Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 42, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 6, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 79
STENOGRAMA
2021 m. birželio 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA,
Seimo Pirmininko pavaduotojai R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ ir P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas. Gerbiami kolegos, prašom užimti vietas – pradedame birželio 29 dienos Seimo rytinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 111 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, šiandien mūsų Seime svečiuojasi viešnia Lenkijos Respublikos Seimo Maršalka ponia E. Vitek su delegacija. Pasveikinkime viešnią! (Plojimai)
Kviečiu ponią E. Vitek į tribūną pasisakyti.
10.01 val.
Lenkijos Respublikos Seimo Maršalkos Elžbietos Vitek kalba
E. VITEK. Gerbiama ponia Pirmininke, gerbiamos ponios ir ponai Seimo nariai, gerbiamieji, šiandien mano buvimas Lietuvoje, Lietuvos parlamento rūmuose, parodo, kokie geri ir glaudūs santykiai tarp mūsų valstybių. Sveikinu jus visus su sunkiu darbu Lietuvos naudai tokiais sunkiais pandemijos laikais – jie pareikalavo iš mūsų visų priimti sprendimus, didelės svarbos sprendimus dėl mūsų piliečių. Labai dėkui, ponia Pirmininke, Lietuvos valdžiai dėkui už pakvietimą, už šiltą priėmimą. Man džiugu, kad šiandien galiu kalbėti iš šios vietos, kur kažkada kalbėjo amžinąjį atilsį ponas Prezidentas L. Kačinskis ir ponas Maršalka M. T. Kučinskis.
Garbė dar didesnė, kad susitinku su jumis Lenkijai ir Lietuvai ypatingais metais. Artimiausiais mėnesiais bus proga gražiai švęsti iniciatyvas, kurių tikslas pagerbti 220-ąsias mūsų bendros istorijos metines, tai yra Gegužės 3-iosios Konstituciją ir Abiejų Tautų įžadą. Galiojimo laikotarpiu šie dokumentai turėjo ypatingą reikšmę mūsų valstybėms dėl daugelio priežasčių: remiantis Konstitucija sukurta teisinė tvarka inicijavo daugybę reformų, kurios stiprino Lenkijos ir Lietuvos valstybingumą. Net daugiau – jų naujoviškas pobūdis, tapo pavyzdžiu, kuriuo sekė kitos Europos konstitucijos. Gegužės 3-iosios Konstitucija turi didelę simbolinę reikšmę ilgaamžiams Lenkijos ir Lietuvos istoriniams ryšiams. Tai buvo mūsų nepriklausomybės gynimo išraiška po Pirmojo padalijimo 1772 metais. Tai buvo tautų kūrinys, gerbiant patriotizmą, laisvę, tai buvo mūsų bendras kūrinys.
Dar kartą norėčiau nuoširdžiai padėkoti Lietuvos parlamentui už tai, kad priėmė rezoliuciją, kurios pagrindu 2021 metai patvirtinti Gegužės 3-iosios Konstitucijos, tai yra Abiejų Tautų įžado, metais. Bendra praeitis ir kitas mūsų bendradarbiavimas yra neįkainojamo patyrimo šaltinis, iš kurio galime semtis ir šiandien. Kaip Abiejų Tautų, Žečpospolitos, įpėdiniai puikiai žinome, kaip organizuoti tarptautinį bendradarbiavimą regione, kad jis būtų tvirtas, duotų naudos, plėtros, stabilumo. Mane džiugina, kad mūsų valstybės gali naudotis tuo istoriniu patyrimu bendradarbiaudamos Europos Sąjungoje ir NATO.
Mes Europos Sąjungoje turime daug sutampančių erdvių, kurios susijusios su ekonomikos atkūrimu po pandemijos: Europos biudžetas, transportas, logistika, taip pat paslaugų teikimo laisvė, mus sieja bendras požiūris į Rytų politiką iš Europos Sąjungos pusės. Atrodo, kad Lenkija ir Lietuva turi identišką požiūrį Rytų klausimais, taip pat Abiejų Tautų, Žečpospolitos, palikimu gali aktyviai remti savo kaimynus Ukrainą ir Baltarusiją. Tos valstybės dabar kovoja su dideliais iššūkiais ir pavojais.
Nepamirškime, kad mūsų švenčiami 1791 metų įvykiai yra taip pat ir baltarusių šventė, o Rasų kapinių koplyčioje yra Sausio sukilimo didvyrių palaikai. Ten ilsisi K. Kalinauskas. Tai ypatingas ženklas, juolab kad keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus baltarusiai kovoja su varžančiu režimu. Lenkai ir lietuviai – atstovai tautų, kurios puikiai žino, ką reiškia kovoti dėl suverenumo, dėl demokratijos, turi suvaidinti ypatingą vaidmenį gindami baltarusių visuomenę, turinčią teisę gyventi demokratinėje valstybėje. Mūsų, Lenkijos ir Lietuvos, bendra pozicija šiuo klausimu yra pagrindinė, žiūrint iš tų vertybių, kurių kartu siekiame, perspektyvos.
Dabartis suteikia mums ne tik panašų požiūrį į regiono klausimus, bet taip pat suteikia mums visą diapazoną instrumentų bendradarbiauti. Toks puikus dalykas – Liublino trikampis – praeitais metais buvo sukurtas kaip įrankis Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos saugumui padidinti. Mes taip pat bendrai plečiame daug energetinių ir transporto projektų, kurie tarnauja visai Europai. Ypatingą vaidmenį čia atlieka Trijų jūrų iniciatyva, plečiamos plėtros pastangos, pavyzdžiui, tokie projektai kaip „Via Baltica“, „Rail Baltica“, tai tik kai kurie iš daugelio pavyzdžių mūsų valstybių bendradarbiavimo, turinčio didelį potencialą. Stiprių dvišalių praeities ryšių, besiremiančių praeitimi ir stiprinamų dabarties vienybės, pagrindu galime drąsiai žiūrėti į ateitį, kad pasipriešintume mūsų laukiantiems iššūkiams. Daugelis jų ateina iš posovietinio ploto, o jų šaltinis yra Rusijos pozicija.
Įgyvendinus mūsų bendrus siekius, Rusija nori jėga išplėsti savo įtakos zoną, pavyzdys yra Donbasas ir Krymo pusiasalis. Didelis iššūkis yra represinis režimas, A. Lukašenkos režimas, ne tik nerodantis noro vesti dialogo su Baltarusijos visuomene, bet kaskart labiau rodantis Rusijos politinę priklausomybę. Mūsų regione taip pat reikšmingai daugėja incidentų kibernetinio saugumo srityje, kibernetinių puolimų. Lenkijoje vis intensyvesni veiksmai, kurių tikslas nelegaliai perimti informaciją iš internetinių paskyrų, kuriomis naudojasi Ministrų Tarybos nariai, taip pat parlamento nariai. Tai yra kampanijos elementas, skirtas visuomeniniams neramumams sukelti. Analogiški veiksmai nuo 2017 metų vykdomi prieš Lietuvą ir Latviją.
Be tų regioninio pobūdžio iššūkių, mūsų valstybės taip pat susiduria su iššūkiais savo šalių viduje. Žinome, kad Lietuvos laukia didelė ugdymo reforma, atitinkanti šių laikų reikalavimus. Tai yra pagrindinis dalykas visiems piliečiams, nes jaunimo ugdymas yra svarbus šiuo metu, suteikiantis pavyzdį siekti visų Lietuvos piliečių konsensuso. Atminkime, kad lenkai, gyvenantys Lietuvoje, kaip ir lietuviai, gyvenantys Lenkijoje, yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės įpėdiniai. Tiems piliečiams ir priklauso jų teisių pagerbimas dėl nuosavybės, kultūros, švietimo, kalbos ir dalyvavimo viešojoje erdvėje.
Gerbiamieji, turiu didžiulę viltį, kad atmintis apie mūsų tautas siejančią istoriją bus šių dienų lenkams, lietuviams ir kitoms kartoms inspiracija imtis bendrų iššūkių ir bendrai kurti stiprią ir saugią Europą. Dideli istoriniai įvykiai primena mums, kad kaip tik dėl glaudaus bendradarbiavimo mes buvome pajėgūs realizuoti didžiulius projektus ir vaidinti reikšmingą vaidmenį regione. Kaip tik dėl to tas bendradarbiavimas turi likti nekintančiu mūsų veiksmų kelrodžiu. Praeitis suteikia mums daug patirties. Dabartis suteikia mums gerų kaimyninių santykių, o ateitis suteikia galimybių, kurias galime panaudoti mūsų bendradarbiavimo ir viso regiono naudai. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame poniai E. Vitek. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Razma.
10.11 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. birželio 29 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos, pradedame jau kiek formalesnę mūsų posėdžio dalį. Dabar darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Kas frakcijos vardu turi kokių nors siūlymų, prašom skelbti. Pirmasis iš dešinės R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, prašyčiau išbraukti 2-16.1, 2-16.2, 2-16.3 klausimus ir lydimuosius teisės aktus. Iš tikrųjų išbraukti iki rudens sesijos, kol prasidės, nes aš manau, kad komitetas, kuris žiūrėjo šitą įstatymą ir jį rengė, padarė arba nepastebėjo vieno tokio dalyko, tai yra 10 punkto, kuriame numatyta, kad Seimo nario buvimas Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku ar ministru yra pateisinama priežastis, dėl kurios Seimo narys gali nedalyvauti Seimo posėdžiuose. Iš tikrųjų žiūrint pagal Konstituciją ir pagal dabar galiojantį mūsų Seimo statutą Ministras Pirmininkas yra skiriamas Seimo ir gali būti Seimo narys skiriamas tik ministru. Žmogus yra išrenkamas Seimo nariu.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, plačiai neargumentuokite.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Prašyčiau dėl to, kad jį reikia atidėti, ištaisyti konstitucinę klaidą ir tokiu atveju…
PIRMININKAS. Ar frakcijos vardu?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Frakcijos vardu prašom išbraukti šitą klausimą ir lydimuosius teisės aktus…
PIRMININKAS. 2-16.1, 2-16.2.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …nes čia yra konstitucinis dalykas.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, taip pat frakcijos vardu aš prašau įtraukti į darbotvarkę rezoliuciją dėl pritarimo Prezidento sprendimui nepasirašyti laiško, smerkiančio Vengrijos įstatymą, kuriuo buvo uždrausta LGBT propaganda nepilnamečiams, projektas Nr. XIVP-699. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Toliau K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų frakcijos vardu prašome išbraukti 2-2 klausimą – Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-636. Frakcijos vardu prašome antikorupcinio vertinimo, nes tikrai analizavome ir Seimo nariai gavo daug laiškų. Frakcijoje vyko diskusija ir pasigedome būtent šio dokumento, kuris gali būti esminis, tai yra antikorupcinio vertinimo. Todėl prašome išbraukti.
PIRMININKAS. Akcizų įstatymo pataisos?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Aišku. Toliau A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Turiu labai rimtą pasiūlymą dėl šios dienos posėdžių darbotvarkės. Vardu grupės Seimo narių, kurie vakar stebėjo Europos čempionato futbolo varžybas, noriu paprašyti kokiu nors būdu sutrumpinti šios dienos darbotvarkę, nes varžybos vakar baigėsi pusę dviejų, o keltis reikėjo pusę septynių.
PIRMININKAS. Tai priklauso nuo mūsų. Trumpai diskutuokime, taip ir bus. L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu noriu paprašyti išbraukti 2-25 klausimą – Architektūros įstatymą, nes yra gauta klaipėdiečių architektų pastabų. Aš norėčiau pateikti dar pasiūlymų dėl projekto.
PIRMININKAS. 2-25 klausimą ir atitinkamai visus…
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ir lydimuosius.
PIRMININKAS. Dar S. Gentvilas. Aš tikėjausi, kad jau viskas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš prašyčiau neišbraukti Architektūros įstatymo, nes įgyvendinama Konstitucinio Teismo nutartis. Ačiū.
PIRMININKAS. Agitacija nevykdoma dėl siūlymų. Atsiprašau. Gerai, tada ne pagal siūlymų tvarką, bet pagal tai, kaip projektai įrašyti į darbotvarkę.
Pirmiausia buvo K. Mažeikos pateiktas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymas išbraukti iš darbotvarkės 2-2 klausimą – projektą Nr. XIVP-636, tai yra Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašom balsuoti dėl šio siūlymo.
Balsavo 124: už – 50, prieš – 59, susilaikė 15. Išbraukimui nepritarta.
Buvo P. Gražulio pasiūlymas įrašyti į darbotvarkę rezoliuciją dėl pritarimo Prezidentui nepasirašius atitinkamo laiško. Kas už šį pasiūlymą, kad būtų įrašyta minėta rezoliucija, balsuojame.
Balsavo 116: už – 36, prieš – 65, susilaikė 15. Pasiūlymui įrašyti rezoliuciją nepritarta.
Kitas siūlymas eilės tvarka yra R. Žemaitaičio, pateiktas Lietuvos regionų frakcijos vardu, – išbraukti Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą – 2-16.1 klausimą ir 2-16.2 klausimą – lydimąjį. Balsuojame dėl šio siūlymo.
Balsavo 114: už – 67, prieš – 22, susilaikė 25. Projektas išbrauktas.
Paskutinis siūlymas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu L. Girskienės – išbraukti projektus, darbotvarkėje įrašytus 2-25 klausimu, su visais lydimaisiais. Tai Architektūros įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji. Balsuojame dėl šio siūlymo.
Už – 50, prieš – 51, susilaikė 26. Projektai lieka darbotvarkėje.
Atrodo, paminėjau visus siūlymus.
Dabar dar vienas formalus dalykas. Turime priimti protokolinį sprendimą, kad galime svarstyti du projektus, kurių nėra sesijos darbų programoje. Tai yra opozicijos atstovų teikiami projektai, įrašyti darbotvarkėje kaip 2-35 ir 2-36 klausimai. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. Tikiuosi, bendru sutarimu galime fiksuoti, kad jie gali būti mūsų šios dienos darbotvarkėje.
Tada balsuojame už darbotvarkę apsvarstę visus pasiūlymus.
Balsavo 125: už – 118, prieš nėra, susilaikė 7. Darbotvarkę patvirtinome.
10.20 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 3, 4, 5, 6, 7, 11, 12, 14, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 37, 43, 52, 67, 74 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3349 pavadinimo ir 22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-638(2) (svarstymas)
Pradedame darbotvarkės 1-3 klausimu – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ keliolikos straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3349 pavadinimo ir dar dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-638(2). Kviečiame Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką ir svarstysime pastraipsniui.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šį įstatymą koreguojame tiesiog pagal pasikeitusius Europos Sąjungos teisės aktus. Komitetas jį svarstė birželio 23 dieną ir visiems 8 balsavus už pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Aš čia paskubėjau sakyti, kad svarstysime pastraipsniui, bet iš tikrųjų čia svarstymo stadija, ne priėmimas dar. Pasiūlymų nėra, diskusijoje niekas nenori dalyvauti, tai aptarimą tuo ir baigiame. Dėl motyvų taip pat nebuvo.
10.21 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 7, 10, 13, 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-624(2), Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-230 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-625(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis taip pat Šalpos pensijų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat svarstymo stadija. Kviečiu komiteto atstovą pateikti išvadas. M. Lingė pateiks komiteto išvadas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas birželio 23 dieną svarstė Šalpos pensijų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo projektą. Buvo pateiktos Teisės departamento pastabos, į jas komitetas atsižvelgė, patobulino įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Šitas sprendimas priimtas bendru sutarimu.
Taip pat ir dėl lydimojo įstatymo projekto – Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto – komitetas priėmė sprendimą, patobulinęs pagal Teisės departamento išvadas, pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Sprendimas priimtas taip pat bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomų komitetų čia nebuvo. Dabar diskusija. A. Vinkus pageidauja pasisakyti diskusijoje. Prašom. Kviečiame į tribūną.
A. VINKUS (LVŽSF). Teikiamo projekto tikslas yra logiškas ir aiškiai išdėstytas, pasakant, kad šiuo metu galiojantis teisinis santykių reglamentavimas dėl šalpos išmokų mokėjimo, skyrimo ar pratęsimo neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais mirusiojo vaikams praktikoje sukelia nemažai problemų. Į tokias išmokas gali pretenduoti tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybių piliečiai, atvykę iš kitų užsienio valstybių, okupuotų teritorijų ir Lietuvos Respublikoje gavę prieglobstį. Vadovaujantis galiojančia tvarka tokios išmokos kartais negali būti paskirtos, nes Lietuva negauna įstatyme nurodytos informacijos apie užsienio valstybėje asmeniui mokamą pensiją ar pensijų išmokas. Kai kurios valstybės nėra prisijungusios prie tarptautinių konvencijų, kitų tarptautinių teisės aktų ar sudariusios su Lietuvos Respublika tarptautinių sutarčių ir tokios informacijos neteikia. O galutinis rezultatas – nukenčia asmenys, kurie dėl to nėra kalti. Daugeliu atvejų jiems tai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Suprantama, kad tokia situacija šių žmonių atžvilgiu nėra nei gera, nei teisinga. Todėl, manau, siekis patobulinti teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų įstatyme nurodytiems asmenims galimybę gauti šalpos išmokas ir tais atvejais, kai iš kompetentingų užsienio valstybių institucijų ir diplomatiniais kanalais negalima gauti informacijos ir duomenų apie užsienio valstybėje asmeniui mokamas pensijas ar pensijų išmokas, tikrai yra proporcingas ir būtinas. Kviečiu palaikyti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių dėl motyvų. Gerbiamas A. Vinkus užsirašęs, bet galbūt atsisakys antrą kartą kalbėti. M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš irgi per daug neagituosiu, nes nėra prieštaraujančių. Iš tiesų, kad įstatymas galėtų įsigalioti nuo rugpjūčio 1 dienos, komitetas taip pat prašo, kad būtų svarstoma skubos tvarka, ir dar šioje sesijoje galėtume jį priimti.
O dėl tų susidariusių situacijų, kada nėra vykdoma ir kai kurios valstybės nėra prisijungusios prie tam tikrų užsienio valstybių konvencijų, išties yra komplikuota skiriant ir apskaičiuojant žmonių galimybes pretenduoti į šalpos pensiją, tai šiais įstatymų projektais kaip tik yra išsprendžiami tokie atvejai. Turime kol kas pavienius atvejus, kalbame apie Venesuelos situaciją, kada galima kalbėti apie 28 tokius kandidatus, bet, preliminariu vertinimu, gal tik keturi galėtų pretenduoti į šalpos pensiją. Iš tiesų tai yra labai nežymūs atvejai, bet pati ta tvarka turi būti numatyta mūsų teisės aktuose. Raginu palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininkas paminėjo, kai yra siūlymas svarstyti skubos tvarka, tai bus sprendžiama balsavimo metu. Jeigu bus pritarta projektui, po to bus sprendžiama ir dėl skubos.
Dabar grįžta pirmininkauti Seimo Pirmininkė. Prašom.
