
Be to, žvejai labai barasi dėl tų kvotų, kaip matome, ir mes tik kadencijos pabaigoje sugebame priimti įstatymą. Tada čia apie 700 tonų liktų mūsų žvejams, gal tada jie galėtų pasidalinti ir iš tikrųjų, duok Dieve, sugautų tą visą žuvį, o po to dar visokiais būdais jie nesikeistų ir neieškotų panašių sistemų. Aš tai norėjau paaiškinti, kur čia tas šuo yra pakastas su tais procentais.
PIRMININKAS. Čia žuvys pakastos.
Prieš kalbės K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų aš dėl tų pačių motyvų, ką ir Kazys sako, bet priešingai, kad mes turime būti atviri Europos Sąjungai ir įsileisti ir kitus, ir kitiems dalyviams dalyvauti. Bet aš galiu pasakyti. Tokia pat priežastis ir tokie pat argumentai neseniai buvo vartojami ir dėl vidaus vandenų, kai buvo paleista į aukcionus. Galiu atvirai pasakyti, nieko neįvyko. Iš tiesų atėjo nauji žaidėjai, neatėjo iš jokių užsienių. Atėjo iš tos pačios Lietuvos ir sėkmingai pradeda… Buvo toks savotiškas spyris tiems, kurie jau čia istoriškai seniai žvejojo, kad reikia atsinaujinti, kad reikia pradėti žvejoti ir pirkti naujesnius įrengimus. Taigi aš manau, tas 1 % yra tiktai pasityčiojimas ir pliusiuko uždėjimas, kad kažkas yra daryta. Manyčiau, taip neturėtų būti. Lietuva pati turėtų daryti aukcionus ir rinkti pinigus, o ne leisti uždirbti privatiems verslininkams, ką jie dabar ir daro sėkmingai pardavinėdami patys kvotas be mūsų – be valstybės.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas pritariate Seimo nario P. Čimbaro siūlymui kvotoms skirti tik 1 %, kiek aš supratau, balsuojate už.
40 balsavo už, 11 – prieš, susilaikė 22. Pataisai pritarta.
4 dalis. Seimo narys V. Kamblevičius vietoje 40 – 20…
B. PAUŽA (LSDPF). Atsiėmė.
PIRMININKAS. Atsiėmė. Ačiū. Atsiėmė dėl 5 dalies. Dėl 6 dalies S. Bucevičius, E. Gentvilas, V. Kamblevičius atsiėmė. Apačioje. Pasiūlymą atsiėmė, nes pateiktas patikslintas žemiau šitoje išvadoje. Taigi Seimo nariai E. Gentvilas, S. Bucevičius, V. Kamblevičius, A. Palionis 6 dalį siūlo išdėstyti kitaip ir komitetas nepritaria. Gerbiamas Sauliau, jūs turbūt pateiksite?
S. BUCEVIČIUS (LSF). Taip, pirmininke.
Taupydamas laiką dar kartą pakartosiu, komiteto nuomonė tokia, balsuotojus matau, todėl trumpinu ir geriau dabar kalbėkime po svarstymo.
PIRMININKAS. Komiteto išvada.
B. PAUŽA (LSDPF). Komitetas nepritarė. Aš noriu dar kartą pabrėžti, apie ką ir prieš tai kalbėjo. Aš noriu pasakyti, kad vis dėlto kvotos yra…
PIRMININKAS. Gerbiamas pirmininke, jeigu gerbiamas S. Bucevičius atsiėmė, nereikia kalbėti. Ačiū.
Yra dėl 6 dalies Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymas, kuriam nepritarta. Komiteto išvada.
B. PAUŽA (LSDPF). Komitetas nepritarė. Įstatymu nustatomas koncentracijos limitas ne (…) įmonėms, bet dėl atskirų galimybių, tai aš nežinau, kodėl dabar mes turėtume… Lyg ir galvoja, kad tai įmonei duodamas tas limitas, bet jis tik suteikia tokią galimybę. Tai yra visiškai skirtingi dalykai.
PIRMININKAS. Ponas E. Gentvilas siūlė netaikyti šitų nuostatų vienai iš dalių – 4 daliai.
Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas pritariate kolegos E. Gentvilo pasiūlymui išbraukti dalį 6 dalies teksto, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Pagrindinis komitetas nepritarė.
Už pataisą balsavo 22, prieš – 1, susilaikė 48. Nepritarta.
Seimo narys R. Markauskas dėl 6 dalies teikia pasiūlymą išbraukti, dėl kurio mes jau balsavome.
R. MARKAUSKAS (DPF). Aš atsiimu, nėra…
PIRMININKAS. Atsiimate. Ačiū. Dėl 12, 13, 14 straipsnių pastabų nėra. 15 straipsnis. Seimo narys S. Bucevičius, jau balsavome 7 iškeisti į 25. Verčiame įstatymo projektą, dėl 26 nėra, dėl 27…
Dėl 33 straipsnio randame Seimo nario E. Gentvilo pasiūlymą įrašyti papildomą 175 dalį į šio įstatymo įsigaliojimą. Pono E. Gentvilo nėra. Komiteto nuomonė?
B. PAUŽA (LSDPF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritariate pono E. Gentvilo siūlymui įrašyti į 33 straipsnį dar vieną punktą, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei nepritarti, balsuojate prieš arba susilaikote. Čia žuvų darbo kodeksas.
Už balsavo 25, prieš – 1, susilaikė 49. Siūlymui nepritarta. Ir dėl 2 dalies yra analogiškas siūlymas, dėl jo nebalsuosime. Baigėme visas pataisas.
Motyvai po svarstymo – vienas už, vienas prieš. Prieš – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Man keista, kad nėra už tokį įstatymo projektą, matyt, tie, kurie…
PIRMININKAS. Balsuosime.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Taip, taip, pirmininke. Tie, kurie buvo iniciatoriai antrą kartą sugrįžti po svarstymo, na, truputėlį man keistas tas darinys. Aš ir komitete sakiau, mes padarėme tokį precedentą, gerai, kad Seimo Pirmininkė salėje yra, tą, ką aš per šoninį mikrofoną sakiau, kokį mes signalą dabar vienaip ar kitaip nusiunčiame po svarstymo, gerbiama Loreta, visiems kitiems, arba dabar precedentas toks bus ir komitete kaip pavyzdys. Mums suteikė laisvą mandatą, aš suprantu, kad laisvą mandatą, bet nesvarstyti po svarstymo, toliau neduoti eigos ir sugrįžti vėl, patinka mums ar nepatinka viena ar kita pataisa, man galbūt per 12 metų nepatiko daug pataisų, bet tokiais metodais sugrįžti ir atsukti nepatenkintų… tie, kurie yra… tokiomis pataisomis, aš manau, tai yra mažų mažiausiai neteisinga žvejų atžvilgiu, o mes precedentą iš tikrųjų sukūrėme. Tai dabar bet kada, jeigu nepatiks po svarstymo stadijos, gerbiama Pirmininke, mes kreipsimės, jeigu keli komiteto nariai, dauguma pasako, tai jūs taip pat gausite naudoti tokias sugrįžtančias, kaip pasakyti, svarstymo stadijos peripetijas. Tai jums tada pačiai bus sunku.
O iš esmės, kolegos, ką gerbiamas Kazimieras sakė apie procentus, kad viskas yra gerai mūsų žvejams, mes turime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto klausimus ir jeigu kvotos atitenka kažkam ir taip toliau, mes ne taip turėjome jas spręsti. Mes, matyt, turime reglamentuoti kokiais nors kitais metodais, bet šiandien ūkio subjektas, sako, tiek „Banginis“, tiek 17 mažesnių įmonių, jiems neužtenka… Vieni su 17 %, kitam neužtenka 80… Gerbiamas Kazy, ar mes čia dabar išgelbėsime?..
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sauliau!
S. BUCEVIČIUS (LSF). …ir kaip prieš Europos Sąjungą mes?..
PIRMININKAS. …ne visi salėje supranta, kas yra banginis, kas yra kuoja ar dar kokia žuvis. Todėl viskas, pasakėte motyvus…
S. BUCEVIČIUS (LSF). Pirmininke, po svarstymo siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. P. Čimbaras – už.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš tik norėčiau pasakyti vieną labai paprastą dalyką. Buvo E. Gentvilo pasiūlymas, kaip reorganizuota įmonė ar buvo reorganizuota, tai faktiškai priėmus tokį pasiūlymą įstatymas galiotų atgaline data. Tai išeina tokia situacija, jeigu aš su žmona išsiskyriau, tai man…
PIRMININKAS. Jūs kalbėkite apie tai, kas priimta. Ką jūs kalbate?
P. ČIMBARAS (DPF). Aš ir sakau, kad šitas buvo įstrigęs… Todėl siūlau balsuoti už įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, atėjo lemtinga valanda žuvims. Po trejų su pusės metų Seimas apsispręs, kaip reikia žvejoti.
Už balsavo 45, prieš – 8, susilaikė 26. Žuvininkystės įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo 17 straipsniu su 11 punktų įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Ir lydimasis Žuvininkystės įstatymas… Gerbiama Pirmininke, atsiprašau.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū, aš tik noriu pasakyti savo kolegai, kad 261 straipsnį naudojame ypač retais atvejais, ir, jeigu komitete nebuvo rasta išeitis per Seimo nurodytą laiką ir dar ilgesnį laiką, Seimas yra aukščiau už komitetą ir gali svarstyti ir persvarstyti priimtus sprendimus. Todėl viskas čia pagal procedūras yra tvarkinga, tą nagrinėjo ir Etikos ir procedūrų komisija. Ir ateityje, jeigu komitetai elgsis piktybiškai ir nesilaikys Seimo valios, kokie buvo duoti nurodymai komitetams, atitinkamai naudosime tą 261 straipsnį. Dabar yra daroma revizija dėl komitetų, kurie piktybiškai sulaikė įstatymus, neteikė ir nenagrinėjo, taip pat bus panaudotas tas straipsnis ir Seimas apsispręs. Turi būti tvarka.
O dabar aš norėjau pasakyti, kad siūlau ypatingą skubą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Vis tiek reikia daryti trijų valandų pertrauką, nes mane… (Balsai salėje) Palaukite, apsvarstysime lydimąjį, tada apsispręsime dėl kitų.
Gerbiamas Sauliau, aš jums nesuteiksiu. Pirmiausia išspręskime dėl visų įstatymų, pavardė nebuvo paminėta.
16.39 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141, 142, 143, 144 straipsniais įstatymo Nr. XII-781 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3462(2)ES (svarstymas)
Gerbiami kolegos, dėl Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 14 straipsniu pastabų nėra. Ar galime bendru sutarimu… (Balsas salėje: „Dar reikia komiteto išvadą pateikti.“) Vis dėlto komiteto išvadą reikia pateikti.
