LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4658

2020-03-31 Nr. 103-P-10

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, I. Kuodienė, A. Dolmantienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: M. Majauskas – Seimo narys, E. Jovaiša – Seimo narys, G. Skaistė – Seimo narė, R. Žemaitaitis – Seimo narys, I. Segalovičienė – Prezidento patarėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-27	1 (5¹)	(1)	(1)	Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau- keičiamas įstatymas) 5¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sąlyga, pagal kurią savarankiška veikla neturi būti išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos. Tokia formuluotė leidžia manyti, kad ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu savarankiška veikla gali būti išregistruota. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą, išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti. Neaišku, ar savarankišką veiklą ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu išregistravęs asmuo turėtų teisę į išmoką, todėl nuostatos tikslintinos.	Įvertinta	Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas būtų nutraukiamas, jei asmuo nebeatitiktų bent vienos iš 5¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšauktų ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueitų bent vieno iš jų paskelbimo terminas. Kitais atvejais išmoka būtų mokama.
1.2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-27	1 (5¹)	(1)	(4)	2. Tikslintinas įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalies 4 punktas, kadangi ne visi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyti savarankiškai dirbantys asmenys (pvz., advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti fiziniai asmenys) galės atitikti 4 punkte nurodytą sąlygą (sąlyga neturėti likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso gali būti taikoma tik įmonėms). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „savarankiškai dirbantys asmenys“ jau yra apibrėžta keičiamo įstatymo 5 straipsnyje ir vartojama visame įstatyme, todėl svarstytina, ar keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų atsisakyti skliaustuose nurodytos santrumpos ,,(toliau šiame straipsnyje – savarankiškai dirbantis asmuo)“ arba vartoti kitą santrumpą.	Pritarti	Siūloma 5¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: ,,4) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.“
1.3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-27	1 (5¹)			3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 50 straipsnyje numatyti tik užimtumo rėmimo priemonių ir darbo rinkos paslaugų finansavimo šaltiniai, iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, iš kokių lėšų būtų mokamos keičiamo įstatymo 5¹ straipsnyje nurodytos išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims (pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnį tai nėra nei darbo rinkos paslauga, nei užimtumo priemonė). Įstatymo projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus.	Pritarti	Įstatymo projektą siūloma papildyti keičiamo įstatymo 50 straipsnio pakeitimu ir jį išdėstyti taip: ,,12 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 50 straipsnis. Užimtumo rėmimo priemonių, ir darbo rinkos paslaugų ir kitų išmokų finansavimo šaltiniai Darbo rinkos paslaugos, ir užimtumo rėmimo priemonės ir kitos šiame įstatyme nurodytos išmokos finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Garantinio fondo, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
1.4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-27	1 (5¹)	(4)	(2)	4. Siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 4 dalies 2 punkte vietoj žodžių ,,bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų“ įrašyti žodžius ,,bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos“.	Pritarti
1.5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-27	1 (5¹)	(5)		5. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalyje nurodyti pilną Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimą, atitinkamai patikslinant keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą.	Pritarti
1.6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-27				6. Keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ,,darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, jų rašytiniu prašymu kompensuojama 40 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis“. Atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar nereikėtų kartu reglamentuoti, kokia tvarka būtų mokama ši kompensacija (nemokama ar stabdomas jos mokėjimas), jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, darbdavys asmenims, įdarbintiems pagal pameistrystės darbo sutartį, paskelbtų prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintas įstatymo projekto pavadinimas.	Pritarti	Įstatymo projektą siūloma papildyti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2¹ dalies papildymu ir šį straipsnį išdėstyti taip: ,,6 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Papildyti 38 straipsnį 2¹dalimi: “2¹. Darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pameistrystės forma, kuriems iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo buvo kompensuojama 40 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, kai darbdavys asmenims, įdarbintiems pagal pameistrystės darbo sutartį, paskelbia prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, subsidijos darbo užmokesčiui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka mokėjimas sustabdomas ir nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos pradedama mokėti subsidija darbo užmokesčiui 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta tvarka.“
1.7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-27				7. Pagal keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalį bedarbiams stažuotė gali būti organizuojama ne ilgiau kaip iki 6 mėnesių ir jiems remiantis šio straipsnio 3 dalimi per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį yra mokama 0,39 minimaliosios mėnesinės algos dydžio stipendija. Atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar nereikėtų kartu reglamentuoti, kokia tvarka turėtų būti mokama ši stipendija (nemokama ar jos mokėjimas stabdomas), kai dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, darbdavys yra paskelbęs prastovą. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintas įstatymo projekto pavadinimas.	Pritarti	Įstatymo projektą siūloma papildyti keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimais ir jas išdėstyti taip: ,,7 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Stažuotės trukmė, tikslas ir kitos stažuotės sąlygos nustatomos trišalėje stažuotės sutartyje, sudaromoje tarp Užimtumo tarnybos, stažuotę organizuojančios įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros (toliau – stažuotę organizuojanti įmonė) ir asmens, pasiųsto į stažuotę, tačiau ne ilgiau kaip iki 6 mėnesių. Į šį laikotarpį neįskaičiuojamas laikotarpis, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, stažuotė sustabdoma. Stažuotės laikotarpiu į stažuotę pasiųstam asmeniui turi būti užtikrintas stažavimasis ne mažiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę.“; 2. Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bedarbiams per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija, atsižvelgiant į stažavimosi valandas. Stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu, išskyrus atvejį Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, kai bedarbiui mokama 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija. Stipendijos dydis mažinamas proporcingai numatytų, bet nesistažuotų valandų skaičiui, išskyrus atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino stažuotė sustabdoma. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, likusį stažuotės laikotarpį mokama 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio stipendija.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Nacionalinė NVO koalicija 2020-03-18					DĖL PRIEMONĖS “PARAMA DARBO VIETŲ IŠSAUGOJIMUI” TAIKYMO NEVYRIAUSYBINĖMS ORGANIZACIJOMS 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikus ir LR Seimui priėmus įstatymo (LR Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas (XIII-2821)) pakeitimus dėl darbdavių patiriamų išlaidų kompensavimo iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją, nepriskyrus NVO, kurios įsteigtos pagal LR Asociacijų įstatymą, daugelis asociacijų, vykdančių veiklą, teikiant viešąsias paslaugas, susidurs su sunkumais išlaikant darbuotojus. Darbo kodekso 47 str. 3 d. 2 p. numatoma, kad prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis nevyriausybinių organizacijų negalės tęsti savo veiklos, prašome papildyti naujai priimto 47 str. 3 d. 2 p. tokiu sakiniu: “Patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis gali būti kompensuojama nevyriausybinėms organizacijoms, kaip jos suprantamos pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą (asociacijoms, viešosioms įstaigoms, labdaros ir paramos fondams), kurių ūkinė veikla yra negalima (pvz. vaikų dienos centrai, kultūros, sporto centrai, švietimo įstaigos ir kt. ).”	Atsižvelgta	Iniciatorių pateiktame įstatymo projekte į prašymą atsižvelgta.
