LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 88
STENOGRAMA
2017 m. liepos 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame 2017 m. liepos 4 d., antradienio, posėdžių darbotvarkę. Rytinis posėdis. Prašome registruotis. (Gongas)
Užsiregistravo 93 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. liepos 4 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Ar turite pasiūlymų dėl mūsų šios dienos darbotvarkės? Po Seniūnų sueigos ji šiek tiek pasikeitė. Labai atsiprašome, bet tą padiktavo mūsų išvadų rengėjai. Minutėlę, tuoj suteiksiu žodį. A. Baura. Prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, prašytume papildomai įtraukti nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Kęstutį Pūką patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ pakeitimo projektą, nes jam sergant komisija to darbo nepadarė. Prašome pratęsti.
PIRMININKĖ. Gerai. Kitas pasiūlymas dėl mūsų darbotvarkės – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, siūlau išbraukti Diplomatinės tarnybos įstatymą. Čia 2-2 klausimas, projektas Nr. XIIIP-932. Kalbama apie diplomatų darbo apmokėjimą. Yra parengtas bendras darbo apmokėjimo paketas ir jeigu mes pradėsime iš bendrų darbo apmokėjimo tvarkų įrašyti atlyginimus į kiekvieną įstatymą, aš manau, mes padarysime meškos paslaugą. Neturėtų būti darbo apmokėjimas kiekvieno įstatymo tos srities prerogatyva. Turi būti bendras valstybės požiūris į darbo apmokėjimą.
PIRMININKĖ. Ar teisingai supratau, jūs nenorite leisti pateikti ministrui Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo?
A. SYSAS (LSDPF). Na, kam pateikti, jeigu mes matome turinį. Jeigu mes laikysimės to, kad dabar kiekviena tarnyba turės savo darbo apmokėjimo sistemą, tai tada taip, bet kol kas koncepcija buvo tokia, kad…
PIRMININKĖ. Čia frakcijos vardu?
A. SYSAS (LSDPF). Taip, frakcijos.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu. Daugiau pasiūlymų? J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš taip pat perduodu frakcijos siūlymą išbraukti iš darbotvarkės projektą Nr. XIIIP-624 – Valstybės tarnybos įstatymo kelių straipsnių pataisas ir lydimuosius, nes, frakcijos nuomone, netinka fragmentiškai ir chaotiškai kaip nors kosmetiškai keisti valstybės tarnybos reglamentavimą. Reikia vis dėlto išreikalauti iš Vyriausybės nuoseklaus visa apimančio projekto.
PIRMININKĖ. Jūs kalbate apie visą paketą 1-8?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip. Projektas Nr. XIIIP-624(2) ir lydimieji.
PIRMININKĖ. Gerai, apsispręsime. Daugiau pasiūlymų nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jūsų dėmesio.
Dėl A. Bauros pasiūlymo leisti pateikti Seimo nutarimą dėl komisijos, kuri yra paskirta dėl prokuroro kreipimosi į Seimą sudaryti komisiją ir įvykdyti atitinkamai komisijos veiklą. Buvo nustatyta data. Kad būtų leista pratęsti komisijos darbą, reikia Seimo nutarimo. Ar galime įtraukti į darbotvarkę tokio turinio nutarimą? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Dėkoju.
A. Syso Socialdemokratų frakcijos vardu buvo siūlymas išbraukti iš darbotvarkės 2-3 klausimą – Diplomatinės tarnybos įstatymo projektą Nr. XIIIP-932, kurį norėjo pateikti ministras L. A. Linkevičius. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės? Kad būtų išbraukta iš darbotvarkės, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 63, prieš – 36, susilaikė 13. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-932 išbraukiamas iš darbotvarkės.
Trečias pasiūlymas buvo J. Razmos – išbraukti iš darbotvarkės Valstybės tarnybos įstatymo projektą Nr. XIIIP-624 ir jį lydinčius įstatymo projektus. Mieli kolegos, reikia apsispręsti ir priimti sprendimą, nes komitetai savo išvadas jau yra parengę ir šiandien būtų šio įstatymo svarstymas. Prašom. Skelbiu balsavimo pradžią.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 50, prieš – 45, susilaikė 16. Įstatymo projektas ir jo lydimieji lieka darbotvarkėje.
Dėl darbotvarkės mes… Ar jūs dar dėl darbotvarkės, gerbiamas Eugenijau?
E. GENTVILAS (LSF). Taip, dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKĖ. Dėl balsavimo motyvų – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Aš suprantu ir balsuosiu už tą darbotvarkę, tik, ponia pirmininke, jūs visada būdama labai korektiška ir šį kartą buvote labai korektiška. Pasakėte, kad visus darbotvarkės pakeitimus padiktavo išvadų rengėjai. Aš, kaip žemaitis, pasakyčiau kitaip: juos padiktavo Seimo statuto pažeidėjai. Pažeisdami Seimo statutą, komitetai, nesilaikydami procedūros, jį pažeidė ir mes vėl turime atidėlioti visus savo darbus ir sprendimus. Ar jūs, kaip valdančioji koalicija, imsitės kokių nors veiksmų prieš nuolat Statutą pažeidinėjančius savo įtakingus asmenis?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Viską išsiaiškinsime ir atitinkamai atkreipsime dėmesį į Etikos ir procedūrų komisijos pastabas. Nuolat ir kaskart vis labiau deriname darbus, mokomės ir, manau, tai duoda pažangą ir ateityje duos dar didesnę.
P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Reaguoju į Eugenijaus pastabą. Jeigu sako, komitetai, tai būtų gerai, kad būtų įvardinta, kokie komitetai. Jeigu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, tai Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad nebuvo jokio pažeidimo.
Dėl darbotvarkės, jeigu galima. Valstybės tarnybos įstatymo projektą Nr. XIIIP-624, nes yra įregistruotos Teisės departamento išvados, ar galima tą klausimą svarstyti po pietų?
PIRMININKĖ. Dar priminkite. Jūs pageidautumėte, kad…
P. URBŠYS (LVŽSF). Darbotvarkės 1-10a klausimą – projektą Nr. XIIIP-624 būtų galima nukelti į popietinį posėdį.
PIRMININKĖ. Tikrai taip. Sutarsime, kad dabar vyktų svarstymas, o po pietų būtų priėmimas. Gerai.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerai.
PIRMININKĖ. Daugiau pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Galime. Dėkoju.
10.10 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-808(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2a klausimas – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-808(2). Priėmimas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas turėtų mus informuoti, ar yra gauta pasiūlymų, Teisės departamento išvadų. Prašom čia, iš šitos tribūnos.
V. BAKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šiandien iš ryto susirinko į posėdį, apsvarstė Teisės departamento siūlymus. Ten jie yra daugiau suderinamumo su kitais įstatymais klausimu. Teisės departamento pastabai pritariame. Galime priimti šiandien.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime, kolegos, bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei ir pritarti Teisės departamento pasiūlymui? Galime bendru sutarimu. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta.
Pastraipsniui. 1 straipsnis, visa naujoji redakcija. Galime priimti? Galime. Atitinkamai šito 1 straipsnio… I skyriaus 1 ir visi kiti straipsniai – 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 su Teisės departamento pasiūlymu ir 27 bei 28, 29, 30 ir 31 straipsniai. Galime juos priimti? Galime.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Taip pat yra Teisės departamento išvada. Jai pritarta. Techninio pobūdžio. Ar galime 2 straipsnį priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Vienbalsiai priimtas įstatymas (projektas Nr. XIIIP-808(2). (Gongas)
10.13 val.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-809(2) (priėmimas)
Jo lydimasis – Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-809(2). Pasiūlymų nėra. Aš pranešėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko V. Bako jau nekviečiu į tribūną. Šio įstatymo trys straipsniai. Ar galime priimti pastraipsniui? Galime, nes dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. 1, 2, 3 straipsniai – įsigaliojimas nuo 2018 m. sausio 1 d.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašom apsispręsti ir balsuoti, kad šis įstatymas būtų priimtas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: vienbalsiai 107 pritarė tam, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-809(2) būtų priimtas. (Gongas) Skelbiu šį rezultatą.
V. Bakas – replika po balsavimo.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš noriu padėkoti už tokį vienbalsį sprendimą stiprinti sienos apsaugą, bet noriu atkreipti dėmesį, kad šitas įstatymas kažkuo panašus į miškų reformą. Mes ką tik tiesiog sujungėme daug įvairių institucijų, kurios priklausė VSATʼui, į vieną, kad žmonės galėtų gauti didesnes pajamas ir kad daugiau galėtume investuoti į sienos saugumą. Tiesiog balsuojant dėl miškų reformos aš norėčiau priminti šį balsavimą, kad mes taip pat eitume tuo keliu.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega, už jūsų pozityvią nuotaiką ir įkvėpimą kitiems darbams.
