LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 3, 9, 16, 18, 19, 32, 33, 34, 48, 53, 54 STRAIPSNIŲ, 2 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 33¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 3, 9, 16, 18, 19, 32, 33, 34, 48, 53, 54 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 33¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – VTĮ projektas) parengtas siekiant spręsti 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo metu nustatytas (identifikuotas) šio įstatymo taikymo (įgyvendinimo) problemas ir įgyvendinti šiuos uždavinius:

1) įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktas rekomendacijas dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Kartu taip pat siūloma nustatyti, kokios veiklos yra laikomos tarnybiniu nusižengimu ir nustatyti mažareikšmio tarnybinio nusižengimo sąlygas;

2) įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 17 d. pasitarime priimtus sprendimus (Vyriausybės pasitarimo protokolo Nr. 30 1 klausimas) nuo 2020 m. liepos 1 d. etapais konsoliduoti kai kurių institucijų ir įstaigų personalo administravimo funkcijas;

3) įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Vyriausybės programa) 254 punkto („siekiant, kad valstybės tarnyba būtų patraukli, moderni, depolitizuota ir efektyvi, bus įdiegta kompetencijomis grįsta valstybės tarnybos sistema, kurioje valstybės tarnautojų atranka, jų veiklos vertinimas, karjera bus siejami su konkrečioms pareigoms nustatytų kompetencijų turėjimu“) ir 264 punkto („diegsime naujus personalo valdymo įrankius, kurie leis įstaigų vadovams efektyviai valdyti personalą, siekti geriausių įstaigų veiklos rezultatų, nuostatas numatoma standartizuoti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų rengimą ir valstybės tarnautojų pareigybėms nustatyti kompetencijas“) nuostatas;

4) tobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su atitinkamomis valstybės tarnautojų socialinėmis garantijomis ir valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijų nustatymu;

5) suderinti VTĮ nuostatas su 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatomis.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

VTĮ projektą parengė – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

1. Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) nėra nustatyta, kas yra laikoma tarnybiniu nusižengimu ir mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu.

2. VTĮ nenustato asmenų, dėl kurių pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisių šiame procese. Šios procesinės teisės (teisė teikti įrodymus, paaiškinimus, pareikšti nušalinimą, gauti priimtus sprendimus, juos skųsti ir t. t.) šiuo metu nustatytos Vyriausybės nutarime, reglamentuojančiame tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams, nors pagal konstitucinę doktriną (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. KT13-N5/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas) minėtos teisės (procesinės garantijos) turi būti įtvirtintos įstatyme.

3. VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 ir 14 punktų, 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 18 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 33 straipsnio 5 dalies 5 punkto, 34 straipsnio 1 dalies nuostatos neatitinka 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų.

4. VTĮ 48 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais atleidžiamam, perkeliamam laimėjus konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką. Minimas teisinis reguliavimas neapima atvejų, kai asmuo pagal VTĮ 21 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnio 1 dalį perkeliamas į kitas pareigas kartu su turimomis kasmetinėmis atostogomis. Nesant aiškaus teisinio apibrėžtumo, kaip turi būti sprendžiamas atsiskaitymo su į kitą įstaigą perkeliamu valstybės tarnautoju klausimas, įstaigos taiko įvairią praktiką (vienos įstaigos su perkeliamu į kitą įstaigą valstybės tarnautoju atsiskaito už nepanaudotas kasmetines atostogas, kitos – neatsiskaito), todėl valstybės tarnautojai yra nelygioje padėtyje. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai priimančiosios įstaigos, sužinojusios, kad valstybės tarnautojas perkeliamos su kasmetinių atostogų likučiu, atsisako priimti perkeliamą valstybės tarnautoją. Įstaigoms, kurios priima perkeliamus valstybės tarnautojus su kasmetinių atostogų likučiu, sudaroma papildoma finansinė ir administracinė našta.

5. VTĮ nėra nustatyta, kad Valstybės tarnautojų registre būtų kaupiama informacija apie valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius tiek, kiek reikia jiems pavaldžių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimui atlikti ir pareigybėms aprašyti bei vertinti, taip pat biudžetinių įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas pareigybes ir darbuotojus tiek, kiek reikia personalo administravimo bei buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti. VTĮ nėra nustatyta, kad Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema skirta biudžetinių įstaigų, kurių personalo administravimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijos centralizuotai atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka, personalo valdymo ir administravimo sprendimams priimti.

