Stenogramą galima rasti:

Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 39, 2021

Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 6, 2022

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

II (PAVASARIO) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 74

STENOGRAMA

 

2021 m. birželio 15 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir J. SABATAUSKAS

 

 

PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). La­bai dė­kui, ger­bia­mi ko­le­gos, už šmaikš­čias ir die­ną pra­skaid­ri­nan­čias re­pli­kas. Su šia džiu­gia nuo­tai­ka per­ei­na­me prie bir­že­lio 15 die­nos Sei­mo po­pie­ti­nio ple­na­ri­nio po­sė­džio. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 50 Sei­mo na­rių.

 

14.03 val.

Dis­ku­si­ja „Ma­žiau pa­vo­jin­gų su nar­ko­ti­kų var­to­ji­mu su­si­ju­sių vei­kų dekriminalizavi­mas, sie­kiant tai­ky­ti švel­nes­nes ar­ba al­ter­na­ty­vias sank­ci­jas, į pa­gal­bą as­me­niui nu­kreip­tas al­ter­na­ty­vas“

 

Pir­mas po­pie­ti­nės dar­bo­tvarkės klau­si­mas yra 2-1 – dis­ku­si­ja „Ma­žiau pa­vo­jin­gų su nar­ko­ti­kų var­to­ji­mu su­si­ju­sių vei­kų dek­ri­mi­na­li­za­vi­mas, sie­kiant tai­ky­ti švel­nes­nes ar­ba al­ter­na­ty­vias sank­ci­jas, į pa­gal­bą as­me­niui nu­kreip­tas al­ter­na­ty­vas“. Pir­mo­ji pa­si­sa­ko A. Bi­lo­tie­nė Mo­tie­jū­nie­nė, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos svei­ka­tos ap­sau­gos vi­ce­mi­nist­rė. Ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re, pra­šom.

 

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos svei­ka­tos ap­sau­gos vi­ce­mi­nist­rės Auš­ros Bi­lo­tie­nės Motiejūnie­nės pra­ne­ši­mas apie pa­slau­gų pla­ną

 

A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. La­ba die­na vi­siems. Šian­dien aš la­bai trum­pai pri­sta­ty­siu. Ka­dan­gi pa­slau­gų plėt­ra yra la­bai svar­bi dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo sis­te­mos da­lis, šian­dien ma­no pra­ne­ši­mas yra apie pri­klau­so­my­bę. (Bal­sai sa­lė­je) Gir­dė­ti?

Ki­tą skaid­rę pra­šy­čiau. Ačiū. XVIII Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos pa­grin­di­nės ini­cia­ty­vos aiš­kiai įvar­di­ja psi­chi­ką vei­kian­čių me­džia­gų var­to­ji­mo pre­ven­ci­jos pri­ori­te­tą, ku­ris yra pa­grin­di­nis ak­cen­tas ben­druo­me­ni­nio ly­gio pa­slau­goms teik­ti. Yra nu­ma­ty­ta pa­grin­di­nė prie­mo­nė – pa­reng­ti ir įgy­ven­din­ti to­kias psi­cho­so­cia­li­nės pa­gal­bos tei­ki­mo prie­mo­nes, ku­rios už­tik­rin­tų pa­si­rin­ki­mo įvai­ro­vę, pa­sie­kia­mu­mą ar­ba įgy­ven­di­ni­mą ar­čiau žmo­gaus, tai yra vi­sų ly­gių pa­sie­kia­mu­mą nuo am­bu­la­to­ri­nės, die­nos sta­cio­na­ro iki sta­cio­na­ro. At­si­žvelg­da­ma į po­sė­džio te­mą, trum­pai pri­sta­ty­siu pla­no prie­mo­nes.

Fi­nan­sa­vi­mas yra nu­ma­ty­tas iš PSDF. Tai yra die­nos sta­cio­na­rams, pri­klau­so­mų as­me­nų at­ve­jų va­dy­bai iš vals­ty­bės biu­dže­to, taip pat kom­pe­ten­ci­joms kel­ti, že­mo slenks­čio pa­slau­goms teik­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ar­ba miš­riai.

Pla­no tiks­lai yra sep­ty­ni. Ma­to­me, kad pla­nas yra kom­plek­si­nis, jis ap­ima vi­sus pri­klau­so­my­bės li­gų gy­dy­mo ir ža­los ma­ži­ni­mo as­pek­tus. Ja­me di­de­lis dė­me­sys yra tei­kia­mas sa­vi­val­dy­bės lyg­me­niu vei­kian­čių pa­slau­gų tin­klo plėt­rai.

Ant­ras pla­no tiks­las – ma­ty­ti, kad… nu­ma­ty­ta kom­plek­si­nė pa­gal­ba ne tik pri­klau­so­miems as­me­nims, bet ir jų šei­moms, ar­ti­mie­siems. Tre­čias ir ket­vir­tas pla­no tiks­lai api­brė­žia, kad sie­kia­ma di­din­ti spe­cia­li­zuo­tų pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mą, orien­tuo­jan­tis taip, kad Res­pub­li­ki­nio pri­klau­so­my­bės li­gų cen­tro fi­lia­luo­se bū­tų tei­kia­mos uni­fi­kuo­tos, vie­no­dos, ko­ky­bę ati­tin­kan­čios pa­slau­gos. Yra ži­no­ma, kad dar­bui su pri­klau­so­my­bės li­go­mis ser­gan­čiais as­me­ni­mis ne­re­tai trūks­ta ne įstai­gos, ne per­so­na­lo, o rei­kia­mų kom­pe­ten­ci­jų ir me­to­dų, ku­rie bū­tų tie­sio­giai skir­ti šiai tiks­li­nei gru­pei.

Šeš­tas pla­no tiks­las la­bai aiš­kiai įvar­di­ja, kad ža­los ma­ži­ni­mo prie­mo­nės yra su­pran­ta­mos kaip veiks­min­gos ri­zi­kos val­dy­mo, jos pa­dė­tų su­ma­žin­ti svei­ka­tos, so­cia­li­nes ir eko­no­mi­nes var­to­ji­mo pa­sek­mes. Pas­ku­ti­nė, ta­čiau ne ma­žiau svar­bi pla­no da­lis yra pri­klau­so­my­bės li­gų gy­dy­mo pa­slau­gų bei psi­cho­ak­ty­vių me­džia­gų var­to­ji­mo nuo­la­ti­nė ste­bė­se­na.

Da­bar la­bai trum­pai apie prie­mo­nes. Kaip jau ir bu­vo mi­nė­ta pri­sta­ty­mo pra­džio­je, pa­slau­gos tęs­ti­nu­mas ir ben­druo­me­ni­nio ly­gio pa­slau­gos yra ga­na svar­bios. Do­mi­nuo­jančios sta­cio­na­raus gy­dy­mo pa­slau­gos yra ma­žai su­sie­tos su pri­klau­so­my­bės li­gų gy­dy­mo tęs­ti­nu­mu. Spren­di­mo bū­dai: jau šian­dien tu­ri­me pri­klau­so­my­bės kon­sul­tan­tų veik­lą reg­la­men­tuo­jan­čius tei­sės ak­tus, nu­ma­to­ma plėt­ra, taip pat in­fra­struk­tū­ros plėt­ra.

Ki­ta prie­mo­nė yra psi­chi­kos svei­ka­tos cen­trai. Kaip ma­to­me, iš vi­sų 9 % lan­ko­si tik 2,5 %. Taip pat ne­di­de­lis pa­slau­gų tei­ki­mas pri­klau­so­miems as­me­nims yra dėl di­de­lio gy­dy­tojų krū­vio, taip pat di­de­lio jų ko­man­dos dar­bo krū­vio, taip pat ir dėl pri­klau­so­my­bės li­go­mis ser­gan­čių as­me­nų kom­plek­si­nių pro­ble­mų tu­rė­ji­mo, dar­bui su jais rei­kia skir­ti dau­giau pa­stan­gų ir lai­ko.

Ki­tas klau­si­mas vi­siš­kai ak­tu­a­lus – pa­slau­gos vai­kams ir pa­aug­liams, nes, kaip ži­no­ma, tur­būt vie­na iš di­džiau­sių pro­ble­mų, nes vie­ną ar du kar­tus per sa­vo gy­ve­ni­mą pa­ban­dę ne­le­ga­lių nar­ko­ti­kų ne­ži­no ar­ba ne­tu­ri sis­te­mos, kur yra tei­kia­mos pa­slau­gos vai­kams ir pa­aug­liams. Tę­siant šią te­ma­ti­ką. Ži­no­me, kad ne­vei­kia pre­ven­ci­nės prie­mo­nės, nors po­rei­kis yra di­de­lis, to­dėl siū­lo­me ati­da­ry­ti kom­plek­si­nės prie­žiū­ros cen­trus, kur bū­tų ati­tin­ka­mai per­žiū­rė­tos pa­slau­gų vai­kams ir pa­aug­liams tei­ki­mo me­to­di­kos.

Taip pat die­nos sta­cio­na­ras su­au­gu­sie­siems kaip vie­na iš prie­mo­nių, nes, kaip ma­to­me, iš tie­sų di­džio­ji da­lis – ar­ba am­bu­la­to­ri­nė da­lis, ar­ba sta­cio­na­ri­nė, ta­čiau die­nos sta­cio­na­rai su­au­gu­sie­siems yra ma­žai iš­plė­to­ta ir ga­lė­tų gau­ti ne tik Res­pub­li­ki­nia­me pri­klau­so­my­bės li­gų cen­tre gy­dy­mą, bet ir die­nos sta­cio­na­ruo­se, kur ga­lė­tų pri­si­dė­ti psi­chi­kos svei­ka­tos cen­trai.

Me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas. Vėl­gi yra di­de­lė psi­cho­so­cia­li­nės pa­gal­bos svar­ba. As­me­nims, ku­rie var­to­ja, yra va­di­na­ma­sis pa­kai­ti­nis gy­dy­mas, jis ir­gi kaip prie­mo­nė tu­ri bū­ti plė­to­ja­mas. Že­mo slenks­čio pa­slau­gos taip pat kaip vie­na prie­mo­nė tai­ko­ma ir nu­ma­ty­ta to­liau tęs­ti ir plė­to­ti, nes, pa­sak eks­per­tų, toks po­rei­kis yra ir už­tik­rin­tų ne­par­trau­kia­mą me­to­di­nės pa­gal­bos tei­ki­mą, pa­reng­ti pa­slau­gų že­mo slenks­čio tu­ri­nį, for­mą, ei­gą ir taip pat pa­ge­rin­ti plėt­rą sa­vi­val­dy­bė­se bei ste­bė­se­ną.

Api­ben­drin­da­ma ga­liu tik tiek pa­sa­ky­ti, kad šian­dien, kaip ir mi­nė­jau, pa­slau­gų plėt­ra yra la­bai svar­bi, kad bū­tų ga­li­ma pa­cien­tą ar­ba pri­klau­so­mą as­me­nį at­pa­žin­ti, nu­kreip­ti, su­teik­ti gy­dy­mą. Su­teik­ti gy­dy­mą ne tik­tai sta­cio­na­re, bet ir po sta­cio­na­ro, nes la­bai daž­nai nu­trūks­ta gy­dy­mas, pa­me­ta­mi pa­cien­tai, tai tam, kad ne­pa­mes­tu­me ir ga­lė­tu­me tai­ky­ti die­nos sta­cio­na­ri­nį, am­bu­la­to­ri­nį gy­dy­mą. Taip pat vai­kus ir pa­aug­lius įtrauk­ti tu­rint kva­li­fi­kuo­tą ir per­so­na­lą, ir ben­dras me­to­di­kas. Ačiū, tiek.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma vi­ce­mi­nist­re. Tik in­for­muo­ju pra­ne­šė­jus ir Sei­mo na­rius apie dis­ku­si­jos ve­di­mo tvar­ką, kad pir­ma iš­klau­sy­si­me vi­sus pra­ne­šė­jus ir ta­da per­ei­si­me prie klau­si­mų ir at­sa­ky­mų se­si­jos, kur bus ga­li­ma pa­klaus­ti bet ku­rio iš no­ri­mų pra­ne­šė­jų. Ly­giai taip pat in­for­muo­ju pra­ne­šė­jus, kad dėl pan­de­mi­nės si­tu­a­ci­jos di­džio­ji da­lis Sei­mo na­rių ste­bi po­sė­džius iš sa­vo ka­bi­ne­tų per te­le­vi­zo­rius ir at­ei­na tik bal­suo­ti. Ka­dan­gi šiuo me­tu nė­ra sa­lė­je la­bai daug Sei­mo na­rių, tai ne­reiš­kia, kad jie ne­gir­di ar ne­klau­so.

Pra­šau, per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną S. Šed­ba­ras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš tą ir no­rė­jau pa­sa­ky­ti, ka­dan­gi mes ini­ci­ja­vo­me ši­tą su­si­ti­ki­mą. Ne­gal­vo­ki­te, kad Sei­mo na­riams ne­įdo­mu. Aš pats gir­dė­jau, kad mums pa­to­giau iš ka­bi­ne­tų. Tai­gi vis­kas yra fik­suo­ja­ma, ži­niask­lai­da ste­bi, Sei­mo na­riai ste­bi. Ačiū, kad at­vy­ko­te.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Ki­ta pra­ne­šė­ja G. Be­lian iš Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kon­tro­lės de­par­ta­men­to pri­sta­tys de­par­ta­men­to vi­zi­ją apie na­cio­na­li­nę stra­te­gi­ją.

 

Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kon­tro­lės de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos Gra­ži­nos Be­lian pra­ne­ši­mas apie na­cio­na­li­nę stra­te­gi­ją

 

G. BELIAN. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, no­rė­čiau šiek tiek pri­min­ti įvy­kius, ku­rie bu­vo prieš tre­jus me­tus, kai 2018 me­tų pa­bai­go­je Sei­mas pa­tvir­ti­no Vals­ty­bi­nę nar­ko­ti­kų, al­ko­ho­lio kon­tro­lės ir var­to­ji­mo pre­ven­ci­jos pro­gra­mą iki 2028 me­tų. Kaip vie­nas šios pro­gra­mos už­da­vi­nių bu­vo nu­ma­ty­ta per­žiū­rė­ti bau­džia­mą­ją po­li­ti­ką, tai­ko­mą nar­ko­ti­kų var­to­to­jams, sie­kiant su­ba­lan­suo­tos nar­ko­ti­kų kon­tro­lės po­li­ti­kos Lie­tu­vo­je. O vie­na pa­grin­di­nių kryp­čių, re­a­li­zuo­jant ši­tą tiks­lą, bu­vo nu­ma­ty­ta dek­ri­mi­na­li­zuo­ti ma­žiau pa­vo­jin­gas su nar­ko­ti­kų var­to­ji­mu su­si­ju­sias veik­las, už jas nu­ma­tant ad­mi­nist­ra­ci­nę at­sa­ko­my­bę, už­tik­ri­nant in­di­vi­du­a­laus ver­ti­ni­mo pa­grin­du tai­ko­mas švie­ti­mo, so­cia­li­nės, svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mų in­ter­ven­ci­jos prie­mo­nes vie­toj bau­džia­mų­jų.

Iki 2021 m. sau­sio 1 d., de­ja, ši­ta pro­gra­ma, bū­tent ši­ta kryp­tis ne­bu­vo re­a­li­zuo­ja­ma, ir nuo 2021 m. sau­sio 1 d., at­si­žvel­giant į nau­ją stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo sis­te­mą, to­kių kaip vals­ty­bi­nių pro­gra­mų ne­li­ko, tad de­par­ta­men­tas ėmė­si ly­de­rys­tės ir bu­vo pri­im­tas Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas, kad ši­ta pro­gra­ma tu­rė­tų bū­ti trans­for­muo­ja­ma į na­cio­na­li­nę dar­bo­tvarkę tais pa­čiais klau­si­mais, tai yra į dar aukš­tes­nio stra­te­gi­nio lyg­mens do­ku­men­tą. Iš es­mės šian­dien vyks­ta ši­tos na­cio­na­li­nės dar­bo­tvarkės pro­jek­to ren­gi­mas. Vie­na iš gru­pių taip pat dir­ba bū­tent prie bau­džia­mo­sios po­li­ti­kos per­žiū­ros. No­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad ir šio­je gru­pė­je taip pat yra sie­kia­ma dek­ri­mi­na­li­zuo­ti ne­di­de­lio kie­kio nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų tu­rė­ji­mą, bet ko­kių nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų tu­rė­ji­mą be tiks­lo pla­tin­ti, nes iš es­mės nė­ra sil­pnų ar ma­žiau pa­vo­jin­gų me­džia­gų. Gai­la, iš es­mės šian­dien mes gir­di­me, kad la­bai daž­nai pai­nio­ja­mos są­vo­kos „dek­ri­mi­na­li­za­vi­mas“ ir „le­ga­li­za­vi­mas“. Aš tie­siog lei­siu sau pri­min­ti, kad dek­ri­mi­na­li­zuo­ti, va­di­na­si, vals­ty­bė nu­spren­džia, kad už tam tik­ras vei­kas ne­be­tai­ko bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės ir tai tam­pa ne nu­si­kals­ta­ma vei­ka, o ad­mi­nist­ra­ci­niu nu­si­žen­gi­mu, ta­čiau vei­ka taip ir lie­ka už­draus­ta. Už ši­tą vei­ką žmo­gus ga­li bū­ti nu­baus­tas.

Nuo 2017 me­tų, per­kė­lus at­sa­ko­my­bę už ne­di­de­lio kie­kio nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų tu­rė­ji­mą be tiks­lo pla­tin­ti į Bau­džia­mą­jį ko­dek­są, be abe­jo, už­au­go bau­džia­mų­jų nu­si­žen­gi­mų ši­to­je sri­ty­je. Ta­čiau toks griež­ti­ni­mas iš es­mės šian­dien ne­ati­tin­ka Jung­ti­nių Tau­tų ir Eu­ro­pos Są­jun­gos for­muo­ja­mos žmo­gaus tei­sių už­tik­ri­ni­mo pri­ori­te­tais grin­džia­mos tarp­tau­ti­nės po­li­ti­kos, kai nar­ko­ti­kų var­to­ji­mas yra ver­ti­na­mas kaip vi­suo­me­nės svei­ka­tos pro­ble­ma, ku­ri nė­ra spren­džia­ma bau­džia­mo­sio­mis prie­mo­nė­mis. To­kią kryp­tį iš es­mės pa­tvir­ti­na ir vi­sai ne­se­niai pri­im­tas nau­jas do­ku­men­tas – Eu­ro­pos Są­jun­gos nar­ko­ti­kų stra­te­gi­ja 2021–2025 me­tams, ku­rio­je vie­na pa­grin­di­nių kryp­čių yra taip pat nu­ma­ty­tos al­ter­na­ty­vos pri­vers­ti­nėms sank­ci­joms.

Aš tik­rai ne­mi­nė­siu tos sta­tis­ti­kos, kaip au­go bau­džia­mų­jų nu­si­žen­gi­mų, su­si­ju­sių su ne­di­de­lio kie­kio nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų tu­rė­ji­mu be tiks­lo pla­tin­ti. Ta­čiau ga­liu vis dėl­to at­skleis­ti, kas gi tie as­me­nys, ku­rių at­žvil­giu yra tai­ko­mas bau­džia­ma­sis per­se­kio­ji­mas. 2018 me­tais tarp re­gist­ruo­tų as­me­nų, pa­da­riu­sių nu­si­kals­ta­mas vei­kas, su­si­ju­sias su ne­tei­sė­tu dis­po­na­vi­mu nar­ko­ti­kais, bu­vo už­re­gist­ruo­ti 127 ne­pil­na­me­čiai as­me­nys, o jei­gu pa­im­tu­me pla­čiau, kar­tu su jau­ni­mo gru­pės as­me­ni­mis nuo 18 iki 29 me­tų tai su­da­rė dau­giau kaip pu­sę vi­sų nu­si­kals­ta­mas vei­kas, su­si­ju­sias su ne­tei­sė­tu dis­po­na­vi­mui nar­ko­ti­kais, pa­da­riu­sių as­me­nų – 63 %. At­ro­dy­tų, pan­de­mi­jos me­tai, 2020 metai, tu­rė­tų su­stab­dy­ti tą ten­den­ci­ją, bet bu­vo už­re­gist­ruo­ti 128 ne­pil­na­me­čiai as­me­nys, ku­rie kar­tu su jau­ni­mo am­žiaus gru­pe nuo 18 iki 29 me­tų su­da­rė 65 % vi­sų nu­si­kals­ta­mų vei­kų, su­si­ju­sių su ne­tei­sė­tu dis­po­na­vi­mu nar­ko­ti­kais.

Kal­bant apie Lie­tu­vos si­tu­a­ci­ją, nors nuo 2014 me­tų ser­ga­mu­mas ir li­go­tu­mas, nar­ko­ma­ni­ja ma­žė­ja, pa­žiū­rė­ję į tam tik­ras tiks­li­nes gru­pes, į stu­den­tus, į jau­nus žmo­nes, mes ma­to­me, kad net 4 % mo­ki­nių pa­ten­ka į aukš­tos ri­zi­kos var­to­to­jų ka­te­go­ri­ją, o, aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­den­tų ty­ri­mo duo­me­ni­mis, tarp stu­den­tų, ypač vy­rų, po­pu­lia­riau­sios yra ka­na­pės ir jas bent kar­tą gy­ve­ni­me var­to­jo 42,6 %, per pas­ku­ti­nius me­tus 23,4 % ir kas­dien 2 % stu­den­tų var­to­ja ši­tas me­džia­gas.

Ką ro­do ši­tie skai­čiai? La­bai daž­nai kal­ba­ma, kad ši­ta bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė at­gra­sys ir ga­lė­tų bū­ti kaip tam tik­ra pre­ven­ci­ja da­ry­ti nu­si­kals­ta­mas vei­kas, su­si­ju­sias su nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų ne­tei­sė­tu lai­ky­mu be tiks­lo pla­tin­ti. Tai tik­rai ga­lė­čiau nu­vil­ti, kad bau­džia­mo­sios tei­sės prie­mo­nės čia tik­rai nė­ra tos prie­mo­nės, ku­rios spręs­tų pro­ble­mas, su­si­ju­sias su nar­ko­ti­kų var­to­ji­mu. Iš tik­rų­jų tai nė­ra pre­ven­ci­nė prie­mo­nė, ku­ri at­gra­sy­tų var­to­ti ši­tas nar­ko­ti­nes me­džia­gas. Šian­dien tik­rai ne­ma­žai moks­li­nių ty­ri­mų, ku­rie ro­do, kad ne­veiks­min­go­mis lai­ko­mos prie­mo­nės, ku­rios iš­im­ti­nai su­telk­tos į gąs­di­ni­mą, įvai­rias šo­ko, tai yra gąs­di­ni­mu pa­rem­tas tak­ti­kas. To­kios prie­mo­nės ne tik kad ne­veiks­min­gos, bet ga­li bū­ti ža­lin­gos ir su­kel­ti prie­šin­gą nei ti­ki­ma­si efek­tą.

Dek­ri­mi­na­li­zuo­jant ne­di­de­lį kie­kį nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų be tiks­lo pla­tin­ti tu­ri bū­ti kom­plek­siš­kai per­žiū­rė­tos vi­sos Bau­džia­mo­jo ko­dek­so su tuo su­si­ju­sios vei­kos, nes šian­dien, ko ge­ro, ne­ra­cio­na­lu, kad at­sa­ko­my­bė už nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų kon­tra­ban­dą yra Bau­džia­mo­jo ko­dek­so sky­riu­je „Nu­si­kal­ti­mai ir bau­džia­mie­ji nu­si­žen­gi­mai eko­no­mi­kai ir ver­slo tvar­kai“. Iš tik­rų­jų Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 199 straips­nio 4 da­ly­je nu­ma­ty­ta at­sa­ko­my­bė už šių me­džia­gų ga­be­ni­mą per Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sie­ną ne­tu­rint lei­di­mo bau­džia­ma lais­vės at­ėmi­mu nuo trejų iki dešimties me­tų. Ir šiuo at­ve­ju yra neat­si­žvel­gia­ma nei į nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų kie­kį, nei į tiks­lą, nei į pa­čią nar­ko­ti­nę ir psi­chot­ro­pi­nę me­džia­gą. Že­miau­sia ri­ba yra treji me­tai.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mui­ti­nės duo­me­ni­mis, 2018, 2019, 2020 me­tais virš 90 % pra­dė­tų iki­teis­mi­nių ty­ri­mų dėl nar­ko­ti­kų kon­tra­ban­dos ir ne­tei­sė­to dis­po­na­vi­mo jais pa­pras­tai yra su­si­ję su šių drau­džia­mų­jų me­džia­gų siun­ti­mu paš­to siun­to­mis. Di­dži­ą­ja da­li­mi as­me­nys siun­tė­si tik­rai ne­di­de­lį kie­kį ir tik as­me­ni­niam var­to­ji­mui be tiks­lo pla­tin­ti.

Šiuo at­ve­ju la­bai daž­nai kaip vie­nas gal­būt sėk­min­giau­sių pa­vyz­džių, dek­ri­mi­na­li­zuo­jant nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų tu­rė­ji­mą ir var­to­ji­mą, yra va­di­na­ma­sis Por­tu­ga­li­jos mo­de­lis. Čia tik­rai Por­tu­ga­li­ja dek­ri­mi­na­li­za­vo su as­me­ni­niu var­to­ji­mu su­si­ju­sį ne­tei­sė­tą dis­po­na­vi­mą nar­ko­ti­kais 2001 me­tais ir jau du de­šimt­me­čius duo­me­nys, gau­na­mi iš šios ša­lies, ro­do di­de­lę šio spren­di­mo įta­ką ir nau­dą vi­suo­me­nės svei­ka­tai ir vi­suo­me­nei. Ji bu­vo pa­siek­ta su­de­ri­nus dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo spren­di­mus su kur kas di­des­nė­mis in­ves­ti­ci­jo­mis į gy­dy­mo ir ža­los ma­ži­ni­mo pa­slau­gas.

Tai­gi vien tik dek­ri­mi­na­li­za­vi­mas, ne­su­stip­ri­nant svei­ka­tos sek­to­riaus, ne­iš­ple­čiant pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mo ap­rėp­ties, ne­in­ves­tuo­jant į ža­los ma­ži­ni­mą, ne­in­ves­tuo­jant į že­mo slenks­čio pa­slau­gų, pro­ble­mų ne­iš­spręs. (Bal­sai sa­lė­je) Iš es­mės bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė, kaip tei­si­nin­kai sa­ko, yra ul­ti­ma ra­tio prie­mo­nė, ku­ri tu­ri di­de­lį ša­lu­ti­nį po­vei­kį: teis­tu­mą, stig­ma­ti­za­vi­mą. O lais­vės at­ėmi­mo baus­mė­mis nu­teis­tiems as­me­nims ky­la so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos pro­ble­ma.

At­sa­ko­my­bės griež­ti­ni­mas tik­rai ne­duo­da jo­kių ap­čiuo­pia­mų tei­gia­mų re­zul­ta­tų, at­sa­ko­my­bės švel­ni­ni­mas jau nar­ko­ti­kus var­to­jan­tiems as­me­nims, ypač pri­ski­ria­miems prie di­de­lę ri­zi­ką ke­lian­čios var­to­ji­mo gru­pės, ga­li tu­rė­ti tei­gia­mų pa­sek­mių. Žmo­nės tie­siog ne­bi­jos krei­p­tis pa­gal­bos, kar­tu bū­tų ma­ži­na­mos ir bau­džia­mo­sios jus­ti­ci­jos pa­ti­ria­mos są­nau­dos nu­si­kals­ta­mų vei­kų ty­ri­mui, nu­teis­tų­jų iš­lai­ky­mui lais­vės at­ėmi­mo vie­tų įstai­go­se, o nar­ko­ti­kų kon­tro­lės po­li­ti­ka bū­tų la­biau orien­tuo­ta į vi­suo­me­nės svei­ka­tą. To­dėl bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė tu­rė­tų bū­ti tai­ko­ma tik pa­ma­tuo­tai ir tik dėl di­džiau­sią pa­vo­jų vi­suo­me­nei ke­lian­čių vei­kų. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma ko­le­ge. Pri­me­nu pra­ne­šė­jams, kad pa­si­sa­ky­mams skir­tas lai­kas – iki 10 mi­nu­čių.

Ki­tas pra­ne­šė­jas – A. Gu­taus­kas, Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus pir­mi­nin­kas. Jis šne­kės te­ma „Nu­si­kals­ta­mos vei­kos, su­si­ju­sios su nar­ko­ti­nė­mis ir psi­chot­ro­pi­nė­mis me­džia­go­mis: jaut­riau­si teis­mų prak­ti­kos as­pek­tai“.

 

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus pir­mi­nin­ko Au­re­li­jaus Gu­taus­ko pra­ne­ši­mas „Nu­si­kals­ta­mos vei­kos, su­si­ju­sios su nar­ko­ti­nė­mis ir psichotropinė­mis me­džia­go­mis: jaut­riau­si teis­mų prak­ti­kos as­pek­tai“

 

A. GUTAUSKAS. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Kal­bant apie nu­si­kal­ti­mus ir bau­džia­muo­sius nu­si­žen­gi­mus, su­si­ju­sius su dis­po­na­vi­mu nar­ko­ti­nė­mis ir psi­chot­ro­pi­nė­mis me­džia­go­mis, jaut­riau­sius teis­mų prak­ti­kos as­pek­tus, ga­li­ma teig­ti, jog šis jaut­ru­mas pra­si­de­da nuo vei­kos tei­si­nio įver­ti­ni­mo ir tę­sia­si iki tin­ka­mos baus­mės pa­sky­ri­mo. Nie­kam ne pa­slap­tis, kad Lie­tu­vo­je yra griež­čiau­sios baus­mės už dis­po­na­vi­mą nar­ko­ti­nė­mis ir psi­chot­ro­pi­nė­mis me­džia­go­mis, kon­kre­čiai už jų pla­ti­ni­mą tarp vi­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių.

Štai pla­ti­ni­mas di­de­liu kie­kiu nu­ma­to nuo aš­tuo­ne­rių iki de­šim­ties me­tų lais­vės at­ėmi­mo, la­bai di­de­liu kie­kiu – nuo 10 iki 15 me­tų. Kad bū­tų pa­pras­čiau įsi­vaiz­duo­ti, įsi­vaiz­duo­ki­me: 2 gra­mai he­roi­no – aš­tuo­ne­ri me­tai lais­vės at­ėmi­mo, 20 gra­mų me­tam­fe­ta­mi­no ar­ba am­fe­ta­mi­no – aš­tuo­ne­ri me­tai lais­vės at­ėmi­mo. De­ja, šis griež­tas baus­mių re­gu­lia­vi­mas re­zul­ta­to ne­duo­da, by­lų tu­ri­me daug, nu­teis­tų­jų as­me­nų taip pat daug.

Šian­dien no­rė­čiau pa­si­da­lin­ti sa­vo įžval­go­mis, su­si­ju­sio­mis su nar­ko­ti­kų ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų var­to­ji­mu, ku­ris tra­di­ciš­kai bu­vo ir yra bau­džia­mo­sios tei­sės da­ly­kas. Jau ko­le­gė mi­nė­jo ke­le­tą as­pek­tų dėl kri­mi­na­li­za­vi­mo ir le­ga­li­za­vi­mo, tad at­kreip­siu dė­me­sį, kad vis dėl­to bau­džia­mo­sios tei­sės moks­las sa­ko, kad kiek­vie­na kri­mi­na­li­za­ci­ja tu­ri bū­ti kruopš­čiai pa­grįs­ta pa­vo­jin­gu­mu vi­suo­me­nei, kad ma­žiau pa­vo­jin­gi po­el­giai ne­bū­tų kri­mi­na­li­zuo­ja­mi ir šie kon­flik­tai bū­tų spren­džia­mi nau­do­jan­tis ki­tų tei­sės ša­kų nor­mo­mis. Nu­si­kal­ti­mų api­brė­ži­mai tu­ri bū­ti mak­si­ma­liai aiš­kūs: kuo ma­žiau in­ter­pre­ta­vi­mo lais­vės pa­lik­ti tei­sės tai­ky­to­jo sub­jek­ty­viam ver­ti­ni­mui. Tai yra svei­kiau ir pa­čiai vi­suo­me­nei.

Iš es­mės pri­pa­ži­ni­mas nu­si­kals­ta­ma ar ne­nu­si­kals­ta­ma vei­ka yra po­li­ti­nis klau­si­mas, ku­rį spren­džia vals­ty­bės įsta­ty­mų lei­džia­mo­ji val­džia, par­la­men­tas. Kri­mi­na­li­za­vi­mu tra­di­ciš­kai va­di­na­mas tam tik­ras vei­kų pri­pa­ži­ni­mas nu­si­kals­ta­mo­mis ir jų įra­šy­mas į bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą, o dek­ri­mi­na­li­za­vi­mas – tam tik­rų nu­si­kals­ta­mų vei­kų pri­pa­ži­ni­mas ne­nu­si­kals­ta­mo­mis ir jų eli­mi­na­vi­mas iš bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo. Ki­taip ta­riant, dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo pro­ce­sas prie­šin­gas kri­mi­na­li­za­vi­mui, at­si­sa­ko­ma tam tik­rą pro­ble­mą spręs­ti bau­džia­mo­sio­mis tei­si­nė­mis prie­mo­nė­mis. Dek­ri­mi­na­li­za­vus šiuos veiks­mus, jie ir to­liau lai­ko­mi ne­le­ga­liais, ta­čiau nė­ra bau­džia­mi kri­mi­na­li­ne baus­me, pa­brė­žiu, kri­mi­na­li­ne baus­me, jiems tai­ko­mos ad­mi­nist­ra­ci­nės nuo­bau­dos, ku­rios taip pat ga­na griež­tos. Tuo tar­pu pla­ti­ni­mas ap­skri­tai, pla­ti­ni­mas ne­pil­na­me­čiams, len­ki­mas var­to­ti nar­ko­ti­nes ir psi­chot­ro­pi­nes me­džia­gas ir to­liau iš­lie­ka nu­si­kal­ti­mu. Tai­gi iš es­mės ga­li­ma kal­bė­ti tik apie da­li­nį dek­ri­mi­na­li­za­vi­mą.

Le­ga­li­za­vi­mas, ko­le­gė jau pa­mi­nė­jo, nar­ko­ti­kų kon­tro­lės kon­teks­te reiš­kia, kad to­kie veiks­mai kaip var­to­ji­mas bei dis­po­na­vi­mas tu­rė­tų bū­ti re­gu­liuo­ja­mi pa­na­šiai kaip al­ko­ho­lio ar ta­ba­ko var­to­ji­mas. Be to, taip pat iš­lie­ka ga­li­my­bė tam tik­rais at­ve­jais tai­ky­ti ir bau­džia­mą­sias sank­ci­jas. Tai­gi žiū­rint pla­čiau dek­ri­mi­na­li­za­vi­mas yra su­pran­ta­mas ne kaip gry­nai ju­ri­di­nis tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mas, o kaip rep­re­sy­vios vals­ty­bės po­li­ti­kos kei­ti­mas į at­sa­ko­my­bės už de­via­ci­nių ir so­cia­liai mar­gi­na­li­zuo­tų gru­pių so­cia­li­nių pro­ble­mų spren­di­mą ki­tais bū­dais. To­kia vals­ty­bės po­li­ti­ka ati­tin­ka šiuo­lai­ki­nės de­mo­kra­tinės ir tei­si­nės vals­ty­bės po­žy­mius, ki­taip dar va­di­na­ma mo­der­nia bau­džia­mą­ja po­li­ti­ka. Ap­skri­tai tarp eks­per­tų dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo pro­ce­sas ver­ti­na­mas tei­gia­mai. Eks­per­tai aki­vaiz­džiai nu­ro­do, kad 2017 me­tais pri­im­tas spren­di­mas kri­mi­na­li­zuo­ti dis­po­na­vi­mą ne­di­de­liu kie­kiu nar­ko­ti­kų sa­vo reik­mėms ne­pa­sie­kė tų tiks­lų, skir­tų sie­kiant ma­žin­ti nar­ko­ti­kų pa­pli­ti­mą ir var­to­to­jų skai­čių. Ži­no­ma, nar­ko­ti­nių me­džia­gų var­to­ji­mo mas­to ki­ti­mą le­mia daug veiks­nių, o nar­ko­ti­kų kon­tro­lės po­li­ti­ka yra tik vie­nas iš jų. To­dėl ne­rei­kė­tų ab­so­liu­tin­ti ir ki­tų vals­ty­bių li­be­ra­lių po­žiū­rių šiuo as­pek­tu, ta­čiau ne­ga­li­ma į juos ir neat­si­žvelg­ti. Ga­li­ma tvir­tai kon­sta­tuo­ti, kad toks ra­di­ka­lus po­sū­kis si­tu­a­ci­jos bent tik­rai ne­pa­blo­gi­no.