2.	UAB „Elitaz“ ir kitų renginių organizatorių kreipimasis dėl verslo subjektų, veikiančių renginių organizavimo srityje, nuostolių kompensavimo 2020-03-23					Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 dėl epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos šalyje nuo 2020-03-16 iki 2020-03-30 yra paskelbtas karantinas. Nutarime nurodoma, kad karantino metu yra draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, taip pat draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai. Juridiniai ir fiziniai asmenys, užsiimantys renginių organizavimu ir teikiantys su renginių organizavimu susijusias paslaugas (įgarsinimo, apšvietimo, vaizdo, scenų technikos, taip pat grupių ir atlikėjų vadyba užsiimančios įmonės, scenografijos, dekoravimo paslaugas teikiančios įmonės, paviljonų ir baldų renginiams nuomos bendrovės, bilietų platinimo įmonės, arenos, kultūros centrai, teatrai, sportinių renginių organizatoriai, ne pelno siekiančių renginių organizatoriai) prarado bet kokią galimybę vykdyti savo veiklą. Tai reiškia, kad šios ūkio šakos dalyviai negaus jokių pajamų. Kūrybinės, meninės ir pramogų organizavimo veiklos sektoriuje dirba daugiau kaip 13 tūkstančių žmonių, šios ūkio šakos bendrovių metinės pardavimo pajamos 2019 m. sudaro daugiau kaip 120 milijonų eurų. Svarbu pastebėti, kad renginių organizavimas, kultūros, teatro ir sporto renginiai yra susiję su daug kitų verslų, kuriuose dirba labai daug žmonių: maitinimu, apsauga, valymu ir kitomis paslaugomis. Pavyzdžiui, vienoms Eurolygos krepšinio varžyboms Žalgirio arenoje be pastovių darbuotojų papildomai yra pasitelkiama net apie 600 žmonių. Renginių organizavimo, kultūros, teatro ir sporto įmonės nėra pasiruošusios ekstremalioms situacijoms, todėl negalėdamos vykdyti jokios veiklos, nesugebės išlaikyti savo darbuotojų. Jos patirs didžiulius nuostolius, nes pagal ilgalaikes sutartis nuomojasi turtą (patalpas, įrangą), moka veiklai finansuoti pasiimtus kreditus, yra sudarę sutartis dėl paslaugų teikimo, pagal kurias yra atlikti mokėjimai atlikėjams, sportininkams, tačiau sutartys negalės būti įvykdomos dėl esamos situacijos, darbuotojams būtina mokėti kad ir dalį jų darbo užmokesčio, nors jokie darbai nebus vykdomi ir t.t. Esama situacija yra katastrofiška renginių organizavimo, kultūros, teatro ir sporto sektoriui, todėl nesant pakankamos paramos iš valstybės ir savivaldybių, bendrovės Seimo kanceliarijoje GAUTA 2020-03-23 Nr. G-2020-2331 turės bankrutuoti, taip sukeldamos neigiamas pasekmes daugeliui kitų asmenų (darbuotojams, jų šeimoms, kontrahentams). Neabejotina, kad renginių organizavimo, kultūros teatro bei sporto sektoriai yra svarbūs valstybei, kadangi jie reikšmingai prisideda prie visuomenės prasmingo laisvalaikio praleidimo, taip plačiąja prasme iš dalies užtikrindami ir konstitucinę asmens teisę į poilsį. Pažymėtina, kad netgi pasibaigus karantinui, šių sektorių verslui atsigauti reikės labai daug laiko: susitarti dėl renginių su atlikėjais bei kontraktų su sportininkais, turės būti atkurti skrydžiai į Lietuvą (atlikėjams atvykti), susitarti dėl renginių vietos ir įrangos. Renginių užsakovai bus patyrę nuostolių savo verslo šakose ir, tikėtina, kad renginius atšauks visiškai, o kai kurie renginiai, turintys vykti vasarą - nebeįvyks. Toks ilgas laikas nuo karantino pabaigos iki pajamas generuojančios veiklos bus analogiškas karantinui, nes renginių organizavimo sektoriaus įmonės negaus pajamų, tačiau turės pareigą mokėti visą darbo užmokestį savo darbuotojams. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje neliks nieko kito kaip atleisti darbuotojus. Suprantame, kad renginiai nevyks siekiant apsaugoti visų mūsų sveikatą, su kuo mes, be abejo, sutinkame ir tai palaikome, tačiau būtų racionalu, kad valstybė padėtų mums išgyventi šį laikmetį, nes esame šios visuomenės dalis. Atsižvelgiant į tai, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimą, prašydami pakeisti Užimtumo įstatymo 41 str. 2 d., nustatytą subsidijų tvarką, padarant išimtį išmokų dėl prastovų mokėjimo tvarkoje, t.y. nustatant, kad renginių organizavimo sektoriaus įmonėms, kurioms buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, neturi pareigos išlaikyti darbo vietos ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos. <…>.	Nepritarti	Pareiškėjai su analogišku prašymu kreipėsi ir į Vyriausybę (projekto iniciatorių). Tačiau jų siūlymui panaikinti prievolę išlaikyti darbo vietas nepritarta. Komitetas palaiko Vyriausybės poziciją.
3.	Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija 2020-03-30					DĖL KORONAVIRUSO ĮTAKOS LIETUVOS VIEŠBUČIAMS IR RESTORANAMS BEI VYRIAUSYBĖS PRIEMONIŲ PLANO NUOSTOLIAMS SUŠVELNINTI Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, atstovaujanti 28 700 restoranų ir viešbučių darbuotojų, užsidarius 97 proc. įmonių, kurių dauguma mažos ir vidutinės įmonės, norėdami išlaikyti kuo daugiau darbo vietų ir ateityje sustabdyti įmonių bankrotus bei paskatinti ekonomikos atsigavimą ir vartojimą, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą su siūlymais, kurie padėtų esamoje situacijoje išlaikyti darbuotojus, o vėliau, rinkai atsigavus, verslui efektyviau grįžti į konkurencines sąlygas. I. Šiuo metu opiausias klausimas atlyginimų kompensavimas įmonėms, kurių veikla priverstinai sustabdyta ir jos negali prisidėti nei 10 proc., nei 30 proc. prie LRV siūlomo kompensavimo modelio. LRV negirdi mūsų daugkartinių siūlymų, o bankai skubiai įšaldo apyvartinėms lėšoms suteiktus ilgalaikius kreditus, nes „mano“, kad įmonės neišgyvens. Jokios išmokos nebeįmanomos. LVRA siūlo remtis Latvijos , Estijos ir kitų Europos šalių pavyzdžiais: 1, Siūlome apgyvendinimo ir viešojo maitinimo paslaugų sektoriuje dirbantiems darbuotojams, ekstremalios situacijos ir karantino prastovos metu mokėti 65-70 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio subsidiją, kuri negali būti mažesnė negu valstybės mokama nedarbo išmoka. Tik toks modelis leis išlaikyti įmonių darbuotojus, o ne skatinti juos kreiptis į Užimtumo tarnybą. Dalinamės kaimyninių šalių Latvijos ir Estijos Vyriausybių priimtomis priemonėmis labiausiai krizės paveiktiems sektoriams. Latvijos Vyriausybė mokės tiesiogines DU išmokas darbuotojams, kurios sudaro 75 proc. vidutinės algos, bet ne daugiau kaip 700 Eur. Ne darbo išmokos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir privalomosiomis valstybinio socialinio draudimo mokesčiu. Estijoje darbuotojams bus mokama 70 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1000 Eur asmeniui. 2. Taip pat siūlome netaikyti darbdaviams sąlygos išlaikyti darbo vietas 3 ar 6 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos, nes net ir atnaujinus veiklą viešbučiai ir restoranai dar ilgą laiką negalės dirbti pilna apimtimi, kadangi turizmas prasidės ne anksčiau per 12 mėnesių. 3. Darbaviai neturi priemonių sulaikyti darbuotojus ir jų neatleisti nevykdydami veiklos. Manome, kad paskelbtas karantinas truks ne mažiau kaip 30 dienų, o pagal LR Darbo kodekso 56 str., jei prastova trunka 30 dienų darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Todėl siūlome papildyti LR Darbo kodekso 56 str. 2d., numatant, kad išeitinė išmoka nėra mokama, jei prastova yra paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną ir 12 mėnesių jiems pasibaigus (arba kol nėra pilnai atstatyta darbdavio veikla). Alternatyvus variantas - palikti galioti pareigą mokėti išeitinę išmoką, tačiau ją finansuoti iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo ar kitų valstybės resursų. 4. Netaikyti kodekso 147 str. 1-2 d. numatytų neproporcingai didelių netesybų už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotojais ir delspinigių. <…>.	Įvertinta	Siūlomomis priemonėmis siekiama padėti visam verslui įvertinus ir valstybės finansines galimybes. Komitete taip pat pritarta patobulintam įstatymo projektui, kuriame neliko nuostatų išlaikyti darbo vietą 6 mėn. nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.