10.27 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 34, 43, 44, 45, 46, 461, 47, 49, 51, 52 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 462 ir 521 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-648(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dėkoju. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-648(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją gerbiamą K. Starkevičių. (Balsai salėje) Kviečiu K. Starkevičių į tribūną. Negirdi. (Šurmulys salėje) Prašau pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Labas rytas. Ekonomikos komitetas šiam sprendimui pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskusijoje užsirašė kalbėti V. Ąžuolas. Kviečiu.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, gerbiami kolegos, aš žiūriu į šį įstatymą, jis atrodo toks nekaltas – ES direktyvos perkėlimas, pritarta bendru sutarimu, nieko per daug nejaudina. Atrodo, viskas gražu, bet iš tikrųjų tai yra toks įstatymas, kuris privers žmones mokėti už elektrą daugiau, na, bet turbūt dabartiniai valdantieji dėl to nė kiek neišgyvena. Jie sako, čia ne mūsų reikalas, rinkos reikalas, dar kažkieno reikalas, tegul žmonės moka brangiau.
Bet ten yra pagrindiniai, esminiai punktai. Žmonėms, kurie nesutiks pasirinkti nepriklausomo tiekėjo, kurio kaina ir šiandien yra daug didesnė negu valstybės tiekėjo, bus išjungta elektra. Ir ten yra išdėstyti punktai, kada kam bus išjungta elektra, tiems, kurie nesutiks mokėti brangiau. Ar ES direktyvos liepia išjungti šalims elektrą? Neliepia. ES direktyvose yra sakoma (tik vienas punktas), kad turi teisę pasirinkti kitą tiekėją, šiuo atveju nepriklausomą. Tai žmonės tą ir gali rinktis, bet kodėl žmonėms, kurie nesutinka už elektrą mokėti brangiau, turi būti išjungta elektra? Ir tai vyksta ir tęsiasi. Ar mūsų tarnybos, Konkurencijos, visos kitos, mato, kas vyksta? Yra penki nepriklausomi tiekėjai ir, deja, labai dažnai jų kainos yra vienodos. Tarnybų tai nestebina turbūt, kaip kuro kainos nestebina, taip ir elektros vienodos kainos nestebina.
Ir vėl kita situacija, kad vyksta piktnaudžiavimas nepriklausomų tiekėjų, kai paskambinama žmogui ir sakoma, kad tu jau sutikai pasirašyti sutartį, ir atsiunčiama sutartis. Tokių pažeidimų tarnybos taip pat nemato.
Ir netgi punktas, kuriame bus palyginamos tiekėjų kainos, atrodo labai gražus: žmonės galės džiaugtis, matys vienoje vietoje skirtingų tiekėjų kainas, tik ten užmiršo įrašyti valstybės tiekėją. Tiekėją elektros kainos, kur tiekia valstybė. Ir ji šiandien yra pigesnė, bet palyginime to nebus, nes, aš suprantu, kam trukdyti kitiems nepriklausomiems tiekėjams uždirbti daugiau, jeigu žmogus galės pamatyti, kad valstybė tiekia elektrą pigiau. Nereikia to įrašyti, žinoma, tegu žmonės moka brangiau.
Iš tikrųjų dabar jau reikėtų įvertinti, kas nuo naujų metų įvyko su dabartiniu nepriklausomo tiekėjo pasirinkimu, kaip visi žmonės buvo priversti už elektrą mokėti brangiau, negu mokėjo iki naujų metų. Nepriklausomų tiekėjų rinka yra nereguliuojama. Iki šiol valstybė reguliavo elektros rinką, nustatė tam tikras sąlygas ir visa kita, o nepriklausomi tiekėjai gali daryti, ką nori, gali lupti kainas, kokias nori, ir jų darbas yra tik išrašyti sąskaitą. Jiems nereikia rūpintis nei tinklais, nei perdavimu, nei kitais dalykais, užtenka tik išrašyti sąskaitą.
Taigi ir norisi paklausti, kodėl Europos Sąjunga mus verčia branginti elektrą žmonėms? Kad jie už elektrą mokėtų dar brangiau, prisidengiant neva laisva rinka, ir kad būtų atsisakoma valstybės reguliavimo. Tikslas labai paprastas, kad kažkas galėtų uždirbti daugiau. Tai visi kiti sprendimai, kai mes elektrą perkame per tarpininkus, kai nenorime jos pirkti tiesiogiai labai pigiai – viskas sueina į krūvą ir labai gražiai atrodo.
Mane labai nustebino, kai valstybės įmonės – tiek ESO, tiek „Ignitis“, darė viską, kad prarastų kuo daugiau klientų. Jie buvo tokie pasyvūs ir miegantys, kai žmonės rinkosi savo tiekėjus. Kodėl? Ar tai yra sutapimas, ar tai tyčinis veikimas? Tai turėtų išaiškinti tarnybos. Bet šiam įstatymo projektui, vien prisidengdami ES direktyvomis, tikrai negalime pritarti ir negalime žmonių bausti už tai, kad jie nenori rinktis brangesnio elektros tiekėjo. Tad punktų, kuriuose dabar numatoma, kad elektra žmonėms bus išjungiama, jeigu jie nepasirinks brangesnio nepriklausomo tiekėjo, turėtų nelikti. Turėtume atkurti pradinę direktyvos būseną, kad žmogus turėtų teisę pasirinkti tiekėją ir nebūti baudžiamas, kad jam elektra bus išjungta. Už šį projektą tikrai negalime balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau diskutuoti nėra užsirašiusių. Dėl motyvų prieš užsirašė kalbėti V. Ąžuolas. Ar norite vėl kalbėti? P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad V. Ąžuolas atkreipė dėmesį į tai, į ką mes nebuvome įsigilinę. Iš tikrųjų įstatymas atrodo nekaltas – Europos Sąjungos direktyvų perkėlimas į teisės aktą, bet, deja, dar įkeliamos papildomos nuostatos ir faktiškai kyla elektros kainos. Nuo liepos 1 dienos jau kyla beveik 10 %, 8 % elektros energijos kainos. O, priėmus šitą įstatymą, kainos dar išaugs. Ir kieno sąskaita? Kam bus į kišenę? Tiems, kurie užsiima elektros pardavimo bizniu.
Aš manau, kad reikėtų dar iki priėmimo kreiptis į STT. Paprašyti korupcinio vertinimo, ar šis įstatymas ir šios nuostatos nėra korupcinės. Manau, kad jokiu būdu negalima taikyti jokios skubos tvarkos. Kol mes negausime atsakymo iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, mes negalėsime šito įstatymo priimti. D. Kreivys tapo energetikos ministru, prisimenant, kad jis ten prisidengdamas mama siekė sau naudos. Aš manau, kad šiandien mes irgi negalime atmesti, kad yra kokių nors asmeninių interesų arba draugų interesų visų Lietuvos elektros vartotojų sąskaita. Todėl prašau balsuoti už ir taip pat prašau, kad būtų pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada dėl korupcijos.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Alio, gal galite pasitraukti iš priekio? Ką pasakė V. Ąžuolas, dalis yra tiesos, tačiau yra didelė dalis tokios dūmų uždangos. Gąsdinimas Europos Sąjunga. Prasidėjo toks tavo pesimizmas, anksčiau nebuvo tokio didelio pesimizmo.
Dabar apskritai dėl sekos. Ąžuolai, čia mes tęsiame jūsų pradėtą darbą, įstatymas buvo priimtas dar esant jūsų Vyriausybei. Tuomet nekėlei jokių problemų, sakei, viskas gerai. Iš dalies mes šiais įstatymais bandome taisyti tuos nesklandumus, kuriuos pamatėme įstatymui veikiant. Ne tik įstatymais, bet ir įstatymų lydimaisiais aktais. Aš galiu pasakyti garantuodamas, tiems, kurie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, niekas elektros neišjungė ir neišjungs. Yra išleistas net ministro išaiškinimas, kad nebūtų išjungta. O ši įstatyminė nuostata buvo prie jūsų priimtame įstatyme. Irgi gal blogai, kad mes, opozicija, to nepastebėjome, bet dabar tikrai nereikia gąsdinti žmonių. Tai yra kelias į pažangą. Dabartiniu metu, taip, elektra brangsta, bet jūs puikiai suprantate, kodėl brangsta. Visame regione ir pasaulyje, pasibaigus vienam pandemijos etapui, iškilus gamybos poreikiams ir elektros naudojimui, ji brangsta. Čia yra rinka, čia kažko daug mes pakeisti negalime.
O nepriklausomi tiekėjai yra, jie tarpusavyje, tikėsimės, konkuruos ir sudarys normalias sąlygas, kad mes galėtume pirkti elektrą už tinkamą, rinkoje esančią konkurencingą kainą.
PIRMININKĖ. Motyvai po svarstymo išsakyti. Balsavimas numatytu laiku – nuo 11 val. 15 min.
10.37 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 10, 11, 17 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-231(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-231(2). Kviečiu pranešėją B. Matelį.
B. MATELIS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 10, 11, 17 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė siūlomiems pakeitimams. Taip pat komitetas jau dabar prašo taikyti skubos tvarką tam, kad priėmimas į valstybės tarnybą vyktų sklandžiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Gerbiami kolegos, dėl šio projekto yra dvi Seimo nario K. Vilkausko pataisos. Aš siūlyčiau dėl jų apsispręsti balsavimo metu, kai salėje bus pakankamai Seimo narių. Taigi pristatysite ir apsispręsime dėl jų balsavimo metu.
Dėl motyvų dėl šio projekto užsirašiusių nėra. Balsavimas, kaip jau minėjau, numatytu laiku.
10.38 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-453(2), Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-454(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-455(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-453(2). Kviečiu pranešėją gerbiamą S. Lengvinienę.
S. LENGVINIENĖ (LF). Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, pristatau Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimus, taip pat darbotvarkės 1-7.2 klausimą – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-454 ir Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-455. Šie projektai yra susiję su Švietimo įstatymu. Esmė yra, kad specialiųjų poreikių turintis vaikas, kai jam sukako 21 metai, galėtų pabaigti mokslo metus. O tiems, kurie dėl ligos mokėsi su pertraukomis ir pateikė tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos. Švietimo ir mokslo komiteto vardu prašau svarstyti skubos tvarka, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskusijoje kalbėti užsirašiusių nėra. Motyvai. Motyvai dėl viso. Už norėtų kalbėti L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų ši įstatymo pataisa yra labai svarbi, nes vien tik pasiruošimas tam, kad norime integruoti neįgalius asmenis, šiandien turinčius specialiųjų poreikių, kuriems reikia pagalbos, labai svarbu suteikti… Mes žinome, kad jie galbūt kai kuriais atvejais negali kartu vienodai lankyti mokyklos, negali ateiti kartu ir jų mokslo metai ir baigimas gali užsitęsti vien dėl sveikatos ar kokių nors priežasčių. Mes žinome, kad prieinamumas bus praplėstas ir tikrai suteiksime didelę pagalbą.
Kviečiu visus palaikyti, manau, nė vienas nepasisakys prieš, nes svarbu kuo greičiau įteisinti šį teisės aktą ir rugsėjo 1 dieną mūsų moksleivių su specialiaisiais poreikiais integracija tikrai padidės kiekvienoje mokykloje. Pritarkime visi vieningai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas bus numatytu laiku.
10.41 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5103(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 851 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5104(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5103(2). Kviečiu pranešėją gerbiamą A. Nekrošių. Prašau į tribūną.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas šį klausimą svarstė birželio 23 dieną ir priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo projektui Nr. XIIIP-5103(2) ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 1.
Taip pat buvo apsvarstytas ir lydimasis teisės aktas. Komiteto sprendimas – pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 851 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-5104(2) ir komiteto išvadai. Balsavimas – bendru sutarimu pritarta. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pristatėte komiteto išvadą. Dėl šio įstatymo projekto yra gauta pasiūlymų, dėl jų apsispręsime balsavimo metu. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų už yra užsirašęs S. Gentvilas. Prašau, gerbiamas Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kodėl reikšmingas šitas įstatymas? Todėl, kad nebūtų tokių atvejų, kaip turėjome Alytuje su „Ekologistikos“ gaisru, kai įmonė faktiškai apsidraudusi vos 18 tūkst. eurų lėmė nuostolius aplinkiniams žemdirbiams, įmonėms ir kitiems. Jie skaičiuojami milijonais. Valstybė ne tik kompensavo tretiesiems asmenims milijoninę žalą, visų pirma ūkininkams, bet ir pati savo lėšomis turi sutvarkyti išdegusius sandėlius.
Šitas įstatymas užtikrina, kad įmonės, kurios tvarko atliekas, turėtų pakankamas bankines garantijas ir draudimus, kad jų bankroto atveju, kad ir koks jis būtų, tyčinis ar netyčinis bankrotas, atliekos būtų sutvarkytos ir kad tretiesiems asmenims, kurie nukentėjo nuo tokių įmonių gaisro ar kitu atveju, būtų atlyginta ne iš visų mokesčių mokėtojų, bet iš įmonės bankinių garantijų.
Kas atsitiks po šio įstatymo? Iš esmės išnyks iniciatyva kraustyti ir sandėliuoti apleistose fermose bešeimininkes atliekas, išnyks iniciatyva įmonėms feniksams bankrutuoti pakeliui surinkus didelius atliekų sandėlius arba staiga užsidegti. O tokių gaisrų matome ne vieną ir ne vienerius metus. Todėl kviečiu pritarti, nes tai yra reikšmingas sprendimas po „Ekologistikos“ gaisro atliekų tvarkytojus sureguliuoti. Tikrai turėsime daugiau tvarkos ir nebeturėsime apleistų fermų su sandėliuojamomis atliekomis. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dėl šio įstatymo apsispręsime numatytu laiku.
10.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-566(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-566(2). Kviečiu pranešėjus. Pirmasis pranešėjas – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Sveiki, Aplinkos apsaugos komitete pateiktiems siūlymams pritarta. Bendru sutarimu komitetas sprendimui pritarė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją gerbiamą K. Starkevičių. Prašau pristatyti komiteto išvadą dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės projekto.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Taip pat Kaimo reikalų komiteto reikėtų pranešėjo, tačiau jo neturime. Tuomet perskaitau komiteto išvadą aš. Sprendimas yra pritarti Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“ projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo.
Diskusijoje užsirašė kalbėti K. Adomaitis. Kviečiu į tribūną.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš principo pritardamas pateiktai darbotvarkei vis dėlto noriu atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus, kai kalbame apie klimato kaitą, nes šis dokumentas bus esminis, strateginis, pagal jį mes gyvensime gal net ir 30 metų.
Globalinis atšilimas yra faktas. Mokslininkai tą jau įrodė. Globalinį atšilimą paaiškina CO2 kiekis atmosferoje ir vulkanų išsiveržimai. Šių dviejų faktų mums pakanka, kad galėtume paaiškinti visą atšilimą, kurį mes stebime Lietuvoje ir pasaulyje. Nepaisant to, kad kai kur dar matome ir priešingą tendenciją, globalus vidurkis yra aiškus.
Mūsų kita problema, susijusi problema, kad klimato kaita dažnai tampa panaši į religiją. Yra atliktas tyrimas, kai žmonės, paklausti, kaip veikia evoliucija ir ar gali paaiškinti, kodėl keitėsi gyvūnai ir kaip jie prisitaiko prie aplinkos besikeičiant aplinkos sąlygoms, negali paaiškinti, kaip tai veikia, jie aiškina tai klaidingai. Nepaisant to, jie tiki pačia evoliucijos teorija kaip tokia ir tai parodo, kad labai dažnai tokiuose globaliuose dalykuose, tokiuose sudėtinguose dalykuose mes nukrypstame ne į mokslinius argumentus, bet labiau į religinius argumentus. Ar mes tikime tuo, kas yra, ar mes tikime tuo, kas vyksta, ar tiesiog prieštaraujame iš principo. Ir čia yra didžiulis pavojus kovoje su klimato kaita, su kuria mes susiduriame ir Lietuvoje.
Vieną pavyzdį norėjau paminėti – rapsų auginimas biodegalams. Dar prieš 10–12 metų tai atrodė kaip tam tikras išsigelbėjimas, kaip vienareikšmiškas argumentas už, nes padės mums sumažinti CO2 išmetimus Lietuvoje. Tačiau šiandien mes jau matome, kad tai yra blogas sprendimas, nes vien trąšoms, kurių reikia, kad tie rapsai užaugtų, mes naudojame gana daug CO2, kad šis procesas taptų nebeprasmingas. Ir jau Alternatyviųjų degalų įstatyme mes kalbame tik apie antros kartos biodegalus, kuriuos turėtume skatinti.
Ar yra daugiau tokių sprendimų, kuriuos mes šiandien Lietuvoje, nematydami jų prasmės, vis dėlto norime pritaikyti ir įgyvendinti? Taip, aš bijau, kad jau šiandien mes turime tokius analogiškus rapsus kitose srityse.
Aš norėčiau priminti, kaip mes skaičiuojame pastatų energetinį efektyvumą. Mes trūks plyš reikalaujame A++ klasės labai sandarių pastatų, nors mes žinome, kad esant dabartiniam apšiltinimui, dabartiniam pastatų įrengimui yra daug svarbiau, kaip vartotojas elgiasi, kaip elgiasi to pastato gyventojas. Ar jis palieka įjungtą kompiuterį, įjungtą šviesą, ar pas jį automatiškai išsijungia elektra, kai ji nenaudojama. Ir tai yra svarbiau nei dar papildomai sandarinti pastatus, dar papildomai investuoti į putplastį, akmens vatą ar kad ir kas tai būtų pastatų efektyvumui pagerinti. Tai vėl kyla klausimas, ar tikrai yra prasmingos mūsų visos dabartinės politikos, kurias mes įgyvendiname, nekalbant apie tai, kad investuodami į pastatų apšiltinimą mes apskritai Lietuvoje dar nevertiname, o kiek kainuoja CO2 pagaminti tą putplastį ar akmens vatą? Apšiltindami daugiabučius, atnaujindami juos, mes naudojame 1990 metų klimato duomenis. Nors Vilniuje temperatūra jau yra trim laipsniais didesnė, mes vis dar naudojame labai senus duomenis skaičiuodami, kiek mums reikia apšiltinti pastatą.
Aš pateiksiu kitą pavyzdį politikos, kuri yra šitoje klimato kaitos darbotvarkėje ir kuri yra taip pat labai abejotina. Klimato kaitos darbotvarkėje sakome, kad mums reikia bent vienos greito elektromobilių pakrovimo stotelės prie degalinių, autobusų stoties ir kitose vietose. Kai du kartus apie tai pagalvotumėte, jūs paklaustumėte, o kaip nuvažiuoti, jeigu mes iš tiesų pasieksime tuos šimtus tūkstančių elektromobilių Lietuvoje ir turėsime po vieną greito įkrovimo stotelę prie degalinių, kaip tūkstantis elektromobilių nuvažiuos iki Palangos vasarą, karštu oru? Ar mūsų yra noras, kad važiuotų viena „Tesla“ ir lauktų prie tų degalinių, kol jai atsilaisvins vieta? Ar vis dėlto mes matome masinį elektromobilių naudojimą, kai atvažiavę jį pakrauti mes turime 50 pakrovimo stotelių, turime garantuotą vietą ir galime įjungę, kad ir lėtesniu tempu, bet pakrauti šitą elektromobilį, per tą laiką suvalgyti pietus ar cepelinus, kurie yra pakeliui į Palangą. Tokie pavyzdžiai.