Kviečiu S. Bucevičių į tribūną, nes jūs išvadų rengėjas. (Balsai salėje) Kategoriškai? Fiksuojame. (Balsai salėje) Ruošiasi R. Markauskas.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Pirmininke, komitetas priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos atstovą.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, komisija pritarė įstatymui. Balsavimo rezultatai: už – 13.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Nereikalauja niekas balsuoti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. (Balsai salėje) Man sako Sekretoriatas, šiuo atveju aš nepažeisiu Statuto. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, balsuojame, kas pritariate ypatingai skubai. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, trys valandos nieko nekeičia. (Balsai salėje) Trejus su puse metų žuvys laukia šio įstatymo. (Balsai salėje)
Už ypatingą skubą pasisakė 45, prieš – 18, susilaikė 15. Pritarta ypatingai skubai. Motyvai… (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega Rimantai Jonai Dagy, dabar priėmimo stadija. (Balsai salėje) Teisingai. Gerbiamasis J. Razma per šoninį mikrofoną kažką nori mums pasakyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, ypatinga skuba dar nereiškia, kad tuoj pat priimame. Jeigu yra norinčių per tris valandas po to netikėto sprendimo dar registruoti pasiūlymus, tokia galimybė turi būti duota. Penktadienį nelabai ką turime veikti, kelkite į penktadienį ir priimsime. Aš trijų valandų teise noriu pasinaudoti.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Mes galime pastraipsniui pereiti, o priėmimą padarysime penktadienį. (Balsai salėje) Viskas, imuosi atsakomybės, perkeliame į penktadienį priėmimą. Viskas. Kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją, jeigu nepatenkinti mano sprendimu.
Mes vėluojame su darbotvarke ir labai atsiprašau Seimo Pirmininkės, bet šitas triukšmas tęstųsi dar visą valandą. Šiuo atveju penktadienį mes turime darbotvarkę ir šitą klausimą ramiai priimsime. Teisės departamentas pasižiūrėjęs į pastabas pateiks išvadas ir, manau, mums bus ramiau. Turime visą naktį.
16.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Žilvino Klimkos atleidimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“ projektas Nr. XIIP-4263(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Žilvino Klimkos atleidimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“ projektas. Svarstymo ir priėmimo stadija. K. Daukšį kviečiu į tribūną. (Balsai salėje) Ne. Komisijos nariai, prašom išvadą, arba aš perskaitysiu.
Gerbiamieji kolegos, aš perskaitysiu. Pritarta bendru sutarimu. Pasirašo, čia Ekonomikos komiteto, R. Žemaitaitis. Pritarta Seimo nutarimui dėl Ž. Klimkos atleidimo iš Valstybinės… Pritarta. (Balsai salėje) Diskusijos nėra. Motyvai už, prieš. Rimantai, aš nespėju su jumis. Nėra. Balsuojame.
Už – 66, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo Seimo nutarimui pritarta. Gerbiamoji Pirmininke, ar mes galime ypatinga skuba ir priimti? (Balsai salėje) Ačiū. Galime. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū.
Pastraipsniui. Du straipsniai. 1 straipsnis. Pastabų nėra. 2 straipsnis. Įsigalioja gegužės 31 dieną. Pastabų nėra. Motyvai dėl viso. Nėra.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 68, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Žilvino Klimkos atleidimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“ (projektas Nr. XIIP-4263(2) priimtas. (Gongas)
16.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Donato Jaso skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu“ projektas Nr. XIIP-4264(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome kitą nutarimą – Seimo nutarimo „Dėl Donato Jaso skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu“ projektą Nr. XIIP-4264(2). K. Daukšys nepasirodė? Tai aš vėl perskaitau komiteto išvadą. Pritarta bendru sutarimu dėl D. Jaso skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu. Diskusijos nėra. Motyvai už, prieš po svarstymo. (Balsai salėje) Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū.
Gerbiamoji Pirmininke, galime pakartoti ypatingą skubą? Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Dėl 2 straipsnio, kad įsigalioja birželio 1 dieną, irgi nėra. Motyvai dėl viso. Nėra. Ačiū.
Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 67, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas „Dėl Donato Jaso skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu“ (projektas Nr. XIIP-4264(2) priimtas. (Gongas)
Kviečiu Seimo Pirmininkę pasveikinti naująjį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narį. Padėkoti senajam ir pasveikinti naująjį. Kviečiu ir senąjį. Tikimės, kad kainos vartotojams staigiai pradės kristi.
L. GRAUŽINIENĖ. Pirmiausia noriu padėkoti dirbusiam nariui, padėkoti už valstybinę poziciją, už valstybinį požiūrį. Tikimės, kad jūsų tolesnis darbas bus skirtas tam, kad mūsų valstybėje būtų priimti teisingi sprendimai. Ačiū. (Plojimai)
O naujajam nariui noriu viso Seimo vardu palinkėti principingai laikytis įstatymų ir ginti mūsų Lietuvos žmonių interesus. (Plojimai)
16.50 val.
Konstitucijos 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-592 (svarstymas)
Svarstome darbotvarkės 2-5 klausimą – Konstitucijos 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Svarstymo stadija. Siūloma atmesti. Prašom patrumpinti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė pataisas, išnagrinėjo Seimo narių siūlymus ir piliečių gautus siūlymus. Komitetas priėmė sprendimą atmesti. Argumentai tokie: Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 14 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad Konstitucija, kaip aukščiausioji teisė, turi būti stabilus aktas. Konstitucijos stabilumas – tokia jos savybė, kuri kartu su kitomis, pirmiausia su Konstitucijos ypatinga aukščiausiąja teisine galia, konstitucinį teisinį reguliavimą skiria nuo žemos galios teisės aktų teisinio reguliavimo. Kita vertus, Konstitucijos stabilumas nepaneigia galimybės daryti jos pataisas, kai tai objektyviai būtina.
Iniciatoriai nepateikė pagrįstų argumentų, pateisinančių objektyvų keitimo būtinumą. Neginčijant fakto, kad faktinis gyventojų skaičius sumažėjęs, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo leidybos iniciatyvos teisę turi būtent 50 tūkst. Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę, o ne Lietuvos gyventojų. Tai, kad piliečiai faktiškai ne visi gyvena Lietuvoje, darbo ar kitais tikslais gyvena kitose valstybėse, neatima iš jų teisės dalyvauti ir inicijuoti įstatymų pakeitimą. Egzistuoja alternatyvios galimybės, kaip peticijos teisė, taip pat teisė tiesiogiai kreiptis į savo išrinktą narį, tiesiogiai kreiptis į Vyriausybę, į Prezidentą ir t. t.
Lyginant su kitų Europos Sąjungos valstybių praktika, Lietuvos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos realizavimo sąlygos bei tvarka reglamentuojamos gana liberaliai. Net 16 iš 26 Europos Sąjungos valstybių piliečiai neturi tokios teisės, kokia yra Lietuvoje. Itin sumažintas piliečių parašų skaičius, reikalingas piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę realizuoti, galėtų sukelti socialinį ir politinį konfliktą, būtų sudarytos sąlygos kilti konfrontacijai tarp didelių tam tikrą idėją palaikančių bei tam tikrą įstatymo projektą parėmusių piliečių grupių ir įstatymų leidžiamosios valdžios. Pasiūlyti Konstitucijos 68 straipsnio pakeitimo įstatymo iniciatoriams parengti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo pakeitimus, kurie sudarytų palankesnes sąlygas surinkti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisei realizuoti reikalaujamus piliečių parašus, pavyzdžiui, nustatant daug ilgesnį laiką rinkti parašus. Be to, pastaruoju metu ne viena tokių iniciatyvų jau buvo realizuotos, tai lyg ir nesudarė problemų. Bet, kartoju, galima nustatyti ilgesnį laiką rinkti parašus ir ta problema būtų išspręsta. Komitetas priėmė sprendimą bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už ir prieš. Prieš – A. Paulauskas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, mes daug kalbame apie mūsų piliečių aktyvumą, jų galimybę reikšti nuomonę, dalyvauti valstybės valdymo procese, patarti svarbiausiais klausimais. Pilietinės visuomenės kūrimas, aš manau, yra vienas iš svarbiausių uždavinių tiek Seimo, tiek Vyriausybės, tiek pačios visuomenės. Dabar šitas projektas yra būtent ir skirtas tam, kad visuomenė galėtų dalyvauti įstatymų leidybos procese. Tai viena, bet labai svarbi forma atkreipti Seimo, vykdomosios valdžios dėmesį į įstatymo taikymo problemas. Aš noriu pasakyti ir pacituoti, kiek yra reikalaujama surinkti parašų kitose valstybėse. Pavyzdžiui, Italijoje, kur gyvena 60 mln. gyventojų, – tas pats 50 tūkst. skaičius, Lenkijoje, kur gyvena beveik 40 mln., – 100 tūkst. ir t. t. Šita riba, kuri yra Konstitucijoje, tikrai yra labai aukšta. Nežinau, dėl ko baiminamasi, kad 25 tūkst. žmonių inicijuos įstatymo projektą, kuris nėra privalomas Seimui? Seimas turi jį svarstyti ir tik tada priimti sprendimą. Komiteto argumentai, kad gali kreiptis į Seimo narį, kad galima ilginti laiką, tai yra mano projektas ilginti referendumo laiką, leisti elektroniniu būdu rinkti, bet kol kas komitete jo dar tik svarstymo stadija. Mano siūlymas – nepritarti šitam atmetimui ir perduoti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, kad jis nagrinėtų šitą projektą toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria komiteto siūlymui atmesti, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo atmesti. Primenu komiteto nuomonę. Balsuojame dėl 68 straipsnio pakeitimo.
Už komiteto išvadą – 40, prieš – 18, susilaikė 8. Projektas atmestas.
16.56 val.
Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-593 (svarstymas)
Ir lydintysis įstatymas – Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Jis jau kalbėjo iš principo. Ar jūs dar kartą? Kalbėjo. Siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Supratau. Minutėlę, užbaigsime procedūrą. Yra prieš. P. Urbšys. Nereikia, gerbiamasis pirmininke. P. Urbšys. Kalbame dėl motyvų.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šitas balsavimas atmetė galimybę padidinti piliečių pasitikėjimą valstybe, savo valdžia. Tai, kaip buvo balsuota, pademonstravo, kad vis dėlto Seime yra viena partija – valdžios partija. Nesvarbu, kad bus pavadinta socialdemokratais ar konservatoriais, bet jie bijo žmonių, kurie juos išrinko, nes pagal galiojantį įstatymą 50 tūkst. parašų ar 25 tūkst. parašų neįpareigoja Seimo priimti šitą įstatymą, tik leidžia piliečiams išreikšti savo iniciatyvą. Ar mes suprantame tai, kad Seimas metai iš metų pagal pasitikėjimo reitingus pinasi pačiame gale? Ar mes negalime parodyti pasitikėjimo žmonėmis, nes mes dabar turime problemą, žmonės netiki savo asmeninėmis galiomis, jie nusivylę valstybe? Kodėl mes nenorime to pasitikėjimo padidinti, nes tai tiesiogiai susiję su mūsų valstybės stiprinimu?
