LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 247
STENOGRAMA
2018 m. gruodžio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŽEMAITAITIS
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, TTF*). Gerą dieną, mieli kolegos. Tradiciškai pradedame vakarinę mūsų darbotvarkę. Pagrindinis dalykas – registruojamės. (Gongas)
Ačiū, kolegos. Užsiregistravo 78 Seimo nariai.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvados“ projektas Nr. XIIIP-2656(3) (svarstymo tęsinys)
Kolegos, noriu su jumis pasitarti. Iš tikrųjų atsiliekame dviem valandomis nuo rytinės darbotvarkės. Numatytas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvados“ projektas Nr. XIIIP-2656. Buvo skirtas laikas diskusijoms. Diskusijų laikas baigėsi, yra likę pasiūlymai. Kadangi šiaip tam klausimui numatytas laikas baigėsi, ar mes toliau tęsiame ir svarstome pasiūlymus, ar perkeliame į kitą dieną? (Balsai salėje) Kaip? Tokiu atveju yra du sprendimai: arba toliau tęsiame pasiūlymų svarstymą, arba kitą dieną. Bet Seimas turi apsispręsti. (Balsai salėje)
Gal tada aš teikiu balsuoti, kad nebūtų paskui nereikalingų diskusijų.
Kolegos, kas už tai, kad toliau tęstume nagrinėjimą pasiūlymų, balsuoja už, kas už tai, kad klausimas būtų perkeltas į kitą dieną, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsuojame. Kolegos, dar kartą kartoju. Už balsuoja, kad toliau tęstume klausimo svarstymą, pasiūlymus, prieš ir susilaiko – į kitą posėdį, tai yra antradienį, į artimiausią būtų perkelta.
Kolegos, už balsavo 38, prieš – 28, susilaikė 20. Tokiu atveju klausimas toliau bus tęsiamas ir svarstomas kitą antradienį.
Kolegos, dar kartą – kitą posėdį. Prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Buvo pirmininkės pasiūlymas trečią ar ketvirtą valandą tęsti, dabar tik dėl to reikėjo apsispręsti.
PIRMININKAS. Palaukite, kolegos, tokio pasiūlymo aš neturėjau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pertraukos nėra kaip padaryti, visos pertraukos yra išnaudotos. R. Baškienė, vesdama posėdį, pasakė: arba trečią, arba ketvirtą valandą. Tai yra kolegos konservatoriai šnekėjo, kad pratęstume trečią valandą. Pirmininkės siūlymas buvo ketvirtą valandą. Čia tik…
PIRMININKAS. Kolegos, palaukite. Sekretoriatas išsiaiškino. Iš tikrųjų Seimo pirmoji vicepirmininkė tokį siūlymą, prieš baigiant šitą klausimą, pateikė. Tokiu atveju, kolegos, būkite geri, labai prašau, kadangi toks siūlymas buvo… (Balsai salėje) Duosiu visiems! Kadangi toks siūlymas buvo, tikrai turėsime balsuoti už tai, kad spręstume klausimą dėl ketvirtos valandos.
Prašom, G. Landsbergis per šoninį mikrofoną.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš siūlau užleisti pirmininko vietą R. Karbauskiui, nes akivaizdu, kad jūsų paskelbti balsavimai negalioja. Todėl, kad jūs paskelbiate balsavimą, balsavimas įvyko, jis yra teisėtas, Seimas apsisprendė, staiga ateina R. Karbauskis ir pasako, kad reikia kitaip – grąžinti balsavimą, ir jūs su tuo sutinkate. Ar jūs pirmininkaujate, apsispręskite. Ar jūs pirmininkaujate, ar Ramūnas? Jeigu jūs nesugebate, tai leiskite Kultūros komiteto pirmininkui pavadovauti iš tikrųjų, ne iš galinės sėdynės, o iš priekinės.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Tikrai mes sugebame, bet apie R. Baškienės posėdžio metu pasakytą klausimą nebuvau informuotas.
L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, labai aiškiai suformulavote, už ką ir kaip mes balsavome. Mes pabalsavome, yra aiškūs rezultatai, prašau priimti sprendimą. Viskas.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – ponas K. Mažeika. Prašom, Kęstuti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Išties aš nesiūlau Gabrieliui eiti pirmininkauti, bet siūlau prisiminti, kas buvo prieš tai posėdyje priimta ir jau buvo sutarta bendru sutarimu. Tai jūsų atmintis šiek tiek ilgesnė už valandą ar trumpesnė? Atrodo, kad trumpesnė. Manau, sprendimas buvo priimtas, pirmininkas suklaidintas. Dirbkime taip, kaip sutarėme. Prašau dirbti taip, kaip sutarėme, ir jokių pertraukų būti negali.
PIRMININKAS. Gerai. Žiūrėkite, kolegos, tada bet kokiu atveju tikrai, pasirodo, posėdžio metu R. Baškienės buvo pasakyti tokie žodžiai, buvo pasvarstyta, ar toliau sprendžiame nuo L. Kukuraičio, ar einame nuo šitos. Labai atsiprašau, kolegos, ta informacija nebuvo man suteikta. (Balsai salėje) Gerbiamas Gabrieliau, tikrai taip yra. Tikrai, todėl aš teikiu dar kartą balsuoti. (Balsai salėje) Gerai, dar kartą, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų tęsiamas klausimas dabar, balsuoja už, tas, kas balsuotų už 16 val., balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos. (Balsai salėje) Aš nežinojau R. Baškienės klausimo. Tuojau visiems duosim. Balsuokite, gerbiamas kolega. Aš paaiškinsiu, kolegos!
Už balsavo 65, prieš – 3, susilaikė 10. Klausimas bus nagrinėjamas dabar.
E. Gentvilas – per šoninį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Nenoriu suasmeninti. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kuo jūs prastesnis už ponią R. Baškienę? R. Baškienės buvo – galbūt ir teisingai suformulavo ponas R. Karbauskis, kad pamąstytume, aš sutinku, – tačiau Seimas už tai nebalsavo. Jūs pirmininkaudamas pasiūlėte Seimui apsispręsti dėl kitų dalykų ir įvyko Seimo balsavimas. Koks buvo pagrindas jį keisti? R. Karbauskio replika? Nesupratau, kam reikėjo perbalsuoti.
PIRMININKAS. Kolega, ne kažkieno replika, bet aš tikrai nebuvau informuotas apie prieš tai buvusios posėdžio pirmininkės R. Baškienės pateiktą pasiūlymą baigiant svarstyti šį klausimą. Jeigu būčiau žinojęs, tikrai būčiau padaręs taip.
J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš siūlau padaryti techninę pertrauką, nes kai pirmininkavo R. Baškienė, ji siūlė dėl šito klausimo apsispręsti vakarinio posėdžio pradžioje. Ką konkrečiai jūs ir padarėte: teikėte balsuoti ir Seimas apsisprendė pirmuoju balsavimu šį klausimą svarstyti antradienį. Jeigu jūs suabejojote dėl to, kad R. Karbauskis daro spaudimą posėdžio pirmininkui salėje, tai aš prašau daryti techninę pertrauką ir pažiūrėti stenogramą, kaip vyko diskusija tuo klausimu, kai pirmininkavo R. Baškienė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Per šoninį mikrofoną – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš iš tikro pradedu abejoti tuo, kas čia vyksta. Nemanau, bent jau nesitikėjau, kad ir jums R. Karbauskis vadovauja…
PIRMININKAS. Ne, tikrai ne.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …ir diktuoja, kaip reikia laikytis vienokio ar kitokio sprendimo. Mes iš tikro turėjome apsispręsti šiame posėdyje, mes apsisprendėme. Kodėl reikia tuo pačiu klausimu kelis kartus balsuoti? Dėl to, kad vienas sprendimas nepatiko? Man tai tikrai nesuprantama.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, dar kartą pakartoju. Aš apie R. Baškienės pasiūlymą informacijos neturėjau. Tikrai neturėjau, kolegos, tikrai neturėjau. S. Jakeliūną prašom, ir viskas, baigiame.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Šį kartą pritariu J. Džiugeliui, reikia techninės pertraukos, kad būtų išklausytas įrašas to, ką sakė R. Baškienė. Kiek aš prisimenu, negarantuoju, bet buvo pasakyta: 15 val. apsispręsime, ar tęsime nuo 15 val., ar perkelsime, nes yra ministrų ir prezidentūros įstatymų projektai, į 16 val. Tai dalis Seimo narių, kurie balsavo prieš tai, rėmėsi ir ta informacija, ir ta, kurią jūs pasakėte, tai jie susiklaidino taip pat. Antrasis balsavimas parodė Seimo narių valią, bet jeigu reikia, padarykite techninę pertrauką ir įvertinkite, kas buvo pasakyta R. Baškienės.
PIRMININKAS. Jau tas yra padaryta. Dabar techninės pertraukos mes nedarysime. Kaip žinote, užtrunka iki keleto valandų, kol tas bus pateikta.
Kolegos, toliau tęsiame svarstymą. Prašom į tribūną dėl pasiūlymų. Kolega A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kadangi mes nesusišnekame, kad palengvintume situaciją, aš prašau daryti pertrauką iki kito posėdžio, nes šiuo metu yra naujas svarstymas.
PIRMININKAS. Labai geras siūlymas, bet, deja, mes jau dvi pertraukas esame išnaudoję. (Balsai salėje) Kolegos, tai, ką aš matau! (Triukšmas salėje) Ne, kolegos! Yra kolegė I. Degutienė, jau sena mūsų kolegė pasakys, šiuo atveju išnaudotos yra pertraukos. Mielieji, viskas! Prašau. Pranešėjas – R. Karbauskis. Prašau. (Balsai salėje) Gabrieliau, ne. Ačiū. Kolegos, yra pirmas siūlymas Seimo nario A. Kubiliaus. Prašau, gerbiamas Andriau Kubiliau, pristatyti siūlymą, nes komitetas jam nepritarė.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlau papildyti nutarimo preambulę keliais labai aiškiais dalykais, kas nėra atspindėta ir komisijos išvadose. Aš noriu priminti, kad nutarime, kuriuo buvo komisijai suformuluota užduotis, buvo pasakyti tokie žodžiai, štai 3.2 punktas: „Įvertinti, ar teisės aktais inter alia ir LRT vidinės teisės aktais nustatyta valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę praktiką, užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas LRT kaip nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti.“ Tuo tarpu komisijos išvadose nematome nieko apie misijos įgyvendinimą, ar LRT iš tikrųjų pavyko įgyvendinti misiją, ar nepavyko. Man susidaro vaizdas, kad tie, kas užsiėmė šituo tyrimu, realiai net ir nepasižiūrėjo į tai, kokia yra LRT misija, kokia yra jos vizija, kaip ji yra suformuluota, kaip ją pavyko įgyvendinti prie ankstesnės vadovybės ir dabar su nauja vadovybe. Todėl mano siūlymas yra papildyti Seimo nutarimo projektą aiškia preambule, kurioje būtų įvardinta, kas iš tikrųjų yra, kaip yra apibrėžiama įstatymais ir kitais teisės aktais visų pirma LRT misija. Noriu priminti, kad LRT misija yra apibrėžiama taip: „Tarnauti visuomenei, teikiant objektyvią, patikimą informaciją šalyje ir pasaulyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms, kurti ir transliuoti profesionalias šviečiamąsias kultūrines ir pramogines programas, telkiančias ir vienijančias pažangai.“ Aš siūlau šituo tekstu papildyti tam, kad Seimui priimant nutarimą būtų aišku, kokia yra misija ir ar ji buvo įgyvendinta, ar nebuvo įgyvendinta.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, gal galime mes dėl visų jūsų preambulės…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, ne, ne. Atskirai dėl kiekvienos prašome balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai, supratau. Komiteto pirmininkas. Prašau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). LRT misija, visuomeniniai tikslai ir vizija nustatyti Lietuvos radijo ir televizijos 2018–2022 metų strategijoje, patvirtintoje LRT tarybos 2017 m. lapkričio 21 d. protokolu. Nieko papildomo mes daryti neturėtume.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, už, prieš užsirašė. Už – A. Navickas. Prašau, kolega.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš suprantu, kadangi Kultūros komiteto pirmininkas pasakė, kad nieko neturėtume daryti, tai nieko ir nedarysime. Bet, nepaisant to, šiaip sveiko proto logika dar sako, kad jeigu komisija tirdama ir atsakydama į šitą klausimą nepateikė priekaištų dėl misijos vykdymo, tai tada atsakymas turi būti, kad misija yra vykdoma, bent jau neturi prielaidų sakyti, kad misija yra nevykdoma. Bet aš suprantu, gal pirmininkas gali ko nors nežinoti, tai…
PIRMININKAS. Prieš – A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, kviesčiau nepolitizuoti LRT. Aš suprantu, kad konservatoriams anksčiau nepavyko politizuoti, dabar jie tą bando daryti per užpakalines duris, nes iš tikrųjų LRT misijos, strategijos, vizijos apibrėžimai yra LRT tarybos kompetencija, ką jie iki šiol daro. Tai tikrai siūlyčiau Tėvynės sąjungos frakcijai neuzurpuoti LRT tarybos funkcijų ir nesikėsinti į tai, kur yra puikiai dirbama. Tikrai kviečiu balsuoti prieš ir nepolitizuoti LRT.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario A. Kubiliaus pirmam pasiūlymui?
Už balsavo – 42, prieš – 44, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta.
Kolegos, gavau išrašą iš mūsų rytinio posėdžio ir noriu paskaityti, kad visiems būtų aišku, kas buvo nuspręsta, ko aš neturėjau.
Kalba per šoninį mikrofoną gerbiama A. Armonaitė: „Gerbiamas Seimo vicepirmininke, aš noriu atkreipti dėmesį, kad ryte buvo patvirtinta darbotvarkė, ir jeigu mes norime sekti patvirtintą darbotvarkę, vadinasi, LRT klausimas, dėl kurio ką tik buvo padaryta pertrauka, jeigu norime turėti…“ (Triukšmas salėje) Kolegos, prašau tylos, jeigu galima. „Ne pertrauka, bet mes nespėjame laiku“, – pirmininkė atsako. „Prašau, aš noriu paprašyti (čia A. Armonaitė), kad jis būtų nuo vakarinio posėdžio pradžios, nes mes sustojome jį svarstę ir tada labai logiška…“ Tada pirmininkė: „Taip, pritariu ir tada rytiniame posėdyje spręsime.“ Tada kalba L. Kasčiūnas. (Triukšmas salėje) Dar kartą, kolegos, aš cituoju. (Balsai salėje) Pirmininkė… Leiskite, pabaigsiu. Pirmininkė sako: „Ačiū už jūsų pasiūlymą.“ „Iš karto vakarinio posėdžio…“ – tai sako A. Armonaitė. Dar kartą, kolegos, ir tada pirmininkė R. Baškienė pasiūlo: „Aš siūlau 16 valandą vien dėl to, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą norėtume paprašyti leisti, kad pateiktų ministras.“ Tada kalba L. Kasčiūnas: „Gerbiama pavaduotoja, bet klausimas toks, o kodėl mes negalime pradėti 15 valandą? Tuos kitus klausimus pradėsime 16 valandą“. Pirmininkė atsako: „Susirinko ministrai, gerbiami kolegos, pradedame Vyriausybės posėdį.“ Pirmininkė sako: „Vakariniame posėdyje priimsime sprendimą dėl 15 ir 16 valandos.“ (Balsai salėje)
Tai va, yra du pasiūlymai. Taigi, kolegos, prašau nekelti chaoso, prisiminkite, ką patys kalbėjote. (Balsai salėje) O dokumentai yra dokumentai. Dar kartą, kolegos, skaitykite patys, ką pasakėte, ir prašau nekelti chaoso. (Triukšmas salėje)
Antras pasiūlymas A. Kubiliaus. Prašau, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu galima šiek tiek nusiraminti, ramiau svarstyti iš tikrųjų labai svarbų klausimą, nes, mano įsitikinimu, čia mes visi dabar dalyvaujame tame, ką pavadinti kitaip kaip neliberalios demokratijos bandymais įdiegti čia, Lietuvoje, aš negaliu, pradedant nuo LRT užėmimo. Matėme tokių pavyzdžių kitose kaimyninėse valstybėse. Taigi aš raginu susikaupti ir šiek tiek išgirsti, ką aš bandau pasiūlyti.
Aš siūlau 2 punktu įrašyti tai, kas yra galiojančiuose teisės aktuose įvardinta kaip LRT visuomeniniai tikslai. Aš noriu tik porą punktų perskaityti: „Skatinti darnios, bendruomeniškos ir pilietiškos Lietuvos plėtrą, telkti ir vienyti Lietuvos žmones bendriems siekiams.“ 2 punktas: „Puoselėti nacionalinę kultūrą ir kalbą, ugdyti brandžią tautinę tapatybę, didžiavimąsi Lietuva.“
Aš noriu pasinaudodamas šita proga paklausti komiteto pirmininko, ar, jūsų manymu, Lietuvos radijas ir televizija iki šiol šių visuomeninių tikslų nesiekė ar siekė netinkamai, ar kurios nors kitos Lietuvoje veikiančios televizijos, jūsų įsitikinimu, šitų visuomeninių tikslų siekė efektyviau negu Lietuvos radijas ir televizija? Aš negirdėjau niekad jūsų aiškaus įvardijimo ir atsakymo, o tai yra svarbu, nes jeigu mes nesuvokiame, kokie yra Lietuvos radijo ir televizijos visuomeniniai tikslai, jeigu ponia A. Širinskienė baiminasi tai įrašyti į nutarimo preambulę, tai ką mes tada čia darome? Pirmininke, prašom atsakyti į mano paprastą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, pirmininke, komiteto nuomonė.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, tai, ką siūlo Seimo narys A. Kubilius, yra grubus kišimasis į Lietuvos radijo ir televizijos tarybos teises ir pareigas. Šita tvarka, kas paminėta ir Seimo narės A. Širinskienės, būtent tikslų, vizijos nustatymas, yra LRT tarybos teisė. Ir aš nesiūlau pažeidinėti mūsų įstatymų ir atitinkamai kištis į šitas LRT tarybos teises.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, už, prieš. Už A. Kubiliaus pasiūlymą – J. Olekas. Prašau, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad atlikęs parlamentinį tyrimą komitetas galėtų įrašyti tai, ką dabar siūlo mūsų kolega. Pagrindinis mūsų ginčas vyksta dėl to, ar mes suteikiame nacionaliniam transliuotojui visuomeninio transliuotojo statusą ir veiklą pagal visuomeninius tikslus, ar mes bandome jį kaip nors politiškai veikti, kaip šiandien čia kalbėjo vienas iš kolegų, kad jį užvaldome ir suteikiame savo nuorodas. Man atrodo, išdėstymas preambulėje paminėtų visuomeninių tikslų būtų labai tinkamas ir mes galėtume galbūt šiek tiek apriboti ir ateityje tuos sprendimus, kurie, be abejo, bus patvirtinus šias išvadas, nes jos tam ir reikalingos, kad būtų galima keisti paties transliuotojo vadovavimą ir, ko gero, jo veiklos kryptį. Tai bent sutarimas Seime, kad mes matome, kad Nacionalinis radijas ir televizija turėtų išlikti visuomeniškas ir brėžti tam tikrus visuomeninius tikslus, būtų labai tinkama vieta, ir preambulė būtent yra ta vieta, kur mes galėtume tą nuomonę išdėstyti. Todėl aš kviečiu pritarti pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kolegė prieš – A. Širinskienė. Prašau, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš nepaliauju stebėtis, kaip opozicija bando įvelti Seimą į LRT turinio vertinimą, nes iš tikrųjų atitikimo misijai vertinimas yra turinio vertinimas. Laikinosios komisijos visas darbas, posėdžiai buvo vieši, galėjote matyti, ji visą laiką atsiribodavo nuo turinio vertinimo, nes mes neturime teisės daryti to, į ką jūs bandote įvelti.
Komisija vertino ūkinę, finansinę veiklą ir vertino valdymą ir tuo komisijos funkcijos baigėsi. Tikrai, kolegos, labai prašau gerbti mūsų nepriklausomą nacionalinį transliuotoją ir tikrai būkime orūs, nesielkime taip, kaip mums neleidžia elgtis Konstitucija.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta A. Kubiliaus pasiūlymui, balsuoja už. (Balsai salėje)
Balsavo 105: už – 42, prieš – 47, susilaikė 16. Pasiūlymui nepritarta.
Trečias kolegos A. Kubiliaus pasiūlymas. Prašau, kolega, trečias. Preambulė, tiksliau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš vėl siūlau įrašyti tai, kad Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad LRT vizija yra, toliau išdėsto, kokia yra šiuo metu LRT vizija, o ta vizija yra būti patikimiausia, įtakingiausia ir moderniausia visuomenės informavimo priemone, Seimas tai įvertindamas toliau svarstytų ir apsispręstų dėl komisijos išvadų.
Aš nelabai suprantu, kodėl ponia A. Širinskienė čia taip baiminasi, kad tuo Seimas kišasi į LRT veiklą. Priešingai, Seimas tik bando parodyti ir parodytų, kad jis supranta ir žino, kokia yra LRT misija, vizija ir visuomeniniai tikslai, o, noriu priminti ir ponui R. Karbauskiui, kad ūkinė, finansinė ir administracinė LRT veikla dėl veiksmų… šita veikla yra skiriama tam, kad LRT tinkamai įgyvendintų misiją, viziją ir savo visuomeninius tikslus. Ir Seimas negali atsiriboti nuo vizijos, misijos ir visuomeninių tikslų įgyvendinimo vertinimo, vertindamas ūkinę, finansinę veiklą.
Tą patį noriu dar sykį priminti: pavedimu, Seimui sudarant komisiją, ką komisija turėjo ištirti, turėjo ištirti, kaip nustatyta valdymo struktūra, ar sudaro tinkamas sąlygas LRT, kaip nacionalinio transliuotojo, misijai įgyvendinti. Misijos, vizijos ir visuomeninių tikslų vertinimas šitos LRT komisijos turėjo būti atliktas labai rimtai, ir jis nėra padarytas, todėl aš traktuoju, kad komisija arba nepadarė savo darbo, arba komisija mano (tai būtų galbūt ir teisingas manymas), kad vizija, misija ir visuomeniniai tikslai LRT veikloje buvo tinkamai įgyvendinami.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. P. Gražulis už A. Kubiliaus pasiūlymą. Atsiimate? Atsiima.
Gerai, kolegos, balsuojame, kas už tai, kad būtų pritarta A. Kubiliaus pasiūlymui. (Balsai salėje) Kolegos, tylos, ramiai!
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 39, prieš – 44, susilaikė 20.
Aš vis tiek dar kartą noriu paklausti A. Kubiliaus, ar tikrai norite tęsti pasiūlymus, nes panašu, kad balsavimas eina, tokie patys balsai?.. Jūsų teisė apsispręsti, bet…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš manau, kad tai yra istorinis balsavimas.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Istorijai turi likti visi argumentai už ir prieš ir visi motyvai, kas kaip balsavo.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega, tada ketvirtas jūsų pasiūlymas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ketvirtas mano pasiūlymas yra jau preambulėje išsakyti, kas buvo pavesta komisijai, kad būtų galima išdėstyti ir toliau sekančius, kitus motyvus preambulėje. Sakinys paprastas, nematau, kodėl jam negalėtų pritarti. O sakinys skamba taip: „Atsižvelgiant į tai, kad komisijai buvo pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos“.
PIRMININKAS. Už ir prieš nematau. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos A. Kubiliaus pateiktam pasiūlymui?
Gerbiami kolegos, balsavo 104 Seimo nariai: už – 40, prieš – 43, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.
Penktas mūsų kolegos A. Kubiliaus pasiūlymas.. Prašom, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, penktas pasiūlymas yra vėlgi konstatavimas to, kas bet kokiuose tyrimuose turėtų būti savaime suprantama, bet kadangi tyrimo metu, atrodo, komisija kai kuriuos klausimus nagrinėjo tik iš dalies, net neatsižvelgdama į tai, ką jai pavedė Seimas, sudarydamas tokią komisiją, tai penktame pasiūlyme, preambulėje, siūlome įrašyti tokį sakinį: „Atsižvelgiant į tai, kad bet kokios viešosios įstaigos ar įmonės, taip pat ir LRT, valdymas, finansinė ir ūkinė veikla privalo būti skirti viešosios įstaigos ar įmonės misijos, visuomeninių tikslų ir vizijos įgyvendinimui“.
Tai yra akivaizdus dalykas, bet šitame Seime iš tikrųjų atrodo, kad ir akivaizdžius dalykus kartais reikia siūlyti įrašyti tam, kad būtų suprantama, pagal ką reikia vertinti apskritai kurios nors organizacijos veiklą. Ne tik pagal finansinius ar ūkinius dalykus, ne tik pagal buhalteriją, bet ir pagal tai, kaip tie finansai ir visi kiti ūkiniai dalykai buvo panaudoti tam, kad tokia organizacija kaip LRT tinkamai įgyvendintų savo misiją, visuomeninius tikslus ir viziją. Aš primygtinai prašau įrašyti šitą sakinį, kad būtų aišku, kam yra skiriama viešosios įstaigos LRT finansinė, ūkinė veikla.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Už ir prieš nėra. Atsiprašau, komiteto nuomonė.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Nepritarėme.
PIRMININKAS. Nepritarėte. Argumentai.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Tie patys argumentai, kurie jau ne sykį buvo išsakyti, kad tai yra LRT tarybos funkcija.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame, kas už tai, kad būtų pritarta kolegos A. Kubiliaus pasiūlymui, balsuoja už.
Kolegos, balsavo 100 Seimo narių: už – 38, prieš – 45, susilaikė 17. Pasiūlymui nepritarta.
Šeštas kolegos A. Kubiliaus pasiūlymas. Prašom, kolega, pristatyti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Čia yra labai svarbus pasiūlymas, kurį siūlau įrašyti į preambulę, nes iš tiesų, dar sykį noriu priminti, kad komisijai buvo pavesta įvertinti, kaip fizinė, ūkinė veikla ir valdymo struktūra padeda įgyvendinti nacionalinio transliuotojo misiją. Komisija turėjo nagrinėti, kaip ta misija yra įgyvendinta. Tačiau, atidžiai perskaičius komisijos išvadas, matyti, ir tai siūlome konstatuoti preambulėje, kad komisija, atlikdama tyrimą dėl LRT valdymo bei ūkinės ir finansinės veiklos, neišsakė jokių priekaištų dėl to, kaip LRT įgyvendina savo misiją, visuomeninius tikslus ir viziją. Tai čia aš konstatuoju, jog, komisijos įsitikinimu, LRT tinkamai įgyvendino savo misiją, visuomeninius tikslus ir viziją. Iš nutylėjimo galima spėti, kad komisija taip ir nerado kokių nors priekaištų, kuriuos galėtų išsakyti dėl to, kaip LRT pavyko iki šiol įgyvendinti tokius svarbius tikslus. Todėl siūlome ir konstatuoti preambulėje, kad jokių priekaištų komisija neišsako dėl to, kaip LRT įgyvendino savo misiją, visuomeninius tikslus ir viziją.
Negaliu suprasti, kodėl komitetas nepritaria mano tokiam paprastam ir dalykiniam pasiūlymui, kad būtų aišku visiems, kurie kada nors skaitys istorijoje šiuos dokumentus, kad iš tikrųjų komisija, kuriai vadovavo Seimo vicepirmininkas A. Nekrošius, neturėjo jokių pastabų dėl LRT misijos, visuomeninių tikslų ir vizijos ir todėl reikia traktuoti, kad ūkinė veikla, kuri buvo naudojama tam, kaip pasiekti tuos misijos tikslus, taip pat buvo gana efektyviai vykdoma.
Gerbiamas komiteto pirmininke, prašyčiau argumentuotai atsakyti dėl mano pasiūlymo, kodėl komitetas nutarė jam nepritarti, nes jūsų nuolatinis kartojimas, kad čia būtų kišimasis į ką nors, šiuo atveju būtų visiškai nelogiškas.
PIRMININKAS. Gerbiamas komiteto pirmininke, komiteto poziciją prašyčiau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas nepritarė ir galioja ta pati priežastis, kuri buvo išsakyta prieš tai kelis kartus.
PIRMININKAS. Kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta A. Kubiliaus pasiūlymui, balsuoja už.
Kolegos, balsavo 104 Seimo nariai: už – 41, prieš – 43, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta.
Septintas mūsų kolegos Seimo nario pasiūlymas. Prašom pristatyti dėl preambulės.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip suprantu, komitetas, atmesdamas mano pasiūlymus, neturėjo jokių argumentų, nes komiteto pirmininkas negali įvardinti jokio aiškaus argumento, kodėl buvo nepritarta šeštam punktui, kuris buvo labai aiškus, kad komisija neišsakė jokių priekaištų.
Dabar septintas punktas. Vėlgi aš siūlau įrašyti tai, kas yra faktas, realybė, ir siūlymas skamba taip: „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pradėjęs bylą pagal prašymą Nr. 1B-3/2018 ir nebaigęs jos nagrinėti dėl Seimo narių kreipimosi, kuriame keliama abejonė, ar Seimo sprendimas sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos tyrimo neprieštarauja Konstitucijai ir konstitucinėms LRT veiklos nepriklausomumo garantijoms…“
Siūlau įrašyti tai į preambulę, kad būtų aišku, kad Seimas svarsto tokį klausimą (ir komisija dirbo tokiomis aplinkybėmis), kai paraleliai Konstitucinis Teismas nagrinėja bylą, ar pačios komisijos sudarymas neprieštarauja Konstitucijai. Normalios demokratinės valstybės Seimas paprastai priimdamas tokius nutarimus preambulėje įvardina visas žinomas aplinkybes, kokiomis yra daromi tokie sprendimai. Aš raginu nebėgti nuo realybės ir prašyčiau R. Karbauskį paaiškinti, kodėl jis komitete nepritarė mano pasiūlymui, kuris atspindi iš tikrųjų realią situaciją.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininke, prašom komiteto poziciją.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ne R. Karbauskis, o komitetas nutarė nepritarti šitam pasiūlymui dėl to, kad Konstitucinio Teismo sprendimas priimti nagrinėti Seimo narių prašymą dėl Seimo nutarimo, kuriuo buvo sudaryta laikinoji tyrimo komisija, nesustabdė Seimo nutarimo galiojimo. Jūs tai puikiai žinote.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už A. Kubiliaus pasiūlymą – I. Haase. Prašom, kolege.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Kolegos Seimo nariai, aš siūlau pritarti gerbiamo Seimo nario A. Kubiliaus siūlymui ir balsuoti už, nes noriu priminti, kad 2018 m. sausio 17 d. Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo nutarimas dėl laikinosios komisijos sudarymo nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtinto teisinės valstybės principo.
Taip pat noriu priminti, kad Seimo nutarime yra nurodyta, kad komisija sudaroma iš 13 Seimo narių, turinčių teisę dirbti su įslaptinta informacija, ir kuriai pavesta atlikti parlamentinį tyrimą. Vadinasi, ji turi atlikti vieną iš svarbiausių nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolės funkcijų – valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos tyrimą.
Seimo Audito ir Žmogaus teisių komitetai priėjo vieną nuomonę, kad negalima svarstyti išvados, kol nėra Konstitucinio Teismo išvados. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo klausimu taip pat kalbėjo ir kreipėsi į Seimą užsienio valstybių organizacijos, tai yra Estijos nacionalinis transliuotojas, Latvijos žurnalistų asociacija, kurios nurodė, kad bandymai apriboti žiniasklaidos nepriklausomumą ir politizuoti jos veiklą kelia grėsmę žodžio laisvei ir demokratijai. Manau, kad mes negalime ignoruoti jų pasiūlymų ir argumentų.
Taip pat noriu priminti valdančiajai daugumai, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. gruodžio 21 d. byloje nurodė, kad bet kokia nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolė neturi pažeisti transliuotojo nepriklausomumo ir tokios kontrolės negali vykdyti asmenys, kurie turi savo interesų, susijusių su nacionalinio visuomeninio transliuotojo veikla, arba priklauso interesų grupėms, kurios turi būtent tokių interesų. Taigi akivaizdu, kad Seimo nariai, valdančiosios koalicijos ar opozicijos atstovai, politinių partijų atstovai, būtent ir yra tie asmenys, kurie pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną negali vykdyti nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos kontrolės. Todėl tikėtina, kad dabar…
PIRMININKAS. Laikas.
I. HAASE (TS-LKDF). …svarstome nutarimo projektą – atsiprašau, aš užbaigsiu – dėl neteisėtai, neteisingai ir priešingai konstitucinėms vertybėms sudarytos laikinosios tyrimo komisijos išvados. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, pagarbos. Taip, laikas.
I. HAASE (TS-LKDF). Todėl, gerbiami Seimo nariai, valdančioji dauguma, ar jūs prisiimsite atsakomybę, kai Konstitucinis Teismas pateiks išvadą, kad laikinoji komisija sudaryta neteisėtai, vadinasi, ir jos išvados yra niekinės?
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, būkite geri, kolegė kalba, neturi tiek daug patirties, kiek mes čia, kad labai greitai susakytų, teisingai savo argumentus išdėstė. Pagerbkime kolegę, nematau nieko blogo. Kolegė A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Brangūs konservatoriai, aš suprantu, kad norite apibrėžti misiją ir kėsintis į LRT nepriklausomumą atlikti tas funkcijas, kurias daro LRT taryba, bet būkite geri, į politikavimus, na, nevelkime Konstitucinio Teismo. Tai, kas ką tik nuskambėjo, – išankstinė Seimo nario nuomonė, kaip Teismas turėtų traktuoti konstitucinės justicijos bylą. Tikrai būkime geri, į savo politikavimus nevelkime tų institucijų, kurios teisinėje sistemoje iš tikrųjų yra šventos institucijos.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Ir dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas. Prašau, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Ta vedimo tvarka dėl Konstitucijos vertinimo. Noriu pasakyti, Konstitucinis Teismas jau yra davęs įvertinimą 2006 m. gruodžio 21 d., todėl yra prasmės kalbėti apie konstitucingumą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Gerai, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta A. Kubiliaus pateiktam pasiūlymui?