4.	Kirpėjų ir grožio specialistų asociacija 2020-03-30					KREIPIMASIS-PASIŪLYMAI Lietuvos Respublikos grožio specialistus vienijančios asociacijos: IESA – LashUnion Tarptautinė blakstienų ir antakių meistrų asociacija, KIGSA Kirpėjų ir grožio specialist asociacija, PMMA Permanentinio makiažo meistrų asociacija, KKA Kosmetikų ir kosmetologų asociacija, Derotokosmetologų ir estetinės mezoterapijos specialistų asociacija dėl šiuo metu Lietuvoje susidariusios situacijos, kuri įvedus karantiną, tiesiogiai įtakojo grožio specialistų ir jų teikiamų paslaugų veiklą teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 2020-03-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo “Dėl krantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo” Nr. 207 (toliau - Nutarimas) 3.2.8. punktu uždrausta teikti grožio paslaugas. Padėtis grožio paslaugų sektoriuje Pažymime, kad dėl minėto Nutarimo be išimties visi grožio sektoriuje dirbantys specialistai neteko savo tiesioginių pajamų, nes negali verstis veikla. Visi grožio specialistai neteko netiesioginių pajamų, nes nebegali priimti ir vykdyti užsakymų būsimiems klientams. Visi grožio specialistai susiduria su neproporcinga našta atsiskaitant už patalpas (nuomos mokestis, paskolos mokestis), kuriose vykdo veiklą, kai tuo tarpu jokių pajamų iš vykdomos veiklos negauna ir negali gauti, nes veikla verstis yra draudžiama. Visos grožio paslaugas teikiančios įmonės susiduria su problemomis mokant darbo užmokestį darbuotojams esant priverstinei prastovai. Pastabos ir pasiūlymai 1. Vyriausybė yra numačiusi parama savarankiškai dirbantiems asmenims - fiksuota 257 eur. dydžio išmoka per mėnesi. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad minėta parama nėra pakankama minimaliems poreikiams užtikrinti, tais atvejais kai asmuo verčiasi savarankiška veikla, kuri yra visiškai uždrausta karantino laikotarpiu ir kurios vykdymas neįmanomas nuotoliniu ar kitokiu be kontakto būdu. Pažymime, kad visiems asmenims, kurie verčiasi savarankiška veikla (taip pat ir grožio sektoriaus specialistams), kuria pagal Nutarimą karantino metu verstis yra draužiama - turi būti užtikrinamos vieno minimalaus mėnesinio atlygio (MMA) dydžio išmokos kas mėnesį – MMA 607 eur, kurios yra būtinos minimaliems poreikiams užtikrinti, šeimoms išlaikyti. 2. Priimtos įstatymu pataisos leisti iki 3 mėnesiu stabdyti būsto ar kito kredito mokėjimus bankams (išskyrus palūkanas), dėl nuo kredito gavėjo ar jo sutuoktinio nepriklausančiu aplinkybių laikinai netekus ne mažiau kaip trečdalio ar visu pajamų. Atkreipiame, Jūsų dėmesį, kad didžioji dalis grožio specialistų veiklą vykdo patalpose, kurias nuomoja. Šiuo metu dėl susidariusios situacijos patalpos negali būti naudojamos pagal paskirtį ir stovi tuščios, tačiau nuomos mokestis vistiek turi būti mokamas. Pažymime, kad ne į visas nuomos sutarčių sąlygas įtrauktas force major principas, ne visi nuomotojai geranoriškai sutinka mažinti ar atidėti nuomos mokesčio mokėjimus. Daugelis patalpų, ypač didesni grožio salonai ir grožio studijos bei centrai yra visiškai nuo pagrindų įrengti nuomininkų investicijomis ir kaštais, todėl nutraukus sutartį ir palikus patalpas butų prarastos visos lėšos ir investicijos, kurios buvo skirtos darbo vietai įrengti. Pažymime, kad šią problemą, bent iš dalies padėtų spręsti šio kreipimosi 1 punkte minima didesnė išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla yra draudžiama, todėl siūlome užtikrinti vieno minimalaus mėnesinio atlygio (MMA) dydžio išmoką kas mėnesį -MMA 607 eur. 3. Priimtos Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo pataisos - Dėl kompensavimo įmonėms dėl darbuotoju atlyginimu dėl priverstinės prastovos: visos įmonės, kurioms yra uždrausta vykdyti veikla karantino metu valstybė kompensuos 90 proc. darbuotojo atlyginimo, bet ne daugiau nei valstybes nustatyta minimali mėnesinė alga, o 10 proc. Siekianti kompensacijos dalis bus palikta darbdaviui. Tokia subsidija gavęs darbdavys turės įsipareigoti darbuotojo darbo vieta išlaikyti dar tris mėnesius jau subsidijai pasibaigus. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad juridiniai asmenys, teikiantys grožio paslaugas priklauso smulkiąjam verslui ir negalėdami vykdyti veiklos negauna jokių pajamų, o iš smulkiojo verslo veiklos neturi pakankamai sukauptų santaupų, todėl neturi jokios galimybės išlaikyti save, mokėti nuomos mokestį už nuomojamas patalpas bei išlaikyti darbuotojų darbo vietas net ir esant proporcijai 90/10. Esant tokiai situacijai ir neapibrėžtumui kokį laiko tarpą truks karantino laikotarpis ir valstybinio mąsto draudimai grožio veiklai, darbdaviai negali įsipareigoti imti subsidiją ir išlaikyti darbo vietas po karantino, nes didžioji dalis smulkauscverslo įmonių taps nemokiomis ir tokio įsipareigojimo negalės įvykdyti. Manome, kad šios įstatymo pataisos paskatins ne darbo vietų išlaikymą, bet atleidimus iš darbo darbuotojo prašymu, ko pasekoje visi darbuotojai kreipsis į darbo biržą nedarbingumo išmokai gauti. Pažymime, kad įmonėms, kurių veikla karantino metu yra draudžiama, dėl prastovos valstybė turi įsipareigoti apmokėti 100 proc. darbuotojo atlygio, bet ne daugiau kaip minimalus mėnesinis atlygis kas mėnesį. 4. Atsižvelgiant į labai sudėtingą visų grožio sektoriuje dirbančių asmenų finansinę padėtį rekomenduojame: Visiems grožio sektoriuje savarankiškai dirbantiems bei juridiniams asmenims, kurių veikla uždrausta karantino metu, netaikyti Gyventojų pajamų ir Sodrai mokamų įmokų, jų mokėjimą nutraukiant ar atidedant po karantininiam laikotarpiui. Pažymime, kad visos teikiamos pastabos būtinos grožio sektoriuje dirbančių asmenų ir veikiančių juridinių asmenų minimaliems poreikiams ir veiklos tęstinumui bei realiam darbo vietų išsaugojimui užtikrinti.	Įvertinta	Siūlomomis priemonėmis siekiama padėti visam verslui įvertinus ir valstybės finansines galimybes. Todėl Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narė Gintarė Skaistė 2020-03-27	1 (5¹)	(1)		Argumentai: Siūlau pakoreguoti privalomą sąlygą išmokai gauti - savarankiškai dirbantiems asmenims būti įregistravus savarankišką veiklą ne mažiau kaip 3 mėnesius per pastarųjų 12 mėnesių. Tokiu atveju dalis asmenų, kurie nebegali vykdyti savarankiškos veiklos lieka išstumti iš paramos sistemos. Siūlau papildyti sąlygą, kad arba asmuo turi būti įregistravęs savarankišką veiklą ne mažiau kaip 3 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių, arba iki savarankiškos veiklos registravimo dienos buvo draustas socialiniu draudimu ne mažiau kaip 3 mėnesius per pastarųjų 12 mėnesių laikotarpį. Tokiu būdu būtų išlaikytas principas, kad sukaupę reikiamą socialinio draudimo stažą asmenys nepaliekami be valstybės paramos. Vienas iš galimų pavyzdžių: asmuo dirbo pagal darbo santykius, vėliau registravosi darbo biržoje, gavo nedarbo draudimo išmoką. Likus mėnesiui iki karantino pradžios registravo individualią veiklą advokato padėjėjo veiklai vykdyti. Nors socialinio draudimo stažas nebuvo nutrūkęs, tačiau valstybės parama jam nepriklausytų. Tačiau jokios kitos veiklos asmuo taip pat vykdyti negali vadovaujantis LR Advokatūros įstatymu. Socialiai teisinga būtų paramą karantino metu užtikrinti visiems, kurie buvo drausti socialiniu draudimu. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 5¹ straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „5¹ straipsnis. Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje (toliau šiame straipsnyje – savarankiškai dirbantis asmuo), turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jei jis atitinka visas šias sąlygas: 1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos arba asmuo iki savarankiškos veiklos registravimo pradžios buvo draustas socialiniu draudimu ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių; 3) neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; 4) neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.	Nepritarti	Argumentai: pritarus pasiūlymui, nepagrįstai būtų išplėstas išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui gavėjų ratas.