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojame. Kas pritaria komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Dėl Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo. Komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Už balsavo 34, prieš – 20, susilaikė 5. Komiteto nuomonei pritarta, įstatymas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Labai trumpai. Man atrodo, kad arba mes nesupratome pasiūlymo esmės, arba tiesiog negerbiame, norime dar labiau iškasti prarają tarp Seimo ir mūsų rinkėjų, tautos. Neįpareigojanti pataisa būtų iš tikrųjų, kaip sakė kolegos, mums niekas nebūtų primesta, mes spręstume, ar palaikyti tą iniciatyvą, ar nepalaikyti. Tai būtų pagarba mūsų piliečiams, o dabar mes pasakėme, kad mums nesvarbi jų nuomonė. Labai gaila. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. M. Zasčiurinskas, kuris šiandien dar nekalbėjo.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip. Aš keletą žodžių. Pritariu tam, ką kolegos minėjo, visiškai pritariu ir dar papildysiu. Mes visi kalbame, čia kreipiuosi į tuos, kurie nepalaikė šitos pataisos, visi kalbame apie pilietinę visuomenę, apie mūsų piliečių aktyvumą ir panašiai. Visos partijos apie tai kalba, bet kai reikia balsuoti, tai savo tikrąjį veidą jūs ir parodėte. Jums nereikia tautos nuomonės, jums nereikia, kad žmonės būtų aktyvūs. Jums geriau, kad žmonės neitų išvis į rinkimus. Jums geriau, kad žmonės mostelėtų ranka ir išvažiuotų iš Lietuvos. Kolegos, mes padarėme didžiulę klaidą!
PIRMININKAS. Dabar mes visi žinosime, ką padarėme. Taip.
17.00 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3535(2), Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 12, 40, 41, 43 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3536(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3537 (svarstymas)
Svarstome 2-6 kompleksinį klausimą – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektus. Pranešėjas – A. Paulauskas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu jums pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo. Esmė jo yra tokia, kad aplinkos apsauga norėtų savo darbe sulaikydama pažeidėjus naudoti elektrošoko įtaisus, kitaip sakant, tazerius. Komitetas pritarė šitam jų pasiūlymui. Šiek tiek pataisė ir kitaip suformulavo įstatyme šitą reikalavimą. Taip pat mes atkreipėme dėmesį, kad prievartos taikymo sąlygos yra dar seniai patvirtintos, o šiuo metu, kaip jūs prisimenate, ir policija, ir kitos statutinės institucijos jau pakeitė prievartos naudojimo sąlygas. Todėl mes taip pat, suteikdami galimybę naudoti tazerius, pakeitėme ir prievartos naudojimo sąlygas, jas suderinome su kitomis statutinėmis organizacijomis. Komitetas šiai išvadai pritarė bendru sutarimu.
Ar visus pristatyti?
PIRMININKAS. Taip, taip, taip.
A. PAULAUSKAS (DPF). Antras projektas yra dėl ginklų šaudmenų kontrolės. Jis yra lydimasis. Iš esmės, ką aš pasakiau, jis tik dar kartą patvirtina, tik kitame įstatyme suteikia šią galimybę naudoti elektrošoką.
Ir paskutinis yra Aplinkos apsaugos įstatymas, kuris, mūsų nuomone, nėra jau reikalingas, padarius tas pataisas, mes siūlome atmesti, pritardami Aplinkos apsaugos komitetui, kuris irgi padarė tokią pat išvadą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu dar A. Dudėną iš Aplinkos apsaugos. Aš matau V. Mikalauską, ateinantį pristatyti.
Toliau posėdžiui pirmininkaus mano kolega K. Komskis.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas komitetas, nagrinėjo ir pritarė iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3535(2), ir siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
Toliau dėl kito. Irgi Aplinkos apsaugos komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
Ir dėl Nr. XIIP-3537. Aplinkos apsaugos komitetas siūlo pagrindiniam komitetui atmesti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3537. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti, motyvų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Norėtume, kad pritartumėte tik dviem įstatymų projektams, o vienam irgi pritartumėte, bet komiteto nuomonė yra atmesti. Ar galime iš karto visiems? Galime. Vadinasi, įstatymo projektui svarstymo stadijoje Nr. XIIP-3535 yra pritarta, įstatymo projektui Nr. XIIP-3536 yra pritarta ir įstatymo projektui Nr. XIIP- 3527 yra nepritarta. Yra pritarta komiteto nuomonei atmesti.
17.06 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3853(2) (pateikimas)
Kitas 2-7 klausimas – projektas Nr. XIIP-3853. Pateikimas. Pateikia V. Mikalauskas.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3853(2).
Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma leisti savivaldybėse, kurių miškingumas viršija 50 %, išskyrus Neringos savivaldybę, miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir netaikyti reikalavimo sumokėti piniginę kompensaciją už tą kitomis naudmenomis paverčiamos valstybinės miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šioms formuojamoms teritorijoms aptarnauti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja pačios savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 % ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. Tokiu pakeitimu būtų palengvinta savivaldybių finansinė našta, būtų greičiau užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę darbai, nes savivaldybės mažesnėmis išlaidomis ir sparčiau galės kurti tinkamesnę aplinką verslui, būtų galima lengviau pritraukti investicijas į miškingąsias savivaldybes.
Noriu gerbiamų Seimo narių atkreipti dėmesį, kad kelios savivaldybės turi valstybės prievolę, sakykime, kaip ir Varėnos savivaldybė, grąžinti nuosavybę tiems savininkams, kurių žemė buvo užstatyta miesto teritorija. Štai esant tokiai situacijai, tą savivaldybės tikrai sunkiai vykdo ir negali patenkinti tų žmonių poreikių ir lūkesčių, nes, norint vykdyti šitą valstybės primestą prievolę, reikia sumokėti trigubą kainą už antros kategorijos miškų vertimą kita paskirtimi. Sakykime, kaip vienam iš miškingiausių rajonų – Varėnai reikėtų sumokėti virš 100 tūkst. eurų iš savarankiškoms funkcijoms skirtų lėšų.
Reikia dar turėti mintyje ir tą momentą, kad savivaldybes įpareigoti sukurti infrastruktūrą, tai yra nutiesti privažiavimą, elektrą, vandenį, nuotekas, tai iš tikrųjų savivaldai yra nepaprastai dideli kaštai. Šito projekto neįgyvendinus, nesuformavus gyvenamųjų plotų, savivaldybė negali, turėdama laisvus kokius nors ekonominėje pramonės zonoje sklypus, juos skirti išsipirkti ar nuomoti verslui, nes kiekvienas suformuotas sklypas per žemėtvarką turi būti grąžintas žemėtvarkai ir grąžintas savininkams. Įsivaizduokime tokį atvejį, kai suskirstomi po 10 ir 15 arų sklypai pramonės rajone, kur gyvenamoji statyba negalima, ir tada įšaldomas tas plotas ir negali verslininkai susitarti su 10 ar 15, ar 30 savininkų, ir tas savininkas, gavęs tokios paskirties sklypą, negali jo realizuoti. Tai aš manau, jeigu priimtume teigiamą šį sprendimą, tai išspręstume tą valstybės priskirtą prievolę, sudarytume visiškai kitas galimybes verslui ateiti į tokius miškingus rajonus ir gauti plynai statybai plotus. Jeigu mums iš tikrųjų svarbu žmogus ir mes visą laiką deklaruojame, kad skatiname verslą, tai šios pataisos tikrai pasitarnautų toms problemoms spręsti.
Aš, kaip ilgai dirbęs meru, iš tikrųjų nepajėgiau, negalėjau išspręsti šito klausimo, nes tas įstatymas tikrai užkirto kelią priimti sprendimus. Mokėti už valstybės tą prievolę tokius pinigus reta savivaldybė gali, tuo labiau kad tos miškingosios ir ne visai turtingos. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs pakankamai išsamiai pristatėte, bet aš noriu paklausti. Jeigu įmonė, kuri nori plėsti savo veiklą, yra išsipirkusi žemę, mišką, tas mokestis irgi galioja, taip?
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Taip.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kiek žinau, tas aktualu ne vienam rajonui, bet keliolikoje rajonų yra įvairūs karjerai, kurie nori plėstis miškingoje teritorijoje ir dabar privalo mokėti dvigubą mokestį. Pradžioje mokėjo nusipirkę daug didesne kaina žemę, o dabar dar ir tą mokestį. Aš, aišku, siūlau pritarti, bet jūs gal galite dar papildyti atsakymą?
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Matote, čia tokia išimtis – jeigu ta savivaldybė neturi kitos galimybės formuoti sklypų. Čia kalbama apie miestų zonoje esančius miškus. Jeigu savivaldybė turi ir ji negali pagrįsti to būtinumo, aš manau, ta prievolė išlieka, bet čia kalbama apie tas penkias savivaldybes, kurių miškingumas yra virš 50 %, išskyrus Neringą. Be abejo, tokie mokesčiai nėra logiški skatinant verslą kaimiškuose rajonuose.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, prašom pasakyti, ar aš teisingai suprantu. Jūs norite miško paskirtį pakeisti, leisti keisti paskirtį? Tai viena medalio pusė arba vienas klausimas.
Pasakykite, jūs, kaip ilgametis meras, turėjote praktikos, su kitais merais esate ne kartą kalbėjęs. Mes vakar Kaimo reikalų komitete kalbėjome apie grąžintiną žemę ne miško paskirties. Kada grąžinama piliečiams žemė ir nėra nei privažiavimo, nėra nei kitko, bet sugrąžino žmogui žemę, jis moka žemės mokestį, bet negali naudotis ir t. t. Pašom pasakyti, mes dar to nesutvarkę, tokių problemų nežino ir NŽT, kas iš tikrųjų pasirašė, kodėl savivaldybė leido ir derino tokius sprendimus, kažkas priima tokius sklypus, o žmogus negali naudotis. Tai neišsprendę vienos problemos, mes dabar iškirsime miškus, pakeisime paskirtį ir galvojame, kad kai kurioms savivaldybėms palengvinsime, bet kai kuriose sukelsime visišką painiavą. Ta problema susidedanti, aš suprantu, jūs apie kelias savivaldybes kalbate…
PIRMININKAS. Laikas!
S. BUCEVIČIUS (LSF). …bet aš nemanau, kad tai yra sprendimo būdas.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Klausimas labai geras, jis aktualus, bet manau, kad čia yra jau savivaldybių problema, merų problema, administracijos direktorių, kad jie nesugeba organizuoti darbo, kad tie sklypai būtų tinkamai parengti. Pavyzdžiui, Varėnos rajone niekada nebuvo tokios problemos, mes radome lėšų ir investavome į infrastruktūrą, ir tik tada sugrąžinome sklypus, ir tos statybos puikiai vyksta. Šiuo atveju, dar kartą kartoju, yra neišspręsta dalis valstybės prievolės sugrąžinti nuosavybę – miestuose turėtą savininkams žemę. Šiuo atveju kito pasirinkimo nėra. Aš aštuonerius metus bandžiau šitą problemą spręsti, deja, nesugebėjau, nes šitas įstatymas… ir nesurasdavome mes laisvų lėšų. Ką savivaldybės turėtų daryti šiuo atveju, iš kur sutaupo dabar? Šiandien – iš socialinėms reikmėms skirtų lėšų. Tai negi dabar mes turime nuskriausti globos namus, kitus ir skirti šimtus tūkstančių tam? Aš manau, kad čia tikrai nepadarys nei valstybei žalos, bet mes parodysime, kad proto ribose galima pataisa išspręsti tą problemą.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Aš noriu pasitikslinti, ar aš teisingai supratau. Yra valstybės turtas – valstybinis miškas. Jis priklauso visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, jis yra saugomas ir juo naudojasi visi Lietuvos Respublikos piliečiai. Ar aš teisingai suprantu, kad jūs siūlote būdą, kaip perimti valstybės turtą į privačias rankas?
