LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADa

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. XI-2220 PAPILDYMO 51, 52 IR 53 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xiiip-3052

 

2019 m. gegužės 29 d. Nr.

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, komiteto biuro patarėjai: Agnija Tumkevič,  Evaldas Sinkevičius, Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Pesliakienė, kviestieji asmenys: Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vedėja Evelina Matulaitienė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus patarėja Edita Kavoliūnienė, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, NVO Tarybos pirmininkas Edvinas Regelskis, VšĮ „NVO teisės instituto“ atstovai Viktorija Medžiaušaitė ir Rytis Jokubauskas, Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojai Kęstutis Jankauskas ir Vaidotas Levickis, LKP direktorius Ričardas Sartatavičius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-17

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams  ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atkreipiame dėmesį, kad projektas teikiamas kartu su Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3051 ir yra lydintysis projektas. Aiškinamajame rašte teigiama, kad šis projektas teikiamas siekiant išviešinti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, veiklą, kuriems netaikomas Lobistinės veiklos įstatymas. Teikiamu projektu siūloma reglamentuoti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, apskaitą (įrašymą į atitinkamą sąrašą), jų teises, pareigas, įrašymo į sąrašą tvarką, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos funkcijas, skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, jos tvarkymą ir kitus su tuo susijusius klausimus, nesant įstatyminio pagrindo (nes Lobistinės veiklos įstatymas šiuo atveju netaikomas), kuriame būtų apibrėžta asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąvoka, šių asmenų statusas, santykis su kitais teisėkūros veikloje dalyvaujančiais subjektais ir kt. klausimai. Projektu siūlomi reguliuoti klausimai, detalus procedūrinių veiksmų aprašinėjimas nėra ir negali būti Teisėkūros pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas. Teisėkūros pagrindų įstatymo paskirtis – nustatyti  teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas.

Pažymėtina, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, kuris reglamentuoja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą, sprendimų priėmimą, keisti nesiūloma, nors teikiamo projekto nuostatos iš esmės susijusios su VTEK paskirties pakeitimu, funkcijų praplėtimu, naujų teisių ir pareigų nustatymu. Pavyzdžiui, šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija. Tuo tarpu asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, veikla nėra pripažįstama lobistine veikla.

Taip pat pažymėtina, kad VTEK įgaliojimų sąrašas įstatyme yra baigtinis, todėl jų ribų išplėtimas kituose įstatymuose, nepapildžius jos veiklą reglamentuojančio įstatymo, negalimas.

Pritarti

 

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-17

 

 

 

2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 51 straipsnio 2 dalies 1 punkte tikslintina sąvoka „per paskutinius vienus metus“, nes neaišku kaip jie būtų skaičiuojami, kokia data ar juridinis faktas būtų atskaitos taškas.

Pritarti

Keičiamo TPĮ 51 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „per paskutinius vienus metus“ siūlytina įrašyti „nuo prašymo pateikimo dienos“.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-17

 

 

 

3. Keičiamo įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad VTEK <...> priima sprendimą dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Ši nuostata tikslintina, nes ji tik iš dalies reglamentuoja kokius sprendimus priima VTEK, apsvarsčiusi prašymą įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Taigi pirmiausia turėtų būti nustatyta kokius apskritai sprendimus gali priimti VTEK, t.y. sprendimą įrašyti asmenį į minėtą sąrašą, sprendimą atsisakyti įrašyti ar pvz., sprendimą, atidėti prašymo nagrinėjimą iki visų reikalingų dokumentų pateikimo. Be to, būtina nurodyti, kad sprendimas atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, turi būti motyvuotas.

Pritarti

Keičiamo TPĮ 51 straipsnio 3 dalyje siūlomas nustatyti reguliavimas yra pakankamas, kadangi nuostata „sprendimas dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą“ apima ir teigiamus sprendimus, ir neigiamus sprendimus. Be to, kai reikia papildomų dokumentų, formalus sprendimas nebūtų priimamas, nustatyta „jeigu reikia papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti, šioje dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo visos reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo dienos“.

Keičiamo TPĮ 51 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsisako įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą tik jei prašymą pateikęs asmuo pateikė neteisingus ar neišsamius šiame straipsnyje nurodytus duomenis ir (ar) papildomą informaciją. Tokiu atveju Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikia asmeniui motyvuotą atsakymą.“

Analogiškas reguliavimas yra nustatytas Lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LVĮ) 10 straipsnyje (keičiamo LVĮ 8 straipsnis) ir šių nuostatų nesiūloma keisti, jos nekelia praktinių problemų.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-17

 

 

 

4. Keičiamo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies nuostata diskutuotina, nes čia numatytas atsisakymo įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, motyvas – jei prašymą pateikęs asmuo pateikė neteisingus ar neišsamius <...> duomenis ir (ar) papildomą informaciją - yra nepakankamas. Asmeniui, pateikusiam prašymą, turi būti suteikta galimybė ištaisyti neteisingus duomenis ar juos papildyti. Juolab, kad prieš tai einančioje dalyje įrašyta, kad jeigu reikia papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti, <...> terminas skaičiuojamas nuo visos reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo dienos. Tad nuspręsti atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, būtų galima pvz., pakartotinai nepateikus (ar laiku nepateikus) visų duomenų, ar pan.

Be to, iš projekto nuostatų neaišku kaip dažnai asmuo gali teikti tokius prašymus.

Taip pat diskutuotinas klausimas dėl VTEK teisės prašyti papildomų dokumentų, papildomos informacijos. Įstatyme turi būti aiškiai nurodyta kokių dokumentų ar informacijos gali reikalauti pateikti VTEK, nes jos nepateikimas gali būti pagrindas priimti sprendimą atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Tokia nuostata kelia abejonių dėl taikymo.

Šioje nuostatoje taip pat numatyta, kad VTEK, atsisakiusi įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą,  pateikia asmeniui motyvuotą atsakymą, <...> apie priimtą sprendimą <...> praneša raštu per tris darbo dienas. Pažymėtina, kad tiek priėmusi sprendimą įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, tiek neįrašyti, VTEK turėtų pateikti asmeniui priimtą  (motyvuotą, jei sprendimas neigiamas) sprendimą, o ne „motyvuotą atsakymą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnį VTEK sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.

Pritarti

 

Keičiamo TPĮ 51 straipsnio 4 dalyje siūlomas nustatyti reguliavimas yra pakankamas, kadangi šio straipsnio 3 ir 4 dalys turi būti aiškinamos sistemiškai. Taikant nurodytas normas sistemiškai yra aišku, kad VTEK, pirma, turi paprašyti pateikti papildomus dokumentus, ir, antra, gali atsisakyti įrašyti asmenį į sąrašą tik tuomet, kai asmuo nepateikė papildomų dokumentų ar neištaisė duomenų. Pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas yra nustatytas LVĮ 10 straipsnio (keičiamo LVĮ 8 straipsnis) 5 dalyje ir šių nuostatų nesiūloma keisti, jos nekelia praktinių problemų.

