2017-10-23

PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 18² STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTUI Nr. XIIIP-1237

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas	Pasiūlymo turinys
2			Argumentai Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18² įstatymo projektu Nr. XIIIP-1237 (toliau – Įstatymo projektas), be kita ko, siūloma atsisakyti papildomo neapmokestinamasis pajamų dydžio (toliau – PNPD) taikymo modelio. Pagal dabar galiojantį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, šiuo metu taikomas 200 eurų PNPD – už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog „tolesniu PNPD didinimu nebegali pasinaudoti mažiausiai uždirbantieji, nes dabartinėje apmokestinimo sistemoje jau beveik pasiekta riba, kada tolesnis PNPD didinimas nedaro įtakos mažiausias pajamas gaunančių asmenų disponuojamoms pajamoms (jau šiuo metu asmuo, gaunantis minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) (380 eurų) ir auginantis (vienas ar šeimoje) bent vieną vaiką, gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) nebemoka, nes jam taikomas NPD yra didesnis nei jo gaunamas darbo užmokestis)“. Todėl siūloma atsisakyti PNPD už vaikus, kartu pereinant (kitų teisės aktų pakeitimais) prie tikslinių vaiko išmokų, kurios būtų mokamos visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų, kitaip vadinamų vaiko pinigais. Šiuo metu vaiko pinigai yra diferencijuojami taip: nuo vaiko gimimo iki 2 metų skiriama šeimai skiriami 28,5 eurai, nuo 2 iki 18 metų – 15,2 eurų. Šeimoms, kurios augina 1–2 vaikus, vaiko pinigai skiriami, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 153 eurai. Nuo 2018 m. sausio 1 d. vaiko pinigai visiems vaikams nevertinant šeimos pajamų ir sieks kas mėnesį po 30 eurų už pirmą ir antrą vaiką, už trečią ir kiekvieną paskesnį vaiką – po 75 eurus. Vaiko pinigai mokami iki vaikui sukaks 18 metų. Skaičiuojama, kad išmoką gaunančių vaikų padaugės nuo 130 000 iki 547 500. Ryškiausius teigiamus pokyčius pajus mažas pajamas gaunančios šeimos. Tuo tarpu gyventojai, gaunantys vidutines ar didesnes nei vidutinės pajamas, praktiškai jokio efekto nepajus. Taigi, nors Įstatymo projektu siekiama mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, tačiau turint omeny dabartinį kainų lygį, siūlomi vaiko pinigai nėra pakankama parama vaikus auginančioms šeimoms, net ir toms, kurios gauna vidutines ar didesnes nei vidutinės pajamas. Todėl atsižvelgiant į XVII Vyriausybės programos prioritetą, susijusį su šeimai palankios aplinkos kūrimu, ir į siekį mokestinėmis priemonėmis skatinti vaikus auginančias šeimas, mokesčius labiau susiejant su vaikų skaičiumi, Įstatymo projektą tikslinga papildyti nuostatomis, pagal kurias 2 vaikus (įvaikius) auginantiems gyventojams būtų taikomas 10 proc. GPM tarifas, tris ir daugiau vaikų (įvaikių) – 5 proc. GPM tarifas. Įgyvendinus tokius pokyčius, taip pat atsižviegiant į nuo 2018 m. didinamą minimalią mėnesinę algą, neapmokestinamąjį pajamų dydį ir vaiko pinigus, du vaikus (įvaikius) auginančio ir vidutines pajamas, t. y. maždaug 830 eurų per mėnesį, gaunančio asmens grynosios mėnesio pajamos padidėtų nuo 703,55 iki 748,80 eurų, lyginant su dabartine GPM sistema. Tris vaikus (įvaikius) – nuo 733,55 iki 857,05 eurų. Jei būtų įgyvendinamas tik Vyriausybės siūlomas variantas, PNPD keičiant vaiko pinigais, tokiu atveju, du vaikus (įvaikius) auginančio ir vidutines pajamas gaunančio asmens grynosios mėnesio pajamos padidėtų nuo 703,55 iki 715,55 eurų, tris vaikus – nuo 733,55 iki 790,55 eurų. Dėl šiuo pasiūlymu teikiamų nuostatų įgyvendinimo valstybės ir savivaldybių biudžetai netektų dalies pajamų, tačiau tikimasi, kad mokestinių pajamų netekimus padės kompensuoti išaugsiantis vartojimas, taip pat įgyvendinama valstybės įmonių pertvarka ir didinami valstybės įmonių mokėtini į valstybės biudžetą dividendai. Toks GPM diferencijavimas pagal auginamų vaikų (įvaikių) skaičių būtų viena iš priemonių, didinančių šeimų gerovę, kad jos labiau norėtų gimdyti ir auklėti vaikus. Taip siekiama labiau prisidėti ir prie demografinių problemų sprendimo, mažinti socialinę atskirtį, su kuria neretai susiduria daugiavaikės šeimos. Nes viena iš mažo gimstamumo priežasčių – gyventojų finansinis neapibrėžtumas, t. y. gyventojai nesijaučia tikri, kad turės pakankamai pajamų šeimos išlaikymui. Tiesa, nors gimstamumas pastaraisiais metais auga, tačiau išlieka mažas – tesiekia 1,7 vaiko vienai moteriai. Todėl Europos mastu Lietuva yra tarp valstybių, kuriose gimstamumas mažiausias. Tai reiškia, kad neužtikrinama darni gyventojų kaita. Tačiau palankiausia demografinė padėtis yra tada, kai užtikrinamas optimalus gimstamumo lygis. Tokiu atveju suminis gimstamumo rodiklis turėtų svyruoti apie 2,1. Kitaip tariant, viena moteris turėtų pagimdyti mažiausiai 2 kūdikius. Tuo tarpu mažas gimstamumas kartu su jaunų žmonių emigracija lemia visuomenės senėjimo problemą. Vadinasi, ilgalaikėje perspektyvoje bus sunku užtikrinti socialinės, sveikatos priežiūros sistemų tvarumą. Todėl ir tikslina siūlyti labiau sumažinti pajamų apmokestinimą vaikus auginančioms šeimoms, taip siekiant remti šeimas, ypač daugiavaikes, ir prisidėti prie gimstamumo skatinimo, mažinti socialinę atskirtį. Pasiūlymas 1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai 1. Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 2. Pajamų mokesčio 10 procentų tarifas taikomas nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais. 3. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais. 24. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas. 35. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. 46. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 35 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (jeigu vykdomos kelios veiklos, pajamos sumuojamos). 35 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 35 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. 57. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 35 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (jeigu nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sumuojamos). 35 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.““
3			Argumentai Siekiant suderinti siūlomas nuostatas tarpusavyje, būtina keisti ir Įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatas. Pasiūlymas Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 3 punktu: „3. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.““
7			Argumentai Siekiant suderinti siūlomas nuostatas tarpusavyje, būtina keisti ir Įstatymo projekto 7 straipsnio nuostatas. Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo papildymas 18² straipsniu Papildyti įstatymą 18² straipsniu: „18² straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas 1. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. 2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos neviršija 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * 0,1. 3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios tokios veiklos pajamos yra didesnės nei 10 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos * (0,1 – 0,000005* (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 10 000)). 4. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.““
			Argumentai Siekiant suderinti siūlomas nuostatas tarpusavyje, būtina papildyti Įstatymo projektą naujomis nuostatomis. Pasiūlymas Papildyti įstatymo projektą nauju 10 straipsniu: „10 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 2 000 eurų.““
10–16			Argumentai Siekiant suderinti siūlomas nuostatas tarpusavyje, būtina keisti ir Įstatymo projekto 10–16 straipsnių numeraciją. Pasiūlymas Buvusius įstatymo projekto 10–16 straipsnius laikyti atitinkamai 11–17 straipsniais.

Teikia:

Seimo narys

Laurynas Kasčiūnas

Žygimantas Pavilionis

Audronius Ažubalis

Paulius Saudargas