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Ne, na kaip, valstybės…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš praleidžiu tarpinius elementus, ką savivaldybė darys, tą, tą, čia detalės yra, bet galutinis tikslas, aš taip suprantu, kad valstybės turtas pereitų į privačias rankas. Ar aš klystu?
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Jokiu būdu ne į privačias. Valstybė prisiėmusi įsipareigojimus grąžinti turėtą nuosavybę. Yra kelios formos: galima natūra, galima pinigais ir galima mišku. Žmonėms turėtų išlikti pasirinkimo laisvė, yra apie 90–95 % suteikta natūra. Čia joks perėmimas iš valstybės. Kalbu apie tuos miškus, kurie yra miesto teritorijoje, priklauso savivaldybėms, ir kažkokia intervencija už miesto ribos, apie tuos miškus čia nekalbama.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, nežinau, gal nelabai viską supratau. Supratau šūkį „Svarbu žmogus!“
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Ir verslas.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Iš tikrųjų tas šūkis jums svarbus. Svarbu, aišku, ir žalia gamta. Ar statybų plėtra būtina tik tose miškingose vietose? Mes kalbame apie penkias išskirtines savivaldybes. Teisės departamentas savo išvadoje kaip tik ir pastebėjo, kad svarstytina, ar tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu nebus pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Kaip jūs tai galėtumėte paneigti?
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš tikrai manau, kad jis nebus pažeistas, kadangi Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis žmonių lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojama skirtingai. Nors tarp jų nėra tokio pobūdžio tokios apimties skirtumų, toks nevienodas traktavimas būtų (…) pasiteisinimas. Tačiau reikia atsižvelgti į teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis, reguliavimo teisinis skirtinumas… Šiuo atveju tos savivaldybės yra išskirtinės savivaldybės, tas skirtinumas egzistuoja, nes kitose savivaldybėse nėra tokio procento miškingumo ir kitos turi pasirinkimo teisę. Šiuo atveju šie rajonai, na, konkrečiai, Varėnos rajonas, absoliučiai neturi jokios pasirinkimo teisės. Šiuo atveju, aš manau, jis neprieštarauja toms nuostatoms.
PIRMININKAS. Klausia K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Gal du klausimus turėčiau. Ar paliekate tada kitą priemonę, kai bus paverčiama miško žemė į kitas naudmenas, tai yra įsipareigojimas dar atkurti tokį patį plotą miško, nebūtinai mokant mokestį. Galbūt savivaldybė rastų žemės, kur galima įkurti miškus, ir tada būtų atitinkami mainai?
Ir antras dėl gyvenamųjų teritorijų miestuose. Aš pritarčiau, kas čia yra visur dėl kitų parašyta, kad valstybės nuosavybė, bet gyvenamos teritorijos, iš jūsų aiškinimo supratau, būtų ne valstybės statomi gyvenamieji manai vieniems ar kitiems, bet jau būtų privatizuojamos tos valdos ir jose statytų gyvenamuosius pastatus.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Ne. Čia yra, sakykime, valstybės prievolė grąžinti, tiems žmonėms suteikti namų valdas. Ten yra nuo 10 iki 15… Čia nekalbama apie kokias nors kitas statybas.
Dėl miško, dėl pirmo klausimo, na, buvo gvildenta kaip ekvivalentas atsodinti, bet Varėnos rajone apie 70, 69 % to miškingumo. Tai mums pasiūlė sodinti Kelmėje ar kur nors. Aš manau, kad tai nėra logiška. Ir valstybei, ir Miškų fondui tai nėra koks nors išskirtinis nuostolis. Kita vertus, už 800 metrų ar 500 metrų kertami valstybiniai miškai, plyni kirtimai ir kažkodėl ten niekas nesirūpina ir nežiūri, ar iš tikrųjų tokia apimtimi galima kirsti tą mišką. Šiuo atveju, kada yra labai konkretūs poreikiai ir aiški įsisenėjusi problema, kito kelio tikrai nėra.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Motyvai dėl viso. Nėra užsirašiusių kalbėti.
Kolegos, balsuojame. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 45, susilaikė 12. Taigi pateiktam projektui yra pritarta.
Per šoninį – G. Mikolaitis. Prašau.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Frakcijos vardu prašome skubos tvarkos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Skubos… Frakcija turi…
Kolegos, balsuojame. Dėl to galima. Kas už skubą, prašome balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Skuba, kolegos, tiktai… Iš tiesų tai yra… (Balsai salėje) Jūs puikiai žinote, kad nelabai mes ir paskubinsime komitetus. (Balsai salėje) Numatytas buvo šių metų gegužės 31 dieną.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 32, prieš – 8, susilaikė 16. Taigi skubai yra pritarta, yra siūloma gegužės 31 diena. Ar gerai? Gerai. Tinka. Kolegos, čia dėl siūlomų komitetų, nors ir neperskaičiau, bet jau kilo nesutarimų, nes yra siūloma, kad pagrindinis yra Aplinkos apsaugos komitetas, bet taip pat šitą sritį, kaip žinote, kuruoja ir Kaimo reikalų komitetas. (Balsai salėje) Kolegos! (Balsai salėje) Kaip jūs žemėtvarką… Visi klausimai… Tai yra… Balsuokime. Buvo pasiūlymas. Aš jums tiktai sakau, kas yra, kolegos.
J. Razma per šoninį…
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad čia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas labiausiai yra tinkamas, nes kalbama apie galimybę savivaldybei vystyti savo teritoriją. Jeigu Aplinkos apsaugos komitetas taip į viską žiūrės iš miško išsaugojimo pozicijų, tai nežinau… Čia nelabai pritarsime.
PIRMININKAS. Aš manyčiau, visiškai teisėtas reikalavimas. B. Pauža dar nori kažką pasakyti. Prašau.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Dėl komitetų. Ko aš noriu paprašyti? Visus žemėtvarkos reikalus tvarko Kaimo reikalų komitetas. Man atrodo, čia turėtų būti pagrindinis.
PIRMININKAS. Kolegos, aš manyčiau, kad balsuodami mes ir apsispręsime. Kadangi vis dėlto yra trys pasiūlymai, kas balsuos už, tai bus Aplinkos apsaugos komitetas, antras pasiūlymas buvo dėl Kaimo reikalų komiteto – balsuojate prieš ir susilaiko – dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Iš karto trys balsavimai. Už tris. Paleidžiame balsavimą. Viskas! (Balsai salėje) Už – Aplinkos apsaugos komitetas, prieš – Kaimo reikalų komitetas ir susilaiko – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Aplinkos apsaugos komitetas – už. Tai pirmasis pasiūlymas, kuriam Seniūnų sueigoje buvo pritarta. (Balsai salėje)
Kolegos, balsavo 60 Seimo narių: už – 36, prieš – 11 už Kaimo reikalų komitetą ir 13 už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Siūloma pagrindiniu komitetu palikti Aplinkos apsaugos komitetą, o papildomi komitetai būtų būtent Kaimo reikalų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstome gegužės 31 dieną.
17.25 val.
Šeimos stiprinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4255, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio 3 dalies pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4256 (pateikimas)
Kiti 2-8a ir 2-8b klausimai – projektai Nr. XIIP-4255 ir Nr. XIIP-4256. Pranešėjas – R. J. Dagys. Prašau. Pateikimo stadija.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiu jums įstatymo projektą ir lydimojo įstatymo Seimo statuto įstatymo projektą svarstyti. Jis atsirado po ilgų diskusijų, kurias organizavo šeimos grupė su įvairiomis nevisuomeninėmis organizacijomis. Buvo susirinkta dėl viešų klausimų ir diskusijų atskiroje konferencijoje. Buvo įvertinta daug įstatymų, nevyriausybinių organizacijų pataisų. Jį rengti padėjo Vytauto Didžiojo universiteto teisininkai ir mokslininkai.
Įstatymo esmė ir pavadinimas yra Šeimos stiprinimo įstatymas. Šį projektą paskatino rengti šeimų nevyriausybinių organizacijų įsakymai ir paraginimai, kad valdžios institucijoms reikia imtis priemonių, kurios iš esmės gerintų šeimos padėtį, skatintų susilaukti vaikų, kartu kurtų šeimoms palankią aplinką. Taip pat mokslininkų tyrimai išryškino, kad šeimos politika Lietuvoje nenuosekli, nepastovi, neilgalaikė ir nekoordinuota. Tai mes matome ir iš mūsų institucijų, Vyriausybės veiklos ataskaitų. Bauginanti statistika, kurią mes turėtume gerai įsidėmėti: mes praradome per 200 tūkst. žmonių dėl mažesnio negu mirtingumas gimstamumo. Mokslininkų nuomonė šiuo atveju yra vienareikšmė – tai žymia dalimi priklauso nuo šeimos instituto susilpninimo, nes vaikai gimsta kuo stabilesnėje aplinkoje.
Iš karto turiu pasakyti, mes taip pat remiamės Europos Vadovų Tarybos pateiktomis rekomendacijomis, kurios pavadintos „Europos Sąjunga 2030“, pateiktomis rekomendacijomis, kurios skamba taip: „Siekiant atsverti visuomenės senėjimą ir vidaus darbo jėgos mažėjimo neigiamas tendencijas, būtina imtis skubių veiksmų. Visų pirma, turėtų būti įgyvendinama šeimai palanki politika, kuria siekiama stabilizuoti ir padidinti gimstamumo lygį.“
Galų gale mūsų kaimynai daro tą patį: tiek lenkai, tiek vengrai, tiek slovakai – visi užsiima būtent… dabar priima tokius įstatymus, nes padėtis yra pernelyg grėsminga – 46 žmones per dieną mes prarandame dėl mažesnio gimstamumo.
Šis įstatymas yra pamatinis įstatymas ir jo paskirtis yra sukurti visą bendrą sistemą pradedant nuo Seimo iki savivaldybių. Nurodyti Vyriausybei aiškias gaires, kad ji pati pasitvirtintų gaires ir patvirtintų priemonių planą, kurių reikia vieningai šeimos politikai įgyvendinti. Tai yra įstatymas, kuris numato tas kryptis, kuriose mes turėtume susitelkti. Turbūt niekas neginčys dėl to, kad mes norime turėti kuo tvaresnes šeimas, kad jos turėtų kuo mažiau problemų ir vaikai jose gyventų laimingai. Tai yra vienas pagrindinių tikslų.