S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš labai džiūgaujančiam kolegai norėčiau priminti, kad vieni streikuoja, deja, kiti ne. Čia ir yra didysis skirtumas. Mes Sienos apsaugos tarnybos darbuotojų čia su plakatais nematome, bet žiūrėsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos po balsavimo išsakytos.
10.16 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 536 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-810(2) (priėmimas)
Aš skelbiu darbotvarkės 1-2c klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso 536 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-810(2). Nekviesiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjo, nes pasiūlymų nebuvo gauta.
Kviečiu priimti pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Ir 3 straipsnį, kad įsigaliojimas nuo 2018 m. sausio 1 d., galime priimti.
Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Prašom apsispręsti ir balsuoti, kad šitas įstatymas būtų priimtas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai ir 102 vienbalsiai pritarė tam, kad priimtume šitą įstatymą, kurį ką tik skelbiau (projekto Nr. XIIIP-810(2). Skelbiu rezultatą. (Gongas)
10.17 val.
Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-811(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-811(2). Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat negavo jokių pasiūlymų. Yra du straipsniai.
Kviečiu priimti pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį, kad įsigaliojimas taip pat nuo 2018 m. sausio 1 d., galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 107, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-811(2) priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. XIII-587 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos pratęsimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-977 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, kaip mes ir kalbėjome Seniūnų sueigoje, dabar matau Seimo Pirmininką ir jis yra pasirengęs pateikti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. XIII-587 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos pratęsimo“ pakeitimo“ projektą. Tad maloniai kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį pateikti Seimui šį nutarimą.
V. PRANCKIETIS. Laba diena, gerbiami kolegos. Teikiu nutarimo dėl Seimo birželio 30 dienos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos pratęsimo“ pakeitimo projektą.
1 straipsnis: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: pratęsti Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesiją iki 2017 m. liepos 13 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju pranešėjui Seimo Pirmininkui. Jūsų, gerbiamasis Pirmininke, pirmoji pavaduotoja praeitą savaitę kalbėjo apie tai, jog iš tikrųjų Seimo sesija yra pratęsiama ne dėl Miškų įstatymo, o dėl daugelio kitų labai svarbių įstatymų. Ar jūs galėtumėte paminėti, kurie yra tie labai svarbūs įstatymai, dėl kurių yra pratęsiama Seimo sesija, o jeigu iš tikrųjų yra pratęsiama dėl miškų, ar galėtumėte argumentuoti kodėl?
V. PRANCKIETIS. Ir dėl Miškų įstatymo taip pat, nes procedūriškai yra vilkinama, procedūriškai stengiamasi ką nors padaryti, tai stengiamės, kad ir jis būtų priimtas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, jūs esate Seimo Pirmininkas, esate antras žmogus valstybėje, prieš išvykdamas į komandiruotę į Jungtines Amerikos Valstijas, jūs viešai miškininkams ir visuomenei pareiškėte, kad miškų klausimas bus svarstomas rudens sesijoje. Dabar, panašu, jūs nuomonę keičiate. Jūsų nesant Lietuvoje, būnant komandiruotėje, jūsų valdančiosios daugumos lyderiai aiškino, kad jūs ne taip supratote, kad sakėte tik savo asmeninę nuomonę, na, galbūt apskritai kažką ne taip suprantate gyvenime. Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl pasikeitė jūsų nuomonė, nes jūs kalbate Seimo vardu, ne savo vardu, būdamas Seimo Pirmininkas ir antras žmogus valstybėje. Ar jūs pripažįstate klydęs žadėdamas rudens sesijoje svarstyti miškų klausimą, ar tiesiog yra kiti motyvai, kodėl jūs taip kardinaliai keičiate savo nuomonę?
V. PRANCKIETIS. Jūs tris kartus pasakėte, kad aš klydau, aš jums tris kartus galiu pasakyti, kad jūs neteisingai išgirdote ir jūs išgirdote interpretacijas iš žiniasklaidos. Aš aiškiai tada pasakiau per mitingą, kuriame jūsų nebuvo ir jūs negirdėjote tiesiogiai mano žodžių, kad šis klausimas gali būti svarstomas rudens sesijoje dėl procedūrinių dalykų. Jeigu procedūrinius dalykus mes susitvarkome dabar, tai nėra reikalo jo atidėti iki rudens. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau patikslinti šitą klausimą. Vis dėlto, kiek teko girdėti ir su miškininkais kalbėtis, jie suprato visai kitaip, iš tikrųjų jie jau buvo nusiraminę, kad klausimas bus svarstomas rudenį. Dabar norėčiau patikslinti, ar nematote galimybės, kad vis dėlto Miškų įstatymas įgautų visai kitą formą, tą, kurią siūlo liberalai ir, tarkim, galbūt iš darbotvarkės išvis išmesti tą klausimą, kuris yra įtrauktas Vyriausybės, kad Seimas sprendžia dėl kiekio, o galbūt iš tikrųjų pasirinkti kitą variantą, kad būtų teisingiau ir sprendimas būtų greičiau priimtas? Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Ačiū. Manau, kad tai yra labai geras pasiūlymas ir emociškai be reikalo taip buvo reaguota į tokį pasiūlymą. Jis yra dabar svarstomas ir integruojamas į įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi Seimo istorijoje ne taip dažnai būna, kad mes tęsiame, ir ne vieną kartą, norėčiau paklausti, kiek dar kartų žadate pratęsti šitą sesiją?
V. PRANCKIETIS. Iš 24 pavasario sesijų 20 pavasario sesijų buvo pratęstų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Buvo visaip.
V. PRANCKIETIS. Bet ilgiau, iš karto ilgiau. (Balsai salėje) Gerai. Tai nepasiūlėte iš karto ilgiau pratęsti, todėl dabar aš pasiūliau pratęsti.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Labas rytas, Pirmininke! (Balsai salėje) Smagu matyti sugrįžus. Iš tikrųjų išvykote į Ameriką ir prasidėjo neregėti dalykai. Miškininkai susirinko dar kartą į mitingą ir iš tikrųjų jie teisingai suprato. Jūs pasakėte, kad rudenį įvyks.
Dabar dėl pačių procedūrinių pažeidimų. Ar jūs nelaikote, kad ir valdyba yra procedūras pažeidusi, nes buvo, kaip žinote, dėl ekspertų išvadų tiesiog tyčiojamasi. Čia būtų viešieji pirkimai, kai skiriama 100 eurų ir norima gerų išvadų, teisingų išvadų. Kitas – po to padidinama iki 200 eurų ir iš tikrųjų atsiranda tos dvi išvados. Praėjusį kartą, kai mes Kaimo reikalų komitete susirinkome, ketvirtadienį, svarstyti, vienos išvados išvis net nebuvo pateiktos, net ir nuslėptos. Dabar aš turiu štai abejas išvadas, mes svarstysime. Juo labiau perspėti būna ir komitetų pirmininkai, kad nesvarstykime, nes nėra, bus pažeistos procedūros. Aš matau tą procedūrų pažeidimą būtent iš valdančiųjų pusės, nes jūsų pareiga yra…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega, klauskite.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Vis dėlto kaip jūs galvojate, teisingai jus suprato? Jūs sakote, kad neteisingai.
V. PRANCKIETIS. Į pirmąją klausimo dalį…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėl procedūrų. Kas čia pažeidė? Ar valdyba nepažeidė procedūrų pati?
V. PRANCKIETIS. Į pirmąją klausimo dalį aš jau atsakiau. Į antrąją klausimo dalį pasakysiu taip, kad procedūriniai pažeidimai ir procedūrinis vilkinimas yra skirtingi dalykai. Galime mes vilkinti nepažeisdami procedūrų ir galime pažeisdami procedūras nevilkinti. Bet aš už tai, kad procedūrų mes nepažeistume.
O dėl pirkimų. Pirkimai turi teisę nustatyti ir kainą, kuria perkame, ir mes neprašėme įvertinti visų Lietuvos miškų padėties ar dar ko nors už, kaip ten buvo paprašyta, 30 tūkst. eurų. Mes prašėme įvertinti dokumentą, koks dokumentas. Tame dokumente buvo užduoti du klausimai. Į du klausimus atsakyti, kaip turėjome ir prieš Naujuosius metus pavyzdį, kad atsakė už vieną centą, tai dabar galėjo atsakyti už vieną litą, bet kai paieškoję žmonės pasipinigavimo būdų tai skelbia per žiniasklaidą, kaip tai būtų teisinga, jeigu atsakytų taip pat už 30 tūkst., kaip atsakė už 200 eurų… Manau, kad 200 eurų taip pat nepaprašė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Apgailestauju, kad jums reikia atsakinėti į tokius klausimus, į kuriuos tiesiog nesugebate ir atsakyti, nes mes matėme iš ekranų, kaip jūs sakėte, televizija užfiksavo. Turbūt didesnio procedūrinio pažeidimo dar nėra Seime buvę, kad išvados būtų nuslėptos nuo komiteto, bandymas jas nuslėpti. Dar tokio Seimo praktikoje nebuvo.