6. VTĮ 2 priedo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nustatyta, kad skirstant valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas į grupes 100 balų skiriama, kai įstaiga taip pat „dalyvauja formuojant valstybės politiką valstybinio socialinio draudimo srityje ir ją įgyvendina“, o 80 balų taip pat skiriama, kai įstaiga įgyvendina „valstybės politiką valstybinio socialinio draudimo srityje“. Tokiu būdu konstituciškai nepagrįstai išskiriama viena valstybės politikos sritis (valstybinio socialinio draudimo formavimas) ir sudaromos prielaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) priskirti I įstaigų grupei, kurioje yra ir valstybės politiką formuojančios institucijos (ministerijos).

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

1. Dėl VTĮ 32 straipsnio pakeitimo. Siūloma apibrėžti, kas yra laikoma tarnybiniu nusižengimu ir mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu.

VTĮ 32 straipsnis papildomas apibrėžiant tarnybinį nusižengimą. Nesant tarnybinio nusižengimo apibrėžimo, praktikoje kyla neaiškumų dėl valstybės tarnautojo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, nes neaišku, dėl kokių veikų atlikimo ar neatlikimo valstybės tarnautojas turi būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn. Taip pat siūloma nustatyti, kad už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojai nebūtų traukiami tarnybinėn atsakomybėn ir nustatyti mažareikšmio tarnybinio nusižengimo požymius, t. y. mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris atitinka visas šias sąlygas:

1) tarnybinis nusižengimas yra formalaus pobūdžio;

2) tarnybinis nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių;

3) tarnybinės nuobaudos skyrimas už tarnybinį nusižengimą būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.

Asmens atleidimas nuo atsakomybės dėl mažareikšmių veikų yra numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (37 str.), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (mažai pavojinga veika, 12 str.), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (36⁹ str.). Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma, jeigu prašyme (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai numatyta dispozicijos teisė už mažareikšmius pažeidimus taikyti įspėjimą, neskiriant baudos ir (ar) nesikreipiant į teismą skiriant laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje. Analogiška teisė nustatyta Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 38 str. 5 d.), Radiacinės saugos centrui, Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai (Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 8 str. 7 d.) bei kitoms įstaigoms įstatymų nustatytais atvejais.

Priėmus VTĮ projektą turės būti keičiamas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“. Siekiant teisinio aiškumo VTĮ projekto 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros, prasidėjusios iki 2020 m. birželio 30 d., atliekamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimą galiojusią tvarką. Tuo atveju, jei tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas iki VTĮ projekto įsigaliojimo, o tarnybinė nuobauda skiriama įsigaliojus VTĮ projektui, į pareigas priimantis asmuo turėtų įvertinti, ar yra pagrindas valstybės tarnautojui skirti tarnybinę nuobaudą (įvertinti, ar veika nėra mažareikšmė).

2. Dėl VTĮ 33 straipsnio pakeitimo. Įgyvendinamos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos.

VTĮ 33 straipsnis keičiamas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. KT13-N5/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 81 punkto ir 90.2 papunkčio nuostatas. 81 punkte dėstoma taip: „šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje (2012 m. spalio 2 d. redakcija), VTS 26 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 1 dalyje, VTS (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį inter alia „tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į <...> Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją <...>“, nustatęs tarnybinę nuobaudą skiriančiam subjektui pareigą visais atvejais skiriant minėtą nuobaudą atsižvelgti inter alia į KŽĮ nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją, kuri, kaip minėta, nelaikytina savarankišku ir (ar) papildomu tarnybinių nuobaudų skyrimo kriterijumi, įtvirtino perteklinį teisinį reguliavimą. Taigi, atsižvelgdamas į inter alia konstitucinius teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principus, taikomus teisėkūros subjektams, įstatymų leidėjas turėtų tinkamai sureguliuoti tarnybinės atsakomybės taikymo klausimus, inter alia pašalinti minėtą perteklinį teisinį reguliavimą“. Atsižvelgiant į šio Konstitucinio Teismo nutarimo argumentus, VTĮ 33 straipsnio 1 dalyje išbraukiamos nuorodos į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą, taip pat remiantis Konstitucinio Teismo doktrina analogiškai išbraukiamos nuorodos ir į Korupcijos prevencijos įstatymą.

3. VTĮ nuostatos suderinamos su Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatomis. VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 ir 14 punktai, 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 18 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 33 straipsnio 5 dalies 5 punktas ir 34 straipsnio 1 dalis keičiama, siekiant suderinti VTĮ vartojamas sąvokas su 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo sąvokomis („privačių interesų deklaracija“, „interesų konfliktas“, „privatūs interesai“, „Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas“).

4. Dėl VTĮ papildymo 33¹ straipsniu. Įgyvendinamos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos. Šiuo straipsniu siūloma papildyti VTĮ įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. KT13-N5/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 90 punkto nuostatas, kuriose inter alia konstatuota, kad: „Tačiau nei šiose, nei kitose VTĮ nuostatose nebuvo nustatyta, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą ir pagal VTĮ traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, turi teisę inter alia dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, turėti atstovą, gauti turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą, pateikti pasiaiškinimus, taip pat susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir visa tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Išvardytos garantijos tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamam asmeniui buvo įtvirtintos tik minėtose Taisyklėse. Taigi, nors pagal visuminį teisinį reguliavimą valstybės tarnautojo, traukiamo tarnybinėn atsakomybėn, teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu buvo garantuotos, vis dėlto šios teisės nebuvo (nėra) įtvirtintos įstatyme. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad esmines žmogaus teisių ir laisvių tarnybinių nusižengimų tyrimo procese apsaugos garantijas įtvirtintų įstatyme.“

5. Dėl VTĮ 48 straipsnio pakeitimo. VTĮ 48 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais atleidžiamam, perkeliamam laimėjus konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką. Ši nuostata nenustato, kaip turi būti atsiskaitoma su tarnybinio kaitumo būdu į kitą įstaigą perkeliamu valstybės tarnautoju, todėl praktikoje tarp įstaigų kyla ginčų aiškinantis, kuri vis dėlto įstaiga privalo išmokėti valstybės tarnautojui priklausančias pinigų sumas. Atsižvelgus į tai, kad, perkeliant valstybės tarnautoją į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje tarnybinio kaitumo būdu (VTĮ 26 str. 1 d.), teisiniai santykiai su įstaiga, iš kurios perkeliama, pasibaigia, siūloma nustatyti, kad ir VTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, kai valstybės tarnautojas perkeliamas į kitą įstaigą, valstybės tarnautojo perkėlimo dieną pastarajam turi būti išmokamos visos priklausančios pinigų sumos.

6. Dėl VTĮ 53 straipsnio pakeitimo. Plečiama Valstybės tarnautojų registre kaupiamų duomenų apimtis.

Įgyvendinant Vyriausybės programos 254 punkto („siekiant, kad valstybės tarnyba būtų patraukli, moderni, depolitizuota ir efektyvi, bus įdiegta kompetencijomis grįsta valstybės tarnybos sistema, kurioje valstybės tarnautojų atranka, jų veiklos vertinimas, karjera bus siejami su konkrečioms pareigoms nustatytų kompetencijų turėjimu“) ir 264 punkto („diegsime naujus personalo valdymo įrankius, kurie leis įstaigų vadovams efektyviai valdyti personalą, siekti geriausių įstaigų veiklos rezultatų“) nuostatas, numatoma standartizuoti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų rengimą ir valstybės tarnautojų pareigybėms nustatyti kompetencijas. Tam būtina diegti standartizuotus pareigybių aprašymus Valstybės tarnybos informacinėje sistemoje (toliau – VATIS) su nustatytomis standartizuotomis funkcijomis, tipiniais išsilavinimo, darbo patirties, užsienio kalbos mokėjimo reikalavimais. Vyriausybės nutarime bus siūloma nustatyti, kad pareigybės būtų skirstomos į lygmenis, pagal kuriuos būtų nustatomi tipiniai specialieji reikalavimai ir kompetencijos. Tai leistų operatyviau ir lengviau parengti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, supaprastintų specialiųjų reikalavimų pareigybėms nustatymą, leistų nusistatyti tam tikrus žmogiškųjų išteklių valdymo rodiklius ir pagal juos tarpusavyje palyginti panašių įstaigų veiklos efektyvumą. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, būtina plėsti Valstybės tarnautojų registre kaupiamus duomenis apie valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius. Šie duomenys būtų reikalingi rengiant valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus VATIS ir atlikti tarnybinės veiklos vertinimą VATIS. Kadangi šiuo metu valstybės politikai (pvz., meras), valstybės pareigūnai (pvz., teisėjai, prokurorai, kiti valstybės pareigūnai) bei profesinės karo tarnybos kariai turi pavaldžių karjeros valstybės tarnautojų, siekiant, kad valstybės politikai, valstybės pareigūnai ir profesinės karo tarnybos kariai pavaldžių valstybės tarnautojų – įstaigos vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą ir pareigybių aprašymų rengimą galėtų atlikti VATIS, siūloma nurodytais tikslais kaupti duomenis apie valstybės politikus, valstybės pareigūnus ir profesinės karo tarnybos karius.

Taip pat įgyvendinant Vyriausybės 2019 m. liepos 17 d. pasitarime priimtus sprendimus (Vyriausybės pasitarimo protokolo Nr. 30 1 klausimas) nuo 2020 m. liepos 1 d. etapais konsoliduoti kai kurių institucijų ir įstaigų personalo administravimo funkcijas, siūloma Valstybės tarnautojų registre kaupti ir Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje administruoti biudžetinių įstaigų, kurių personalą centralizuotai administruos Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, dirbančių darbuotojų duomenis tiek, kiek reikia personalo administravimo bei buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijoms centralizuotai atlikti.

7. Dėl VTĮ 2 priedo pakeitimo. Valstybinio socialinio draudimo srityje formuojamos ir įgyvendinamos valstybės politikos siūloma nelaikyti savarankišku įstaigų skirstymo į grupes kriterijumi.

VTĮ 2 priede nustatyti įstaigų skirstymo į grupes kriterijai yra universalaus pobūdžio, o nuostatos, susijusios su valstybės politika valstybinio socialinio draudimo srityje, yra konkretizuojančios, pritaikytos konkrečiai įstaigai, todėl tokiu reguliavimu, kai nepagrįstai išskiriama viena valstybės politikos sritis – valstybinio socialinio draudimo formavimo sritis, iškreipiama bendra įstaigų skirstymo į grupes sistema ir sudaromos prielaidos Fondo valdybą priskirti I įstaigų grupei, kurioje yra ir valstybės politiką formuojančios institucijos (ministerijos), dėl ko valstybės tarnautojams, vykdantiems skirtingas pagal pobūdį, sudėtingumą, apimtį funkcijas, būtų nustatomas vienodas darbo apmokėjimas. Taigi sudaromos prielaidos galimai pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno žmogaus teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimuose) yra konstatavęs, kad:

– konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus valstybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumai priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.;

– Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją; pagal Konstituciją netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų nustatyti vienodi ar iš esmės nesiskiriantys atlyginimo dydžiai, skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų.

Be to, Valstybės kontrolė 2018 m. spalio 1 d. valstybinio audito išvadoje Nr. FA-2018-P-4-8 pateikė rekomendacijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai optimizuoti Fondo valdybos veiklą ir visas Fondo valdybos administravimo įstaigas sujungti į vieną juridinį asmenį. Pažymėtina, kad, reorganizavus valstybinio socialinio draudimo įstaigas, susidarytų situacija, kai Fondo valdybos teritoriniai skyriai, pagal veiklos pobūdį įgyvendinantys politiką, atsidurtų toje pačioje – I įstaigų grupėje – kaip ir politiką formuojančios institucijos – ministerijos. Tokiu būdu hierarchinė institucinė sistema ir darbo apmokėjimo sistema būtų dar labiau iškreiptos. Atsižvelgus į tai, manytina, kad galiojantis teisinis reguliavimas, kai valstybės politika valstybinio socialinio draudimo srityje išskiriama iš kitų ne mažiau svarbių valstybės politikos sričių, iškreipia šiuo metu galiojančią hierarchinę institucijų sistemą ir sudaro prielaidas nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo galimai būtų pažeistas Konstitucinio Teismo doktrinoje suformuotas teisingo apmokėjimo už darbą principas, nes gana mažai atsakomybės turintis ir (ar) siauresnės veiklos srities (funkcijų) vykdantis valstybės tarnautojas galėtų gauti tokį patį ar net didesnį darbo užmokestį, palyginti su valstybės tarnautoju, kuriam nustatyta žymiai didesnė atsakomybė ir platesnė veiklos (funkcijų) sritis, todėl siūloma VTĮ 2 priede atsisakyti valstybinio socialinio draudimo sritį išskiriančių nuostatų. Kartu 2 priedo 3 punkto pirmojoje pastraipoje ir 3.2 papunktyje siūloma atsisakyti nuostatų dėl įstaigų dydžio, kaip kriterijaus, išimtinai sieto su Fondo valdyba. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“, nuostatas Fondo valdyba yra II įstaigų grupėje. Taigi, priėmus VTĮ projektą, situacija dėl Fondo valdybos priskyrimo įstaigų grupei išliktų status quo.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Nenumatoma.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

VTĮ projektas parengtas laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. VTĮ projekte neapibrėžiamos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

VTĮ projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti

Priėmus įstatymą, turės būti keičiami šie teisės aktai, kurių pakeitimo projektus parengs Vidaus reikalų ministerija:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“;

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr. 1255 „Dėl Valstybės tarnautojų registro nuostatų patvirtinimo“.

Finansų ministerija parengs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 507 „Dėl Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Priėmus įstatymą papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų neprireiks įstatymui įgyvendinti.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

VTĮ projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia VTĮ projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnyba“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

________________