AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR Lietuvos Respublikos KONSULINIO STATUTO Nr. I-886 3 straipsnio pakeitimo įstatymo PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas kaip lydimasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto (TAIS Nr. 17-9139) (toliau – VTĮ projektas) teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ projekte numatoma, kad šis įstatymas nebus taikomas statutiniams valstybės tarnautojams (įskaitant diplomatus), Įstatymo projektu siekiama sureguliuoti diplomatinės tarnybos, kaip valstybės tarnybos dalies, klausimus, kurie šiuo metu reguliuojami galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ). Įstatymo projektu Diplomatinės tarnybos įstatymas (toliau – DTĮ arba įstatymas) pildomas nuostatomis dėl diplomatų teisių ir pareigų, atsakomybės, darbo užmokesčio, socialinių ir kitas garantijų, taip pat kitų klausimų, kurie šiuo metu reguliuojami VTĮ.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis DTĮ rengtas dar iki Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo įsigaliojimo, siekiama Įstatymo projektu patikslinti tam tikrus teisės technikos ir redakcinius aspektus (pavyzdžiui, sąvokos išdėstomos viename straipsnyje, priedėliai keičiami priedais ir pan.), taip pat aktualizuoti kitas šiuo metu DTĮ įtvirtintas teisės normas (pvz. dėl diplomatinius pasus gaunančių subjektų rato, diplomato sutarties nutraukimo pagrindų ir pan.), perkelti į įstatymo lygmenį kurias Vyriausybės nutarimų nuostatas (pavyzdžiui, valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų (išskyrus profesinės karo tarnybos karius), perkeltų ar paskirtų darbui į diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas ir darbui su specialiąja misija (toliau kartu - atstovybės), socialines garantijas).
Kartu parengtas Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr. I-886 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau - KS projektas), kuriame išbraukiama nuoroda į VTĮ, kaip konsulinių pareigūnų veiklos teisinį pagrindą.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projektą ir KS projektą parengė darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-203 „Dėl darbo grupės sudarymo“. Darbo grupės vadovas - Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorius Andrius Namavičius, tel. 8 706 5 2530, el. p. andrius.namavicius@urm.lt.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Diplomatams, kaip ir kitiems statutiniams valstybės tarnautojams, be išlygų taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnis, 51 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys, 161 straipsnis, 17 straipsnis, 181 straipsnis, 183 straipsnis, 19 straipsnis, 261 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, 31 straipsnis, 311 straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 34 straipsnis, 341 straipsnis, 381 straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas, 44 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktai taikomi be išlygų. Kitos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos diplomatams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja DTĮ, nustatantis specialias priėmimo į diplomatinę tarnybą, tarnybos atlikimo, diplomatų vertinimo ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas ir socialines garantijas.
Diplomatų pareiginė alga nustatoma VTĮ 3 priede, ją prilyginant atskirų valstybės tarnautojų pareigybių gaunamos pareiginės algos dydžiams. Diplomatams pagal DTĮ mokamas šio įstatymo nustatyto dydžio priedas už diplomatinį rangą.
DTĮ pateiktas baigtinis sąrašas asmenų, kuriems išduodamas diplomatinis pasas, į šią kategoriją nepatenka Lietuvos Respublikos deleguoti asmenys, Europos Sąjungos ar kitose tarptautinėse organizacijose, misijose ar operacijose vadovaujančias pareigas einantys Lietuvos Respublikos piliečiai ar kiti asmenys, kuriems tokie pasai yra reikalingi.
Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V–136 „Dėl Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Valstybės tarnautojams ir žvalgybos pareigūnams (išskyrus profesinės karo tarnybos karius), perkeltiems ar paskirtiems į pareigas atstovybėse, taikomos socialinės garantijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 5 d. nutarime Nr. 1235 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos veiklos“.
KS 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad konsuliniai pareigūnai savo veikloje vadovaujasi inter alia Valstybės tarnybos įstatymu.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ projektas nustato, jog jis nebus taikomas statutiniams valstybės tarnautojams, įskaitant ir diplomatus, Įstatymo projektu siekiama DTĮ reguliuoti visus su diplomato statusu ir jo tarnyba susijusius teisinius santykius, kurie šiuo metu reguliuojami VTĮ.