Klausimas būtų susijęs su jūsų pačių partijos pozicija, kuri visą laiką pasisako už dialogą, trišalį derinimą ir panašiai. Kodėl šiuo atveju Darbo kodeksą stūmėte su tuo trišaliu derinimu visais įmanomais būdais? Dabar, kai siūlomas dialogas tų žmonių, kurie per lietų čia stovėjo ir norėjo surasti bendrus sprendimus, jūs jų atsisakote? Gal ir eikite tuo keliu, ieškokite sutarimo ir tada bus mažiau prieštaravimų tai pačiai jūsų reformai?
V. PRANCKIETIS. Teisingas jūsų klausimas. Vakar buvau susitikęs su profsąjungų vadovais, miškininkų profsąjungų vadovais ir jie pritarė reformai. Turbūt žiniasklaidoje irgi galėjote paskaityti. Norėčiau, kad nevartotumėte tokių pasakymų „nesugebate atsakyti“. Sugebu atsakyti ir manau, kad mano atsakymai yra pagrįsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Pirmininke, iš tikrųjų sveikinu su atvirumu ir labai aiškiai deklaruojama nuostata, jog Seimo sesija yra pratęsiama būtent dėl urėdijų reformos. Praeitą savaitę vyniojote į vatą, šiandien apie tai kalbate atvirai ir aiškiai. Aš kviečiu pritarti Seimo sesijos pratęsimui tam, jog išspręstume miškų, urėdijų klausimą, kurį turėjome išspręsti, na, jau ne vienerius metus ir ne vieną kadenciją. Labai tikiuosi, kad šitas Seimas ir šita dauguma ras savyje valios tuos sprendimus priimti ir taip pat kalbėtis su opozicija dėl reikiamų balsų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. J. Dagys. Ir dėkoju, kad salėje šiek tiek tyliau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai nematau čia jokios būtinybės pratęsti sesijos. Gautos ekspertų išvados, kurios yra gana didelės, jas reikia išanalizuoti ir įvertinti, nemėginti jų nuslėpti. Iš tikrųjų į daug ką būtų galima įsigilinti.
Kitas dalykas, reikia ieškoti sutarimo, ką ir Prezidentė pasakė. Iš principo su žmonėmis, kurie nori išsiaiškinti tuos dalykus, o ne padaryti juos įkaitais mūsų dabartinių diskusijų, debatų apie S. Skvernelį ir jo likimą, ir t. t. Tikrai įstatymas bet kuriuo atveju įsigalios tik nuo sausio mėnesio, turime tam laiko ir galime normalia tvarka surasti tuos sprendimus. Tikrai kol kas nematau kokių nors kitokių įstatymų, be šio, dėl kurio mes turėtume skubėti, todėl aš tikrai susilaikysiu dėl šito.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Prašome balsuoti dėl Seimo nutarimo, kad pratęstume pavasario sesiją iki liepos 13 dienos. Balsavimas po pateikimo.
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 78, prieš – 9, susilaikė 38. Pritarta po pateikimo. Ar galime taikyti ypatingą skubą? Galime. Bendru sutarimu. Dėkoju.
Svarstymas. Nuomonė už, nuomonė prieš.
Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Nematau. Minutę, technika tuoj parodys. Norintys dalyvauti diskusijoje. D. Šakalienė. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Mielieji kolegos, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimuose, atrodo, eilinį kartą dėl politinių motyvų paskendo labai svarbūs dalykai. Ko gero, šis Seimas yra tas, kuris labai sėkmingai įrodo, kaip sunku dirbti, kai stokoji kompetencijų, kai stokoji profesionalių patarimų, kai stokoji teisinių žinių. Man labai gaila, kad šiandien iš darbotvarkės išbraukti su Statuto pakeitimais susiję pasiūlymai, bet bent jau nesusiję su Statuto pakeitimais pasiūlymai, nors ir turi būti svarstomi kartu, dar kaip ir yra palikti, nors Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip aš suprantu, jiems nepritarė.
Apie ką aš kalbu? Kad dauguma mūsų nesame profesionalūs teisininkai ar finansininkai, tačiau turime rengti ir leisti įstatymus. Žmonės, kurie valdo valstybę, šiuo metu tegali pasisamdyti jiems padedančius žmones, kurių kategorija, kvalifikacija yra žemesnė negu seniūno pavaduotojo. Ir čia nekalbama apie tai, kad mes negalime prašyti atlyginimo pakėlimo, kad pagrindinė problema yra ta, kad nėra iš kur paimti pinigų tam, kad galėtume padidinti algas mums padedantiems žmonėms.
Žala valstybei yra daroma tokia, kad mes neturėtume spręsti šito klausimo, iš kur mes turėtume paimti lėšų, kad mūsų Seimo nariai turėtų tokią pat galimybę kokybiškai formuoti ir priimti įstatymus kaip ir kitų valstybių parlamentarai. Man atrodo, kad šiandien mes esame tokioje situacijoje ir tapę tokių patyčių taikiniu, kad gal neturėtume ginčytis dėl to, kad kokybiškai teisėkūrai reikia žinių. Tai kompetencijos arba, kaip feisbuke populiariai rašoma, konpetencijos, yra tokia kaip ir norma, kalbant apie Seimo darbą.
Aš tikrai labai norėčiau, kad šitoje vietoje mes nežaistume žaidimų, gražiai ar negražiai atrodo atlyginimų pakėlimo klausimas, kad mes nesvarstytume, patinka ar nepatinka mums žmogus, kuris teikia šitą pasiūlymą. Nes noriu priminti, kad dar 2014 metais toks pat pasiūlymas buvo teikiamas, jam nebuvo rasta galimybių pritarti. Ir šiandien mes turime lygiai tokią pačią situaciją, kad viena iš žemiausių kategorijų yra priskirta tiems žmonėms, kurie valdo valstybę.
Nežinau, ar dauguma Seimo narių suvokia tai, kad tai yra atsakomybė, kuri yra ant mūsų pečių, ir kiekvieną kartą, kai mes padarome klaidų, kiekvieną kartą, kai mes paleidžiame blogai parengtą įstatymą, kai mes kartais net nesuvokiame Seimo ir Vyriausybės subsidiarumo, kai mes nesugebame suvokti tų klaidų, kurias padarome todėl, kad stokojame žinių, turbūt ne apie tai reikėtų kalbėti.
Aš labai norėčiau, kad mes sugebėtume suvokti, kas yra Seimo nariui padedanti padėjėjų komanda. Taip, tai yra ir techniniai darbai – darbotvarkė, logistika, administracinės užduotys, bet taip pat tai yra teisėkūros klausimai. Kai mus išrenka, mes, deja, automatiškai negauname teisės diplomo, mes, deja, automatiškai negauname kokybiškų žinių, kaip formuoti įstatymus, ir kai į mus kreipiasi žmonės, prašydami konsultacijų, aš esu tikra, kad nesu vienintelė, kurios nuolat prašo pagalbos žmonės, kuriems iš tikrųjų reikia profesionalios, kompetentingos teisinės pagalbos, ir už 600 eurų, būkime atviri, pasisamdyti kokybiškai dirbančio teisininko tiesiog neįmanoma.
Tokiu būdu mes tam tikra prasme šaipomės iš visuomenės, kuri mus išrinko. Negalime turėti mums tinkamai padedančios komandos, pridarome klaidų, nesugebame suteikti tinkamos pagalbos ir lieka tik politinis atstovavimas, o profesionalaus atstovavimo, deja, mums trūksta. Labai norėčiau, kad jūs apie tai rimtai pagalvotumėte, ir net jeigu kam nors asmeniškai aš nepatinku, pagalvotumėte apie savo padėjėjus, apie savo komandas, apie savo atsakomybę rinkėjams, apie žmones, kuriems mes visi esame atsakingi, kai davėme priesaiką. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Turime konstatuoti paprastą dalyką, kad šita sesija pratęsiama dėl urėdijų reformos. Kad ir kaip mes čia ieškotume kokių nors kitų paaiškinimų, nelabai jų pavyksta rasti, ir visi žinome, dėl ko vyksta sesijos pratęsimas. Savaime tai nėra blogai. Tikrai seimai yra dirbę ir gerokai ilgiau, aš jau nekalbu apie 1990–1992 metus, dar tokio Statuto nebuvo, valstybė buvo kuriama, tai apskritai sąvoka „pratęsimas“ nelabai egzistavo, tiesiog dirbome ir dirbome.
