LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691
4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 51 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
2024-04-19 Nr. XIVP-2467(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 8 dalį, ją papildyti 5 punktu ir nustatyti, kad „pensijų kaupimas baigiasi, kai „jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva 51 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Atsižvelgiant į tai, kad pensijų fondo dalyvį su pensijų kaupimo bendrove sieja sutartiniai teisiniai santykiai (asmuo sudaro pensijų kaupimo sutartį savo valią ją sudaryti išreiškęs raštu arba nutylėjimu), šio punkto formuluotę siūlytina tikslinti ir nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai „pensijų fondo dalyvis nutraukią pensijų kaupimo sutartį savo iniciatyva“.
2. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies naujo 6 punkto formuluotę ir kituose įstatymo projekto straipsniuose vartojamą formuluotę „dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimas“ siūlytina tikslinti analogiškai siūlomai keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 5 punkto formuluotei.
3. Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą nauju 51 straipsniu ir jame reguliuoti dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimą pensijų fondo dalyvio iniciatyva. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo šiuos teisinius santykius siūlytina reguliuoti keičiamo įstatymo II skyriaus 131 straipsnyje arba V skyriuje.
4. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutraukiamas bet kuriuo metu nustačius bent vieną iš šių atvejų:“.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 51 straipsnyje siekiama nustatyti pensijų fondo dalyvio teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį, straipsnio pavadinimą ir turinį reikėtų atitinkamai tikslinti. Įstatymo projekte teikiama formuluotė „Dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutraukiamas bet kuriuo metu nustačius bent vieną iš šių atvejų <...>“ aiškiai neapibrėžia kas yra pensijų kaupimo sutarties nutraukimo iniciatorius, kam tenka nurodytų atvejų įrodinėjimo (nustatymo) pareiga. Iš įstatymo projekto turinio šios aplinkybės yra tik numanomos, todėl formuluotes siūlytina tikslinti. Tikslinant įstatymo projekto nuostatas vietoj formuluotės „nutraukiamas“ siūlytina vartoti formuluotę „nutrauktas“, „nutraukta“, nes sutarties nutraukimas yra vienkartinis, o ne tęstinis aktas. Taip pat tikslintina sąlyga „bet kuriuo metu“, nes ji gali būti suprasta kaip suteikianti teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį nepaisant to, kada atsirado juridinę reikšmę turintis faktas (pagrindas) ją nutraukti. Pavyzdžiui, neaišku, per kiek laiko asmuo turi teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį po to, kai buvo nustatyta, kad „kilo grėsmė asmeniui prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą“.
5. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas „įvykus fizinio asmens bankrotui arba ilgalaikės (trunkančios ilgiau nei vienerius metus) sunkios asmens finansinės situacijos atveju“.
Šios dalies 3 punkto formuluotė „įvykus fizinio asmens bankrotui“, teisės požiūriu yra neapibrėžta, todėl įstatymo projekte reikėtų vartoti Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatyme fizinio asmens bankroto procesus apibrėžiančius terminus, pavyzdžiui, nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, nuo teismo nutarties baigti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ar kt.
6. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė „ilgalaikės (trunkančios ilgiau nei vienerius metus) sunkios asmens finansinės situacijos atveju“ tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, formuluotė „sunkios asmens finansinės situacijos atveju“ gali būti įvairiai interpretuojama, todėl vietoj jos siūlytina vartoti teisės požiūriu tikslesnę formuluotę, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą fizinio asmens nemokumo sampratą, pagal kurią „Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.“ Aptariamame punkte vietoj žodžio „situacijos“ siūlytina vartoti teisės požiūriu tikslesnes sampratas „padėties“, „būklės“.
7. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas kilus grėsmei asmeniui prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą. Manytina, kad formuluotė „kilus grėsmei“ turėtų būti aiškiau apibrėžta, nes priešingu atveju gali kilti neaiškumų ją taikant praktikoje, t. y. ji gali būti įvairiai interpretuojama.
8. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas „asmeniui išvykus iš Lietuvos ir (ar) Lietuvoje neturint darbo santykių ir nemokant kaupimo įmokų ilgiau negu penkerius metus“. Pažymėtina, kad asmens pajamos ar draudžiamosios pajamos yra ne vien iš darbo santykių gaunamos pajamos, todėl nuostata tikslintina. Sąlyga, pagal kurią dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas „asmeniui <...> Lietuvoje nemokant kaupimo įmokų ilgiau negu penkerius metus“ tikslintina, nes neaišku, ar šis laikotarpis gali būti sumuojamas, ar turi būti nepertraukiamas, taip pat neaišku, ar laikotarpis, kai asmuo neturi darbo santykių, turi sutapti su laikotarpiu, kuriuo jis nemoka kaupimo įmokų.
9. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad dalyvavimas pensijų kaupime gali būti nutrauktas „asmeniui neterminuotai sustabdžius kaupimo įmokų mokėjimą“. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnį, pensijų fondo dalyvis turi teisę laikinai, ne ilgiau kaip 12 mėnesių ir ne trumpiau kaip vieno mėnesio laikotarpiui per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo ir įstatymo projekto normos derintinos tarpusavyje. Be to, reikėtų nustatyti kokiais atvejais asmuo gali neterminuotai sustabdyti pensijų kaupimo įmokų mokėjimą, antraip siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų prielaidas neterminuotai sustabdyti pensijų įmokų mokėjimą ir tuo pačiu nutraukti pensijų kaupimo sutartį dalyvio iniciatyva be jokių priežasčių.
Apibendrinant įstatymo projekte siūlomus pensijų kaupimo sutarčių nutraukimo pagrindus dalyvio iniciatyva svarstytina, ar kai kurie iš siūlomų nustatyti pagrindų dera su konstitucine doktrina. Taip pat svarstytina, ar įstatymo projekte neturėtų būti nustatyta teisė nutraukti pensijų kaupimo sutartis Lietuvoje laikinai leidimus dirbti turintiems trečiųjų šalių piliečiams dėl to, kad dalyvavimas kaupime jiems itin apsunkintas ir betikslis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio, 29 straipsnio (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, įstatymų leidėjas, nustatydamas senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pagrindus ir sąlygas, taip pat ir atvejus, kada baigiasi pensijų kaupimas, turi diskreciją, tačiau tai darydamas jis yra saistomas iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančios valstybės pareigos laiduoti asmens teisę gauti senatvės pensiją, sulaukus senatvės amžiaus, ir užtikrinti darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą, t. y. viešąjį interesą. Tačiau senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose teisinis reguliavimas, taip pat ir nustatantis pensijų kaupimo pabaigos atvejus, negali būti toks, kad siekiant konstituciškai svarbaus tikslo – užtikrinti, kad dalyviams būtų mokamos sukauptos senatvės pensijos išmokos, būtų neproporcingai apribotos pensijų kaupimo dalyvio nuosavybės teisės į sukauptą turtą, teisiniu reguliavimu nenumatant jokios galimybės nutraukti pensijų kaupimą dalyvio iniciatyva. Paisant Konstitucijos, iš jos 52, 23 straipsnių, konstitucinio proporcingumo principo kylančių imperatyvų, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių. Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis.
10. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Pensijų fondo dalyvis ar jo įgaliotas asmuo, siekdamas nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, VSDF valdybai pateikia prašymą dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo ir asmens teisę bet kuriuo metu nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pagrindžiančius dokumentus. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas asmuo, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar asmens pateikti dokumentai pagrindžia esant bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų. VSDF administravimo įstaigos įgalioto asmens sprendimas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.“
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad pensijų kaupimo sutartiniai teisiniai santykiai yra atsiradę tarp pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo dalyvio, todėl dėl pensijų kaupimo sutarties nutraukimo dalyvis turi teikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei, kuri, vadovaudamasi įstatymo nustatytais pagrindais ir turėtų nutraukti pensijų kaupimo sutartį bei įvykdyti iš to kylančias pareigas.
11. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais pensijų kaupimą nutraukiančiam pensijų fondo dalyviui išmokama suma, gauta konvertavus jo pensijų fondo sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus, neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.“ Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti ir, visų pirma, nustatyti kas, kokia tvarka ir kaip apskaičiuotą dalyviui priklausančią išmoką nutraukus pensijų kaupimo sutartį turi išmokėti. Reguliuojant šias taisykles siūlytina atsižvelgti į keičiamo įstatymo 30, 31 straipsniuose nustatytas taisykles, kuriose reguliuojami savo esme analogiški teisiniai santykiai.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sitemiškumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, antraip taisyklė, kad „Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais pensijų kaupimą nutraukiančiam pensijų fondo dalyviui išmokama suma, gauta konvertavus jo pensijų fondo sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus į pinigus, neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.“ negalės būti tinkamai įgyvendinta. Ši pastaba taikytina ir įstatymo projekto 4 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 51 straipsnio atitinkamoms nuostatoms.
12. Įstatymo projekto 3 ir 4 straipsniuose teikiamuose keičiamo įstatymo 51 straipsniuose formuluotės „Pensijų fondo dalyvis ar jo įgaliotas asmuo“ reikėtų atsisakyti teksto „ar jo įgaliotas asmuo“, nes tokia formuluotė nedera su Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis atstovavimo teisinius santykius, ir yra klaidinanti. Pažymėtina, kad pensijų fondo dalyvis turi teisę veikti pats arba per savo atstovą, todėl palikus siūlomą formuluotę gali būti klaidingai suprasta, kad tais atvejais, kai teisė veikti per atstovą nėra nustatyta keičiamame įstatyme, dalyvis ir neturi teisės įgalioti kitą asmenį veikti jo vardu ir interesais.