TPĮ projektu neribojama ir nesiekiama riboti asmens teisės teikti prašymus dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Analogiškas reguliavimas yra nustatytas ir kituose teisės aktuose, kurie reguliuoja asmenų įrašymą į sąrašus (pavyzdžiui, Mediacijos įstatyme), taigi, užtikrinamas teisinio reguliavimo nuoseklumas, sistemiškumas. Jei asmuo iš tiesų nepagrįstai dažnai teiktų prašymus dėl jo įrašymo į atitinkamą sąrašą, nepateikdamas naujų duomenų, tuomet galėtų būti taikomas Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nustatytas reguliavimas, pagal kurį asmens prašymas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

VTEK teisė prašyti papildomos informacijos ar dokumentų yra aiškiai apribota, kadangi aptariamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad gali būti prašoma papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti.

Keičiamo TPĮ 51 straipsnio 4 dalyje žodis „atsakymą“ galėtų būti keičiamas į žodį „sprendimą“.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-17

 

 

 

5. Iš keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 2 punkte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vietoje „teisės aktų nustatyta tvarka“ siūloma įrašyti „teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „teisės aktai“ apima ir „teisės aktus, reglamentuojančius teisėkūrą“, tačiau tvarką, nustatančią dalyvavimą rengiant teisės aktų projektus, gali nustatyti ir tam tikri vidiniai institucijų ar įstaigų teisės aktai, kurie nebus „teisės aktai reglamentuojantys teisėkūrą“. Dėl šios priežasties siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir vietoje „teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“ įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka“.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-17

 

 

 

6. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 5 punkto formuluotę nurodant, kad asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą gali dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto projekto „institucijų ar įstaigų teisės aktų nustatyta tvarka“.

Pritarti

Keičiamo TPĮ 51 straipsnio 5 dalies 5 punkte siūlytina įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka“, kadangi konkrečių institucijų ar įstaigų patvirtinti teisės aktai nebūtinai reglamentuoja, kaip asmenys gali dalyvauti posėdžiuose. Kita vertus, nesant įstatyminio pagrindo, institucijų vidiniai teisės aktai gali nepagrįstai riboti lobisto teises.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-17

 

 

 

7. Pastebėtina, kad vadovaujantis teisinio aiškumo principu, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 10 punktas, formuluotę „informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų“ derinant su kituose įstatymuose naudojamomis formuluotėmis (pavyzdžiui Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnis (duomenys, kurie nereikalauja papildomo apdorojimo) ar Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (specialiai adaptuota, apdorota informacija).

Pritarti

Keičiamo TPĮ 51 straipsnio 5 dalies 10 punkto antrąjį sakinį siūlytina  derinti su Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnyje vartojamomis formuluotėmis ir šį sakinį dėstyti taip:

„Informacija, kurią rengiant nereikia pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotų, apdorotų ar kitaip perdirbtų dokumentų, asmenims pateikiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo asmens prašymo gavimo įstaigoje dienos, o informacija, kurią rengiant reikia pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotus, apdorotus ar kitaip perdirbtus dokumentus, – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo asmens prašymo gavimo įstaigoje dienos.“

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-17

 

 

 

8. Keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 8 punkte žodžiai „įstaigoms ar kitiems“ brauktini kaip pertekliniai.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-17

 

 

 

9. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamame įstatyme yra nenuosekliai naudojamos valstybės institucijų ir valstybės įstaigų sąvokos. Atsižvelgiant į tai, kad įtaka teisėkūros projektams gali būti daroma ne tik valstybės įstaigose, bet ir institucijose, siūloma tikslinti projekto nuostatas (pavyzdžiui keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 52 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pritarti

Visose TPĮ projekto nuostatose siūlytina vartoti sąvoką „įstaiga“, kadangi įstaigos sąvoka apibrėžta TPĮ 2 straipsnio 1 dalyje.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-17

 

 

 

10. Keičiamo įstatymo 51 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo, įrašytas į asmenų darančių įtaką teisėkūrai sąrašą, privalo "prisistatyti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, kai siekia daryti įtaką teisėkūrai". Pastebėtina, kad bet kuris asmuo (nepriklausomai ar jis yra įrašytas į kokius nors sąrašus ), atvykęs į valstybės instituciją ar įstaigą, ar juo labiau jų organizuojamus posėdžius, susitikimus ar individualų susitikimą, privalo prisistatyti. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo nuostatą, nurodant, kokią konkrečią informaciją ir kokiu būdu minėtas asmuo turėtų pateikti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems asmenims.

Pritarti

Siūlytina keičiamo TPĮ 51 straipsnio 6 dalies 1 punktą dėstyti taip: „1) prisistatyti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams (žodžiu nurodyti savo vardą, pavardę, jei asmuo veikia juridinio asmens vardu – ir juridinio asmens pavadinimą), kai siekia daryti įtaką teisėkūrai, nurodyti norimą priimti arba nepriimti teisės akto projektą“.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-17

 

 

 

11. Keičiamo įstatymo 51 straipsnio 8 dalies nuostatą reikėtų patikslinti vietoje žodžių „nuo išbraukimo dienos“ įrašant nuostatą „nuo sprendimo išbraukti jį iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, įsigaliojimo dienos“.

Pritarti

 

Keičiamo TPĮ 51 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „nuo išbraukimo dienos“ siūlytina įrašyti „nuo sprendimo išbraukti jį iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, priėmimo dienos“.

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-17

 

 

 

12. Pagal keičiamo įstatymo 52 straipsnio 3 dalį nuostatoje „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įspėja šį asmenį raštu ir nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio papildomą terminą metinei skaidrių teisėkūros procesų deklaracijai pateikti“ numatytas metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos pateikimo terminas yra nekonkretus ir netikslus, subjektyviai taikomas (šis terminas gali būti ir maksimalus – 1 mėnesis, ir labai trumpas – pvz., kelios dienos). Šią nuostatą reikia atitinkamai  patikslinti.

Pritarti

Keičiamo TPĮ 52 straipsnio 3 dalyje siūlytina papildomai įrašyti ir minimalų terminą, kurį gali nustatyti VTEK (pavyzdžiui „<...> nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų ir ne ilgesnį kaip vieno mėnesio papildomą terminą <...>“).

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-17

 

 

 

13. Keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sudaryti sąlygas atitinkamiems valstybės pareigūnams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti informaciją apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Tiesiogine prasme ši pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai gali būti neįgyvendinama, nes ši komisija neturi techninių priemonių įrengimo funkcijos. Galbūt turėta omenyje, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi būti įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka sukurti Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, kurioje atitinkami valstybės pareigūnai deklaruotų informaciją apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Siūlytina nuostatą tikslinti.

Pritarti

Siūlytina keičiamo TPĮ 53 straipsnio 2 dalies nuostatas formuluoti kaip VTEK pareigą ir šias nuostatas perkelti į baigiamąsias įstatymo nuostatas (TPĮ projekto 4 straipsnį).

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-17

 

 

 

14. Keičiamo įstatymo 53 straipsnio 3 dalies formuluotė tikslintina, papildant ją nuostatomis, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys viešinami nuo asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą ir dar trejus metus po asmens išbraukimo iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, nes pateikta formuluotė suponuoja, kad šie duomenys viešinami tik po asmens išbraukimo iš minėto sąrašo.

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

VšĮ NVO teisės institutas,

2019-01-04

 

 

 

Susipažinę su Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3051 ir Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5(1), 5(2) ir 5(3) straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-3052 teikiame savo pastabas ir pasiūlymus.

 

Šie įstatymo projektai sudaro sąlygas norintiems tinkamai dalyvauti teisėkūros procesuose.