Dėl urėdijų reformos. Dabar norėčiau pakalbėti apie politinę vadybą. Seimo Pirmininkas, kuris dabar įtikinėja V. Kamblevičių turbūt nereikalauti pertraukos, pristatydamas klausimą pasakė, kad procedūriškai yra vilkinama miškų urėdijos reforma ir štai maždaug dėl to tenka pratęsti sesiją.
Gerbiamieji, aš dabar pasakysiu du procedūrinius vilkinimus, kuriuose dalyvavo valdančiosios Valstiečių partijos atstovai. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš labai atsiprašau, noriu apie jus kalbėti, tai nenoriu kalbėti už akių. Štai valstybės valdomi miškai su žeme, ant kurios jie auga, yra vertinami apie 20 mlrd. eurų. Tegu ekonomistai tiksliau suskaičiuoja: visas Lietuvos turtas 120 mlrd., šeštadalis teritorijos apie 20 mlrd. eurų.
Seimo valdyba ir Seimo kanceliarija, skelbdama konkursą ekspertams dėl miškų valdymo reformos projekto parinkti, pasiūlė 100 eurų atlygį už 14 dienų darbą, nes buvo prašoma per 14 dienų pateikti ir visa tai vertinama 100 eurų. Žinote, jau tai atrodė juokinga. Bet tiek to, natūralu, kad tokiomis techninėmis sąlygomis paskelbę konkursą negavo nė vieno pasiūlymo. Kas čia vilkino? Mano manymu, nekvalifikuotai parengtos konkurso sąlygos.
Dar daugiau, gegužės 12 dieną Seimo valdyba, kurioje, apgailestauju, bet nėra nė vieno liberalo, nežinau, kas buvo iniciatorius šio sprendimo, Seimo valdyba gegužės 12 dieną nusprendžia nepratęsti konkurso ir nekartoti ekspertų parinkimo procedūros. Mes galime sėdėti nepatenkinti, bet galime ir reaguoti, kai pažeidžiamas įstatymas. Liberalų sąjūdžio frakcija, man atrodo, ir kolega L. Balsys kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją prašydami nustatyti, ar toks valdybos sprendimas yra teisėtas. Etikos ir procedūrų komisija priėmė verdiktą – neteisėtas toks gegužės 12 dienos spendimas, privalo būti kartojama procedūra. Štai tada Seimo valdyba, kai jai buvo kaip kačiukui parodyta, ką blogai pridarė, birželio 14 dieną susirinko ir atnaujino procedūrą dėl ekspertų išvadų. Ten jau nutarė padvigubinti atlyginimą – 200 eurų.
Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs buvote Jungtinėse Valstijose, aš klausiau ponios R. Baškienės, kas atsakingas už tą vilkinimą? Minimum 32–33 dienos. Ekspertų išvados galėjo ir privalėjo būti padarytos seniai ir šiandien mes neturėtume pratęsti sesijos. Kai ko nors opozicija paprašo, yra sakoma, o jūs suprantate, kad kiekvienas Seimo posėdis kainuoja mokesčių mokėtojams? Tai prisiimkite atsakomybę.
Aš labai norėčiau išgirsti, kas akivaizdžiai neteisėtą valdybos sprendimą inspiravo? Mes pažįstame valdybos narius, kiek ten jų? Šeši yra? Ponia Degutiene, jūs inspiravote, jūs prisiimate atsakomybę? Ne, ne jūs. Reiks ieškoti toliau. Galvokite, ką pridirbote. O paskui iš Seimo Pirmininko nuskamba tokios frazės: „procedūriškai yra vilkinama“. Aš manau, pažeidžiant įstatymus valdybos sprendimais buvo vilkinama. Prisiimkite atsakomybę.
Ir paskutinis birželio 30 dienos įvykis. Vienas iš valstiečių elito atstovų mano bičiulis A. Stančikas sušaukia Kaimo reikalų komitetą, kad apsvarstytų ekspertų išvadas. Viena iš ekspertų išvadų dar net nebuvo registruota Seime, bet jau buvo pritarta. Natūralu, kad Etikos ir procedūrų komisija po kreipimosi nustatė, taip, yra pažeistas Statutas ir dėl to mes šiandien vėl papildomai pratęsinėjame sesiją. Galvokite apie politinę vadybą ir savo politinę atsakomybę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau diskusijoje dalyvauti norinčių nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš, svarstymo stadija. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų būtų galima pasidarbuoti, pratęsus Seimo sesiją. Tikrai nesame nusiteikę, kad būtinai liepa ir rugpjūtis būtų tas laikas, kai tam tikrus darbus planuojame savarankiškai, bet sudėtinga pritarti dėl to, kad tas pratęsimas yra susijęs su siekiu skubotai priimti urėdijų naikinimo reformą. Aš manau, kad būtų visiems sveikiau iki rudens ramiai pagalvoti. Gal ministras per tą laiką galų gale sugebėtų susitikti nors su vienos urėdijos darbuotojais ir nuoširdžiai pasišnekėti tiesiogiai. Seimo Pirmininkas galėtų įvykdyti savo viešai duotą pažadą, kad sprendimas tuo klausimu bus priimamas rudenį. Todėl aš ir nepalaikau tos sesijos pratęsimo, nes galų gale buvo bent Seimo Pirmininko sąžiningai pasakyta, kad tai iš esmės yra susiję su miškų sistemos valdymo reformos skubotu priėmimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų gerbiu J. Razmos nuomonę, kaip ilgamečio patyrusio Seimo nario, tačiau nesutikčiau su argumentais, kad vykdoma miškų valdymo pertvarka yra skubota. Ji buvo vykdoma, diskutuota ilgą laiką ir prie buvusios A. Butkevičiaus Vyriausybės diskutuojama, ir dabar. Premjeras, ministras susitiko daug kartų ir su urėdijų atstovais, ir su miškininkais, taip pat ir mūsų Seimo nariai. Nemačiau dar turbūt reformos, kuri būtų pakankamai išdiskutuota. Aš siūlyčiau neužsiciklinti dėl to ir judėti į priekį. Vis dėlto mes jau šiek tiek anksčiau esame pritarę dėl tos sesijos pratęsimo. Įvyko, kaip įvyko, akivaizdžiai yra vilkinamos procedūros, tai aš kviečiu kolegas vis dėlto nekeisti sprendimo, pritarti ir kitą savaitę susirinkus pabaigti darbą ir išeiti ilsėtis vasarą nuveikus ką nors prasmingo dėl mūsų valstybės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Prašom balsuoti.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 77, prieš – 7, susilaikė 38. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Pasikartodamas paraginsiu balsuoti už ir pritarti Seimo sesijos pratęsimui. Iš tikrųjų šis Seimas yra unikalus. Neseniai A. Kubilius yra pasakęs, kad didžiausią koaliciją Seime dažniausiai turi būtent urėdų partija, neegzistuojanti urėdų partija. Greičiausiai šis Seimas keičiasi ir turi savo savarankišką nuomonę, autonominę nuomonę apie tai, kaip turėtų būti valdomi Lietuvos miškai. Būtų gerai, jog ta nuomonė sutaptų su Vyriausybės nuomone, nes tik dirbant kartu ir priimant sprendimus kartu būtų galima pasiekti rezultatų. Taigi aš kviečiu pratęsti Seimo sesiją ir palaikyti G. Landsbergio, K. Glavecko ir E. Gentvilo teikiamą pataisą dėl to, jog sprendimai dėl to, kaip turėtų būti tvarkomos urėdijos, būtų perduoti Vyriausybei, nes tai yra Vyriausybės kompetencija ir Vyriausybė tuos sprendimus turėtų priimti. Taigi kviečiu palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, kolega sakė, kad šis Seimas yra unikalus. Tai su tuo galima sutikti. Tikrai tokio Seimo ir tokio buldozerio dar nėra buvę, nė man žinoma iki šiol kadencijose. Tačiau siūlomas sprendimas yra ne unikalus, o labai banalus: sunaikinti valstybinius miškus ir urėdijų sistemą. Tas siūlymas jau buvo girdėtas praėjusią kadenciją ir buvo girdėtas iš tų pačių lūpų, dar kai valstiečiai buvo savo ūkiuose ir net gal nesvajojo apie Seimą ir politiko karjerą, šitie argumentai jau Seime skambėjo, buvo viešai svarstomi ir Seimo buvo atmesti. Šie argumentai ėjo iš stambiojo medienos perdirbimo verslo, kuris ir turi čia vienintelį interesą – kuo pigiau pirkti valstybinius miškus ir turėti sau didesnį pelną. Ir štai čia visos reformos esmė.
