LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 160
STENOGRAMA
2018 m. balandžio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Gerbiami kolegos, skelbiu balandžio 19 dienos Seimo vakarinį plenarinį posėdį pradėtą. (Gongas)
Registracija.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Gerbiami kolegos, mes šiandien turime progą šį popietinį posėdį pradėti truputį kitaip. Kaip matote, į mūsų Seimo posėdį yra atvykęs Izraelio ambasadorius. Kadangi Izraelio Respublika pažymi 70-ąsias savo gimimo metines, kviečiu Seimo narį E. Zingerį žodį tarti iš Seimo tribūnos. (Plojimai) Prašom.
15.01 val.
Seimo nario E. Zingerio sveikinimo žodis Izraelio Valstybės 70-mečio proga
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Sveikinu tikrai… už šiltus broliškus sveikinimus iš visų partijų pusių. Juos dabar jaučiu. Tai yra iš lietuvių tautos, kuri čia, šitoje salėje, gerbtinoje salėje Seime, atkūrė Lietuvos demokratiją prieš 28 metus. Man nepaprastai džiugu pasveikinti garbės tribūnoje Izraelio ambasadorių A. Maimoną, Izraelio Valstybei šiandien minint 70-uosius Valstybės atkūrimo metus. Valstybės, kuri vadinama Izraelio Valstybe. Lietuva vadinama Lietuvos Respublika. Lietuvos Respublikai – 100. 70 metų – Izraelio valstybei. Welcome (…) Mr. Ambassador. (Plojimai)
Gerbiamoji vadovaujanti posėdžiui Pirmininko pavaduotoja ir kiti kolegos, aš norėčiau perskaityti du labai trumpus pasveikinimus.
Seimo Pirmininko, kuris šiuo metu yra užsienyje.
„Savo valstybingumo šimtmetį švęsdami, siunčiame didelius linkėjimus Izraeliui, mininčiam savo stebuklo 70-metį. Palaikėme, palaikome ir palaikysime jus mūsų gražios draugystės akivaizdoje. Viktoras Pranckietis.“ (Plojimai)
Ačiū. Premjero žodis.
„Lietuvos ir Izraelio valstybių istorija ir raida turi itin daug panašumų. Praėjusiais metais pažymėjome diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Izraelio 25-ųjų metų sukaktį. Šiemet švenčiame Lietuvos nepriklausomybės 100-ųjų metų jubiliejų. Lietuvos žydai palaikė šalies nepriklausomybės tikslus 1918–1920 metais, gynė Lietuvos atgimstančią Respubliką. Šiandien jūs, Lietuvos žydų bendruomenė, ir toliau svariai prisidedate prie dabartinės Lietuvos raidos. Labai dėkojame jums už tai. Saulius Skvernelis, Lietuvos Ministras Pirmininkas.“ (Plojimai)
Būtų tiesiog nedora kalbėti iš popieriaus tokią dieną. Aš tik norėčiau paminėti, kad svarbiausias dalykas, kuris įvyko, jis įvyko tarp mūsų tautų, – tai didėjantis tarpusavio suvokimas po labai skaudžių Antrojo pasaulinio karo dalykų.
Ką mums reiškia Izraelis, ką reiškia visiems jums Izraelis? Aš manau, reiškia viena, kad ši tragedija niekada nepasikartos. Aš manau, kad Izraelio tautos, valstybės ryžtas apginti save ir kartu išlikti demokratine valstybe yra nepaprastai mums svarbus. Vakar Kneseto pirmininkas pasakė keletą žavių žodžių, kurie atspindi Izraelio esmę: „Izraelio valstybės stiprybės šaltinis – įvairovė, mūsų augimo variklis – sudėtingumas. Tarp mūsų niekada nebuvo bendro sutarimo (turima galvoje – tarp žydų), tačiau net jei kartais ir esame įtraukiami į ginčus, svarbu tai daryti su pagarba vienas kitam. Skirtingos nuomonės mus praturtina, o prieštaravimai tik stiprina mūsų tapatybę.“ Aš manau, kad šitie J. Edelšteino, Kneseto pirmininko, žodžiai visiškai tiktų ir lietuviškai tikrovei.
Dabar norėčiau pasakyti dar porą žodžių. Mūsų istorinė komisija (aš čia žiūriu į poną A. Gumuliauską) vakar svarstė gana ryžtingą sprendimą – mes prašysime Seimo patvirtinti rezoliuciją, kuri buvo ne sykį svarstoma ir su Izraelio ambasadoriumi, man ir kitiems kolegoms dalyvaujant, kad visose masinio sušaudymo vietose galų gale būtų rodomi ne tik skaičiai, bet pradėtos skelbti ir Utenos, Ukmergės, Biržų ir kitų miestų, miestelių, Vilniaus, Kauno gyventojų pavardės, kad tas palikimas nebūtų beveidis. Komisija, kiek aš supratau, gerbiamas pirmininke, pritarė šiam sprendimui. Mes jums teiksime nutarimą, kad galų gale tie 200 su viršum tūkstančių žuvusių mūsų bendrapiliečių – seneliai, moterys, vaikai, advokatai, menininkai, amatininkai – įgytų vėl savo vardus ir pavardes. Antra, be jokios abejonės, 2018 metų žydų kilmės savanoriai bus įrašyti auksinėmis raidėmis į Lietuvos istoriją.
Sveikindami Izraelio Valstybę, jos pastangas, mes kartu minime ir 25 tūkst. Izraelio karių, kurie padėjo galvas už Izraelio nepriklausomybę. 25 tūkst. tam, kad išliktų valstybė, padėjo savo galvas, 70 tūkst. buvo gana sunkiai sužeisti, apie 100 tūkst. žmonių rizikavo savo gyvybe, kad išliktų nedidelės tautos nauja realija, t. y. demokratine valstybe. Lenkiame galvas ir prieš tuos žmones, kurie ryžtingai kovojo už savo šalies nepriklausomybę.
Aš manau, kad Lietuvos valstybė, turėdama daugybę sutarčių su modernia Izraelio Valstybe, pagrindinį dalyką įveikė. Europos Komisijoje, Briuselyje, matydami mūsų pakviestą premjerą B. Netanjahu, kuris aiškino apie Izraelio Valstybės problemas ir lūkesčius, mes bandome išeiti iš sudėtingų Antrojo pasaulinio karo palikimo dalykų. Kartu, kai matome kokias 30 sutarčių su Izraeliu, jos čia mano surašytos, aš norėčiau paminėti tiktai vieną labai nedidelę – Palangos kurorto ir Eilato, šiltojo kurorto prie Raudonosios jūros. Ji, sakykime, paveiki, mūsų merai važiuoja į Izraelį ir Izraelio merai važiuoja čia, mūsų ministrai važiuoja.
Šalia viso šito konkretaus palikimo, mes turime labai svarbių istorinių dalykų. Mes negalime leisti jokio antisemitizmo Lietuvoje. Kovodami su šiuo negeru palikimu, kuris pasiliko nuo Antrojo pasaulinio karo, mes norime kartu padėkoti ir ambasadoriui, kuris per mūsų partizano vado, 1949 m. vasario 16 d. partizanų nepriklausomybės deklaracijos signataro, kalbėjusio apie demokratinę Lietuvą ateityje (deklaracijoje – apie demokratinę Lietuvą), dukters A. Ramanauskaitės gimimo dieną dabar kaip Izraelio demokratinės valstybės atstovas atneša gėlių nužudyto A. Ramanausko-Vanago dukrai. Mes suprantame, kad nedidelė Izraelio valstybė supranta mūsų kovas. Aš manau, mes lenkiame galvą prieš jų pastangas išlikti labai sudėtingoje aplinkoje ir dėkojame pirmajam Izraelio ambasadoriui Lietuvoje A. Maimonui už jo pastangas atkurti tiltus ir pasitikėjimą tarp dviejų tautų. Ačiū jums! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją Seimo vardu įteikti gėles ambasadoriui A. Maimonui valstybių bendradarbiavimo ir egzistavimo proga. (Plojimai)
15.10 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1733, Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1734, Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1735 ir Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1737 (pateikimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie tradicinės Seimo darbotvarkės. Rytiniame posėdyje mes padarėme pateikimo pertrauką Muziejų įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1733. Taip pat ir lydimieji dokumentai. Kviečiu į tribūną kultūros ministrę L. Ruokytę-Jonsson atsakyti į likusius Seimo narių klausimus.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju, pirmininke.
PIRMININKĖ. Tam mes skiriame penkias minutes. Pratęsime klausimus. Pirmasis klausia V. Rinkevičius. Prašom, jūsų klausimas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, iš esmės, aišku, yra teigiamų dalykų šiame projekte, kurį jūs teikiate, tačiau ar jums neatrodo, man taip atrodo, ar čia nėra ir neigiamų dalykų? Ypač dėl rajonų savivaldybių kultūros centrų direktorių. Nors mes nenustatome jiems kadencijų, bet nustatome kas penkerius metus pasitikrinti savo, kaip čia pasakyti, tinkamumą ir iš naujo kandidatuoti. Ar tai neskatina tų vadovų pataikavimo, įsiteikimo, paklusnumo tiesiogiai renkamiems rajonų merams, nes jie bus labai priklausomi nuo jų? (Balsai salėje) Aš jau dabar girdžiu kartais kalbėdamasis su tais vadovais, kad tiesiog jie jau dabar ruošiasi, nes reikia kuo labiau įtikti, pataikauti, kad turėtų galimybę pasibaigus kadencijai ją pratęsti. O šiaip, kaip ir jums turbūt žinoma, kūrybingi, talentingi žmonės neįpratę pataikauti, jie labai savarankiški yra. Ar nebus taip, kad čia laimės prisitaikėliai, pataikūnai įvairūs, o talentingi, kūrybingi, gabūs žmonės neis tiesiog vien dėl tokio netikrumo ir nežinomybės ateityje, kaip jiems gyvenimas pasisuks po penkerių metų, kaip jums atrodo?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju už klausimą. Jūsų nuogąstavimai tikrai pagrįsti. Yra tam tikra rizika, žinoma, negalima lyginti visų savivaldybių, bet turint mintyje sąlygą, kad vis dėlto rinkimai vyksta nuolatos ir valdžios keičiasi, tai gal tas pataikavimas ne tiek rimtas trukdis. Gal labiau galvočiau apie tai, kad jaunimas galbūt nedrįstų, jauni specialistai nedrįstų aplikuoti į tas vietas ir dalyvauti konkursuose. Tačiau aš vis dėlto tikiu žmonių sąžiningumu ir proto galia, kad kompetentingi ekspertai atrinks kompetentingiausius vadovus. Aš manau, kad didesnė rizika yra tiesiog stygius aukštos kvalifikacijos specialistų regionuose, tuštėjantys regionai iš tikrųjų yra didelė bėda. Galvodama apie šiandieninę situaciją, aš manau, kad tai yra optimaliausias kol kas sprendimas. Galbūt ateis geresni laikai, kada daugiau turėsime jaunų specialistų, vykstančių į regionus dirbti, tuomet galėsime atlikti tam tikrus teisės aktų pataisymus ir visiems galios vienodos taisyklės. Kol kas aš manau, kad didesnė rizika būtent specialistų stygius regionuose. Bet ačiū už pamąstymą, nes tai turi pagrindą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, jūs ir savo pristatyme minėjote, kad bus leidžiama dirbti tiek nacionalinių, apskričių, savivaldybių viešųjų bibliotekų ir muziejų vadovams, ir nurodyti punktai, svarbiausia, kad nesukeltų viešųjų ir privačių interesų konflikto, nediskredituotų bibliotekos autoriteto arba muziejaus autoriteto. Koks poreikis atsirado dėl to leidimo? Kiek žinau, ir anksčiau dirbdavo, su Europos Sąjungos projektais dirbdavo kažkokius darbus. Koks jų atsirado poreikis, kas prižiūrės šituos reikalavimus ir ką tai reiškia, kad nediskredituotų bibliotekos autoriteto?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Kaip žinote, teisės aktuose turi būti numatyta aukštų elgesio reikalavimų poreikis ir reputacijos, geros reputacijos reikalavimai. Tai labai aiškiai išdėstyta, bet yra dar egzistuojančios kultūros ministro patvirtintos Profesinės veiklos ir etikos taisyklės. Ten labai aiškiai yra išdėstyta. Jeigu yra pažeidžiamas žmogaus orumas arba įstaigos reputacija, tai yra per metus du ar daugiau pažeidimų, tada yra griežtas pažeidimas. Tokiu atveju laikoma, kad tas vadovas yra netinkamos reputacijos ir negali dalyvauti konkursuose arba jis tiesiog atleidžiamas. Griežtas nusižengimas yra ta riba, kada arba atleidžiamas vadovas, arba atėjęs asmuo į konkursą tiesiog neprileidžiamas prie tokio…
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Pateikimui ir klausimams skirtas laikas yra išsekęs. Dėkoju, ministre, jūs laisva. Po pateikimo ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuoti?
Dar yra motyvai, atsiprašau, paskubėjau. Motyvus už nori išsakyti V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Nežinau, kaip man dabar išeis pasakyti motyvus už, nes aš neturėjau galimybės paklausti, ir buvo pristatytas ne vienas teisės aktas, o daug daugiau. Iš tikrųjų klausimų yra daugiau, negu buvo pateikta atsakymų. Bet, ko gero, vis dėlto reikia balsuoti po pateikimo už ir tikrai komitete, kuris bus paskirtas, diskutuoti, nes klausimų yra ne vienas. Pavyzdžiui, kodėl reikia dviejų ir daugiau tokių stiprių pažeidimų, kurie nustatytų žmogaus elgesio taisyklių nesilaikymą, nes dabar egzistuoja vienas nusižengimas, toks kaip ir palengvinimas?
Kita vertus, tas motyvas, kad savivaldybės arba savivaldos pavaldumo įstaigose nereikia riboti išdirbto laikotarpio, yra taip pat kvestionuojamas ta prasme, kad savivaldybės pavaldumo įstaigų yra ir Vilniuje, ir Kaune, didžiuosiuose miestuose. Taigi šiuo atžvilgiu yra diskriminuojami tie žmonės, kurie toje pačioje geografinėje platumoje dirba tą patį darbą. Taip pat yra neaišku, kaip su valstybinio pavaldumo, bet ne Kultūros ministerijos dispozicijoje esančių, tokių pat įstaigų vadovų paskyrimais, nes mes turime ir tokių faktų.
Žodžiu, tikrai šiandien, sakau, balsuokime už, bet klausimų bus kur kas daugiau ir komiteto posėdyje mes tikrai juos visus turėtume aptarti. Gaila, aš neturėjau galimybės paklausti, kodėl ministrė šiandien nepristatė LRT įstatymo pataisos, nes tai yra Vyriausybės teiktas paketas. Mano žiniomis, šiandien Seimo nariai išbraukė jį iš bendro, uždraudė pateikti. Žodžiu, klausimų iš tikrųjų yra tokių, į kuriuos atsakymų mes turbūt negausime, bet mūsų pareiga yra klausti, o jūsų sąžinės reikalas atsakyti. Balsuokime už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis dėlto šiek tiek kritiškiau žiūriu į pateikiamus projektus. Pirmiausia matau, kad jie skamba kaip tam tikras kultūros įstaigų vadovų įžeidimas, neva yra aktuali reputacijos problema. Aš nemanau, kad pagal vieną užsitęsusią vienos centrinės kultūros įstaigos vadovo epopėją mes čia galime kelti klausimą, kad rajonų bibliotekų vadovams ar kultūros centrų vadovams, daugelį metų už mizerną atlyginimą dirbantiems, yra čia kažkokios reputacijos problemos, kurias ministrė pasiryžusi ryžtingai spręsti. Aišku, gerai, kad atsisakyta kadencijų ribojimo, bet kam išvis tos kadencijos ir kam kankinti tuos žmones, kai tikrai pasirinkimas rajonuose yra beveik nulinis. Reikia džiaugtis, kad išaiškėja talentingi tų įstaigų vadovai, ir prašyti, kad tik jie tęstų tą darbą.
O žinome, kaip su tais konkursais būna. Deja, ministrė tikrai negali užtikrinti konkursų skaidrumo. Seniau tas pareigas einantys žmonės daugmaž būdavo objektyviau paskiriami, o dabar neretai savivaldybių politikų dalybos lemia – tai partijai bibliotekos direktorius, tai partijai kultūros centro vadovas. Ir taip vyksta tie konkursai, kai visa tai yra toliau suorganizuojama, kad tai būtų realizuota. Nebūtinai bus paisoma, kad štai į tą konkursą eina ir tas dabartinis puikus vadovas, jeigu politinės dalybos lems kitokį variantą.
Aš siūlau tikrai neskubėti pritarti tokiems siūlymams, nėra jiems objektyvių būtinybių. Nėra kažkokius didelius pinigus valdantys tie kultūros įstaigų vadovai ir tikrai nebūtina jų įdarbinimo reglamentavimą keisti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Aš manau, kad komitetas dar padirbės, atsakys į visus klausimus.
Prašom balsuoti dėl pateiktų įstatymų projektų po pateikimo.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 68, prieš – 5, susilaikė 22. Taigi po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1733 ir lydimiesiems yra pritarta.
Dėl komitetų. Taigi dėl Muziejų įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pagrindiniu komitetu yra skiriamas Kultūros komitetas, papildomi yra du – Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl Bibliotekų įstatymo 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1734 pagrindinis komitetas – taip pat Kultūros komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Taip pat tie patys komitetai yra ir dėl kitų lydimųjų projektų – Kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1735 ir Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1737. Svarstymo data siūloma gegužės 31 diena.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Replika po balsavimo, ne dėl vedimo tvarkos.