Taigi mes turime padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, nes kitaip senėjimo procesai bus tokie, kad mums kels tikrai pagrįstas baimes. Mūsų statistika… Eurostatas prognozuoja, kad 2050 metais bus tik pusantro darbingo amžiaus žmogaus su vienu nedarbingu. Mūsų Lietuvos statistikos departamentas dar graudesnes prognozes mums pateikė. Užtenka blaškytis – reikia susitelkti. Mokslininkų įrodymai vienareikšmiški – kuo stabilesnis darinys, siejantis moterį ir vyrą šeimoje, tuo daugiau vaikų, ir vaikai gyvena laimingesni, ir po to mažiau įvairiausių socialinių išmokų jiems reikia sprendžiant visokias kitokias psichologines problemas.
Kohabitacija – gyvenimas kartu – padidina skyrybų tikimybę 35 %, pas mus skiriasi kas antra pora. Tai yra tokie skaičiai, kurie kelia pagrįstą nerimą. Kas yra numatyta projekte? Mes išvengiame kokių nors apibrėžimų, kad iš karto reikėtų čia ginčytis, kreiptis į Konstitucinį Teismą ar panašiai, mes pasisakome… Šitame įstatyme yra numatytos kryptys, kuriomis turėtų judėti mūsų valstybė, būtent kryptys ir prioritetai, aišku, remiantis vyro ir moters papildomumo, vienas kito palaikymo, papildymo ir jų pareigos auginti vaikus pagrindu, ne kokiomis nors išgalvotomis socialinėmis lytimis. To tikrai šitame įstatyme nėra. Yra apibrėžiamos kryptys ir įstatymo paskirtis. Aš visko tikrai necituosiu, jūs turite prieš save aiškų dokumentą, galėsiu atsakyti į jūsų pateiktus klausimus.
Kas naujo kitame įstatymo projekte, susijusiame su šiuo pateikiamu įstatymu? Mes numatome, kad turėtų būti visais lygmenimis, tiek prie Seimo, tiek prie Vyriausybės, tiek prie savivaldybių, atitinkamos institucijos, kurios diskutuotų tuo klausimu, ieškotų ilgalaikių susitarimų ir būtų patariamosios institucijos Seimui, savivaldybei, Vyriausybei. Jau dabar kuriasi šeimos (…) savivaldybėse. Mes ne vieną kartą esame registravę dokumentus, kad reikia prie Seimo turėti tokią pačią instituciją ir kad kartą per metus mes išklausytume tų organizacijų lūkesčius čia, Seime, kaip įstatymo leidėjai numatydami, ką reikia daryti ir kaip reikėtų daryti.
Man atrodo, iš principo tai, kad yra Sveikatos taryba, kuri pateikia mums dokumentus, savo įžvalgas, tikrai pasitarnauja produktyviau priimant sveikatos sistemos įstatymus. Mes tą patį siūlome. Mes taip pat siūlome, kad Vyriausybė turėtų pateikti išvadas ne tiktai dėl korupcijos grėsmių, įvairių įstatymų projektų, kai mes paprašome, bet lygiai taip pat galėtų pateikti įžvalgas dėl įstatymų, socialinių įstatymų, mūsų pataisų, kokį poveikį turės mūsų šeimoms.
Tik bendra šeimos politika gali duoti kokių nors rezultatų. Būdas, kai mes atskirai sprendžiame vaiko teises, kai atskirai sprendžiame motinos teises, kai atskirai sprendžiame tėvo teises arba dar kokias nors teises, išblaško mūsų pastangas ir neduoda kryptingo rezultato. Išėjęs iš mirties duobės 2002 metų gimstamumas dėl priimto Motinystės atostogų įstatymo, gana brangiai mums kainuojančio, jau nustojo veikti. Gimstamumas toliau nebeauga, jis sustojo, tai mes turime ieškoti naujų priemonių. Priemonės čia yra aiškiai numatytos: švietimo ir kultūros priemonių srityje, kad padėtų pasirengti šeimai; materialinio saugumo užtikrinimo srityje, kad žmonės gautų pakankamai pajamų, atsirastų visa socialinio draudimo sistema mūsų šeimoms; kad būtų įtraukiamos bendruomenės aktyviau; kad būtų apsirūpinimo būstu programa; būtų kompleksinė pagalba šeimai; būtų kompleksinės paslaugos krizę patiriančioms šeimoms; šeimos sveikatos politika, būtų siekiama stiprinti šeimų sveikatą ir, svarbiausia, teigiamo požiūrio į šeimą stiprinimas.
Dabar, kai mes iškėlėme į prioritetus tiktai pinigus ir karjerą, gavome situaciją tokią, kad pirmą vaiką motina pagimdo 29 metų. Tai, kur čia jau kalbėti apie trečią ar ketvirtą vaiką. Tokia yra mūsų statistika ir tas senėjimas, ir tas terminas visą laiką vis didėja, per metus, per pusę metų pasislenka į neigiamą pusę.
Ir teigiamo požiūrio į šeimą stiprinimas visais įmanomais aspektais, per visas įstatymu priimamas nuostatas, žinant, kad vienas vaiko gimimas, anot ekonomisto R. Kuodžio, duoda valstybei naudos 1 mln. papildomai, tą reikia turėti omeny ir taip į viską reikia žiūrėti. Aš dabar pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti net didžiulė grupė Seimo narių, bet skirtas laikas atsakymams yra 10 minučių, tą mėginsime padaryti. E. Vareikis klausia.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Trumpai klausiu. Aš dėkoju, jums už tokį… (Balsai salėje) Negirdite? Dėkoju, jums už pristatymą. Manau, kad šitas įstatymo projektas yra tinkamas. Bet mano klausimas būtų štai koks, neseniai pasirodė popiežiaus Pranciškaus apaštališkas paraginimas „Amoris laetitia“, kur daug kalbama apie tokias šeimas, kurios yra nukentėjusios, sugriuvusios, sakysime, subyrėjusios, tokioms šeimoms irgi reikia atsistatyti ir jas iš naujo sukurti. Kiek jūsų įstatymo projektas stimuliuotų ne tik jaunų žmonių tuoktuves, bet ir, sakysime, žmonių, patyrusių šeimos dramas, reikalus, ar tai tą jų situaciją kiek nors pagerintų?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tai iš tikrųjų viena iš šeimos stiprinimo priemonių krypčių, penkta priemonė, ir yra kompleksinės paslaugos krizę patiriančioms šeimoms bei vienišiems tėvams. Tai valstybė, siekdama nedubliuoti, neperimti šeimos funkcijų vykdymo, turi imtis priemonių įgalinti pačią šeimą, šeimos narius sąmoningai prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir savo gyvenimo kūrimą ir sukurti psichologinės pagalbos, konsultavimo pagalbos sistemą. Šiuo metu pagalbai šeimai, konsultavimui šeimos, kiek jūs galvojate mes skiriame pinigų per visas programas? 20 tūkst. Lt – 6 tūkst. eurų – štai mūsų visas valstybės pagalbos šeimai programos dydis.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Aš labai tikiu, kad šitoje Seimo salėje nėra nė vieno žmogaus, kuris nenorėtų, kad šeima būtų stipri. Šiandien prieš tai pranešėjo skambėjo šūkis, kad „Svarbiausia – žmogus“. Aišku, aš galėčiau pasakyti kitą šūkį – „Stipri šeima, stipri valstybė“ ir jūs savo teikiamu įstatymo projektu būtent tai deklaruojate. Prašau pasakyti, gerbiamas kolega, vis dėlto kodėl tiek daug pasipriešinimo ir kur slypi ta baimė, kad čia buvo tokių ponių ir ponų, kurie siūlė net neleisti jums pateikti įstatymo projekto, kurgi čia ta didžioji baimė ir ką jūs siūlote tokio, kas galėtų sugriauti kai kieno akimis, matyt, matant mūsų valstybę?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš daug ką galėčiau pasakyti, kur čia kas slypi. Aišku, jeigu žiūrėtume iš šalies, ne iš mūsų vidaus, tai yra tai, kad kuo silpnesnė šeima, kuo labiau jinai suardyta, kuo labiau mūsų tarpusavio ryšiai yra nusilpę, tuo lengviau yra su mumis susitvarkyti. Bet čia iš išorės taip turėtų būti.
Iš vidaus, aš manau, susiduria skirtingi požiūriai, iš esmės požiūris, kad šeima yra atgyvena, jau yra pasenusi, niekam nereikalinga forma, ir mes galime valstybėje išspręsti visas problemas be šeimos, be tarpusavio įsipareigojimų.
Ir trečias požiūris yra bet kokiu noru įteisinti, kad šeima yra kažkas kita, ne vyro ir moters sąjunga, bet vienos lyties sąjungas ar dar ką nors. Tai yra trys požiūriai, kurie šiuo atveju oponuoja šitam požiūriui.
O šiaip šitas įstatymas neapsiriboja, kokiu nors… ar susituokusi šeima, ar ne, kalbama apie visos šeimos ir šeimyninių ryšių įsipareigojimų stiprinimą kaip tokį. Čia neturėtų būti didelių prieštaravimų ir priešpriešų šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Klausia M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Prašau pasakyti, kodėl įstatymo preambulėje iškraipomos šeimos formavimosi istorinės aplinkybės, teigiant, kad šeimos narių teisės ir pareigos yra prigimtinės, kai tik XII–XIII amžiuje krikščionių teologai sutapatino šeimą ir santuoką?
Ir dar vienas klausimas. Kaip pagal jūsų projektą turi jaustis našlaičiai ir vaikų namų globotiniai, jei jų gyvenime tėvystė nepapildo motinystės ir atvirkščiai? Ačiū.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pradėsiu nuo antro galo, tai, ką jūs pasakėte dabar, yra ciniška spekuliacija ir daugiau nieko. Visi tarpusavio ryšiai, šeimos ryšiai, įsivaikinusių šeimų ryšiai, tai yra analogas mūsų prigimtinio kraujo ryšio, tarpusavio tėvų ir vaikų užpildantis pakaitalas…. per Civilinį kodeksą. Tiesiog žmonės įsivaikina ir jie tampa tikraisiais tavo šeimos nariais. Kur čia yra kokia diskriminacija? Kaip tik mes už tai, kad atsirastų daugiau įsivaikinusių žmonių, tos šeimos priimtų į savo tvirtas šeimas tuos našlaičius, kurie ten gyvena.
O dabar dėl prigimtinio. Pirmiausia remiamės Konstitucija. Gal poniai nepatinka Konstitucija, bet Konstitucija taip ir kalba. Kitas dalykas. Kai kalbame apie prigimtinę, tai yra natūralus, biologinis, moksliškas požiūris, o ne mokslas, paremtas balsavimu kokioje nors taryboje.
PIRMININKAS. Klausia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamas kolega, jūs paminėjote Konstituciją, bet jeigu jūs pripažįstate Konstituciją ir Konstitucinio Teismo sprendimus kaip neatimamą, neatskiriamą Konstitucijos dalį, turėtumėte prisiminti, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šeima yra ne vien santuokos pagrindu ir jūsų aiškinimo pagrindu sudaryta ląstelė. Ir ar jūs nemanote, kad toks įstatymo projektas prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui?