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 46, prieš – 45, susilaikė 18.
Kolegos, tuojau, sekundėlę. Dėl preambulės baigta. Kolegos, žiūriu, kad yra analogiškas pirmasis A. Kubiliaus pasiūlymas. Na, šiek tiek skiriasi. Gerbiamas kolega Andriau Kubiliau, prašau pristatyti pasiūlymą dėl 1 straipsnio.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlau pakeisti 1 straipsnio tekstą ir parašyti tai, kas yra ypač svarbu, ką komisija, atlikdama tyrimą, turėjo atidžiai ištirti ir pagal nutylėjimą, pagal tai, kad savo išvadose jinai nieko apie tai blogo nesako, aš siūlau iš tikrųjų duoti labai aiškią išvadą, kuri skambėtų taip, 1 straipsnis: „Pripažinti, kad tiriamuoju laikotarpiu LRT misija, visuomeniniai tikslai ir vizija buvo įgyvendinami tinkamai, kokybiškai ir efektyviai“. Tai būtų labai aiškus rezultatas šitos tyrimo komisijos ir būtų visiems aišku, jog nei Seimo dauguma, nei R. Karbauskis, nei tyrimo komisija neturi jokių priekaištų dėl to, kaip LRT iki šiol įgyvendino savo misiją, savo viziją ir savo visuomeninius tikslus, kad iš tikrųjų LRT siekia tarnauti visuomenei, teikia objektyvią ir patikimą informaciją taip, kaip parašyta misijoje, iš tikrųjų siekia būti patikimiausia, įtakingiausia ir moderniausia visuomenės informavimo priemone. O toliau jau tyrimas atskleidė kai kurias turto valdymo ar sutarčių sudarymo problemas, bet tai visiškai nekeičia to, kaip Seimas vertina ligšiolinę LRT bendrą veiklą įgyvendinant savo misiją, viziją ir visuomeninius tikslus. Aš raginu iš tikrųjų priimti ir įrašyti tokį aiškų teiginį, kad ir mūsų užsienio partneriams nebeliktų jokių abejonių, nes iš tiesų tų abejonių jau visais veiksmais iki šiol sukelta yra pakankamai daug. Jeigu Seimas išdrįs konstatuoti, kad LRT misija, vizija ir visuomeniniai tikslai buvo įgyvendinami kokybiškai, tokiu atveju iš tikrųjų atkris daugelis tų nuogąstavimų, ką iki šiol čia tekdavo girdėti ir tekdavo išsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Prašau, komiteto pozicija.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komiteto pozicija – nepritarti. Aš galėčiau atsakyti paprastai, kad jeigu mes tokiais sprendimais komisijos nutarime būtume konstatavę, ką siūlo daryti Seimo narys A. Kubilius, tada mes iš tikrųjų būtume verti tų epitetų, kuriais LRT atstovai apipila ir mus, Seimo narius, kaltindami tuo, kad mes bandome kištis į turinį, mes bandome kažką užgrobti. Aš visus kviečiu paskaityti LRT įstatymo projektą, kuris yra įregistruotas, kuriame yra labai aiškiai surašyti visi teikiami pasiūlymai. Šitoje situacijoje reikėtų pranešti jums, kad tai, kas buvo teigiama viešojoje erdvėje, yra tiesiog neteisinga, nes pasiūlymai, kurie įrašyti į įstatymo projektą, yra priešingi tam, kas buvo teigiama viešojoje erdvėje šnekant apie šitos komisijos ir valdančiosios daugumos tikslus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Už – A. Navickas. Prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seime!
PIRMININKAS. Sekundėlę! Prašau, prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seime, aš nesuprantu vieno dalyko. Ką tik Kultūros komiteto pirmininkas iš esmės pasakė, kad išvados yra nereikalingos, nes vis tiek yra įstatymas, kuris yra sėkmingai vykdomas, ir iš esmės tada tos išvados nėra reikalingos.
Kita vertus, didžiai gerbiama ir brangi valstietė žalioji A. Širinskienė vis bando sakyti, kad jeigu mes pasakome, kad neturime priekaištų LRT misijai, tada mes kišamės į LRT darbą, o jeigu po manęs kalbėsiantis P. Gražulis išsakys, kad jis žino, kam ten viskas priklauso, tai nėra kišimasis į LRT darbą. Man toks vaizdas, kad tikrai nepereitume mes su tokiais argumentais, normaliame universitete tikrai jokių egzaminų arba įskaitų negautume.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Man norėtųsi pakelti sveiko proto kartelę.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kalbės per šoninį mikrofoną V. Juozapaitis dėl vedimo tvarkos. Prašau, kolega.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Nepaisant to, kad šį Seimą valdo žmogus, kuris šiandien stovi tribūnoje, ir jūs viską darote jo paliepimu, vis dėlto egzistuoja Seimo statutas, pagal kurį pranešėjas, stovintis tribūnoje, turi teisę atsakyti į klausimus, bet ne daugiau. Nekomentuoti savo kažkokių papildomų samprotavimų ir kaip nors veikti Seimo narius balsuoti vienaip ar kitaip. Komiteto pirmininkas turi pasakyti komiteto nuomonę, pasakyti balsavimo motyvus ir pasakyti, kaip buvo balsuojama. Dabar ta informacija, kuri yra pateikiama, yra ne visa ir ji taip pat gali paveikti Seimo narius priimant vieną ar kitą sprendimą. Taigi aš prašau gerbiamą posėdžio pirmininką įspėti žmogų, kuris stovi tribūnoje, kad jis laikytųsi Lietuvos Respublikos Seimo statuto. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš tiesiog, kolega, mielas bičiuli, jums atsakysiu. Prieš tai, kai buvo svarstomi dėl preambulės pasiūlymai, jūsų kolega tiesiogiai kreipėsi, kad jis atsakytų kaip R. Karbauskis, kaip Seimo narys. Tai patys išprovokuojate tokius klausimus. Jis perskaito komiteto nuomonę. Gerbiamasis kolega… (Balsai salėje) Jeigu jūs išklausysite, aš jums pasakysiu, kad kai balsuojama už vieną konkretų pasiūlymą (čia nėra, nes jūs komitete balsavote už visas išvadas), prašyčiau visų vienodai laikytis taisyklių. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš matau konservatorių tokią isteriją, tai suprantama, įsivaizduokite, jų televizija, finansuojama iš biudžeto, gauna apie 40 mln. eurų ir staiga, jeigu bus išlaisvinta iš konservatorių įtakos ta televizija, tai įsivaizduokite, kokį jie praras galingą ruporą, kuris klaidina tautą, kuris nuolatos, kaip sakoma, dirba ne visuomenei, o tik konservatoriams. Nekreipkime į jų isterijas dėmesio ir dirbkime toliau.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos.
P. GRAŽULIS (MSNG). Už Lietuvą, vyrai!
PIRMININKAS. Tradiciškai. Kolegos, balsuojame už Seimo nario A. Kubiliaus pasiūlymą.
Ačiū, kolegos. Balsavo 107 Seimo nariai: už – 49, prieš – 42, susilaikė 16. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo narių A. Armonaitės, V. Čmilytės-Nielsen, A. Gelūno, K. Glavecko. Kolegė Aušrinė. Prašau. Tuojau, sekundėlę, įjungsime. Prašau. (Balsai salėje)
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kad mes norime didesnio skaidrumo ir viešumo, ko gero, sutinka visi. Nauja LRT administracija, atsiraitojusi rankoves, ir ėmėsi reformų dar iki šių išvadų debatų viešojoje erdvėje ir Seime.
Aš noriu atkreipti dėmesį, kad yra dvi pagrindinės problemos šitose išvadose, kurias mes svarstome. Pirma problema yra valdymo pokyčiai, kurie nėra susiję su ūkine ir skaidrumo dalimi. Norima įtvirtinti naują LRT valdymą, kuris atvertų kelią didesnei politizacijai. Jeigu išvadose yra sakoma, kad šiuo metu susiklosto padėtis, kai Prezidentas ir Seimas neturi galimybės skirti narių, nes juos savo kadencijos pabaigoje paskyrė prieš tai buvęs Prezidentas ir Seimas, na, tai ir reiškia, kad įstaiga nėra politizuota, nes ankstesnė, nuėjusi valdžia skyrė pariteto principu valdybos narius. Ir šiose išvadose yra siūloma tai pakeisti. Yra siūloma, kad tos pačios kadencijos parlamentas ir Prezidentas skirtų valdymo organus. Tai yra pirma problema.
Antra problema, į ką niekas neatkreipia dėmesio, yra tai, kad žurnalistų etikos inspektoriui yra suteikiama daugiau galios LRT atžvilgiu, lyginant su kitomis žiniasklaidos priemonėmis. Aš manau, kad visas žiniasklaidos priemones reikia traktuoti ir reguliuoti vienodai.
Šiuo metu čia, šitame dokumente, nėra pateikta jokių argumentų, dėl to šitame pasiūlyme mes siūlome pritarti ūkinei ir finansinei daliai, ką komisija ištyrė, bet nepritarti tiems punktams, kurie įtvirtina valdymo politizaciją ir neadekvatų LRT reguliavimą. Prašau pritarimo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Už tokį pasiūlymą pasisako B. Matelis. Prašau, kolega.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Labai palaikyčiau šį pasiūlymą. Noriu visiems priminti, kad būtent pagal tos komisijos kreipimąsi Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko LRT antikorupcinį vertinimą ir iš tiesų jokių rizikų, jokių rizikų, noriu pabrėžti, nenustatė. Taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba tyrė pirkimų, kainų, nuolaidų situaciją, irgi jokių pažeidimų nepatyrė. Galima kalbėti apie kokią nors ūkinę veiklą, bet reikėtų galbūt išbraukti tai, ką ir siūlė Aušrinė.
PIRMININKAS. Gerai, komiteto pirmininkas dar nori papildyti.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pirmiausia noriu pasakyti, kad komitetas tam pasiūlymui nepritarė. Galbūt atsakymas nuskambėjo į tą klausimą kaip atsakymas, kad yra įregistruotas įstatymo projektas dėl LRT, ir jis tikrai neatspindi tų rekomendacijų, kurios tėra tik mūsų komisijos. Jeigu jūs turite pretenzijų dėl įstatymo, prie kurio mums visiems teks padirbėti, pasakykite jas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Dar kartą noriu paminėti gerbiamajam V. Juozapaičiui, kad mūsų Statuto 150 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai pasakyta: komitetas dėl pataisų turi parašyti, pritarti ar nepritarti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pateiktoms pataisoms. Todėl neprivaloma nurodyti, kiek balsavo už, kiek balsavo prieš arba kiek susilaikė, nes jūs balsuojate už visą komiteto išvadą ir komiteto išvadoje yra pateikiama bendra informacija. Ačiū, kolegos.
Balsuojame, kas už tai, kad būtų pritarta Seimo narių pasiūlymui?
Kolegos, balsavo 105 Seimo nariai: už – 48, prieš – 41, susilaikė 16. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas yra mūsų kolegių Seimo narių R. Budbergytės ir R. Popovienės pasiūlymas. Ko gero, Rasa? Prašom pristatyti savo siūlymą. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, nuo pirmos akimirkos, kai valdantieji užsimojo prieš nacionalinį transliuotoją, siekdami tikrai iš pirmo žvilgsnio pakankamai tokių gerų tikslų, kad reikia sutvarkyti ūkinę veiklą, rasti kokių nors pažeidimų, galbūt ir valdymą perdaryti, man buvo absoliučiai aišku, kad tokią misiją turėtų vykdyti aukščiausia audito institucija – Valstybės kontrolė. Todėl tokie siūlymai ir buvo pateikti. Ir dabar po tos ilgos veiklos, kurią demonstravo sukurta komisija, toliau kyla klausimas, ar tikrai Seimo komisija turėjo pakankamą kompetenciją, kad galėtų pasakyti, kad iš tiesų tie nustatyti trūkumai yra verti būti vadinami labai rimtais pažeidimais, ar valdymas, kurį jie siūlo iš naujo įvesti, nekvepia tuo, kad tai yra toks tylus, labai gerai apgalvotas, rimtas siekis politizuoti arba, kitaip tariant, užvaldyti nacionalinio transliuotojo valdymą, galvojant, kad nacionalinis transliuotojas yra tiesiog paprasčiausiai privatus biznis.
Iš tiesų noras lįsti, kištis į nacionalinio transliuotojo turinį, mano akimis, yra labai akivaizdus. Bet blogiausia yra tai, kolegos, kad iš tiesų šita komisija, net nustačiusi tam tikrus trūkumus, tikrai neužkirto kelio ateityje atsirasti ir kitiems galimiems trūkumams, jeigu tik panorėtų naujoji LRT administracija. Kolegos, aš labai siūlau nepritarti komisijos išvadoms ir leisti tai daryti atitinkamoms institucijoms, kuriomis mes turime pasitikėti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Komitetas nepritarė. Prašom, kolega.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Komitetas pritarė pateiktam nutarimo projektui. O šnekant apie pokyčius, komisija nebuvo sudaryta tam, kad pateiktų įstatymo projektą su LRT valdymo pakeitimais, kad išvengtų kitų neskaidrumų ir tų pažeidimų, kurie vyko per praėjusį laikotarpį, kuris buvo tirtas.
PIRMININKAS. Taip, kolegos. Už – A. Armonaitė. Prašom, kolege.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Vis dėlto pasiūlymui prasminga pritarti, aš manau, reikia atkreipti dėmesį šiek tiek į platesnį kontekstą, kas vyksta mūsų regione. Būtent pagrindiniais argumentais, tokiais kaip skaidrumo, viešumo, efektyvumo stoka, politinės komisijos pradėjo tyrimus ir įgyvendino nacionalinio transliuotojo politizaciją Vengrijoje, Turkijoje ir Venesueloje (ten iš viso sudėtingesnė padėtis). Aš manau, kad mes iki to lygio nenusirisime. Bet tai, kas čia vyksta šiandien Seime, yra labai rizikingos, globalesnės tendencijos apraiška, kai slenka, toliau slenka autoritarizmas. Dėl to aš manau, kad negalima pritarti išvadoms, negalima leisti toliau tęstis šitam farsui, kurį, deja, pradėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai.
PIRMININKAS. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). (…) atkreipti dėmesį, kad seniai mūsų televizija yra užvaldyta, ir aš sakiau, kad yra nebe visuomeninis transliuotojas, yra konservatorių pozicijos transliuotojas ir, ačiū Dievui, kad valdančioji dauguma imasi ryžto išlaisvinti žiniasklaidą, padaryti ją laisvą. Kaip jūs žinote, gerbiama Armonaite, per 10 Prezidentės valdymo metų žiniasklaidos laisvės indeksas nuo devintos vietos nukrito į 38 vietą. Bet jūs to nepastebite, jums tai yra nemalonu.
O gerbiamai R. Budbergytei aš noriu pasakyti, kai aš ėmiausi iniciatyvos kaip Audito komiteto pirmininkas prašyti, kad televizija pateiktų informaciją apie savo finansinę veiklą, tai pasityčiojo iš manęs. Vėliau komitetas kreipėsi, buvo pasityčiota iš komiteto, net ir iš Seimo narių – surinkome gal 48 parašus ir prašėme pateikti informaciją, taip pat jos negavome.
Po to antrąkart surinkome gal 70 parašų, tik tada pradėjo kažkokią informaciją duoti. Tai kas tyčiojasi iš viso Seimo?! Tai žiniasklaida, visuomeninis transliuotojas. Tai yra akivaizdu ir galų gale turi baigtis tie dalykai! Jautėsi carai neliečiami, nekritikuojami. Ir kai kreipėmės, kad atliktų auditą Lietuvos valstybės kontrolė, priėjo prie manęs vienas valstybės audito vadovų ir pasakė: neleiskite mums to daryti, nes mus sutryps prieš visą Lietuvą, sumindžios. Todėl buvo sudaryta komisija. O kaip dabar jūs bandote suniekinti šią komisiją? Tapačiai. Nebūtų niekas kitas atsilaikęs, nė viena institucija, tik tvirtos valdančiosios daugumos dėka padaroma tai, kas nebuvo daroma per visus nepriklausomybės metus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašom balsuoti už kolegų pasiūlymą.
Ačiū, kolegos. Balsavo 107 Seimo nariai: už – 47, prieš – 42, susilaikė 18. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas kolegos A. Kubiliaus pasiūlymas – naujo 2 straipsnio įvedimas. Prašom, kolega, pristatyti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man keista ir tenka apgailestauti, kad nei R. Karbauskis, nei A. Širinskienė po P. Gražulio žodžių apie tai, kad televizija yra užvaldyta ir taip toliau, nė žodžio nepasako ir susidaro vaizdas, kad jie pritaria P. Gražuliui. Man tenka tiesiog iš tikrųjų dar ir dar kartą kalbėti apie tą svetimos gėdos jausmą, kai matau tokius valdančiosios koalicijos veiksmus, kurie realiai diskredituoja visą Lietuvą.
Dabar aš siūlau įrašyti 2 straipsnį, kuris galėtų šiek tiek padėti išsklaidyti valdantiesiems ir visam Seimui tą sukurtą atmosferą, kuri, mano manymu, yra labai kenksminga Lietuvai. Todėl aš siūlau įrašyti paprastus žodžius, aš juos čia perskaitysiu, kad Seimas, priimdamas 2 straipsnį, pasakytų tokį teiginį: „Pripažinti, kad LRT vizijoje išdėstyti strateginiai siekiai būti „patikimiausia bei įtakingiausia visuomenės priemone“ yra ypatingai svarbūs visai visuomenei ir valstybei, o juos pasiekti galima tik besąlygiškai saugant LRT nepriklausomumo principą bei nesudarant regimybės, kad tokie principai Vyriausybės ar Seimo veiksmais yra pažeidžiami“. Tai būtų aiški Seimo deklaracija, kad Seimas supranta, kiek svarbi yra LRT nepriklausomybė, ir supranta, kaip atsargiai savo veiksmais turi liestis prie LRT veiklos, kad nesukurtų regimybės, kad LRT yra planuojama perimti ir padaryti kišenine Vyriausybės ar Seimo daugumos lyderio televizija.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Komiteto pirmininko nuomonė, tiksliau, komiteto.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas nepritarė šitam siūlymui, o kadangi mano pavardė buvo kelis sykius paminėta, pasakysiu, kad aš ir jūsų pasisakymų nekomentuoju. O jie būtų verti, aišku, komentarų.
PIRMININKAS. Kolegos, būkite… Ne į asmeniškumus, labai prašyčiau.
Už pasiūlymą – G. Landsbergis. Prašom, kolega.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pirmiausia noriu pagirti jūsų, gerbiamas pirmininke, kaip advokato sugebėjimus.
Tikrai nemanau, kad R. Karbauskis galėtų tikėtis geresnės pagalbos Seimo salėje ginant jį, atsakant, paaiškinant Statutą, tai tikrai yra svarbu. Tikėjausi, iš tikrųjų tikėjausi ilgą laiką, kad nors į vieną iš pasiūlymų, kurie tikrai buvo racionalūs, logiški, aiškiai sudėlioti, bus atsižvelgta arba bent jau bus paaiškinta, dėl kokių motyvų jie yra atmetami. Tai sudarytų regimybę kitą, tai sudarytų regimybę, kad vis dėlto į LRT ir komisijos darbą žiūrima ne tik per politinę prizmę, ne tik per Valstiečių partijos naudą, tačiau kaip per visuomeninio transliuotojo poziciją, kuri būtų ginama, nepaisant to, kokiai partijai atstovauja ginantieji, ir tokiu būdu būtų ieškoma sutarimo tarp valdančiųjų, opozicijos, įsiklausant į racionalius argumentus, kurių tikrai nuskambėjo šioje salėje šiandien.
Tačiau R. Karbauskis pasirinko kitą taktiką – atmesti kiekvieną pasiūlymą, nepaaiškinti, kodėl yra atmetama. Akivaizdu, kad yra politinis atmetimas, nes iš stipriojo pozicijos einama prie LRT komisijos išvadų tvirtinimo. Todėl tenka apgailestauti, dar vienas pataisų atmetimas vis dėlto tiesiog patvirtins hipotezę, kad tai yra politinis procesas, skirtas politizuoti LRT valdymą, nesvarbu, kad priešingus dalykus bando sakyti A. Širinskienė, bet, deja, kolegos, patys susikūrėte laužą, ant kurio netrukus ir degsite.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta A. Kubiliaus pasiūlymui, balsuojame. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos!
Ačiū, kolegos. Balsavo 106 Seimo nariai: už – 44, prieš – 42, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas mūsų kolegos pasiūlymas. Andriau Kubiliau, prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlau įrašyti 3 straipsnį, kuriame iš tiesų būtų galima Seimui pripažinti, kad tas laužas valdančiųjų pastangomis jau yra užkurtas. Malkos, žinia, nuo sausio 1 dienos bus atpigintos, tai galbūt Seimui pripažinus, kad komisijos tyrimo metu kai kurie atlikti komisijos veiksmai ir komisijos tyrimo išvadose pateikiamos kai kurios nuostatos gali sudaryti regimybę, kad buvo ir yra planuojama pažeisti LRT nepriklausomumo principą, jeigu Seimo dauguma išdrįstų tai pasakyti, galbūt tai būtų įžanga, kad tą laužą galbūt būtų galima užgesinti nelaukiant, kol jis užsiliepsnos. Jau yra pasiųsti signalai tarptautinei bendruomenei, jog šiandieninė valdančioji dauguma nori perimti LRT kontrolę, nori valdyti LRT kaip savo kišeninę, tie signalai tarptautinės bendruomenės jau yra išgirsti.
Jūs matėte ir gavote Europos transliuotojų sąjungos perspėjimus, matėte mūsų kaimynų latvių ir estų transliuotojų perspėjimus. Visa tai gimsta iš jūsų veiklos, iš tų veiksmų, kuriuos jūs darėte komisijos tyrimo metu, iš tų veiksmų, kuriuos darote Seime svarstymo metu, ir tai yra žala Lietuvai, žala, kurią sunku įvertinti kokiais nors pinigais, bet prarandant tarptautinę reputaciją, formuojantis įvaizdžiui, kad Lietuva atsisako demokratinio kelio, atsisako žiniasklaidos nepriklausomumo kelio, šita žala yra labai aiški.
Iš tikrųjų Europoje yra negerų dalykų, yra šalių ir mūsų kaimynių, kurios pasidavė pagundai perimti savo nacionalinių televizijų kontrolę. Deja, šitas kelias prasidėjo nuo kaimyninės Rusijos, nuo V. Putino veiksmų. Šiandien iš tikrųjų yra pasirinkimas, kuriuo keliu toliau eis Lietuva. Mes raginame labai aiškiai įvardinti, kad klaidų jau yra padaryta, kai bus…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …įvardinta, gal bus dar galima sustoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar komiteto pozicija. Prašau, pirmininke.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pirmiausia aš noriu dar sykį priminti, kad nebūtų tokių išvedžiojimų, kokius ką tik girdėjome. Yra įregistruotas įstatymo projektas dėl LRT ir atitinkamai visa informacija apie tai, koks yra įstatymo projektas, išversta į anglų kalbą. Visos tarptautinės organizacijos, kurios vienaip ar kitaip vertino melagingą informaciją, kuri buvo skleidžiama, informaciją gaus konkrečiai apie tą įstatymo projektą. Yra prašoma pateikti savo siūlymus dėl to įstatymo projekto, jeigu bus kažkokių minčių, kad jame kažkas yra susieta su bandymu užgrobti, užvaldyti ar kažką padaryti.
PIRMININKAS. Kolegė A. Armonaitė. Prašau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Išvada, aišku, yra nepritarti.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš kviečiu palaikyti šį pasiūlymą ir noriu atkreipti dėmesį, kad jau šiuo metu Lietuvos diplomatai turi darbo tarptautinėse organizacijose, nes bando paaiškinti partneriams, kas čia vyksta ir ką čia ketinama daryti su laisva, nepriklausoma žiniasklaida. Yra kreipimasis į UNESCO, kuri stebi žiniasklaidos laisvės situaciją pasaulyje, Europos transliuotojų sąjunga yra pareiškusi savo nuomonę ir pažymėjusi, kad reikia vengti politinių instrumentų nacionalinių transliuotojų valdymo procese.
Dar daugiau. Mūsų pačių organizacija, kuri atlieka nacionalinės žmogaus teisių institucijos vaidmenį, tai yra Seimo kontrolierių tarnyba, įvertino šio tyrimo atitiktį Lietuvos tarptautiniams žmogaus teisių įsipareigojimams ir atkreipė dėmesį, kad reikia vengti tokių iniciatyvų, atkreipė dėmesį į tai, jog reikia vengti politizacijos. Taigi tikrai labai panašu, kad jeigu mes ir toliau eisime tuo keliu, kuriuo šiuo metu yra ryžtingai žygiuojama, negalvodami apie pasekmes ne tik mūsų šalies viduje, bet ir tarptautinėje erdvėje, tai mes tikrai turėsime daugiau darbo šiose organizacijose. Dar daugiau. Ir reputacija kris mūsų tarptautinėje erdvėje. Nenorėkime vis dėlto atrodyti taip, kaip atrodo kai kurios nedemokratiškos arba nedemokratiškomis tampančios valstybės.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – J. Džiugelis. Prašau, kolega.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Norėčiau jūsų paprašyti, kad kreiptumėtės į Kultūros komiteto pirmininką – poną pranešėją, nes jis jau kelis kartus apeliavo į įregistruotą projektą, tačiau tas projektas dar nėra apsvarstytas, dar nėra Teisės departamento išvados. Šis projektas, kuris yra įregistruotas, nėra išdiskutuotas su ekspertais, tai yra tiktai Kultūros komiteto pirmininko fantazijos vaisius. Aš nemanau, kad tai yra svarus argumentas apeliuoti į projektą, kuris dar neperėjęs net pirminės stadijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už pastabą. Kolega pirmininkas nori, matau, reaguoti.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Seimo nariui noriu pranešti, kad komisijos pasiūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Visi kaltinimai, kurie pareikšti valdančiosios daugumos, valstiečių, atžvilgiu yra įtarimai. Kad tuos įtarimus vienaip ar kitaip atmestume, buvo įregistruotas įstatymo projektas, kuris rodo tikrus ketinimus.
PIRMININKAS. Prieš – P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji, jau dešimtą kartą kartoju. Taigi, gerbiamas Kubiliau, jūs esate užvaldę visuomeninį transliuotoją, ir ne tik visuomeninį transliuotoją, bet visas komercines televizijas. Jūs esate užvaldę. Ir tikslas – išlaisvinti žiniasklaidą, padaryti laisvą, objektyvią. Be abejonės, suprantu, kad jūs čia nuo ryto iki vakaro registruojate dėl kiekvieno sakinio pataisas, kad tik liktų jūsų dispozicijai televizija. To nebus! To tikrai nebus, žiniasklaida bus laisva.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta A. Kubiliaus pasiūlymui?
Kolegos, balsavo 106 Seimo nariai: už – 43, prieš – 43, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas mūsų kolegos A. Kubiliaus pasiūlymas dėl 4 straipsnio. Prašau, gerbiamasis kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš čia iš tikrųjų siūlau esminį turbūt pasiūlymą, į kurį bandžiau atvesti logiškai, bet jūs neišgirdote loginių pasiūlymų, suformuluotų ankstesniuose straipsniuose. Čia iš tikrųjų noriu šiuo straipsniu atsiliepti į tai, ką ką tik kalbėjo R. Karbauskis, kuris sakė, kad jau jų kažkokį mistinį projektą, nežinau, kodėl jie, nelaukdami nei komisijos išvadų, nei Seimo patvirtinimo, patys puolė rengti ir registruoti, vadinasi, kiti Seimo nariai nedalyvavo tame, jis kalbėjo apie tai, kad tą projektą jau jie išsiuntė tarptautiniams ekspertams. Mano įsitikinimu, Seimas, tvirtindamas išvadas, turėtų priimti labai svarbų sprendimą, kuris leistų mums ateityje išvengti didelių problemų, taip pat ir Lietuvos reputacijos menkinimo. Reikėtų pakartoti teiginį, kuris yra panašus Statute, žinote, kad Statute yra parašyta, kad negalima svarstyti įstatymų projektų, jeigu Teisės departamentas išreiškia nuogąstavimą, kad toks įstatymas gali pažeisti Konstituciją. Šiuo atveju, kai svarstome klausimus, susijusius su LRT nepriklausomumu, tokiu ekspertu kažin ar pajėgus bus būti mūsų Teisės departamentas. Tokiais ekspertais gali būti pajėgūs tarptautinės bendruomenės ekspertai, Europos Tarybos ekspertai, UNESCO ekspertai, bet mums reikėtų jau dabar labai aiškiai priimti sprendimą ir įsirašyti į šį nutarimą tokią nuostatą: nustatyti, kad Seime negali būti pradėtos svarstyti įstatymų pataisos, liečiančios LRT veiklą, jeigu nepriklausomi ir tarptautiniai ekspertai pateikia išvadą, kad tokios pataisos gali pažeisti LRT nepriklausomumo principą. Šios nuostatos įrašymas į šį nutarimą toliau iš tikrųjų mums sudarytų galimybę nesibaiminant, kad savo neatsargiais veiksmais galime pakenkti Lietuvos reputacijai, svarstyti visus klausimus, susijusius ir su LRT veiklos tobulinimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip, kolega, komiteto pozicija – nepritarti. Prašau, pirmininke.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip, komiteto pozicija – nepritarti. Aš tik noriu pakartoti, galbūt praplėsti atsakymą, kad apie 60 ekspertų arba tarptautinių organizacijų gauna mūsų išverstą projektą su prašymu pateikti savo siūlymus ir išvadas, kad mes galėtume Seime tikrai nebijodami, kad pažeisime mūsų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą ir taip toliau, priimti sprendimus. Tai yra mes jūsų siūlymą įgyvendiname faktiškai ir tai jau bus padaryta fiziškai, kiek žinau, rytoj. Adresatai žinomi, jums taip pat bus pranešta, jeigu norėsite.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašau, gerbiamoji A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Turint omeny tai, ką ką tik tribūnoje pasakė R. Karbauskis, jeigu tai yra tiesa, jog yra kreiptasi į 60 tarptautinių organizacijų ekspertų, kurie rytoj pateiks savo nuomonę dėl šito projekto…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ne, ne, išsiunčiame rytoj.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Išsiunčia rytoj ir kada nors pateiks savo nuomonę, tai yra pats logiškiausias sprendimas pritarti šitam A. Kubiliaus pasiūlymui. Aš noriu pasakyti dar vieną esminį fundamentalų dalyką. Šita valdančioji dauguma, valstiečių ir žaliųjų valdančioji dauguma, kartu su S. Skvernelio Vyriausybe atėjo į valdžią su profesionalų vėliava. Jie sakė: mes įsiklausysime į profesionalų nuomonę, mes į Vyriausybę atvedame savo srities profesionalus, tai kodėl Seime, svarstant šitą LRT klausimą, svarstant ypač jautrų tarptautinei reputacijai turintį žalos klausimą, Lietuvos žodžio laisvei ir fundamentalioms žmogaus teisėms turintį įtakos klausimą, kodėl mes čia nenorime įsiklausyti į ekspertų nuomonę? Įsiklausykime į profesionalų nuomonę. Aš nematau jokių argumentų, turint omenyje tai, ką tribūnoje pasakė R. Karbauskis, kodėl šitam pasiūlymui mes turėtume nepritarti. Kviečiu palaikyti ir kviečiu tiesiog išlaikyti tam tikrą orumą šitoje tikrai labai neorioje situacijoje.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta A. Kubiliaus pasiūlymui. (Balsai salėje) Komitetas nepritarė. Pasakė jau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pasakiau.
PIRMININKAS. Prieš tai.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Prieš tai pasakiau.
PIRMININKAS. Kolegos, balsavo 105 Seimo nariai: už – 46, prieš – 42, susilaikė 17. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo nario A. Kubiliaus pasiūlymas dėl 5 straipsnio. Prašom, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Man iš tikrųjų keista, gal jau ir nebekeista, bet tai, kad Seimo dauguma nepritarė siūlymui realiai įrašyti prievolę atsižvelgti į tarptautinių ekspertų nuomonę ir nesvarstyti įstatymų, jeigu ekspertai pasako, kad tokios pataisos gali pažeisti nepriklausomumą, yra labai aiškus atsakymas, ką čia R. Karbauskis kalba apie tai, kad išsiųsta ekspertams ir bus gautos ekspertų išvados. Akivaizdu, kad į tas išvadas bus visiškai nekreipiamas dėmesys. Tai akivaizdu. Jeigu būtų pasižadėta ir iš tikrųjų būtų pasiruošta į tai kreipti dėmesį, tai būtų įrašyta ir į šį nutarimą taip, kaip aš pasiūliau.
O dabar mano siūlymas, ką galėtų Seimas kartu sutarti, tai vėlgi įrašyti labai aiškius žodžius – atsižvelgti į komisijos atlikto tyrimo išvadas, atsižvelgti į jas kartu su LRT taryba, svarstant tokius galimus sprendimus, kuriais būtų užtikrintas ir sustiprintas LRT veiklos nepriklausomumas, skaidrumas, atskaitomumas ir efektyvumas. Būtų galima atsižvelgti į kai kuriuos dalykus, yra pastebėtos ir įvardintos kai kurios problemos, bet tikrai neperkeliant visų nuostatų, kurios jau šiandien sukelia daug abejonių dėl to, kad kokios nors valdybos kūrimas tikrai gali pažeisti nepriklausomumą.