Gerbiami kolegos, mes pasišnekame čia neformaliai daug vienas su kitu, ir ateikime galų gale prie normalių sprendimų, kuriuos mes neviešai visiems pasakome. Čia kaip anksčiau komunistinėje sistemoje: kažkas pasakė, kad komunizmas bus, ir visi turėjo pasakyti, kad tikrai mes tam pritariame.
Taip ir su tom rotacijom. Nėra jokių įrodymų, kad jos ką nors gero duoda, ir visi tai puikiai suprantame. Kažkas pasakė, kad tai yra gerai, ir mes visi kartojame: taip, taip, taip, tai gerai, tai bus labai gerai, nors įrodymų jokių nėra. Patys suprantame, kad tai yra perlenkimas, iškreipia visą sistemą, tuo labiau kad ir tos rotacijos realiai nėra, tiesiog žmogus atleidžiamas iš darbo. Ir mes toliau čia štampuojame tuos nutarimus.
Atsikvošėkime vieną kartą ir baikime tuos užkeikimus kalbėti. Nėra jokių įrodymų. Kiek aš mėginau gauti duomenis, jokių įrodymų nei apie kokybę, nei apie korupcijos sumažėjimą niekur nėra. Jeigu nėra normalių muzikantų, kiek bepersodintumei juos tarpusavyje, vis tiek jie negros.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tęsiame darbotvarkę. Atsiprašau, dar R. Šarknickas. Prašome per centrinį mikrofoną. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Keista, kad jūs, Jonai, prieštaraujate Prezidentės nuostatoms, nes ji taip pat inicijavo šį dalyką.
Kitas dalykas. Sakote, nėra pavyzdžių. Pavyzdžių yra. Viešėjau Austrijoje, ten kas penkerius metus vyksta patikrinimai ir kadencijos nėra ribojamos. Taip, galima ir sušukuoti, dar kaip nors… Tai tiek.
PIRMININKĖ. Pradėkime replikas, tiesiog bus visa diskusija. Negaliu Vytautui atsakyti.
V. Juozapaitis per šoninį mikrofoną.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Nors aš tikrai ne Jonas, bet Jono vardu atsakysiu.
PIRMININKĖ. Aš sakiau – Vytautas, atsiprašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ne, ne, kadangi buvo paminėtas Jono vardas. Ačiū, ačiū, pirmininke. Labai gerbiu jus tikrai. Aš tik norėjau kolegai R. Šarknickui pasakyti, kad išties po tokio šios dienos akibrokšto Prezidentės atžvilgiu, kai jūs atmetėte iš tikrųjų reikalingą įstatymo projektą, komentuoti ir spekuliuoti tokiais dalykais mažų mažiausiai yra negražu, šventvagiška, šioje salėje galbūt apskritai neturėtų skambėti. Juokinga iš tikrųjų. Bet turbūt mes visi turime įsiklausyti vieni į kitų nuomonę ir, be jokios abejonės, tai darysime. Bet ir pamokslauti, ką aš ir dabar darau, turbūt taip pat čia nederėtų. Apskritai reikėtų galų gale naudotis sąžine, nes žinote, ponai, sakoma: politikas turi švarią sąžinę, bet ji nė karto nenaudota. Taigi gal nuo šiandien pradėkime?
PIRMININKĖ. Taigi pasakėme ir sielai lengviau. Gerai, tęsiame posėdį.
15.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl tarptautinių karinių pratybų „Kardo kirtis 2018“ projektas Nr. XIIIP-1954 (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl tarptautinių karinių pratybų „Kardo kirtis 2018“ projektas Nr. XIIIP-1954. Pateikia krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas. Prašom.
V. UMBRASAS. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Vyriausybės teikiamą Seimo nutarimo „Dėl tarptautinių karinių pratybų „Kardo kirtis 2018“ projektą. Nutarimo projekto tikslai yra tokie: pirma, priimti sprendimą surengti 2018 metų birželio 3–15 dienomis Lietuvos Respublikos teritorijoje bendras Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių karinių vienetų pratybas „Kardo kirtis 2018“, įskaitant sprendimą leisti atvykti į pratybas kitų valstybių kariniams vienetams – kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams; antra, nustatyti maksimalų galinčių vienu metu būti Lietuvos Respublikoje kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičių iki 6 tūkst. 600; trečia, nustatyti maksimalią pratybų trukmę nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Priimtas Seimo nutarimas duotų teisinį pagrindą 2018 m. birželio 3–15 dienomis Lietuvos Respublikos teritorijoje surengti pratybas „Kardo kirtis 2018“, kurių pagrindinis tikslas – treniruoti Lietuvos Respublikos ginkluotąsias pajėgas vykdyti Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijoje nustatytas operacijas Lietuvos Respublikos teritorijoje savarankiškai ir kartu su NATO ir sąjungininkų pajėgomis. Nutarimas bus įgyvendinamas iš bendrų krašto apsaugos sistemai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Prašau Seimo pritarti teikiamam nutarimo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre, jūsų nori klausti pora Seimo narių. Pirmasis klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, turiu tokį klausimą dėl nutarimo 1 straipsnio 2 dalies. Pratybose, kaip numatyta, dalyvaus ne tik tie, kurie atvyks papildomai – 5 tūkst. amerikiečių, britų ir 150 lenkų karių, tačiau į šį skaičių įskaitomi ir Priešakinio bataliono kovinės grupės kariai – vokiečių, Nyderlandų, norvegų, prancūzų, kroatų, kurie nuolat yra Lietuvoje, tik vyksta rotacija. Ar nėra prieštaravimo šiuo atveju, kai 2 punkte rašoma, kad tie, ne daugiau kaip 6 tūkst. 600, turi teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki birželio 30 dienos?
V. UMBRASAS. Iš tikrųjų prieštaravimo nėra. Teisininkai, remdamiesi Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinių bendradarbiavimo renginių įstatymu… čia nustato normą, kad dalyvauja. Nesvarbu, ar jie yra truputį anksčiau atvykę, ar atvyks vėliau, bet yra nustatomas konkretus laikotarpis. Jeigu tuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje yra tiek kitų valstybių karių, šiuo atveju NATO ir Europos Sąjungos karių, tai yra būtinas Seimo pritarimas tokiam skaičiui, jeigu virš 6 tūkst. dalyvaujančių, esančių teritorijoje.
PIRMININKĖ. Dėl išvykimo dar klausė.
V. UMBRASAS. Dėl išvykimo. Yra nustatytas laikas, trukmė, kur įskaičiuotas atvykimas ir išvykimas. Be abejonės, į (…) kariai neišvyks. Čia nėra prieštaravimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, turiu labai paprastą klausimą, kodėl būtent 6 tūkst. 600, o ne 6 tūkst.?..
V. UMBRASAS. Todėl, kad numatyta, jeigu virš 6 tūkst., reikalingas Seimo pritarimas. Jeigu mažiau nei 6 tūkst., užtenka ministro pritarimo ir dar yra įvairių išlygų, kada pritaria Vyriausybė, tai pagal mano minėto Tarptautinių operacijų ir karinių bendradarbiavimo renginių įstatymo 9 straipsnio atitinkamus punktus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Dėkoju, viceministre.
V. UMBRASAS. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ar bus norinčių išsakyti motyvus? Kol kas yra A. Anušauskas. Kalbėsite? Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti ir neišsigąsti kokių nors skaičių. 2017 metais Lietuvos teritorijoje įvairiose pratybose pabuvojo 13 tūkst. mūsų sąjungininkų karių. Be abejo, ne vienu metu, nes pratybų daug, jos išdėstytos, jų kalendorius per visus metus eina. Šios pratybos tiesiog yra didesnės ir vienu metu, todėl siūlau pritarti šiam nutarimo projektui, nes iš esmės būtent pratybos yra viena iš mūsų potencialių priešininkų ar agresorių atgrasymo plano dalių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prieš nėra kalbančių. Ar galime bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimo projektui? Galime. Dėkoju. Siūlomas kaip pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstymo data – gegužės 22 diena.
Kolegos, mes turime dar grįžti prie mūsų rytinio posėdžio darbotvarkės. Po pateikimo buvo pritarta Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimo Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ratifikavimo metu“ projektui. Net du stovi prie mikrofono. Per šoninį mikrofoną – A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, kaip numatyta nutarimo projekte, į pratybas kariai atvyksta gegužės 17 dieną, todėl būtų visiškai normalu ir teisiškai korektiška, jeigu komitetai svarstytų ir Seimas kartu iki tos datos, nes išeina toks prieštaravimas.
PIRMININKĖ. Jūs norite ankstinti datą?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš manyčiau, kad tai būtų logiška.
PIRMININKĖ. O ką mano komiteto pirmininkas? Nematau V. Bako. Reikėtų konkrečiai datą… Buvo siūlyta gegužės 22 diena. Įmanoma, kad svarstymas įvyktų gegužės 14 dieną? Gerai? Seime būtų gegužės 15 dieną. (Balsai salėje) Kadangi atvyksta kariai. Sutarėme, pakeičiame datą – ne gegužės 22 dieną, o gegužės 15 dieną. Čia yra dėl nutarimo „Dėl tarptautinių karinių pratybų „Kardo kirtis 2018“ projekto.
15.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimo Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ratifikavimo metu“ projektas Nr. XIIIP-1971 (svarstymas)
Dabar aš esu paskelbusi Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimo Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ratifikavimo metu“ projektą Nr. XIIIP-1971. Ir Aušrinė šituo klausimu? Prašom.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu noriu paprašyti dėl šito klausimo pertraukos iki kito posėdžio, kad būtų galima suredaguoti pagal Teisės departamento rekomendacijas ir kad viskas būtų tvarkingai.
PIRMININKĖ. Opozicija prašo pertraukos. Seimo nariai, turėsime apsispręsti. Prašom balsuojant apsispręsti, ar darome pertrauką iki kito posėdžio dėl šio projekto.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 44, prieš – 33 ir susilaikė 16. Daryti pertrauką balsų pakanka. Vadinasi, daroma šio klausimo pertrauka. Bet, kolegos, kiek pamenu, pateikimo metu nebuvo paskirtas komitetas, kuris imtųsi suredaguoti pateiktą dokumentą. Aš manyčiau, kad Užsienio reikalų komitetas. Ar tinka? Tinka. Kolegos, mūsų sprendimas yra, kad svarstyti nutarimo projektą pateikia tinkamos formos ir atsižvelgęs į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą Užsienio reikalų komitetas.
15.37 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 3 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1642 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, yra prašymas (aš tikiuosi, kad jūs neprieštarausite), jog dabar būtų pateiktas darbotvarkės 2-14 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Tad kviečiu M. Puidoką į tribūną pateikti projektą.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektas. Įstatymo projektą paskatino parengti esama Vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, kuri nustato, kad viešojo administravimo institucija, priimdama administracinės procedūros sprendimą, neturi bloginti asmens, paduodančio skundą, padėties, t. y. asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti bloginama. Nesilaikant šio principo vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu, sąžiningu ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje egzistuojantis non reformatio in peius principas. Susiklosčius situacijai, kad asmens, paduodančio skundą, padėtis yra pabloginama, asmuo bijotų įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje piliečiams laiduojamą teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus.
Kaip ir minėjau, šiuo metu administracinėje teisėje jau galioja toks draudimo keisti į blogąją pusę principas, bet jis nėra tiesiogiai įtvirtintas Viešojo administravimo įstatyme. Šio principo pažodinis įtvirtinimas pagerintų asmenų padėtį skundžiantis ir ginčijantis su viešojo administravimo institucijomis ir padėtų geriau realizuoti konstitucinį imperatyvą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Todėl kviečiu kolegas gerbiamus Seimo narius projektą palaikyti, nes, viena, vertus, jis įtvirtina jau ir dabar teismuose taikomą principą; kita vertus, pažodinis principo įrašymas į įstatymą suteiks kur kas daugiau aiškumo tiek patiems žmonėms, tiek visiems viešojo administravimo subjektams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, ar jums neatrodo, kad galimybė skųsti nepabloginant savo padėties sudarys prielaidas piktnaudžiauti, be saiko skųsti, nes kartais yra tokių žmonių (tenka apgailestauti, bet yra tokių žmonių), kurie dėl sportinio intereso viską skundžia ir visur, ir visada? Tiesiog tarnybos bus užverstos tų skundų nagrinėjimu, o iš esmės nieko nepasieks.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Aš galvoju, kad vis dėlto turėtume vadovautis tuo principu, kad kuriame tikrai demokratinę visuomenę, skatiname žmones būti aktyvius, nebijoti kreiptis į valstybines institucijas dėl patirtos neteisybės. Šiuo atveju tokių, sakykime, piktybinių atvejų mano asmeninėje praktikoje ir kiek tenka kalbėtis su kitais nėra didelis kiekis. Dažniausiai žmonės skundžiasi dėl vienų ar kitų problemų tada, kai iš tiesų skauda ir jaučia, kad vienas ar kitas sprendimas yra neteisingas. Šiuo atveju tik įtvirtinama nuostata, kad jeigu jau žmogus gavo neigiamą atsakymą, kad, jam kreipiantis pakartotinai, jo padėtis nebūtų papildomai pabloginama, tiktai užtvirtinamos jau dabar egzistuojančios teisinės nuostatos ir įvedamas tam tikras aiškumas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausti norinčių nėra. Gerbiamieji kolegos, motyvų už, prieš niekas nenorite išsakyti. (Balsai salėje) Prašau balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 26. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis yra siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Per šoninį mikrofoną – gerbiamas A. Navickas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gaila, nespėjau pasiklausti. Pavyzdžiui, kai koks nors Seimo narys NATO Asamblėjai ką nors paskundžia ir po to kvailas atrodo, tai pablogina jo situaciją ar ne? (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Svarstymo metu komitete išsiaiškinsite. Dabar dėl svarstymo datos. Siūloma svarstyti gegužės 29 dieną. Dėkoju.
15.42 val.
Peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1724 (pateikimas)
Kolegos, gerbiamas M. Puidokas turi dar vieną pageidavimą, kad leistumėte pristatyti ir kitą projektą – Peticijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1724. Prašom.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Kolegos, iš tiesų Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti. Šiuo atveju galima žiūrėti kaip į pavyzdį į Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., taip pat 2004 m. rugpjūčio 17 d., tų pačių metų gruodžio 29 d. nutarimus, šios teisės negalima apriboti ar paneigti.
Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, o asmens teisės turi būti realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju yra remiamasi Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimu. Dar daugiau, Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarime teigiama, kad tokia pozicija, kai nepaliekama galimybių sprendimą ginčyti teisme, nedera su teisinės valstybės koncepcija ir konstitucine teise, asmens teisių apsaugos doktrina.
Taigi, išanalizavus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus bei atsižvelgus į Konstitucijoje keliamus reikalavimus, įstatymų leidėjui peršaši išvada, kad dabar galiojančio Peticijų įstatymo 16 straipsnio nuostata yra antikonstitucinė ir nesuteikia Lietuvos Respublikos piliečiams konstitucinės jų teisės kreiptis į teismą dėl jų netenkinančio Seimo, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimo dėl peticijose išdėstytų reikalavimų ar siūlymų. Pagrindinis šio įstatymo pakeitimo projekto tikslas yra pašalinti Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančias Peticijų įstatymo nuostatas ir užtikrinti konstitucinę, absoliučią visų asmenų teisę kreiptis į teismą.
Kartu 16 straipsnyje įtvirtinama nuostata, kad Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimai dėl peticijose išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai suteiktų Lietuvos Respublikos gyventojams galimybę kreiptis į teismą dėl Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų dėl peticijose išdėstytų reikalavimų. Detalią argumentaciją su nuorodomis į Konstitucinio Teismo praktiką galima rasti aiškinamajame rašte. Vis dėlto, jeigu kiltų abejonių, manau, jas būtų galima pašalinti… projektą komitetuose, todėl kviečiu kolegas gerbiamuosius Seimo narius palaikyti šį konstitucines laisves Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinantį įstatymo pakeitimo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia P. Čimbaras. Prašom.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū. Ačiū, pranešėjau, ačiū už pristatymą. Bet jūs, ko gero, nepaminėjote, kad 2006 metais sausio mėnesį Konstitucinis Teismas priėmė normą, kuri neprieštarauja konstitucinei teisei, ir jis aiškiai pasakė, kad peticijos teisė yra įgyvendinta, kai Seimas priima protokolinį nutarimą. Tai reiškia, kai dabar Seimas priėmė protokolinį nutarimą, pagal jūsų nuostatą čia yra jau Seimo sprendimas. Tai Seimo sprendimą peticijos teikėjai turės teisę apskųsti teismui. Tai tas pats, kai Kaimo reikalų komitetas arba kitas komitetas priima sprendimą, o asmenys galės skųsti teismui. Kaip jūs tai galite pakomentuoti?
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Aš galiu pakomentuoti tik tiek, kad šiuo atveju remiantis šiais siūlymais yra remiamasi daugeliu Konstitucinio Teismo išaiškinimų ir, ko gero, reikėtų analizuoti ir jūsų pateiktą variantą. Diskusijose, kadangi tai yra tik pateikimo stadija, tai aš manau, kad diskusijose komitete ar komitetuose, kurie bus paskirti nagrinėti šį siūlymą, mes galėsime rasti tą tinkamą atsakymą ir išsiaiškinti, kurios dalys šio siūlymo yra tinkamos, arba galbūt kurios nors iš tikrųjų yra kažkiek koreguotinos ar keistinos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, vis dėlto aš šiuo atveju pritariu ką tik kalbėjusiam ne tik dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimo, bet ir dėl to, kad Seimo, savivaldybės tarybos sprendimai pirmiausia tai politiniai sprendimai. Žmogus gali turėti savo nuomonę, išdėstyti ją savo peticijoje, bet vis tiek yra priimamas kolektyvinis institucijos ir politinis šiuo atveju sprendimas. Kaip įmanoma apskųsti to žmogaus peticijos reikalavimų netenkinantį politinį sprendimą, jeigu vis tiek tų politinių nuostatų joks teismas negalės pakeisti. Kokia prasmė įdedama į šitą įstatymą, aš nesuprantu. Absoliuti teisė viską skųsti? Kur čia ta pridedamoji vertė? Juk įgyvendinti bet kokį tokio teismo sprendimą praktiškai bus neįmanoma.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Aš manau, kad nei teismų, nei valstybės gyvenimas, įgyvendinus šias nuostatas, tikrai nebus paralyžiuotas, nes ir šiuo metu asmuo turi teisę skųsti bet kurį valdžios sprendimą, ir tai numato mūsų šalies Konstitucija, kiti įstatymai. Aš manyčiau, kad vis dėlto vadovavimasis šalies Konstitucija turėtų būti aukščiausias imperatyvas ir mes turėtume orientuotis į tokias šalis kaip Prancūzija, Šveicarija, kur tikrai piliečių teisės ir laisvės yra svarbiausias aspektas. Būtent teisė kreiptis į teismą yra tokia svarbi, kad ir Konstitucinis Teismas to reikalauja, kad kiekvienas asmuo dėl kiekvieno sprendimo turi teisę kreiptis į teismą. Šiuo metu galiojanti Peticijų įstatymo nuostata, kurią aš siūlau savo pasiūlymu keisti, yra labiau išimtis iš visos sistemos, ir manytina, kad ji neatitinka Konstitucijos. O įvykus pateikimo stadijai, mes galėtume komitetuose, kurie bus paskirti, apie tai diskutuoti ir išsiaiškinti, iki kokio lygmens šita nuostata teisinga ar ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų, norinčių paklausti, klausimus. Motyvai. Prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, čia gerbiamojo P. Čimbaro buvo nurodyta ir Konstitucinio Teismo išaiškinimai. Tačiau dar galėtume suprasti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, savaime suprantama, gal dar galima būtų svarstyti ir žiūrėti, leisti piliečiams kreiptis, bet čia šiuo metu norime suplakti politinius sprendimus su Administraciniu teismu. Aš žinau, iš kur tai kyla, iš tikrųjų kai kurie nepatenkintieji Peticijų komisijos sprendimais visur jau bandė skųstis, pradedant prezidentais ir visom vyriausybėm, ateina į Peticijų komisiją, to negauna, tai dar nori įsivelti į kažkokius teismus, nes turi per daug laisvo laiko. Aš suprantu, kad čia kažkas parengė tą įstatymo projektą, ir nemanau, kad administraciniai teismai turėtų nagrinėti kai kuriuos mūsų politinius sprendimus, nes į Peticijų komisiją dažniausiai kreipiamasi siekiant pritarimo keisti teisės aktus, o ne ar teisės aktas teisingas, ar neteisingas. Čia nėra apskundimo vieta. Tai yra noras įgyvendinti kažkokį politinį sumanymą. Iš tikrųjų neįsivaizduoju, kaip čia per teismus galėsime mes gauti iš teismų ką, įstatymų projektus? Iš tikrųjų vėlgi tai nėra suderinta su Konstitucija. Manau, atmesti ir nevargti su šiuo įstatymo projektu.
PIRMININKĖ. Atsirado norinčių palaikyti projektą – N. Puteikis. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš kolegoms noriu priminti, kad tie, kurie buvote praeitos kadencijos Seime, sugebėjote priimti įstatymą, įvedantį prievolę piliečiams būtinai samdyti advokatą antroje instancijoje. Jūs apsunkinote piliečių teises kreiptis į teismą apskritai, nes jūs iš esmės įvedate turto cenzą 300 tūkst. gyventojų, kurie išleidžia visus savo pinigus pragyvenimui, bet nepatenka į valstybės remiamų kategoriją, todėl negali gauti pirminės teisinės pagalbos.
M. Puidoko šitas pasiūlymas iš principo padėtų keliems šimtams tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių. Aš siūlau iš principo pritarti, o po to tobulinti, šlifuoti komitetuose.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto balsuojant.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 25, prieš – 13 ir susilaikė 50. Taigi po pateikimo Peticijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1724 nėra pritarta. Turime apsispręsti, ar atmetame visai projektą, ar tobuliname?
Taigi balsuojantys už bus už projekto atmetimą, balsuojantys prieš – už projekto tobulinimą. Balsavimas pradėtas. Už – atmetimas, prieš – tobulinimas. Prieš – tobulinti, už – atmesti. Kas balsuos už, bus už atmetimą.
Kolegos, yra protestuojančių. Kadangi balsavo 85 ir už atmetimą balsavo 60, prieš – 25. Teikėjas reiškia protestą, kad nesuprato.
Kolegos, dar sykį kartosime balsavimą. Kas už tobulinimą (prašau klausyti!), balsuoja už, kas už atmetimą, balsuoja prieš. (Balsai salėje) Kas už tobulinimą, balsuojate už, kas už atmetimą, balsuojate prieš. (Balsai salėje)
Balsavo 87 Seimo nariai: už tobulinimą – 40, už atmetimą – 47. Kolegos, projektas yra atmestas.
15.55 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 12, 15, 16, 20, 25 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-502(2)ES (pateikimas)
Gerbiami kolegos, yra atvykęs aplinkos apsaugos ministras gerbiamas K. Navickas. Mes jo gal nežudysime laiko prasme, nes pagal darbotvarkę turėtų vykti kaip tik šiuo metu įstatymų projektų pateikimas, todėl kviečiu į tribūną aplinkos ministrą K. Navicką pateikti darbotvarkės 2-6 klausimą – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3, 12, 15, 16, 20, 25 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-502. Prašau, ministre.
K. NAVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto tikslai – perkelti į nacionalinę teisę 2010 metų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) 8 straipsnio 2 dalį, kad įstatymu būtų suderintos direktyvoje nurodytos nuostatos, kad taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir taršos leidimo sąlygų nesilaikymas… leidimo galiojimą būtų galima nutraukti aiškiau ir atsiradus galimai kenksmingai poveikio aplinkai… kai kyla grėsmė, kad bus padarytas tiesioginis reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai.
Kitas tikslas yra tobulinti aplinkos apsaugos valstybės kontrolę vykdančių pareigūnų teisių, pareigų ir aplinkos apsaugos kontrolės vykdymo procedūrų teisinį reguliavimą, patikslinant patikrinimo procedūras. Užtikrinti galimybę pareigūnams paimti patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus ir daiktus, patikrinimo metu daryti vaizdo ir garso įrašą, pasitelkti ekspertus dalyvauti patikrinime ir vertinti patikrinimo duomenis. Taip pat suteikti teisę tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų blaivumą, vykdant medžioklės teisės aktų pažeidimo kontrolę. Kitas tikslas – patikslinti pretenzijos ir ieškinio dėl žalos aplinkai atlyginimo teikimo tvarką, nustatyti, kad pretenzijų ir ieškinių pateikimo terminai reglamentuojami aplinkos ministro įsakymu siekiant, kad terminai būtų suderinti su kompleksu teisinio reguliavimo aspektų, susijusių su žalos aplinkai fiksavimu, valdymu, vertinimu, žalos dydžio apskaičiavimu, atsakingo subjekto nustatymu, žalos aplinkai reikšmingumo įvertinimu, aplinkos atkūrimo priemonių taikymu, administracinių nusižengimų ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimu. Ir dar vienas tikslas – patikslinti nuostatas dėl kompensacijos dydžio už pasyvų budėjimą namie, atsižvelgiant į galiojančio Darbo kodekso nuostatas dėl kompensacijų dydžio už pasyvų budėjimą namie.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre.
K. NAVICKAS. Siūlome projektui…
PIRMININKĖ. Pritarti.
K. NAVICKAS. Pritarti.
PIRMININKĖ. Deja, klausti norinčių nėra. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu po pateikimo galime pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Prašau. Balsuodami apsispręskite dėl teikiamo įstatymo projekto – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi neskiriami. Ir svarstymo data – gegužės 24 diena.
15.59 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1930. Administracinių nusižengimų kodekso 265 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1931 (pateikimas)
Imsimės kompleksinių darbotvarkės 2-7a ir 2-7b klausimų – Aplinkos apsaugos įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-1930 ir Administracinių nusižengimų kodekso 265 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1931. Prašom pateikti.
K. NAVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Šių įstatymų paketo esmė arba esminis tikslas yra nustatyti juridiniams ir fiziniams asmenims atgrasančias sankcijas už tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos, sutrumpinus – MARPOL, tai yra siejama su sieros kiekio sumažinimu tam tikrose skystojo kuro, naudojamo laivuose, rūšyse. Sieros direktyva įpareigoja Europos Sąjungos valstybes nares nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas. Tos sankcijos gali apimti tokio dydžio baudas, kad būtų užtikrinta, jog už pažeidimus skiriamos baudos dydis atitiktų bent iš reikalavimų pažeidimų gaunamą ekonominę naudą ir kad už pakartotinius pažeidimus baudos dydis būtų palaipsniui didinamas. Dabar Lietuvoje galioja nustatytos tik administracinės nuobaudos. Šių nuobaudų dydis nepakankamai paveikus, nes dažniausiai yra neproporcingai mažas, palyginti su gaunama ekonomine nauda, pažeidžiant sieros kiekio jūriniame kure reikalavimus. Siūlome įstatymų projektams pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, galbūt klausimas labiau tiktų Vyriausybės valandai. Jūs dabar reglamentuojate didžiuosius laivus, bet daug netvarkos yra ir vidaus laivyboje, o ypač kas susiję su asmeniniais laivais. Iš tikrųjų daug kas nesupranta, kai asmeniniai laivai, kateriai su galingais varikliais kažkur laksto, o motociklai iki 150 kilovatų negali važiuoti. Ar nemanote, kad šioje srityje ministerija turėtų padirbėti? Juk kai teisės aktai nesutvarkyti, tada daug nusižengimų. Vis tiek tai vyksta, tik nėra reglamentuota. Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Tai yra ne šio įstatymo turinys. Siūlomo įstatymo turinys yra susijęs tik su didžiaisiais laivais, nes mažuose laivuose yra naudojamos kitos kuro rūšys, ir ypač laivams, kurie kurą pildo Lietuvos uostuose ar Lietuvos prieplaukose, kuro kokybės reikalavimai yra reglamentuoti pagal Ūkio ministerijos nustatytus standartus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Norinčių išsakyti motyvus taip pat nėra. Prašom apsispręsti balsuojant po pateikimo dėl teikiamų šių įstatymų projektų.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo įstatymų projektams yra pritarta. Siūlomi komitetai. Dėl projekto Nr. XIIIP-1930 kaip pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymo data – gegužės 24 diena. Dėl projekto Nr. XIIIP-1931 kaip pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymo data – gegužės 24 diena.
16.03 val.
Įstatymo „Dėl Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pakeitimo, priimto dvidešimt aštuntajame šalių susitikime, įvykusiame 2016 m. spalio 10–15 d. Kigalyje, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1932 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – įstatymo „Dėl Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pakeitimo, priimto dvidešimt aštuntajame šalių susitikime, įvykusiame 2016 m. spalio 10–15 d. Kigalyje, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1932. Ministre, prašom pateikti.
K. NAVICKAS. Ačiū dar kartą. Dar vienas svarstyti teikiamas įstatymas – tai Kigalyje priimtas susitarimas, kuriuo yra siekiama visuotinai užtikrinti klimato apsaugą nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų – hidrofluorangliavandenilių poveikio, laipsniškai mažinant jų gamybą ir naudojimą. Noriu pabrėžti, kad Lietuva jau įgyvendina šių dujų naudojimą per Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Taigi papildomų mažinimo įsipareigojimų Lietuvai nekyla. Ir kitas dalykas, kad Lietuvoje nėra gamintojų, kurie naudoja šias dujas. Siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Kadangi ministras paskutiniame sakinyje pasakė, kad tokių medžiagų pas mus nėra, tai nėra ko ir klausti. Teisingai?
K. NAVICKAS. Pas mus nėra gamintojų. Medžiagų yra, jos ateina su kitais įrenginiais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvų išsakyti, regis, taip pat niekas nepageidauja. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Pagrindinis komitetas dėl šio projekto bus Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstymo data – gegužės 22 diena.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Liberalų frakcijos vardu prašyčiau pertraukos iki kito posėdžio šituo klausimu.
PIRMININKĖ. Dėl ko?
S. GENTVILAS (LSF). Dėl to, kad šitas klausimas… Kaip? Dėl klimato kaitos. Iš esmės reikėtų dar pasikalbėti…
PIRMININKĖ. Dar aš nepaskelbiau, paskubėjote. Aš galvojau, kad dėl pateikto klausimo.
S. GENTVILAS (LSF). Ne, ne.
16.05 val.
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 9 ir 10 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1945 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Taigi darbotvarkės 2-9 klausimas – Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 9 ir 10 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1945. Šiuo klausimu – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Pakartosiu. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašytume pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Kokie motyvai būtų?
S. GENTVILAS (LSF). Ryte tvirtinant darbotvarkę išsakiau. Galiu pakartoti, kad dvejus metus Aplinkos ministerija ir Vyriausybė nesilaikė įstatymo nuostatų, tai nėra motyvas keisti visą įstatymą.
PIRMININKĖ. Kolegos, yra opozicinės frakcijos prašymas dėl pertraukos dėl teikiamo įstatymo projekto. Prašom balsuoti.
Balsavo 87: už pertrauką – 45, prieš – 22, susilaikė 20. Pertraukai yra pritarta.
Dėkojame, ministre.
16.07 val.
Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1214(2)ES, Civilinio proceso kodekso papildymo 101 straipsniu ir 275, 292 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1215(2)ES, Civilinio kodekso 1.111, 1.116 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1216(2)ES (svarstymas)
Kolegos, grįšime prie darbotvarkės 2-1a klausimo – Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projekto Nr. XIIIP-1214(2). Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu S. Šedbarą pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Taip pat lydimieji šio projekto (2-1b ir 2-1c), tai yra: Civilinio proceso kodekso papildymo 101 straipsniu ir 275, 292 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1215(2) ir Civilinio kodekso 1.111, 1.116 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1216(2). Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tiesų pagrindinis įstatymas – Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo projektas ir pirmininkės paminėti du lydimieji – Civilinio proceso ir Civilinio kodeksų pataisos. Tai yra projektai, kurie perkelia į Lietuvos teisę 2016 metų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl komercinių paslapčių apsaugos. Lietuvoje jau yra atitinkamas modelis, kaip yra saugomos komercinės paslaptys, susijęs su darbuotojų, kurie pereina į kitą darbą, sutartiniais santykiais, su tam tikromis išmokomis, kurios mokamos tam tikrą laiką, nekonkuravimo dalykais, tačiau tai yra visiškai nauja direktyva. Manome, kad po šitų pataisų komercinių paslapčių apsaugoje Lietuvoje bus daugiau tvarkos ir daugiau aiškumo.
Taigi komitetas šiuos tris projektus svarstė balandžio 11 dieną ir visiems devyniems posėdyje dalyvavusiems balsavus už dėl visų trijų projektų buvo pritarta komiteto patobulintiems projektams ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ir Ekonomikos komiteto išvadą gal galėtų R. Miliūtė pateikti, nes nematau jūsų kaimyno V. Poderio?
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Ekonomikos komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Svarstymo diskusijoje nėra užsirašiusių kalbėti. Pataisų taip pat nėra. Ar po svarstymo galime pritarti teikiamiems?.. Prašome balsuoti. (Balsai salėje) Motyvus? Tuoj. Prašau. A. Armonaitė – motyvai už.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Nepaisydama to, kad galbūt ir nėra čia kokios nors opozicijos, aš noriu pagarsinti keletą svarbių dalykų. Žinoma, kviečiu pritarti ir neabejoju, kad pritarsime šitam įstatymo projektui. Jis yra reikalingas tam, kad būtų užtikrinta komercinių paslapčių teisinė apsauga.
Bet noriu atkreipti dėmesį, kad šitas įstatymo projektas yra netaikomas valstybės institucijoms. Galbūt ir natūralu, kad jis nėra taikomas, tačiau, man atrodo, mes turime atkreipti dėmesį į vieną labai svarbų dalyką. Valstybės institucijos, ypač verslą kontroliuojančios institucijos, per patikrinimus, per įvairias išmaniąsias sistemas iš verslo ir įmonių surenka labai daug informacijos, kuri reikalinga pagal įstatymus, bet tą informaciją taip pat sudaro ir komercinės paslaptys.
Man atrodo, labai svarbu, kad Vyriausybė pradėtų tam tikrą politiką ir skirtų daugiau dėmesio tam, kad ta informacija, kuri valstybės institucijų per verslo priežiūrą yra surenkama iš verslo, būtų apsaugota ir kad nebūtų panaudota kokiais nors kitais tikslais, nei tik priežiūros tikslais. Negana to, kuo išmanesnė verslo priežiūra, yra ir skaitmenizacija valstybės paslaugų, komercinės paslaptys gali taip pat nutekėti ir kibernetinės atakos metu. Man atrodo, ir į tai reikia atkreipti dėmesį, Vyriausybė turi imtis atskiros politikos.
O šitam įstatymo projektui, žinoma, reikia pritarti ir tikiuosi, kad įstatymas veiks. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Prašau balsuoti ir apsispręsti po svarstymo dėl teikiamų įstatymų projektų.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 84, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi po svarstymo projektams yra pritarta.
16.14 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-1763(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasitarti su jumis. Projektai Nr. XIIP-3795(2) ir Nr. XIIIP-1763(2) yra dėl Seimo statuto. Komitetas nėra jų sujungęs, bet platesnis savo esme yra projektas Nr. XIIIP-1763(2), todėl tikslinga būtų imti svarstyti mūsų darbotvarkės 2-3 klausimą – Seimo statuto pakeitimo projektą. Taigi Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-1763(2). Išvadą dėl projekto kviečiu pristatyti A. Nekrošių Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė minėtą teisės aktą ir pritarė projektui bei jo išvadoms. Už balsavo 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Diskutuoti nori A. Gumuliauskas. Atsisako. Tada gerbiamą Vytautą Nekrošių vėl kviečiame… atsiprašau, Arvydą Nekrošių – į tribūną, pradėsime siūlymų svarstymą pastraipsniui.
1 straipsnis, 25 straipsnio pakeitimas. Vienas dokumentas ir posėdžio pirmininkui, ir… Siūlomas 1 straipsnis, 25 straipsnio pakeitimas, kad Seime sudaromos nuolatinės Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, Migracijos komisija, Valstybės istorinės atminties komisija ir kitos komisijos. Yra Seimo nario V. Gailiaus siūlymas. Prašom, Gailiau, pristatyti.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Jūs šitą normą įvardijote, tai tos normos pabaigoje siūlau įrašyti Antikorupcijos komisiją.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Pritarti. Kolegos, pritariame bendru sutarimu? Dėkoju.
Toliau dėl 2 straipsnio. Kita pataisa taip pat Seimo nario V. Gailiaus. Prašom pristatyti.
V. GAILIUS (LSF). Pasiūlymas papildyti Statuto projektą 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Statuto papildymas 804 straipsniu.“
PIRMININKĖ. Esmė?
V. GAILIUS (LSF). Esmė, kad…
PIRMININKĖ. Antikorupcijos komisijos pirmininkas…
V. GAILIUS (LSF). „Antikorupcijos komisijos sudarymas ir veiklos kryptys. Antikorupcijos komisijos pirmininku renkamas opozicinės frakcijos arba frakcijų koalicijos, turinčios daugiau kaip ½ Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, atstovas. Komisijos tikslus ir uždavinius, kompetencijas, ribas ir teises, narių pareigas ir atsakomybę, priimamus sprendimus nustato Lietuvos Respublikos antikorupcijos komisijos įstatymas.“ Komiteto nuomonę…
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonės prašome.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Ar yra 10 remiančių Seimo narių? Yra. Komiteto išvada?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Pritarti iš dalies – pagal mano dokumentus.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Taip, teisingai, pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Ar reikalaujate balsuoti? V. Gailius nori išsakyti savo poziciją. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Siūlau pritarti pasiūlymui, o ne pritarti iš dalies, kadangi, pritarus Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, šita nuostata prieštarautų esamam teisiniam reglamentavimui, t. y. Lietuvos Respublikos antikorupcijos komisijos įstatymui. Iš esmės nieko nekeičia, tik išbraukiamas „pavaduotoju renkamas“, „ arba pavaduotoju“.
PIRMININKĖ. Kolegos, turėsime apsispręsti balsuodami, nes pagal V. Gailiaus siūlymą yra aiški pozicija, kad „Antikorupcijos komisijos pirmininku renkamas opozicinės frakcijos arba frakcijų koalicijos, turinčios daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, atstovas.“ Komiteto siūloma, kad „Antikorupcijos komisijos pirmininku arba pirmininko pavaduotoju“. Skirtumas yra toks: V. Gailiaus, kad komisijos pirmininkas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas, kad nebūtinai pirmininkas. Gali būti renkamas iš mažumos arba pirmininkas, arba pirmininko pavaduotojas. Taigi, kolegos, balsuojame dėl pozicijų. Kas remia V. Gailiaus, balsuoja už, kas remia Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę, balsuoja prieš.
Balsavo 74 Seimo nariai: už V. Gailiaus poziciją balsavo 39, už komiteto, vadinasi, prieš – 31, susilaikė 4, iš viso – 35. Taigi po svarstymo yra pritarta V. Gailiaus siūlymui.
Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Taigi balsuojame dėl viso įstatymo po svarstymo, tai yra Seimo nutarimo, atsiprašau, Seimo statuto.
Balsavo 78 Seimo nariai: už pasisakė 73, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi po svarstymo yra pritarta projektui Nr. XIIIP-1763(2).
Gerbiamieji, tada mūsų projektas Nr. XIIP-3795(2) netenka prasmės, nes jis tiesiog yra įtrauktas į tą projektą, kuriam mes ką tik po svarstymo pritarėme.
16.22 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 89 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-507 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 89 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-507. Vėl kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį gerbiamą S. Šedbarą pateikti išvadą, nes J. Sabatausko nematau. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas dar 2017 m. lapkričio 22 d. svarstė šį pasiūlymą ir sprendimas visiems 8 balsavus už buvo toks…
PIRMININKĖ. Grąžinti…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, čia labai daug yra prirašyta argumentų, bet iš esmės tai yra sprendimas nepritarti šiam pasiūlymui. Kolegos, turbūt jūs atkreipėte dėmesį – tai yra pasiūlymas, kad nereikėtų kiekvieną kartą atskirai įtraukti į sesijos darbų programą klausimo, kuris atsiranda vėliau. Ne prieš frakciją ar Seimą, bet kad būtų vėliau toks pasiūlymas ir kad Seniūnų sueiga galėtų pati nuspręsti be Seimo sprendimo, ar įtraukti tokį klausimą, ar ne. Vis dėlto komitetas manė, kad Seimo sesijos darbų programa yra tvirtinama, nustatoma, visas Seimas ją patvirtina ir Seniūnų sueiga yra per maža institucija, kuri galėtų pakeisti viso Seimo daugumos valią. Jeigu norima patikslinti Seimo sesijos darbų programą ir pateikti kažkokį projektą, reikia atsiklausti viso Seimo, o ne Seniūnų sueigos. Tokia buvo komiteto pozicija, čia neskaitysiu visų argumentų, ir komitetas buvo prieš.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvus norinčių sakyti diskusijoje nėra, tiktai motyvai. V. Rinkevičius už, nori paremti komiteto poziciją.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Pritariu komiteto išvadai. Jeigu mes suteiksime teisę įtraukti į darbotvarkę klausimus, kurių nėra sesijos darbų programoje, sukelsime dar didesnį chaosą. Žiūrėkite, dabar tvirtinant kasdienos darbotvarkę kiek ginčų, kiek mes čia laužome iečių. Jeigu dar galėsime įtraukti klausimus (bus tokia teisė), kurių nėra sesijos programoje, mes darbotvarkę tvirtinsime po valandą, dvi, ginčysimės tuščiai. Ir taip Lietuvos žmonės žiūri į mus, kad čia mes nieko gero neveikiam, tik ginčijamės ir tarpusavyje pešamės. Tai čia dar tų peštynių padidės kelis kartus. Aš manau, komitetas labai teisingai padarė, kad nepritarė, vis dėlto laikykimės tvarkos. Nėra labai sunku, jeigu yra reikalas, papildomai įtraukti ir paprastai Seimas balsuoja, ir neprieštarauja, jeigu yra būtinas reikalas. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Razma. (Balsai salėje) Tuomet I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad komiteto sprendimas kaip ir būtų logiškas, tačiau S. Šedbaras, pristatydamas komiteto išvadą, pasakė, kad darbų programa patvirtinama daugumos valia. Ir dabar pats gyvenimas parodė, kad iš tikrųjų net opozicinės darbotvarkės metu mes negauname net teisės pateikti projekto, nes iš karto blokuojamas Seimo nutarimas dėl pavasario darbų programos, tarkim, papildymo ar rudens sesijos darbų programos papildymo.
Aš tiesiog noriu pasakyti ir valdančiajai daugumai, žinote, politikoje gyvenimas vyksta sinusoide: šiandien – vieni valdantieji, kitą kartą – kiti valdantieji, tačiau kiekvienas Seimo narys demokratinėje valstybėje, turėdamas laisvą Seimo nario mandatą, turi teisę pateikti projektus. Čia iš tikrųjų ta teisė būtų labai akivaizdi, nereikėtų kiekvieną kartą papildyti ir balsuoti dėl darbų programos papildymo, tačiau tu gali iš karto tą projektą registruoti, o jau Seimas apsisprendžia, ar pritarti po pateikimo, ar nepritarti ir toliau teikti svarstyti ir priimti, jeigu yra toks noras. Taigi aš manau, kad demokratiškai būtų, kad pritartume J. Razmos pataisymui arba patobulinimui Seimo statuto, nes gyvenimas tą parodė, kad būtų greičiau ir paprasčiau, ir nepritartume Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Argumentai išsakyti, kolegos, balsuojame dėl… (Balsai salėje) Kas pritariate komiteto išvadai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 46, prieš – 21, susilaikė 10. Taigi komiteto išvadai yra pritarta – grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš po balsavimo gerbiamajam kolegai V. Rinkevičiui – aš nelabai supratau jūsų logikos, vienaip ar kitaip, klausimai bus pristatomi ar su nutarimu, ar be jo. Kur daugiau chaoso? Čia viskas tas pats, tik bus dvi eilutės pristatomos arba viena. Aš manau, kad mes kaip tik būtume pasidarę sau geresnį, patogesnį darbui placdarmą. (Šurmulys salėje)
16.29 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1949(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Darbotvarkės 2-10 klausimas, projektas Nr. XIIIP-1669(2)… Atsiprašau, dar prašokau, darbotvarkės 2-5 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1949(2). Svarstymas.
Kviečiu į tribūną Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šitą projektą ir jam yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Svarstymo metu niekas neužsirašė diskutuoti. Motyvai po svarstymo. Taip pat nėra. Nori palaikyti J. Narkevičius. Atsisakote kalbėti. Prašom balsuoti. Yra E. Pupinio pataisa. Pritarė. Balsuojame dėl Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 79 Seimo nariai ir visi pritarė teikiamam įstatymo projektui po svarstymo.
16.31 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1669(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 20, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1669(2). Pateikimas. Pranešėjas – A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Noriu pateikti įstatymo projektą, kurio esmė yra, kad seniūnai, kurie yra įstaigos vadovai, paskutiniu etapu galėtų būti renkami apklausos būdu, nes šiems seniūnams dabar pagal įstatymą nuo 2017 m. sausio 1 d. yra suteiktas biudžetinės įstaigos statusas ir jie gali teikti viešąsias paslaugas. Tos viešosios paslaugos yra labai svarbu gyventojams. Tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad per Baltijos tyrimų centro atliktą apklausą 2017 m. kovo 28 d. žmonės pasakė, kad norėtų rinkti seniūnus tiesiogiai. Tai išsakė daugiau negu 80 %. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už trumpą pristatymą. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų viskas gerai, balsavimas teisingas. Tik man klausimą kelia, kodėl būtinai komisija atrenka tinkamus ir iš tų tinkamų dar du, kurie dalyvauja tiesioginiuose rinkimuose? Ar neįmanoma būtų, kad jeigu yra tinkami, tai visi surašomi į sąrašus ir dalyvauja tose apklausose, nes ir jūsų įstatyme nurodoma, kad būtina surinkti 5 % žmonių. Iš tikrųjų galbūt ir lengviau būtų surinkti juos, jeigu būtų daugiau asmenų. O iš esmės žmonės tikrai geriausiai gali atrinkti, kas gali būti seniūnu. Svarbu, kad būtų tam tikras lygis jų žinių. Ačiū.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Jūsų geras pasiūlymas, bet mes žinome, kad dalyvauti seniūno konkurse kartais ateina tik keli žmonės. Todėl mes ir nustatėme minimalų skaičių du.
PIRMININKĖ. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš tikrai pritariu jūsų pateiktam pasiūlymui, tik norėčiau paklausti dėl gyventojų apklausos. Ar tas pats žmogus, sakykime, kai tie pretendentai eis su savo sąrašu, galės pasirašyti už abu, ar tik už vieną?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Galės pasirašyti už abu. Bus rezultatas, kuris daugiausia surinks parašų.
PIRMININKĖ. Klausia R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju už galimybę. Norėčiau paklausti jūsų, kaip jums atrodo praktiškai vienas paprastas dalykas. Žinome, kad konkursuose dalyvauja išties labai nenoriai ir skelbiami keli konkursai, pretendentų neatsiranda.
Tarkime, atsiranda du pretendentai. Vieną komisija įvertina – nesurenka reikiamos balų sumos, ir jis nebedalyvauja. Ką tada daryti? Dar kartą skelbti? Vienas būtų klausimas, kaip jūs įsivaizduojate? Ta situacija gali tęstis ir tęstis.
Kitas momentas. Du kandidatai dalyvauja ir žmonės balsuoja už tą, kurį blogiau komisija įvertino. Visiškai nesutampa su konkurso rezultatais ir nemotyvuoja būti geresniam. Čia bent jau pateikiant, manau, yra išvis supainiota, kad dabar po tiesioginių merų rinkimų administracijos direktoriaus… kam teikti išvadą, kai už biudžetines organizacijas jau atsakingas ne administracijos direktorius, o meras. O jūs rašote, kad administracijos direktoriui teikia išvadas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Turiu omenyje, kad įstatymo projekte yra numatyta: išskyrus seniūnijas – biudžetines įstaigas.
Dėl konkurso. Jeigu pirmame konkurse dalyvauja arba vienas, arba atrenkamas vienas – laikomas neįvykusiu. Jeigu nesurenkami 5 % dalyvaujančių, taip pat konkursas skelbiamas iš naujo. Jeigu pretendentai surinko vienodą balų skaičių, taip pat skelbiamas naujas konkursas. Papildomai dar prašome, kad tvarką nustatytų Vyriausybė.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Iš esmės tikrai pritariu, nes to ilgai laukė Lietuvos žmonės. Dažniausiai mes matome, kad vyksta nepotizmas ir visi kiti dalykai. Aš noriu paklausti. Kokie būtų vertinimo kriterijai? Kas formuotų tą komisiją? Greičiausiai vietos valdžia, bet dažniausiai, kur daugiausiai valdo viena partija…. Ar čia neišeis iš vienos rankos į kitą, o esmė nesikeičia? Kaip būtų galima įdėti saugiklį šiam dalykui?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Pirmiausia, yra bendrieji gebėjimai, kurie vertinami centralizuotai.
Antras etapas jau kaip biudžetinės įstaigos, tai yra vadovo vertinimas.
Trečias etapas yra komisija, kurios sudėtyje turi būti ne mažiau kaip trys bendruomenės atstovai. Anksčiau buvo seniūnaičiai, dabar numatoma – seniūnų sueigos teikti žmonės. Mes todėl ir įstatymo projekte numatome du, kad nebūtų jokios mero įtakos, jog būtų tik vienas jam palankus kandidatas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Iš tikrųjų aš pritariu jūsų idėjai, bet žinau, kad lietuviai labai išradingi, yra didelių galimybių nusipirkti šį postą. Koks yra saugiklis, kad tai neįvyktų?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Pirmiausia dabar mes patys priėmėme ir Baudžiamąjį kodeksą, ir už balsų pirkimą – tikrai nevertas tas seniūno postas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Noriu pasidžiaugti ir pasakyti, kad iš tiesų labai gerai, pritariu šiems jūsų pasiūlymams. Pavyzdžiui, Vydmantų seniūnijoje rinko seniūną ir dėl juridinių kolizijų, buvo teisinis procesas, negalėjo eiti pareigų. Tada vėl organizuojamas konkursas. Bet kai buvo ta teisinė kolizija, sukilo visa Vydmantų gyvenvietė, surinko daugybę parašų, tiesiog delegacijos į savivaldybę – prašė, kad jį paliktų. Dabar, kai bus kitas konkursas, ar vėl reikės gyventojų apklausos?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, reikės. Dar aš noriu atkreipti dėmesį, kad mes jau kaip įstaigos vadovui numatome kadencijas.
PIRMININKĖ. Klausia L. Staniuvienė. Prašom.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Aš pritarsiu jūsų įstatymo projektui. Tikrai seniai lauktas, nes duodame jau šiokį tokį valdžios įrankį seniūnui. Bet man štai koks klausimas. Man atrodo, nereikėtų apibrėžti, kad du pretendentai. Tai galėtų būti ir keturi. Gal atsiras keturi, o gal tiktai vienas atsiras.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ne. Todėl ir įstatymo projekte yra numatyta – du, kad nebūtų jokios vadovybės, mero ir administracijos direktoriaus įtakos, todėl mes ir numatėme, kad būtų du.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visų, norinčių klausti, klausimus. Motyvus už nori išsakyti P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (LVŽSF). Siūlomas įstatymo projektas tikrai lauktas politinis kompromisas, nes Konstitucija neįgalioja organizuoti tiesioginių seniūnų rinkimų, bet pagal dabartinę skyrimo tvarką ir organizuojamą atranką čia surastas tikrai išmintingas politinis kompromisas.
Toliau, noriu atkreipti Seimo narių dėmesį. Vis dėlto, kad ir taikomas naujas seniūno atrankos modelis, bet jis taikomas tik seniūnijoms biudžetinėms įstaigoms, nes kai kurios seniūnijos nėra biudžetinės įstaigos. Pati savivaldybė nusprendžia, ar steigti kaip įstaigą. Tokiu būdu sudaroma galimybė išbandyti tą modelį ir galbūt, jeigu jis pasiteisins, bus galima pritaikyti ir seniūnijoms, kurios nėra kaip biudžetinės įstaigos.
Toliau. Jeigu kalbėtume apie tai, ar administracijos direktorius turi tai vykdyti, kol kas yra taip, kad negali atsirasti… Administracijos direktorius skirtų vieną seniūną, atrankos būdu atrinktą, jis nėra biudžetinės įstaigos, o dėl to, kuris yra, tada atsirastų kokia nors kita tvarka. Man atrodo, pabandome eiti tuo keliu, galėsime kaip Seimo nariai registruoti savo siūlymus, ar daugiau pretendentų gali atsirasti, ne du, ir pajudame ta linkme, paskui pažiūrėsime, patys žmonės išbandys tą būdą ir pakoreguos, jeigu kas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Narkevičius. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Nuskambėjo: pabandome eiti šituo keliu, o paskui tobulinsime, žiūrėsime, gal keisime. Deja, ne pirmą kartą mes girdime tą argumentą ir ne tik dėl šio projekto – pabandykime, o paskui patobulinsime. Man atrodo, kad iki šitų rinkimų dauguma iš mūsų ėjo jau žinodami, ko siekia ir, svarbiausia, kaip tai padarys. Dabar tas žodis „pabandom“, paskui patobulinsim, nes yra tarpinis sprendimas, yra netinkamas.
Kodėl netinkamas šiuo atveju? Jeigu mes kalbame apie kokį nors konkurso organizavimą, jeigu tai biudžetinė įstaiga, tada reikėtų reglamentuoti, koks tas konkursas, o jeigu tai, kaip iki šiol dauguma seniūnijų yra, – kaip padalinio vadovas prilyginamas skyrių vadovui, tai yra valstybės karjeros tarnautojas, kuriam yra keliami atitinkami reikalavimai: pirmas – bendrųjų gebėjimų testas VRM; antras dalykas, vadovo (…). Jeigu kandidatai išlaiko, tik tada gali būti prileisti prie konkurso. Gal mes tada darykime visus, kurie išlaiko ir nori siekti seniūnijų, darykime, kad tos teritorijos gyventojai ir rinktų tuos? Tada aš matyčiau tam tikrą logiką, priartėjimą prie tiesioginių mero rinkimų. Kompetenciją nustato bendrųjų gebėjimų ir vadovo gebėjimų testai, o seniūnijose, savivaldybėse atlieka bendrą visų kandidatų apklausą. Galbūt tada ir būtų, bet vėlgi turėtume grįžti prie visuotinių seniūnų tiesioginių rinkimų, ir tai būtų tada ne pažiūrėsime, kas bus, o iš karto bus teisingas veiksmas ir tas, kuris žadėtas žmonėms. Todėl už šitą periodinį balsuoju prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Argumentai išsakyti. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame balsuodami dėl Vietos savivaldos įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo projekto. (Šurmulys salėje)
Balsavo 81 Seimo narys: už – 52, prieš – 7, susilaikė 22. Po pateikimo Vietos savivaldos įstatymo projektui Nr. XIIIP-1669(2) yra pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data – gegužės 31 diena.
16.45 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 5, 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1762 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 3, 4, 5, 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1762. Pateikimas. Įstatymo projektą teikia pranešėjas J. Varžgalys. Kviečiu į tribūną.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos demografiniai rodikliai yra labai prasti ir kiekvienais metais blogėja. Lietuva per 2010–2016 metų laikotarpį neteko 13,9 % gyventojų. Pradeda trūkti darbo jėgos, esama Lietuvos infrastruktūra tampa per didelė, jos išlaikymas neefektyvus, Lietuva sensta, darbo santykių trukmė ilginama, išlaikančiųjų pensininkus mažėja, problemos kaupiasi.
Norint pagerinti demografinius rodiklius, sustabdyti emigraciją, viena iš idėjų Lietuvai – jaunimo aprūpinimas būstu. Diskutuojama apie tai, jog būtina sukurti veikiančią būsto prieinamumo jaunimui programą, mat jauni žmonės, gaunantys vidutines pajamas, neišgali ne tik įsigyti, bet ir išsinuomoti padoraus būsto. Mūsų valstybėje turime veikiančią socialinio būsto sistemą, tačiau ja gali pasinaudoti tik žmogus, gaunantis itin mažas pajamas.
Niekas nekalba apie tuos jaunus žmones, kurie yra išsilavinę, turi darbą, gauna vidutines pajamas. Jie negali būti socialiai remtini, tačiau ir pasiturinčiais jų nepavadinsi. Vidutines specialisto pajamas gaunančiam jaunam asmeniui, ypač jeigu jis gyvena vienas, įsigyti nuosavą būstą ar nuomotis jį ir mokėti visus komunalinius mokesčius faktiškai neįmanoma. Į tokią pat situaciją pakliūna ir trijų asmenų šeima.
Šiandien realiausia būtų kalbėti ne apie nuosavą būstą, tačiau apie nuomą. Toks būstas galėtų priklausyti savivaldybei (municipalinis būstas) ar net privačiai bendrovei valstybės (savivaldybės) reguliuojamomis kainomis. Nereikia vengti savivaldybės ir privataus verslo bendradarbiavimo įvairiomis formomis. Savivaldybės, ieškodamos gerų specialistų, galėtų pasiūlyti jiems patrauklų būsto sprendimo variantą. Savivaldybei priklausantis būstas galėtų būti patogus jaunimui, nesusisiejant su juo visam amžiui – keičiasi situacija, gyvenimo aplinkybės, karjera ir panašiai. Kartu, sukūrus savivaldybės būsto fondą, galėtų būti sukurta sėkmė, sprendžiant Lietuvos demografinius klausimus, kuriant verslą regionuose, apsirūpinant savivaldai aukštos kvalifikacijos specialistais, stabdant vietinių gyventojų migraciją Lietuvoje.
Šiandien Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme savivaldybės (municipaliteto) būsto kategorija nėra apibrėžta, vartojamas terminas „socialinio būsto fondas“. Savivaldybėms priklausantys namai, jų dalys, butai yra priskiriami socialinio būsto fondui, kuris skirtas nuomoti mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms, taip pat turintiems teisę į socialinį būstą nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką.
Subsidijuojamas būstas ir ateityje turi būti prieinamas plačiausiems visuomenės sluoksniams, turi būti būsto prieinama kaina sistema. Būtų nepriimtina nuostata sutelkti dėmesį vien tik į mažas pajamas gaunančius gyventojus, nes tai vestų į socialinę segregaciją. Socialinio būsto pavadinimas gali būti žeminantis žmogaus orumą. Reikia pradėti kurti savivaldybės (municipalinį) būstą skirtingų klasių, jį nuomotų gyventojai pagal savo finansines galimybes.
Toks projektas turėtų remtis ilgalaikės nuomos nuomininkams garantija – nuo 5 iki 10 metų. Galėtų būti taikoma ir išperkamoji nuoma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti pora Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų kaip ir viskas aišku, tas reglamentavimas, tačiau apie municipalinį būstą. Jūs rašote, kad būtinai turi būti aukštesnės energetinės klasės būstas. Aš suprantu, kad to reikia siekti, bet ką daryti su būstu, kuris nėra aukštesnės energetinės klasės, o paprasčiausiai jis ir šiuo metu yra municipalinis būstas? Kurioje eilutėje jis tada liks? Ačiū.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Taip, mes teikiame, kad gali, turėtų būti, bet iš esmės šiandien yra ir renovuojami būstai, socialiniai būstai renovuojami, pritaikomi socialiniams būstams. Tačiau, aišku, aš sutinku su jūsų nuomone.
PIRMININKĖ. Prašom atsakyti. Jau viskas, atsakė.
Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, čia kažkokie, man atrodo, nelabai suderinti veiksmai su Vyriausybe. Mes dabar svarstome jaunų šeimų apsirūpinimo būstu įstatymų paketą, kuriuo iš dalies tai sprendžiama. Dabar galbūt reikėjo pataisų dėl socialinio būsto tam tikrų nuostatų, nes viskas leista daryti savivaldybei ir dabar, išperkamoji nuoma. Viskas priklauso nuo jos finansinių galimybių. Mes anuomet tiesiog į vieną sistemą sujungėme įvairiausius būsto tipus, kokie tiktai egzistavo – ir žinybinius, ir visus kitus, kad būtų galima bendrai, ir savivaldybei bendrai, visą tą dalyką administruoti. Jis buvo skirtingose vietose (…). Dabar jūs lyg ir įvedate naują kažkokią sritį, vėl atsiranda dviejų tipų. O jeigu ne, tokiu atveju mes tiktai dar tik pailginame tas eiles, realiai nieko nesprendžiame, jeigu visi bus pagal tas pačias taisykles skirstomi? Čia paaiškinkite savo nuostatas.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, mes galvojame truputį kitaip. Tai yra municipalinio būsto sąvoka. Man teko anuomet dirbti administracijos direktoriumi Ukmergėje. Mes pastatėme 40-ies butų naują, šiuolaikinį gyvenamąjį namą ir du butus suteikėme daktarams, du butus – policijos specialistams, policininkams. Praėjus metams mes sulaukėme skundų. Be abejo, Vyriausybės atstovas apskrityje užprotestavo mūsų sprendimus. Čia yra grynai municipalinio būsto sąvoka, kad galėtų savivaldybė laisvai koreguoti būstų dalinimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų išsakyti niekas nepageidauja. Taigi prašom apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 66, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi po pateikimo Vietos savivaldos įstatymo projektui Nr. XIIIP-1762 pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data – birželio 22 diena.
A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke!
PIRMININKĖ. Prašau. Per centrinį mikrofoną – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau priminti, kad pagal Statutą skirstant darbus šitas darbas skiriamas Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Visi būsto klausimai eina per Socialinių reikalų ir darbo komitetą, todėl siūlyčiau kaip pagrindinį skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, o kaip papildomas gali būti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKĖ. Kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, regis, neprieštarauja. Bet jūs pageidaujate, gerbiamas Povilai Urbšy, kad jūsų komitetas liktų kaip papildomas, ar visai nenorite? Kaip papildomas. Kolegos, tada Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra kaip papildomas, o pagrindiniu komitetu skiriame Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Gerbiama pirmininke Šalaševičiūte, dėmesio! Sutinkate.
16.54 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1924 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 3, 9, 13, 14, 15, 16, 19, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1924. Pranešėjas – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, šių įstatymų projektų iniciatoriai yra Vyriausybės atstovai, savivaldybių atstovai ir galų gale patys gyventojai. Mes, kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, apibendrinome tuos siūlymus dėl galiojančio įstatymo ir bendru sutarimu nusprendėme teikti šiuos projektus.
Kaip žinote, kai kurios kolizijos atsirado tada, kada atsirado tiesioginiai merų rinkimai, atsirado kai kurios kolizijos dėl tam tikrų situacijų, susidariusių savivaldose, kai kurios net buvo nagrinėjamos teismuose. Dabar norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į siūlomas pataisas dėl straipsnių.
Pirma. Norime aiškiau apibrėžti, kas yra savivaldybės tarybos opozicija, nes dabar galiojančiame įstatymo projekte yra savivaldos tarybos mažuma (opozicija), bet sutikite, kad dalis tarybos narių, kurie apsisprendė būti mažumoje, nenori būti opozicijoje, tai mes aiškiai apibrėžiame, kad opozicija yra ta, kuri viešai pareiškia savo nuostatą nedalyvauti formuojant savivaldos lygmeniu, turiu omenyje, teikiant kandidatus į mero pavaduotojus ar į administracijos direktorius ir taip toliau.
Kitas siūlymas yra susijęs su tuo, kad aiškiau nustatytume, kas teikia viešąsias paslaugas, nes dabar mes turime kuriozinę situaciją, kad savivaldybės įmonės ir akcinės bendrovės, kurios teikia viešąsias paslaugas, nepriskiriamos prie tų subjektų. Mes norime tai patikslinti.
Taip pat yra pataisa, susijusi su tuo, kas yra tie balsai, pasidalinę po lygiai, nes, pasirodo, savivaldybėse yra labai skirtingai traktuojama. Mes norime tada aiškiau apibrėžti, kad tie, kurie yra už, tai yra viena pusė, ir tie, kurie prieš ir susilaikė, yra ta kita pusė, ir būtent tada skaičiuojama, nes kai kur pradedama skaičiuoti už, prieš, bet kiti neskaičiuoja susilaikiusių.
Taip pat norime atkreipti ypatingą dėmesį dėl Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų skyrimo. Dabar galiojančiame įstatyme yra taip, kad tik meras gali du kartus siūlyti, bet ta teisė yra suteikiama būtent opozicijai. Norime nustatyti vienodas galimybes, tiek meras, kaip dabar galioja, du kartus gali siūlyti tą patį kandidatą, tiek ir opozicija gali du kartus siūlyti tą patį kandidatą, nes kai kuriais atvejais galima piktnaudžiauti esama situacija ir tiesiog provokuoti tiesioginio valdymo įvedimą, nes pagal įstatymą, jeigu nėra paskiriami tie pirmininkai, nesuformuojamos tos komisijos, Vyriausybė gali inicijuoti tiesioginį valdymą. Įsivaizduokime, dauguma savivaldos rinkėjų išrenka šitą daugumą, išrenka tą merą, bet mažuma, kuri neturėjo tuo metu rinkėjų pasitikėjimo, gali dirbtinai išprovokuoti tą situaciją dėl tiesioginio valdymo. Tam, kad išvengtume ir galų gale, kaip pasakyti, sudarytume galimybę surasti tą politinį kompromisą ir nepiktnaudžiauti savo, sakykim, galiomis dėl siaurų politinių ambicijų, vis dėlto mes įvedame tam tikrus apribojimus, bet kartu nustatome ir tam tikrus apribojimus ir merui, kada jisai gali atleisti tų atitinkamų komitetų pirmininkus. Būtent tada, kai neatitinka, jeigu jis pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, ir nurodome atleisti, balsuoja visų posėdyje dalyvaujančių savivaldybės tarybos narių dauguma. Tiesa, dar dėl tų kandidatūrų teikimo tai opozicijai vis dėlto… Mes aiškiau apibrėžiame, kad turi būti raštiškas pateikimas ir dauguma esančių opozicijoje turi pasirašyti, kad neatsirastų opozicijoje tie, kurie galėtų kvestionuoti pačios opozicijos teikiamą kandidatą.
Taip pat mes norime aiškiau sureguliuoti situaciją, kai meras dėl įvairių priežasčių negali eiti pareigų ir jis paveda eiti pareigas laikinai, kad tokiu atveju tas pavaduojantis jį asmuo galėtų priimti sprendimus tiek dėl biudžetinių įstaigų vadovų, tiek dėl viešųjų įstaigų vadovų, išskyrus priėmimą ir atleidimą. Dabar yra taip, kad pagal dabartinę tvarką turi būti pasirašomos komandiruotės, o meras išvažiuoja į komandiruotę ar apserga, tada jį pavaduojantis asmuo net neturi teisės pasirašyti komandiruotės išvykstančiam asmeniui. Arba dėl ligos gali būti. Atsižvelgdami į tas praktines situacijas, mes siūlome praplėsti galimybes laikinai einančio pareigas mero, bet, kaip minėjau, vis dėlto jam nesuteikiamos galios priimti ir atleisti įstaigų vadovus.
Toliau yra išplečiamos tarybos kompetencijos, kad dėl įstaigų vadovų atleidimo ir priėmimo spręstų taryba, nes dabar yra apribojimai uždėti tik švietimo įstaigų vadovams, ir tada reikalingas tarybos įsikišimas. Mes manome, kad, atsižvelgiant į tam tikras situacijas, taryba turėtų spręsti ir kitų įstaigų vadovų likimus. Tokiu būdu mes išvengtume tam tikro susidorojimo su įstaiga, nes mes dabar įvedame ir kadencijas, ir visa kita, tikrai, kad netaptų vienasmene mero kompetencija, kad man patiko ar nepatiko. Kai įsijungia taryba, vis dėlto atsiranda papildomas politinis saugiklis.
Taip pat dar yra susiję dalykai su seniūnų pareigybėmis. Dabar kai kuriais atvejais vadovaujamasi principu – nieko nėra pastovesnio už laikinumą, nes yra laikinai paskiriamas seniūnas ir pamirštama, kad laikinai. Šiuo atveju irgi yra įvedamas tam tikras terminas, iki kada jis gali eiti pareigas laikinai, ir tada turi būti organizuojama atranka.
Bendrais bruožais tokie pasiūlymai. Norėčiau išklausyti jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų išsamų pristatymą. Tikrai yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, 1995 metais ties šitais naujais terminais, kurie buvo nauji – „opozicija“, „mažuma“, teko daug dirbti. Tada kaip tik vienas iš konfliktų buvo sutarimas, kaip padaryti, kad ne tik būtų būtinai opozicija, nes kai kur paprasčiausiai nebūdavo opozicijos, kadangi, na, savivaldybė, bendri reikalai ir panašiai, ir daug kur nesiskelbdavo opozicija. O šiuo metu yra ne tik opozicija, bet yra ir mažuma, kuri paprasčiausiai nesiskelbia opozicija, paprasčiausiai dirba ir nėra tarp valdančiųjų. Ar nemanote, kad vis dėlto būtų geriau iš tos mažumos… ir palikti tą terminą „mažuma“. Siūloma į priežiūros (…) institucijas kaip ir Kontrolės komitetą, kaip ir Etikos komisiją. Iš tikrųjų gal geriau palikti, negu kad po to būtų atrištos rankos merui. Pavyzdžiui, nėra opozicijos pasiskelbusios ir tik jis siūlo tuos kandidatus. Ačiū.
P. URBŠYS (LVŽSF). Bet tikite, kad jeigu mes kalbame apie tam tikrus komitetus ir komisijas, kurios yra susijusios su opozicijos prerogatyva, tada išeitų taip, kad tie, kurie yra mažuma, nepasiskelbia opozicija, bet jiems irgi suteikiama teisė formuoti valdžioje esančius kontrolės komitetus, kurie turi tarybos kompetencijos. Ir, man atrodo, tam, kad būtų aiškumas… Nes jeigu suteikiama galimybė jiems siūlyti savo kandidatus, kaip aš minėjau, tiek į Antikorupcijos komisiją, tiek į Etikos ir procedūrų komisiją, tada turi tai vykdyti tie, kurie prisiima politinę poziciją būti opozicijoje ir vykdyti tą opozicinę kontrolę.
PIRMININKĖ. Klausia R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju. Pirmininke, mes kalbėjome apie tai komitete, ir jūsų atsakymas leido man suprasti, kad jūs nesupratote ir mano klausimo. Šiuo pataisymu dėl Antikorupcijos komisijos pirmininko, Kontrolės komisijos pirmininko ar nemanote, kad jūs visiškai pabloginsite opozicijos teises?
Galiu iliustruoti pavyzdžiu. Kas bus toliau, kai du kartus opozicija siūlys Antikorupcijos kontrolės komisijos kompetentingą pirmininką ir, tarkime, galbūt ypač kompetentingą vieną turimą opozicijoje. Praktinė gyvenimiška situacija ir pavyzdys štai toks: žinome, kad po rinkimų kadencijos pradžioje formuojamos visos struktūros. Todėl tarybos posėdžiai vyksta dažniau negu du kartus per mėnesį. Jeigu vieną kartą pateikė Kontrolės komiteto pirmininką, tą patį mėnesį – antras posėdis, dar kartą opozicija pateikė tą patį Kontrolės komiteto pirmininką, po dviejų trijų savaičių trečias ir ketvirtas posėdis vyksta. Ką daryti opozicijai, nes du kartus jau teikė, trečią kartą teikti negali. Vadinasi, jie turės ieškoti naujos kandidatūros, ir pozicija trins rankas, kad ne tas. Aš būčiau meras, mano pozicija – neįkišti nė vieno iš šitų komitetų pirmininkų, jeigu aš nenorėčiau. Ačiū.
P. URBŠYS (LVŽSF). Bet ir dabar yra visos galimybės. Nes dabar iš viso nepaliekama galimybės priimti politinį kompromisą. Taip, išsiskiria tos nuomonės. Tai dabar gali net kokius 20 kartų siūlyti tą patį kandidatą. Ir jo nepatvirtina. Ir tada tuo pradedama piktnaudžiauti, ir taip dirbtinai sukuriamos, kaip aš manau, aplinkybės įvertinti tiesioginį valdymą. Nei valdantieji, nei opozicija nebūna amžinai. Tikrai vyksta tie politiniai ciklai. Tokiu būdu mes norime įvesti tam tikrą šių santykių civilizuotumą ir neužsimiršti, kad vieną kartą tu esi valdančioji, kitą kartą tu būni opozicija.
PIRMININKĖ. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar teisingai supratau, kad jūsų siūlymas – kad ir naujai suformuota pozicija, jeigu būtų atleistas vicemeras, direktorius, gali du kartus teikti kandidatūrą į direktoriaus ir vicemero poziciją? Ar teisingai suprantu, kad tada faktiškai galėtų išnykti tiesioginio valdymo situacija?
P. URBŠYS (LVŽSF). Čia apie tas pareigybes nekalbama. Čia kalbama apie Kontrolės komitetą, Antikorupcijos ir Etikos… Čia tik apie tas kalbama. Apie administracijų direktorius, merų pavaduotojus nekalbama.
Tiesa, dar atsiranda siūlymas tokios situacijos, jei pradėtų laikinai mero pareigas eiti tarybos narys dėl įvairių priežasčių, tai čia irgi aiškiau yra apibrėžtos jo funkcijos, nes šiandien įstatyme to nėra apibrėžta.
PIRMININKĖ. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Noriu paklausti jūsų, kokia nuomonė yra apie 2015 metų Administracinio teismo sprendimą dėl Druskininkų atvejo, kai buvo užginčytas jų reglamentas, kur nustatyta, kad Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūrą galima teikti du kartus, ir sprendimas buvo, kad tai riboja politikų teises, ir iš esmės sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad opoziciją galima rūšiuoti ir vienus kandidatus tvirtinti, kitų netvirtinti, ir taip iš tikrųjų valdančioji dauguma pasirenka jai palankią poziciją. Jūsų siūlomu variantu būtų apribotos opozicijos teisės teikti tą kandidatą, kurį jie nori, nes valdančioji dauguma vieną kartą, antrą kartą atmeta ir tu trečią kartą jau to kandidato teikti nebegali. Iš tikrųjų jūsų eskalavimas dėl tiesioginio valdymo, tokio nelabai reikalingo… Šiandien ministerija kaip tik priėmė sprendimą dėl Druskininkų atvejo, kur irgi vengiama tvirtinti Kontrolės komitetą, kad tiesioginis valdymas yra netikslingas, nes pažeidimai yra per menki. Tas jūsų nuogąstavimas dėl tiesioginio valdymo, o jo iš tikrųjų net nėra… Iki šiol tiesioginis valdymas buvo paskelbtas vienintelį kartą per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją ir tas buvo užginčytas, ir paskelbtas neteisėtu.
P. URBŠYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Kai kalbate apie administracinį teismą, būtų gerai, kokio lygmens tai yra – vyriausiasis administracinis, apygardos administracinis, nes jeigu yra konstatuota, kad yra nelygiateisiškumas, tai tada, kodėl merui Savivaldos įstatyme yra… du kartus tik gali teikti, o visiems kitiems ne. Tada tas pats teismas turėtų konstatuoti ir tą nelygiateisiškumą. Čia truputėlį keista.
Toliau. Jeigu mes kalbame apie tai, kas Druskininkuose vyksta, man atrodo, negerai. Negerai, kad Vidaus reikalų ministerija pripažįsta, kad čia menki pažeidimai, bet tuo metu, kiek aš suprantu, Druskininkuose ir susidarė – ten 17 kartų buvo siūlomas tas pats. Dabar mes siūlome pakeisti tą situaciją. Ir tada iš tikrųjų, jeigu meras piktnaudžiauja savo galiomis net kai ir tas mūsų pasiūlytas variantas, aš manau, kad tai yra ne smulkmena. Galų gale nežinau, kaip teismas įvertintų, nes kol kas įstatyme yra vienareikšmiškai parašyta. Ten nėra taip, kad tai yra smulkmena. Tada reikia iš viso panaikinti tą nuostatą dėl tiesioginio valdymo įvedimo.
PIRMININKĖ. Eugenijaus salėje nematau. Tad klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas komiteto pirmininke, iš tikrųjų jūs atsakinėdamas į klausimą užsiminėte, kad pozicija, opozicija keičiasi ir reikia prieiti prie tvarkos, kuri garantuotų, kad ir meras, ir opozicija turėtų lyg ir galių balansą. Bet konkrečiai G. Skaistės minimi Druskininkų atvejai ir pats Druskininkų fenomenas byloja, kad politinis cikliškumas kai kuriose savivaldybėse neegzistuoja, ypač mažesnėse. Lyg ir šitas precedentas, kai Vidaus reikalų ministerija šiandien pasako, kad neįves tiesioginio valdymo, turėtų suponuoti, kad mes turėtume stiprinti ypač opozicijas tenai, kur jos yra be perstojo spaudžiamos ir politinis cikliškumas akivaizdžiai nevyksta. Bet šitas įstatymas iš esmės silpnina opozicijos galias. Ar sutiktumėte su tuo ir ar nereikėtų pereiti į kitą – į opozicijos stiprinimo vaidmenį, nes iš esmės niekada nebuvo įvestas tiesioginis valdymas ir opozicija vis dar kenčia priespaudą daugelyje kunigaikštysčių?
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš nežinau… Tai dabar Seime mes sudarome Etikos ir procedūrų komisiją. Principas yra toks, kad frakcija siūlo kandidatą ne savo, o būtent suderinusi siūlo kandidatą iš kitos frakcijos, sakykim, valdantieji iš opozicijos. Bet gali būti taip, kad jūsų rekomenduotas kandidatas netinka tiems, kurie turi siūlyti kandidatą, bet jūs užsispiriate ir sakote: ne, tiktai šitas, ir taškas. Tokiu būdu jūs komplikuojate situaciją ir sutrukdote sudaryti visavertę komisiją. Tai ar čia yra susilpninimas jūsų, ar tai parodo tik tai, kad opozicija turi tiktai siaurus savo interesus, kuriuos iškelia aukščiau visko? Man atrodo, iš viso problema mūsų valstybėje yra ta, kad pas mus visos sąlygos yra sudarytos taip, kad pirmame plane mūsų politinių ambicijų, santykių aiškinimasis, o valstybės ir žmonių reikalai yra tiek, kiek mums jie reikalingi tam galių kare. Jeigu mes norime tuos galių karus nutraukti ir vis dėlto pastūmėti tuos politikus ieškoti politinio kompromiso, – aš manau, sustiprėja visi ir ta pati opozicija.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, jūs nurodote, kad Etikos komisijos, Antikorupcijos komisijos, Kontrolės komiteto pirmininkas, pirmininkė turi būti nepriekaištingos reputacijos pagal dabartinius pasiūlymus. Taip išeina, kad iš tikrųjų šie komisijų pirmininkai, kuriuos deleguoja opozicija, turi būti šventesni už visus šventuosius, tuo tarpu tokie patys analogiški reikalavimai nei vicemerams, nei administracijos direktoriui ar pavaduotojams netaikomi. Mes kartelę opozicijai ir jos deleguojamiems atstovams keliame kuo aukščiau, o visiems valdantiesiems leidžiame kuo žemiau. Jeigu tu priklausai opozicijai, turi būti nepriekaištingos reputacijos, o jeigu daugumai, gali būti pažeidęs ne kartą ir viešuosius, ir privačius interesus ir susipainiojęs apskritai gyvenime.
P. URBŠYS (LVŽSF). Sutinku, todėl čia ir yra pateikimas. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį. Dabar mes diskutuojame dėl atskirų straipsnių, bet čia yra ne vienas ir ne du straipsniai, o devyni straipsniai, apie kuriuos kalbame. Jeigu pritartumėte tam projektui, galėtumėte tikrai pateikti siūlymus, kad atsirastų ir reikalavimai valdantiesiems. Aš sutinku su tuo.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Laikas, skirtas klausti, baigėsi. Dabar motyvai už ir prieš. Motyvus už nori išsakyti G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, nes priėmus šį įstatymą būtų užtikrinta, kad savivaldybėse nebus vilkinama konkursų paskelbimo procedūra laisvoms seniūnų pareigoms užimti, bus privalu paskelbti konkursą per šešis mėnesius, bus išspręsta problema, gal ir nedidelė, kad merui atostogaujant ar negalint eiti pareigų mero pavaduotojui bus suteikiama truputį daugiau įgaliojimų – jisai galės išleisti į komandiruotes ir atostogas įstaigų vadovus. Bus išspręstas teisinis neatitikimas kelių įstatymų dėl vadovų biudžetinėse ir viešosiose įstaigose skyrimo. Dabar Savivaldos įstatyme – meras, visuose kituose įstatymuose tas pavesta tarybai. Bus išvengta tam tikrų piktnaudžiavimų ir bus aišku, kad privalu tvirtinti merų ir savivaldybės administracijos direktorių, įstaigos vadovų veiklos ataskaitas, t. y. parengti sprendimus, už jas balsuoti. Dabar yra atvejų, kai išklausoma tik informacija apie veiklą.
Bus išvengta piktnaudžiavimo, kai vilkinamos procedūros skiriant Kontrolės komiteto, Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkus, bus įvestas aiškus balsavimas tarybos posėdžiuose, jų rezultatų supratimas. Bus suvienodintos šiuo metu tame pačiame įstatyme skirtingos nuostatos dėl mero pavaduotojo atleidimo. Vienoje vietoje yra teikimas, kitur siūlymas reglamento nustatyta tvarka. Dabar tikrai būna atvejų, kad piktnaudžiaujama. Siūloma suvienodinti, kad mero siūlymu reglamento nustatyta tvarka, tai turės būti aiškiai reglamentuojama.
Taigi kviečiu palaikyti, tai tikrai labai geras projektas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Argumentai prieš – G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nepaisant to, kad šiame įstatyme yra tikrai sveikintinų dalykų ir gerų iniciatyvų, apie kurias tikrai galima diskutuoti, tas vienas neigiamas punktas iš tikrųjų man nubraukia viso šito įstatymo vertę. Atrodo, jisai buvo rašytas R. Malinauskui ir Druskininkų savivaldybei. Iš tikrųjų vienintelis rimtas konfliktas, kuris tikrai matomas viešojoje erdvėje, yra būtent tenai. Šituo sprendimu, kad galima teikti opozicijai tą patį kandidatą du kartus, iš tikrųjų suteikiama galimybė valdančiajai daugumai ir valdančiajai partijai ar valdančiajam judėjimui rūšiuoti opozicijos narius ir nuspręsti, kurie iš jų tinkami jiems oponuoti, o kurie ne. Man atrodo, šitas sprendimas yra ypač blogas. Jeigu jo nebūtų šiame įstatyme, tikrai viską galima svarstyti ir jame yra gerų dalykų, bet šitas precedentas yra labai blogas. Tą patį yra konstatavęs ir Vyriausiasis administracinis teismas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, motyvai išsakyti, prašome apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto balsuojant.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 39, prieš – 5, susilaikė 23. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1924 yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomo nenumatoma. Svarstymo data – gegužės 31 diena.
Per šoninį mikrofoną repliką – J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Pateikimo fazėje jau priskaldyta malkų ir, matyt, jeigu bus svarstymas, tai dar daugiau priskaldysime, didesnę krūvą, vien todėl reikia atsiminti, ką sakė gerbiamoji G. Skaistė. Jūs šituo savo pasiūlymu tikrai tvirtinate pozicijos poziciją. Tai nėra lengviau, kaip skaldyk ir valdyk, tai yra opoziciją suskaldyk ir tada daryk, ką nori. Šiuo atveju, manyčiau, svarstymo metu reikėtų pasikalbėti ir negalima tokių įstatymų paleisti.
17.21 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 19 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1123(3) (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, keliaujame toliau. Darbotvarkės 2-13 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo 19 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1123(3). Pranešėja – V. Vingrienė. Prašome į tribūną.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siekiama sutrumpinti administracinių procedūrų ir sprendimų priėmimo terminą nuo dabar numatytų 20 darbo dienų iki 10 darbo dienų. Realiai dažniausiai vilkinamas administracinių procedūrų atlikimo laikas, raštai atsakomi dažniausiai net ir tuo atveju, jeigu jie atsakomi per šį terminą, susidarė tradicija, kad valstybės ir savivaldybių įstaigose 50 dienų yra nerašytas dokumentų sluoksniavimosi laikotarpis, kai atsakymas parengiamas, priklausomai nuo sudėtingumo, per 15 minučių iki 2–3 dienų, tačiau siųsti atsakymą anksčiau delsiama arba netgi kartais ir neatsakoma.
Įprotis vilkinti atsakymą visas 20 dienų yra sunkiai paaiškinamas ir dar sunkiau pateisinamas. Tai vilkina administracinius procesus, stabdo verslo plėtrą, erzina tiek valstybės tarnautojus, tiek piliečius. Kartais priežastis slepiasi ir kitur, kai netinkamai skirstomi darbo krūviai, būna, kad vienas darbštus, kruopštus ir atsakingas tarnautojas doroja didelį srautą spręstinų klausimų ir fiziškai nespėja laiku atsakyti. Tuo metu kiti kolegos, dirbantys mažesniais pajėgumais, tiesiog nenori prisiimti jiems pagal pareigines instrukcijas nepriskiriamų darbų ir taip yra kaip ir vilkinamas procesas. Tai priklauso nuo vadovo geranoriškumo ir siekio produktyviai bei sparčiai organizuoti darbą.
Problema gal nebūtų tokia sudėtinga, nes viešojo administravimo funkcijų efektyvumo didinimas yra neišvengiama būtinybė, siekiant didesnės šalies socialinės ir ekonominės gerovės. Elektroninės valdžios paslaugų plėtojimas ir milijoninės valstybės biudžeto bei ES lėšų investicijos į viešojo administravimo ir IT sistemas reikalauja kokybiškai keisti viešojo administravimo įstaigas, kitaip vertinti jų veiklos rodiklius, kurie tuo pat metu yra aiškus investicinės aplinkos bei verslo sąlygų gerėjimo požymis. Siūlymas perpus sumažinti įstatyme įtvirtintą 20 darbo dienų terminą padarys įstaigų darbą našesnį, o už naujų terminų nesilaikymą numatyta tiesioginė viešojo administravimo įstaigos vadovo atsakomybė privers ieškoti būdų, kaip panaikinti dokumentų sluoksniavimosi problemą.
Kolegos, kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, terminas bet kuriuo atveju gali būti pratęsiamas 10 dienų ir šita sąlyga pasilieka. Terminų trumpinimas yra pagrįstas ir akivaizdus signalas visuomenei, verslui, gyventojams, kad viešojo sektoriaus įstaigos tobulėja, modernios IT sistemos naudingos, kad asmeniškai jaučiama investicijų grąža. Įstaigų vadovams tai būtų praktika, paskata tinkamai ir efektyviai organizuoti įstaigų darbą, revizuoti darbuotojų darbo krūvius bei procesus, optimizuoti funkcijas. Efektyvesnis taptų ir viduriniųjų grandžių vadovų darbas, kartu dingų galimybė vadovo atsakomybę už neveikimą perkelti ant eilinių darbuotojų pečių. Taigi, kolegos, kviečiu palaikyti šį įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir sumažinti biurokratinių procedūrų vilkinimo aspektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aš sutinku, kad gali būti tokių aplinkybių, kai atsakymą gali ir per vieną dieną parengti, ir per dvi, ir daug greičiau, tačiau mes turime pavyzdžių. Ne per seniausias pavyzdys, kai neskyrus resursų, pakeitus tvarką, vaiko pinigų klausimai savivaldybėse įstrigo. Galime trumpinti nors ir iki vienos dienos, bet vis tiek visa tai bus įstrigę, o tai reiškia, kad tiesiog bus prašoma pratęsti tuos terminus ir jūsų projektai… Deja, bet tai užprogramuota tol, kol tos procedūros nebus paremtos resursais, elektronine valdžia, kad visi, pavyzdžiui, savivaldos administruojantys darbuotojai atsakinėtų elektroniniu paštu ir t. t. Jeigu to nebus, tiesiog siūlymas neturi tokios vertės.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Jūs paminėjote atskirus ekstra atvejus ir iš tiesų klaidinate truputėlį, nes resursų atitinkamai buvo skirta, tiesiog darbo krūviai ganėtinai dideli ir per greitą laikotarpį. Bet mes kalbame apie procedūras apskritai. Kadangi aš pati, kaip buvusi valstybės tarnautoja, 15 metų visą šį procesą mačiau, dirbome ir, kaip jūs ir minėjote, yra galbūt raštų ir kitų sprendimų galimybių, kai galima atsakyti iš karto, bet dažniausiai vilkinamos šios procedūros ir sluoksniuojamos. Kartais net pasitaiko taip, kad apskritai keletą mėnesių užtrunka. Mes norime išspręsti šią problemą konkrečiai, kad nebūtų vilkinami terminai. Nes yra atvejų, kai galbūt reikia pasiklausti kitos pavaldžios institucijos ar kitų institucijų. Čia vėlgi galima ir pratęsti. Mes kalbame ne apie tuos ekstra atvejus, o apie tikrai tą įprastą procedūrą, juo labiau kad yra tam tikrų procedūrų, kaip ir poveikio aplinkai vertinimas, kur numatytas iki 50 dienų terminas, ir tas procesas vyksta. Bet kuriuo atveju tai būtų paskata nevilkinti ir dirbti darbus greitu laiku, nes yra net kai kurių savivaldybių, man pačiai dabar atsakinėjančių per vieną dieną.
PIRMININKĖ. Klausia G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, suprantama klausimo esmė, nes tikrai tų problemų kyla. Bet ar jūs nesvarstėte ne trumpinti terminus, o rasti mechanizmų kovoti su tuo, kad pagal dabartinius terminus nebūtų uždelsiama?
Ir kitas mano klausimas, kodėl vis dėlto akcentuojamas įstaigos vadovas? Aš manau, jei būtų tiesioginė atsakomybė rengėjui, už neparengimą taikoma kokia nors nuobauda, tai tada būtų efektas. Nes dabar vadovui tiek daug suvaldyti ir jam atsakomybę prisiimti, tai konkrečiu atveju konkretaus žmogaus, pagal jo kompetenciją būtent rengiančio raštą, ir būtų atsakomybė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, vadovas ir yra vadovas, kuris turėtų prisiimti kaip tik organizacinę visą procedūrą ir atsakomybę už tai. Manau, atitinkamai pasidėlioti darbus ir, kaip ir minėjau, kartais būna taip, kad vienas žmogus būna apkrautas darbais, o kiti… Na, tiesiog galėtų tuos darbo krūvius perskirstyti kitiems darbuotojams, kad jie galėtų atsakyti laiku ir kad nebūtų vilkinamos procedūros. Aš manau, kad ir jums pačiam, kaip visuomenės atstovui, kaip eiliniam piliečiui, nėra labai malonu laukti, kada bus atsakoma į jūsų raštą ar bus išsprendžiama tam tikra procedūra. Sakau, čia įsigalioja tokia praktika, kad iš tikrųjų delsiama. Aš pati iš savo darbo praktikos, iš darbo aplinkos praktikos tokius dalykus mačiau. Mes galime tiesiog išspręsti aukštesniu lygmeniu ir tada būtų paskatinta atitinkamai organizuoti darbą, kai aukščiausio vadovo atsakomybė būtų tiesioginė, jis organizuotų darbą. Kaip ir minėjau, tada viduriniosios grandies vadovams būtų atitinkamai paskirstyta ir atitinkamai patiems konkretiems tarnautojams, atsakingiems už tas sritis.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aš, kaip esantis opozicijoje, turbūt labai džiaugčiaus. Mes galėtume vienos dienos atsakymą įtvirtinti, paskui visą laiką keikti visą vykdomąją valdžią, kad mums greitai neatsako ir taip tyčiojasi iš mūsų rinkėjų. Bet šiuo atveju yra tam tikri protingumo kriterijai. Šiuo atveju ar nebus taip, kad mes administracinę naštą tikrai padidinsime, nes reikės nuolat pratęsinėti terminus. Realiai gal ir yra tų institucijų, ministerijų, kurios ko nors neatsako, bet, sakykim, kokia „Sodra“ ar panašiai. Čia reikia, eina masė tų atsakymų, dėl kurių reikia skaičiavimų ir panašiai. Jūs sakote – elektroninėje erdvėje, jūs turbūt nesidomėjote, kad elektroninis parašas dabar neveikia net Registrų centre. Yra techniniai ribojimai, kurie gali padaryti niekinį šitą jūsų sutrumpinimą, nes jis realiai pagal dabartines galimybes nebus realizuotas, nes tai bus tiesiog neįmanoma padaryti. Ar jūs skaičiavote, kiek maždaug tos sąnaudos realiai galėtų būti daromos, ne ten kokia nors ministerija, kuri į vieną raštą per mėnesį atsako?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Na, ministerija tikrai ne į vieną raštą per mėnesį atsako, bet jūs paminėjote dabar elektroninę erdvę. Iš tiesų gal pažiūrėkime ir suskaičiuokime, kiek šiandieną išleista lėšų informacinėms sistemoms kurti, ir neveikia. Tai nereiškia, kad mes neturime spręsti problemos, nes aš jūsų klausime tiesiog įžvelgiu siekį stabdyti ir tokį pasiteisinimo ieškojimą, kaip nespręsti problemos.
Mes ieškokime galimybių, kaip išspręsti šitą problemą. Jeigu galima atsakyti greičiau, tai mes ir turime atsakyti greičiau. O jeigu atsiras tam tikrų atvejų, kuriems reikės pratęsimo, tai kiekvienu atveju mes ieškosime išeičių. Be abejo, turime ieškoti, bet tai yra bendra taisyklė, ir mes turime išvengti šitos vilkinimo procedūros, kad būtų kokybiškai ir visiems naudinga linkme išspręstas klausimas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, dėl to, kad jūs kalbate labai greitai, mūsų labiau neįtikinate. Tai irgi kartais parodo, kad labai greitas darbas nebūtinai yra kokybiškas. Aš visiškai suprantu, kad labai norisi gero tikslo, bet kažkaip man nepriimtinas kitas dalykas. Kai mums norisi gero tikslo, mes nusprendžiame, kad kaltas kažkas kitas. Ir tada sakome: na, tie valdininkai tai jau, aišku, yra visiški niekšai, tinginiai ir panašiai.
Man norėtųsi, kad jeigu mes to gero tikslo norėtume pradėdami nuo savęs ir pasižiūrėdami, kaip patys atsakinėjame, arba žiūrėdami, kaip mūsų darbai vyksta arba su Vyriausybe yra rezultatai, man būtų labiau įtikinama.
Kaip tik čia gavau progą, labai elementarus pavyzdys, kuris rodo, kad reikia pradėti nuo savęs. Pažiūrėkime į Seimo kanceliariją, kaip ten žmonės yra pervargę, persidirbę ir panašiai, o mes, kaip gudrūs Seimo nariai, jiems tiktai nuleidžiame darbus ir sakome: dirbkite dar greičiau ir sparčiau. Nuo to darbo kokybė tikrai negerėja. Šiuo atveju tikrai sutikčiau su tais, kurie sako, kad gal vis dėlto nevadinkime kitų tinginiais ir siekime ne botago, bet šiuo atveju meduolio principu.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū už jūsų pastabas. Prieš jus kaip tik stovi ta, kuri buvo 15 metų valstybės tarnautoja ir atsakinėdavo į raštus. Galiu akmenukus ir į savo daržą tada tokiu atveju mėtyti, bet aš, atsakydama pagal galimybę greičiau, tikrai nevilkindavau.
Be abejo, įvairiausių atvejų būna, bet, kaip ir minėjau, dabar susiduriama turbūt su situacija, kada netgi negauname atsakymų arba tikrai sulaukiame nusiskundimų dažnai iš verslo srities arba iš gyventojų, kad vilkinamos procedūros, vilkinama išspręsti konkrečius klausimus, vilkinama atsakyti.
Mes norime bendrą tą tendenciją išspręsti ir tikrai nesakome, kad kažkas blogai dirba ar yra blogiečiai, bet jeigu yra nustatytas terminas, tai dažniausiai galbūt esame linkę šiek tiek kaip valstybės tarnautojai iki paskutinės dienos atidėlioti. Jeigu būtų greičiau, be abejo, paskatinimas geriau. Aš irgi būčiau už meduolio principą, bet kol kas reikia spręsti būtent taip. O pavyzdį, be abejo, mes patys turime parodyti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, jūs sakėte, 15 metų. Vieni ar kiti iš mūsų vienokį ar kitokį terminą dirbome viešajame sektoriuje. Žinoma, ne visi, bet turėjome tą problemą. Aš manau, kad tas 20 dienų terminas, per kurį galima iš tikrųjų atsakyti, yra racionaliai pagrįstas. Niekas nedraudžia atsakyti per vieną dieną.
Kodėl pasirinkote 10 dienų? Ar jūs analizavote Europos Sąjungos šalių patirtį viešajame sektoriuje ir tie atsakymai pateikiami? Vienas klausimas.
Kitas. Ar negalvojate, kad galbūt palikus ar 10, ar 20 dienų terminą, kaip ir kolega Andrius sakė, tiems valstybės tarnautojams, kurie atsako greičiau į pateiktus klausimus, galėtų būti koks nors skatinimas – atlyginimo priedas, dar kas nors? Gal verčiau svarstyti tokį motyvacinį klausimą, o ne trumpinti nepagrįstai? Manau, ne visada bus įmanoma atsakyti, bus pratęsiami terminai ir iš to gero noro gali nieko neišeiti. Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kolega, kaip jūs ir paminėjote, labai gerai, kad yra galbūt atvejų, kai reikia tų 20 dienų, bet yra kitas aspektas, kad mes galime pratęsti terminą, jeigu iš tikrųjų neįmanoma atsakyti. Tokių atvejų, kad mes… Net tada, kai sudėtingesnis atsakymas arba reikia ieškoti skaičiavimų ir t. t. Bet tuo atveju, kai galima į raštą atsakyti per vieną dieną, ir man pačiai labai smagu, tarkim, gauti iš savivaldybės atsakymą per vieną dieną. Aš labai nudžiungu – taip, žmonės tada stengiasi, dirba, jeigu tu gali atsakyti per vieną dieną, tai atsakyk, bet dažniausiai būna tų aspektų, kad vilkinama iki paskutinės dienos, ir mes tą tendenciją tikrai matome, todėl šiuo pagrindu ir parengtas įstatymo projektas. Dar kartą kartoju: gaunu daug nusiskundimų iš visuomenės, iš piliečių, iš verslo, kad tikrai dažnai praktika yra vilkinti, tai mes šiuo projektu paskatiname, kad šita praktika būtų išgyvendinta.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Motyvus prieš nori išsakyti R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mūsų norais, gerais norais pragaro kelias grįstas. Visą laiką turime pažiūrėti realiai, ko mes norime: ar mes norime į raštus atsakinėti greitai, bet nekokybiškai ir bet kaip? Aš sakau, čia bravūriškai kalbant, kad aš greitai į raštus atsakinėju, ko mes norime? Turbūt norime, kad ir greitai, ir gerai būtų. Šiuo atveju reikia pasverti, kiek realiai tuos raštus mes galime parengti. Čia ne pirmą kartą ta diskusija vyksta, mes trumpinome tuos terminus, buvo ilgesni terminai. (Balsai salėje)
Kol kas tie administraciniai gebėjimai yra tokie, kokie yra. Elektroninės parašo sistemos veikia taip, kaip jos veikia, tiksliau, ne visos veikia, nuolat stringa. Dabar dėl tų terminų pratęsimo… Jeigu mes priimsime šitą įstatymą, mes dar papildomai generuosime raštus, nervinančius žmones, o jie sakys, kad mes dėl ko nors negalėjome jums atsakyti, palaukite, mes atsakysime kitą kartą. Kaip žmonės į mus žiūrės? Valstybės pasitikėjimas augs? Na, neaugs. Čia jau pagalba jums, valdantieji, nes jums dabar reikia atsakinėti į visus dalykus.
Realiai žiūrėdamas į dabartinį parengimą, aš nežinau, kaip mes galime pagreitinti procedūras. Juo labiau kai gali… Bent jau aš, net ir opozicijoje būdamas, gaunu atsakymus ir per dieną, ir per dvi iš jūsų. Jeigu gali, atsako greitai, niekas man specialiai nevilkina atsakymų, nė viena institucija. Nežinau, galbūt kas nors susidūrė su kokiu nors vilkinimu, bet labai abejoju. Jeigu gali, tai ir pateikia kitą dieną svarstant įstatymo projektą ir panašiai. Žmonės – taip pat į mūsų raštus… Mes atsakome irgi maždaug per tris savaites.
Čia, man atrodo, daugiau kvepia noru pasirodyti, nei realiai ką nors spręsti, pasirodyti, koks aš kovotojas, bet realiai žmonėms vargu ar bus kas nors geriau, nes greičiau vargu ar mes sugebėsime. Arba tada bent jau turi būti rašto atsakymo analizė, kurios nėra. O čia taip bravūriškai pamoralizuoti kitus – čia įprastas dalykas.
PIRMININKĖ. Motyvai už – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš linkęs rizikuoti ir leisti eigą šito projekto ir štai dėl kokių priežasčių. Yra galimybė, jeigu per dešimt dienų nespėja, bent jau kokį nors tarpinį atsakymą duoti, kad man reikalingas laikas surinkti duomenis, parengti jums atsakymą, ir žmogus bus patenkintas. Bet kai tie raštai dingsta ir mes jų nerandame, negauname atsakymų mėnesiais, tada ir nepadoru, ir savo darbo neatlikimas, ir žmogus nepatenkintas, ir tada valdžia kalta. Todėl siūlau, kolegos, rizikuoti ir pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti, prašom apsispręsti dėl teikiamo Viešojo administravimo įstatymo 19 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1123(3).
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 33, prieš – 3, susilaikė 29. Vieno balso persvara yra pritarta. (Balsai salėje)
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data – gegužės 29 diena. Ar, Virginija, nenorite nieko pareikšti? Per šoninį mikrofoną – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš tik norėjau kolegoms padėkoti. Iš tikrųjų prisidėsime prie biurokratinės sistemos mažinimo ir prie darbų efektyvinimo. Tai labai ačiū jums visiems, kolegos.
PIRMININKĖ. Kolegos, darbotvarkės klausimas… Dar per šoninį mikrofoną – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, mane užkalbino gerbiama pranešėja ir aš nespėjau balsuoti – susilaikiau.
PIRMININKĖ. Susilaikėte.
P. GRAŽULIS (TTF). Susilaikiau, kaip dabar bus?
PIRMININKĖ. Jūs per vėlai pareiškėte, jau nebeturi įtakos.
17.41 val.
Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 11, 116 ir 117 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1502 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-15 klausimas, nes 2-14 ir 2-16 klausimų pateikimas įvyko. Įmonių bankroto įstatymo 11, 116 ir 117 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1502. Gerbiamasis V. Poderys teikia šį projektą.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, teikiu Įmonių bankroto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą dėl šių priežasčių. Kaip žinome, šiuo metu įmonių bankroto procedūrą gali vykdyti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys ir ne visi asmenys tinkamai vykdo savo pareigas. Fizinių asmenų bankroto administratoriaus atveju galima ir kelis kartus įspėti ir po to svarstyti klausimą dėl leidimo vykdyti šią veiklą atėmimo, o juridinių asmenų atveju arba jų įgaliotų asmenų atveju tokios teisės priežiūros institucijos neturi. Kitaip sakant, jeigu juridinis asmuo netinkamai vykdo bankroto procedūrą įmonėje, tai jam tokia sankcija kaip pažymėjimo sustabdymas negali būti įvykdyta. Dėl to šiuo įstatymu yra siūloma ir agituoju už tai, kad būtų suvienodintos priežiūros institucijų teisės atimti pažymėjimą netinkamai vykdantiems savo pareigas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas klausti nepageidauja. Motyvus išsakyti yra norinčių? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Pagrindiniu komitetu skiriamas Ekonomikos komitetas. Ir svarstymo data gegužės – 31 diena.
Mums liko rezerviniai klausimai. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją mums pateikti rezervinį. Ar norite savaitės darbotvarkę?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Rezervinis 2 klausimas. Rezervinį 1 klausimą norime truputį pataisyti.
17.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIII-189 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1990 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Dovanokite, aš tada paskelbsiu. Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pakomitečių pirmininkų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1990.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, kaip jūs jau žinote, veikia keturi pakomitečiai. Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis, jam vadovavo T. Langaitis. Dabar priėmė sprendimą ir išrinkta to komiteto siūlymu labai šauni pakomitečio pirmininkė R. Miliūtė, todėl mums reikia pakeisti sprendimą ir pritarti, kad R. Miliūtė sėkmingai vadovautų tam pakomitečiui.
PIRMININKĖ. Kolegos, yra vienas straipsnis, jo pateikimas įvyko. Niekas klausti nenori. Svarstymas. Taip pat niekas nereiškia entuziazmo pareikšti nuomonę.
Pereiname prie priėmimo. Vienas straipsnis. Kaip buvo pateikta, Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio pirmininke patvirtintume R. Miliūtę. Prašom balsuoti dėl teikiamo Seimo nutarimo projekto. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 63 Seimo nariai ir visi pritarė teikiamam nutarimui (projektas Nr. XIIIP-1990). (Gongas)
17.45 val.
Seimo savaitės (2018-04-23–2018-04-27) – 2017 m. balandžio 24 d. (antradienio) ir 26 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kviesime Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją mums pateikti savaitės, prasidedančios balandžio 23 dieną, posėdžių darbotvarkes.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji kolege. Mieli Seimo nariai, noriu visų pirma padėkoti – šią savaitę visi dirbome labai nuoširdžiai ir gana rezultatyviai. O kitą savaitę bus taip pat gana aktyvi mūsų veikla. Laukia diskusija dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos. Po to turime nemažai pateikimų, kuriuos teiks ministrai. Tai Neįgaliųjų socialinės integracijos, Jaunimo politikos, Kūno kultūros ir sporto visas paketas, Vietos savivaldos įstatymų ratifikavimas, Naujosios Zelandijos, Indijos, ir grįšime prie to paties Seimo nutarimo, kurį perkėlėme į kitą posėdį.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį į tai, kad vykdysime ir toliau Vyriausybės atstovų informacinius pranešimus. Susisiekimo ministras R. Masiulis kalbės apie pokyčius Susisiekimo ministerijai pavaldžiose įmonėse, kaip tai pavyksta įgyvendinti ir kokias numato perspektyvas. Taip pat Seimo nutarimas dėl universitetų jungimo. Prieš tai išklausysime Etikos ir procedūrų komisiją. Pasiūlymai dėl Darbo kodekso pakeitimo ir būtų visa grupė Seimo nutarimų dėl metų pavadinimo vienais ar kitais garbingais vardais. Taip pat, kaip jau minėjau, įtraukėme ir šiandien Seniūnų sueigoje Seimo nario V. Kamblevičiaus teiktą pasiūlymą dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų finansinio ir veiklos audito“ projekto.
Ketvirtadienis. Daug priėmimų. Vyriausybės valanda ir labai atsakinga opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkė. Vėlgi posėdis, kaip ir numatyta, iki 18 val. 45 min. Kaip ir Seimo valdybos posėdyje yra numatyta, dirbame iki 19 valandos, o jei suskumbame anksčiau, tai rodo galbūt mūsų gebėjimą tai padaryti greičiau ir operatyviau.
Prašau patvirtinti kitos savaitės posėdžių darbotvarkę. Leiskite priminti vakar vykusios valdybos sprendimą, jūs tikriausiai tą informaciją jau turite. Priimtas sprendimas, kad gegužės 3 dieną bus nenumatytasis posėdis, kurio metu pasidžiaugsime gegužės 3 dieną priimta Konstitucija, turėsime informaciją apie Lietuvos stojimą ir pakvietimą, kitaip sakant, į EBPO ir diskusiją, daugelio kitų įstatymų projektų pateikimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmoji klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš neklausiu jūsų, gerbiama Rima, kur iš darbotvarkės išnyko diskusija apie mokesčius. Ji viename darbotvarkės variante buvo numatyta. Matyt, Vyriausybė nusprendė, kad ji priims visus sprendimus be jokių diskusijų dar pavasario sesijoje.
Bet aš jūsų paklausiu apie Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-1261, kurį jūs turbūt neabejotinai žinote ir kuris iš darbotvarkės (jo priėmimo stadija) dingsta jau nežinia kelintą savaitę. Jūsų frakcijos kolegos prieš tris savaites buvo prisižadėję, kad parengs kažkokias pataisas iki priėmimo. Trys savaitės yra gana ilgas laikas bet kokio talento žmogui tas pataisas parengti, nes artinasi pelno paskirstymas. Žinome, kad su savivaldybių įmonių pelno paskirstymu yra visokiausių nelabai gražių dalykų, ir nelabai gražu, kai šio įstatymo priėmimas be jokių statutinių pagrindų šitaip voliojasi jau, sakyčiau, pusę metų. Labai prašyčiau jūsų dėmesio šitam klausimui.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Jūsų du labai prasmingi klausimai. Aš atsiprašau, kad neakcentavau – diskusija nedingo, diskusija vyks gegužės 3 dieną. Atsiprašome, kad jos negalėjome daryti, kaip buvo pirmajame variante, 26 dieną dėl kai kurių pranešėjų negalėjimo dalyvauti šitoje diskusijoje ir skaityti pranešimus. Gegužės 3 dieną, manau, bus labai ekspertinė, atsakinga diskusija.
Dėl antrojo klausimo – labdaros ir paramos. Šiandien kaip tik buvo susitikimas ir su Teisės departamento atstovais pasitarti. Taip, mes gal nepakankamai talentingi dėl pasiūlymo, kuris rengiamas. Nedrįstu sakyti, kad kitą savaitę tikrai bus, nes turi apsvarstyti šitą… užregistruoti šį pasiūlymą ir apsvarstyti jį komitetas, o tada ateisime į plenarinių posėdžių salę. Bandysime artimiausiu metu tai padaryti laikydamiesi Statuto nustatytų reikalavimų išlaikyti atitinkamai valandas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiama Rima, jūs visada dėl tokių klausimų, kokius klausia Ingrida, galite su ponia V. Vingriene pasitarti, kaip kartais per 10 dienų padaryti, nebūtinai tris savaites laukti pagal Statutą. O šiaip į vieną klausimą jūs beveik atsakėte. Man įdomu, pagal ką yra pasirenkami tie pusvalandžiai ministrų, nes labai įdomu būtų išgirsti ir kultūros politikos formavimo principus, ir mokesčių reformos gaires? R. Masiulį labai gera, malonu matyti, bet kodėl tai aktualiausia, aš nežinau.
Dėl labdaros jau buvo paklausta.
Dar norėjau paklausti. Irgi yra toks perteklinio gaivinimo ten… Teisingiau, mirties fakto nustatymo, mano supratimu, yra labai svarbus ir aktualus įstatymas, kuris irgi jau ir mūsų, kaip nepagrindinio komiteto, seniai svarstytas ir labai jau laukia galbūt savo svarstymo, kuris užstrigęs.
Dar tik norėjau pasitikslinti dėl tos Kaimo komisijos. Ar jau čia ji iš viso išnyko, kokia čia situacija yra?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Atsakysiu. Išties ačiū už pastabas. Vyriausybės informaciją apie įstatymų vykdymą, kaip įstatymai įgyvendinami ir kokios yra spragos ar kokie yra privalumai, mes pateikiame ir kiekvieną savaitę sulaukiame vienų ar kitų ministrų. Taip, jūsų atkreiptas dėmesys į kultūrą būtų prasmingas ir mes galėtume paklausti taip pat, kaip mūsų priimtus įstatymų projektus vykdo. Manau, kad to sulauksime šioje pavasario sesijoje.
Taip pat ateinančią savaitę, kaip jau sakiau, R. Žilinsko, toliau… labai atsiprašau, R. Masiulio, atitinkamai po to būtų dar Darbo kodekso įgyvendinimas, dar irgi yra rūpestis dėl Farmacijos įstatymo, kaip mums sekasi. Yra daug, o jūsų pasiūlymas tikrai labai prasmingas. Ačiū už tą pasiūlymą, kad reikia įtraukti ir pasižiūrėti jūsų paminėtą įstatymo projektą, kur reikia.
Trečias dėl Kaimo reikalų komiteto. Taip, šiandieną Kaimo reikalų komitetas svarstė, priėmė sprendimą, kad reikia ateiti į plenarinį posėdį ir pateikti savo išvadą, o išvada – nepritarti komisijai, atmesti. Mes turėsime galimybę balsuoti, šitas klausimas įtrauktas į antradienio darbotvarkę. Dabar negaliu greitai atrasti, kuriuo numeriu, bet tiesiog tai bus darbotvarkėje tikrai ir mes turėsime apsispręsti, ar reikia atmesti, ar paskirti kitą komitetą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. Kolegos, pritariame savaitės darbotvarkei? Dėkoju.
17.54 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Aldonos Andriuškevičiūtės peticijos“ (projektas Nr. PNP-50) priėmimas
Ir paskutinis mūsų rezervinis – trečias klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Aldonos Andriuškevičiūtės peticijos“ projektas. Kviečiu P. Čimbarą, Peticijų komisijos pirmininką, pateikti šį projektą.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Komisija šių metų balandžio 11 dieną išnagrinėjo iš esmės A. Andriuškevičiūtės peticiją ir priėmė sprendimą tenkinti (jūs gerai išgirdote). (Balsas salėje) Ačiū už… Tenkinti pasiūlymą priimti įstatymą, griežtai reglamentuojantį gyvūnų savininkų atsakomybę už savo augintinių – šunų, kačių, keliamą triukšmą. Į Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą siūloma įrašyti nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose taikomi ir žmonių bei gyvulių keliamo triukšmo vertinimo atvejais.
Taip pat manytina, kad pačiame Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme būtina įrašyti nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Šiuo metu sveikatos apsaugos ministro patvirtintose higienos normose nustatyta, kad jos netaikomos žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais, todėl praktikoje labai dažnai iškyla žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo lygio nustatymo problemų, susidaro prielaidos išvengti atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus. Įstatymuose neužtenka parašyti abstrakčių punktų apie tai, kad gyvūnai neturi kelti pavojaus žmonių sveikatai, trikdyti jų ramybę ir poilsį.
Norėčiau pažymėti, kad praktikoje iš tikrųjų yra skundų, atvažiuoja policijos pareigūnai, jie net neturi galimybių nustatyti triukšmo lygį, nes neturi matuoklių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai išvis net nereaguojama. Todėl dažnai žmonės skundžiasi ir netgi būna sveikatos sutrikimų, žmonės skundžiasi. Todėl prašau atsižvelgti į tai ir pritarti komisijos išvadai bei priimti Seimo protokolinį nutarimą tenkinti pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori palaikyti A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų pritariu, palaikau, bet kadangi turiu namuose šunį, tai čia toks interesų konfliktas išeina, bet aš jam pažadu tikrai pasakyti, kad daugiau triukšmo nekeltų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, bendru sutarimu pritariame komisijos siūlymui tenkinti šią peticiją ir jai pritarti.
Liko Seimo narių pareiškimai. Turime vieną ir kviečiame N. Puteikį pareikšti mums.
17.56 val.
Seimo narių pareiškimai
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kreipiuosi į premjerą ir valstiečius dėl kandidato, buvusio kandidato, ačiū Dievui, į teisingumo ministrus advokato G. Danėliaus. Gal premjeras, jo komanda nepastebėjo, bet žiniasklaidoje buvo informacija, kurią nesunku iš trijų dalių sudėti į vieną ir sudėjus štai kas išeina.
G. Danėlius, dirbdamas Klaipėdos apygardos prokurorų vadovu, iškėlė ieškinį gindamas viešąjį interesą dėl KLASCO ne visai teisingai gautų žemės nuomos sklypų, jeigu teisingai atsimenu valdymo formą. To ginčo metu KLASCO nusisamdė advokatų kontorą. Šalys pasiekė taikos sutartį teisme, mano galva, nenaudingą valstybei. Teismas patvirtino tą sutartį ir tada „Lietuvos rytas“ rašo, kad J. Kozubovskis pradėjo reikalauti kažkokių iš G. Danėliaus pinigų, kitas buvęs advokatas, ir G. Danėlius dėl to išsigando ir pabėgo iš prokuratūros. Bet problema yra ta, sakysim, čia gal gandai, gal nepatikrinta informacija, bet kas yra tikrai patikrinta ir spaudoje aiškiai aprašyta, ir nesunkiai tie galai sueina. G. Danėlius iš karto išeina į tą advokatų kontorą, su kuria kovėsi teisme kaip oponentas dėl KLASCO sklypų. Jeigu bet kuris iš Seimo narių taip padarytų ar buvęs ministras taip padarytų, ar buvęs Seimo narys tai padarytų, VTEKʼas pripažintų akivaizdų pažeidimą. Mano galva, G. Danėlius labai akivaizdžiai pažeidė tą atšalimo laikotarpį iš karto įsidarbinęs dabartinėje savo darbovietėje. Akivaizdus interesų konfliktas. Vien šito fakto turėtų užtekti premjerui tokių žmonių į ministrus nesiūlyti. Aš kreipiuosi į premjerą ir valstiečius, ir į Socialdemokratų darbo frakciją, nesiūlykite tokių žmonių į ministrus. Jie kompromituoja valstybę.
Ir dar vienas dalykas. Nesiūlykite daugiau G. Danėliaus niekur, nes jį nuolat kažkokios interesų grupės siūlo ar tai į generalinio prokuroro pavaduotojus, ar tai į ministrus, ir, matyt, siūlys dar ateityje. Jis, matyt, yra ne vienai didelei įtakingai kompanijai padėjęs ir tos įtakingos kompanijos per lobistus atakuoja premjerus ir visaip bando prastumti žmogų, kuris negynė viešojo intereso ir sudarinėjo taikos sutartis, nenaudingas valstybei.
Dar vienas aspektas. Net jeigu G. Danėlius būtų ir geras žmogus ir neturėtų šitų dalykų, tų tokių griekų, apie kuriuos aš kalbu, bet G. Danėlius turi vieną minusą. Jis, kaip ir dauguma visų vyriausybių ministrų, atstovauja tik stipriausioms, turtingiausioms grupėms ir stipriausioms lobistinėms organizacijoms. Labai retas ministras atstovauja skurdžiausiems, silpniausiems visuomenės nariams. Tai Seimo ir Vyriausybės pareiga bet kurioje europinės kultūros ar vakarietiškos kultūros valstybėje skirti ministrus tokius, kurie balansuotų, o dabar žiūrėkite, kas darosi. Kad ir kokį paimtume atvejį, kai pas ministrus vyksta kokios nors derybos, ten visą laiką sėdi tų stipriausių, turtingiausių firmų lobistai ir niekada nesėdi į skurdą patekusiems žmonėms atstovaujančios organizacijos. O kol mūsų profsąjungos silpnos ir normaliai nereikalauja, kad būtų atstovaujama didžiajai daliai Lietuvos gyventojų, tai Seimui ir Vyriausybei tenka pareiga atstovauti ne tam 100 tūkst. turtingiausių Lietuvos gyventojų, kurie gauna pusę BVP, o tam milijonui, kuris gauna kitą pusę BVP.
G. Danėlius akivaizdžiai būtų atstovavęs advokatų, notarų, bankroto administratorių ir antstolių klanui. Jūs pažiūrėkite į jo (…) kalbą, ką jis pasakė – jis pirmiausia rūpinsis kažkokiais reikaliukais kalėjimuose. Tie reikaliukai kalėjimuose jau pakankamai gerai tvarkosi. Tie ministrai, kurie buvo iki šiol, vis dėlto nesusiję su tais klanais, kurie gauna didžiausią naudą, apeidami viešuosius pirkimus tuose kalėjimuose.
Čia tikrai ne problema, o problema yra besaikis antstolių turtėjimas. Ir mes Seime niekaip negalime drąsiai ir ryžtingai įkalti antstoliams normalius rėmus, sumažinti apetitus ir paskelbti viešai, kiek jie uždirba milijonų. Jie turtėja ne dienom, o valandom, o mes bejėgiškai stebime. Ar tikrai bejėgiškai? Ar mes, kaip ir G. Danėlius, atstovaujame turtingiausiam Lietuvos gyventojų sluoksniui? Juk ne. Galų gale mums algą rinkėjai moka, kad mes atstovautume būtent tam milijonui, kuris gauna tik pusę BVP. Tad, valstiečiai ir Socialdemokratų darbo frakcija, būkite tokie, kokie jūs buvote prieš rinkimus rašydami rinkimų programą. O opoziciją prašau palaikyti gerus valdančiųjų darbus. Ačiū. (Šūksmai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Prašom, gerbiamasis Vytautai, iš vietos nerėkauti, būtų malonu. Kolegos, visi darbotvarkės klausimai išspręsti. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai.
Balandžio 19 dienos vakarinį posėdį skelbiu baigtą. Gero savaitgalio.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.