Kita vertus, ar jūs tikrai tikite, kad sukūręs tarybas, komisijas, jūs sustiprinsite šeimą? Ar jūs nemanote, kad šeimos stiprinimas pirmiausia yra pačių žmonių reikalas ir klausimas? Vaikų gimstamumas taip pat yra žmonių asmeninis klausimas. Ar jūs manote, kad įstatymais apibrėžęs jūs tiesiog padarysite tvarką Lietuvos šeimose?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kai 2000 metais startavo naujoji politika, prasidėjo dramatinis gimstamumo mažėjimas, kai buvo pakeisti prioritetai ir toks supratimas, kaip, jūs pasakėte, atsirado. Po to mes regime tas pasekmes. Čia yra konkrečiai tokio prioriteto pasirinkimo pasekmės. Aš tikiu, kad būtent šiuo keliu, kaip jisai amžiais gelbėjo mus, būtent toks požiūris… O tą, ką jūs sakote apie preambulę, tai preambulė kaip tik paimta iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kuris pasakė, kad šeimos stiprinimas tai yra prievolė, kurią turi įgyvendinti Seimas, ir čia, šiame įstatyme, yra nurodytos kryptys, kuriomis mes turime eiti. Šitas įstatymas nekalba apie kokius nors apibrėžimus ir Teisės departamentas nepastebėjo jokių prieštaravimų Konstitucijai, rašydamas savo pastabas dėl šio įstatymo. Mes, valstybė, galime apsispręsti, ką mes norime daryti.
PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė. Nėra. Klausia G. Purvaneckienė.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis prelegente, jūs čia daug kalbėjote apie tai, kad ir mokslu norite remtis, ir apie „Strategiją 2030“, kur šiaip jau yra remiamasi Šiaurės šalių patyrimu. Taip jau yra žinoma, kad Šiaurės šalyse, palyginti su kita Europa, gimstamus yra didžiausias ir ten yra mažiausiai visokių tokių ir panašių deklaratyvių įstatymų ar kokių nors apribojimų ar suvaržymų. Atvirkščiai, šalys, kurios bandė eiti tokiu keliu, čia jūs minėjote ir Slovakiją, ir tą pačią Lenkiją, viskas buvo atvirkščiai, ten gimstamumas yra daug mažesnis nei Lietuvoje. O gimstamumas irgi, jūs pripažinote, yra vienas iš pagrindinių šeimos rodiklių. Aš manau, kad toks deklaratyvus įstatymas yra visiškai beprasmis. Reikia…
PIRMININKAS. Laikas!
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Lenkai, kaip matėte, irgi pasisuko į tai, kad reikia materialiai remti šeimas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, neslėpkite savo pažiūrų, savo nuostatų kokiais nors kitokiais teiginiais, kaip kas vyksta. Strategija, paminėtas Europos Sąjungos dokumentas, aš jį cituoju tiksliai. Jis kaip tik ir pasakė mūsų vadovams, kad Europos Sąjungos politika, kuri buvo vykdoma iki tol, jos pasekmė yra ta, kad 2050 metais vien tik Europos Sąjungos augimui išlaikyti tokiu pačiu lygiu reikės darbo jėgos dėl senėjimo proceso arba išmirimo proceso 100 mln., tai yra jų dokumento išvada. Vienintelė priemonė, kuri gali tai sumažinti, tai yra šeimos stiprinimas, tai yra dokumento išvada. Galit skaityti kiaurai, skersai ir išilgai, kitokių išvadų ten jūs nerasite. Tai yra pagrindas. Deja, Europos Sąjunga išmiršta, senėjimo procesai yra didžiuliai ir tai nėra gimstamumo didinimo pavyzdys, o kad mūsų valstybės dabar pamatė tas žalingas pasekmes ir pradėjo imtis aktyvių priemonių, tik dabar aktyvių priemonių, rodo visos Vidurio Europos atsakingą požiūrį į tai, kas nutiko. Klaidas reikia taisyti, ir tie mūsų klystkeliai brangiai kainavo. Skandinavijoje, Švedijoje, vienintelėje valstybėje, nerasite statistikos, kuri gimstamumą skirstytų pagal tautines grupes. Ten yra arba Švedijoje gimę, arba negimę. Kodėl? Todėl, kad statistika yra kraupi.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą, už atsakytus klausimus. Motyvai už – V. Kravčionok. Prašau.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę, vaikystę, todėl manau, kad šis įstatymas yra labai reikalingas, jis įpareigos Vyriausybę imtis veiksmų, ieškoti priemonių, parodyti iniciatyvas, kaip iš tikrųjų globoti, remti šeimas. Tokios iniciatyvos gali gerąja prasme įtakoti mūsų bendrų problemų sprendimą, turiu omeny susijusių ir su emigracija, ir su demografijos problemomis, ir taip toliau. Todėl kviečiu ir prašau visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – G. Purvaneckienė.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia prelegentas išsigalvojo apie kažkokias menamas mano pažiūras, bet mano pažiūros yra būtent už šeimą ir jos stiprinimą, už didesnį gimstamumą. Jūs galite paskaityti mano knygą. Ir dabar yra žinoma pagal visus mokslinius tyrimus, kad po tų visų ilginimų, kaip jūs kalbėjote, atostogų, kitas žingsnis kol kas yra išrastas tik vienas… neišrastas – lyčių lygybė ir ta kryptimi reikia eiti, nes tos šalys, kurios nuėjo ta kryptimi, pasiekė gimstamumo didėjimą, o tie, kurie eina tuščiomis, deklaratyviomis ir dar kokiomis nors organizuotomis tarybomis, atvirkščiai, viskas yra atvirkščiai. Aš nesakau, kad nereikia stiprinti šeimos, aš sakau, kad šitas įstatymas tikrai ne sustiprins, o galbūt net susilpnins.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui (balsuojame iš karto dėl dviejų projektų), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Dėl abiejų įstatymų projektų balsuojame iš karto, pateikimo stadija, kolegos.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 43, prieš – 4, susilaikė 11. Replika po balsavimo. Įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš paprašyčiau Vyriausybės išvados, nes ten kažkodėl yra įrašytas BFK, matyt, reikės daug pinigų. Vyriausybės išvados prašyčiau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, balsuosime, ar reikia Vyriausybės išvados, ar galime sutarti bendru sutarimu? K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, įskaitykite mano balsą už, nespėjau paspausti.
PIRMININKAS. K. Masiulis dėl protokolo – už. R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mes turime apsispręsti dėl komitetų, taip?
PIRMININKAS. Kolegos, taip, bet viskas kartu.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš siūlau…
PIRMININKAS. Ar netinka komitetai? Dėl pirmojo klausimo yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar netinka kas? Tinka. Kolegos, ar tinka visa?.. J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man keista, kadangi nė vienos normos nėra pasiūlyta, o tuo labiau normos, susijusios su pinigais, bet kažkodėl BFK yra siūlomas. Aš labiau siūlyčiau Žmogaus teisių komitetą ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Papildomas – Žmogaus…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes žinome tuos dalykus, gali svarstyti kiek nori komitetų, bet šiuo atveju yra šeimos politikos klausimai, čia nėra kokios nors teisės klausimai. Aš siūlau apsiriboti ir kuo trumpiau… Jeigu mes iš tikrųjų norime priimti šitą įstatymą, tai tada reikėtų, kad pagrindinis komitetas galėtų svarstyti, nes papildomi komitetai dažnai užvilkina, kai yra darbotvarkės perkrautos ir t. t.
PIRMININKAS. Kolegos, vis dėlto mes turėsime balsuoti, kad papildomas būtų Žmogaus teisių komitetas. Kas pritariate nuomonei dėl papildomo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, balsuojame dėl papildomo komiteto. Pagrindinis komitetas mums aiškus, yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomi yra Biudžeto ir finansų komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir Žmogaus teisių komitetas, kas pritariate, kad būtų papildomas? (Balsai salėje) Dėl papildomo Žmogaus teisių komiteto. Balsuojate, kas pritariate, balsuojate už.
Balsavo 50 Seimo narių: už – 20, 30 yra tie, kurie nesutinka. Vadinasi, nėra paskirtas papildomu Žmogaus teisių komitetas. Bet komitetas gali pats savo iniciatyva svarstyti. J. Sabatauskas – replika.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, kadangi yra susijęs Statuto projektas, kur pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tai natūralu, kad dėl kito projekto jis gali būti papildomas. Ne ne, o taip. Šitą įstatymą reiktų sunorminti. Šiandien aš matau čia daugiau deklaracijų rinkinį, o reikėtų normų. Būtent Teisėkūros pagrindų įstatymo pagrindu reikia sunorminti šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Prašom. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš siūlau tikrai Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėl to projekto neskirti, jis dvejus su puse metų vilkina Konstitucijos pataisą. Yra visiškai suinteresuotas ponas J. Sabatauskas, siūlau nepasitikėti tuo klausimu. Jis tiesiog vilkins klausimą ir nieko nespręs.
PIRMININKAS. V. A. Matulevičius. Prašom repliką.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pirmininke, aš nelabai supratau, už ką balsavau. Jūs pasakėte tris komitetus, bet kaip ir už kokį balsuoti nepasakėte.
PIRMININKAS. Ne, kolegos, aš pasakiau…
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Aš balsavau už Žmogaus teisių komitetą. Ar teisingai balsavau?
PIRMININKAS. Aš galiu pasakyti, reikia pažiūrėti, tuoj pat pažiūrėsime. Čia, kad Žmogaus teisių komitetas būtų papildomas. Mes nepritarėme, kad jis būtų papildomas.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Aš balsavau už.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs gerai balsavote, bet neužteko balsų, kad jis būtų papildomas. Prašom. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš trumpai noriu pasakyti, sunorminsime mes tą įstatymą, kiek to trūksta, Socialinių reikalų ir darbo komitete, visiškai sunorminsime.
PIRMININKAS. Kolegos, bet jūs žinote, kad yra teisėtas reikalavimas, ir balsuojame. Kas už tai, kad papildomas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas (tai yra dėl pirmojo įstatymo projekto Nr. XIIP-4255), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Dėl kito įstatymo pagrindinis ir vienintelis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl Statuto.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 16, prieš – 30, susilaikė 6. Yra nepritarta, kad svarstytų kaip papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, bet jis turi teisę savo iniciatyva organizuoti svarstymą. Kolegos, aš manyčiau, galime apsispręsti, kad dėl šio klausimo pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Kolegos, taip pat buvo pasiūlyta dėl Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Nereikia. Supratau. Deja, gausime balsuoti dar sykį. Kolegos, kas už tai, kad būtų prašoma Vyriausybės išvados, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom balsuoti. Kolegos, visi Seimo narių reikalavimai yra teisėti. Baigsime balsavimą ir tuoj pat suteiksime, kad nesitrukdytume. Per šoninį – G. Purvaneckienė, bet pabaigsime balsuoti ir suteiksime žodį.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 14, prieš – 24, susilaikė 13. Vyriausybės išvados nereikia.
Kolegos, dėl vedimo tvarkos – G. Purvaneckienė. Prašom.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Aš neprieštarauju, bet jeigu mes dėl visų komitetų balsavome, kodėl nebalsavome dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, nes irgi buvo pasiūlymas, čia nebuvo įrašyta?
PIRMININKAS. Kolegos, aš dėl vedimo tvarkos dar kartą pasakau. Šitie komitetai: Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, buvo jau įrašyti Seniūnų sueigoje ir niekas prieštaravimų nepateikė. Kolegos, jie jau yra automatiškai, nebent jūs būtumėte prašę balsuoti, kad nereikia. Bet šio reikalavimo nebuvo ir šiandien šį klausimą siūloma svarstyti birželio 30 dieną. Kolegos, ar galime sutarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
2-8b klausimas – projektas Nr. XIIP-4256. Po pateikimo yra pritarta ir siūloma, kad pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomas yra nesiūlomas. Ar galime? (Balsai salėje) Visiškai teisėtas reikalavimas, kad papildomas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad svarstytume taip pat birželio 30 dieną, ir papildomam komitetui? Ačiū. Pritarta.
Kolegos, kitas klausimas. Mes jau daug perėjome, bet vis tiek dar liko. 2-10 klausimas. S. Šedbaras nesurinko 29 parašų. Ar surinko? Nematome, kad būtų surinkta, nes prieš pusę metų – 2015 m. gruodžio 3 d. jis buvo pakeistas. Sakė, jums buvo pranešta pagal Statutą. Iki posėdžio pabaigos, jeigu surinktumėte, mes jį galėtume svarstyti.
17.58 val.
Civilinio kodekso 3.166 ir 3.167 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3951 (pateikimas)
Kolegos, 2-11 klausimas – projektas Nr. XIIP-3951. Pranešėjas K. Masiulis turi surinkęs 29 parašus. Prašom pateikti klausimą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, pasistengsiu trumpai ir drūtai. Reikalas tas, kad įstatymo pakeitimas nedidelis, jis liečia vaikučius pamestinukus, kurie neturi tėvelių, neturi nei pavardės, nei vardo, ateina į pasaulį be kilmės. Štai tradicijos tokios, kad jiems vardus ir pavardes sugalvoja kaip kas nori, auklėtoja, direktorė, į kieno rankas patenka. Yra kuriozinių atvejų, kada direktorės giminių, auklėtojos giminių pavardes paveldi. Labai dažnai yra, jeigu balandį, tai Balandis, jeigu gruodį, tai Gruodis. Netgi kuriozinis atvejis – Klaipėdos mero garbei ir panašiai. Vis dėlto tai yra piliečiai. Amerikiečiai yra pasakę šitaip: duok vaikui gerą vardą, kitaip jis išaugs prastas. Danai turi įstatymą, kad Kalbos komisija nustato tokius dalykus. Iki 100 vaikučių kas metus būna. Prašau palaikyti tokį projektą, kad Kalbos komisija nutartų ir nustatytų tvarką ir būdą, kaip tiems vaikams parinkti gražius, skambius vardus, taip pat ir pavardes.
PIRMININKAS. Ačiū, Kęstuti. Niekas nenori klausti. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra, nebuvo. Kolegos, tikrai nebuvo šito klausimo. Motyvai. Nėra norinčių kalbėti. Nėra, Juliau, tikrai nėra. Matyt, ne šiuo klausimu. Pasižiūrėkite. Kolegos, balsuojame. Viskas. Motyvų nėra. Balsuojame.
Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Civilinio kodekso 3.166 ir 3.167 straipsnių pakeitimas. Pateikimo stadija, kolegos, balsuojame.
Balsavo 38 Seimo nariai. Už – 30, susilaikė 8. Įstatymo projektui yra pritarta. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir svarstymas būtų birželio 30 dieną. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
2-12 klausimas. Taip pat A. Anušauskas nesurinko 29 parašų, svarstyti negalime. Atidėsime. Artimiausiu metu turbūt pateiks.
18.01 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4073, Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2202 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4074 (pateikimas)
2-14a klausimas – projektas Nr. XIIP-4073 ir 2-14b klausimas – projektas Nr. XIIP-4074. Pranešėjas – J. Razma. Prašom, Jurgi, ateiti pristatyti klausimus. Net du iškart reikia pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kodėl du Labdaros įstatymo pakeitimo projektai? Todėl, kad šiandien teisiškai turime tokią situaciją, kad šiuo metu galioja vienas Labdaros įstatymas, nuo kitų metų įsigalios kitas, naujos redakcijos priėmėme. Dėl to nežinodamas, ar to nenukelsime, parašiau tokią pat pataisą dėl abiejų projektų.
O jos esmė, kad labdara galėtų būti suteikiama ne tik kaip yra dabar – socialiai remtiniems asmenims, bedarbiams, pajamų negaunantiems ar sunkiai sergantiems, bet ir aukštus meninius ar sportinius gebėjimus rodantiems, tarkime, jauniems žmonėms. Kartais, kaip žinome, organizuojamos labdaros akcijos, ar nupirkti gerą instrumentą, ar kaip nors kitaip padėti tam gabiam žmogui ugdyti savo gebėjimus, garsinti šalį, bet pagal numatytas labdaros galimybes tokiu atveju, jei jis ir gauna paramą, šiandien jis tų išlygų neturi ir, jeigu gauna paramą, tai yra kaip jo pajamos su visais mokesčiais ir t. t.
Manau, kad vis dėlto galima numatyti, kad savivaldybių nustatyta tvarka būtų galimybė ir tokiais atvejais pagal labdaros principus skirti tą rėmimą. Manau, kad savivaldybės tuo nepiktnaudžiautų, nes tai yra… Jeigu, žinoma, būtų kokių nors piktnaudžiavimų, būtų galima teoriškai įsivaizduoti gyventojų pajamų mokesčio praradimus, bet tikrai nemanau, kad tai būtų masiniai atvejai. Bet tokių atvejų pasitaiko.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti M. Zasčiurinskas, nes A. Nesteckio nematau. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Norėjau pasitikslinti. Labdaros teikimas yra toks, yra galimybė elgtis ne visada sąžiningai. Kaip jūs įsivaizduotumėte, jeigu praplečiame ratą, ir gana ženkliai praplečiame ratą, čia tikriausiai kartais reikėtų skaičiuoti, gavėjų ratas būtų praplėstas, kaip būtų vykdoma, kaip valstybė vykdytų kontrolę? Kokiomis pajėgomis ir kokios galimos pasekmės? Ar jūs modeliavote tokią situaciją? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip sakiau, tai daugiau būtų savivaldos atsakomybė. Savivaldybės ir dabar turi nusistatyti tvarką dėl kai kurių labdaros galimybių. Bet čia tikrai neįsivaizduoju masinių atvejų. Ar tikrai kokioje rajono savivaldybėje mes rasime daug žymių menininkų ar kitų garsinančių tą savivaldybę ir kartu šalį žmonių, kuriems tikrai reikėtų pagrįstai numatyti labdarą? Tai čia būtų savivaldybių atsakomybė, be abejo. Bet jeigu jūs ką nors įtariate negero, galima galvoti apie papildomus kontrolės mechanizmus.
Šiaip aš numatyčiau, kad savivaldybė gali patvirtinti tokią tvarką, kad kiekvieną tokį atvejį meras tvirtintų savo potvarkiu: tokį pilietį dėl tokių motyvų, kad yra kažkoks poreikis, sakykime, reikia gabiam jaunam smuikininkui įsigyti gerą smuiką. Šeima nėra socialiai remtina, bet mažas pajamas gaunantys paprasti žmonės, suprantama, patys nenupirks to smuiko. Čia reikia skelbti, kad remtų žmonės. Tokie atvejai galėtų būti patvirtinti, paskelbiami viešai, kad meras patvirtino tokį galimą labdaros gavėją ir kas nori, gali jį paremti.
Tai aš įsivaizduoju, kad čia neturėtų būti masinių piktnaudžiavimų, bet lemtų savivaldybių tvarka. Jeigu norite stipresnės kontrolės, vietoj savivaldybių tvarkos rašykite „Vyriausybės nustatyta tvarka“, kad visiems vienoda būtų ta tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui už pristatytą klausimą, už atsakytą klausimą. Kolegos, motyvai. Kalbėti nėra norinčių. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Pritarta.
Kolegos, pagrindinis komitetas – Audito komitetas tiek dėl vieno, tiek dėl kito. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, kolegos, čia tikrai nėra finansų. Čia Audito komiteto visiškai pakanka, aš manau. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
18.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4371 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas yra 2-15a. Jeigu šitam pritarsime, tai kviečiu. Projektas Nr. XIIP-4371. Pranešėjas – R. Paliukas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Dėl sesijos darbų programos papildymo. Prašom.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau papildyti šios sesijos, pavasario sesijos, darbų programą nutarimu „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“, taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso atskirų straipsnių pakeitimo įstatymų projektais.
PIRMININKAS. Nori jūsų paklausti J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aišku, aš ne dėl šito nutarimo įtraukimo, bet kad paskui nereikėtų. Jūs siūlote kartu keisti ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Teisės departamentas parašė pastabą, kad ar verta dabar keisti tą kodeksą, kuris po pusmečio nebegalios? Gal geriau registruokite kitą – Administracinių nusižengimų, arba, tiksliau…
R. PALIUKAS (DPF). Yra registruota ir dėl Administracinių… Aš galiu paaiškinti. Kadangi čia yra dėl Radijo ir televizijos komisijos galių skirti tam tikras nuobaudas, baudas, tai pusę metų ji tų galių neturėtų. O dabar, kaip žinote, yra įvairių Radijo ir televizijos komisijos nutarimų, ir dėl priešiškos propagandos, ir dėl neteisėto retransliavimo. Norime, kad tą pusę metų ji irgi turėtų galių. Todėl tai identiški pakeitimai, bet abiejų kodeksų. Todėl abu registruojame. Norime registruoti.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke, už pristatytą klausimą, atsakytą klausimą. Kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Svarstymo stadija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Priėmimo stadija. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 32 Seimo nariai. Už – 32. Taigi nutarimas (projektas Nr. XIIP-4371) yra priimtas. (Gongas)
18.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3677 (pateikimas)
Kolegos, pereiname prie kito klausimo, tai yra 2-15b – projektas Nr. XIIP-3677. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R. Paliukas.
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti Seimo nutarimui „Dėl komisijos veiklos nuostatų pakeitimo“. Komitetas gavo Radijo ir televizijos komisijos kreipimąsi, apsvarstė ir parengėme šių nuostatų patvirtinimo pakeitimo projektą. Šis projektas parengtas ir teikiamas svarstyti todėl, kad būtina suderinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatas su 2015 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis, kurioms Seimas pritarė. Dabar tos nuostatos neatitinka to įstatymo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Aš tikrai noriu paklausti. Žiūrėkite, kiekvienas nori būti viršininku, kad turėtų teisę atimti, duoti per galvą ir t. t. Kaip jūs manote, tokioje jautrioje srityje įvedus tokius represinius elementus, ar jie, pavyzdžiui, sukurs geresnį psichologinį klimatą Lietuvoje, ar jie nesukels galbūt negatyvių kokių nors emocijų? Represinių veiksmų didinimas ir stiprinimas nėra sveikintinas reiškinys demokratinėje visuomenėje. Kaip jūs manote?
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamas kolega, pirmiausia aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad iš pradžių yra numatytas įspėjimas ir komisija įspėja, o jeigu toliau piktybiškai nesilaikoma Visuomenės informavimo įstatymo, tada jau galima taikyti, kaip jūs sakėte, represines priemones. Bet tos represinės yra tokios, kad tai yra bauda nuo 170 eurų iki 600 eurų. Aš nemanau, kad čia didelės represijos. Bet kartoju, kad iš pradžių yra įspėjimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, pirmininke, už pristatymą. Jūs atsakėte į klausimus. Kolegos, motyvai…
R. PALIUKAS (DPF). Atsiprašau, kadangi buvo klausimas ir dėl antro, ir dėl trečio įstatymo.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar 2-16 klausimas, paskui bus pristatyta, visiškai skirtingi jau yra, jau kitas numeris. (Balsai salėje) Kolegos, na, nepristatyta, yra atskiri numeriai. Jūs matėte, lydimasis pirmas yra šitas, o po to jau kiti. Dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomu – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 9 dieną. Kolegos, ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ne, ačiū. Jeigu jūs reikalaujate, mes galime balsuoti. Mečislovai, reikalaujate? Ne, nereikalauja. Kolegos, yra pritarta pasiūlytam Seniūnų sueigos pasiūlymui.
18.12 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21419, 21420, 21421 ir 21422 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3882, Administracinių nusižengimų kodekso 12, 79, 124, 146, 477 ir 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3883 (pateikimas)
Ir 2-16a ir 2-16b klausimas – projektai Nr. XIIP-3882 ir Nr. XIIP-3883. Pranešėjas – R. Paliukas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Prašom. Dabar jau abu pristatykite.
R. PALIUKAS (DPF). Kaip gerbiamam J. Sabatauskui sakiau, čia yra du identiški Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projektai. Kaip minėjau, po pusės metų įsigalios kitas.
Esmė yra ta, kad Radijo ir televizijos komisija pagal nuostatus, kurie buvo suderinti su Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, turės galimybę už komisijos nutarimų nevykdymą taikyti bausmes. Kaip sakiau, pati pagrindinė, švelniausia, yra įspėjimas, o toliau yra baudos nuo 170 iki 600 eurų. Tai galima paaiškinti ir plačiau, yra numatytos bausmės už retransliavimo taisyklių pažeidimą, taip pat už turinį, kuris neatitinka visuomenėje pripažįstamų normų, tai ir dorovės normos, ir smurto skatinimas ir kai kurios priešiškos propagandos nuostatos. Tokie tie įstatymų projektai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui už pristatytus klausimus. Ačiū, pirmininke. Kolegos, dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galime pritarti bendru sutarimu pateiktiems projektams? Ačiū. Pritarta.
Yra siūloma, kad tiek dėl vieno, tiek dėl kito pagrindiniu komitetu yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Svarstyti juos abu birželio 28 dieną. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Yra pritarta.
18.15 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2040(2) (svarstymas)
Kolegos, paskutinis šiandien rezervinis klausimas, spėjame kaip tik laiku, tai yra projektas Nr. XIIP-2040. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R. Paliukas. Čia jau yra svarstymas. (Balsai salėje)
R. PALIUKAS (DPF). Kaip matote, gerbiami kolegos, švietimo ir kultūros klausimai visi lieka pabaigoje.
Dabar noriu pateikti jums įstatymo pakeitimo projektą dėl Atmintinų dienų įstatymo. Čia bus viena pataisa, aš ją pakomentuosiu. Tai yra gerbiamo K. Masiulio pataisa.
PIRMININKAS. Prašom, prašom. Ar K. Masiulis… (Balsai salėje) Ne esminė, ne esminė. (Balsai salėje) Esminė?
R. PALIUKAS (DPF). Šita…
PIRMININKAS. Sako, balsuoti nereikės, Kęstuti, vis vien. Prašom. (Balsai salėje)
R. PALIUKAS (DPF). Tą pataisą man pristatyti ar gerbiamas K. Masiulis?
PIRMININKAS. Žiūrėkite, labai paprastai. Kęstuti, prašom pristatyti visą pataisą. Prašom. Tuoj įjungsiu, minutę, Kęstuti. Matote, viskas per greitai, nerandam. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau jūsų dėmesio. Aš jau antrą kartą, prieš kurį laiką ir praeitoje kadencijoje siūliau panaikinti šį įstatymą apskritai. Atmintinų dienų gausėja, kiekvienais metais įvedame po keletą atmintinų dienų ir jau dabar turbūt nėra dienos, na, gal dar kelios yra, kad nebūtų atmintina diena, o kartais ir po keletą. Įvairios asociacijos, profesinės bendrijos, žmonių bendrijos, religinės bendrijos – jos laisva valia gali nustatyti savo atmintinas dienas. Taip ir yra, tiesą sakant. Nustatydami, tarkime, santechnikų atmintiną dieną, mes nenustatome geodezininkų, o nustatę santechnikų ir geodezininkų, nenustatome suvirintojų, vairuotojų ir dar daugelio kitų atmintinų dienų. Tam tikra prasme visų kitų profesijų gerbtinos ir atmintinos dienos yra užribyje. Leiskime švęsti žmonėms liberaliai, kada jie mano, kad reikia švęsti, tada tegul švenčia. Seimo nariai tikrai kiekvieną kadenciją tą ir daro, nemaža dalis tokia yra, po keletą atmintinų dienų. Manau, šitokia kūryba, įstatymų tobulinimas ir vis pildymas tų atmintinų dienų yra tuščias reikalas. Leiskime švęsti žmonėms kaip nori.
PIRMININKAS. Taigi komitetas?
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritaria ir motyvai yra pakankamai rimti. Jeigu dabar mes nubalsuotume už gerbiamo K. Masiulio pataisą, tai iš viso šis įstatymas būtų be turinio, iš viso neliktų jokių atmintinų dienų. Tai kirstųsi ir su tarptautine praktika, nes, kaip žinote, UNESCO irgi kasmet skelbia atmintinas dienas. Man atrodo, Lietuva iškristų iš konteksto. Jeigu kas norite dabar, kai tiek mažai susirinkę Seimo narių, panaikinti visą Atmintinų dienų įstatymą, tai aš nežinau. Komitetas kategoriškai nepritarė bendru sutarimu. Beje, pats gerbiamas K. Masiulis net neatėjo į komiteto posėdį. Matyt, jautė, kad jo tokie silpni argumentai, kad jis net nedalyvavo komiteto posėdyje. Siūlau nepritarti gerbiamo K. Masiulio pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar S. Jovaiša dėl šio straipsnio ar dėl viso? Dėl pasiūlymo? Prašom. S. Jovaiša – prieš.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Komitetas griežtai pasisakė prieš, aš dar griežčiau. Gerbiamas kolega, nejaugi gaila leisti žmonėms pasidžiaugti tam tikromis datomis? Aišku, mes nežiūrime į tokius banalius pasiūlymus kaip morkų valgymo diena ar balionų pripūtimo. Tikrai yra visokių profesinių bendruomenių, kurios tikrai norėtų būti pamalonintos, joms priminta apie tai, kas joms yra brangu. Todėl esu prieš tokį kolegos siūlymą.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Balsuojame už K. Masiulio pasiūlymą, kad būtų išbrauktas 1 straipsnis, o paskui jau žiūrėtume. Kas pritariate K. Masiulio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Po to balsuosime jau už visą, kolegos. Dabar balsuojame už pasiūlymą. Komitetas nepritarė.
Balsavo 35 Seimo nariai: už – 1, prieš – 13, susilaikė 21. Taigi nepritarta K. Masiulio pasiūlymui.
Kolegos, balsuojame dėl viso. Balsuojame dėl viso ir paskui replika. Kas pritariate pateiktai komiteto nuomonei su…
Atsiprašau, motyvai. Už – M. Zasčiurinskas. Aš maniau, kad nebenorite šnekėti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne, noriu labai trumpai pasakyti.
PIRMININKAS. Jau laikas pasibaigė. Aš turiu prašyti, kad pratęstume laiką.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš labai trumpai. Kolegos, atmintinos dienos. Atmintinos dienos yra būtinos. Sklerozė yra besiplečiantis reiškinys. Aš tikiu, kad kitą kartą komitetas pateiks atmintiną Seimo nario dieną, todėl aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas pritarė Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. (Balsai salėje) Kęstuti, kai baigsime balsuoti, tikrai suteiksiu. Minutę! Kad netrukdytume kolegoms apsispręsti. Paprastai jau taip yra – tik po balsavimo duodame.
Balsavo 34 Seimo nariai: už – 33, susilaikė 1. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
Replika po balsavimo – K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pirmiausia R. Paliukui pasakyti, kad elgiasi negarbingai. Jis nežino, dėl ko aš nebuvau. Tuo metu vyko komiteto posėdis ir aš jame dalyvavau. Tikrai negalėjau tuo metu atbėgti. Dviejuose sunku dalyvauti. B. Juodka gali patvirtinti, kad buvau komiteto posėdyje.
Kitas dalykas. Kolegos, klausykite, ką aš sakau. Sakau, kad reikia švęsti. Ir tų atmintinų dienų yra labai daug. Yra tarptautinių pripažintų atmintinų dienų, kurios pas mus nėra atmintinom dienom paskelbtos. Yra daugybė tokių pavyzdžių. Lygiai taip pat yra labai garbingų profesijų, kurios nėra pas mus įtrauktos į sąrašą. Todėl sakau – lai švenčia. Ir švęskime viską, ką norime, bet kam reikia valstybei reglamentuoti tokį dalyką? Aš to nesuvokiu.
PIRMININKAS. Aš supratau. Kadangi geologų yra labai nedaug, todėl Kęstutis sako, gal ir nereikia.
R. Paliukas – taip pat replika.
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamas Kęstuti, jūs paaiškinote, aš atsiimu savo žodžius dėl jūsų nedalyvavimo. Atsiprašau.
Kadangi čia buvo balsuota dėl Geologo dienos, aš susilaikiau nuo balsavimo, kad…
PIRMININKAS. Supratau. Nenorite švęsti kartu su geologais, nes esate Seimo narys. Supratau.
Kolegos, registruojamės. Pareiškimų nėra. Registruojamės. Prašau. Taigi iš esmės laiku suspėjome. Turėjome baigti 18 valandą 20 minučių, baigėme darbą 18 valandą 24 minutės. (Balsai salėje) Mes atiduosime, rytoj galėsi ateiti keturiomis minutėmis vėliau.
Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Gegužės 12 dienos Lietuvos Respublikos Seimo vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
Kolegos, primenu, rytoj posėdis nuo 9 valandos rytmečio. Svarstysime, deja, ne socialinį modelį, bet svarstysime, dirbsime iki 13 valandos. Geros dienos!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.