13. Įstatymo projekto 4 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 51 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į pastabas, išsakytas įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio nuostatoms. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, kokios teisinės pasekmės kiltų asmeniui nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime 4 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, pvz., ar asmuo turėtų teisę vėl sudaryti pensijų kaupimo sutartį. Taigi reikėtų numatyti pensijų kaupimo sutarties nutraukimo teisines pasekmes.
14. Įstatymo projekto 5 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnį 7 dalimi ir nustatyti, kad asmenys, pateikę VSDF valdybai atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, pakartotinai į pensijų kaupimą nėra įtraukiami. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pilnamečiai asmenys, nepaisant to, kad jie atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, kas trejus metus pakartotinai traukiami į pensijų kaupimą iki jiems sukaks 40 metų, todėl siekiant tinkamai įgyvendinti siūlomas nuostatas, reikėtų keisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį arba įstatymo projekto nuostatą tarpusavyje derinti su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo struktūrinės dalys dėstomos nauja redakcija tuo atveju, kai jos keičiamos iš esmės ar keičiama daugiau kaip pusė jas sudarančių struktūrinių dalių. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 6 straipsnis turėtų susidėti iš dviejų dalių, 1 dalyje keičiamą įstatymo 22 straipsnį papildant nauja 5 dalimi, o 2 dalyje pernumeruojant buvusią 5 dalį. Kartu reikėtų atitinkamai keisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnio 7 dalį, kuriose yra nuorodos į keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį. Be to, keičiamo įstatymo 22 straipsnio naujoje 5 dalyje vietoj formuluotės „turi būti nustatytas“ siūlytina įrašyti žodį „nustatomas“.
16. Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse siūloma nustatyti pensijų anuiteto dydžio apskaičiavimo taisykles, pensijų anuiteto dydį siejant su dalyviui apskaičiuotos socialinio draudimo ar šalpos pensijos dydžiu. Pensijų anuiteto dydžio lyginimas su socialinio draudimo pensijos ar šalpos pensijos išmokos dydžiu kelia abejonių. Įvertinus įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktus pavyzdžius svarstytina, kodėl pagal ten pateiktą pavyzdį dalyvis 14000 eurų galėtų atsiimti iškart, nes Sodros pensija maža ir 61 euro dydžio anuitetas per mažas, o 15000 eurų negalėtų atsiimti, nors Sodros pensija tokio pat dydžio – 647 eurai, o anuitetas padidėja nežymiai. Sekant pateiktu pavyzdžiu, galima daryti prielaidą, kad, kai Sodros pensija 850 eurų, o pensijų fonde sukaupta 15000 eurų, asmuo galėtų atsiimti iškart 15000 eurų. Taigi, didėjant Sodros pensijai, didėja ir galimos vienkartinės išmokos atsiėmimo galimybė. Svarstytina, ar toks vienkartinių išmokų dydžio nustatymas būtų teisingas.
Pažymėtina, kad atidėtasis anuitetas nėra privalomas, asmuo gali jį pasirinkti, gali ir nepasirinkti. Jį pasirinkęs asmuo rizikuoja ne visa sukaupta suma, o tik ta jos dalimi, kuri skirta atidėtajam anuitetui mokėti. Be to, jeigu pensijų fondas pelningas, periodinių išmokų dydis gali augti. Vadovaujantis išsakytais argumentais, kelia abejonių teiginys, jog „atidėtojo anuiteto atveju, asmeniui mokamos periodinės išmokos, kurių teisinis reguliavimas galimai sukuria prielaidas lygiateisiškumo principo pažeidimams“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo gali būti įgijęs teisę į senatvės pensiją (proporcingą jos dalį) ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, todėl tik pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos dydis neatspindės tikro šios paskirties išmokos dydžio. Pažymėtina, kad siūlomų nuostatų taikymas pareikalaus ir papildomų administravimo kaštų.
17. Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalyje nustatytą taisyklę, po žodžių „yra didesnis kaip 10 procentų“ reikėtų įrašyti žodžius „bet lygus arba mažesnis kaip 25 procentai“.
18. Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8 dalies pakeitimo reikėtų atsisakyti, nes iki šio įstatymo įsigaliojimo periodinės išmokos gali būti paskirtos, todėl jas mokantis subjektas turėtų būti nustatytas.
19. Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalyje vietoj nurodytos išimties („išskyrus 4 straipsnį“), reikėtų teikti nuorodą į šio straipsnio 4 dalį.
20. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytų teisės technikos taisyklių reikalavimus:
1) įstatymo projekto 1 straipsnyje reikėtų dėstyti tik pildomo 5 punkto tekstą, nes visa 4 straipsnio 8 dalis nėra keičiama iš esmės. Projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „Papildyti 4 straipsnio 8 dalį 5 punktu:“;
2) įstatymo projekto 3 ir 4 straipsnių pakeitimo esmėje brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“, o 5 straipsnio pakeitimo esmėje – žodžiai „ir ją išdėstyti taip“.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
J. Andriuškevičiūtė, tel. (0 5) 209 6159, el. p. [email protected]
J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]