Bet tos reformos esmės pasekmė yra tai, kad valstybės miškai gali būti visiškai išnaikinti, kaip atsitiko Latvijoje. Gali būti sunaikinta visa sistema, kuri saugo miškus, ir tokiu būdu tiesiog valstybė ne tik kad gautų mažesnes pajamas, bet dar ir būtų gamtai padarytas didžiulis nuostolis. Čia yra reformos esmė.
Niekas dabar nedega dėl šitos reformos. Galima ją svarstyti rudenį. Visi sutinka, kad urėdijų reforma yra būtina, tačiau ne tokia, o galbūt kitokia. Yra štai pasiūlymų iš liberalų ir naujų atėjusių konservatorių, tai kas čia dabar verčia taip staiga svarstyti ir būtinai priimti jau šią sesiją? Nebent kas nors yra įsipareigojęs, gal turi kokių skolų ar kokių pinigų paėmę galimai iš tų, kurie čia labai stumia šią reformą, tada tai jūsų asmeninės problemos ir turėtumėte kreiptis į teisėsaugą. Tačiau jokios subjektyvios būtinybės tęsti sesiją nėra, viską galima padaryti rudenį, ramiai apsvarsčius ir su miškininkais, ir su specialistais, ir su ekspertais, įsigilinus ir priėmus tokią reformą, kuri saugotų Lietuvos miškus, o ne juos naikintų.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Aš iš tiesų būčiau už šitos sesijos pratęsimą su sąlyga, kad mes suprastume, ką mes tos sesijos pratęsimo metu priimsime, kad mes vis dėlto, jeigu jau vykdome reformas, jas vykdytume protingai ir taip, kad tai duotų realų rezultatą. Taip pat aš vis dar turiu viltį pagal tai, kad pradėjo efektyviau judėti komitetuose vaiko teisių apsaugos reforma, kad mes galbūt ir šioje, dabar nustumtoje į paraštes, bet žiauriai svarbioje, ir žodį „žiauriai“ aš vartoju tikslingai, žiauriai svarbioje reformoje taip pat pasiektume kokybišką rezultatą.
Labai norėčiau, kad mes kažkaip suvoktume, kad mūsų čia vykdomi politiniai žaidimai turi labai didelę kainą. Tokią kainą, kad mūsų pradeda nesuprasti arba jau giliai nesupranta visuomenė, kuri už mus balsavo. Kad žodis „reforma“ tampa iš esmės patyčių objektu ir nebeturi jokios prasmės. Kad būtų labai gerai, vėlgi dar kartą pasikartosiu, nors daug kam atrodo, kad tai nėra prioritetas, kad mes labai rimtai pažiūrėtume į savo pačių kasdienį darbą ir kad mes labai gerai suprastume, kad tai, kad mus išrinko, automatiškai mūsų nepadaro visažiniais. Kad tai, kad mus išrinko, automatiškai mūsų nepadaro profesionalais visose srityse, jau yra baisu ir gėda vartoti žodį „profesionalas“, baisu ir gėda vartoti žodį „reforma“ ir lygiai tokia pati gėda kartais pasakyti žodį „Seimas“. Aš labai norėčiau, kad, jeigu mes šią sesiją pratęstume, tikrai ir valdantieji pagalvotų apie kai kuriuos dalykus iš naujo ir truputį kitaip.
PIRMININKĖ. Dėkui. Nuomonė prieš – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininko pavaduotoja. Gerbiami kolegos, kadangi visi sutarėme, kad sesija pratęsiama išimtinai miškų reformos klausimais, tai keletą žodžių apie miškų reformą. Čia buvo daug prikalbėta, iš tiesų pasakyta gerų kolegų minčių, tačiau aš norėčiau jūsų dėmesį atkreipti į vieną paprastą aspektą. Miškų reformos esmė – iš 42 įmonių padaryti vieną įmonę per metus. Tai yra pakankamai rimtas iššūkis bet kuriai valdžiai. Tam reikia susiklausymo, tam reikia politinės valios, tam reikia sinergijos tarp atskirų valdžios struktūrų. Dabar pažiūrėkime, ar tikrai yra sinergija tarp Seimo Pirmininko, tarp valdančiosios didžiausios frakcijos pirmininko, tarp premjero, tarp aplinkos ministro, tarp komiteto pirmininko? Aš nežinau. Akivaizdu, kad nėra sinergijos su Prezidente, nes jau Prezidentė taip pat išsakė gana sarkastišką nuomonę apie jūsų vykdomą reformą ir būdą, kaip ji yra vykdoma.
Taigi, neturėdami sinergijos ir bendradarbiavimo tarp šių sričių, aš neįsivaizduoju, kaip jūs įgyvendinsite pačią reformą. Tai, kad yra du kartus pratęsta sesija, rodo, kad susiklausymo valdančiojoje koalicijoje nėra. Kas trukdė, mieli kolegos, laiku atlikti visas procedūras? Akivaizdu, kad yra jautrus klausimas, jautrus klausimas miškininkams, daliai visuomenės. Tikrai buvo galima laiku ir tvarkingai užsakyti ekspertizę, per komitetus perleisti nieko neapeinant, nieko negudraujant, ir mes būtume galėję šią reformą, jeigu jau tokia yra valdžios valia, tikrai priimti nepratęsdami sesijos. Panašu, kad kažkur tarp jūsų pačių yra didelis nesusiklausymas ir nesutarimas. Linkiu jums išsispręsti vardan tos Lietuvos savo nesutarimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš norėčiau paprašyti sesiją pratęsti ilgesniam laikotarpiui, nes vienas iš pagrindinių argumentų miškų reformos atlikimo ir jos skubotumo yra stojimas į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Bet tai yra tik vienas iš 24 punktų, kuriuos mes turime įgyvendinti iki kito pavasario. Premjeras S. Skvernelis yra prisiėmęs asmeninę atsakomybę koordinuoti projektus, kurie susiję su stojimu į šią organizaciją. Tam reikia įvykdyti ne tik vadinamąją miškų reformą, bet reikia įvykdyti aibę struktūrinių pakeitimų, tai yra: ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimas, Investicijų apsaugos, Lobizmo įstatymas, kurį ką tik priėmėme, aukštojo mokslo reforma, ir t. t., ir t. t.
Gerbiamas premjere, kurio nėra šiuo metu salėje, iš tikrųjų sakydami, kad mes neįstosime į EBPO todėl, kad nepriimsime miškų reformos, mes giliai klystame. Mes turime tiek namų darbų, kurių jūs nepadarėte per šią pavasario sesiją, kad mes turėtume dirbti iš tikrųjų visą vasarą. Kitų metų liepos mėnesį, kai mes turėsime įstoti į šitą išsivysčiusių Europos valstybių klubą, mes tikrai neįstosime, jeigu jūs nevykdysite ten suplanuotų reformų, o aš jų nematau nei šioje sesijoje, nei kitoje sesijoje. Kitą sesiją mes matome, kad gruodžio 1 dieną mes tik gausime diskutuoti veiklos planą dėl aukštojo mokslo reformos, o ją reikia gyvendinti per kitą rudenį tam, kad įstotume į šitą organizaciją.
Gerbiamieji, prašau nenaudoti EBPO kaip argumento dėl miškų reformos, nes reikia daryti bent dvidešimt svarbių darbų tam, kad įstotume į šitą organizaciją, ir miškai yra tik vienas. Jūs labai stipriai pavėlavote.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tą reformą jau tikrai galima pavadinti ne miškų reforma, o asmeninių ambicijų reforma, daugiau nieko čia nėra. Įsigilinti į ekspertų išvadas niekas nenori, jos tyčia slepiamos nuo Seimo narių, pateikiamos tik tos, kurios yra palankios, kurios su kirtėjais susijusios, į kitą pusę neįsigilinama. Ekspertizes (…) nutempti, pasijuokiant ekspertams siūlomas 100 eurų atlygis. Tai tampa jau tam tikra parodija. Man tas kelias labai primena Darbo kodekso svarstymą – svarstome dokumentą, niekas iš esmės neįsiskaitęs ir neįsigilinęs, tenkindami vienas ambicijas. Kuo baigėsi Darbo kodekso svarstymas, visi puikiai žinome. Politikai galėtų padaryti išvadas. Toks būdas – tai rodoma nepagarba žmonėms.
Jeigu mes, kalbėdami apie urėdus, nepagarbiai kalbame apie miškininkus, visus miškininkus, šlampančius lietuje, kur iš kartos į kartą miškus saugojo ir išsaugojo mums geros būklės, pažemindami jų visų giminės pasiaukojimą šiai sričiai, tai kalbėti apie kokį nors dialogą ar dar ką nors nebetenka. Jeigu jūs nusprendėte tokiu būdu tenkinti savo ambicijas norėdami parodyti, kokie mes kieti, tai eikite tuo keliu, bet tikrai bus liūdnos pasekmės mūsų visai visuomenei parodžius nepagarbą tiems žmonėms. Argumentų kova čia jau nieko nereiškia. Argumentai, sprendimų ieškojimas dėl būtinos reformos nieko nebereiškia. Svarbu parodyti, kas iš mūsų viršesnis. Po to norime, kad mūsų žmonės mus gerbtų. Už ką?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pasisakau už pratęsimą, tik siūlau ateityje vis dėlto pratęsimus susieti su kokiomis nors gražiomis datomis. Na, pavyzdžiui, pratęsiame iki Žalgirio mūšio metinių, iki Baltijos kelio, iki Laisvės dienos. Šiaip gražiau atrodys, nes dabar toks veikimas yra blogiau už nieko nedarymą. Mes perkame katę maiše, nors dauguma kalbėjo apie katę miške, bet pažiūrėkite, kur kitos mūsų pratęsiamos savaitės darbotvarkė. Kur ji? Mes ją tvirtinsime, jos dar nėra įkelta į mūsų duomenų bazę, mes nežinome, ką mes veiksime kitą savaitę. Be abejo, aš suprantu jūsų sutrikimą, tokie veiksmai tik tą ir reiškia. Visiškai pritariu anksčiau kalbėjusiam V. Sinkevičiui, kad jums tikrai reikia poilsio. Ar šių keturių dienų užteks, aš nesu įsitikinęs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Sutinku, kad darbas ir politiką puošia. Turbūt mes pasiruošę visą rugpjūtį ir liepą čia praleisti, bet manau, kad darbas turi teikti ne tik malonumą, bet ir atnešti tam tikrą pridėtinę vertę ir naudą Lietuvos piliečiams, o ne tik atskiriems Seimo nariams ar atskiroms interesų grupėms. Kai aš žiūriu į tai, ką mes čia šiandien svarstome, ir galiu lyginti su kitomis kadencijomis, ką mes čia darydavome liepos mėnesį, tikrai nerandu nė vieno įstatymo, kuris įsigaliotų liepos mėnesį, rugpjūčio ar rugsėjo. Visi jie geriausiu atveju įsigalios sausio 1 dieną ir tą galima padaryti ir normalia tvarka.
Aš labai gerai žinau tą tradiciją, kuri nesikeičia daugelį metų, kad paskutinėmis sesijos dienomis arba pratęstose sesijose bandoma, pasakysiu ne visai lietuviškai: prakišti, prastumti, o dabar mes dar dažnai vartojame žodį „buldozeruoti“ kokius nors nevisiškai normalius įstatymus, kurie per normalų posėdį, normaliu laiku dažniausiai neateitų net iki svarstymo, jie būtų svarstomi komitetuose. Kadangi girdžiu kolegas, kad labai įtemptai dirbome tuos šešis mėnesius, dieną naktį galvojome apie Lietuvą, tikrai nesakysiu, kaip kolega, stovintis prie mikrofono, kad reikia poilsiauti, Seimo nariams atostogų nėra ir neturi būti, bet, aš manau, reikėtų nuvažiuoti ir susitikti su rinkėjais, su tais pačiais miškininkais, pasiklausyti, padaryti sau išvadas ir normaliai rugsėjo mėnesį priimti sprendimus. Todėl tikrai nematau degančios ugnies mūsų darbotvarkėje, kad reikėtų ją tęsti.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Prašome apsispręsti ir balsuoti. O replikos po balsavimo, bus suteikta galimybė tai padaryti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: už – 80, prieš – 5, susilaikė 36. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-977) priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo. Pirmasis norėjo kalbėti V. Sinkevičius? Ne, jau nenori. A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš apie juodą katę miške, ką kalbėjo, ir dar naktį.
Pirmas dalykas. Kolegos sako, kad Ekonominio bendradarbiavimo organizacija reikalauja atlikti urėdijų reformą. Būkite geri, svarstymui atneškite sutarties punktą, kuriame yra parašytas tas reikalavimas. Bent aš jo nemačiau.
Antras momentas apie informaciją. Praeitą savaitę Ministras Pirmininkas pateikė tokią gana skandalingą informaciją, kad jis turi apie 1 tūkst. 400 pažeidimų, kuriuos atliko urėdijos per praeitus metus. Šios dienos dvi institucijos, kurios atlieka miškų kontrolę, t. y. Miškų tarnyba ir Generalinė miškų urėdija, pareiškė, kad tokių pažeidimų yra 60. 1 tūkst. 400 ir 60. Būkite malonūs, tegu kitą savaitę Ministras Pirmininkas pateikia savo tą informaciją apie 1 tūkst. 400 pažeidimų, nes išeina kaip su Alkoholio įstatymu ir ekspertize: kiekvienas pagal savo paniatkes pateikė informaciją, kiek Lietuvos gyventojai išgeria. Prašau, kad šita informacija būtų Seimo nariams pateikta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jeigu žodį paniatkės būtų galima išversti į lietuvių kalbą, būtų daug mieliau klausytis čia, šitoje posėdžių salėje.
Gerbiamasis Kęstuti, prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Negirdėti?
PIRMININKĖ. Jau dabar girdėti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man teko būti fakulteto dekanu ir aš gerai atsimenu, kad sesiją pratęsdavo nepažangiems studentams. Taigi čia šiuo atveju irgi taip pat, nes pažangūs studentai būtų tą darbą jau padarę. Ką darysi! Tegul vėliau, bet aš balsuosiu ir pritarsiu šitam darbui. Jeigu šitie nepažangūs studentai imtųsi pratęsti dar dviem savaitėms ir padarytų mokesčių reformą, dar dviem savaitėms – ir perkeltų porą ministerijų į Kauną, aš irgi pritarčiau.
PIRMININKĖ. Puiku! Vadinasi, 16 metų buvome nepažangūs studentai, jeigu atkreiptume dėmesį į statistiką.
E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai. Ačiū. Man labai patiko apie nepažangius studentus. Tik žinote, universitetuose nebūna, kad nepažangūs studentai rėktų ant dėstytojų, kurie duoda gerus patarimus, o čia kartais taip atsitinka.
PIRMININKĖ. Replikos išsakytos. Dėkoju visiems.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
11.03 val.
Terminų banko įstatymo Nr. IX-1950 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-839(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Darbotvarkės 1-3 klausimas – Terminų banko įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-839. Pranešėjas – Seimo narys Eugenijus Gentvilas. Atsiprašau, Eugenijus Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gautos Teisės departamento išvados. Komitetas svarstė. Pirmajai Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai yra nepritarta, nes komitetas mano, kad gali būti ta nuostata, jog biudžetinių lėšų tam bankui tvarkyti turėtų skirti Vyriausybė. Bendru sutarimu nepritarta.
Antra pastaba susijusi grynai su technine dalimi. Mes pritarėme. Ir už visą išvadą – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Reikėtų apsispręsti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio, kaip pasakė E. Jovaiša, yra dvi pastabos. Siūloma pritarti komiteto pritartoms pataisoms. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 9 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-839) priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-711(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-711. Pranešėjas – Seimo narys A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šiandien svarstė J. Razmos pasiūlymus dėl daugumos straipsnių ir komiteto sprendimas buvo nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Buvo Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Norite pristatyti dėl 1 straipsnio?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš priminsiu, kad mokytojams šių metų pradžioje buvo duotas tvirtas pažadas, kad etatinis darbo apmokėjimas ir, žinoma, tam tikras to apmokėjimo pagerinimas bus jau nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Dabar sakoma, kad biudžete tam nenumatyta lėšų, nors man keista, kai buvo tas pažadas, šių metų biudžetas jau buvo patvirtintas. Bet jeigu jau pripažintume, kad, Vyriausybei nieko nepadarius iki šio momento, per pusantro mėnesio nėra taip paprasta padaryti, aš siūlau, jeigu bent kiek branginate savo duotus pažadus, įvykdykite juos kiek įmanoma anksčiau.
Aš siūlau tai padaryti nuo kitų metų sausio 1 dienos, ne nuo rugsėjo 1 dienos. Bus jau naujas biudžetas. Nereikės čia skųstis, kad biudžete nėra pinigų. Yra laiko juos numatyti rengiant biudžeto projektą. Taip irgi savotiškai bus patogiau, nes tai bus susiję su finansiniais metais, su jų pradžia.
PIRMININKAS. Kviečiu paspausti pliusą, jei turime 29, pritariančius šiai pataisai, kad svarstytume pataisą. Yra 29. Už balsavo 42. Vadinasi, pataisą turime svarstyti.