Ar bau­džia­mo­ji, ar ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė? No­rė­čiau pri­min­ti, kad vis dėl­to Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­sas dar va­di­na­mas ma­žuo­ju bau­džia­muo­ju ko­dek­su. To­dėl bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės griež­ti­ni­mas yra tik pa­na­cė­ja gal­vo­jant, kad tai yra vais­tas nuo vi­sų vi­suo­me­nės li­gų, tarp jų ir nar­ko­ma­ni­jos. Kri­mi­na­li­za­vi­mo ša­li­nin­kai tei­gia, kad griež­tos baus­mės už nar­ko­ti­kus pa­de­da ma­žin­ti jų var­to­ji­mą at­gra­sant ki­tus vi­suo­me­nės na­rius nuo ne­pa­gei­dau­ja­mo el­ge­sio, o dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo ša­li­nin­kai ne­ma­to bau­džia­mų­jų prie­mo­nių nau­dos nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo ma­žė­ji­mui ir ra­gi­na nar­ko­ti­kų po­li­ti­ką kreip­ti į vi­suo­me­nės svei­ka­tos ap­sau­gą ir ža­los ma­ži­ni­mo prie­mo­nes. Ži­no­ma, nė­ra jo­kio tei­si­nio pa­grin­do, kad at­sa­ko­my­bės griež­ti­ni­mas duos ko­kių nors ap­čiuo­pia­mų re­zul­ta­tų, kaip ma­ty­ti iš įvai­rių Eu­ro­pos vals­ty­bių ap­žval­gos, nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo mas­tas nuo tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo nei griež­tu­mo, nei švel­ni­ni­mo pri­klau­so ne­daug, o at­sa­ko­my­bės švel­ni­ni­mas ga­lė­tų tu­rė­ti tei­gia­mų pa­sek­mių jau nar­ko­ti­kus var­to­jan­čių as­me­nų at­žvil­giu. Su­švel­nin­tų at­sa­ko­my­bę var­to­to­jų at­žvil­giu, pas­ta­rie­ji bū­tų trak­tuo­ja­mi hu­ma­niš­kiau, pa­grin­di­nį dė­me­sį su­tel­kiant į nar­ko­ti­kų pla­tin­to­jus. Ga­li­ma bū­tų kon­tro­liuo­ti ne tik var­to­ji­mo pa­pli­ti­mą, bet ir mir­čių skai­čių, in­fek­ci­nių li­gų pa­pli­ti­mą.

Taip pat pa­žy­mė­ti­na ir tai, kad šis tei­sės pa­žei­di­mas nė­ra nu­kreip­tas prieš kon­kre­tų as­me­nį, tai yra va­di­na­ma­sis nu­si­kal­ti­mas be au­kos, to­dėl griež­tas bau­di­mas nė­ra pa­tei­si­na­mas ir at­pil­do sie­kiu. Nu­si­kal­ti­mai mo­ra­lei, cri­mes against mo­ra­li­ty, dar ki­taip to­kie nu­si­kal­ti­mai va­di­na­mi nu­si­kal­ti­mais be au­kos, prie jų taip pat pri­ski­ria­ma pros­ti­tucija, azar­ti­niai lo­ši­mai, šios stu­di­jos kon­teks­te svar­bus ir ne­le­ga­lių nar­ko­ti­kų var­to­ji­mas. Ži­no­ma, ne­bau­džia­mųjų tei­si­nių pa­da­ri­nių bet ko­kiu at­ve­ju at­si­ran­da, at­si­ran­da pa­da­ri­nių šei­mai, vi­suo­me­nei ir pa­na­šiai. Kaip ko­le­gė mi­nė­jo, į šią sri­tį pa­ten­ka iš­im­ti­nai jau­ni žmo­nės – nuo 19 iki 29 me­tų am­žiaus, pri­klau­so­mi as­me­nys, var­to­jan­tys nar­ko­ti­kus, ar­ba jau­ni žmo­nės, ku­rie tie­siog no­rė­jo pa­mė­gin­ti, pa­tir­ti, kas tai yra. Veik­los pa­vo­jin­gu­mas yra la­bai ma­žas, kai mes kal­ba­me apie ne­di­de­lį nar­ko­ti­kų kie­kio var­to­ji­mą, be tiks­lo juos pla­tin­ti. Jis ne­ati­tin­ka iš tik­rų­jų va­di­na­mo­jo ul­ti­ma ra­tio prin­ci­po – kraš­tu­ti­nės prie­mo­nės ir tai yra dau­giau in­di­vi­do bei vi­suo­me­nės svei­ka­tos nei bau­džia­mo­sios tei­sės pro­ble­ma. Pla­ti­ni­mo tiks­lo ne­bu­vi­mas reiš­kia, kad mi­nė­tus veiks­mus as­muo at­lie­ka no­rė­da­mas pa­ten­kin­ti tik sa­vo as­me­ni­nius var­to­ji­mo po­rei­kius.

Kal­bant apie bau­džia­mų­jų įsta­ty­mų efek­ty­vu­mą ir eko­no­mi­nį pa­grįs­tu­mą, ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad šia­me kon­teks­te bau­džia­mo­ji tei­sė tu­ri stip­rų ša­lu­ti­nį po­vei­kį. Bau­džia­mų­jų prie­mo­nių pa­nau­do­ji­mas as­me­niui su­ke­lia nei­gia­mo po­bū­džio pa­sek­mių. Jis yra stig­ma­ti­zuo­ja­mas, su­si­du­ria su di­de­liais sun­ku­mais kal­bant apie jo rein­teg­ra­ci­ją į vi­suo­me­nę, ypač tais at­ve­jais, kai yra ski­ria­mos įka­li­ni­mo baus­mės. Pri­klau­so­mų as­me­nų at­žvil­giu tai stip­riai ap­sun­ki­na ir gy­dy­mo pro­ce­są.

Kar­tu su di­dė­jan­čiais bau­džia­mų­jų nu­si­žen­gi­mų skai­čiais di­dė­ja ir bau­džia­mą­jį per­se­kio­ji­mą pa­ty­ru­sių as­me­nų ša­ly­je skai­čius. Tai ga­li tu­rė­ti nei­gia­mos įta­kos jų pro­fe­si­nei kar­je­rai, jei­gu as­muo pla­nuo­ja siek­ti dar­bo sri­ty­je, ku­rio­je rei­ka­lin­ga ne­pri­ekaiš­tin­ga re­pu­ta­ci­ja.

 Ne­ga­li­ma pa­mirš­ti, kad bau­džia­mo­sios tei­sės nor­mų per­tek­li­nis tai­ky­mas tu­ri stip­rų ša­lu­ti­nį nei­gia­mą po­vei­kį vi­suo­me­nei, dau­gė­ja teis­tų, va­di­na­si, mo­ra­liš­kai at­stum­tų, nei­gia­mai stig­ma­ti­zuo­tų, ne­kon­ku­ren­cin­gų ir vals­ty­bei ne­lo­ja­lių žmo­nių. Be­je, ir ad­mi­nist­ra­ci­nis baus­tu­mas taip pat stig­ma­ti­zuo­ja – pats pro­ce­sas ir iš­lie­kan­tys įra­šai apie tai.

Dėl ty­ri­mo kaš­tų ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad kal­bant ir žiū­rint į pa­čius ty­ri­mus drą­siai ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad vie­nos daž­niau­siai mi­ni­mų pa­sek­mių, ku­rios įžvel­gia­mos, iš tik­rų­jų yra iš­au­gęs bau­džia­mų­jų nu­si­žen­gi­mų skai­čius už ma­žo kie­kio nar­ko­ti­kų var­to­ji­mą ne­tu­rint tiks­lo pla­tin­ti, taip pat ir pa­di­dė­jęs dar­bo tei­sė­sau­gai krū­vis. Taip pat dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo pro­ce­sas su­ma­žin­tų tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų ir teis­mų iš­lai­das, at­si­ras­tų ga­li­my­bių re­sur­sus skir­ti ki­tiems rim­tiems nu­si­kal­ti­mams tir­ti. Pats ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų pro­ce­sas vals­ty­bės iš­lai­dų pras­me yra ge­ro­kai pa­pras­tes­nis ir rei­ka­lau­jan­tis ma­žes­nių są­nau­dų ne­gu bau­džia­ma­sis pro­ce­sas.

Ver­tin­ga to­kia tei­sė, ku­ri yra ra­cio­na­li, su­ba­lan­suo­ta, sta­bi­li, pa­lie­kan­ti kuo ma­žiau erd­vės pik­tnau­džia­vi­mui. Vi­suo­me­nei ir vals­ty­bei nuo to tik ge­riau. Bau­džia­mo­ji tei­sė yra vi­suo­me­nę sau­gan­tis pa­ti­ki­mas šuo, bet ne gin­klas kaž­ko­kiam blo­giui iš­nai­kin­ti. Net var­dan ko­vos su tam tik­rais blo­giais ne­ga­li­ma pa­au­ko­ti pro­tin­gos bau­džia­mo­sios tei­sės, nes ne­pro­tin­ga bau­džia­mo­ji tei­sė ne­iš­ven­gia­mai pa­gim­do ne­pro­tin­gą prak­ti­ką, o tai jau yra pa­vo­jus lais­vei.

Nar­ko­ti­kų ža­los ma­ži­ni­mo kon­teks­te tu­ri­me kal­bė­ti apie ben­drą kom­plek­si­nę sis­te­mą – svei­ka­tos ap­sau­gos, tei­sė­sau­gos ir pre­ven­ci­nę, nu­kreip­tą į nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo pro­ble­mą. Sėk­min­ga nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų ne­di­de­liu kie­kiu be tiks­lo jas pla­tin­ti dek­ri­mi­na­li­za­ci­ja ga­li bū­ti įgy­ven­din­ta tik iman­tis, kaip ir mi­nė­jau, kom­plek­si­nių nar­ko­ti­kų po­li­ti­kos kei­ti­mo prie­mo­nių, su­si­ju­sių ne tik su bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės pa­kei­ti­mu ad­mi­nist­ra­ci­ne, bet ir su svei­ka­tos ap­sau­gos ir pa­gal­bos var­to­jan­tiems as­me­nims už­tik­ri­ni­mu bei so­cia­li­ne pa­ra­ma. Dė­ko­ju už dė­me­sį.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, už įdo­mų, in­for­ma­ty­vų ir tu­ri­nin­gą pra­ne­ši­mą. Ki­tas dis­ku­si­jos pra­ne­šė­jas ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jas G. Iva­naus­kas kal­bės apie at­sa­ko­my­bės už nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų ne­tei­sė­tą var­to­ji­mą rai­dą ir prak­ti­nius tai­ky­mo as­pek­tus. Ger­bia­mas pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jau, ma­lo­nu ma­ty­ti jus vėl Sei­me. Dar ma­lo­niau ma­ty­ti ki­ta te­ma, nei pra­ei­tą sa­vai­tę ma­tė­me. Pra­šau.

 

Ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jo Gin­to Iva­naus­ko pra­ne­ši­mas „At­sa­ko­my­bės už nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų ne­tei­sė­tą var­to­ji­mą rai­da ir prak­ti­nis tai­ky­mas“

 

G. IVANAUSKAS. Dė­kui. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Iš tik­rų­jų, kal­bant apie at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo rai­dą, no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad iki 2016 m. gruo­džio 31 d. už dis­po­na­vi­mą ne­di­de­liu kie­kiu nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų at­sa­ko­my­bė bu­vo nu­ma­ty­ta ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so 44 straips­ny­je, ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 259 straips­ny­je. Tai­kant at­sa­ko­my­bę pa­gal šiuos straips­nius iš tik­rų­jų prak­ti­ko­je kil­da­vo tam tik­rų at­ri­bo­ji­mo pro­ble­mų, nes vie­no­je by­lo­je iš prin­ci­po už pa­na­šų kie­kį bu­vo tai­ko­ma ir bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė, ki­to­je by­lo­je už pa­na­šų kie­kį ar kar­tais net ir di­des­nį bu­vo tai­ko­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė. Per ne­ma­žai me­tų nuo 2003 me­tų, kai įsi­ga­lio­jo nau­ja­sis Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas ir Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­sas, daug­maž nu­si­sto­vė­jo teis­mi­nė prak­ti­ka. Jei bu­vo nu­sta­to­mas nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų tik var­to­ji­mo fak­tas, pa­pras­tai bu­vo tai­ko­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė. Jei­gu pas as­me­nį bu­vo ran­da­mas bent tam tik­ras kie­kis nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų, bu­vo tai­ko­ma jau bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė.

 Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas iki 2017 me­tų, iš tik­rų­jų at­ri­bo­da­mas bau­džia­mą­ją ir ad­mi­nist­ra­ci­nę at­sa­ko­my­bę už šių vei­kų pa­da­ry­mą, vie­nu ir es­mi­niu vei­kos pa­vo­jin­gu­mo ver­ti­ni­mo kri­te­ri­ju­mi bu­vo nu­ro­dęs bū­tent šių me­džia­gų kie­kį. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad bū­tent ir pri­imant nau­ją­jį nuo 2017 m. sau­sio 1 d. įsi­ga­lio­ju­sį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­są aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te bu­vo nu­ro­dy­ta, kad pa­kei­ti­mai da­ro­mi, nes yra pa­žeis­ta ad­mi­nist­ra­ci­nės ir bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės dar­na, ir kad tu­ri bū­ti per­žiū­ri­ma sank­ci­jų vi­su­ma spren­džiant šį klau­si­mą.

Da­bar jau ga­lio­jan­čia­me Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 71 straips­ny­je yra nu­ma­ty­ta ad­mi­nist­ra­ci­nė nuo­sa­vy­bė už nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų var­to­ji­mą be gy­dy­to­jo pa­sky­ri­mo, už jį at­sa­ko­my­bė bu­vo anks­čiau nu­ma­ty­ta ga­lio­jan­čio Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so 44 straips­nio 2 da­ly­je. Taip pat bu­vo nu­ma­ty­ta ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė už ne­di­de­lio kie­kio nar­ko­ti­nių ar psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų dis­po­na­vi­mą be tiks­lo pla­tin­ti, bu­vo nu­ma­ty­ta anks­tes­nia­me ko­dek­se 44 straips­nio 1 da­ly­je, ta­čiau jos ne­be­li­ko ir ana­lo­giš­ka vei­ka ta­po tik nu­ma­ty­ta Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 259 straips­nio 2 da­ly­je. Iš es­mės ta nor­ma ne­pa­si­kei­tė nuo 2003 me­tų iki da­bar.

Įver­ti­nus In­for­ma­ti­kos ir ry­šių de­par­ta­men­to pa­teik­tus Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų re­gist­re esan­čius sta­tis­ti­nius duo­me­nis apie 2014–2020 me­tų ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų sta­tis­ti­ką ir už­re­gist­ruo­tus bū­tent pa­gal anks­tes­nį Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so 44 straips­nį ir da­bar ga­lio­jan­tį Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 71 straips­nį, įver­ti­nus po­ky­tį, ga­li­ma kon­sta­tuo­ti, kad iš tik­rų­jų už­re­gist­ruo­tų pa­žei­di­mų skai­čius nuo­la­tos au­ga. 2020 me­tais to­kių nu­si­žen­gi­mų yra už­re­gist­ruo­ta 4 tūkst. 312, tai yra 28 % dau­giau nei 2019 me­tais, kai jų bu­vo už­re­gist­ruo­ta 3 tūkst. 367, ir 63 % pa­au­go dau­giau nei 2018 me­tais, kai bu­vo už­re­gist­ruo­ti 2 tūkst. 652 to­kie pa­žei­di­mai.

Iš tie­sų toks skai­čių au­gi­mas ro­do tam tik­rą di­dė­jan­tį nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų var­to­ji­mą, to­dėl kal­bant apie ga­lio­jan­čio reg­la­men­ta­vi­mo to­bu­li­ni­mo kryp­tis pir­miau­sia tu­rė­tų bū­ti iš­ana­li­zuo­tas ir įver­tin­tas Lie­tu­vo­je vei­kian­tis nar­ko­ti­nes ar psi­chot­ro­pi­nes me­džia­gas var­to­jan­čių as­me­nų el­ge­sio kei­ti­mo, gy­dy­mo pro­gra­mų re­a­li­za­vi­mo me­cha­niz­mas, jis tu­rė­tų bū­ti orien­tuo­tas bū­tent į as­me­nų gy­dy­mą ir pa­kar­to­ti­nių pa­žei­di­mų pre­ven­ci­ją.

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 259 straips­nio 3 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad as­muo, ku­ris sa­vo no­ru krei­pė­si į svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gą dėl me­di­ci­nos pa­gal­bos ar krei­pė­si į vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ją, no­rė­da­mas ati­duo­ti ne­tei­sė­tai pa­si­ga­min­tas, įgy­tas, lai­ky­tas be tiks­lo pla­tin­ti nar­ko­ti­nes ar psi­chot­ro­pi­nes me­džia­gas, yra at­lei­džia­mas nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės už var­to­tų ar ati­duo­tų nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų ga­mi­ni­mą, įgi­ji­mą ir lai­ky­mą. Ana­lo­giš­ka nuo­sta­ta yra nu­ma­ty­ta ir da­bar ga­lio­jan­čia­me Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 71 straips­nio 4 da­ly­je. Ta­čiau no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad vėl­gi, In­for­ma­ti­kos ir ry­šių de­par­ta­men­to pa­teik­tais duo­me­ni­mis, nuo 2017 me­tų kiek­vie­nais me­tais bū­tent šiais nu­ro­dy­tais pa­grin­dais pri­im­ti spren­di­mai bu­vo ne dau­giau kaip po vie­ną tiek dėl Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 259 straips­nio 3 da­lies, at­lei­džiant as­me­nis nuo at­sa­ko­my­bės, tiek ir pa­gal Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 71 straips­nio 4 da­lies nuo­sta­tas – ir­gi at­lei­džiant as­me­nis nuo at­sa­ko­my­bės.

Iš tik­rų­jų tai ke­lia tam tik­rų klau­si­mų. Ke­lia klau­si­mų, ar as­me­nys nė­ra lin­kę sa­va­no­riš­kai gy­dy­tis, ar gy­dy­mo in­fra­struk­tū­ra nė­ra pa­kan­ka­ma, ar ko­kios nors ki­tos prie­žas­tys le­mia tai, kad žmo­nės ne­lin­kę to da­ry­ti. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­muo­se lai­ko­tar­piu nuo 2020 m. sau­sio 1 d. iki 2021 m. ko­vo 1 d. bu­vo iš­nag­ri­nė­tos 1 tūkst. 579 bau­džia­mo­sios by­los, ku­rio­se as­me­nys bu­vo pri­pa­žin­ti kal­tais dėl nu­si­kals­ta­mų vei­kų, nu­ma­ty­tų Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 259 straips­nio 1 ir 2 da­ly­se, tai yra už dis­po­na­vi­mą ne­tu­rint tiks­lo pla­tin­ti, ir Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 260 straips­nio 1 da­ly­je – už dis­po­na­vi­mą tu­rint tiks­lą pla­tin­ti. At­si­tik­ti­ne tvar­ka įver­ti­nus ankš­čiau nu­ro­dy­tu lai­ko­tar­piu iš­nag­ri­nė­tas by­las, pa­ė­mus 80 iš­nag­ri­nė­tų bau­džia­mų­jų by­lų, yra nu­sta­ty­ta, kad dau­gu­mo­je by­lų as­me­nims bu­vo in­kri­mi­nuo­tos vei­kos bū­tent pa­gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 259 straips­nio 1 ir 2 da­lį. Iš es­mės 80 % pa­da­ry­tų vei­kų nu­ma­ty­tos bū­tent šiuo­se straips­niuo­se. Dėl as­me­nims in­kri­mi­nuo­tos vei­kos pa­gal 260 straips­nio 1 da­lį, tai yra dėl pla­ti­ni­mo, bu­vo iš­nag­ri­nė­ta apie 6,25 %. Ki­tos vei­kos bu­vo iš­nag­ri­nė­tos kar­tu api­ben­dri­nant, ka­dan­gi as­me­nys bu­vo kal­ti­na­mi tiek pa­da­rę ir pla­ti­ni­mą, tiek ir sa­vo reik­mėms įsi­gi­ję nar­ko­ti­nių me­džia­gų.

Iš­ana­li­za­vus as­me­nims už Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 259 straips­nio 1 ir 2 da­ly­se bei 260 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tų nu­si­kals­ta­mų vei­kų teis­mo ski­ria­mas baus­mių ten­den­ci­jas, nu­sta­ty­ta, kad už nu­si­kals­ta­mų vei­kų, nu­ma­ty­tų 259 straips­nio 1 ir 2 da­ly­se, pa­da­ry­mą, tai yra už sa­vo reik­mėms be tiks­lo pla­tin­ti, teis­mas daž­niau­siai ski­ria bau­dą, o už 260 straips­nio 1 da­ly­je, tai yra už tu­rint tiks­lą pla­tin­ti, – lais­vės at­ėmi­mo baus­mę iš es­mės to­dėl, kad sank­ci­ja nė­ra nu­ma­ty­ta jo­kia ki­ta baus­mė.

At­kreip­čiau dė­me­sį, kad sky­rus lais­vės at­ėmi­mo baus­mę, kol ne­bu­vo pa­keis­ta Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 71 straips­nio nuo­sta­ta, bu­vo tai­ko­mas baus­mės vyk­dy­mo ati­dė­ji­mas, ka­dan­gi tai yra sun­kus nu­si­kal­ti­mas, kaip mi­nė­jau, tai yra su­si­ję su pla­ti­ni­mu. Taip pat daž­nai šiuo mo­men­tu jau yra tai­ko­mos Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 54 straips­nio 3 da­lies nuo­sta­tos, tai yra nu­ma­to ga­li­my­bes skir­ti švel­nes­nę, nei sank­ci­ja nu­ma­ty­ta, baus­mę, jei­gu tai prieš­ta­rau­ja tei­sin­gu­mo prin­ci­pui.

Skir­da­mi areš­to ir lais­vės at­ėmi­mo baus­mes pa­gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 259 straips­nio 1 ir 2 da­lis, bū­tent čia yra, kai sa­vo reik­mėms be tiks­lo pla­tin­ti, teis­mai at­si­žvelg­da­vo į to­kias sa­vy­bes, tai yra į as­me­nų teis­tu­mą ir ad­mi­nist­ra­ci­nį baus­tu­mą. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad vi­sais at­ve­jais vi­si as­me­nys bu­vo anks­čiau teis­ti. Dau­giau nei pu­sei jų ne­bu­vo iš­ny­kęs teis­tu­mas. Di­džio­ji da­lis, virš 80 %, anks­čiau bu­vo baus­ti ad­mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka. Taip pat teis­mai at­si­žvelg­da­vo ir į dar­bi­nį už­im­tu­mą, tai yra tu­rin­tiems dar­bą pa­pras­tai bū­da­vo tai­ko­mas Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 75 straips­nis, kaip mi­nė­jau, baus­mės vyk­dy­mo ati­dė­ji­mas. Taip pat bu­vo at­si­žvel­gia­ma į šei­mi­nę pa­dė­tį, iš­si­la­vi­ni­mą, vai­kų tu­rė­ji­mą, gy­dy­mą­si nuo pri­klau­so­my­bės nar­ko­ti­nė­mis me­džia­go­mis. Tai­gi at­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad iš tik­rų­jų skir­da­mi lais­vės su­var­žy­mo baus­mes teis­mai pa­pras­tai ski­ria tik anks­čiau jau teis­tiems ar baus­tiems as­me­nims, o pir­mą kar­tą pa­puo­lu­siems as­me­nims pa­pras­tai to­kios baus­mės yra ne­ski­ria­mos. Pa­gal ga­li­my­bes net yra at­si­žvel­gia­ma, vi­sa­da yra tai­ko­mas at­lei­di­mo nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės ins­ti­tu­tas pa­gal lai­da­vi­mą ar ki­tos prie­mo­nės.

Taip pat no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, dėl ko pro­ku­ra­tū­ra pa­si­sa­kė, kad rei­kė­tų to­bu­lin­ti Sei­mui pa­teik­to pro­jek­to nor­mas, tai to­dėl, kad šian­dien pas mus ga­lio­ja Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 199 straips­nis, ku­ris nu­ma­to bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę už nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų kon­tra­ban­dą, tai yra sun­kus nu­si­kal­ti­mas, taip pat nu­ma­tan­tis lais­vės at­ėmi­mo baus­mę. Ko ge­ro, jei­gu kal­bė­tu­me apie tai, kad mes no­ri­me per­žvelg­ti, kad bū­tų tei­sin­gos baus­mės as­me­nims, ku­rie įsi­gi­jo ši­tas me­džia­gas sa­vo var­to­ji­mui, tai tu­rė­tų bū­ti per­žiū­ri­mi sis­te­miš­kai Bau­džia­mo­jo ko­dek­so vi­si straips­niai. Taip pat no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad iš tik­rų­jų mū­sų Bau­džia­mo­jo ko­dek­so skir­snio, nu­ma­tan­čio at­sa­ko­my­bę ap­skri­tai už nar­ko­ti­nes ar psi­chot­ro­pi­nes me­džia­gas, tos nor­mos yra pri­im­tos dar nuo 2003 me­tų. Iš tik­rų­jų jos yra, ga­li­ma sa­ky­ti, iš vie­nos pu­sės pa­se­nu­sios, bet jos pa­se­nu­sios ne tik dėl to, kad jas rei­kė­tų švel­nin­ti kai ku­riais at­ve­jais, bet aš no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad kai ku­riais at­ve­jais, ypač kai tai lie­čia nu­si­kals­ta­mų su­si­vie­ni­ji­mų veik­lą, su­si­ju­sią su la­bai di­de­liu kie­kiu nar­ko­ti­nių me­džia­gų ga­be­ni­mu, aš jau kal­bu ne apie ki­log­ra­mus, bet apie to­nas, tai baus­mės tu­rė­tų bū­ti dar griež­tes­nės, ne­gu da­bar yra nu­ma­ty­tos Bau­džia­mo­jo ko­dek­so. Tai yra di­des­nės ne­gu de­šimt me­tų ir griež­tes­nės.

To­dėl baig­da­mas no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad, kaip ir mi­nė­jau, pro­ku­ra­tū­ra, teik­da­ma sa­vo pa­siū­ly­mus dėl šiuo me­tu pa­teik­tų ne­dis­ku­tuo­ja­mų Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 71 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo 4831 straips­niu, taip pat ir Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 259 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tų, at­krei­pė dė­me­sį, kad pro­jek­tuo­se siū­lo­mi tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo pa­kei­ti­mai nė­ra pa­kan­ka­mai ge­rai pa­ruoš­ti, jie tu­rė­tų bū­ti to­bu­lin­ti­ni. Aš tu­riu ome­ny, pats dis­po­zi­ci­jos straips­nis nė­ra pa­kan­ka­mai ge­rai pa­ruoš­tas. No­ri­me at­kreip­ti dė­me­sį, kad vien bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės pa­kei­ti­mas ad­mi­nist­ra­ci­ne pro­ble­mos, su­si­ju­sios su nar­ko­ti­nių ar psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų var­to­ji­mu, tik­rai ne­iš­spręs. To­dėl ma­nau, kad vis dėlto tu­rė­tų bū­ti sis­te­mi­nis vals­ty­bės po­žiū­ris ir gal­būt tu­rė­tų bū­ti su­da­ry­tos dar­bo gru­pės, kad įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai tin­ka­mai įver­tin­tų šiuo me­tu ga­lio­jan­čias pro­gra­mas, pa­čius įsta­ty­mus, pre­ven­ci­nes gy­dy­mo pro­gra­mas. Ačiū vi­siems.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau.

Ki­tas dis­ku­si­jo­je da­ly­vau­jan­tis pra­ne­šė­jas R. Ba­da­ras, Res­pub­li­ki­nės Vil­niaus uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Tok­si­ko­lo­gi­jos cen­tro va­do­vas, kli­ni­ki­nės tok­si­ko­lo­gi­jos gy­dy­to­jas kal­bės apie tai, ar psi­cho­ak­ty­vių me­džia­gų var­to­ji­mo dek­ri­mi­na­li­za­ci­ja ga­li bū­ti pa­nau­do­ta gy­dy­mui. Pri­si­jun­gia nuo­to­li­niu bū­du. Ger­bia­mas Ba­da­rai, pra­šom, kaip sa­ko­ma, grin­dys yra jū­sų. Ne­gir­dė­ti, gal jū­sų mik­ro­fo­nas iš­jung­tas?

R. BADARAS. Ne­gir­dė­ti?

PIRMININKAS. Gir­dė­ti da­bar pui­kiai, taip. Pra­šom.

 

Res­pub­li­ki­nės Vil­niaus uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Tok­si­ko­lo­gi­jos cen­tro va­do­vo, kliniki­nės tok­si­ko­lo­gi­jos gy­dy­to­jo Ro­ber­to Ba­da­ro pra­ne­ši­mas „Ar psi­cho­ak­ty­vių­jų medžia­gų var­to­ji­mo dek­ri­mi­na­li­za­ci­ja ga­li bū­ti pa­nau­do­ta gy­dy­mui?“

 

R. BADARAS. Svei­ki vi­si. Fak­tiš­kai po to, ką pa­sa­kė ger­bia­ma Gra­ži­na, man nė­ra ką pri­dė­ti. Ma­no su­ti­ki­mo da­ly­vau­ti ši­ta­me ger­bia­ma­me po­sė­dy­je idė­ja bu­vo pa­sa­ky­ti šiek tiek dau­giau in­for­ma­ci­jos, apie ku­rią vi­si gir­dė­ję, bet gal­būt ne vi­si yra skai­tę.

Aš kal­bu apie tą va­di­na­mą­ją Por­tu­ga­li­jos pa­tir­tį, kai vi­si pa­si­i­ma pir­mą ei­lu­tę iš ga­na il­go vei­ka­lo ir ci­tuo­ja, kad va, dek­ri­mi­na­li­za­ci­ja. Jei­gu pa­si­skai­ty­tu­me apie tą pa­čią po­li­ti­ką, ypač Šve­di­jos pri­klau­so­my­bės ins­ti­tu­to ana­li­zę ši­tos uni­ka­lios pa­tir­ties, pa­grin­di­nės iš­va­dos re­mia­si Por­tu­ga­li­jos pri­klau­so­my­bės cen­tro va­do­vo, pa­ban­dy­siu pa­sa­ky­ti jo var­dą Ž. Golanas, ne­su tik­ras, ar man pa­vy­ko ge­rai por­tu­ga­liš­kai pa­sa­ky­ti, pa­grin­di­ne fra­ze: „Dek­ri­mi­na­li­za­ci­ja nė­ra ste­buk­las, nors ir tu­ri bū­ti pa­da­ry­tas. Jei­gu tu ap­si­ri­bo­ji tik dek­ri­mi­na­li­za­ci­ja, rei­ka­lai ga­li pa­kryp­ti blo­gą­ja lin­kme.“ Ir iš­var­din­tos vi­sos są­ly­gos, kas tu­ri bū­ti. Pa­grin­di­nės prie­mo­nės, ku­rios šiek tiek pra­ple­čia tą in­for­ma­ci­ją, yra ži­no­ji­mas, kad por­tu­ga­lų svei­ka­tos prie­žiū­ros tin­klas ir pa­slau­gos pri­klau­so­miems as­me­nims net XXI am­žiaus pra­džio­je bu­vo ge­ro­kai ge­res­nės ne­gu dau­gu­mos Eu­ro­pos ša­lių. Ir to­dėl jie sa­ko, kad, ne­pai­sant to, per pir­mus pen­ke­rius me­tus lė­šos, skir­tos pri­klau­so­my­bės rei­ka­lams spręs­ti – tai ap­ima daug ką, ne tik gy­dy­mą, bet ir so­cia­li­nius da­ly­kus, – pa­dvi­gu­bė­ja.

Kal­bant apie gy­dy­mą, aš no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad Por­tu­ga­li­ja bu­vo, ko ge­ro, vie­na iš pir­mų­jų Eu­ro­pos ša­lių, ne pir­mo­ji, bet vie­na iš pir­mų­jų, ku­ri pa­si­nau­do­jo ame­ri­kie­čių pa­vyz­džiu. Jie ten tu­ri to­kią drugs court sis­te­mą nuo 1989 me­tų ir bū­tent jie po dek­ri­mi­na­li­za­ci­jos pri­tai­kė, vie­nu me­tu ren­gė du to­kius svar­bius po­pie­rius, tai yra dėl dek­ri­mi­na­li­za­ci­jos ir pri­klau­so­my­bės nuo psi­cho­ak­ty­vių­jų me­džia­gų, ver­ti­mas pa­gal gūg­lą bū­tų at­kal­bė­ji­mo ko­mi­si­ja. Tai yra žmo­gus, ku­ris pa­ten­ka su vie­no­kiu ar ki­to­kiu kie­kiu, ku­ris ga­lė­tų bū­ti ver­ti­na­mas kaip ad­mi­nist­ra­ci­nis pa­žei­di­mas, ei­na į tos ko­mi­si­jos kon­sul­ta­ci­ją. Ir tai ne­bū­ti­nai yra pri­klau­so­mi žmo­nės, fak­tiš­kai tik ke­lio­li­ka pro­cen­tų iš jų yra pri­klau­so­mi. Ir ta ko­mi­si­ja spren­džia, ar jam rei­kia kreip­tis į pri­klau­so­my­bės kon­sul­tan­tą, ar ne. Jei­gu rei­kia, žmo­gus pri­va­lo tai pa­da­ry­ti per sa­vai­tę.

Ger­bia­mas pro­ku­ro­ras la­bai gra­žiai kal­bė­jo, kad ir da­bar, jei­gu tu krei­pie­si į gy­dy­mo įstai­gą, tai at­lei­džia nuo pri­klau­so­my­bės. Ži­no­te, gal jums skam­ba tai la­bai rim­tai, bet aš ži­nau, kaip at­ro­do tie krei­pi­mai­si. Jis at­ei­na ir ne tik vi­sa po­vy­za, bet ir at­vi­ru teks­tu sa­ko: man nie­ko ne­rei­kia, man pa­ra­šyk, kad aš bu­vau. Taš­kas. Aš krei­piausi, ir ką? Tu­ri bū­ti kaž­koks re­zul­ta­tas, tu­ri bū­ti kaž­koks tos ko­mi­si­jos ver­ti­ni­mas ir šiek tiek skai­čių.

Nau­jau­si duo­me­nys iš Por­tu­ga­li­jos, ku­riuos man pa­vy­ko ras­ti, yra 2017 me­tų. Per tą at­gra­sy­mo ko­mi­si­ją, at­kal­bi­nė­ji­mo ko­mi­si­ją per me­tus per­ėjo 12 tūkst. žmo­nių. 12 tūkst. žmo­nių! Tai yra ne tik te­ori­nis, bet prak­tiš­kai vei­kian­tis fe­no­me­nas, prak­tiš­kai vei­kian­ti struk­tū­ra, ku­ri krei­pia žmo­nes į gy­dy­mą. Jei­gu mes pa­sa­ky­si­me, bau­džia­mo­sio­mis… kaž­ko­kiais pa­kei­ti­mais, ku­rių aš ne­iš­ma­nau, tik man la­bai pa­tin­ka tas iš­si­reiš­ki­mas ul­ti­ma ra­tio, net ži­nau, ką tai reiš­kia, bet vis dėl­to rei­kia su­pras­ti, kad pri­klau­so­my­bė yra mo­ra­li­nis, svei­ka­tos, ju­ri­di­nis ir so­cia­li­nis as­pek­tas, tu­ri ke­tu­rias gru­pes. Jei ap­si­ri­bo­si­me tik ju­ri­di­niu, aš bi­jau, mes tu­rė­si­me dau­giau bė­dos ir po to sa­ky­si­me, ko­dėl taip iš­ėjo. Ne­ga­li­ma ap­leis­ti, da­rant ko­kius nors po­ky­čius ju­ri­di­nė­je sri­ty­je, ne­ga­li­ma pa­lik­ti nuo­ša­ly­je gy­dy­mo rei­ka­lų. Ir tai ga­li bū­ti pa­nau­do­ta, ma­no nuo­mo­ne, tu­rė­tų bū­ti pa­nau­do­ta kaip nu­krei­pi­mas pri­klau­so­mo as­mens ar­ba pik­tnau­džiau­jan­čio as­mens būk­lei įver­tin­ti ir, esant rei­ka­lui, gy­dy­mui pa­skir­ti.

Aš tik­rai ne­už­im­siu jū­sų bran­gaus lai­ko, aš su­tau­piau 10 mi­nu­čių ir la­bai sa­vi­mi di­džiuo­juo­si. Be­je, gal­vo­ja­ma, kad la­bai su­ma­žė­jo mir­tin­gu­mas – star­tuo­jant bu­vo še­šios per me­tus, o 2017 me­tais bu­vo 50. Iš pra­džių jis su­ma­žė­jo, ten yra krū­va ver­si­jų ko­dėl, vie­na bu­vo ta, kad iš Eu­ro­pos pa­laips­niui iš­ėjo he­roi­nas, nes kai star­ta­vo, bu­vo 100 tūkst. he­roi­no var­to­to­jų Por­tu­ga­li­jo­je, da­bar iš vi­sur jis iš­ei­na. Bet ne apie tai kal­ba.

La­bai pa­dau­gė­jo psi­cho­zių, de­šim­ti­mis kar­tų, ka­na­pi­nių psi­cho­zių, bet vis tiek jie tą pa­tir­tį ver­ti­na pa­žan­giai ir vie­na iš prie­žas­čių, ko­dėl sa­vo pa­tir­tį ver­ti­na ne tik jie, bet ir Šve­di­jos sveikatos ins­ti­tu­ci­jos, dėl to, kad bu­vo pri­tai­ky­tos gy­dy­mo pa­siū­los ga­li­my­bės. Aš la­bai kvie­čiu iš­girs­ti, ką aš sa­kau, nors, kaip sa­kau, šne­ku šio­je kon­to­ro­je jau ne pir­mas am­žius, na, ge­rai, jau ne pir­mas de­šimt­me­tis. Iš tie­sų rei­kė­tų im­ti ne iš or­kest­ro vie­ną smui­ką: ar­ba vi­są or­kest­rą ima­me, di­dži­ą­ją da­lį, ar­ba ne­ima­me nie­ko, jei­gu ima­mės gy­dy­mo ele­men­tų. Ačiū, aš bai­giau, tiek ži­nių.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, už to­kį la­bai at­vi­rą pra­ne­ši­mą. Pa­ti­kė­ki­te, ne taip daž­nai čia, Sei­mo po­sė­džių sa­lė­je, mes to­kių iš­girs­ta­me. La­bai dė­kui.

Ir ki­ta dis­ku­si­jo­je da­ly­vau­jan­ti pra­ne­šė­ja A. Šir­vins­kie­nė, Res­pub­li­ki­nio pri­klau­so­my­bės li­gų cen­tro di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja, kal­bės apie gy­dy­mo ak­tu­a­li­jas. Pra­šom.

 

Res­pub­li­ki­nio pri­klau­so­my­bės li­gų cen­tro di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos Auš­ros Širvins­kie­nės pra­ne­ši­mas apie gy­dy­mo ak­tu­a­li­jas

 

A. ŠIRVINSKIENĖ. La­ba die­na vi­siems. Aš kal­bė­siu apie gy­dy­mo ak­tu­a­li­jas, bet taip pat sie­siu jas su dek­ri­mi­na­li­za­ci­ja, tai yra pa­ban­dy­siu pa­aiš­kin­ti, at­sa­ky­ti į klau­si­mą, kuo yra nau­din­ga ar­ba svar­bi dek­ri­mi­na­li­za­ci­ja ir svei­ka­tos sis­te­mos efek­ty­vu­mas. Sa­vo ar­gu­men­tus, ku­riuos aš šian­dien iš­sa­ky­siu, pa­teik­siu grįs­da­ma Eu­ro­pos nar­ko­ti­kų ir nar­ko­ma­ni­jos ste­bė­se­nos cen­tro, Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos, Jung­ti­nių Tau­tų ata­skai­to­mis, mo­nog­ra­fi­jo­mis, mok­s­li­niais ty­ri­mais, taip pat mū­sų cen­tro, Res­pub­li­ki­nio pri­klau­so­my­bės li­gų cen­tro, spe­cia­lis­tų pa­tir­ti­mi ir ga­na il­ga dar­bo su pri­klau­so­mais as­me­ni­mis is­to­ri­ja.

Pir­ma ma­no ži­nu­tė, ku­rią no­rė­čiau gar­siai įvar­din­ti, kad baus­mės ir sank­ci­jos nie­ko ne­gy­do ir baus­mės ir sank­ci­jos ne­ap­sau­go nuo to­les­nio var­to­ji­mo. Rei­kė­tų vi­sa­da at­si­min­ti, kad žmo­nės var­to­ja dėl pa­čių įvai­riau­sių prie­žas­čių. Daž­nai tos prie­žas­tys bū­na tik­rai ne­pa­lan­ki ap­lin­ka, ry­šio ne­bu­vi­mas su ar­ti­mai­siais, eko­no­mi­nės pro­ble­mos, so­cia­li­nės pro­ble­mos, ga­lų ga­le psi­chi­kos li­gos. To­kių žmo­nių bau­di­mas tik­rai ne­ska­ti­na jų kreip­tis pa­gal­bos.

Kuo gi dek­ri­mi­na­li­za­ci­ja pa­dė­tų? Dek­ri­mi­na­li­za­ci­ja yra į svei­ka­tos sis­te­mą orien­tuo­tas po­žiū­ris ne į bau­di­mą, o į svei­ka­tą. Kaip ro­do ki­tų ša­lių pa­tir­tis, bū­tent dek­ri­mi­na­li­za­ci­ja pa­dė­tų žmo­nėms grei­čiau pa­tek­ti į svei­ka­tos sis­te­mą. Kai mes kal­ba­me apie žmo­nes, mes tu­ri­me kal­bė­ti tiek apie jau­ni­mą, tiek apie tuos, ku­rie jau tu­ri pri­klau­so­my­bę, tai yra var­to­jan­čių žmo­nių el­ge­sys ne­ga­li bū­ti su­kel­tas į vie­ną ka­te­go­ri­ją. Yra to­kių, ku­rie tik pra­de­da slys­ti, yra to­kių, ku­rie jau tu­ri tik­rai il­gą ke­lią, tu­ri daug pro­ble­mų. Jei­gu mes kal­ba­me apie jau­ni­mą, šiuo me­tu yra efek­ty­vių pro­gra­mų, to­kių kaip Anks­ty­vo­ji in­ter­ven­ci­jos pro­gra­ma, jei­gu kal­ba­me apie žmo­nes, ku­rie jau tu­ri pri­klau­so­my­bę, vėl­gi yra dau­gy­bė gy­dy­mo pro­gra­mų – tiek sta­cio­na­ri­nių, tiek am­bu­la­to­ri­nių. Mums rei­kė­tų fo­ku­suo­tis, kad kuo dau­giau žmo­nių pa­tek­tų į tas gy­dy­mo pro­gra­mas.

Šian­dien mū­sų spe­cia­lis­tų pa­tir­tis ro­do, kad žmo­nės iš tie­sų bi­jo kreip­tis, nes jiems tai aso­ci­juo­ja­si su bau­di­mu. Tai­gi kuo ge­res­nės ga­li­my­bės žmo­nėms kreip­tis pa­gal­bos, tuo mes tu­rė­si­me svei­kes­nę vi­suo­me­nę. Res­pub­li­ki­nis pri­klau­so­my­bės li­gų cen­tras tu­ri daug me­tų pa­tir­ties dir­bant su Vil­niaus ro­mų ta­bo­re dir­ban­čiais po­li­ci­jos pa­rei­gū­nais, ku­rie nu­kreip­da­vo be jo­kių sank­ci­jų, tie­siog sa­ky­da­vo, kad yra toks ža­lias ko­ri­do­rius, jūs ga­li­te kreip­tis, jus pri­ims be ei­lės. Mes tik­rai su­lau­kė­me pui­kių re­zul­ta­tų. Vien tik pa­ro­dy­mas žmo­gui, kad yra ki­tas ke­lias, o ne ban­dy­mas per bau­di­mą jį nu­kreip­ti, pa­de­da tiems žmo­nėms per­mąs­ty­ti sa­vo el­ge­sį. El­ge­sio ki­ti­mas nė­ra koks nors la­bai grei­tas da­ly­kas. Tiek spe­cia­lis­tai, tiek tie žmo­nės tu­ri nu­ei­ti ga­na il­gą ke­lią, kad pa­ma­ty­tų re­zul­ta­tus.

Tai­gi kal­bant apie psi­cho­ak­ty­viųjų me­džia­gų var­to­ji­mą ir dek­ri­mi­na­li­za­ci­ją, taip pat rei­kė­tų kal­bė­ti apie tai, kad vi­sos psi­cho­ak­ty­viosios me­džia­gos tu­rė­tų bū­ti dek­ri­mi­na­li­zuo­tos. Vėl­gi, kaip ir mi­nė­jau, jei­gu mes kal­ba­me apie jau­ni­mą, mums yra la­bai svar­bu su jais už­megz­ti kon­tak­tą kuo anks­čiau, kol jie dar yra eks­pe­ri­men­tuo­jan­tys, ir taip pa­dė­ti jiems vėl­gi grįž­ti prie to tei­sin­go, ma­žiau ri­zi­kin­go el­ge­sio. O jei­gu kal­ba­me apie as­me­nis, ku­rie var­to­ja to­kias me­džia­gas kaip he­roi­nas ar ki­tos ne­le­ga­lios me­džia­gos ir tu­ri stip­rią pri­klau­so­my­bę, tai vėl­gi tiek vals­ty­bei kaš­tai, kai į gy­dy­mą žmo­gus pa­ten­ka, o ne į lais­vės at­ėmi­mo įstai­gas, tik­rai yra ma­žes­ni ir pa­sek­mės yra ma­žes­nės. Kaip ži­no­te, vie­ša pa­slap­tis, kad lais­vės at­ėmi­mo vie­to­se var­to­ji­mas yra tę­sia­mas, di­de­lė grės­mė už­si­krės­ti in­fek­ci­nė­mis li­go­mis. Vėl­gi tai vi­sai vi­suo­me­nei yra di­džiu­lė naš­ta.

Tai­gi šiuo me­tu tik­rai yra tų gy­dy­mo pro­gra­mų. Daž­nai vie­ša­ja­me dis­kur­se, tarp Sei­mo na­rių mes gir­di­me, kad nė­ra kur nu­kreip­ti, bet yra kur nu­kreip­ti, tik­tai tie­siog rei­kė­tų gal­vo­ti apie tai, kaip plės­ti tų pa­slau­gų ap­rėp­tį. Tik­rai šian­dien tų pa­slau­gų ap­rėp­tis tu­rė­tų bū­ti ple­čia­ma.

Taip pat Res­pub­li­ki­nis pri­klau­so­my­bės li­gų cen­tras, da­ly­vau­da­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos in­fra­struk­tū­ri­niuo­se pro­jek­tuo­se, at­li­ko 15 sa­vi­val­dy­bių ty­ri­mą. Mes pa­ma­tė­me, kad pa­grin­di­nė pro­ble­ma yra vėl­gi spe­cia­lis­tų kva­li­fi­ka­ci­ja. Spe­cia­lis­tai ti­ki­si, kad yra kaž­koks me­to­das, kad žmo­gų kaž­kur ga­li­ma už­da­ry­ti, pa­lai­ky­ti ir jis taps ki­toks, bet re­a­ly­bė yra to­kia, kad rei­kia kel­ti kva­li­fi­ka­ci­ją ieš­kant me­to­dų, kaip su žmo­nė­mis dirb­ti juos mo­ty­vuo­jant, tai yra kei­čiant jų el­ge­sį. Bū­tent ši­ta da­lis – mo­ty­va­ci­jos kei­ti­mas, dar­bas su žmo­gaus el­ge­siu – tarp spe­cia­lis­tų šian­dien dar yra iki ga­lo ne­vi­siš­kai įsi­są­mo­nin­tas da­ly­kas, nes vi­si, kaip ir mi­nė­jau, no­ri kuo dau­giau sta­cio­na­ri­nių pa­slau­gų, kai tuo tar­pu, kaip ro­do tarp­tau­ti­niai gy­dy­mo stan­dar­tai, tik­rai efek­ty­vios yra am­bu­la­to­ri­nės pa­slau­gos, ku­rios tu­ri bū­ti tei­kia­mos žmo­gaus ap­lin­ko­je, ben­druo­me­nė­je.

Taip pat dar no­rė­čiau pri­min­ti, kad vis tik nar­ko­ti­kų var­to­to­jų ska­ti­ni­mas kreip­tis į gy­dy­mo pro­gra­mas pa­ge­rin­tų ir vi­sos vi­suo­me­nės svei­ka­tą. Tie žmo­nės nė­ra kaž­ko­kie ki­to­kie žmo­nės. Mes ne­tu­ri­me jų stum­ti į už­ri­bį. Kai kal­ba­me apie jau­ni­mą, vėl­gi ne­svar­bu, kad jie gal­būt ir ne­pa­teks į lais­vės at­ėmi­mo vie­tas, ta­čiau ta eti­ke­tė, ku­rią už­kli­juo­ja tas baus­tu­mas, jiems ga­li at­si­liep­ti vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą. Vėl­gi at­sa­ky­ki­me į klau­si­mą, ko mes no­ri­me, ar no­ri­me pa­dė­ti žmo­nėms, ar no­ri­me juos baus­ti?

Taip pat, kaip ro­do ty­ri­mai, dek­ri­mi­na­li­za­ci­ja ne­ska­ti­na nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo. Kaip jau ir mi­nė­jau, nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo ne­ska­ti­na ir ne­ma­ži­na net­gi ir bau­di­mas. Žmo­nės var­to­ja vi­sai dėl ki­tų prie­žas­čių. Jei­gu kal­ba­me su pa­cien­tais, ku­rie krei­pia­si, ir pa­klau­sia­me, ko­dėl pra­dė­jai var­to­ti, daž­nai tos prie­žas­tys bū­na ir jiems pa­tiems ne­aiš­kios, bet, kaip mi­nė­jau, tos prie­žas­tys bū­na ga­na su­dė­tin­gos. Tų prie­žas­čių spren­di­mas ir yra vie­na iš gy­dy­mo da­lių ir kom­po­nen­tų.

Tai­gi kal­bant apie gy­dy­mo ak­tu­a­li­jas yra la­bai svar­bu su­pras­ti, kad gy­dy­mas nė­ra tik me­di­ci­ni­nis gy­dy­mas. Mes tu­ri­me kal­bė­ti ir apie so­cia­li­nes pa­slau­gas, tu­ri­me kal­bė­ti ir apie jų psi­cho­lo­gi­nę svei­ka­tą, tu­ri­me ir apie me­di­ka­men­ti­nį gy­dy­mą, ir apie ki­tų gre­tu­ti­nių psi­chi­kos li­gų gy­dy­mą, nes, kaip ir mi­nė­jau, dar kar­tą pa­mi­nė­siu, vie­na iš prie­žas­čių da­liai žmo­nių, dėl ko jie var­to­ja, tai to­dėl, kad tu­ri ki­tų gre­tu­ti­nių li­gų, var­to­ji­mas yra pa­sek­mė tų li­gų. Vėl­gi rei­ka­lin­ga in­teg­ruo­ta sis­te­ma.

Šiuo me­tu tarp­tau­ti­niuo­se do­ku­men­tuo­se kal­bant apie gy­dy­mą yra daž­nai ak­cen­tuo­ja­mas bū­tent in­teg­ruo­tos sis­te­mos kū­ri­mas. Dek­ri­mi­na­li­za­ci­jos fo­ne, kai kal­ba­ma apie į svei­ka­tos prie­žiū­rą orien­tuo­tas pa­slau­gas, in­teg­ruo­tą sis­te­mą su­kur­ti bū­tų tik­rai grei­čiau ir efek­ty­viau. Tas jau ir yra da­ro­ma, bet gal ne taip spar­čiai, kaip mes vi­si no­rė­tu­me.

Toks nuo­la­ti­nis mo­ra­li­nės pa­ni­kos kė­li­mas kal­bant apie nar­ko­ti­kus, ši­tos pro­ble­mos vi­suo­me­nė­je es­ka­la­vi­mas, re­mian­tis emo­ci­jo­mis, gė­rio, blo­gio kaž­ko­kio­mis mo­ra­li­nė­mis ži­nu­tė­mis, bet ne moks­lu, ne lo­gi­niu mąs­ty­mu ir pa­tir­ti­mi svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų, tik­rai tiems žmo­nėms ne­at­ve­ria du­rų į pa­gal­bą.

Tai­gi pa­lin­kė­čiau vi­siems baig­da­ma sa­vo kal­bą, kad pa­si­žiū­rė­tu­me pla­čiau: ne tik kaip man at­ro­do ar­ba kaip ma­no rin­kė­jui at­ro­do, bet ko­kią pa­gal­bą mes ga­li­me tiems žmo­nėms su­teik­ti ir ką sa­ko nau­jau­si moks­li­niai ty­ri­mai, į ką tu­ri orien­tuo­tis gy­dy­mo sis­te­ma, tai yra ne į bau­di­mą, o į in­teg­ruo­tas pa­slau­gas.

La­bai ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma pra­ne­šė­ja. Ki­ta dis­ku­si­jo­je da­ly­vau­jan­ti pra­ne­šė­ja – V. Ma­tu­lio­nie­nė, Am­bu­la­to­ri­nių psi­chi­kos svei­ka­tos cen­trų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kė, gy­dy­to­ja, vai­kų ir pa­aug­lių psi­chiat­rė. Ji kal­bės apie vai­kų ir pa­aug­lių psi­cho­ak­ty­vių me­džia­gų var­to­ji­mo pro­ble­ma­ti­ką. Ji jun­gia­si nuo­to­li­niu bū­du. Pra­šau.

 

Am­bu­la­to­ri­nių psi­chi­kos svei­ka­tos cen­trų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kės, gy­dy­to­jos, vai­kų ir pa­aug­lių psi­chiat­rės Vi­dos Ma­tu­lio­nie­nės pra­ne­ši­mas „Vai­kų ir pa­aug­lių psi­cho­ak­ty­vių me­džia­gų var­to­ji­mo pro­ble­ma­ti­ka“

 

V. MATULIONIENĖ. La­ba die­na vi­siems. Iš tik­rų­jų esu gy­dy­to­ja psi­cho­te­ra­peu­tė, Vai­ko ge­ro­vės ko­mi­si­jos na­rė ir dau­ge­lį me­tų Psi­chi­kos svei­ka­tos cen­tro va­do­vė. Tik­rai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ši­ta pro­ble­ma, ku­rią da­bar nag­ri­nė­ja­me, yra la­bai svar­bi spe­cia­lis­tams, dir­ban­tiems su jau­nais žmo­nė­mis, nes iš tik­rų­jų ma­to­me la­bai daug žmo­nių gy­ve­ni­mų, ku­rie bū­tent dėl nar­ko­ti­kų tam­pa ne­be to­kie ge­ri, ne­be to­kie gra­žūs, ko­kie ga­lė­tų bū­ti.

Pir­miau­sia no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti vie­ną da­ly­ką, ku­ris čia vi­sai ne­bu­vo pa­mi­nė­tas ir į ku­rį mes, spe­cia­lis­tai, tie­siog ne­ran­da­me at­sa­ky­mo.

Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kon­tro­lės de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, pa­gal nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų var­to­ji­mą pas­ta­rai­siais me­tais Lie­tu­vos yra du kar­tus ge­res­nė si­tu­a­ci­ja ne­gu Eu­ro­pos Są­jun­gos. Du kar­tus ge­res­nė si­tu­a­ci­ja: mes du kar­tus tu­ri­me ma­žiau var­to­jan­čių, du kar­tus ge­res­ni ro­dik­liai, var­to­ji­mo ro­dik­liai per pas­ku­ti­nį mė­ne­sį ir nors kar­tą gy­ve­ni­me. Bet nė­ra pa­da­ry­ta jo­kios ana­li­zės, ko­dėl taip yra. Vi­są lai­ką links­niuo­ja­ma, kad mes tu­ri­me griež­tes­nį ne­gu Eu­ro­po­je ko­dek­są tei­si­nį, bet nė­ra pa­da­ry­ta ana­li­zės, ko­dėl mes tu­ri­me dvi­gu­bai ma­žiau var­to­jan­čių. Pir­miau­sia, ma­tyt, rei­kė­tų at­sa­ky­ti į ši­tą klau­si­mą.

Prieš dau­ge­lį me­tų ir da­bar Ny­der­lan­dų ir ki­tų ša­lių moks­li­nin­kai, daž­niau­siai vai­kų ir pa­aug­lių psi­chiat­rai, ku­rie su­si­du­ria bū­tent su var­to­ji­mo pra­džia, iš tik­rų­jų ra­gi­no mus, sa­kė: tu­ri­te ge­rus re­zul­ta­tus, ne­at­lais­vin­ki­te tei­si­nių sver­tų, nes pas­kui ne­su­grą­žin­si­te at­gal, di­dės vi­sų nar­ko­ti­kų var­to­ji­mas, dau­gės su jais su­si­ju­sių psi­chi­kos li­gų, blo­gės kri­mi­na­li­nė sta­tis­ti­ka, nes, sa­ko, nar­ko­ti­kų ver­slas yra dau­gia­mi­li­jo­ni­nis, tą mes ma­to­me ir pas mus, su­gau­na­mos per 50 mln. ver­tės siun­tos, nar­ko­ti­kų ver­slui leng­va už­sa­ky­ti re­kla­mą, sam­dy­ti nuo­mo­nės for­muo­to­jus, rem­ti pro­jek­tus ir pa­na­šiai. Čia ko­le­gų iš Eu­ro­pos to­kia nuo­mo­nė. Be abe­jo, jų ga­li bū­ti vi­so­kių.

De­ja, Eu­ro­pą mes jau pra­de­da­me lenk­ti jau­ni­mo, pa­aug­lių ir vai­kų psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų var­to­ji­mo mas­tu. Jau Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kon­tro­lės de­par­ta­men­to at­sto­vė tai pri­sta­tė ir tai ro­do mū­sų prak­ti­niai ste­bė­ji­mai. Mes nuo­lat tu­ri­me pro­ble­mą su jau­nais žmo­nė­mis, ku­rių psi­chi­ka… Iki tol bu­vę ge­ri moks­lei­viai, spor­ti­nin­kai, už­si­ė­mę vi­so­kio­mis gra­žio­mis veik­lo­mis, per ke­lis mė­ne­sius pra­dė­ję var­to­ti pra­de­da bėg­ti iš mo­kyk­los. Stu­den­tai ne­be­ga­li mo­ky­tis, pra­šo aka­de­mi­nių atos­to­gų ir taip to­liau.

Tarp moks­lei­vių, jau­nų žmo­nių po­pu­lia­riau­sias nar­ko­ti­kas yra ka­na­pės. Ir jas įsi­gy­ti šiuo me­tu tik­rai yra vi­sai ne­sun­ku, pre­kei­viai at­ei­na į pa­čių mo­kyk­lų kie­mus. To mū­sų vals­ty­bė šiuo me­tu ne­ga­li su­kon­tro­liuo­ti.

Tai­gi, apie ka­na­pes. Tik­rai ke­le­rius me­tus ma­to­me tie­siog ak­ty­vią, in­ten­sy­vią ka­na­pių re­kla­mą. La­bai no­rė­čiau šian­dien pa­neig­ti nar­ko­ti­kų ver­slo pla­ti­na­mą mi­tą apie leng­vus, ne­kenks­min­gus, net rek­re­a­ci­jos tiks­lais var­to­ti­nus nar­ko­ti­kus. Kaip sa­kiau, jau­nų žmo­nių gy­ve­ni­mas su­griū­na tie­siog per ke­lis mė­ne­sius, nes ka­na­pės, jei­gu apie jas kal­ba­me, su­ke­lia ne­grįž­ta­mus, moks­lo yra nu­sta­ty­ta, ne­grįž­ta­mus po­ky­čius bū­tent jau­nų žmo­nių sme­ge­ny­se. Ir ką mes ma­to­me? Di­dė­jan­tį dir­glu­mą, im­pul­sų ne­su­val­dy­mą, iš­pro­vo­kuo­tus ne­ri­mo prie­puo­lius, net psi­cho­zes. Sil­pnė­ja dė­me­sys, at­min­tis, ma­žė­ja in­te­lek­ti­niai ge­bė­ji­mai.

Var­to­jant ma­ri­hu­a­ną iš tik­rų­jų in­te­lek­ti­niai ge­bė­ji­mai su­ma­žė­ja, už­sie­nio ty­ri­mų duo­me­ni­mis, vi­du­ti­niš­kai 6–8 punk­tais. Mes ma­to­me ir dar dau­giau. Iš tik­rų­jų tu­ri­me jau­nų žmo­nių, ku­rie, yra pa­da­ry­ta ty­ri­mų, bu­vo nor­ma­laus in­te­lek­to, šiuo me­tu jie tu­ri pro­ti­nę ne­ga­lią bū­tent dėl nar­ko­ti­nių me­džia­gų var­to­ji­mo. Ir tai yra ne­grįž­ta­mi po­ky­čiai. O jei­gu dar pri­dė­si­me su­ici­dų ri­zi­ką, nes di­džio­ji da­lis su­ici­dų vis dėl­to įvyk­do­ma esant ap­svai­gi­mo bū­se­nos, jei­gu dar pri­dė­si­me kri­mi­na­li­nius nu­si­kal­ti­mus, nes kai trūks­ta pi­ni­gų, ta­da – va­gys­tės ir plė­ši­mai, kai ne­be­su­val­do im­pul­sų, ta­da chu­li­ga­niš­ki veiks­mai, ma­tė­me, kad to vai­ko, ku­rio ver­kė vi­sa Lie­tu­va, Ma­tu­ko, at­žvil­giu net žmog­žu­dys­tė, tuo­met su­ga­di­na­mi ke­li gy­ve­ni­mai.

Vėl­gi kal­ba­me ir mes su­tin­ka­me, kad pir­miau­sia dė­me­sys tu­rė­tų bū­ti nu­kreip­tas į pa­gal­bą, nes pri­klau­so­miems žmo­nėms bū­ti­nai rei­ka­lin­ga pa­gal­ba. Ža­lin­gai var­to­jan­tiems taip pat yra bū­ti­na pa­gal­ba. Ir tik­rai ne­no­rė­čiau su­tik­ti su Pri­klau­so­my­bės li­gų cen­tro at­sto­vės tei­gi­mu, kad pa­gal­ba da­bar yra pa­kan­ka­ma. Ji ne­pa­kan­ka­ma. Daž­nai mes la­bai sun­kiai mo­ty­vuo­ja­me tą jau­ną žmo­gų, kad jis pra­dė­tų gy­dy­tis, krei­pia­si, tė­vai, ar­ti­mie­ji nu­va­žiuo­ja į Pri­klau­so­my­bės li­gų cen­trą. Ne, da­bar nė­ra vie­tų, čia bus dar po kaž­kiek, gal po ke­lių sa­vai­čių, skam­bin­ki­te, gal bus po mė­ne­sio. Per tą lai­ką jau vėl vi­sa si­tu­a­ci­ja yra la­bai pa­blo­gė­ju­si.

Tai pa­tvir­ti­na ir Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos dar­bo gru­pė, bū­tent pri­klau­so­my­bės li­gų gy­dy­mo, re­a­bi­li­ta­ci­jos, pa­slau­gų ko­ky­bės ir pri­ei­na­mu­mo ge­ri­ni­mo to­kia dar­bo gru­pė bu­vo su­kur­ta. Jos to­kia iš­va­da, kad ab­so­liu­čiai ne­už­tik­ri­na­mas pri­klau­so­my­bės li­gų gy­dy­mo pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mas ir įvai­ro­vė bei pri­tai­ky­mas pri­klau­so­mų as­me­nų po­rei­kiams. Tai mes ma­to­me sa­vo kas­die­nia­me gy­ve­ni­me. Tos dar­bo gru­pės yra dau­gy­bė pus­la­pių, ką Lie­tu­va tu­rė­tų pa­da­ry­ti, kad bū­tų nors kaip nors pa­ten­ki­na­mai tos pa­slau­gos tei­kia­mos žmo­nėms.

Vie­na­me ko­mi­te­to po­sė­dy­je ger­bia­mas V. Mi­ta­las tei­gė, kad gy­dy­mui ir re­a­bi­li­ta­ci­jai Vy­riau­sy­bė ras­tų 3–4 mln. eu­rų. Tai yra juo­kin­gai ma­ža su­ma, įver­ti­nus, kad rei­kė­tų ne tik nau­jų ir įreng­tų įstai­gų, bet ir daug dau­giau žmo­giš­kų­jų re­sur­sų, kur kas di­des­nių at­ly­gi­ni­mų, nes iš tik­rų­jų da­bar sun­ku ras­ti spe­cia­lis­tų, no­rin­čių dirb­ti už tiek, kiek da­bar jiems mo­ka­ma. Tai tie 3–4 mln. eu­rų gal­būt ga­lė­tų bū­ti ski­ria­mi pre­ven­ci­jai, už­tik­rin­ti jau­no­sios kar­tos už­im­tu­mą. Ži­no­ma, ne ap­svai­gus rek­re­a­ci­jos tiks­lais nuo ka­na­pių, bet iš tik­rų­jų už­im­tu­mas pa­kuo­jant ir da­rant ki­tas kū­ry­bi­nes veik­las.

Vi­suo­me­nė ten­den­cin­gai gąs­di­na­ma is­to­ri­jo­mis dėl įra­šų, apie įra­šus dėl nar­ko­ti­kų var­to­ji­mo jau­nų žmo­nių biog­ra­fi­jo­se. Kiek mes ma­to­me jau­nų žmo­nių, ku­rie var­to­ja, jie at­ei­na, jie yra gy­do­mi, pa­gal­ba tei­kia­ma ir jo­kių įra­šų tik­rai nė­ra, tuo la­biau jei­gu su­gau­na as­me­nį su tam tik­ru nar­ko­ti­nės me­džia­gos kie­kiu. Pa­gal­vo­ki­me, kad jau­ni žmo­nės, ku­rie pir­mą kar­tą, an­trą kar­tą pa­var­to­ja, tik­rai ne­si­ne­ša nar­ko­ti­nės me­džia­gos na­mo. Jie bū­na pa­vai­ši­na­mi kaž­ko­kio­je gru­pė­je, pa­vai­ši­na­mi vie­ną kar­tą, pa­vai­ši­na­mi an­trą, tre­čią. Vie­ni žmo­nės pas­kui at­si­spi­ria ir dau­giau ne­be­var­to­ja, bet kai ku­rie ta­da jau be jų ne­be­ga­li, tam­pa ža­lin­gai var­to­jan­tys, pri­klau­so­mi, net­gi ir var­to­to­jai, ir pla­tin­to­jai. Nes daž­nai no­rė­da­mas gau­ti tą do­zę tu­ri ati­dirb­ti pla­tin­to­ju. La­bai rem­čiau­si ger­bia­mo R. Ba­da­ro pa­tir­ti­mi, kad tu­ri bū­ti me­cha­niz­mas, al­ter­na­ty­vus me­cha­niz­mas, sa­ky­čiau, tai bau­džia­ma­jai at­sa­ko­my­bei, al­ter­na­ty­vus me­cha­niz­mas gy­dy­mo­si, kad žmo­gus ga­lė­tų pa­si­rink­ti, ar­ba bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė, ar­ba įsi­trau­ki­mas į gy­dy­mo­si pro­ce­są ir pri­va­lo­mas. Ne tai, kad nu­krei­pia­me, ir vis­kas. Įsi­vaiz­duo­ki­me, žmo­gus yra pri­klau­so­mas, jis nė­ra lais­vas. Jis pri­klau­so­mas nuo to nar­ko­ti­ko, nuo ki­tos nar­ko­ti­ko do­zės ir nuo nar­ko­ti­ko pla­tin­to­jo. Tai čia kaž­ko­kio lais­vo pa­si­rin­ki­mo ne­tu­rė­tų bū­ti. No­rė­čiau pa­ci­tuo­ti ir Tar­pins­ti­tu­ci­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ko­or­di­na­to­rių aso­cia­ci­jos raš­tą, ku­ris bu­vo nu­siųs­tas Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tui, kad la­bai di­de­lės pro­ble­mos su pa­aug­liais.

PIRMININKAS. Ger­bia­mo­ji pra­ne­šė­ja, jūs jau 10 mi­nu­čių vir­ši­jo­te, jei­gu ga­li­te, jau prie api­ben­dri­ni­mo per­ei­ki­te, nes jau…

V. MATULIONIENĖ. Api­ben­dri­ni­mas bū­tų toks, kad pri­tar­čiau ir ger­bia­mam R. Ba­da­rui, ir ki­tiems, ku­rie sa­kė, kad bū­ti­nas sis­te­mi­nis po­žiū­ris į ši­tą pro­ble­mą. Tik­rai ne­ga­li­ma at­lais­vin­ti ne­duo­dant nie­ko prieš dau­giau, ne­duo­dant pri­va­lo­mo gy­dy­mo­si, pri­va­lo­mos re­a­bi­li­ta­ci­jos žmo­nėms. Tik taip mes ga­lė­si­me iš­lai­ky­ti tą sa­vo, sa­ky­ki­me, da­bar su tais ma­žais re­sur­sais la­bai ge­rą re­zul­ta­tą žiū­rint Eu­ro­pos mas­tu. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mo­ji pra­ne­šė­ja. Ir pas­ku­ti­nė šios die­nos dis­ku­si­jos pra­ne­šė­ja pa­gal ei­lę, bet jo­kiu bū­du ne pa­gal svar­bu­mą, S. Le­sins­kie­nė, Lie­tu­vos vai­kų ir pa­aug­lių psi­chiat­rų drau­gi­jos pre­zi­den­tė, ji kal­bės te­ma „Dėl vai­kų ir pa­aug­lių ža­lin­go psi­cho­ak­ty­vių­jų me­džia­gų var­to­ji­mo pa­sek­mių ir pa­gal­bos plėt­ros ga­li­my­bių“. Taip pat jun­gia­si nuo­to­li­niu bū­du. Pra­šom.

S. LESINSKIENĖ. La­ba die­na, ar gir­di­te ma­ne?

PIRMININKAS. Taip, gir­di­me pui­kiai. Pra­šom.

 

Lie­tu­vos vai­kų ir pa­aug­lių psi­chiat­rų drau­gi­jos pre­zi­den­tės Si­gi­tos Le­sins­kie­nės pra­ne­ši­mas „Dėl vai­kų ir pa­aug­lių ža­lin­go psi­cho­ak­ty­vių­jų me­džia­gų var­to­ji­mo pa­sek­mių ir pa­gal­bos plėt­ros ga­li­my­bių“

 

S. LESINSKIENĖ. Ma­lo­nu. Aš esu vai­kų ir pa­aug­lių psi­chiat­rė. Ka­dan­gi prieš tai kal­bė­ju­si ko­le­gė Vi­da ir­gi yra vai­kų gy­dy­to­ja, aš no­riu tru­pu­tė­lį pa­sa­ky­ti apie mū­sų spe­cia­ly­bės ypa­tu­mą. Pa­ly­gin­ti la­bai se­na tiek Eu­ro­po­je, tiek ir Lie­tu­vo­je, ko­kius 50 me­tų yra ši at­ski­ra spe­cia­ly­bė, la­bai su­si­ju­si su pe­diat­ri­ja ir su psi­chiat­ri­ja. Iki šiol kal­bė­jo, pri­sta­tė pro­ble­mas, bet vai­kų ir pa­aug­lių ei­lu­tė kaip ir iš­kri­to, o ji yra ki­ta gru­pė. Taip is­to­riš­kai su­si­klos­tė, kad ir tos pa­slau­gos vai­kų li­go­ni­nė­se ir įstai­go­se po to bu­vo in­teg­ruo­tos į šei­mos gy­dy­to­jo sis­te­mą, bet jos ne­ra­do sau to­kios vie­tos. Jei­gu pa­žiū­rė­tu­me į 1997 me­tus, kiek aš at­si­me­nu, kai Lie­tu­vo­je bu­vo per­ei­ta prie li­go­nių ka­sų ap­mo­kė­ji­mo, tai psi­chiat­ri­jos pa­slau­gos yra ap­mo­ka­mos per li­go­nių ka­sas, o pri­klau­so­my­bių gy­dy­mas bu­vo pa­lik­tas iš biu­dže­to. Jei­gu mes da­bar pa­žiū­rė­tu­me, koks skur­dus tas fi­nan­sa­vi­mas bu­vo ir kaip liūd­nai at­ro­do tos įstai­gos… Aš la­bai džiau­giuo­si, kad ra­do­si pro­gra­mos ir da­bar yra at­nau­ji­na­ma, ple­čia­ma su­au­gu­sie­siems. O vai­kų da­lis taip ir li­ko, jos tie­siog nė­ra. Aš drįs­tu su vi­sa at­sa­ko­my­be už žo­džius pa­sa­ky­ti, kad per 30 me­tų pri­klau­so­my­bės li­gų gy­dy­mas vai­kys­tė­je ir pa­aug­lys­tė­je iki šiol ne­at­si­ra­dęs.

Jei­gu rem­tu­mės ty­ri­mų duo­me­ni­mis, mes esa­me ir Lie­tu­vo­je at­li­kę, pir­mas toks ty­ri­mas bu­vo nar­ko­ma­nų, kaip va­di­no­me tuo me­tu, pri­klau­so­my­bę tu­rin­čių jau­nų žmo­nių gy­ve­ni­mo is­to­ri­jos ko­ky­bi­nis ty­ri­mas. Ir ži­no­te, ką pa­ro­dė? Kiek­vie­no pra­džia bu­vo nuo ka­na­pių ir am­žius – apie 13 me­tų. Vie­ni­ši, pa­žei­džia­mi, dau­gy­bę so­cia­li­nių sun­ku­mų tu­rin­tys, bet va to­kie yra.

Ki­tas ty­ri­mas, ku­riuo la­bai džiau­gia­mės ir ku­rį ne­se­niai pub­li­ka­vo­me tarp­tau­ti­nia­me aukš­tai rei­tin­guo­ja­ma­me žur­na­le „Pe­diat­ri­ja“, me­di­ci­nos įžval­gos kli­ni­ki­nė­je prak­ti­ko­je. Pa­žiū­rė­jus An­ta­kal­nio li­go­ni­nę, ku­ri ap­tar­nau­ja Vil­niaus mies­to ir ra­jo­no vai­kus, – 390 at­ve­jų per tre­jus me­tus, tai 130 vai­kų per me­tus pa­kliū­na į re­a­ni­ma­ci­ją li­go­ni­nė­je smar­kiai ap­svai­gę, kai jau rei­kia re­a­ni­ma­ci­jos. Ir yra du skirs­ty­mai: tu­rint tiks­lą smar­kiai ap­svaig­ti ir tiks­lą nu­si­žu­dy­ti. Skai­čiai la­bai sun­kūs, sta­tis­tiš­kai reikš­min­gi, ir ran­da­me, kad tai su­si­ję su šei­mos sun­ku­mais ir pro­ble­mo­mis.

Ži­no­da­mi ši­tą si­tu­a­ci­ją kaip pi­lie­čiai (aš esu gy­dy­to­ja ir ne­spren­džiu tei­si­nių da­ly­kų, jūs esa­te Sei­mo na­riai ir sprę­si­te) tik­rai tu­ri­me su­kur­ti, ir ko­le­gos tei­si­nin­kai kal­bė­jo, man la­bai įstri­go šian­dien nu­skam­bė­jęs po­sa­kis, kad tu­ri­me kal­bė­ti apie sis­te­min­gą ir taip, ir anaip. Ne kal­bė­ti, jau lai­kas pa­da­ry­ti, lai­kas iš tik­rų­jų veik­ti ir su­kur­ti, pa­grįs­ti ir punk­tais, ir skai­čiais. Ir dar yra toks siū­ly­mas pa­reng­ti me­to­di­kas. Ma­to­te, la­bai ta­da yra pa­vo­jus vėl tas lė­šas ne­tei­sin­gai pa­nau­do­ti, nes me­to­di­ką pa­reng­ti yra tur­būt pa­pras­čiau­sias žings­nis, bet kaip už­tik­rin­ti ne­sa­mas ar­ba tik už­si­mez­gu­sias pa­slau­gas? Pa­vyz­džiui, Vil­niaus mies­te, Res­pub­li­ki­nia­me pri­klau­so­my­bės li­gų cen­tre yra ket­vir­tis vai­kų ir pa­aug­lių psi­chiat­ro eta­to, ket­vir­tis. Per vi­są Lie­tu­vą – apie 260 kon­sul­ta­ci­jų, sep­ty­nios vie­tos re­a­bi­li­ta­ci­jai Vil­niaus mies­te. Tai apie ką mes kal­ba­me? Nė­ra tų pa­slau­gų.