 

Siekiama įtvirtinti sistema (t.y. darančių įtaką teisėkūrai asmenų sąrašas, kuris įtvirtintas Teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo projekte) yra panaši į Europos Sąjungos struktūroje taikoma Skaidrumo registro sistemą, kuri jau yra išbandyta ir veikianti. Todėl laikytina, kad projektuose siūloma įtvirtinti sistema taip pat bus pakankamai efektyvi siekiant užtikrinti įstatymų pakeitimų tikslus.

 

Dėl lobistinės ir advokacinės veiklos atskyrimo

 

Pažymėtina, kad remiantis Europos tarybos rekomendacija dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje (CM/Rec(2007)14), NVO veikla, daranti įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui, nėra laikoma lobistine. Rekomendacijose teigiama, kad „NVO indėlis pasireiškia per labai įvairią veiklą, taip pat ir tada, kai NVO veikia kaip skirtingų visuomenės segmentų ir valdžios institucijų tarpusavio bendravimo priemonė, advokataudamos už teisės ir viešosios politikos pokyčius, teikdamos pagalbą tiems, kam jos reikia, rengdamos techninius ir profesinius standartus, stebėdamos, kaip laikomasi galiojančių įsipareigojimų pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę.“

 

Rekomendacijos 12 d. numato, kad „NVO turi turėti laisvę atlikti tyrimus, imtis švietimo ir advokacijos viešųjų diskusijų klausimais, neatsižvelgiant į tai, ar pozicija, kurios jos laikosi, atitinka vyriausybės politiką ir į tai, ar dėl jos būtina pakeisti įstatymus.

 

Taigi NVO veikla darant įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui oficialiame Europos tarybos dokumente apibrėžiama kaip advokacija, o ne lobizmas, nes NVO advokacija vykdoma viešojo intereso gynimo ir visuomeninės naudos, o ne privačių interesų tenkinimo tikslais.

 

Rekomendacijos 77 d. taip pat numato, kad su NVO turėtų būti tariamasi rengiant pirminės ir antrinės teisės aktus, susijusius su jų statusu, finansavimu ar veiklos sritimis. Tokią pačią pareigą numato NVO plėtros įstatymo 3 str. 4 d.

Nepritarti

Pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2007 m. spalio 10 d. rekomendacijoje Nr. CM/REC (2007)14 „Dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje“ nėra užsimenama, ar nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) veikla laikoma lobistine, ar ne. Manytina, kad konkrečiu atveju, jei NVO veiklai nebūtų nustatyta išimtis, turėtų būti vertinamas veiklos turinys. Ypač pabrėžtina tai, kad lobistinės veiklos reguliavimu nėra ribojamos asmenų galimybės dalyvauti teisėkūroje ar daryti įtaką teisės aktų priėmimui, tačiau yra nustatomos tam tikros taisyklės, kaip tokia įtaka turėtų būti daroma, kokia tvarka išviešinama. Be to, anglų k. terminas „advocacy“ reiškia paramą tam tikrai pozicijai, propagavimą, atstovavimą ir pan. ir užsiėmimas tokia veikla gali visiškai sutapti su lobistine veikla.

2.

Asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija,

2019-01-07

 

 

 

Asociacija „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija (toliau-V erslo organizacijos) kreipiasi į LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių, Teisės ir teisėtvarkos, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetus, norėdamos atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-30521 (toliau - LVĮ projektas) bei jį lydinčius Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3052 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3053 (toliau kartu - Įstatymų projektai), kurie buvo pateikti LR Seimui 2018 m. gruodžio 18 d.

Kreipimąsi pasirašančios Verslo organizacijos nuosekliai pasisako už skaidrų ir viešą teisėkūros procesą. Vis dėlto, Verslo organizacijų nuomone, {statymo projektais siūlomi šiuo metu galiojančio lobistinės veiklos reguliavimo pakeitimai kelia pagrįstą nerimą, kadangi selektyviai kuriami pertekliniai apribojimai socialiniame dialoge dalyvaujančioms ir skaidriai veikiančioms asociacijoms, kurie iš esmės apsunkintųjų dalyvavimą teisėkūros procesuose bei tuo pačiu diskriminuotų socialinius partnerius žmogaus teisių požiūriu. Be to, nebūtų pasiekti pagrindiniai LVĮ projekto tikslai - visų interesų grupių, dalyvaujančių teisėkūros procesuose, atskleidimas ir juridinių asmenų neteisėtos įtakos teisėkūros procesams prevencija.

Esame įsitikinę, jog asociacijos, pristatydamos sprendimų priėmėjams savo argumentus atskirais klausimais, svariai prisideda prie teisės aktų kokybės gerinimo ir išmanaus reguliavimo kūrimo. Tai ypač svarbu srityse, darančiose tiesioginį poveikį ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo perspektyvoms. Todėl, Verslo organizacijų nuomone, asociacijų dalyvavimas teisėkūros procesuose turėtų būti vertinama kaip natūrali ir būtina demokratinio sprendimų priėmimo proceso dalis.

Tačiau šiuo metu pastebima priešinga tendencija, kai asociacijų dalyvavimą teisėkūros procesuose bandoma apriboti, prilyginant jų veiklą lobistinei. Kreipimąsi pasirašančių Verslo organizacijų nuomone, bet koks bandymas prilyginti asociacijas profesionaliems lobistams, kurie dirba už atlygį savo kliento naudai, yra nepriimtinas ir varžo pamatines konstitucines teises. Pagal Įstatymų projektais siūlomą reguliavimą, asociacijų atstovai bus laikomi lobistais, nors skaidriai ir viešai siekia tokių visuomenei svarbių tikslų kaip verslo ir investicinės aplinkos gerinimas, valstybės ekonominio progreso skatinimas ir panašiai, kurie turi būti laikomi viešuoju interesu. Atsižvelgus į lobistine veikla užsiimantiems asmenims taikomas rinkliavas, šių organizacijų darbuotojai bei atstovai patirs papildomų sąnaudų, kurios gali tapti papildoma finansine našta ir demotyvuoti visuomeniniais pagrindais asociacijose dirbančius ekspertus. Verslo organizacijų nuomone, tai itin kenks teisėkūros proceso kokybei.

Pabrėžiame, jog kreipimąsi pasirašančios Verslo organizacijos, kaip ir kitos asociacijos, nėra sietinos su profesionalia lobistine veikla, todėl nepritaria L VĮ projektu siūlomam lobistinės veiklos reglamentavimui, kuris lemtų ne tik asociacijų priskyrimą prie lobistinę veiklą vykdančių asmenų, bet ir sukurtų perteklinę administracinę naštą socialiniame dialoge dalyvaujančioms šalims bei įneštų sumaištį į teisėkūros procesą dėl kryžminio deklaravimo pareigos. 2018 m. birželio pradžioje visuomenei pristatyto LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadose atskleista daug neteisėtos juridinių asmenų įtakos sprendimų priėmimo procesams epizodų. Todėl Verslo organizacijų nuomone, pagrindinis įstatymų pakeitimų tikslas turėtų būti griežtinti lobistinės veiklos reguliavimą juridiniams asmenims bei užtikrinti efektyvią jo kontrolę, o ne apriboti socialiniame dialoge dalyvaujančias ir pagal atitinkamus įstatymus skaidriai veikiančias asociacijas.

