Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 39, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 6, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 74
STENOGRAMA
2021 m. birželio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Labai dėkui, gerbiami kolegos, už šmaikščias ir dieną praskaidrinančias replikas. Su šia džiugia nuotaika pereiname prie birželio 15 dienos Seimo popietinio plenarinio posėdžio. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 50 Seimo narių.
14.03 val.
Diskusija „Mažiau pavojingų su narkotikų vartojimu susijusių veikų dekriminalizavimas, siekiant taikyti švelnesnes arba alternatyvias sankcijas, į pagalbą asmeniui nukreiptas alternatyvas“
Pirmas popietinės darbotvarkės klausimas yra 2-1 – diskusija „Mažiau pavojingų su narkotikų vartojimu susijusių veikų dekriminalizavimas, siekiant taikyti švelnesnes arba alternatyvias sankcijas, į pagalbą asmeniui nukreiptas alternatyvas“. Pirmoji pasisako A. Bilotienė Motiejūnienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė. Gerbiama viceministre, prašom.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Bilotienės Motiejūnienės pranešimas apie paslaugų planą
A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. Laba diena visiems. Šiandien aš labai trumpai pristatysiu. Kadangi paslaugų plėtra yra labai svarbi dekriminalizavimo sistemos dalis, šiandien mano pranešimas yra apie priklausomybę. (Balsai salėje) Girdėti?
Kitą skaidrę prašyčiau. Ačiū. XVIII Vyriausybės programos pagrindinės iniciatyvos aiškiai įvardija psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos prioritetą, kuris yra pagrindinis akcentas bendruomeninio lygio paslaugoms teikti. Yra numatyta pagrindinė priemonė – parengti ir įgyvendinti tokias psichosocialinės pagalbos teikimo priemones, kurios užtikrintų pasirinkimo įvairovę, pasiekiamumą arba įgyvendinimą arčiau žmogaus, tai yra visų lygių pasiekiamumą nuo ambulatorinės, dienos stacionaro iki stacionaro. Atsižvelgdama į posėdžio temą, trumpai pristatysiu plano priemones.
Finansavimas yra numatytas iš PSDF. Tai yra dienos stacionarams, priklausomų asmenų atvejų vadybai iš valstybės biudžeto, taip pat kompetencijoms kelti, žemo slenksčio paslaugoms teikti iš Europos Sąjungos arba mišriai.
Plano tikslai yra septyni. Matome, kad planas yra kompleksinis, jis apima visus priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo aspektus. Jame didelis dėmesys yra teikiamas savivaldybės lygmeniu veikiančių paslaugų tinklo plėtrai.
Antras plano tikslas – matyti, kad… numatyta kompleksinė pagalba ne tik priklausomiems asmenims, bet ir jų šeimoms, artimiesiems. Trečias ir ketvirtas plano tikslai apibrėžia, kad siekiama didinti specializuotų paslaugų prieinamumą, orientuojantis taip, kad Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose būtų teikiamos unifikuotos, vienodos, kokybę atitinkančios paslaugos. Yra žinoma, kad darbui su priklausomybės ligomis sergančiais asmenimis neretai trūksta ne įstaigos, ne personalo, o reikiamų kompetencijų ir metodų, kurie būtų tiesiogiai skirti šiai tikslinei grupei.
Šeštas plano tikslas labai aiškiai įvardija, kad žalos mažinimo priemonės yra suprantamos kaip veiksmingos rizikos valdymo, jos padėtų sumažinti sveikatos, socialines ir ekonomines vartojimo pasekmes. Paskutinė, tačiau ne mažiau svarbi plano dalis yra priklausomybės ligų gydymo paslaugų bei psichoaktyvių medžiagų vartojimo nuolatinė stebėsena.
Dabar labai trumpai apie priemones. Kaip jau ir buvo minėta pristatymo pradžioje, paslaugos tęstinumas ir bendruomeninio lygio paslaugos yra gana svarbios. Dominuojančios stacionaraus gydymo paslaugos yra mažai susietos su priklausomybės ligų gydymo tęstinumu. Sprendimo būdai: jau šiandien turime priklausomybės konsultantų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, numatoma plėtra, taip pat infrastruktūros plėtra.
Kita priemonė yra psichikos sveikatos centrai. Kaip matome, iš visų 9 % lankosi tik 2,5 %. Taip pat nedidelis paslaugų teikimas priklausomiems asmenims yra dėl didelio gydytojų krūvio, taip pat didelio jų komandos darbo krūvio, taip pat ir dėl priklausomybės ligomis sergančių asmenų kompleksinių problemų turėjimo, darbui su jais reikia skirti daugiau pastangų ir laiko.
Kitas klausimas visiškai aktualus – paslaugos vaikams ir paaugliams, nes, kaip žinoma, turbūt viena iš didžiausių problemų, nes vieną ar du kartus per savo gyvenimą pabandę nelegalių narkotikų nežino arba neturi sistemos, kur yra teikiamos paslaugos vaikams ir paaugliams. Tęsiant šią tematiką. Žinome, kad neveikia prevencinės priemonės, nors poreikis yra didelis, todėl siūlome atidaryti kompleksinės priežiūros centrus, kur būtų atitinkamai peržiūrėtos paslaugų vaikams ir paaugliams teikimo metodikos.
Taip pat dienos stacionaras suaugusiesiems kaip viena iš priemonių, nes, kaip matome, iš tiesų didžioji dalis – arba ambulatorinė dalis, arba stacionarinė, tačiau dienos stacionarai suaugusiesiems yra mažai išplėtota ir galėtų gauti ne tik Respublikiniame priklausomybės ligų centre gydymą, bet ir dienos stacionaruose, kur galėtų prisidėti psichikos sveikatos centrai.
Medikamentinis gydymas. Vėlgi yra didelė psichosocialinės pagalbos svarba. Asmenims, kurie vartoja, yra vadinamasis pakaitinis gydymas, jis irgi kaip priemonė turi būti plėtojamas. Žemo slenksčio paslaugos taip pat kaip viena priemonė taikoma ir numatyta toliau tęsti ir plėtoti, nes, pasak ekspertų, toks poreikis yra ir užtikrintų nepartraukiamą metodinės pagalbos teikimą, parengti paslaugų žemo slenksčio turinį, formą, eigą ir taip pat pagerinti plėtrą savivaldybėse bei stebėseną.
Apibendrindama galiu tik tiek pasakyti, kad šiandien, kaip ir minėjau, paslaugų plėtra yra labai svarbi, kad būtų galima pacientą arba priklausomą asmenį atpažinti, nukreipti, suteikti gydymą. Suteikti gydymą ne tiktai stacionare, bet ir po stacionaro, nes labai dažnai nutrūksta gydymas, pametami pacientai, tai tam, kad nepamestume ir galėtume taikyti dienos stacionarinį, ambulatorinį gydymą. Taip pat vaikus ir paauglius įtraukti turint kvalifikuotą ir personalą, ir bendras metodikas. Ačiū, tiek.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama viceministre. Tik informuoju pranešėjus ir Seimo narius apie diskusijos vedimo tvarką, kad pirma išklausysime visus pranešėjus ir tada pereisime prie klausimų ir atsakymų sesijos, kur bus galima paklausti bet kurio iš norimų pranešėjų. Lygiai taip pat informuoju pranešėjus, kad dėl pandeminės situacijos didžioji dalis Seimo narių stebi posėdžius iš savo kabinetų per televizorius ir ateina tik balsuoti. Kadangi šiuo metu nėra salėje labai daug Seimo narių, tai nereiškia, kad jie negirdi ar neklauso.
Prašau, per šoninį mikrofoną S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tą ir norėjau pasakyti, kadangi mes inicijavome šitą susitikimą. Negalvokite, kad Seimo nariams neįdomu. Aš pats girdėjau, kad mums patogiau iš kabinetų. Taigi viskas yra fiksuojama, žiniasklaida stebi, Seimo nariai stebi. Ačiū, kad atvykote.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Kita pranešėja G. Belian iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pristatys departamento viziją apie nacionalinę strategiją.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian pranešimas apie nacionalinę strategiją
G. BELIAN. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau šiek tiek priminti įvykius, kurie buvo prieš trejus metus, kai 2018 metų pabaigoje Seimas patvirtino Valstybinę narkotikų, alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programą iki 2028 metų. Kaip vienas šios programos uždavinių buvo numatyta peržiūrėti baudžiamąją politiką, taikomą narkotikų vartotojams, siekiant subalansuotos narkotikų kontrolės politikos Lietuvoje. O viena pagrindinių krypčių, realizuojant šitą tikslą, buvo numatyta dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veiklas, už jas numatant administracinę atsakomybę, užtikrinant individualaus vertinimo pagrindu taikomas švietimo, socialinės, sveikatos priežiūros sistemų intervencijos priemones vietoj baudžiamųjų.
Iki 2021 m. sausio 1 d., deja, šita programa, būtent šita kryptis nebuvo realizuojama, ir nuo 2021 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į naują strateginio planavimo sistemą, tokių kaip valstybinių programų neliko, tad departamentas ėmėsi lyderystės ir buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kad šita programa turėtų būti transformuojama į nacionalinę darbotvarkę tais pačiais klausimais, tai yra į dar aukštesnio strateginio lygmens dokumentą. Iš esmės šiandien vyksta šitos nacionalinės darbotvarkės projekto rengimas. Viena iš grupių taip pat dirba būtent prie baudžiamosios politikos peržiūros. Noriu atkreipti dėmesį, kad ir šioje grupėje taip pat yra siekiama dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėjimą, bet kokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti, nes iš esmės nėra silpnų ar mažiau pavojingų medžiagų. Gaila, iš esmės šiandien mes girdime, kad labai dažnai painiojamos sąvokos „dekriminalizavimas“ ir „legalizavimas“. Aš tiesiog leisiu sau priminti, kad dekriminalizuoti, vadinasi, valstybė nusprendžia, kad už tam tikras veikas nebetaiko baudžiamosios atsakomybės ir tai tampa ne nusikalstama veika, o administraciniu nusižengimu, tačiau veika taip ir lieka uždrausta. Už šitą veiką žmogus gali būti nubaustas.
Nuo 2017 metų, perkėlus atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti į Baudžiamąjį kodeksą, be abejo, užaugo baudžiamųjų nusižengimų šitoje srityje. Tačiau toks griežtinimas iš esmės šiandien neatitinka Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos formuojamos žmogaus teisių užtikrinimo prioritetais grindžiamos tarptautinės politikos, kai narkotikų vartojimas yra vertinamas kaip visuomenės sveikatos problema, kuri nėra sprendžiama baudžiamosiomis priemonėmis. Tokią kryptį iš esmės patvirtina ir visai neseniai priimtas naujas dokumentas – Europos Sąjungos narkotikų strategija 2021–2025 metams, kurioje viena pagrindinių krypčių yra taip pat numatytos alternatyvos priverstinėms sankcijoms.
Aš tikrai neminėsiu tos statistikos, kaip augo baudžiamųjų nusižengimų, susijusių su nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėjimu be tikslo platinti. Tačiau galiu vis dėlto atskleisti, kas gi tie asmenys, kurių atžvilgiu yra taikomas baudžiamasis persekiojimas. 2018 metais tarp registruotų asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotikais, buvo užregistruoti 127 nepilnamečiai asmenys, o jeigu paimtume plačiau, kartu su jaunimo grupės asmenimis nuo 18 iki 29 metų tai sudarė daugiau kaip pusę visų nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimui narkotikais, padariusių asmenų – 63 %. Atrodytų, pandemijos metai, 2020 metai, turėtų sustabdyti tą tendenciją, bet buvo užregistruoti 128 nepilnamečiai asmenys, kurie kartu su jaunimo amžiaus grupe nuo 18 iki 29 metų sudarė 65 % visų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais.
Kalbant apie Lietuvos situaciją, nors nuo 2014 metų sergamumas ir ligotumas, narkomanija mažėja, pažiūrėję į tam tikras tikslines grupes, į studentus, į jaunus žmones, mes matome, kad net 4 % mokinių patenka į aukštos rizikos vartotojų kategoriją, o, aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, tarp studentų, ypač vyrų, populiariausios yra kanapės ir jas bent kartą gyvenime vartojo 42,6 %, per paskutinius metus 23,4 % ir kasdien 2 % studentų vartoja šitas medžiagas.
Ką rodo šitie skaičiai? Labai dažnai kalbama, kad šita baudžiamoji atsakomybė atgrasys ir galėtų būti kaip tam tikra prevencija daryti nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtu laikymu be tikslo platinti. Tai tikrai galėčiau nuvilti, kad baudžiamosios teisės priemonės čia tikrai nėra tos priemonės, kurios spręstų problemas, susijusias su narkotikų vartojimu. Iš tikrųjų tai nėra prevencinė priemonė, kuri atgrasytų vartoti šitas narkotines medžiagas. Šiandien tikrai nemažai mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad neveiksmingomis laikomos priemonės, kurios išimtinai sutelktos į gąsdinimą, įvairias šoko, tai yra gąsdinimu paremtas taktikas. Tokios priemonės ne tik kad neveiksmingos, bet gali būti žalingos ir sukelti priešingą nei tikimasi efektą.
Dekriminalizuojant nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų be tikslo platinti turi būti kompleksiškai peržiūrėtos visos Baudžiamojo kodekso su tuo susijusios veikos, nes šiandien, ko gero, neracionalu, kad atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą yra Baudžiamojo kodekso skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“. Iš tikrųjų Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už šių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną neturint leidimo baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Ir šiuo atveju yra neatsižvelgiama nei į narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, nei į tikslą, nei į pačią narkotinę ir psichotropinę medžiagą. Žemiausia riba yra treji metai.
Lietuvos Respublikos muitinės duomenimis, 2018, 2019, 2020 metais virš 90 % pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl narkotikų kontrabandos ir neteisėto disponavimo jais paprastai yra susiję su šių draudžiamųjų medžiagų siuntimu pašto siuntomis. Didžiąja dalimi asmenys siuntėsi tikrai nedidelį kiekį ir tik asmeniniam vartojimui be tikslo platinti.
Šiuo atveju labai dažnai kaip vienas galbūt sėkmingiausių pavyzdžių, dekriminalizuojant narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėjimą ir vartojimą, yra vadinamasis Portugalijos modelis. Čia tikrai Portugalija dekriminalizavo su asmeniniu vartojimu susijusį neteisėtą disponavimą narkotikais 2001 metais ir jau du dešimtmečius duomenys, gaunami iš šios šalies, rodo didelę šio sprendimo įtaką ir naudą visuomenės sveikatai ir visuomenei. Ji buvo pasiekta suderinus dekriminalizavimo sprendimus su kur kas didesnėmis investicijomis į gydymo ir žalos mažinimo paslaugas.
Taigi vien tik dekriminalizavimas, nesustiprinant sveikatos sektoriaus, neišplečiant paslaugų prieinamumo aprėpties, neinvestuojant į žalos mažinimą, neinvestuojant į žemo slenksčio paslaugų, problemų neišspręs. (Balsai salėje) Iš esmės baudžiamoji atsakomybė, kaip teisininkai sako, yra ultima ratio priemonė, kuri turi didelį šalutinį poveikį: teistumą, stigmatizavimą. O laisvės atėmimo bausmėmis nuteistiems asmenims kyla socialinės integracijos problema.
Atsakomybės griežtinimas tikrai neduoda jokių apčiuopiamų teigiamų rezultatų, atsakomybės švelninimas jau narkotikus vartojantiems asmenims, ypač priskiriamiems prie didelę riziką keliančios vartojimo grupės, gali turėti teigiamų pasekmių. Žmonės tiesiog nebijos kreiptis pagalbos, kartu būtų mažinamos ir baudžiamosios justicijos patiriamos sąnaudos nusikalstamų veikų tyrimui, nuteistųjų išlaikymui laisvės atėmimo vietų įstaigose, o narkotikų kontrolės politika būtų labiau orientuota į visuomenės sveikatą. Todėl baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma tik pamatuotai ir tik dėl didžiausią pavojų visuomenei keliančių veikų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Primenu pranešėjams, kad pasisakymams skirtas laikas – iki 10 minučių.
Kitas pranešėjas – A. Gutauskas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Jis šnekės tema „Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis: jautriausi teismų praktikos aspektai“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Aurelijaus Gutausko pranešimas „Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis: jautriausi teismų praktikos aspektai“
A. GUTAUSKAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kalbant apie nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jautriausius teismų praktikos aspektus, galima teigti, jog šis jautrumas prasideda nuo veikos teisinio įvertinimo ir tęsiasi iki tinkamos bausmės paskyrimo. Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje yra griežčiausios bausmės už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, konkrečiai už jų platinimą tarp visų Europos Sąjungos valstybių.
Štai platinimas dideliu kiekiu numato nuo aštuonerių iki dešimties metų laisvės atėmimo, labai dideliu kiekiu – nuo 10 iki 15 metų. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, įsivaizduokime: 2 gramai heroino – aštuoneri metai laisvės atėmimo, 20 gramų metamfetamino arba amfetamino – aštuoneri metai laisvės atėmimo. Deja, šis griežtas bausmių reguliavimas rezultato neduoda, bylų turime daug, nuteistųjų asmenų taip pat daug.
Šiandien norėčiau pasidalinti savo įžvalgomis, susijusiomis su narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimu, kuris tradiciškai buvo ir yra baudžiamosios teisės dalykas. Jau kolegė minėjo keletą aspektų dėl kriminalizavimo ir legalizavimo, tad atkreipsiu dėmesį, kad vis dėlto baudžiamosios teisės mokslas sako, kad kiekviena kriminalizacija turi būti kruopščiai pagrįsta pavojingumu visuomenei, kad mažiau pavojingi poelgiai nebūtų kriminalizuojami ir šie konfliktai būtų sprendžiami naudojantis kitų teisės šakų normomis. Nusikaltimų apibrėžimai turi būti maksimaliai aiškūs: kuo mažiau interpretavimo laisvės palikti teisės taikytojo subjektyviam vertinimui. Tai yra sveikiau ir pačiai visuomenei.
Iš esmės pripažinimas nusikalstama ar nenusikalstama veika yra politinis klausimas, kurį sprendžia valstybės įstatymų leidžiamoji valdžia, parlamentas. Kriminalizavimu tradiciškai vadinamas tam tikras veikų pripažinimas nusikalstamomis ir jų įrašymas į baudžiamąjį įstatymą, o dekriminalizavimas – tam tikrų nusikalstamų veikų pripažinimas nenusikalstamomis ir jų eliminavimas iš baudžiamojo įstatymo. Kitaip tariant, dekriminalizavimo procesas priešingas kriminalizavimui, atsisakoma tam tikrą problemą spręsti baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis. Dekriminalizavus šiuos veiksmus, jie ir toliau laikomi nelegaliais, tačiau nėra baudžiami kriminaline bausme, pabrėžiu, kriminaline bausme, jiems taikomos administracinės nuobaudos, kurios taip pat gana griežtos. Tuo tarpu platinimas apskritai, platinimas nepilnamečiams, lenkimas vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas ir toliau išlieka nusikaltimu. Taigi iš esmės galima kalbėti tik apie dalinį dekriminalizavimą.
Legalizavimas, kolegė jau paminėjo, narkotikų kontrolės kontekste reiškia, kad tokie veiksmai kaip vartojimas bei disponavimas turėtų būti reguliuojami panašiai kaip alkoholio ar tabako vartojimas. Be to, taip pat išlieka galimybė tam tikrais atvejais taikyti ir baudžiamąsias sankcijas. Taigi žiūrint plačiau dekriminalizavimas yra suprantamas ne kaip grynai juridinis teisės aktų pakeitimas, o kaip represyvios valstybės politikos keitimas į atsakomybės už deviacinių ir socialiai marginalizuotų grupių socialinių problemų sprendimą kitais būdais. Tokia valstybės politika atitinka šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės požymius, kitaip dar vadinama modernia baudžiamąja politika. Apskritai tarp ekspertų dekriminalizavimo procesas vertinamas teigiamai. Ekspertai akivaizdžiai nurodo, kad 2017 metais priimtas sprendimas kriminalizuoti disponavimą nedideliu kiekiu narkotikų savo reikmėms nepasiekė tų tikslų, skirtų siekiant mažinti narkotikų paplitimą ir vartotojų skaičių. Žinoma, narkotinių medžiagų vartojimo masto kitimą lemia daug veiksnių, o narkotikų kontrolės politika yra tik vienas iš jų. Todėl nereikėtų absoliutinti ir kitų valstybių liberalių požiūrių šiuo aspektu, tačiau negalima į juos ir neatsižvelgti. Galima tvirtai konstatuoti, kad toks radikalus posūkis situacijos bent tikrai nepablogino.
Ar baudžiamoji, ar administracinė atsakomybė? Norėčiau priminti, kad vis dėlto Administracinių nusižengimų kodeksas dar vadinamas mažuoju baudžiamuoju kodeksu. Todėl baudžiamosios atsakomybės griežtinimas yra tik panacėja galvojant, kad tai yra vaistas nuo visų visuomenės ligų, tarp jų ir narkomanijos. Kriminalizavimo šalininkai teigia, kad griežtos bausmės už narkotikus padeda mažinti jų vartojimą atgrasant kitus visuomenės narius nuo nepageidaujamo elgesio, o dekriminalizavimo šalininkai nemato baudžiamųjų priemonių naudos narkotikų vartojimo mažėjimui ir ragina narkotikų politiką kreipti į visuomenės sveikatos apsaugą ir žalos mažinimo priemones. Žinoma, nėra jokio teisinio pagrindo, kad atsakomybės griežtinimas duos kokių nors apčiuopiamų rezultatų, kaip matyti iš įvairių Europos valstybių apžvalgos, narkotikų vartojimo mastas nuo teisinio reguliavimo nei griežtumo, nei švelninimo priklauso nedaug, o atsakomybės švelninimas galėtų turėti teigiamų pasekmių jau narkotikus vartojančių asmenų atžvilgiu. Sušvelnintų atsakomybę vartotojų atžvilgiu, pastarieji būtų traktuojami humaniškiau, pagrindinį dėmesį sutelkiant į narkotikų platintojus. Galima būtų kontroliuoti ne tik vartojimo paplitimą, bet ir mirčių skaičių, infekcinių ligų paplitimą.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad šis teisės pažeidimas nėra nukreiptas prieš konkretų asmenį, tai yra vadinamasis nusikaltimas be aukos, todėl griežtas baudimas nėra pateisinamas ir atpildo siekiu. Nusikaltimai moralei, crimes against morality, dar kitaip tokie nusikaltimai vadinami nusikaltimais be aukos, prie jų taip pat priskiriama prostitucija, azartiniai lošimai, šios studijos kontekste svarbus ir nelegalių narkotikų vartojimas. Žinoma, nebaudžiamųjų teisinių padarinių bet kokiu atveju atsiranda, atsiranda padarinių šeimai, visuomenei ir panašiai. Kaip kolegė minėjo, į šią sritį patenka išimtinai jauni žmonės – nuo 19 iki 29 metų amžiaus, priklausomi asmenys, vartojantys narkotikus, arba jauni žmonės, kurie tiesiog norėjo pamėginti, patirti, kas tai yra. Veiklos pavojingumas yra labai mažas, kai mes kalbame apie nedidelį narkotikų kiekio vartojimą, be tikslo juos platinti. Jis neatitinka iš tikrųjų vadinamojo ultima ratio principo – kraštutinės priemonės ir tai yra daugiau individo bei visuomenės sveikatos nei baudžiamosios teisės problema. Platinimo tikslo nebuvimas reiškia, kad minėtus veiksmus asmuo atlieka norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius.
