LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO IR MOKSLO KOMITETO

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDICINOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I-1555 2 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-4150

2024-10-02 Nr. 106-P-45

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro darbuotojai: vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-24				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Derinant keičiamo Medicinos praktikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) nuostatas tarpusavyje, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje po žodžių „žalą paciento sveikatai“ siūlome įrašyti žodžius „bet nesukėlusi paciento negalios arba mirties“.		Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-24				2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi pildomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14¹ dalyje žodžiai skliaustuose „(išskyrus medicinos rezidentūrą)“ turėtų būti dėstomi ne po žodžių „medicinos studijų“, o po žodžių „krypties studijų“.		Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-24				3. Projekto 1 straipsnio 4 dalyje po žodžio „buvusias“ įrašytinas skaičius ir žodis „2 straipsnio“.		Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-24				4. Svarstytina, ar derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, projektu neturėtų būti papildyta ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio gydytojų profesines teises, 1 dalis, joje numatant gydytojo teisę prižiūrėti medicinos studijų krypties studijų programų studentus, jiems studijų proceso metu atliekant praktiką.		Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas 2024-10-01				Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetai susipažinę su įstatymo projektais: „Dėl Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.XIVP-4150“; ,,Dėl Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.XIVP-4151“; ,,Dėl Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.XIVP-4152“ (toliau- Įstatymų Projektai), ir 2024 rugsėjo 30 d. išklausęs Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio, teikia šias pastabas ir siūlymus. Siekis įteisinti studentų galimybę dalyvauti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą praktikų metu ir apibrėžti atsakomybes bei tokiu būdu sureguliuoti galimas konfliktines situacijas ir mažinti ginčų tikimybę yra pagirtinas, tačiau medicinos, slaugos, akušerijos studijų procesas tai iš esmės skiriasi nuo odontologijos studijų, dėl kurių praktikos jų mokymosi metu (čia kalbama apie situacijas, kuomet studento praktiniai įgūdžiai diegiami nuolatos, studijų proceso metu neišsiunčiant jo į praktikos bazę ir prižiūrint dėstytojui, o ne vien tik tais atvejais kai praktika atliekama sudarius trišalę sutartį tarp aukštosios mokyklos, asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei studento) Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 1, 2, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3096(3). Odontologijos studentai, lyginant su kitų medicinos krypčių studentais, jau nuo 3 kurso įvairiose disciplinose (t.y. ne tik praktikos metu) betarpiškai ir asmeniškai dalyvauja atliekant procedūras, daro tiesioginį poveikį pacientui, dalyvaujančiam studijų procese, kas gali atsiliepti paciento sveikatai. Kitų sveikatos mokslų studijų programų (medicinos, slaugos, akušerijos) vykdyme praktikos segmentai yra aiškiai atskirti, vyksta ne universitete, o asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Minimais Odontologijos įstatymo pakeitimais, buvo siekiama įteisinti studentų, dar neturinčių licencijos, pastovų dalyvavimą (daugumoje disciplinų, ne tik praktikos metu) sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procese studijų proceso metu. Nors minėtas odontologijos studentų reglamentavimas iš dalies neatliepia ne kartą išsakytų mūsų pastabų, Įstatymų projektais dabar siekiama analogiškas nuostatas perkelti ir į kitas sritis, nors studijų procesas, kad ir turi panašumų, bet nėra tapatus. Įstatymo projektuose studentų dalyvavimo sveikatos priežiūros paslaugų teikime įteisinimo kontekste koncentruojamasi į klaidas, atsakomybes ir bausmes. Toks reguliavimas nesuteikia aiškumo, kokiomis sąlygomis vykdyti studijų procesą, kad būtų maksimaliai apsisaugoma nuo atsakomybės sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų specialistams, o tai gali sukelti efektą, panašų į globalų „gynybinės medicinos“ fenomeną, kai iš esmės siekiant apsisaugoti nuo reikalavimų atlyginti žalą, patirtą sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu, yra atliekamos perteklinės procedūros, skirtos „apsidraudimui“, o ne dėl diagnostinių ar terapinių priežasčių, taip iš esmės neefektyviai naudojant resursus ir mažinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Studentų praktinių įgūdžių formavimo kontekste tai pasireikštų, kaip maksimalus praktikai atvykstančių studentų skaičiaus mažinimas ir (arba) nesudarymas sąlygų praktiškai (su pacientais) įgyti reikiamus įgūdžius, ir (arba) reikalavimus studentus į praktiką siunčiančioms aukštosioms mokykloms prisiimti pilnus kaštus, susidedančius iš to, kad dalyvaujant studentams krenta asmens sveikatos priežiūros įstaigos našumas, bei asmens sveikatos priežiūros specialistų darbo apmokėjimo, apimančio ir rizikos dėl galimos klaidos kompensavimą ir kt. rizikinius kaštus. Siūlomos pataisos, nors ir būdamos pozityvios ta prasme, kad aiškiai aptaria atsakomybės klausimus, tačiau palieka daug neaiškumų dėl kitų studentų dalyvavimo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikime aspektų. Gali būti, kad tai bus reglamentuota įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais, tačiau jų įvertinti šiuo metu nėra galimybės. Nėra nustatyti ir numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta. Aiškinamajame rašte tik nurodyta, kad neigiamų pasekmių nenumatoma, nors pasekmės galimos tiek sveikatos priežiūros specialistų rengimo procesui aukštosiose mokyklose, tiek ir gali kilti papildomo finansavimo poreikis. Papildomai paaiškiname, kad studentai, jų praktinių užsiėmimų metu, yra dėstytojo, turinčio atitinkamos srities gydytojo licenciją bei dirbančio atitinkamoje sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – dėstytojas-gydytojas), prižiūrimi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse apraše^{^[1]} nustatyta jog, ,,kai aukštosios mokyklos dėstytojai yra ir sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai (gydytojai) ir dirba pagal dvi darbo sutartis (aukštojoje mokykloje ir sveikatos priežiūros įstaigoje), o jų tuo pačiu metu atliekamas darbas apima skirtingose darbo sutartyse numatytų darbo funkcijas ir tuo pačiu metu atliekamas studentų, gydytojų rezidentų ar klausytojų praktinis mokomasis darbas, šių darbuotojų atliekamo darbo laikas gali sutapti. Taigi, dėstytojui-gydytojui, atliekant ir praktinio mokomojo darbo funkcijas, Įstatymų projektais, siūloma griežtesnė atsakomybė, negu vien tik gydytojui, pagal dabar galiojančius įstatymus. Aptariamu atveju, gali susidaryti situacija, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių metu padaryta praktikos klaida arba šiurkšti praktikos klaida, vadovas, Profesinės kompetencijos vertinimo komisijai net ir nenustačius sveikatos priežiūros specialisto profesinės kvalifikacijos neatitikimo licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimams, gali tai įvertinti, kaip šiukštų darbo pareigų pažeidimą kurio galima pasekmė - priežastis nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva, dėl darbuotojo kaltės. Taigi, siūlomuose Įstatymo projektuose, įtvirtintas siūlomas reguliavimas sukurtų tokią teisinę aplinką, kurioje atsiranda atsakomybės taikymo netolygumas lyginant dėstytoją-gydytoją, su gydytoju. Kita vertus, pilna atsakomybė už studento priežiūrą įmanoma tik tuo atveju, jei dėstytojo priežiūroje dirba tik vienas studentas. Tačiau tokia praktika yra neįgyvendinama dėl ekonominių, logistinių priežasčių ir to nėra nei vienoje užsienio šalyje. Taigi, studento nepriežiūros vertinimui, dėstytojui-gydytojui turėtų būti atskiri kriterijai. Taip pat, Įstatymų projektuose, praktikos klaidas ir atitinkamų šiurkščių klaidų apibrėžtyse būtina išskirti atvejus, kai dėstytojo-gydytojo atsakomybė nebūtų taikoma, esant studento tiesioginei tyčiai. Įstatymų pakeitimuose yra išskiriami gydytojai rezidentai, t.y. atsakomybė numatoma už ikidiplominių studentų praktikas prižiūrinčių sveikatos specialistų klaidas ar netinkamą priežiūros atlikimą, nors santykis su rezidentais aprašomas tokiu pat būdu – tiek rezidentus, tiek ir medicinos, slaugos, akušerijos studijų programų studentus asmens sveikatos priežiūros įstaigose jų personalas „prižiūri“ – lieka neaišku ar netinkama rezidento priežiūra sukelia kitokias pasekmes, o jei taip, tai kokios jos.	Pritarti	Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas

2024-10-01

Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetai susipažinę su įstatymo projektais: „Dėl Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.XIVP-4150“; ,,Dėl Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.XIVP-4151“; ,,Dėl Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.XIVP-4152“ (toliau- Įstatymų Projektai), ir 2024 rugsėjo 30 d. išklausęs Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio, teikia šias pastabas ir siūlymus.

Siekis įteisinti studentų galimybę dalyvauti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą praktikų metu ir apibrėžti atsakomybes bei tokiu būdu sureguliuoti galimas konfliktines situacijas ir mažinti ginčų tikimybę yra pagirtinas, tačiau medicinos, slaugos, akušerijos studijų procesas tai iš esmės skiriasi nuo odontologijos studijų, dėl kurių praktikos jų mokymosi metu (čia kalbama apie situacijas, kuomet studento praktiniai įgūdžiai diegiami nuolatos, studijų proceso metu neišsiunčiant jo į praktikos bazę ir prižiūrint dėstytojui, o ne vien tik tais atvejais kai praktika atliekama sudarius trišalę sutartį tarp aukštosios mokyklos, asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei studento) Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 1, 2, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3096(3). Odontologijos studentai, lyginant su kitų medicinos krypčių studentais, jau nuo 3 kurso įvairiose disciplinose (t.y. ne tik praktikos metu) betarpiškai ir asmeniškai dalyvauja atliekant procedūras, daro tiesioginį poveikį pacientui, dalyvaujančiam studijų procese, kas gali atsiliepti paciento sveikatai. Kitų sveikatos mokslų studijų programų (medicinos, slaugos, akušerijos) vykdyme praktikos segmentai yra aiškiai atskirti, vyksta ne universitete, o asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Minimais Odontologijos įstatymo pakeitimais, buvo siekiama įteisinti studentų, dar neturinčių licencijos, pastovų dalyvavimą (daugumoje disciplinų, ne tik praktikos metu) sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procese studijų proceso metu. Nors minėtas odontologijos studentų reglamentavimas iš dalies neatliepia ne kartą išsakytų mūsų pastabų, Įstatymų projektais dabar siekiama analogiškas nuostatas perkelti ir į kitas sritis, nors studijų procesas, kad ir turi panašumų, bet nėra tapatus.

Įstatymo projektuose studentų dalyvavimo sveikatos priežiūros paslaugų teikime įteisinimo kontekste koncentruojamasi į klaidas, atsakomybes ir bausmes. Toks reguliavimas nesuteikia aiškumo, kokiomis sąlygomis vykdyti studijų procesą, kad būtų maksimaliai apsisaugoma nuo atsakomybės sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų specialistams, o tai gali sukelti efektą, panašų į globalų „gynybinės medicinos“ fenomeną, kai iš esmės siekiant apsisaugoti nuo reikalavimų atlyginti žalą, patirtą sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu, yra atliekamos perteklinės procedūros, skirtos „apsidraudimui“, o ne dėl diagnostinių ar terapinių priežasčių, taip iš esmės neefektyviai naudojant resursus ir mažinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Studentų praktinių įgūdžių formavimo kontekste tai pasireikštų, kaip maksimalus praktikai atvykstančių studentų skaičiaus mažinimas ir (arba) nesudarymas sąlygų praktiškai (su pacientais) įgyti reikiamus įgūdžius, ir (arba) reikalavimus studentus į praktiką siunčiančioms aukštosioms mokykloms prisiimti pilnus kaštus, susidedančius iš to, kad dalyvaujant studentams krenta asmens sveikatos priežiūros įstaigos našumas, bei asmens sveikatos priežiūros specialistų darbo apmokėjimo, apimančio ir rizikos dėl galimos klaidos kompensavimą ir kt. rizikinius kaštus.

Siūlomos pataisos, nors ir būdamos pozityvios ta prasme, kad aiškiai aptaria atsakomybės klausimus, tačiau palieka daug neaiškumų dėl kitų studentų dalyvavimo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikime aspektų. Gali būti, kad tai bus reglamentuota įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais, tačiau jų įvertinti šiuo metu nėra galimybės.

Nėra nustatyti ir numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta. Aiškinamajame rašte tik nurodyta, kad neigiamų pasekmių nenumatoma, nors pasekmės galimos tiek sveikatos priežiūros specialistų rengimo procesui aukštosiose mokyklose, tiek ir gali kilti papildomo finansavimo poreikis.

Papildomai paaiškiname, kad studentai, jų praktinių užsiėmimų metu, yra dėstytojo, turinčio atitinkamos srities gydytojo licenciją bei dirbančio atitinkamoje sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – dėstytojas-gydytojas), prižiūrimi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse apraše^{^[1]} nustatyta jog, ,,kai aukštosios mokyklos dėstytojai yra ir sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai (gydytojai) ir dirba pagal dvi darbo sutartis (aukštojoje mokykloje ir sveikatos priežiūros įstaigoje), o jų tuo pačiu metu atliekamas darbas apima skirtingose darbo sutartyse numatytų darbo funkcijas ir tuo pačiu metu atliekamas studentų, gydytojų rezidentų ar klausytojų praktinis mokomasis darbas, šių darbuotojų atliekamo darbo laikas gali sutapti. Taigi, dėstytojui-gydytojui, atliekant ir praktinio mokomojo darbo funkcijas, Įstatymų projektais, siūloma griežtesnė atsakomybė, negu vien tik gydytojui, pagal dabar galiojančius įstatymus. Aptariamu atveju, gali susidaryti situacija, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių metu padaryta praktikos klaida arba šiurkšti praktikos klaida, vadovas, Profesinės kompetencijos vertinimo komisijai net ir nenustačius sveikatos priežiūros specialisto profesinės kvalifikacijos neatitikimo licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimams, gali tai įvertinti, kaip šiukštų darbo pareigų pažeidimą kurio galima pasekmė - priežastis nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva, dėl darbuotojo kaltės. Taigi, siūlomuose Įstatymo projektuose, įtvirtintas siūlomas reguliavimas sukurtų tokią teisinę aplinką, kurioje atsiranda atsakomybės taikymo netolygumas lyginant dėstytoją-gydytoją, su gydytoju.

Kita vertus, pilna atsakomybė už studento priežiūrą įmanoma tik tuo atveju, jei dėstytojo priežiūroje dirba tik vienas studentas. Tačiau tokia praktika yra neįgyvendinama dėl ekonominių, logistinių priežasčių ir to nėra nei vienoje užsienio šalyje. Taigi, studento nepriežiūros vertinimui, dėstytojui-gydytojui turėtų būti atskiri kriterijai.

Taip pat, Įstatymų projektuose, praktikos klaidas ir atitinkamų šiurkščių klaidų apibrėžtyse būtina išskirti atvejus, kai dėstytojo-gydytojo atsakomybė nebūtų taikoma, esant studento tiesioginei tyčiai.

Įstatymų pakeitimuose yra išskiriami gydytojai rezidentai, t.y. atsakomybė numatoma už ikidiplominių studentų praktikas prižiūrinčių sveikatos specialistų klaidas ar netinkamą priežiūros atlikimą, nors santykis su rezidentais aprašomas tokiu pat būdu – tiek rezidentus, tiek ir medicinos, slaugos, akušerijos studijų programų studentus asmens sveikatos priežiūros įstaigose jų personalas „prižiūri“ – lieka neaišku ar netinkama rezidento priežiūra sukelia kitokias pasekmes, o jei taip, tai kokios jos.

Pritarti

Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Siūlyti Projektus Nr. XIVP-4150/ XIVP-4151/ XIVP-4152 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad:

1) Rengiant įstatymų projektus Nr. XIVP-4150/ XIVP-4151/ XIVP-4152 jie nebuvo derinti su universitetų ir kolegijų, kurios rengia įstatymų projektuose įvardintus specialistus, bendruomenėmis.

2) Nėra nustatyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, nors pasekmės, galimos sveikatos priežiūros specialistų rengimo procesui aukštosiose mokyklose bei būsimų specialistų paruošimo kokybei bus. Taip pat numanoma, kad gali prireikti papildomo finansavimo.

3) Projektų paketu gydytojui praktikos vadovui siūloma griežtesnė atsakomybė, negu gydytojui, kuris nevadovaus praktikai. Toks reglamentavimas blogintų praktikos vadovų sąlygas ir turės įtakos tam, kad mažės skaičius gydytojų, sutinkančių prižiūrėti studentų praktiką.

4) Įstatymo projektuose įteisinant studentų dalyvavimo sveikatos priežiūros paslaugas koncentruojamasi į klaidas, atsakomybes ir bausmes, kas gali lemti praktikai atvykstančių studentų skaičiaus mažėjimą ir (arba) nesudarymą sąlygų praktiškai (su pacientais) įgyti reikiamus įgūdžius.

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Žukauskas.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas

Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė

[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (TAR, 2017-06-27, Nr. 2017-10853)