Be to, nors LVĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog projektu siūloma aiškiau sureguliuoti ir išplėsti įstatymo taikymo sritį, siekiant apimti visas veiklas, kurios pagal turinį laikytinos lobistine veikla, projekto 7 straipsnis numato, jog lobistinės veiklos įstatymas nebūtų taikomas nevyriausybinėms organizacijoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme (toliau - NVO), ir viešiesiems juridiniams asmenims, tiesiogiai nurodytiems specialiuose įstatymuose. Verslo organizacijų nuomone, šios išimtys yra diskriminacinės, nes teisėkūros procese dalyvaujančių ir įtaką politikos formavimui ir sprendimų priėmimo procesams siekiančių daryti subjektų veikla būtų skirtingai reguliuojama. Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūlomu reguliavimu visoms Lietuvoje veikiančioms asociacijoms taikomas nevienodas teisinis režimas, nors visos asociacijos savo prigimtimi (nesiekia pelno), veiklos tikslais (veikia visuomenės ar tam tikros jos grupės interesais) bei juridinio asmens formos nulemtais ypatumais yra iš esmės vienodos. Tokiu reguliavimu pažeidžiamas Konstitucinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas, kadangi nėra jokio objektyvaus būtinumo ir pagrįsto kriterijaus, kad asociacijoms būtų taikomas nevienodas teisinis režimas - vienų asociacijų veiklą laikyti potencialiai lobistine, o kitų ne.

Visų pirma, Verslo organizacijų nuomone, NVO - asociacijos, kurios yra nevyriausybinės organizacijos - iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų asociacijų (išskyrus neesminius skirtumus - NVO negali turėti nariais juridinių asmenų daugiau kaip 1/3 ir veikia šiek tiek siauresnėje srityje nei kitos asociacijos, pavyzdžiui, negali įgyvendinti vien tik religijos tikslų arba atstovauti išimtinai tik darbdaviams). Taigi priėmus LVĮ projektą, NVO būtų proteguojamos, kai tuo tarpu kiti socialiniai partneriai, vykdydami pelno nesiekiančią veiklą, nuolatos susidurtų su diskriminaciniais ir pertekliniais suvaržymais.

Antra, siūlymas lobistinės veiklos įstatymo nuostatų netaikyti viešiesiems juridiniams asmenims, tiesiogiai nurodytiems specialiuose įstatymuose, prieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintam lygiavertiškumo principui. LVĮ projekto 7 straipsnyje įvardinti Viešieji juridiniai asmenys, tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose - asociacijos, kurios veikia pagal specialiuosius įstatymus - taip pat iš esmės nesiskiria nuo kitų asociacijų. Greta įprastinių visoms asociacijoms būdingų funkcijų jos vykdo joms deleguotą savivaldos funkciją (pvz., atestavimas, licencijavimas, duomenų tvarkymas ir pan.), tačiau ši funkcija savo prigimtimi yra visoms asociacijoms būdinga funkcija (veikimas visuomenės ar tam tikros jos grupės interesais), nes priešingu atveju negalėtų būti deleguota asociacijoms. Didelė dalis asociacijų vienokia ar kitokia apimtimi vykdo savivaldos funkcijas, tik tos funkcijos nėra valstybės reglamentuojamos.

Taigi numačius minėtas lobistinės veiklos įstatymo netaikymo išimtis, kiti socialiniai partneriai bus diskriminuojami. Specialiųjų įstatymų asociacijoms suteikti papildomi požymiai ar papildomas jų veiklos reglamentavimas nepakeičia asociacijų prigimties ir neturi jokio teisinio bei loginio ryšio su įtakos teisėkūrai darymu. Išimtyse numatytos asociacijos, vertinant įtakos teisėkūrai požiūriu, nėra niekuo išskirtinės nei kitos asociacijos ir gali daryti įtaką teisėkūrai lygiai taip pat, kaip ir likusios asociacijos.

Žmogaus teisių požiūriu nėra aišku, kodėl rodomas toks įstatymo leidėjų palankumas vienų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu ir siekiama suvaržyti kitas, panašaus pobūdžio veiklą vystančias organizacijas užklijuojant joms „lobisto“ etiketę, kuri šiuo metu žiniasklaidoje, visuomenėje bei politikų tarpe vertinama neigiamai. LR Konstitucijos 25 straipsnis numato, kad „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“. Konstitucijos 29 straipsnis numato, jog „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs'1. Manome, kad Įstatymų projektais siūlomas reguliavimas galimai pažeidžia šias LR Konstitucijos garantuotas žmogaus ir piliečio teises bei asmenų lygiateisiškumo principą.

Įstatymų projektų aiškinamajame rašte taip pat teigiama, jog galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo“. Atkreipiame dėmesį, jog asociacijos yra viešos organizacijos, kurios veikia pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, atstovaudamos savo narių arba kitus viešus interesus. Priešingai nuo profesionalių lobistų, kurie (paprastai už atlygį) atstovauja įvairių klientų interesams, asociacijos, kaip juridiniai asmenys, yra steigiamos būtent savo narių interesų atstovavimui, todėl jų atstovaujami interesai yra pakankamai apibrėžti, aiškūs ir vieši. Atstovaujami interesai yra deklaruojami ir viešai prieinamuose dokumentuose, veiklos ataskaitose, kurias kasmet teikti ir viešinti asociacijas įpareigoja asociacijų įstatymas. Be to, siekdamos pritraukti naujų narių asociacijos kaip tik yra suinteresuotos savo veiklos žinomumu. Todėl Įstatymų projektų rengėjų teiginiai apie asociacijų nenorą viešinti savo veiklos yra klaidingi.

Dėl išdėstytų priežasčių, Verslo organizacijų nuomone, Įstatymų projektais siūlomas reguliavimas iš esmės suponuoja faktinį socialinių partnerių diskriminavimą dalyvavimo teisėkūros procesuose požiūriu, kuris yra nesuderinamas su demokratinės valstybės principais.

Svarbu pabrėžti, kad Europos Žmogaus teisių konvencijos 11 straipsnis numato, jog: „7. Kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. 2. Naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimas ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. <...>“1. Teisę veikti per asociacijas numato ir LR Konstitucijos 35 straipsnis: piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, j ei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams“.

 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei į tai, jog keičiant reguliavimą tikslinga orientuotis į kitų šalių gerąją praktiką, prašome, jog svarstant Įstatymų projektus būtų detaliai išnagrinėta Europos Sąjungos šalyse šiuo metu taikoma asociacijų ir lobistų veiklos reguliavimo praktika, jos raida, būtų įvertintas Įstatymų projektais siūlomo reguliavimo poveikis socialinio dialogo efektyvumui, jo atitiktis LR Konstitucijoje garantuotoms žmogaus ir piliečio teisėms bei surengti vieši klausymai.

 

Siūlome apsvarstyti į lobistinės veiklos išimčių sąrašą jtraukti visas asociacijas. Tuo tikslu LVĮ projekto 7 straipsnį papildyti nauju 12 punktu, išdėstant jį taip:

„12) kitų asociacijų, kurios nepatenka į šio straipsnio 7 ir 11 punktuose nurodytų asmenų sąrašą, veikla. “

Patikslinus projektą, asociacijos bus laikomos ne lobistais, bet asmenimis, kurie daro įtaką teisėkūrai, todėl turės įsirašyti į tokių asmenų sąrašą, kuris numatytas LR teisėkūros pagrindų įstatymo projekte. Toks reguliavimas atitiks Konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą ir teisingiau atspindės asociacijų veiklos prigimtį.