Kalbant apie baudžiamųjų įstatymų efektyvumą ir ekonominį pagrįstumą, galima pasakyti, kad šiame kontekste baudžiamoji teisė turi stiprų šalutinį poveikį. Baudžiamųjų priemonių panaudojimas asmeniui sukelia neigiamo pobūdžio pasekmių. Jis yra stigmatizuojamas, susiduria su dideliais sunkumais kalbant apie jo reintegraciją į visuomenę, ypač tais atvejais, kai yra skiriamos įkalinimo bausmės. Priklausomų asmenų atžvilgiu tai stipriai apsunkina ir gydymo procesą.
Kartu su didėjančiais baudžiamųjų nusižengimų skaičiais didėja ir baudžiamąjį persekiojimą patyrusių asmenų šalyje skaičius. Tai gali turėti neigiamos įtakos jų profesinei karjerai, jeigu asmuo planuoja siekti darbo srityje, kurioje reikalinga nepriekaištinga reputacija.
Negalima pamiršti, kad baudžiamosios teisės normų perteklinis taikymas turi stiprų šalutinį neigiamą poveikį visuomenei, daugėja teistų, vadinasi, morališkai atstumtų, neigiamai stigmatizuotų, nekonkurencingų ir valstybei nelojalių žmonių. Beje, ir administracinis baustumas taip pat stigmatizuoja – pats procesas ir išliekantys įrašai apie tai.
Dėl tyrimo kaštų galėčiau pasakyti, kad kalbant ir žiūrint į pačius tyrimus drąsiai galima pasakyti, kad vienos dažniausiai minimų pasekmių, kurios įžvelgiamos, iš tikrųjų yra išaugęs baudžiamųjų nusižengimų skaičius už mažo kiekio narkotikų vartojimą neturint tikslo platinti, taip pat ir padidėjęs darbo teisėsaugai krūvis. Taip pat dekriminalizavimo procesas sumažintų teisėsaugos institucijų ir teismų išlaidas, atsirastų galimybių resursus skirti kitiems rimtiems nusikaltimams tirti. Pats administracinių nusižengimų procesas valstybės išlaidų prasme yra gerokai paprastesnis ir reikalaujantis mažesnių sąnaudų negu baudžiamasis procesas.
Vertinga tokia teisė, kuri yra racionali, subalansuota, stabili, paliekanti kuo mažiau erdvės piktnaudžiavimui. Visuomenei ir valstybei nuo to tik geriau. Baudžiamoji teisė yra visuomenę saugantis patikimas šuo, bet ne ginklas kažkokiam blogiui išnaikinti. Net vardan kovos su tam tikrais blogiais negalima paaukoti protingos baudžiamosios teisės, nes neprotinga baudžiamoji teisė neišvengiamai pagimdo neprotingą praktiką, o tai jau yra pavojus laisvei.
Narkotikų žalos mažinimo kontekste turime kalbėti apie bendrą kompleksinę sistemą – sveikatos apsaugos, teisėsaugos ir prevencinę, nukreiptą į narkotikų vartojimo problemą. Sėkminga narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedideliu kiekiu be tikslo jas platinti dekriminalizacija gali būti įgyvendinta tik imantis, kaip ir minėjau, kompleksinių narkotikų politikos keitimo priemonių, susijusių ne tik su baudžiamosios atsakomybės pakeitimu administracine, bet ir su sveikatos apsaugos ir pagalbos vartojantiems asmenims užtikrinimu bei socialine parama. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau, už įdomų, informatyvų ir turiningą pranešimą. Kitas diskusijos pranešėjas generalinio prokuroro pavaduotojas G. Ivanauskas kalbės apie atsakomybės už narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą vartojimą raidą ir praktinius taikymo aspektus. Gerbiamas prokuroro pavaduotojau, malonu matyti jus vėl Seime. Dar maloniau matyti kita tema, nei praeitą savaitę matėme. Prašau.
Generalinio prokuroro pavaduotojo Ginto Ivanausko pranešimas „Atsakomybės už narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą vartojimą raida ir praktinis taikymas“
G. IVANAUSKAS. Dėkui. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Iš tikrųjų, kalbant apie atsakomybės taikymo raidą, norėčiau pasakyti, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų atsakomybė buvo numatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnyje, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnyje. Taikant atsakomybę pagal šiuos straipsnius iš tikrųjų praktikoje kildavo tam tikrų atribojimo problemų, nes vienoje byloje iš principo už panašų kiekį buvo taikoma ir baudžiamoji atsakomybė, kitoje byloje už panašų kiekį ar kartais net ir didesnį buvo taikoma administracinė atsakomybė. Per nemažai metų nuo 2003 metų, kai įsigaliojo naujasis Baudžiamasis kodeksas ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, daugmaž nusistovėjo teisminė praktika. Jei buvo nustatomas narkotinių ir psichotropinių medžiagų tik vartojimo faktas, paprastai buvo taikoma administracinė atsakomybė. Jeigu pas asmenį buvo randamas bent tam tikras kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų, buvo taikoma jau baudžiamoji atsakomybė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iki 2017 metų, iš tikrųjų atribodamas baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už šių veikų padarymą, vienu ir esminiu veikos pavojingumo vertinimo kriterijumi buvo nurodęs būtent šių medžiagų kiekį. Galima sakyti, kad būtent ir priimant naująjį nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad pakeitimai daromi, nes yra pažeista administracinės ir baudžiamosios atsakomybės darna, ir kad turi būti peržiūrima sankcijų visuma sprendžiant šį klausimą.
Dabar jau galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnyje yra numatyta administracinė nuosavybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, už jį atsakomybė buvo anksčiau numatyta galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 2 dalyje. Taip pat buvo numatyta administracinė atsakomybė už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti, buvo numatyta ankstesniame kodekse 44 straipsnio 1 dalyje, tačiau jos nebeliko ir analogiška veika tapo tik numatyta Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje. Iš esmės ta norma nepasikeitė nuo 2003 metų iki dabar.
Įvertinus Informatikos ir ryšių departamento pateiktus Administracinių nusižengimų registre esančius statistinius duomenis apie 2014–2020 metų administracinių nusižengimų statistiką ir užregistruotus būtent pagal ankstesnį Administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnį ir dabar galiojantį Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnį, įvertinus pokytį, galima konstatuoti, kad iš tikrųjų užregistruotų pažeidimų skaičius nuolatos auga. 2020 metais tokių nusižengimų yra užregistruota 4 tūkst. 312, tai yra 28 % daugiau nei 2019 metais, kai jų buvo užregistruota 3 tūkst. 367, ir 63 % paaugo daugiau nei 2018 metais, kai buvo užregistruoti 2 tūkst. 652 tokie pažeidimai.
Iš tiesų toks skaičių augimas rodo tam tikrą didėjantį narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, todėl kalbant apie galiojančio reglamentavimo tobulinimo kryptis pirmiausia turėtų būti išanalizuotas ir įvertintas Lietuvoje veikiantis narkotines ar psichotropines medžiagas vartojančių asmenų elgesio keitimo, gydymo programų realizavimo mechanizmas, jis turėtų būti orientuotas būtent į asmenų gydymą ir pakartotinių pažeidimų prevenciją.
Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją, norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą. Analogiška nuostata yra numatyta ir dabar galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 4 dalyje. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad vėlgi, Informatikos ir ryšių departamento pateiktais duomenimis, nuo 2017 metų kiekvienais metais būtent šiais nurodytais pagrindais priimti sprendimai buvo ne daugiau kaip po vieną tiek dėl Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 3 dalies, atleidžiant asmenis nuo atsakomybės, tiek ir pagal Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 4 dalies nuostatas – irgi atleidžiant asmenis nuo atsakomybės.
Iš tikrųjų tai kelia tam tikrų klausimų. Kelia klausimų, ar asmenys nėra linkę savanoriškai gydytis, ar gydymo infrastruktūra nėra pakankama, ar kokios nors kitos priežastys lemia tai, kad žmonės nelinkę to daryti. Pirmosios instancijos teismuose laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. buvo išnagrinėtos 1 tūkst. 579 baudžiamosios bylos, kuriose asmenys buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tai yra už disponavimą neturint tikslo platinti, ir Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje – už disponavimą turint tikslą platinti. Atsitiktine tvarka įvertinus ankščiau nurodytu laikotarpiu išnagrinėtas bylas, paėmus 80 išnagrinėtų baudžiamųjų bylų, yra nustatyta, kad daugumoje bylų asmenims buvo inkriminuotos veikos būtent pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 ir 2 dalį. Iš esmės 80 % padarytų veikų numatytos būtent šiuose straipsniuose. Dėl asmenims inkriminuotos veikos pagal 260 straipsnio 1 dalį, tai yra dėl platinimo, buvo išnagrinėta apie 6,25 %. Kitos veikos buvo išnagrinėtos kartu apibendrinant, kadangi asmenys buvo kaltinami tiek padarę ir platinimą, tiek ir savo reikmėms įsigiję narkotinių medžiagų.
Išanalizavus asmenims už Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų teismo skiriamas bausmių tendencijas, nustatyta, kad už nusikalstamų veikų, numatytų 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymą, tai yra už savo reikmėms be tikslo platinti, teismas dažniausiai skiria baudą, o už 260 straipsnio 1 dalyje, tai yra už turint tikslą platinti, – laisvės atėmimo bausmę iš esmės todėl, kad sankcija nėra numatyta jokia kita bausmė.
Atkreipčiau dėmesį, kad skyrus laisvės atėmimo bausmę, kol nebuvo pakeista Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio nuostata, buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi tai yra sunkus nusikaltimas, kaip minėjau, tai yra susiję su platinimu. Taip pat dažnai šiuo momentu jau yra taikomos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, tai yra numato galimybes skirti švelnesnę, nei sankcija numatyta, bausmę, jeigu tai prieštarauja teisingumo principui.
Skirdami arešto ir laisvės atėmimo bausmes pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 ir 2 dalis, būtent čia yra, kai savo reikmėms be tikslo platinti, teismai atsižvelgdavo į tokias savybes, tai yra į asmenų teistumą ir administracinį baustumą. Galiu pasakyti, kad visais atvejais visi asmenys buvo anksčiau teisti. Daugiau nei pusei jų nebuvo išnykęs teistumas. Didžioji dalis, virš 80 %, anksčiau buvo bausti administracine tvarka. Taip pat teismai atsižvelgdavo ir į darbinį užimtumą, tai yra turintiems darbą paprastai būdavo taikomas Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis, kaip minėjau, bausmės vykdymo atidėjimas. Taip pat buvo atsižvelgiama į šeiminę padėtį, išsilavinimą, vaikų turėjimą, gydymąsi nuo priklausomybės narkotinėmis medžiagomis. Taigi atkreiptinas dėmesys, kad iš tikrųjų skirdami laisvės suvaržymo bausmes teismai paprastai skiria tik anksčiau jau teistiems ar baustiems asmenims, o pirmą kartą papuolusiems asmenims paprastai tokios bausmės yra neskiriamos. Pagal galimybes net yra atsižvelgiama, visada yra taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas pagal laidavimą ar kitos priemonės.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, dėl ko prokuratūra pasisakė, kad reikėtų tobulinti Seimui pateikto projekto normas, tai todėl, kad šiandien pas mus galioja Baudžiamojo kodekso 199 straipsnis, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, tai yra sunkus nusikaltimas, taip pat numatantis laisvės atėmimo bausmę. Ko gero, jeigu kalbėtume apie tai, kad mes norime peržvelgti, kad būtų teisingos bausmės asmenims, kurie įsigijo šitas medžiagas savo vartojimui, tai turėtų būti peržiūrimi sistemiškai Baudžiamojo kodekso visi straipsniai. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų mūsų Baudžiamojo kodekso skirsnio, numatančio atsakomybę apskritai už narkotines ar psichotropines medžiagas, tos normos yra priimtos dar nuo 2003 metų. Iš tikrųjų jos yra, galima sakyti, iš vienos pusės pasenusios, bet jos pasenusios ne tik dėl to, kad jas reikėtų švelninti kai kuriais atvejais, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais, ypač kai tai liečia nusikalstamų susivienijimų veiklą, susijusią su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų gabenimu, aš jau kalbu ne apie kilogramus, bet apie tonas, tai bausmės turėtų būti dar griežtesnės, negu dabar yra numatytos Baudžiamojo kodekso. Tai yra didesnės negu dešimt metų ir griežtesnės.
Todėl baigdamas norėčiau atkreipti dėmesį, kad, kaip ir minėjau, prokuratūra, teikdama savo pasiūlymus dėl šiuo metu pateiktų nediskutuojamų Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu, taip pat ir Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų, atkreipė dėmesį, kad projektuose siūlomi teisinio reglamentavimo pakeitimai nėra pakankamai gerai paruošti, jie turėtų būti tobulintini. Aš turiu omeny, pats dispozicijos straipsnis nėra pakankamai gerai paruoštas. Norime atkreipti dėmesį, kad vien baudžiamosios atsakomybės pakeitimas administracine problemos, susijusios su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu, tikrai neišspręs. Todėl manau, kad vis dėlto turėtų būti sisteminis valstybės požiūris ir galbūt turėtų būti sudarytos darbo grupės, kad įvairių sričių specialistai tinkamai įvertintų šiuo metu galiojančias programas, pačius įstatymus, prevencines gydymo programas. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau.
Kitas diskusijoje dalyvaujantis pranešėjas R. Badaras, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, klinikinės toksikologijos gydytojas kalbės apie tai, ar psichoaktyvių medžiagų vartojimo dekriminalizacija gali būti panaudota gydymui. Prisijungia nuotoliniu būdu. Gerbiamas Badarai, prašom, kaip sakoma, grindys yra jūsų. Negirdėti, gal jūsų mikrofonas išjungtas?
R. BADARAS. Negirdėti?
PIRMININKAS. Girdėti dabar puikiai, taip. Prašom.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovo, klinikinės toksikologijos gydytojo Roberto Badaro pranešimas „Ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo dekriminalizacija gali būti panaudota gydymui?“
R. BADARAS. Sveiki visi. Faktiškai po to, ką pasakė gerbiama Gražina, man nėra ką pridėti. Mano sutikimo dalyvauti šitame gerbiamame posėdyje idėja buvo pasakyti šiek tiek daugiau informacijos, apie kurią visi girdėję, bet galbūt ne visi yra skaitę.
Aš kalbu apie tą vadinamąją Portugalijos patirtį, kai visi pasiima pirmą eilutę iš gana ilgo veikalo ir cituoja, kad va, dekriminalizacija. Jeigu pasiskaitytume apie tą pačią politiką, ypač Švedijos priklausomybės instituto analizę šitos unikalios patirties, pagrindinės išvados remiasi Portugalijos priklausomybės centro vadovo, pabandysiu pasakyti jo vardą Ž. Golanas, nesu tikras, ar man pavyko gerai portugališkai pasakyti, pagrindine fraze: „Dekriminalizacija nėra stebuklas, nors ir turi būti padarytas. Jeigu tu apsiriboji tik dekriminalizacija, reikalai gali pakrypti blogąja linkme.“ Ir išvardintos visos sąlygos, kas turi būti. Pagrindinės priemonės, kurios šiek tiek praplečia tą informaciją, yra žinojimas, kad portugalų sveikatos priežiūros tinklas ir paslaugos priklausomiems asmenims net XXI amžiaus pradžioje buvo gerokai geresnės negu daugumos Europos šalių. Ir todėl jie sako, kad, nepaisant to, per pirmus penkerius metus lėšos, skirtos priklausomybės reikalams spręsti – tai apima daug ką, ne tik gydymą, bet ir socialinius dalykus, – padvigubėja.
Kalbant apie gydymą, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad Portugalija buvo, ko gero, viena iš pirmųjų Europos šalių, ne pirmoji, bet viena iš pirmųjų, kuri pasinaudojo amerikiečių pavyzdžiu. Jie ten turi tokią drugs court sistemą nuo 1989 metų ir būtent jie po dekriminalizacijos pritaikė, vienu metu rengė du tokius svarbius popierius, tai yra dėl dekriminalizacijos ir priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų, vertimas pagal gūglą būtų atkalbėjimo komisija. Tai yra žmogus, kuris patenka su vienokiu ar kitokiu kiekiu, kuris galėtų būti vertinamas kaip administracinis pažeidimas, eina į tos komisijos konsultaciją. Ir tai nebūtinai yra priklausomi žmonės, faktiškai tik keliolika procentų iš jų yra priklausomi. Ir ta komisija sprendžia, ar jam reikia kreiptis į priklausomybės konsultantą, ar ne. Jeigu reikia, žmogus privalo tai padaryti per savaitę.
Gerbiamas prokuroras labai gražiai kalbėjo, kad ir dabar, jeigu tu kreipiesi į gydymo įstaigą, tai atleidžia nuo priklausomybės. Žinote, gal jums skamba tai labai rimtai, bet aš žinau, kaip atrodo tie kreipimaisi. Jis ateina ir ne tik visa povyza, bet ir atviru tekstu sako: man nieko nereikia, man parašyk, kad aš buvau. Taškas. Aš kreipiausi, ir ką? Turi būti kažkoks rezultatas, turi būti kažkoks tos komisijos vertinimas ir šiek tiek skaičių.
Naujausi duomenys iš Portugalijos, kuriuos man pavyko rasti, yra 2017 metų. Per tą atgrasymo komisiją, atkalbinėjimo komisiją per metus perėjo 12 tūkst. žmonių. 12 tūkst. žmonių! Tai yra ne tik teorinis, bet praktiškai veikiantis fenomenas, praktiškai veikianti struktūra, kuri kreipia žmones į gydymą. Jeigu mes pasakysime, baudžiamosiomis… kažkokiais pakeitimais, kurių aš neišmanau, tik man labai patinka tas išsireiškimas ultima ratio, net žinau, ką tai reiškia, bet vis dėlto reikia suprasti, kad priklausomybė yra moralinis, sveikatos, juridinis ir socialinis aspektas, turi keturias grupes. Jei apsiribosime tik juridiniu, aš bijau, mes turėsime daugiau bėdos ir po to sakysime, kodėl taip išėjo. Negalima apleisti, darant kokius nors pokyčius juridinėje srityje, negalima palikti nuošalyje gydymo reikalų. Ir tai gali būti panaudota, mano nuomone, turėtų būti panaudota kaip nukreipimas priklausomo asmens arba piktnaudžiaujančio asmens būklei įvertinti ir, esant reikalui, gydymui paskirti.
Aš tikrai neužimsiu jūsų brangaus laiko, aš sutaupiau 10 minučių ir labai savimi didžiuojuosi. Beje, galvojama, kad labai sumažėjo mirtingumas – startuojant buvo šešios per metus, o 2017 metais buvo 50. Iš pradžių jis sumažėjo, ten yra krūva versijų kodėl, viena buvo ta, kad iš Europos palaipsniui išėjo heroinas, nes kai startavo, buvo 100 tūkst. heroino vartotojų Portugalijoje, dabar iš visur jis išeina. Bet ne apie tai kalba.
Labai padaugėjo psichozių, dešimtimis kartų, kanapinių psichozių, bet vis tiek jie tą patirtį vertina pažangiai ir viena iš priežasčių, kodėl savo patirtį vertina ne tik jie, bet ir Švedijos sveikatos institucijos, dėl to, kad buvo pritaikytos gydymo pasiūlos galimybės. Aš labai kviečiu išgirsti, ką aš sakau, nors, kaip sakau, šneku šioje kontoroje jau ne pirmas amžius, na, gerai, jau ne pirmas dešimtmetis. Iš tiesų reikėtų imti ne iš orkestro vieną smuiką: arba visą orkestrą imame, didžiąją dalį, arba neimame nieko, jeigu imamės gydymo elementų. Ačiū, aš baigiau, tiek žinių.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau, už tokį labai atvirą pranešimą. Patikėkite, ne taip dažnai čia, Seimo posėdžių salėje, mes tokių išgirstame. Labai dėkui.
Ir kita diskusijoje dalyvaujanti pranešėja A. Širvinskienė, Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja, kalbės apie gydymo aktualijas. Prašom.
Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotojos Aušros Širvinskienės pranešimas apie gydymo aktualijas
A. ŠIRVINSKIENĖ. Laba diena visiems. Aš kalbėsiu apie gydymo aktualijas, bet taip pat siesiu jas su dekriminalizacija, tai yra pabandysiu paaiškinti, atsakyti į klausimą, kuo yra naudinga arba svarbi dekriminalizacija ir sveikatos sistemos efektyvumas. Savo argumentus, kuriuos aš šiandien išsakysiu, pateiksiu grįsdama Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro, Pasaulio sveikatos organizacijos, Jungtinių Tautų ataskaitomis, monografijomis, moksliniais tyrimais, taip pat mūsų centro, Respublikinio priklausomybės ligų centro, specialistų patirtimi ir gana ilga darbo su priklausomais asmenimis istorija.
Pirma mano žinutė, kurią norėčiau garsiai įvardinti, kad bausmės ir sankcijos nieko negydo ir bausmės ir sankcijos neapsaugo nuo tolesnio vartojimo. Reikėtų visada atsiminti, kad žmonės vartoja dėl pačių įvairiausių priežasčių. Dažnai tos priežastys būna tikrai nepalanki aplinka, ryšio nebuvimas su artimaisiais, ekonominės problemos, socialinės problemos, galų gale psichikos ligos. Tokių žmonių baudimas tikrai neskatina jų kreiptis pagalbos.
Kuo gi dekriminalizacija padėtų? Dekriminalizacija yra į sveikatos sistemą orientuotas požiūris ne į baudimą, o į sveikatą. Kaip rodo kitų šalių patirtis, būtent dekriminalizacija padėtų žmonėms greičiau patekti į sveikatos sistemą. Kai mes kalbame apie žmones, mes turime kalbėti tiek apie jaunimą, tiek apie tuos, kurie jau turi priklausomybę, tai yra vartojančių žmonių elgesys negali būti sukeltas į vieną kategoriją. Yra tokių, kurie tik pradeda slysti, yra tokių, kurie jau turi tikrai ilgą kelią, turi daug problemų. Jeigu mes kalbame apie jaunimą, šiuo metu yra efektyvių programų, tokių kaip Ankstyvoji intervencijos programa, jeigu kalbame apie žmones, kurie jau turi priklausomybę, vėlgi yra daugybė gydymo programų – tiek stacionarinių, tiek ambulatorinių. Mums reikėtų fokusuotis, kad kuo daugiau žmonių patektų į tas gydymo programas.