Ki­tas da­ly­kas, aš, kaip gy­dy­to­ja ir kaip pi­lie­tė, su­si­mai­šau gir­dė­da­ma ­– dek­ri­mi­na­li­za­vi­mas ir le­ga­li­za­vi­mas. Kai ži­niask­lai­da la­bai po­pu­lia­riai vis­ką pa­tei­kia, tam­pa la­bai ne­aiš­ku, ir mes, kaip pro­fe­si­nė gru­pė, tik­rai ta­da mė­gi­no­me pa­si­gi­lin­ti. Ir, pa­nag­ri­nė­jus moks­li­nius ty­ri­mus, ži­no­te, ko­kia ži­nu­tė ži­niask­lai­do­je ir vi­suo­me­nė­je da­bar yra? Kad gal ne­pa­vo­jin­ga, te­gul ban­do, kaž­kas to­kio. O duo­me­nys ir kli­ni­ki­nė prak­ti­ka ro­do (ir ko­le­gė ant­ri­no) ne­grįž­ta­mą kog­ni­ty­vi­nių rai­dos ga­li­my­bių ir in­te­lek­to smu­ki­mą tiems žmo­nėms. Tie, kas tu­ri po­lin­kį į psi­cho­zę… Jei­gu psi­cho­so­cia­li­niai fak­to­riai sėk­min­gi, ne­iš­si­vys­to psi­cho­zė, bet pa­var­to­jus ka­na­pių iš­si­vys­to tiems pa­žei­džia­mie­siems ne­grįž­ta­mai ir sun­kiai pa­gy­do­mai. Dėl ši­to pa­vo­jaus šian­dien ži­niask­lai­dos ži­nu­tė nė­ra pa­tei­kia­ma.

Mes bir­že­lio 3 die­ną, po Vai­kų gy­ni­mo die­nos, or­ga­ni­za­vo­me kon­fe­ren­ci­ją, į ku­rią pa­si­kvie­tė­me ko­le­gą pro­fe­so­rių K. Vil­ke­są pa­si­da­lin­ti Ka­na­dos pa­tir­ti­mi, kaip jie sa­ko, treji me­tai po le­ga­li­za­vi­mo. Ka­na­do­je bu­vo le­ga­li­zuo­ta 2018 me­tais. Jų duo­me­nys pa­ro­dė, kad var­to­ji­mas tik­rai ken­kia vai­kų ir pa­aug­lių rai­dai ne­grįž­ta­mai, su tuo su­tin­ka ir Ka­na­dos ko­le­gos. Ką jie dar pa­ma­tė? Kad pa­di­dė­jo var­to­ji­mas. Ir klau­si­mas, ku­rį ke­lia Ka­na­da, tai yra kaip ap­sau­go­ti va­di­na­mąsias pa­žei­džia­mą­sias gru­pes: vai­kus, pa­aug­lius, nėš­čias mo­te­ris ir psi­chi­kos su­tri­ki­mų tu­rin­čius žmo­nes, nes tiems, kas tu­ri psi­chi­kos su­tri­ki­mų, po to ne­grįž­ta­mai dar la­biau pa­blo­gė­ja psi­chi­ka, ypač psi­cho­zės… Tai jų yra toks ra­di­nys.

Ir dar ką jie pa­brė­žė, kad yra, an­gliš­kai pa­ci­tuo­siu: „Ag­gres­si­ve mar­ke­ting by so­me com­pa­nies.“ Ta­da 22,6 bi­li­jo­no mar­ket po­ten­cia­las. Tai prieš tuos bi­li­jo­nus la­bai sun­ku at­si­lai­ky­ti. Ir ta­da ga­li­me sa­ky­ti, kad ka­na­pės ir jų var­to­ji­mas yra nau­din­gas skaus­mui gy­dy­ti. Taip, esant tam tik­rai būk­lei, bet šian­dien pa­sau­ly­je (ir tik­rai kvie­tė­me ko­le­gas tarp­tau­ti­nius eks­per­tus) nė­ra įro­dy­mų, kad psi­chi­kos su­tri­ki­mus gy­do, bet jie su­ke­lia. To­kia ži­nia vai­kams ir pa­aug­liams tik­rai tu­ri bū­ti la­bai svar­bi. Jei­gu bus pla­čiau var­to­ja­ma, o Ka­na­do­je tas au­gi­mas bu­vo ir jie pa­ma­tė, kaip ap­sau­go­ti tuos pa­žei­džia­muo­sius.

O da­bar dėl pa­gal­bos, ką Ka­na­da su­ra­du­si yra? Kad daž­niau­siai tai yra ne vie­nas su­tri­ki­mas, o ke­li va­di­na­mie­ji gre­tu­ti­niai, ar­ba ko­mor­bi­di­niai, ir daž­niau­siai tai trau­ma. Ta­da joks trum­pa­lai­kis gy­dy­mas nė­ra pa­kan­ka­mas. Mi­ni­mu­mas, ku­ris rei­ka­lin­gas, yra apie dve­ji me­tai, nes daž­niau­siai, ir mū­sų lie­tu­viš­ki ty­ri­mai tai ro­do, tai yra žmo­nės – jau­ni vai­kai, jau­ni pa­aug­liai, ku­rių tė­vai iš­si­sky­rę, jie la­bai vie­ni­ši ar­ba au­gę glo­bos na­muo­se, ar­ba kei­tę glo­bos įstai­gas ar glo­bė­jus. Jie pa­tys ne­si­krei­pia pa­gal­bos, jie nė­ra kri­tiš­ki tam var­to­ji­mui ar­ba ne­be­ga­li bū­ti kri­tiš­ki, ir ta­da tos tar­ny­bos ne­tin­ka, nes jie ne­at­eis kaip pa­cien­tai, ne­lauks ke­lių mė­ne­sių ar sa­vai­čių ei­lė­je ir tvar­kin­gai ne­si­lai­kys pa­sė­dė­ję ei­lu­tė­je. Tu­ri bū­ti ki­taip or­ga­ni­zuo­ta.

Man yra te­kę da­ly­vau­ti Briu­se­ly­je su Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vais to­kio­je pro­gra­mo­je ADOCARE, Ado­les­cent Ca­re, kaip jau­ni­mui pa­trauk­liai or­ga­ni­zuo­ti… tas įstai­gas, kaip juos pri­kvies­ti. Ten, kur jie bū­na, ten, kur jie lei­džia lais­va­lai­kį po tru­pu­tė­lį in­teg­ruo­ti tą pre­ven­ci­ją.

Ko pa­si­gen­da­me? Pre­ven­ci­nės ži­nios. Šian­dien aš jos Lie­tu­vo­je ne­gir­džiu, kad jau­ni­mui, moks­lei­viams var­to­ji­mas ken­kia ne­grįž­ta­mai. Pa­vyz­džiui, ką pa­ro­dė Lie­tu­vos gy­ve­ni­mo is­to­ri­jų ty­ri­mas, kad jie vi­si gal­vo­jo, kad ki­ti už­klimps­ta, tik ne aš, ir kad ki­tų jau ne­pa­mė­gin­siu. O jie pa­mė­gi­na mik­sų. Mes pa­klau­sė­me jau­nų žmo­nių, bu­vo mums tik­rai at­ra­di­mas, ne­pa­pras­tai toks su­kre­čian­tis: ne 16 ir ne 17 me­tų – 13 me­tų yra pra­džia, kai jie pa­ban­do. Mū­sų ko­le­ga pro­fe­so­rius ka­na­die­tis ro­dė skaid­rę: ati­da­ro šal­dy­tu­vą, ir ka­na­pių vaiz­das. Vai­kas su­si­du­ria ir su­si­durs ap­lin­ko­je, jei­gu jo jau­ni tė­ve­liai var­to­jo, rū­ko. Vie­noks yra su­au­gu­sie­siems po­vei­kis, bet ir­gi su­ke­lia psi­cho­zes ir ne­grįž­ta­mus po­ky­čius.

Aš ne­gir­džiu ši­to skam­bė­ji­mo vi­suo­me­nė­je, tos ži­nios sklei­di­mo, tik tei­si­nius ar­gu­men­tus, ką su­tvar­ky­tu­mė­te, bet mes, kaip pro­fe­si­nė gru­pė, tie­siog ga­li­me rei­ka­lau­ti, kad pa­ga­liau bū­tų skir­tas fi­nan­sa­vi­mas ir or­ga­ni­zuo­ti pa­slau­gas vai­kams ir pa­aug­liams pri­klau­so­my­bių sri­ty­je, nes jų šian­dien, kaip aš jau ir sa­kiau, vi­sai nė­ra. La­bai gai­la, kad jų nė­ra. Kol ne­bus to pla­no, su­ra­šy­to skai­čiais… Aš, pa­vyz­džiui, iš­gir­dau ne­se­niai ži­nu­tę per ra­di­ją, kad Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė sky­rė 15 mln. pa­aug­liams dėl ko­vi­do pa­sek­mių, pa­da­ri­nių tar­ny­boms plės­ti. Kiek mes ga­li­me ras­ti sa­vo ma­žo­je vals­ty­bė­je ir iš ko­kių re­sur­sų?

Tik­rai te­kę nag­ri­nė­ti įvai­rių tei­si­nių ak­tų, ku­rie su­si­ję su psi­chi­kos svei­ka­ta. Vi­sur yra ei­lu­tė. Ir čia nu­skam­bė­jo: miš­raus fi­nan­sa­vi­mo tar­pins­ti­tu­ci­nio me­cha­niz­mo su­kū­ri­mas, kad jis rei­ka­lin­gas. Tai skam­ba 30 me­tų. Miš­rus tar­pins­ti­tuic­nis fi­nan­sa­vi­mas, jo me­cha­niz­mas dėl il­ga­lai­kės pa­gal­bos (ma­žiau­siai dve­jų me­tų) to­kiems vai­kams ir pa­aug­liams nė­ra su­kur­tas.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, 10 mi­nu­čių lai­kas pra­ėjo.

S. LESINSKIENĖ. …ta­da ga­li­me kal­bė­ti kom­plek­siš­kai, ką ir kaip rei­kia da­ry­ti. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma pra­ne­šė­ja. Tai bu­vo pas­ku­ti­nė šios dis­ku­si­jos pra­ne­šė­ja.

Ger­bia­mi ko­le­gos, tu­ri­me pa­si­tar­ti. Yra už­si­ra­šiu­sių pa­kan­ka­mai daug Sei­mo na­rių, no­rin­čių pa­klaus­ti pra­ne­šė­jų, o pa­gal dar­bo­tvarkėje nu­sta­ty­tą lai­ką mums li­ko 6 mi­nu­tės, ta­čiau įsta­ty­mų pro­jek­tų blo­kas, ku­rį tu­ri pri­sta­ty­ti pre­zi­den­tū­ra – teis­mų sis­te­mos re­for­mos, ne­bus šian­dien pri­sta­to­mas, to­dėl tu­ri­me šiek tiek su­tau­pę lai­ko. Gal ga­lė­tu­me ben­dru su­ta­ri­mu su­tar­ti, kad klau­si­mams ir at­sa­ky­mams dar ski­ria­me 20 mi­nu­čių? Ga­li­me. La­bai dė­kui. 20 mi­nu­čių klau­si­mams ir at­sa­ky­mams.

Pir­ma­sis klau­sia V. Mi­ta­las.

V. MITALAS (LF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Man iš tik­rų­jų pa­ti­ko dis­ku­si­ja ir pa­si­sa­ky­mai. Ta min­tis, kad tai tik­rai nė­ra pa­na­cė­ja, bet tu­ri bū­ti pa­da­ry­ta, įsi­rė­žė be­ne gi­liau­siai.

Aš no­rė­čiau dėl to­kių dvie­jų pa­si­tiks­li­ni­mų pa­klaus­ti. Pir­mas. Bu­vo ta sta­tis­ti­ka, kaip mes džiau­gia­mės nar­ko­ti­kų su­var­to­ji­mu, no­rė­čiau, kad pa­tiks­lin­tų, ka­da bu­vo ši­tie duo­me­nys. Ma­no ži­nio­mis, jie bu­vo 2016 me­tais. Kaip at­ro­do kri­mi­na­li­za­vus ši­tą klau­si­mą, bū­tų la­bai įdo­mu su­ži­no­ti.

O ant­ras klau­si­mas bū­tų Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai, ar vi­ce­mi­nist­rei, ar ger­bia­mai pa­ta­rė­jai, ma­tau, kad yra, dir­ban­čiai tais klau­si­mais. Ar tie­sa, kad vis­gi vi­sas psi­chi­kos svei­ka­tos port­fe­lis yra pri­skir­tas stra­te­gi­niam mi­nist­ro as­me­niš­kai ku­ruo­ja­mam port­fe­liui? Ko­kia da­bar yra si­tu­a­ci­ja su psi­chi­kos svei­ka­tos pla­nais ir ar­ti­miau­sios, sa­ky­kime, ka­den­ci­jos už­ma­čio­mis šio­je sri­ty­je? Tam, kad vi­si ga­lė­tu­me iš­girs­ti. Ačiū.

G. BELIAN. Ačiū už klau­si­mą. Dėl sta­tis­ti­kos, taip, kal­bant apie ben­dro­sios po­pu­lia­ci­jos ty­ri­mą, jis bu­vo at­lik­tas 2016 me­tais. Lie­tu­vos ro­dik­liai, vi­si ben­drie­ji Lie­tu­vos ro­dik­liai bu­vo tik­rai dvi­gu­bai ge­res­ni ne­gu Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kis. Ta­čiau kal­bant jau apie 2019 me­tus, kai bu­vo at­lik­tas ty­ri­mas tarp vai­kų, mo­ki­nių, tarp 19 % 15–16 me­tų vai­kų ir pa­aug­lių, tai mo­ki­nių ty­ri­mas at­sklei­dė, kad si­tu­a­ci­ja šiek tiek Lie­tu­vo­je pa­blo­gė­jo, nes 2019 me­tais 15–16 me­tų vai­kų ir pa­aug­lių bu­vo ra­ga­vę sa­vo gy­ve­ni­me bent vie­nos nar­ko­ti­nės, psi­chot­ro­pi­nės me­džia­gos, o Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kis yra 17 %, 5,6 % var­to­jo nau­jų psi­cho­ak­ty­vių­jų me­džia­gų, Eu­ro­pos vi­dur­kis, ESPAD ša­lių eu­ro­pi­nis vi­dur­kis – 3,4 %, kal­bant apie sin­te­ti­nius ka­na­bi­noi­dus, 4,3 % tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių, o ESPAD vi­dur­kis – 3,1 %, iš es­mės tik­rai ne­ga­li­ma ver­tin­ti bu­vi­mo, sa­ky­kim, ar­ba tai­ky­mo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės kaip ko­kios nors pre­ven­ci­nės prie­mo­nės, ku­ri at­gra­sy­tų vai­kus ir pa­aug­lius nuo vei­kų, su­si­ju­sių su šio­mis me­džia­go­mis, ar­ba nuo šių me­džia­gų var­to­ji­mo. Kaip aš ir mi­nė­jau, tarp tų as­me­nų, ku­rie pa­da­ro nu­si­kals­ta­mas vei­kas, su­si­ju­sias su šio­mis me­džia­go­mis, nuo 63 % iki 65 % iš tik­rų­jų yra ne­pil­na­me­čiai ir jau­ni­mas nuo 18 iki 29 me­tų.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Dar bu­vo vie­nas… Taip, pra­šau.

S. BIELIŪNĖ. La­ba die­na, at­sa­ky­siu į ger­bia­mo Sei­mo na­rio klau­si­mą. Taip, ga­liu tik pa­tvir­tin­ti, kad svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro as­me­ni­nė at­sa­ko­my­bė yra bū­tent psi­chi­kos svei­ka­tos pa­slau­gų plėt­ra, tai ne tik ben­druo­me­ni­nių pa­slau­gų plėt­ra, bet ir ypa­tin­gas dė­me­sys pri­klau­so­my­bės li­gų gy­dy­mui, ypač in­ter­ven­ci­nėms pa­slau­goms, ku­rios šiuo me­tu, kaip ir bu­vo čia šian­dien mi­nė­ta, nė­ra pa­kan­ka­mai už­tik­ri­na­mos jau­niems žmo­nėms ir su­au­gu­siesiems. Kai pre­ven­ci­ja nė­ra veiks­min­ga, bet dar ne­rei­ka­lin­gas gy­dy­mas, kad mes tu­rė­tu­me vi­sas gran­dis, ku­rios yra rei­ka­lin­gos.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia K. Vil­kaus­kas. Ruo­šia­si V. Ba­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Dė­ko­ju ger­bia­miems pra­ne­šė­jams už iš­sa­mius pra­ne­ši­mus, vis­ką iš­klau­sęs aš su­pra­tau, kad tik­rai sku­bo­tai tei­kia­mas dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo įsta­ty­mas. No­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad mes ne Por­tu­ga­li­ja ir kol kas ne­tu­ri­me to­kių gy­dy­mo pa­siū­los ga­li­my­bių. Aš no­rė­čiau ir ko­le­goms, ir vi­siems pra­ne­šė­jams pri­min­ti dar prieš tai bu­vu­sio pro­fe­so­riaus R. Kė­va­lo Vai­kų kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės duo­me­nis, kad da­bar psi­chi­nė svei­ka­ta ka­ran­ti­no lai­ko­tar­piu yra la­bai pras­ta, 59 % 17–18 me­tų jau­čia dep­re­si­jos po­žy­mių. Jei­gu duo­si­me sig­na­lą, kad mes dek­ri­mi­na­li­zuo­ja­me ir ne­sa­me pa­si­ruo­šę gy­dy­mo pa­slau­goms, pre­ven­ci­jai, tik­rai tu­rė­si­me ne ko­kius re­zul­ta­tus.

Ma­no klau­si­mas svei­ka­tos ap­sau­gos vi­ce­mi­nist­rei. Ar mes ne­tu­rė­tu­me prieš tai su­si­tvar­ky­ti dėl sa­vo gy­dy­mo pa­slau­gų nar­ko­ma­ni­jos pre­ven­ci­jos sri­ty­je, o pas­kui leis­ti šio įsta­ty­mo pro­jek­tą? Ačiū.

PIRMININKAS. Pra­šom, vi­ce­mi­nist­re.

A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Jau yra pra­dė­ti spręs­ti da­ly­kai, ka­dan­gi tam yra su­da­ry­tas pla­nas, yra pra­plės­ta, nu­ma­ty­ti vai­kų svei­ka­tos ele­men­tai, kal­bant ir apie var­to­ji­mą, ir apie pri­klau­so­my­bę. Tam ir yra pla­nas, ka­dan­gi pa­slau­gos tu­ri bū­ti pri­ei­na­mos. Tik­rai taip, tai yra nu­ma­ty­ta pla­ne, dar­bai pra­dė­ti.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia V. Ba­kas. Ruo­šia­si V. Val­kiū­nas.

V. BAKAS (MSNG). La­bai ačiū ren­gė­jams ir da­ly­viams už pa­si­sa­ky­mą, už skir­tin­gas nuo­mo­nes. Iš tik­rų­jų gal­būt pa­pil­dant po­ną V. Mi­ta­lą, tai nė­ra pa­na­cė­ja, bet pir­ma prieš dek­ri­mi­na­li­zuo­jant tu­ri bū­ti su­kur­ta pa­gal­bos sis­te­ma. Apie tai kal­bė­jo, be­je, ir kon­fe­ren­ci­jo­je, ku­rią or­ga­ni­za­vo Mor­ga­na, pa­kvie­tu­si dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo ša­li­nin­kų. Jie pa­tys gar­siai rė­kė, kal­bė­jo: pir­ma pa­gal­bos sis­te­ma, po to dek­ri­mi­na­li­za­vi­mas, prie­šin­gu at­ve­ju bus blo­gai.

Žiū­rė­ki­te, aš no­riu pa­klaus­ti svei­ka­tos vi­ce­mi­nist­rės ir Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio de­par­ta­men­to va­do­vės. Mes da­bar čia vėl kal­ba­me bur­ta­žo­džiais apie in­te­gralias sis­te­mas ir pa­na­šiai. Bet aš skai­tau vie­ną pro­jek­tą, ku­rį jūs da­bar įgy­ven­di­na­te, jam skir­ta 11 mln. eu­rų, jis bai­gia­si ki­tais me­tais, kad bū­tų su­kur­ta to­kia pa­gal­bos sis­te­ma.

PIRMININKAS. Lai­kas.

V. BAKAS (MSNG). Gal ga­lė­tu­mė­te pa­pa­sa­ko­ti, kaip at­ro­do pa­žan­ga, jū­sų aki­mis, kaip jūs ma­tuo­ja­te tą pa­žan­gą ir kiek rei­kė­tų pi­ni­gų, jei­gu toks pla­nas yra, ką kal­bė­jo R. Ba­da­ras, psi­cho­lo­gai, kad vis dėl­to mes tą sis­te­mą su­kur­tu­me? Kiek tam rei­kia lė­šų?

A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. At­si­pra­šau, čia jūs kal­ba­te apie re­a­bi­li­ta­ci­ją?

PIRMININKAS. Vy­tau­tai, tuoj įjung­si­me pa­tiks­lin­ti. Pra­šom.

V. BAKAS (MSNG). Žiū­rė­ki­te, va­di­na­si, taip: as­me­nų, pri­klau­so­mų nuo psi­cho­ak­ty­vių me­džia­gų, so­cia­li­nė in­teg­ra­ci­ja. Ki­taip ta­riant, pa­gal­bos sis­te­ma, ko mes ir no­ri­me, juos in­teg­ruo­ti. Kaip se­ka­si in­teg­ruo­ti, kiek žmo­nių in­teg­ra­vo­me už 11 mln. eu­rų? Kiek dar rei­kia, kad mes ga­lė­tu­me džiaug­tis sa­vo sis­te­ma?

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Kas ga­lė­tų at­sa­ky­ti į Sei­mo na­rio klau­si­mą? Pra­šom, vi­ce­mi­nist­re.

A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. Jei­gu aš ga­liu pa­tiks­lin­ti, kas pa­da­ry­ta šian­dien, tai yra pa­pil­do­mai įsteig­ta 100 psi­cho­lo­gų eta­tų. Psi­cho­lo­gų klau­si­mas, tas pri­ei­na­mu­mo, ne­abe­jo­ti­nai… (Bal­sai sa­lė­je) Pa­lau­ki­te, mes ir kal­ba­me – už me­cha­niz­mą, bet šiuo me­tu yra pra­dė­tas pla­nas ir vyk­dy­mas. Ne­ži­nau, Gra­ži­na, jūs tu­rė­tu­mė­te?.. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ger­bia­mi ko­le­gos, ne­įsi­vel­ki­me į dis­ku­si­ją. Bu­vo klau­si­mas, koks at­sa­ky­mas yra, toks yra. Ma­tyt, iš to ir­gi ga­li­ma pa­si­da­ry­ti tam tik­ras iš­va­das. Ki­tas klau­sia V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū po­sė­džio pir­mi­nin­kui A. Ma­zu­ro­niui. Ačiū pa­si­sa­kiu­sioms V. Ma­tu­lio­nie­nei, S. Le­sins­kie­nei, jos iš­sa­miai vis­ką pa­pa­sa­ko­jo. Nes ga­li su­si­da­ry­ti to­kia nuo­mo­nė: pir­ma su­luo­šin­ti, o pas­kui gy­dy­ti. Tai ne­grįž­ta­mi kog­ni­ty­vi­niai po­ky­čiai ir tai yra tie­sa. Ačiū Vi­dai, ačiū Si­gi­tai. Man ne­su­pran­ta­mas A. Šir­vins­kie­nės… Gal jūs ei­ki­te ki­to­kių pa­slau­gų teik­ti, nes toks įspū­dis, kad jūs tik dėl tų pa­slau­gų, dėl dar­bo vie­tų, da­li­na­tės mi­li­jo­nus, tik dėl to. Tai jums ir klau­si­mas toks. Aš ma­nau, kad iš­ei­nant jums už­dės ant­ran­kius už tai, kad re­kla­muo­ja­te nar­ko­ma­ni­ją ir nar­ko­ti­kus. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­ma­sis. Su­pra­tau, kad čia bu­vo ne klau­si­mas, o pa­si­sa­ky­mas.

V. VALKIŪNAS (LRF). Ne, klau­si­mas.

PIRMININKAS. Ar yra kas nors, kas no­rė­tų at­sa­ky­ti?

A. ŠIRVINSKIENĖ. Aš ga­liu trum­pai at­sa­ky­ti, ka­dan­gi ne­la­bai su­pra­tau nei klau­si­mo, nei pa­si­sa­ky­mo. Pa­gal­bos tei­ki­mas pri­klau­so­miems as­me­nims – ne­ži­nau, ko­dėl čia tu­rė­tų bū­ti nu­si­kal­ti­mas. Tai dar kar­tą pa­kar­to­siu: pa­skai­ty­ki­te moks­li­nius ty­ri­mus ir ne­pai­nio­ki­te dvie­jų skir­tin­gų da­ly­kų, kur yra į pa­gal­bą orien­tuo­ta sis­te­ma, o kur yra bau­di­mas. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ger­bia­mi ko­le­gos, jei­gu ga­li­ma, ra­my­bės sa­lė­je. Su­pran­tu, kad te­ma la­bai aud­ri­nan­ti, bet vis dėl­to. Klau­sia M. Pui­do­kas. Ruo­šia­si I. Pa­kar­kly­tė.

M. PUIDOKAS (DPF). Dė­kui. La­bai svar­bi te­ma, la­bai svar­bi dis­ku­si­ja. Iš tik­rų­jų te­ko dar per ba­ka­lau­ro stu­di­jas dirb­ti su nar­ko­ma­ni­jos pre­ven­ci­jos pro­gra­mo­mis, skir­to­mis bū­tent jau­ni­mui, ir iš tik­rų­jų no­riu pa­dė­ko­ti ger­bia­mai V. Ma­tu­lio­nie­nei, nes ji tik­rai, kaip ir dau­ge­lis ki­tų pra­ne­šė­jų, įvar­di­no la­bai svar­bius fak­tus.

Ma­no klau­si­mas bū­tų toks: ar jūs ne­ma­no­te, kad at­si­žvelg­da­mi į tai, kad Lie­tu­va Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių kon­teks­te vis dėl­to sta­tis­tiš­kai at­ro­do ne­blo­gai, mes tu­rė­tu­me ne dra­ma­tiš­kai kaip nors ko­re­guo­ti sa­vo įsta­ty­mi­nę ba­zę, bet ją to­bu­lin­ti. Po žo­džiu „to­bu­lin­ti“ aš tu­riu klau­si­mą vi­siems iš es­mės jums, ypač svei­ka­tos ap­sau­gos vi­ce­mi­nist­rei ir eks­per­tams. Ar vis dėl­to Len­ki­jos, Aust­ri­jos va­rian­tas, kai bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė iš­lie­ka, bet tiek teis­tu­mas, tiek bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė pra­dings­ta as­me­niui, jei­gu jis el­gia­si ne­pri­ekaiš­tin­gai, tar­ki­me, me­tus, dve­jus me­tus, ir ly­giai taip pat pri­klau­so­mai nuo jo pri­klau­so­my­bės lyg­mens ir eks­per­tams nu­spren­dus jis įsi­pa­rei­go­ja gy­dy­tis, re­a­bi­li­tuo­tis…

PIRMININKAS. Lai­kas!

M. PUIDOKAS (DPF). …švie­ti­mo pro­gra­mo­se da­ly­vau­ti. To­kiu bū­du tai yra di­džiu­lė mo­ty­va­ci­ja, kad tas žmo­gus dau­giau ne­kar­to­tų tos ydin­gos veik­los iš nau­jo. To­se ša­ly­se tas pui­kiai vei­kia. Ar tas tik­tų Lie­tu­vai? Dė­kui.

A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. Mes, kaip Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, tik­rai ne prieš. Mes už su­si­ta­ri­mo me­cha­niz­mą, ku­ris bū­tų įveik­lin­tas ir veik­tų. Tai, va­di­na­si, ne vie­nos tik Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos dar­bas, tai yra kom­plek­si­nis dar­bas. Mes ne prieš, mes už.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia I. Pa­kar­kly­tė. Ruo­šia­si J. Se­jo­nie­nė.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pa­pra­šy­siu, jei­gu ga­li­ma, ger­bia­mo Min­dau­go, nes man sun­ku gir­dė­ti sa­ve…

No­rė­čiau pa­klaus­ti dėl to­kio mi­to, sklan­dan­čio Sei­me. Ži­nau, kad tarp ne­ma­žos da­lies Sei­mo na­rių jis yra pa­pli­tęs – dėl tų „leng­vų­jų“ (ka­bu­tė­se ro­dau) ir sun­kių­jų nar­ko­ti­kų, nes yra da­lis žmo­nių, ku­rie ma­no, kad štai gal­būt ka­na­pių dek­ri­mi­na­li­za­ci­ja ga­lė­tų bū­ti spren­di­mas, ta­čiau ki­tų nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų vis dėl­to ne­rei­kė­tų dek­ri­mi­na­li­zuo­ti. Ger­bia­ma Gra­ži­na šiek tiek apie tai už­si­mi­nė. Tai gal ga­lė­tu­mė­te de­ta­li­zuo­ti, ko­dėl vis dėl­to tas skirs­ty­mas yra toks ydin­gas ir ko­kių čia dar yra ki­tų ar­gu­men­tų? Ačiū.

G. BELIAN. Iš da­lies jūs ir at­sa­kė­te į tą klau­si­mą, kad tik­rai mes ne­ga­li­me skirs­ty­ti nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų į leng­vas me­džia­gas, sun­kias me­džia­gas. Vi­sos me­džia­gos su­ke­lia pri­klau­so­my­bę. Čia vie­nas yra da­ly­kas.

Ant­ras da­ly­kas, ko ge­ro, la­bai sun­ku bū­tų gal­būt ir pa­čiai vi­suo­me­nei nu­siųs­ti to­kią ži­nu­tę, kad mes kal­ba­me apie vie­nos ko­kios nors me­džia­gos dek­ri­mi­na­li­za­vi­mą, ka­dan­gi tos me­džia­gos vi­sos yra įtrauk­tos į 1961-ųjų nar­ko­ti­kų kon­tro­lės kon­ven­ci­ją, į 1971-ųjų nar­ko­ti­nių me­džia­gų kon­tro­lės kon­ven­ci­ją.

Ki­tas da­ly­kas, be abe­jo, jei kal­ba­me apie vai­kus ir jau­ni­mą, tai daž­niau­siai var­to­ja­mas nar­ko­ti­kas yra ka­na­pės. Jei­gu mes kal­bė­tu­me apie pri­klau­so­mus žmo­nes, apie pri­klau­so­mus as­me­nis, ku­riems rei­ka­lin­ga pa­gal­ba, tai, ko ge­ro, mes jau tik­rai tu­rė­tu­me kal­bė­ti apie vi­sai ki­tą nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų gru­pę. Tai­gi Lie­tu­vo­je nu­sta­ty­tas nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų kie­kis, ku­ris yra re­ko­men­da­ci­nis, ne­di­de­lio, di­de­lio kie­kio ir la­bai di­de­lio kie­kio, iš es­mės toks orien­ty­ras, sa­ky­ki­me, į vie­ną do­zę daug­maž pa­na­šiai. Iš es­mės mes da­bar kal­ba­me apie ne­di­de­lio kie­kio bet ko­kių nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­džia­gų, ku­rios yra lai­ko­mos be tiks­lo pla­tin­ti, dek­ri­mi­na­li­za­vi­mą. To­dėl tai yra iš tik­rų­jų kom­plek­si­nis po­žiū­ris ir tik­rai ne­siū­ly­ti­na iš­skir­ti vie­nos kon­kre­čios me­džia­gos iš ki­tų me­džia­gų. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Klau­sia J. Se­jo­nie­nė.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui, pir­mi­nin­ke. No­rė­jau pa­klaus­ti ger­bia­mų A. Gu­taus­ko ir G. Iva­naus­ko, bet ma­tau, kad tik vie­nas li­ko. Pri­ta­riu, kad dek­ri­mi­na­li­za­vi­mas yra pa­žan­gi nar­ko­ti­kų po­li­ti­ka, nors, aiš­ku, iš­šū­kių yra la­bai daug – dėl pre­ven­ci­jos, aiš­ku, ir dėl to­les­nių veiks­mų, dėl pri­klau­so­mų as­me­nų gy­dy­mo. Bet vi­suo­me­nė­je šiuo me­tu daug ne­ri­mo iš tie­sų bū­tent dėl baus­mių, sa­ko žmo­nės. Štai, pa­vyz­džiui, jei­gu ne­dė­vi vie­šo­jo­je erd­vė­je, ten, kur pri­va­lo­ma dė­vė­ti kau­kę, tai už­trau­kia ad­mi­nist­ra­ci­nę bau­dą iki ke­lių šim­tų eu­rų. Ko­kia, jū­sų nuo­mo­ne, bū­tų adek­va­ti bau­da už ma­žo kie­kio nar­ko­ti­kų lai­ky­mą sa­vo reik­mėms, jei­gu as­muo yra bau­džia­mas pir­mą kar­tą ir pa­kar­to­ti­nai?

G. IVANAUSKAS. Ačiū už klau­si­mą. Ži­note, iš tik­rų­jų vi­sa es­mė yra ta, kad šian­dien mes tur­būt tu­ri­me kal­bė­ti apie tai, kad mū­sų tiek ir Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­sas, tiek ir Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas yra šiek tik iš­ba­lan­suo­tas, nes daug­kar­ti­niai įvai­rių straips­nių, įvai­rių vei­kų kei­ti­mai pa­da­rė tai, kad, sa­ky­kim, pa­gal sun­ku­mą net­gi ver­ti­nant tas nu­si­kals­ta­mas vei­kas ar tei­sės pa­žei­di­mus, tar­pu­sa­vy­je tos baus­mės jau ne­be­de­ra. Pa­sa­ky­ti, ko­kia bū­tų tei­sin­ga baus­mė… Kaip ir mi­nė­jau, ga­li bū­ti net ir ne­tai­ko­ma jo­kia baus­mė. As­muo ga­li bū­ti at­lei­džia­mas nuo at­sa­ko­my­bės, jei­gu jis no­rė­tų gy­dy­tis, pats krei­pia­si ir sa­va­no­riš­kai tai da­ro. Aš ma­nau, kad tur­būt bū­tų tei­sin­giau­sia as­me­niui su­da­ry­ti ga­li­my­bę gy­dy­tis ir ne­baus­ti pir­mą kar­tą pa­puo­lus su nar­ko­ti­nė­mis ar psi­chot­ro­pi­nė­mis me­džia­go­mis.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui.

G. IVANAUSKAS. Bet kaip tai pa­da­ry­ti?

PIRMININKAS. La­bai dė­kui, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. V. Ąžuo­lo po­sė­džių sa­lė­je ne­ma­tau. Tad ki­tas klau­sia J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Su­pran­tu, kad kai ku­rie kal­ba­me gal­būt įvai­rio­mis ka­te­go­ri­jo­mis. Ne­svar­bu, kaip mes pa­va­din­si­me šią pro­ble­mą, ku­rią svars­to­me, vis tiek su­pran­ta­me, kad kal­ba­me apie dis­po­na­vi­mo be sie­kio par­duo­ti nar­ko­ti­kus šiuo at­ve­ju ne­di­de­lį kie­kį dek­ri­mi­na­li­za­vi­mą. Pri­va­lo­me aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad yra kal­ba­ma ne tik apie ka­na­pes, bet ir to­kias me­džia­gas kaip am­fe­ta­mi­nas, me­tam­fe­ta­mi­nas, LSD ir he­roi­nas. To­dėl ma­no klau­si­mas skir­tas tok­si­ko­lo­gui po­nui R. Ba­da­rui. Ar ga­li­te kaip tok­si­ko­lo­gas pa­teik­ti trum­pą tų pa­čių ka­na­pių, am­fe­ta­mi­no, me­tam­fe­ta­mi­no, LSD ir he­roi­no pa­vo­jin­gu­mo ver­ti­ni­mą? Trum­pai pa­sa­ky­ti, kaip šios me­džia­gos vei­kia žmo­gų jau po pir­mo var­to­ji­mo, ir in­for­muo­ti apie su­ke­lia­mos pri­klau­so­my­bės laips­nį.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Pra­šau, ger­bia­mas Ba­da­rai.

R. BADARAS. Ži­no­te, da­ry­ti pir­mą­sias stu­di­jas ši­to­je sri­ty­je yra la­bai ri­zi­kin­ga. Vie­nin­te­lis pa­sau­ly­je žmo­gus, ku­ris ry­žo­si, bu­vo pro­fe­so­rius D. Na­tas 2010 me­tais. Eks­per­tų ko­mi­si­ja su­skirs­tė ge­rie­čius, blo­gie­čius, vi­du­ti­nio­kus, bet už tai ga­vo la­bai daug bar­ti, bet iš tie­sų… Man tai ir­gi kar­tais keis­ta gir­dė­ti tuos skirs­ty­mus – leng­vi nar­ko­ti­kai, sun­kūs nar­ko­ti­kai. Čia kaip leng­vas ar sun­kus nėš­tu­mas. Jis ar­ba yra, ar­ba jo nė­ra. Vėl­gi tas ter­mi­nas „nar­ko­ti­kas“ yra tar­si šiek tiek toks (…) am­žiaus, nes te­ko ma­ty­ti tuos blo­gie­čius. Re­a­liai rei­kia kal­bė­ti apie psi­chot­ro­pi­nes me­džia­gas, jei­gu jau taip. Su­skirs­ty­ti, ku­ri iš jų blo­ges­nė ir ku­ri la­biau pri­lim­pa, tai nė vie­na iš vi­sų me­džia­gų ne­vir­ši­ja maž­daug 20 % pri­si­ka­bi­ni­mo po pir­mo var­to­ji­mo. Jos nė­ra to­kios lip­nios, pa­vyz­džiui, kaip ta­ba­kas – 35 % pa­ban­džiu­sių rū­ky­ti tam­pa rū­ka­liais. Iš vi­sų šių me­džia­gų, ko ge­ro, me­tam­fe­ta­mi­nas iš­si­skir­tų to­kia di­dži­ą­ja ti­ki­my­be tap­ti pri­klau­so­mam nuo pir­mo kar­to. Kai ku­rie šal­ti­niai ra­šo, kad apie 80 % pa­ban­džiu­sių iš pir­mo kar­to tam­pa pri­klau­so­mi. Vi­si ki­ti taip ke­lio­li­ka iki 20 % mak­si­mum. Bet bė­da yra ne vien­kar­ti­nis var­to­ji­mas. Bė­da yra ta, kad iš eks­pe­ri­men­ti­nio var­to­ji­mo per­ei­na į to­kį daž­nes­nį, sa­vait­ga­li­nį. Po to jau, žiū­rėk, ir ža­lin­gas, ir taip to­liau. Tai nė­ra tas už­si­ka­bi­ni­mas iš pir­mo kar­to, jei­gu aš at­sa­kiau į jū­sų klau­si­mą. Aš sten­giau­si, bet ne­ži­nau, ar man pa­vy­ko.