2.	Seimo narė Gintarė Skaistė 2020-03-27	1 (5¹)	(1)	(2)	Argumentai: Siūlau pakoreguoti privalomą sąlygą išmokai gauti - savarankiškai dirbantiems asmenims karantino metu nedirbti pagal darbo sutartį ir neturėti darbo santykiams prilygintų teisinių santykių. Tokiu atveju dalis asmenų, kurie nebegali vykdyti savarankiškos veiklos lieka išstumti iš paramos sistemos. Siūlau papildyti sąlygą, kad asmuo nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, išskyrus atvejus, kuomet asmuo yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų ir jam nėra mokama vaiko priežiūros išmoka. Vaiko priežiūros atostogų metu, trečiaisiais vaiko priežiūros metais asmuo turi galiojančią darbo sutartį, tačiau negauna nei darbo užmokesčio, nei vaiko priežiūros išmokos. Kai pasirenkama gauti 100 proc. buvusio darbo užmokesčio pirmais metais, toks asmuo negauna vaiko priežiūros išmokos jau ir antrais vaiko priežiūros atostogų metais. Todėl darbo sutartis karantino laikotarpiu jiems negarantuoja jokių pajamų. Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 5¹ straipsnio 1 punkto 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, išskyrus atvejus, kuomet asmuo yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų ir jam nėra mokama vaiko priežiūros išmoka;“	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: siekiant užtikrinti vienodą įstatymo nuostatų traktavimą, siūloma patikslinti 5¹straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų;“
3.	Seimo narė Rima Baškienė	1 (5¹)	(1)	(3)	Argumentai: Norint iš tiesų padėti smulkiajam verslui karantino laikotarpiu ir neuždėti administracinės naštos Užimtumo tarnybai siūlau atsisakyti 5¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto. Atkreipiu dėmesį, kad visi išieškojimai yra išieškomi ir siūlau nepaneigti paramos smulkiajam verslui principo. Pasiūlymas: Siūlau pripažinti netekusiu galios 1 straipsniu keičiamo 5¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą: ~~„3) neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;“~~	Pritarti
4.	Seimo narės Monika Navickienė, Paulė Kuzmickienė 2020-03-31	1 (5¹)	(2)		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad savarankiškai dirbančių asmenų veiklos sustojo ir į tai, kad privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmoka sudaro 1/5 minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) išmokos, teikiame siūlymą kartu su MVPD savarankiškai dirbantiems asmenis karantino ir ekstremalios situacijos metu mokėti ir PSD dydžio išmoką. Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, daugelis savarankiškai dirbančių asmenų buvo priversti nutraukti arba iš dalies apriboti savo veiklą todėl šiuo pasiūlymu siekiama sumažinti mokestinę naštą ekstremalios situacijos ir karantino metu savarankiškai dirbantiems asmenims, išmokant kartu ir PSD dydžio išmoką, kuri užtikrintų galimybę asmenims kaip ir anksčiau savarankiškai mokėti PSD įmokas valstybinei mokesčių inspekcijai. Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nr. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4658 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2. Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir yra lygi vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka kartu su privalomojo sveikatos draudimo įmoka, apskaičiuota Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis nei kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas.	Pritarti
5.	Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Bartkevičius 2020-03-31	1 (5¹)	(2)		Argumentai: Dirbantiems pagal Darbo kodekse numatytas darbo sutartis dabar galiojantys teisės aktai ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu numato galimybę gauti, valstybės išmokas iki 90 proc. buvusių pajamų, tuo tarpu savarankinškai dirbantiems siūloma išmoka tesieks 257 eurus. Savarankiškai dirbančiais privaloma pasirūpinti ne prasčiau nei dirbančiais pagal darbo sutartis ir sudaryti sąlygas gauti išmokas lygias 90 proc. nuo paskutinių trijų mėnesių iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo gauto pajamų vidurkio, bet nedaugiau nei 90 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio ir nemažiau nei vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo 1 straipsnio. 5¹ straipsnio pakeitimo 2 dalį: Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir yra lygi 90 proc. nuo paskutinių trijų mėnesių iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo gauto pajamų vidurkio, bet nedaugiau nei 90 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio ir nemažiau nei vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis nei kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas.	Nepritarti	Argumentai: Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuris yra aiškus, skaidrus bei greitai administruojamas.
6.	Seimo narės Monika Navickienė, Paulė Kuzmickienė 2020-03-27	1 (5¹)	(3)		Argumentai: Siekiame, kad savarankiškai dirbančių asmenų pajamos būtų užtikrintos ir palaikomos ir ekstremaliajai situacijai bei karantinui pasibaigus. Manome, kad reikės papildomo laiko, kol savarankiškai dirbantys asmenys atnaujins savo veiklą. Dėl to siūlome išmokos mokėjimą pratęsti du mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino pabaigos. Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4658 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos. Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama visą ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpį ir du mėnesius jam pasibaigus. Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ir mokama viena išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo vykdomų savarankiškų veiklų skaičiaus.“	Nepritarti	Argumentai: Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuris parengtas įvertinus valstybės finansines galimybes.
7.	Seimo narės Monika Navickienė, Paulė Kuzmickienė 2020-03-27	1 (5¹)	(4)		Argumentai: Žr. 1 punktą. Analogiška pastaba. Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4658 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas~~, kai~~: 1) po dviejų mėnesių Lietuvos Respublikos ~~Vyriausybė~~ Vyriausybei ~~atšaukia~~ atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba ~~sueina~~ suėjus bent vieno iš jų paskelbimo ~~terminas~~ terminui; 2) kai asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti.“	Nepritarti	Argumentai: Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuris parengtas įvertinus valstybės finansines galimybes.
8.	Seimo narės Monika Navickienė, Paulė Kuzmickienė 2020-03-27	8 (41)	1 (2¹)		Argumentai: Įvedus ekstremaliąją padėtį, daugelis įmonių nedelsdami ėmėsi veiksmų dėl ekstremalios situacijos pasėkmių optimizavimo. Vos tik paskelbus šią padėtį, nemažai darbuotojų savo noru išėjo nemokamų atostogų. Taip pat buvo inicijuota ir atleidimų. Todėl naujai siūlomos Vyriausybės nuostatos dėl darbo vietų išsaugojimo (neatleidimo darbdavio iniciatyva) ir nemokamų atostogų darbuotojmas nesuteikimo valstybės subsidijai gauti sudarys papildomas kliūtis darbdaviams gauti šią siūlomą valstybės pagalbą. Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4658 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1. Pakeisti 41 straipsnio 2¹dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹. Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikytoms darbo vietoms ~~ir taip išlaikė darbo vietas~~ šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 2 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“	Pritarti (su Komiteto siūloma redakcija)	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
9.	Seimo nariai Simonas Gentvilas, Viktorija Čmilytė- Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Ričardas Juška, Virgilijus Alekna, Juozas Baublys, Kęstutis Glaveckas, Jonas Liesys, Gintaras Steponavičius, Gintaras Vaičekauskas, Jonas Varkalys	8 (41)	1 (2¹)		Argumentai: LR Užimtumo įstatymo pakeitimais siekiama, kad darbdavys išlaikytų darbo vietas, kaip paskatinamas suteikiama subsidija, tačiau įstatymo projekte taip pat numatytos sąlygos, kurias darbdavys turi atitikti, tai yra: 1) darbdavys neturi būti atleidęs darbuotojų darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės 2) nesuteikęs nemokamų atostogų LR darbo kodekso 137 str. 2 dalies pagrindu (Ilgiau negu vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu.) Atkreipiamas dėmesys, kad šios rūšies atostogų suteikimo pagrindas yra darbuotojo prašymas, o ne darbdavio valia, be to, būdamas nemokamose atostogose darbuotojas nepraranda darbo vietos, o už nemokamų atostogų laiką nemokamas nei darbo užmokestis, nei subsidija, todėl siūloma išbraukti reikalavimą nesuteikti nemokamų atostogų pagal 137 str. 2 d. iš įstatymo projekto. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo 41 straipsnio 2¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹. Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu ir taip išlaikė darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“	Pritarti (su Komiteto siūloma redakcija)	Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą
10.	Seimo nariai Simonas Gentvilas, Viktorija Čmilytė- Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Ričardas Juška, Virgilijus Alekna, Juozas Baublys, Kęstutis Glaveckas, Jonas Liesys, Gintaras Steponavičius, Gintaras Vaičekauskas, Jonas Varkalys	8 (41)	1 (2¹)		Argumentai: Atkreipiamas dėmesys, kad verslas, kuris tiesiogiai yra nukentėjęs dėl šalyje paskelbto karantino ir nebegali vykdyti savo nuolatinės veiklos, faktiškai neturi jokių pajamų, todėl mokėti net ir mažą dalį atlyginimo dalį yra nepajėgus. Tad verslas neturėdamas galimybių sumokėti prastovos dalies bankrutuos dėl to daugelis darbuotojų praras pastovias pajamas. Remiantis kaimyninių šalių patirtimi, pavyzdžiui Latvijos Vyriausybės sprendimu bus mokamos išmokos, kurios sudaro 75 proc. vidutinio šalies atlyginimo, bet ne daugiau kaip 700 eur., Estijoje darbuotojams bus mokama mokama 70 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1000 eur asmeniui. Dėl šių priežasčių siūloma suteikti maksimalią valstybės pagalbą verslui, kuris yra labiausiai nukentėjęs dėl karantino įvestos padėties. Pasiūlomu siekiama mokėti išmokas už prastovą 100 proc. apskaičiuotų lėšų. Taip pat siekiama padidinti išmokos dydį, kad žymiai nesumažėtų asmens atlyginimas ir būtų užtikrintos stabilios pajamos. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 41 straipsnio 2¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹. Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu ir taip išlaikė darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro ~~70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba~~ 90 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės ~~patvirtinta minimalioji mėnesinė alga~~ patvirtintos dvi vidutinės šalies mėnesinės algos. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“	Pasiūlymas atsiimtas komiteto posėdžio metu
11.	Seimo narys Sergejus Jovaiša 2020-03-31	8 (41)	1 (2¹)		Argumentai: Dėl pasaulyje sparčiai plintančio viruso COVID-19 Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną, Vyriausybė patvirtino sąrašą sektorių, kurių veikla yra arba visiškai sustabdyta, arba plačiai apribota. Susidūrus su grėsme, jog ūkinės veiklos suvaržymus patiriantis ir išgyventi siekiantis verslas pradės atleidinėti darbuotojus, Vyriausybė numatė darbuotojams mokamo darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmą – subsidijas – taip tikintis paskatinti verslą išsaugoti darbo vietas ekstremalios situacijos ir karantino metu bei po jo. Naujausiu Vyriausybės siūlymu numatoma, jog darbo vietas išlaikantis darbdavys gali susilaukti 70 proc. subsidijos nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuri negalės būti didesnė nei 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis, arba 90 procentų subsidijos, tačiau ne didesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Nors Vyriausybės iniciatyva yra sveikintina ir galimai padėsianti išsaugoti dalį darbo vietų, siūlomas naštos pasidalinimo modelis (70/30 arba 90/10) neišsprendžia problemų įmonių, kurios dėl paskelbtų ūkinės veiklos apribojimų negauna visiškai jokių pajamų. Vyriausybės siūlomos nuostatos yra naudingos sąlyginį gyvybingumą demonstruojančiam ir rezervą sukaupusiam verslui, tačiau jokių pajamų negaunančioms įmonėms net ir 10 ar 30 proc. indėlis gali pasirodyti per didelis. Dėl šios priežasties, dabar numatytą 90 proc., tačiau ne didesnę nei minimali mėnesinė alga subsidiją siūloma pakeisti į 100 proc. subsidiją, taip pilnai kompensuojant prastovos metu darbuotojui mokamą darbo užmokestį. Pasiūlymas: 1. Pakeisti projekto 6 straipsnio 1 dalį, ir išdėstyti ją taip: „1. Pakeisti 41 straipsnio 2¹dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹. Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu ir taip išlaikė darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.““	Nepritarti	Argumentai: Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuris parengtas įvertinus valstybės finansines galimybes.
12.	Seimo narys Mykolas Majauskas, 2020-03-31	8 (41)	1 (2¹)		Argumentai: Lietuvos bankas prognozuoja, kad pagal bazinį scenarijų, šalies ekonomika 2020 m. galėtų susitraukti 11,4 proc. o nedarbas pakilti iki 12,5 proc. Esant pačiam blogiausiam scenarijui ir karantinui užsitęsus iki 4 mėnesių, šalies BVP smuktų net 20,8 proc. o nedarbas išaugtų iki 16 proc. Atsižvelgiant į šias prognozes, didelė dalis darbdavių šiais metais privalės mažinti darbo vietų skaičių, siekdami išlikti. Nepaisant oficialių darbo rinkos prognozių, valstybės subsidija darbo vietoms yra apribojama tik tiems sektoriams ir įmonėms, kurie jau šiandien žino, kad neketina atleisti tų darbuotojų, kuriems prašoma subsidija. Tačiau esamomis neapibrėžtumo sąlygomis absoliuti dauguma darbdavių nežino, koks bus darbuotojų poreikis pasibaigus karantinui. Todėl toks ribojimas nepagrįstai diskriminuoja organizacijas esančias sunkesnėje padėtyje ar tiesiog veikiančias itin pažeidžiamuose kelionių, apgyvendinimo, transporto ir maitinimo sektoriuose. Remiantis šiais argumentais, siūloma trumpinti terminą, nustatantį kiek laiko darbdavys, gaunantis valstybės subsidiją prastovos metu mokamam darbo užmokesčiui padengti, privalo išlaikyti nepakitusį darbo vietų skaičių. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 41 straipsnio 2¹dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹. Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu ir taip išlaikė darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 2 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“	Nepritarti	Argumentai: Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam ir komiteto patobulintam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuris parengtas įvertinus valstybės finansines galimybes (pritarta dėl darbo vietų išlaikymo 3 mėn. nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos, tačiau atsisakyta prievolės darbo vietas išlaikyti 6 mėn.).
12.	Seimo narys Mykolas Majauskas, 2020-03-31	8 (41)	4 (4¹)		Pakeisti įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Papildyti 41 straipsnį 4¹dalimi: „4¹. Darbdaviai, kuriems subsidijos darbo užmokesčiui, sudariusios 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, mokėjimas buvo nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 5¹dalimi, per 6 2 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo bent vieną užimtą asmenį, kuriam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova ir už jį mokama šio straipsnio 2¹dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus užimtus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui.“	Nepritarti	Argumentai: Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam ir komiteto patobulintam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuris parengtas įvertinus valstybės finansines galimybes (pritarta dėl darbo vietų išlaikymo 3 mėn. nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos, tačiau atsisakyta prievolės darbo vietas išlaikyti 6 mėn.). Taip pat žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
13.	Seimo narys Sergejus Jovaiša 2020-03-31	8 (41)	(4²)		2. Pakeisti projekto 6 straipsnio 5 dalį, ir išdėstyti ją taip: „5. Papildyti 41 straipsnį 4² dalimi: „4². Darbdaviai, kuriems subsidijos darbo užmokesčiui, sudariusios 90 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, mokėjimas buvo nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 5¹ dalimi, per 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo bent vieną užimtą asmenį, kuriam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova ir už jį mokama šio straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus užimtus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui.““	Nepritarti	Argumentai: Komitete pritarus Seimo narių M. Navickienės ir P. Kuzmickienės pasiūlymui dėl neproporcingų sąlygų išbraukimo teisei apmokėjimui už prastovą atsirasti, atitinkamai įstatymo projekte siūloma atsisakyti projekto iniciatorių pateikto įstatymo pakeitimo dėl keičiamo įstatymo 41 straipsnio papildymo 4² dalimi (t.y. Komiteto patobulintame įstatymo projekte šios dalies nėra).