Nepritarti

Siūloma keisti 7 įstatymo straipsnį, atsisakant išimčių šiuo metų numatytų nevyriausybinėms organizacijos. Kartu pažymėtina, kad reguliuojant lobistinę veikla jokia apimtimi nėra kvestionuojamas verslo subjektus vienijančių asociacijų indėlis tobulinant teisinį reguliavimą, tačiau tik nustatomos aiškios lobistinės veiklos vykdymo taisyklės, siekiant išviešinti daromą poveikį teisėkūrai. Juo labiau reguliuojant lobistinę veiklą nėra ribojamos piliečių teisės vienytis į asociacijas.

 

3.

UAB „Vento Nuovo“

2019-03-01

 

 

 

 UAB „Vento Nuovo“ yra interesų atstovavimo paslaugas ir konsultacijas teikianti lobistų kontora. Savo darbe laikomės aukščiausių etikos ir skaidrumo standartų, pabrėždami teisėtos ir skaidrios interesų atstovavimo veiklos privalumus. Manome, kad esame sukaupę vertingą patirtį lobizmo srityje ir šiuo raštu teikiame savo nuomonę bei pasiūlymus dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo Lietuvoje.

Dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo

Visų pirma atkreipiame dėmesį, kad kartu su teikiamu Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) yra teikiamas Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5(1), 5(2) ir 5(3) straipsniais įstatymo projektas (toliau – TPĮ). TPĮ pakeitimai galėtų būti progresyvus žingsnis geriau reguliuoti įtakos teisėkūrai procesą ir skaidrumą, tačiau iniciatorių siūlomi pakeitimai yra kosmetiniai ir nesukursiantys jokio reikšmingo pokyčio. Pagal pateiktus siūlymus TPĮ numatomas reguliavimas praktiškai bus taikomas tik nevyriausybinėms organizacijoms ir religinėms bendruomenėms. Be to, projekte nėra jokių praktinių paskatų NVO ir religinių bendruomenių atstovams registruotis siūlomame asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąraše.

Įvertinus visus buvusius bandymus gerinti lobistinės veiklos reguliavimą ir užtikrinti didesnį įtakos teisėkūrai viešumą, galima daryti išvadą, kad siūlomi TPĮ pakeitimai nepadės pasiekti minėtų tikslų. Prielaidų tikėtis, kad NVO ir religinės bendruomenės registruosis ir viešins savo daromą įtaką nėra, nes TPĮ projekte nėra suteikiama jokios realios paskatos tą daryti. Minėti subjektai ir jų atstovai galės sėkmingai veikti ir be registracijos, registracija nesuteiks jiems jokios apčiuopiamos vertės.

Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad TPĮ siūlymai ir Lobistinės veiklos įstatymo projekto siūlymai išskiria ir numato reikšmingai nevienodas galimybes skirtingoms interesų grupėms. NVO ir religinės bendruomenės, taip pat, kaip ir verslo asociacijos ar bendrovės, yra interesų grupės. Vienų (NVO ir religinės bendruomenės) veikla darant įtaką teisėkūrai bus reguliuojama TPĮ, kitų Lobistinės veiklos įstatymu. Politikai ir valdininkai susitikę su vienais galės rinktis ar deklaruoti tokius susitikimus, o su kitais jau privalės. Atvejais, kai šios, skirtingos interesų grupės siekia daryti įtaką tam pačiam sprendimui, jos turės skirtingas galimybes. Pvz. bendruomenė, siekianti, kad nebūtų leidžiama vykdyti kažkokios veiklos, galės susitikinėti ir įtikinėti savo argumentais sprendimų priėmėjus ir apie jų susitikimus nebūtinai bus žinoma viešai. Tuo tarpu tos pačios vietovės verslo asociacija turės deklaruoti visus susitikimus, taip pat ir sprendimų priėmėjai susitikę su verslo asociacijos atstovais turės juos deklaruoti.

Dėl Lobistinės veiklos įstatymo

Esamas lobistinės veiklos reguliavimas nėra veiksmingas, nes asmenų, deklaruojančių lobistinę veiklą, skaičius vis dar yra menkas ir neatitinka realiai teisėkūros procese dalyvaujančių asmenų skaičiaus. Deja, nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija nekeičia situacijos iš esmės ir nesiūlo nieko, dėl ko būtų galima tikėtis esminių pokyčių.

Vertinant Projekto nuostatas sistemiškai, galima daryti išvadą, kad Lobistinės veiklos įstatymu numatomas reguliavimas bus taikomas verslo asociacijoms, lobistinės veiklos paslaugas teikiantiems asmenims, bendrovėms ir kitiems privatiems juridiniams asmenims. Taip pat, galima daryti išvadą, kad lobistine veikla nebus laikomi atvejai kai: (1) sprendimų priėmėjai patys kviečia į susitikimus aptarti teisės aktų nuostatas; (2) nuomonė ir pasiūlymai dėl teisės aktų teikiami pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą; (3) dalyvaujama susitikimuose, kurie yra filmuojami; (4) juridinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros (išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą).

Todėl galima teigti, kad priėmus Projektą lobistinė veikla bus susiaurinta tik į veiksmus susijusius su atvejais kai (1) lobistinės veiklos subjektas parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų tvarka arba (2) susitikimai bei komunikacija, kai lobistas siekia teisės aktų nuostatas aptarti ne viešuose susitikimuose.

Toks susiaurinimas yra ydingas ir visiškai neatitinka lobistinės veiklos apibrėžimo, kuris yra pateiktas Projekto 2 straipsnio 3 dalyje. Joje nurodoma, kad „Lobistinė veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.“ Veiksmų, kuriais galima siekti daryti įtaką yra kur kas daugiau nei konkretaus teisės akto projekto parengimas ir siūlymas inicijuoti jo svarstymą arba ne vieši susitikimai su politikais ir valdininkais.

Tuo pačiu, kyla didelės abejonės dėl 7 straipsnio 6 dalies. Joje nurodoma, kad „juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“ nėra laikoma lobistine veikla. Tokia nuostata leidžia galvoti, kad privataus juridinio asmens ar verslo asociacijos vadovų, įgaliotų asmenų veikla kai jie neparuošia konkretaus teisės akto projekto, bet teikia siūlymus dėl svarstomų teisės aktų projektų, reiškia nuomonę apie juos, teikia argumentus ir kt., nebus laikoma lobistine veikla. Jei taip nutiktų, tuomet Projektas įtvirtintų sisteminę problemą ir spragą leidžiančią išvengti registracijos asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąraše bei deklaravimo skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje.

Pareiga politikams ir valdininkams deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą yra didžiausia Projekto yda. Visuomenės akyse politikas ar valdininkas susitinkantis su interesų grupėmis nėra suprantamas kaip gerai savo darbą atliekantis sprendimų priėmėjas. Pareiga deklaruoti susitikimą ar komunikaciją dėl teisės akto projekto atgrasys politikus ir valdininkus nuo bendravimo su interesų grupėmis arba taps pretekstu neteikti informacijos, neišklausyti argumentų ir formalizuoti teisės aktų svarstymą. Labai tikėtina, kad toks reguliavimas paskatins didesnį teisėkūros proceso uždarumą ir tik pablogins interesų grupių galimybes dalyvauti teisėkūroje.

Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnis įtvirtina teisėkūros principus. Vienas jų teigia, kad teisėkūra yra grindžiama atvirumo ir skaidrumo principu, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti.