Prašau, komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDPF). Kaip ir minėjau, komiteto nuomonė buvo nepritarti. Visų pirma, mokslo metai prasideda rugsėjo 1 dieną ir mokytojų tarifikacijos yra patvirtinamos vėliausiai rugsėjo 6 dieną. Jeigu mes pritarsime šitam įstatymo projektui ir nuo sausio 1 dienos pakeisime darbo apmokėjimo principą ir sistemą, sukelsime didelę sumaištį, todėl komitetas pasiliko prie tos pozicijos, kad nuo rugsėjo 1 dienos.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šį rytą svarstėme Biudžeto ir finansų komitete, nuomonės išsiskyrė. Aš tik atkreipsiu dėmesį, kad mokytojai tikrai neprieštarautų, kad jiems atlyginimas didėtų nuo kitų metų sausio mėnesio, o ne nuo rugsėjo mėnesio. Spekuliuoti ir sakyti, kad mokytojai tam nepritartų, man atrodo, būtų nekorektiška.
Dabar aš priminsiu, kad jūs patys, valdančioji dauguma, pasiūlėte priimti šį sprendimą ir jūs priėmėte jį, kad įsigaliotų nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Dabar patys jį atšaukiate ir gąsdinate, kad reikės papildomų 100 mln., tada dar gąsdinate, kad atlyginimai mokytojams mokės… Iš tikrųjų aš manau, kad reali ir tikroji šios kakofonijos priežastis yra toks sudėtingas šios Vyriausybės darbas, kai jinai nespėja parengti projektų, įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų ir susitarti su mokytojais ir profsąjungomis, todėl yra gerbiamojo J. Razmos labai racionalus pasiūlymas atidėti įsigaliojimą iki sausio 1 dienos. Taip išlieka spaudimas derėtis, spaudimas kalbėtis ir taip pat atmetamas finansinis spaudimas, nes jeigu šių metų biudžete lėšų nėra, tai kitų metų biudžete galima jas suplanuoti. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš manau, kad šitas pasiūlymas, taip švelniai tariant, yra nesusipratimas, kadangi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. niekas nežadėjo įvesti etatinio apmokėjimo mokytojams – 2017 metų biudžete nebuvo numatyta tokių pinigų, o pinigai yra nemaži. Antras argumentas yra tas, kad mokslo metai mokykloje prasideda nuo rugsėjo 1 dienos, o ne nuo sausio 1 dienos, todėl visiškai racionalu būtų etatinį apmokėjimą įvesti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Iš tikrųjų padarytas didelis darbas, vyksta trišalės derybos, tos derybos eina į pabaigą. Manau, kad dėl tų derybų iš tikrųjų Vyriausybė žengs žingsnius, formuodama biudžetą, manau, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. etatinis mokėjimas bus įvestas be jokių trukdžių, todėl aš manyčiau, kad už gerbiamojo J. Razmos pasiūlymą nevertėtų balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti balsuodami dėl šios J. Razmos pataisos. Kas balsuoja už J. Razmos pataisą, balsuoja už, kas balsuoja už komiteto nuomonę, balsuoja prieš.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 41, prieš – 40, susilaikė 23. Pataisai nepritarta. Prašau tęsti.
A. PALIONIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėjau pasakyti, kad jeigu mes nepritariame šiai pataisai, tai ir likusios trys J. Razmos pataisos yra susijusios su šia data, mes turėtume jų ir nesvarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pataisų nėra, turime apsispręsti dėl viso straipsnio. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. (Balsai salėje) Keturi – už, keturi – prieš. Nuomonės. Yra užsirašiusių. Nuomonė už – V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, iš tikrųjų nukelti metus geriau, negu daryti chaosą sistemoje. Aš palaikau poziciją, kad, nesant galimybės pasiruošti solidžiai ir solidžiai įvesti etatinį apmokėjimą, geriau nukelti pusmetį ar metus, o tada solidžiai, tvarkingai padarykime reikalingus namų darbus. Gal kas nors užstrigo, gal kas nors neišėjo, puikiai žinome, kad pasakyti galime, kad bus padaryta per savaitę, bet dokumentai. Yra susipynę įstatymų projektai, į visus tuos dalykus reikia pažiūrėti solidžiai ir rimtai. Tikrai siūlau pritarti siūlomam projektui. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia yra mokytojų… didinimo įstatymas, tai nekalbėkime abrakadabrų dėl etatų, koeficientų ar dar ko nors. Tai yra klausimas, ar norime padidinti mokytojams atlyginimus, ar nenorime padidinti atlyginimų. Jeigu norime padidinti atlyginimus, nuo kada norime padidinti? Taigi jūs patys priėmėte sprendimą padidinti nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Dabar atsiimate savo pažadą ir sakote: nebenorime mes didinti mokytojams atlyginimų. Buvo pasiūlytas alternatyvus kompromisinis variantas didinti nuo sausio 1 dienos, bet jūs ir tam nepritarėte. Tai dar kartą kviečiu nepritarti šiam siūlymui, nes šis siūlymas yra labai paprastas ir aiškus – didinti ar nedidinti mokytojams atlyginimus. Tie, kurie balsuos už, labai aiškiai pasako, kad mokytojams atlyginimų didinti nereikia.
PIRMININKAS. Nuomonė už… Replika.
A. PALIONIS (LSDPF). Posėdžio pirmininke, aš norėjau priminti, kadangi dabar mes apsvarstėme tik 1 straipsnį, tai turėtume priėmimo stadijoje pastraipsniui eiti ir tik tada dėl viso kalbėti.
PIRMININKAS. Tik vienas straipsnis ir yra.
A. PALIONIS (LSDPF). Yra daugiau straipsnių. (Balsai salėje) Atsiprašau.
PIRMININKAS. 1 straipsnis, 17 straipsnio pakeitimas. Nuomonė už – Seimo narys E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, raginu balsuoti už. Valstiečių frakcija visada buvo už mokytojų atlyginimų didinimą. Tai, kas dabar vyksta, jokiu būdu nereiškia, kad mes nenorime didinti atlyginimų, bet dar kartą noriu pabrėžti, kokia situacija yra šiuo metu susidariusi. Ji neturi nieko bendro kol kas su etatiniu apmokėjimu, o su ankstesnės Vyriausybės įsipareigojimais, jūs visai neprisimenate tos tikrosios prasmės, kodėl buvo nukelta iki rugsėjo 1 dienos. Tai aš raginu visus, kurie nori, kad mokytojams būtų keliami atlyginimai, balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų norėčiau tik priminti, ką ne taip seniai sakė ir rašė spauda, t. y. sausio 10 dieną. Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė sako, kad nauja mokytojų darbo apmokėjimo sistema turėtų įsigalioti vėliausiai nuo 2018 metų pradžios. Ji sako: iki kovo mėnesio mes parengsime modelį ir pateiksime aptarti; priklausomai nuo to, koks tai modelis bus, turime įvertinti, ar reikės papildomų lėšų, jeigu reikės – kiek, tada ir diskutuosime dėl atlyginimų pakėlimo. Ir sako: 2018 metų pradžia yra tas tikriausias mūsų sutartas galutinis laikotarpis, nes tai sietina ir su biudžetiniu finansavimu. Taip pat prisimename, ką kalbėjo jau sausio mėnesį, kai svarstėme Valstybės ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą, gerbiamasis T. Tomilinas. Jis taip pat pasakė, kad visi atlyginimai bus padidinti nuo sausio 1 dienos ir vėlgi tam yra faktiškai ruošiamasi. Ką tada dabar matome? Kad iš tikrųjų buvusi profsąjungų lyderė, beje, pačių pedagogų, kas labiausiai keista, pati teikia įstatymo projektą, kur iš tikrųjų atideda visą atlyginimų didinimą ir apskritai etatinį apmokėjimą – tik nuo 2018 metų rugsėjo. Tikrai nesuprantami dalykai, kai reikia pakovoti kam nors iš pačių pedagogų, daromas atvirkščias veiksmas ir savo rankomis, aš suprantu tą auką už partiją, bet iš tikrųjų galbūt ne patys pedagogai turėtų sėti nepasitikėjimą Seimu. Iš tikrųjų tai didžiulis nepasitikėjimas, kai deleguoti atstovai teikia kontroversiškus teisės aktus, atidėdami visus procesus tolesniam laikotarpiui. Manau, ta žaizda neužgis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys J. Narkevičius
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Pirmas dalykas, šis pasiūlymas, laiko keitimas, neturi nieko bendro su mokytojų, švietimo sistemos darbuotojų algų pakėlimu. Kaip pakelsime algą, dar bus matyti iš to, koks bus tas etatinis apmokėjimas ir ar išvis nebus kai kurioms kategorijoms išmokėjimas, alga dar mažesnė? Tai jau kita tema.