Aš tik tiek norėčiau pasakyti, kad man keista, kad štai R. Karbauskis kalba apie įstatymo projektą, nelaukdamas nei komisijos tyrimo išvadų patvirtinimo, nei to, kaip Seimas vertina tas komisijos išvadas. Tai rodo, jog iš tiesų yra planas, kuris įgyvendinamas nuosekliai, nesvarbu, ką mes čia, Seimo salėje, ar tarptautiniai ekspertai bando perspėti. Tad tenka tik apgailestauti, kad…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …komisijos (baigiu) tyrimu yra šitaip manipuliuojama.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Komitetas nepritarė. Prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Aš tik kolegai noriu pasakyti, kad iš tikrųjų žiūrint į mūsų tikslus, jeigu nebūtų skleidžiamas melas apie mūsų tikslus ir norus, ir tai, ką mes tuo tyrimu siekiame padaryti, tokiu atveju nebūtų reikėję skubėti registruoti įstatymo projektą, kuris atsako į visus klausimus apie tai, kad mes neturime tų tikslų, kuriuos jūs labai dažnai garsiai įvardinate.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta A. Kubiliaus pasiūlymui?
Kolegos, balsavo 104 Seimo nariai: už – 43, prieš – 43, susilaikė 18. Nepritarta.
Galime pritarti? Atsiprašau. 2 straipsnis. Seimo narių R. Budbergytės, R. Popovienės, A. Salamakino, A. Syso, L. Balsio, J. Oleko, D. Šakalienės. Prašom pristatyti.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). O ką mes siūlome?
PIRMININKAS. Jūs siūlote išbraukti 2 straipsnį.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Taip. Tikrai galiu pakartoti, ką ir sakiau, kad negaliu patikėti, kad Seimo komisija gali turėti pakankamai profesionalumo ir kompetencijos įvertinti ir ūkinės veiklos pažeidimus, ir pasisakyti, ar valdymas yra teisingas ir koks jis turėtų būti, todėl, kad Seimo nariai yra politikai, ir ne mums įvertinti. Esu pati patyrusi, būdama komisijos nare, kad ne mums įvertinti, ar tai, ką atneša ir padeda mūsų patarėjai mums ant stalo, yra tikrai tie patikimi įrodymai, tie patikimi duomenys, kuriais remiantis galima daryti tokias išvadas.
Todėl galvoju, kad palikime tuos dalykus spręsti visiems profesionalams ir leiskime LRT taip pat būti nepriklausomu nacionaliniu transliuotoju ir garantuoti mums, kad mes galėtume gauti nepriklausomą informaciją apie tai, kokie procesai vyksta Lietuvoje. Todėl aš siūlyčiau išbraukti Seimo nutarimo projekto 2 straipsnį.
Gerbiami kolegos, įsiklausykite: mes išsakome daug argumentų, bet pritarti tokioms Seimo komisijos išvadoms mes tikrai, galvoju, negalime.
PIRMININKAS. Komitetas nepritaria. Prašom, kolega.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Už, prieš nėra. Balsuojame, kas už tai, kad būtų pritarta Seimo narių pasiūlymui.
Kolegos, balsavo už 38, prieš – 42, susilaikė 18. Pasiūlymui nepritarta.
Paskutinis mūsų kolegos Seimo nario A. Kubiliaus pasiūlymas. Prašom, kolega, pristatyti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, galima tylos salėje?!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Čia yra paskutinis punktas, kuriuo yra siūloma pripažinti, kad komisija pavestą parlamentinį tyrimą atliko. Aš siūlau išbraukti žodžius, kad pavestą parlamentinį tyrimą atliko, nes komisija, pavyzdžiui, nenagrinėjo to, kas jai buvo pavesta nagrinėti, tai yra ar valdymo struktūra leidžia tinkamai įgyvendinti nacionalinio transliuotojo misiją. Apie misiją nė vieno žodžio nėra. O pagrindinis viso tyrimo ir visos šitos ofenzyvos puolimo prieš LRT rezultatas yra akivaizdus.
Akivaizdžiai matyti, kad valdančioji dauguma ieško, ne kaip stiprinti Lietuvoje dialogo kultūrą, o ieško, kaip stiprinti pykčio kultūrą. To pasekmė yra, kad kažkokie chunveibinai vaikšto aplink LRT su plakatais „Miliūtę lauk!“. Gerbiamas Ramūnai, čia jūsų rezultatas, jūsų veiksmų rezultatas. Taip, konkrečiai: metus laiko tie patys E. Jakilaitis ir L. Šeškus buvo tiriami dėl „Tūkstantmečio vaikų“. Tai jūsų rezultatas. O tenai nieko nerasta. Tai gal išdrįsite bent paskutiniais žodžiais atsiprašyti už tą pykčio kultūros sklaidą, už tą visuomenės supriešinimą, už tą puolimą prieš LRT. Štai ko aš norėčiau, kad jūs, būdamas atsakingas Seimo valdančiosios daugumos lyderis, pasinaudodamas šia proga, pasakytumėte atvirai ir paprastai. Jeigu jūs to nesiekėte, tai tada atsiprašykite, kad gal kas nors ne taip suprato jūsų siekius. O jeigu jūs to siekėte, tai jūsų tylą aš taip ir suprasiu.
PIRMININKAS. Kolegos, dar kartą aš prašau – po to vėl iš jūsų, iš dešinės pusės, bus tos pačios replikos, kodėl R. Karbauskis reaguoja pats kaip Seimo narys, nes jūs jam asmeniškai adresuojate šituos dalykus. Jis yra Kultūros komiteto pranešėjas šiuo klausimu. Būkite geri. Į asmeniškus neikite. Gerbiamas Juozapaiti, būkite geras, žiūrėkite pagal Statutą, o ne asmeniškai adresuokite pranešėjui.
Komitetas nepritaria. Tik komiteto nuomonė, pirmininke.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Komitetas nepritarė, nes bandoma kvestionuoti fakto konstatavimą. Iš tikrųjų parlamentinis tyrimas atliktas, visi turėjo progą paskaityti išvadą, ir aš labai tikiuosi, kad Seimo nariai, kurie dabar komentuoja, ją skaitė.
PIRMININKAS. G. Landsbergis – už. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas pirmininke, tikrai noriu atkreipti dėmesį, kad vis dėlto jūsų kišimasis yra neteisingas ir greičiausiai neteisėtas, norėčiau, kad to nekartotumėte. Mane stebino, tiesą sakant, kai prasidėjo tyrimas LRT, kaip Ramūnas ir jo kai kurie kolegos tikrai nestabdė savęs reikšdami išankstines nuomones apie galimus, būsimus komisijos tyrimo pasiekimus. Buvo daromos spaudos konferencijos, badomos akys įvairiais dokumentais. Susidarė įspūdis, kad tos komisijos išvados Ramūno galvoje jau buvo iš karto.
Ką mes matome toliau? Dabar Ramūnas sako, kad darbas yra atliktas, komisija jau yra viską atlikusi. Na, komisija darbo neatliko tol, kol išvados nėra patvirtintos. Jeigu išvados būtų atmestos, noriu pasakyti, jei Seimas nepritartų komisijos atliktam darbui, jokio komisijos atlikto darbo nebūtų. Todėl aš noriu pasakyti, gerbiamas Ramūnai, kad kol kas komisijos išvadų dar nėra. Darbo dar nėra.
Ir iš čia išeina kitas įdomus klausimas. Jūs kalbate apie tai, kad įstatymai, kurie yra registruoti, yra registruoti dėl to, kad užbėgtume už akių kažkokioms neva skleidžiamoms insinuacijoms. Dabar man būtų labai įdomu, kas būtų su tomis įstatymo pataisomis, jeigu Seimas vis dėlto pasirinktų nepritarti komisijos išvadoms, kokias tada kitas reikėtų rengti įstatymo pataisas, ar vis dėlto jūs esate įsitikinęs ir jūsų demokratijos suvokimas yra toks, kad pastačius vežimą prieš arklį viskas turi važiuoti? Todėl aš pritariu ir kviečiu palaikyti šias pataisas, nes jos, būtent šią pataisą…
PIRMININKAS. Laikas. Ai, ne, atsiprašau, dar yra, atsiprašau. Prašau, dar liko keletas sekundžių.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai nesibaiminkite to Ramūno, žinokite, jo žvilgsnis, nors ir atrodo pavojingas, tikrai jūsų nenutrenks, gerbiamas pirmininke, turėkite laisvės, drąsos, nekreipkite dėmesio į jums daromą spaudimą, turite laisvą Seimo nario mandatą. Aš manau, kad reikia pritarti, kad tyrimas nebuvo atliktas, tai yra akivaizdus farsas, išvados buvo žinomos ir įregistruoti įstatymų projektai būtent tą įrodo…
PIRMININKAS. Laikas, kolega, nes 30 sekundžių buvo likę.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, kad laiku baigėte. Kolegos, aš tikrai siūlau balsuoti. (Balsai salėje) Būkite geri, neįžeidinėkite tribūnoje stovinčio žmogaus, nes neaišku, kada… Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta A. Kubiliaus pasiūlymui?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kol balsuojame, galiu pasakyti, kad Seimo posėdžio vedantysis prašė manęs nekomentuoti, tai nekomentuoju. (Balsai salėje) Seimo posėdžio vedantysis – pirmininkas, taip, didelė klaida. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsavo 98 Seimo nariai: už – 41, prieš – 43, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta.
Yra kolegų Seimo narių pasiūlymų, kurie praranda aktualumą, nes buvo siūlymas, kad iki gruodžio 1 dienos, tai balsuoti tada nereikia teikti. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Motyvai už, prieš. Už – V. Poderys. Prašau, kolega.
V. PODERYS (LVŽSF). Kolegos, nagrinėjant pasiūlymus, juos kartu reikėtų nagrinėti su įregistruotu įstatymo projektu dėl LRT. Visi pasiūlymai yra griežtai pateikti pagal tarptautinius standartus, tiek Europos transliuotojų, tiek EBPO geros valdysenos. Standartai rekomenduoja į tarybą politikų skiriamų tarybos narių sąrašą sumažinti iki trečdalio, mes tą siūlome; rekomenduoja iškelti kvalifikacinius reikalavimus tarybos nariams, to dabar nėra, mes siūlome; kad valdyba būtų su nepriklausomais nariais, tokia kaip valdyba egzistuotų, standartai siūlo, mes taip pat siūlome; kad būtų reikalavimai dėl ataskaitos, standartai tą nusako, mes siūlome; kad būtų pozicija ombudsmeno, kuris apgintų visuomenę, ir visuomenė galėtų reikšti pretenzijas ir visa kita, dabar nėra, mes siūlome. Kitaip sakant, ir depolitizuojame, ir bandome įdiegti geros valdysenos standartus, kurie yra nusistovėję tarptautinėje erdvėje.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega.
V. PODERYS (LVŽSF). Dabar dėl tarptautinių organizacijų. Su viena iš jų pats asmeniškai susirašinėju, tai Europos transliuotojų asociacija. Mes konkrečiai aptarinėjome mūsų siūlymus. Nėra jokių pretenzijų, yra tik bendra baimė atitransliuota iš Lietuvos, kad kažkas yra blogai daroma, bet kai tiksliai ir konkrečiai susirašinėji dėl mūsų pataisų ir siūlymų, nėra jokių pretenzijų. Siūlau balsuoti už. Dėkui, pirmininke.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, A. Navickas – prieš. Prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Buvo toks popiežius, tikrai ne konservatorius, Leonas XII, jis yra pasakęs genialią frazę, kad kartais gydymas būna daug pavojingesnis už pačią ligą. Mat šiuo atveju būtent šitos komisijos išvados ir yra tai. Tikrai balsavau už tos komisijos sukūrimą, nes naiviai tikėjau, kad galima pradėti, suprasti bent jau, kodėl dialogas tarp Seimo ir LRT yra nutrūkęs. Bet, tiek būdamas komisijoje, tiek stebėdamas daugiau darbą iš šalies, labai aiškiai mačiau, koks esu naivus, nes tikėti tuo yra tas pats, kas tikėti tuo, kad sergantis alkoholikas gali gerti saikingai. Deja, negali ir valdančioji dauguma negali saikingai gerti – jeigu jau pamato valdžią, reikia būtinai kažkur kištis. Yra elementarus demokratijos principas – nors ir labai norisi, bet kai kur nesikišk. Ir tai nėra abejingumo, tai yra laisvės principas. Man atrodo, jeigu šiandien mes atmestume šitas išvadas, mes pasielgtume kaip laisvi žmonės. Galbūt labai norisi ką nors kontroliuoti, labai norisi, kad visas pasaulis mąstytų kaip mes, bet būtent susilaikymo ir drąsos dorybė šiandien galėtų mus išgelbėti nuo to ir išlaikyti ir laisvą žiniasklaidą, ir Seimo orumą. Todėl linkiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonės išsakytos. Prašau balsuoti po svarstymo.
Gerbiami kolegos, balsavo 105 Seimo nariai: už – 55, prieš – 47, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
16.31 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2850(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra Vyriausybės įstatymo projektas Nr. XIIIP-2850. Kolegos, pastabų, pasiūlymų negauta. Gal tada einame… 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Kolegos, už, prieš motyvų nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2850? Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 100 Seimo narių: už – 96, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2850) priimtas. (Gongas)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-2402. (Balsas salėje)
Dėl vedimo tvarkos – A. Maldeikienė. Prašau, kolege.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Aš labai atsiprašau. Aš prašau įskaityti mano balsą prieš. Aš iš tikrųjų netyčia ne tą…
PIRMININKAS. Gerai, kolege, dėl protokolo įskaityta. Ačiū.
16.32 val.
Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-2402(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vietos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-2402. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime, kolegos? Galime. 2 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas nepritarė. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėl 5 dalies gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas taip pat nepritarė. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū, kolegos. Visam 2 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 3 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas nepritarė dėl stiprinimo organizacijų. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Galime. Visam 3 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Kolegos, 5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 6 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 7 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Atsiprašau, gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė ir sutvarkė pagal Teisės departamento pasiūlymą. Galime bendru sutarimu pritarti, kolegos? Galime. Visam 7 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
8 straipsnis. Taip pat gauta Teisės departamento pastaba. Pagrindinis komitetas nepritarė. Galime bendru sutarimu pritarti, kolegos? Galime. Visam 8 straipsniui galime pritarti? Galime. 9 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū, kolegos. 10 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Kolegos, už, prieš motyvai. Ar labai norima kalbėti už, ar galima, kolegos, atsisakyti, nes atsiliekame nuo darbotvarkės? Ačiū, kolegos. Visų atsiklausiu. Ačiū, kolegos.
Priėmimas. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2402, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 97 Seimo nariai: už – 76, prieš – 0, susilaikė 21. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2402) priimtas. (Gongas)
16.35 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5, 8, 22, 23, 38 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2026(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2026.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Nematau, galime. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 4 straipsnis. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Pagrindinis komitetas pritarė. Galime pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, kolegos, galime 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu. 5 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti komiteto pozicijai? Ačiū, kolegos. Dėl viso straipsnio. Galime pritarti su komiteto pastabomis? Galime. Ačiū, kolegos.
6 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 7 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas atsižvelgė. Galime pritarti komiteto pozicijai? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos. Visam 7 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū, kolegos. Dėl 8 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas nepritarė, nes ji techninio pobūdžio. Galime pritarti komiteto pozicijai? Galime. Visam 8 straipsniui galime bendru sutarimu? Galime.
Kolegos, už, prieš? Už yra du Seimo nariai. Ar jūs tikrai labai norite pasisakyti, nes prieš nėra? (Balsai salėje) Juliau Sabatauskai, norite?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl pastabos.
PIRMININKAS. Dėl Teisės departamento pastabos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl paskutinės pastabos.
PIRMININKAS. Jūs užsirašėte dėl viso, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne, ne, o kaip kitaip reikėjo užsirašyti iš anksto?
PIRMININKAS. Užsirašyti reikėjo… Gerai, dėl Teisės departamento pastabos, bet bent jau… (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jūs kalbate labai greitai.
PIRMININKAS. Gerai, kolega, tada dėl Teisės departamento pastabos, bet jūs už…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl paskutinės Teisės departamento pastabos, kuriai komitetas nepritarė, nors analogišką pastabą Teisės departamentas teikia ir dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir dėl Referendumo įstatymo. Būtent jie pasakė, kad nėra jokios pateisinamos loginės priežasties, dėl kurios negalima būtų ir Seimo rinkimų įstatyme numatyti išankstinio balsavimo pirmadienį, antradienį ir penktadienį, ne tik trečiadienį ir ketvirtadienį, nes taip yra numatyta Prezidento rinkimų, taip yra numatyta Europos Parlamento rinkimų. Iš esmės dėl visų rinkimų tada darome vienodai, o ne juos kupiūruojame, kad štai per šiuos rinkimus, Seimo rinkimus, iš anksto gali balsuoti tik dvi dienas, o, pavyzdžiui, per Prezidento rinkimus – penkias dienas. Todėl aš siūlau pritarti Teisės departamento pastabai ir siūlymui, kad išankstinis balsavimas ir Prezidento rinkimų, ir Europos Parlamento, Seimo ir savivaldybių rinkimų metu būtų suvienodintas taip pat. Pavyzdžiui, dėl referendumo, tai pritarė komitetas, nes jie buvo pražioplinę kažkodėl, o čia nežinau, ar jie pražioplino, ar tyčia, bet, manau, tai yra logiškas pasiūlymas duoti rinkėjams galimybę balsuoti iš anksto, ne tik trečiadienį, ketvirtadienį, o kaip ir per Prezidento rinkimus, – pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį taip pat. Priešingu atveju išeina kažkodėl tie kiti rinkimai išskirtiniai.
PIRMININKAS. Kolega, tiesiog…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kažkodėl per Prezidento rinkimus yra numatyta, o dabar per Seimo rinkimus ne. Siūlau pritarti Teisės departamento… Atsiprašau, pirmininke, jūs greičiau kalbate, negu kompiuteris veikia.
PIRMININKAS. Gerai. Aš tiesiog pamėginsiu…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia jums komplimentas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Tiesiog pamėginsiu jums paaiškinti, kad mes neturime net balsuoti, nes jie neturi tos iniciatyvos teisės. Šiuo atveju tai yra bendro pobūdžio jų pastaba, kaip jūs sakėte, dėl visų projektų. Tokiu atveju galėtumėte jūs, grupė Seimo narių, įregistruoti tokį pasiūlymą, deja, jau po priėmimo, kolegos. Tiesiog toks dalykas. (Balsai salėje)
Balsuojame. Kas už priėmimą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip, prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, tikrai jūs esate teisus dėl to, dėl ko replikuojate iš vietos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93: už – 83, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2026) priimtas. (Gongas)
Kitas įstatymo projektas… Replika po balsavimo – J. Sabatauskas. Prašau, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai trumpą. Kolegos, čia yra makiavelizmas – tikslas pateisina priemones. Dėl šito išankstinio duodam penkias dienas, o dėl Seimo – neduodame.
PIRMININKAS. Dar kartą sakau, kaip jūs teisingai pasakėte, nors aš vis tiek turiu pakomentuoti. Prezidento įstatyme taip yra, bet…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Teks ne tik „Gyvulių ūkis“ knygą dovanoti, bet ir N. Makiavelio „Valdovą“.
PIRMININKAS. Taip, kolegos, bet mes turime pateikti siūlymą.
16.39 val.
Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 4, 7, 10, 20, 21, 28, 37, 56, 57, 60, 61 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2027(3) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-2027. Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, kolegos. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
4 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba. Kolegos, galime pritarti, nes komitetas pritarė? Ačiū, kolegos. Dėl viso galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos.
Taip pat yra dar viena Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti tokiai nuomonei? Ačiū, kolegos.
5 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba. Galime bendru sutarimu pritarti, nes komitetas pritarė? Kolegos, dėl viso galime pritarti? Galime.
Dėl 6 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, galime. Dėl 7 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos. Dėl 8 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 9 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos.
10 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? Galime. Dėl viso galime pritarti? Taip.
Dėl 11 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 12 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 13 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Dėl viso už ir prieš nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2027, balsuoja už, kas mano kitaip, prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2027) priimtas. (Gongas)
16.42 val.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3, 7, 10, 22, 23, 30, 39, 66, 67, 68, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2028(3) (priėmimas)
Kitas – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo projektas Nr. XIIIP-2028(3). Einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Atsiprašau, J. Liesys. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Prašyčiau mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Taip, dėl protokolo – įskaityta. Ačiū. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, kolegos. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, kolegos. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, galime.
4 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba, viena ir antra. Komitetas atsižvelgė į abidvi pastabas. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Kolegos, dėl viso 4 straipsnio, ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
5 straipsnis. Taip pat gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas atsižvelgė. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl viso galime pritarti komiteto pasiūlymui po pateikimo? Galime. Ačiū, kolegos.
Dėl 6 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 7 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 8 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 9 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 10 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu?
11 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas atsižvelgė. Galime atsižvelgti į komiteto poziciją? Dėl viso. Galime pritarti bendru sutarimu?
Dėl 12 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, galime. Dėl 13 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, kolegos, pritarta.
Už ir prieš nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2028, balsuoja už, kas mano kitaip, prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2028) priimtas. (Gongas)
16.44 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 5, 9, 20, 21, 28, 36, 63, 64, 65 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2029(3) (priėmimas)
Kitas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2029. Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta, ačiū. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, pritarta.
4 straipsnis. Gautos dvi Teisės departamento pastabos. Atsiprašau, ir trečia yra. Komitetas pritarė. Pritariame komiteto pozicijai. Ačiū, kolegos. Visam 4 straipsniui galime bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, pritarta.
5 straipsnis. Gauta taip pat Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime atsižvelgti į komiteto poziciją? Ačiū, pritarta. Visam 5 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta.
6 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti, kolegos? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 8 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Bendru sutarimu pritariame. Ačiū, kolegos. 9 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Bendru sutarimu? Ačiū, kolegos. 10 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos, pritarta. 11 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Bendru sutarimu. Ačiū, kolegos. 12 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, kolegos.
Už, prieš nematau. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2029, balsuoja už, kas mano kitaip, prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 87 Seimo nariai. Tuojau, sekundėlę, truputį stringa. Balsavo 88 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 4. (Gongas) Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2029) priimtas.
16.46 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 2, 11, 30, 31, 38, 53, 54, 57, 58, 601 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2030(3) (priėmimas)
Kitas mūsų įstatymo projektas – Referendumo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2030(3).
1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu, kolegos? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Ačiū, kolegos.
3 straipsnis. Gautos Teisės departamento trys pastabos. Atsižvelgta į Teisės departamento pastabas. Galime bendru sutarimu? Galime. Kolegos, visam įstatymo projekto 3 straipsniui bendru sutarimu pritariame? Pritariame. Ačiū, kolegos.
4 straipsnis. Taip pat gautos dvi Teisės departamento pastabos. Bendru sutarimu galime pritarti, nes komitetas pritarė? Ačiū, kolegos, pritarta. Visam 4 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos, pritarta.
5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, pritarta. 6 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos, pritarta. 8 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų taip pat negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos, pritarta. 9 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Bendru sutarimu pritariame? Pritariame. Ačiū, kolegos.
10 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas atsižvelgė. Galime atsižvelgti į komiteto pritarimą? Ačiū, pritarta. Visam galime pritarti? Ačiū, kolegos. 10 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
11 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos, pritarta. 12 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų taip pat negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos, pritarta.
Už, prieš nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2030, balsuoja už, kas mano kitaip, – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 91 Seimo narys: už – 86, prieš nėra, 5 susilaikė. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2030) priimtas. (Gongas)
16.49 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 14, 31, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 361, 362, 363 ir 364 straipsniais ir 38, 39 ir 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3034, Administracinių nusižengimų kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3035, Civilinio proceso kodekso 580 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3036 (pateikimas)
Taip, kolegos, kadangi dar rytinės darbotvarkės nebaigėme, kviečiu į tribūną socialinio darbo ministrą L. Kukuraitį pristatyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir jo lydimuosius teisės aktus. Prašom, ministre, pristatyti.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šie teisės aktai teikiami įvertinus visuomenėje kylančias įtampas dėl teisinio nesaugumo, kurį išgyvena tėvai ir šeimos taikant naują vaiko teisių apsaugos reglamentavimą. Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo nauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, įteisinusi institucinę vaiko teisių apsaugos pertvarką.
Įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais buvo siekiama sukurti stipresnę apsaugą vaikui ir suteikti efektyvią pagalbą šeimai, padedant jai įveikti įvairius sunkumus. Tačiau jo įgyvendinimas susidūrė su sunkumais dėl to, kad įstatyme yra spragų, kai, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, vaikas visais atvejais paimamas iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą netaikant alternatyvių vaiko apsaugos priemonių. Taigi įstatyme reikia keisti ne smurto apibrėžimą, bet užtikrinti, kad vaikai būtų paimami tik kraštutiniu atveju.
Šie projektai parengti siekiant suvienodinti įstatymo ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas, reglamentuojančias geriausių vaiko interesų užtikrinimo nuostatas, susijusias su jo teise nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, nustatant griežtesnes vaiko atskyrimo nuo jo atstovų pagal įstatymą taisykles. Taip pat siekiama nustatyti alternatyvas tuo atveju, kai esant įstatyme nustatytiems pagrindams prieš paimant vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą būtų išnaudotos visos įmanomos vaiko apsaugos priemonės, neišskiriant vaiko ir jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, tačiau užtikrinant vaikui saugią aplinką, tai yra taikant laikinąją vaiko priežiūrą.
Taip pat šiais projektais siekiama patobulinti vaiko situacijos, gavus pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vertinimo tvarką, nustatyti atsakomybę asmenims už žinomai melagingus pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus, nustatyti bylų dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą teismingumo taisyklę, kuri atitiktų vaiko ir jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą teisių ir teisėtų interesų efektyvesnį užtikrinimą, ir nustatyti, kad jeigu bylos dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, jos būtų nagrinėjamos uždarame teismo posėdyje.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektu siūloma tobulinti teisinį reguliavimą atsisakant grėsmės vaikui lygio nustatymo ir nustatyti, kad tarnyba, gavusi pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą, vertintų vaiko ir (ar) šeimos situaciją. Tarnybos darbuotojai, įvertinę situaciją, nustatytų būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimos poreikį arba nustatytų vaiko apsaugos poreikį. Tarnybos darbuotojai, atlikdami vaiko situacijos vertinimą, taip pat galės nustatyti, kad būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai ar vaiko apsaugos poreikio nėra, ir užbaigti pranešimo nagrinėjimą.
Siūloma nustatyti naują vaiko saugumo užtikrinimo priemonę, tai yra laikinąją vaiko priežiūrą. Tarnybos mobiliosios komandos paslaugos ir atvejo vadyba būtų taikoma šeimai dar nepaėmus vaiko iš šeimos, tai yra laikinosios vaiko priežiūros priemonės taikymo metu. Vadinasi, sustiprinamos pagalbos šeimai priemonės dar iki paėmimo teismine tvarka. Siūloma nustatyti, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą būtų įmanomas tik tuo atveju, kai tėvai nepriimtų siūlymo taikyti laikinos vaiko priežiūros priemonę arba kai tokių priemonių taikymas būtų nepakankamas užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Taip pat siūloma įtvirtinti tarnybos darbuotojams teisę vaiko situacijos vertinimo metu daryti garso ir vaizdo įrašus. Taip pat siekiant užtikrinti operatyvų ir išsamų vaiko situacijos vertinimą, siūloma nustatyti tarnybos teisę skubos tvarka – per dvi darbo dienas gauti duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomų valstybės registrų ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacijos sistemų ir duomenų reikmenų, nes taikymo metu per šiuos mėnesius buvo susidurta su sunkumais.
Įstatymo projektu Nr. 2, arba Administracinių nusižengimų kodeksu, siekiama nustatyti, kad atsakomybė už žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus suteikimą tarnybai taikoma visiems asmenims. Civilinio proceso kodekso pakeitimais siūloma nustatyti, kad prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka paduodamas vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o jeigu vaiko gyvenamoji vieta nežinoma arba vaikas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, prašymas paduodamas vaiko buvimo vietos apylinkės teismui. Taip pat nustatyti, kad jeigu bylos dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jos būtų nagrinėjamos uždarame teismo posėdyje.
Šie siūlymai turėtų ženkliai sumažinti iš šeimų paimamų vaikų skaičių ir užtikrinti maksimalią tarnybų pagalbą šeimoms užtikrinant jų prigimtinę ir konstitucinę teisę auginti vaikus. Prašom projektams pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, kad pristatėte. Jūsų nori paklausti 21 Seimo narys. Kolegos, 20 minučių, kadangi trys yra projektai. Pirmas klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs jau turbūt iš dalies atsakėte, kad tai daugiau reakcija į tam tikrus įvykius. Tai ir klausimas turbūt iš to turėtų kilti, ar tie pataisymai nepadarys atvirkščio veiksmo, kuomet veikimo efektyvumas gali šiek tiek sumažėti, nes, pavyzdžiui, pagal Administracinių teisės nusižengimų kodeksą žinomai melaginga informacija, kas tai yra… Iš tikrųjų ar verta rizikuoti, kai pats gali likti kaltas, tarkim, jeigu kažkoks triukšmas kelia abejonių kitame bute. Ar nesulauksime atvirkštinių dalykų, kad vėl teks kažkada grįžti prie to paties įstatymo svarstymo ir vėl galvoti, kaip čia padaryti, kad problemų nebūtų dėl blogų veiksmų su vaikais?
L. KUKURAITIS. Dėkui už šią keliamą problemą. Iš tiesų yra probleminė situacija, bet ją reikia spręsti, nes ir taikymo metu, tuo metu, kai vykdomas įstatymas, yra susiduriama su atvejais, kai yra piktnaudžiaujama šia teise ir vos ne kas dieną skambinama siekiant pakenkti vienai ar kitai šeimai, ir tai trukdo normaliai šeimai funkcionuoti. Šita teisė faktiškai jau yra įtvirtinta Administracinių nusižengimų kodekse, tačiau šiuo atveju, kas yra suteikiama – tarnybai teisė nubausti tuos melagingai teikiančius informaciją ir tokiu būdu bent jau kuriam laikui sutramdyti tokius atvejus. Tai yra tiktai kraštutiniai atvejai, kai visiškai akivaizdu tarnybai, kad yra piktnaudžiaujama siekiant pakenkti vienai ar kitai šeimai.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, jūsų klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, pirmiausia, aišku, norėčiau padėkoti, kad ministerija reaguoja į visuomenės susirūpinimą šios reformos galbūt silpnomis vietomis. Turiu tokį klausimą, kuris nėra tik jūsų, sakykim, atsakomybė, tačiau kuris, mano galva, turi didžiulę reikšmę visai šiai vaiko teisių apsaugos reformai. Klausimas yra apie psichiatrinių, psichologinių ekspertizių eiles. Kaip žinome, kai pradedami ikiteisminiai tyrimai, dažnai vaikams ar paaugliams yra skiriamos tos ekspertizės ir jų tenka laukti labai labai ilgai. Iš tiesų įvairių specialistų vertinimu, visoje Lietuvoje yra ar trys, ar septyni ekspertai, kurie gali teikti tokias paslaugas. Kaip ketinate spręsti, galbūt kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, šią problemą, kuri, mano galva, yra vienas rimčiausių iššūkių apskritai šiai reformai įgyvendinti praktikoje?
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Gerbiamas ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų turime didžiulę problemą, nes ikiteisminiai tyrimai tada užtrunka, kardomosios priemonės irgi užtrunka, kol neatlikta ekspertizė. Turime 3+1, tai yra tris dirbančius tarnyboje ir vieną privačiai ekspertą. Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstymai ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas įpareigojo visas tris ministerijas – tiek mūsų, tiek Teisingumo, tiek Sveikatos apsaugos surasti sprendimus, siūlymus ir juos atnešti. Šiuo metu kaip tik vykstas šitas darbas ir tie siūlymai bus pateikti Seimui.
PIRMININKAS. Klausia Z. Jedinskis. Ruošiasi D. Šakalienė.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūsų pateiktame įstatymo pakeitimo projekto pakete nematyti, kad būtų pakeistas 5 straipsnis, kuris dabar galiojančiame įstatyme įteisino fizinę bausmę. Galbūt ne visi Seimo nariai žino, aš pacituosiu: „Fizinė bausmė – tai vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui.“ Toliau: „Fizine bausme nelaikomos valstybės legaliai taikomos bausmės ir kitokios poveikio priemonės nepilnamečiams.“ Prašom pasakyti, kodėl valstybė turi teisę naudoti fizinę bausmę, sukelti skausmą vaikui, o tėvai ne? Kaip čia koreliuojasi su liberalia nuostata, kad valstybė neturi kištis į šeimos privatų gyvenimą?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Šiuo atveju turbūt ir jūs suprantate, kas turima galvoje šiuo 5 straipsniu. Tai tuo atveju, kai yra reikalinga užtikrinti vaiko interesus, apsaugoti jį nuo vienų ar kitų dalykų, institucijos gali naudoti fizinę jėgą tam, kad užtikrintų geriausius vaiko interesus.
PIRMININKAS. Klausia D. Šakalienė.
L. KUKURAITIS. Šiuo atveju, kai mes kalbame apie vaiko fizines bausmes, tai turime intenciją nubausti vaiką dėl padaryto tam tikro veiksmo, ir tai yra tyčinis apsisprendimas šeimos bausti vaiką fizine bausme.
PIRMININKAS. Prašau, kolegė D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš kartu gal dar truputį padėsiu ministrui ir patikslinsiu, priminsiu procesą įstatymo priėmimo, kad ta minima pataisa buvo kaip tik pateikta R. J. Dagio. Joje buvo įrašyta, kad būtina užtikrinti, kad valstybė galėtų taikyti legalias poveikio priemones ir tai nebūtų laikoma fiziniu smurtu. Manęs irgi visiškai nedžiugino šita eilutė, bet kompromiso metu buvo jai pritarta.