Šiandien mūsų specialistų patirtis rodo, kad žmonės iš tiesų bijo kreiptis, nes jiems tai asocijuojasi su baudimu. Taigi kuo geresnės galimybės žmonėms kreiptis pagalbos, tuo mes turėsime sveikesnę visuomenę. Respublikinis priklausomybės ligų centras turi daug metų patirties dirbant su Vilniaus romų tabore dirbančiais policijos pareigūnais, kurie nukreipdavo be jokių sankcijų, tiesiog sakydavo, kad yra toks žalias koridorius, jūs galite kreiptis, jus priims be eilės. Mes tikrai sulaukėme puikių rezultatų. Vien tik parodymas žmogui, kad yra kitas kelias, o ne bandymas per baudimą jį nukreipti, padeda tiems žmonėms permąstyti savo elgesį. Elgesio kitimas nėra koks nors labai greitas dalykas. Tiek specialistai, tiek tie žmonės turi nueiti gana ilgą kelią, kad pamatytų rezultatus.
Taigi kalbant apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir dekriminalizaciją, taip pat reikėtų kalbėti apie tai, kad visos psichoaktyviosios medžiagos turėtų būti dekriminalizuotos. Vėlgi, kaip ir minėjau, jeigu mes kalbame apie jaunimą, mums yra labai svarbu su jais užmegzti kontaktą kuo anksčiau, kol jie dar yra eksperimentuojantys, ir taip padėti jiems vėlgi grįžti prie to teisingo, mažiau rizikingo elgesio. O jeigu kalbame apie asmenis, kurie vartoja tokias medžiagas kaip heroinas ar kitos nelegalios medžiagos ir turi stiprią priklausomybę, tai vėlgi tiek valstybei kaštai, kai į gydymą žmogus patenka, o ne į laisvės atėmimo įstaigas, tikrai yra mažesni ir pasekmės yra mažesnės. Kaip žinote, vieša paslaptis, kad laisvės atėmimo vietose vartojimas yra tęsiamas, didelė grėsmė užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Vėlgi tai visai visuomenei yra didžiulė našta.
Taigi šiuo metu tikrai yra tų gydymo programų. Dažnai viešajame diskurse, tarp Seimo narių mes girdime, kad nėra kur nukreipti, bet yra kur nukreipti, tiktai tiesiog reikėtų galvoti apie tai, kaip plėsti tų paslaugų aprėptį. Tikrai šiandien tų paslaugų aprėptis turėtų būti plečiama.
Taip pat Respublikinis priklausomybės ligų centras, dalyvaudamas Europos Sąjungos infrastruktūriniuose projektuose, atliko 15 savivaldybių tyrimą. Mes pamatėme, kad pagrindinė problema yra vėlgi specialistų kvalifikacija. Specialistai tikisi, kad yra kažkoks metodas, kad žmogų kažkur galima uždaryti, palaikyti ir jis taps kitoks, bet realybė yra tokia, kad reikia kelti kvalifikaciją ieškant metodų, kaip su žmonėmis dirbti juos motyvuojant, tai yra keičiant jų elgesį. Būtent šita dalis – motyvacijos keitimas, darbas su žmogaus elgesiu – tarp specialistų šiandien dar yra iki galo nevisiškai įsisąmonintas dalykas, nes visi, kaip ir minėjau, nori kuo daugiau stacionarinių paslaugų, kai tuo tarpu, kaip rodo tarptautiniai gydymo standartai, tikrai efektyvios yra ambulatorinės paslaugos, kurios turi būti teikiamos žmogaus aplinkoje, bendruomenėje.
Taip pat dar norėčiau priminti, kad vis tik narkotikų vartotojų skatinimas kreiptis į gydymo programas pagerintų ir visos visuomenės sveikatą. Tie žmonės nėra kažkokie kitokie žmonės. Mes neturime jų stumti į užribį. Kai kalbame apie jaunimą, vėlgi nesvarbu, kad jie galbūt ir nepateks į laisvės atėmimo vietas, tačiau ta etiketė, kurią užklijuoja tas baustumas, jiems gali atsiliepti visą likusį gyvenimą. Vėlgi atsakykime į klausimą, ko mes norime, ar norime padėti žmonėms, ar norime juos bausti?
Taip pat, kaip rodo tyrimai, dekriminalizacija neskatina narkotikų vartojimo. Kaip jau ir minėjau, narkotikų vartojimo neskatina ir nemažina netgi ir baudimas. Žmonės vartoja visai dėl kitų priežasčių. Jeigu kalbame su pacientais, kurie kreipiasi, ir paklausiame, kodėl pradėjai vartoti, dažnai tos priežastys būna ir jiems patiems neaiškios, bet, kaip minėjau, tos priežastys būna gana sudėtingos. Tų priežasčių sprendimas ir yra viena iš gydymo dalių ir komponentų.
Taigi kalbant apie gydymo aktualijas yra labai svarbu suprasti, kad gydymas nėra tik medicininis gydymas. Mes turime kalbėti ir apie socialines paslaugas, turime kalbėti ir apie jų psichologinę sveikatą, turime ir apie medikamentinį gydymą, ir apie kitų gretutinių psichikos ligų gydymą, nes, kaip ir minėjau, dar kartą paminėsiu, viena iš priežasčių daliai žmonių, dėl ko jie vartoja, tai todėl, kad turi kitų gretutinių ligų, vartojimas yra pasekmė tų ligų. Vėlgi reikalinga integruota sistema.
Šiuo metu tarptautiniuose dokumentuose kalbant apie gydymą yra dažnai akcentuojamas būtent integruotos sistemos kūrimas. Dekriminalizacijos fone, kai kalbama apie į sveikatos priežiūrą orientuotas paslaugas, integruotą sistemą sukurti būtų tikrai greičiau ir efektyviau. Tas jau ir yra daroma, bet gal ne taip sparčiai, kaip mes visi norėtume.
Toks nuolatinis moralinės panikos kėlimas kalbant apie narkotikus, šitos problemos visuomenėje eskalavimas, remiantis emocijomis, gėrio, blogio kažkokiomis moralinėmis žinutėmis, bet ne mokslu, ne loginiu mąstymu ir patirtimi sveikatos priežiūros įstaigų, tikrai tiems žmonėms neatveria durų į pagalbą.
Taigi palinkėčiau visiems baigdama savo kalbą, kad pasižiūrėtume plačiau: ne tik kaip man atrodo arba kaip mano rinkėjui atrodo, bet kokią pagalbą mes galime tiems žmonėms suteikti ir ką sako naujausi moksliniai tyrimai, į ką turi orientuotis gydymo sistema, tai yra ne į baudimą, o į integruotas paslaugas.
Labai ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Kita diskusijoje dalyvaujanti pranešėja – V. Matulionienė, Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacijos pirmininkė, gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė. Ji kalbės apie vaikų ir paauglių psichoaktyvių medžiagų vartojimo problematiką. Ji jungiasi nuotoliniu būdu. Prašau.
Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacijos pirmininkės, gydytojos, vaikų ir paauglių psichiatrės Vidos Matulionienės pranešimas „Vaikų ir paauglių psichoaktyvių medžiagų vartojimo problematika“
V. MATULIONIENĖ. Laba diena visiems. Iš tikrųjų esu gydytoja psichoterapeutė, Vaiko gerovės komisijos narė ir daugelį metų Psichikos sveikatos centro vadovė. Tikrai galiu pasakyti, kad šita problema, kurią dabar nagrinėjame, yra labai svarbi specialistams, dirbantiems su jaunais žmonėmis, nes iš tikrųjų matome labai daug žmonių gyvenimų, kurie būtent dėl narkotikų tampa nebe tokie geri, nebe tokie gražūs, kokie galėtų būti.
Pirmiausia norėčiau akcentuoti vieną dalyką, kuris čia visai nebuvo paminėtas ir į kurį mes, specialistai, tiesiog nerandame atsakymo.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, pagal narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą pastaraisiais metais Lietuvos yra du kartus geresnė situacija negu Europos Sąjungos. Du kartus geresnė situacija: mes du kartus turime mažiau vartojančių, du kartus geresni rodikliai, vartojimo rodikliai per paskutinį mėnesį ir nors kartą gyvenime. Bet nėra padaryta jokios analizės, kodėl taip yra. Visą laiką linksniuojama, kad mes turime griežtesnį negu Europoje kodeksą teisinį, bet nėra padaryta analizės, kodėl mes turime dvigubai mažiau vartojančių. Pirmiausia, matyt, reikėtų atsakyti į šitą klausimą.
Prieš daugelį metų ir dabar Nyderlandų ir kitų šalių mokslininkai, dažniausiai vaikų ir paauglių psichiatrai, kurie susiduria būtent su vartojimo pradžia, iš tikrųjų ragino mus, sakė: turite gerus rezultatus, neatlaisvinkite teisinių svertų, nes paskui nesugrąžinsite atgal, didės visų narkotikų vartojimas, daugės su jais susijusių psichikos ligų, blogės kriminalinė statistika, nes, sako, narkotikų verslas yra daugiamilijoninis, tą mes matome ir pas mus, sugaunamos per 50 mln. vertės siuntos, narkotikų verslui lengva užsakyti reklamą, samdyti nuomonės formuotojus, remti projektus ir panašiai. Čia kolegų iš Europos tokia nuomonė. Be abejo, jų gali būti visokių.
Deja, Europą mes jau pradedame lenkti jaunimo, paauglių ir vaikų psichotropinių medžiagų vartojimo mastu. Jau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė tai pristatė ir tai rodo mūsų praktiniai stebėjimai. Mes nuolat turime problemą su jaunais žmonėmis, kurių psichika… Iki tol buvę geri moksleiviai, sportininkai, užsiėmę visokiomis gražiomis veiklomis, per kelis mėnesius pradėję vartoti pradeda bėgti iš mokyklos. Studentai nebegali mokytis, prašo akademinių atostogų ir taip toliau.
Tarp moksleivių, jaunų žmonių populiariausias narkotikas yra kanapės. Ir jas įsigyti šiuo metu tikrai yra visai nesunku, prekeiviai ateina į pačių mokyklų kiemus. To mūsų valstybė šiuo metu negali sukontroliuoti.
Taigi, apie kanapes. Tikrai kelerius metus matome tiesiog aktyvią, intensyvią kanapių reklamą. Labai norėčiau šiandien paneigti narkotikų verslo platinamą mitą apie lengvus, nekenksmingus, net rekreacijos tikslais vartotinus narkotikus. Kaip sakiau, jaunų žmonių gyvenimas sugriūna tiesiog per kelis mėnesius, nes kanapės, jeigu apie jas kalbame, sukelia negrįžtamus, mokslo yra nustatyta, negrįžtamus pokyčius būtent jaunų žmonių smegenyse. Ir ką mes matome? Didėjantį dirglumą, impulsų nesuvaldymą, išprovokuotus nerimo priepuolius, net psichozes. Silpnėja dėmesys, atmintis, mažėja intelektiniai gebėjimai.
Vartojant marihuaną iš tikrųjų intelektiniai gebėjimai sumažėja, užsienio tyrimų duomenimis, vidutiniškai 6–8 punktais. Mes matome ir dar daugiau. Iš tikrųjų turime jaunų žmonių, kurie, yra padaryta tyrimų, buvo normalaus intelekto, šiuo metu jie turi protinę negalią būtent dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Ir tai yra negrįžtami pokyčiai. O jeigu dar pridėsime suicidų riziką, nes didžioji dalis suicidų vis dėlto įvykdoma esant apsvaigimo būsenos, jeigu dar pridėsime kriminalinius nusikaltimus, nes kai trūksta pinigų, tada – vagystės ir plėšimai, kai nebesuvaldo impulsų, tada chuliganiški veiksmai, matėme, kad to vaiko, kurio verkė visa Lietuva, Matuko, atžvilgiu net žmogžudystė, tuomet sugadinami keli gyvenimai.
Vėlgi kalbame ir mes sutinkame, kad pirmiausia dėmesys turėtų būti nukreiptas į pagalbą, nes priklausomiems žmonėms būtinai reikalinga pagalba. Žalingai vartojantiems taip pat yra būtina pagalba. Ir tikrai nenorėčiau sutikti su Priklausomybės ligų centro atstovės teigimu, kad pagalba dabar yra pakankama. Ji nepakankama. Dažnai mes labai sunkiai motyvuojame tą jauną žmogų, kad jis pradėtų gydytis, kreipiasi, tėvai, artimieji nuvažiuoja į Priklausomybės ligų centrą. Ne, dabar nėra vietų, čia bus dar po kažkiek, gal po kelių savaičių, skambinkite, gal bus po mėnesio. Per tą laiką jau vėl visa situacija yra labai pablogėjusi.
Tai patvirtina ir Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupė, būtent priklausomybės ligų gydymo, reabilitacijos, paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo tokia darbo grupė buvo sukurta. Jos tokia išvada, kad absoliučiai neužtikrinamas priklausomybės ligų gydymo paslaugų prieinamumas ir įvairovė bei pritaikymas priklausomų asmenų poreikiams. Tai mes matome savo kasdieniame gyvenime. Tos darbo grupės yra daugybė puslapių, ką Lietuva turėtų padaryti, kad būtų nors kaip nors patenkinamai tos paslaugos teikiamos žmonėms.
Viename komiteto posėdyje gerbiamas V. Mitalas teigė, kad gydymui ir reabilitacijai Vyriausybė rastų 3–4 mln. eurų. Tai yra juokingai maža suma, įvertinus, kad reikėtų ne tik naujų ir įrengtų įstaigų, bet ir daug daugiau žmogiškųjų resursų, kur kas didesnių atlyginimų, nes iš tikrųjų dabar sunku rasti specialistų, norinčių dirbti už tiek, kiek dabar jiems mokama. Tai tie 3–4 mln. eurų galbūt galėtų būti skiriami prevencijai, užtikrinti jaunosios kartos užimtumą. Žinoma, ne apsvaigus rekreacijos tikslais nuo kanapių, bet iš tikrųjų užimtumas pakuojant ir darant kitas kūrybines veiklas.
Visuomenė tendencingai gąsdinama istorijomis dėl įrašų, apie įrašus dėl narkotikų vartojimo jaunų žmonių biografijose. Kiek mes matome jaunų žmonių, kurie vartoja, jie ateina, jie yra gydomi, pagalba teikiama ir jokių įrašų tikrai nėra, tuo labiau jeigu sugauna asmenį su tam tikru narkotinės medžiagos kiekiu. Pagalvokime, kad jauni žmonės, kurie pirmą kartą, antrą kartą pavartoja, tikrai nesineša narkotinės medžiagos namo. Jie būna pavaišinami kažkokioje grupėje, pavaišinami vieną kartą, pavaišinami antrą, trečią. Vieni žmonės paskui atsispiria ir daugiau nebevartoja, bet kai kurie tada jau be jų nebegali, tampa žalingai vartojantys, priklausomi, netgi ir vartotojai, ir platintojai. Nes dažnai norėdamas gauti tą dozę turi atidirbti platintoju. Labai remčiausi gerbiamo R. Badaro patirtimi, kad turi būti mechanizmas, alternatyvus mechanizmas, sakyčiau, tai baudžiamajai atsakomybei, alternatyvus mechanizmas gydymosi, kad žmogus galėtų pasirinkti, arba baudžiamoji atsakomybė, arba įsitraukimas į gydymosi procesą ir privalomas. Ne tai, kad nukreipiame, ir viskas. Įsivaizduokime, žmogus yra priklausomas, jis nėra laisvas. Jis priklausomas nuo to narkotiko, nuo kitos narkotiko dozės ir nuo narkotiko platintojo. Tai čia kažkokio laisvo pasirinkimo neturėtų būti. Norėčiau pacituoti ir Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacijos raštą, kuris buvo nusiųstas Sveikatos reikalų komitetui, kad labai didelės problemos su paaugliais.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūs jau 10 minučių viršijote, jeigu galite, jau prie apibendrinimo pereikite, nes jau…
V. MATULIONIENĖ. Apibendrinimas būtų toks, kad pritarčiau ir gerbiamam R. Badarui, ir kitiems, kurie sakė, kad būtinas sisteminis požiūris į šitą problemą. Tikrai negalima atlaisvinti neduodant nieko prieš daugiau, neduodant privalomo gydymosi, privalomos reabilitacijos žmonėms. Tik taip mes galėsime išlaikyti tą savo, sakykime, dabar su tais mažais resursais labai gerą rezultatą žiūrint Europos mastu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamoji pranešėja. Ir paskutinė šios dienos diskusijos pranešėja pagal eilę, bet jokiu būdu ne pagal svarbumą, S. Lesinskienė, Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos prezidentė, ji kalbės tema „Dėl vaikų ir paauglių žalingo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmių ir pagalbos plėtros galimybių“. Taip pat jungiasi nuotoliniu būdu. Prašom.
S. LESINSKIENĖ. Laba diena, ar girdite mane?
PIRMININKAS. Taip, girdime puikiai. Prašom.
Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos prezidentės Sigitos Lesinskienės pranešimas „Dėl vaikų ir paauglių žalingo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmių ir pagalbos plėtros galimybių“
S. LESINSKIENĖ. Malonu. Aš esu vaikų ir paauglių psichiatrė. Kadangi prieš tai kalbėjusi kolegė Vida irgi yra vaikų gydytoja, aš noriu truputėlį pasakyti apie mūsų specialybės ypatumą. Palyginti labai sena tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje, kokius 50 metų yra ši atskira specialybė, labai susijusi su pediatrija ir su psichiatrija. Iki šiol kalbėjo, pristatė problemas, bet vaikų ir paauglių eilutė kaip ir iškrito, o ji yra kita grupė. Taip istoriškai susiklostė, kad ir tos paslaugos vaikų ligoninėse ir įstaigose po to buvo integruotos į šeimos gydytojo sistemą, bet jos nerado sau tokios vietos. Jeigu pažiūrėtume į 1997 metus, kiek aš atsimenu, kai Lietuvoje buvo pereita prie ligonių kasų apmokėjimo, tai psichiatrijos paslaugos yra apmokamos per ligonių kasas, o priklausomybių gydymas buvo paliktas iš biudžeto. Jeigu mes dabar pažiūrėtume, koks skurdus tas finansavimas buvo ir kaip liūdnai atrodo tos įstaigos… Aš labai džiaugiuosi, kad radosi programos ir dabar yra atnaujinama, plečiama suaugusiesiems. O vaikų dalis taip ir liko, jos tiesiog nėra. Aš drįstu su visa atsakomybe už žodžius pasakyti, kad per 30 metų priklausomybės ligų gydymas vaikystėje ir paauglystėje iki šiol neatsiradęs.
Jeigu remtumės tyrimų duomenimis, mes esame ir Lietuvoje atlikę, pirmas toks tyrimas buvo narkomanų, kaip vadinome tuo metu, priklausomybę turinčių jaunų žmonių gyvenimo istorijos kokybinis tyrimas. Ir žinote, ką parodė? Kiekvieno pradžia buvo nuo kanapių ir amžius – apie 13 metų. Vieniši, pažeidžiami, daugybę socialinių sunkumų turintys, bet va tokie yra.
Kitas tyrimas, kuriuo labai džiaugiamės ir kurį neseniai publikavome tarptautiniame aukštai reitinguojamame žurnale „Pediatrija“, medicinos įžvalgos klinikinėje praktikoje. Pažiūrėjus Antakalnio ligoninę, kuri aptarnauja Vilniaus miesto ir rajono vaikus, – 390 atvejų per trejus metus, tai 130 vaikų per metus pakliūna į reanimaciją ligoninėje smarkiai apsvaigę, kai jau reikia reanimacijos. Ir yra du skirstymai: turint tikslą smarkiai apsvaigti ir tikslą nusižudyti. Skaičiai labai sunkūs, statistiškai reikšmingi, ir randame, kad tai susiję su šeimos sunkumais ir problemomis.
Žinodami šitą situaciją kaip piliečiai (aš esu gydytoja ir nesprendžiu teisinių dalykų, jūs esate Seimo nariai ir spręsite) tikrai turime sukurti, ir kolegos teisininkai kalbėjo, man labai įstrigo šiandien nuskambėjęs posakis, kad turime kalbėti apie sistemingą ir taip, ir anaip. Ne kalbėti, jau laikas padaryti, laikas iš tikrųjų veikti ir sukurti, pagrįsti ir punktais, ir skaičiais. Ir dar yra toks siūlymas parengti metodikas. Matote, labai tada yra pavojus vėl tas lėšas neteisingai panaudoti, nes metodiką parengti yra turbūt paprasčiausias žingsnis, bet kaip užtikrinti nesamas arba tik užsimezgusias paslaugas? Pavyzdžiui, Vilniaus mieste, Respublikiniame priklausomybės ligų centre yra ketvirtis vaikų ir paauglių psichiatro etato, ketvirtis. Per visą Lietuvą – apie 260 konsultacijų, septynios vietos reabilitacijai Vilniaus mieste. Tai apie ką mes kalbame? Nėra tų paslaugų.
Kitas dalykas, aš, kaip gydytoja ir kaip pilietė, susimaišau girdėdama – dekriminalizavimas ir legalizavimas. Kai žiniasklaida labai populiariai viską pateikia, tampa labai neaišku, ir mes, kaip profesinė grupė, tikrai tada mėginome pasigilinti. Ir, panagrinėjus mokslinius tyrimus, žinote, kokia žinutė žiniasklaidoje ir visuomenėje dabar yra? Kad gal nepavojinga, tegul bando, kažkas tokio. O duomenys ir klinikinė praktika rodo (ir kolegė antrino) negrįžtamą kognityvinių raidos galimybių ir intelekto smukimą tiems žmonėms. Tie, kas turi polinkį į psichozę… Jeigu psichosocialiniai faktoriai sėkmingi, neišsivysto psichozė, bet pavartojus kanapių išsivysto tiems pažeidžiamiesiems negrįžtamai ir sunkiai pagydomai. Dėl šito pavojaus šiandien žiniasklaidos žinutė nėra pateikiama.
Mes birželio 3 dieną, po Vaikų gynimo dienos, organizavome konferenciją, į kurią pasikvietėme kolegą profesorių K. Vilkesą pasidalinti Kanados patirtimi, kaip jie sako, treji metai po legalizavimo. Kanadoje buvo legalizuota 2018 metais. Jų duomenys parodė, kad vartojimas tikrai kenkia vaikų ir paauglių raidai negrįžtamai, su tuo sutinka ir Kanados kolegos. Ką jie dar pamatė? Kad padidėjo vartojimas. Ir klausimas, kurį kelia Kanada, tai yra kaip apsaugoti vadinamąsias pažeidžiamąsias grupes: vaikus, paauglius, nėščias moteris ir psichikos sutrikimų turinčius žmones, nes tiems, kas turi psichikos sutrikimų, po to negrįžtamai dar labiau pablogėja psichika, ypač psichozės… Tai jų yra toks radinys.