Įstatymo projektu DTĮ pildomas naujomis arba papildomomis nuostatomis dėl:
- diplomato teisių ir pareigų. Įstatymo projekte nurodytos diplomatų teisės ir pareigos sutampa su VTĮ projekte nurodytomis valstybės tarnautojų teisėmis ir pareigomis, išskyrus teisę gauti darbo užmokestį ar įstatymų nustatytą atlyginimą už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku. Diplomatai, atsižvelgiant į jų tarnybos specifiką negali eiti savivaldybės tarybos nario pareigų nei tarnybos, nei laisvu nuo tarnybos metu (jiems taikomas rotacijos principas ir kiti specifiniai darbo ypatumai);
- diplomatų pareigybių sąrašo. Įstatymo projekte pateikiamas diplomatų pareigybių sąrašas yra parengtas atsižvelgiant į šiuo metu galiojančio VTĮ 3 priede nurodytą diplomatų pareigybių sąrašą, jis tik papildomas VTĮ projekte numatyta grupės vadovo pareigybe, taip pat išskiriamos diplomatų pareigybės, kurios steigiamos Užsienio reikalų ministerijoje ir kurios – atstovybėse (šis skirstymas atitinka šiuo metu galiojančią praktiką ir palengvina pareigybių grupių, lygiaverčių pareigų nustatymą ir atitinkamų su tuo susijusių teisės normų taikymą). Pabrėžtina, kad diplomatų pareigybės skirstomos į 11 pareigybių grupių, kurioms nustatomas pareiginės algos koeficientų intervalas. Šis pareigybių grupių skirstymas taip pat mutatis mutandis remiasi VTĮ projektu, tačiau kadangi VTĮ projekte ir įstatymo projekte nurodytos pareigybės skiriasi (pvz. VTĮ projekte nėra tik su diplomatine tarnyba siejamų pareigybių (atašė, trečiasis sekretorius, antrasis sekretorius, pirmasis sekretorius, ministras patarėjas, laikinasis reikalų patikėtinis, ambasadorius, ambasadorius ypatingiems pavedimams ir kt.)), skiriasi ir atitinkamų grupių sudėtis.
- diplomatų darbo užmokesčio. Įstatymo projektu, atsižvelgiant į VTĮ projektą, nustatyti pareiginių algų koeficientai konkrečioms įstatymo projekte nurodytoms diplomatų pareigybių grupėms. Šie koeficientai iš principo atitinka pareiginės algos koeficientus, nustatytus VTĮ projekte, tik koeficientų intervalai yra siauresni nei VTĮ projekte. Tokie skirtumai yra nustatomi atsižvelgiant į priėmimo į diplomatinę tarnybą ir valstybės tarnybą (siaurąja prasme) skirtumus ir karjeros galimybių ypatumus diplomatinėje tarnyboje. DTĮ, skirtingai nuo VTĮ numatoma, kad priimamiems į pareigas diplomatams skiriamas žemiausias atitinkamai pareigybei numatytas koeficientas (VTĮ galima nustatyti bet kokį koeficientą iki didžiausio). Diplomatinėje tarnyboje karjera daroma nuosekliai, pradedant nuo žemiausios pareigybės – atašė. Konkurso į diplomatinę tarnybą metu kandidatams keliami ypač aukšti reikalavimai (pvz. anglų k. C1 lygiu ir kita užsienio kalba B2 lygiu, griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai). Todėl žemiausių pareigybių pradiniai koeficientai numatomi aukštesni nei valstybės tarnyboje. Paprastai iki pirmo pareigų ar algos padidinimo diplomatas dirba 2-3 metus, o karjera iki pirmo sekretoriaus pareigų vidutiniškai trunka 10-12 metų. Aukštų pareigybių algos koeficientų siūloma apatinė riba žemesnė nei atitinkamų karjeros valstybės tarnybos pareigybių, kadangi siekiama užtikrinti sklandžią 3 metų rotacijos ciklais pagrįstą kaitą tarp darbo ministerijoje ir diplomatinėse atstovybėse. Jeigu būtų numatyti tokie patys aukšti koeficientai kaip ir valstybės tarnyboje (žemutinė riba), pareiginių algų koeficientai turėtų būti sukeliami rotacijos metu (dėl skirtingo aukštų pareigų darbuotojų skaičiaus Vilniuje ir užsienyje).