O mano klausimas yra dėl melagingų pranešimų, kadangi šiandien Administracinių nusižengimų kodeksas net dviejuose atskiruose straipsniuose nustato atsakomybę už melagingą pranešimą, už melagingą tarnybų iškvietimą. Ar nebijote, kad dar ir šitos pataisos įstatyme bus perteklinės ir atgrasys piliečius, kurie neturi galbūt šią minutę įrodymų, pranešti apie galimą smurtą prieš vaikus? Be to, kaip teismai spręs, kokiu būdu matuos, ar tai yra melagingas, ar nemelagingas pranešimas tais atvejais, kai žmonės negalės pateikti įrodymų ir tiesiog suklys?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Jau šiek tiek pakomentavau, kad iš tiesų jau yra kodekse šios nuostatos, tačiau šitais pakeitimais suteikiama tarnybai teisė nubausti, ne teismams, o tarnybai. Tarnyba turi visą informaciją, visą išklotinę, kiek kartų konkretus asmuo kreipėsi dėl konkrečios šeimos, ir tik ją išsamiai įvertinusi gali daryti prielaidas, ar tai yra piktybinis veiksmas. Tokiu būdu mes irgi sukurtume tam tikrą saugumą visuomenėje, kad piktnaudžiauti šita teise negalima, ir tarnyba gali, matydama visą informaciją, pritaikyti šias priemones. Intencija yra, kad visuomenė būtų reaguojanti, aktyvi, praneštų. Tai ir vyksta šiuo metu ir tai leidžia užkardyti nemažai vaiko teisių pažeidimų, bet turime reaguoti ir į kitą pusę – būtent į tuos piktnaudžiavimus, kurių, deja, pasitaiko.
PIRMININKAS. Klausia M. Navickienė. Ruošiasi T. Tomilinas. Prašau, kolege.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Iš tiesų dėkoju, kad teikiate savo poziciją šiomis pataisomis. Labai gaila, kad taikant šitą įstatymą, kuris buvo ir anksčiau priimtas, buvo nueita sankcijų ir grėsmių keliu, o ne paslaugų teikimo šeimai keliu, ir tas įvyko ne be jūsų politinės lyderystės stokos, mano įsitikinimu, kuriant poįstatyminius aktus ir juos taikant, neišsireikalaujant tinkamo biudžeto.
Šiandien aš noriu jūsų klausti, kad pasakytumėte labai aiškiai visiems, ar jūsų teikiamos pataisos, jūsų nuomone, užtikrins, kad vaiko apsauga vyktų per individualių poreikių vertinimą, numatant pagalbą ir trukmę, skiriant individualias paslaugas bei įvertinant poreikių lygį, kad būtų einama per paslaugų siūlymą šeimoms, o ne grėsmės lygius? Ar tikrai tas bus atliepta jūsų teikiamose pataisose? Ar jūs užtikrinsite, kad priėmus šias pataisas įgyvendinimo procesas bus sklandus, kad jums užteks tiek kompetencijų, tiek lėšų, kad šitas įstatymas nebebūtų diskredituojamas?
PIRMININKAS. Laikas! Ministre, prašau.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia nesutinku, kad šita reforma nuėjo tik sankcijų keliu, nes daugiau kaip 4 tūkst. šeimų nepaėmus vaikų yra teikiama pagalba, kuri iki tol nebuvo teikiama, tai yra užtikrinama atvejo vadyba pasitelkus specialistus, ir tai yra didžiulis šitos reformos pasiekimas.
Dabar kalbant apie paslaugų poreikio nustatymą, ar tai turėtų padaryti vaiko teisių pagrindų… vaiko teisių darbuotojai, tai tam ir buvo daroma reforma, kad atskirtume vaiko teisių užtikrinimo dalį ir paslaugų, pagalbos šeimai dalį, pastarąją palikdami savivaldybėms. Todėl vaikų teisės gali nustatyti ir turi nustatyti poreikį paslaugų, tačiau jau savivaldybės turi užtikrinti individualizuotą vaiko ir šeimos įvertinimą, poreikių lygio nustatymą ir paslaugų teikimą. Įstatyme yra atskiras straipsnis, kuriame apibrėžiama savivaldybių atsakomybė. Tai bus užtikrinama.
Kaip užtikrinti, kad visose savivaldybėse būtų pakankamai specialistų ir pakankamai paslaugų užtikrinti visas tas paslaugas, kurių reikia, čia tikrai didžiulis iššūkis mums visiems, visai bendrai sistemai. Mes papildomai pridedame daugiau nei 10 mln. eurų būtent dėl socialinių darbuotojų papildomo įdarbinimo ir papildomo paslaugų teikimo šeimoms, savivaldybėms atiduodami tas lėšas tam, kad jos galėtų kitais metais kaip reikiant sustiprinti šitą dalį.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. T. Tomilinas. Ruošiasi A. Baura. Prašau, kolega.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamasis ministre, nemaža dalis kritikos lavinos yra nukreipta asmeniškai į jus ir tikrai labai sudėtinga, iš esmės neįmanoma paaiškinti įvairias liguistas sąmokslo teorijas propaguojantiems politikams apie tariamą Norvegijos įtaką dėl pernai priimto įstatymo. Kiek žinau, jūs esate tiesiogiai susijęs su Katalikų bažnyčia. Tai prašom paaiškinti viešai ir detaliai manipuliacijų paveiktiems žmonėms, kokie ekspertai dalyvavo jūsų darbe, su kuo jūs tarėtės kurdamas tą sistemą. Mes visi kuriame tą sistemą, žinau, kad ir R. J. Dagys prisidėjo prie to, kad įstatymas būtų maksimaliai orientuotas į šeimą. Papasakokite daugiau tikrų dalykų.
PIRMININKAS. Kolega, apie įstatymą reikėtų. Prašom, ministre, gal labai trumpai, kas buvo tos darbo grupės rengėjai.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų esu praktikuojantis katalikas, taigi ir Bažnyčios narys. Tikrai šiame etape diskusijų metu dėl paties įstatymo projekto buvo ir daugiau dalyvaujančių aktyvių katalikų, taip save pristatančių ir dirbančių bažnytinėse struktūrose, patį įstatymo projektą tikrai nevienareikšmiškai vertina ir katalikai, ir teisininkai. Tikrai negalime pasakyti, kad Bažnyčia arba katalikų bendruomenė vienareikšmiškai palaiko tik vieną ar kitą įstatymo projektą. Taip pat šie teisės aktai buvo derinti su specialistais, taip pat su labai aktyviais ir garbiais katalikais, dirbančiais teisinėje srityje.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. A. Baura. Ruošiasi A. Sysas. Prašom, kolega.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas ministre, nepaisant to, kad jūsų teikiamuose teisės aktuose laikinosios priežiūros samprata vertinama gana pozityviai, tačiau yra daug tokių klausimėlių. Vieną iš jų norėčiau užduoti. Kas dėl laikinosios?..
PIRMININKAS. Per mikrofoną, kolega, nes negirdėti.
A. BAURA (LVŽSF). Dėl teikiamų laikinos priežiūros asmenų. Ar būtų apsiribota jų teistumu, o kaip dėl jų priklausomybių, dėl ligų ir dėl kitų dalykų? Gal trumpai būtų galima gauti atsakymą?
L. KUKURAITIS. Dėkoju. Iš tiesų tai yra tikrai subtilus klausimas, jeigu mes vaiką norime patikėti, pirmiausia vaiką laikinai prižiūrėti būtų patikima tėvų sutarimu, vadinasi, kartu su tėvais. Tėvai nurodytų tuos asmenis ir kartu būtų jiems patikima. Turime užtikrinti tas bendrąsias nuostatas, kurios yra taikomos visiems, kurie dirba arba rūpinasi vaikais, tai būtent teistumo nuostatas. Visos kitos sąlygos, kadangi visą tą laikotarpį, laikinos priežiūros laikotarpį, intensyviai dirba mobili komanda ir atvejo vadybininkai, visas kitas sąlygas ir aplinkybes jos turėtų įvertinti ir tada imtis tinkamų darbų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl vedimo tvarkos – A. Navickas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau reaguoti kaip Žmogaus teisių komiteto narys pirmiausia į T. Tomilino kalbą, nors esu praktikuojantis katalikas, dėl pačios insinuacijos, kad įstatymas gali būti derinamas su viena religine bendruomene ir tos bendruomenės nurodymus gali vykdyti. Manau, kad kiekvieną įstatymą mes Seime priimame atsižvelgdami į bendrąjį gėrį. Ačiū Dievui, kad katalikai turi daug specialistų, kurie pataria. Bet ta sakoma insinuacija, ar įstatymas suderintas su viena kažkokia institucine religija, tai paprasčiausiai, man atrodo, pirmiausia yra spjūvis Bažnyčiai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, tikrai nedėkosiu, čia yra jūsų pareiga daryti gerus ir teisingus darbus. Mano klausimas susijęs su šiomis pataisomis. Jeigu mes žiūrime į tas pataisas, tai jos visos atliepia Kauno įvykį. Aš manau, kad iš viso viskas, tai yra veiksmai, atvejo vadyba, reagavimas, laikina priežiūra, laikinas apgyvendinimas, yra pasekmė. Mes svarstėme biudžetą ir daug kalbėjome apie tai, kaip pasiekti, kad žmonės, kurie dirba šitoje srityje, gautų reikiamų įgūdžių, o šeimos gautų paslaugas. Ir skandalas kilo ne dėl to, kad žmonės suprato, kad pirmiausia šis įstatymas yra dėl šeimos ir pagalbos šeimai, o kad iš to įvykio padarė, kad tai yra prekybos ir vaikų atėmimo įstatymas. Tai kodėl, jeigu jau nusprendėte, kad reikia taisyti šį įstatymą, jūs nekoregavote ir kitų dalių, o apsiribojote tik šia tema?
L. KUKURAITIS. Reikėtų patikslinimo kokių dalių?
A. SYSAS (LSDPF). Pavyzdžiui, specialistų rengimo ir visų kitų. Juk finansavimo nėra ir mes puikiai suprantame, kad mūsų geri norai šakėm ant vandens rašyti, ir ateis diena, kai iškils ši problema.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega ministras.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Kai kalbame apie lėšas (ir komitete buvo pristatyta), jos egzistuoja priimtame biudžete vaiko teisių apsaugos sistemai stiprinti, tai reiškia ir mokymams, ir specialistams rengti, ir darbo užmokesčiui užtikrinti, nuo 8,5 mln. yra padidinama iki 15,8. Iš esmės yra vos ne padvigubinamas finansavimas vaiko teisių apsaugos sistemai. O pagalba šeimoms, kaip jau esu minėjęs, nuo 23 mln. padidinama iki 36,5 mln., tai irgi beveik trečdaliu. Vadinasi, mano galva, šiuo metu lėšų yra skiriama tiek, kiek sistema yra pajėgi papildomai sustiprinti savo kompetencijas ir išplėsti paslaugų lygį.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi dėl vedimo tvarkos kalbėjo A. Navickas, šiek tiek laiko buvo užimta, tai prašau R. Šarknicką, nes J. Sabatausko nematau, nėra.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, daugelyje užsienio valstybių televizijų yra pristatomas trumpas edukacinis filmukas, kas sieja jautrius klausimus dėl vaikų ar šeimų. Kaip negalima rūkyti, gerti, yra tam tikros reklamos, susijusios su ta tema. Šiuo atveju aš noriu paklausti, ar yra galvojama sukurti trumpą edukacinį filmuką, kad būtų ir tai daliai visuomenės aišku, ką norima pasakyti ir kada ateina tas momentas, kai tas vaikas turi būti apsaugotas, paimtas. Kaip suprantame, ne visi vienodai suprantame, iki kokio lygio, dėl kokio kraštutinumo turi būti paimtas vaikas. Ketinimai yra labai geri, dėl to sveikinu. Bet vis dėlto mes turime suformuoti sąmoningumą, aiškiai parodyti ir transliuoti, kad augtų mūsų kiekvieno visuomenės piliečio sąmoningumas. Ar galvojate apie tą filmuką? Jei ne, tai siūlau tuo irgi užsiimti, padaryti greitai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, prašom.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą ir už pasiūlymą. Iš tiesų viešinimo akcijos vyksta. Taip pat ir filmukų pavidalu, tai įgyvendina ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet ir nevyriausybinės organizacijos, visuomeninės organizacijos, kurios daro šias viešąsias akcijas ir aiškina. Taip pat ministerija yra išplatinusi po visas švietimo įstaigas, kas yra smurtas ir kaip į jį reaguoti. Taigi ta informacija tikrai turėtų būti pakartotina, plečiama tam, kad visi žmonės kiek galima labiau įsisąmonintų.
Deja, keletą viešųjų pirkimų, būtent orientuotų į viešinimą, mums nepavyko įgyvendinti dėl tam tikrų priežasčių, bet tas viešinimas yra reikalingas. Ačiū už jūsų pasiūlymą ir toliau mes tai darysime.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Ačiū, kolegos. P. Urbšys – už. Gal nebekalbame, nes, matau, visi už. Kolegos, nematau priešingai, tai gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Ačiū, kolegos, ačiū, ministre. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū.
Dar keletas techninių dalykų. Kolegos, yra Vyriausybės prašymas taikyti skubą. Tada turėtume apsispręsti, nes priešingu atveju šis klausimas turėtų būti svarstomas kitų metų mūsų vasaros, pavasario sesijoje. Kolegos, vis tiek reikia balsuoti. Ar galime bendru sutarimu pritarti Vyriausybės skubai? Kolegos, salėje prašyčiau tylos, kad vėl nesakytumėt, kad vienaip arba kitaip. Galime skubai pritarti bendru sutarimu? Negalime. R. J. Dagys sako – negalime. Tada reikia balsuoti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Vyriausybės prašymui dėl skubos? Balsuojame.
Kolegos, už balsavo 32, prieš – 15, susilaikė 37. Skubai nepritarta. Gerbiami kolegos, tokiu atveju, deja, jau keliama į kitą mūsų sesiją.
Tuojau, sekundėlę, dėl komitetų, jeigu galima. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir taip pat papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Per centrinį mikrofoną – mūsų kolegė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš frakcijos vardu, ne kaip pirmininkė. Iš tiesų dėl to balsavimo dėl skubos noriu pasveikinti, kad vis dėlto mes vėl nepasirinkome emocinio balsavimo dėl skubos, neapsvarstytą įstatymą paleisti į gyvenimą. Jau turim vieną, kuris veikia blogai, tai bus laiko tarp sesijų apsvarstyti. Manau, kad labai teisingas sprendimas jokių skubų netaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Į pavasario sesiją. (Balsai salėje) Viskas, kolegos. Ačiū.
Ir dėl lydimųjų teisės aktų – Administracinio ir Civilinio proceso kodekso – pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
J. Džiugelis dar nori. Prašau, kolega Justai.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Pirmininke, dėl ministro pateikto įstatymo. Kadangi susiję su vaikais, turinčiais negalią, aš siūlyčiau, kad papildoma dar būtų Neįgaliųjų teisių komisija.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Neįgaliųjų komisijos pirmininke, ar norite būti papildoma komisija? (Balsai salėje) Palaukite, palaukite, sekundėlę. Aš sutinku. Pirmininko pozicija ir balsuosime.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, nematau būtinybės.
PIRMININKAS. Gerai. Bet kadangi prašymas buvo, tai vis tiek reikia balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta J. Džiugelio siūlymui, kad dar papildomai svarstytų Neįgaliųjų komisija?
Už balsavo 31, prieš – 24, susilaikė 20. Deja, pasiūlymui nepritarta, bet savo ruožtu komisija gali pažiūrėti.
Taip pat yra vienas lydimasis teisės aktas – Civilinio proceso kodeksas. Tai vėlgi pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Kolegos, rytinėje darbotvarkėje dar yra Seimo rezoliucija „Dėl socialinio dialogo normalizavimo“. Jeigu galima, kaip aš suprantu, autorius siūlo vėliau.
17.18 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 4 straipsnio ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3030(2), Švietimo įstatymo Nr. I-1489 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3031(2) (svarstymas)
Kaip žinote, kolegos, popietinėje darbotvarkėje pirmas klausimas yra Nr. XIIIP-3030 ir Nr. XIIIP-3031, tai yra Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymas ir Švietimo įstatymas. Tai yra Prezidentės teiktas projektas. Svarstymas.
Kviečiu komiteto pirmininką E. Jovaišą. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau buvo sakyta, pirmadienį mes turėjome Prezidentės įstatymo projekto dėl etatinio mokytojų apmokėjimo sistemos tobulinimo ir lydimojo Švietimo įstatymo projekto pateikimą. Per visą šitą laiką atsirado labai daug pastabų ir pasiūlymų, kuriuos pateikė visos suinteresuotos grupės. Ir profsąjungos, ir mokytojų asociacijos daug dirbo prie naujų pasiūlymų, labai daug svarstė mūsų Švietimo ir mokslo komitetas. Šiuo metu turime gausybę naujų pasiūlymų, kurie šitą įstatymo projektą daro iš tikrųjų reikšmingą ir naudingą tobulinti etatinį apmokėjimą. Noriu pasakyti, kad Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šitą projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Taip pat yra svarstytas ir lydimasis dokumentas – Švietimo įstatymo pataisa. Jam taip pat pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, diskusija. E. Pupinis. Ruošiasi kolega G. Steponavičius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, gerbiamos R. Tamašunienės pasakymas buvo toks gana tikslus. Kur mes visi skubame? Manau, tai būtų galima taikyti visiems įstatymams, kurie buvo priimami čia, Seime. Kai mes priėmėme ir su etatiniu apmokėjimu susijusį įstatymą, tada taip pat galėjome pasakyti, kur mes skubame? Mes sakėme: kur mes skubame? Bet skubėjome, lėkėme, pridarėme klaidų. Dabar panaši situacija ir su kitu įstatymu, kurio tam tikras pataisas dėl vaikų apsaugos, paėmimo ir taip toliau ką tik svarstėme. Vėl taisymai tam tikri. Kai kada reikia pagalvoti, kur mes skubame?! Vėlgi šiandieną mes taip pakankamai skubotai ir iš dalies tvarkome tą įstatymą. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad sutarimo iki galo vis tiek dar nėra, tam tikros vietos… ir tam tikros profesinės sąjungos vėl šiek tiek abejoja, ar tuo įstatymu iki galo bus išspręsta, ypač kai buvo kalbėta apie kontaktines valandas, dėl perskirstymo visiems metams, o ne savaitėmis skaičiuoti.
Dar problemų yra, bet, savaime suprantama, šiandien būtų galbūt ir pavojinga kalbėti, kad nespręstume nieko. Reikia ką nors spręsti, bet vėlgi turbūt reikėtų spręsti esmingiau, iš esmės. Ir buvo proga dar svarstant biudžetą kaip nors šiek tiek jį atidėti, pasvarstyti, ieškoti lėšų, tai mes turbūt ir ruošiamės daryti. Bet vėlgi kitas teisės aktas, kurį svarstome, – dėl darbuotojų apmokėjimo įstatymo pataisos, kad vis dėlto reikėtų peržiūrėti ir tam tikrus koeficientus, kad būtų galima šiek tiek pakelti atlygius ateinančiais metais. Čia tam tikrų iniciatyvų ateina iš ministro, kuris dabar eina pareigas, R. Masiulio, kad galbūt ieškotume rezervų sistemos viduje.
Visas tas skubotumas nieko gero iš esmės neduoda, bet, kaip ir minėjau, ko gero, gerbiant Prezidentę, kuri, deja, savo paslaugas siūlė ir anksčiau, kad būtų įdėmiau panagrinėtas įstatymo projektas, kad nebūtų padaryta tam tikrų klaidų. Bet šiandien girdėjome ir iš klausimų, kad premjeras bando išsižadėti, kad tokių pokalbių nebuvo. Vienu žodžiu, kaip visada – įstatymai priimami, kaltų nebėra, o kalčiausi tie kraštiniai – mokytojai, kurie turi dirbti pagal mūsų įstatymų projektus.
Kalbant ir apie šitą įstatymo projektą, grįžtant prie jo, ne viskas čia bus tikrai gerai. Nežinau tos situacijos, ar tos tolesnės derybos su profesinėmis sąjungomis vyksta, ar ne. Trūksta laiko, ir mes kažkur skubame. Ko gero, ir be pataisų buvo galima kalbėti su profsąjungomis, nes aš bijau, kad susirinkę gal ir sausio mėnesį vėl turėsime ką nors svarstyti. Nematyti to kompleksiškumo, to noro kaip nors iš esmės išspręsti problemas, kad mokyklose prasidėtų ugdymo procesai, dirbame skubotai ir atmestinai. Manyčiau, kad vis dėlto turbūt pritarsime tam įstatymo projektui, bet nieko gero. Ačiū.
PIRMININKAS. G. Steponavičius. Prašom, kolega.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šią vėlyvą Seimo darbo valandą keletas pastabų dėl mokytojų etatinio apmokėjimo modelio tobulinimo. Jas siūlo Lietuvos Respublikos Prezidentė. E. Pupinis baigė žodžiais – nieko gero. Aš pradėsiu nuo to, kodėl šiame įstatymo projekte matau pozityvių dalykų.
Visų pirma, Prezidentės pataisomis yra siūloma taisyti akivaizdžiausius skubotai priimto etatinio pedagogų apmokėjimo modelio trūkumus. Visų pirma, ką daugelis ekspertų sakė, ir, manau, mes salėje taip pat tai suprantame, yra didinamas su ugdymo procesu glaudžiai susijusių darbo valandų, tiek kontaktinių, tiek valandų, susijusių ruošiantis pamokoms, darbams taisyti, apmokėjimas. Etatinio mokytojų atlygio svoris didėja. Tai yra daroma apytiksliai 20 % mažinant vadinamąją trečiąją kišenę – kaip plačiai visuomenėje tos valandos yra pavadintos. Snaigių karpymo valandų bus mažiau. Čia yra pozityvu. Aš manau, kad tai yra esminis dalykas, dėl ko šias pataisas reikėtų vertinti teigiamai.
Taip pat pozityvu ir tai, kad šiuo įstatymo projektu nebesiūloma iki smulkmenų ir detaliau reglamentuoti visų dalykų įstatymo lygiu. Komitete mes irgi tą įvertinome kaip gerą žingsnį į priekį. Tam tikra prasme didesnė atsakomybė teks Švietimo ir mokslo ministerijai, nes po Konstitucinio Teismo sprendimo mes, ko gero, per daug įstatymo lygiu bandėme surašyti dalykų, kartais pats Seimas tampa tokių sprendimų įkaitu, kaip yra ir šiuo atveju.
Dabar keletas dalykų, kas yra labiau klaustuko, arba su neigiamu atspalviu. Visų pirma, kolegos, pastebėjote turbūt, kada įsigalioja, kada siūloma, kad įsigaliotų šis įstatymo projektas bei lydimasis, tai yra mokslo metų viduryje. Priimamos pataisos įsigalios tik nuo 2019 metų rugsėjo pradžios, kitaip tariant, dar penkis mėnesius mokyklos, mokytojai gyvens pagal priimtą tvarką ir vėlgi bus laužomos ietys, kaip atrodys nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos šitie pakeitimai. Aišku, kad mes girdime iš derybų, kurios vyksta jau dabar prie stalo sėdint laikinai einančiam pareigas švietimo ir mokslo ministrui R. Masiuliui, kad taisysime, taisysime, taisysime. Tai kiek kartų dar Seimas turės grįžti prie šio įstatymo pakeitimų? Turbūt ne tik šį kartą, pavasario sesijoje šis klausimas vėl guls ant mūsų stalo, aš tikiuosi, kad pakeitimai vėl neatgros atgal, ką dabar siūlo Lietuvos Respublikos Prezidentė.
Dar pora aspektų, kurie, mano supratimu, yra klaustuko ženklas šio projekto. Šiuo įstatymo pakeitimu nesiūloma didinti maksimalių mokytojų atlygio koeficientų, ką buvo galima ir reikėtų padaryti. Grįžtu prie to, kad, ko gero, mes turėtume sau atsakyti į klausimą, o ar sumažins šios pataisos tvyrančią įtampą, ar sustabdys streikuojančius mokytojus, kad ir kokia jų dalis būtų, ar tokių pasikeitimų šiuo metu laukia mokytojai? Ir atsakymas turbūt yra, kad tik nedidele dalimi. Puikiai suprantate, kad pažadas, kad modelis bus šiek tiek kitoks po devynių mėnesių, menkai guodžia, ir turėtume sau atsakyti į klausimą, ką mes artimiausiu metu turime ir galime padaryti, kad mokytojai suprastų, kad jie yra išgirsti ir kad nuo kitų metų jų darbas bus atlyginamas pagal aiškius, suprantamus ir mokytojų motyvaciją didinančius kriterijus.
Taigi, kolegos, tokie pastebėjimai. Įstatymas šiandien ant Seimo sprendimų stalo. Kviečiu kolegas atsakingai balsuoti.
PIRMININKAS. Taip pat dar buvo užsirašęs P. Urbšys. Povilai, ar norite? Taip, prašau, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, praeitą savaitę mes svarstėme pasiūlymą dėl įstatymo projekto, susijusio su kompensavimu mokytojams už streiką. Tada mes atmetėme daugumos balsais, nors toks politinis precedentas buvo sudarytas anksčiau. Sutikite, kad dabartinė situacija susidarė ne dėl mokytojų kalbės, dėl mūsų, politikų, kaltės. Tai, kad dabar stovėjo gerbiamasis G. Steponavičius ir kalbėjo apie tai, kad šitas dėl etatinio įvedimo pasirinktas variantas yra tobulintinas, ir jis jau neatmeta, kad tai yra gerai, bet jūs, gerbiamasis Seimo nary, irgi labai daug esate prisidėjęs, kad… Atsiprašau, ne prie šito, bet tam, kad įtvirtintumėte tą krepšelių sistemą. Ir tai, kad 2001 metais buvo priimtas sprendimas pereiti prie krepšelių sistemos, iš tikrųjų užkodavo šitas problemas, nes aiškiai jautėsi, kad tai orientuota į skaitlingesnes mokyklas.
Dar 2010 metais švietimo profsąjungos bandė prisibelsti į valdžios duris, sakydamos, kad keiskite šitą sistemą. Galų gale atsirado politinė jėga, kuri išdrįso tą sistemą keisti, bet kažkodėl vadovavosi tais pačiais principais, kuriais vadovavosi iki tol, tarsi įsijausdami į savo visagalystę ir savo neklystamumą. Buvo bandoma įspėti – nedarykite nepasiruošę, pirma surinkite reikiamą pinigų sumą ir tada pradėkite įgyvendinti. Kas būtų atsitikę, jeigu tai būtų buvę daroma ne nuo rugsėjo 1 dienos, o nuo sausio 1 dienos? Aš manau, kad tikrai būtų buvę galima išvengti tos klaidos. Kai kas sako – ne, čia visiems būtų tas pats.
Iš tikrųjų, jeigu kalbėtume, ar mokytojai yra mūsų politinių sprendimų įkaitai, akivaizdu. Ar galima įvertinti mokytojų akciją kaip prieštaraujančią įstatymui, aš tikrai abejočiau, yra paprasčiausiai būtinoji gintis tai, kad mokytojai buvo priversti ateiti į tą ministeriją, kuri generavo šitą reformą, ir išreikšti savo protestą.
Kiek dabar galima tikėti gelbėtojais šitos situacijos? Tas pats žurnalistas, visuomenininkas A. Tapinas dar prieš metus tyčiojosi iš mokytojų, kurie priklauso profsąjungoms, ir vadino juos nevykėliais. Ką darė pati ponia Prezidentė? Jeigu mes pažiūrėtume dabar, jūs turite kompiuterius, pažiūrėkite į Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos puslapį. Ten yra veikla 2013–2017 metais. Ten aprašomi santykiai su valdžia. Ten konstatuojama, kad tiek su premjeru A. Butkevičiumi, tiek su premjeru S. Skverneliu profsąjungai pavyko susitikti ir išreikšti savo nuomonę. Bet dėl prezidentūros ir asmeniškai dėl Prezidentės ten juodu ant balto parašyta, kad jokio kontakto nebuvo.
Dar daugiau parašyta: 2015 metų pradžioje profsąjungos pirmininkas, tas pats A. Navickas, prezidentūros kvietimu dalyvavo instruktaže apie tai, kaip priešiškos jėgos gali pasinaudoti profesinių sąjungų rengiamais protestais. Tada, 2015 metų pradžioje, ta pati Prezidentė manė, kad profsąjungų protestai yra nukreipti prieš valstybę. Dabar ji stoja būtent į tą pusę, būtent į profsąjungos. Kiek tai yra susiję su Prezidento rinkimais, klausimas yra atviras.
O kalbant apie politinių jėgų jautrumą tiems patiems mokytojams, tai irgi parodo dabartinė aplinka. Dabartinėje aplinkoje daugeliu atvejų aš stebiu visišką abejingumą. Ar paimkime valdančiuosius, ar paimkime ir tą pačią opoziciją (kur yra tuščios vietos), kuri prieš kurį laiką gulėsi kryžiumi sakydama, kad reikia kovoti už mokytojus vos ne iki paskutinio kraujo lašo.
Aš manau, kad čia yra tik pradžia, kai mes taisome klaidas. Tik norėtųsi vis dėlto, kad galų gale mes prisiimtume atsakomybę, kad galų gale valdantieji įsisąmonintų, kad jus pasirinko žmonės todėl, kad jūs sakėte, kad būsite kitokie. Jūs pasakėte, kad būsite atviresni, jautresni. Mes sakėme žmonėms, kad mes nebūsime neklystantys. Bet, deja, su valdžios galia ateina tie patys valdžios refleksai. Tai labiausiai ir nuvilia žmones.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu komiteto pirmininką. Prašom. Gerbiami kolegos, einame pastraipsniui. Yra gautas Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymas dėl pavadinimo. Komitetas pritarė iš dalies. Autoriau, neprieštaraujate?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Autorius atsiima šitą pasiūlymą, nes jis neteko prasmės po pakartotinių konsultacijų su Seimo Teisės departamentu.
PIRMININKAS. Jūs atsiimate? Gerai. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 1 straipsnio taip pat yra kolegos E. Jovaišos. Komitetas pritarė iš dalies. Gerbiamas autoriau, jus tenkina?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, tenkina.
PIRMININKAS. Balsuoti neprašote?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Neprašau.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti? Galime. Komiteto pasiūlymui dėl 1 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnio 5 priedas. Taip pat kolegos E. Jovaišos gautas pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Autoriau, siūlote balsuoti? Prašote?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Neprašau.
PIRMININKAS. Neprašote. Kolegos, galime pritarti komiteto patobulintam variantui? Galime. Visam 2 straipsniui, kolegos, galime bendru?..
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ne, dar yra.
PIRMININKAS. Teisingai. Taip pat gautas A. Dambravos pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Ar, kolega, prašote balsuoti, ar pritariate komitetui?
A. DUMBRAVA (TTF). Aš tik noriu pasakyti, kad aš ne Dambrava, o Dumbrava. Kaip parašyta. Pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, kolega, ačiū. Dėl 8 dalies yra E. Jovaišos pateiktas pasiūlymas. Jūs sutinkate su komiteto pozicija?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, pritariu.
PIRMININKAS. Pritariame. Dėl 10 dalies taip pat gautas jūsų pasiūlymas. Galime pritarti? Tiksliau, pritariate komitetui?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Pritariate. Ačiū, kolega.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Palaukite, čia viena dalis yra, turbūt praleidau. 2.1.1 dalis yra. Aš prašyčiau išbraukti, nes perkelta į kitą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėl kurio, kolega?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia yra 2 straipsnio 2.1.1 dalis, dėl mokinių profesinio neformaliojo ir priešmokyklinio, dėl vidutinių ir specialiųjų ugdymo poreikių. Ten, kur yra išbraukta 2 ir 1, nes mes perkėlėme šitą punktą į visai kitą naują įstatymą bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Tai jūs atsiimate ar į kitą?..
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Atsiimu.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū, kolega. Tada žiūrėkite, kolegos, gal patiksliname. Kadangi kolega pasakė, kad atsiima, tai yra dėl 2 straipsnio keitimo ir E. Jovaišos pasiūlymo. Galime tada bendru sutarimu pritarti? Yra pirmasis pasiūlymas, kur kalbama dėl 2 ir 1.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). 2.1.1.
PIRMININKAS. Taip. Galime? Ačiū, kolegos. Jis atsiima, nes nebereikia. Motyvai už, prieš. Už išsakyti užsirašė, prieš ne. Ar labai norite kalbėti, kolegos?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, ačiū, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų aš praeitą kartą susilaikiau per balsavimą ir šiandien norėtųsi tai daryti, bet, kaip ir G. Steponavičius minėjo, o aš neminėjau savo kalboje, yra pora dalykų, kuriais remiantis galbūt sprendžiamos problemos. Tik, aišku, ne iki galo išsprendžiamos. Šiandien turbūt reikėtų daugiau akcentuoti susitarimą su profesinėmis sąjungomis negu šį įstatymą ir ieškoti sutarimo, nes iš esmės šis įstatymo projektas yra tam tikras garo nuleidimas, kad būtų išspręsta problema.
Šiandien turbūt niekas iš mūsų nenori likti kaltas, kad dėl kokio nors neva labai svarbaus įstatymo tęstųsi streikai. Siūlau vis dėlto pritarti, bet tikėtis, kad derybininkai dar dirbs ir kad bus daromi tam tikri tolesni žingsniai, kaip sutarta komitete, dėl koeficientų didinimo, kad būtų padidinti atlyginimai. Taip pat komiteto pirmininkas minėjo, kad bus teikiamas įstatymo pakeitimas dėl to, kad būtų patvarkyta šiek tiek, kad jeigu su specialiaisiais poreikiais vienas moksleivis bus grupėje, taip pat mokytojai turės gauti priedus.
Tai iš tiesų aš siūlau pritarti, manau, kad vis dėlto turėtų derybininkai toliau derėtis ir galbūt ieškoti dėl kitų atvejų sprendimų. Aišku, tas įstatymas vėl suteikia tam tikrų įpareigojimų ir įgaliojimų ministerijai. Manyčiau, galbūt reikia tikėtis, kad ir ministerija kur kas korektiškiau spręs klausimus, negu sprendė iki šiol, kad daugiau bus išklausomos profsąjungos. Nors iš teikiamo, tiesa, tam tikro nutarimo projekto to nematyti. Vėl įžeidinėjamos profesinės sąjungos, vėl neieškoma kontaktų. Tai vėlgi daromi vieni veiksmai, o kitais veiksmais bandoma vėl piktinti visus. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Tokio techninio pobūdžio klausimas. Kadangi matau prieš nėra, tai gal galime ir lydimajam bendru sutarimu pritarti, kolegos? (Balsai salėje) Norite balsuoti, gerai. Tada atskirai balsuojame. Kolegos, kas už tai?.. (Balsai salėje) Už pirmą, taip. Kas už tai, kad būtų po svarstymo pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-3030, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko.
Ačiū, kolegos, balsavo 89: už – 83, prieš nėra, 6 susilaikė. Po svarstymo pritarta.
Lydimasis teisės aktas. Taip pat, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų po svarstymo pritarta projektui Nr. XIIIP-3031, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 4. Pastaboms nepritarta.
Kolegos, taip pat yra prašymas taikyti ypatingą skubą. Galime pritarti bendru sutarimu? Dar kartą klausiu, nes išgirdau – lyg ir ne. (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta ir dėl abiejų projektų būtų taikoma skubos tvarka, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Taip, kolegos, balsavo 84: už – 67, prieš – 1, susilaikė 16. Ypatingai skubai pritarta.
17.41 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 4 straipsnio ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3030(2) (priėmimas)
Kolegos, einame pastraipsniui. Kadangi dėl pavadinimo kolega pasiūlymą atsiėmė, 1 straipsniui komitetas pritarė iš dalies, autorius neprieštaravo, galime bendru sutarimu 1 straipsniui pritarti? Galime. Ačiū, kolegos. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu, kolegos? 3 straipsnis lygiai taip pat. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas… Ai, už, prieš, labai atsiprašau. (Balsai salėje) Matote, taip ir išėjo, kad keli buvo prieš, toks mūsų Statutas. Turiu pateikti pasiūlymus. Tuojau, sekundėlę, luktelkime, technika atsilieka. Pakelkime ranką, ar yra kas prieš? Nėra. Už, prieš nėra. Balsuojame.
Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3030, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Priėmimas. (Balsai salėje) Kadangi pritarėme ypatingai skubai, dar kartą sakau, kadangi pritarėme ypatingai skubai, todėl yra priėmimas. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3030, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Čia pagrindinis įstatymas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75: už – 64, prieš nėra, susilaikė 11. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 4 straipsnio ir 5 priedo pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3030(2) priimtas. (Gongas)
17.43 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3031(2) (priėmimas)
Lydimasis įstatymo projektas Nr. XIIIP-3031.
Dėl 1 straipsnio pastabų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, galime. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, galime. Dėl motyvų už, prieš nėra užsirašiusių. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Švietimo įstatymo Nr. I-1489 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3031, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos. Taip, čia yra lydimasis, pagrindiniam pritarėme.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3031) priimtas. (Gongas)
Replika per šoninį mikrofoną – E. Jovaiša. Prašau, kolega.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš norėjau pasakyti, kad prie šitų pataisų labai daug prisidėjo ir pačios profsąjungos, ir kitos suinteresuotos grupės labai prisidėjo prie to įstatymo tobulinimo, prie to pagrindo, kurį pateikė Prezidentė. Dėkoju visiems komiteto kolegoms, kurie matė reikalą tiesiog taisyti. Aš manau, kad šitas etatinis apmokėjimas dabar turi aiškesnį, suprantamesnį stuburą, ir manau, kad tų nesusipratimų mažės.
O šiaip dėl sistemos, tai mes visi žinome, kad sistema yra gera tol, kol ji yra tobulinama ir kol ja yra rūpinamasi. Aš manau, kad visi bendromis jėgomis ja pasirūpinsime. Labai ačiū visiems.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega.
17.45 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl socialinio dialogo normalizavimo“ projektas Nr. XIIIP-3066 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Prašau gerbiamą T. Tomiliną. Seimo rezoliucijos „Dėl socialinio dialogo normalizavimo“ projektas. Prašau, kolega, pristatyti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pristatau jums Lietuvos Respublikos Seimo rezoliuciją „Dėl socialinio dialogo normalizavimo“. Šia rezoliucija siekiu atliepti visuomenės poreikį labai rimtai diskutuoti apie viešojo sektoriaus ateitį, apie viešojo sektoriaus finansavimo problemas. Taip, rezoliucijos įžangoje yra nemažai politinių vertinimų mūsų šios Seimo pusės, valdančiosios Seimo pusės, politinių vertinimų, ir aš juos pristatysiu.
Taip, švietimo privatizavimu suinteresuotos politinės jėgos manipuliuoja jautria mokytojų tema. Taip, bandoma formuoti nuomonę, kad vienintelė švietimo problema yra didžiulis tinklas regionuose. Taip, buvusi ministrė taip pat darė klaidų, ypač pasisakydama ir vertindama, mano giliu įsitikinimu. Šioje rezoliucijoje aš siūlau pažymėti, kad mokyklų tinklo klausimai yra savivaldybėms deleguota funkcija ir tik jos priima pačius racionaliausius sprendimus dėl tinklo, ir ne liberaliems ekspertams Vilniuje spręsti, kiek turi likti mokyklų viename ar kitame rajone.
Rezoliucijoje konstatuojama, kad mes iš esmės palaikome struktūrinę švietimo reformą ir etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistemą. Mano rankose lapkričio 29 dienos susitikimo protokolas, kuriame yra dvi dalys. Viena dalis, kur visos profsąjungos, įskaitant streikuojančią, sutarė, kaip šalinti etatinio mokytojų apmokėjimo sistemos spragas. Mes tai ką tik padarėme priimdami Prezidentės pataisas.
Bet aš noriu atskirai padėkoti streikuojantiems mokytojams už drąsą, už pilietiškumą. Iš tikrųjų streikas yra svarbiausias jų pasiekimas. Ne tai, kas vyksta Švietimo ministerijoje šiuo metu, bet pats streikas. Mes turime mažai streikuojančių profsąjungų Lietuvoje.
Tame protokole yra kita dalis, dėl kurios nėra sutarimo. Yra daug reikalavimų iš A. Navicko vadovaujamos profsąjungos. Mes turime pateikti tų reikalavimų savo vertinimą ir parodyti taikos kelią, kaip jų galėtume siekti 2020 metais. Yra dvi dalys: esamos sistemos ribose ir finansavimo ribose taisyti spragas; ir kita dalis, kuri reikalauja papildomų resursų iš kitų sričių mobilizavimo. Ir natūralu, kad čia nėra lengvo kelio. Todėl aš siūlau susitelkti į tris strategines žinutes mokytojams ir visiems biudžetininkams.
Pirma. Aš siūlau pradėti nedelsiant derybas dėl 2020 metų nacionalinės kolektyvinės sutarties viešajame sektoriuje ir dėl bazinio dydžio, nuo kurio priklauso beveik visų biudžetininkų algos, indeksavimo mechanizmo sukūrimo. Džiaugiuosi, kad talentingi ekonomistai jungiasi į šią diskusiją ir siūlo savo sprendimus.
Antra strateginė žinutė iš Seimo Vyriausybei būtų mažinti krūvius mokytojams, iškelti tai kaip reikalavimą, kaip prašymą, kaip Seimo valią naujam švietimo ministrui ar ministrei ir svarstyti galimybę mažinti mokinių skaičių klasėse. Tai visiškai atliepia streikuojančiųjų reikalavimus. Manau, likusios dvejų metų kadencijos naujam švietimo ministrui puikiausiai užteks. Ir mes pasiųsime signalą mokytojams, kad visi jie bus reikalingi, kad nėra jokio skaičiaus nereikalingų mokytojų, kad Lietuvos regionuose švietimas turi ateitį. Mažesnės klasės reiškia daugiau krepšelių, daugiau klasių krepšelių, kaip jūs žinote, ir daugiau pinigų švietimui. Aš taip pat siūlau stiprinti tėvų ir vietos bendruomenių galimybes dalyvauti mokyklos gyvenime, taip siekiant tos kokybės, apie kurią labai dažnai kalba dešinioji pusė. Siūlau redaguoti rezoliuciją. Kalbėjau beveik su visomis frakcijomis, kviečiu frakcijų atstovus į redakcinę devynių Seimo narių grupę. Nereikia niekur skubėti, teikti pasiūlymus, tikrai sutiksiu išbraukti kokį nors ypatingą politinį vertinimą preambulėje, mes rasime kompromisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų, kolega, nori paklausti, daug – 13 Seimo narių. Aišku, nespėsime. Pirmas klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Tomai Tomilinai, na, kolega, čia premjeras kėlė klausimus, ieškojo žmonių, kurie kursto aistras, kurie kursto streikus. Nenorite prisiduoti premjerui? Iš tikrųjų ši žeminanti rašliava, aš tik nežinau, kaip jūs į ją įtraukėte gerbiamus žmones, prasideda ne nuo to, kad, na, taip, padarėme klaidų, iš tikrųjų per skubėjimą suklydome, nedėmesingai padarėme, tai sukurstė aistras, jūs pradedate vėl nuo to paties. Jūs vėl kaltinate profsąjungas. Atsižvelgdamas į tai, kad vienos iš mokyklų profsąjungų, į kurią jūs važiavote tartis, streikas trikdo mokinių… Aš suprantu tai. Bet ne nuo to reikia pradėti. Jūs vėl kurstote aistras ir norite, kad toliau tęstųsi šita betvarkė.
Jūs prisiimsite tam tikrą atsakomybę. Nemanote, kad šis jūsų surašymas į vieną pusę kažkuo panašus į to paties premjero, kai jis irgi pradėjo dialogą nuo kaltinimo, nuo to, kad mokytojai gerai uždirba, kad ko čia vaikšto po laukus ir apskritai… Ar nemanote, kad sukursite dar daugiau aistrų?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Atsakysiu taip: sutinku koreguoti pradžią, bet, tiesą pasakius, šitas sakinys yra paimtas beveik pažodžiui iš jūsų siūlytos rezoliucijos. Iš jūsų pusės siūlytos rezoliucijos, kuri buvo svarstoma praeitą savaitę. Prisiimkite ir jūs atsakomybę už šitą sakinį. Man jis atrodė tinkamas, nes yra dar trys ar keturios nestreikuojančios profsąjungos, kurios pasirašė, kurios susitarė dėl pinigų, joms yra labai nepatogu šioje situacijoje, kad viena streikuoja, o jos negali dėl vykdomų įsipareigojimų, todėl yra tokia formuluotė. Sutinku su jūsų pasiūlyta korekcija, koreguokime kartu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Tomai, sveikinu jus kaip tikrą kovotoją, socialinio dialogo stiprintoją, kairįjį aktyvistą ir daug epitetų galiu išvardinti, bet kodėl jūs dabar norite savo Vyriausybės broką ir tą galvos skausmą užmesti visam Seimui? Kolektyvines derybas ne Seimas veda. Darbdavys yra Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija. Jūs viską siūlote, ką turi padaryti arba turėjo padaryti jūsų Vyriausybė, bet nepadarė. Aš suprantu, kad jūs kaip žaibolaidis turite sugerti viską, ir esate tarpininkas tarp streikuojančių profsąjungiečių ir dabartinės daugumos, kuri įsivarė į kampą. Kodėl toks noras užmesti tą galvos skausmą visiems?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamasis Algi, šis galvos skausmas taip pat yra ir jūsų galvos skausmas, ir jūsų vyriausybių, daugybės vyriausybių darbo broko pasekmė. Tokių viešojo sektoriaus algų, kokios yra Lietuvoje, tikrai nesugalvojo valstiečiai. Jos atsirado, susiformavo dėl to, kad jūs nuolat darėte klaidų ir nepadarėte daugelio dalykų. Taip, jūs buvote mano vietoje – irgi valdančiojoje daugumoje, tad taisykime klaidas. Visada yra, man atrodo, gražu pripažinti klaidas arba nepadarytus darbus ir siekti, aistringai siekti jų padarymo įvykdymo.
Manau, kad bazinio dydžio indeksavimas, jeigu Seimas išreikštų valią, taptų kūnu jau kitais metais ar dar šiais, tai yra labai svarbu visiems biudžetininkams, ypač savivaldybėse, kur žmonės dirba už 500, kartais už 400, tai yra visiškai netoleruotina.
PIRMININKAS. G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man išties labai sunku suvokti, kaip galima siekti socialinio dialogo normalizavimo tokiais būdais, nes, tiesą sakant, aš šitos rezoliucijos niekaip kitaip negalėčiau pavadinti kaip tik provokacija, nes tai yra visiškas pasakymas… Jūs jau parodėte jėgos poziciją priimdami biudžetą, neatsižvelgdami į profsąjungos poziciją. Dabar jūs vėl pasakote – mes esame teisūs, jūs neteisūs, jūs trikdėte darbą, jūsų bandymas sustabdyti biudžetą irgi buvo kažkoks nekorektiškas. Aš nesuprantu iš viso jokios prasmės šitos rezoliucijos, kaip tik dar vienas paerzinimas ir pasakymas, kad mes viską darėme gerai, o jūs viską darote negerai.
Ir dar keisčiau atrodo jūsų sudėlioti planai, ką reikėtų daryti. Vienas iš jų – stiprinti tautinių mažumų mokyklas, aš iš viso nesupratau, kur čia tas socialinis dialogas buvo sutrikęs. Ir kalbant apie tai, kad reikia derėtis dėl bazinio dydžio, tai jau nuleidžiame vandenį ties ta vieta, kur buvo priimtas Seimo nutarimas grąžinti į prieškrizinį lygį 2020 metais.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš labai gerbiu jūsų nuomonę, tačiau kai jūs arba A. Tapinas prisistato kaip visų profsąjungų atstovas, tai man norisi juoktis. Iš tikrųjų profsąjungos nei svarstė visų tų mitingo reikalavimų, nei buvo jų kongresų sprendimai. Tai yra sunkūs sprendimai, kuriuos profsąjungos priima lėčiau, negu nori viena ar kita parija, todėl neprisistatinėkite visų profsąjungų atstove, ir tikrai ne visos profsąjungos streikuoja. Yra profsąjungų, kurios veda sunkų dialogą, joms tikrai yra nelengva, ne ką lengviau už streikuojančius, bet aš gerbiu ir vieną, ir kitą pusę, mes turime girdėti visus. Tai ir yra socialinio dialogo normalizavimas.
PIRMININKAS. J. Oleko nematau. A. Papirtienė. Prašom.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Šioje rezoliucijoje, mano manymu, nevisiškai atsispindi didelė dalis mokytojų vienaip ar kitaip išsakytų reikalavimų ir problemų. Savo pateikime pasakėte, kad teks redaguoti, ir aš matau, kad jau teks redaguoti gana rimtai. Kita vertus, rezoliucija vadinasi dėl socialinio dialogo normalizavimo. Ar čia turimas galvoje socialinis dialogas apskritai su visu viešuoju sektoriumi, visais kitais sektoriais, ar socialinis dialogas tik su švietimu? Klausiu kodėl? Ar nereikėtų tikslinti pavadinimo, kadangi didelė dalis dėmesio rezoliucijos tekste skiriama išimtinai mokytojams?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Manau, kad gerbiant tai, kad šiuo metu streikuoja viena iš mokytojų profsąjungų, natūraliai mes turime pasiųsti žinią, raminančią žinią, visiems Lietuvos mokytojams, kad švietimo finansavimas… kad klasės bus mažesnės, finansavimas dėl to bus didesnis. Tai yra labai svarbi žinutė ir mes ją turime pasiųsti, mes galime dėl formuluočių ilgai dirbti ir padaryti jas geriausias. Mes turime pasiųsti Lietuvos regionams žinutę, nes jie tikrai nerimauja dėl tam tikrų įvairių ekspertų pasisakymų. Tai manau, kad tobulindami mes pasieksime tą idealų tekstą ir jį priimsime kitą savaitę.
PIRMININKAS. A. Salamakino nematau. A. Skardžius yra. Prašom, kolega. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, išties norint susitarti reikia tartis, bet šiuo atveju žvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijoje protestuojančių pono A. Navicko profsąjungų atstovus, matyti, kad turbūt nesiekiama tartis. Kokių tikslų, jūsų manymu, kaip rezoliucijos teikėjo, siekia būtent ponas A. Navickas, mokytojų profsąjungų vadovas?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš poną A. Navicką pažįstu daug metų ir tikrai susilaikysiu nuo asmeninių vertinimų, bet juos turiu. Bet aš bendravau su mokytojom, kurios yra Švietimo ir mokslo ministerijoje, bendravau ir su kitom profsąjungom, tikrai mokytojų bendruomenė laukia mūsų gerosios žinios, mūsų politinės darbotvarkės, mūsų politinės krypties, susijusios su švietimu. Neužtenka vien tik kalbėjimo, kad tobulinsime etatinį apmokėjimą. Etatinis apmokėjimas jau įvykdė savo misiją – mes turime apmokamą darbą bendruomenių labui ir taip toliau. Bet šiandien mes stovime ties kryžkele, ar eisime radikalių liberalų keliu ir radikaliai mažinsime tinklą, ir taip spręsime miesto problemas, didinsime privačių mokyklų finansavimą, ar mes vis dėlto sieksime universalaus švietimo, visų regionų švietimo įgalinimo, ar mes sieksime stipraus viešojo sektoriaus. Tai yra kryžkelė ir reikia labai aiškios valios. Mano giliu įsitikinimu, rezoliucijos antras punktas labai aiškiai pasako. Bus mažesnės klasės, nebus tokio beprotiško krūvio, eikime tuo keliu švietimo politikoje.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, man irgi susidaro vaizdas, kad pavadinimas nieko bendro neturi su tuo, ką jūs norite pasakyti, nes, norint socialinį dialogą normalizuoti, reikia tada visas sferas žiūrėti. Tai pradžioje.
O klausimas yra susijęs… Jūs manote, kad jūsų ta rezoliucija nuramins. Aš manau, pasiūlymų toks chaotiškumas, kuris toje rezoliucijoje yra, tiesiog pakenks dabar vykstančiam dialogui, kuris vyksta su laikinuoju ministru, nes čia mes dar visokių naujausių pasiūlymų įmetame. Ar tikrai jūs manote, kad čia yra konstruktyvi rezoliucija?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Manau, kad mokytojų streikas, mitingai, jūsų aktyvumas iš tikrųjų perkelia diskusiją į viso viešojo sektoriaus ateities ir finansavimo temos lygį, ir tai yra, mano požiūriu, gal ir neblogas dalykas. Tai kalbėkime apie tai, kalbėkime, taisykime rezoliuciją, dirbkime prie to. Taip, iš dalies mokytojų streikas galbūt išprovokavo šias diskusijas pradėti kuo greičiau, bet mes turime atsižvelgti ir į visuomenėje vyraujančias nuotaikas. Čia, manau, diskusija pačiu laiku.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašom. Svarstymas. Turime apsispręsti. Žiūrėkite, kolegos, kadangi diskutuoti yra užsirašę septyni Seimo nariai, aš siūlyčiau, kaip ir prieš tai, 10 minučių svarstymą. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Tiesiog aš matau, kad yra daug užsirašiusių. Aš siūlau 10 minučių. Siūlymas, gerbiamas Algirdai Sysai, kiek? 20 minučių. Gerai, bet kokiu atveju turime balsuoti. Kas už tai, kad diskusijos truktų 10 minučių, balsuoja už, kas už tai, kad 20 minučių, balsuoja prieš. (Balsai salėje) Kolegos, kas už tai, kad 10 minučių – už, kas už tai, kad 20 minučių, balsuoja prieš.
Balsavo 71 seimo narys: už – 50, prieš – 21. Diskusija 10 minučių. Pirmas frakcijos vardu – A. Sysas. Prašom. Gal galima, kolegos, trumpiau, gerbiamas Algirdai, tada suspės dar kiti du trys Seimo nariai po jūsų? Jeigu galima. Aš tiesiog jūsų prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Reikėjo balsuoti, kolegos. Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį.
Kolegos, pristatydamas šią rezoliuciją Tomas sakė, kad mes, kaip Seimas, turime pateikti gerą žinią. Aš dabar klausiu, ar rezoliucija yra geroji žinia? Aš labai abejoju, ar rezoliucijomis galime pateikti gerą žinią. Dar O. Benderis sakė, kad ne mokinkite mus gyventi, o suteikite mums materialinę pagalbą. Aš perfrazuoju jo frazę, mokytojai dabar sako: nerašykite mums rezoliucijų, duokite mums biudžete daugiau pinigų. Bet vakar priėmėme biudžetą ir pinigų daugiau nedavėme. Toks ir rezultatas.
Aš manau, kad visa ši rezoliucija yra pavėluotas dalykas. Tą reikėjo daryti, kai mokytojai pirmą dieną atėjo į svečius ir neišėjo iš ministerijos. Ne veltui aš klausiau, kodėl prastą darbą, ypač Švietimo ministerijos, dabar bandoma perkelti ant Seimo galvos?
Teisingai čia buvo pasakyta – jau pačioje preambulėje mes įžeidžiame tuos žmones, kurie streikuoja, nes, mano žiniomis, ten streikuoja dvi profsąjungos, jau ir pono K. Juknio. Tai čia jau akivaizdu, kai mes parašome viena, tai nereikia… yra žmonės, nesvarbu, ar vienas streikuoja, tai yra streikas. Jeigu mes, Tomai, profsąjungiečiai, kalbame apie tai, kad tai yra kraštutinė priemonė, tai manau, kad iki tos kraštutinės priemonės reikėjo tada įsikišti galbūt ir parlamentui. Deja, to mes nepadarėme, todėl manau, kad derybas turi vesti Vyriausybė, ne Seimas.
Raginimas – toks dalykas, kaip kažkoks viduriavimas dabar, įvairių komisijų kūrimas. Man rytoj teks ir turbūt dar kam nors iš čia teks eiti 10 valandą į Vyriausybę, kur mes kursime komisiją: septyni ministrai, septyni partijų atstovai, septyni profsąjungiečiai, savivaldos. Mes kalbėsime apie visą viešojo sektoriaus finansavimą. Parengta tokia pati labai tuščia rezoliucija apie nieką, manau, mes turime bent jau savo viziją, ką reikėtų išspręsti, kad ši situacija būtų sprendžiama.
Manau, kad tas 21 ir laikinasis ministras atskirai posėdžiauja Švietimo ministerijoje todėl, gerbiami kolegos, visa pagarba Tomui, rezoliucija yra pavėluota ir nereikalinga. Ji tikrai nepadės išspręsti tų problemų. Yra derybos, tai ir pinigus reikia skirti, o nedaryti vaizdo, kad Seimas paragina ir Vyriausybė tuoj pat atidaro spintelę, atidaro stalčiuką ir iš ten ištraukia pinigėlių, mokytojų skaičių sumažina ir pinigus padidina. To nebus. Darbais reikia mylėti ir mokytojus, ir tėvynę, o ne žodžiais.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs labai sutaupėte laiko. P. Urbšys. Prašau, kolega. Irgi, jeigu galima, trumpai, glaustai. Ačiū.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, mes svarstome rezoliuciją dėl socialinio dialogo normalizavimo, bet ignoruojame tarpusavio dialogą. Tada, kai buvo nubalsuota dėl diskusijų, mes aiškiai pasakėme, kad čia dialogo neturi būti. Gaila.
Bet jeigu kalbėtume apie rezoliucijos prasmę ir tekstą, tai iš tikrųjų reikia sutikti su tuo, kad jeigu konstatuojame, kad yra sutrikęs socialinis dialogas, kurį reikia normalizuoti, tai ta diagnostika tos situacijos turėtų būti ne vien tik politiškai skirta politiniams oponentams. Vis dėlto politinis sprendimas buvo priimtas valdančiosios daugumos, tai tą atsakomybę reikia prisiimti. Reikia prisiimti dėl Švietimo ir mokslo ministerijos nevykusios reformos įgyvendinimo. Vis dėlto buvo pasiūlyta švietimo ministrei atsistatydinti.
Aš nesutinku su gerbiamu A. Sysu, kuris sako, kad norima viską perkelti į Seimą. Atvirkščiai, rezoliucija norima paraginti Vyriausybę sudaryti nacionalinę kolektyvinę sutartį. Lieka neaišku, su kuo sudaryti tą kolektyvinę nacionalinę sutartį. Antras dalykas yra tai, kad jeigu kalbame apie bazinio atlyginimo didinimą, tai ar čia reikia to nacionalinio susitarimo, kai, norint atkurti prieškrizinį bazinio atlyginimo dydį, tai yra iki 142 eurų, reikia papildomai iš biudžeto 80 mln. eurų? Kam tada juokinti žmones, taigi čia yra mūsų politinės valios reikalas ir mes galime tai padaryti.
Jeigu kalbėtume apie pačią strategiją, kuri vis dėlto vėl pavedama Vyriausybei, taigi rinkimų metu mes kalbėjome ką – kur mes valdžios svorio centrą sugrąžinsime? Į Seimą. Tai vis dėlto Seimas yra atsakingas už strategijos formavimą. Taigi iš tikro rezoliucija man daugiau primena ne ką kita, o tokį sugeriamąjį popierių, tarsi papylėme ir bandome kažką sugerti. Bet ar tai, ką mes išpylėme, ne visi matys, tai aš abejoju.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai dar yra laiko susimąstyti. Tas veiksmas tikrai nesuprantamas. Iš tikrųjų tai galime suprasti kaip neadekvataus žmogaus laiško rašymą sau, kai parašai laišką, nurodai savo ydas ir paskui prisižadi, kad taisysiesi. Viskas labai panašu. Jūs rašote laišką sau, jūs nepripažįstate net to broko, dėl kurio netgi atsistatydino ministrė. Kam tas spektaklis reikalingas? Šiandien tik tenka priminti, kad vakar jau Prezidentė jums atsakė į jūsų kai kuriuos klausimus. Galima tiktai pacituoti, kad „užuot bendravusi su įvairių sričių specialistais, visuomenės atstovais, Vyriausybė arogantiškai buldozeriu stumia reformą“. Anot jos, taip buvo patvirtinta ir mokytojų etatinio apmokėjimo tvarka. Prezidentė teigia siūliusi savo pagalbą švietimo ir mokslo ministrei, premjerui dėl etatinio mokytojų apmokėjimo, bet sulaukė atsakymo, kad susitvarkys patys. Iš tikrųjų dabar jau jūs ieškote tam tikrų problemų. Aišku, ponas T. Tomilinas jau sutiko, kad galbūt ne taip reikia pradėti, gal mandagiau, bet rezoliucija tai prasideda konkrečiai – „atsižvelgdama į tai, kad vienos iš mokytojų profsąjungos (jau ne vienos yra, jau kelios profsąjungos) trikdo mokinių ugdymo procesą, dėl to kenčia…“ Vadinasi, vėl kaltinimas. Ko jūs siekiate? Iš tikrųjų reikėtų rašyti VSD pažymą dėl to, kas parašė tokį tekstą. Iš esmės tai yra kurstymas tolesnių streikų, o ne kontaktų ieškojimas. Kažkas dėl to džiaugsis ir po to vėl stengsis ieškoti kaltų. Jūs patys kurstote.
Toliau. Vėl rašoma tekste, jau punktas „iš dalies atsižvelgti į streikuojančių mokytojų reikalavimą mažinti krūvį mokytojams“. Tai kodėl mes šiandien to nepadarėme? Jau šiandien turėjome su įstatymu dėl apmokėjimo kalbėti apie krūvius, mažinti juos. Priėmėme įstatymą, mes nieko nepadarėme ir dabar kaltiname kažką, kažkada padarysime. Iš tikrųjų, manau, baikite tas komedijas, sustabdykite šitą nesąmonę, balsuokite prieš, atidėkite kur nors, meskite tą popiergalį ir pradėkite jūs kalbėti su profsąjungomis, nes po šito gali atsirasti ne tiek mokyklų. Negi jūs galvojate, kad tokiais principais jūs pasieksite kažkokį susitarimą? Kam T. Tomilinui reikia važinėti, kalbėti, vaidinti spektaklį ministerijoje, kad sukurtų tokį raštą? Tai metame ir baikite tuos juokus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Gerai, svarstymas. Kolegos, priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Tuojau, sekundėlę. Truputį kompiuteriai mūsų vėluoja.
Už – P. Urbšys. Prašau, Povilai.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro, nors turiu abejonių dėl tos rezoliucijos veiksmingumo, bet pagalvojus tai geriau negu nieko, nes vis tiek priėmus šitą rezoliuciją liks tam tikras gyvas politinis priekaištas už tai, kas yra padaryta ir ką žadama padaryti. Be abejo, dėl bazinio atlyginimo dydžio reikia spręsti. Jeigu ta rezoliucija vis dėlto bus tam tikras įpareigojimas mums, čia esantiems Seime, be abejo, tai bus gerai. Tiktai gaila, kad nėra M. Majausko. Jis vis kartojo, kiek pasididinsime mes atlyginimus ir kiek mažai padidinsim mokytojams. Aš vis dėlto manau, kad tie žodžiai pasieks M. Majauską. Aš dar kartą jį kviečiu neimti tos padidintos atlyginimo dalies. Šiuo atveju būtent aš tą ir žadu vėl daryti. Iš viso bus 80 eurų, nes mes pasididinome šiais metais 34, pridedame prie praeitų metų – 50 eurų, tai 84, kol iki rugsėjo 1 dienos vis dėlto mokytojai gaus panašią pinigų sumą papildomai prie atlyginimų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. G. Skaistė. Prašau. Prieš. Nėra. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, priešingai, nei sako kolega, aš manau, kad ši rezoliucija tai būtų moralinis priekaištas Seimui, kuris po penkių savaičių streiko nutarė priimti rezoliuciją, kad reikia tą problemą spręsti. Ar penkias savaites šitas signalas ėjo nuo Šv. Onos bažnyčios iki Gedimino prospekto 56? Na turbūt aplink pasaulį turėjo šitą žinią nešti, kad ateitų. Todėl pavėluota šita rezoliucija. Aš suprantu ir teisingas priekaištas, kad reikėjo dydį didinti, o ne rezoliucijose dabar rašyti, kad Vyriausybė svarstytų bazinio dydžio didinimą. Mes čia svarstėme ir balsavome, ir nubalsavome nedidinti. Dabar įpareigojame kitus.
Na, kažkokį galvos skausmą patys sau sukuriame. Kolegos, nerašykime rezoliucijų, kurios pavėluotos. Jos gula ant mūsų sąžinės. Ir tie žmonės, kurie penktą savaitę gyvena ministerijoje, yra gyvas priekaištas mums, kad Seimas galėjo irgi anksčiau įsikišti į šitą procesą. Pavėluota. Todėl tikrai susilaikysiu, nebalsuosiu prieš, bet tai yra pavėluotas faktas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolega A. Skardžius, prašau, už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Pavėluotas turbūt yra socialdemokratų mitingas ir protestai Šiauliuose. Tai tikrai yra pavėluota, nes jau visa banga nuvilnijo, o neaiškūs motyvai, dėl ko šiandien užimta dar yra ministerija ir vyksta tas streikas. Tai tikslas yra… Šiauliuose apskritai vaikai buvo įtraukti, moksleiviai, atvesti be tėvų turbūt sutikimo į tuos mitingus. Ir tas vyksta dabar, kai banga jau nuvilnijusi. Ačiū mūsų buvusiems kolegoms socialdemokratams.
Bet esmė yra ta, kokie vis dėlto tikslai, ar politiniai, ar ekonominiai siekiant švietimo sistemos tobulinimo ir apmokėjimo sistemos tobulinimo. Aš matau, jeigu būtų padaryta analizė, galbūt tą analizę padarys naujasis švietimo ministras, būtent politinės priklausomybės aspektas labai aiškus ir būtent tos mokyklos, tos savivaldybės orientuotos. Aš nekalbu vien apie konservatorius, jau ir paminėti socialdemokratai Šiauliuose rodo akivaizdų pavyzdį, kad prieš savivaldybių rinkimus, Prezidento rinkimus (na, Europos Parlamento rinkimai galbūt mažiau čia aktualūs) bandoma užsidirbti politinių balų visuomenės akyse. Tam ta rezoliucija ar tas pareiškimas turbūt neturės didelės įtakos, nes tikslai yra visai kiti. O priemonė tiems tikslams pasiekti tikrai yra nedemokratinė ir netinkama.
Todėl aš šiuo atveju pasisakau už galbūt tobulintiną tą rezoliuciją, bet jinai galėtų tokia būti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš – A. Anušauskas. Prašau, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu norite save galutinai diskredituoti, tai visi keliai atviri, kaip ir tokios rezoliucijos, kurios jau dabar ne tik kad pavėluotos, jos neturi išvis to turinio, kuris galėjo būti anksčiau. Iš kitos pusės, rezoliucijoje yra ir priekaištų protestuojantiems.
Taip, streikai daug ką gali sutrikdyti, daug kas dėl kokių nors streikų gali kentėti, tačiau tai yra konstitucinės žmonių teisės ir kritikuoti valdžią ir atskirus politikus, ir nesutikti su jais, ir protestuoti tais būdais, kuriuos leidžia įstatymai ir Konstitucija. Iš tikrųjų jūs privertėte tuos žmones pasirinkti ir kitus, gal kai kam atrodo, drastiškus būdus, bet tai yra priverstų žmonių daryti tokius veiksmus būdai.