PIRMININKAS. La­bai dė­kui. Ger­bia­mi ko­le­gos, klau­si­mams ir at­sa­ky­mams skir­tas lai­kas bai­gė­si. La­bai dė­kui vi­siems pra­ne­šė­jams. Net ne­abe­jo­ju, kad to­kia įdo­mi ir emo­cio­na­li dis­ku­si­ja tę­sis tiek ko­mi­te­te svars­ty­mo sta­di­jo­je, tiek ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je. La­bai dė­kui. (Plo­ji­mai)

 

15.44 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Al­gi­man­tą Va­lan­ti­ną iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-563 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-2 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Al­gi­man­tą Va­lan­ti­ną iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-563. Pra­ne­šė­ja – E. Mas­ne­vai­tė, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to pa­ta­rė­ja. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja.

To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kau­ja Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas J. Sa­ba­taus­kas.

E. MASNEVAITĖ. Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, leis­ki­te man pri­sta­ty­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to dek­re­tą, ku­riuo jis, va­do­vau­da­ma­sis ati­tin­kamo­mis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos ir Teis­mų įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis bei at­si­žvelg­damas į Tei­sė­jų ta­ry­bos pa­ta­ri­mą, pra­šo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo pri­tar­ti A. Va­lan­ti­no at­lei­di­mui iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų, pa­sky­rus jį Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ju. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gas A. Va­lan­ti­nas pra­de­da ei­ti šių me­tų bir­že­lio 22 die­ną. Ačiū.

PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ko­le­gos, nie­kas ne­no­ri klaus­ti. Dėl mo­ty­vų taip pat nė­ra no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti. Ačiū pra­ne­šė­jai.

Ko­le­gos, ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū, pri­tar­ta. Svars­ty­mas. Nė­ra no­rin­čių dis­ku­tuo­ti. Dėl mo­ty­vų taip pat ne­ma­tau no­rin­čių. Ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti po svars­ty­mo? (Bal­sai sa­lė­je) Pri­ta­ria­me.

Ko­le­gos, pri­ėmi­mas pa­straips­niui. Ka­dan­gi nu­ta­ri­mo pro­jek­tas yra iš vie­no straips­nio, ga­li­me pri­tar­ti vie­nin­te­liam 1 straips­niui? Ačiū, pri­tar­ta. Dėl mo­ty­vų taip pat nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Bal­sa­vi­mas, ko­le­gos, bus nu­ma­ty­tu lai­ku.

Da­bar dar­bo­tvarkės 2-4 klau­si­mas. At­si­pra­šau, ma­tau, pra­ne­šė­jos nė­ra. Ar yra ko­le­ga A. Bag­do­nas?

 

15.47 val.

Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-751 62 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-516 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-6 klau­si­mas – Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo 62 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-516. Pra­ne­šė­jas – A. Bag­do­nas. Še­šių Sei­mo na­rių pro­jek­tas. Pri­sta­tys ne A. Bag­do­nas, o R. Vait­kus. Pa­tei­ki­mas. Pra­šom.

R. VAITKUS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, džiau­giuo­si ga­lė­da­mas pri­sta­ty­ti Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą, ku­riuo bū­tų lei­džia­ma įmo­nėms per­kant elek­tro­mo­bi­lius įtrauk­ti pir­ki­mo iš­lai­das į PVM ap­skai­tą. To­kia iš­ly­ga ga­lio­tų įsi­gy­jant elek­tro­mo­bi­lį, ku­rio ver­tė iki 50 tūkst. eu­rų su PVM. Pa­gal da­bar ga­lio­jan­čią Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo re­dak­ci­ją ap­ri­bo­ji­mai dėl PVM įtrau­ki­mo į ap­skai­tą ne­tai­ko­mi tik spe­cia­lio­sios pa­skir­ties leng­vie­siems au­to­mo­bi­liams. Įsi­ga­lio­jus įsta­ty­mo pa­tai­soms, bū­tų pa­ska­tin­tas ver­slo au­to­par­kų at­nau­ji­ni­mas įsi­gy­jant drau­giš­kus gam­tai, eko­lo­giš­kus au­to­mo­bi­lius, be pa­pil­do­mų sub­si­di­jų iš vals­tybės. Ana­lo­giš­ka tvar­ka jau yra tai­ko­ma Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je. Kai ku­rio­se Eu­ro­pos ša­ly­se, pa­vyz­džiui, Grai­ki­jo­je, vie­toj 24 % PVM yra tai­ko­mas 13 % PVM. Yra at­lik­ta iš­sa­mi Sei­mo kan­celia­ri­jos Ko­mu­ni­ka­ci­jos ir in­for­ma­ci­jos sky­riaus ana­li­zė, ko­kios leng­va­tos yra tai­ko­mos ki­to­se ša­ly­se.

Įsta­ty­mo pro­jek­to pa­tai­są tei­kia­me kar­tu su ko­le­go­mis Sei­mo na­riais A. Bag­do­nu, E. Ru­de­lie­ne, V. Alek­na, S. Gent­vi­lu ir M. Skri­tuls­ku.

Ga­liu pa­si­džiaug­ti kaip tau­ra­giš­kis, kad Tau­ra­gės sa­vi­val­dy­bė mi­ni­ma kaip vie­na iš eko­lo­giš­kiau­sių sa­vi­val­dy­bių, tu­ri la­biau­siai iš­vys­čiu­sį elek­tro­mo­bi­lių, elek­tro­bu­sų par­ką ir šiuo me­tu yra iš­plės­ta vi­sa in­fra­struk­tū­ra. Es­ame kaip pa­vyz­dys, tik­riau­siai kaip sa­vi­val­dy­bės ga­li tvar­ky­tis bū­tent šio­je sri­ty­je. Šiuo me­tu mies­te tiek ver­slo, tiek fi­zi­niai as­me­nys va­ži­nė­ja apie 50 vie­ne­tų elek­tro­mo­bi­lių, yra 8 įkro­vi­mo aikš­te­lės, ku­rio­se ga­li vie­nu me­tu krau­tis apie 16 elek­tro­mo­bi­lių. Tai bū­tent tik­rai pra­šau, ko­le­gos, pa­lai­ky­ti šį svar­bų ver­slui klau­si­mą, pro­jek­to pa­kei­ti­mą.

PIRMININKAS. Ačiū pra­ne­šė­jui. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti trys Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia M. Ma­jaus­kas. Ruo­šia­si R. Šar­knic­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų idė­ja yra la­bai gra­ži ir svei­kin­ti­na rem­ti elek­tro­mo­bi­lių įsi­gi­ji­mą. Tai, man at­ro­do, šiuo me­tu yra da­ro­ma per Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją, bet pa­si­rink­ta prie­mo­nė ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą, nes jūs no­ri­te iš­muš­ti dar vie­ną sky­lę mo­kes­ti­nė­je sis­te­mo­je. Ma­no gi­liu įsi­ti­ki­ni­mu, jau šian­dien ga­li­ma rem­ti elek­tro­mo­bi­lių įsi­gi­ji­mą, tai ir da­ro Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, skir­da­ma jiems tiks­li­nį fi­nan­sa­vi­mą, ir taip pa­rem­ti. O įmo­nės jau šian­dien per­ka pa­čius pra­ban­giau­sius elek­tro­mo­bi­lius ir juos įtrau­kia į są­nau­das taip ma­žin­da­mos pel­no mo­kes­tį, ne­mo­kė­da­mos gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio, nors ir daž­nai nau­do­ja as­me­ni­niams po­rei­kiams.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja siū­lo vi­sai ki­tą mo­de­lį – ma­žin­ti lei­džia­mus įvai­rių au­to­mo­bi­lių at­skai­ty­mus, bet pa­lik­ti tam tik­rą iš­im­tį elek­tro­mo­bi­liams. Ar ne­su­tik­tu­mė­te, kad vis dėl­to ra­cio­na­les­nis būdas ga­lė­tų bū­ti per Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mą ap­ri­bo­jant, ko­kios ver­tės ir kiek ga­li­ma įtrauk­ti į leng­vo­jo au­to­mo­bi­lio są­nau­das su­da­rant tam tik­ras iš­im­tis ir ga­li­my­bes di­des­nę da­lį at­skai­ty­ti elek­tro­mo­bi­lio užuot iš­mu­šus dar vie­ną sky­lę Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­me? Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, per­spė­ju, kad klaus­ti – 1 mi­nu­tė.

R. VAITKUS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga, už klau­si­mą. Ne­sa­ky­čiau, kad iš­mu­ši­nė­ja­ma sky­lė. Aš pui­kiai su­pran­tu, kad vals­ty­bė ne­gaus tam tik­ros da­lies įplau­kų į biu­dže­tą, ta­čiau il­gą lai­ką mes ir de­kla­ruo­ja­me vals­ty­bės pro­gra­mo­je sa­vo vals­ty­bės mi­si­ją, ir vi­suo­met vi­siems sa­ko­me: ei­ki­me ža­li­ą­ja kryp­ti­mi, tau­so­ki­me gam­tą, ap­lin­ką ir pa­na­šiai, bet daug me­tų mus yra ap­len­ku­sios kai­my­ni­nės ša­lys. Ta pa­ti Lat­vi­ja, ta pa­ti Es­ti­ja, kur tik­riau­siai ir ne vie­nas par­la­men­ta­ras yra pir­kęs gal­būt ma­ši­ną, įre­gist­ra­vęs te­nai. Bū­tent vil­kin­da­mi lai­ką mes ne­pri­ima­me mums taip rei­ka­lin­gų įsta­ty­mų. Apie jū­sų siū­ly­tą va­rian­tą, aiš­ku, ga­li­ma bū­tų dis­ku­tuo­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Šar­knic­kas. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju jums už šį pa­teik­tą pro­jek­tą. Iš tik­rų­jų yra sa­va­lai­kis, nes Bal­ti­jos kai­my­nės jau tai da­ro, kaip ir mi­nė­jo­te sa­vo kal­bo­je. Ža­lia kryp­tis – ža­lia gam­ta. Kal­ba ir Eu­ro­pos Są­jun­ga apie tai ir ti­kė­ti­na, kad jau ir ki­tos vals­ty­bės net anks­čiau yra pra­dėju­sios.

Aš no­rė­jau pa­si­tei­rau­ti, kiek me­tų vei­kia šio pro­jek­to mo­de­lis Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je? Ačiū.

R. VAITKUS (LSF). Jei­gu ne­klys­tu, Lat­vi­jo­je jau ket­ve­ri me­tai tai­ko­ma ši nuo­lai­dų sis­te­ma, o Es­ti­jo­je tiks­laus ga­lio­ji­mo lai­ko ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad ne­su­klai­din­čiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tiks­liai ne­žiū­rė­jau čia aiš­ki­na­mo­jo raš­to, bet gal ga­lė­tu­mė­te maž­daug pa­sa­ky­ti, ko­kios per­spek­ty­vos ne­tek­ti PVM į biu­dže­tą?

Ant­ras da­ly­kas. Ar ne­ma­no­te, kad iš pra­džių gal­būt ne vi­sus rei­kė­tų at­leis­ti, tar­kim, o gry­nai elek­tro­mo­bi­lius, kur iš tik­rų­jų jo­kių de­ga­lų nė­ra, ir ta­da su­ma­žin­ti kie­kį, tų gry­nų­jų elek­tro­mo­bi­lių… pa­di­di­ni­mą kie­kį? Nes kai ku­riuo at­ve­ju, pa­vyz­džiui, ga­lin­ges­ni miš­rū­nai iš­me­ta dau­giau du­jų ne­gu ma­ža­lit­ra­žiai leng­vie­ji au­to­mo­bi­liai? Ačiū.

R. VAITKUS (LSF). Dė­kui, ko­le­ga, už klau­si­mą. Šiuo at­ve­ju mes kal­ba­me tik apie elek­tra va­ro­mas ne­hib­ri­di­nes trans­por­to prie­mo­nes. Kiek tiks­liai bū­tų ne­gau­ta pa­ja­mų į biu­dže­tą, skai­čia­vi­mų nė­ra at­lik­ta. Ne­ga­lė­čiau at­sa­ky­ti į ši­tą klau­si­mą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų pa­klau­sė vi­si no­rin­tys pa­klaus­ti Sei­mo na­riai. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų už no­ri kal­bė­ti R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kaip sa­vo klau­si­mu jau ir pa­ro­džiau pa­ra­mą šiam pro­jek­tui, no­rė­čiau gal šiek tiek ­re­a­guo­ti, re­flek­tuo­ti dėl My­ko­lo pa­si­sa­ky­mo, kad šiuo me­tu per­ka bran­giau­sius au­to­mo­bi­lius, bū­tent elek­tra va­ro­mus ir pa­na­šius, bū­tent stam­biau­sios įmo­nės, ta­čiau fi­zi­nių as­me­nų yra la­bai ma­žai. To­dėl, man at­ro­do, čia ir so­cia­liai bū­tų tei­sin­ga ska­tin­ti ir są­mo­nin­gu­mą, sau­go­ti gam­tą, ir kar­tu kuo grei­čiau per­ei­ti prie nau­do­ji­mo ki­tų au­to­mo­bi­lių, ne­ter­šian­čių gam­tos. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia… At­si­pra­šau, dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų prieš – A. Ma­zu­ro­nis.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš ne tiek prieš, ta­čiau aš to­kį vie­ną trū­ku­mą pa­ste­bė­jau, ką ir R. Šar­knic­kas da­bar sa­kė, iš tie­sų tai, apie ką yra kal­ba­ma įsta­ty­mo pro­jek­te, krei­pia­ma į ju­ri­di­nių as­me­nų, kaip sa­ky­ti, dis­po­na­vi­mą au­to­trans­por­to prie­mo­nė­mis ar au­to­par­ko val­dy­mą. Ta­čiau kai kal­ba­me apie fi­zi­nius as­me­nis, kaip ir ne­ma­tau jo­kių prie­mo­nių, man at­ro­do, gal­būt bū­tų daug efek­ty­ves­nis ir daug nau­din­ges­nis vei­ki­mo bū­das ir fi­zi­nius as­me­nis ska­tin­ti ar per ko­kią nors pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio leng­va­tą, ar iš­vis nu­li­nį pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį pa­da­ry­ti elek­tro­mo­bi­liams, kad tas ska­ti­ni­mo me­cha­niz­mas bū­tų daug efek­ty­ves­nis ir veik­tų ne tik ju­ri­di­nius as­me­nis, ta­čiau ir fi­zi­nius as­me­nis, tai taip pat yra la­bai svar­bu. Ne­pai­sant to, kad aš už­si­ra­šęs kal­bė­ti prieš, tik­rai bal­suo­siu už, ta­čiau ma­nau, kad vis dėl­to rei­kė­tų šiek tiek gal­būt pla­čiau pa­žiū­rė­ti į ši­tą ne pro­ble­mą, bet iš­šū­kį šian­dien esan­čiai vi­suo­me­nei. Ža­lio­sios ener­ge­ti­kos ska­ti­ni­mas yra vie­nas iš pri­ori­te­tų ne tik Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je, ta­čiau ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos įvai­riuo­se stra­te­gi­niuo­se do­ku­men­tuo­se, eu­ro­pi­nis pri­ori­te­tas. Gal­būt tik­rai bū­tų ga­li­ma į ši­tą klau­si­mą pa­žiū­rė­ti šiek tiek pla­čiau ir tą tai­ky­mą ko­kių nors leng­va­tų ar ska­ti­ni­mą įsi­gy­ti to­kias trans­por­to prie­mo­nes šiek tiek iš­plės­ti, kad tai bū­tų tai­ko­ma ne tik siau­ram ra­tui ju­ri­di­nių as­me­nų, ta­čiau ir pla­čia­jai vi­suo­me­nei, tai yra fi­zi­niams as­me­nims.

PIRMININKAS. Ačiū. Pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je vi­si no­rin­tys pa­si­sa­kė. Ko­le­gos, bal­sa­vi­mas bus nu­sta­ty­tu lai­ku. Ka­dan­gi nė­ra ben­dro su­ta­ri­mo, tas lai­kas pre­li­mi­na­riai yra 17 val. 50 min. Gal­būt jis bus ir grei­čiau, pri­klau­sys nuo to, kaip mes dirb­si­me.

 

15.58 val.

Gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro įsta­ty­mo Nr. VIII-238 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-561, Gy­ven­to­jų re­gist­ro įsta­ty­mo Nr. I-2237 11 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-562 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 2-7 klau­si­mas yra kom­plek­si­nis, dvie­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­ke­tas – Gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas ir Gy­ven­to­jų re­gist­ro įsta­ty­mo 11 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­ja – P. Kuz­mic­kie­nė.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji, tei­kiu įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­rio tiks­las ir ap­skri­tai es­mė la­bai at­lie­pia šių die­nų įvy­kius, tu­riu min­ty is­to­ri­nius įvy­kius – va­kar die­nos, bir­že­lio 14 die­nos, Trem­ties ir šios die­nos, bir­že­lio 15 die­nos, 1940 me­tų oku­pa­ci­jos die­ną. Tu­riu min­ty­je, kad Gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­trui rei­kia iš­plės­ti ga­li­my­bę vyk­dy­ti ty­ri­mus, to­bu­lin­ti esa­mą tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą ir su­da­ry­ti są­ly­gas lais­vės ko­vo­to­jams, re­zis­ten­tams ir ki­tiems as­me­nims, nu­žu­dy­tiems Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je to­ta­li­ta­ri­nio oku­pa­ci­nio re­ži­mo me­tu, iden­ti­fi­kuo­ti ir įam­žin­ti. Nau­jas tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas už­tik­rins pro­jek­tų, su­si­ju­sių su me­mo­ria­li­nių kom­plek­sų, pa­min­klų sta­ty­ba, at­mi­ni­mo žen­klų, mo­nog­ra­fi­jų kū­ri­mu, įgy­ven­di­ni­mą ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už jos ri­bų.

Ma­tyt, kad tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs jau bai­gė­te sa­vo pri­sta­ty­mą?

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKAS. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti du Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia E. Pu­pi­nis. Ruo­šia­si V. Ra­ku­tis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, iš tie­sų ša­lia funk­ci­jų vi­sa­da tu­ri ei­ti ir lė­šos. Iš tik­rų­jų, jei­gu pri­de­da­me funk­ci­jų, kiek maž­daug rei­kė­tų biu­dže­to pa­pil­dy­mo, tur­būt tai bus nuo at­ei­nan­čių me­tų, kad vis dėl­to jie įgy­ven­din­tų tas funk­ci­jas, nes, sa­vai­me su­pran­ta­ma, vi­si ma­te­ria­lūs da­ly­kai kai­nuo­ja. Kiek maž­daug rei­kė­tų pa­pil­do­mai ir ar iš tik­rų­jų ne­rei­kės pa­pil­do­mai žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių, kad vis dėl­to tas įsta­ty­mas bū­tų įgy­ven­din­tas, nes aš ne­ma­nau, kad is­to­ri­kai tu­rė­tų už­si­im­ti tais ma­te­ria­liais ran­gos dar­bais ar ki­tais da­ly­kais? Ačiū.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų skai­čiuo­ja­ma, kad 2022 me­tais rei­kė­tų nu­ma­ty­ti apie 300 tūkst. eu­rų funk­ci­joms įgy­ven­din­ti ir dar­bo už­mo­kes­čiui apie 122 tūkst. eu­rų. Tai bū­tų sep­ty­nių eta­tų dar­bas. Ben­drą­ja su­ma žiū­rint, tai su­da­ry­tų virš 400 tūkst. po­rei­kį.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia V. Ra­ku­tis.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, no­rė­jau jū­sų pa­klaus­ti, ar ši­tie pa­si­kei­ti­mai… ne­tu­rė­tų bū­ti da­li­na­ma­si su Lie­tu­vos ka­riuo­me­ne ir ki­tais pa­da­li­niais, ku­rie pa­na­šius da­ly­kus jau vyk­do? Ši­ta funk­ci­ja yra kaip ir nau­ja Ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos cen­trui.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ne­iš­gir­dau jū­sų ant­ros da­lies.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). No­rė­jau pa­klaus­ti, ar ši­tas pra­plė­ti­mas ne­si­ker­ta su ki­tų ins­ti­tu­ci­jų funk­ci­jo­mis, ko­kios bu­vo anks­čiau? Yra kal­ba­ma apie cen­tro funk­ci­jų iš­plė­ti­mą. Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, ar­chy­vų ir pa­na­šiai.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Funk­ci­jų iš­plė­ti­mas vi­siš­kai at­lie­pia cen­trui ke­lia­mus už­da­vi­nius, to­dėl tik­rai nie­kas nie­kam ne­pri­eš­ta­rau­ja. O ap­skri­tai ben­dra­dar­bia­vi­mas vyk­dant šią veik­lą tik­rai yra ir ra­gin­ti­nas, ir ska­ti­na­mas. Ne­ma­ty­čiau čia jo­kios prieš­ta­ros.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų pa­klau­sė vi­si, no­rin­tys pa­klaus­ti. Ačiū, pra­ne­šė­ja. Da­bar dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų A. Ma­zu­ro­nis no­ri kal­bė­ti už.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui. Jau vi­si ar­gu­men­tai bu­vo iš­sa­ky­ti iš tri­bū­nos, tai aš tik pri­ta­riu ir ra­gi­nu bal­suo­ti už ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kal­bė­ti dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų prieš nė­ra no­rin­čių. Ko­le­gos, bal­suo­si­me nu­sta­ty­tu lai­ku.

 

16.03 val.

At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo Nr. VIII-397 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-452(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pra­ne­šė­ja – taip pat P. Kuz­mic­kie­nė. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji, tik­rai šian­dien kar­tu su Sei­mo Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja tei­kiu At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą, ku­riuo siū­lo­me įver­tin­ti Me­di­nin­kų žu­dy­nių is­to­ri­nę reikš­mę ir pa­gerb­ti žu­vu­sius pa­rei­gū­nus įtei­si­nant lie­pos 31-ąją kaip at­min­ti­ną die­ną.

Vi­siems ge­rai ži­no­ma, kas nu­ti­ko prieš 30 me­tų. Bū­tent lie­pos 31 die­ną Lie­tu­vos pa­sie­ny­je su Bal­ta­ru­si­ja, Me­di­nin­kuo­se, bu­vo žiau­riai nu­žu­dy­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sie­ną sau­go­ję pa­rei­gū­nai.

Leis­ki­te įvar­din­ti jų vi­sų var­dus: Min­dau­gas Ba­la­va­kas, Al­gi­man­tas Juo­za­kas, Juo­zas Ja­no­nis, Al­gir­das Kaz­laus­kas, An­ta­nas Mus­tei­kis, Sta­nis­lo­vas Or­la­vi­čius, vė­liau nuo su­žei­di­mų mi­ręs Ri­čar­das Ra­ba­vi­čius ir vie­nin­te­lis mui­ti­nės pa­rei­gū­nas, iš­li­kęs gy­vas, nors bu­vo la­bai sun­kiai su­žeis­tas, To­mas Šer­nas.

Koks bu­vo šių žu­dy­nių tiks­las? Ži­no­ma, bu­vo So­vie­tų Są­jun­gos no­ras už­kirs­ti mums ke­lią į vals­ty­bin­gu­mo atkūri­mą, no­ras vi­suo­me­nė­je su­kel­ti di­de­lę bai­mę, ne­pa­si­ti­kė­ji­mą vals­ty­be, no­ras pa­keis­ti vi­suo­me­nės nu­si­sta­ty­mą ir de­sta­bilizuoti pa­dė­tį. Tad rei­kė­jo tik­rai di­de­lės drą­sos bū­ti tuo me­tu ne­sau­gio­se Lie­tu­vai vie­to­se, tai yra pa­sie­ny­je, ir ne­bi­jo­ti gin­ti sa­vo vals­ty­bę. Bu­vo skau­dus smū­gis, nu­kreip­tas prieš mū­sų ne­pri­klau­so­my­bės pa­ma­tus, ta­čiau, kas svar­biau­sia, šie žu­vę pa­rei­gū­nai sa­vo as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą lai­kė ma­žes­niu da­ly­ku, o į aukš­tes­nes po­zi­ci­jas iš­kė­lė bū­tent vals­ty­bę, vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bę.

Vėl­gi sim­bo­liš­ka, kad bū­tent šian­dien, mi­nė­da­mi Oku­pa­ci­jos die­ną, svars­to­me šį do­ku­men­tą. Ir 1940-ai­siais rei­kė­jo tam tik­ros drą­sos iš­tver­ti, bū­ti, ir 1991 me­tais rei­kė­jo to­kių žmo­nių, de­ja, au­kos. Dėl jų šian­dien mes ga­li­me kur­ti ir puo­se­lė­ti sa­vo vals­ty­bę. Tu­ri­me ne­pa­mirš­ti ir šių žmo­nių, ir jų at­mi­ni­mo, to­dėl kvie­čiu pa­lai­ky­ti mū­sų siū­ly­mą 31 die­na at­min­ti­nų die­nų są­ra­še įra­šy­ti Me­di­nin­kų žu­dy­nių die­ną.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų pa­klaus­ti nie­kas ne­no­rė­jo.

Ko­le­gos, dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų taip pat ne­ma­tau no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti. Ap­si­sprę­si­me ir bal­suosime nu­sta­ty­tu lai­ku.

 

16.08 val.

Ku­ror­tų ir ku­ror­ti­nių te­ri­to­ri­jų dar­naus vys­ty­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-485 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas yra Ku­ror­tų ir ku­ror­ti­nių te­ri­to­ri­jų dar­naus vys­ty­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-485. Pra­ne­šė­jas – M. Skri­tuls­kas, jis at­sto­vau­ja 25 Sei­mo na­rių ini­cia­ty­vai. Pa­tei­ki­mas.

M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ko ge­ro, rei­kė­tų pa­žy­mė­ti, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ku­ror­tų ir ku­ror­ti­nių te­ri­to­ri­jų dar­naus vys­ty­mo įsta­ty­mo pro­jek­to ren­gi­mas bren­do be­maž ke­le­tą de­šimt­me­čių. Ben­dro ku­ror­tų ir ku­ror­ti­nių te­ri­to­ri­jų veik­lą re­ko­men­duo­jan­čio do­ku­men­to pa­ren­gi­mas ir jo su­de­ri­ni­mas su vei­kian­čia įsta­ty­mi­ne ba­ze bū­tų ypač reikš­min­gas žings­nis spren­džiant Lie­tu­vos ku­ror­tų ir ku­ror­ti­nių te­ri­to­ri­jų at­ei­ties klau­si­mą.

 Dar­naus ku­ror­to vys­ty­mas yra svar­bus vals­ty­bės po­rei­kis, ku­rio tiks­lai glau­džiai su­si­ję su vals­ty­bės įvaiz­džio for­ma­vi­mu, in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mu ir svei­ka­ti­ni­mu. Ku­ror­tai ir ku­ror­ti­nės te­ri­to­ri­jos yra spe­ci­fi­nės vie­to­vės su spe­ci­fi­ne in­fra­struk­tū­ra, skir­ta ten­kin­ti ne tik šių vie­to­vių, bet ir vi­sos Lie­tu­vos gy­ven­to­jų svei­ka­ti­ni­mo, po­il­sio, rek­re­a­ci­nius po­rei­kius.

Pa­reng­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas api­brė­žia es­mi­nius klau­si­mus, už­tik­ri­nan­čius ku­ror­tų ir ku­ror­ti­nių te­ri­to­ri­jų il­ga­lai­kę plėt­rą, fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nius, uni­ka­lios rek­re­a­ci­nės ap­lin­kos ir gam­ti­nių gy­do­mų­jų veiks­nių ra­cio­na­lų nau­do­ji­mą ir iš­sau­go­ji­mą. Su­da­ro są­ly­gas svei­ka­ti­ni­mo pa­slau­gų, me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir sa­na­to­ri­nio gy­dy­mo plėt­rai.

Užtikrina uni­ka­lios rek­re­a­ci­nės ap­lin­kos ir gam­ti­nių gy­do­mų­jų veiks­nių, tokių kaip iš­skir­ti­nės reikš­mės vals­ty­bės tur­tas, ra­cio­na­lų nau­do­ji­mą ir iš­sau­go­ji­mą.

Nu­ma­to­mo reg­la­men­ta­vi­mo vie­nas iš svar­biau­sių tiks­lų – plė­to­ti at­vyks­ta­mą ir vie­ti­nį tu­riz­mą ku­ror­tuo­se ir ku­ror­ti­nė­se te­ri­to­ri­jo­se kaip pri­ori­te­ti­nes tu­riz­mo plėt­ros kryp­tis ir pa­lan­kaus vals­ty­bės įvaiz­džio for­ma­vi­mo pa­grin­dą, ska­tin­ti ir vyk­dy­ti ku­ror­to­lo­gi­nius ty­ri­mus bei nu­sta­ty­ti vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų kom­pe­ten­ci­ją ku­ror­tų ir ku­ror­ti­nių te­ri­to­ri­jų vys­ty­mo sri­ty­je.

Pa­žy­mė­ti­na, kad įsta­ty­mo pro­jek­tą tei­kia 25 Sei­mo na­riai, pri­klau­san­tys vi­soms Sei­mo frak­ci­joms. Prie šio įsta­ty­mo ren­gi­mo la­bai dar­niai ir sva­riai pri­si­dė­jo Lie­tu­vos ku­ror­tų aso­cia­ci­ja. Tai­gi lau­kia šio įsta­ty­mo ne tik ku­ror­ti­niai mies­tai, ku­ror­ti­nių te­ri­to­ri­jų sa­vi­val­dy­bės, bet ir sa­vi­val­dy­bės, ku­rios sie­kia šį sta­tu­są įgy­ti. Tai­gi ti­kiuo­si ko­le­gų pa­lai­ky­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pra­ne­šė­jui. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ne­ma­žai – aš­tuo­ni Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia T. To­mi­li­nas. Ne­ma­tau. Ta­da klau­sia K. Vil­kaus­kas. Ruo­šia­si G. Kin­du­rys.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, pir­miau­sia svei­ki­nu, kad pa­ren­gė­te to­kį ge­rą pro­jek­tą. Iš tik­rų­jų jis la­bai rei­ka­lin­gas, ir se­niai, ir ku­ror­ti­nėms te­ri­to­ri­joms, ir ku­ror­tams. Tik­tai ma­no klau­si­mas dėl Na­cio­na­li­nio ku­ror­to­lo­gi­jos cen­t­ro. Tai yra biu­dže­ti­nė įstai­ga, ku­rią įkur­tų, kiek aš su­pran­tu, vi­si ku­ror­tai ir ku­ror­ti­nės te­ri­to­ri­jos.

Klau­si­mas, ar tik ku­ror­tai? Ant­ras klau­si­mas, ar tų funk­ci­jų ne­ga­lė­tų at­lik­ti pa­čios sa­na­to­ri­nio gy­dy­mo įstai­gos? Tik­rin­ti tą ko­ky­bę ir pa­na­šiai. Ačiū už at­sa­ky­mą.

M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). No­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad įsta­ty­mo pro­jek­te yra nu­ma­ty­ta, kad šią įstai­gą steig­tų Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja, bū­tų stei­gė­jas, ir iš­lai­ky­mas bū­tų iš vals­ty­bės biu­dže­to.

PIRMININKAS. Klau­sia G. Kin­du­rys. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis.

G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, tiek da­bar nau­jiems ku­ror­tams, sie­kian­tiems ku­ror­to sta­tu­so, sa­vi­val­dy­bėms yra nu­sta­to­mi rei­ka­la­vi­mai Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu, tiek ir jū­sų tei­kia­mu įsta­ty­mu to­kia pa­ti sie­kia­my­bė yra. Ma­ne do­mi­na jū­sų nuo­mo­nė: ar tie­siog gal jau yra pro­jek­te įra­šy­ta, ar tu­ri bū­ti nu­sta­ty­ti rei­ka­la­vi­mai nuo­lat ver­tin­ti ir esa­mus ku­ror­tus, nes ga­li su­si­da­ry­ti to­kia si­tu­a­ci­ja, kad tiems, ku­rie sie­kia tos sa­vi­val­dy­bės ku­ror­to sta­tu­so, ga­li bū­ti, kad nu­sta­to­mi di­des­ni rei­ka­la­vi­mai nei esa­miems ku­ror­tams? Tai­gi, ar ne­tu­rė­tų bū­ti ko­kia nors jų pa­tik­ra ret­kar­čiais ar ak­re­di­ta­ci­ja, ar kaž­kas to­kio pa­na­šaus sie­kiant ne­disk­ri­mi­na­vi­mo?

M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ko­le­ga, už klau­si­mą. Jūs tei­sin­gai pa­sakė­te, kad šiuo me­tu yra Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas, ku­ris reg­la­men­tuo­ja ku­ror­ti­nių te­ri­to­ri­jų su­tei­ki­mo sta­tu­są. Šiuo įsta­ty­mu yra siū­lo­mi kri­te­ri­jai tiek ku­ror­tams, tiek ku­ror­ti­nėms te­ri­to­ri­joms, yra iš­var­din­ta, ko­kius kri­te­ri­jus tu­rė­tų ati­tik­ti tiek mi­nė­tos te­ri­to­ri­jos, tiek ku­ror­tai. Yra me­cha­niz­mas, kaip ši­tą sta­tu­są gau­ti, ir ati­tin­ka­mai yra taip pat nu­ma­ty­ta pro­ce­dū­ra, kaip tas sta­tu­sas yra pra­ran­da­mas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Ki­tas klau­sian­ty­sis…

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke.

PIRMININKAS. …S. Jo­vai­ša.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, už pri­sta­ty­mą. No­rė­čiau pa­klaus­ti, vis dėl­to čia dau­gu­ma for­mu­luo­čių re­gu­liuo­ja ir ki­tų sa­vi­val­dy­bių gy­ve­ni­mą la­bai pa­na­šiai. Iš tik­rų­jų per­kel­tos tos pa­čios. Aiš­ku, es­mė tur­būt yra fi­nan­sa­vi­mas. Vi­si tur­būt su­pran­ta­me, kad ku­ror­tų fi­nan­sa­vi­mas tu­rė­tų bū­ti gal­būt di­des­nis. Taip ir yra pa­gal Biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mą, ko­e­fi­cien­tai di­di­na­mi. Pa­gal ši­tą įsta­ty­mą, ar tik­rai ti­ki­tės, kad, tar­kim, at­si­ras kaž­ko­kie ki­ti al­ter­na­ty­vūs fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­niai, ku­rie nė­ra ki­tur nu­ma­ty­ti? Pa­gal ma­ne čia iš es­mės šal­ti­niai taip pat tie pa­tys. Vy­riau­sy­bės fi­nan­sa­vi­mas, jei­gu kaž­kaip ski­ria, tai ski­ria. Ar čia nu­ma­ty­tas koks nors pa­pil­do­mas fi­nan­sa­vi­mas, ko ku­ror­tams la­bai rei­kia, ar iš tik­rų­jų dau­giau toks ki­toks reg­la­men­ta­vi­mas ne­nu­ma­tant fi­nan­sa­vi­mo? Ačiū.

M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. No­rė­čiau pa­žy­mė­ti, kad įsta­ty­me yra nu­ma­ty­tas de­šim­ties me­tų il­ga­lai­kis stra­te­gi­nis ku­ror­tų ir ku­ror­ti­nių te­ri­to­ri­jų plėt­ros pla­nas. Šį pla­ną ren­gia, kaip ir nu­ma­ty­ta įsta­ty­me, Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja ir tei­kia Vy­riau­sy­bei tvir­tin­ti. Tai bū­tent šis svar­bus do­ku­men­tas ir nu­ma­to tiek prie­mo­nes, tiek jų fi­nan­sa­vi­mą. Ži­no­ma, jei­gu bus nu­ma­ty­tos tam tik­ros prie­mo­nės, pa­tvir­tin­tos Vy­riau­sy­bė­je, bus ir nu­ma­ty­tas pa­pil­do­mas fi­nan­sa­vi­mas.

PIRMININKAS. Klau­sia S. Jo­vai­ša. Ruo­šia­si J. Ur­ba­na­vi­čius.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs ne­pa­mi­nė­jo­te vie­no la­bai svar­baus fak­to­riaus dėl šių kri­te­ri­jų įve­di­mo ir no­ro Lie­tu­vo­je tu­rė­ti dau­giau ku­ror­tų. Tai ža­lios Lie­tu­vos at­ei­tis – šva­rus oras, gam­ta, lai­min­gi žmo­nės, ku­rie ne­dūs­ta au­to­mo­bi­lių iš­me­ta­mo­sio­se du­jo­se ir mie­lai va­žiuo­ja į tuos kraš­tus. Plius at­si­ran­da pa­pil­do­mi ver­slai, už­im­tu­mas ir pa­na­šiai. Tie­siog jū­sų ši­to pro­jek­to mi­si­ja yra tik­rai kur kas pla­tes­nė, ne­gu su­ra­šy­ta pa­čia­me įsta­ty­mo pro­jek­te.

Ma­no klau­si­mas. Jau ko­le­ga G. Kin­du­rys la­bai ge­rai pa­mi­nė­jo kri­te­ri­jų vie­no­du­mą, jų įvy­k­dy­mą. Kiek pa­gal jū­sų ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą at­si­ras­tų grei­tai, ry­toj, nau­jų ku­ror­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je? Ačiū.

M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Man sun­ku at­sa­ky­ti, kiek iš tik­rų­jų tų kri­te­ri­jų ati­tik­tų, bet man yra ži­no­ma, kad dar ke­lios sa­vi­val­dy­bės gal­vo­ja apie tai ir siek­tų ši­to sta­tu­so. Šian­dien yra ke­tu­ri ku­ror­tai, kaip ži­no­me, ir pen­kios, atrodo, ku­ror­ti­nės te­ri­to­ri­jos. Ži­no­ma, Lie­tu­va tu­ri po­ten­cia­lo, kad jų at­si­ras­tų kur kas dau­giau.

Aš dar no­rė­čiau šiek tiek pa­sa­ky­ti, ką jūs pra­džio­je klaus­da­mas pa­mi­nė­jo­te, kad šian­dien per at­vyks­ta­mą­jį tu­riz­mą su­ku­ria­ma apie 7 % ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Yra ša­lių, pa­vyz­džiui, mū­sų ne­to­li­ma kai­my­nė Es­ti­ja su­ku­ria 18 %. Tai­gi yra kur dar aug­ti šio­je eko­no­mi­kos sri­ty­je.

No­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, kad in­dė­lis į ku­ror­tus – tai nė­ra iš­lai­dos, bet tai yra ga­li­my­bė pri­trauk­ti dar di­des­nį fi­nan­sa­vi­mą per tam tik­rą grą­žą, ir tai sėk­min­gai da­ro sėk­min­gos iš­si­vys­čiu­sios tu­riz­mo ša­lys.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia J. Ur­ba­na­vi­čius. Ruo­šia­si L. Na­gie­nė.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš da­lies į ma­no klau­si­mą pra­ne­šė­jas jau at­sa­kė, tai aš at­si­sa­kau žo­džio. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ko­le­gai. Klau­sia L. Na­gie­nė. Ruo­šia­si V. Ba­kas.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Aš, pra­tęs­da­ma E. Pu­pi­nio klau­si­mą, su­pran­tu ir svei­ki­nu. Iš tik­rų­jų mes di­džiuo­ja­mės tuo, ką mes da­bar tu­ri­me, ir bet ku­ris at­va­žia­vęs į Lie­tu­vą pir­miau­sia nu­vyks­ta į mū­sų ku­ror­tus pa­si­gro­žė­ti. Bet ar ne­bus taip, kad jūs gau­si­te vėl di­des­nį fi­nan­sa­vi­mą, at­si­ras dau­giau ku­ror­tų, bet tai yra vėl iš to pa­ties biu­dže­to? Kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, kiek ga­li ku­ror­ti­niams mies­tams pa­di­dė­ti biu­dže­tas? Ačiū.

M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau, ger­bia­ma ko­le­ge, pa­žy­mė­ti, kad ku­ror­tai yra ne tik tų mies­tų gy­ven­to­jų ku­ror­tai, bet ku­ror­tai yra vi­sos Lie­tu­vos. Tai yra bū­tent tos vie­to­vės, ku­rio­se rek­re­a­ci­nes pa­slau­gas gau­na vi­si Lie­tu­vos gy­ven­to­jai. Iš es­mės vi­si Lie­tu­vos gy­ven­to­jai kar­tą per me­tus atos­to­gau­ja, il­si­si, at­lie­ka svei­ka­ti­ni­mą. Tai­gi čia yra vi­sos Lie­tu­vos tur­tas, o ne ke­lių mies­tų tur­tas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia V. Ba­kas.

V. BAKAS (MSNG). Ger­bia­mas ko­le­ga, ačiū už įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ris pa­ga­liau at­ėjo į Sei­mą. No­riu jū­sų pa­klaus­ti. Bu­vo už­duo­ta daug klau­si­mų, ku­rie su­si­ję tar­si su iš­lai­do­mis, bet koks yra po­ten­cia­las kal­bant apie ver­tės kū­ri­mą iš Lie­tu­vos ku­ror­ti­nės veik­los?

Tie­sio­gi­nis klau­si­mas. Gal ga­lė­tu­mė­te pa­aiš­kin­ti, kaip taip įvy­ko, kad per pas­ta­ruo­sius de­šim­tis me­tų vyks­tant Lie­tu­vos aikš­čių, tuš­čių mies­tų trin­ke­li­za­ci­jai at­si­ti­ko taip, kad mū­sų ku­ror­tų per­le, Ni­do­je, nė­ra su­tvar­ky­tas net­gi dvi­ra­čių ta­kas. Čia toks tar­si mū­sų ku­ror­tų po­li­ti­kos pa­vyz­dys blo­gą­ja pras­me. Apie tą po­ten­cia­lą.

M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Taip, jūs vi­siš­kai tei­sin­gai pa­sa­kė­te, kad iš tik­rų­jų yra sto­ko­ja­ma tam tik­ro pri­ori­ti­za­vi­mo tam tik­ro­se sri­ty­se ir aš vaiz­džiai tu­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad ku­ror­tai yra, ko ge­ro, ša­lies vi­zi­ti­nė kor­te­lė. Čia pir­miau­sia at­vyks­ta už­sie­nio sve­čiai ir jie su­si­da­ro įspū­dį.

Dar kar­tą pa­si­kar­to­siu, kad ta in­fra­struk­tū­ra, ku­ria nau­do­ja­si at­vy­kę į ku­ror­tą, nau­do­ja­si vi­si Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, o tam tik­ruo­se ma­žuo­se mies­te­liuo­se, kaip jūs pa­mi­nė­jo­te tri­ke­li­za­ci­ją, ku­ri yra įvy­ku­si, taip, ge­rai, nau­do­ja­si vie­tos gy­ven­to­jai, bet nau­do­ja­si tik vie­tos gy­ven­to­jai. O ku­ror­tuo­se, kaip mi­nė­jau, in­fra­struk­tū­ra yra skir­ta vi­siems.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus, ku­riuos Sei­mo na­riai no­rė­jo už­duo­ti. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų V. Ba­kas no­rė­jo kal­bė­ti už. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

V. BAKAS (MSNG). Tik­rai ge­ras įsta­ty­mo pro­jek­tas, ge­ra idė­ja, siū­ly­čiau pa­lai­ky­ti, nes pa­ja­mos iš tu­riz­mo Lie­tu­vo­je yra vie­na iš ga­li­my­bių ap­skri­tai di­din­ti ver­tę, ku­ri ku­ria vals­ty­bę. Ly­gi­nant su ty­ri­mais Lie­tu­va ga­li kar­tais pa­di­din­ti tą su­ku­ria­mą ver­tę.

Ant­ras ar­gu­men­tas. Iš tie­sų prak­ti­ka ro­do, kad pa­tys ku­ror­ti­nių mies­tų sa­vi­val­dos va­do­vai vie­ni nė­ra pa­jė­gūs iš­nau­do­ti sa­vo mies­tų ir ra­jo­nų po­ten­cia­lą ir tam rei­ka­lin­gas toks pla­tes­nis po­žiū­ris, Vy­riau­sy­bės ir Sei­mo pa­gal­ba. To­dėl iš tie­sų pro­jek­tas, ku­rį ap­ta­rė ir Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja, ir pa­jū­rio par­la­men­ta­rų gru­pės, ir Dzū­ki­jos bi­čiu­lių, ma­ny­čiau, yra di­de­lis žings­nis į prie­kį. Tik­rai kvies­čiau pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, bai­gė­si ke­le­to įsta­ty­mų pro­jek­tų pri­sta­ty­mo lai­kas. Da­bar at­ėjo lai­kas bal­suo­ti. Dėl ve­di­mo tvar­kos – A. Kup­čins­kas.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, dėl Ku­ror­tų įsta­ty­mo aš no­rė­čiau pa­pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, kad bū­tų tin­ka­mai iš­nau­do­tas va­sa­ros lai­kas ir…

PIRMININKAS. Ko­le­ga, dar dėl jo ne­bal­suo­ta.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Vė­liau?

PIRMININKAS. Taip.

 

16.23 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Al­gi­man­tą Va­lan­ti­ną iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-563 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ko­le­gos, pir­miau­sia bal­suo­si­me dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo at­leis­ti Al­gi­man­tą Va­lan­ti­ną iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­to. Bal­suo­ja­me.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 102, bal­sa­vo 102: už – 102, prieš ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

16.24 val.

Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-751 62 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-516 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas pro­jek­tas – Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio 62 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-516. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 105, bal­sa­vo 105 Sei­mo na­riai: už – 66, prieš – 2, su­si­lai­kė 37. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Dėl ve­di­mo tvar­kos ar dėl… Pra­šom, fi­nan­sų mi­nist­re.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pra­šau Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

PIRMININKAS. Pra­šau? (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šo­te Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Ko­le­gos, ka­dan­gi tik­rai su­si­ję su fi­nan­sais, ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos? Pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti tik­riau­siai ru­dens se­si­jo­je. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – ko­le­ga R. Že­mai­tai­tis. Pra­šo­me.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, su to­mis Vy­riau­sy­bės iš­va­do­mis rei­kė­tų šiek tiek liau­tis, nes Vy­riau­sy­bė šian­dien ab­so­liu­čiai ne­dir­ba ir Sei­mui yra sko­lin­ga 87 Vy­riau­sy­bės iš­va­das. Vien pra­ei­tą sa­vai­tę val­dy­bo­je vėl bu­vo pri­tar­ta, jei­gu aš ne­klys­tu, aš­tuo­nioms Vy­riau­sy­bės iš­va­doms, jos nė­ra tei­kia­mos ir ko­mi­te­tai ne­ga­li nor­ma­liai dirb­ti. Ką nors rei­kė­tų da­ry­ti val­dy­bai. Su­si­rin­ki­te, ry­toj tu­rė­si­te val­dy­bos po­sė­dį, ir svars­ty­ki­te klau­si­mą, ką da­ry­ti su Vy­riau­sy­bės ne­veik­lu­mu, nes taip ne­ga­li bū­ti. Mū­sų ko­mi­te­te, atrodo, yra pen­kios ar sep­ty­nios ne­pa­teik­tos, TTK ly­giai taip pat, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te – taip pat, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te – vėl ly­giai taip pat. Tai yra ne­nor­ma­lu, taip nė­ra bu­vę. Bū­da­vo 50, bū­da­vo 43, bet da­bar vi­sus ro­dik­lius mu­ša­me. Net tas pats Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­te, pra­ei­tą sa­vai­tę pa­ti Vy­riau­sy­bė link­si gal­vą, kad tvar­ka, tvar­ka, bet pa­ti pa­pra­šo Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

PIRMININKAS. Ačiū. J. Raz­ma – per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

J. RAZMA (TS-LKDF). Vė­la­vi­mas pa­teik­ti iš­va­das dėl ki­tų pro­jek­tų nie­kaip mū­sų ne­at­lei­džia nuo prie­vo­lės pra­šy­ti iš­va­dų dėl šio pro­jek­to, nes dėl mo­kes­ti­nių pro­jek­tų ar to­kių, ku­rie ma­ži­na biu­dže­to iš­lai­das, ar pa­na­šių yra bū­ti­na Vy­riau­sy­bės iš­va­da. O ko­le­gai Re­mi­gi­jui aš vis dėl­to siū­ly­čiau pa­ly­gin­ti, kiek ano­je ka­den­ci­jo­je bu­vo vė­luo­jan­čių Vy­riau­sy­bės iš­va­dų ir kiek yra šio­je. Ma­no ži­nio­mis, yra ne taip, kaip jūs api­bū­di­no­te. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ko­le­gos, aš su­pran­tu su­si­rū­pi­ni­mą, bet Sta­tu­to nor­ma rei­ka­lau­ja, kad to­kiais at­ve­jais bū­tų Vy­riau­sy­bės iš­va­da. O šiaip tu­rė­tu­me pa­pra­šy­ti, kad Vy­riau­sy­bė gal nors kar­tą per sa­vai­tę pa­da­ry­tų pa­pil­do­mą po­sė­dį vien iš­va­doms ap­svars­ty­ti.

 

16.28 val.

Gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro įsta­ty­mo Nr. VIII-238 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-561, Gy­ven­to­jų re­gist­ro įsta­ty­mo Nr. I-2237 11 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-562 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tro įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas ir ly­di­ma­sis Gy­ven­to­jų re­gist­ro įsta­ty­mo 11 strai­ps­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 112, bal­sa­vo 112 Sei­mo na­rių: už – 110, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas. Dėl pir­mo­jo pro­jek­to kaip pa­pil­do­ma ko­mi­te­to sta­tu­su – Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja, o dėl Gy­ven­to­jų re­gist­ro įsta­ty­mo pro­jek­to kaip pa­pil­do­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas ir ta pa­ti mi­nė­ta ko­mi­si­ja. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 22 die­ną. Ko­le­gos, ga­li­me pri­tar­ti dėl ko­mi­te­tų ir dėl svars­ty­mo da­tos ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

 

16.29 val.

At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo Nr. VIII-397 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-452(2) (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Tai­gi, ko­le­gos, ki­tas klau­si­mas – At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pa­tei­ki­mas. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 112, bal­sa­vo 111: už – 109, prieš – 1, su­si­lai­kė 1. Po pa­tei­ki­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). At­si­pra­šau. Dėl pro­to­ko­lo. Su­kly­dau, bal­sa­vau už.

PIRMININKAS. Dėl pro­to­ko­lo – S. Gent­vi­las bal­sa­vo už.

Ko­mi­te­tai dėl At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mo: pa­grin­di­nis – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­ma – Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja, pa­pil­do­mo ko­mi­te­tu sta­tu­su. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 22 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti ko­mi­te­tams ir da­tai? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

16.31 val.

Ku­ror­tų ir ku­ror­ti­nių te­ri­to­ri­jų dar­naus vys­ty­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-485 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas klau­si­mas – Ku­ror­tų ir ku­ror­ti­nių te­ri­to­ri­jų dar­naus vys­ty­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-485. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 113, bal­sa­vo 113: už – 109, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 4. Po pa­tei­ki­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mi – Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas ir Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – A. Kup­čins­kas.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ko­le­gos, aš no­riu pa­pra­šy­ti, kol vi­si po­il­siaus ku­ror­tuo­se, o Vy­riau­sy­bė dirbs, kad tie­siog bū­tų pa­teik­ta Vy­riau­sy­bės iš­va­da. Ačiū. No­riu pa­pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Ne­bu­vo gir­dė­ti?

PIRMININKAS. Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ne. Ne­pri­ta­ria­ma. Bal­suo­ja­me dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

Už­si­re­gist­ra­vo 111, bal­sa­vo 110: už – 66, prieš – 16, su­si­lai­kė 28. Dėl Vy­riau­sy­bės iš­va­dos Sei­mas pri­ta­rė. Pra­šy­si­me Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Aš su­pran­tu, ką fi­nan­sų mi­nist­rė no­rė­jo pa­sa­ky­ti, bet ne­pri­rei­kė. Ačiū jums, kad su­tau­pė­te mums lai­ko.

Ko­le­gos, mes bal­sa­vo­me šiuo lai­ko­tar­piu dėl vi­sų pro­jek­tų, ku­rių jau bu­vo pa­tei­ki­mo stadi­ja.

 

16.34 val.

Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ir ko­mi­si­jų na­rių at­ly­gio už dar­bą įsta­ty­mo Nr. XIII-198 7, 8, 14 straips­nių ir 5 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-623 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar mū­sų pra­leis­tas vie­nas pro­jek­tas – Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ir ko­mi­si­jų na­rių at­ly­gio už dar­bą įsta­ty­mo 7, 8, 14 straips­nių ir 5 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-623. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­ja – Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­rė J. Šiugž­di­nie­nė.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). La­ba die­na, mie­li ko­le­gos. No­riu pri­sta­ty­ti la­bai la­bai svar­bų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą. Ko­dėl jis svar­bus? Mes vi­si ži­no­me, jog vals­ty­bė yra įsi­pa­rei­go­ju­si, kad iki 2024 me­tų vi­si vai­kai ga­lės mo­ky­tis, tie, ku­rie tu­ri spe­cia­lių­jų po­rei­kių, ypa­tin­gų po­rei­kių, ga­lės mo­ky­tis ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lo­se. Švie­ti­mo pa­gal­ba yra bū­ti­na sie­kiant pa­di­din­ti ug­dy­mo veiks­min­gu­mą ir vi­siems mo­ki­niams už­tik­rin­ti ly­gias ga­li­my­bes mo­ky­tis at­si­žvel­giant į jų ug­dy­mo­si po­rei­kius.

PIRMININKAS. Aš at­si­pra­šau pra­ne­šė­jos. Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai di­de­lis šur­mu­lys ir tik­rai sun­ku klau­sy­tis, ką sa­ko pra­ne­šė­ja. Jei­gu no­ri­te pa­si­kal­bė­ti, ati­da­ry­tos po­il­sio lo­žės, pra­šom te­nai. Ačiū. At­si­pra­šau. Pra­šom tęs­ti.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui. Jau šian­dien švie­ti­mo pa­gal­bai iš vals­ty­bės biu­dže­to yra ski­ria­ma be­veik 80 mln. eu­rų, ta­čiau to tik­rai ne­pa­kan­ka sie­kiant pa­ten­kin­ti švie­ti­mo pa­gal­bos pa­slau­gų po­rei­kį. Spe­cia­lis­tų trūks­ta ne vien dėl ri­bo­tų fi­nan­si­nių ga­li­my­bių, bet ir dėl to, kad at­ly­gi­ni­mas yra la­bai ne­pa­trauk­lus. Taip pat trūks­ta ga­li­my­bių pri­trauk­ti spe­cia­lis­tų, ap­mo­kė­ji­mo są­ly­gos ir dar­bo są­ly­gos yra tik­rai ne­pa­trauk­lios. To­dėl tei­kia­me šį įsta­ty­mo pro­jek­tą svars­ty­ti sku­bos tvar­ka. Nuo­sta­tos tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti nuo rug­sė­jo 1 die­nos.

Pro­jek­to pa­grin­di­niai už­da­vi­niai: pir­miau­sia pa­ge­rin­ti švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tų dar­bo ap­mo­kė­ji­mą, kad iš­nyk­tų ato­trū­kis nuo mo­ky­to­jų dar­bo už­mo­kes­čio, iš es­mės su­vie­no­din­ti su mo­ky­to­jų dar­bo už­mo­kes­čiu; taip pat su­ma­žin­ti dar­bo ap­mo­kė­ji­mo są­ly­gų ne­to­ly­gu­mus tarp skir­tin­gą švie­ti­mo pa­gal­bą tei­kian­čių ir skir­tin­go­se įstai­go­se dir­ban­čių švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tų; de­ta­liai reg­la­men­tuo­ti ju­de­sio ko­rek­ci­jos spe­cia­lis­tų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo są­ly­gas ir pa­di­din­ti švie­ti­mo pa­gal­bos įstai­gų va­do­vau­jan­čių dar­buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­tį.

2021 me­tais vals­ty­bės biu­dže­te yra nu­ma­ty­ta 10,1 mln. eu­rų švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tų dar­bo ap­mo­kė­ji­mui di­din­ti ir pa­pil­do­moms pa­rei­gy­bėms steig­ti nuo 2021 m. rug­sė­jo 1 d. Tę­siant šių įsi­pa­rei­go­ji­mų įgy­ven­di­ni­mą, 2022 me­tais vals­ty­bės biu­dže­te pa­pil­do­mai rei­kės nu­ma­ty­ti 20,2 mln. eu­rų.

Pro­jek­tas pa­reng­tas at­si­žvel­giant į dar­bo gru­pės švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tų dar­bo ir ap­mo­kė­ji­mo są­ly­goms to­bu­lin­ti siū­ly­mus. Bu­vo daug kon­sul­tuo­ta­si, įtrauk­ti so­cia­li­niai part­ne­riai, švie­ti­mo pa­gal­bos dar­buo­to­jų aso­cia­ci­jos, pro­fe­si­nės są­jun­gos ir eks­per­tai.

La­bai ti­kiuo­si jū­sų pa­lai­ky­mo ir dė­me­sio, nes įsta­ty­mas yra la­bai svar­bus, la­bai svar­bus šei­moms, nes šian­dien mes tik­rai tu­ri­me su­dė­tin­gą si­tu­a­ci­ją dėl švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tų, jų trūks­ta mū­sų mo­kyk­lo­se. Šian­dien trūks­ta virš 3 tūkst., be­veik 4 tūkst. švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tų. Pra­šau vi­sų pa­lai­ky­mo. Jei­gu tu­rė­si­te klau­si­mų, tai su ma­lo­nu­mu at­sa­ky­siu.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma mi­nist­re. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri de­vy­ni Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia V. Mi­ta­las. Ruo­šia­si V. Tar­ga­ma­dzė.

V. MITALAS (LF). Dė­ko­ju už pri­sta­ty­mą. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti to­kių dvie­jų klau­si­mų.

Pir­mas da­ly­kas. Ar šis įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­rio tik­rai rei­kia spren­džiant švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tų trū­ku­mą, reiš­kia, kaip ka­dai­se prieš rin­ki­mus de­ba­ta­vo­me vie­na­me ren­gi­ny­je, kad iš es­mės švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tai taps vi­sa ap­im­ti­mi vals­ty­bės at­sa­ko­my­be, kaip ir mo­ky­to­jai, vi­so­ke­rio­pai pri­ly­gin­ti mo­ky­to­jams ne tik ko­e­fi­cien­tais, bet ir fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­niu, kas yra la­bai svar­bu?

Ant­ras toks su­si­jęs klau­si­mas. Ar yra čia ko­kios nors di­fe­ren­cia­ci­jos, bus nu­ma­ty­ta pa­gal sa­vi­val­dy­bes, nes ži­no­ma, kad skir­tin­gų sa­vi­val­dy­bių vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis taip pat ga­na žen­kliai ski­ria­si? Ačiū.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui. Tik­rai šiuo at­ve­ju mes su­vie­no­di­na­me dar­bo są­ly­gas ir dar­bo už­mo­kes­tį su vi­sais pe­da­go­gais, mo­ky­to­jais.

Ko jūs klau­sia­te, tai šiuo me­tu švie­ti­mo pa­gal­ba yra sa­vi­val­dy­bių sa­va­ran­kiš­ka funk­ci­ja. Šis įsta­ty­mas šio klau­si­mo ne­spren­džia. Vals­ty­bė sa­vo… Ka­dan­gi tai yra vals­ty­bės pa­rei­ga, vals­ty­bė tu­ri įsi­pa­rei­go­ji­mų dėl įtrau­kaus ug­dy­mo, vals­ty­bė sa­vo ini­cia­ty­va fi­nan­suo­ja švie­ti­mo pa­gal­bą, ta­čiau tai yra sa­vi­val­dy­bių sa­va­ran­kiš­ka funk­ci­ja. Ta­čiau dėl lė­šų trū­ku­mo ir ki­tų prie­žas­čių šian­dien sa­vi­val­dy­bės ne­tu­ri ga­li­my­bių vi­sa ap­im­ti­mi fi­nan­suo­ti to po­rei­kio, to­dėl vals­ty­bė, su­pras­da­ma at­sa­ko­my­bę, fi­nan­suo­ja švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia V. Tar­ga­ma­dzė. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis.

V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Iš tie­sų įtrau­ku­sis ug­dy­mas, ar­tė­ja 2024 me­tai ir tai yra la­bai svar­bu, kad švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tų bū­tų pa­kan­ka­mai daug. Ger­bia­mas Vy­tau­tas jau pa­klau­sė vie­no klau­si­mo, ku­rį no­rė­jau už­duo­ti. Pir­mas klau­si­mas. Ar su­de­rin­ta su įvai­rio­mis aso­cia­ci­jo­mis, nes į dau­ge­lį klau­si­mų nė­ra at­si­žvelg­ta ar­ba at­si­žvelg­ta iš da­lies. Pa­vyz­džiui, į So­cia­li­nių pe­da­go­gų aso­cia­ci­jos, kad vi­du­ti­nių spe­cia­lių­jų ug­dy­mo­si po­rei­kių tu­rin­tys mo­ki­niai ir ypač su kom­plek­si­ne ne­ga­lia į pa­rei­gi­nės al­gos pa­sto­vio­sios da­lies ko­e­fi­cien­to di­di­ni­mą nė­ra įtrauk­ti, o tai iš tie­sų ne­ko­rek­tiš­ka. Taip pat Lo­go­pe­dų aso­cia­ci­jos pa­siū­ly­mas dėl va­lan­dų pa­skirs­ty­mo – 28, o pas­kui mo­kyk­lo­se 5 va­lan­dos ir pa­na­šiai. Tai­gi aš siū­lau, kad bū­tų di­des­nė dis­ku­si­ja, nes ši­tas pro­jek­tas dar nė­ra baig­ti­nis.

O šiaip svei­ki­nu, nes tai yra rim­tas žings­nis pir­myn. Ačiū.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui pro­fe­so­rei. Tik­rai bu­vo daug dis­ku­tuo­ta, daug kon­sul­ta­ci­jų, dir­bo dar­bo gru­pė, įtrauk­tos aso­cia­ci­jos. Ne­bu­vo leng­va pa­siek­ti ši­tą su­ta­ri­mą, ku­rį mes da­bar tu­ri­me, bet aš la­bai džiau­giuo­si, kad mes pa­sie­kė­me.

Dėl so­cia­li­nių pe­da­go­gų ga­liu iš kar­to pa­ko­men­tuo­ti, dėl vi­du­ti­nių spe­cia­lių­jų ug­dy­mo­si po­rei­kių. Ži­not, taip, šian­dien spe­cia­lie­ji pe­da­go­gai yra tam ir ren­gia­mi, kad jie ga­lė­tų dirb­ti su tu­rin­čiais vi­du­ti­nius spe­cia­liuo­sius ug­dy­mo­si po­rei­kius. Mo­ky­to­jams yra su­dė­tin­ges­ni at­ve­jai, bet mo­ky­to­jas tu­ri at­sa­ko­my­bę už vi­są kla­sę ir už ug­dy­mo­si re­zul­ta­tus. Spe­cia­lių­jų pe­da­go­gų mi­si­ja yra šiek tiek ki­to­kia, jie tik­rai ne­tu­ri at­sa­ko­my­bės už vi­są kla­sę, už vi­sos kla­sės ug­dy­mo­si re­zul­ta­tus, to­dėl, man at­ro­do, yra nor­ma­lu, kad šiuo at­ve­ju yra ir spe­cia­lie­siems pe­da­go­gams pa­rei­ga rū­pin­tis ir vi­du­ti­nių spe­cia­lių­jų ug­dy­mo­si po­rei­kių tu­rin­čiais mo­ki­niais, nes jie yra tam ir ren­gia­mi. Tai yra skir­tu­mas nuo ap­skri­tai pe­da­go­gų, ku­rie dir­ba kiek­vie­ną die­ną su vi­sa kla­se.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Ruo­šia­si I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma mi­nist­re, tik­rai rei­kia pa­dė­ko­ti, kad spren­džia­te pro­ble­mas, ku­rios bu­vo už­si­gu­lė­ju­sios. Iš tie­sų tur­būt dar­bo gru­pė pa­dir­bė­jo nuo­šir­džiai ir ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad čia daug rei­kia pa­tai­sy­ti, daug pro­ble­mų. Iš tik­rų­jų ir man te­ko skai­ty­ti tą so­cia­li­nių pe­da­go­gų raš­tą, ten yra įvar­din­tos dvi pro­ble­mos. Vie­ną pa­mi­nė­jo pro­fe­so­rė V. Tar­ga­ma­dzė, ta­čiau kai gau­na­me dau­giau, tai no­ri­si dar dau­giau, bet ma­nau, kad lai­kui bė­gant gal­būt kas nors bus kei­čia­ma, ga­lė­si­me per­žiū­rė­ti ir tik­rai ne­stab­dy­si­me to įsta­ty­mo, tu­ri­me grei­tai pri­im­ti.

Bet aš no­rė­čiau taip pat nu­ro­dy­ti ir ki­tą pro­ble­mą, ku­ri yra nu­ro­dy­ta įsta­ty­me, kad bus ir ki­ti dar­bai, pa­grin­di­niai dar­bai ir pa­ra­šy­ta „ki­ti dar­bai“. Šiuo at­ve­ju ar ne­ma­no­te, kad tą ga­li­ma bū­tų pa­lik­ti pa­rei­gy­bi­nėms in­struk­ci­joms, kad iš tik­rų­jų va­do­vai, ma­ty­da­mi krū­vį, tą nu­ro­dy­tų. Pa­pras­čiau­siai pa­ra­šy­ti pa­grin­di­nius dar­bus ir ki­ta nu­ro­dy­ti, kad nu­ro­do­ma pa­rei­gy­bi­nė­se in­struk­ci­jo­se, o ne įsta­ty­me nu­ma­ty­ti, nes ki­ti dar­bai įsta­ty­me la­bai pla­čiai ga­li bū­ti trak­tuo­ja­mi. Ačiū.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Šiuo me­tu dir­ba dar ir pa­pil­do­mos dar­bo gru­pės, tai yra dar­bo gru­pių po­gru­piai, tai yra so­cia­li­niai pe­da­go­gai, dir­ba at­ski­rai ir ki­tų sri­čių pa­gal­bos spe­cia­lis­tai ir jie spren­džia vi­są de­ta­li­za­ci­ją. Tur­būt įsta­ty­me yra ne­įma­no­ma de­ta­li­zuo­ti vis­ko, to­dėl tai tu­ri bū­ti de­ta­li­zuo­ta po­įsta­ty­mi­niuo­se tei­sės ak­tuo­se ir tur­būt mes nė vie­no­je pro­fe­si­jo­je ne­ga­li­me vis­ko su­ra­šy­ti, vi­sų pa­rei­gų. Pa­mi­nė­siu to­kį pra­šy­mą, kad siū­lo­ma įra­šy­ti for­mu­luo­tę „pil­dy­ti dar­bo do­ku­men­tus“. Bet ga­li­ma ne tik pil­dy­ti, ga­li­ma ir reng­ti do­ku­men­tus. Va­di­na­si, rem­da­mie­si šia lo­gi­ka, mes tu­rė­tu­me vis­ką ap­ra­šy­ti įsta­ty­me la­bai de­ta­liai. To gy­ve­ni­me nė­ra ir mes vi­si tą ži­no­me. Yra ki­ti da­ly­kai, si­tu­a­ci­ja kei­čia­si, to­dėl jei­gu įsta­ty­me mes už­fik­suo­tu­me baig­ti­nį funk­ci­jų są­ra­šą, tai tik­rai ne­bū­tų ge­ras spren­di­mas. Tik­rai ga­li­ma dis­ku­tuo­ti tuo klau­si­mu, bet, mū­sų nuo­mo­ne, ko­kia da­bar yra for­mu­luo­tė, ji yra su­tar­ta ir bū­tų tin­ka­ma.

Vis dėl­to aš no­rė­čiau ak­cen­tuo­ti dar ke­lis da­ly­kus, ko ne­ak­cen­ta­vau per pa­tei­ki­mą. No­riu tik pa­sa­ky­ti, kad švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tų pa­rei­gi­nę al­gą yra siū­lo­ma su­ly­gin­ti su mo­ky­to­jų pa­rei­gi­ne al­ga. Tai­gi spe­cia­lių­jų pe­da­go­gų, lo­go­pe­dų, sur­do­pe­da­go­gų, tif­lo­pe­da­go­gų pa­rei­gi­nės al­gos ko­e­fi­cien­tai pa­di­dė­tų vi­du­ti­niš­kai 25 %. Tai yra di­džiu­lės su­mos. O psi­cho­lo­gų asis­ten­tų, so­cia­li­nių pe­da­go­gų, švie­ti­mo pa­gal­bos įstai­go­se dir­ban­čių spe­cia­lių­jų pe­da­go­gų, lo­go­pe­dų, sur­do­pe­da­go­gų – vi­du­ti­niš­kai 22 %. Ko­e­fi­cien­tai ir at­ly­gi­ni­mai šiuo me­tu yra maž­daug 20 % ma­žes­ni nei mo­ky­to­jų. Tai tik­rai yra di­de­lės su­mos.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė. Ruo­šia­si E. Ru­de­lie­nė.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, ger­bia­ma mi­nist­re, už pri­sta­ty­mą. Iš tie­sų la­bai ge­ras pro­jek­tas, ku­ria­me kal­ba­ma apie švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tus kaip apie in­te­gralią švie­ti­mo sis­te­mos da­lį. Tai iš tik­rų­jų la­bai džiu­gi­na, ta­čiau pats įsta­ty­mo pro­jek­tas, su­pran­ta­ma, gal­būt ir dėl lai­ko, dėl fi­nan­sų tva­ru­mo sto­kos skam­ba la­biau kaip pro­jek­ti­nis. Mes šių me­tų, gal­būt ir ki­tų me­tų biu­dže­te nu­ma­ty­si­me tam tik­rą pro­jek­ti­nę pi­ni­gų su­mą, bet nė­ra aiš­ku, ar at­ei­ty­je bus už­tik­rin­tas toks pat fi­nan­sa­vi­mas. Sa­ky­ki­te, ar ne­gal­vo­ja­te, kad švie­ti­mo pa­gal­ba tu­rė­tų bū­ti de­le­guo­to­ji vals­ty­bės funk­ci­ja sa­vi­val­dy­bėms, ir ar ne­svars­ty­tu­mė­te to­kio va­rian­to kar­tu su at­ei­ties pro­jek­tais? Tai vie­nas da­ly­kas.

Ir gal ga­lė­tu­mė­te gar­siai įvar­din­ti vi­du­ti­nį švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­to dar­bo už­mo­kes­tį, koks yra da­bar, kiek pa­di­dė­tų pri­ėmus ati­tin­ka­mą įsta­ty­mą? Dė­ko­ju.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Di­dė­tų maž­daug 270 eu­rų, ką aš ir sa­kiau. Tuoj pa­žiū­rė­siu, koks yra vi­du­ti­nis. Gal prieš tai at­sa­ky­siu, kol at­si­ver­siu, kad ne­su­klys­čiau, sa­vo len­te­lę. Ma­nau, la­bai daug kas pri­klau­sys nuo mū­sų na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo, ar mes, vi­sos po­li­ti­nės jė­gos, tik­rai ma­to­me ir jau­čia­me pa­rei­gą fi­nan­suo­ti šią sri­tį. Tai yra la­bai svar­bi įtrau­kio­jo ug­dy­mo da­lis ir svar­bu, kad vi­sos po­li­ti­nės jė­gos tai su­pras­tų, ir ne­svar­bu, ko­kia Vy­riau­sy­bė bū­tų val­džio­je, ji tą įsi­pa­rei­go­ji­mą tęs­tų. Mes tik­rai tai esa­me nu­ma­tę ir pa­tei­kė­me jau ir ki­to biu­dže­to pro­jek­ci­ją, su­si­pla­na­vę ši­tuos da­ly­kus.

Da­bar dėl de­le­guo­tos funk­ci­jos, tai taip, kaip jau sa­kiau, rei­kia svars­ty­ti, ar vis­gi tai ga­lė­tų bū­ti de­le­guo­ta vals­ty­bės funk­ci­ja, kad mes fi­nan­suo­tu­me tą švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tų skai­čių, ku­rio rei­kia. Čia rei­kė­tų gi­liau pa­žiū­rė­ti, nes šiuo me­tu tai yra sa­va­ran­kiš­ka funk­ci­ja, va­di­na­si, yra sa­vi­val­dy­bių asig­na­vi­muo­se. Ta­da mums rei­kė­tų per­svars­ty­ti iš es­mės kai ku­riuos da­ly­kus ir keis­ti tą mo­de­lį.

Aš tik­rai esu at­vi­ra tai svars­ty­ti, nes la­bai no­ri­si, kad švie­ti­mo pa­gal­ba re­a­liai bū­tų mo­kyk­lo­se, kad ne­bū­tų taip, kad tie­siog yra to­kie stan­dar­tai, bet tie stan­dar­tai nė­ra įgy­ven­di­na­mi. Aiš­ku, tam rei­kia la­bai daug spe­cia­lis­tų ir mums šian­dien jų la­bai trūks­ta, kaip jau sa­kiau, be­veik 4 tūkst. Mums rei­kia la­bai daug jų pa­reng­ti, o tas pa­ren­gi­mas tik­rai už­truks ne vie­nus me­tus ir net ne ke­le­rius me­tus. Tai yra taip pat ir ki­tos ka­den­ci­jos įsi­pa­rei­go­ji­mas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, jau iš­se­ko klau­si­mams skir­tas lai­kas.

Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų ko­le­gos no­ri kal­bė­ti tik už. Ar bū­ti­na? I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė gal at­si­sa­ky­tų, jei­gu nė­ra prieš?

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ga­liu at­si­sa­ky­ti, jei­gu ko­le­gos…

PIRMININKAS. E. Pu­pi­nis ir J. Džiu­ge­lis gal ir­gi at­si­sa­ky­tų? Ačiū, ko­le­gos, mes su­tau­py­tu­me lai­ko. Ačiū jums. Bal­suo­si­me. Da­bar aš tu­rė­čiau pa­sa­ky­ti ka­da. Šiaip nu­sta­ty­tas lai­kas bu­vo 17 val. 50 min., bet mes čia su­skai­čia­vo­me ir ga­li­me baig­ti tru­pu­tį, tai yra bal­suo­ti ank­sčiau – maž­daug 17 val. 30 min., o gal dar anks­čiau, žiū­rė­si­me, kaip sek­sis. 17 val. 30 min. (Bal­sai sa­lė­je) Taip. Dar ne­bal­sa­vo­me dėl šio pro­jek­to. Aš at­si­me­nu, kad Vy­riau­sy­bė pra­šė sku­bos, bet kai bal­suo­si­me, ta­da nu­sprę­si­me.

 

16.51 val.

Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo Nr. XI-1196 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-430(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas pro­jek­tas – Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-430(2). Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­ja – D. Asa­na­vi­čiū­tė.

D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, šiuo me­tu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo tai­ky­mas, kon­kre­čiai Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės at­kū­ri­mo pro­ce­sas, yra pa­te­kęs į sa­vo­tiš­ką tei­si­nę ak­la­vie­tę. To prie­žas­tis – ne­tiks­li Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo de­fi­ni­ci­ja, pa­lie­kan­ti erd­vės in­ter­pre­ta­ci­joms.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas pa­ren­g­tas at­si­žvel­giant į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos 2019 m. gruo­džio 19 d. an­ti­ko­rup­ci­nio ver­ti­ni­mo iš­va­dą dėl pi­lie­ty­bės at­kū­ri­mo pro­ce­so, pa­sau­lio lie­tu­vių or­ga­ni­za­ci­jų, Pie­tų Af­ri­kos lit­va­kų or­ga­ni­za­ci­jų krei­pi­mu­sis, taip pat Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų prak­ti­ką pri­imant spren­di­mus dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės, taip pat sie­kiant aiš­kiai ir nuo­sek­liai reg­la­men­tuo­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo nuo­sta­tas.

Da­bar­ti­nis Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mas su vė­les­niais pa­kei­ti­mais ga­lio­ja nuo 2010 me­tų. Tiek šio įsta­ty­mo 9 straips­nis, api­brė­žian­tis, kas yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės at­kū­ri­mo pa­grin­das – bu­vi­mas as­me­niu, iki 1940 m. bir­že­lio 15 d. tu­rė­ju­siu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bę, ir to­kio as­mens pa­li­kuo­ni­mi, tai yra vai­ku, vai­kai­čiu ar pro­vai­kai­čiu, tiek ir šio fak­to įro­dy­mo šal­ti­nius api­brė­žian­tis 38 straips­nis ne­bu­vo kei­čia­mi.

Įsta­ty­mo for­mu­luo­tė „iki 1940 m. bir­že­lio 15 d. tu­rė­jo“ iki 2017 me­tų lap­kri­čio mė­ne­sio Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo nu­tar­ties bu­vo su­pran­ta­mas ir tai­ko­mas nuo­sek­liai ir aiš­kiai, taip, kaip yra nu­sta­ty­ta Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo 38 straips­nio 4 ir 5 da­ly­se, tai yra bu­vo rei­ka­lau­ja­ma pa­teik­ti do­ku­men­tus, kad as­muo yra bet ku­riuo me­tu iki to lai­ko­tar­pio tu­rė­jęs Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę. Ki­taip ta­riant, bu­vo sie­kia­ma nu­sta­ty­ti tu­rė­ji­mo fak­tą kaž­ku­riuo me­tu iki 1940 m. bir­že­lio 15 d. ir ne­bu­vi­mo ver­ti­na­ma, ar as­muo Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę iš­lai­kė, ar jos ne­te­ko iki nu­ro­dy­tos da­tos. Tai­gi sep­ty­ne­rius me­tus nuo įsta­ty­mo pri­ėmi­mo šios nuo­sta­tos tu­ri­nys ir tai­ky­mas nie­kam ne­kė­lė klau­si­mų ir abe­jo­nių.

Nuo 2017 m. spa­lio 31 d. Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo nu­tar­ties šios įsta­ty­mo nor­mos aiš­ki­ni­mas bu­vo pa­keis­tas nu­ro­dant, kad ta­ria­mai tik­ra­sis įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mas yra ne tik nu­sta­ty­ti, kad as­muo iki tos da­tos tu­rė­jęs Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bę, bet taip pat ir jos ne­te­kęs iki 1940 m. bir­že­lio 15 d. dėl sa­vo va­lin­gų veiks­mų. Nuo šios teis­mo nu­tar­ties pri­ėmi­mo iki šiol yra tai­ko­mas rei­ka­la­vi­mas įro­dy­ti, kad pa­reiš­kė­jas ar jo pro­tė­vis ne­te­ko Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės dėl sa­vo va­lin­gų veiks­mų ar mi­ręs iki pat nu­ro­dy­tos da­tos 1940 m. bir­že­lio 15 d.

Toks Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo 9 straips­nio rei­ka­la­vi­mo aiš­ki­ni­mas at­si­ra­do dėl ydin­gos dvi­pras­miš­kos ling­vis­ti­nės for­mu­luo­tės „iki“, ku­ri ga­li bū­ti per­skai­to­ma, kaip tai bu­vo su­pran­ta­ma nuo pat pra­džių iki 2017 me­tų, tai yra bet ku­riuo lai­ko­tar­piu tu­rė­jęs pi­lie­ty­bę, ta­čiau ga­li bū­ti per­skai­to­ma – iki pat to lai­ko­tar­pio tu­rė­jęs pi­lie­ty­bę.

Bū­tent dėl to, kad nau­jai įves­tos šios tei­sės nor­mos in­ter­pre­ta­ci­jos aki­vaiz­daus prieš­ta­ra­vi­mo įsta­ty­mo lei­dė­jo va­liai… siū­ly­tu­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui pa­tiks­lin­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo 9 straips­nio for­mu­luo­tę, ne­pa­lie­kant erd­vės šiai dvi­ly­pei tei­sės nor­mos in­ter­pre­ta­ci­jai. Tai yra api­brė­žiant tei­si­nį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės at­kū­ri­mo pa­grin­dą – as­me­nims, bet ku­riuo me­tu iki 1940 m. bir­že­lio 15 d. tu­rė­ju­siems Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bę, ar to­kių as­me­nų pa­li­kuo­nims. Ši są­vo­ka ne­ap­ima as­me­nų, ku­rie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės ne­te­ko at­li­kus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­me nu­ma­ty­tas pri­va­lo­mas pro­ce­dū­ras ir šių as­me­nų at­žvil­giu pri­im­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mu nu­ma­ty­ti spren­di­mai dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės ne­te­ki­mo. Tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės bu­vo ga­li­ma ne­tek­ti tik Mi­nist­rų Ta­ry­bos ar ki­tos kom­pe­ten­tin­gos ins­ti­tu­ci­jos spren­di­mo pa­grin­du, o ne­sant to­kio spren­di­mo šian­dien nei teis­mai, nei Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas ne­ga­li sa­va­ran­kiš­kai kon­sta­tuo­ti pi­lie­ty­bės ne­te­ki­mo.

At­si­žvel­giant į tai, kad yra kal­ba­ma ap­skri­tai apie tar­pu­ka­riu ga­lio­ju­sius įsta­ty­mus, jų įgy­ven­di­ni­mo kom­pe­ten­ci­jas su­teik­da­vo kon­kre­čioms tuo me­tu eg­zis­tuo­jan­čioms ins­ti­tu­ci­joms, ga­li­ma teig­ti, kad šiuo me­tu, kal­bant apie tų įsta­ty­mų tai­ky­mą, yra kal­ba­ma ne apie tei­sės, jai yra nu­ma­ty­tos są­ly­gos, nor­ma tai­ko­ma, bet apie fak­to klau­si­mus. Tai­gi, jei nė­ra fak­to, kad pi­lie­ty­bė bu­vo pa­nai­kin­ta, šio fak­to kon­sta­tuo­ti šian­dien ne­tu­ri­me įga­lio­ji­mų.

Be tei­si­nių mo­ty­vų dar yra ir mo­ra­li­niai mo­ty­vai. Bū­tent to­dėl Sei­mas, pa­ko­re­ga­vęs įsta­ty­mą, iš­reikš­tų sa­vo tvir­tą po­li­ti­nę va­lią bei pa­gar­bą is­to­ri­jai, įver­ti­nus su­dė­tin­gas tar­pu­ka­rio są­ly­gas, ho­lo­kaus­to tra­ge­di­ją, taip aiš­kiai ir ne­dvip­ras­miš­kai su­teik­tų tei­sę as­me­nų, ku­riuos ap­lin­ky­bės pri­ver­tė pa­lik­ti tė­vy­nę, pa­li­kuo­nims ne­truk­do­mai at­kur­ti ry­šius su Lie­tu­va. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pra­ne­šė­jai už pa­tei­ki­mą. Jū­sų no­ri klaus­ti pen­ki Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia S. Tu­mė­nas. Ruo­šia­si A. Sy­sas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­ma Sei­mo ir Pa­sau­lio lie­tu­vių ben­druo­me­nės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ke, jūs aiš­kiai pa­sa­kė­te, ir ko­mi­si­ja taip pat sa­ko, rei­kia tiks­lin­ti tuos da­ly­kus, ta­čiau kaip jūs re­a­guo­tu­mė­te ir ką at­sa­ky­tu­mė­te į tą Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dą, ku­rio­je tar­si ak­cen­tuo­ja­ma, kad tu­ri bū­ti ko­re­guo­ja­mas re­gu­lia­vi­mas? Taip? Jų nuo­mo­ne, ne­už­tek­tų įtvir­tin­ti tik pa­ties prin­ci­po, ku­riuo va­do­vau­jan­tis bū­tų nu­sta­to­mas tas pi­lie­ty­bės bu­vi­mas iki 1940 m. bir­že­lio 15 d. Ar čia kaip nors ne­rei­kė­jo pa­pras­čiau vis­ką iš­dės­ty­ti? Da­bar net Tei­sės de­par­ta­men­tas, ma­no nuo­mo­ne, su­si­pai­nio­jo. Ką jūs at­sa­ky­tu­mė­te?

D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Pa­čiu pro­jek­tu vi­sų pir­ma sie­kia­ma skaid­riai ir aiš­kiai api­brėž­ti tei­si­nį rei­ka­la­vi­mą, o ne for­mą keis­ti įgi­ji­mo, pi­lie­ty­bės at­kū­ri­mo pa­tį me­cha­niz­mą, kai nė­ra iki ga­lo aiš­ku, kam ga­li bū­ti at­ku­ria­ma pi­lie­ty­bė. Jei­gu mes aiš­kiai ne­apib­rė­ši­me šios są­vo­kos, mes vėl ta­da il­gai­niui už­si­suk­si­me ta­me pa­čia­me ra­te ir vėl tu­rė­si­me tiks­lin­ti. To­dėl nu­sta­čius aiš­kią ir tiks­lią for­mu­luo­tę ir api­brė­ži­mą, ko­kie as­me­nys ir jų pa­li­kuo­nys ga­li at­kur­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bę, ko ge­ro, ne­liks tų truk­džių ir for­ma­lu­mų, ku­rie ne­leis­tų to pa­da­ry­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia A. Sy­sas. Ruo­šia­si R. Ta­ma­šu­nie­nė.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma ko­le­ge, iš prin­ci­po no­rė­jau klau­s­ti to pa­ties, nes kuo aš dau­giau skai­tau, tuo ma­žiau pra­de­du su­pras­ti. Ap­skri­tai aš no­rė­čiau pa­klaus­ti. Tie vi­si to­kie iš­ve­džio­ji­mai apie mū­sų ga­li­my­bę bū­ti lie­tu­viu, ar mes tu­rė­tu­me ei­ti to­kia at­vi­res­nės po­li­ti­kos kryp­ti­mi, jei­gu aš no­riu bū­ti lie­tu­viu, tai ko­dėl man drau­džia juo bū­ti, ar tai yra tei­si­nės pa­sek­mės, ją at­kū­rus, ką mes tu­rė­si­me? Ar čia pra­si­dės ir nuo­sa­vy­bės at­kū­ri­mo klau­si­mai iki 1940 me­tų ir vi­si ki­ti da­ly­kai? Gy­ve­nu mies­te, ku­ria­me lie­tu­vių bu­vo ma­žu­ma. Ko­kios tos pa­sek­mės, pri­ėmus ši­tą įsta­ty­mą ar­ba pa­na­šius?

D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Čia ab­so­liu­čiai nie­kas ne­iš­ple­čia­ma. Ir iki 2017 me­tų ši nuo­sta­ta, ku­ri bu­vo šiek tiek, sa­ky­sim, trum­pes­nė – as­muo, iki 1940 m. bir­že­lio 15 d. tu­rė­jęs Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bę, ir bu­vo su­pran­ta­ma kaip iki to lai­ko­tar­pio. Vis­gi po 2017 me­tų teis­mo spren­di­mo ir Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to vi­di­nė­mis di­rek­ty­vo­mis bu­vo nu­ma­ty­ti ap­ri­bo­ji­mai ir pri­va­lė­ji­mas įro­dy­ti, kad tą da­tą žmo­gus bu­vo pi­lie­tis, net iki to­kių, sa­ky­čiau, ab­sur­diš­kų si­tu­a­ci­jų, kad jei­gu žmo­gus mi­rė anks­čiau, to įro­dy­mų ne­li­ko. To­dėl šiek tiek yra at­ku­ria­ma pir­mi­nė nuo­sta­ta, kad žmo­nės bet ku­riuo lai­ko­tar­piu, iš­sky­rus tuos, ku­rie at­si­sa­kė ar­ba ne­te­ko dėl sa­vo va­lin­gų veiks­mų pi­lie­ty­bės, jie ir jų pa­li­kuo­nys tu­rė­tų at­kur­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bę. To­dėl tai tik­rai ne­iš­ple­čia, mes ne­kal­ba­me apie dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę, o apie pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mą. O kal­bant apie tei­sę į tur­to at­ga­vi­mą, tai šio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas ne­tu­ri nie­ko ben­dro su tei­se į res­ti­tu­ci­ją. Res­ti­tu­ci­ja ap­ima to­ta­li­ta­ri­nių re­ži­mų nu­sa­vin­tą tur­tą. Čia su pi­lie­ty­be ne­su­tei­kia­ma ta tei­sė.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė. Ruo­šia­si V. Juo­za­pai­tis.

R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Ger­bia­ma ko­le­ge pra­ne­šė­ja, iš tik­rų­jų svei­kin­ti­nas jū­sų sie­kis pa­leng­vin­ti pa­reiš­kė­jui įro­di­nė­ji­mų naš­tą, nes ke­lias yra la­bai su­dė­tin­gas pa­li­kuo­nims at­ras­ti do­ku­men­tus, įro­dan­čius tu­rė­tą pi­lie­ty­bę. Šis spren­di­mas pa­lies di­de­lę lit­va­kų, ku­rie no­ri at­kur­ti pi­lie­ty­bę, da­lį. Bet aš no­riu, kad jūs aiš­kiau, su­pran­ta­miau pa­aiš­kin­tu­mė­te, kas vis dėl­to ne­ga­lės pre­ten­duo­ti net­gi ir tu­rė­jęs pi­lie­ty­bę iki 1940 m. bir­že­lio 15 d. Tai yra apie tą nu­ma­ty­tą iš­im­tį, kad ši są­vo­ka ne­ap­ima as­me­nų, ku­rie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bės ne­te­ko at­li­kus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mais nu­ma­ty­tas pri­va­lo­mas pro­ce­dū­ras. Tai ko­kios tos pro­ce­dū­ros?

D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Kaip ir mi­nė­jau pra­ne­ši­me, tar­pu­ka­riu Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės bu­vo ga­li­ma ne­tek­ti Mi­nist­rų Ta­ry­bos ar­ba ki­tų ins­ti­tu­ci­jų spren­di­mo pa­grin­du. Vi­sa tai yra ar­chy­vuo­se. Ir da­bar Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas, svars­ty­da­mas pi­lie­ty­bės klau­si­mus, tik­ri­na ar­chy­vuo­se, ar as­muo bu­vo ne­te­kęs pi­lie­ty­bės, ar jis tą pi­lie­ty­bę iš­lai­kė. (Bal­sas sa­lė­je) Pra­šom? (Bal­sas sa­lė­je: „Pats at­si­sa­kė.“) Taip. Pa­ties at­si­sa­ky­mas ar­ba dėl ki­tų prie­žas­čių pi­lie­ty­bės at­ėmi­mas, tai čia ir per­so­na non gra­ta, ir vi­si da­ly­kai, kur tie žmo­nės bu­vo ne­pa­gei­dau­ja­mi Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės tu­rė­to­jai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia V. Juo­za­pai­tis. Ruo­šia­si L. Sluš­nys.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, gal čia yra tie­siog teks­to su­vo­ki­mo pro­ble­ma ar­ba gal­būt bu­vo ty­či­nis kaž­koks… Tik­rai ne­no­riu kri­ti­kuo­ti kon­kre­taus teis­mo spren­di­mo, bet vis dėl­to tai, kas šiuo me­tu pa­ra­šy­ta įsta­ty­me, man ne­ke­lia jo­kių abe­jo­nių, kad čia ir yra kal­ba­ma apie tuos žmo­nes, ku­rie iš­lai­kė pi­lie­ty­bę iki tos da­tos. Ir tai sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad nuo ta­da, ka­da pi­lie­ty­bė iš vi­so pra­si­dė­jo ir kol bu­vo ga­li­ma ją iš­lai­ky­ti. Tai čia, aš sa­ky­čiau, gal tie­siog įvy­ko in­ter­pre­ta­ci­ja ši­to įsta­ty­mo ir gal­būt, ne­ži­nau, čia toks pre­ce­den­tas su­for­mu­luo­tas ar­ba su­for­muo­tas į at­virkš­ti­nę pu­sę, nes kiek­vie­ną kar­tą, jei­gu mes vis pa­kei­si­me ar­ba pa­pil­dy­si­me, ki­tas teis­mas ga­li pa­im­ti ir kaip nors ki­taip in­ter­pre­tuo­ti tą. Tas pa­aiš­ki­ni­mas iš tik­rų­jų sun­kiai pa­aiš­ki­na tai, kas ir taip aiš­ku, nes kai tu pra­de­di aiš­kin­ti, kad svies­tas yra svies­tuo­tas, tuo­met ky­la klau­si­mas, o ko­dėl tai rei­kia aiš­kin­ti. Iš tik­rų­jų to­kia keis­ta si­tu­a­ci­ja. Gal­būt ten ma­žiau žo­džių, bet pa­ti jū­sų idė­ja ir in­ten­ci­ja yra tik­rai svei­kin­ti­na. Aš la­bai dė­ko­ju jums už tai, bet pats su­for­mu­la­vi­mas ar­ba teis­mo ne­pri­pa­ži­ni­mas ši­to sa­ki­nio kaip sa­vai­me su­pran­ta­mo tie­siog ke­lia nuo­sta­bą. Ačiū.

D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Iš tik­rų­jų ke­lia nuo­sta­bą, tuo la­biau kad prieš sep­ty­ne­rius me­tus ši įsta­ty­mo nuo­sta­ta bu­vo pri­im­ta tie­sio­giai, ką jūs ir sa­ko­te, – iki to lai­ko­tar­pio bu­vęs pi­lie­čiu. Ta­čiau ma­to­me, kad prak­ti­ka nuo 2017 me­tų yra ki­to­kia ir be ši­tos nuo­sta­tos pa­tiks­li­ni­mo, pa­na­šu, po­ky­čio ne­bus. To­dėl ir at­ėjau su šiuo pro­jek­tu į Sei­mą.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ge, jūs at­sa­kė­te į klau­si­mus. At­si­pra­šau, L. Sluš­nį bu­vau pa­skel­bęs. At­si­sa­ko.

D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū jums. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų T. To­mi­li­nas no­rė­jo kal­bė­ti už, bet jo nė­ra. S. Tu­mė­nas. Gal at­si­sa­ky­si­te, ko­le­ga?

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ga­liu.

PIRMININKAS. Nes prieš nė­ra.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ge­rai, ga­li­ma at­si­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. Su­tau­py­si­me šiek tiek lai­ko. Ačiū jums. Ko­le­gos, bal­suo­si­me, kaip jau pa­skel­biau, 17 val. 30 min., jei­gu mes su­spė­si­me iki to lai­ko.

 

17.05 val.

Už­im­tu­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2470 48 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-631 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Už­im­tu­mo įsta­ty­mo 48 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-631. Pra­ne­šė­jas – L. Ku­ku­rai­tis. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­šom.

L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, pir­miau­sia no­ri­si pa­dė­ko­ti Sei­mo va­do­vy­bei, kad įtrau­kė šį pro­jek­tą į dar­bo­tvarkę, nors pro­jek­tas bu­vo re­gist­ruo­tas tik pra­ėju­sią sa­vai­tę.

Kar­tu su ko­le­go­mis tei­kia­me įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ris itin svar­bus val­dant ne­dar­bo si­tu­a­ci­ją mū­sų ša­ly­je po ka­ran­ti­no. Šio įsta­ty­mo tei­ki­mą pa­stū­mė­jo ke­le­tas svar­bių pro­ce­sų, ku­rie vyks­ta mū­sų dar­bo rin­ko­je. Pa­teik­siu ke­le­tą fak­tų.

Pir­miau­sia fak­tas, kad, Už­im­tu­mo tar­ny­bos skel­bia­mais duo­me­ni­mis, šiuo me­tu yra apie 100 tūkst. ša­lies dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų, ku­rie įre­gist­ruo­ti kaip il­ga­lai­kiai be­dar­biai. Tai su­da­ro apie 41 % vi­sų be­dar­bių, ku­rie yra įsi­re­gist­ra­vę Už­im­tu­mo tar­ny­bo­je, kai prieš me­tus mes tu­rė­jo­me tik 34 tūkst., ar­ba 17,4 %. Šis po­ky­tis iš tie­sų yra la­bai rim­ta pan­de­mi­jos pa­sek­mė, ku­rią mes tu­ri­me vi­si, ypač tu­rint gal­vo­je, kaip su­dė­tin­ga il­ga­lai­kius be­dar­bius grą­žin­ti į dar­bo rin­ką ir ko­kias so­cia­li­nes pa­sek­mes su­ke­lia il­ga­lai­kis ne­dar­bas tiek as­me­niui, tiek šei­mai, tiek vi­sai vi­suo­me­nei.

Ant­ras fak­tas. Tos pa­čios Už­im­tu­mo tar­ny­bos duo­me­ni­mis, dar­bo pa­ieš­kos iš­mo­ka, skir­ta ma­žin­ti pan­de­mi­jos su­kel­tas so­cia­li­nes pa­sek­mes, į Už­im­tu­mo tar­ny­bą pri­trau­kia dau­giau ne­gu 40 tūkst. žmo­nių, ku­rie iki tol ne­bu­vo ak­ty­vūs dar­bo rin­ko­je. Jie nei dir­bo, nei bu­vo pri­si­re­gist­ra­vę Už­im­tu­mo tar­ny­bo­je. Bū­tent ši prie­mo­nė pa­dė­jo da­lį žmo­nių, ku­rie bu­vo, ga­li­ma taip va­din­ti, pil­ko­jo­je zo­no­je, įtrauk­ti į dar­bo rin­kos sis­te­mą. Ma­no gal­va, yra bū­ti­na tai tęs­ti, juos ir to­liau iš­lai­ky­ti dar­bo rin­kos sis­te­mo­je, net jei­gu baig­sis iš­mo­kos, net jei­gu baig­sis sub­si­di­jos. Mes vi­si tu­rė­tu­me dė­ti mak­si­ma­lias pa­stan­gas šiuos žmo­nes įtrauk­ti į dar­bo rin­ką, o ne iš­mo­kė­ję iš­mo­kas vėl juos grą­žin­ti į tą pil­ką­ją zo­ną, to­kią še­šė­lio zo­ną. Tai­gi tu­ri­me is­to­ri­nę ga­li­my­bę bent da­lį tų žmo­nių in­teg­ruo­ti.

Jau šių me­tų ba­lan­džio 1 die­ną to­kių be­dar­bių dėl nuo sau­sio 1 die­nos ge­ro­kai su­ma­žin­to dar­bo iš­mo­kos ga­vė­jų ra­to bu­vo li­kę tik dau­giau ne­gu 20 tūkst. Ki­taip sa­kant, per­pus su­ma­žė­jo, nes bu­vo su­ma­žin­ta iš­mo­kos ap­rėp­tis. Va­di­na­si, be­dar­biai, ne­gau­da­mi šios iš­mo­kos, tie­siog grįš at­gal į tą sa­vo pil­ką­ją zo­ną. Tai­gi šio įsta­ty­mo tiks­las – su­da­ry­ti mak­si­ma­lias są­ly­gas už­tik­rin­ti įdar­bi­ni­mo pa­gal­bos ga­li­my­bes tiek gau­siai il­ga­lai­kių be­dar­bių, tiek tiems, ku­rie iš pil­ko­sios zo­nos yra at­ėję į Už­im­tu­mo tar­ny­bą.

Įsta­ty­me yra nu­ma­ty­tos dvi už­im­tu­mo rė­mi­mo prie­mo­nių gru­pės: ak­ty­vios dar­bo rin­kos po­li­ti­kos prie­mo­nės, ku­rias įgy­ven­di­na Už­im­tu­mo tar­ny­ba, ir už­im­tu­mo di­di­ni­mo pro­gra­mos, ku­rias įgy­ven­di­na sa­vi­val­dy­bės. Ak­ty­vias dar­bo rin­kos prie­mo­nes, ku­rias įgy­ven­di­na Už­im­tu­mo tar­ny­ba pa­žei­džia­miau­siems dar­bo pa­ieš­kos iš­mo­ką gau­nan­tiems ar ga­vu­siems as­me­nims, so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras sa­vo dis­kre­ci­ja ga­li pri­skir­ti pri­ori­te­to tvar­ka, o no­rint, kad ši gru­pė, apie ku­rią mes kal­ba­me įsta­ty­me, pa­si­nau­do­tų sa­vi­val­dy­bių įgy­ven­di­na­mo­mis už­im­tu­mo di­di­ni­mo pro­gra­mo­mis, rei­kia keis­ti įsta­ty­mą. Tai mes ir da­ro­me šiuo pa­teik­tu pro­jek­tu.

Pa­pil­do­mų lė­šų ne­rei­kės, ka­dan­gi jau pri­im­tu po­ka­ran­ti­ni­niu pa­ke­tu Už­im­tu­mo įsta­ty­me nu­ma­ty­toms prie­mo­nėms su­tau­po­ma iki 25 mln. eu­rų, juos Vy­riau­sy­bė įsi­pa­rei­go­jo bū­tent pa­skir­ti šioms dviem prie­mo­nėms, tiek, sa­ky­kim, ak­ty­vioms dar­bo rin­kos prie­mo­nėms, tiek už­im­tu­mo di­di­ni­mo pro­gra­moms. Tai­gi šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu su­da­ro­mos ga­li­my­bės tin­ka­miau­siai pa­nau­do­ti šias lė­šas, ku­rias mes jau esa­me su­tau­pę.

Ka­dan­gi tai yra svar­bi po­ka­ran­ti­ni­nė prie­mo­nė, itin ak­tu­a­li su­si­da­riu­sio­mis eko­no­mi­nė­mis ir so­cia­li­nė­mis ap­lin­ky­bė­mis, ir siū­lo­ma, kad ga­lio­tų ter­mi­nuo­tai, tai yra iki šių me­tų pa­bai­gos, kol yra lė­šų. Rem­da­ma­sis Sta­tu­to 126 straips­nio 2 da­li­mi frak­ci­jos var­du pra­šau, kad įsta­ty­mas bū­tų svars­to­mas sku­bos tvar­ka. Su­pran­tu, kad dėl to ap­si­sprę­si­me po bal­sa­vi­mo, bet pra­šau, kad dėl to bū­tų bal­suo­ja­ma. La­bai dė­kui už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū už pri­sta­ty­mą. Jū­sų no­ri klaus­ti du Sei­mo na­riai. T. To­mi­li­nas. Jo ne­ma­tau sa­lė­je. Klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas bu­vęs mi­nist­re, ko­le­ga, jau bu­vo ne­taik­lių ban­dy­mų pa­rem­ti žmo­nes, ku­rie po to at­si­sa­kė vi­so­kių so­cia­li­nių iš­mo­kų, nes iš­mo­ka bu­vo di­des­nė ir ne­ap­si­mo­kė­jo. Mes tai ži­no­me. Tai ar ne­ska­tin­si­me to­liau ne ieš­ko­ti dar­bo ir dirb­ti, o bū­tent gy­ven­ti dar iki nau­jų me­tų? Po nau­jų me­tų vis tiek gy­ve­ni­mas tę­sis, ta­da dar pra­tę­si­me 3 ar 6 mė­ne­siams. Mes ap­va­gia­me tuos pa­čius žmo­nes, užuot vals­ty­bės lė­šas ga­lė­ję skir­ti di­des­niam dar­bo už­mo­kes­čiui ir ska­ti­nę bū­tent dar­bo už­mo­kes­čiu grįž­ti į dar­bo rin­ką, mes to­liau ban­do­me tuos pi­ni­gus vi­so­kiais bū­dais duo­ti, kad žmo­gus ras­tų ga­li­my­bę ne­dirb­ti. Ar už­ėmė­te tei­sin­gą po­zi­ci­ją Už­im­tu­mo tar­ny­bos ir dir­ban­čių­jų at­žvil­giu? Aš nuo­gąs­tau­ju, kad tai ne pats ge­riau­sias siū­ly­mas.

L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą.

A. SYSAS (LSDPF). Pa­nei­ki­te ma­no nuo­gąs­ta­vi­mą.

L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Skir­tin­gai nuo dar­bo pa­ieš­kos iš­mo­kų, ku­rios bu­vo mo­ka­mos ir ku­rios la­bai su­siau­rin­tos, nuo 240 tūkst. da­bar gau­na tik 40 tūkst. žmo­nių, ši­tos prie­mo­nės yra ak­ty­vi­nan­čios. Jos kaip tik yra skir­tos žmo­nėms įtrauk­ti į dar­bo rin­ką. Bent da­lis tų prie­mo­nių, jei­gu kal­ba­me apie ak­ty­vias dar­bo rin­kos prie­mo­nes, yra ab­so­liu­čiai pa­si­tei­si­nu­sios ir ty­ri­mais yra nu­sta­ty­ta, kad jos yra efek­ty­vios. Lie­tu­vos di­džiau­sia pro­ble­ma yra, kad lė­šų ši­toms prie­mo­nėms yra ski­ria­ma per ma­žai tam, kad mes be­dar­bius in­teg­ruo­tu­me į dar­bo rin­ką. Tai yra nuo­la­ti­nis Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos prie­kaiš­tas mums, kad bū­tent čia ma­žiau­siai alo­kuo­ja­me lė­šų. Už­im­tu­mo di­di­ni­mo pro­gra­mos, ku­rias įgy­ven­di­na sa­vi­val­dy­bės, ir­gi pa­gal So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos ap­ra­šus skir­tos žmo­nėms in­teg­ruo­ti, ypač il­ga­lai­kiams be­dar­biams. To­dėl ten įdė­ti lė­šų yra bū­ti­na, nes, kaip ir mi­nė­jau, apie 41 % da­bar­ti­nių Už­im­tu­mo tar­ny­bos re­gist­ruo­tų as­me­nų yra il­ga­lai­kiai be­dar­biai ir sa­vi­val­dy­bės čia tu­ri prisi­jung­ti. Ma­nau, kad vie­na Už­im­tu­mo tar­ny­ba ne­be­pa­jė­gi pa­dė­ti vi­siems ir čia tu­ri ben­dra­dar­biau­ti. To­dėl tai yra ak­ty­vi­nan­čios prie­mo­nės, ku­rios tu­rė­tų juos įtrauk­ti į dar­bo rin­ką.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus.

Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti. Bal­suo­si­me ma­no pa­skelb­tu lai­ku – 17 val. 30 min.

 

17.12 val.

Ap­lin­kos ap­sau­gos vals­ty­bi­nės kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. IX-1005 47, 50 ir 51 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-196 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar ki­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas – Ap­lin­kos ap­sau­gos vals­ty­bi­nės kon­tro­lės įsta­ty­mo 47, 50 ir 51 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pra­ne­šė­jas – L. Jo­naus­kas. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kiu Ap­lin­kos ap­sau­gos vals­ty­bi­nės kon­tro­lės įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rių tiks­las yra su­stip­rin­ti ne­eta­ti­nio ap­lin­kos ap­sau­gos ins­pek­to­riaus ins­ti­tu­tą. Per pas­ta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus ap­lin­ko­sau­gi­nių pa­žei­di­mų skai­čius di­dė­jo ir tai iš tik­rų­jų ke­lia ne­ri­mą, ta­čiau re­a­guo­jant į tai tik­rų ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų ins­pek­to­rių skai­čius ne di­dė­ja, o kaip tik ma­žė­ja. Kiek­vie­nais me­tais yra apie 60–70 ins­pek­to­rių trū­ku­mas ir tą trū­ku­mą siū­lau kom­pen­suo­ti ne­eta­ti­nių ins­pek­to­rių ga­lių pa­di­di­ni­mu. Siū­lau to­kias nuo­sta­tas: or­ga­ni­zuo­ti ne­eta­ti­nių ins­pek­to­rių ne tik­tai eg­za­mi­nus, bet ir ša­lia mo­kymus, nes ži­no­me, kad šian­dien si­tu­a­ci­ja yra to­kia, kad as­me­nys, no­rin­tys tap­ti ne­eta­ti­niais ins­pek­to­riais, at­vy­kę į eg­za­mi­nus, tie­siog gau­na in­for­ma­ci­ją ir ta in­for­ma­ci­ja daž­niau­siai bū­na iš tei­sės ak­tų ir ne vi­sai rei­ka­lin­ga ne­eta­ti­nio ins­pek­to­riaus dar­bui. Tai­gi siū­lau, kad bū­tų or­ga­ni­zuo­ja­mi mo­ky­mai ir iš tų mo­ky­mų bū­tų or­ga­ni­zuo­ja­mi eg­za­mi­nai.

Taip pat siū­lau nu­ma­ty­ti tei­sę ne ma­žiau kaip dviem ne­eta­ti­niams ins­pek­to­riams vie­niems pa­tiems pat­ru­liuoti, da­ly­vau­ti, or­ga­ni­zuo­ti ap­lin­ko­sau­gi­nį rei­dą, ži­no­ma, su­de­ri­nus ir ga­vus lei­di­mą iš juos ku­ruo­jan­čio ap­lin­kos ap­sau­gos pa­rei­gū­no dėl lai­ko, dėl vie­tos, ga­vus lei­di­mą.

Taip pat siū­lau iš­plės­ti ne­eta­ti­nių ap­lin­kos ap­sau­gos ins­pek­to­rių ga­lias su­tei­kiant tei­sę su­lai­ky­ti ap­lin­ko­sau­gos pa­žei­dė­ją, kol at­vyks po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas ar­ba ap­lin­kos ap­sau­gos pa­rei­gū­nai, ir nu­ma­ty­ti, kad kiek­vie­nais me­tais ne­eta­ti­niai ap­lin­kos ins­pek­to­riai bū­tų ska­ti­na­mi ma­te­ria­liai. Da­bar tai įsta­ty­me ir­gi yra, tik ne­nu­ma­ty­ta, kad tai bū­tų da­ro­ma kiek­vie­nais me­tais. Šal­ti­nis – Ap­lin­kos ap­sau­gos rė­mi­mo pro­gra­ma. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū pra­ne­šė­jui, kad su­tau­pė­te lai­ko. Ger­bia­mas ko­le­ga, jū­sų no­ri pa­klaus­ti trys Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia A. Skar­džius. Ruo­šia­si J. Ur­ba­na­vi­čius.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, iš­ties tiks­las yra kil­nus, bet ma­ne šiek tiek, žvel­giant į tą ne­eta­ti­nių ins­pek­to­rių pra­ei­tį, glu­mi­na to­kie nu­ti­ki­mai, su ku­riais ir as­me­niš­kai te­ko su­si­dur­ti, kai ne­eta­ti­nius ins­pek­to­rius ten­ka gau­dy­ti, at­im­ti bra­ko­nie­ria­vi­mo prie­mo­nes ir pa­žy­mė­ji­mus iš ne­blai­vių ins­pek­to­rių. Tur­būt vie­nas šaukš­tas de­gu­to ga­li ir vi­są me­daus sta­ti­nę su­ga­din­ti. Kaip jūs nu­ma­to­te pre­ven­ciš­kai už­kar­dy­ti to­kias vei­kas, ku­rios tik­rai ne­ro­do pa­vyz­džio, bet dis­kre­di­tuo­ja pa­čią vi­suo­me­ni­nę tar­nys­tę jiems pa­tiems el­gian­tis ne­tei­siš­kai? Ir tai ma­to ap­lin­ki­niai – ir gy­ven­to­jai, ir sve­čiai tų sau­go­ti­nų vie­tų, ar­ba kon­tro­liuo­ja­mų vie­tų, pa­e­že­rė­se ir miš­kuo­se. Ma­no bū­tų toks klau­si­mas. O an­tra klau­si­mo da­lis bū­tų, kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te tuos bra­ko­nie­rių su­lai­ky­mus bū­nant ne­eta­ti­niu ins­pek­to­riu­mi? Ačiū.

L. JONAUSKAS (LSDPF). La­bai ačiū. La­bai ge­ri klau­si­mai. Ger­bia­mas ko­le­ga, dėl šaukš­to de­gu­to ga­liu at­sa­ky­ti, kad jo vi­sur pa­si­tai­ko, vi­so­se tar­ny­bo­se. Ne taip re­tai gir­di­me pra­ne­ši­mus apie vai­ra­vu­sius iš­gė­ru­sius po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus, bū­na, net ir tei­sė­jams pa­si­tai­ko vi­so­kių at­ve­jų ir taip to­liau. Tai ga­li nu­tik­ti bet ko­kio­je si­tu­a­ci­jo­je. Jei­gu kal­ba­me apie pre­ven­ci­ją, tai aš įsi­vaiz­duo­ju, kad ma­no siū­lo­mos įsta­ty­mo pa­tai­sos ir tu­rė­tų už­tik­rin­ti, kad to­kių si­tu­a­ci­jų ma­žė­tų, nes tu­rė­tų bū­ti ren­gia­mi ir spe­cia­lūs mo­ky­mai, tu­rė­tų bū­ti ir nu­ma­ty­ti ku­ruo­jan­tys ins­pek­to­riai, ku­rie dirb­tų su tais ins­pek­to­riais ir už­tik­rin­tų, kad to­kių nu­ti­ki­mų, kaip jūs sa­ko­te, iš tik­rų­jų ne­bū­tų. O an­tra da­lis? Pa­kar­to­ki­te, jei­gu ga­li­te.