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto

nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo narė

Gintarė Skaistė

2020-03-27

(5¹)

(1)

Argumentai: Siūlau pakoreguoti privalomą sąlygą išmokai gauti - savarankiškai dirbantiems asmenims būti įregistravus savarankišką veiklą ne mažiau kaip 3 mėnesius per pastarųjų 12 mėnesių. Tokiu atveju dalis asmenų, kurie nebegali vykdyti savarankiškos veiklos lieka išstumti iš paramos sistemos. Siūlau papildyti sąlygą, kad arba asmuo turi būti įregistravęs savarankišką veiklą ne mažiau kaip 3 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių, arba iki savarankiškos veiklos registravimo dienos buvo draustas socialiniu draudimu ne mažiau kaip 3 mėnesius per pastarųjų 12 mėnesių laikotarpį.

Tokiu būdu būtų išlaikytas principas, kad sukaupę reikiamą socialinio draudimo stažą asmenys nepaliekami be valstybės paramos.

Vienas iš galimų pavyzdžių: asmuo dirbo pagal darbo santykius, vėliau registravosi darbo biržoje, gavo nedarbo draudimo išmoką. Likus mėnesiui iki karantino pradžios registravo individualią veiklą advokato padėjėjo veiklai vykdyti. Nors socialinio draudimo stažas nebuvo nutrūkęs, tačiau valstybės parama jam nepriklausytų. Tačiau jokios kitos veiklos asmuo taip pat vykdyti negali vadovaujantis LR Advokatūros įstatymu. Socialiai teisinga būtų paramą karantino metu užtikrinti visiems, kurie buvo drausti socialiniu draudimu.

Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 5¹ straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„5¹ straipsnis. Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje (toliau šiame straipsnyje – savarankiškai dirbantis asmuo), turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jei jis atitinka visas šias sąlygas:

1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos arba asmuo iki savarankiškos veiklos registravimo pradžios buvo draustas socialiniu draudimu ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių;

3) neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;

4) neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

Nepritarti

Argumentai: pritarus pasiūlymui, nepagrįstai būtų išplėstas išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui gavėjų ratas.

Seimo narė

Gintarė Skaistė

2020-03-27

(5¹)

(1)

(2)

Argumentai: Siūlau pakoreguoti privalomą sąlygą išmokai gauti - savarankiškai dirbantiems asmenims karantino metu nedirbti pagal darbo sutartį ir neturėti darbo santykiams prilygintų teisinių santykių. Tokiu atveju dalis asmenų, kurie nebegali vykdyti savarankiškos veiklos lieka išstumti iš paramos sistemos. Siūlau papildyti sąlygą, kad asmuo nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, išskyrus atvejus, kuomet asmuo yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų ir jam nėra mokama vaiko priežiūros išmoka.

Vaiko priežiūros atostogų metu, trečiaisiais vaiko priežiūros metais asmuo turi galiojančią darbo sutartį, tačiau negauna nei darbo užmokesčio, nei vaiko priežiūros išmokos. Kai pasirenkama gauti 100 proc. buvusio darbo užmokesčio pirmais metais, toks asmuo negauna vaiko priežiūros išmokos jau ir antrais vaiko priežiūros atostogų metais. Todėl darbo sutartis karantino laikotarpiu jiems negarantuoja jokių pajamų.

Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 5¹ straipsnio 1 punkto 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

„2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, išskyrus atvejus, kuomet asmuo yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų ir jam nėra mokama vaiko priežiūros išmoka;“

Pritarti iš

dalies

Pasiūlymas:

siekiant užtikrinti vienodą įstatymo nuostatų traktavimą, siūloma patikslinti 5¹straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų;“

Seimo narė

Rima Baškienė

(5¹)

(1)

(3)

Argumentai:

Norint iš tiesų padėti smulkiajam verslui karantino laikotarpiu ir neuždėti administracinės naštos Užimtumo tarnybai siūlau atsisakyti 5¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto. Atkreipiu dėmesį, kad visi išieškojimai yra išieškomi ir siūlau nepaneigti paramos smulkiajam verslui principo.

Pasiūlymas: Siūlau pripažinti netekusiu galios 1 straipsniu keičiamo 5¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą:

~~„3) neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;“~~

Pritarti

Seimo narės Monika Navickienė, Paulė Kuzmickienė

2020-03-31

(5¹)

(2)

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad savarankiškai dirbančių asmenų veiklos sustojo ir į tai, kad privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmoka sudaro 1/5 minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) išmokos, teikiame siūlymą kartu su MVPD savarankiškai dirbantiems asmenis karantino ir ekstremalios situacijos metu mokėti ir PSD dydžio išmoką.

Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, daugelis savarankiškai dirbančių asmenų buvo priversti nutraukti arba iš dalies apriboti savo veiklą todėl šiuo pasiūlymu siekiama sumažinti mokestinę naštą ekstremalios situacijos ir karantino metu savarankiškai dirbantiems asmenims, išmokant kartu ir PSD dydžio išmoką, kuri užtikrintų galimybę asmenims kaip ir anksčiau savarankiškai mokėti PSD įmokas valstybinei mokesčių inspekcijai.

Pasiūlymas:

Pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nr. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4658 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir yra lygi vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka kartu su privalomojo sveikatos draudimo įmoka, apskaičiuota Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis nei kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas.

Pritarti

Seimo nariai

Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Bartkevičius

2020-03-31

(5¹)

(2)

Argumentai: Dirbantiems pagal Darbo kodekse numatytas darbo sutartis dabar galiojantys teisės aktai ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu numato galimybę gauti, valstybės išmokas iki 90 proc. buvusių pajamų, tuo tarpu savarankinškai dirbantiems siūloma išmoka tesieks 257 eurus. Savarankiškai dirbančiais privaloma pasirūpinti ne prasčiau nei dirbančiais pagal darbo sutartis ir sudaryti sąlygas gauti išmokas lygias 90 proc. nuo paskutinių trijų mėnesių iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo gauto pajamų vidurkio, bet nedaugiau nei 90 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio ir nemažiau nei vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui.

Pasiūlymas: Papildyti įstatymo 1 straipsnio. 5¹ straipsnio pakeitimo 2 dalį: Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir yra lygi 90 proc. nuo paskutinių trijų mėnesių iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo gauto pajamų vidurkio, bet nedaugiau nei 90 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio ir nemažiau nei vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis nei kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas.

Nepritarti

Argumentai: Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuris yra aiškus, skaidrus bei greitai administruojamas.

Seimo narės Monika Navickienė, Paulė Kuzmickienė

2020-03-27

(5¹)

(3)

Argumentai:

Siekiame, kad savarankiškai dirbančių asmenų pajamos būtų užtikrintos ir palaikomos ir ekstremaliajai situacijai bei karantinui pasibaigus. Manome, kad reikės papildomo laiko, kol savarankiškai dirbantys asmenys atnaujins savo veiklą. Dėl to siūlome išmokos mokėjimą pratęsti du mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino pabaigos.

Pasiūlymas:

Pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4658 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos. Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama visą ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpį ir du mėnesius jam pasibaigus. Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ir mokama viena išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo vykdomų savarankiškų veiklų skaičiaus.“

Nepritarti

Argumentai: Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuris parengtas įvertinus valstybės finansines galimybes.

Seimo narės Monika Navickienė, Paulė Kuzmickienė

2020-03-27

(5¹)

(4)

Argumentai:

Žr. 1 punktą. Analogiška pastaba.

Pasiūlymas:

Pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4658 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas~~, kai~~:

1) po dviejų mėnesių Lietuvos Respublikos ~~Vyriausybė~~ Vyriausybei ~~atšaukia~~ atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba ~~sueina~~ suėjus bent vieno iš jų paskelbimo ~~terminas~~ terminui;

2) kai asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti.“

Nepritarti

Argumentai: Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuris parengtas įvertinus valstybės finansines galimybes.

Seimo narės Monika Navickienė, Paulė Kuzmickienė

2020-03-27

(41)

(2¹)

Argumentai:

Įvedus ekstremaliąją padėtį, daugelis įmonių nedelsdami ėmėsi veiksmų dėl ekstremalios situacijos pasėkmių optimizavimo. Vos tik paskelbus šią padėtį, nemažai darbuotojų savo noru išėjo nemokamų atostogų. Taip pat buvo inicijuota ir atleidimų. Todėl naujai siūlomos Vyriausybės nuostatos dėl darbo vietų išsaugojimo (neatleidimo darbdavio iniciatyva) ir nemokamų atostogų darbuotojmas nesuteikimo valstybės subsidijai gauti sudarys papildomas kliūtis darbdaviams gauti šią siūlomą valstybės pagalbą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4658 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Pakeisti 41 straipsnio 2¹dalį ir ją išdėstyti taip:

„2¹. Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikytoms darbo vietoms ~~ir taip išlaikė darbo vietas~~ šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 2 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“

Pritarti

(su Komiteto siūloma redakcija)

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.

Seimo nariai

Simonas Gentvilas,

Viktorija Čmilytė- Nielsen,

Eugenijus Gentvilas,

Ričardas Juška,

Virgilijus Alekna,

Juozas Baublys,

Kęstutis Glaveckas,

Jonas Liesys,

Gintaras Steponavičius,

Gintaras Vaičekauskas,

Jonas Varkalys

(41)

(2¹)

Argumentai:

LR Užimtumo įstatymo pakeitimais siekiama, kad darbdavys išlaikytų darbo vietas, kaip paskatinamas suteikiama subsidija, tačiau įstatymo projekte taip pat numatytos sąlygos, kurias darbdavys turi atitikti, tai yra:

1) darbdavys neturi būti atleidęs darbuotojų darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės

2) nesuteikęs nemokamų atostogų LR darbo kodekso 137 str. 2 dalies pagrindu (Ilgiau negu vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu.)

Atkreipiamas dėmesys, kad šios rūšies atostogų suteikimo pagrindas yra darbuotojo prašymas, o ne darbdavio valia, be to, būdamas nemokamose atostogose darbuotojas nepraranda darbo vietos, o už nemokamų atostogų laiką nemokamas nei darbo užmokestis, nei subsidija, todėl siūloma išbraukti reikalavimą nesuteikti nemokamų atostogų pagal 137 str. 2 d. iš įstatymo projekto.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo 41 straipsnio 2¹ dalį ir ją išdėstyti taip:

„2¹. Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu ir taip išlaikė darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“

Pritarti

(su Komiteto siūloma redakcija)

Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą

10.