- galimybės dirbti nuotoliniu būdu (nuostatos sutampa su VTĮ projekto reguliavimu);
- tarnybinės ir materialinės atsakomybės taikymo (nuostatos sutampa su VTĮ projekto reguliavimu);
- diplomatams taikomų tam tikrų socialinių ir kitų garantijų, kurios buvo taikomos pagal Valstybės tarnybos įstatymą (atostogos, tarnybos stažas, išeitinės išmokos ir kompensacijos, įtvirtinami atvejai, kada diplomatui garantuojamos einamos pareigos ir darbo užmokestis ir pan.) (nuostatos mutatis mutandis sutampa su VTĮ projekto reguliavimu, nes perkeltos nuostatos papildytos šiuo metu DTĮ įtvirtintomis ir galiojančiomis nuostatomis);
- diplomatinės tarnybos ir diplomatų veiklos principų (diplomatų veiklos ir diplomatinės tarnybos, kaip valstybės tarnybos dalies, principai atitinka VTĮ projekte įtvirtintus principus, tačiau nurodomas šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtintas diplomatinės tarnybos vientisumo principas);
- nepriekaištingos reputacijos reikalavimų (atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra griežtesni nei nustatomi VTĮ projekte, tai siejama su siekiamybe, kad Lietuvos Respublikai tarptautinėje erdvėje atstovautų tie asmenys, kurių reputacija nesudarytų sąlygų kitoms valstybėms imtis provokacinių veiksmų, skatintų pasitikėjimą ir formuotų teigiamą nuomonę apie Lietuvą);
- diplomato sutarties nutraukimo pagrindų sąrašo (šiuo metu galiojantis sąrašas praplečiamas galimybe nutraukti diplomato tarnybos sutartį panaikinus diplomato pareigybę, taip pat – įvertinus diplomatą nepatenkinamai (pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą tokia galimybė numatoma du kartus iš eilės diplomatą įvertinus nepatenkinamai ir įstatymo projekto 59 straipsnio nustatyta tvarka atėmus diplomatinį rangą);
- diplomato vertinimo sistemos (DTĮ projektu siekiama į įstatymą įrašyti pagrindinius diplomatų vertinimo principus, kurie sutampa su VTĮ projektu, tik yra papildomi pagal specifiką, t. y. įtvirtinama galimybė labai gerai įvertinus diplomatą, jam vertinimo būdu paskirti aukštesnį diplomatinį rangą anksčiau laiko, tačiau įtvirtinamas ribojimas, kad toks sprendimas gali būti priimamas ne anksčiau kaip po 2 metų nuo eilės tvarka paskirto diplomatinio rango).
- Diplomato amžiaus apribojimas. Atsižvelgiant į VTĮ projekto nuostatas, atisakyta šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtintos galimybės leisti vyresniam kaip 65 metų diplomatui toliau eiti diplomatinio atstovo ar kito diplomato pareigas. Yra numatoma galimybė su tokiu diplomatu sudaryti terminuotą darbo sutartį dėl mentorystės ne ilgiau nei 2 metų laikotarpiui. Pereinamojo laikotarpio nuostatose nurodoma, kad diplomatiniams atstovams, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo sukaks nurodytas amžius, diplomatinės tarnybos laiką bus galima pratęsti šiuo metu galiojančio įstatymo pagrindu, o kiti diplomatai, kurių tarnybos laikas jau buvo pratęstas iki įstatymo įsigaliojimo, galės pareigas eiti iki tarnybos pratęsimo termino pabaigos. Tokia skirtis daroma siekiant užtikrinti iki įstatymo įsigaliojimo paskirtų diplomatinių atstovų tarnybos tęstinumą, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančio DTĮ nuostatas, kad diplomatinius atstovus ne ilgesniam kaip 5 metų terminui skiria ir jų tarnybos laiką pratęsia Respublikos Prezidentas, o Vyriausybė siūlyti Respublikos Prezidentui atšaukti diplomatinį atstovą gali tuomet, kai jis išdirba daugiau kaip 3 metus, išskyrus išimties atvejus.
- DTĮ taip pat tikslinamas redakciniu aspektu (tikslinamos sąvokos, jų išdėstymas, įstatymo struktūra, priedėliai keičiami priedais ir pan.).
Įsigaliojus įstatymui diplomatui bus nustatytas žemiausias konkrečiai pareigybės grupei nustatytas pareiginės algos koeficientas, kitaip tariant visiems diplomatams, einantiems lygiavertes pareigas įsigaliojus įstatymui bus nustatytas vienodas pareiginės algos koeficientas. Naujai priimamiems diplomatams nustatomas žemiausias konkrečiai pareigybių grupei nustatytas pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas. Diplomato pareiginės algos pasikeitimo atvejai, kai jis perkeliamas ar laikinai perkeliamas į kitas pareigas ar atkuria statusą, yra įvardyti 33 straipsnio 2 dalyje. Pareiginė alga taip pat galės keistis po diplomato tarnybinės veiklos vertinimo, atliekamo pagal įstatymo projekte nurodytus vertinimo principus, iš esmės sutampančius su VTĮ projekto reguliavimu, vadovaujantis užsienio reikalų ministro patvirtinta diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo tvarka.