A. SKARDŽIUS (DPF). An­tra klau­si­mo da­lis bu­vo to­kia: kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te ne­eta­ti­nių ins­pek­to­rių su­lai­ky­mą tų pa­žei­dė­jų, bra­ko­nie­rių ir taip to­liau? Ačiū.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Šian­dien ne­eta­ti­niai ins­pek­to­riai ga­li bū­ti ir be eg­za­mi­nų – po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos ka­riš­kiai, ki­tų sta­tu­ti­nių mū­sų ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nai. Ir ly­giai taip pat, kaip jie sa­vo tie­sio­gi­nia­me dar­be tai da­ro, tą ga­lė­tų da­ry­ti ir dirb­da­mi ne­eta­ti­nio ap­lin­kos ap­sau­gos ins­pek­to­riaus dar­bą. Tam rei­ka­lin­gi ir mo­ky­mai, įvai­rios si­tu­a­ci­jos. Tam tu­rė­tų bū­ti ir tam tik­ri pri­ėji­mai prie si­tu­a­ci­jų. Kai ku­riais at­ve­jais ten­den­cin­gai, spe­cia­liai pa­žei­dė­jai ne­no­ri at­skleis­ti sa­vo as­me­ny­bės, kad ins­pek­to­rius ne­ga­lė­tų nu­baus­ti ir taip to­liau. Tai to­kiu at­ve­ju iš tik­rų­jų rei­kia su­lauk­ti, kol at­vyks ins­pek­to­riai ar­ba po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, iš­si­aiš­kins ta­pa­ty­bę ir im­sis prie­mo­nių.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia J. Ur­ba­na­vi­čius. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Li­nai, už dau­gy­bę ini­cia­ty­vų. Ir pa­čiam te­ko dirb­ti mi­nis­te­ri­jo­je, su daug kuo su­si­pa­ži­nai as­me­niš­kai. Bet šiuo at­ve­ju aš ir­gi, kaip ir ger­bia­mas Ar­tū­ras, pa­klau­siu, ar mes ne­pa­lei­si­me Dži­no iš bu­te­lio? Vis­gi vi­suo­me­ni­nin­kas ins­pek­to­rius ir yra tik vi­suo­me­ni­nin­kas, o kur pa­rei­gū­nas, ku­ris iš­lai­kęs eg­za­mi­nus, ir dar­bo spe­ci­fi­ka, jis pa­si­ruo­šęs gal­būt ki­taip. Aš įsi­vaiz­duo­čiau, kad gal­būt ne­eta­ti­nis ins­pek­to­rius ga­lė­tų dirb­ti drau­ge su pa­grin­di­niu ins­pek­to­riu­mi, dir­ban­čiu ap­lin­ko­sau­go­je, kaip pa­gal­bi­nin­kas. Šiuo at­ve­ju su­pras­čiau, o čia vie­nus pa­leis­ti… Aš at­sar­giai žiū­riu į šį pro­jek­tą. Ačiū, Li­nai.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ko­le­ga, la­bai ačiū už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų tam tik­ros ri­zi­kos ga­li bū­ti. Aš įsi­vaiz­duo­ju, kad kar­tu dirb­da­mi to­liau ko­mi­te­te ga­lė­tu­me su­ras­ti to­kių pre­ven­ci­nių są­ly­gų, kad ne­nu­tik­tų to­kios si­tu­a­ci­jos, ko­kios nors kon­flik­ti­nės, ypa­č ašt­rios si­tu­a­ci­jos. Mo­ty­va­ci­ja ir mo­ty­vas, ko­dėl ši­tos įsta­ty­mo pa­tai­sos yra šian­dien tei­kia­mos, kaip ir mi­nė­jau pri­sta­ty­da­mas pa­tai­sas, yra tai, kad šian­dien ap­lin­ko­sau­gi­nei kon­tro­lei už­tik­rin­ti trūks­ta tiek tik­rų pa­rei­gū­nų, tiek tų pa­čių ne­eta­ti­nių. Aš tik pri­min­siu, iki 2016 me­tų bu­vo virš 700 ne­eta­ti­nių ins­pek­to­rių, šiuo me­tu yra var­giai 300. Nė­ra mo­ty­va­ci­jos. Jų tei­sės yra ly­giai to­kios pa­čios kaip ir kiek­vie­no as­mens, tai yra ste­bė­ti: jei­gu pa­ma­to, kad kas nors tin­klą trau­kia iš upės, ge­riau­siu at­ve­ju pa­skam­bin­ti pa­rei­gū­nams ir pra­neš­ti apie pa­žei­di­mą. Bet, de­ja, šian­dien daž­nu at­ve­ju nė­ra kam va­žiuo­ti (kal­bu apie ins­pek­to­rius) ir tą pa­žei­di­mą už­kar­dy­ti ar nu­baus­ti pa­žeidė­jus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ar ne­ma­no­te, kad pro­ble­mos ne čia? Iš tik­rų­jų tai yra vis dėl­to pa­vo­jin­gas už­si­ė­mi­mas. Te­ko gir­dė­ti, kad ir pa­tys ins­pek­to­riai su že­ber­klais nu­ga­ro­je lik­da­vo nuo bra­ko­nie­rių. Ar ne­ma­no­te, kad no­rint pa­di­din­ti pa­siū­lą ir pa­klau­są rei­kė­tų tam ga­ran­ti­jų, tar­kim, kad bū­tų už­tik­rin­tas svei­ka­tos drau­di­mas, gal­būt dar ko­kios nors ki­tos ga­ran­ti­jos, kad žmo­nės, ku­rie tar­nau­ja, su­pras­tų, kad jie ri­zi­kuo­ja, bet ri­zi­kuo­ja su są­ly­ga, jei­gu kas nors at­si­tiks, jiems bus su­teik­ta tam tik­ra pa­gal­ba. Gal­būt ta kryp­ti­mi dau­giau rei­kė­tų ei­ti, o ne to­kia pa­vir­šu­ti­niš­ka. Ačiū.

L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Tik at­kreip­siu dė­me­sį, kad tik­rai ne­pa­vir­šu­ti­niš­ka. Pa­vir­šu­ti­niš­ka yra kal­bė­ti ne­įsi­gi­li­nus. Vi­sos tos ga­ran­ti­jos, apie ku­rias jūs kal­ba­te, Ap­lin­kos ap­sau­gos vals­ty­bi­nės kon­tro­lės įsta­ty­me šian­dien yra įtvir­tin­tos, yra nu­ma­ty­ti at­ve­jai, ka­da ga­li bū­ti ir su­ža­lo­ji­mų, ga­li bū­ti ir dar bai­ses­nių va­rian­tų, ir apie vis­ką jau anks­čiau pa­gal­vo­ta. Ir pra­ei­tos, ir dar pra­ei­tos ka­den­ci­jos Sei­mas yra ko­re­ga­vęs įsta­ty­mą ir pri­ėmęs vi­sas tas ga­ran­ti­jas, ku­rių rei­kė­tų tais at­ve­jais, jei­gu taip nu­tik­tų. Bet la­bai ti­kiuo­si, kad nie­ka­da taip ne­nu­tiks.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Jū­sų pa­klau­sė vi­si no­rin­tys, ku­rie bu­vo už­si­ra­šę. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų no­ri pa­si­sa­ky­ti L. Girs­kie­nė. Gal­būt, ko­le­ga…

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš la­bai trum­pai. No­riu pa­kvies­ti pa­lai­ky­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą. Kaž­ko­dėl ko­le­goms ne­ki­lo jo­kių klau­si­mų, kai ana­lo­giš­ką pro­jek­tą pri­sta­tė S. Gent­vi­las, vi­si pri­ta­rė eta­ti­nių ins­pek­to­rių at­si­ra­di­mui ir ga­lių di­di­ni­mui. Tad kvie­čiu vi­sus pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad jis tuo pa­čiu me­tu tu­rė­jo bū­ti pri­sta­to­mas, bet, de­ja, pra­ne­šė­jas tuo me­tu ne­ga­lė­jo bū­ti, tad gal­būt bū­tų jau se­niai pri­tar­ta.

Tai­gi yra ke­tu­ri re­zer­vi­niai klau­si­mai.

 

17.21 val.

Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Arū­no So­do­nio pe­ti­ci­jos“ pro­jek­tas Nr. PNP-14-17

 

Ko­le­gos, mes kvie­čia­me E. Pu­pi­nį dėl Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Arū­no So­do­nio pe­ti­ci­jos“.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Sei­mo pro­to­ko­li­nis nu­ta­ri­mas „Dėl Arū­no So­do­nio pe­ti­ci­jos“. Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja A. So­do­nio pe­ti­ci­ją iš es­mės iš­nag­ri­nė­jo šių me­tų bir­že­lio 9 die­nos po­sė­dy­je ir pri­ėmė spren­di­mą ten­kin­ti šio­je pe­ti­ci­jo­je pa­teik­tus pa­siū­ly­mus pa­pil­dy­ti Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­są ir Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­są nuo­sta­to­mis, ku­rio­mis bū­tų įtvir­tin­ti teis­mo įga­lio­ji­mai kreip­tis į Ad­mi­nist­ra­ci­nį teis­mą su pra­šy­mu pa­tik­rin­ti, ar kon­kre­tus nor­mi­nis ad­mi­nist­ra­ci­nis ak­tas, ku­ris tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mas nag­ri­nė­ja­mo­je ad­mi­nist­ra­ci­nio nu­si­žen­gi­mo by­lo­je ar bau­džia­mo­jo­je by­lo­je, ar jo da­lis ati­tin­ka įsta­ty­mą ir Vy­riau­sy­bės nor­mi­nį tei­sės ak­tą.

Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja šį spren­di­mą pri­ėmė at­si­žvel­gu­si į Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos nuo­mo­nę, su­de­rin­tą su Tei­sė­jų ta­ry­ba. Šiuo me­tu ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­mai, nag­ri­nė­da­mi ad­mi­nist­ra­ci­nį nu­si­žen­gi­mą ar bau­džia­mą­sias by­las, tu­ri tei­sę kreip­tis į ad­mi­nist­ra­ci­nį teis­mą dėl nor­mi­nio ad­mi­nist­ra­ci­nio ak­to tei­sė­tu­mo.

Va­do­vau­jan­tis Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­me įtvir­tin­tais pa­grin­dais bei są­ly­go­mis, taip pat sie­kiant tei­si­nio aiš­ku­mo as­me­nims, įgy­ven­di­nan­tiems tei­sę į tei­si­nę gy­ny­bą ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ir bau­džia­mo­sio­se by­lo­se, Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­są ir Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­są tiks­lin­ga pa­pil­dy­ti nuo­sta­to­mis, ana­lo­giš­ko­mis toms, ku­rios įtvir­tin­tos Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­se. Pra­šau at­si­žvelg­ti į ko­mi­si­jos iš­va­dą ir pri­tar­ti A. Sa­do­nio pe­ti­ci­jos nuo­sta­toms.

PIRMININKAS. Ko­le­gos, mo­ty­vų nė­ra, dėl bal­sa­vi­mo ap­si­sprę­si­me 17 val. 30 min.

 

17.23 val.

Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Ge­di­mi­no Mi­nel­gos pe­ti­ci­jos“ pro­jek­tas Nr. PNP-14-18

 

Ki­tas klau­si­mas – dėl Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Ge­di­mi­no Mi­nel­gos pe­ti­ci­jos“. Pra­ne­šė­jas – E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja svars­tė G. Mi­nel­gos pe­ti­ci­ją. Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja G. Mi­nel­gos pe­ti­ci­ją iš es­mės iš­nag­ri­nė­jo bir­že­lio 9 die­nos po­sė­dy­je ir pri­ėmė spren­di­mą at­mes­ti šio­je pe­ti­ci­jo­je pa­teik­tus pa­siū­ly­mus pa­keis­ti Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­me nu­sta­ty­tą Rin­ki­mų ko­mi­si­jos su­da­ry­mo tvar­ką, tai syra įtvir­tin­ti ga­li­my­bę sta­tu­ti­niams pa­rei­gū­nams bū­ti apy­gar­dų rin­ki­mų ko­mi­si­jos na­riais, taip pat nu­sta­ty­ti, kad tei­sin­gu­mo mi­nist­ras į apy­gar­dų rin­ki­mų ko­mi­si­jas siū­ly­tų ne aukš­tą­jį tei­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą, o tik aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tį as­me­nį.

Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja šį spren­di­mą pri­ėmė at­si­žvelg­da­ma į Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos nuo­mo­nę ir ma­ny­da­ma, kad sta­tu­ti­nių pa­rei­gū­nų dar­bas apy­gar­dų rin­ki­mų ko­mi­si­jo­se ne­bū­tų su­de­rin­tas su pa­rei­gū­nų sta­tu­sui ke­lia­mais rei­ka­la­vi­mais ir ga­lė­tų su­da­ry­ti prie­lai­das in­te­re­sų kon­flik­to ti­ki­my­bei ar­ba abe­jo­nėms tie­sio­gi­nės pa­rei­gū­nų veik­los ne­ša­liš­ku­mu, taip pat ma­ny­da­ma, kad apy­gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­jo­se bū­ti­ni aukš­tą­jį tei­si­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys na­riai, kad tin­ka­mai bū­tų vyk­do­mos šių ko­mi­si­jų funk­ci­jos.

Pa­žy­mė­ti­na, kad Sei­mo pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja taip pat nu­spren­dė pa­reiš­kė­jo G. Mi­nel­gos pe­ti­ci­ją per­duo­ti su­si­pa­žin­ti su jai pa­teik­tais pa­siū­ly­mais Sei­mo val­dy­bos 2021 m. ko­vo 17 d. spren­di­mu SVS 65 „Dėl dar­bo gru­pės Lie­tu­vos Res­pub­li­kos rin­ki­mų sis­te­mos ana­li­zei at­lik­ti ir rei­ka­lin­gų įsta­ty­mo pro­jek­tų pa­reng­ti su­da­ry­mo su­da­ry­tai dar­bo gru­pei“. Pra­šom at­si­žvelg­ti ir pri­tar­ti ko­mi­si­jos iš­va­dai.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų taip pat nė­ra. Ap­si­sprę­si­me, kai bus bal­sa­vi­mas 17 val. 30 min.

 

17.25 val.

Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Ro­ber­to Rau­ly­no, Vy­tau­to Apo­lians­ko, Dei­vi­do An­ta­nai­čio, Vi­ta­li­jaus Gru­zin­ce­vo pe­ti­ci­jos“ pro­jek­tas Nr. PNP-14-19

 

Ki­tas klau­si­mas – Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Ro­ber­to Rau­ly­no, Vy­tau­to Apo­lian­s­ko, Dei­vi­do An­ta­nai­čio, Vi­ta­li­jaus Gru­zin­ce­vo pe­ti­ci­jos“ pro­jek­tas. Pra­ne­šė­jas – E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Ro­ber­to Rau­ly­no, Vy­tau­to Apo­lians­ko, Dei­vi­do An­ta­nai­čio, Vi­ta­li­jaus Gru­zin­ce­vo pe­ti­ci­jos“ pro­jek­tas. Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja mi­nė­tų as­me­nų pe­ti­ci­ją iš es­mės iš­nag­ri­nė­jo bir­že­lio 9 die­ną po­sė­dy­je ir pri­ėmė spren­di­mą at­mes­ti šio­je pe­ti­ci­jo­je pa­teik­tą pa­siū­ly­mą Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­se įtvir­tin­ti lais­vės at­ėmi­mo baus­mes at­lie­kan­tiems as­me­nims tei­sę nau­do­tis du­šu ne re­čiau kaip du kar­tus per sa­vai­tę. Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja šį spren­di­mą pri­ėmė at­si­žvelg­da­ma į Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pa­teik­tą nuo­mo­nę ir ma­no, kad šio­mis nuo­sta­to­mis pil­dy­ti Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­są nė­ra tiks­lin­ga. Pa­reiš­kė­jų siū­ly­mas jau yra įgy­ven­din­tas at­li­kus pa­kei­ti­mus Pa­tai­sos įstai­gų ir tar­dy­mo izo­lia­to­rių vi­daus dar­bo tai­syk­lė­se, ku­rias tvir­ti­na tei­sin­gu­mo mi­nist­ras. To­dėl pra­šo­me at­si­žvelg­ti į ko­mi­si­jos iš­va­dą ir at­mes­ti pe­ti­ci­ją.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti. Ap­si­sprę­si­me ma­no mi­nė­tu lai­ku.

 

17.26 val.

Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Ro­ber­to Rau­ly­no, Dei­vi­do An­ta­nai­čio, Vi­ta­li­jaus Gru­zin­ce­vo pe­ti­ci­jos“ pro­jek­tas Nr. PNP-14-20

 

Pas­ku­ti­nis – Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Ro­ber­to… At­si­pra­šau, mes jau ši­tą…

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ne, ne, čia ki­ta pe­ti­ci­ja. Jie ra­šo la­bai daug pe­ti­ci­jų.

PIRMININKAS. Ai, ki­ta. Tei­sin­gai. Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo pro­jek­tas Nr. PNP-14-20. Čia ki­tas nu­me­ris. Tų pa­čių as­me­nų – R. Rau­ly­no, D. An­ta­nai­čio, V. Gru­zin­ce­vo – pe­ti­ci­jos pro­jek­tas. Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo pro­jek­tą pri­sta­to E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja R. Rau­ly­no, D. An­ta­nai­čio, V. Gru­zin­ce­vo pe­ti­ci­ją iš es­mės iš­nag­ri­nė­jo bir­že­lio 9 die­ną po­sė­dy­je ir pri­ėmė spren­di­mą at­mes­ti šio­je pe­ti­ci­jo­je pa­teik­tą pa­siū­ly­mą pa­keis­ti Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­są ir įtvir­tin­ti lais­vės at­ėmi­mo baus­mes at­lie­kan­tiems as­me­nims tei­sę įgy­ti elek­tro­ni­nes kny­gų skai­tyk­les ir jas nau­do­ti. Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja šį spren­di­mą pri­ėmė at­si­žvelg­da­ma į Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pa­teik­tą nuo­mo­nę ir ma­no, kad šio­mis nuo­sta­to­mis pil­dy­ti Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­są nė­ra tiks­lin­ga. Pa­reiš­kė­jų siū­ly­mas jau yra įgy­ven­din­tas at­li­kus pa­kei­ti­mus Pa­tai­sos įstai­gų ir tar­dy­mo izo­lia­to­rių vi­daus tvar­kos tai­syk­lė­se, ku­rias tvir­ti­na tei­sin­gu­mo mi­nist­ras. To­dėl pra­šo­m pri­tar­ti ko­mi­si­jos iš­va­dai ir šią pe­ti­ci­ją at­mes­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs pri­sta­tė­te vi­sus pro­to­ko­li­nių nu­ta­ri­mų projek­tus.

Ko­le­gos, tai­gi at­ėjo lai­kas bal­suo­ti.

 

17.27 val.

Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ir ko­mi­si­jų na­rių at­ly­gio už dar­bą įsta­ty­mo Nr. XIII-198 7, 8, 14 straips­nių ir 5 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-623 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Pir­mas bal­suo­ti tei­kia­mas klau­si­mas – Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­buo­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo ir ko­mi­si­jų na­rių at­ly­gio už dar­bą įsta­ty­mo 7, 8, 14 straips­nių ir 5 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-623. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 74, bal­sa­vo 73: už – 72, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Po pa­tei­ki­mo pro­jek­tui pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mų ne­siū­lo­ma. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 22 die­ną. Be to, mi­nist­rė pra­šė sku­bos tvar­ka, bet ka­dan­gi siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 22 die­ną, kaip ir ati­tin­ka sku­bos tvar­ką. (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

Pra­šom. J. Džiu­ge­lis – per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. (Bal­sai sa­lė­je) Ne­gir­di­me. Pa­gar­sin­ki­te.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). (Ne­gir­dė­ti)

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Su­ta­rė­me dėl ko­mi­te­tų, dėl svars­ty­mo da­tos ir dėl sku­bos.

 

17.30 val.

Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo Nr. XI-1196 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-430(2) (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas – Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo Nr. XI-1196 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-430(2). Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 86, bal­sa­vo 84: už – 70, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 14. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Ger­bia­mi ko­le­gos, bu­vo nu­ma­ty­ta svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je. Čia kaž­ko­dėl įra­šy­tas Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas. Bet Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mą vi­sa­da svars­ty­da­vo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Ga­li­me pri­tar­ti Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tui? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me. Ir Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas pa­pil­do­mo ko­mi­te­to sta­tu­su. Ačiū. Pri­tar­ta ko­mi­te­tams. Pa­grin­di­nis – TTK, pa­pil­do­mas – ŽTK. Svars­ty­si­me ru­dens se­si­jo­je. Ben­dru su­ta­ri­mu. Dė­ko­ju.

17.31 val.

Už­im­tu­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2470 48 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-631 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Už­im­tu­mo įsta­ty­mo 48 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-631. Pa­tei­ki­mas. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 88, bal­sa­vo 87: už – 85, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Po pa­tei­ki­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta.

Siū­lo­mas pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mo ne­siū­lo­ma. Siū­lo­ma svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je. Ga­li­me siū­ly­mui dėl ko­mi­te­tų ir se­si­jos pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Pra­ne­šė­jas frak­ci­jos var­du pra­šė sku­bos tvar­kos. Ar ga­li­me pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Bet ta­da ne ru­dens se­si­jo­je svars­ty­si­me. Ga­li­me pri­tar­ti sku­bai? Ačiū, pri­tar­ta sku­bai.

 

17.33 val.

Ap­lin­kos ap­sau­gos vals­ty­bi­nės kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. IX-1005 47, 50 ir 51 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-196 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas pro­jek­tas – Ap­lin­kos ap­sau­gos vals­ty­bi­nės kon­tro­lės įsta­ty­mo 47, 50 ir 51 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-196. Pa­tei­ki­mas. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 89, bal­sa­vo 88: už – 68, prieš – 1, su­si­lai­kė 19. Po pa­tei­ki­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta.

Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas nė­ra siū­lo­mas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je. Ga­li­me pri­tar­ti siū­ly­mui dėl ko­mi­te­tų ir svars­ty­mo da­tos? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Ko­le­gos, da­bar yra ke­le­tas pro­to­ko­li­nių nu­ta­ri­mų pro­jek­tų.

 

17.34 val.

Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Arū­no So­do­nio pe­ti­ci­jos“ (pro­jek­tas Nr. PNP-14-17) pri­ėmi­mas

 

Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Arū­no So­do­nio pe­ti­ci­jos“ pro­jek­tas Nr. PNP-14-17. Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja siū­lo ten­kin­ti šią pe­ti­ci­ją. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

17.34 val.

Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Ge­di­mi­no Mi­nel­gos pe­ti­ci­jos“ (pro­jek­tas Nr. PNP-14-18) pri­ėmi­mas

 

Ki­tas nu­ta­ri­mo pro­jek­tas – Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Ge­di­mi­no Mi­nel­gos pe­ti­ci­jos“ pro­jek­tas Nr. PNP-14-18. Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja siū­lo at­mes­ti. Ga­li­ma pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

17.35 val.

Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Ro­ber­to Rau­ly­no, Vy­tau­to Apo­lians­ko, Dei­vi­do An­ta­nai­čio, Vi­ta­li­jaus Gru­zin­ce­vo pe­ti­ci­jos“ (pro­jek­tas Nr. PNP-14-19) pri­ėmi­mas

 

Ki­tas pro­jek­tas – Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Ro­ber­to Rau­ly­no, Vy­tau­to Apo­lians­ko, Dei­vi­do An­ta­nai­čio, Vi­ta­li­jaus Gru­zin­ce­vo pe­ti­ci­jos“ pro­jek­tas Nr. PNP-14-19. Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja pro­jek­tą siū­lo at­mes­ti. Ga­li­me pri­tar­ti? Siū­lo at­mes­ti pe­ti­ci­ją. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu, prieš­ta­rau­jan­čių nė­ra.

 

17.35 val.

Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Ro­ber­to Rau­ly­no, Dei­vi­do An­ta­nai­čio, Vi­ta­li­jaus Gru­zin­ce­vo pe­ti­ci­jos“ (pro­jek­tas Nr. PNP-14-20) pri­ėmi­mas

 

Ki­tas pro­jek­tas – Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Ro­ber­to Rau­ly­no, Dei­vi­do An­ta­nai­čio, Vi­ta­li­jaus Gru­zin­ce­vo pe­ti­ci­jos“ pro­jek­tas Nr. PNP-14-20. Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja pro­jek­tą siū­lo at­mes­ti. Ar ga­li­me pri­tar­ti Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos nuo­mo­nei? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu, nes ne­gir­džiu prieš­ta­rau­jan­čių.

Ko­le­gos, mes ap­svars­tė­me dar­bo­tvarkės klau­si­mus, įsta­ty­mų bei nu­ta­ri­mų pro­jek­tus. Dar vie­nas pa­reiš­ki­mas. Ne, du. Per tą lai­ką… Re­gist­ruo­si­mės po pa­reiš­ki­mų, ge­rai?

 

17.36 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Pa­reiš­ki­mą kvie­čia­me per­skai­ty­ti Ž. Pa­vi­lio­nį. Ruo­šia­si V. Val­kiū­nas.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, no­rė­čiau at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį į Krem­liaus spe­cia­lių­jų tar­ny­bų ko­vo mė­ne­sį vyk­dy­tos (Triukš­mas sa­lė­je, plo­ji­mai) in­for­ma­ci­nės pro­vo­ka­ci­nės ata­kos prieš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos bei ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NATO ša­lių, taip pat Uk­rai­nos už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kus kon­teks­tą.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę prieš Pre­zi­den­to vi­zi­tą į Sa­kart­ve­lą bei Bal­ti­jos ša­lių už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kų vi­zi­tą Ber­ly­ne bu­vo pa­vie­šin­tas pa­keis­tas ma­no po­kal­bio įra­šas, jo au­ten­tiš­ku­mo ne­ga­liu pa­tvir­tin­ti. Ap­gai­les­tau­ju, kad nei aš, nei ma­no Bal­ti­jos ko­le­gos ne­su­ge­bė­jo­me pra­džio­je su­pras­ti, kad prieš mus vyk­do­ma de­ep­fa­ke ata­ka. Šios tech­no­lo­gi­jos Bal­ti­jos ša­ly­se bu­vo pa­nau­do­tos pir­mą kar­tą. Apie to­kias ata­kas bei tech­no­lo­gi­jas mū­sų nie­kas ne­įspė­jo ir iki šiol ne­tu­ri­me su­kū­rę efek­ty­vaus re­a­ga­vi­mo į to­kias ata­kas teis­mi­nės ir ki­to­kios prak­ti­kos. Or­ga­ni­zuo­jant po­kal­bį nei man pa­čiam, nei ma­no biu­ro dar­buo­to­jams, nei Bal­ti­jos ko­le­goms, ek­ra­ne trum­pai pa­ma­čius ne­tik­ro L. Vol­ko­vo vei­dą, ne­ki­lo abe­jo­nių, kad tai yra jo pa­ties vei­das. Už­tru­ko dar ke­le­tą sa­vai­čių, kol kar­tu su Bal­ti­jos ša­lių bei Uk­rai­nos ko­le­go­mis, pa­ty­ru­siais to­kias ata­kas, su­pra­to­me, kas įvy­ko. Ta­da ne­dels­da­mi in­for­ma­vo­me sa­vo ša­lių sau­gu­mo tar­ny­bas, sa­vo ko­le­gas už­sie­ny­je bei vi­suo­me­nę, siek­da­mi už­kirs­ti ke­lius to­les­niems Krem­liaus at­sto­vų nu­si­kal­ti­mams.

Ba­lan­džio 22 die­ną mes, Bal­ti­jos ša­lių už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kai, pa­da­rė­me pa­reiš­ki­mą ir pa­brė­žė­me, kad šiais iš­puo­liais sie­kia­ma pa­skleis­ti me­la­gin­gą in­for­ma­ci­ją bei ban­do­ma dis­kre­di­tuo­ti Ru­si­jos opo­zi­ci­jos bei ją pa­lai­kan­čią Bal­ti­jos ša­lių, ku­rios ak­ty­viai pa­lai­ko de­mo­kra­tinius pro­ce­sus Bal­ta­ru­si­jo­je, re­mia Uk­rai­nos, Mol­do­vos, Sa­kart­ve­lo in­teg­ra­ci­ją į trans­at­lan­ti­nę šei­mą, san­ty­kius. Ati­tin­ka­mą pa­reiš­ki­mą tuo me­tu pa­da­rė ir Bal­ti­jos ša­lių už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rai.

Pa­sklei­dę šią in­for­ma­ci­ją są­jun­gi­nin­kams, juos ati­tin­ka­mai pa­vy­ko nuo to ap­sau­go­ti, su­pra­to­me, kad šia spe­cia­lia ope­ra­ci­ja, or­ga­ni­zuo­ta ta­ria­mo A. Na­val­no ka­bi­ne­to va­do­vo A. Vol­ko­vo var­du, bu­vo nu­si­tai­kę į vie­nas svar­biau­sių Va­ka­rų ir mums drau­giš­kas sos­ti­nes, JAV Se­na­to, Vo­kie­ti­jos Bun­des­ta­go, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės Ben­druo­me­nių rū­mų, Ka­na­dos, Suo­mi­jos, Šve­di­jos, Nor­ve­gi­jos, Ny­der­lan­dų už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tus. Prieš juos, kaip ir prieš ke­lis Eu­ro­pos Są­jun­gos, NATO ša­lių pre­zi­den­tus, prem­je­rus, par­la­men­ta­rus, taip svar­bias de­mo­kra­tijas vie­ni­jan­čias or­ga­ni­za­ci­jas ar ins­ti­tu­ci­jas pa­na­šios ata­kos jau bu­vo su­reng­tos.

Ti­kiuo­si, kad šios ope­ra­ci­jos mas­tas jus įti­ki­no, kad tai ne­bu­vo šiaip lin­ku­sių pa­juo­kau­ti as­me­nų pa­si­links­mi­ni­mas. Vien pa­si­ruo­ši­mas, ži­no­ji­mas, ką su kon­kre­čiu as­me­niu kal­bė­ti, rei­ka­lau­ja tu­rė­ti daug vie­šai ne­pri­ei­na­mos in­for­ma­ci­jos. Pri­pa­žįs­tu, bu­vau ne­pa­kan­ka­mai at­sar­gus. Tai man ge­ra, nors ir skau­di, pa­mo­ka. Ti­kiuo­si, iš to mes vi­si pa­si­mo­ky­si­me ir taip, kaip man, dau­giau nie­kam Lie­tu­vo­je ne­at­si­tiks. Tai tiek apie de­ep­fa­ke ata­ką.

Da­bar apie pa­vie­šin­tą ne­au­ten­tiš­ką, su­mon­tuo­tą pa­gal de­epfa­ke au­to­rių no­rus po­kal­bių tu­ri­nį. Pir­miau­sia tei­si­nė­je vals­ty­bė­je ne­de­rė­tų rim­tai trak­tuo­ti to­kių be ma­no su­ti­ki­mo įra­šy­tų, su­klas­to­tų po­kal­bių. Juo la­biau ofi­cia­liems as­me­nims ko­men­tuo­ti jų tu­ri­nį, ge­rai ar blo­gai aš kal­bė­jau. Ap­ta­ri­nė­da­mi prie­šiš­kų spe­cia­lių­jų tar­ny­bų pa­da­ry­tus įra­šus, svars­ty­da­mi jų su­klas­to­tus vaiz­do įra­šų tu­ri­nius mes tik el­gia­mės pa­gal jų su­gal­vo­tą sche­mą: abe­jo­ti sa­vo pa­čių vyk­do­ma po­li­ti­ka, ieš­ko­ti tar­pu­sa­vio prie­šų ir men­kin­ti pa­ti­ki­mu­mą part­ne­rių aky­se.

De­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je kiek­vie­nas mū­sų tu­ri tei­sę į sa­vo pa­žiū­ras, kaip ir tei­sę į kri­ti­ką. Taip pat ir aukš­čiau­sių Lie­tu­vos pa­rei­gū­nų kri­ti­ką. Ti­kiuo­si, man čia ne­bus tai­ko­ma iš­im­tis ir aš ne­bū­siu cen­zū­ruo­ja­mas ar bau­džia­mas už sa­vo po­li­ti­nes pa­žiū­ras. No­rė­čiau, kad spren­di­mą dėl ma­no, kaip po­li­ti­ko ir Sei­mo na­rio, įsi­ti­ki­ni­mų ir ma­no veik­los ver­ti­ni­mo pa­lik­tu­me rin­kė­jams. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad aš, kaip Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, ne­su pa­da­ręs jo­kios ža­los Lie­tu­vos in­te­re­sams, tuo la­biau kad ne­su, kaip kai kas sa­ko, men­ki­nęs Lie­tu­vą. Ma­no vi­sos pa­stan­gos yra skir­tos Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos stip­ri­ni­mui. Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos vie­nin­gu­mas tu­rė­tų bū­ti ne vi­siems kal­bant pa­gal iš anks­to su­de­rin­tus pa­ruoš­tu­kus, o vei­kiant vie­na kryp­ti­mi, gal­būt kiek skir­tin­gais po­žiū­riais ir tem­pe­ra­men­tu.

Ap­gai­les­tau­ju, jei­gu ką nors ma­no žo­džiai, net su­klas­to­ti, įžei­dė. Ti­kiuo­si, kad iš šios is­to­ri­jos pa­si­mo­ky­si­me. Aš įgau­siu dau­giau at­sar­gu­mo, o mes vi­si tap­si­me ne ma­žiau de­mo­kra­tiški ir ati­dūs ga­li­moms pro­vo­ka­ci­joms. O joms pa­vy­kus, so­li­džiai re­a­guo­si­me. Šiuo tiks­lu or­ga­ni­zuo­si­me Sei­mo na­rių, dir­ban­čių su už­sie­nio po­li­ti­ka bei sau­gu­mo ir gy­ny­bos klau­si­mais, su­si­ti­ki­mą su mū­sų žval­gy­bų at­sto­vais, sie­kiant pa­si­reng­ti bū­si­moms ata­koms, ku­rios, ma­nau, prieš mus bus to­liau ban­do­mos vyk­dy­ti. Ačiū jums už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ko­le­gos, tik siū­lau pri­si­min­ti, kad pa­reiš­ki­mui yra skir­ta 5 mi­nu­tės.

Kvie­čia­me V. Val­kiū­ną, ti­kiuo­si, jis lai­ky­sis 5 mi­nu­čių ter­mi­no. Pra­šom.

V. VALKIŪNAS (LRF). Kiek ga­li­ma spaus­ti me­rus pri­im­ti spren­di­mus, ku­rių jų rin­ki­mų pro­gra­mo­se ne­bu­vo? Ar ga­li­me įpa­rei­go­ti or­ga­ni­zuo­ti vie­tos gy­ven­to­jų ap­klau­sas? Juk tai ga­li­ma da­ry­ti.

 Nuo­la­ti­nis me­rų mo­bin­gas, pa­si­reiš­kian­tis iš ma­ža­reikš­mių pri­dė­ti­nės ir eko­no­mi­nės ver­tės ne­su­ku­rian­čių eks­tre­mis­ti­nių gru­pių, pa­si­va­di­nu­sių LGBT, LGBT plius. Kaip jiems elg­tis? Vie­ną kar­tą tu­ri baig­tis! Tai nė­ra de­mo­kra­tija. Tai be­tvar­kės mo­de­lia­vi­mas. Juk vie­tos gy­ven­to­jų ap­klau­sų me­tu gy­ven­to­jai ga­li pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę vie­šų­jų sa­vi­val­dy­bės rei­ka­lų tvar­ky­mo klau­si­mais. Rei­ka­lau­ki­me jų, gin­ki­me mies­tų me­rus. Pra­si­bro­vę iki mū­sų vai­kų ir anū­kų per nu­tau­tin­tą švie­ti­mo sis­te­mą ir mo­kyk­las jie jau per­prog­ra­ma­vo juos sa­vo pro­pa­gan­di­ne ide­o­lo­gi­ja, ne­ve­dan­čia nie­kur. Ku­ris iš LGBT pa­siū­ly­tų įsta­ty­mų pro­jek­tų su­kurs dar­bo vie­tas, di­des­nį BVP, lais­ves­nę rin­ką, ge­res­nius at­ly­gi­ni­mus, darb­da­vio pa­gar­bą dar­buo­to­jui, dar­buo­to­jų sau­gos ga­ran­tus? Ku­ris iš jų siū­lo­mų įsta­ty­mų pa­gau­sins tau­tą pi­lie­čiais, iš­ti­ki­mais sa­vo ša­liai? Ko­dėl LGBT ir Lais­vės par­ti­ja, jiems at­sto­vau­jan­ti, taip pri­myg­ti­nai ku­ria įsta­ty­mų pro­jek­tus, ku­rie ne­pa­rem­ti eko­no­mi­niais ir sta­tis­ti­niais skai­čia­vi­mais? At­si­sa­ky­si­me lie­tu­viš­kų raš­me­nų ir tu­rė­si­me dau­giau įkur­tų įmo­nių? Kur skai­čia­vi­mai? Ra­ti­fi­kuo­si­me Stam­bu­lo kon­ven­ci­ją ir bus ma­žiau bar­nių šei­mo­se? Ar tik­rai? Nar­ci­siz­mas su iš­skir­ti­nė­mis tei­sė­mis be at­sa­ko­my­bės už vi­sų mū­sų at­ei­tį? Veiks­mai, skir­ti su­griau­ti ci­vi­li­za­ci­ją, te­ro­do, kad ne nu­dvė­su­si Tro­jos ku­me­lė už var­tų, o ne­tvar­kos mo­de­liuo­to­jai jau čia, Sei­me. Ger­bia­ma opo­zi­ci­ja ir pro­gre­sy­viai mąs­tan­tys, su­skub­ki­me nu­bus­ti ir vei­ki­me.

PIRMININKAS. Ačiū ko­le­gai, jis su­tau­pė mū­sų lai­ko ir sa­vo taip pat.

Ko­le­gos, kas no­rė­jo re­gist­ruo­tis, pra­šo­m. Šian­dien pas­ku­ti­nė re­gist­ra­ci­ja. Už­si­re­gist­ra­vo 50 Sei­mo na­rių.

Ger­bia­mi ko­le­gos, ačiū vi­siems už dar­bą. Bir­že­lio 15 die­nos ple­na­ri­nis po­pie­ti­nis po­sė­dis baig­tas. Ge­ro va­ka­ro ir ge­rų li­ku­sių sa­vai­tės die­nų. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.