Seimo nariai

Simonas Gentvilas,

Viktorija Čmilytė- Nielsen,

Eugenijus Gentvilas,

Ričardas Juška,

Virgilijus Alekna,

Juozas Baublys,

Kęstutis Glaveckas,

Jonas Liesys,

Gintaras Steponavičius,

Gintaras Vaičekauskas,

Jonas Varkalys

(41)

(2¹)

Argumentai:

Atkreipiamas dėmesys, kad verslas, kuris tiesiogiai yra nukentėjęs dėl šalyje paskelbto karantino ir nebegali vykdyti savo nuolatinės veiklos, faktiškai neturi jokių pajamų, todėl mokėti net ir mažą dalį atlyginimo dalį yra nepajėgus. Tad verslas neturėdamas galimybių sumokėti prastovos dalies bankrutuos dėl to daugelis darbuotojų praras pastovias pajamas. Remiantis kaimyninių šalių patirtimi, pavyzdžiui Latvijos Vyriausybės sprendimu bus mokamos išmokos, kurios sudaro 75 proc. vidutinio šalies atlyginimo, bet ne daugiau kaip 700 eur., Estijoje darbuotojams bus mokama mokama 70 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1000 eur asmeniui.

Dėl šių priežasčių siūloma suteikti maksimalią valstybės pagalbą verslui, kuris yra labiausiai nukentėjęs dėl karantino įvestos padėties. Pasiūlomu siekiama mokėti išmokas už prastovą 100 proc. apskaičiuotų lėšų. Taip pat siekiama padidinti išmokos dydį, kad žymiai nesumažėtų asmens atlyginimas ir būtų užtikrintos stabilios pajamos.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 41 straipsnio 2¹ dalį ir ją išdėstyti taip:

„2¹. Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu ir taip išlaikė darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro ~~70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba~~ 90 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės ~~patvirtinta minimalioji mėnesinė alga~~ patvirtintos dvi vidutinės šalies mėnesinės algos. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“

Pasiūlymas atsiimtas komiteto posėdžio metu

11.

Seimo narys Sergejus Jovaiša

2020-03-31

(41)

(2¹)

Argumentai:

Dėl pasaulyje sparčiai plintančio viruso COVID-19 Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną, Vyriausybė patvirtino sąrašą sektorių, kurių veikla yra arba visiškai sustabdyta, arba plačiai apribota. Susidūrus su grėsme, jog ūkinės veiklos suvaržymus patiriantis ir išgyventi siekiantis verslas pradės atleidinėti darbuotojus, Vyriausybė numatė darbuotojams mokamo darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmą – subsidijas – taip tikintis paskatinti verslą išsaugoti darbo vietas ekstremalios situacijos ir karantino metu bei po jo.

Naujausiu Vyriausybės siūlymu numatoma, jog darbo vietas išlaikantis darbdavys gali susilaukti 70 proc. subsidijos nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuri negalės būti didesnė nei 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis, arba 90 procentų subsidijos, tačiau ne didesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.

Nors Vyriausybės iniciatyva yra sveikintina ir galimai padėsianti išsaugoti dalį darbo vietų, siūlomas naštos pasidalinimo modelis (70/30 arba 90/10) neišsprendžia problemų įmonių, kurios dėl paskelbtų ūkinės veiklos apribojimų negauna visiškai jokių pajamų. Vyriausybės siūlomos nuostatos yra naudingos sąlyginį gyvybingumą demonstruojančiam ir rezervą sukaupusiam verslui, tačiau jokių pajamų negaunančioms įmonėms net ir 10 ar 30 proc. indėlis gali pasirodyti per didelis. Dėl šios priežasties, dabar numatytą 90 proc., tačiau ne didesnę nei minimali mėnesinė alga subsidiją siūloma pakeisti į 100 proc. subsidiją, taip pilnai kompensuojant prastovos metu darbuotojui mokamą darbo užmokestį.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti projekto 6 straipsnio 1 dalį, ir išdėstyti ją taip:

„1. Pakeisti 41 straipsnio 2¹dalį ir ją išdėstyti taip:

„2¹. Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu ir taip išlaikė darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.““

Nepritarti

Argumentai: Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuris parengtas įvertinus valstybės finansines galimybes.

12.

Seimo narys Mykolas Majauskas,

2020-03-31

(41)

(2¹)

Argumentai:

Lietuvos bankas prognozuoja, kad pagal bazinį scenarijų, šalies ekonomika 2020 m. galėtų susitraukti 11,4 proc. o nedarbas pakilti iki 12,5 proc. Esant pačiam blogiausiam scenarijui ir karantinui užsitęsus iki 4 mėnesių, šalies BVP smuktų net 20,8 proc. o nedarbas išaugtų iki 16 proc. Atsižvelgiant į šias prognozes, didelė dalis darbdavių šiais metais privalės mažinti darbo vietų skaičių, siekdami išlikti. Nepaisant oficialių darbo rinkos prognozių, valstybės subsidija darbo vietoms yra apribojama tik tiems sektoriams ir įmonėms, kurie jau šiandien žino, kad neketina atleisti tų darbuotojų, kuriems prašoma subsidija. Tačiau esamomis neapibrėžtumo sąlygomis absoliuti dauguma darbdavių nežino, koks bus darbuotojų poreikis pasibaigus karantinui. Todėl toks ribojimas nepagrįstai diskriminuoja organizacijas esančias sunkesnėje padėtyje ar tiesiog veikiančias itin pažeidžiamuose kelionių, apgyvendinimo, transporto ir maitinimo sektoriuose. Remiantis šiais argumentais, siūloma trumpinti terminą, nustatantį kiek laiko darbdavys, gaunantis valstybės subsidiją prastovos metu mokamam darbo užmokesčiui padengti, privalo išlaikyti nepakitusį darbo vietų skaičių.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pakeisti 41 straipsnio 2¹dalį ir ją išdėstyti taip:

„2¹. Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu ir taip išlaikė darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 2 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“

Nepritarti

Argumentai: Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam ir komiteto patobulintam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuris parengtas įvertinus valstybės finansines galimybes (pritarta dėl darbo vietų išlaikymo 3 mėn. nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos, tačiau atsisakyta prievolės darbo vietas išlaikyti 6 mėn.).

12.

Seimo narys Mykolas Majauskas,

2020-03-31

(41)

(4¹)

Pakeisti įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Papildyti 41 straipsnį 4¹dalimi:

„4¹. Darbdaviai, kuriems subsidijos darbo užmokesčiui, sudariusios 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, mokėjimas buvo nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 5¹dalimi, per 6 2 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo bent vieną užimtą asmenį, kuriam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova ir už jį mokama šio straipsnio 2¹dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus užimtus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui.“

Nepritarti

13.

Seimo narys Sergejus Jovaiša

2020-03-31

(41)

(4²)

2. Pakeisti projekto 6 straipsnio 5 dalį, ir išdėstyti ją taip:

„5. Papildyti 41 straipsnį 4² dalimi:

„4². Darbdaviai, kuriems subsidijos darbo užmokesčiui, sudariusios 90 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, mokėjimas buvo nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 5¹ dalimi, per 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo bent vieną užimtą asmenį, kuriam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova ir už jį mokama šio straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus užimtus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui.““

Nepritarti

Argumentai:

Komitete pritarus Seimo narių M. Navickienės ir P. Kuzmickienės pasiūlymui dėl neproporcingų sąlygų išbraukimo teisei apmokėjimui už prastovą atsirasti, atitinkamai įstatymo projekte siūloma atsisakyti projekto iniciatorių pateikto įstatymo pakeitimo dėl keičiamo įstatymo 41 straipsnio papildymo 4²

dalimi (t.y. Komiteto patobulintame įstatymo projekte šios dalies nėra).

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas suredaguotas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė

Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė