LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO

220 IR 221 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2017-11-08 Nr. XIIIP-273(2)

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.        Teikiamo projekto 1 straipsniu siūloma radikali atsakomybės už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis) griežtinimo priemonė – padidinti maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą nuo trejų iki aštuonerių metų, taip paverčiant atitinkamą nesunkų nusikaltimą sunkiu (t. y. BK 11 straipsnio prasme „peršokama“ per dvi nusikaltimų rūšių pakopas). BK 11 straipsnyje nustatyta, kad nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo; apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo; sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo; labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad šio mokestinio pobūdžio pažeidimo įtvirtinamas BK kaip sunkaus nusikaltimo reiškia ne tik formaliai pailgėjusią terminuoto laisvės atėmimo bausmę (past. – nuo trejų iki aštuonerių metų), bet ir kitus su tuo susijusius teisinius apribojimus – pavyzdžiui, draudimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą; galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už rengimąsi atitinkamai veikai; ilgesnius senaties ir teistumo terminus ir kt. Kadangi teikiamu projektu BK 220 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatoma alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, konstatuotina, kad paprastai už šiuos nusikaltimus turės būti skiriamos ir vykdomos realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės.

2.        Ginčytinas siūlomų priemonių tikslui pasiekti proporcingumas ir sistemingumas. Pažymėtina, kad neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 straipsnis) ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas (BK 221 straipsnis) yra nusikaltimai, pažeidžiantys valstybės finansų sistemą. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamų veikų finansų sistemai pobūdis lemia tai, kad jie paprastai įstatymų leidėjo traktuojami kaip nesunkaus – apysunkio lygmens nusikaltimai arba baudžiamieji nusižengimai. BK XXXII skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“) yra įtvirtintos tik dvi sunkių nusikaltimų sudėtys – 1) kvalifikuotas netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, laikymas arba realizavimas (BK 213 straipsnio 2 dalis, sankcija - laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų) ir 2) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas („pinigų plovimas“) (BK 216 straipsnis; sankcija – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų). Šios dvi nusikalstamos veikos baudžiamojo įstatymo prasme traktuojamos kaip sunkūs nusikaltimai pagrįstai ir sąmoningai – tai yra tarptautinio pobūdžio nusikaltimai, už kuriuos (past. – vienintelius iš ekonominio – finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų) tarptautinių sutarčių pagrindu nustatyta universalioji jurisdikcija (žr. BK 7 straipsnio 4 ir 5 punktus).

Pabrėžtina, kad teikiamu projektu sugriežtinus sankciją už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis) atitinkamas nusikaltimas paverčiamas pačiu pavojingiausiu (sunkiausiu) nusikaltimu visame BK XXXII skyriuje („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“), pavojingesniu net už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą (BK 216 straipsnis). Derėtų atkreipti dėmesį, kad BK 216 straipsnio 1 dalies sankcijoje greta laisvės atėmimo bausmės yra numatyta alternatyvi baudos bausmė, o BK 220 straipsnio 2 dalyje (kaip ir BK 221 straipsnio 2 dalyje) alternatyvių laisvės atėmimui bausmių nenumatoma. Manytina, kad finansinio – ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų sankcijose turėtų būti įtvirtinta alternatyvi baudos bausmė, nes ši represinė poveikio priemonė labiausiai atitinka šių specifinių nusikalstamų veikų pobūdį ir atitinkamų nusikaltimų kontekste yra pakankamai efektyvi[1].

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teikiamu projektu išbalansuojama BK XXXII skyriaus sistema ir pažeidžiamas jo nuoseklumas. Pažymėtina, kad BK skyriai pradedami formuoti nuo pačių pavojingiausių, didžiausią žalą darančių nusikalstamų veikų sudėčių ir baigiami mažiausiai pavojingomis nusikalstamomis veikomis. Akivaizdu, kad BK originalios redakcijos rengėjai BK 220 ir 221 straipsnius traktavo kaip vienus iš mažiausiai pavojingų finansinių nusikaltimų. Vis dėlto, nusprendus pritarti teikiamoms pataisoms, neišvengiamai reikėtų peržiūrėti (sugriežtinti) ir kitų nusikalstamų veikų finansų sistemai sankcijas.

Keltina prielaida, kad teikiamas projektas gali išbalansuoti ne vien BK XXXII skyrių, bet ir visą BK sistemą apskritai. Svarstytina, ar neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 straipsnis) pagal veikos pavojingumą gali būti prilyginti kitiems sunkiems nusikaltimams, pavyzdžiui, sunkiam sveikatos sutrikdymui (BK 135 straipsnio 1 dalis), prekybai žmonėmis (BK 147 straipsnis), išžaginimui (BK 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), seksualiniam prievartavimui (BK 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), kvalifikuotam plėšimui (BK 180 straipsnio 2 ir 3 dalys), kvalifikuotam turto prievartavimui (BK 181 straipsnio 2 ir 3 dalys), kvalifikuotam kyšininkavimui (BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalys), itin kvalifikuotam papirkimui (BK 227 straipsnio 2 dalis) ir kt.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir siekiant sugriežtinti atsakomybę už BK 220 ir 221 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, rekomenduotina šių straipsnių 1 dalyse aprašytas veikas konstruoti kaip nesunkius nusikaltimus, o 2 dalyse numatytas veikas – kaip apysunkius nusikaltimus[2].

3.        Projekto rengėjai aiškinamajame rašte atsakomybės už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 straipsnis) ir deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 straipsnis) griežtinimą grindžia sąsajomis su kvalifikuoto sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėtimi (BK 182 straipsnio 2 dalimi). Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį konstruojami aptariamų finansinių nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymiai, numatomos identiškos sankcijos. Projekto rengėjai mokesčių vengimo prilyginimą sukčiavimui nurodo kaip vieną iš pagrindinių teikiamo projekto tikslų (cituojama): – „Už kvalifikuotą mokesčių vengimą, kaip ir už turtinį sukčiavimą, numatoma maksimali sankcija – 8 metai laisvės atėmimo“.

Tokios pozicijos pagrįstumas ginčytinas. Visų pirma, pabrėžtina, jog Neteisėto duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo sudėtis (BK 220 straipsnis) yra formalioji (t. y. jos pavojingumas siejamas tik su veikos padarymo momentu, o kilę padariniai veikos kvalifikavimui nėra būtini), priešingai nei materialioji sukčiavimo sudėtis (BK 182 straipsnis) (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų), į kurios sankciją teikiamu projektu nepagrįstai bandoma lygiuotis.

Be to, akcentuotina, kad BK specialiojoje dalyje yra užkoduota kodekso saugomų vertybių hierarchija. Nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bendrai traktuojamos kaip pavojingesnės už nusikalstamas veikas finansų sistemai – tą įrodo BK skyrių išdėstymas (XXVIII ir XXXII skyriai). Iškeltą abejonę dėl projekto pagrįstumo sustiprina aplinkybė, kad nors projektu siekiama sulyginti mokesčių vengimo ir sukčiavimo nusikalstamų veikų sankcijas, veikas kvalifikuojantys požymiai nėra tinkamai suvienodinami. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš alternatyvių sukčiavimo veiką kvalifikuojančių požymių yra apgaule įgyto turto didelė vertė. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi – „Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą <...>“ (past. – 250 MGL = 9415 Eur.). Teikiamu projektu BK 220 straipsnio 2 dalyje nustatomas 750 MGL (= 28245 Eur.) dydžio veiką kvalifikuojantis požymis. Tokiu būdu, nors sankcijos yra suvienodinamos, sukčiavimą ir mokesčių vengimą kvalifikuojantis vertės požymis skiriasi tris kartus.

4. Teikiamo projekto 1 straipsniu BK 220 straipsnio 2 dalyje įtvirtinamas alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – veikos padarymas dalyvaujant organizuotoje grupėje. Tokia formuluote galimai sukuriama (pagilinama) teisės normų kolizija. Visų pirma, akcentuotina, kad organizuota grupė yra viena iš bendrininkavimo formų, nustatyta BK bendrosios dalies 25 straipsnio 3 dalyje. Pagal BK originalios redakcijos rengėjų sumanymą organizuota grupė iš tiesų turi sunkinti atsakomybę (past. – BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta viena iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių – „veiką padarė organizuota grupė) visų nusikaltimų atveju ir tai daryti ne veikos kvalifikavimo, bet bausmės skyrimo stadijoje. Įtvirtinus organizuotos grupės požymį konkrečioje BK specialiosios dalies sudėtyje, šis požymis tampa sudėties požymiu ir atitinkamai – nusikalstamos veikos kvalifikavimo dalyku. Organizuota grupė kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika[3], negali turėti įtakos skiriant bausmę, nes vienas ir tas pats požymis du kartus (veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo stadijose) sunkintų asmens teisinę padėtį, o tai draudžia non bis in idem (negalima bausti du kartus už tą pačią veiką) principas.

Pastebėtina, jog organizuotos grupės kvalifikuojantis požymis yra įtvirtintas ir kai kuriuose kituose BK specialiosios dalies straipsniuose, tačiau tai yra pavieniai ir išimtiniai atvejai (past. – aštuonios sudėtys: BK 147 str. 2 d., 157 str. 2 d., 1701 str. 1 d., 178 str. 3 d., 180 str. 3 d., 181 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 263 str. 3 d.). Be to, netinkami teisinio reguliavimo pavyzdžiai nepateisina tolimesnio jų plėtimo ir BK bendrosios ir specialiosios dalies straipsnių kolizijos gilinimo.

 

Departamento direktorius                                                                                    Andrius Kabišaitis

 

 

 

P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. paštas [email protected]

J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]



[1] Šiame kontekste atsižvelgtina ir į 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusias BK 47 straipsnio pataisas, priimtas įstatymu Nr. XIII-653 (TAR, 2017, Nr. 2017-15859), kuriomis bauda už apysunkius ir sunkius nusikaltimus padidinta net keturis kartus.

[2] Past. – kartu suvienodinant BK 220 ir 221 straipsnių 2 dalyse veikas kvalifikuojantį nuslėptų mokesčių sumos požymį (500 MGL arba 750 MGL).

[3] Pavyzdžiui, LAT išžaginimų ir seksualinių prievartavimų bylose yra pateikęs išaiškinimą, kad – „Išžaginimas ar seksualinis prievartavimas, padarytas organizuotos grupės, kvalifikuojamas tik pagal BK 149 straipsnio 2 dalį arba 150 straipsnio 2 dalį nepriklausomai nuo konkretaus bendrininko vaidmens padarant nusikaltimą“ [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“. Teismų praktika. 2004, 22].