Ir dar ką jie pabrėžė, kad yra, angliškai pacituosiu: „Aggressive marketing by some companies.“ Tada 22,6 bilijono market potencialas. Tai prieš tuos bilijonus labai sunku atsilaikyti. Ir tada galime sakyti, kad kanapės ir jų vartojimas yra naudingas skausmui gydyti. Taip, esant tam tikrai būklei, bet šiandien pasaulyje (ir tikrai kvietėme kolegas tarptautinius ekspertus) nėra įrodymų, kad psichikos sutrikimus gydo, bet jie sukelia. Tokia žinia vaikams ir paaugliams tikrai turi būti labai svarbi. Jeigu bus plačiau vartojama, o Kanadoje tas augimas buvo ir jie pamatė, kaip apsaugoti tuos pažeidžiamuosius.
O dabar dėl pagalbos, ką Kanada suradusi yra? Kad dažniausiai tai yra ne vienas sutrikimas, o keli vadinamieji gretutiniai, arba komorbidiniai, ir dažniausiai tai trauma. Tada joks trumpalaikis gydymas nėra pakankamas. Minimumas, kuris reikalingas, yra apie dveji metai, nes dažniausiai, ir mūsų lietuviški tyrimai tai rodo, tai yra žmonės – jauni vaikai, jauni paaugliai, kurių tėvai išsiskyrę, jie labai vieniši arba augę globos namuose, arba keitę globos įstaigas ar globėjus. Jie patys nesikreipia pagalbos, jie nėra kritiški tam vartojimui arba nebegali būti kritiški, ir tada tos tarnybos netinka, nes jie neateis kaip pacientai, nelauks kelių mėnesių ar savaičių eilėje ir tvarkingai nesilaikys pasėdėję eilutėje. Turi būti kitaip organizuota.
Man yra tekę dalyvauti Briuselyje su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais tokioje programoje ADOCARE, Adolescent Care, kaip jaunimui patraukliai organizuoti… tas įstaigas, kaip juos prikviesti. Ten, kur jie būna, ten, kur jie leidžia laisvalaikį po truputėlį integruoti tą prevenciją.
Ko pasigendame? Prevencinės žinios. Šiandien aš jos Lietuvoje negirdžiu, kad jaunimui, moksleiviams vartojimas kenkia negrįžtamai. Pavyzdžiui, ką parodė Lietuvos gyvenimo istorijų tyrimas, kad jie visi galvojo, kad kiti užklimpsta, tik ne aš, ir kad kitų jau nepamėginsiu. O jie pamėgina miksų. Mes paklausėme jaunų žmonių, buvo mums tikrai atradimas, nepaprastai toks sukrečiantis: ne 16 ir ne 17 metų – 13 metų yra pradžia, kai jie pabando. Mūsų kolega profesorius kanadietis rodė skaidrę: atidaro šaldytuvą, ir kanapių vaizdas. Vaikas susiduria ir susidurs aplinkoje, jeigu jo jauni tėveliai vartojo, rūko. Vienoks yra suaugusiesiems poveikis, bet irgi sukelia psichozes ir negrįžtamus pokyčius.
Aš negirdžiu šito skambėjimo visuomenėje, tos žinios skleidimo, tik teisinius argumentus, ką sutvarkytumėte, bet mes, kaip profesinė grupė, tiesiog galime reikalauti, kad pagaliau būtų skirtas finansavimas ir organizuoti paslaugas vaikams ir paaugliams priklausomybių srityje, nes jų šiandien, kaip aš jau ir sakiau, visai nėra. Labai gaila, kad jų nėra. Kol nebus to plano, surašyto skaičiais… Aš, pavyzdžiui, išgirdau neseniai žinutę per radiją, kad Jungtinė Karalystė skyrė 15 mln. paaugliams dėl kovido pasekmių, padarinių tarnyboms plėsti. Kiek mes galime rasti savo mažoje valstybėje ir iš kokių resursų?
Tikrai tekę nagrinėti įvairių teisinių aktų, kurie susiję su psichikos sveikata. Visur yra eilutė. Ir čia nuskambėjo: mišraus finansavimo tarpinstitucinio mechanizmo sukūrimas, kad jis reikalingas. Tai skamba 30 metų. Mišrus tarpinstituicnis finansavimas, jo mechanizmas dėl ilgalaikės pagalbos (mažiausiai dvejų metų) tokiems vaikams ir paaugliams nėra sukurtas.
PIRMININKAS. Gerbiama pranešėja, 10 minučių laikas praėjo.
S. LESINSKIENĖ. …tada galime kalbėti kompleksiškai, ką ir kaip reikia daryti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Tai buvo paskutinė šios diskusijos pranešėja.
Gerbiami kolegos, turime pasitarti. Yra užsirašiusių pakankamai daug Seimo narių, norinčių paklausti pranešėjų, o pagal darbotvarkėje nustatytą laiką mums liko 6 minutės, tačiau įstatymų projektų blokas, kurį turi pristatyti prezidentūra – teismų sistemos reformos, nebus šiandien pristatomas, todėl turime šiek tiek sutaupę laiko. Gal galėtume bendru sutarimu sutarti, kad klausimams ir atsakymams dar skiriame 20 minučių? Galime. Labai dėkui. 20 minučių klausimams ir atsakymams.
Pirmasis klausia V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, pirmininke. Man iš tikrųjų patiko diskusija ir pasisakymai. Ta mintis, kad tai tikrai nėra panacėja, bet turi būti padaryta, įsirėžė bene giliausiai.
Aš norėčiau dėl tokių dviejų pasitikslinimų paklausti. Pirmas. Buvo ta statistika, kaip mes džiaugiamės narkotikų suvartojimu, norėčiau, kad patikslintų, kada buvo šitie duomenys. Mano žiniomis, jie buvo 2016 metais. Kaip atrodo kriminalizavus šitą klausimą, būtų labai įdomu sužinoti.
O antras klausimas būtų Sveikatos apsaugos ministerijai, ar viceministrei, ar gerbiamai patarėjai, matau, kad yra, dirbančiai tais klausimais. Ar tiesa, kad visgi visas psichikos sveikatos portfelis yra priskirtas strateginiam ministro asmeniškai kuruojamam portfeliui? Kokia dabar yra situacija su psichikos sveikatos planais ir artimiausios, sakykime, kadencijos užmačiomis šioje srityje? Tam, kad visi galėtume išgirsti. Ačiū.
G. BELIAN. Ačiū už klausimą. Dėl statistikos, taip, kalbant apie bendrosios populiacijos tyrimą, jis buvo atliktas 2016 metais. Lietuvos rodikliai, visi bendrieji Lietuvos rodikliai buvo tikrai dvigubai geresni negu Europos Sąjungos vidurkis. Tačiau kalbant jau apie 2019 metus, kai buvo atliktas tyrimas tarp vaikų, mokinių, tarp 19 % 15–16 metų vaikų ir paauglių, tai mokinių tyrimas atskleidė, kad situacija šiek tiek Lietuvoje pablogėjo, nes 2019 metais 15–16 metų vaikų ir paauglių buvo ragavę savo gyvenime bent vienos narkotinės, psichotropinės medžiagos, o Europos Sąjungos vidurkis yra 17 %, 5,6 % vartojo naujų psichoaktyviųjų medžiagų, Europos vidurkis, ESPAD šalių europinis vidurkis – 3,4 %, kalbant apie sintetinius kanabinoidus, 4,3 % tarp Lietuvos moksleivių, o ESPAD vidurkis – 3,1 %, iš esmės tikrai negalima vertinti buvimo, sakykim, arba taikymo baudžiamosios atsakomybės kaip kokios nors prevencinės priemonės, kuri atgrasytų vaikus ir paauglius nuo veikų, susijusių su šiomis medžiagomis, arba nuo šių medžiagų vartojimo. Kaip aš ir minėjau, tarp tų asmenų, kurie padaro nusikalstamas veikas, susijusias su šiomis medžiagomis, nuo 63 % iki 65 % iš tikrųjų yra nepilnamečiai ir jaunimas nuo 18 iki 29 metų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dar buvo vienas… Taip, prašau.
S. BIELIŪNĖ. Laba diena, atsakysiu į gerbiamo Seimo nario klausimą. Taip, galiu tik patvirtinti, kad sveikatos apsaugos ministro asmeninė atsakomybė yra būtent psichikos sveikatos paslaugų plėtra, tai ne tik bendruomeninių paslaugų plėtra, bet ir ypatingas dėmesys priklausomybės ligų gydymui, ypač intervencinėms paslaugoms, kurios šiuo metu, kaip ir buvo čia šiandien minėta, nėra pakankamai užtikrinamos jauniems žmonėms ir suaugusiesiems. Kai prevencija nėra veiksminga, bet dar nereikalingas gydymas, kad mes turėtume visas grandis, kurios yra reikalingos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi V. Bakas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dėkoju gerbiamiems pranešėjams už išsamius pranešimus, viską išklausęs aš supratau, kad tikrai skubotai teikiamas dekriminalizavimo įstatymas. Norėčiau pasakyti, kad mes ne Portugalija ir kol kas neturime tokių gydymo pasiūlos galimybių. Aš norėčiau ir kolegoms, ir visiems pranešėjams priminti dar prieš tai buvusio profesoriaus R. Kėvalo Vaikų klinikinės ligoninės duomenis, kad dabar psichinė sveikata karantino laikotarpiu yra labai prasta, 59 % 17–18 metų jaučia depresijos požymių. Jeigu duosime signalą, kad mes dekriminalizuojame ir nesame pasiruošę gydymo paslaugoms, prevencijai, tikrai turėsime ne kokius rezultatus.
Mano klausimas sveikatos apsaugos viceministrei. Ar mes neturėtume prieš tai susitvarkyti dėl savo gydymo paslaugų narkomanijos prevencijos srityje, o paskui leisti šio įstatymo projektą? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, viceministre.
A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. Ačiū už klausimą. Jau yra pradėti spręsti dalykai, kadangi tam yra sudarytas planas, yra praplėsta, numatyti vaikų sveikatos elementai, kalbant ir apie vartojimą, ir apie priklausomybę. Tam ir yra planas, kadangi paslaugos turi būti prieinamos. Tikrai taip, tai yra numatyta plane, darbai pradėti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Bakas. Ruošiasi V. Valkiūnas.
V. BAKAS (MSNG). Labai ačiū rengėjams ir dalyviams už pasisakymą, už skirtingas nuomones. Iš tikrųjų galbūt papildant poną V. Mitalą, tai nėra panacėja, bet pirma prieš dekriminalizuojant turi būti sukurta pagalbos sistema. Apie tai kalbėjo, beje, ir konferencijoje, kurią organizavo Morgana, pakvietusi dekriminalizavimo šalininkų. Jie patys garsiai rėkė, kalbėjo: pirma pagalbos sistema, po to dekriminalizavimas, priešingu atveju bus blogai.
Žiūrėkite, aš noriu paklausti sveikatos viceministrės ir Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento vadovės. Mes dabar čia vėl kalbame burtažodžiais apie integralias sistemas ir panašiai. Bet aš skaitau vieną projektą, kurį jūs dabar įgyvendinate, jam skirta 11 mln. eurų, jis baigiasi kitais metais, kad būtų sukurta tokia pagalbos sistema.
PIRMININKAS. Laikas.
V. BAKAS (MSNG). Gal galėtumėte papasakoti, kaip atrodo pažanga, jūsų akimis, kaip jūs matuojate tą pažangą ir kiek reikėtų pinigų, jeigu toks planas yra, ką kalbėjo R. Badaras, psichologai, kad vis dėlto mes tą sistemą sukurtume? Kiek tam reikia lėšų?
A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. Atsiprašau, čia jūs kalbate apie reabilitaciją?
PIRMININKAS. Vytautai, tuoj įjungsime patikslinti. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Žiūrėkite, vadinasi, taip: asmenų, priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų, socialinė integracija. Kitaip tariant, pagalbos sistema, ko mes ir norime, juos integruoti. Kaip sekasi integruoti, kiek žmonių integravome už 11 mln. eurų? Kiek dar reikia, kad mes galėtume džiaugtis savo sistema?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kas galėtų atsakyti į Seimo nario klausimą? Prašom, viceministre.
A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. Jeigu aš galiu patikslinti, kas padaryta šiandien, tai yra papildomai įsteigta 100 psichologų etatų. Psichologų klausimas, tas prieinamumo, neabejotinai… (Balsai salėje) Palaukite, mes ir kalbame – už mechanizmą, bet šiuo metu yra pradėtas planas ir vykdymas. Nežinau, Gražina, jūs turėtumėte?.. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, neįsivelkime į diskusiją. Buvo klausimas, koks atsakymas yra, toks yra. Matyt, iš to irgi galima pasidaryti tam tikras išvadas. Kitas klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū posėdžio pirmininkui A. Mazuroniui. Ačiū pasisakiusioms V. Matulionienei, S. Lesinskienei, jos išsamiai viską papasakojo. Nes gali susidaryti tokia nuomonė: pirma suluošinti, o paskui gydyti. Tai negrįžtami kognityviniai pokyčiai ir tai yra tiesa. Ačiū Vidai, ačiū Sigitai. Man nesuprantamas A. Širvinskienės… Gal jūs eikite kitokių paslaugų teikti, nes toks įspūdis, kad jūs tik dėl tų paslaugų, dėl darbo vietų, dalinatės milijonus, tik dėl to. Tai jums ir klausimas toks. Aš manau, kad išeinant jums uždės antrankius už tai, kad reklamuojate narkomaniją ir narkotikus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamasis. Supratau, kad čia buvo ne klausimas, o pasisakymas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ne, klausimas.
PIRMININKAS. Ar yra kas nors, kas norėtų atsakyti?
A. ŠIRVINSKIENĖ. Aš galiu trumpai atsakyti, kadangi nelabai supratau nei klausimo, nei pasisakymo. Pagalbos teikimas priklausomiems asmenims – nežinau, kodėl čia turėtų būti nusikaltimas. Tai dar kartą pakartosiu: paskaitykite mokslinius tyrimus ir nepainiokite dviejų skirtingų dalykų, kur yra į pagalbą orientuota sistema, o kur yra baudimas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, jeigu galima, ramybės salėje. Suprantu, kad tema labai audrinanti, bet vis dėlto. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi I. Pakarklytė.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkui. Labai svarbi tema, labai svarbi diskusija. Iš tikrųjų teko dar per bakalauro studijas dirbti su narkomanijos prevencijos programomis, skirtomis būtent jaunimui, ir iš tikrųjų noriu padėkoti gerbiamai V. Matulionienei, nes ji tikrai, kaip ir daugelis kitų pranešėjų, įvardino labai svarbius faktus.
Mano klausimas būtų toks: ar jūs nemanote, kad atsižvelgdami į tai, kad Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste vis dėlto statistiškai atrodo neblogai, mes turėtume ne dramatiškai kaip nors koreguoti savo įstatyminę bazę, bet ją tobulinti. Po žodžiu „tobulinti“ aš turiu klausimą visiems iš esmės jums, ypač sveikatos apsaugos viceministrei ir ekspertams. Ar vis dėlto Lenkijos, Austrijos variantas, kai baudžiamoji atsakomybė išlieka, bet tiek teistumas, tiek baudžiamoji atsakomybė pradingsta asmeniui, jeigu jis elgiasi nepriekaištingai, tarkime, metus, dvejus metus, ir lygiai taip pat priklausomai nuo jo priklausomybės lygmens ir ekspertams nusprendus jis įsipareigoja gydytis, reabilituotis…
PIRMININKAS. Laikas!
M. PUIDOKAS (DPF). …švietimo programose dalyvauti. Tokiu būdu tai yra didžiulė motyvacija, kad tas žmogus daugiau nekartotų tos ydingos veiklos iš naujo. Tose šalyse tas puikiai veikia. Ar tas tiktų Lietuvai? Dėkui.
A. BILOTIENĖ MOTIEJŪNIENĖ. Mes, kaip Sveikatos apsaugos ministerija, tikrai ne prieš. Mes už susitarimo mechanizmą, kuris būtų įveiklintas ir veiktų. Tai, vadinasi, ne vienos tik Sveikatos apsaugos ministerijos darbas, tai yra kompleksinis darbas. Mes ne prieš, mes už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia I. Pakarklytė. Ruošiasi J. Sejonienė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Paprašysiu, jeigu galima, gerbiamo Mindaugo, nes man sunku girdėti save…
Norėčiau paklausti dėl tokio mito, sklandančio Seime. Žinau, kad tarp nemažos dalies Seimo narių jis yra paplitęs – dėl tų „lengvųjų“ (kabutėse rodau) ir sunkiųjų narkotikų, nes yra dalis žmonių, kurie mano, kad štai galbūt kanapių dekriminalizacija galėtų būti sprendimas, tačiau kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vis dėlto nereikėtų dekriminalizuoti. Gerbiama Gražina šiek tiek apie tai užsiminė. Tai gal galėtumėte detalizuoti, kodėl vis dėlto tas skirstymas yra toks ydingas ir kokių čia dar yra kitų argumentų? Ačiū.
G. BELIAN. Iš dalies jūs ir atsakėte į tą klausimą, kad tikrai mes negalime skirstyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų į lengvas medžiagas, sunkias medžiagas. Visos medžiagos sukelia priklausomybę. Čia vienas yra dalykas.
Antras dalykas, ko gero, labai sunku būtų galbūt ir pačiai visuomenei nusiųsti tokią žinutę, kad mes kalbame apie vienos kokios nors medžiagos dekriminalizavimą, kadangi tos medžiagos visos yra įtrauktos į 1961-ųjų narkotikų kontrolės konvenciją, į 1971-ųjų narkotinių medžiagų kontrolės konvenciją.
Kitas dalykas, be abejo, jei kalbame apie vaikus ir jaunimą, tai dažniausiai vartojamas narkotikas yra kanapės. Jeigu mes kalbėtume apie priklausomus žmones, apie priklausomus asmenis, kuriems reikalinga pagalba, tai, ko gero, mes jau tikrai turėtume kalbėti apie visai kitą narkotinių ir psichotropinių medžiagų grupę. Taigi Lietuvoje nustatytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, kuris yra rekomendacinis, nedidelio, didelio kiekio ir labai didelio kiekio, iš esmės toks orientyras, sakykime, į vieną dozę daugmaž panašiai. Iš esmės mes dabar kalbame apie nedidelio kiekio bet kokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurios yra laikomos be tikslo platinti, dekriminalizavimą. Todėl tai yra iš tikrųjų kompleksinis požiūris ir tikrai nesiūlytina išskirti vienos konkrečios medžiagos iš kitų medžiagų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Norėjau paklausti gerbiamų A. Gutausko ir G. Ivanausko, bet matau, kad tik vienas liko. Pritariu, kad dekriminalizavimas yra pažangi narkotikų politika, nors, aišku, iššūkių yra labai daug – dėl prevencijos, aišku, ir dėl tolesnių veiksmų, dėl priklausomų asmenų gydymo. Bet visuomenėje šiuo metu daug nerimo iš tiesų būtent dėl bausmių, sako žmonės. Štai, pavyzdžiui, jeigu nedėvi viešojoje erdvėje, ten, kur privaloma dėvėti kaukę, tai užtraukia administracinę baudą iki kelių šimtų eurų. Kokia, jūsų nuomone, būtų adekvati bauda už mažo kiekio narkotikų laikymą savo reikmėms, jeigu asmuo yra baudžiamas pirmą kartą ir pakartotinai?
G. IVANAUSKAS. Ačiū už klausimą. Žinote, iš tikrųjų visa esmė yra ta, kad šiandien mes turbūt turime kalbėti apie tai, kad mūsų tiek ir Administracinių nusižengimų kodeksas, tiek ir Baudžiamasis kodeksas yra šiek tik išbalansuotas, nes daugkartiniai įvairių straipsnių, įvairių veikų keitimai padarė tai, kad, sakykim, pagal sunkumą netgi vertinant tas nusikalstamas veikas ar teisės pažeidimus, tarpusavyje tos bausmės jau nebedera. Pasakyti, kokia būtų teisinga bausmė… Kaip ir minėjau, gali būti net ir netaikoma jokia bausmė. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu jis norėtų gydytis, pats kreipiasi ir savanoriškai tai daro. Aš manau, kad turbūt būtų teisingiausia asmeniui sudaryti galimybę gydytis ir nebausti pirmą kartą papuolus su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
G. IVANAUSKAS. Bet kaip tai padaryti?
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. V. Ąžuolo posėdžių salėje nematau. Tad kitas klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Suprantu, kad kai kurie kalbame galbūt įvairiomis kategorijomis. Nesvarbu, kaip mes pavadinsime šią problemą, kurią svarstome, vis tiek suprantame, kad kalbame apie disponavimo be siekio parduoti narkotikus šiuo atveju nedidelį kiekį dekriminalizavimą. Privalome aiškiai pasakyti, kad yra kalbama ne tik apie kanapes, bet ir tokias medžiagas kaip amfetaminas, metamfetaminas, LSD ir heroinas. Todėl mano klausimas skirtas toksikologui ponui R. Badarui. Ar galite kaip toksikologas pateikti trumpą tų pačių kanapių, amfetamino, metamfetamino, LSD ir heroino pavojingumo vertinimą? Trumpai pasakyti, kaip šios medžiagos veikia žmogų jau po pirmo vartojimo, ir informuoti apie sukeliamos priklausomybės laipsnį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prašau, gerbiamas Badarai.
R. BADARAS. Žinote, daryti pirmąsias studijas šitoje srityje yra labai rizikinga. Vienintelis pasaulyje žmogus, kuris ryžosi, buvo profesorius D. Natas 2010 metais. Ekspertų komisija suskirstė geriečius, blogiečius, vidutiniokus, bet už tai gavo labai daug barti, bet iš tiesų… Man tai irgi kartais keista girdėti tuos skirstymus – lengvi narkotikai, sunkūs narkotikai. Čia kaip lengvas ar sunkus nėštumas. Jis arba yra, arba jo nėra. Vėlgi tas terminas „narkotikas“ yra tarsi šiek tiek toks (…) amžiaus, nes teko matyti tuos blogiečius. Realiai reikia kalbėti apie psichotropines medžiagas, jeigu jau taip. Suskirstyti, kuri iš jų blogesnė ir kuri labiau prilimpa, tai nė viena iš visų medžiagų neviršija maždaug 20 % prisikabinimo po pirmo vartojimo. Jos nėra tokios lipnios, pavyzdžiui, kaip tabakas – 35 % pabandžiusių rūkyti tampa rūkaliais. Iš visų šių medžiagų, ko gero, metamfetaminas išsiskirtų tokia didžiąja tikimybe tapti priklausomam nuo pirmo karto. Kai kurie šaltiniai rašo, kad apie 80 % pabandžiusių iš pirmo karto tampa priklausomi. Visi kiti taip keliolika iki 20 % maksimum. Bet bėda yra ne vienkartinis vartojimas. Bėda yra ta, kad iš eksperimentinio vartojimo pereina į tokį dažnesnį, savaitgalinį. Po to jau, žiūrėk, ir žalingas, ir taip toliau. Tai nėra tas užsikabinimas iš pirmo karto, jeigu aš atsakiau į jūsų klausimą. Aš stengiausi, bet nežinau, ar man pavyko.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, klausimams ir atsakymams skirtas laikas baigėsi. Labai dėkui visiems pranešėjams. Net neabejoju, kad tokia įdomi ir emocionali diskusija tęsis tiek komitete svarstymo stadijoje, tiek plenarinių posėdžių salėje. Labai dėkui. (Plojimai)
15.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Algimantą Valantiną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-563 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Algimantą Valantiną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-563. Pranešėja – E. Masnevaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja. Pateikimo stadija.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas.