Išvados

Lobistinės veiklos įstatymo projekto nuostatos ypač susiaurina lobistinės veiklos apibrėžimą.

Veikla, kurią reikės deklaruoti skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje ir veikla, dėl kurios reikės įsirašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą, apima tik atvejus kai parengiamas konkretus teisės akto projektas ir siūloma inicijuoti jo svarstymą bei neviešą teisės aktų nuostatų aptarimą. Visuomenė turėtų žinoti ne tik tokius atvejus. Siekiant užtikrinti teisėkūros proceso skaidrumą turi būti žinomi visi teisėkūroje dalyvaujantys subjektai. Nesvarbu ar jie teikė pastabas ar pasiūlymus teisės aktų derinimo metu, nuomonę reiškė kaip juridiniai asmenys ar dar kitaip įsitraukė į teisės akto svarstymo procesą.

Juridinių asmenų nuomonė dėl teisėkūros gali būti nelaikoma lobistine veikla.

Projekto 7 straipsnio 6 dalis turėtų būti tikslinama numatant, kad juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros nelaikoma lobistine veikla tik tai atvejais, jei tai nėra daroma sistemiškai ir nuolat.

Pareiga politikams ir valdininkams deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą yra ydinga.

Tokios pareigos įtvirtinimas varžys interesų grupių galimybės dalyvauti teisėkūros procese. Skirtingos politikų ir valdininkų pareigos bendraujant su skirtingomis interesų grupėmis iškreips teisėkūros procesą ir interesų grupių galimybes būti išgirstiems.

Siūlymai

Lobistinės veiklos reguliavimas turėtų būti peržiūrimas iš esmės ir konceptualiai. Interesų grupių veikla, kuriai siekiama daryti įtaką, kad būtų priimami arba nepriimami teisės aktai yra neatsiejama nuo bendro teisėkūros reguliavimo. Todėl siūlome atsisakyti Lobistinės veiklos įstatymo kaip atskiro bei specialaus teisės akto ir koreguoti Teisėkūros pagrindų įstatymą. Kuriant naują reguliavimo modelį turi būti orientuojamasi į teisėkūros procesą ir reguliuojamas interesų grupių veikimas būtent teisėkūros proceso ribose.

Siūlome pasinaudoti ES praktika ir Teisėkūros pagrindų įstatyme numatyti registrą, kuriame turėtų registruotis visi, kurie turi poreikį lankytis Seime, Vyriausybėje, ministerijose, savivaldybėse ir kitose įstaigose. Kaip ir ES praktikoje, toks registras išviešina visus, kurie lankosi sprendimus priimančiose įstaigose. Kai registras yra taikomas vienodai visiems interesų grupių atstovams, neatsižvelgiant į tai ar atstovas yra iš NVO, religinės bendruomenės, verslo asociacijos ar privataus juridinio asmens, tuomet nekyla problemų dėl skirstymo, skirtingų statusų ar standartų. Užtikrinus patekimo į įstaigas kontrolę, pvz., norint patekti į bet kurią įstaigą dažniau kaip 3 kartus per metus, privaloma būti užsiregistravus registre – taip visi asmenys, kurie lankosi įstaigose, bus žinomi ir viešai deklaruoti.

Svarbu, kad visi siūlymai, kurie yra teikiami teisėkūros procese būtų vieši ir lengvai prieinami. Lietuva jau dabar turi sukūrusi pažangią teisės aktų projektų informacinę sistemą. Teisės aktų projektai skelbiami internetinėje erdvėje, institucijos teisės aktų projektus teikia derinti ir gauna išvadas IT sistemų pagalba. Deja, šioje IT sistemoje viešai pateikiamos tik tos išvados, pastabos ar pasiūlymai teisės aktų projektams, kurie yra pateikti per IT sistemą. Visgi, teisės aktų projektų iniciatoriai gauna kur kas daugiau raštų, nuomonių ar atsiliepimų. Būtent šie gaunami raštai leidžia identifikuoti konkrečias interesų grupes, kurios suinteresuotos teisės aktų priėmimu ar nepriėmimu. Deja, ši informacija dabar nėra vieša. Užtikrinus tokios informacijos viešumą – visos interesų grupės, kurios atstovauja savo interesams ir siekia daryti įtaką taptų žinomos ir viešos.

Dažnu atveju interesų grupės ne rengia ir siūlo inicijuoti konkrečių teisės aktų projektų svarstymo, bet dalyvauja ir daro įtaką jau parengtų ir svarstomų teisės aktų svarstymo procese. Todėl kontroliuoti reikia ne susitikimus, pokalbius ar diskusijas, bet veiksmus, kurie vyksta po jų. Seimo nariai turi teisę teikti pasiūlymus bet kuriam Seime svarstomam teisės aktui. Deja, Seimo nariai neturi pareigos pateikti informacijos kas pasiūlė teisės akto projektą, kas surinko argumentus ir informaciją, galiausiai - kas parengė patį pasiūlymą. Visuomenei svarbu žinoti būtent tai. Politikai neturi vengti susitikimų su interesų grupėmis, bet jie turi būti skaidrūs teikdami siūlymus savo vardu. Kai reguliavimas užtikrins informacijos viešumą, kieno įtikinti politikai ar valdininkai teikia vienus ar kitus pasiūlymus – visuomenė žinos apie visas interesų grupes, kurios dalyvauja teisėkūroje ir kokių teisės aktų svarstymu jos yra suinteresuotos.

 

Nepritarti.

Keičiamame LVĮ siūlomu nustatyti reguliavimu būtent ir siekiama sudaryti platesnes sąlygas išviešinti daromą poveikį teisėkūrai, kai toks poveikis daromas neviešai.

Pažymėtina, kad siūlomos nustatyti išimtys yra sistemiškai suderintos ir su lobistinės veiklos sąvoka, ir su pagrindiniu įstatymo tikslu – įtakos teisėkūrai išviešinimu. Kartu yra pasiekiamas balansas ir nepagrįstai neribojama pilietinės visuomenės teisė dalyvauti teisėkūroje. Galiojančio LVĮ 7 straipsnyje ir šiuo metu yra įtvirtintos išimtys, kad lobistine veikla nelaikoma konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai pagal TPĮ. Pažymėtina, kad institucijos, rengiančios teisės aktų projektus, pagal galiojančius teisės aktus yra įpareigotos projektų lydimojoje medžiagoje išviešinti visus pasiūlymų teikėjus, pasiūlymus, juos įvertinti. Šiuo aspektu nieko nesiūloma keisti, pareiga viešinti visų subjektų siūlymus projektams išlieka.

Be to, keičiamu LVĮ kaip tik siūloma siaurinti šiuo metu nustatytą išimtį, kad lobistine veikla nelaikoma nuomonė dėl teisėkūros ir įtraukiami papildomi saugikliai, sumažinantys galimybę slėpti lobistinę veiklą: teisės aktų projektų parengimas ir siūlymas nebūtų laikomas tiesiog nuomone, o būtų laikomas lobistine veikla.

Priešingai nei teigia pastabos teikėjai, pareiga politikams ir tarnautojams deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą yra vienas iš esminių pokyčių LVĮ projekte, kuris sudarys galimybę palyginti deklaruojamus duomenis ir efektyvinti lobistinės veiklos priežiūrą. Pažymėtina, kad, VTEK nustačius, kad tam tikrą susitikimą deklaravo tik vienas iš susitikimo dalyvių, tai nereikš automatiško kito dalyvio nubaudimo, tačiau sudarys sąlygas išsiaiškinti susitikimo neviešinimo priežastis ir, esant pagrindui, paskatinti deklaruoti reikiamą informaciją. Jei LVĮ projekte neliktų kryžminio deklaravimo pareigos, padėtis išliktų artima status quo.