Įstatymo projektu siūloma plėsti asmenų, kuriems išduodamas diplomatinis pasas, ratą, į jį įrašant į Lietuvos Respublikos piliečius, kurie eina vadovaujančias (vadovo ar vadovo pavaduotojo) pareigas tarptautinėje organizacijoje, kurios nare yra Lietuvos Respublika, ar tokios organizacijos institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje; asmenims, deleguotiems į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka bei išimtiniais atvejais kitiems karjeros valstybės ir statutiniams valstybės tarnautojams ar pareigūnams, kai tai būtina įgyvendinant Seimo priimtuose teisės aktuose numatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus. Sprendimą dėl diplomatinio paso išdavimo tokiems asmenims priimtų užsienio reikalų ministras. Šiuo metu galimybių tokiems asmenims išduoti diplomatinius pasus nėra galimybių, jie nuolat praneša apie tai, kad tarptautinių organizacijų personalui išduodami akreditacijos pažymėjimai nėra pakankami jiems atliekant funkcijas, o kiti analogiškas ar panašias pareigas einantys asmenys iš kitų valstybių turi nacionalinius diplomatinius pasus, kurie atskirais atvejais prisideda ir prie asmens saugumo užtikrinimo.
Įstatymo projektu taip pat iš Vyriausybės nutarimo į įstatyminį reguliavimą perkeliamos nuostatos dėl valstybės tarnautojams ir žvalgybos pareigūnams, perkeltiems ar paskirtiems į pareigas atstovybėse, taikomų socialinių garantijų.
KS projektu sistemiškai atsižvelgiama į VTĮ projektu nustatomą teisinį reguliavimą, kad VTĮ projektas statutiniams valstybės tarnautojams netaikomas, todėl neturėtų būti nurodomas ir konsulinių pareigūnų veiklos pagrindų sąraše.
5. Numatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus įstatymų projektus, bus išvengta teisinio reguliavimo spragos, kuri galėtų kilti priėmus VTĮ projektą ir nenustačius teisinio reguliavimo diplomatams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, kuriems VTĮ projektas nebebus taikomas. Taip pat bus įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu nustatytos darbui į atstovybes perkeltų valstybės tarnautojų socialinės garantijos. Bus nustatytas konkurencingas diplomatų darbo užmokestis. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai.
Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Seime svarstytinas kaip lydimasis VTĮ projekto teisės aktas.
9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte pateikiamos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus Įstatymo projektą, iki jo įsigaliojimo turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1235 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos veiklos“. Vyriausybė turės priimti nutarimą dėl prašymų diplomatams leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo tvarkos arba įgalioti atitinkamą instituciją tokią tvarką tvirtinti. Taip pat bus parengti užsienio reikalų ministro tvirtinami Diplomato nuotolinio darbo atveju dirbto laiko apskaičiavimo tvarka; Diplomatų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika; bus pakeistas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. V–136 „Dėl Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Atskiruose Vyriausybės nutarimuose, kurie bus reikalingi įgyvendinti VTĮ projektą, bus reikalingos nuorodos į DTĮ, kaip nustatantį atskirą teisinį pagrindą konkrečioms nuostatoms, pvz. dėl Vyriausybės nustatytos tvarkos diplomatams atlikti funkcijas nuotoliniu būdu, kuri bus taikoma valstybės tarnautojams, taip pat – Vyriausybės nustatomoje tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarkoje ir pan.
KS projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymo projekto įgyvendinimui reikės 2,4 milijono eurų. Lėšų poreikis atsiranda dėl pasikeitusių diplomatams taikomų pareiginės algos koeficientų, kurie bus nustatyti įsigaliojus įstatymui, ir stažo. Lėšų poreikis taip pat priklausys nuo pareiginės algos bazinio dydžio. KS projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „diplomatinė tarnyba“, „Užsienio reikalų ministerija“, „diplomatinė atstovybė“; „atstovybė prie tarptautinių organizacijų“, „specialioji misija“; „diplomatinis atstovas“; „ambasadorius“; „laikinasis reikalų patikėtinis“; „konsulinė įstaiga“; „diplomatinis rangas“; „diplomatinis pasas“; „diplomatas“; „diplomato šeimos nariai“; „diplomatinės atstovybės personalas“; „konsulinės įstaigos personalas“; „specialiosios misijos personalas“; „darbo užmokestis“; „pareiginė alga“; „priemoka“; „priedai“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Siūloma įstatymų įsigaliojimo data – 2019 m. sausio 1 d., kuri sietina su VTĮ projekto įsigaliojimo data.