|
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected], atsisk. sąskaita LT574010051004670211 Luminor Bank AS, banko kodas 40100. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
2020-10- Nr. (8.7.1E) 4T- |
|
Į 2020-09-28 Nr. S-2020-4070-XIIIP-5220 |
Lietuvos Respublikos Seimui
dėl lietuvos respublikos Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP5220 atitikties Europos Sąjungos teisei
Įvertinę Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 įstatymo projekto Nr. XIIIP-5220 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas.
1. Projektu keičiamo įstatymo 176 straipsnio 2 dalyje nuo 5 procentų iki 1 procento sumažinamos žvejybos galimybės skirstomos aukciono būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad aukciono būdu žuvininkystės rinkoje gali dalyvauti nauji ūkio subjektai, norintys pradėti verslinės žvejybos veiklą tolimuosiuose žvejybos rajonuose ir nevykdę verslinės žvejybos veiklos trejus kalendorinius metus (neturintys atskaitos duomenų). Svarstytina, ar Projektu siūlomas reguliavimas nebus pernelyg ribojantis galimybes ūkio subjektams, kurie nori pradėti verslinės žvejybos veiklą ir anksčiau jos nevykdė, gauti žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje Spika Lietuvoje taikomas žvejybos galimybių Baltijos jūroje skirstymo metodas, kai vienas istorinis ūkio subjektas negali turėti daugiau kaip 40 % Lietuvos Respublikai skirtų konkrečios žuvų rūšies žvejybos galimybių ir žvejybos galimybių dalis, kuri laikantis pirmenybės tvarkos nebuvo paskirta istoriniams ūkio subjektams, sudaranti ne mažiau kaip 5 % Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių, surengiant aukcioną paskirstoma kitiems ūkio subjektams, buvo įvertintas kaip atitinkantis Europos Sąjungos teisę[1]. Vis dėlto, pagal analogiją keltinas klausimas, ar 1 procentas žvejybos galimybių, kurios būtų paskirstomos aukciono būdu, tolimuosiuose žvejybos rajonuose nėra pernelyg mažas, kad leistų efektyviai įeiti į rinką naujiems ūkio subjektams, norintiems užsiimti versline žvejyba.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Projekto aiškinamajame rašte turėtų būti pateikti argumentai, pagrindžiantys, kad siūlomu reguliavimu nebus pernelyg apribota ūkio subjektų laisvė užsiimti ūkine veikla ir atitinkamai nebus pažeisti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013[2] 17 straipsnyje įtvirtinti principai bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnis, įtvirtinantis laisvę užsiimti verslu.
2. Projektu keičiamo įstatymo 241 straipsnio 12 dalyje įtvirtinama, kad panaikinus leidimo introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį galiojimą, ūkio subjektas, kuriam buvo išduotas leidimas, turi nedelsdamas įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 708/2007[3] 17 straipsnyje nurodytą nenumatytų atvejų planą, jeigu toks buvo patvirtintas.
Manytina, kad siūlomas reguliavimas, tiek kiek jame nustatoma, kad nenumatytų atvejų planas įgyvendinamas tik jeigu jis buvo kompetentingos institucijos patvirtintas, laikytinas nesuderinamu su Reglamentu (EB) Nr. 708/2007, nes sudaromas įspūdis, kad toks planas gali būti ir neparengtas (nepatvirtintas). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 708/2007 I priedo G dalies 1 punkto d papunkčio ir 3 punkto reikalavimais, pareiškėjas, siekiantis gauti leidimą introdukuoti svetimą rūšį, privalo kartu su paraiška pateikti informaciją, susijusią ir su nenumatytų atvejų planu. To paties reglamento 17 straipsnyje aiškiai įtvirtinama, kad neįprastų introdukcijų ir bandomųjų išleidimų atveju pareiškėjas parengia neįprastų atvejų planą, kuris turi būti nedelsiant įgyvendinamas, įvykus nenumatytam įvykiui. Šios nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad neįprastų atvejų planas turi būti parengtas ir atitinkamai institucijų patvirtintas, prieš introdukuojant svetimas rūšis. Taigi, neturėtų būti situacijų, kai toks planas būtų neparengtas ir nepatvirtintas.
3. Įsigaliojus Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašui, patvirtintam Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R72 (toliau – Aprašas), teikiant nuorodas į Europos Sąjungos teisės aktus, neturi būti įvedamas Europos Sąjungos teisės akto sutrumpinimas. Pirmą kartą nurodžius visą Europos Sąjungos teisės akto pavadinimą, toliau teisės akte vartojamas jo sutrumpintas pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, redaguotina Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 61 dalis, išbraukiant įvedamą Europos Sąjungos teisės akto sutrumpintą pavadinimą.
4. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu yra įgyvendinamas Reglamentas (EB) Nr. 708/2007, šiuo Europos Sąjungos teisės aktu turėtų būti papildytas Žuvininkystės įstatymo priedas.
Be to, pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu siekiama taip pat pakeisti Žuvininkystės įstatymo priedą, tačiau Projektu tai nėra daroma.
Jeigu Projektu būtų keičiamas Žuvininkystės įstatymo priedas, atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojus Aprašui, teikiant nuorodas į Europos Sąjungos teisės aktus, neturi būti nurodomas Europos Sąjungos teisės akto paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti redaguojamas Žuvininkystės įstatymo priedas, išbraukiant nuorodas į Europos Sąjungos teisės aktų paskelbimo šaltinius Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius
Rūta Rožėnė, (8 5) 266 2923, el. p. [email protected]