Pabaigai. Man neramu, kad mes užlipsime ant grėblio, kad kartais sprendimai taps per daug religingi, bet nepagrįsti realiais skaičiavimais ir mokslu. Linkiu įgyvendinant ir rengiant priemones vis dėlto kuo labiau remtis skaičiavimais, mokslu. Ir sėkmingų sprendimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau diskutuoti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų už kalba S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, praeitą savaitę buvo stichinė kaitra. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje ją turėjome birželio mėnesį, kai penkias paras iš eilės temperatūra viršijo 30 laipsnių. Praeitą savaitę buvo mušami karščio rekordai, ir ne po 0,1 %, bet po 1,7 %, 2 %, ir tai yra rekordai Lietuvoje per visą klimato stebėjimo istoriją. Mes negalime neigti to fakto, kad Lietuvoje mes susiduriame su klimato kaita. Pašnekėkite su J. Baubliu ir dzūkų ūkininkais, derlius šiemet jau žlugo dėl šitos kaitros. Pirmasis, kas tai pajus, tai bus žemės ūkio sektorius.
Mes suprantame, kad ne visus įsipareigojimus skirtingi sektoriai gali panešti ir Europos Sąjungos mastu. Kai mes susitariame mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tai mes puikiai suprantame, kad Lietuvoje kai kurie sektoriai gali lengvai ir pigiai tai padaryti, ir tai naudinga. Pavyzdžiui, energetika. Užuot siuntę savo eurus Rytų kaimynams, kurie gamina mums elektrą per atominę ar anglies pramonę, galime pasigaminti čia. Kiekvienas instaliuotas megavatas sukuria penkias naujas darbo vietas čia, Lietuvoje. Jeigu mes kalbame apie 1 tūkst. 300 megavatų vėjo energetikos jūroje, tai jau yra beveik 10 tūkst. naujų darbo vietų Lietuvoje, Vakarų Lietuvoje.
Todėl apie šitą strategiją mes turime kalbėti kaip apie būtinybę, viena vertus, turime kalbėti kaip apie mūsų ekonominio atsigavimo strategiją, nes čia yra darbo vietų kūrimo strategija. Mes kiekvienais metais išsiunčiame 2,5 mlrd. eurų užsienio verslams iš Lietuvos gyventojų piniginių ir verslų sąskaitų, pirkdami naftos produktus, dujas ir elektrą, pagamintą kitur. Todėl įgyvendinkime šitą strategiją. Kritikuokime priemones, kaip daro Kasparas, bet nekritikuokime tikslo, kad reikia kovoti su klimato kaita.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Sakyčiau, gal ne prieš, gerbiama Seimo Pirmininke, daugiau gal abejonių keliantis šitas nutarimas. Visi, kolegos, puikiai žinote, kad Seimo priimami nutarimai neturi jokios teisinės galios. Tai yra tiesiog deklaracijų rinkinys, kažkoks kratinys, į kurį visiškai niekas neturi atsižvelgti. Čia lygiai taip pat, kaip paskelbkime Lietuvoje 2022 metus, nežinau, meškiukų metais. Tai čia lygiai taip pat, sakyčiau, dabar svarsto tokį dalyką. Aišku, pas mus Šilalėje, Šilutėje meška du meškiukus atsivedė. Tai irgi gal priimsime kokią nors rezoliuciją.
Bet iš esmės ką tik kolegos šnekėjo, vienas iš tribūnos kolega diskutuotojas kalba apie globalinį atšilimą, kalba apie rapsų daromą žalą ir kartu savo kalboje pasakė, kad turėtume remtis mokslu. Nors prieš 5 minutes jis pats pasakė, kad tas pats mokslas paneigė rapsų naudą ir paneigė, kad būtent visiškai priešingai dabar veikia, kad trąšų gamybai ir jos pagaminimui daugiausia reikalingas CO2, kad ji būtų pagaminta. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Atsakydamas ministrui dėl gerbiamo J. Baublio, kurį jūs ką tik paminėjote, tai J. Baublys ir pusė Varėnos, dzūkeliai, aš galiu jums pasakyti, nuo tarybinių laikų jokio derliaus ir neturėjo. Ten vieninteliai, ką galima sėti, yra avižos arba grikiai, nes yra lengva žemė, puri žemė ir yra smėlis. Plius ši teritorija jau 1956 metais buvo pripažinta kaip nenaši ir netinkama ūkininkauti. 1978 metais buvo sudarytas žemėlapis, ir ši žemė, kaip ir Šilalė, kadastrinė vietovė: Palentinis, Didkiemis, Šilalė, Kelmės pusė ir Tauragės pusė, buvo pripažinta kaip netinkama ūkininkauti. Netgi tarybiniais laikais institutas griežtai pasakė, kad ten jokių grūdinių kultūrų negalima auginti.
Būtent neatsakingo ūkininkavimo pavyzdys ir yra šiandien, kad į nenašias žemes mes norime įterpti tokią kultūrą, kuri nėra pritaikyta šiam klimatui ir nėra pritaikyta būtent tai teritorijai, gerbiamas ministre.
Kitas dalykas, jūs puikiai žinote, esate šaunus ir jaunas ministras, šis nutarimas bus deklaracija. Jūs savo įsakymu ir kiti ministrai, dar du, kaip norės, taip ir tvarkysis. Ir jūs, kaip norėsite, šitas deklaracijas ir tvirtinsite. Todėl aš tikrai nesakau prieš. Tikrai nesakau prieš. Bet aš matau, kad šis nutarimas jokios teisinės galios ir jokio rezultato neturės. Nežinau, ką mes iš to ir pasieksime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime ir balsuosime numatytu laiku.
10.57 val.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-634(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-10 klausimas – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-634(2). Kviečiu pranešėją gerbiamą K. Starkevičių. Šiandien jūsų benefisas. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dar kartą laba diena, kolegos. Komitetas šiam įstatymo projektui yra pritaręs bendru sutarimu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskusijoje užsirašiusių nėra. Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Taip pat dėl šio klausimo apsispręsime numatytu laiku.
10.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021–2024 metų prioritetų aprašo patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-696 (pateikimas)
Dar turime šiek tiek laiko. Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą V. Juozapaitį, kad pristatytų darbotvarkės 2-32 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021–2024 metų prioritetų aprašo patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-696. Tai yra pateikimas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Išties tai yra valstybinės svarbos dokumentas ir labai prašau visų itin atkreipti į jį dėmesį.
Pati idėja kilo atsižvelgiant į 2010 metais Seimo priimto nutarimo „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo“ neįgyvendinimą. Tąsyk, jau dabar prieš 11 metų, buvo priimtas istorinis dokumentas, kuriuo valstybė įsipareigojo kultūrai. Jeigu jūs atsiverstumėte tą tekstą, jūs pamatytumėte, kad išties, jeigu mes būtume įgyvendinę tai, ką tuomet Seimas užbrėžė, jau būtume pačiame aukščiausiame kultūros klestėjimo lygyje. Kultūros – kaip vienijančio pagrindo visai valstybingumo raidai.
Taigi Kultūros komitetas siūlo Seimui priimti tokį nutarimą, kuriame būtų du straipsniai, tai yra patvirtinti Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021–2024 metų prioritetų aprašą. Ten yra visas sąrašas dalykų, kuriuos mes turėtume vadinti prioritetais. Tai yra iš tų dešimties neįgyvendintų kultūros politikos kaitos gairių, priimtų 2010 metais, sukoncentravome į tris pagrindinius prioritetus.
Primenu, kad tuomet, prieš 10 metų, buvo įgyvendintas tik vienas priimtas gairių punktas, tai yra Lietuvos kultūros tarybos įsteigimas. Tai įvyko ir dabar sėkmingai veikia.
Ir dar vienas labai svarbus akstinas, kodėl dabar reikėjo tokio nutarimo, tai artėjantis lietuvių kūrėjo, genijaus M. K. Čiurlionio 150-ojo jubiliejaus paminėjimas, kuris vyks 2025 metais. Išties tokio masto kūrėjo pagerbimas neturėtų apsiriboti vien tik formaliu metų paskelbimu, kai Seime priimamas toks nutarimas, o tai turėtų būti valstybinė, Vyriausybės globojama didžiulė programa, kuri truktų galbūt jau ir nuo šių metų pabaigos. Todėl to nutarimo priėmimas yra labai svarbus ir telkiant lėšas tokio masto programai įgyvendinti. Todėl priimant 2022 metų biudžetą visi tie dalykai jau turėtų būti įvertinti, Vyriausybės priimti. Su Vyriausybės vadove tai jau yra derinta. Kultūros ministerija taip pat pasirengusi sukurti visą darbų planą. Taigi išties tai būtų Seimo tokia pareikšta valia, turbūt precedento neturintis faktas arba atkartojantis galbūt 2010 metų politikos kaitos gairių įgyvendinimo nutarimą, bet mums tikrai atėjo metas atsisukti visa savo galybe į kultūrą, kaip ir anksčiau sakiau, vienijantį visą Lietuvos valstybingumo raidą faktorių.
Maloniai prašau pritarti šio nutarimo projektui pateikimo stadijoje ir pagal galimybes paspartinti priėmimą, nes tai yra tikrai labai svarbus momentas. Ačiū, kolegos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų paklausti norėtų du Seimo nariai. Pirmasis klausias M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, iš tiesų svarbus projektas, kuriame kalbama apie valstybės įsipareigojimus kultūros sričiai. Aš puikiai suprantu, kad tie įsipareigojimai turi apimti ne tik kultūrą, bet ir finansus. Man atrodo, čia to aiškumo vis tiek šiek tiek reikėtų. Kiek papildomai gali pareikalauti finansavimo Kultūros politikos gairių įgyvendinimas, ar yra kokie nors paskaičiavimai, koks nors matymas? Matote, viena, matyt, yra parašyti gražius raštus ir įgyvendinimo strategijas, bet visai kita, jeigu šalia jų nebus numatyta aiškaus finansavimo. Man atrodo, labai svarbu yra sutarti, kad ir viena, ir kita būtų kartu.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas kolega. Nutarimo projektas yra toks politinis pareiškimas, nėra finansinis įpareigojimas. Mes tuo nutarimu kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad ji tai ir padarytų, apie ką jūs kalbate. Kaip minėjau, su premjere tokio nutarimo projekto priėmimas yra derintas. Juolab aš kalbu apie 2010 metais priimtų gairių neįgyvendinimą, taigi taip būtų grąžinta skola kultūrai ir valstybei. Beje, aš finansų nuo kultūros taip pat neatskirčiau, nes mūsų samprata apie kultūrą ir prasideda nuo požiūrio į finansus ir nuo jų investicijų į kultūrą kaip į ilgalaikę strateginę valstybės investiciją. Šiuo atveju mes tiesiog turime sumokėti skolą tai sričiai. Jau įsipareigojome valstybės vardu padaryti tai, deja, per dešimt metų to nepadarėme. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, aš norėčiau paklausti apie prioritetus iki 2024 metų. Trečias man gana aiškus – svarbios sukaktys, reikia minėti, kultūros žmonės ir taip toliau.
Antras – kultūros politikos valdymo demokratizavimo užbaigimas. Galbūt geriau tiktų plėtra negu užbaigimas, nes demokratizavimo užbaigimas, demokratiniai procesai, na, ne visai, jie turi daug atspalvių, jie keičiasi, kinta ir panašiai. Ta plėtra galbūt būtų aiški. Bet pagrindinis dalykas tai pirmas – valstybės įsipareigojimų kultūros sričiai išgryninimas ir įteisinimas. Kas įsivaizduojama tuo, nes įteisinta yra pakankamai, atrodo, teisės aktai yra, sistema veikia. Ką norima dar daugiau įteisinti? Ačiū.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Jeigu jūs sekate mūsų teisėkūrą ir balsuojate, tai žinote, už ką balsuojate. Turėtumėte atkreipti dėmesį, kad iki šiol nebuvo priimtas Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymas, kuris taip pat buvo vienas iš tų gairių elementų, mano paminėtų, prieš dešimtmetį. Buvo bandoma praeitoje kadencijoje tokį dokumentą priimti, bet jis tikrai buvo neišbaigtas, labai greitai arba pernelyg greitai buvo sukurptas, aš taip drįsiu pasakyti, ir neatitiko tos idėjos ir tų nuostatų, kurios buvo užkoduotos įgyvendinant arba įpareigojant politikus priimti tokį įstatymą.
Taigi Kultūros politikos pagrindų įstatymas būtent ir būtų tos pačios skolos grąžinimas. Bet teisėkūros principu jis apimtų lygiagrečiai ir horizontaliai visas kultūros sektoriaus sritis, nes dabar segmentavimas pagal tam tikrus sektorius išskaido ir lėšas, ir potencialą ir iš tikrųjų trukdo mums suvokti kultūros, kaip filosofinės sampratos, svarbą valstybės valdyme ir valstybės raidoje.
O dėl jūsų komentaro ir pastabos dėl demokratizavimo užbaigimo, dabar perskaičiau ir išties po jūsų komentaro aš sakyčiau, kad tikrai reikėtų šiek tiek pakoreguoti tą pavadinimą, galbūt – demokratizavimo proceso ar dar kaip nors, nes savireguliacija, tai yra valstybės valdymas, kultūros politikos valstybės valdymas taip pat smarkiai turi priklausyti nuo pasitikėjimo kultūros sektoriumi. Savireguliacija, kuri buvo mano minėtame (jau įgyvendinta) Kultūros tarybos įstatymo priėmimo procese… Jis turėtų būti tęsiamas ir iš tikrųjų daugiau ir visuomeninių organizacijų, ir nevyriausybinių organizacijų turėtų dalyvauti šiame procese, tai yra kultūros politikos įgyvendinimo procese. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų kultūra yra mūsų valstybės viena iš pamatinių sričių. Kaip komiteto pirmininkas paminėjo, labai svarbu suprasti bendrąja prasme mūsų kultūrą. Kultūros politikos pagrindų įstatymas, kuris, manau, turėtų atsirasti, turėtų pabrėžti būtent išskirtinumo svarbą ir, be abejo, kultūros finansavimo naujus būdus, nes dabar valstybėje kalbama apie remiamą kultūrą. Manau, kad tai turėtų būti būtent ilgalaikė investicija į kultūrą, tada mes turėtume tikrai kitokius rezultatus.
Tikrai kviečiu palaikyti šį prioritetų aprašą ir keliausime toliau visi kartu link kultūros stiprėjimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas jau netrukus – 11 val. 15 min.
11.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos technologinių startuolių metais“ projektas Nr. XIVP-626 (pateikimas)
Kadangi dar turime šiek tiek laiko, norėčiau pakviesti A. Bagdoną pristatyti 2-31 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos technologinių startuolių metais“ projektą Nr. XIVP-626. Pateikimas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, noriu jums pristatyti nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos technologinių startuolių metais“ projektą. Dauguma iš mūsų Estiją mini kaip gerą pavyzdį, užsienio žiniasklaida pateikia kaip absoliučią Baltijos šalių sėkmės istorijos lyderę ir norėtųsi, kad ir Lietuva šiame sektoriuje pažengtų šiek tiek daugiau.
Lietuvoje sėkmingai kuriasi vis daugiau startuolių ir kuria pasaulyje pripažintus produktus, darbo vietas, moka mokesčius. Pirmąjį šių metų ketvirtį 638 Lietuvos startuoliai į biudžetą sumokėjo 38 mln. eurų, 31 % daugiau nei per praėjusį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 metais Lietuvos technologinių startuolių rinkai prognozuojamas rekordinis augimas, net iki 50 %, siūlymas yra kitus metus, 2022 metus, paskelbti Lietuvos technologinių startuolių metais. Buvo gauta Teisės departamento pastabų, į dalį tikrai reikėtų atsižvelgti. Galbūt galima būtų išbraukti iš pavadinimo „technologinių“ ir palikti 2022 metus Lietuvos startuolių metais. Tai čia galėtų komitetai diskutuodami priimti patį geriausią sprendimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmas klausia S. Tumėnas. S. Tumėno salėje nematau. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, kodėl būtent technologijų spartuolių. Čia mes vienu metu labai gyrėmės finansiniais spartuoliais ir net išgarsėjome pasaulyje ne iš pačios geriausios pusės dėl plovimo. Ar čia sąmoningai pasirinkote – ne visų spartuolių, o tik technologijų, ar buvo kitos priežastys? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Kaip ir Teisės departamento, taip ir jūsų pastaba yra labai teisinga, į ją jau dabar atsižvelgta. Aš manau, kad turėtume kalbėti apie visus startuolius. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausti norinčių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Dėkui.
Dar turime kelias minutes iki numatyto balsavimo laiko. Gerbiami kolegos, kol visi renkasi į balsavimą, aš norėčiau pasveikinti kolegas, kurie visai neseniai šventė savo jubiliejus. Tai pirmiausia norėčiau pakviesti gerbiamą Č. Olševskį. (Plojimai) Taip pat nuoširdžiausi sveikinimai B. Petkevič. (Plojimai) Ir gražaus jubiliejaus proga norėčiau pasveikinti M. Navickienę. (Plojimai)
Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama Pirmininke, rytoj Petrinės, šitokia šventė. Petras turi dangaus raktus, be Petro nė vienas nepateksite į dangų. Tai kaip jūs pamiršote pasveikinti Petrus?! Pirmininke, kur sveikinimas Petrams?
PIRMININKĖ. Rytoj bus posėdis, mielas kolega, nieko nepamiršome.
Prašom užimti vietas, netrukus prasidės balsavimas. A. Matulas dėl vedimo tvarkos.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, jeigu galima, Petras ir Povilas yra šiandien, o tikri lietuviai sveikina išvakarėse. Taigi, Petrai, šaukštai po pietų.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, kaip tik turime 7 sekundes iki balsavimo, tai prašom, žodis jums.
P. GRAŽULIS (LRF). Vakar nebuvo plenarinio posėdžio, galėjote surengti neeilinę sesiją ir pasveikinti, o kadangi nesurengėte, tai dar nevėlu – šiandien galima pasveikinti.
PIRMININKĖ. Dėkui.
Gerbiami kolegos, pereiname prie balsavimo, kaip ir numatyta pagal darbotvarkę. Sekundėlę.
11.15 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 3, 4, 5, 6, 7, 11, 12, 14, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 37, 43, 52, 67, 74 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3349 pavadinimo ir 22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-638(2) (svarstymo tęsinys)
Balsavimas. Pirmiausia turime apsispręsti dėl darbotvarkės 1-3 klausimo – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-638(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 119, balsavo 119, už – 119. Po svarstymo pritarta.
11.17 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 7, 10, 13, 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-624(2), Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-230 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-625(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-624(2) ir lydimasis Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-625(2). Svarstymas. Apsisprendžiame ir balsuojame.
Balsavo 123, už – 123. Pritarta vienbalsiai.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
11.18 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 34, 43, 44, 45, 46, 461, 47, 49, 51, 52 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 462 ir 521 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-648(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-648(2). Balsuojame.
Balsavo 125: už – 86, prieš – 8, susilaikė 31. Po svarstymo pritarta.
P. Gražulis, matyt, frakcijos vardu prašė antikorupcinio vertinimo. Seimas turi apsispręsti, ar pritaria P. Gražulio siūlymui dėl šio projekto. Balsuojame. Kas pritariate P. Gražulio siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 121: už – 60, prieš – 29, susilaikė 32. Siūlymui nepritarta. (Balsai salėje) Gerai. Reikalaujate perbalsuoti?
Kolegos, perbalsuojame dar kartą. Kolegos iš opozicijos reikalauja. Kas pritariate P. Gražulio siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 126: už – 62, prieš – 33, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta.
11.20 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 10, 11, 17 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-231(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-231(2). Šiame projekte dėl 2 straipsnio yra gautos dvi Seimo nario K. Vilkausko pataisos. Dėl jų turėsime apsispręsti. Prašau gerbiamą Kęstutį pristatyti pirmąją pataisą dėl 2 straipsnio.
K. VILKAUSKAS (LSDPF) Gerbiama Pirmininke, mieli kolegos, kadangi su komitetu svarstėme ir „mentorystę“ pakeitėme į dabar galiojantį dar teisiškai nepatvirtintą terminą „adaptacija“, aš savo pasiūlymus atsiimu.
PIRMININKĖ. Atsiimate ir nereikalaujate dėl jų balsuoti. Dėkoju. Abi?
K. VILKAUSKAS (LSDPF) Abi.
PIRMININKĖ. Abi atsiimate. Ačiū. Tuomet apsisprendžiame ir balsuojame dėl 1-6 klausimo, projekto, po svarstymo. Balsuojame.
Balsavo 128, už 128, vienbalsiai pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Replika po balsavimo dėl praeito projekto. Iš tikrųjų noriu gal pasidžiaugti, kad valdantieji išsigando energetikos antikorupcinio vertinimo. Šaunuoliai, sveikinu! Jums nerūpi kainų didėjimas, jums nerūpi korupcija energetikoje, tai ir toliau eikime tuo keliu, kad kažkas labai daug uždirbtų iš eilinių žmonių.
PIRMININKĖ. Kitas darbotvarkės klausimas. J. Razma – dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, priekaištai čia visiškai nepagrįsti. Kaip tik vertinimo reikalavimuose aš matau jūsų bandymus stabdyti strategiškai svarbius mūsų energetikos pertvarkymus. Tai yra Vyriausybės projektas, o visi Vyriausybės rengiami projektai yra derinami su STT ir iš esmės antikorupcinis vertinimas ten yra atliekamas.
PIRMININKĖ. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš dėl to paties. Ąžuolai, mes viešai kalbėjome ir po to dar pakalbėjome apie šiuos trūkumus. Vis dėlto pripažinkite, kad projektas pradėtas dar prie anos Vyriausybės ir dabar yra tik tęstinumas. Tad nesakykime, kad čia… O korupcinis vertinimas ir tada buvo, ir dabar, kai ėjo per Vyriausybę. Kad nereikės taisyti, aš nesakau, kad nereikės taisyti, bet šiandien yra taip, kaip yra.
PIRMININKĖ. B. Matelis – dėl vedimo tvarkos.
B. MATELIS (TS-LKDF). Aš dar norėjau priminti, kad dėl Valstybės tarnybos įstatymo skubos prašė komitetas.
PIRMININKĖ. Taip, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas prašo svarstyti šį klausimą skubos tvarka. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
11.24 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-453(2), Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-454(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-455(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo projektas ir lydimieji. Balsuojame.
Balsavo 124: už – 123, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta.
Švietimo ir mokslo komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
11.25 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5103(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 851 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5104(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5103(2). Yra gautos kelios pataisos. Norėčiau pakviesti pranešėją – komiteto atstovą A. Nekrošių į tribūną. S. Gentvilas registravo pasiūlymą dėl 2 straipsnio. Prašau pristatyti jį.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kaip matėme gaisro Alytaus bendrovėje „Ekologistika“ atveju, įmonė neturėjo civilinio draudimo, bet žala tretiesiems asmenims, ūkininkams ir aplinkinėms įmonėms siekia 5 mln. eurų. Šiuo pasiūlymu mes įpareigojame ne tik pavojingas atliekas tvarkančias įmones, bet ir nepavojingas atliekas tvarkančias įmones turėti draudimą, civilinės atsakomybės draudimą, prieš trečiuosius asmenis, kad nenutiktų taip, kad įmonėje gaisras ar dar kas nors, o valstybė atlygina tretiesiems asmenims, bet ne pati įmonė. Kviečiu pritarti. Komiteto redakcijai pritariu, neprašau balsuoti.
PIRMININKĖ. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Kaip ir Simonas minėjo, papildoma 12 punktu – veiklos vykdytojo prievolė turėti civilinės atsakomybės draudimą. Priežiūrą vykdo Aplinkos ministerijos įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka.
PIRMININKĖ. Kreipiuosi į iniciatorių, ar pritaria pritarimui iš dalies? Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Ir antra pataisa. Prašau S. Gentvilą pristatyti ją.
S. GENTVILAS (LSF). Aš čia norėčiau pakeisti įstatymo įsigaliojimo terminą. Pavėlinti jį, nes projektas ilgai svarstomas Seime. Pritarimui iš dalies pritariu, nereikalauju balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū, jūs pristatėte komiteto išvadas. Dabar turime apsispręsti dėl viso projekto. Motyvai už ir prieš. S. Gentvilas kalba už.
S. GENTVILAS (LSF). Aš jau pasisakiau.
PIRMININKĖ. Ne. Dėkoju. Tuomet balsuojame dėl darbotvarkės 1-8.1 klausimo – įstatymo projektas Nr. XIIIP-5103.
Balsavo 122 Seimo nariai. Pritarta vienbalsiai.
Lydimasis. Darbotvarkės 1-8.2 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 851 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5104(2). Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.
11.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-566(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo" projektas Nr. XIVP-566(2). Balsuojame.
Užsiregistravo 127, balsavo 126 Seimo nariai: už – 123, prieš – 1, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Seimo Pirmininke, frakcijos vardu prašome tiek dėl praeito, tiek dėl šio projekto skubos tvarkos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti skubos tvarkai dėl projekto Nr. XIIIP-5103? (Šurmulys salėje) Balsuojame. Gerai, kolegos, balsuojame. Pirma balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-5103 ir lydimojo.
Balsavo 128 Seimo nariai: už – 82, prieš – 16, susilaikė 30. Skubos tvarkai pritarta.
Kitas siūlymas. Ar galime pritarti bendru sutarimu skubos tvarkai dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“? Prieštaraujančių nematau. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
11.30 val.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-634(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – projektas Nr. XIVP-634(2). Balsuojame.
Užsiregistravo 124, balsavo 123 Seimo nariai: už – 116, prieš nebuvo, susilaikė 7. Pritarta po svarstymo.
11.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos technologinių startuolių metais“ projektas Nr. XIVP-626 (pateikimo tęsinys)
Dabar balsuojame dėl dviejų pateikimų. Pirmiausia dėl 2-31 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos technologinių startuolių metais“ projektas Nr. XIVP-626. Balsuojame.
Užsiregistravo 111, balsavo 107 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 27. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Galime pritarti? Dėkui, pritarta.
11.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021–2024 metų prioritetų aprašo patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-696 (pateikimo tęsinys)
Kitas pateikimas, kurį spėjome iš vakarinės darbotvarkės perkelti į rytinę, – tai Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021–2024 metų prioritetų aprašo patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-696. Balsuojame.
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 121, prieš – 1, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
V. Juozapaitis dėl vedimo tvarkos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, frakcijos vardu labai prašom skubos dėl šio projekto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Pritariame. Pritariame bendru sutarimu, nes… (Balsai salėje) Kolegos, nutarimai svarstomi skubos tvarka, todėl balsuoti nereikia. Apsispręsti balsavimu dėl šito nereikia.
Pirmininkavimą perduodu P. Saudargui.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dėkui už sutelktą darbą. Visi balsavimai sėkmingai įgyvendinti.
11.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Žygimanto Pavilionio atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo“ projektas Nr. XIVP-687 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar pereisime prie liūdnesnės mūsų posėdžio dalies. Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Žygimanto Pavilionio atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo“ projektas Nr. XIVP-687. Kviečiu į tribūną iniciatorių atstovę, tai yra gerbiamą A. Norkienę. Prašom į tribūną.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerą dieną. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teikiame nutarimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Šiek tiek garsiau kolegos prašo.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Kai kolegos nustos bruzdėti, tada ir mes labiau girdėsime. Nutarimu teikiame atleisti Ž. Pavilionį iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų kaip praradusį pasitikėjimą. Pasirašė pareiškimą dėl nepasitikėjimo 55 Seimo nariai. Tame pareiškime mes išdėstėme motyvus, kodėl nebegalime pasitikėti Ž. Pavilioniu kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininku.
Pirmasis motyvas, kad būtent kaip komiteto pirmininkas savo neatsakingu elgesiu sistemingai kenkia Lietuvos Respublikos Seimo vykdomai parlamentinei diplomatijai. Tik norime priminti, kad vasario mėnesį išvykęs į komandiruotę, kad sutaikytų Sakartvelo opozicijos ir pozicijos puses, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas ne tik sužlugdė pačią tarpininkavimo misiją, bet ir nediplomatiškais pareiškimais sukėlė tarptautinį skandalą. Tai paskatino dar didesnį kovojančių pusių tarpusavio susipriešinimą ir taip sumenkino Lietuvos tarpininkavimo konflikte galimybes.
Šis komiteto pirmininko žingsnis tikrai sulaukė ir kritiško aukščiausių valstybės vadovų vertinimo. Seimo Pirmininkė taip pat teigė, kad komiteto pirmininkui Ž. Pavilioniui vizito į Sakartvelą metu reikėjo būti ypač diplomatiškam. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad bet kuris neatsargus pareiškimas nedraugiškų jėgų bus panaudotas siekiant pakenkti Lietuvos ir Lietuvos sąjungininkų santykiams.
Birželio 8 dieną paviešintame provokatorių įraše matyti, kad Ž. Pavilionis net deramai neįsitikinęs, su kokiais asmenimis bendrauja, šiems asmenims atskleidžia Lietuvos diplomatijos veikimo principus, pateikia užsienio politikų pavardes, komentuoja Lietuvos diplomatijos strateginius tikslus bei savo pasisakymais ignoruodamas konstitucinį valdžių padalijimo principą trečiųjų valstybių piliečių akyse siekia sumenkinti valstybės Prezidento vaidmenį užsienio politikoje. Toks elgesys ne tik buvo paskui panaudotas mums nedraugiškų valstybių propagandos, bet ir daro Užsienio reikalų komiteto pirmininką pažeidžiamą, diskredituoja paties Užsienio reikalų komiteto darbą užsienio partnerių akyse.
Negana to, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis birželio 8–9 dienomis vyksta į komandiruotę Vokietijoje ir jam nepavyksta išvengti ir asmeninių interesų komandiruotės metu regimybės. Tai tiria Etikos ir procedūrų komisija. Manau, tyrimą pabaigs, išvados bus gautos.
Tad dėl visų šių aplinkybių esame įsitikinę, kad Ž. Pavilionis kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas nebeturėtų eiti šių pareigų, nes nebekelia pasitikėjimo iš esmės.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama iniciatore Aušrine Norkiene. Jūs pristatėte klausimą. Pagal Statutą nėra numatytos galimybės jūsų klausti iniciatoriams, nebent jūs pati to norėtumėte. Jūs galite užimti savo vietą.
Dabar į tribūną pakviesiu gerbiamą Ž. Pavilionį. Jums suteikiama iki 30 minučių pasisakyti, nežinau, ar tiek reikės. Gal ir neišnaudosite, sutaupysime laiko. Ir vėliau iki 30 minučių atsakyti į klausimus. Prašom, gerbiamas Žygimantai.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pauliau. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau atsakyti į klausimus, į pastabas, kurie buvo pateikti birželio 15 dieną gerbiamai Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen reiškiant nepasitikėjimą manimi kaip Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku. Esu kaltinamas, jog savo vasario 19–22 dienų vizitu į Sakartvelą tarsi sužlugdžiau tarpininkavimo misiją ir tarsi sukėliau tarptautinį skandalą, kas sukėlė dar didesnį kovojančių pusių susipriešinimą ir sumenkino Lietuvos tarpininkavimo galimybes. Taip pat savo vizito metu tarsi rėmiau vieną iš konfliktuojančių pusių.
Noriu priminti, kad Seimo valdybai iš karto po vizito kartu su Lietuvos ambasadoriumi A. Kalindra esu pateikęs detalią ataskaitą apie kartu su Lietuvos ambasada Tbilisyje bei šios ambasados kvietimu surengtą vizitą į Sakartvelą. Prieš išvykstant mano vizito gairės buvo patvirtintos ir Seimo Užsienio reikalų komitete. Seimo valdyba pritarė pateiktai ataskaitai ir išgirdo mano paaiškinimus dėl šio vizito iškeltų tikslų – siūlymo valdančiajai daugumai nesodinti politinių oponentų į kalėjimus, paleisti iš kalėjimo suimtą opozicijos lyderį N. Meliją, pradėti teisines ir rinkimų kodekso reformas, apginti teisės viršenybę, stabdyti bandymus manipuliuoti teisėsauga siekiant politinių tikslų, pasidalinti su opozicija valdžia parlamento viduje, siekti bendro sutarimo dėl šių klausimų vidaus politikoje ir nespręsti nesutarimų smurtu.
Deja, tuo metu Sakartvelo valdantieji nesutiko su šiais siūlymais, o dieną po mano išvykimo, tai yra vasario 23 dieną, nepaisant mano asmeninių, taip pat į procesą įsijungusių ES ir JAV ambasadorių pastangų, suėmė pagrindinį opozicijos lyderį ir kartu aštriai smerkė mane, kritikuodami siūlytus politinių problemų sprendimo būdus. Labai gaila, kad šiai kritikai pritarė ir kai kurie opozicijos atstovai Lietuvoje, vėliau oficialiu pareiškimu ir Rusijos užsienio žvalgybos vadovybė. Beje, ne visi Sakartvelo valdantieji buvo kritiški. Kaip žinote, tuometinis Sakartvelo premjeras G. Gacharija nepritarė valdančiųjų sprendimui suimti opozicijos lyderį ir atsistatydino.
Paradoksalu, kad pasirašę kaltinimus Seimo opozicijos atstovai kaltina mane, kad rėmiau tik vieną pusę. Gal jie galėtų pasakyti, kaip ir už ką turėjau remti Sakartvelo valdančiuosius? Argi nereikėjo pirmiausia remti diskriminuojamus, kriminalizuojamus ir net į kalėjimą sodinamus opozicijos atstovus Sakartvele? Priminsiu, kad pozicijos veiksmus Sakartvele opozicijos atžvilgiu pasmerkė Vakarai. Taigi ta viena pusė, kurią rėmiau Tbilisyje, buvo demokratijos ir mums, demokratinėms valstybėms, esminių principų pusė, nes Sakartvelui be demokratijos šalyje transatlantinių tikslų pasiekti nepavyks, o šie tikslai yra ir visos Lietuvos užsienio politikos prioritetas. Tai euroatlantinės politikos abėcėlė, kurią gerai žinome mes visi Lietuvoje – valstybėje, kurioje politinė kairė ir dešinė visada dirbdavo vieningai dėl integracijos į Europos Sąjungą ir NATO.
Būtent todėl atvirame laiške Lietuvos Respublikos Prezidentui mano pastangas Tbilisyje vasario 26-ąją įvertino ir visos pagrindinės Sakartvelo užsienio ir saugumo srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, ragindamos Lietuvos Prezidentą paremti mane ir Lietuvos ambasadorių Tbilisyje kaip (cituoju) „efektyvius tarpininkus siekiant Sakartvelui atgauti demokratinę ir vakarietišką orientaciją“, atitinkamai prašydamos neremti tuo metu Sakartvelo valdančiųjų kurstomos neapykantos, poliarizacijos ir smurto prieš politinius oponentus. Sakartvelo nevyriausybininkai savo laiške pabrėžė, kad aš vidinės krizės Tbilisyje metu (cituoju) atvirai gyniau esmines demokratines vertybes ir principus, kas ne tik yra ypatingai svarbu, bet ir būtina Sakartvelui, kuris susiduria su rimtomis grėsmėmis demokratijai ir šalies suverenumui.
Pabrėžiu, kad Tbilisyje derybose dalyvavau kartu su Europos Sąjungos ir JAV ambasadų atstovais, atitinkamai pasidalinant vaidmenimis ir derinant pozicijas tarpusavyje. Susitikau tiek su pozicijos, tiek su opozicijos vadovais. Per kelias mano buvimo Sakartvele dienas kompromiso Tbilisyje surasti nepavyko, šis procesas užtruko net kelis mėnesius. Tačiau būtent dėl šio vasario vizito, surengto sudėtingomis pandemijos sąlygomis, pavyko kartu su Lietuvos ambasadoriumi Tbilisyje bent jau kelioms dienoms atidėti iš esmės jau vykdomą opozicijos lyderio suėmimo specialiąją operaciją. Taip pat pavyko geranoriškai nusiteikusią opoziciją įkalbinti vasario 25 dieną Sakartvelo nepriklausomybės praradimo proga neišeiti į gatves, be to, po šio vizito, kad ir sulaukęs viešos kritikos, per kelias dienas atkreipiau pagrindinių mūsų sąjungininkų dėmesį į situaciją Sakartvele. Jau vasario 26 dieną, manau, pirmą kartą Lietuvos Užsienio reikalų komiteto istorijoje buvo padarytas bendras pareiškimas su JAV Senato Atstovų Rūmų, Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų, Vokietijos Bundestago, taip pat mūsų ištikimų sąjungininkų Lenkijos, Čekijos, Baltijos šalių užsienio reikalų komitetų pirmininkais, kurie parėmė mano poziciją ir akcentavo, kad (cituoju): „Įsiveržimas į Sakartvelo didžiosios opozicijos partijos „Vieningasis nacionalinis judėjimas“ biurą, siekiant suimti jos pirmininką N. Meliją, parodo demokratijos ir laisvės pažeidžiamumą Sakartvele. Smurtas nesuderinamas su Sakartvelo Vyriausybės siekiais ir prieštarauja 2020 m. kovo 8 d. Vyriausybės ir opozicijos susitarimui, kurį palaikė Europos Sąjungos ir JAV ambasadoriai Tbilisyje.“
Po parlamento rinkimų prasidėję ir iki šiol besitęsiantys antidemokratiniai veiksmai rodo, kad visi esantys valdžioje yra asmeniškai atsakingi už nuosaikumo išsaugojimą, o jeigu tai nėra daroma, kyla padarinių visai tautai. Dėl Sakartvelo, kaip laisvos Europos šeimos nario statuso, nėra abejonių, tačiau šiam statusui kyla pavojus dėl smurto ir išpuolių prieš laisvę. Dėl politinės situacijos Sakartvele toliau nuosekliai dirbu su bendraminčiais Vakarų parlamentuose, pasitelkiau partinius ryšius Europos liaudies partijoje ir asmeniškai paskatinau Sakartvelo poziciją kreiptis į Europos liberalus ir visai Europos Sąjungai atstovaujantį Prezidentą Š. Mišelį, kuris tuo metu kaip tik planavo savo vizitą į Tbilisį. Dėl šių iniciatyvų eksprezidentas ėmėsi beprecedentės tarpininkavimo misijos pačiu aukščiausiu Europos Sąjungos lygiu.
Priminsiu, kad ilgai kalbinau Prezidento G. Nausėdos patarėją skatinti Prezidentą imtis šios misijos ir vykti į Tbilisį, argumentuodamas, kad Prezidentas V. Adamkus panašiomis aplinkybėmis kartu su amžinąjį atilsį Lenkijos Prezidentu L. Kačinskiu bei Europos Sąjungos aukštuoju atstovu Ch. Solana yra vykęs į Kijevą, taip pat su kitais regiono lyderiais – į Tbilisį. Tikinau, kad galima mėginti kreiptis paramos ir į JAV Prezidentą J. Baideną, deja, išgirstas nebuvau.
Labai gaila, kad nors Lietuvos opozicinės partijos, kurios mane šiandien kritikuoja, turėjo partinių ir asmeninių ryšių su Sakartvelo valdančiaisiais, nė vienas jų lyderis nepanoro dalyvauti Sakartvelo krizės valdymo procese, neparodė jokios iniciatyvos vykti į Tbilisį, o vietoj to visą dėmesį skyrė mano aktyvaus tarpininkavimo kritikai. Tokia politinė pozicija nustebino ir vieną aktyviausių Europos socialistinės politinės krypties atstovų prancūzą R. Gliuksmaną.
Tolesnėse ES ir JAV vadovaujamose derybose aktyviai dalyvavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, daugybė senų Lietuvos draugų, tokių kaip Švedijos diplomatas K. Danielsonas, su kuriuo mes palaikėme glaudų ryšį. Pasitelkus nuolatinę Briuselio, Vašingtono paramą, kurią pademonstravo ir kovo 22 dieną Seime antrojoje K. Kalinausko konferencijoje dalyvavęs Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai Ž. Borelis bei JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas B. Menendesas, bendromis sutelktomis pastangomis po kelių mėnesių pavyko šią krizę suvaldyti.
Jūs gerai žinote, kad šios bendros pastangos buvo galutinai įtvirtintos balandžio 19 dieną istoriniu susitarimu tarp Sakartvelo politinių jėgų, jis sugrąžino Sakartvelą į euroatlantinės integracijos čempionų gretas. Gegužės 10 dieną iš kalėjimo paleistas N. Melija, su kuriuo palaikiau ryšį net ir jo kalinimo metu, padėkojo už šį tarpininkavimą ne tik ES ir JAV derybininkams, bet ir išskirtinai Lietuvai, pabrėždamas, kad mes visi kartu padėjome sugrąžinti šaliai stabilumą ir normalų gyvenimą. Ypatingi padėkos žodžiai buvo skirti ES ambasadoriui Tbilisyje K. Harceliui, ES prezidentui Š. Mišeliui, JAV ambasadorei Tbilisyje K. Degnan ir man. Cituoju pažodinį vertimą: visgi mano speciali padėka skirta Lietuvos užsienio reikalų komiteto pirmininkui Ž. Pavilioniui – žmogui, kuris pažadino tarptautinę bendriją be jokio pagražinimo. Kai man buvo pats sunkiausias laikas, jis atskrido į Sakartvelą parodyti solidarumą ir po to grįžęs labai sunkiai dirbo, kad tarptautinė bendruomenė tinkamai reaguotų į vasario 23 dienos suėmimą. Jeigu ne Ž. Pavilionis, aš nemanau, kad būtų pasiektas toks rezultatas, turiu omeny tarptautinę reakciją. Citatos pabaiga. Pasiektame susitarime įtvirtintos visos politinės nuostatos, kurias įvardinau savo vizito vasario mėnesį metu tiek aš, tiek Seimo Užsienio reikalų komitetas, kaip minėjau, patvirtinęs savo poziciją prieš mano kelionę į Tbilisį, tiek Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Žinoma, tai dar ne pabaiga, greičiau – kelio pradžia, nes susitarimas Sakartvele yra trapus. Visos politinės Lietuvos jėgos ir institucijos kartu su partneriais Europos Sąjungoje ir JAV turi sutelkti jėgas jam įgyvendinti, kad galų gale pasiektume bendrą tikslą – Sakartvelo narystę Europos Sąjungoje ir NATO. Tiek apie Sakartvelą.
Dabar apie specialiųjų tarnybų informacines atakas. Apie tai plačiai pasisakiau Seimo plenariniame posėdyje birželio 15 dieną, todėl trumpai pažymėsiu tik svarbiausius akcentus. Visų pirma norėčiau pasidžiaugti ir padėkoti tiems profesionalams, politikams, bendražygiams, sąjungininkams, su kuriais kovėmės Vakarų fronte, integruodami Lietuvą į transatlantinę šeimą, o vėliau, iškilus V. Putinui, kaunamės su naujomis grėsmėmis demokratijai, žmogaus teisėms ir žmogaus orumui Rytuose. Šiomis dienomis gavau daug palaikymo iš savo bendražygių abipus Atlanto, juos visada dar kartą pažinsi būtent sunkiausią valandą, kai esi puolamas. Ypatingą savo pagarbą norėčiau išreikšti ne tik bendražygiams, bet ir opozicijos atstovams. Ne tik tiems, kurie nepasirašė šio kreipimosi, nors patyrė didelį spaudimą, bet ir tiems, kurie jį pasirašė. Nuo šiandien visa Lietuva sužinojo apie šias Rusijos specialiųjų tarnybų atakas, apie kurias jau seniai žinojo seni kovotojai ir sąjungininkai – Europos Sąjungos ir NATO šalių vadovai, NATO ir ESBO generaliniai sekretoriai, Europos Parlamento vadovas, šviesios atminties senatorius Dž. Makeinas ir kiti demokratijos lyderiai, patyrę panašias atakas. Jas patyrė ir Magnitskio akto kūrėjas B. Brauderis, „Bellingcat“ kūrėjas britas E. Higinsas, įrodęs, kad MH17 keleivinį orlaivį numušė Rusijos paleista BUK raketa. Kremliaus nusikaltimus tyrė švedų mokslininkas K. M. Karhas, norvegų žurnalistas T. Nilsenas, vakarietiška serbų analitikė J. Milič ir kiti. Apie šias dehumanizuojančias, skaldančias, manipuliuojančias, psichologines, radikalias dešiniųjų, kairiųjų, antivakarietiškas, antisemitines grupes ir pažiūras kurstančias Kremliaus atakas galite paskaityti suomių žurnalistės Dž. Aro knygoje „Putino troliai“. Ji pati turi bėgti iš šiuolaikinės Suomijos dėl tokių išpuolių. Nuo šios dienos mes visi tapome atsparesni ir siunčiame signalą Kremliui, kad šalis, pirmoji sukilusi prieš Sovietų Sąjungą, jos parlamentą, šią laisvę apgynė prieš 30 metų, niekada nepasiduos ir kovos, kol ši laisvė bus patvirtinta tokiose šalyse kaip Baltarusija, Rusija, o mūsų sąjungininkai Ukraina, Moldova, Sakartvelas taps mūsų transatlantinės šeimos dalimi.
Kad palengva mokomės, birželio 19 dieną parodė ir opozicijos lyderio S. Skvernelio reakcija į Kremliaus specialiųjų tarnybų paviešintą neautentišką, tariamą Lenkijos premjero, kanceliarijos vadovo susirašinėjimą. Cituoju opozicijos lyderio pasisakymą. Jokio komentaro. Tokiomis temomis aš nekalbėjau. Taigi, tikiuosi, kad nekomentuodami priešiškų specialiųjų tarnybų atakų užsienyje panašius standartus visi kartu taikysime ir Lietuvoje. Nereaguosime ir tuo atveju, kai juos paliečia politinis konkurentas. Priminsiu, kad dėl šios Kremliaus atakos mūsų sąjungininkams Varšuvoje Lietuva ir oficialiu lygiu yra išreiškusi solidarumą Lenkijai. Ką sakė Briuselyje ne tik Lietuva, bet ir artimiausi Lenkijos kaimynai. Ypatingą pagarbą reiškiu Seimo Užsienio reikalų komitetui, kuris dar 2013 metais nepasidavė tiek Kremliaus provokaciniams žaidimams, tiek labai aukštų ir įtakingų pareigūnų spaudimui ir apgynė nenuilstamą kovotoją už baltarusių laisvę – amžinąjį atilsį ambasadorių R. Jušką, kurio atminimui minėta suomių žurnalistė dedikavo šią knygą.
Džiaugiuosi, kad šis komitetas, kuris prieš 30 metų iš esmės sukūrė ir šiuolaikinės diplomatijos pamatus, kuris kiekvieną dieną gina mūsų laisvę, pratęsė šią garbingą tradiciją. Birželio 16 dieną Seimo Užsienio reikalų komitetas vienbalsiai patvirtino šiuos reikšmingus sprendimus, kurie, manau, taps esminiais principais ateityje reaguojant į tokias provokacijas, kad ir kaip baigtųsi šios dienos balsavimas.
Pirma, surengti bendrą Užsienio reikalų komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį su Lietuvos specialiosiomis tarnybomis aptarti informacinių provokacinių atakų grėsmes, kovos priemones ir Lietuvos pasirengimą joms. Tokį posėdį surengsime šią savaitę.
Antra. Siūlyti oficialioms Lietuvos institucijoms susilaikyti nuo įvykdytų informacinių provokacinių atakų komentavimo.
Džiaugiuosi, galėdamas pagarsinti šias komiteto išvadas visai Lietuvai. Asmeniškai kaip buvęs diplomatas, ambasadorius siūlau joms pritarti vieningai nedalyvaujant šios dienos balsavime. Tas savaime parodytų, kad mes, kaip Seimo nariai, politikai, laisvės ir demokratijos šaukliai, davę priesaiką Lietuvai ir Konstitucijai, tokioms Kremliaus atakoms esame ir ateityje visi vieningai būsime atsparūs, kad ir prieš ką būtų vykdomos tokios atakos, tiek poziciją, tiek opoziciją. O tiems, kurie abejoja ir iki šiol komentuoja šios provokacinės atakos turinį, siūlau kartu su mumis išklausyti mus visus ginančių specialiųjų tarnybų informaciją.
Pripažįstu, kad nebuvau pakankamai atsargus, ir tai man gera, nors ir skaudi pamoka. Tačiau turėjau drąsos kartu su savo kolegomis Baltijos šalių užsienio reikalų komitetų pirmininkais apie tai paskelbti, apsaugodamas nuo tolesnių panašių atakų tiek save, tiek sąjungininkus, tiek jus, gerbiamieji Seimo nariai. Žinojau, kad manęs Kremlius už tai nepaglostys, žinojau, kad sulauksiu daug kritikos, tačiau, kaip mėgsta kartoti mano kolega ambasadorius A. Vinkus, klysti žmogiška. Tačiau tai mano asmeninė klaida – iš karto neatpažinti giliai suklastotos, pirmąkart Lietuvos istorijoje įvykdytos deepfake atakos. Deja, ši klaida taptų viso Seimo klaida, jeigu atskiri Seimo nariai šiai Kremliaus provokacijai šiandien pasiduotų sąmoningai, iš esmės užkibę ant Kremliaus specialiųjų tarnybų provokacijos. Tas pasiųstų labai aiškų signalą tiek sąjungininkams, tiek mūsų priešams, kad esame pažeidžiami pačios tautos atstovybėje.
Vertinu kiekvieno Seimo nario apsisprendimą parodyti solidarumą ir vienybę, kurią mes paprastai visada visi kartu demonstruojame, kai esame puolami išorinių priešų. Tą parodėme ir praėjusį šeštadienį nereaguodami ir nekomentuodami atakos prieš mūsų kolegas Varšuvoje. Norėčiau tikėti, kad tokių atakų Kremliui prieš mus ateityje nepavyks surengti. O jeigu pavyks, jau visi žinosime, kaip į tai reaguoti.
Ir pabaigai apie kaltinimą dėl asmeninių interesų tenkinimo komandiruotės metu tikimybės ir abejonės dėl parlamentinei diplomatijai reikšmingų komandiruočių tikrųjų tikslų.
Pradžioje apie tikruosius tikslus, dėl kurių apsisprendėme su visais Baltijos šalių užsienio reikalų komitetų pirmininkais nuvykti į Berlyną ir susitikti su visomis pagrindinėmis Vokietijos partijomis, kurios gali formuoti būsimą koaliciją Vokietijoje, bei institucijomis, pagrindiniais politikais, kurie formuoja ar gali formuoti naujo Berlyno užsienio ar saugumo politikos gaires.
Mūsų bendras tikslas buvo pristatyti jiems Baltijos šalių lūkesčius ir pasistengti, kad jie būtų galimai atspindėti Vokietijos būsimos valdančiosios koalicijos programoje. Šiuos tikslus, drįstu teigti, bent iš dalies pasiekėme, savo pozicijas visiems išsakėme.
Sunkioje intensyvioje programoje nuo pat atvykimo kiekvienos dienos ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro tikrai viršydami visas Darbo kodekso nuostatas dėl darbo laiko susitikome su trijų mums svarbiausių Vokietijos federalinės Užsienio reikalų ministerijos departamentų vadovais, tarp jų Europos Sąjungos, Rytų ir Saugumo politikos departamentų, Vokietijos federalinio prezidento ir kanclerės patarėjais užsienio politikai, Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų ir Gynybos komitetų vadovais ir nariais, Vokietijos krikščionių demokratų, Vokietijos socialdemokratų, Vokietijos laisvosios demokratų partijos ir Žaliųjų partijos pagrindiniais spikeriais, pranešėjais užsienio politikos klausimais, taip pat ilgamečiu Vokietijos Bundestago Vokietijos ir Baltijos valstybių draugystės grupės vadovu, partiniu fondu, Vokietijos Konrado Adenauerio fondo vadovu, buvusiu Bundestago pirmininku, Heinricho Belio fondo ir „Zentrum liberale moderne“ įtakingiausiais atstovais. Su pastaraisiais žaliosios krypties Berlyne atstovais sutarėme ir dėl bendrų renginių bei veikimo Vilniuje, siekiant Vokietijos politiką Rytuose padaryti strategiškesnę. Manau, tai bus labai svarbu po būsimų rinkimų į Bundestagą, kur žalieji turėtų būti bet kokioje koalicijoje.
Berlyne savo bendrą misiją vykdėme paraleliai su Ukrainos užsienio reikalų ministru ir išrinkta baltarusių prezidente S. Cichanouskaja. Su ja ne tik neformaliai konsultavomės, bet ir kartu su baltarusių lydere bei Vokietijoje veikiančių pagrindinių smegenų centrų vadovais bendrame susitikime tarėmės dėl tolesnio veikimo Berlyne. Šioje bene svarbiausioje Lietuvai sostinėje Europos Sąjungoje tariausi ir dėl mūsų dvišalių santykių aukščiausio lygio ir kitų kontaktų, juos aptariau atskirai nuo savo kolegų iš Latvijos ir Estijos. Išsamią vizito ataskaitą jau pateikiau Seimo valdybai bei visoms suinteresuotoms institucijoms ir asmenims, veikiantiems užsienio ir saugumo politikos srityse.
O tiems, kurie domisi mano asmeniniu gyvenimu ir tokiu būdu nori mane pasveikinti su mano antrąja santuoka, galiu dar kartą pasakyti, kad savo sutuoktinei apmokėjau visas kelionės išlaidas iki cento. Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pateiksiu visus tai įrodančius dokumentus. Savo ruožtu santuoka yra įregistruota pagal galiojančius įstatymus. Po darbo laiko, tarp oficialių susitikimų. Visa procedūra truko kelias dešimtis minučių. Turiu santuokos registravimo vaizdo įrašą, kam įdomu, jo trukmė lygiai 5 min. 44 sek. Jokių vestuvių nešventėme, medaus mėnesį atidėsime geresniems laikams.
Kalbant rimtai, nors Seimo nario darbui Darbo kodeksas tiesiogiai netaikomas, bendrieji darbo planavimo principai galioja kiekvienam žmogui, taip pat kaip ir minimalus darbo laiko režimas. Tai yra ir Seimo narys turi teisę į asmeninį laiką po darbo, komandiruotės atveju – po oficialios programos laiko, ką ir padarėme Berlyne. Nors ir esu viešas asmuo, turiu teisę į privatų gyvenimą ir tikiuosi jūsų supratimo.
Apibendrindamas pabaigoje priminsiu kelis pastarųjų mėnesių bendrus darbus, kuriuos nuveikėme visi kartu užsienio politikoje, susitelkę ir paprastai balsuodami šioje salėje bendru sutarimu. Pačioje kadencijos pradžioje pritarėme aukščiausių diplomatų skyrimui pagal profesionalumą, o ne pagal asmeninio ir politinio lojalumo kriterijus. Dabar į užsienį siunčiame tik geriausius, nors ne visiems tai patinka. Prieš kelias dienas vieningai patvirtinome Seimo statuto pataisas dėl tarpparlamentinių ryšių grupių ir bendro koordinuoto veikimo Seime, to nesugebėjo patvirtinti net dviejų ankstesnių kadencijų seimai.
Pakartosiu, nors ir esu nepagrįstai kaltinamas dėl veiksmų Sakartvele, būtent Lietuvos dėka Vakarai aktyviai aukščiausiu lygiu įsitraukė ir suvaldė politinę krizę Tbilisyje. Todėl manau, kad tai yra mūsų visų pasiekimas. Tai, kad šį savaitgalį visose trijose Kaukazo šalyse Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Ž. Borelio vardu ir įgaliojimu sustiprinti Europos Sąjungos vaidmenį Kaukaze lankėsi būtent Lietuvos užsienio reikalų ministras su kolegomis iš Vienos ir Bukarešto, diplomatijoje taip pat daug ką apie Lietuvos vaidmenį pasako.
Pirmieji deligitimizavome A. Lukašenkos režimą ir po pavogtų rinkimų reikšmingai prisidėjome sutelkiant visą demokratinį pasaulį už baltarusių laisvę. Mūsų visų pastangomis pasaulis tinkamai ir labai greitai reagavo į paskutinę teroristinę režimo ataką. Tapome baltarusių laisvės gynimo lyderiais, į kurių balsą Vakarai, formuodami savo politiką baltarusių atžvilgiu, įsiklauso labiausiai.
Pacituosiu birželio 9 dieną Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininko B. Menendeso ištartus žodžius apie Lietuvos indėlį per šio komiteto klausymus (per juos pasisakė ir baltarusių lyderė S. Cichanouskaja): „Lietuviai yra didi tauta, didi Vyriausybė, ištikimi demokratijos ir žmogaus teisių gynėja visoje Europoje ir pasaulyje. Ir jeigu mums pavyks padėti baltarusių tautai surengti laisvus ir demokratinius rinkimus, tai taps istoriniu Lietuvos pasiekimu, ko akivaizdžiai bijo, labai bijo Kremlius ir atitinkamai renkasi savo taikinius.“
Drąsiai ir nedviprasmiškai pasisakėme prieš Kremliaus agresiją Ukrainoje, visapusiškai juos parėmėme ir nepaisydami spaudimo iškėlėme tikslą ištaisyti Bukarešto klaidą, suteikti narystės veiksmų planus Ukrainai ir Sakartvelui. Tą, beje, siūlyčiau visiems susitelkus pabandyti įtvirtinti artėjančiame Vilniaus NATO viršūnių susitikime 2023 metais. Priminsiu, kad Seimas tikslą – NATO susitikimą Vilniuje – įtvirtino vienoje pirmųjų šios kadencijos rezoliucijų. Džiaugiuosi, kad jį bendromis su diplomatine tarnyba pastangomis pasiekėme. Netrukus ir Seime vyksianti Ukrainos reformų konferencija, kur susitiksime su savo kolegomis ukrainiečiais ir juos remiančiais, yra dar vienas tęstinės Lietuvos lyderystės įrodymas.
Tęsdami praėjusio Seimo tradicijas ir lyderystę šiame Seime visi kartu (…) Magnitskio akto taikymą nedemokratinio režimo Rusijos minkštosios galios atstovams, o Europos Sąjunga patvirtino savo globalų Magnitskio aktą, kurio seniai siekėme.
Parėmėme iniciatyvą pasitraukti iš skaldančio komunistinės Kinijos 17+1 formato. Priėmėme drąsią ir teisingą rezoliuciją dėl uigūrų genocido ir toliau jungiame demokratinį pasaulį bendrai atremti tokių autokratinių režimų didėjantį spaudimą. Šiais metais galėsime pasidžiaugti Taivano atstovybe Lietuvoje, o Lietuvos Taivane. Dėl to visas demokratinis pasaulis pradėjo vadinti mus laisvės lyderiais. Kartu su Baltijos šalių užsienio reikalų komitetais svarbiausiais klausimais veikiame vieningai ir koordinuotai. Krizės akivaizdoje sugebame susijungti su visų pagrindinių Vakarų valstybių – JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos ir kitais parlamentais. Be abejonės, visa tai erzina Kremlių ir kitus panašius režimus.
Kadangi vos po kelių mėnesių aktyvios veiklos tapome laisvės ir demokratijos farvateriu, ne tik reaguojame, bet ir aktyviai plečiame ir tvirtiname mūsų vertybes atitinkančią erdvę regione ir pasaulyje. Esame tauta, ne kartą apgynusi savo ir kitų šalių laisvę. Nepasiduokime bandymams mus skaldyti, diskredituoti ir mumis manipuliuoti. Tai aiškiai parodykime ne tik savo tautai, bet ir mūsų diskusiją neabejotinai stebintiems Kremliaus troliams ir juos kontroliuojančioms specialiosioms tarnyboms. Nepasiduokime, nes tai tik pradžia.
Dėkoju jums už paramą ir dėmesį šiandien.
Baigdamas norėčiau opozicijos lyderiui, kurio nėra salėje, padovanoti šią knygutę, kad, taip sakant, viename idėjų lauke veiktume, o kitą padovanosiu Seimo bibliotekai, nes tikrai, manau, kiekvienam Seimo nariui būtų verta su šia knyga susipažinti. Nunešiu ją Sauliui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas komiteto pirmininke. Jūsų norėtų paklausti nemažai Seimo narių. Klausti skirsime 30 minučių. Pagal Statutą taip yra numatyta.
Pirmas jūsų nori paklausti gerbiamas R. Žemaitaitis. Įjunkime mikrofoną.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų labai jus vertinau kaip ambasadorių Amerikoje, teko ne vieną kartą darbuotis ir matyti jūsų sprendimus, bet po tam tikrų jūsų pasisakymų aš sustabdžiau savo dalyvavimą netgi Europos reikalų komitete. Tai, ką jūs šiandien, dabar, ką tik taip emocionaliai kalbėjote, man primena, na, tokį Lietuvos ledlaužį, toks „Prezidentas Smetona“ buvo, kuris Nemunu kilo ir ledus laužė. Tai jūs panašiai dabar taip Seime.
Kaip jūs vertinate Konservatorių partijos priimtą sprendimą, kai jie vadovavosi A. Lukašenkos metodais ir motyvais, išlaužė savo Seimo nariams rankas ir pasakė: šiandien dėl jūsų balsavime nedalyvauti. Kaip jūs vertinate tokią demokratijos šventę Konservatorių partijoje?
Kitas klausimas. Gal galite atsakyti, kaip jūs vertinate jūsų teismus, Romuvos bendruomenę? Ir gal galite pakomentuoti teismo sprendimus, ar jūs planuojate jų atsiprašyti, ar neplanuojate atsiprašyti?
Kitas dalykas ką tik nuskambėjo, kad jūs palaikėte su Gruzijos, Sakartvelo, opozicijos lyderiu ryšį. Jūs kalbėjotės telefonu, kai jis buvo įkalinimo įstaigoje, ar kaip, nes jūs pasakėte, kad įkalinimo įstaigoje bendravote?
PIRMININKAS. Gerbiamas Remigijau, laikas!
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Jeigu galima, dar vienas klausimas. Kadangi šiandien Vokietija…
PIRMININKAS. Nebėra laiko dar vienam klausimui. Jūs jau tris klausimus uždavėte.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ar jūs asmeniškai patarėte A. Merkel, kad pakviestų V. Putiną deryboms, ar čia buvo jos tiesiog sprendimas? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, Remigijau. Net keturis klausimus, išnaudojote laiką.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš išnaudojau minutę.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerai, pabandysime nuosekliai atsakyti į visus. Dėl bendražygių koalicijoje sprendimo. Džiaugiuosi tuo sprendimu, nes tai rodo, kad jie nuosekliai nepasiduoda Kremliaus provokacijoms. Beje, jeigu jūs pastebėjote valdančiųjų reakciją į tokią pat ar panašią provokaciją prieš S. Skvernelį, šeštadienį mes visi tylėjome ir nekomentavome. Mano telefonas irgi degė nuo skambučių, bet aš tą patį sakiau žurnalistams, tą patį pakartosiu ir šiandien. Jeigu šiandien tai įvyks prieš jus, prieš poną S. Skvernelį, aš laikysiuosi lygiai taip pat, į Kremliaus provokacijas mes nereaguojame. Tai yra Seimo tradicija, kurią mano kolegos garbingai pratęsė tiek Užsienio reikalų komitete, tiek šitoje koalicijoje.
Dabar dėl „Romuvos“. Ačiū už tai, kad įspėjote, už šitą gražų klausimą. Atsakysiu, pasiruošęs. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad jūsų minėtą sprendimą dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, tai yra tam tikrų privilegijų – religijos mokymą mokyklose, teisę į nacionalinio transliuotojo laikymą, valstybės dotacijas – praėjusių metų birželio 27 dieną priėmė visas Seimas: už – 40, prieš – 31, susilaikė 15. Primenu, kad tokį teikimą praėjusioje kadencijoje, tai yra jūsų daugumos metu, Seimas atmetė net du kartus. Tokią kompetenciją spręsti dėl valstybės pripažinimo Seimas turi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Seimo nariai balsuodami yra laisvi spręsti pagal savo vidinius įsitikinimus. Atskirų Seimo narių išsakytos nuomonės dėl balsavimo motyvų nėra pagrindas kvestionuoti balsavimo ir priimto sprendimo legitimumą.
Kiek pamenu, daugeliui Seimo narių praėjusioje kadencijoje iškilo abejonių, ar šis prašymas atitiko gyvavimo trukmės ir tradicijos pastovumo kriterijus. Priminsiu, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 6 d. nutarime yra išaiškinęs, kad valstybės pripažinimas gali būti suteiktas tik toms religinėms bendrijoms, kurios turi atramą visuomenėje. Konstitucinis Teismas savo nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga turėti atramą visuomenėje reiškia, kad atitinkamos bažnyčios (religinės organizacijos) atrama visuomenei turi būti tvirta ir ilgalaikė. Taigi negali apsiriboti negausia žmonių grupe ir nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena ar keliomis žmonių kartomis. Minėta atrama turi būti tokia, kad dėl jos nekiltų abejonės.
Kaip žinote, LR Konstitucinis Teismas kaip tik šiuo metu nagrinėja šiuos Konstitucijoje patvirtintus kriterijus, kaip juos atitinka Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, kurio pagrindu buvo suformuotas ir minėtas „Romuvos“ prašymas. Jeigu esame teisinė valstybė, siūlau neskubėti, palaukti ŽTT sprendimo įsigaliojimo, taip pat minėto Konstitucinio Teismo sprendimo ir tada pratęsti diskusiją šiame Seime, jeigu Seimas nuspręstų, kad tai yra būtina.
Kalbant apie jūsų minėtus kitus teismus ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą, priimtą (Ponia A. Širinskienė yra salėje? Yra ponia A. Širinskienė.) jūsų, ponia Širinskiene, valdančiųjų balsais. Noriu priminti, kad šį sprendimą apskundžiau Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris mano prašymą iš dalies patenkino. Ir pati Etikos ir procedūrų komisija teismo procese pripažino, jog nepažeidžiau „Romuvos“ garbės ir orumo. Todėl nebuvo pagrindo rekomenduoti man, kaip Seimo nariui, atsiprašyti. Paskutinę išvadą patvirtino ir teismas.
Tiesa, mano skundas nebuvo patvirtintas visa apimtimi, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą esu apskundęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pakartosiu dar kartą: savo kalboje Seime „Romuvos“ neminėjau, atitinkamai nesiejau „Romuvos“ veiklos su Kremliaus politika, apeliavau į teikiančius projektą Seimo narius, prašiau jų atkreipti dėmesį į geopolitinį kontekstą ir V. Putino ideologo A. Dugino veiklą ir raštus, jis savo veikale „Geopolitikos pagrindai“ akcentuoja katalikišką Lietuvos ir Lenkijos vienybę kaip pagrindinę kliūtį, įtvirtinant Rusijos dominavimą regione, kartu siūlo remti ir neopagoniškas jėgas Lietuvoje.
Suprantu, kad mano argumentai apie A. Duginą, jo ryšį su Kremliaus politika jums ir jūsų kolegoms nepasirodė įtikinantys, todėl dar kartą pacituosiu jau minėtos Dž. Aro knygą „Putino troliai“ apie A. Duginą, atsiverskite, kas galite, 70 puslapį. Suomijos ekspertų teigimu, A. Duginas yra vadinamas okultiniu fašistu ir neretai V. Putino smegenimis. A. Duginas (…) jau seniai aktyviai veikia prieš vakarietišką liberalizmą ir demokratiją, propaguoja Eurazijos, iš esmės buvusios Sovietų Sąjungos atkūrimą. Mūsų sąjungininkus Ukrainoje nuolat vadina Kijevo chunta, o nepriklausomus Vakarų ekspertus ir analitikus – NATO paruoštais kadrais Rusijai okupuoti. Priminsiu, kad A. Duginas yra pareiškęs, jeigu kas atsitiktų JAV, mes okupuotume Baltijos šalis…
PIRMININKAS. Gerbiamas Žygimantai, gal trumpinkime atsakymus, nes pagal reglamentą iki 3 minučių turėtume sutilpti. Žinoma, čia kaltas gerbiamas Remigijus, kuris uždavė net keturis klausimus. Toliau klausia gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Žygimantai, klausantis jūsų, jūs leidžiate suprasti, kad jūs vienas Lietuvą atvedėte į NATO, į Europos Sąjungą, dirbdamas Užsienio reikalų ministerijoje, tarsi mes Seime čia nieko neveikėme, tik krapštėme nosį. Tai viena klausimo dalis. Norėčiau jūsų paklausti, kadangi jūs Prezidentu pripažįstate Dž. Baideną, mūsų valstybės sostinė, pasiklausius jūsų, galima suprasti, yra Vašingtonas, ką jūs veikiate Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitete? Kokią jūs vykdote politiką?
Ir antra klausimo dalis. Kodėl jūs Kremliaus trolių akivaizdoje taip pažeminote mūsų Respublikos Prezidentą ir ar atsiprašėte jo? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Vėlgi trys klausimai. Dėl veikimo Europos Sąjungos ir NATO narystės metu. Jūs, pone Skardžiau, puikiai žinote, kad mes veikėme labai vieningai. Tai yra veikimo pavyzdys daugeliui mūsų šalių kaimynių Rytuose. Ir kairė, ir dešinė veikė vieningai. Pastebėjau tam tikrus bandymus tą vienybę griauti. Tačiau po tokių bandymų paprastai, po tam tikrų klaidų vis dėlto mes visi susivienydavome. Tiesą pasakius, net ir šiame Seime daugybę sprendimų priimame vieningai. Žinoma, prieš tai pasiderinę. Tai tikrai ir toliau darysiu su visais, visų partijų lyderiais ir atstovais.
Dėl pono Dž. Baideno ir sąjungininkų nelabai suprantu jūsų klausimo. Galiu atsakyti tik taip, kad, taip, mes esame sąjungininkai, o sąjungininkai vienas kito neišduoda. Žinant, kad ši Kremliaus ataka buvo skirta Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkui B. Menendesui, jis buvo pagrindinis taikinys, tačiau Kremliui nepavyko jo pasiekti taip pat ir mano, ir Baltijos šalių komitetų vadovų įspėjimo dėka, tai dar kartą tik sutvirtino mūsų sąjungą. Beje, jeigu jūs paskaitysite šią knygą iki galo, senatorius B. Menendesas gynė tą pačią žurnalistę nuo labai panašių atakų. Jis patyręs tą ne vieną kartą. Žmonės, kurie tose laisvės tranšėjose dirba jau 30 metų, žino, kad tokių atakų bus daug. Prieš mano asmeninį draugą, amžinąjį atilsį R. Jušką, buvo įvykdytos penkios tokios atakos. Apie jas labai detaliai aprašyta šioje knygoje. Kai kuriose atakose dalyvavo ir kai kurie čia sėdintys Seimo nariai, bet aš jų dėl korektiškumo nevardinsiu. Visos tos atakos baigėsi niekuo, nes buvo įrodyta, kad Renatas nedarė tų nusikaltimų. Daugybė dalykų buvo sukurptų, pripūstų, buvo šnekama apie ąžuoliukus, kai kurie Seimo nariai matė, ar jie sodinami, ar ne Afganistane.
Kiek prieš mane tokių atakų buvo surengta, aš net neskaičiuosiu. Jų buvo daug. Toks jau mano darbas. Tiesą pasakius, mano apsisprendimas iš ambasadorių grįžti į Seimą buvo susijęs būtent su tuo, kad aš supratau… Kai kurie ir čia esantys dalyvavo atakose ar kampanijose prieš atominės reaktorius, kuriuos kartu su Amerika ir Japonija norėjome pastatyti, ar prieš skalūninių dujų gavybą. Aš supratau, kad Seime reikia žmogaus, kuris galėtų tiesiai ir atvirai išaiškinti kolegoms, kokia yra situacija. Aš suprantu, kad kai kurie dabar mane kaltina dėl mano pasisakymų nediplomatiškumo, tačiau aš ir pasirinkau šitą politiko kelią, kad aiškiai išsakyčiau savo nuostatas, kurios gali nepatikti politiniams oponentams, gal dėl to ir nepatinka, nes išsakau jas gana aiškiai. Tai yra mano kelias, aš apsisprendžiau jį vykdyti, o po šios diskusijos jį vykdysiu dar įnirtingiau ir efektyviau.
O komentuoti trolių sukurtą turinį, kaip ir komentuoti tokią ataką prieš mano amžinąjį atilsį draugą R. Jušką, aš tikrai nesiruošiu. Siūlau ir jums to nedaryti. Tikiuosi, kad jūs vis dėlto šias pamokas išmoksite, kaip ir mūsų opozicijos lyderis. Beje, Sauliau, jums knygą padėjau šiek tiek suklydęs, kur jūs sėdite. Bet jums štai ten knygutė guli. Ir dar parašiau dedikaciją. Taip. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs čia taip savo kalboje tarsi bandote parodyti, kad visi, kurie užduoda klausimus, pasirašo, tarsi padeda Kremliui čia su jumis dorotis. Norėčiau užduoti klausimą. Ar jums neatrodytų, kad vis dėlto ši ataka nukreipta labiau ne prieš jus, o prieš Baltarusijos ir Rusijos opoziciją, suduoti smūgį būtent jiems? O jūs buvote vienas iš tų, galbūt prieš savo valią tapote pats vienu iš tų trolių.
Kitas klausimas būtų, ką darytumėte dabar kitaip? Ar apskritai atstovaudamas Lietuvai kaip vienas iš užsienio politikos formuotojų jūs tarėtės su pačiu komitetu, opozicija dėl Lietuvos pozicijų, prezidentūra? Ji yra šiaip, kaip žinome, vieninga. Kaip ir saugumo politika. Ką darytumėte kitaip dabar ir ar kalbatės su kolegomis?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Ačiū, Vytautai. Galiu tik pritarti pirmam jūsų teiginiui. Iš tikrųjų ataka net ir žiūrint laiko prasme buvo įvykdyta prieš pat minėtą antrąją K. Kalinausko konferenciją, kai iš tikrųjų pavyko sutelkti, galima sakyti, diplomatijos ar parlamentinės diplomatijos žvaigždyną. Konferencija vyko kovo 22 dieną, o tie skambučiai vyko, jeigu pamenu, apie kovo 18 dieną, prieš porą dienų. Buvo kalbama būtent apie tą konferenciją, kur kalbėtų B. Menendesas ir kiti. Kodėl tai buvo pavojinga Kremliui? Nes po šios konferencijos ir po kitų panašių renginių mums pavyko sutelkti visą demokratinį pasaulį, kuris aiškiai pasakytų: mums reikia naujų demokratinių rinkimų. Taip aiškiai kovo mėnesį Amerika ir G7 dar nekalbėjo apie rinkimus. Ten buvo įvairių kritikų, kad blogai ir sankcijų reikia, bet niekas dar nekalbėjo apie rinkimus. Toje konferencijoje aš pajutau, kad mes pasiekėme vienybę Vakarų pasaulyje už baltarusių laisvę.
Aišku, turinys buvo paviešintas, kai tik nusileidau Berlyne, iš karto. Kodėl? Todėl, kad jeigu mums, Baltijos šalims ir mums visiems, pavyks įtikinti naująjį Berlyną ne tik panašiai kalbėti, bet ir tas kalbas versti darbais… Vokietija pati netrukus pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, kuri gali surengti tuos rinkimus. Tai, ką mes išgirdome iš žaliųjų, beje, jūsų kolegų, tai visiškai atitiko iš esmės mūsų interesus. Jeigu žalieji bus koalicijoje, aš tikiu, kad su naujuoju Berlynu ir su naujuoju Vašingtonu šitas mūsų visų tikslas taps realybe. Tai yra labai labai skaudu Kremliui. Aišku, jis bando atakuoti žmones, kurie tai daro. Kaip tik tuo metu, kai jie tai daro.
Dėl derinimosi. Patikėkite, aš beveik 30 metų dirbu užsienio reikalų politikoje, aš derinuosi su visais, stengiuosi dirbti su visais. Kartais būna, kad tam tikrų nuostatų nepavyksta suderinti. Buvo nemažai ar keli atvejai, kai man nepavyko suderinti šių pozicijų su Prezidentu dar buvusioje opozicijoje, aš nepritariau bendradarbiavimui su A. Lukašenkos režimu ir mes buvome ne vieną kartą susidūrę Astravo klausimu. Po to Prezidento pozicija pasikeitė abiem klausimais ir aš tuo džiaugiuosi. Aš ta vienybe džiaugiuosi ir tą patvirtinau pirmame užsienio politikos koordinavimo susitarime. Tam tikrais vertybiniais klausimais su Prezidentu gali skirtis mūsų pozicijos, bet, kaip pasakė vienas mano kolega britas, na, aš tikiuosi, jūs nesate Rytų valstybė ir jūs galite išsakyti savo politinę nuomonę apie vieną ar kitą politinį pasisakymą net ir aukščiausių pareigūnų, nes tai ir yra demokratijos grožis. Mes turime skirtingas pozicijas, bet mes turime jas ir mokame derinti.
Šiame Seime, tiesą pasakius, kol kas aš nematau jokių problemų tą daryti, jeigu tai nebus nukreipta prieš mano asmenį. Jeigu matysiu, kad oponentai pradeda prieštarauti užsienio politikos tam tikriems principams ir gairėms, tada jau bus rinkėjų valia pasirinkti, žinoma. Bet aš tikrai tikiuosi, kad to nebus, aš esu įsitikinęs, kad kai tik svarstysime užsienio politikos klausimus, kuriuos derinsiu toliau nuosekliai su visais pasirašiusiais ir nepasirašiusiais, mes tą vienybę pasieksime. Tai yra mūsų užsienio politikos, galima sakyti, išskirtinis bruožas, kurį pastebi visi. Užsienio politikoje mes tikrai veikiame nuosekliai, vieningai ir gana sėkmingai labai ilgą laiką.
PIRMININKAS. Klausimą užduos P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamasis pranešėjau, kadangi jūs ir Amerikoje dirbote ambasadoriumi, tai galbūt jūsų pastangų dėka dabartinis Amerikos prezidentas Dž. Baidenas nutraukė sankcijas dėl dujotiekio tiekimo, nors čia jūs padėjote, galbūt tam turėjo įtakos Lotynų Amerikos ir Kubos mafija, kurios jūs narys, kaip sakėte, esate, todėl tokius labai reikšmingus sprendimus jūs sugebate priimti.
Ir dar vienas klausimas. Ar jums neatrodo, pone Pavilioni (tą mato žmonės, bet jūs, konservatoriai, nematysite), jūs ginate demokratiją visur, bet tik ne Lietuvoje?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Kaip visada, daug klausimų. Apie Dž. Baideną. Norėčiau paklausti, gerbiamas Petrai, kada jūs paskutinį kartą buvote Vašingtone? (Balsai salėje) Na, gerai, pasikalbėsime gal po to. Aš manau, su Vašingtonu reikia dirbti. Kad ir tokie kaip jūs, būtų gerai, kad nuvažiuotumėte į Vašingtoną ir tas nuoskaudas išsakytumėte taip pat ir dėl „Nord Stream“. Tiesą pasakius, Kongrese ir kairieji, ir dešinieji gal net būtų jūsų pusėje, bet reikia, pone Petrai, važiuoti ir tą politiką daryti. Tiesą pasakius, šita proga norėčiau paraginti visus kolegas tą patį daryti, tuos ryšius vystyti tiek su Amerika, tiek su Vokietija, tiek su Sakartvelu, nes, deja, nors ir, pavyzdžiui, Berlyne iškils tuoj žalieji politikai, kiek iš dabartinės opozicijos turi asmeninių ryšių su tais žaliaisiais lyderiais Berlyne, pasakykite man? (Balsai salėje) Čia ne mafija. Siūlyčiau… Jūs pareiškimais pagarsėjote ir vakar, jie šiaip būtų, aišku, verti, manau, ir Etikos ir procedūrų komisijos dėmesio, ką jūs kalbėjote apie kai kuriuos įvykius 1940 metais, bet čia jau jūsų reikalas. Aš turiu omenyje tikrai visas opozicines jėgas. Vystykite tuos ryšius.
Beje, senatorius B. Menendesas, kurį jūs minėjote, nėra dešinysis, jis yra demokratas. Taip, ir aš su ta grupe, Lotynų grupe, užmezgiau ryšius nuo pat pradžių, nes jie yra aktyviausi Baltijos šalių grupės rėmėjai. Mus vienija vienas dalykas. Mes – ir Lotynų grupė, ir Baltijos šalių grupė – lygiai taip pat nekenčiame komunizmo, kaip ir jūs, pone Petrai Gražuli. Ir aš manau, kad jūs, susitikęs su tais nuostabiais dabartinio Senato Užsienio reikalų komiteto atstovais, B. Menendesu, gal ir rastumėte tam tikrą kalbą tam tikrais klausimais, pavyzdžiui, dėl kovos su komunizmu. Bet reikia pastangas daryti ne tik pareiškimais, kurie kartais prasilenkia su universaliomis vertybėmis, bet ir pastangomis. (Balsai salėje) Taip, mielai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Esate patyręs politikas, patyręs diplomatas. Šiuo atveju prezidentūra labai aiškiai sako, kad bandymai iškraipyti Prezidento statusą silpnina tarptautinę Lietuvos poziciją. Jūsų pasisakymas LRT, Ž. Pavilionis: „Prezidentas rėmė A. Lukašenkos režimą.“ Kitas jūsų pasisakymas R. Paleckio „Lietuvos ryto“ televizijoje, kur buvo grasinama Prezidentui apkalta. Aš tvirtai tikiu, kad jūs esate skaitęs mūsų valstybės Konstituciją ir žinote, koks Lietuvoje pagal Konstituciją atitenka vaidmuo Prezidentui formuojant užsienio politiką. Ar jums yra tekę girdėti nors vieną demokratinę valstybę, kurioje po tokių pasisakymų Prezidento atžvilgiu Užsienio reikalų komiteto pirmininkas liktų savo pareigose ir neatsistatydintų?
Jūsų kolegos, jūsų partijos pirmininkas G. Landsbergis, dalyvaudamas televizijos laidose, įvardino, kad gerbiamam Ž. Pavilioniui būdinga tokia retorika, tai, ką jis kalbėjo. Žodžiu, niekur nebuvo iš jūsų kolegų pasisakymų po visų tų žymių pokalbių, kad tai yra tik fake ar panašūs dalykai. Todėl tai taip pat kelia daug abejonių. Atsakykite, kodėl iš karto neatsakėte ir nepasakėte, kad pokalbis yra fake. Dėkui.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Pradėsime nuo Konstitucijos skaitymo. Yra toks 84 straipsnis, kur pasakyta labai aiškiai, kad Prezidentas vykdo užsienio politiką kartu su Vyriausybe. Tas „kartu“, manau, ir yra sėkmės raktas Lietuvos užsienio politikos per visus tuos tris dešimtmečius.
Iš tikrųjų su labai retomis išimtimis mes sugebėdavome su Prezidentu veikti kartu. Ir aš dar vis tikiuosi, kad mes tai darysime. Liko dar nemažai metų, o iššūkiai vis didėja. Tie skirtumai, kuriuos kartais pakurstote ir jūs tokiais pasisakymais ar veiksmais aplink Seimo rūmus, nėra naudingi mums, jie yra naudingi Kremliui. AfD, Alternative für Deutschland, politikai, kurie kalbėjo jūsų organizuotame marše, jeigu jūs žinotumėte, kaip juos vertina Vakaruose ir kokią jie žalą daro tradicinėms politinėms jėgoms, kokius jie ryšius turi su Kremliumi, aš manau, jūs irgi atsisakytumėte šitų savo bandymų.
Taigi kviečiu jus, Mindaugai, tokiai pačiai vienybei. Aš žinau, kad be kamerų mes tikrai galime labai ramiai susikalbėti, baigėme tą patį institutą. Reikėtų vis dėlto grįžti ant žemės abiem kojomis ir nebandyti, kad tos kojos pradėtų vaikščioti į skirtingas puses, nes, aš manau, būtent jūsų pastangos ir nukreiptos į tai, kad mes su Prezidentu neveiktume kartu.
Dabar dėl pavyzdžių. Pavyzdžiui, mano asmeninis lyderis, kuriuo aš tikrai didžiuojuosi, jo knygą skaitau, yra senatorius Dž. Makeinas. Senatorius Dž. Makeinas garsėja tuo, kad niekada neatsisakė savo vertybių ir kovojo už savo tikslus. Kartais būdavo taip, kad jis susiginčydavo su tuometiniu Prezidentu, bet aš nežinau, kieno pusėje liko Amerikos tauta. Iki šiol senatorių Dž. Makeiną gerbia visi, kaip ir Prezidentą R. Reiganą. Prezidentas R. Reiganas irgi garsėjo labai keistais, įdomiais pareiškimais. Tradiciniai diplomatai bandydavo taisyti jo kalbas, net ir garsiąją kalbą prie Berlyno sienos. Kaip ir Jonas Paulius, beje, kurio nuostatas ne visi diplomatai, net ir Vatikano diplomatinėje tarnyboje, mėgo. Bet tai buvo žmonės su principais, jie kalbėjo iš širdies ir gynė savo vertybes, neatsižvelgdami į jokią konjunktūrą. Aš manau, tikėkimės, kad mes visi taip ir darysime, klausysime savo širdies ir dirbsime visi kartu, ką darydavome visą laiką kartu.
Dabar dėl deepfake. Tai buvo panaudota pirmą kartą Baltijos šalių teritorijose, tokios technologijos. Aš pats informavau mūsų žvalgybas apie tai, kai išlukštenau šią ataką kartu su ukrainiečiais, kurie, tiesą pasakius, tokias atakas patiria beveik kiekvieną dieną. Mums tos patirties pritrūko, prieš juos tai buvo naudojama. Tokios pat atakos, kaip ir minėjau, buvo panaudotos prieš senatorių Dž. Makeiną, prieš Lenkijos Prezidentą A. Dudą, prieš Prezidentą E. Makroną, prieš Kanados premjerą, prieš Jungtinės Karalystės premjerą, prieš NATO generalinį sekretorių, prieš ESBO generalinį sekretorių, prieš Europos Parlamento pirmininkę. Mes tai patyrėme pirmą kartą mūsų istorijoje ir dėl to su žvalgybomis turime tartis, kaip į tai reaguojame, nes iš tikrųjų kas slepiasi už tų atakų, mums reikia aiškintis. Ten yra tik veidas. Kas už to veido? Koks kompiuteris ir kokioje Sibiro ar Lubiankos vietoje yra? Kaip mes teisiame tuos žmones, kurie pavogė kitų identitetus, kaip mes atsekame tuos nusikaltėlius? Į tai reikia nukreipti visą energiją, o ne bandyti sukti tas Kremliaus provokacijas ir sąmoningai dėti parašus ar balsuoti pagal tai, kaip dabar šitie Kremliaus troliai jus seka ir žavisi savo darbu.
Aš manau, šitas susitikimas yra toks edukacinis. Aš tikrai nepyksiu nė ant vieno kolegos, kuris vienaip ar kitaip pasirašė ar balsavo. Bet aš tikiuosi, kad paskaitę tas knygas ir po šitos diskusijos vis dėlto bent jau kitą kartą, galbūt kai ta ataka įvyks prieš jus pačius, elgsimės taip, kaip mes elgėmės gerbiamojo S. Skvernelio atžvilgiu.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Toliau klausimą užduos gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, gal šio viso scenarijaus ir įvykio viena šviesioji dalis, kad jūs atskleidėte viską, kaip kas vyksta mūsų politiniame gyvenime – ryšiai su mafija, jūsų šaika, kiti dalykai, ruošimasis Baltarusijos visokiems neramumams. Jūs visa tai atskleidėte. Gal tai yra gerai, nors klausimas, ar tie žmonės, kuriuos jūs atskleidėte, tuo džiaugiasi, turbūt nesidžiaugia.
Bet turbūt iš kitos pusės reikėtų paklausti: ar Seimo narys turi turėti ryšį su mafija? Ar Seimo narys gali organizuoti kaimyninėse respublikose kažkokius mitingus ar sukilimus? Ar tai yra suderinama su Seimo nario pareigomis? Ir antras klausimas būtų. Tą dieną, kai jūs tuokėtės Vokietijoje, tą dieną kokius su komandiruote susijusius klausimus sprendėte, visą dieną? Ačiū jums už tą paviešintą informaciją.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Matau, kad kai kurių Seimo narių net ir aiškinimai nepakeis, kaip ir jūsų balsavimas dėl rezoliucijos dėl Baltarusijos režimo. Aš dar kartą kartoju ir prašau asmeniškai, tikrai, gerbiamas Ąžuolai, nesukite tų trolių malūnų, nesinaudokite ta medžiaga, kurią sukūrė Kremlius, nes tai yra esminė, principinė klaida. Kitą kartą prieš jus ar prieš bet ką iš jūsų kolegų tokia medžiaga bus sukurta.
Prieš amžinąjį atilsį R. Jušką, kuris padarė tyrimą, tas garsusis pokalbis buvo suklijuotas iš penkių pokalbių ir tada tai pateikta kaip viešas faktas. Jis buvo nuteistas, jis (ir ne tik jis) prarado pareigas. Prieš tai toks pats pokalbis buvo suklijuotas, kaip jis kalbasi su Gruzijos kolega ir nori nužudyti Baltarusijos opozicijos lyderį A. Milinkievičių. Tyrimo institucijos įrodė, kad visi tie pokalbiai buvo padirbti. Aš siūlau pasimokyti iš to.
Gerbiamas Valiau, žinote, aš jums asmeniškai padovanosiu knygą, nes jūs esate išskirtinis šiuo atveju, jums tikrai reikėtų pasimokyti. Savaitgalį faktiškai per 24 valandas surijau knygą. Tada pakalbėsime, pratęsime.
Ką dariau tą dieną, kai 5 minutes ir 44 sekundes praleidau savo santuokos registracijoje, yra pateikta ataskaitoje. Susitikau su dviem Užsienio reikalų ministerijos direktoriais: saugumo ir Rytų politikos. Aptariau daugybę dalykų, kurie susiję su mūsų regionu, taip pat su mūsų dvišaliais vizitais, su tam tikrais projektais, kuriuos mes bandome įgyvendinti su dabartine ir būsimąja koalicija. Taip, tie žmonės yra mano seni geri draugai. Vienas iš jų yra kanclerės A. Merkel patarėjas. Ir tai, kad aš turiu tokius ryšius, ir tai, kad tie žmonės vėliau po susitikimo dalyvavo mano santuokos registracijoje, manau, yra įrodymas, kad net ir asmeninius ryšius aš naudoju valstybės tikslams, o ne atvirkščiai, kaip yra bandoma teigti šitame skunde.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir greičiausiai jau paskutinis tada klausia gerbiamas E. Zingeris. Ne, mes turime labai mažai laiko. Kolegos, turėsime kalbėtis, kaip dar trumpinti. (Balsas salėje) Nerėkite iš vietos, atsiprašau, kolega, užsidėkite kaukę ir nešaukite iš vietos. Prašom, gerbiamas Emanueli.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti, kad iš manęs tik ką atėmė beveik pusę galimybės paklausti, aš lieku su puse galimybės.
Gerbiamas Žygimantai, jūsų indėlis į Lietuvos užsienio politiką, tokią mažą valstybę kilstelėjant iki reikšmingumo geopolitiniais klausimais, yra labai svarbus, bet aš noriu jūsų paklausti. Aš buvau tas žmogus, kuris organizavo Užsienio reikalų komiteto posėdį dėl pono R. Juškos. Buvo panaudotas labai paprastas metodas. Paliestos tiek tuometės Prezidentės, tiek tuomet kaip feikas buvo paliestos ir čia esančio pono A. Butkevičiaus pavardės, kad jie supyktų ir pradėtų toliau versti ant pono R. Juškos ir kito mūsų diplomato iš Azerbaidžano (…), sukelti jų pyktį. Šis metodas, šis išbandytas metodas, kuris ir buvo panaudotas praeitą, užpraeitą savaitę prieš poną O. Merešką, Ukrainos Užsienio reikalų komiteto pirmininką, irgi metodas. Kaip mes turėtume jį užkardyti amžiams? Ir čia sėdintis ponas S. Skvernelis patyręs tą patį prieš porą dienų.
P. GRAŽULIS (LRF). Nešnekėk nesąmonių.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Kaip mes tą metodą galėtume išnaikinti, kaip galėtume reaguoti? Užsienio reikalų komitetas tada, 2013 metais, vieningai…
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas jau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …visų partijų atstovai nusprendė nereaguoti į tokius dalykus. Toks buvo tuometis sprendimas prieš septynerius metus.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Galiu dviem sakiniais?
PIRMININKAS. Prašom labai trumpai atsakyti, nes laikas senka.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Dviem citatomis iš knygos, jas tikrai norėjau pacituoti. Ačiū, Emanueli, kad priminei Renatą. Renato žodžiai, pasakyti prieš jo iškeliavimą į kitą pasaulį: „Nuoširdžiai tikiuosi, kad mano istorija padės kitiems nuspręsti, kas teisinga.“
Ir dar citata iš jo buvusio vadovo P. Auštrevičiaus. „Manyčiau, kad vertindami paviešintus R. Juškos ir A. Žurausko privačius pokalbius tuomečiai mūsų šalies vadovai įrašė savo vardus į vieną gėdingiausių politinio gyvenimo istorijų“, – pasakė paskutinis R. Juškos vadovas P. Auštrevičius. Straipsnyje rašoma, kad per R. Juškos laidotuves jo paties pageidavimu skambėjo Lietuvos himnas. Taigi pagalvokite, į kokius puslapius savo vardus jūs patys įrašysite. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamą komiteto pirmininką kviesiu užimti… (Balsai salėje) Prašau nereplikuoti iš vietos ir teisingai užsidėti kaukes, mes vis dar jas privalome dėvėti salėje. Dėkui.
Gerbiami kolegos, kadangi mes išeikvojome nemažai laiko, lieka faktiškai 20 minučių iki balsavimo, o balsavimas darbotvarkėje numatytas 13 valandą, taigi posėdžio nelabai galime užtęsti. Tai aš kviečiu tada susitarti. Toliau pagal Statutą procedūra yra tokia, kad mes turėsime diskusiją – svarstymo stadijoje yra diskusija, o priėmimo stadijoje yra motyvai už, prieš po keturis, jeigu pageidaus, ir tada pradėsime slaptą balsavimą. Kitokių balsavimų nebus. Aš siūlau diskusijai numatyti 10 minučių ir visiems motyvams – 10 minučių. Gerai? Dabar kviečiu diskutuoti. (Balsai salėje) Prašau nešaukti iš vietos, mes tiek laiko neturime.
Pirmas G. Surplys eina diskutuoti į tribūną. Prašom.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Pauliau. Gerbiami kolegos, „Prezidentas rėmė A. Lukašenkos režimą.“ „Prezidentas yra uzurpavęs dalyvavimą Viršūnių Taryboje šį kartą tikrai ne savo klausimais.“ „Deja, matyt, gražios tradicijos nyksta ir kažkas uzurpuoja dalyvavimą turbūt vien dėl kažkokių viešųjų ryšių, nes turbūt kitų instrumentų jau nebeturi savo krentančiam populiarumui didinti.“ „Tas aukšto pilotažo džiazas uždarame kambaryje su vadovais, kurie gali nulemti mūsų visų likimus, daromas žmogaus, kuriam nepriklauso pagal kompetenciją tai daryti.“ Ir taip toliau, ir panašiai. Tai tik keletas iš Ž. Pavilionio sparnuotų frazių, kurias surinkau iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių.
Noriu paklausti jūsų, tų, kurie esate salėje, ir tų, kurių salėje nėra. Kuris dar iš mūsų Seimo narių sugebėtų nukonkuruoti Ž. Pavilionį pagal viešai pareikštų užgaulių frazių valstybės vadovo atžvilgiu skaičių? Turbūt, perfrazuojant Žygimantą, maro metu Seimo nariai yra laisvi kritikuoti ką tik nori ir pasirinkti pagal savo intelektą ir moralę priimtinas normas. Tačiau Ž. Pavilionis yra Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, komiteto, kuris dalinasi atsakomybę užsienio politikos srityje su Prezidentu ir Užsienio reikalų ministerija. Taigi šiandien kalbama ne apie trolius, kalbama apie Ž. Pavilionį, kuris savo viešais pasisakymais tampa lengvu grobiu bet kuriam nedraugiškam propagandistui, skaldančiam Lietuvos užsienio politiką. Turbūt tokia gali būti kiekvieno Seimo nario teisė, tačiau tai negali būti norma Užsienio reikalų komiteto pirmininkui. Ne kartą sakiau ir šiandien galiu pakartoti, Ž. Pavilionis yra puikus, patyręs ir nusipelnęs diplomatas, aktyvus Seimo narys, tačiau manau, kad kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas jis yra skaldantis ir pažeidžiamas. Turbūt sakysite, kad pažeidžiami esame ar galime būti mes visi, ką gi, manyčiau, dėl savo spontaniškumo, vienasmeniškų veiksmų ir mesianizmo, kurį ir šiandien mes matėme iš šios scenos, Ž. Pavilionis yra pažeidžiamesnis tarp pažeidžiamų.
Taip, Ž. Pavilionis patyrė trolių ataką, niekas to neneigia, tačiau tikrai negalima to lyginti su ataka prieš Lenkijos pareigūnus, tikrai negalima to lyginti su amžinąjį atilsį R. Juškos atveju, nes tai yra ilgas monologas, jis yra toks, koks yra. Aš manau, kad ta trolių ataka niekaip nesusijusi su Ž. Pavilionio galimybėmis eiti Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas. Dabar mes, štai turėdami pusę tuščios salės, susiduriame su paradoksalia situacija, į kurią mus stumia valdantieji, kai trolių ataka tampa išsigelbėjimo ratu aukštam pareigūnui, dėl kurio galimybių eiti pareigas jau senokai kyla abejonių. Žinau, kad valdantieji nedalyvaus balsavime, bet ar tvirtai atrodys Užsienio reikalų komiteto darbas, jeigu nepasitikėjimą jo pirmininku pareikš 50 ir daugiau Seimo narių šiandien? Po šio balsavimo bus Etikos ir procedūrų komisijos svarstymas ir išvados, toliau vyks kova dėl atstovavimo Europos Viršūnių Taryboje, bus kitų Lietuvos užsienio politikos žygių. Ar valdančiosios daugumos atstovai yra tikri, kad prie šio šiandien svarstomo klausimo mes neturėsime grįžti vėl ir vėl, ir vėl? Taigi, kad ir kaip pasibaigtų balsavimas, na, panašu, akivaizdu, kaip jis pasibaigs, aš dar sykį kviečiu pagalvoti apie galimą rotaciją Užsienio reikalų komitete. Yra daug garbių Tėvynės sąjungos atstovų, kurie tame komitete dirba, tai tegul nurimsta aistros, Žygimantas šiandien sakė, kad palauks dėl medaus mėnesio geresnių laikų, galbūt nereikia jų laukti, galbūt tikrai galima pasiimti tą medaus mėnesį dabar ir tiesiog leisti Užsienio reikalų komitetui dirbti ta vienijančia dvasia, kuri iki šio pirmininko tikrai buvo.
Baigdamas noriu pasakyti, kad mūsų Seimo Užsienio reikalų komitetas bet kuriuo atveju jau dabar yra tapęs labai keistu. Ten dirba aštuoni nariai, iš jų tik du yra opozicijos atstovai, tai lengva Žygimantui kalbėti, kad Užsienio reikalų komitetas bendrai priima sprendimus, vieningai ir taip toliau, kai tokia stipri ten yra koalicijos mašina. Vėlgi man, kaip pirmininkui, būtų keista, jeigu aš jau keletą mėnesių neturėčiau pavaduotojo, bet Užsienio reikalų komitetas to pavaduotojo neturi. Komitetas yra tapęs savo paties parodija. Aš labai tikiuosi, kad mes ar balsavimu, ar kitais džentelmeniškais būdais šią situaciją sugebėsime išspręsti, kad Lietuvos užsienio politika grįžtų į vieningos politikos rėmus, bėgius, kuriuos visą laiką turėjome. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas diskutuos gerbiamas P. Gražulis. Prašom į tribūną.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, nuolatinė konservatorių užsienio ir vidaus politika yra demokratiją ginti visame pasaulyje, išskyrus Lietuvoje. Jie mato demokratijos pažeidimų visur – Gruzijoje, ir mes tai matome, be abejo, Rusijoje, Baltarusijoje, bet jie nemato, kad demokratija laužoma Lietuvoje. Štai kad ir šitas pavyzdys. Konstitucinis Teismas pasako, kad Seimo nario mandatas laisvas. Bet Konservatorių partija priima sprendimą ir suvaržo Seimo nario mandatą. Tai yra antikonstitucinis ir antidemokratinis žingsnis, bet konservatoriams tai galima.
Dabar pažiūrėkime tuos vaisius, kuriuos sėja pasaulyje ponas Ž. Pavilionis. Štai nuvykus jam į Vokietiją ir ten susituokus, galbūt net A. Merkel patarėjas buvo jo liudininku, staiga A. Merkel pareiškia iniciatyvą susitikti su V. Putinu. Galbūt tai ir yra jo slaptas įkalbinėjimas A. Merkel, kad būtinai Europos Sąjungos vadovai turi susitikti su V. Putinu. Sunku pasakyti, bet, deja, paskui priimamas kitas sprendimas.
Lygiai taip pat. Kas taip baisiai rėmė Dž. Baideną ir kritikavo D. Trampą, kuris pritaikė sankcijas ir Vokietijai dėl dujotiekio „Nord Stream“ tiesimo? Konservatoriai ir Ž. Pavilionis. Ir staiga dabar naujas jų prezidentas, jų, kaip čia tos, galima pasakyti, gaujos narys, kuris yra draugas ne tik Lotynų Amerikos ir Kubos mafijos, bet ir dabartinio Prezidento Dž. Baideno, staiga sankcijas panaikina dėl dujotiekio tiesimo.
Kažin ar šitie visi įvykiai ne be Ž. Pavilionio įtakos ir ar jie yra naudingi mūsų valstybei ir Europos demokratijai, man kyla abejonių. Taip, vyksta derybos, kaip jis pasakė, nuvažiuok ten, susitiksi užkulisiuose, pasikalbėsi ir daug problemų išspręsi, važiuok į Vašingtoną. Tai jis ten važiuodamas, matyt, viešai čia kaip pionierius krūtinę atstatęs kalba viena, o privačiuose pokalbiuose kalba kita. Be abejonės, šitas jo pokalbis, išprovokuotas galbūt pokalbis… Niekas, pone Pavilioni, tavęs už liežuvio netraukė. Tu be sustojimo gal 10 minučių atkalbėjai ir tu, būdamas Užsienio reikalų komiteto pirmininku, nesupratai, kad yra provokacija. Nors iš šitos tribūnos sakei, kad buvę Užsienio reikalų komiteto pirmininkai provokacijoms Rusijos nepasiduodavo, o tu pasidavei.
Kam dabar naudingas tavo visas šitas niekinimas Prezidento, kam reikia to, kad pasaulį valdo mafija? Kam? Demokratinėms šalims tai kelia naudą? Tai didina pasitikėjimą Lietuvoje ir pasaulyje demokratija? Aš manau, ne. Jeigu nors kiek save gerbtum, tai pats atsistatydintum vardan bendros Lietuvos užsienio politikos.
Taip, Konstitucijoje aiškiai pasakyta, ką ir pats kartojai: užsienio politiką vykdo Lietuvos Respublikos Prezidentas kartu su Vyriausybe, kartu. O ką pats pasakei? Ar ir vėl čia iškraipyti žodžiai, kad tuščia vieta tas Prezidentas, nėra ko į jį kreipti dėmesio, aš su I. Šimonyte ir savo partijos pirmininku vienodai mąstome ir nekreipkite į jį dėmesio. Štai tavo šita citata ištransliuota beveik visam pasauliui. Ar tai yra gerbimas valstybės, demokratijos ir pačios Konstitucijos?
Aš manau, kokia valdžia, tu prie kiekvienos prisitaikytum ir pirmas prie to lovio priliptum. Paimkime kad ir tavo šaknis. Ar anuo metu labai prisitaikė prie anos valdžios ir puikiai gynė tą socializmą, o dabar, kai sako, kadangi dabar šita valdžia, puikiai tinki jiems. Bet pasikeistų valdžia, lygiai kaip pionierius gintum ir kitą valdžią. Tau Lietuvos interesai yra paskutinėje vietoje, o jeigu tu juos gerbtum, tikrai pats padėtum pareiškimą ir išeitum iš Užsienio reikalų komiteto pirmininkų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijai jau sunaudojome 11 minučių, tai bijau, kad daugiau nebegalėsiu pakviesti diskutuoti.
Dabar, gerbiami kolegos, pereiname prie priėmimo stadijos. Išsakysime motyvus dėl balsavimo. Balsavimas, kaip žinome, bus slaptas. Tuoj įjungsime, palaukite!
Pirmas kalbės už gerbiamas R. Žemaitaitis. Ar yra gerbiamas Remigijus? Ne, gerbiamo R. Žemaitaičio salėje nėra, todėl kalbės gerbiamas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėjau dalyvauti diskusijoje. Labai gaila. Tikrai nekomentuosiu Kremliaus įvairių atakų, apie kurias čia Žygimantas kalba. Ir čia nieko asmeniško nėra, čia yra tik biznis, taip sakant. Pagalvokite, kas būtų, jeigu į tokią situaciją būtų pakliuvęs koks socialdemokratų komiteto pirmininkas ar valstiečių ir žaliųjų komiteto pirmininkas? Kiek pamokymų mes girdėtume iš dešinės pusės, kiek visko būtų. Tai aš net bijau įsivaizduoti, nes turėjau tokią, nežinau, ne klaidą turbūt, paprasčiausiai daug kas skambina, kažkada paskambino iš tokios laidos „Sputnik“, tai aš prisimenu, gerbiamas Žygimantai, kaip jūs auklėjote mane, kad reikėjo žinoti, kam duoti interviu, nors aš kalbėjau apie ekonominę situaciją Lietuvoje, nebuvo jokios politikos.
Tai aš suprantu, kad mes visi galime padaryti klaidą, ir tai visiškai normalu, ir tą klaidą pripažinti. Todėl mes ir siūlėme, socialdemokratai, paprasčiausiai pačiam įvertinti, nes jūs visiems keliate aukštus vakarietiškus standartus, tai tų standartų reikia ir patiems laikytis. Tai mes ir siūlėme atsistatydinti ir nereikėtų pusantros valandos klausyti jūsų kalbų, kaip jūs čia kaip supermenas viską sutvarkote, praskriedamas virš Europos ir Vašingtono, ir mes galėtume spręsti kitus klausimus. Paprasčiausiai vietoj to mes girdime kritiką, kad visi, kurie turi kitokią nuomonę, iš karto yra Maskvos užverbuoti arba Maskvos paveikti, užburti šventų vandenų ar dar ko nors. Taip paprasčiausiai nesielgiama, gerbiamas kolega. Padarykite reikiamas išvadas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas kalbės gerbiamas G. Surplys. Prašom.
G. SURPLYS (LVŽSF). Aš iš tiesų pritariu tam, ką sakė Algirdas, ir norėjau panašiai pasakyti tą patį, kad tikrai mes dabar pusantros valandos ar valandą klausėmės, kaip buvo įvardinta paties Žygio, paskaitos apie užsienio politiką, buvome apdovanoti knygomis, nors, kaip Statutas nurodo, dalyvavome pasitikėjimo vieno iš Seimo aukštų pareigūnų procese. Tikrai tas, kaip čia pasakius, įsijautimas į vaidmenį tokiam galbūt garbingam, aukštam diplomatui atrodo savaime suprantamas, bet demokratija ir parlamentinė respublika su prezidentinės respublikos požymiais šiek tiek ne taip veikia. Iš tikrųjų mes turime pagarbiau kalbėtis tarp institucijų, mes turime pagarbiau kalbėtis su mūsų akademine bendruomene ir turime telkti. Tuo Lietuvos užsienio politika visa pasižymėjo ir tai buvo stiprioji Lietuvos užsienio politikos jėga.
Tikrai manau, kad Žygimantas bet kuriuo atveju ras savyje jėgų pasidaryti išvadas po šios dienos balsavimo. Bet, sakau, viena yra reikalavimai Seimo nariui, kuris turi laisvą mandatą ir turi savo galimybę reikšti poziciją ir privalo ją reikšti, bet kita, kai tu vadovauji komitetui, kai tu turi telkti, kai tu turi jungti tą komitetą į bendrą darbą su kitomis institucijomis, tai šito, deja, bet per tuos keletą mėnesių mes nematome. Mes matome asmenišką Ž. Pavilionio užsienio politiką, kuri, sakau, gal būtų puiki Platono valstybėje, bet šiuolaikinėje parlamentinėje demokratijoje su prezidentinės respublikos požymiais ji tiesiog netinkama. Todėl aš manau, kad ir komiteto pirmininkas netinka eiti savo pareigų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas pasisakys gerbiamas V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai nemaloniai atrodo, kad po šio pasisakymo vis dėlto nesuprasta, kokio masto problema yra sukelta. Ir pasisakyme apkaltinti visus tuos, kurie užduoda klausimus ar kelia nepasitikėjimą ar abejones kompetencija, čia bendrininkaujant su Maskva ir troliais, yra visiškai neadekvatus situacijos suvokimas.
Aš tik noriu priminti gerbiamam Žygimantui ir jūsų partijos nariams, kai 2009 metais buvo čia pasitinkamas A. Lukašenka, kuris, beje, ir tuo metu buvo kaltinamas tuo, jog žudė savo politinius oponentus, jie dingdavo be žinios, aš tuo metu protestavau, buvau vienas iš tų visuomenininkų, kurie protestavo prieš tokį vizitą. Jo lokacija, kortežo judėjimas buvo slepiamas, kad A. Lukašenkai nesugadintų nuotaikos. Aš nemačiau ten jūsų. Aš mačiau grupę visuomenininkų, kurie priminė…
Štai tęsdamas noriu pasakyti, kad, mano nuomone, ši situacija didžiausią žalą padarė ne Lietuvai, net ne jums. Šis pasisakymas visų pirma sukėlė grėsmę Baltarusijos ir Rusijos opozicionieriams, tai visuomenei, kuri kovoja už savo demokratiją. Šiandien nebuvo apie tai kalbama, bet jeigu jūs pamatytumėte, pastebėtumėte Rusijos ir Baltarusijos viešąją erdvę, būtent ten yra ir kalbama apie tai visuomenei, jūsų pavyzdžiu rodoma, kaip čia norima kištis į valstybių vidaus reikalus, padaryti perversmus ir panašiai. Man teko bendrauti ir su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Skandinavijos komitetų pirmininkais ir net Chatham House principu kalbantis…
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (MSNG). …tai yra uždaruose pokalbiuose tokio tono sau niekas neleisdavo, ir Dž. Baidenas…
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas kalbės gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pritariu tiek Algirdo išsakytai pozicijai, tiek Vytauto. Bet iš tikrųjų tai yra labai geras parodymas mums visiems, kad mūsų valstybėje yra neliečiamieji, neliečiamųjų šaika, kurie gali daryti, ką nori. Ir jie jaučiasi nebaudžiami, nes jie žino, kad ir kas atsitiktų, LRT juos atskalbs, kiti pridengs, jeigu reikės, bus sukurta naujų temų, kad nugesintų šitą temą, ir tu sau toliau sėdi šiltai ir gerai. Ką tu bepadarytum, vis tiek tavęs niekas nelies. Iš tikrųjų labai gerai, kad tos kaukės krenta, matome visų politikų tikrus veidus, ir tik labai liūdna, kur tie politikai mus nuves tokiu savo elgesiu. Bet turbūt yra senas posakis: griauti – ne statyti, didelių gabumų nereikia. Tai visa ši situacija ir įrodo tai, kas vyksta dabar Lietuvoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi sutaupėme šiek tiek laiko, aš suteiksiu žodį paskutiniam užsirašiusiam, jeigu tilpsite per minutę. Gerbiamas K. Mažeika, prašom. Ir dar prieš – M. Matijošaitis. Pirma prieš suteikime žodį ir pažiūrėsime, jeigu liks laiko. Prašom.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū už suteiktą žodį. Prieš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką buvo panaudota deepfake technologija, iš esmės pirmą kartą Baltijos šalyse. Tai technologija, kuri įtikinamai ir beveik neatpažįstamai perteikia bet kurį veido atvaizdą, imituoja į sakomus žodžius reaguojančius veido raumenis realiu laiku. Nėra abejonių, kad tai Kremliaus režimo specialiųjų tarnybų darbas siekiant gauti norimų kontaktų, diskredituoti režimui nepalankių Lietuvos Respublikos politikų ir vadovų įvaizdį, siekiant destabilizuoti ir skaldyti. Matyt, pavyko.
Ši hibridinė ir informacinė ataka galėjo būti nukreipta prieš bet kurį iš mūsų. Tuo neabejoja ir Lietuvos užsienio politikos apžvalgininkai ir ekspertai kaip M. Laurinavičius ir kiti. Labai aiškiai jie įvardina, kad inicijavimas atleidimo iš einamų pareigų yra faktinis kolaboravimas su Kremliaus režimu. Dėl to aš niekaip negaliu palaikyti šios iniciatyvos ir kviečiu jus išgirsti argumentus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis pasisakys, kaip jau minėjau, gerbiamas K. Mažeika. Prašom. Trumpai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dėkui už tą suteiktą žodį. Turbūt teko kai kuriems ir kitiems kolegoms būti ir komitetų pirmininkais, ir prisiimti atsakomybę. Ir šiuo atveju visiškai pateisinimo tikrai nėra, nes ypač Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, kuris turi pasižymėti diplomatiniais gabumais, turi telkti Seimo narius, diplomatus ir kitų šalių politikus, na, prisidengti savo vestuvinėmis dovanomis, jas teikti kolegoms Seimo nariams iš tiesų mažų mažiausiai tai yra įžeidimas ir tyčiojimasis iš tų, kurie nori normalios Seimo komiteto darbo veiklos, o ne to, kas vyksta dabar. Tai yra cirkas.
Gerbiamas pirmininke, priimkite sprendimą, prisiimkite atsakomybę, važiuokite medaus mėnesio, o po to padarykite išvadas per tą laiką, nes iš tiesų tai, kas vyksta, yra pažeminimas Lietuvos būtent tarptautiniame kontekste. Turbūt laikas susimąstyti. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Dabar turėtume patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Aš jį pademonstruosiu. Skirtumas yra toks, kad pagal Statutą, kai balsuojama dėl pareigūno atleidimo, yra „atleisti iš pareigų“ ir „neatleisti iš pareigų“. Tai yra du variantai, alternatyvus balsavimas. Ar galėtumėte bendru sutarimu pritarti biuleteniui? Dėkoju, pritarta. Tada susitiksime 13 valandą, štai jau išmušė 13 valanda. Slaptas balsavimas. Posėdį baigsime po balsavimo.
Pertrauka
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Žygimanto Pavilionio atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo“ projektas Nr. XIVP-687 (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ). Gerbiami kolegos, tęsiame rytinį posėdį.
Turiu pagarsinti balsų skaičiavimo komisijos protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Žygimanto Pavilionio atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo“ projekto.
Iš viso išduota biuletenių – 62, rasta – 62, galiojančių – 61, negaliojančių – 1. Už tai, kad būtų atleistas iš pareigų, – 56, prieš – 5. Nutarimui nepritarta.
Rytinis posėdis baigiamas. (Gongas)
PIRMININKĖ. Replika – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Žinote, man visas šitas Ž. Pavilionio gynimas priminė tai, kaip psichiatrinės darbuotojai gina savo pacientą.
PIRMININKĖ. Jūs neabejotinai išprovokavote dar pasisakymą. Prašom. Per šoninį mikrofoną – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Petras išmano, tiesą sakant, tuos koridorius, aš nediskutuosiu su juo dėl to. Aš tik noriu pasidžiaugti, kad vos trečdalis parlamentarų pasidavė šiai Kremliaus provokacijai, ir sveikinu su tuo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti.
Popietinėje mūsų darbotvarkėje, vakariniame posėdyje… (Balsai salėje) Prašom, registruojamės. Minutėlę, kantrybės.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai.
Čia šiokia tokia sumaištis įvyko. Aš dabar fiksuoju, kad yra rytinio posėdžio pabaiga. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.