E. MASNEVAITĖ. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite man pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo jis, vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatomis bei atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, prašo Lietuvos Respublikos Seimo pritarti A. Valantino atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, paskyrus jį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas A. Valantinas pradeda eiti šių metų birželio 22 dieną. Ačiū.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Kolegos, niekas nenori klausti. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių pasisakyti. Ačiū pranešėjai.
Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Svarstymas. Nėra norinčių diskutuoti. Dėl motyvų taip pat nematau norinčių. Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Pritariame.
Kolegos, priėmimas pastraipsniui. Kadangi nutarimo projektas yra iš vieno straipsnio, galime pritarti vieninteliam 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Balsavimas, kolegos, bus numatytu laiku.
Dabar darbotvarkės 2-4 klausimas. Atsiprašau, matau, pranešėjos nėra. Ar yra kolega A. Bagdonas?
15.47 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-516 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-516. Pranešėjas – A. Bagdonas. Šešių Seimo narių projektas. Pristatys ne A. Bagdonas, o R. Vaitkus. Pateikimas. Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Gerbiami kolegos, džiaugiuosi galėdamas pristatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą, kuriuo būtų leidžiama įmonėms perkant elektromobilius įtraukti pirkimo išlaidas į PVM apskaitą. Tokia išlyga galiotų įsigyjant elektromobilį, kurio vertė iki 50 tūkst. eurų su PVM. Pagal dabar galiojančią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo redakciją apribojimai dėl PVM įtraukimo į apskaitą netaikomi tik specialiosios paskirties lengviesiems automobiliams. Įsigaliojus įstatymo pataisoms, būtų paskatintas verslo autoparkų atnaujinimas įsigyjant draugiškus gamtai, ekologiškus automobilius, be papildomų subsidijų iš valstybės. Analogiška tvarka jau yra taikoma Latvijoje, Estijoje. Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje, vietoj 24 % PVM yra taikomas 13 % PVM. Yra atlikta išsami Seimo kanceliarijos Komunikacijos ir informacijos skyriaus analizė, kokios lengvatos yra taikomos kitose šalyse.
Įstatymo projekto pataisą teikiame kartu su kolegomis Seimo nariais A. Bagdonu, E. Rudeliene, V. Alekna, S. Gentvilu ir M. Skritulsku.
Galiu pasidžiaugti kaip tauragiškis, kad Tauragės savivaldybė minima kaip viena iš ekologiškiausių savivaldybių, turi labiausiai išvysčiusį elektromobilių, elektrobusų parką ir šiuo metu yra išplėsta visa infrastruktūra. Esame kaip pavyzdys, tikriausiai kaip savivaldybės gali tvarkytis būtent šioje srityje. Šiuo metu mieste tiek verslo, tiek fiziniai asmenys važinėja apie 50 vienetų elektromobilių, yra 8 įkrovimo aikštelės, kuriose gali vienu metu krautis apie 16 elektromobilių. Tai būtent tikrai prašau, kolegos, palaikyti šį svarbų verslui klausimą, projekto pakeitimą.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia M. Majauskas. Ruošiasi R. Šarknickas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų idėja yra labai graži ir sveikintina remti elektromobilių įsigijimą. Tai, man atrodo, šiuo metu yra daroma per Aplinkos ministeriją, bet pasirinkta priemonė kelia susirūpinimą, nes jūs norite išmušti dar vieną skylę mokestinėje sistemoje. Mano giliu įsitikinimu, jau šiandien galima remti elektromobilių įsigijimą, tai ir daro Aplinkos ministerija, skirdama jiems tikslinį finansavimą, ir taip paremti. O įmonės jau šiandien perka pačius prabangiausius elektromobilius ir juos įtraukia į sąnaudas taip mažindamos pelno mokestį, nemokėdamos gyventojų pajamų mokesčio, nors ir dažnai naudoja asmeniniams poreikiams.
Finansų ministerija siūlo visai kitą modelį – mažinti leidžiamus įvairių automobilių atskaitymus, bet palikti tam tikrą išimtį elektromobiliams. Ar nesutiktumėte, kad vis dėlto racionalesnis būdas galėtų būti per Pelno mokesčio įstatymą apribojant, kokios vertės ir kiek galima įtraukti į lengvojo automobilio sąnaudas sudarant tam tikras išimtis ir galimybes didesnę dalį atskaityti elektromobilio užuot išmušus dar vieną skylę Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, perspėju, kad klausti – 1 minutė.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Nesakyčiau, kad išmušinėjama skylė. Aš puikiai suprantu, kad valstybė negaus tam tikros dalies įplaukų į biudžetą, tačiau ilgą laiką mes ir deklaruojame valstybės programoje savo valstybės misiją, ir visuomet visiems sakome: eikime žaliąja kryptimi, tausokime gamtą, aplinką ir panašiai, bet daug metų mus yra aplenkusios kaimyninės šalys. Ta pati Latvija, ta pati Estija, kur tikriausiai ir ne vienas parlamentaras yra pirkęs galbūt mašiną, įregistravęs tenai. Būtent vilkindami laiką mes nepriimame mums taip reikalingų įstatymų. Apie jūsų siūlytą variantą, aišku, galima būtų diskutuoti.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi E. Pupinis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju jums už šį pateiktą projektą. Iš tikrųjų yra savalaikis, nes Baltijos kaimynės jau tai daro, kaip ir minėjote savo kalboje. Žalia kryptis – žalia gamta. Kalba ir Europos Sąjunga apie tai ir tikėtina, kad jau ir kitos valstybės net anksčiau yra pradėjusios.
Aš norėjau pasiteirauti, kiek metų veikia šio projekto modelis Latvijoje ir Estijoje? Ačiū.
R. VAITKUS (LSF). Jeigu neklystu, Latvijoje jau ketveri metai taikoma ši nuolaidų sistema, o Estijoje tikslaus galiojimo laiko negalėčiau pasakyti, kad nesuklaidinčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tiksliai nežiūrėjau čia aiškinamojo rašto, bet gal galėtumėte maždaug pasakyti, kokios perspektyvos netekti PVM į biudžetą?
Antras dalykas. Ar nemanote, kad iš pradžių galbūt ne visus reikėtų atleisti, tarkim, o grynai elektromobilius, kur iš tikrųjų jokių degalų nėra, ir tada sumažinti kiekį, tų grynųjų elektromobilių… padidinimą kiekį? Nes kai kuriuo atveju, pavyzdžiui, galingesni mišrūnai išmeta daugiau dujų negu mažalitražiai lengvieji automobiliai? Ačiū.
R. VAITKUS (LSF). Dėkui, kolega, už klausimą. Šiuo atveju mes kalbame tik apie elektra varomas nehibridines transporto priemones. Kiek tiksliai būtų negauta pajamų į biudžetą, skaičiavimų nėra atlikta. Negalėčiau atsakyti į šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi norintys paklausti Seimo nariai. Dėl balsavimo motyvų už nori kalbėti R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kaip savo klausimu jau ir parodžiau paramą šiam projektui, norėčiau gal šiek tiek reaguoti, reflektuoti dėl Mykolo pasisakymo, kad šiuo metu perka brangiausius automobilius, būtent elektra varomus ir panašius, būtent stambiausios įmonės, tačiau fizinių asmenų yra labai mažai. Todėl, man atrodo, čia ir socialiai būtų teisinga skatinti ir sąmoningumą, saugoti gamtą, ir kartu kuo greičiau pereiti prie naudojimo kitų automobilių, neteršiančių gamtos. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia… Atsiprašau, dėl balsavimo motyvų prieš – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, aš ne tiek prieš, tačiau aš tokį vieną trūkumą pastebėjau, ką ir R. Šarknickas dabar sakė, iš tiesų tai, apie ką yra kalbama įstatymo projekte, kreipiama į juridinių asmenų, kaip sakyti, disponavimą autotransporto priemonėmis ar autoparko valdymą. Tačiau kai kalbame apie fizinius asmenis, kaip ir nematau jokių priemonių, man atrodo, galbūt būtų daug efektyvesnis ir daug naudingesnis veikimo būdas ir fizinius asmenis skatinti ar per kokią nors pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, ar išvis nulinį pridėtinės vertės mokestį padaryti elektromobiliams, kad tas skatinimo mechanizmas būtų daug efektyvesnis ir veiktų ne tik juridinius asmenis, tačiau ir fizinius asmenis, tai taip pat yra labai svarbu. Nepaisant to, kad aš užsirašęs kalbėti prieš, tikrai balsuosiu už, tačiau manau, kad vis dėlto reikėtų šiek tiek galbūt plačiau pažiūrėti į šitą ne problemą, bet iššūkį šiandien esančiai visuomenei. Žaliosios energetikos skatinimas yra vienas iš prioritetų ne tik Vyriausybės programoje, tačiau ir Europos Komisijos įvairiuose strateginiuose dokumentuose, europinis prioritetas. Galbūt tikrai būtų galima į šitą klausimą pažiūrėti šiek tiek plačiau ir tą taikymą kokių nors lengvatų ar skatinimą įsigyti tokias transporto priemones šiek tiek išplėsti, kad tai būtų taikoma ne tik siauram ratui juridinių asmenų, tačiau ir plačiajai visuomenei, tai yra fiziniams asmenims.
PIRMININKAS. Ačiū. Pateikimo stadijoje visi norintys pasisakė. Kolegos, balsavimas bus nustatytu laiku. Kadangi nėra bendro sutarimo, tas laikas preliminariai yra 17 val. 50 min. Galbūt jis bus ir greičiau, priklausys nuo to, kaip mes dirbsime.
15.58 val.
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-561, Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-562 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas yra kompleksinis, dviejų įstatymų projektų paketas – Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Gyventojų registro įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėja – P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji, teikiu įstatymo projektą, kurio tikslas ir apskritai esmė labai atliepia šių dienų įvykius, turiu minty istorinius įvykius – vakar dienos, birželio 14 dienos, Tremties ir šios dienos, birželio 15 dienos, 1940 metų okupacijos dieną. Turiu mintyje, kad Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui reikia išplėsti galimybę vykdyti tyrimus, tobulinti esamą teisinį reguliavimą ir sudaryti sąlygas laisvės kovotojams, rezistentams ir kitiems asmenims, nužudytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje totalitarinio okupacinio režimo metu, identifikuoti ir įamžinti. Naujas teisinis reguliavimas užtikrins projektų, susijusių su memorialinių kompleksų, paminklų statyba, atminimo ženklų, monografijų kūrimu, įgyvendinimą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Matyt, kad tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs jau baigėte savo pristatymą?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmas klausia E. Pupinis. Ruošiasi V. Rakutis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, iš tiesų šalia funkcijų visada turi eiti ir lėšos. Iš tikrųjų, jeigu pridedame funkcijų, kiek maždaug reikėtų biudžeto papildymo, turbūt tai bus nuo ateinančių metų, kad vis dėlto jie įgyvendintų tas funkcijas, nes, savaime suprantama, visi materialūs dalykai kainuoja. Kiek maždaug reikėtų papildomai ir ar iš tikrųjų nereikės papildomai žmogiškųjų išteklių, kad vis dėlto tas įstatymas būtų įgyvendintas, nes aš nemanau, kad istorikai turėtų užsiimti tais materialiais rangos darbais ar kitais dalykais? Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų skaičiuojama, kad 2022 metais reikėtų numatyti apie 300 tūkst. eurų funkcijoms įgyvendinti ir darbo užmokesčiui apie 122 tūkst. eurų. Tai būtų septynių etatų darbas. Bendrąja suma žiūrint, tai sudarytų virš 400 tūkst. poreikį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, norėjau jūsų paklausti, ar šitie pasikeitimai… neturėtų būti dalinamasi su Lietuvos kariuomene ir kitais padaliniais, kurie panašius dalykus jau vykdo? Šita funkcija yra kaip ir nauja Genocido ir rezistencijos centrui.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Neišgirdau jūsų antros dalies.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Norėjau paklausti, ar šitas praplėtimas nesikerta su kitų institucijų funkcijomis, kokios buvo anksčiau? Yra kalbama apie centro funkcijų išplėtimą. Krašto apsaugos ministerijos, archyvų ir panašiai.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Funkcijų išplėtimas visiškai atliepia centrui keliamus uždavinius, todėl tikrai niekas niekam neprieštarauja. O apskritai bendradarbiavimas vykdant šią veiklą tikrai yra ir ragintinas, ir skatinamas. Nematyčiau čia jokios prieštaros.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi, norintys paklausti. Ačiū, pranešėja. Dabar dėl balsavimo motyvų A. Mazuronis nori kalbėti už.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Jau visi argumentai buvo išsakyti iš tribūnos, tai aš tik pritariu ir raginu balsuoti už šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš nėra norinčių. Kolegos, balsuosime nustatytu laiku.
16.03 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-452(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – taip pat P. Kuzmickienė. Pateikimo stadija.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji, tikrai šiandien kartu su Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija teikiu Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlome įvertinti Medininkų žudynių istorinę reikšmę ir pagerbti žuvusius pareigūnus įteisinant liepos 31-ąją kaip atmintiną dieną.
Visiems gerai žinoma, kas nutiko prieš 30 metų. Būtent liepos 31 dieną Lietuvos pasienyje su Baltarusija, Medininkuose, buvo žiauriai nužudyti Lietuvos Respublikos sieną saugoję pareigūnai.
Leiskite įvardinti jų visų vardus: Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, vėliau nuo sužeidimų miręs Ričardas Rabavičius ir vienintelis muitinės pareigūnas, išlikęs gyvas, nors buvo labai sunkiai sužeistas, Tomas Šernas.
Koks buvo šių žudynių tikslas? Žinoma, buvo Sovietų Sąjungos noras užkirsti mums kelią į valstybingumo atkūrimą, noras visuomenėje sukelti didelę baimę, nepasitikėjimą valstybe, noras pakeisti visuomenės nusistatymą ir destabilizuoti padėtį. Tad reikėjo tikrai didelės drąsos būti tuo metu nesaugiose Lietuvai vietose, tai yra pasienyje, ir nebijoti ginti savo valstybę. Buvo skaudus smūgis, nukreiptas prieš mūsų nepriklausomybės pamatus, tačiau, kas svarbiausia, šie žuvę pareigūnai savo asmeninį gyvenimą laikė mažesniu dalyku, o į aukštesnes pozicijas iškėlė būtent valstybę, valstybės nepriklausomybę.
Vėlgi simboliška, kad būtent šiandien, minėdami Okupacijos dieną, svarstome šį dokumentą. Ir 1940-aisiais reikėjo tam tikros drąsos ištverti, būti, ir 1991 metais reikėjo tokių žmonių, deja, aukos. Dėl jų šiandien mes galime kurti ir puoselėti savo valstybę. Turime nepamiršti ir šių žmonių, ir jų atminimo, todėl kviečiu palaikyti mūsų siūlymą 31 diena atmintinų dienų sąraše įrašyti Medininkų žudynių dieną.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti niekas nenorėjo.
Kolegos, dėl balsavimo motyvų taip pat nematau norinčių pasisakyti. Apsispręsime ir balsuosime nustatytu laiku.
16.08 val.
Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas Nr. XIVP-485 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas Nr. XIVP-485. Pranešėjas – M. Skritulskas, jis atstovauja 25 Seimo narių iniciatyvai. Pateikimas.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ko gero, reikėtų pažymėti, kad Lietuvos Respublikos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projekto rengimas brendo bemaž keletą dešimtmečių. Bendro kurortų ir kurortinių teritorijų veiklą rekomenduojančio dokumento parengimas ir jo suderinimas su veikiančia įstatymine baze būtų ypač reikšmingas žingsnis sprendžiant Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų ateities klausimą.
Darnaus kurorto vystymas yra svarbus valstybės poreikis, kurio tikslai glaudžiai susiję su valstybės įvaizdžio formavimu, investicijų pritraukimu ir sveikatinimu. Kurortai ir kurortinės teritorijos yra specifinės vietovės su specifine infrastruktūra, skirta tenkinti ne tik šių vietovių, bet ir visos Lietuvos gyventojų sveikatinimo, poilsio, rekreacinius poreikius.
Parengtas įstatymo projektas apibrėžia esminius klausimus, užtikrinančius kurortų ir kurortinių teritorijų ilgalaikę plėtrą, finansavimo šaltinius, unikalios rekreacinės aplinkos ir gamtinių gydomųjų veiksnių racionalų naudojimą ir išsaugojimą. Sudaro sąlygas sveikatinimo paslaugų, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo plėtrai.
Užtikrina unikalios rekreacinės aplinkos ir gamtinių gydomųjų veiksnių, tokių kaip išskirtinės reikšmės valstybės turtas, racionalų naudojimą ir išsaugojimą.
Numatomo reglamentavimo vienas iš svarbiausių tikslų – plėtoti atvykstamą ir vietinį turizmą kurortuose ir kurortinėse teritorijose kaip prioritetines turizmo plėtros kryptis ir palankaus valstybės įvaizdžio formavimo pagrindą, skatinti ir vykdyti kurortologinius tyrimus bei nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją kurortų ir kurortinių teritorijų vystymo srityje.
Pažymėtina, kad įstatymo projektą teikia 25 Seimo nariai, priklausantys visoms Seimo frakcijoms. Prie šio įstatymo rengimo labai darniai ir svariai prisidėjo Lietuvos kurortų asociacija. Taigi laukia šio įstatymo ne tik kurortiniai miestai, kurortinių teritorijų savivaldybės, bet ir savivaldybės, kurios siekia šį statusą įgyti. Taigi tikiuosi kolegų palaikymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti nemažai – aštuoni Seimo nariai. Pirmas klausia T. Tomilinas. Nematau. Tada klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi G. Kindurys.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, pirmiausia sveikinu, kad parengėte tokį gerą projektą. Iš tikrųjų jis labai reikalingas, ir seniai, ir kurortinėms teritorijoms, ir kurortams. Tiktai mano klausimas dėl Nacionalinio kurortologijos centro. Tai yra biudžetinė įstaiga, kurią įkurtų, kiek aš suprantu, visi kurortai ir kurortinės teritorijos.
Klausimas, ar tik kurortai? Antras klausimas, ar tų funkcijų negalėtų atlikti pačios sanatorinio gydymo įstaigos? Tikrinti tą kokybę ir panašiai. Ačiū už atsakymą.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad įstatymo projekte yra numatyta, kad šią įstaigą steigtų Ekonomikos ir inovacijų ministerija, būtų steigėjas, ir išlaikymas būtų iš valstybės biudžeto.
PIRMININKAS. Klausia G. Kindurys. Ruošiasi E. Pupinis.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, tiek dabar naujiems kurortams, siekiantiems kurorto statuso, savivaldybėms yra nustatomi reikalavimai Vyriausybės nutarimu, tiek ir jūsų teikiamu įstatymu tokia pati siekiamybė yra. Mane domina jūsų nuomonė: ar tiesiog gal jau yra projekte įrašyta, ar turi būti nustatyti reikalavimai nuolat vertinti ir esamus kurortus, nes gali susidaryti tokia situacija, kad tiems, kurie siekia tos savivaldybės kurorto statuso, gali būti, kad nustatomi didesni reikalavimai nei esamiems kurortams? Taigi, ar neturėtų būti kokia nors jų patikra retkarčiais ar akreditacija, ar kažkas tokio panašaus siekiant nediskriminavimo?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Jūs teisingai pasakėte, kad šiuo metu yra Vyriausybės nutarimas, kuris reglamentuoja kurortinių teritorijų suteikimo statusą. Šiuo įstatymu yra siūlomi kriterijai tiek kurortams, tiek kurortinėms teritorijoms, yra išvardinta, kokius kriterijus turėtų atitikti tiek minėtos teritorijos, tiek kurortai. Yra mechanizmas, kaip šitą statusą gauti, ir atitinkamai yra taip pat numatyta procedūra, kaip tas statusas yra prarandamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Kitas klausiantysis…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. …S. Jovaiša.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pranešėjau, už pristatymą. Norėčiau paklausti, vis dėlto čia dauguma formuluočių reguliuoja ir kitų savivaldybių gyvenimą labai panašiai. Iš tikrųjų perkeltos tos pačios. Aišku, esmė turbūt yra finansavimas. Visi turbūt suprantame, kad kurortų finansavimas turėtų būti galbūt didesnis. Taip ir yra pagal Biudžeto sandaros įstatymą, koeficientai didinami. Pagal šitą įstatymą, ar tikrai tikitės, kad, tarkim, atsiras kažkokie kiti alternatyvūs finansavimo šaltiniai, kurie nėra kitur numatyti? Pagal mane čia iš esmės šaltiniai taip pat tie patys. Vyriausybės finansavimas, jeigu kažkaip skiria, tai skiria. Ar čia numatytas koks nors papildomas finansavimas, ko kurortams labai reikia, ar iš tikrųjų daugiau toks kitoks reglamentavimas nenumatant finansavimo? Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Norėčiau pažymėti, kad įstatyme yra numatytas dešimties metų ilgalaikis strateginis kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros planas. Šį planą rengia, kaip ir numatyta įstatyme, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir teikia Vyriausybei tvirtinti. Tai būtent šis svarbus dokumentas ir numato tiek priemones, tiek jų finansavimą. Žinoma, jeigu bus numatytos tam tikros priemonės, patvirtintos Vyriausybėje, bus ir numatytas papildomas finansavimas.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi J. Urbanavičius.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs nepaminėjote vieno labai svarbaus faktoriaus dėl šių kriterijų įvedimo ir noro Lietuvoje turėti daugiau kurortų. Tai žalios Lietuvos ateitis – švarus oras, gamta, laimingi žmonės, kurie nedūsta automobilių išmetamosiose dujose ir mielai važiuoja į tuos kraštus. Plius atsiranda papildomi verslai, užimtumas ir panašiai. Tiesiog jūsų šito projekto misija yra tikrai kur kas platesnė, negu surašyta pačiame įstatymo projekte.
Mano klausimas. Jau kolega G. Kindurys labai gerai paminėjo kriterijų vienodumą, jų įvykdymą. Kiek pagal jūsų šitą įstatymo projektą atsirastų greitai, rytoj, naujų kurortų Lietuvos Respublikoje? Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Man sunku atsakyti, kiek iš tikrųjų tų kriterijų atitiktų, bet man yra žinoma, kad dar kelios savivaldybės galvoja apie tai ir siektų šito statuso. Šiandien yra keturi kurortai, kaip žinome, ir penkios, atrodo, kurortinės teritorijos. Žinoma, Lietuva turi potencialo, kad jų atsirastų kur kas daugiau.