Pažymėtina, kad LVĮ projektu ne siaurinamas lobistinės veiklos apibrėžimas, bet priešingai – išplečiamas subjektų, kurie būtų laikomi lobistais, ratas, kadangi lobistais būtų laikomi ir juridiniai asmenys, asociacijos, atstovaujančios verslo (privačius) interesus, kurioms šiuo matu LVĮ netaikomas apskritai.

Galėtų būti svarstoma galimybė papildyti keičiamo LVĮ 7 straipsnio 6 punktą ir jo antrąjį sakiny dėstyti taip: „juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo sistemiškai ir nuolat reiškia nuomonę dėl teisėkūros ar  parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“.

Pažymėtina, kad siūlymas panaikinti LVĮ ir visą poveikio teisėkūrai viešinimą reglamentuoti TPĮ yra tik formos klausimas ir tokie pakeitimai neturėtų prasmės. Jei, kaip siūlo pastabų teikėjai, būtų reglamentuota tik pareiga išviešinti registre lankymąsi Seime, Vyriausybėje, kitose institucijose, liktų neišviešinti privatūs susitikimai, neviešas poveikis teisėkūrai ir didelė dalis poveikio teisėkūrai liktų neišviešinta, tai būtų žingsnis atgal. Be to, EP ir EK susitarimas dėl skaidrumo registro taip pat įtvirtina konkrečias išimtis, kokiems subjektams netaikomas registravimasis registre: politinėms partijoms, religinėms bendruomenėms ir kt.

4.

Transparency international Lietuvos skyrius

 

 

 

 

Išanalizavę Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Reg. Nr. 18-10233(2) (toliau – Lobistinės veiklos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo projektą Reg. Nr. 18-13051 (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymo projektas), manome, kad ankstesnės redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. 18-10233) sudarytų sąlygas veiksmingiau didinti skaidrumą teisėkūroje, sukurtų tinkamesnes sąlygas skaidrinti įtaką politikams ir kitiems sprendimų priėmėjams, kylančią iš verslo subjektų ir asociacijų. Atsižvelgiant į tai, kviečiame grįžti prie šio įstatymo projekto tobulinimo numatant, kad lobistų sąrašas sudaromas savanoriškumo pagrindu, neatsisakant nuostatų dėl pareigos deklaruoti savo veiksmus ne tik lobistams, bet ir kitiems kitų lobistinę veiklą vykdantiems asmenims, galimai Teisėkūros pagrindų įstatyme ar Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme numatant galimybę nevyriausybinėms organizacijoms deklaruoti savo daromą įtaką teisėkūrai supaprastintu būdu.

Tiek nusprendus persvarstyti ankstesnį Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektą, tiek ketinant tobulinti pastaruosius Lobistinės veiklos įstatymo projektą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, teikiame toliau išdėstytus pasiūlymus.

1. Dėl pareigos politikams ir kitiems sprendimų priėmėjams deklaruoti jų atžvilgiu vykdomus įtakos veiksmus

Siekiant bent minimaliai padidinti galimybes skaidrinti teisėkūros procesą, siūlome numatyti pareigą politikams ir kitiems asmenims, kurių atžvilgiu siekiama daryti įtaką, deklaruoti visus įtakos veiksmus, o ne tik veiksmus, vykdomus pagal lobistinės veiklos įstatymą. Atkreipiame dėmesį, kad toks reguliavimas:

- užtikrintų didesnį skaidrumą ir sumažintų riziką politikams prasižengti (kiekvienu konkrečiu atveju politikas nebeturėtų svarstyti, ar bendrauja su lobistu, ar su tokio statuso neturinčiu asmeniu, taip pat nebeturėtų abejonių, ar turi deklaruoti susitikimą, jei asmuo neprisistatė lobistu);

- bent iš dalies neutralizuotu galimas neigiamas pasekmes, kylančias iš numatomo reguliavimo, pagal kurį įtaką teisėkūrai siekiantis daryti asmenys gali būti nesuinteresuoti registruotis lobistais ir siekti šią veiklą vykdyti per Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas steigdami (fiktyvias) nevyriausybines organizacijas (kadangi pagal šio įstatymo nuostatas jos gaus tas pačias privilegijas, kaip ir lobistai, tačiau jų atskaitomybė ir veiklos priežiūra bus žymiai mažiau reguliuojama, o atsakomybė už pažeidimus iš esmės nekils) – dėl to kyla rizika, kad tokių organizacijų įtakos darymo veikla bus nedeklaruota. ( Atkreipiame dėmesį, kad kol kas nėra aišku, kaip bus tobulinimas nevyriausybinės organizacijos apibrėžimas priimant Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimus, turint omenyje, kad šiuo metu galiojantis apibrėžimas sudaro galimybes steigti „nevyriausybines organizacijas“, kurios gali atstovauti vien tik privačius asmenų interesus. Taip pat egzistuoja galimybės po „nevyriausybinės organizacijos“ priedanga veikti organizacijoms, ginančioms verslo interesus.)

Šiuo tikslu Teisėkūros pagrindų įstatymo projekte siūlome numatyti naują 53 straipsnį, pakeisti buvusį 53 straipsnį 54 straipsniu, ir juos išdėstyti taip:

 

53 straipsnis. Asmenų, kuriems siekiama daryti įtaką, pareigos

1. Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu darytą įtakos veiksmus dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo įtakos dėl konkretaus teisės akto projekto darymo pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su įtaką siekiančiu daryti asmeniu) elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje.

2. Valstybės pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu darytą įtaką dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo įtakos darymo veiksmų dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su įtaką siekiančiu daryti asmeniu) atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka.

3. Asmuo, kuriam siekiama daryti įtaką, skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje turi nurodyti:

1) savo vardą, pavardę, pareigas;

2) teisės akto, teisės akto projekto, dėl kurio jo atžvilgiu buvo siekiama daryti įtaką, pavadinimą;

3) siekiančio daryti įtaką asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą.

 

 „54 straipsnis. Informacija apie daromą įtaką teisėkūrai

1. Siekiant užtikrinti daromos įtakos teisėkūrai viešumą ir skaidrumą, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje tvarkoma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiami šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nurodyti metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys  ir 53 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenų, kuriems siekiama daryti įtaką, skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo vienkartinės arba metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje saugomi dvidešimt penkerius metus nuo šių duomenų viešinimo termino pabaigos.

 

2. Dėl galimybės asmeniui savanoriškai tapti lobistu

Atsižvelgiant į tai, kad gali būti asmenų, norinčių tapti lobistais (pvz., gali būti, kad kai kurios nevyriausybinės organizacijos išreikš norą tapti lobistais), siūlytume sudaryti sąlygas ir kitiems asmenims, kurie nori turėti lobisto statusą, šį statusą gauti. Siūlome Lobistinės veiklos įstatymo  projektu siūlomą keisti 7 straipsnį laikyti šio straipsnio 1 dalimi, o straipsnį papildyti nauja 2 dalimi:

 

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą vykdantis asmuo gali pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą. Tokiu atveju šis asmuo įgyja visas lobisto teises ir pareigas.

2. Dėl lobistinės veiklos vykdymo neturint lobisto pažymėjimo

Siekiant užtikrinti teisėkūros proceso skaidrumą, o ne nubausti asmenį, kuris veikia neturėdamas lobisto pažymėjimo, siūlome numatyti, kad tais atvejais, kai paaiškėja, kad asmuo vykdo lobistinę veiklą, tačiau nėra įtrauktas į lobistų sąrašą, nors turėtų jame būtų, jis nebus laikomas vykdantis neteisėtą lobistinę veiklą, jei per 5 darbo dienas nuo lobistinių veiksmų atlikimo bus įrašytas į lobistų sąrašą, ir Lobistinės veiklos įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Neteisėta lobistinė veikla

1.  Lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu:

1) ją vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo lobistas nedeklaruoja lobistinės veiklos šio įstatymo nustatyta tvarka;

2) asmuo ją vykdo po to, kai jo lobistinė veikla šio įstatymo nustatyta tvarka buvo sustabdyta ir apie sustabdymą jis buvo informuotas; ją vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas ar asmuo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.

2. Neteisėta lobistine veikla nelaikoma į lobistų sąrašą neįrašyto asmens vykdoma lobistinė veikla, jei asmuo per dešimt darbo dienų po lobistinės veiklos vykdymo veiksmų yra įrašomas į lobistų sąrašą.

3) asmuo ją vykdo po to, kai jo lobistinė veikla šio įstatymo nustatyta tvarka buvo nutraukta ir apie nutraukimą jis buvo informuotas;

4) lobistas klaidina ar apgaudinėja asmenį, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pateikdamas tikrovės neatitinkančius faktus ar aplinkybes dėl teisės akto ar administracinio sprendimo priėmimo arba nepriėmimo;

5) ja siekiama daryti įtaką, kad būtų priimtas arba nepriimtas teisės aktas, administracinis sprendimas, kuris tiesiogiai susijęs su lobisto išrinkimu valstybės politiku ar skyrimu į valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar teisėjo pareigas;

6) veikiama nesudarius lobistinės veiklos sutarties, be juridinio asmens pavedimo ar nesamo lobistinės veiklos užsakovo vardu;

7) lobistas vienu metu atstovauja priešingus interesus turintiems lobistinės veiklos užsakovams.

3. Kiti redakciniai siūlymai

- Siūlome patikslinti 7 straipsnio 8 punktą, numatant, kad lobistine veikla nebūtų laikomi veiksmai, kai asmuo dalyvauja institucijų posėdžiuose ir pasitarimuose, kurie yra protokoluojami ir daromas jų garso įrašas, ši punktą formuluojant taip:

„8. asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami, protokoluojami ir (arba) daromas jų garso įrašas“.

- Siūlome patikslinti Lobistinės veiklos projektu keičiamo 9 (buvusio 11) straipsnio 3 dalies 4 (buvusį 5) punktą, nekeičiant jo turinio, formuluojant taip:

45) įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba sunkų ar labai sunkų nusikaltimą;“.

Pritarti iš dalies.

 

Atsisakant LVĮ 7 straipsnio išimčių, visiems lobistinę veiklą vykdantiems subjektams kyla pareiga užsirašyti į lobistų sąrašą ir deklaruoti šią veiklą.

 

 

 

 

 

 

Dėl pareigos politikams deklaruoti įtakos veiksmus:

Siūloma Lobistinės veiklos įstatyme numatyti nuostatas dėl svarbiausius sprendimus valstybėje priimančių politikų ir kitų aukščiausio lygmens pareigūnų teisės savanoriškai deklaruoti jiems darytą įtaką dėl teisėkūros Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. Privalomas deklaravimas politikams, tarnautojams, sukurtų pernelyg didelę administracinę naštą, be to, nebūtų prasmingas, kadangi pagal projektą į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą įrašyti asmenys turėtų pareigą teikti metines deklaracijas, o politikai – teikti deklaracijas per septynias dienas, taigi, tokie duomenys galėtų būti lyginami tik po metų.

Argumentas, kad asmuo gali būti nesuinteresuotas registruotis lobistu, nėra pagrįstas, kadangi pagal pasiūlytą LVĮ projektą, asmuo, siekiantis vykdyti lobistinę veiklą, privalės registruotis į lobistų sąrašą.

Argumentas, kad po NVO priedanga gali veikti organizacijos, atstovaujančios verslo interesus, nepagrįstas, kadangi Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme aiškiai nurodyta, kad prie NVO nepriskiriamos darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai.

 

Dėl galimybės asmeniui savanoriškai tapti lobistu:

Siūlomas pakeitimas netikslingas ir nesukurtų pridėtinės vertės, kadangi asmenys turės galimybę savanoriškai užsiregistruoti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąraše ir tokie asmenys turės tokias pačias teises kaip ir lobistai. Be to, siūlomas pakeitimas sukeltų daugiau neaiškumų dėl takoskyros tarp lobistų, kuriems privaloma įsirašyti į sąrašą, ir „savanoriškų“ lobistų nebuvimo.

 

Dėl lobistinės veiklos vykdymo neturint lobisto pažymėjimo.

Asmens įtraukimas į lobistų sąrašą turinio prasme yra lobistinės veiklos licencijavimas. Bendras galiojančiuose įstatymuose (taip pat ir galiojančiame LVĮ) įtvirtintas principas yra tas, kad tam tikra licencijuojama veikla galima užsiimti tik turint licenciją, t. y. negalėtų būti nustatoma išimčių iš šio principo. Be to, jei būtų pritarta pateiktam siūlymui, neapibrėžtoje padėtyje atsirastų asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką (politikai, valstybės tarnautojai, kt.), kadangi šie asmenys, bendraudami su asmeniu, neįrašytu į lobistų sąrašą, neturėtų pareigos deklaruoti jiems darytos įtakos, o tokiam asmeniui vėliau (per 5 darbo dienas) įsirašius į lobistų sąrašą ir pateikus skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją, politikai ar valstybės tarnautojai jau galėtų būti laikomi neįvykdę įstatyme įtvirtintos kryžminio deklaravimo pareigos.

Be to, tiek LVĮ, tiek ANK siūloma įtvirtinti mažareikšmiškumo institutą.

 

Dėl LVĮ 7 straipsnio 8 punkto pakeitimo.

Kai protokoluojami nevieši susitikimai (ar daromas šių susitikimų garso įrašas), šie protokolai lieka institucijos žinioje, naudojami institucijos darbo reikmėms ir įtaka teisėkūrai lieka neišviešinta. Pritarus siūlomam pakeitimui, būtų nepasiektas tikslas išviešinti daromą įtaką teisėkūrai.

 

Į paskutinį pateiktą redakcinį pasiūlymą LVĮ projekte jau yra atsižvelgta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą Nr. XIIIP-3052 atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl Lobistinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-3051, kurioje siūloma atsisakyti išimčių, numatytų XIIIP-3051 įstatymo projekto 7 straipsnyje, kurioms galėtų būti taikomas naujas reglamentavimas. Komitetas pasisako, kad visiems lobistinę veiklą vykdantiems subjektams būtų taikomas tik Lobistinės veiklos įstatyme numatytas teisinis reguliavimas.

7. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bakas

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Nėra.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Vytautas Bakas

 

 

 

Agnija Tumkevič, LRS Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja