PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

LOTERIJŲ IR  LOŠIMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-325 4 straipsniO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3529

 

2024-05-09

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

1

 

 

Argumentai:

Pasiūlymo Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3529 tikslas – surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą, padidinant loterijų ir lošimų mokesčio, kurį moka lošimų organizatoriai, tarifą. Pasiūlymu siekiama didinti visuomenės švietimo probleminio lošimo galimos (daromos) žalos temomis galimybes ir apimtis.

Vertinant lošimo bendrovių veiklos rodiklius, stebima bendra rinkos augimo tendencija[1]. Pagal Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbiamą informaciją, Lietuvoje lošimus organizuoja 12 uždarųjų akcinių bendrovių. Lietuvos lošimų rinkos bendrosios lošimų pajamos (iš gautų pajamų atėmus išmokėtus laimėjimus) 2021–2022 m. augo nuo 136,2 mln eurų iki 195,8 mln eurų (arba 44 procentais). 2023 metais bendrosios lošimų pajamos siekė 222,2 mln. eurų ir tai yra 13,5 procento  daugiau, palyginti su 2022 metais. Lošimų organizatorių pelnas išaugo nuo 39,8 mln eurų 2021 m. iki  59,9 mln eurų 2023 m.

Tarptautinė praktika lošimų mokesčio srityje yra įvairi, taikomi tiek skirtingi lošimo mokesčiai (procentinis dydis nuo bendrųjų pajamų, fiksuotas lošimo įrenginių mokestis, mišrus apmokestinimo modelis – procentinis dydis ir fiksuotas mokestis), tiek ir skirtingi jų dydžiai. Taip pat yra atvejų, kai taikomas santykinai nedidelis lošimų  mokestis, tačiau tuo pačiu yra nustatytas terminuotas licencijos galiojimas bei gana didelis  jos palaikymo kasmetinis mokestis. Be to, yra šalių, kuriose taikomi ne tik licencijos ir lošimų, bet ir papildomi mokesčiai, kaip pvz. specialusis mokestis į priklausomybių fondą ar pan. Dėl taikomo skirtingo reglamentavimo, mokesčio tarifo dydis turėtų būti vertinamas tik bendrame tos jurisdikcijos kontekste. Tačiau, nepaisant skirtumų, galima palyginti mokesčius tose šalyse, kuriose taikoma panaši mokesčio bazė ar mokesčius taikomus nuotoliniams lošimams.

Valstybė

Mokestis % nuo bendrųjų pajamų (GGR)

Nyderlandai

29,5%*

Danija

28–41%*

Lenkija**

12–50%*

Italija

20–22%

Jungtinė Karalystė

15%*

Rumunija

21%

Šveicarija

20–80%

Estija

6% (nuotoliniai)

Suomija

12%

Vengrija

30%*

*Taikomi papildomi ar progresiniai mokesčiai

**Nuotolinių lošimų mokestis 12% nuo apyvartos.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme yra nustatyta, kad laimėjimų fondas organizuojant lošimus A kategorijos automatais turi būti ne mažesnis kaip 90 procentų, o organizuojant lošimus B kategorijos lošimo automatais ne mažesnis kaip 80 procentų visų įmokų sumos. Atitinkamai lošimų organizatoriaus grynosios pajamos iš lošimų veiklos sudaro 10–20 procentų. Pakeitus mokesčio bazę, kaip siūloma projekte, lošimų organizatorius negalėtų vykdyti jam Azartinių lošimų įstatymu nustatytų įpareigojimų dėl laimėjimų išmokėjimo, nes, mokestinė našta viršytų lošimų organizatoriaus grynąsias pajamas. Todėl, siekiant projekto tikslo, siūloma didinti mokesčio tarifą, o ne keisti mokesčio bazę.

Pažymėtina, kad 2022 m. lošimų organizatoriai į valstybės biudžetą sumokėjo 31,8 mln eurų, o 2023 m. – 43,7 mln eurų lošimų mokesčio.

Loterijų ir lošimų mokesčio, kurį moka lošimų organizatoriai, tarifo padidinimas nuo 20 procentų iki 22 procentų nuo lošimų organizatorių bendrųjų pajamų, leistų surinkti apie 4,4 mln. eurų daugiau pajamų į valstybės biudžetą bei šias papildomai gautas pajamas naudoti prevencinėms veikloms įgyvendinti – šviesti visuomenę probleminio lošimo galimos (daromos) žalos temomis, vykdyti socialinę reklamą. Papildomų 4,4 milijonų eurų nukreipimas socialinės lošimų prevencijos reklamos sklaidai taip pat padėtų sušvelninti poveikį potencialiam žiniasklaidos segmento pajamų sumažėjimui, jei būtų priimtas šiuo metu Seime paraleliai svarstomas lošimų reklamos draudimas.

Tai turėtų teigiamą poveikį visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo tikslams, kuriems pasiekti yra sudarytas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondas (toliau – Fondas). Šio Fondo sudarymo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, pagal šį įstatymą  fondo lėšos naudojamos visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms, įskaitant prevencinius projektus, socialinę reklamą, mokslinius tyrimus, remti. Taip pat šiuo įstatymu įtvirtinti ir fondo lėšų šaltiniai, kurie, be kita ko, apima ir dalį įplaukų nuo lėšų, gautų iš loterijų ir lošimų mokesčio. Taip pat Lošimų priežiūros tarnyba  prie Finansų ministerijos aktyviai įgyvendina prevencines veiklas, per įvairias žiniasklaidos priemones vykdo socialinę reklamą.

  

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

4 straipsnis. Loterijų ir lošimų mokesčio bazė

Loterijų ir lošimų mokesčio bazė yra:

1) organizuojant loterijas – išplatintų loterijos bilietų nominalioji vertė;

2) organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus – suma, gauta iš lošėjų statomų sumų.

1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 20 22 procentų mokesčio tarifas.““

 

 

 

Teikia

Seimo narė:

Gintarė Skaistė                                                                                                        



[1] https://lpt.lrv.lt/lt/losimu-organizatoriai/veiklos-ataskaitos/losimu-organizatoriu-veiklos-rodikliai/.