Aš dar norėčiau šiek tiek pasakyti, ką jūs pradžioje klausdamas paminėjote, kad šiandien per atvykstamąjį turizmą sukuriama apie 7 % bendrojo vidaus produkto. Yra šalių, pavyzdžiui, mūsų netolima kaimynė Estija sukuria 18 %. Taigi yra kur dar augti šioje ekonomikos srityje.
Norėčiau akcentuoti, kad indėlis į kurortus – tai nėra išlaidos, bet tai yra galimybė pritraukti dar didesnį finansavimą per tam tikrą grąžą, ir tai sėkmingai daro sėkmingos išsivysčiusios turizmo šalys.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Urbanavičius. Ruošiasi L. Nagienė.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš dalies į mano klausimą pranešėjas jau atsakė, tai aš atsisakau žodžio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi V. Bakas.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš, pratęsdama E. Pupinio klausimą, suprantu ir sveikinu. Iš tikrųjų mes didžiuojamės tuo, ką mes dabar turime, ir bet kuris atvažiavęs į Lietuvą pirmiausia nuvyksta į mūsų kurortus pasigrožėti. Bet ar nebus taip, kad jūs gausite vėl didesnį finansavimą, atsiras daugiau kurortų, bet tai yra vėl iš to paties biudžeto? Kaip jūs įsivaizduojate, kiek gali kurortiniams miestams padidėti biudžetas? Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau, gerbiama kolege, pažymėti, kad kurortai yra ne tik tų miestų gyventojų kurortai, bet kurortai yra visos Lietuvos. Tai yra būtent tos vietovės, kuriose rekreacines paslaugas gauna visi Lietuvos gyventojai. Iš esmės visi Lietuvos gyventojai kartą per metus atostogauja, ilsisi, atlieka sveikatinimą. Taigi čia yra visos Lietuvos turtas, o ne kelių miestų turtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas kolega, ačiū už įstatymo projektą, kuris pagaliau atėjo į Seimą. Noriu jūsų paklausti. Buvo užduota daug klausimų, kurie susiję tarsi su išlaidomis, bet koks yra potencialas kalbant apie vertės kūrimą iš Lietuvos kurortinės veiklos?
Tiesioginis klausimas. Gal galėtumėte paaiškinti, kaip taip įvyko, kad per pastaruosius dešimtis metų vykstant Lietuvos aikščių, tuščių miestų trinkelizacijai atsitiko taip, kad mūsų kurortų perle, Nidoje, nėra sutvarkytas netgi dviračių takas. Čia toks tarsi mūsų kurortų politikos pavyzdys blogąja prasme. Apie tą potencialą.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Taip, jūs visiškai teisingai pasakėte, kad iš tikrųjų yra stokojama tam tikro prioritizavimo tam tikrose srityse ir aš vaizdžiai turėčiau pasakyti, kad kurortai yra, ko gero, šalies vizitinė kortelė. Čia pirmiausia atvyksta užsienio svečiai ir jie susidaro įspūdį.
Dar kartą pasikartosiu, kad ta infrastruktūra, kuria naudojasi atvykę į kurortą, naudojasi visi Lietuvos gyventojai, o tam tikruose mažuose miesteliuose, kaip jūs paminėjote trikelizaciją, kuri yra įvykusi, taip, gerai, naudojasi vietos gyventojai, bet naudojasi tik vietos gyventojai. O kurortuose, kaip minėjau, infrastruktūra yra skirta visiems.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus, kuriuos Seimo nariai norėjo užduoti. Dėl balsavimo motyvų V. Bakas norėjo kalbėti už. (Šurmulys salėje)
V. BAKAS (MSNG). Tikrai geras įstatymo projektas, gera idėja, siūlyčiau palaikyti, nes pajamos iš turizmo Lietuvoje yra viena iš galimybių apskritai didinti vertę, kuri kuria valstybę. Lyginant su tyrimais Lietuva gali kartais padidinti tą sukuriamą vertę.
Antras argumentas. Iš tiesų praktika rodo, kad patys kurortinių miestų savivaldos vadovai vieni nėra pajėgūs išnaudoti savo miestų ir rajonų potencialą ir tam reikalingas toks platesnis požiūris, Vyriausybės ir Seimo pagalba. Todėl iš tiesų projektas, kurį aptarė ir Savivaldybių asociacija, ir pajūrio parlamentarų grupės, ir Dzūkijos bičiulių, manyčiau, yra didelis žingsnis į priekį. Tikrai kviesčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, baigėsi keleto įstatymų projektų pristatymo laikas. Dabar atėjo laikas balsuoti. Dėl vedimo tvarkos – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, dėl Kurortų įstatymo aš norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados, kad būtų tinkamai išnaudotas vasaros laikas ir…
PIRMININKAS. Kolega, dar dėl jo nebalsuota.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Vėliau?
PIRMININKAS. Taip.
16.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Algimantą Valantiną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-563 (priėmimo tęsinys)
Kolegos, pirmiausia balsuosime dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Algimantą Valantiną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projekto. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 102: už – 102, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.24 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-516 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas – Pridėtinės vertės mokesčio 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-516. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 105, balsavo 105 Seimo nariai: už – 66, prieš – 2, susilaikė 37. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Dėl vedimo tvarkos ar dėl… Prašom, finansų ministre.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Prašau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Prašau? (Balsai salėje) Prašote Vyriausybės išvados. Kolegos, kadangi tikrai susiję su finansais, galime bendru sutarimu pritarti dėl Vyriausybės išvados? Pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti tikriausiai rudens sesijoje. Per šoninį mikrofoną – kolega R. Žemaitaitis. Prašome.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, su tomis Vyriausybės išvadomis reikėtų šiek tiek liautis, nes Vyriausybė šiandien absoliučiai nedirba ir Seimui yra skolinga 87 Vyriausybės išvadas. Vien praeitą savaitę valdyboje vėl buvo pritarta, jeigu aš neklystu, aštuonioms Vyriausybės išvadoms, jos nėra teikiamos ir komitetai negali normaliai dirbti. Ką nors reikėtų daryti valdybai. Susirinkite, rytoj turėsite valdybos posėdį, ir svarstykite klausimą, ką daryti su Vyriausybės neveiklumu, nes taip negali būti. Mūsų komitete, atrodo, yra penkios ar septynios nepateiktos, TTK lygiai taip pat, Ekonomikos komitete – taip pat, Biudžeto ir finansų komitete – vėl lygiai taip pat. Tai yra nenormalu, taip nėra buvę. Būdavo 50, būdavo 43, bet dabar visus rodiklius mušame. Net tas pats Sveikatos reikalų komitete, praeitą savaitę pati Vyriausybė linksi galvą, kad tvarka, tvarka, bet pati paprašo Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma – per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vėlavimas pateikti išvadas dėl kitų projektų niekaip mūsų neatleidžia nuo prievolės prašyti išvadų dėl šio projekto, nes dėl mokestinių projektų ar tokių, kurie mažina biudžeto išlaidas, ar panašių yra būtina Vyriausybės išvada. O kolegai Remigijui aš vis dėlto siūlyčiau palyginti, kiek anoje kadencijoje buvo vėluojančių Vyriausybės išvadų ir kiek yra šioje. Mano žiniomis, yra ne taip, kaip jūs apibūdinote. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, aš suprantu susirūpinimą, bet Statuto norma reikalauja, kad tokiais atvejais būtų Vyriausybės išvada. O šiaip turėtume paprašyti, kad Vyriausybė gal nors kartą per savaitę padarytų papildomą posėdį vien išvadoms apsvarstyti.
16.28 val.
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-561, Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-562 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis Gyventojų registro įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 112, balsavo 112 Seimo narių: už – 110, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas. Dėl pirmojo projekto kaip papildoma komiteto statusu – Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, o dėl Gyventojų registro įstatymo projekto kaip papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir ta pati minėta komisija. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną. Kolegos, galime pritarti dėl komitetų ir dėl svarstymo datos bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.29 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-452(2) (pateikimo tęsinys)
Taigi, kolegos, kitas klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 112, balsavo 111: už – 109, prieš – 1, susilaikė 1. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Per šoninį mikrofoną – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau. Dėl protokolo. Suklydau, balsavau už.
PIRMININKAS. Dėl protokolo – S. Gentvilas balsavo už.
Komitetai dėl Atmintinų dienų įstatymo: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildoma – Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, papildomo komitetu statusu. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną. Galime pritarti komitetams ir datai? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.31 val.
Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas Nr. XIVP-485 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas – Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas Nr. XIVP-485. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 109, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Per šoninį mikrofoną – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, aš noriu paprašyti, kol visi poilsiaus kurortuose, o Vyriausybė dirbs, kad tiesiog būtų pateikta Vyriausybės išvada. Ačiū. Noriu paprašyti Vyriausybės išvados. Nebuvo girdėti?
PIRMININKAS. Vyriausybės išvados. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ne. Nepritariama. Balsuojame dėl Vyriausybės išvados.
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 66, prieš – 16, susilaikė 28. Dėl Vyriausybės išvados Seimas pritarė. Prašysime Vyriausybės išvados. Aš suprantu, ką finansų ministrė norėjo pasakyti, bet neprireikė. Ačiū jums, kad sutaupėte mums laiko.
Kolegos, mes balsavome šiuo laikotarpiu dėl visų projektų, kurių jau buvo pateikimo stadija.
16.34 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7, 8, 14 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-623 (pateikimas)
Dabar mūsų praleistas vienas projektas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 7, 8, 14 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-623. Pateikimo stadija. Pranešėja – Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Laba diena, mieli kolegos. Noriu pristatyti labai labai svarbų įstatymo pakeitimo projektą. Kodėl jis svarbus? Mes visi žinome, jog valstybė yra įsipareigojusi, kad iki 2024 metų visi vaikai galės mokytis, tie, kurie turi specialiųjų poreikių, ypatingų poreikių, galės mokytis bendrojo ugdymo mokyklose. Švietimo pagalba yra būtina siekiant padidinti ugdymo veiksmingumą ir visiems mokiniams užtikrinti lygias galimybes mokytis atsižvelgiant į jų ugdymosi poreikius.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau pranešėjos. Gerbiami kolegos, labai didelis šurmulys ir tikrai sunku klausytis, ką sako pranešėja. Jeigu norite pasikalbėti, atidarytos poilsio ložės, prašom tenai. Ačiū. Atsiprašau. Prašom tęsti.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Jau šiandien švietimo pagalbai iš valstybės biudžeto yra skiriama beveik 80 mln. eurų, tačiau to tikrai nepakanka siekiant patenkinti švietimo pagalbos paslaugų poreikį. Specialistų trūksta ne vien dėl ribotų finansinių galimybių, bet ir dėl to, kad atlyginimas yra labai nepatrauklus. Taip pat trūksta galimybių pritraukti specialistų, apmokėjimo sąlygos ir darbo sąlygos yra tikrai nepatrauklios. Todėl teikiame šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Nuostatos turėtų įsigalioti nuo rugsėjo 1 dienos.
Projekto pagrindiniai uždaviniai: pirmiausia pagerinti švietimo pagalbos specialistų darbo apmokėjimą, kad išnyktų atotrūkis nuo mokytojų darbo užmokesčio, iš esmės suvienodinti su mokytojų darbo užmokesčiu; taip pat sumažinti darbo apmokėjimo sąlygų netolygumus tarp skirtingą švietimo pagalbą teikiančių ir skirtingose įstaigose dirbančių švietimo pagalbos specialistų; detaliai reglamentuoti judesio korekcijos specialistų darbo apmokėjimo sąlygas ir padidinti švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų darbo užmokestį.
2021 metais valstybės biudžete yra numatyta 10,1 mln. eurų švietimo pagalbos specialistų darbo apmokėjimui didinti ir papildomoms pareigybėms steigti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Tęsiant šių įsipareigojimų įgyvendinimą, 2022 metais valstybės biudžete papildomai reikės numatyti 20,2 mln. eurų.
Projektas parengtas atsižvelgiant į darbo grupės švietimo pagalbos specialistų darbo ir apmokėjimo sąlygoms tobulinti siūlymus. Buvo daug konsultuotasi, įtraukti socialiniai partneriai, švietimo pagalbos darbuotojų asociacijos, profesinės sąjungos ir ekspertai.
Labai tikiuosi jūsų palaikymo ir dėmesio, nes įstatymas yra labai svarbus, labai svarbus šeimoms, nes šiandien mes tikrai turime sudėtingą situaciją dėl švietimo pagalbos specialistų, jų trūksta mūsų mokyklose. Šiandien trūksta virš 3 tūkst., beveik 4 tūkst. švietimo pagalbos specialistų. Prašau visų palaikymo. Jeigu turėsite klausimų, tai su malonumu atsakysiu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Jūsų paklausti nori devyni Seimo nariai. Pirmas klausia V. Mitalas. Ruošiasi V. Targamadzė.
V. MITALAS (LF). Dėkoju už pristatymą. Aš norėčiau paklausti tokių dviejų klausimų.
Pirmas dalykas. Ar šis įstatymo projektas, kurio tikrai reikia sprendžiant švietimo pagalbos specialistų trūkumą, reiškia, kaip kadaise prieš rinkimus debatavome viename renginyje, kad iš esmės švietimo pagalbos specialistai taps visa apimtimi valstybės atsakomybe, kaip ir mokytojai, visokeriopai prilyginti mokytojams ne tik koeficientais, bet ir finansavimo šaltiniu, kas yra labai svarbu?
Antras toks susijęs klausimas. Ar yra čia kokios nors diferenciacijos, bus numatyta pagal savivaldybes, nes žinoma, kad skirtingų savivaldybių vidutinis darbo užmokestis taip pat gana ženkliai skiriasi? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tikrai šiuo atveju mes suvienodiname darbo sąlygas ir darbo užmokestį su visais pedagogais, mokytojais.
Ko jūs klausiate, tai šiuo metu švietimo pagalba yra savivaldybių savarankiška funkcija. Šis įstatymas šio klausimo nesprendžia. Valstybė savo… Kadangi tai yra valstybės pareiga, valstybė turi įsipareigojimų dėl įtraukaus ugdymo, valstybė savo iniciatyva finansuoja švietimo pagalbą, tačiau tai yra savivaldybių savarankiška funkcija. Tačiau dėl lėšų trūkumo ir kitų priežasčių šiandien savivaldybės neturi galimybių visa apimtimi finansuoti to poreikio, todėl valstybė, suprasdama atsakomybę, finansuoja švietimo pagalbos specialistus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Targamadzė. Ruošiasi E. Pupinis.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Iš tiesų įtraukusis ugdymas, artėja 2024 metai ir tai yra labai svarbu, kad švietimo pagalbos specialistų būtų pakankamai daug. Gerbiamas Vytautas jau paklausė vieno klausimo, kurį norėjau užduoti. Pirmas klausimas. Ar suderinta su įvairiomis asociacijomis, nes į daugelį klausimų nėra atsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies. Pavyzdžiui, į Socialinių pedagogų asociacijos, kad vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai ir ypač su kompleksine negalia į pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimą nėra įtraukti, o tai iš tiesų nekorektiška. Taip pat Logopedų asociacijos pasiūlymas dėl valandų paskirstymo – 28, o paskui mokyklose 5 valandos ir panašiai. Taigi aš siūlau, kad būtų didesnė diskusija, nes šitas projektas dar nėra baigtinis.
O šiaip sveikinu, nes tai yra rimtas žingsnis pirmyn. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui profesorei. Tikrai buvo daug diskutuota, daug konsultacijų, dirbo darbo grupė, įtrauktos asociacijos. Nebuvo lengva pasiekti šitą sutarimą, kurį mes dabar turime, bet aš labai džiaugiuosi, kad mes pasiekėme.
Dėl socialinių pedagogų galiu iš karto pakomentuoti, dėl vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių. Žinot, taip, šiandien specialieji pedagogai yra tam ir rengiami, kad jie galėtų dirbti su turinčiais vidutinius specialiuosius ugdymosi poreikius. Mokytojams yra sudėtingesni atvejai, bet mokytojas turi atsakomybę už visą klasę ir už ugdymosi rezultatus. Specialiųjų pedagogų misija yra šiek tiek kitokia, jie tikrai neturi atsakomybės už visą klasę, už visos klasės ugdymosi rezultatus, todėl, man atrodo, yra normalu, kad šiuo atveju yra ir specialiesiems pedagogams pareiga rūpintis ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, nes jie yra tam ir rengiami. Tai yra skirtumas nuo apskritai pedagogų, kurie dirba kiekvieną dieną su visa klase.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, tikrai reikia padėkoti, kad sprendžiate problemas, kurios buvo užsigulėjusios. Iš tiesų turbūt darbo grupė padirbėjo nuoširdžiai ir negalėčiau pasakyti, kad čia daug reikia pataisyti, daug problemų. Iš tikrųjų ir man teko skaityti tą socialinių pedagogų raštą, ten yra įvardintos dvi problemos. Vieną paminėjo profesorė V. Targamadzė, tačiau kai gauname daugiau, tai norisi dar daugiau, bet manau, kad laikui bėgant galbūt kas nors bus keičiama, galėsime peržiūrėti ir tikrai nestabdysime to įstatymo, turime greitai priimti.
Bet aš norėčiau taip pat nurodyti ir kitą problemą, kuri yra nurodyta įstatyme, kad bus ir kiti darbai, pagrindiniai darbai ir parašyta „kiti darbai“. Šiuo atveju ar nemanote, kad tą galima būtų palikti pareigybinėms instrukcijoms, kad iš tikrųjų vadovai, matydami krūvį, tą nurodytų. Paprasčiausiai parašyti pagrindinius darbus ir kita nurodyti, kad nurodoma pareigybinėse instrukcijose, o ne įstatyme numatyti, nes kiti darbai įstatyme labai plačiai gali būti traktuojami. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Šiuo metu dirba dar ir papildomos darbo grupės, tai yra darbo grupių pogrupiai, tai yra socialiniai pedagogai, dirba atskirai ir kitų sričių pagalbos specialistai ir jie sprendžia visą detalizaciją. Turbūt įstatyme yra neįmanoma detalizuoti visko, todėl tai turi būti detalizuota poįstatyminiuose teisės aktuose ir turbūt mes nė vienoje profesijoje negalime visko surašyti, visų pareigų. Paminėsiu tokį prašymą, kad siūloma įrašyti formuluotę „pildyti darbo dokumentus“. Bet galima ne tik pildyti, galima ir rengti dokumentus. Vadinasi, remdamiesi šia logika, mes turėtume viską aprašyti įstatyme labai detaliai. To gyvenime nėra ir mes visi tą žinome. Yra kiti dalykai, situacija keičiasi, todėl jeigu įstatyme mes užfiksuotume baigtinį funkcijų sąrašą, tai tikrai nebūtų geras sprendimas. Tikrai galima diskutuoti tuo klausimu, bet, mūsų nuomone, kokia dabar yra formuluotė, ji yra sutarta ir būtų tinkama.
Vis dėlto aš norėčiau akcentuoti dar kelis dalykus, ko neakcentavau per pateikimą. Noriu tik pasakyti, kad švietimo pagalbos specialistų pareiginę algą yra siūloma sulyginti su mokytojų pareigine alga. Taigi specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų pareiginės algos koeficientai padidėtų vidutiniškai 25 %. Tai yra didžiulės sumos. O psichologų asistentų, socialinių pedagogų, švietimo pagalbos įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų – vidutiniškai 22 %. Koeficientai ir atlyginimai šiuo metu yra maždaug 20 % mažesni nei mokytojų. Tai tikrai yra didelės sumos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ruošiasi E. Rudelienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiama ministre, už pristatymą. Iš tiesų labai geras projektas, kuriame kalbama apie švietimo pagalbos specialistus kaip apie integralią švietimo sistemos dalį. Tai iš tikrųjų labai džiugina, tačiau pats įstatymo projektas, suprantama, galbūt ir dėl laiko, dėl finansų tvarumo stokos skamba labiau kaip projektinis. Mes šių metų, galbūt ir kitų metų biudžete numatysime tam tikrą projektinę pinigų sumą, bet nėra aišku, ar ateityje bus užtikrintas toks pat finansavimas. Sakykite, ar negalvojate, kad švietimo pagalba turėtų būti deleguotoji valstybės funkcija savivaldybėms, ir ar nesvarstytumėte tokio varianto kartu su ateities projektais? Tai vienas dalykas.
Ir gal galėtumėte garsiai įvardinti vidutinį švietimo pagalbos specialisto darbo užmokestį, koks yra dabar, kiek padidėtų priėmus atitinkamą įstatymą? Dėkoju.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Didėtų maždaug 270 eurų, ką aš ir sakiau. Tuoj pažiūrėsiu, koks yra vidutinis. Gal prieš tai atsakysiu, kol atsiversiu, kad nesuklysčiau, savo lentelę. Manau, labai daug kas priklausys nuo mūsų nacionalinio susitarimo, ar mes, visos politinės jėgos, tikrai matome ir jaučiame pareigą finansuoti šią sritį. Tai yra labai svarbi įtraukiojo ugdymo dalis ir svarbu, kad visos politinės jėgos tai suprastų, ir nesvarbu, kokia Vyriausybė būtų valdžioje, ji tą įsipareigojimą tęstų. Mes tikrai tai esame numatę ir pateikėme jau ir kito biudžeto projekciją, susiplanavę šituos dalykus.
Dabar dėl deleguotos funkcijos, tai taip, kaip jau sakiau, reikia svarstyti, ar visgi tai galėtų būti deleguota valstybės funkcija, kad mes finansuotume tą švietimo pagalbos specialistų skaičių, kurio reikia. Čia reikėtų giliau pažiūrėti, nes šiuo metu tai yra savarankiška funkcija, vadinasi, yra savivaldybių asignavimuose. Tada mums reikėtų persvarstyti iš esmės kai kuriuos dalykus ir keisti tą modelį.
Aš tikrai esu atvira tai svarstyti, nes labai norisi, kad švietimo pagalba realiai būtų mokyklose, kad nebūtų taip, kad tiesiog yra tokie standartai, bet tie standartai nėra įgyvendinami. Aišku, tam reikia labai daug specialistų ir mums šiandien jų labai trūksta, kaip jau sakiau, beveik 4 tūkst. Mums reikia labai daug jų parengti, o tas parengimas tikrai užtruks ne vienus metus ir net ne kelerius metus. Tai yra taip pat ir kitos kadencijos įsipareigojimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, jau išseko klausimams skirtas laikas.
Dėl balsavimo motyvų kolegos nori kalbėti tik už. Ar būtina? I. Kačinskaitė-Urbonienė gal atsisakytų, jeigu nėra prieš?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Galiu atsisakyti, jeigu kolegos…
PIRMININKAS. E. Pupinis ir J. Džiugelis gal irgi atsisakytų? Ačiū, kolegos, mes sutaupytume laiko. Ačiū jums. Balsuosime. Dabar aš turėčiau pasakyti kada. Šiaip nustatytas laikas buvo 17 val. 50 min., bet mes čia suskaičiavome ir galime baigti truputį, tai yra balsuoti anksčiau – maždaug 17 val. 30 min., o gal dar anksčiau, žiūrėsime, kaip seksis. 17 val. 30 min. (Balsai salėje) Taip. Dar nebalsavome dėl šio projekto. Aš atsimenu, kad Vyriausybė prašė skubos, bet kai balsuosime, tada nuspręsime.
16.51 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-430(2) (pateikimas)
Kitas projektas – Pilietybės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-430(2). Pateikimo stadija. Pranešėja – D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo taikymas, konkrečiai Lietuvos pilietybės atkūrimo procesas, yra patekęs į savotišką teisinę aklavietę. To priežastis – netiksli Pilietybės įstatymo definicija, paliekanti erdvės interpretacijoms.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. gruodžio 19 d. antikorupcinio vertinimo išvadą dėl pilietybės atkūrimo proceso, pasaulio lietuvių organizacijų, Pietų Afrikos litvakų organizacijų kreipimusis, taip pat Lietuvos Respublikos teismų praktiką priimant sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat siekiant aiškiai ir nuosekliai reglamentuoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatas.
Dabartinis Pilietybės įstatymas su vėlesniais pakeitimais galioja nuo 2010 metų. Tiek šio įstatymo 9 straipsnis, apibrėžiantis, kas yra Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindas – buvimas asmeniu, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę, ir tokio asmens palikuonimi, tai yra vaiku, vaikaičiu ar provaikaičiu, tiek ir šio fakto įrodymo šaltinius apibrėžiantis 38 straipsnis nebuvo keičiami.
Įstatymo formuluotė „iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo“ iki 2017 metų lapkričio mėnesio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties buvo suprantamas ir taikomas nuosekliai ir aiškiai, taip, kaip yra nustatyta Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse, tai yra buvo reikalaujama pateikti dokumentus, kad asmuo yra bet kuriuo metu iki to laikotarpio turėjęs Lietuvos pilietybę. Kitaip tariant, buvo siekiama nustatyti turėjimo faktą kažkuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. ir nebuvimo vertinama, ar asmuo Lietuvos pilietybę išlaikė, ar jos neteko iki nurodytos datos. Taigi septynerius metus nuo įstatymo priėmimo šios nuostatos turinys ir taikymas niekam nekėlė klausimų ir abejonių.
Nuo 2017 m. spalio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties šios įstatymo normos aiškinimas buvo pakeistas nurodant, kad tariamai tikrasis įstatymo reikalavimas yra ne tik nustatyti, kad asmuo iki tos datos turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, bet taip pat ir jos netekęs iki 1940 m. birželio 15 d. dėl savo valingų veiksmų. Nuo šios teismo nutarties priėmimo iki šiol yra taikomas reikalavimas įrodyti, kad pareiškėjas ar jo protėvis neteko Lietuvos pilietybės dėl savo valingų veiksmų ar miręs iki pat nurodytos datos 1940 m. birželio 15 d.
Toks Pilietybės įstatymo 9 straipsnio reikalavimo aiškinimas atsirado dėl ydingos dviprasmiškos lingvistinės formuluotės „iki“, kuri gali būti perskaitoma, kaip tai buvo suprantama nuo pat pradžių iki 2017 metų, tai yra bet kuriuo laikotarpiu turėjęs pilietybę, tačiau gali būti perskaitoma – iki pat to laikotarpio turėjęs pilietybę.
Būtent dėl to, kad naujai įvestos šios teisės normos interpretacijos akivaizdaus prieštaravimo įstatymo leidėjo valiai… siūlytume Lietuvos Respublikos Seimui patikslinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio formuluotę, nepaliekant erdvės šiai dvilypei teisės normos interpretacijai. Tai yra apibrėžiant teisinį Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindą – asmenims, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, ar tokių asmenų palikuonims. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatyme numatytas privalomas procedūras ir šių asmenų atžvilgiu priimti Lietuvos Respublikos įstatymu numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Tarpukario Lietuvos pilietybės buvo galima netekti tik Ministrų Tarybos ar kitos kompetentingos institucijos sprendimo pagrindu, o nesant tokio sprendimo šiandien nei teismai, nei Migracijos departamentas negali savarankiškai konstatuoti pilietybės netekimo.
Atsižvelgiant į tai, kad yra kalbama apskritai apie tarpukariu galiojusius įstatymus, jų įgyvendinimo kompetencijas suteikdavo konkrečioms tuo metu egzistuojančioms institucijoms, galima teigti, kad šiuo metu, kalbant apie tų įstatymų taikymą, yra kalbama ne apie teisės, jai yra numatytos sąlygos, norma taikoma, bet apie fakto klausimus. Taigi, jei nėra fakto, kad pilietybė buvo panaikinta, šio fakto konstatuoti šiandien neturime įgaliojimų.
Be teisinių motyvų dar yra ir moraliniai motyvai. Būtent todėl Seimas, pakoregavęs įstatymą, išreikštų savo tvirtą politinę valią bei pagarbą istorijai, įvertinus sudėtingas tarpukario sąlygas, holokausto tragediją, taip aiškiai ir nedviprasmiškai suteiktų teisę asmenų, kuriuos aplinkybės privertė palikti tėvynę, palikuonims netrukdomai atkurti ryšius su Lietuva. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai už pateikimą. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas. Ruošiasi A. Sysas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininke, jūs aiškiai pasakėte, ir komisija taip pat sako, reikia tikslinti tuos dalykus, tačiau kaip jūs reaguotumėte ir ką atsakytumėte į tą Teisės departamento išvadą, kurioje tarsi akcentuojama, kad turi būti koreguojamas reguliavimas? Taip? Jų nuomone, neužtektų įtvirtinti tik paties principo, kuriuo vadovaujantis būtų nustatomas tas pilietybės buvimas iki 1940 m. birželio 15 d. Ar čia kaip nors nereikėjo paprasčiau viską išdėstyti? Dabar net Teisės departamentas, mano nuomone, susipainiojo. Ką jūs atsakytumėte?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Pačiu projektu visų pirma siekiama skaidriai ir aiškiai apibrėžti teisinį reikalavimą, o ne formą keisti įgijimo, pilietybės atkūrimo patį mechanizmą, kai nėra iki galo aišku, kam gali būti atkuriama pilietybė. Jeigu mes aiškiai neapibrėšime šios sąvokos, mes vėl tada ilgainiui užsisuksime tame pačiame rate ir vėl turėsime tikslinti. Todėl nustačius aiškią ir tikslią formuluotę ir apibrėžimą, kokie asmenys ir jų palikuonys gali atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, ko gero, neliks tų trukdžių ir formalumų, kurie neleistų to padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi R. Tamašunienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, iš principo norėjau klausti to paties, nes kuo aš daugiau skaitau, tuo mažiau pradedu suprasti. Apskritai aš norėčiau paklausti. Tie visi tokie išvedžiojimai apie mūsų galimybę būti lietuviu, ar mes turėtume eiti tokia atviresnės politikos kryptimi, jeigu aš noriu būti lietuviu, tai kodėl man draudžia juo būti, ar tai yra teisinės pasekmės, ją atkūrus, ką mes turėsime? Ar čia prasidės ir nuosavybės atkūrimo klausimai iki 1940 metų ir visi kiti dalykai? Gyvenu mieste, kuriame lietuvių buvo mažuma. Kokios tos pasekmės, priėmus šitą įstatymą arba panašius?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Čia absoliučiai niekas neišplečiama. Ir iki 2017 metų ši nuostata, kuri buvo šiek tiek, sakysim, trumpesnė – asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, ir buvo suprantama kaip iki to laikotarpio. Visgi po 2017 metų teismo sprendimo ir Migracijos departamento vidinėmis direktyvomis buvo numatyti apribojimai ir privalėjimas įrodyti, kad tą datą žmogus buvo pilietis, net iki tokių, sakyčiau, absurdiškų situacijų, kad jeigu žmogus mirė anksčiau, to įrodymų neliko. Todėl šiek tiek yra atkuriama pirminė nuostata, kad žmonės bet kuriuo laikotarpiu, išskyrus tuos, kurie atsisakė arba neteko dėl savo valingų veiksmų pilietybės, jie ir jų palikuonys turėtų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Todėl tai tikrai neišplečia, mes nekalbame apie dvigubą pilietybę, o apie pilietybės išsaugojimą. O kalbant apie teisę į turto atgavimą, tai šio įstatymo pakeitimas neturi nieko bendro su teise į restituciją. Restitucija apima totalitarinių režimų nusavintą turtą. Čia su pilietybe nesuteikiama ta teisė.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi V. Juozapaitis.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Gerbiama kolege pranešėja, iš tikrųjų sveikintinas jūsų siekis palengvinti pareiškėjui įrodinėjimų naštą, nes kelias yra labai sudėtingas palikuonims atrasti dokumentus, įrodančius turėtą pilietybę. Šis sprendimas palies didelę litvakų, kurie nori atkurti pilietybę, dalį. Bet aš noriu, kad jūs aiškiau, suprantamiau paaiškintumėte, kas vis dėlto negalės pretenduoti netgi ir turėjęs pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Tai yra apie tą numatytą išimtį, kad ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymais numatytas privalomas procedūras. Tai kokios tos procedūros?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Kaip ir minėjau pranešime, tarpukariu Lietuvos pilietybės buvo galima netekti Ministrų Tarybos arba kitų institucijų sprendimo pagrindu. Visa tai yra archyvuose. Ir dabar Migracijos departamentas, svarstydamas pilietybės klausimus, tikrina archyvuose, ar asmuo buvo netekęs pilietybės, ar jis tą pilietybę išlaikė. (Balsas salėje) Prašom? (Balsas salėje: „Pats atsisakė.“) Taip. Paties atsisakymas arba dėl kitų priežasčių pilietybės atėmimas, tai čia ir persona non grata, ir visi dalykai, kur tie žmonės buvo nepageidaujami Lietuvos pilietybės turėtojai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi L. Slušnys.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama pranešėja, gal čia yra tiesiog teksto suvokimo problema arba galbūt buvo tyčinis kažkoks… Tikrai nenoriu kritikuoti konkretaus teismo sprendimo, bet vis dėlto tai, kas šiuo metu parašyta įstatyme, man nekelia jokių abejonių, kad čia ir yra kalbama apie tuos žmones, kurie išlaikė pilietybę iki tos datos. Ir tai savaime suprantama, kad nuo tada, kada pilietybė iš viso prasidėjo ir kol buvo galima ją išlaikyti. Tai čia, aš sakyčiau, gal tiesiog įvyko interpretacija šito įstatymo ir galbūt, nežinau, čia toks precedentas suformuluotas arba suformuotas į atvirkštinę pusę, nes kiekvieną kartą, jeigu mes vis pakeisime arba papildysime, kitas teismas gali paimti ir kaip nors kitaip interpretuoti tą. Tas paaiškinimas iš tikrųjų sunkiai paaiškina tai, kas ir taip aišku, nes kai tu pradedi aiškinti, kad sviestas yra sviestuotas, tuomet kyla klausimas, o kodėl tai reikia aiškinti. Iš tikrųjų tokia keista situacija. Galbūt ten mažiau žodžių, bet pati jūsų idėja ir intencija yra tikrai sveikintina. Aš labai dėkoju jums už tai, bet pats suformulavimas arba teismo nepripažinimas šito sakinio kaip savaime suprantamo tiesiog kelia nuostabą. Ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų kelia nuostabą, tuo labiau kad prieš septynerius metus ši įstatymo nuostata buvo priimta tiesiogiai, ką jūs ir sakote, – iki to laikotarpio buvęs piliečiu. Tačiau matome, kad praktika nuo 2017 metų yra kitokia ir be šitos nuostatos patikslinimo, panašu, pokyčio nebus. Todėl ir atėjau su šiuo projektu į Seimą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūs atsakėte į klausimus. Atsiprašau, L. Slušnį buvau paskelbęs. Atsisako.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Dėl balsavimo motyvų T. Tomilinas norėjo kalbėti už, bet jo nėra. S. Tumėnas. Gal atsisakysite, kolega?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Galiu.
PIRMININKAS. Nes prieš nėra.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerai, galima atsisakyti.
PIRMININKAS. Sutaupysime šiek tiek laiko. Ačiū jums. Kolegos, balsuosime, kaip jau paskelbiau, 17 val. 30 min., jeigu mes suspėsime iki to laiko.
17.05 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-631 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Užimtumo įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-631. Pranešėjas – L. Kukuraitis. Pateikimo stadija. Prašom.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia norisi padėkoti Seimo vadovybei, kad įtraukė šį projektą į darbotvarkę, nors projektas buvo registruotas tik praėjusią savaitę.
Kartu su kolegomis teikiame įstatymo projektą, kuris itin svarbus valdant nedarbo situaciją mūsų šalyje po karantino. Šio įstatymo teikimą pastūmėjo keletas svarbių procesų, kurie vyksta mūsų darbo rinkoje. Pateiksiu keletą faktų.
Pirmiausia faktas, kad, Užimtumo tarnybos skelbiamais duomenimis, šiuo metu yra apie 100 tūkst. šalies darbingo amžiaus gyventojų, kurie įregistruoti kaip ilgalaikiai bedarbiai. Tai sudaro apie 41 % visų bedarbių, kurie yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje, kai prieš metus mes turėjome tik 34 tūkst., arba 17,4 %. Šis pokytis iš tiesų yra labai rimta pandemijos pasekmė, kurią mes turime visi, ypač turint galvoje, kaip sudėtinga ilgalaikius bedarbius grąžinti į darbo rinką ir kokias socialines pasekmes sukelia ilgalaikis nedarbas tiek asmeniui, tiek šeimai, tiek visai visuomenei.
Antras faktas. Tos pačios Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo paieškos išmoka, skirta mažinti pandemijos sukeltas socialines pasekmes, į Užimtumo tarnybą pritraukia daugiau negu 40 tūkst. žmonių, kurie iki tol nebuvo aktyvūs darbo rinkoje. Jie nei dirbo, nei buvo prisiregistravę Užimtumo tarnyboje. Būtent ši priemonė padėjo dalį žmonių, kurie buvo, galima taip vadinti, pilkojoje zonoje, įtraukti į darbo rinkos sistemą. Mano galva, yra būtina tai tęsti, juos ir toliau išlaikyti darbo rinkos sistemoje, net jeigu baigsis išmokos, net jeigu baigsis subsidijos. Mes visi turėtume dėti maksimalias pastangas šiuos žmones įtraukti į darbo rinką, o ne išmokėję išmokas vėl juos grąžinti į tą pilkąją zoną, tokią šešėlio zoną. Taigi turime istorinę galimybę bent dalį tų žmonių integruoti.
Jau šių metų balandžio 1 dieną tokių bedarbių dėl nuo sausio 1 dienos gerokai sumažinto darbo išmokos gavėjų rato buvo likę tik daugiau negu 20 tūkst. Kitaip sakant, perpus sumažėjo, nes buvo sumažinta išmokos aprėptis. Vadinasi, bedarbiai, negaudami šios išmokos, tiesiog grįš atgal į tą savo pilkąją zoną. Taigi šio įstatymo tikslas – sudaryti maksimalias sąlygas užtikrinti įdarbinimo pagalbos galimybes tiek gausiai ilgalaikių bedarbių, tiek tiems, kurie iš pilkosios zonos yra atėję į Užimtumo tarnybą.
Įstatyme yra numatytos dvi užimtumo rėmimo priemonių grupės: aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurias įgyvendina Užimtumo tarnyba, ir užimtumo didinimo programos, kurias įgyvendina savivaldybės. Aktyvias darbo rinkos priemones, kurias įgyvendina Užimtumo tarnyba pažeidžiamiausiems darbo paieškos išmoką gaunantiems ar gavusiems asmenims, socialinės apsaugos ir darbo ministras savo diskrecija gali priskirti prioriteto tvarka, o norint, kad ši grupė, apie kurią mes kalbame įstatyme, pasinaudotų savivaldybių įgyvendinamomis užimtumo didinimo programomis, reikia keisti įstatymą. Tai mes ir darome šiuo pateiktu projektu.
Papildomų lėšų nereikės, kadangi jau priimtu pokarantininiu paketu Užimtumo įstatyme numatytoms priemonėms sutaupoma iki 25 mln. eurų, juos Vyriausybė įsipareigojo būtent paskirti šioms dviem priemonėms, tiek, sakykim, aktyvioms darbo rinkos priemonėms, tiek užimtumo didinimo programoms. Taigi šiuo įstatymo projektu sudaromos galimybės tinkamiausiai panaudoti šias lėšas, kurias mes jau esame sutaupę.
Kadangi tai yra svarbi pokarantininė priemonė, itin aktuali susidariusiomis ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis, ir siūloma, kad galiotų terminuotai, tai yra iki šių metų pabaigos, kol yra lėšų. Remdamasis Statuto 126 straipsnio 2 dalimi frakcijos vardu prašau, kad įstatymas būtų svarstomas skubos tvarka. Suprantu, kad dėl to apsispręsime po balsavimo, bet prašau, kad dėl to būtų balsuojama. Labai dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. T. Tomilinas. Jo nematau salėje. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas buvęs ministre, kolega, jau buvo netaiklių bandymų paremti žmones, kurie po to atsisakė visokių socialinių išmokų, nes išmoka buvo didesnė ir neapsimokėjo. Mes tai žinome. Tai ar neskatinsime toliau ne ieškoti darbo ir dirbti, o būtent gyventi dar iki naujų metų? Po naujų metų vis tiek gyvenimas tęsis, tada dar pratęsime 3 ar 6 mėnesiams. Mes apvagiame tuos pačius žmones, užuot valstybės lėšas galėję skirti didesniam darbo užmokesčiui ir skatinę būtent darbo užmokesčiu grįžti į darbo rinką, mes toliau bandome tuos pinigus visokiais būdais duoti, kad žmogus rastų galimybę nedirbti. Ar užėmėte teisingą poziciją Užimtumo tarnybos ir dirbančiųjų atžvilgiu? Aš nuogąstauju, kad tai ne pats geriausias siūlymas.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą.
A. SYSAS (LSDPF). Paneikite mano nuogąstavimą.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Skirtingai nuo darbo paieškos išmokų, kurios buvo mokamos ir kurios labai susiaurintos, nuo 240 tūkst. dabar gauna tik 40 tūkst. žmonių, šitos priemonės yra aktyvinančios. Jos kaip tik yra skirtos žmonėms įtraukti į darbo rinką. Bent dalis tų priemonių, jeigu kalbame apie aktyvias darbo rinkos priemones, yra absoliučiai pasiteisinusios ir tyrimais yra nustatyta, kad jos yra efektyvios. Lietuvos didžiausia problema yra, kad lėšų šitoms priemonėms yra skiriama per mažai tam, kad mes bedarbius integruotume į darbo rinką. Tai yra nuolatinis Europos Komisijos priekaištas mums, kad būtent čia mažiausiai alokuojame lėšų. Užimtumo didinimo programos, kurias įgyvendina savivaldybės, irgi pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos aprašus skirtos žmonėms integruoti, ypač ilgalaikiams bedarbiams. Todėl ten įdėti lėšų yra būtina, nes, kaip ir minėjau, apie 41 % dabartinių Užimtumo tarnybos registruotų asmenų yra ilgalaikiai bedarbiai ir savivaldybės čia turi prisijungti. Manau, kad viena Užimtumo tarnyba nebepajėgi padėti visiems ir čia turi bendradarbiauti. Todėl tai yra aktyvinančios priemonės, kurios turėtų juos įtraukti į darbo rinką.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti. Balsuosime mano paskelbtu laiku – 17 val. 30 min.
17.12 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 47, 50 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-196 (pateikimas)
Dabar kitas įstatymo projektas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 47, 50 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – L. Jonauskas. Pateikimo stadija.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas, kurių tikslas yra sustiprinti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus institutą. Per pastaruosius penkerius metus aplinkosauginių pažeidimų skaičius didėjo ir tai iš tikrųjų kelia nerimą, tačiau reaguojant į tai tikrų aplinkosaugininkų inspektorių skaičius ne didėja, o kaip tik mažėja. Kiekvienais metais yra apie 60–70 inspektorių trūkumas ir tą trūkumą siūlau kompensuoti neetatinių inspektorių galių padidinimu. Siūlau tokias nuostatas: organizuoti neetatinių inspektorių ne tiktai egzaminus, bet ir šalia mokymus, nes žinome, kad šiandien situacija yra tokia, kad asmenys, norintys tapti neetatiniais inspektoriais, atvykę į egzaminus, tiesiog gauna informaciją ir ta informacija dažniausiai būna iš teisės aktų ir ne visai reikalinga neetatinio inspektoriaus darbui. Taigi siūlau, kad būtų organizuojami mokymai ir iš tų mokymų būtų organizuojami egzaminai.
Taip pat siūlau numatyti teisę ne mažiau kaip dviem neetatiniams inspektoriams vieniems patiems patruliuoti, dalyvauti, organizuoti aplinkosauginį reidą, žinoma, suderinus ir gavus leidimą iš juos kuruojančio aplinkos apsaugos pareigūno dėl laiko, dėl vietos, gavus leidimą.
Taip pat siūlau išplėsti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių galias suteikiant teisę sulaikyti aplinkosaugos pažeidėją, kol atvyks policijos pareigūnas arba aplinkos apsaugos pareigūnai, ir numatyti, kad kiekvienais metais neetatiniai aplinkos inspektoriai būtų skatinami materialiai. Dabar tai įstatyme irgi yra, tik nenumatyta, kad tai būtų daroma kiekvienais metais. Šaltinis – Aplinkos apsaugos rėmimo programa. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, kad sutaupėte laiko. Gerbiamas kolega, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia A. Skardžius. Ruošiasi J. Urbanavičius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, išties tikslas yra kilnus, bet mane šiek tiek, žvelgiant į tą neetatinių inspektorių praeitį, glumina tokie nutikimai, su kuriais ir asmeniškai teko susidurti, kai neetatinius inspektorius tenka gaudyti, atimti brakonieriavimo priemones ir pažymėjimus iš neblaivių inspektorių. Turbūt vienas šaukštas deguto gali ir visą medaus statinę sugadinti. Kaip jūs numatote prevenciškai užkardyti tokias veikas, kurios tikrai nerodo pavyzdžio, bet diskredituoja pačią visuomeninę tarnystę jiems patiems elgiantis neteisiškai? Ir tai mato aplinkiniai – ir gyventojai, ir svečiai tų saugotinų vietų, arba kontroliuojamų vietų, paežerėse ir miškuose. Mano būtų toks klausimas. O antra klausimo dalis būtų, kaip jūs įsivaizduojate tuos brakonierių sulaikymus būnant neetatiniu inspektoriumi? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Labai geri klausimai. Gerbiamas kolega, dėl šaukšto deguto galiu atsakyti, kad jo visur pasitaiko, visose tarnybose. Ne taip retai girdime pranešimus apie vairavusius išgėrusius policijos pareigūnus, būna, net ir teisėjams pasitaiko visokių atvejų ir taip toliau. Tai gali nutikti bet kokioje situacijoje. Jeigu kalbame apie prevenciją, tai aš įsivaizduoju, kad mano siūlomos įstatymo pataisos ir turėtų užtikrinti, kad tokių situacijų mažėtų, nes turėtų būti rengiami ir specialūs mokymai, turėtų būti ir numatyti kuruojantys inspektoriai, kurie dirbtų su tais inspektoriais ir užtikrintų, kad tokių nutikimų, kaip jūs sakote, iš tikrųjų nebūtų. O antra dalis? Pakartokite, jeigu galite.
A. SKARDŽIUS (DPF). Antra klausimo dalis buvo tokia: kaip jūs įsivaizduojate neetatinių inspektorių sulaikymą tų pažeidėjų, brakonierių ir taip toliau? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Šiandien neetatiniai inspektoriai gali būti ir be egzaminų – policijos pareigūnai, krašto apsaugos sistemos kariškiai, kitų statutinių mūsų institucijų pareigūnai. Ir lygiai taip pat, kaip jie savo tiesioginiame darbe tai daro, tą galėtų daryti ir dirbdami neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus darbą. Tam reikalingi ir mokymai, įvairios situacijos. Tam turėtų būti ir tam tikri priėjimai prie situacijų. Kai kuriais atvejais tendencingai, specialiai pažeidėjai nenori atskleisti savo asmenybės, kad inspektorius negalėtų nubausti ir taip toliau. Tai tokiu atveju iš tikrųjų reikia sulaukti, kol atvyks inspektoriai arba policijos pareigūnai, išsiaiškins tapatybę ir imsis priemonių.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Urbanavičius. Ruošiasi E. Pupinis.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Linai, už daugybę iniciatyvų. Ir pačiam teko dirbti ministerijoje, su daug kuo susipažinai asmeniškai. Bet šiuo atveju aš irgi, kaip ir gerbiamas Artūras, paklausiu, ar mes nepaleisime Džino iš butelio? Visgi visuomenininkas inspektorius ir yra tik visuomenininkas, o kur pareigūnas, kuris išlaikęs egzaminus, ir darbo specifika, jis pasiruošęs galbūt kitaip. Aš įsivaizduočiau, kad galbūt neetatinis inspektorius galėtų dirbti drauge su pagrindiniu inspektoriumi, dirbančiu aplinkosaugoje, kaip pagalbininkas. Šiuo atveju suprasčiau, o čia vienus paleisti… Aš atsargiai žiūriu į šį projektą. Ačiū, Linai.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Kolega, labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tam tikros rizikos gali būti. Aš įsivaizduoju, kad kartu dirbdami toliau komitete galėtume surasti tokių prevencinių sąlygų, kad nenutiktų tokios situacijos, kokios nors konfliktinės, ypač aštrios situacijos. Motyvacija ir motyvas, kodėl šitos įstatymo pataisos yra šiandien teikiamos, kaip ir minėjau pristatydamas pataisas, yra tai, kad šiandien aplinkosauginei kontrolei užtikrinti trūksta tiek tikrų pareigūnų, tiek tų pačių neetatinių. Aš tik priminsiu, iki 2016 metų buvo virš 700 neetatinių inspektorių, šiuo metu yra vargiai 300. Nėra motyvacijos. Jų teisės yra lygiai tokios pačios kaip ir kiekvieno asmens, tai yra stebėti: jeigu pamato, kad kas nors tinklą traukia iš upės, geriausiu atveju paskambinti pareigūnams ir pranešti apie pažeidimą. Bet, deja, šiandien dažnu atveju nėra kam važiuoti (kalbu apie inspektorius) ir tą pažeidimą užkardyti ar nubausti pažeidėjus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ar nemanote, kad problemos ne čia? Iš tikrųjų tai yra vis dėlto pavojingas užsiėmimas. Teko girdėti, kad ir patys inspektoriai su žeberklais nugaroje likdavo nuo brakonierių. Ar nemanote, kad norint padidinti pasiūlą ir paklausą reikėtų tam garantijų, tarkim, kad būtų užtikrintas sveikatos draudimas, galbūt dar kokios nors kitos garantijos, kad žmonės, kurie tarnauja, suprastų, kad jie rizikuoja, bet rizikuoja su sąlyga, jeigu kas nors atsitiks, jiems bus suteikta tam tikra pagalba. Galbūt ta kryptimi daugiau reikėtų eiti, o ne tokia paviršutiniška. Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Tik atkreipsiu dėmesį, kad tikrai nepaviršutiniška. Paviršutiniška yra kalbėti neįsigilinus. Visos tos garantijos, apie kurias jūs kalbate, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme šiandien yra įtvirtintos, yra numatyti atvejai, kada gali būti ir sužalojimų, gali būti ir dar baisesnių variantų, ir apie viską jau anksčiau pagalvota. Ir praeitos, ir dar praeitos kadencijos Seimas yra koregavęs įstatymą ir priėmęs visas tas garantijas, kurių reikėtų tais atvejais, jeigu taip nutiktų. Bet labai tikiuosi, kad niekada taip nenutiks.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų paklausė visi norintys, kurie buvo užsirašę. Dėl balsavimo motyvų nori pasisakyti L. Girskienė. Galbūt, kolega…
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš labai trumpai. Noriu pakviesti palaikyti įstatymo projektą. Kažkodėl kolegoms nekilo jokių klausimų, kai analogišką projektą pristatė S. Gentvilas, visi pritarė etatinių inspektorių atsiradimui ir galių didinimui. Tad kviečiu visus pritarti.
PIRMININKAS. Turiu pasakyti, kad jis tuo pačiu metu turėjo būti pristatomas, bet, deja, pranešėjas tuo metu negalėjo būti, tad galbūt būtų jau seniai pritarta.
Taigi yra keturi rezerviniai klausimai.
17.21 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. PNP-14-17
Kolegos, mes kviečiame E. Pupinį dėl Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Arūno Sodonio peticijos“.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Arūno Sodonio peticijos“. Peticijų komisija A. Sodonio peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų birželio 9 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą tenkinti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus papildyti Administracinių nusižengimų kodeksą ir Baudžiamojo proceso kodeksą nuostatomis, kuriomis būtų įtvirtinti teismo įgaliojimai kreiptis į Administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ar baudžiamojoje byloje, ar jo dalis atitinka įstatymą ir Vyriausybės norminį teisės aktą.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos nuomonę, suderintą su Teisėjų taryba. Šiuo metu bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami administracinį nusižengimą ar baudžiamąsias bylas, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintais pagrindais bei sąlygomis, taip pat siekiant teisinio aiškumo asmenims, įgyvendinantiems teisę į teisinę gynybą administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose, Administracinių nusižengimų kodeksą ir Baudžiamojo proceso kodeksą tikslinga papildyti nuostatomis, analogiškomis toms, kurios įtvirtintos Civilinio proceso kodekse. Prašau atsižvelgti į komisijos išvadą ir pritarti A. Sadonio peticijos nuostatoms.
PIRMININKAS. Kolegos, motyvų nėra, dėl balsavimo apsispręsime 17 val. 30 min.
17.23 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Gedimino Minelgos peticijos“ projektas Nr. PNP-14-18
Kitas klausimas – dėl Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Gedimino Minelgos peticijos“. Pranešėjas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Peticijų komisija svarstė G. Minelgos peticiją. Peticijų komisija G. Minelgos peticiją iš esmės išnagrinėjo birželio 9 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus pakeisti Seimo rinkimų įstatyme nustatytą Rinkimų komisijos sudarymo tvarką, tai syra įtvirtinti galimybę statutiniams pareigūnams būti apygardų rinkimų komisijos nariais, taip pat nustatyti, kad teisingumo ministras į apygardų rinkimų komisijas siūlytų ne aukštąjį teisinį išsilavinimą, o tik aukštąjį išsilavinimą turintį asmenį.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos nuomonę ir manydama, kad statutinių pareigūnų darbas apygardų rinkimų komisijose nebūtų suderintas su pareigūnų statusui keliamais reikalavimais ir galėtų sudaryti prielaidas interesų konflikto tikimybei arba abejonėms tiesioginės pareigūnų veiklos nešališkumu, taip pat manydama, kad apygardos rinkimų komisijose būtini aukštąjį teisinį išsilavinimą turintys nariai, kad tinkamai būtų vykdomos šių komisijų funkcijos.
Pažymėtina, kad Seimo peticijų komisija taip pat nusprendė pareiškėjo G. Minelgos peticiją perduoti susipažinti su jai pateiktais pasiūlymais Seimo valdybos 2021 m. kovo 17 d. sprendimu SVS 65 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos rinkimų sistemos analizei atlikti ir reikalingų įstatymo projektų parengti sudarymo sudarytai darbo grupei“. Prašom atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Apsispręsime, kai bus balsavimas 17 val. 30 min.
17.25 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Roberto Raulyno, Vytauto Apoliansko, Deivido Antanaičio, Vitalijaus Gruzincevo peticijos“ projektas Nr. PNP-14-19
Kitas klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Roberto Raulyno, Vytauto Apoliansko, Deivido Antanaičio, Vitalijaus Gruzincevo peticijos“ projektas. Pranešėjas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Roberto Raulyno, Vytauto Apoliansko, Deivido Antanaičio, Vitalijaus Gruzincevo peticijos“ projektas. Peticijų komisija minėtų asmenų peticiją iš esmės išnagrinėjo birželio 9 dieną posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinti laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims teisę naudotis dušu ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir mano, kad šiomis nuostatomis pildyti Bausmių vykdymo kodeksą nėra tikslinga. Pareiškėjų siūlymas jau yra įgyvendintas atlikus pakeitimus Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus darbo taisyklėse, kurias tvirtina teisingumo ministras. Todėl prašome atsižvelgti į komisijos išvadą ir atmesti peticiją.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti. Apsispręsime mano minėtu laiku.
17.26 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Roberto Raulyno, Deivido Antanaičio, Vitalijaus Gruzincevo peticijos“ projektas Nr. PNP-14-20
Paskutinis – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Roberto… Atsiprašau, mes jau šitą…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ne, ne, čia kita peticija. Jie rašo labai daug peticijų.
PIRMININKAS. Ai, kita. Teisingai. Seimo protokolinio nutarimo projektas Nr. PNP-14-20. Čia kitas numeris. Tų pačių asmenų – R. Raulyno, D. Antanaičio, V. Gruzincevo – peticijos projektas. Seimo protokolinio nutarimo projektą pristato E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Peticijų komisija R. Raulyno, D. Antanaičio, V. Gruzincevo peticiją iš esmės išnagrinėjo birželio 9 dieną posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodeksą ir įtvirtinti laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims teisę įgyti elektronines knygų skaitykles ir jas naudoti. Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir mano, kad šiomis nuostatomis pildyti Bausmių vykdymo kodeksą nėra tikslinga. Pareiškėjų siūlymas jau yra įgyvendintas atlikus pakeitimus Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, kurias tvirtina teisingumo ministras. Todėl prašom pritarti komisijos išvadai ir šią peticiją atmesti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs pristatėte visus protokolinių nutarimų projektus.
Kolegos, taigi atėjo laikas balsuoti.
17.27 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7, 8, 14 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-623 (pateikimo tęsinys)
Pirmas balsuoti teikiamas klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 7, 8, 14 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-623. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 74, balsavo 73: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomų nesiūloma. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną. Be to, ministrė prašė skubos tvarka, bet kadangi siūloma svarstyti birželio 22 dieną, kaip ir atitinka skubos tvarką. (Balsai salėje) Gerai. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Prašom. J. Džiugelis – per šoninį mikrofoną. (Balsai salėje) Negirdime. Pagarsinkite.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). (Negirdėti)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Sutarėme dėl komitetų, dėl svarstymo datos ir dėl skubos.
17.30 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-430(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas įstatymo projektas – Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-430(2). Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 86, balsavo 84: už – 70, prieš nėra, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta.
Gerbiami kolegos, buvo numatyta svarstyti rudens sesijoje. Čia kažkodėl įrašytas Žmogaus teisių komitetas. Bet Pilietybės įstatymą visada svarstydavo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti Teisės ir teisėtvarkos komitetui? (Balsai salėje) Galime. Ir Žmogaus teisių komitetas papildomo komiteto statusu. Ačiū. Pritarta komitetams. Pagrindinis – TTK, papildomas – ŽTK. Svarstysime rudens sesijoje. Bendru sutarimu. Dėkoju.
17.31 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-631 (pateikimo tęsinys)
Užimtumo įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-631. Pateikimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 88, balsavo 87: už – 85, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Siūlomas pagrindiniu komitetu Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nesiūloma. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime siūlymui dėl komitetų ir sesijos pritarti? (Balsai salėje) Pranešėjas frakcijos vardu prašė skubos tvarkos. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Bet tada ne rudens sesijoje svarstysime. Galime pritarti skubai? Ačiū, pritarta skubai.
17.33 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 47, 50 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-196 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 47, 50 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-196. Pateikimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 89, balsavo 88: už – 68, prieš – 1, susilaikė 19. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas komitetas nėra siūlomas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti siūlymui dėl komitetų ir svarstymo datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, dabar yra keletas protokolinių nutarimų projektų.
17.34 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Arūno Sodonio peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-17) priėmimas
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. PNP-14-17. Peticijų komisija siūlo tenkinti šią peticiją. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.34 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Gedimino Minelgos peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-18) priėmimas
Kitas nutarimo projektas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Gedimino Minelgos peticijos“ projektas Nr. PNP-14-18. Peticijų komisija siūlo atmesti. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
17.35 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Roberto Raulyno, Vytauto Apoliansko, Deivido Antanaičio, Vitalijaus Gruzincevo peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-19) priėmimas
Kitas projektas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Roberto Raulyno, Vytauto Apoliansko, Deivido Antanaičio, Vitalijaus Gruzincevo peticijos“ projektas Nr. PNP-14-19. Peticijų komisija projektą siūlo atmesti. Galime pritarti? Siūlo atmesti peticiją. Pritarta bendru sutarimu, prieštaraujančių nėra.
17.35 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Roberto Raulyno, Deivido Antanaičio, Vitalijaus Gruzincevo peticijos“ (projektas Nr. PNP-14-20) priėmimas
Kitas projektas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Roberto Raulyno, Deivido Antanaičio, Vitalijaus Gruzincevo peticijos“ projektas Nr. PNP-14-20. Peticijų komisija projektą siūlo atmesti. Ar galime pritarti Peticijų komisijos nuomonei? Ačiū, pritarta bendru sutarimu, nes negirdžiu prieštaraujančių.
Kolegos, mes apsvarstėme darbotvarkės klausimus, įstatymų bei nutarimų projektus. Dar vienas pareiškimas. Ne, du. Per tą laiką… Registruosimės po pareiškimų, gerai?
17.36 val.
Seimo narių pareiškimai
Pareiškimą kviečiame perskaityti Ž. Pavilionį. Ruošiasi V. Valkiūnas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Kremliaus specialiųjų tarnybų kovo mėnesį vykdytos (Triukšmas salėje, plojimai) informacinės provokacinės atakos prieš Lietuvos, Latvijos, Estijos bei kitų Europos Sąjungos ir NATO šalių, taip pat Ukrainos užsienio reikalų komitetų pirmininkus kontekstą.
Praėjusią savaitę prieš Prezidento vizitą į Sakartvelą bei Baltijos šalių užsienio reikalų komitetų pirmininkų vizitą Berlyne buvo paviešintas pakeistas mano pokalbio įrašas, jo autentiškumo negaliu patvirtinti. Apgailestauju, kad nei aš, nei mano Baltijos kolegos nesugebėjome pradžioje suprasti, kad prieš mus vykdoma deepfake ataka. Šios technologijos Baltijos šalyse buvo panaudotos pirmą kartą. Apie tokias atakas bei technologijas mūsų niekas neįspėjo ir iki šiol neturime sukūrę efektyvaus reagavimo į tokias atakas teisminės ir kitokios praktikos. Organizuojant pokalbį nei man pačiam, nei mano biuro darbuotojams, nei Baltijos kolegoms, ekrane trumpai pamačius netikro L. Volkovo veidą, nekilo abejonių, kad tai yra jo paties veidas. Užtruko dar keletą savaičių, kol kartu su Baltijos šalių bei Ukrainos kolegomis, patyrusiais tokias atakas, supratome, kas įvyko. Tada nedelsdami informavome savo šalių saugumo tarnybas, savo kolegas užsienyje bei visuomenę, siekdami užkirsti kelius tolesniems Kremliaus atstovų nusikaltimams.
Balandžio 22 dieną mes, Baltijos šalių užsienio reikalų komitetų pirmininkai, padarėme pareiškimą ir pabrėžėme, kad šiais išpuoliais siekiama paskleisti melagingą informaciją bei bandoma diskredituoti Rusijos opozicijos bei ją palaikančią Baltijos šalių, kurios aktyviai palaiko demokratinius procesus Baltarusijoje, remia Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo integraciją į transatlantinę šeimą, santykius. Atitinkamą pareiškimą tuo metu padarė ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai.
Paskleidę šią informaciją sąjungininkams, juos atitinkamai pavyko nuo to apsaugoti, supratome, kad šia specialia operacija, organizuota tariamo A. Navalno kabineto vadovo A. Volkovo vardu, buvo nusitaikę į vienas svarbiausių Vakarų ir mums draugiškas sostines, JAV Senato, Vokietijos Bundestago, Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų, Kanados, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Nyderlandų užsienio reikalų komitetus. Prieš juos, kaip ir prieš kelis Europos Sąjungos, NATO šalių prezidentus, premjerus, parlamentarus, taip svarbias demokratijas vienijančias organizacijas ar institucijas panašios atakos jau buvo surengtos.
Tikiuosi, kad šios operacijos mastas jus įtikino, kad tai nebuvo šiaip linkusių pajuokauti asmenų pasilinksminimas. Vien pasiruošimas, žinojimas, ką su konkrečiu asmeniu kalbėti, reikalauja turėti daug viešai neprieinamos informacijos. Pripažįstu, buvau nepakankamai atsargus. Tai man gera, nors ir skaudi, pamoka. Tikiuosi, iš to mes visi pasimokysime ir taip, kaip man, daugiau niekam Lietuvoje neatsitiks. Tai tiek apie deepfake ataką.
Dabar apie paviešintą neautentišką, sumontuotą pagal deepfake autorių norus pokalbių turinį. Pirmiausia teisinėje valstybėje nederėtų rimtai traktuoti tokių be mano sutikimo įrašytų, suklastotų pokalbių. Juo labiau oficialiems asmenims komentuoti jų turinį, gerai ar blogai aš kalbėjau. Aptarinėdami priešiškų specialiųjų tarnybų padarytus įrašus, svarstydami jų suklastotus vaizdo įrašų turinius mes tik elgiamės pagal jų sugalvotą schemą: abejoti savo pačių vykdoma politika, ieškoti tarpusavio priešų ir menkinti patikimumą partnerių akyse.
Demokratinėje valstybėje kiekvienas mūsų turi teisę į savo pažiūras, kaip ir teisę į kritiką. Taip pat ir aukščiausių Lietuvos pareigūnų kritiką. Tikiuosi, man čia nebus taikoma išimtis ir aš nebūsiu cenzūruojamas ar baudžiamas už savo politines pažiūras. Norėčiau, kad sprendimą dėl mano, kaip politiko ir Seimo nario, įsitikinimų ir mano veiklos vertinimo paliktume rinkėjams. Esu įsitikinęs, kad aš, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, nesu padaręs jokios žalos Lietuvos interesams, tuo labiau kad nesu, kaip kai kas sako, menkinęs Lietuvą. Mano visos pastangos yra skirtos Lietuvos užsienio politikos stiprinimui. Lietuvos užsienio politikos vieningumas turėtų būti ne visiems kalbant pagal iš anksto suderintus paruoštukus, o veikiant viena kryptimi, galbūt kiek skirtingais požiūriais ir temperamentu.
Apgailestauju, jeigu ką nors mano žodžiai, net suklastoti, įžeidė. Tikiuosi, kad iš šios istorijos pasimokysime. Aš įgausiu daugiau atsargumo, o mes visi tapsime ne mažiau demokratiški ir atidūs galimoms provokacijoms. O joms pavykus, solidžiai reaguosime. Šiuo tikslu organizuosime Seimo narių, dirbančių su užsienio politika bei saugumo ir gynybos klausimais, susitikimą su mūsų žvalgybų atstovais, siekiant pasirengti būsimoms atakoms, kurios, manau, prieš mus bus toliau bandomos vykdyti. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, tik siūlau prisiminti, kad pareiškimui yra skirta 5 minutės.
Kviečiame V. Valkiūną, tikiuosi, jis laikysis 5 minučių termino. Prašom.
V. VALKIŪNAS (LRF). Kiek galima spausti merus priimti sprendimus, kurių jų rinkimų programose nebuvo? Ar galime įpareigoti organizuoti vietos gyventojų apklausas? Juk tai galima daryti.
Nuolatinis merų mobingas, pasireiškiantis iš mažareikšmių pridėtinės ir ekonominės vertės nesukuriančių ekstremistinių grupių, pasivadinusių LGBT, LGBT plius. Kaip jiems elgtis? Vieną kartą turi baigtis! Tai nėra demokratija. Tai betvarkės modeliavimas. Juk vietos gyventojų apklausų metu gyventojai gali pareikšti savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais. Reikalaukime jų, ginkime miestų merus. Prasibrovę iki mūsų vaikų ir anūkų per nutautintą švietimo sistemą ir mokyklas jie jau perprogramavo juos savo propagandine ideologija, nevedančia niekur. Kuris iš LGBT pasiūlytų įstatymų projektų sukurs darbo vietas, didesnį BVP, laisvesnę rinką, geresnius atlyginimus, darbdavio pagarbą darbuotojui, darbuotojų saugos garantus? Kuris iš jų siūlomų įstatymų pagausins tautą piliečiais, ištikimais savo šaliai? Kodėl LGBT ir Laisvės partija, jiems atstovaujanti, taip primygtinai kuria įstatymų projektus, kurie neparemti ekonominiais ir statistiniais skaičiavimais? Atsisakysime lietuviškų rašmenų ir turėsime daugiau įkurtų įmonių? Kur skaičiavimai? Ratifikuosime Stambulo konvenciją ir bus mažiau barnių šeimose? Ar tikrai? Narcisizmas su išskirtinėmis teisėmis be atsakomybės už visų mūsų ateitį? Veiksmai, skirti sugriauti civilizaciją, terodo, kad ne nudvėsusi Trojos kumelė už vartų, o netvarkos modeliuotojai jau čia, Seime. Gerbiama opozicija ir progresyviai mąstantys, suskubkime nubusti ir veikime.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai, jis sutaupė mūsų laiko ir savo taip pat.
Kolegos, kas norėjo registruotis, prašom. Šiandien paskutinė registracija. Užsiregistravo 50 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, ačiū visiems už darbą. Birželio 15 dienos plenarinis popietinis posėdis baigtas. Gero vakaro ir gerų likusių savaitės dienų. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.