Šiuo atveju aš vis dėlto siūlau gerai pagalvoti, gal pasitarti su laikinu ministru, nesiūlyti tokių atvėsusių, jau atšalusių dalykų Seimui. Jau nebėra joje to turinio, apie ką kalba ir protestuotojai, apie ką kalba patys mokytojai. Taigi siūlau tiesiog savęs nediskredituoti ir tokių formalių dalykų nepriimti, juo labiau kad jie yra gerokai pavėlavę.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – N. Puteikis. Prašau, kolega.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Noriu padėkoti T. Tomilinui ir kitiems trims Seimo nariams, kurie pasirašė šitos rezoliucijos projektą ir jį teikia. Noriu padėkoti mokytojams, kurie Švietimo ir mokslo ministerijoje liko po derybų. Jeigu ne jie, tai nebūtų daroma nuolaidų, nebūtų daromi žingsniai, nebūtų siekiama viso viešojo sektoriaus algų padidinimo pagal kaimynų lygį. Noriu padėkoti mokytojams, tam šimtui mokytojų, kurie per biudžeto priėmimą buvo Seimo balkone. Noriu padėkoti A. Papirtienei, kuri vedė labai sunkias derybas su finansų ministru ir su premjeru. Ji pasiekė… Ačiū premjerui, kad padarė nuolaidą ir pradinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojams numatė 10 % algų padidinimą ne nuo rugsėjo 1 dienos, kaip buvo iš pradžių numatyta, o nuo sausio 1 dienos. Šiuo atveju dar kartą ačiū A. Papirtienei, kad ji tokiu sunkiu momentu ėmėsi tokio subtilaus darbo, ir dėkui premjerui, kad jisai žengė mažą, bet žingsnelį į priekį streikuojančių mokytojų link.
Tiems, kurie sako, kad ministerija užimta, noriu pasakyti, kad ministerijos užėmimas būtų įsibrovimas prieš ministro ar kanclerio, ar budėtojų valią, tai būtų lipimas per langus į uždarytą pastatą. O likimas patalpoje po derybų, kurios neįvyko, nėra joks užėmimas. Jeigu ir kitų sričių viešojo sektoriaus darbuotojai liktų kitose ministerijose, aš manau, mes sugebėtume pasiekti tą momentą, kai finansų ministras pripažintų, kad jo pažiūros trukdo suformuoti didelį, normalų, pagal Vakarų standartus turtingus žmones apmokestinantį biudžetą, iš kurio pinigų visam viešajam sektoriui užtektų skirti tokias algas, kokios būtų kaip kaimyninėse šalyse, ir pensininkams tada užtektų pensijoms padidinti kaip kaimyninėse šalyse, ir kitoms išmokoms.
Dar kartą ačiū Vyriausybei, valdančiajai daugumai ir ypač A. Papirtienei už mažą žingsnelį streikuojančių mokytojų link. Ir prašau streikuojančių mokytojų tęsti derybas, o Vyriausybę ir T. Tomiliną tarpininkauti, kad darybos vyktų kiek įmanoma greičiau.
PIRMININKAS. Kolegos, K. Starkevičius – nematau. E. Pupinis, prašom – prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš suprantu N. Puteikį, P. Urbšį, jie dalyvauja rinkimuose, jiems reikalinga betvarkė. Jie turės progą vėl važiuoti pas streikuotojus, vėl kelti sau palaikymo akciją. Dabar kažkokią kalbą pasakė gerbiamas N. Puteikis, nesuprasi, už ką ir apie ką. Už tai, kad galbūt pradinukams šiek tiek padidino, bet kitiems nepadidino.
Kviečiu jus baigti tą beprotybę ir negadinti to, ką pradėjo Prezidentė. Aš suprantu, čia galbūt ir pas Prezidentę dar norite, todėl, kad iniciatyvą paėmė į savo rankas ir bando susiderėti, bando tarpininkauti. Savaime suprantama, kai kuriems iš jūsų tai galbūt nepatinka ir jūs norite sukurstyti aistras, kad vėl prasidėtų ta betvarkė. Viskas jūsų rankose, bet jūs būsite kalti.
Pirmyn, darykite, bet vėl nesakykite, neieškokite kaltų, o kalti esate jūs – tie, kurie kursto, kurie nebando spręsti problemos, paprasčiausiai rašo kažkokius erzinančius pareiškimus. Tuo labiau pareiškimuose, kaip ir buvo pasakyta, yra klaidų, jūs kalbate apie buvusį jau priimtą biudžetą. Manau, baikite tuos juokus, pradėkite dirbti darbus ir nerašykite raštelių, kurie neturi jokios prasmės.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. V. Poderys – už. Prašom.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Esu įsitikinęs, kad reikia palaikyti šią rezoliuciją visų pirma dėl to, kad čia kalbama ne tik apie mokytojus, o apskritai apie visus viešojo sektoriaus darbuotojus, dėl kurių, tikrai žinome, per daugelį metų yra susikaupusių didelių problemų, yra didelių disproporcijų. Ir būtent šis punktas man ypač imponuoja, ir dėl to mielai dalyvaučiau toje redakcinėje komisijoje, jeigu tokia būtų. Dėkui. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Prieš – B. Matelis. Prašom.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Prieš tai kalbėjęs kolega sako, kad toje rezoliucijoje kalbama apie mokytojus. Žinote, aš galėčiau pacituoti. Streikas pažeidžia kitų socialinių grupių interesus, akivaizdu, siekiama supriešinti su kitomis grupėmis, kad kitos grupės sakytų: štai kokie blogi mokytojai. Toliau tais mokytojais manipuliuoja politinės jėgos. Aišku, kad tuo pasakoma, kad tie mokytojai, kurie streikuoja, yra marginalai ir tam tikri įrankiai politikų rankose, kad jų tikslai yra iškreipti.
Ir dar yra vienas punktas, kad už viską atsakingos savivaldybės, o štai mes, valdančioji dauguma, nieko, už nieką nesame atsakingi. Pasakykite, kur čia yra mokytojas, kur čia bandoma surasti dialogą, jeigu visa rezoliucija yra vien tik iš kaltinimų, vėl iš neapykantos, kuri jau porą savaičių sklinda per visus galus ir iš Vyriausybės, ir iš Seimo? Tai yra dar viena galimybė supriešinti visuomenę.
PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės už ir prieš išsakytos. Povilai Urbšy, dėl vedimo tvarkos ar tiesiog repliką norite?
Dėl vedimo? Prašom, kolega. Ai, replika, tai gal po balsavimo tada?
P. URBŠYS (MSNG). Ne, dabar sureaguoti.
PIRMININKAS. Gal po balsavimo, kolegos? Gerai?
P. URBŠYS (MSNG). Gerai.
PIRMININKAS. Kolegos, matau, kad nuomonės išsiskyrė. Kaip matau pagal rezoliucijos projektą, kai kurie dalykai jau yra nebeaktualūs. Gal galime bendru sutarimu pritarti… (Balsai salėje) Žiūrėkite, kokį aš turiu… (Balsai salėje) Ne, ne dėl bendru sutarimu, nes aš siūlyčiau bendru sutarimu redakcinę sudaryti, jeigu ką, tokiu atveju, nes nuomonės yra skirtingos. Tada viskas gerai, balsuojame pagal 184 straipsnio 1 punktą. Bet kokiu atveju turime balsuoti. Balsuojame. Kas už tai, kad rezoliucijos projektas būtų priimtas be pataisų, balsuoja už, kas mano kitaip, prieš arba susilaiko.
Balsavo 75: už – 6, prieš – 18, susilaikė 51. Rezoliucijai nėra pritarta.
Tokiu atveju reikia balsuoti alternatyviai pagal to paties Seimo statuto 184 straipsnį – arba redaguoti rezoliucijos projektą, arba atmesti rezoliucijos projektą, arba pavesti parengti naują. Kas balsuoja už tai, kad redaguotume rezoliucijos projektą, balsuoja už, kas už tai, kad atmestume rezoliucijos projektą ir parengtume naują, balsuoja prieš. Balsuojame, kolegos. (Balsai salėje) Pagal Statutą! Gerbiamas kolega, atsiverskite 184 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Deja, tokia yra Statuto formuluotė.
Kolegos, balsavo už 54, prieš – 24. Seimas apsisprendžia redaguoti.
Pagal Statuto185 straipsnį – rezoliucijos projekto redagavimas. Yra sudaryta redakcinė grupė iš 8 Seimo narių: T. Tomilinas, A. Skardžius, R. Šalaševičiūtė, J. Narkevičius, N. Puteikis, A. Papirtienė, J. Jarutis, V. Poderys. Galime pritarti tokiai redakcinei? Galime. Deja, balsavimo neturime, tiesiog pritariame.
Dabar replikos po balsavimo. Pirmas buvo P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Žinote, aš vis galvojau, koks čia to taikaus balandžio pavadinimas šiame Seime? Dabar sužinojau: Seimo narys E. Pupinis! Jis visus gali apšaukti destruktoriais, tuos, kurie nepritaria konservatoriams ir aklai neina su jais, – destruktoriais, jeigu žmogus turi savo nuomonę, jis negali turėti, jis būtinai turi būti arba valstietis, arba konservatorius. Čia yra E. Pupinio logika. Tik man keista tas, kad į konservatorius tas reliktas komunistinio mąstymo tiek giliai įlindęs, kad ar imtume Komunistų partijos sekretoriaus, ar E. Pupinio mąstymą, tai yra vienas su vienu. Jų nedestruktyvumas yra toks: atidėti biudžetą, sustabdyti mokesčių sumažinimą, nes mokesčių sumažinimas, mat, sugriaus valstybę. Jūsų pagrindiniai teiginiai yra: kuo mažiau įplaukų į biudžetą, tuo blogiau gyvens žmonės. Jūsų uždavinys buvo bet kokiu atveju išnaudoti tuos mokytojus būtent savo siauriems interesams. Jūs padarėte taip, kad jie ateitų į ministeriją. 2009 metais jie organizavo jungtinį protestą kartu su kultūros darbuotojais, kartu su medikais ir su kitais. A. Kubilius net nėjo pas juos, jam buvo nusispjauti į tuos žmones. Tai tą spjaudymą žmonių pradėjote jūs.
PIRMININKAS. Kolegos, neminėkite vardų, pavardžių. Prašau. Vėlus jau vakaras. N. Puteikis – prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamas Pupini, aš gerbiu jūsų pažiūras, jūsų pažiūros yra, kad streikai yra blogis. Tėvynės sąjunga pirma Lietuvos istorijoje pasakė, kad streikai yra Maskvos ranka. Kitos partijos nusičiupo tik vėliau. Aš pasakysiu taip: kai atėjau į tą mokytojų mitingą ir pamačiau jūsų nedidelę delegaciją, na žinote, griūk negyvas – jūs atėjote į Maskvos suorganizuotą mitingą pagal jūsų logiką. Būkite geri, Tėvynės sąjungos nariai, nebevaikščiokite į mokytojų mitingus.
PIRMININKAS. Dar kartą prašau, kolegos, be jokių asmeniškumų. J. Liesys. Prašau, kolega.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Aš Nagliui galiu atsakyti trumpai, kodėl balsavau prieš. Todėl, kad tiek daug išgyrė žmonių ir pamiršo gerbiamos Prezidentės pataisas (ir su komanda), kur skubos tvarka priėmėme. Tai irgi reikėjo įtraukti į padėkų sąrašą.
PIRMININKAS. Gerai. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, na, tikrai ačiū už dėmesį ir Povilui, ir kitiems. Žinote, šiandien turbūt neverta čia diskutuoti. Jūsų kai kurių reputacija jau seniai aiški, po dešimt partijų pereiti ir po to kiekvieną apšmeižti, visą laiką tas pats buvo ir bus, nėra apie ką čia diskutuoti. Iš tikrųjų jūs nesate laisvi savo sprendimais, jūs esate priklausomi, todėl galite malti čia, bet rinkimuose tikrai kai kurie iš jūsų dalyvaus ir jums tie streikai tikrai reikalingi kaip grynas oras.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. T. Tomilinas per centrinį.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš dar kartą kviečiu dešiniuosius, ir liberalus, ir konservatorius, neminėsiu pavardžių, kaip jūs prašote, labai jūsų prašau ateiti į redakcinę komisiją, kurioje yra trys frakcijos, trijų frakcijų atstovai, ir kurkite tinkamą rezoliuciją kartu. Jūs savo nenoru dalyvauti tobulinant rezoliuciją rodote savo poziciją, kad nenorite jūs socialinio dialogo normalizavimo. (Balsai salėje) Tai dar kartą jūsų prašau…
PIRMININKAS. Kolegos, aš nutrauksiu diskusijas, jeigu jūs šitaip vienas su kitu. Kolegos! R. J. Dagys – paskutinis. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Čia dažnai vartojame sąvoką „socialinis dialogas“. Va toks socialinis dialogas ir vyksta. Pirmiausia išvadina vienas kitą, o paskui darysime dialogą. Jeigu mes tokiu keliu dialogizuosime toliau, tai prarasime savo valstybę iš esmės. Mes ne ieškome sprendimų, o mėginame politikuoti ir įtraukti kitas profesines sąjungas į politikavimą. Šita rezoliucija iš esmės tą ir daro. Kaltinimai, metami dėl socialinio dialogo stygiaus… Aš galėčiau priminti, kad ir kaip buvo sudėtinga krizės metais, tas pats A. Kubilius, kuris nemėgsta profsąjungų, nemėgo bent jau tuo metu, sugebėjo pasiekti ilgalaikį susitarimą krizės sąlygomis, nes dialogas vyko realus ir ne rezoliucinis, pridengiant savo bejėgiškumą.
18.32 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 2, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių ir dešimtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 341, 351 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2577(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas darbotvarkės klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2577. Komiteto atstovas K. Mažeika. Prašau, kolega.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke.
PIRMININKAS. Komiteto išvadą ir po to kiti ateis. Už, prieš.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas balsavo: už – 8, prieš – 1, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Pritarta. Ačiū, kolega. Kolega A. Salamakinas, Aplinkos apsaugos komitetas. Nematau. Tuoj, sekundėlę, mes gal tada išvadas gausime.
Aplinkos apsaugos šių metų spalio 17… Kaimo reikalų komitetas šių metų spalio 17 dieną nagrinėjo. Pritarta patobulintam projektui: už – 5, prieš – 1.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – kolega G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto pasiūlymus. Už balsavo 5, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolega Mažeika, prašytume grįžti į tribūną.
1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Palaukite, teisingai. Dėl 5 straipsnio yra kolegos K. Mažeikos pasiūlymas. Prašau, kolega, pristatyti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kalbama apie reikalavimus užtikrinti individualių nuotekų tvarkymo įrenginių išvalymą iki tos aglomeracijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuotekų tvarkymo taršos normų, kad būtų bent 75 % sumažintas fosforo ir azoto kiekis.
PIRMININKAS. Kolegos, kas už tai, kad bendru sutarimu svarstytume pasiūlymą? Galime? Ačiū, kolegos. Kadangi komitetas pritarė, ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos. Pritarta.
Kitas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Komitetas pritarė iš dalies. Komiteto pirmininke, sutinkate? Kolegos, galime pritarti pagrindinio komiteto nuomonei? Ačiū, kolegos.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega P. Urbšys. Komitetui jis nepritarė. Norite pristatyti ar atsiimate? Atsiima. Visas gal pataisas atsiimate, kolega, tada nereikėtų pagal kitas eiti? Geriamojo vandens. Ačiū jums, kolega.
Dabar palaukite, kad nesumaišytume. Yra kita pataisa, tiksliau, dėl valstybės valdymo, dėl 11 straipsnio. Nepritarė Aplinkos apsaugos komitetas. Gerbiama pirmininke, komitetas nepritarė. Jūs sutinkate ar norite pristatyti komiteto siūlymą? Ne.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Sutinka.
PIRMININKAS. Tada sekundėlę. Ar tikrai, pirmininke?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, čia yra suderinta.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mes derinome šiandien iš ryto.
PIRMININKAS. Gerai. Per mikrofoną, jeigu galima. Kitas vėlgi jūsų yra dėl to paties straipsnio 6 punkto. Komitetas pritarė iš dalies. Ar norite, kad būtų teikiama balsuoti, ar jūs pritariate komiteto?.. Taip, ačiū. K. Mažeika. Komitetas pritarė jūsų… Galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti K. Mažeikos pasiūlymui? Galime. Galime visi 11 straipsniui bendru sutarimu?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Galima. Ne, dar yra daugiau.
PIRMININKAS. Dabar, kolegos, atsiprašysime. Taip, toliau yra Seimo narių D. Kepenio, A. Kirkučio pateiktas pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Kas iš jūsų pateikia ar tiesiog jūs atsiimate, ar?.. (Balsai salėje) Visi, nes čia yra ir S. Gentvilas, ir P. Gražulis, ir N. Puteikis, ir B. Markauskas, ir G. Vaičekauskas, ir A. Bilotaitė. Kas iš jūsų pristato? Ne, ne visi yra, kitų kolegų nėra. D. Kepenis pristato? Kolegos, reikia visų atsiklausti.
D. KEPENIS (LVŽSF). Atsiimame.
PIRMININKAS. Jūs atsiimate, bet S. Gentvilo nematau, A. Bilotaitės nėra. Kas iš jūsų gali pristatyti pataisą? Nagli, pristatote pataisą? Ne.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš galiu pakomentuoti, nes turbūt…
PIRMININKAS. Vis tiek jis turi pristatyti. Gerai. Komiteto pirmininke, prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, kolegos, čia buvo pasiūlymas, kad savivaldybių įmonėms, kurios daugiau negu 2 % išleidžia nuotekų, sumažintume mokestį 50 %. Tai vėlgi mes, pasitarę su teisininkais, nepritarėme, kadangi kristų ta našta kitiems vartotojams, turėtų kažkas padengti. Tai tikrai sukeltų chaosą. Tiesiog mes neįsivaizduojame kitaip ir siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, žiūrėkite, taip niekas nedaro. Dabar sako, A. Bilotaitė lyg atsiėmė. Agnės nėra, neturiu ko paklausti. Vis tiek procedūra yra… Nagli, maža ką. Žinokit, paskiau aš į Procedūrų komisiją keliausiu.
Prieš yra A. Skardžius. Norite kalbėti. Vis tiek balsuojame, jeigu nepritarsime, tai viskas tada. Gal balsuojame?..
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Aš siūlau nepritarti, nes negalima uždėti naštos. Mes matėme Kėdainių atvejį, kai pramonės įmonės bando prisijungti prie privačių tinklų ir turėti tą pramoninių atliekų išvalymą bendrame valymo tinkle. Tai čia tiesiog yra pataikavimas kažkuriems ūkio subjektams Klaipėdoje. Klaipėdiečiai pasirašė, bet komitetas apsvarstė ir nepritarė tam.
PIRMININKAS. Kadangi N. Puteikis atsiėmė, tai nelabai mes suprantame tada jus. Gerai, kolega.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš noriu dėl stenogramos pasakyti, kad aš ir A. Bilotaitė atsiėmėme šiuos savo parašus, nes mes suklydome ir mes abu agituojame prieš šią pataisą.
PIRMININKAS. Gerai, supratau. A. Bilotaitė jums pasirašė notarinį įgaliojimą. Tada galime bendru sutarimu nepritarti? Galime. Deja, tokie formalumai, kolegos.
Taip pat yra dėl 20 straipsnio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, jam nepritarė pagrindinis komitetas. Prašau, gerbiama kolege, komiteto pirmininke. Pritariate?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Jau pritarė.
PIRMININKAS. Nespėja, žinokite, aparatūra. Pritarėte komitetui? Pritarėte. Ačiū, yra gautas sutikimas, kad pritarė. Taip, kolegos, už, prieš nematau užsirašiusių. Atsiprašau, yra. Už – K. Mažeika. (Balsai salėje)
Į savo vietą galite, pirmininke. (Balsai salėje) Ne, ne, ne, kolega, prašau už. (Balsai salėje)
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, kolegos, ačiū. Išties raginu balsuoti, nes dėl nuotekų tinklų prijungimo ir tų procesų, kurie vyko savivaldybėje paskutinius kelerius metus, kai buvo išleistos didžiulės Europos Sąjungos pinigų lėšos ir neįvykdyti įsipareigojimai, kad būtų prijungta 98 % vartotojų, tai šiuo projektu mes sprendžiame pradėtą pažeidimo procedūrą, būtent sprendžiame problemą, šiek tiek lengviname sąlygas dėl prisijungimo ypač vargstantiems žmonėms, daugiavaikėms šeimoms, seneliams, kuriems bus numatyta galimybė finansuoti tiek iš savivaldybių, tiek iš Vyriausybės papildomų lėšų, tiek iš likučio europinių pinigų. Be abejo, pagrindinis tikslas, kad bus galima ne tik jungtis prie centralizuotų tinklų, bet taip pat bus įskaitomas ir individualių valymo įrenginių turėjimas. Tai tikrai kompromisinis sprendimas, kartu su Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu aptarta, suderinta ir tikrai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Prieš – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš kviesčiau ne taip entuziastingai palaikyti, vis dėlto aš pati susilaikysiu, nes manęs neįtikina, nors ir gerbiamasis komiteto pirmininkas kalba apie individualių namų valdas, tuos žmones, kurie turi individualius valdymo įrenginius, kad jie irgi bus įskaičiuoti, bet jeigu aš gerai atsimenu, vis tiek tie valymo įrenginiai turės pasiekti tam tikrą lygį, koks yra centrinių valymo įrenginių išvalymo lygis. Tai šiandien tų žmonių, kurie turi tuos įrenginius įsidiegę, nė vieno iš jų neatitinka tokių kriterijų. Aš nežinau, ar jiems reikės ten išsikasti tuos įrenginius, ar kaip bus. Mano žiniomis, tiek, kiek yra gaminama apkritai Europos Sąjungoje tų valymo įrenginių, jie nė vienas negali prilygti centrinių valymo įrenginių kokybei. Mano galva, pirmiausia apskritai ministerija turėtų suregistruoti, kiek yra tų individualių valymo įrenginių, kiek yra tų žmonių, kurie leidžia į duobes ir vėliau išveža, nes jie irgi turėtų būti įskaitomi į bendrą sistemą. Mano galva, tiesiog šiaip iš principo yra toks nemenkas jovalas. Aš galvoju, kad reikėtų truputį ir iš kitos pusės, ir derantis su Europos Sąjunga atkreipti dėmesį. Aš netikiu, kad 90 % kitose Europos Sąjungos valstybėse, ar Vokietijoje, ar Švedijoje, individualūs valymo įrenginiai atitinka centrinių valymo įrenginių kriterijus. Tiesiog mes labai dažnai užsimojame padaryti daugiau, negu iš tikrųjų yra įmanoma.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Kolegos, turite balsuoti. Prašau balsuoti.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 52, prieš nėra, susilaikė 18. Po svarstymo pritarta.
18.44 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2578(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2578(2). Prašau komiteto pirmininkę A. Širinskienę perskaityti komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Svarstėme kodekso pakeitimo įstatymo projektą ir tą darėme lapkričio 28 dieną. Komitetas buvo vieningas – balsavo 10 už. Pastabų negavome.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Prašau, Kęstuti Mažeika. (Balsai salėje) Būčiau perskaitęs.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Komitetas svarstė lapkričio 14 dieną.
Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl motyvų už ir prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti lydimajam projektui? Galima. Ačiū, kolegos.
18.45 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2703(2), Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2704(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2703. Kviečiu pranešėją K. Mažeiką, Aplinkos apsaugos komitetas. Kartu ir lydimasis Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo projektas. Prašau, pirmininke.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Balsavimas – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu. Ačiū. Taip pat kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą A. Palionį pristatyti. Ruošiasi A. Stančikas. Prašom. Abu – lydimąjį ir pagrindinį.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ir pagrindinį, ir lydimąjį projektus Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir sprendimai yra identiški. Komitetas siūlo pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui iš esmės pritarti pateiktiems įstatymų projektams. Ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė iš dalies, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Komiteto pirmininkas A. Stančikas. Prašom, pirmininke, pristatyti dėl abiejų.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kaimo reikalų komitetas taip pat įdėmiai svarstė šitą projektą. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų už ir prieš taip pat nematau arba tuojau aparatūra pasivys. Aparatūra vejasi. Už – K. Mažeika. Atsisako, kaip matau.
Mieli kolegos, galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galime. Abiem projektams, taip? Ačiū, kolegos, pritarta po svarstymo.
18.47 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3001(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą projektas Nr. XIIIP-3001. Prašau A. Skardžių, Aplinkos apsaugos komitetas. Išvada.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Laba diena. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-3001 gruodžio 12 dieną ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Kolegos, kaip matau, yra norinčių diskutuoti. Bet aš suprantu, kad jūs esate už. Ar jūs labai norite padiskutuoti, gerbiamieji Mažeika ir Vingriene? Ačiū jums, kolegos, supratome. Motyvai už ir prieš. Sekundėlę, matyt, bus tik už. Už – gerbiama Virginija. Ačiū, kolegos. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos, pritarta.
18.48 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 17, 20, 201, 21 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 631 straipsniu ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2653(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 16, 22, 67, 74 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2654(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2653. Kolega K. Mažeika, Aplinkos apsaugos komitetas. Prašau pristatyti išvadą ir dėl lydimojo Elektros energetikos įstatymo.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip. Ačiū, pirmininke. Komitetas svarstė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 1. Tai buvo dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto. Elektros energetikos įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kviečiu Ekonomikos komiteto atstovą V. Poderį kartu perskaityti ir Energetikos komisijos išvadą. Abi jas perskaitykite ir dėl lydimojo Elektros energetikos įstatymo, kolega, dėl abiejų.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Mieli kolegos, Ekonomikos komiteto sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Ekonomikos komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritarė bendru sutarimu.
Ir dėl Elektros energetikos įstatymo sprendimas analogiškas: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Ekonomikos komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kęstuti Mažeika, tribūna jūsų, prašom užimti.
Kolegos, yra gautas pasiūlymas dėl 9 straipsnio. Ekonomikos komitetas, pagrindinis komitetas, pritarė iš dalies. Ekonomikos komiteto pirmininko… Rimantai Sinkevičiau, kaip komiteto atstovas, ar prašote, kad būtų teikiama balsuoti, ar pritariate pagrindiniam komitetui, kad pritaria iš dalies? Kolegos, galima bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto sutikimui? Ačiū, kolegos.
Važiuojame toliau. Taip pat yra gautas S. Gentvilo… S. Gentvilo nėra, bet, komiteto pirmininke, prašom perskaityti, nes jūs nepritariate.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Atsiprašau, bandau surasti.
PIRMININKAS. 10 lapas, viršus.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Čia ne tai jūs turite.
PIRMININKAS. Taip, taip, kur yra dėl tvarkaraščio nurodymo aukciono būdu.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, atsiprašau. Kolega pasiūlė dėl aukciono pradžios nustatyta tvarka išduotus leidimus… kad būtų tam tikra tvarka nustatytas galiojimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo rašytinio patvirtinimo teikimo dienos. Komitetas nepritarė, nes galiojanti tvarka suderinta su Energetikos ministerija. Manome, kad gamintojas turi teisę nepateikti prievolių, kad būtent užtikrintų įvykdymą, ir tokiu būdu nutraukti elektros tinklų galių pralaidumo rezervavimą.
PIRMININKAS. Supratau. Kolegos, ar yra 10 Seimo narių, palaikančių S. Gentvilo pasiūlymą, nes komitetas nepritaria?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Nėra.
PIRMININKAS. Nematau, nėra. Tokiu atveju nesvarstomas.
Toliau yra Ekonomikos komiteto. Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Gerbiamas pirmininke, pritariate? Pritarė. Tada yra Energetikos komisijos. Pagrindinis komitetas pritarė jums iš dalies. Jūs išbraukėte žodį… Vietoj „įskaičiuojamas“ – „neįskaičiuojamas“ ir (…). Pritariate iš dalies pagrindinio komiteto, taip?.. Balsuoti nesiūlote? Galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti?
Kitas taip pat yra Ekonomikos komiteto. Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Gerbiamas pirmininke, kreipiuosi į jus. Pritariate.
Kolegos, žiūrime toliau. Yra dėl 14 straipsnio Ekonomikos komiteto… Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Prašote balsuoti? Ne, neprašote. Ačiū, kolega. Dėl to paties straipsnio 7 dalies – irgi taip pat. Atsiprašau, Energetikos komisija. Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Pritariate, neprašote balsuoti? Ačiū, kolegos.
Dėl to paties straipsnio tos pačios dalies yra ir Ekonomikos komiteto… Pirmininke, sutinkate su pagrindinio komiteto?.. Taip.
Dėl 10 straipsnio irgi yra Ekonomikos komiteto… Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Sutinkate su pagrindinio komiteto nuomone? Ačiū. K. Mažeikos nebuvo. Atsiprašau. K. Mažeikai yra pritarta.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Dėl įsigaliojimo datos.
PIRMININKAS. Ekonomikos pirmininkas sutinka. Ir vėl Ekonomikos komitetas nepritarė dėl 3 dalies išbraukimo toje vietoje, nes pagrindinis komitetas pakeitė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Pritarėte? Pritarėte. Ačiū, gerbiamas pirmininke.
Už, prieš motyvai. Už – K. Mažeika, bet, matyt, nenori, nes jis visa širdimi už yra. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti. (Balsai salėje) Ačiū. Širdis… Pritarta. Gerai. Yra Elektros energetikos įstatymo lydimasis. Tuoj, sekundėlę, pažiūrėsime, ką ten prirašėme.
Irena, jūs norėjote, taip? Prašom, miela kolege.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aš dėl vedimo tvarkos. Kadangi atėjo krašto apsaugos viceministras su savo trimis vaikais…
PIRMININKAS. Matau, du viršuje, vienas čia.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Du balkone, vienas čia. Gal mes juos be eilės galime?
PIRMININKAS. Pabaigiame paskutinį lydimąjį.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Ačiū jums. (Balsai salėje) Gerbiamas Algirdai, gerbiamas pirmininke, prašom užimti postą. Kol einate, yra gerbiamo kolegos V. Poderio pasiūlymas. Komitetas pritarė. Ačiū, kolegos. Ir šitam irgi pritarta.
Dabar dėl 4 dalies arba kitaip – 22 straipsnio 11 dalies taip pat yra kolegos V. Poderio pasiūlymas, tiksliau, trys pasiūlymai. Ir komitetas visiems trims pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti kolegos pasiūlymams? Galima. Tokiu atveju komitetui pritariame.
Taip pat kolega V. Poderys yra pateikęs dėl 9 straipsnio. Komitetas pritarė iš dalies. Prašote balsuoti? Neprašote. Galime pritarti tokiai pozicijai, kolegos? (Balsai salėje) Ačiū. Ir dėl 7 straipsnio taip pat yra, kolegos, pateikti du pasiūlymai. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti tokiam pasiūlymui, kolegos? Galime. Ačiū, pirmininke.
K. MAŽEIKA (LVŽSF) Ačiū.
PIRMININKAS. Už, prieš neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, kartu norėčiau padėkoti jums už posėdį. Dabar posėdžiui pirmininkaus mano kolegė R. Baškienė. Ačiū, kolegos. Gero darbo.
18.56 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 2, 4, 5, 6, 61, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 31, 35, 36, 41, 411 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3037, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 101, 13, 21, 22, 23, 28, 29, 321, 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 611, 63, 64, 65, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3038, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3039, Principinės kariuomenės struktūros 2019 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2024 metais nustatymo, karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus 2019 m. ir 2024 m. patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-1210 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3040, Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. IX-703 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3041, Kariuomenės drausmės statuto 8, 21, 23, 38 ir 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3042, Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 1, 4, 10, 12, 13, 15, 21, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3043, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 8 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3044, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 23 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3045, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3046, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP 3047, Darbo kodekso 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3048, Administracinių nusižengimų kodekso 558 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3049 (pateikimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju mielam kolegai ir jums, kad esate ištvermingi. Gerbiamas viceministre, aš manau, kad dabar galėsime pateikti 2.24.1 klausimą – Karo prievolės įstatymo projektą Nr. XIIIP-3037. Jūs tikriausiai pateiksite visus lydimuosius teisės aktus kartu. Ačiū. Tribūna jums.
G. JEGLINSKAS. Ačiū. Labas vakaras, gerbiami Seimo nariai. Labai ačiū už galimybę greičiau pristatyti, pažadėjau vaikams, pamojuosiu iš tribūnos, labai dėkingas būdamas čia.
Šiandieną kalbėsiu apie Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo ir lydimųjų pakeitimų projektus. Iš principo, apie ką mes kalbame, yra trys esminiai pakeitimai šiame įstatyme. Pirmiausia yra siūloma sumažinti šaukimo į nuolatinę privalomąją karinę tarnybą amžių: vietoj 19 ir 26 metų iki 18–23 metų. Mes susiauriname tą amžiaus ribą. Siekiant, kad 2019 metų šaukimas vyktų taikant siūlomas amžiaus ribas, įstatymų projektai svarstytini skubos tvarka, nes 2019 metų šaukimo sąrašai bus pristatyti jau metų pradžioje, sausio mėnesį. Tai yra esminis aspektas, kodėl mes einame skubos tvarka su šiuo projektu.
Antras aspektas. Mes įgyvendiname Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo atsisakoma lengvatų nuolatinę privalomąją karo tarnybą atlikusiems asmenims stojant į aukštąsias, į statutinių įstaigų mokyklas, taip pat priimant į valstybės tarnybą, kai surenkamas vienodas balų skaičius. Tai yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kuriuo mes keičiame įstatymą atsakydami į tai.
Ir trečia dalis. Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių siūlome nelaikyti rezervu, nes jie yra sudėtinė Lietuvos kariuomenės dalis. Siūlome, kad aktyvųjį rezervą sudarytų į atsargą išleidžiami kariai, kurie būtų skiriami į tarnybą aktyviajame rezerve 10 metų laikotarpiui.
Tolesni siūlymai ir diskusijos bus vykdomos komitete, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra pagrindinis komitetas. Tokie projektai, to ir prašome.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, jūs pateikėte lydimuosius įstatymų projektus nuo Nr. XIIIP-3038 iki Nr. XIIIP-3049. Mieli kolegos, klausimai. Prašom. A. Sysas. Ruošiasi E. Pupinis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia pastaba pirmininkei. Gerbiama pirmininke, gal galima neplanuoti pateikimo baigiantis metams, nes tai yra ne pats geriausias būdas spręsti problemas paskutinėmis dienomis ir pateikti po 19 valandos. Jis iš karto buvo suplanuotas taip.
O dabar klausimas viceministrui. Ar būtinai reikėjo laukti gruodžio mėnesio, kad pateiktumėte šias įstatymo pataisas, kai apie tai, kad šauktinių amžius bus keičiamas, buvo žinoma dar pavasarį čia atsakinėjant ministrui mums į klausimus? Tai kas trukdė pateikti birželį, na rugsėjį, kodėl laukėte gruodžio?
G. JEGLINSKAS. Komitetai svarstė, viduje buvo diskusijos, analizavome situaciją, kiek žmonių į kokią amžiaus grupę patenka. Atėjome tada, kada greičiausiai sugebėjome gauti tą. Aš negalėčiau daugiau turbūt atsakyti kitaip.
PIRMININKĖ. Mielas kolega, aš savo ruožtu atsakysiu, kad kai prašo ministerija, mes juos išgirstame. O dėl darbo – pamename laikus, kai dirbome ir ilgiau. Esame aktyvūs ir gana daug ir ilgai kalbėję. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas viceministre, aš iš kairės nuo jūsų, dešinysis, bet kairėje sėdžiu nuo jūsų. Gerbiamas viceministre, norėčiau paklausti dėl to amžiaus. Ar nesutrukdys, pavyzdžiui, jauniems žmonėms stoti į aukštąsias mokyklas, nes ribinis amžius? Iš tikrųjų koks poreikis, nes, kaip suprantu, ir šiuo metu nėra problemos dėl šauktinių? Ačiū.
G. JEGLINSKAS. Jūs visiškai teisus, gerbiamas Seimo nary. Problemų iš tikrųjų nėra, tačiau ką mes norime pasiekti šiuo pokyčiu? Šiuo metu kviečiami ir loterija nustatomi žmonės yra vyresnio amžiaus. Mes norime ne kiek galbūt suaktyvinti jaunesnius žmones, bet kiek labiau neleisti, kad patektų į tuos šauktinius jau 25–27 metų žmonės, kurie turi galbūt paskolų, galbūt darbus, šeimas. Iš tikro manome, kad 18, 19, 20, 21 metų žmonės visiškai gali galbūt netgi leisti sau tuos metus tarp studijų.
Aš žinau, labai populiarus užsienyje vadinamasis tarpinis metas, kai tu nebūtinai turi per ketverius metus baigti studijas. Tu gali galbūt paimti metus, atitarnauti, šiek tiek užsidirbti pinigų ir galbūt pamąstyti apie gyvenimą ir ką nori veikti. Mes matome tai kaip pozityvų žingsnį pritraukiant jaunesnių žmonių ir tikrai nesupriešinant universiteto studijų ir šios tarnybos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi R. Šarknickas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas viceministre, mano klausimas šiek tiek panašus. Čia ir moksleiviai gali patekti į šitą kategoriją nuo 18 metų. Ar ten yra kokie nors saugikliai sudėlioti, kad nereikėtų jaudintis, o ruoštis normaliai egzaminams, negalvoti, ar būsi pašauktas ir negalėsi atlikti savo mokslo įsipareigojimų?
G. JEGLINSKAS. Iš tikro amžius dabar yra mažinamas iki 18 metų, nes kai kurie mokiniai baigia mokyklą 18 metų, bet realiai, kol tu esi moksleivis, tikrai nėra dėl ko jaudintis. Tu privalai baigti mokyklą. Tavo pagrindinis užsiėmimas yra baigti mokslus, išlaikyti sėkmingai egzaminus. Tikrai tie saugikliai yra įrašyti tenai, kad turi būti baigęs vidurinę mokyklą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi A. Kupčinskas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labas vakaras. Norėčiau paklausti, ar merginoms taip pat galios?
G. JEGLINSKAS. Merginos šiuo metu gali, jeigu nori dalyvauti šaukime, jos gali užsirašyti, tačiau šiuo metu tai nėra… jos galbūt neturi lygių teisių dalyvauti, būti ištraukiamos loterijoje eiti šią tarnybą. Bet ateityje, čia jau kalbama apie 2022 metus, kai svarstysime visuotinę karo tarnybą, kažkokią visuotinę nacionalinę galbūt tarnybą, apie tai turbūt bus kalbama, tik po kelių metų. Šiuo metu (…) yra vaikinai ir vyrai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Paskutinis klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, iš dalies S. Jovaiša jau paklausė. Nemažai moksleiviško amžiaus jaunuolių jau dalyvauja net ir „Erasmus“ programose, ir kitose. Dažnai ne tik kad 19 metų baigia mokyklą, bet net ir 20-ties. Ar tikrai visiems jiems neteks sulaukti šaukimo?
Kitas dalykas. Ar susiaurinus amžių tikrai atsiras pakankamai savanorių? Kol kas, kiek žinau, užtenka savanorių ir iš tikrųjų noriai jaunuoliai renkasi šaukiamąją tarnybą.
G. JEGLINSKAS. Iš tikrųjų, kad ir baigę 20-ties yra tas… Šaukimo galbūt vėlgi dėl kokių nors techninių dalykų gali sulaukti, bet jie tikrai nebus kokiu nors privalomu būdu kviečiami tarnauti, jeigu jie nėra baigę vidurinio mokslo ir mokosi toje mokykloje.
Kalbant, ar užteks šauktinių, mes suskaičiavome, kad turėtų užtekti, kaip realybė dabar parodys. Pažiūrėjus į skaičius, kurie buvo šiemet ir praėjusiais metais, vis tiek didžioji dalis tų šaukiamųjų vėlgi yra savanoriai. Netgi to šaukimo, tokio forsuoto šaukimo nebuvo. Tie savanoriai žmonės ateina, jie yra jaunesni, bet pamatysime pagal rezultatus. Iš tikro vis tiek manome, kad verta rizikuoti ir eiti tokiu keliu, negu vėlgi šaukti ir sukelti nepasitenkinimą žmonių, kurie yra šiek tiek vyresni, kurie yra nuėję kažkokiu profesiniu keliu ar šeimynos keliu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Mieli kolegos, motyvai. Kadangi motyvai už, galime nekalbėti? Dėkoju. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame. Ačiū.
Taip pat ačiū mūsų kolegei I. Degutienei už motinišką požiūrį į viceministrą ir jo vaikučius, ir globą.
O dabar paskirkime komitetus. Kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tiek dėl pagrindinio, tiek dėl lydimųjų, išskyrus klausimą 2-24.12, o tai yra projektas Nr. XIIIP-3048. Kaip papildomas dar siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3049 kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Visus šiuos teisės aktus siūloma svarstyti gruodžio 20 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
19.05 val.
Žemės ūkio ir maisto produktų atsargų deklaravimo ir perteklinių atsargų vienkartinio apmokestinimo įstatymo Nr. IX-2133 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2776(2) (svarstymas)
Grįžtame prie darbotvarkės 2-6 klausimo – Žemės ūkio ir maisto produktų atsargų deklaravimo ir taip toliau įstatymo projekto Nr. XIIIP-2776(2). A. Stančikas, Kaimo reikalų komitetas. Svarstymas. Perskaitykite komiteto išvadą.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip, komitetas svarstė, pritarė Žemės ūkio ir maisto produktų atsargų deklaravimo ir perteklinių atsargų vienkartinio apmokestinimo įstatymo Nr. IX-2133 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-2776(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Gerbiamasis K. Starkevičius. Nėra. Pasiūlymų nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju.
19.06 val.
Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1844(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1844(2). Svarstymas. Užsienio reikalų komiteto išvada – jau pasirengęs E. Vareikis. Prašome ją perskaityti.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Sveiki. Užsienio reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį projektą, ten buvo pasiūlymų. Projekto esmė – pakeisti koeficientus apmokėjimui kompensuoti tiems asmenims, kurie yra deleguojami. Vienintelis dalykas, ką tikrai pakeitėme, tai įsigaliojimo datą, kuri ten buvo ankstesnė, o visiems kitiems siūlymams buvo pritarta bendru sutarimu ir jokių diskusijų nebuvo. Nežinau, ar čia kiekvieną reikia aiškinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Šalaševičiūtė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, papildomo komiteto, išvada. Ruošiasi G. Burokienė. Guodos nematau. Guoda pasiruošusi. Po gerbiamosios R. Šalaševičiūtės jūsų išvada.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs projektą, pasiūlė pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui, tobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, suderinti šio įstatymo projekto nuostatas su šiuo metu Seime svarstomomis Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto nuostatomis ir jas patikslinti pagal jau priimtus teisės aktus, pakeitusius prokurorų, žvalgybos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir diplomatų pareiginės algos koeficientus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. G. Burokienė, komiteto pirmininkė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas svarstė, iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1844 ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir komiteto pateiktus pasiūlymus. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai. Diskusijoje taip pat niekas nenorėjo dalyvauti. Bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Galime.
19.09 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1393 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2742(2), Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2743(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas, kuris sujungia du įstatymų projektus, tai yra Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1393 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2742(2) ir lydimąjį Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2743(2). Svarstymas. J. Bernatonis, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Galbūt jūs galėsite pateikti išvadas dėl abiejų įstatymų projektų?
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas papildė pateiktą projektą ir pritarė ir vienam, ir kitam projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Skaistė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Nėra. Gal, gerbiamoji pirmininke, jūs galite pristatyti, perskaityti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas dėl šių abiejų teisės aktų?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs projektą, pritarė iniciatorių pateiktam projektui ir pasiūlė tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Ir kitą taip pat lydimąjį – Asmenų delegavimo į tarptautines Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas. Tai lydimasis. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Buvo pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyta tobulinti vėl atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Pritarta buvo bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą jau pasirengęs perskaityti R. Juška. Prašysiu perskaityti abiejų teisės aktų išvadas.
R. JUŠKA (LSF). Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2743 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal komiteto pateiktus pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu. Kitam taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dėl pirmojo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2742(2) pasiūlymų nebuvo gauta. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. A. Sysas – prieš. Ačiū už pastabą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kadangi jūs taip skubate, aš būsiu priverstas visą laiką kalbėti, šiuo atveju aš iš anksto. Jeigu jūs stebėjote, ką sakė komiteto pirmininkė, buvo diskusija ir komitete. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad taip tyliai prastumiamos papildomos pareigos ir didinamas kai kuriems diplomatams atlyginimas. Šiuo atveju atsiranda nauja pareigybė, tai yra konsulas įstaigos vadovas, sename įstatyme to nebuvo. Generaliniam konsului pakeliamas atlyginimas, tiek naujam. Aš manau, tas nesisteminis požiūris, ypač kai baigiantis sesijai stumiami tokie įstatymai, parodo, koks yra požiūris į įstatymų leidėjus. Mums visiems vienodai, kai reikia spręsti darbo apmokėjimą, tai pinigų nėra, bet atskiroms grupelėms, atskiroms pareigybėms visada surandama priežastis, kad reikia padidinti.
Gerbiami kolegos, tai yra nepagarba visiems likusiems, kurie irgi tikisi kokio nors padidėjimo. Aš suprantu, kad mes, keisdami diplomatijos įstatymą, jau pakėlėme atlyginimus diplomatams. Jeigu, aišku, jūs prisimenate. Aš tą prisimenu. O dabar svarstydami šitą įstatymą dar papildomai didiname atskiroms grupėms. Todėl aš tikrai negaliu pritarti tokiam įstatymui.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Nuomonė už – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mano buvęs bičiulis sako netiesą. Iš tiesų šie įstatymai yra parengti tam, kad būtų suderintas Diplomatinės tarnybos įstatymas su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimais. Aš noriu pabrėžti, kad yra įvairūs konsulai, yra konsulai, kurie dirba ambasadose, yra konsulatai kaip savarankiškos mūsų Lietuvos atstovavimo institucijos ir, suprantama, tokio konsulato vadovo pareigos yra žymiai atsakingesnės ir atitinkamai atlyginimas irgi yra aukštesnis. Todėl aš nesutinku, kad čia kažkas kažką nori prastumti, mes kaip tik stengiamės priderinti prie bendros sistemos.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1844(2).
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 50, prieš – 2, susilaikė 7. Pritarta po svarstymo.
Gerbiami kolegos, lydimasis teisės aktas – Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2743(2).
Kviečiu J. Bernatonį. Išvados jau yra perskaitytos. Dėl šio teisės akto yra gautas pasiūlymas dėl 5 straipsnio, atsiprašau, dėl 10 straipsnio yra gauta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.
G. Burokienė. Prašom pasakyti komiteto išvadą, o J. Bernatonis paaiškins, kodėl Užsienio reikalų komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Jūs teikėte pasiūlymą dėl 10 straipsnio dėl pareigybių.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). (…) reikalavimų pretendentams. Mes siūlėme naikinti įstaigų grupes ir įvesti vieną koeficientą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Komitetas tokiam Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui nepritarė. Komiteto argumentai. Gerbiamas J. Bernatonis. Prašom Seimui pasakyti komiteto argumentus, kodėl nepritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, siūlančiam išbraukti grupes.
J. BERNATONIS (LSDDF). Čia turimas omeny pagrindinis įstatymas ar lydimasis?
PIRMININKĖ. Ne, lydimasis, projektas Nr. XIIIP-2743. Galiu jums duoti.
J. BERNATONIS (LSDDF). 10 straipsnis, taip?
PIRMININKĖ. 10 straipsnis, devintame puslapyje jūsų komiteto nuomonė.
J. BERNATONIS (LSDDF). Taip. Mūsų komitetas siūlė įstatymo projekto 2 straipsnyje pasiūlytą priedo pakeitimą išdėstyti Seime svarstoma nauja redakcija.
PIRMININKĖ. 10 straipsnyje.
J. BERNATONIS (LSDDF). Asmenų delegavimo į tarptautines… kurio nuostatos siūlomos turėtų įsigalioti balandžio 1 dieną, o šis priedo variantas…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, 10 straipsnis. Su darbo užsienyje susijusių išlaidų kompensacija. Čia buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, kurį pristatė. Aš duodu jums dokumentą. Čia jūsų yra.
J. BERNATONIS (LSDDF). Valstybės tarnautojai, kurių darbo užmokestį nustato Valstybės tarnybos įstatymas, išskyrus deleguojamus į rinkimų stebėjimo misiją. Tai valstybės… pareigybių grupes, taip?
PIRMININKĖ. Jūs perskaitykite komiteto argumentus, kuriuos kaip tik jums ir padavėme, ir pažymėjome, kokie buvo išsakyti. Nepritarė komitetas ir kodėl.
J. BERNATONIS (LSDDF). Aš juos bandžiau skaityti, bet… (Balsai salėje) Ne, kolegos.
PIRMININKĖ. Minutėlę, viskas gerai. Labai ilgas teisės aktas, tuoj surasime. (Balsas salėje: „O jūsų komiteto nuomonė nepritarti ir va yra…“)
J. BERNATONIS (LSDDF). Tai aš tą ir skaičiau, mane pirmininkė nutraukė skaitant. Taip, pirmininke, dar kartą skaitau komiteto argumentus: „Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 2 straipsnyje pasiūlytą priedo pakeitimą išdėstyti Seime svarstoma nauja redakcija, išdėstyta Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kurio nuostatos, siūloma, turėtų įsigalioti balandžio 1 d., o šis priedo variantas – liepos 1 dieną.“ Aš anksčiau tai skaičiau, jūs pertraukėte, pasakėte, kad aš ne tuos argumentus sakau.
PIRMININKĖ. Viską išsiaiškinome, nes jūs minėjote 2 straipsnį, o čia 10.
J. BERNATONIS (LSDDF). Tai čia tie argumentai ir buvo.
PIRMININKĖ. Tvarka. Galiausiai nugalėjo tiesa.
Mielieji kolegos, mums reikia balsuoti. Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom balsuoti už Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Dar kartą akcentuoju, kad pagrindinis komitetas nepritarė.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 11, prieš – 6, susilaikė 37. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso įstatymo projekto daugiau pasiūlymų nebuvo. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti, juos išsakyti. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 54, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
19.21 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2427(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2427(2). Pagrindinis Užsienio reikalų komitetas, J. Bernatonis. Prašom perskaityti išvadą.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas pritarė šiam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją. J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Na štai, pritarta bendru sutarimu. Z. Streikus – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjas. Nėra. G. Burokienė – komiteto pirmininkė. Maloniai prašom. Ruošiasi Žmogaus teisių komiteto pranešėjas. Gerai, pakviesime.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė įstatymo projektą, iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Už – 6, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pranešėją G. Vasiliauską. Dėkoju, kad jūs vaduosite V. Čmilytę-Nielsen. Ruošiasi Migracijos komisijos pranešėjas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2427 ir komiteto išvadoms, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir Žmogaus teisių komiteto siūlymą, kuriam taip pat pritarė. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Kviečiu Migracijos komisijos pranešėją L. Stacevičių perskaityti komisijos išvadą.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Migracijos komisija svarstė šį įstatymo projektą spalio 10 dieną. Sprendimas: pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2427 atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Migracijos komisijos pasiūlymus, kuriems komisija pritarė. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją J. Bernatonį. Yra gauti pasiūlymai, kuriuos mes turime aptarti.
Yra gautas pasiūlymas dėl 16 straipsnio. Migracijos komisijos pasiūlymas. Yra pritarta iš dalies. Ar sutinka Migracijos komisija, kad pritarta iš dalies? Dėkoju. 19 straipsnis. Yra gautas pasiūlymas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Pritarta iš dalies. Ar sutinka Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Matyt, sutinka. Taip. Toliau pasiūlymų yra. Vieną minutėlę! Dar, matau, yra. J. Bernatonio pasiūlymas. Komitetas pritarė. Čia dėl datos. Gal pakomentuokite, kad visi suprastume.
J. BERNATONIS (LSDDF). Kadangi šis įstatymas priimamas gruodžio mėnesio pabaigoje, ne visos ministerijos, konkrečiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, susirūpino, kad nespės parengti reikalingų poįstatyminių aktų, todėl suderinus ir su kitom žinybom, tai yra su Vidaus reikalų ministerija, siūloma, kad įsigaliotų nuo kovo 1 dienos. Ir kitos atitinkamai datos keliamos prieš kovo 1 dieną.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Prašau. Balsuojame dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo projekto.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 47, prieš nėra, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
19.27 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 3, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2428(2), Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6, 23 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2429(2), Administracinių nusižengimų kodekso 541, 542 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2431(2), Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2434(2) (svarstymas)
Lydimieji teisės aktai – Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektas, Policijos įstatymo lydimasis bei Administracinių nusižengimų kodekso lydimasis ir įstatymas „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose“. Sugrupavau taip šiuos įstatymų projektus, kadangi pagrindinis buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Ar galime kartu perskaityti išvadas ir jas pristatyti Seimo nariams? A. Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Labą vakarą, kolegos. 21 dieną svarstėme visus minėtus projektus ir visiems jiems pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Jūs dėl Asmens tapatybės kortelės? Tik vieną ar visus galite?..
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kaip ir minėjau, gerbiama pirmininke…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gal neišgirdome.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Visus projektus mes apsvarstėme ir bendru sutarimu visiems pritarėme.
PIRMININKĖ. Tik paskui sugrįšime prie Administracinių nusižengimų, nes yra gauti pasiūlymai. Ačiū.
Užsienio reikalų komitetas pranešėjas J. Bernatonis. Taip pat, kadangi taip sugrupavome, gal galėtume perskaityti išvadas dėl šių keturių įstatymų projektų.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, mieli kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė visiems šitiems projektams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mieli Seimo nariai, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2428 pasiūlymų nėra gauta. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū.
Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2429 – Policijos įstatymas. Pasiūlymų taip pat nėra gauta. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti? Galime.
Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2431 – Administracinių nusižengimų kodeksas. Yra gautas pasiūlymas. Gerbiama A. Širinskiene, prašom. Dėl vieno pasiūlymas buvo, todėl ir komiteto pirmininkė yra tribūnoje.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip. Yra gautas Seimo nario pasiūlymas…
PIRMININKĖ. Projektas Nr. XIIIP-2431.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). …kuriam komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Galime pritarti? (Balsai salėje) Galime. Gerbiami kolegos, galime pritarti visam įstatymo projektui po svarstymo? (Balsai salėje) Galime pritarti. Jau išvadas išgirdome dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2434(2). Pasiūlymų nėra gauta. Galime jam pritarti? Galime.
19.31 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2430(2) (svarstymas)
Dabar kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją. (Balsai salėje) Nėra komiteto pirmininko V. Bako, gal galėtumėte perskaityti… (Balsai salėje) Kolegos, gal tikrai pabaikime šį. M. Mackevičius, ačiū jums. (Balsai salėje) Projektas Nr. XIIIP-2430(2). Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2430(2). Pagrindinis yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. (Balsas salėje: „Mes pritarėme bendru sutarimu.“) Viskas gerai, tuoj surasime ir viską nuosekliai padarysime, kolegos. (Kalba visi kartu) Nesinervinkime.
M. MACKEVIČ (LLRA-KŠSF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šį klausimą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Na, štai, J. Bernatonis, kaip papildomo komiteto – Užsienio reikalų komiteto pranešėjas, perskaitys papildomo komiteto išvadą. Po to suteiksiu žodį.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mieli kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas pritarė šiam projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kad pabaigtume šį teisės aktą svarstyti (norinčių diskutuoti nėra, motyvų išsakyti niekas nenori), galime bendru sutarimu pritarti.
A. Sysas – dėl vedimo tvarkos.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, kadangi jūsų profsąjungietis dingo kairės pusės, tai dešinės pusės profsąjungietis sako, kad darbo laikas baigėsi. Reikėtų skelbti pabaigą ir Seimo narių pareiškimus. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastabumą. Buvo numatyta, kad 19 val. 30 min. bus Seimo narių pareiškimai. Posėdis iki 19 val. 40 val. Norėjau jūsų prašyti, kad pabaigtume šio kompleksinio teisės akto svarstymą, o tada apsispręsime dėl posėdžio pratęsimo arba baigimo. (Balsai salėje)
19.33 val.
Konsulinio statuto 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2432(2) (svarstymas)
Noriu jūsų prašyti, kad J. Bernatonis… (Šurmulys salėje) Konsulinio statuto 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2432(2). Užsienio reikalų komitetas buvo vienintelis šį įstatymo projektą svarstant pagrindinis komitetas. Papildomų nebuvo.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes šių lydimųjų aktų šiandien neapsvarstysime, jie atsiliks, mes kitais metais negalėsime pradėti migracijos reformos, kaip jūs puikiai suprantate. Todėl noriu pasakyti, kad ir šiam projektui mūsų komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mielieji kolegos, norinčių diskutuoti nėra. Motyvai. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime.
19.34 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2433(2) (svarstymas)
Dar vienas šio kompleksinio klausimo įstatymo projektas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2433(2). Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėja gerbiamoji Guoda Burokiene, perskaitykite komiteto išvadą. (Balsas salėje: „Pavargome.“)
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Na, jau pavargote! Tokie vyrai, pavargote!
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, replikos garsios, bet manau, kad ne į temą. Klausome G. Burokienės.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu šitam patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Papildomu komitetu buvo paskirtas Užsienio reikalų komitetas. J. Bernatonis perskaitys komiteto išvadą.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, noriu pasakyti, kad kuratoriais šio viso paketo mūsų komitete buvau ne tik aš, bet ir kolega A. Ažubalis. Mes labai darniai dirbome ir šiam projektui pritarėme bendru sutarimu, skirtingai nuo čia, salėje, vykstančių tam tikrų juokelių.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją. Galbūt sutarsime bendru sutarimu, nes dėl 1 straipsnio buvo gauta Seimo nario K. Masiulio pasiūlymas. Kęstučio nėra, tačiau komitetas pritarė iš dalies. Gerbiamoji komiteto pirmininke, prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies ir siūlo išdėstyti šitą straipsnį taip: „Užsieniečiai, kurie turi dokumentą, suteikiantį ir patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pateikia šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai deklaravimo įstaigai.“
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti komiteto pasiūlymui pritarti iš dalies? Galime. K. Masiulis teikia dar vieną pasiūlymą. Jūs taip pat pritarėte iš dalies, redaguojate 4 straipsnio 3 dalį.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, mes redagavome 3 dalį, kuri išdėstoma taip: „Užsieniečiai, kurie siekia įgyti dokumentą, suteikiantį ir patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje (šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos pareigos įgyvendinimo tikslu), gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis gali pateikti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytai deklaravimo įstaigai, pateikdami prašymą dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio ar suteikiančio dokumento išdavimo.“ Šiuo atveju Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimą išduoti užsieniečių teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį ar suteikiantį dokumentą, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis automatiniu būdu perduoda šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytai institucijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto naujai redakcijai? Pritariame bendru sutarimu. K. Masiulis teikė pasiūlymą pakeisti 10 straipsnį. Komitetas tam pritarė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ir dar dėl 2 straipsnio K. Masiulis teikė dėl įgyvendinimo ir įsigaliojimo formuluotės pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė iš dalies.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tai įsigaliojimo datos. Šis įstatymas, išskyrus 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ar galime pritarti pasiūlymui? Galime. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarėme. Nuoširdžiai ačiū.
Dabar, mielieji kolegos, mums reikia pasitarti. Liko dar keleto įstatymų projektų svarstymo stadija ir pateikimas. Ar galima pratęsti? (Balsai salėje) Imsime ir nutarsime kartu. Dabar jūsų pasiūlymai. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, kai pasižiūrime, tai mes atsiliekame tris valandas. Ar mes norime pratęsti ir forsuoti? Bet nematau jokio tikslo tą daryti. Aš manau, kad turbūt teisingiausia baigti plenarinį posėdį ir tuos likusius klausimus iš karto antradienį, pirmoje dienos pusėje… ir galvos bus giedros. Tikrai yra rimti dalykai, taip ekspromtu, kaip sakoma, dabar juos spręsti, svarstyti, o tuo labiau pateikti? Kai pažiūriu, pateikimas iš viso yra labai rimto įstatymo, tai kas čia dabar? Tikrai naktį, tiksliau, vėlų vakarą spręsti tokius klausimus, manau, neteisinga, skubota ir galime pridaryti klaidų.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už mokesčių reformos priminimą. Aš tik priminsiu, kodėl ji tapo naktinė – buvo prašoma balsuoti dėl kiekvieno straipsnio svarstomo punkto. Nepamirškite, kad mes, kiekvienas narys, turime tokią teisę prašyti balsavimo, todėl, jeigu posėdis bus nebaigiamas laiku ir mėginama svarbius teisės aktus prastumti jau pasibaigus posėdžio laikui, prašysime primygtinai balsuoti dėl kiekvieno pasiūlymo dėl kiekvieno svarstomo teisės akto.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tik nereikia nieko gąsdinti sutarsime gražiai. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pirmininke, jūs suskaičiuokite. Be rezervinių, yra 60 įstatymų, visi jie yra arba svarstymo, arba pateikimo stadijos. Kiekvienam pakankamai reikia skirti laiko, todėl baikime. Niekas čia nedega. Jeigu reikia, padarykime dar vieną papildomą, bet dienos metu, o ne nuo 10 iki 19 valandos, nes tai neduoda teigiamų rezultatų.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš norėčiau pasiūlyti kompromisinį variantą, gal atsisakykime pateikimų, bet, kas yra svarstymo stadijos, yra svarbu, ją reikia pereiti, nes po to galime su laiku nespėti. Kai kurie įstatymai turi sausį įsigalioti.
PIRMININKĖ. Taip, iš tiesų. Jūs teisus. Sausį daugelis šių svarstomų įstatymų turi įsigalioti. Mes labai norėjome ilgai diskutuoti ir kalbėti rytiniame posėdyje ir vakarinio pradžioje. V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiama pirmininke, aš labai nuoširdžiai prašau jūsų nutraukti posėdį. Jūs matote, kai kurie pranešėjai pervargę, nesiorientuoja situacijoje. Tai ką mes darome? Turbūt baikime šiandien, ir viskas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pranešėjai nepervargę. Galbūt aš suklaidinau J. Bernatonį, prašydama pakartoti komiteto argumentus. Dėl to atsiprašau.
Mielieji kolegos, viską sprendžiate jūs. Ar tęsiame plenarinį posėdį ir tada priimsime sprendimą, iki kurio laiko. Balsuojame. Pirmas pasiūlymas, kad tęstume plenarinį posėdį ir pagal darbotvarkę dar dirbtume valandą laiko, iki 21 valandos. Toks yra pasiūlymas. Iki 21 valandos.
Kitas pasiūlymas, tada jau būtų tai, ką išgirdome iš jūsų, tai yra šiandien tuo ir baigti plenarinį posėdį. Už – tęsti posėdį iki 21 valandos, prieš – baigti plenarinį posėdį.
Mielieji kolegos, aš tik jums primenu, mes labai visi norėjome replikuoti, kalbėti, ilgai šnekėti rytiniame posėdyje. Patys prisiimkime atsakomybę ir žinome, iki kur…
Balsavo 53 Seimo nariai: už tai, kad dirbtume toliau iki 21 valandos, balsavo 33 Seimo nariai, prieš – 20. Bandykime dirbti toliau.
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – projektas Nr. XIIIP-2622(2). Dėl vedimo tvarkos – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai sunku suvokti po vakar Prezidentės išsakytų argumentų, kad vis dėlto reikia įsiklausyti. Posėdžio laikas baigėsi, dauguma turi suplanavę savo renginius ir dabar jūs žiūrėkite, kas yra darbotvarkėje. Yra rimti klausimai, pateikimai, kuriuos teikia atskiri Seimo nariai, ne per Vyriausybę. Ir keli Seimo nariai pritars. Jūs ką, norite kad tai būtų pavadinta naktinėmis reformomis? Tikrai mes visuomenę apie tai informuosime. Labai prašau – arba nutraukiame posėdį, arba apsisprendžiame, kad baigiame svarstymus, jeigu jau taip tikrai svarbu, kad įsigaliotų, bet kitų nesvarstome. Priešingu atveju, opoziciją tikrai raginu išeiti iš posėdžio, nes kitokio žingsnio, jokiu būdų mes jau įtikinti neturime.
PIRMININKĖ. Gerai. Ieškokime kompromisų. Išties tuos įstatymų projektus, kurie turi įsigalioti nuo sausio 1 dienos, dar svarstome. Pateikimų tada nedarome. Turi įsigalioti Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektas. (Balsai salėje) Tuoj Sekretoriatas patikslins, kokie teisės aktai turi įsigalioti. Aišku, mes per tą laiką jau būtume nemažai padarę.
Gerai, kolegos, matau, kad… (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas. Gaišime laiką replikoms.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, kadangi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas nėra pirmaeilis, frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš ir nebesiūliau. Aš tik siūliau svarstyti Suskystintų gamtinių dujų terminalo, nes žinau, kad ten… (Balsai salėje) Taip, būtent 12 ir 13. Štai patikino komiteto pranešėjas. Geležinkelių transporto galime nesvarstyti šiandien, o prašymas yra svarstyti Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektą ir lydimuosius teisės aktus. Ar galime sutarti? Galime. Kviečiu pranešėją.
19.46 val.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2698(2), Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2699(2), Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 2, 3, 10, 13 straipsnių, šeštojo ir septintojo skirsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2700(2) (svarstymas)
Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2698(2). (Balsai salėje) Gerbiamas Edmundai!
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, jūs visada apeliuojate į opoziciją, kad ilgai kalbėjo. Labai nuostabią rezoliuciją šiandien priiminėjome, labai reikalingą ir sugaišome visą valandą.
PIRMININKĖ. Visi kalti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų nereikia kalbėti apie tai, kad mes kalti.
PIRMININKĖ. Visi kalti, kurie kalbėjo ilgai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). O kalbėti yra Seimo nario darbas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gal ne kalti, o tiesiog neapskaičiavome laiko. Ačiū už supratimą. Tikrai pasižiūrėsime labai atsakingai, ačiū gerbiamam Antanui už pasiūlymą. O dabar prašau V. Poderį perskaityti išvadą dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projekto.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Mieli kolegos, Ekonomikos komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už – 9, susilaikė – 1. Ir du lydimieji.
PIRMININKĖ. Galbūt perskaitykite išvadas ir dėl lydimųjų teisės aktų. Tai būtų projektai Nr. XIIIP-2699(2) ir Nr. XIIIP-2700(2).
V. PODERYS (LVŽSF). Dėl Šilumos ūkio įstatymo. Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už – 9, susilaikė 3. Ir dėl Energijos išteklių rinkos įstatymo. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Laba diena. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mes šiandieną turime paveldėtą situaciją. Galbūt Vyriausybė ieško sprendimų dėl kažkada pasirašytos sutarties privataus subjekto, tai yra „Klaipėdos naftos“, ir priimto Vyriausybės sprendimo dėl šio itin svarbaus projekto įgyvendinimo privačiam subjektui suteikimo teisės atgaline data, kai buvo teisė suteikta, kada liko pasirašyti sutartį. Aiškiai buvo Vyriausybės nutarime parašyta, kad kadangi de facto „Klaipėdos nafta“ kaip privatus asmuo pradėjo įgyvendinti projektą, jis de facto įgyvendinanti bendrovė. Dabar gelbėjimo ratą meta Vyriausybė.
Šis įstatymas susideda iš dviejų dalių. Viena dalis – dujų pirkimo kaina ir pasekmės, kita dalis – paties terminalo išlaikymas. Pirmasis įstatymas kalba apie dujas. (Balsai salėje) Kolega! Pridėkite man laiko, jeigu A. Sysas replikuos. Todėl šiandien dujas perkame labai brangiai. Ačiū Dievui, kad premjerui A. Butkevičiui pavyko sumažinti pirkimo kiekį. Buvo įsipareigojimas „Statoilui“ penkeriems metams pirkti dujas po 0,5 mlrd. kubinių metrų. Šiandien yra 300 mln. kubinių metrų, tačiau kiekvienais metais patiriame po 20 mln. nuostolio. Pavyzdžiui, 2016 metais dujas pirkome po 28,86 euro už megavatvalandę, pardavėme po 16,96 euro už megavatvalandę. Pirmieji metai buvo dar baisesni, turėjome pirkti rinkos kaina, bet pirkome 34 % brangiau negu rinkos kaina. 2016 metais realus nuostolis yra 20 mln. eurų, „Litgasas“ patyrė, 2017 metais – 25 mln., 2018 metais – 20, 2019 metais planuojama vėl 21 mln. Tai realiai per dešimties metų laikotarpį mes patirsime apie 200 mln. eurų nuostolį.
Tai štai tokį dujų pirkimo aprašą premjeras A. Kubilius pasirašė, kad būtent tokiu algoritmu turėtų būti perkami po 2012 metų spalio mėnesio rinkimų, kai dar ėjo pareigas, Vyriausybė dar buvo naujai nesuformuota.
Mes esame to proceso įkaitai, ir kalbėti apie tai, kad mes turime iš dujų naudą… Tikrai mes šiandien pirkdami iš „Statoilo“ turime tik nuostolį. Nepaisant to, Lietuva 2019 metais 60 % dujų planuoja įsigyti iš „Gazpromo“, 40 % bus importuojama per terminalą. Dabar „Lietuvos dujų“ tiekimas taip pat pusę dujų perka iš „Gazpromo“. Kodėl mūsų draugai „Statoilas“ mums dujas parduoda brangiau negu rinkos kaina? Pirmieji metai, terminalui pradėjus veikti (2014 m. gruodžio 4 d.), buvo 2015 metai, buvo nupirkta 5,4 mln. megavatvalandžių. Dujų biržos rinkos kaina (britų) pagal biržos modelį buvo apie 20 eurų už megavatvalandę. Tai rodo European gas market ataskaita. Mes pirkome po 30 eurų už megavatvalandę. Tai realiai permokėjome 54 mln. eurų pirmaisiais 2015 metais.
Vis dėlto tikrai siūlau, kad nebūtų kvailinami Seimo nariai. Aš suprantu dabartinę Vyriausybę – reikia ieškoti sprendimo būdų ir ieškoti alternatyvų pakeisti, galbūt iš Jungtinių Amerikos Valstijų įsigyti dujas. Kai didžiausias privatus dujų vartotojas „Achema“ bandė tą terminalą įgyvendinti, buvo sužlugdyta vien tam, kad būtų prastumtas šis projektas. Perka, sėkmingai perka pagal momentinę kainą ir gali nusipirkti jų, bet tokios sutartys tikrai nieko gero neduoda, išskyrus nuostolius.
O apie patį terminalą, apie pratęsimą iki 2044 metų, pakalbėsiu prie kito. Siūlau susimąstyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties gaila, kad svarbius įstatymus svarstome pustuštėje salėje. Aš suprantu, kad kai kas, kritikuodamas šį projektą, turi kitų draugų kokiame nors „Gazpromo“ banke, tačiau vėlgi aš siūlau rimtai atsižvelgti į šito įstatymo svarstymą.
Aš suprantu, kad daugelis įstatymo dalykų galbūt kai kurių Seimo narių tiesiogiai neliečia, gal jie nežino, tačiau vis dėlto tai, kad jame kalbama apie kainų nustatymą, yra svarbūs dalykai. Todėl aš dar kartą apeliuoju ir siūlau tuos įstatymus svarstyti bent jau šiek tiek pilnesnėje salėje. Veltui mes paėmėme tą papildomą valandą. Iš tikrųjų tai atrodo nepakankamai rimtai. Taip, po svarstymo galima pritarti šiam įstatymo projektui, tačiau rimtesnio jo tikrai nepadarys mūsų toks sprendimas pratęsti darbą pustuštėje salėje.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, yra buvę visaip. Aš nepriminsiu visų momentų, o dar yra priėmimas. Nepriimame nė vieno teisės akto pustuštėse salėse. (Balsai salėje) Prašom.
Dėl vedimo tvarkos – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš Arvydui noriu pasakyti, kad jis sudrausmintų savo kolegas. Iš tiesų jūs teisus – jie išsivaikščiojo, nedalyvauja posėdyje, turime posėdžiauti pustuštėje salėje. Iš tiesų jūs visai teisus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Štai ir gaištamas laikas, kad mes dabar vieni kitiems replikuojame.
A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos.
A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke, aš labai noriu paprašyti jūsų paskelbti įstatymus, dėl kurių mes čia pasilikome ir svarstome, o ne improvizuoti sėdint tribūnoje. Būkite gera.
PIRMININKĖ. Ačiū. Neimprovizuoju. Skelbiu. Sekretoriatas tikslina datas.
Kitas įstatymo projektas – Suskystintų gamtinių dujų 5 ir 9 straipsnio ir taip pat Krašto apsaugos sistemos organizavimo kompleksinis įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė minėjo, kad Referendumo įstatymas taip pat turi įsigalioti nuo sausio 1 dienos ir nuo sausio 1 d. Baudžiamojo kodeksas. Štai ir būtų viskas. Galime taip sutarti? (Balsai salėje) Ačiū.
Kviečiu V. Poderį dėl Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2699(2). Yra gautas J. Razmos pasiūlymas. Komitetas nepritarė, nes J. Razma siūlė įsigaliojimo datą iš 2019 metų sausio keisti į 2020 m. sausio 1 d. (Balsas salėje: „Balsavimas turi būti.“). Atsiprašau, aš truputį paklydau.
Taip, dėl Suskystintų gamtinių dujų po svarstymo. Motyvai. (Balsai salėje) Diskusija buvo. Pasižiūrėjau į kitą teisės aktą, atsiprašau. (Balsai salėje) Nepavargę, o kaip tik labai energingi. Argumentai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip, vis tiek esame pavargę. Aš suprantu, kad jūs turite energijos.
PIRMININKĖ. Žmogiška.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Bet kiti tikrai turi tos energijos mažiau. Šiuo atveju aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Taip, jis yra reikalingas, aš nežinau, kaip skubiai jį galima įgyvendinti, tačiau reikalingas įstatymo projektas. Vis dėlto dar kartą pakartosiu: nepaisant to, kad buvo išvardinti dar kiti įstatymų projektai, aš siūlau apsiriboti šito įstatymo svarstymu ir baigti posėdį anksčiau.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2698(2). Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 50 Seimo narių: už – 47, prieš – 1, susilaikė 2.
Mano paminėtas Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2699(2). Komiteto išvada buvo perskaityta kaip lydimojo teisės akto. Dėl 2 straipsnio yra gautas J. Razmos pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Dėl datos? Gerbiami kolegos, J. Razma siūlė pakeisti datą keičiant 2019 metus į 2020 metus. (Balsai salėje) Balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo. Komitetas nepritarė ir prašė palikti 2019 m. sausio 1 d.
Balsavo 52 Seimo nariai. Už – 12, prieš – 31, susilaikė 9. Pasiūlymui nepritarta. Dėl viso Šilumos ūkio įstatymo projekto. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
Energijos išteklių rinkos įstatymo kai kurių straipsnių, šeštojo ir septintojo skirsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2700(2). Išvada buvo perskaityta. Norinčių diskutuoti nėra. Motyvų išsakyti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame.
19.59 val.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2968(2), Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2969(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2968(2). Išvada. Ekonomikos komiteto pranešėjas V. Poderys. Ir lydimasis Valstybės skolos įstatymo projektas.
V. PODERYS (LVŽSF). Mieli kolegos, Ekonomikos komiteto išvada yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už – 10, susilaikė 1.
Ir jeigu dėl lydimojo iš karto?
PIRMININKĖ. Taip pat ir lydimąjį.
V. PODERYS (LVŽSF). Lydimasis yra Valstybės skolos įstatymas. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskusija. E. Gentvilas. Nėra. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Kolegos, atsiprašau, bet vis tiek turiu pasakyti, kas mums siūloma. Siūlomas modelis ir priemonės. Tai saugumo dedamoji bus sumažinta ir išskaidyta per ilgesnį laikotarpį, dėl to „Klaipėdos nafta“ negaus pakankamai įplaukų. Kadangi reikia, kaip minėjau, apie 66 mln. eurų nuomos kaštams padengti, tai bus skolinamasi pinigų ir bus skolinamasi 145 mln. tam tikslui, kad nuo 2019 metų iki 2025 metų būtų galima padengti tuos sumažintus 20 mln. kaštus, kurie bus mažinami iki 44 mln. eurų. Bet laikotarpis ištęsiamas ne tik kada pasibaigs – iki 2024 metų, bet bus skolinamasi dar laivui išpirkti po 2024 metų, nes iki 2024 metų reikia nuomotis. Nuomos kaštai iki 2024 metų bus 652 mln. eurų. Laivo kaina yra slepiama, bet mūsų tyrimo komisija išsiaiškino, darydama tyrimą, yra viso labo 220 mln. eurų. Tiek mokėjo „Hoegh LNG Limited“ Korėjos laivų statyklai. Čia nuoma. Ta prasme, 700 mln. iki 2024 metų.
Dabar išpirkimui, mes skolinamės pinigų tam, kad išpirktume. Sutartyje yra nurodyta kaina. Kadangi yra konfidenciali, apytiksliai būtų apie 150 mln. eurų. Tai mes skolinamės laivui išsipirkti. Laivo tarnavimo laikas yra 40 metų. Mes iki 2044 metų, tai yra dešimt metų, nuomojamės, o po to jau eksploatuojame išpirktą už skolintus pinigus. Viso labo visa kompensacija už laivą, kuris kainavo 220 mln. eurų mūsų paslaugos teikėjui. Kadangi nuoma neišperkama, mes iki 2044 metų sumokėsime, kaip minėjau, 700 mln. už nuomą, kuri nėra išperkamoji, ir plius dar 1 mlrd. 154 mln. mums kainuos visi kaštai iki 2044 metų. Tai viso labo 1 mlrd. 427 mln. eurų už daiktą, kurį realiai galėjome nusipirkti už 220 mln. eurų.
Štai, tai yra amžiaus afera. Turbūt niekas nepaneigs to, kad Vyriausybė… Jeigu pažiūrėtume, kaip Vyriausybė priiminėjo tą sprendimą, kad tai yra privatus asmuo, įgyvendina komercinį projektą. Tik kai buvo pasirašyta sutartis, buvo permesta, kaštai socializuoti.
Štai koks yra mūsų gerbiamojo premjero A. Kubiliaus ir jo Vyriausybės projektas. Dabar iki 2044 metų nukeliama, sakykime, ta našta. Realiai mes mokėsime dabar po 40 mln., po to – po 35 mln. iki 2044 metų. Tai yra didelė našta verslui ir ateities kartoms. Tai yra našta, nes dvi kartos turės mokėti tokius kaštus.
Štai yra pateikta lentelė, čia yra prie informacijos, ją svarstymo stadijoje pateikė studijos autoriai. Galite su ja susipažinti, ji yra Energetikos komisijoje ir taip toliau, išdėstyti visi kaštai. Tai yra išties sudėtingas projektas.
Aš jums kaip pavyzdį galėčiau pasakyti – Lenkijos projektas. Lenkijos projektas buvo pradėtas įgyvendinti panašiu laiku. Lenkų projektas kainavo (…) 630 mln. viso labo, iš jų 277 mln. padengė Europos lėšomis. Europos Sąjunga skyrė paramą. Realiai jiems viso labo kainavo šiek tiek daugiau negu 300 mln. savų pinigų. Projektas puikiai veikia, jis įgyvendintas, laiku įgyvendintas.
Štai kaip mūsų valstybė sugeba „daryti biznį“. Tikrai tegu tas įrašas pasilieka, jeigu kam įdomu, tikrai galėčiau suteikti daugiau informacijos.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Pasiūlymų dėl minėto įstatymo projekto, Suskystintų gamtinių dujų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2968, nėra gauta. Motyvai tik už. Galime nekalbėti? (Balsai salėje) Prašom. A. Anušauskas – motyvai už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, ne vienas žmogus nori įrašyti į stenogramą tekstą. Aš manau, kad tie skaičiavimai, kurie daryti man nežinomų ekspertų, bent jau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete mes tokių fantastinių skaičių nematėme, jeigu yra konfidencialūs duomenys, ypač su privačiu verslu susiję, tai paprastai, taip, dalis jų neviešinama, o visa kita dažniausiai būna įvairios interpretacijos. Šiuo atveju įstatymo projektu, aš manau, sprendžiami svarbūs klausimai, tai yra ir dėl Suskystintų dujų terminalo išpirkimo sąlygų, numatomi tie dalykai, kurie reikalingi priimant sprendimus iki 2024 metų, todėl siūlau balsuoti šiuo atveju už. Svarstant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, taip, buvo kilę įvairių klausimų, abejonių, bet šiuo atveju, kadangi nėra kitų siūlymų, kurie būtų gal geresni negu šis, siūlau pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Mano motyvai bus atsakymas gerbiamam A. Skardžiui. Ar jūs esate tikrai garantuotas, kad tų laivų kaina yra su įranga ar be įrangos? Paimkite „Mistralį“, jis yra panašaus turbūt tonažo, bet jis kainuoja apie 2 mlrd. Viskas, kas ten įdėta į vidų, pagrindinė kaina, lygiai taip pat, kaip jūs nusiperkate neremontuotą butą, sakykime, irgi viena kaina be apdailos, kita – su apdaila. Ar jūs galite patvirtinti savo tuos pasvaičiojimus apie tas milžiniškas sumas?
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti. Balsuojame. Po balsavimo suteiksiu žodį dėl replikos. Projektas Nr. XIIIP-2968(2) ir lydimasis projektas Nr. XIIIP-2969(2). Pasiūlymų dėl jų nebuvo gauta, todėl balsuojame išklausę motyvus.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 44, prieš – 1, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta. Replika po balsavimo – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Aš, kolegos, noriu pasakyti, tai yra ne pasvaičiojimai, tai yra konkretūs duomenys, konkreti sutartis – (…) „LNG Limited“ ir Korėjos laivų statyklos yra sutartis, kuri buvo slepiama tam, kad nuslėptume, kad neimtume Europos Sąjungos pinigų pirmiausia tam projektui. Antras dalykas, kad nebūtų išperkamosios nuomos, o mes per 10 metų nuomos laikotarpiu sumokėtume trijų laivų kainą. Aš sakau, tai yra padaryta absoliučiai amžiaus afera, dėl kurios dabartinė Vyriausybė ieško išeities, kadangi sutartis nėra nutraukiama, sutartis yra Seimo kanceliarijoje. Pasižiūrėkite, dienos nuomos kaina, padauginta iš 365 ir 10 metų, tai yra konkretūs duomenys – 250 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Ta nuomojanti kaina… jokia „LNG Limited“, kuriai mes pinigus pervedame į Bermudus, iš Bermudų salyno pinigai keliauja į Kiprą ir ten, Kipre, atsiranda tik 44 %. Štai, gerbiami kolegos, tai jūsų Vyriausybė mus įvėlė į tokią situaciją.
PIRMININKĖ. B. Matelis. Replika po balsavimo.
B. MATELIS (MSNG). Kadangi aš esu to projekto vienas iš išvadų rengėjų, tai galiu pasakyti, kad pono A. Skardžiaus skaičiai, tas visas kalbėjimas priminė, žinote, balių, kai kur nors baliuje balta mišrainė į akis išsitaško visiems ir niekas nieko nebesupranta, kas ten darosi. Aš manau, kad pono A. Skardžiaus galvoje yra košė, tie skaičiai, kurie buvo pateikti, ir manipuliavimas jais tai buvo ekvilibristika. Ir to laivo garantija galios daug ilgiau. Energetikos ministerija puikiai tam pasirengė, pristatė ir išpirkimo kainą, ir naudą visiems, ir taip toliau. Tai, ponas Skardžiau, siūlyčiau – galbūt nebereikia manipuliuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir apie baltą mišrainę, gal, kolegos… Minutėlę, tuoj po S. Jovaišos.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Na, čia mes tikrai susikibome dėl kažko, ko nežinome. Aš remiuosi kelių ministrų pasakymais, praeitą kadenciją buvo kalbėta ir šią, kad šis sandoris yra vienas geriausių Lietuvos istorijoje. Tai kaip tada vertinti? Kažkada gerbiamas kolega, kuris stovi dabar prie šoninio mikrofono, jis, aišku, susipažinęs su visais energetikos dalykais, bet kažkodėl irgi praeitą kadenciją buvo nušalintas nuo tyrimo būtent suskystintų dujų terminalo reikalų. Tą padarė jo kolega buvęs premjeras A. Butkevičius.
PIRMININKĖ. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Niekas manęs nenušalino, mano vadovaujama komisija atliko tyrimą, Seimas patvirtino išvadas, mes kreipėmės ir į prokuratūrą dėl kai kurių išvadų, dėl atominės ir taip toliau. Bet išvadų rengėjas ponas B. Matelis, nesusipažinęs nei su skaičiais… Tai ko jo verta išvada? Tai tiesiog niekšiška, gerbiamas panevėžieti. Tokio niekšelio turbūt reikėtų paieškoti.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, prašome parinkti žodžius, kuriais replikuojate, ir neįžeidinėti vieni kitų.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų, kiek čia būnu Seime, tai A. Skardžiui visą laiką kas nors blogai, ieško visko, kas blogai, kas yra ne su „Gazpromu“. Kas susiję su „Gazpromu“, tai A. Skardžiui visada būna gerai. Iš tikrųjų, gerbiamas Artūrai, užtenka atstovauti. Vyriausybė sako – gerai, visi sako – gerai, A. Skardžiui blogai.
PIRMININKĖ. Kalbėjo E. Pupinis. Petrai, ar būtinai reikia? Vieną sakinį. P. Nevulis.
P. NEVULIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, apie maistą nors nekalbėkite. (Balsai salėje) Apie maistą.
20.13 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 60, 611 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2737(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 10, 42, 58, 59, 60, 61, 63, 65, 651, 67, 68, 69, 70, 72, 772 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 611 straipsniu, 1 ir 2 priedais įstatymo Nr. XIII-1312 9 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2738(2), Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 41 straipsnio pakeitimo straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2739(2), Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 69 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2740(2), Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 34 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2741(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Viskas. Prisijuokausime, kad reikės pabaigti posėdį anksčiau. Mieli kolegos, sutariame, kad dar mes turime Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos, tikrai sausio 1 dieną… Ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas pateiks A. Šimas, taip pat dėl lydimųjų teisės aktų. Pasiūlymų nėra gauta dėl šitų įstatymų projektų, o išvadą prašau pateikti, perskaityti kartu ir dėl projektų Nr. XIIIP-2737 iki Nr. XIIIP-2741. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė pateiktus įstatymus ir pritarė iniciatorių pateiktiems įstatymų projektams bendru sutarimu, visiems projektams buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Karo prievolės ir Žvalgybos, visų?
A. ŠIMAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Visiems pritaria ir dėl visų nėra jokių pasiūlymų. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, norinčių diskutuoti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašau. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos ir lydimieji teisės aktai – projektai Nr. XIIIP-2737, Nr. XIIIP-2738, Nr. XIIIP-2739, Nr. XIIIP-2740 ir Nr. XIIIP-2741.
Balsavo 49 Seimo nariai – prieš ir susilaikiusių nėra.
20.14 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2559(2) (svarstymas)
Kaip ir buvome sutarę, dar nuo sausio 1 dienos turi įsigalioti Referendumo įstatymo Nr. IX-929 pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją A. Širinskienę. Ruošiasi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė G. Burokienė. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos – A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu siūlome pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Pertrauka bendru sutarimu iki kito posėdžio. Ir paskutinis. (Balsai salėje) A. Širinskienė per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš labai atsiprašau, kolegos, bet gal su kitais projektais taip juokaukime, nes iš tikrųjų situacija susiklostys tokia, kad referendumo dieną galios dvi konkuruojančios normos, nes referendumas vyks per Prezidento ir per Europarlamento rinkimus. Tai kaip tada veiks komisijos, kaip veiks išankstinis balsavimas, kai pagal vieną įstatymą bus viena tvarka, pagal kitą įstatymą bus kita tvarka. Tai referendumo dieną gegužės mėnesį mes sukelsime teisinį chaosą.
Kolegos, tikrai aš suprantu politines ambicijas ar kitus dalykus, bet pagalvokite, kaip jausis žmonės, kurie turės balsuoti pagal dvi skirtingas tvarkas, nes taip jau įvyko, kad skirtingi komitetai svarstė. Dėl Europos Parlamento ir dėl Prezidento rinkimų jau Seimas yra apsisprendęs. Faktiškai mes pakliūvame į labai negerą situaciją sausio 1 dieną.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, gal balsuojame ir nereplikuojame? Nesuteikiu žodžio replikoms. Balsuojame. Pasiūlymas buvo daryti pertrauką iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
Yra 49, tai reikia dešimties. Už pertrauką balsavo 14. Vienas penktadalis yra. Skelbiama pertrauka.
20.18 val.
Baudžiamojo kodekso 199, 1991, 1992 ir 200 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2697(3) ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2700(2) (svarstymas)
Ir paskutinis sutartas mūsų įstatymo projektas – Baudžiamojo kodekso 199, 1991, 1992 ir 200 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2697(3). A. Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėja.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai taip pat yra įstatymo projektas, kuris turėtų įsigalioti nuo sausio 1 dienos. Tos Baudžiamojo kodekso normos reguliuoja kontrabandos vežimą per valstybės sienas. Komitetas svarstė. Buvo registruotos pataisos ir galutinis rezultatas – pritarta patobulintam variantui 4 balsais už, 1 buvo prieš ir 4 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo gal galite išvadą ar atskirai mes? (Balsai salėje) Taip, taip. Ne, ne. Komiteto išvadą tegul pasako ir dėl lydimojo, o tada grįšime. Viską darome labai nuosekliai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo atmesti. Taip pat balsavome visais 9 balsais už.
PIRMININKĖ. Kolegos, dėl atmetimo galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Negalime. Tada nuosekliai.
A. Šimas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada dėl projekto Nr. XIP-2697.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Iniciatorius buvo teisingumo ministras. Dėkoju.
Kviečiu A. Širinskienę. Ar jūs atsiimate, ar svarstysime jūsų pasiūlymus? Svarstysime A. Širinskienės pasiūlymus.
Dėl 1 straipsnio buvo gautas A. Širinskienės pasiūlymas. Prašom, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Remdamasi Generalinės prokuratūros ir prašymu, ir pateikta išvada, registravau pasiūlymus tuo tikslu, kad teisės akte neatsirastų spraga. Puikiai žinome, kad sumažinus laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų nėra taikoma kriminalinė žvalgyba, ir tiesiog susiklostytų ydinga praktika, kai daliai straipsnio „Kontrabanda“ veikų žvalgyba taikoma, kitai daliai ne. Prokuratūra mato gana didelį pavojų, kad tokiu atveju tiesiog žvalgybos veikla taps neįmanoma.
PIRMININKĖ. O komiteto nuomonė?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė. Dėl A. Širinskienės pasiūlymo motyvai už – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiami kolegos Seimo nariai…
PIRMININKĖ. 1 straipsnis.
J. BERNATONIS (LSDDF). …kaip buvęs teisingumo ministras…
PIRMININKĖ. 199 straipsnio pakeitimas. (Balsas salėje: „Tai ne kontrabanda!“) Kontrabanda.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, kaip buvęs teisingumo ministras, turintis toje srityje tam tikrą patirtį, turiu jus patikinti, kad nuo kontrabandos dydžio nepriklauso, kokių veiksmų reikėtų imtis. Jeigu mes apribojame žvalgybą dėl smulkios kontrabandos, tuomet mes trukdome išaiškinti ir stambios kontrabandos atvejus, todėl aš pritariu kolegės A. Širinskienės pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tikrai aš nekėliau klausimo dėl dešimties Seimo narių, kad svarstytume pasiūlymą. Yra.
Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume A. Širinskienės pasiūlymui, kuriam komitetas nepritarė. (Balsai salėje)
Mielieji kolegos, labai garsiai mes čia komentuojame, nes girdėti į bendrąjį eterį.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 37, prieš – 3, susilaikė 9. Pritarta pasiūlymui.
Dėl 2 straipsnio – taip pat muitinės apgaule… gautas pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat analogiškas pasiūlymas. Jeigu Seimo nariai netiki, aš galiu perskaityti Generalinės prokuratūros raštą, tik, aišku, reikės kokių 10 minučių pasiklausyti. Jeigu nėra tikėjimo, tikrai galiu paskaityti. Tai yra prokuratūros raštas: mes paklausėme ir turime atitinkamą jo turinį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, komiteto argumentai. (Balsai salėje) Suteiksiu žodį po to, kai kolegė pasakys komiteto nuomonę. Komitetas nepritarė ir argumentavo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, raštas yra išvadoje. Kiekvienas iš mūsų rengdamasis posėdžiui ruošiamės. Jeigu kyla abejonių, aš tą raštą išvadoje galiu perskaityti. Yra trys lapai, pasiklausysite.
PIRMININKĖ. Aišku, supratome. (Balsai salėje) Prieš suteikdama žodį dėl motyvų, dėl vedimo tvarkos – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pirmininke, mes svarstome sudėtingus ir rimtus klausimus. Komitetas nepritarė, mes čia greitai pradedame balsuoti. Frakcijos vardu prašau pertraukos, kad normaliai susirinktų žmonės ir išsakytų savo poziciją, nes… (Balsai salėje) Ne jūsų reikalas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame. Pasiūlyta daryti pertrauką iki kito posėdžio.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Manau, kad kontrabandininkai greičiausiai padėkos sausio 1 dieną. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, nereplikuokite, darbas dar, sprendimai bus aiškūs po balsavimo. Dirbsime ir kitos dienomis. Balsavo taip: užtenka, kad skelbtume pertrauką iki kito posėdžio. Ar būtina išklausyti replikas? Būtina.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Tikrai nesuprantami dalykai. Daugumos Seimo teisininkų nėra. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasisakė prieš. Esame gąsdinami kažkokiais raštais, kuriuos reikės skaityti labai ilgai, todėl nenorime klausyti. Kodėl taip atsitinka, kad komiteto nariai prieš, o komiteto pirmininkė ateina ir sako, kad išgelbės visą Lietuvą. Tikrai tokių įstatymų negalima svarstyti, kai naktinė sesija… (Nutrūksta įrašas)
PIRMININKĖ. Atsiprašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …klausimus, kai daugumos komiteto narių nėra, jie išvykę į tam tikrus renginius. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. J. Bernatonis. Prašau.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, tai yra akivaizdus pavyzdys, kai politikuojame dėl tokių dalykų, kur politikuoti nereikėtų. Mes frakcijos vardu kreipsimės į Konservatorių frakcijos vadovus, kad nepaliktų pavienių Seimo narių, kurie nieko nežino, nieko nesiorientuoja ir kuriam laikui atveria landą kontrabandai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, aš noriu porą žodžių po balsavimo dėl referendumo. Mes ir šiandien visą laiką kalbame ir kiekvienas įsivaizduojame, kad esame teisiausias, galvojame, kad tik kitas meluoja. Dažnai girdėjau žodžius: „Jūs meluojate, meluojate!“ Ponai, kurie mus kaltinate melavimu, pasiskaitykite knygą „Melo žmonės“ ir ten matysite, kas yra tie melagiai!
Antra. Noriu pasakyti, šiandien buvo mūsų Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis. Iš Vašingtono specialiai atvažiavo R. Baltaduonis – irgi nustebęs žiūri, kas čia darosi. Seimas balsavo už referendumą. Dabar viena pusė reikalavo nemažinti kartelės. Mes atsižvelgėme kartu visi, ir kada pamatėme, kad mes jau pritariame, kitai pusei buvo psichologinis šokas! Dabar, kai nurimo, dabar jau paskutinės dienos, reikia susimobilizuoti, laukiame Konstitucinio Teismo atsakymo dėl to, ar galima, ar negalima su dviejų savaičių pertrauka, o galų gale keliama tokia destrukcija… Aš kviečiu, brangūs bičiuliai, nemeluokime vienas kitam… savo sąžinę. Ką Seimas nubalsavo dėl referendumo, netrukdykime ir neteikime dezinformacijos pasaulio lietuviams.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų nereikia tų insinuacijų…
PIRMININKĖ. Naktis dar toli.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …gąsdinti mus, kad kažkas kažkam padeda. Kriminalinės žvalgybos metodas yra sudėtingas, svarbus. Iš tikrųjų gali atsitikti tokia situacija, kad po jūsų priimto teisės akto tuo kriminalinės žvalgybos metodu, išplečiant jį, pavyzdžiui, į tūkstančius asmenų, kurie turi kokį bloką cigarečių, taip, gali būti tokių platintojų, tiesiog bus taikomas kriminalinės žvalgybos metodas tūkstančiams asmenų, nesugaunant tų pačių banginių, dėl kurių iš tikrųjų reikia mobilizuoti visas kriminalinės žvalgybos pajėgas. Taigi siūlau apsieiti be insinuacijų, tai ne priėmimas, tai yra svarstymo stadija. Aš manau, kad bendrai mes priimsime tą teisės aktą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, noriu klausti dėl lydimojo, gal mes galime dėl lydimojo teisės akto… (Balsai salėje) Prašom, A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Negalime, nes kol mes neapsisprendėme dėl pasiūlymų, tol negalime priimti. Jeigu mes pasakysime, kad kriminalinės žvalgybos nereikia, tai nereikia. Aš tiesiog gerbiamajam A. Anušauskui pareplikuosiu. Tas jūsų blokas cigarečių, kurį jūs čia minėjote, yra 150 MGL.
PIRMININKĖ. V. Gailius. Prašom, kolega.
V. GAILIUS (LSF). Aš labai atsiprašau jūsų, gerbiama posėdžio pirmininke.
PIRMININKĖ. Taip, jūs ištvermingas.
V. GAILIUS (LSF). Vien gerbdami jus, mes turėtume konsoliduotis bendram darbui. Aš manau, gerbiama komiteto pirmininke, nieko neatsitiko, kad padarėme pertrauką. Iš tikrųjų čia kriminalizuotos administracinės veikos, dėl kurių sėkmingo ištyrimo buvo diskutuojama ir dėl kriminalinės žvalgybos taisyklių. Nemanau, kad dėl to turėtume pyktis. Čia buvo teisininkų diskusija. Ir vien gerbdami R. Baškienę, susikaupkime rimtam darbui.
PIRMININKĖ. Nereikia R. Baškienės gerbti, reikia tiesiog… Kiek galima, mes dirbome, sutarėme.
Gerbiami kolegos, tuos teisės aktus, kurių nespėjome šiandien apsvarstyti, iš tikrųjų įtrauksime į darbotvarkę antradienį. Tačiau antradienis taip pat yra labai ilgas. O gal persigalvojame ir bent leiskime padaryti pateikimą? (Šūksniai salėje) Dėl vedimo tvarkos – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, mes balsuodami pratęsėme posėdį iki devintos valandos. Aš nesuprantu, kodėl jūs norite pusvalandžiu anksčiau baigti? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Buvome sutarę ir po to mes radome kompromisą. Primenu, kad svarstysime tik tuos teisės aktus, kurie iki įsigalioja iki sausio 1 dienos. Jeigu yra jūsų pasiūlymas dar leisti daryti pateikimus, balsuojame dėl šito. (Balsai salėje) Nesipykime.
20.29 val.
Seimo savaitės (2018-12-17–2018-12-21) posėdžių darbotvarkės projekto pateikimas ir tvirtinimas
Mieli kolegos, nesipykstame, aš, kaip pirmininkė, prašau leisti pateikti kitos savaitės darbotvarkę ir tai būtų… (Balsai salėje) Leisti pateikti kitos savaitės darbotvarkę ir tai būtų paskutinis šios dienos klausimas, nes nepateikus kitos savaitės darbotvarkės mes negalime toliau dirbti. Jeigu leisite man iš čia pateikti kitos savaitės darbotvarkę ir pasakyti, kad antradienį planuojama išties labai daug priėmimų, buvome suplanavę labai daug priėmimų tų teisės aktų, kuriuos šiandien svarstėme. Dalį jų pavyks įtraukti į darbotvarkę, nes jie yra apsvarstyti priėmimo stadijoje. Kitus suderinsime su Sekretoriatu ir vykdysime toliau svarstymą arba pateikimą. Norėsime vėlgi prašyti, kad planuotumėte darbą bent jau iki 20 valandos. Toliau, norėčiau tartis ir tikriausiai tarsimės su Seimo valdyba dėl nenumatyto posėdžio galimai trečiadienį po pietų arba penktadienį. Taip pat ketvirtadienį yra baigiamieji įstatymų projektai, kuriuos šiais metais turime priimti. Tokia būtų šios savaitės darbotvarkė, o tada jau lauktume Šventų Kalėdų.
Mieli kolegos, ar galime pritarti ir patvirtinti kitos savaitės, sakau, projektą, nes iš tikrųjų jis bus dar tobulinamas ir pildomas, bet pagrindu? Pritariame. (Balsai salėje) Bendru sutarimu.
Leiskite kiekvienam asmeniškai ir visiems kartu nuoširdžiai padėkoti. Dirbome daug, atsakingai, daug kalbėjome, daug išsakėme, tačiau su gerumu, su meile einame visi namo.
Registruojamės, nes liko patys ištvermingiausi ir patys darbščiausi Seimo nariai. Pagal frakcijas, aišku, iš karto galima pastebėti, bet kiekvienam palikime savo. (Balsai salėje) Ačiū visiems, kurie buvote.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai. 20 val. 30 min. Vakarinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.