Mes dabar kalbame apie mokėjimo termino įvedimą būtent nuo rugsėjo 1 dienos arba rugpjūčio 31 dienos atidėjimą. Atvirai kalbant, balsavau už tai, kad būtų nuo sausio, 2018 m. sausio 1 d. Kodėl? Todėl kad, kai mes įtraukėme mokytojų apmokėjimą į bendrą biudžetininkų finansavimo tvarką, komitete buvo priimtas sprendimas, kad tai galios tik iki 2017 metų liepos mėnesio, o nuo rugsėjo mėnesio jau turės būti įformintas ir finansavimas pagal naują tvarką. Tada sakiau, gerbiamieji, tai nerealu. Etatiniam apmokėjimui jau buvo ruošiamasi virš penkerių metų prieš tai, ir nieko iš to neišėjo. Taigi pratęsimo terminas, tegu jis būna, tegu mūsų specialistai ir kolegos Seimo nariai, kurie dirba tikrai labai intensyviai dėl etatinio apmokėjimo, tegu dirba ir turės laiko parengti. Dabar manau, kad yra logiška balsuoti iki rugsėjo mėnesio, nes kitas dalykas, kad kalendoriniai metai, mokslo metai prasideda būtent nuo rugsėjo mėnesio, ir iki tol visas tarifikacijas reikės atlikti. Tačiau, dar kartą pakartosiu, jeigu kas galvoja, kad bus didesni atlyginimai su pataisos priėmimu, tai klysta. Dabar mes tik atidedame terminą. Ačiū, balsuosiu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia yra ne tik balsavimas dėl konkretaus mokytojams svarbaus dalyko, jų atlyginimų likimo, kai tai bus rimčiau sprendžiama, bet ir balsavimas už tai, kad reikalaujame iš Vyriausybės gerbti savo viešai duotą pažadą. Ar nereikalaujame, ar žiūrime pro pirštus? Jeigu balsuosime dėl šio nukėlimo, mes Vyriausybės atstovams pasakysime: jūs galite pakalbėti bet ką, pažadėti bet ką, jeigu paskui persigalvosite, jeigu nieko Seime nepadarysite, mes uoliai įforminsime jūsų pasikeitusią nuomonę. Tai ir šiuo atveju aš manau, jeigu buvo tas pažadas duotas ir ministrės labai aiškiai išdėstytas, kaip čia kolega Edmundas citavo, tai reikia ir pareikalauti, kad būtų to pažado laikomasi. Aš siūlau balsuoti būtent taip – nebalsuoti už pratęsimą. O jeigu Vyriausybė pramiegojo pusę metų, nieko nepadarė dėl mokytojų atlyginimų klausimo sureguliavimo, tegu dabar dirba pusantro mėnesio, verčiasi per galvą, bet padaro.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Visą laiką minima data nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., kad turėtų būti įvestas etatinis apmokėjimas. Aš nežinau, ar čia Seime, svarstant iš tikrųjų įstatymo projektą, reikia remtis interviu laikraštyje ar portale? Reikia pasakyti, kad bent Seime Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija niekada nekėlė tokios idėjos dėl etatinio apmokėjimo įvedimo, tai turi puikiai žinoti Švietimo ir mokslo komiteto nariai. Būtent reikia pasakyti, kad vienos narės pastangomis iš tikrųjų siekiama, kad mokytojai finansiškai nenukentėtų. Aš manau, kad kaip tik istorija turėtų atsiminti tokius žingsnius, kurie tikrai pasitarnauja mokytojų labui, o ne kažkokiems politiniams interesams. Todėl siūlau balsuoti už šį projektą ir tikrai užtikrinti tokią mokytojų išgyvenimo problemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, keistai skamba kai kurių kolegų pasisakymai tiek svarstymo metu, tiek dabar apie begalinį, nesibaigiantį rūpinimąsi mokytojais. Jeigu tikrai mes mylime ir rūpinamės mokytojais, tai ta naujoji sistema jau turėjo būti įgyvendinta, nes teisingai pasakė kolega, apie tai kalbame jau penkerius metus. Kalbėjome dar neprisiekus Vyriausybei, laimėjus rinkimus, kad tą padarysime. Aš manau, duoti pažadus ir jų nesilaikyti yra blogas dalykas. Tai nėra jokia asmeninė ambicija A. Syso ar Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kuris nepritaria, bet tai yra principai. Ar mes turime kažkokius principus, norime jų laikytis, ar mes nenorime jų laikytis ir tada surandame priežastį, kadangi vyksta derybos su profsąjunga. Bet perėjimas prie kitos sistemos tai yra pirmiausia politinis dalykas, kad mes keičiame darbo apmokėjimo sistemą. Man atrodo, mokytojams, profsąjungų veikėjams, pats iš ten atėjau, svarbu, koks darbo užmokestis. Ar jis nesumažės? Kokios darbo sąlygos? O ne kokia politinė darbo apmokėjimo sistema bus. Todėl tikrai, kaip komitete mes nepritarėme, tikrai bijau, kad tas pažadas, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. mes tai turėsime, bus dar kartą svarstomas, tik kitų metų pavasarį, nukeliant datą dar toliau, ir taip nepadarysime to, ką reikia daryti. Vis tiek anksčiau ar vėliau mokinių skaičius nepadidės, todėl reikia spręsti šitą klausimą, todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės pareikštos. Kviečiu apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 74, prieš – 10, susilaikė 28. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-711) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog noriu reaguoti į tai, kad pažadas yra pažadas. Čia ne pažadas buvo, tai buvo parašyta ant balto popieriaus, juodai atspausdinta data, tai yra šių metų rugsėjo 1 diena. Mes taip ir reagavome, mūsų mokytojai taip ir tikėjosi, kad taip ir bus, kad nuo šių metų rugsėjo 1 dienos ta pertvarka įvyks ir atlyginimai jiems padidės. Dabar mes kokį priimame sprendimą? Eilinį kartą priimame vienokį sprendimą, nepraeina nė pusmetis, kiek aš atsimenu, tas sprendimas buvo priimtas vasario mėnesį, dabar mes 180 laipsnių apsisukame ir sakome, ne, mes to nedarysime, ir dar nukeliame. Man atrodo, iš tikrųjų čia jau ne pažadai, o tiesiog negarbingas mūsų kaip parlamentarų elgesys mokytojų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Norėčiau padėkoti visiems sveiko proto kolegoms, kurie palaikė šitą įstatymo projektą. Tai pirmas dalykas. Ačiū.
Antras dalykas. Man buvo graudu klausytis kai kurių kolegų pasisakymų, kad nepriėmę šito įstatymo projekto nedidinsime atlyginimų mokytojams. Tai visiška netiesa, kadangi jeigu mes nebūtume pratęsę dabar galiojančios mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos, tai tokiu būdu mes būtume sumažinę jiems atlyginimus, ir labai didelei daliai.
Trečias dalykas. Mano didžiai gerbiamasis kolega metė kaltinimą, kad buvusi profsąjungų lyderė pateikė kontroversišką įstatymo projektą ir atseit eina prieš mokytojus. Niekada ne tik kad nekenkiau mokytojams, bet visada būsiu už mokytojus, iki gyvenimo pabaigos. Ir manęs tuo kaltinti prašau nereikia. Šitas įstatymo projektas buvo gavęs visišką pritarimą švietimo profesinių sąjungų, o tie, kurie neišmano mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos ir mokytojų darbo specifikos, tai geriau patylėkite ir nesikraukite sau politinių taškų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Kaip sveiko proto Seimo narys, dabartiniu metu tai dar patvirtinta, ačiū, ir ne aš vienas, norėčiau replikuoti. Jeigu mes norime pakelti atlyginimus, tai mums nebūtinai nukelti ar tai susieti su ta data. Mes galime pagal dabartinę esamą tvarką įvesti tam tikrą padidinimo koeficientą, ir atlyginimai bus pakelti.
Mes atidėjome ne dėl nenoro pakelti atlyginimus, o dėl to, kad yra sudėtinga. Mes norime pakeisti visą finansavimo sistemą pereinant į etatinį apmokėjimą, o tai yra sudėtinga. Bet dėl atlyginimų įsipareigojimus, aš manau, kad valdantieji įvykdys, nes nuo šių metų rugsėjo 1 dienos, kaip ir buvo žadėta, pagal seną esančią tvarką padidinkime koeficientą, ir viskas, ir mokytojams įsipareigojimai bus įvykdyti. To mes ir tikimės iš jūsų, mokytojai irgi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes, politikai, mokame žodžiais kovoti už mokytojus, tačiau visada kova turi virsti darbais. Aš šiandien jau sakiau, kad buvo pažadai ir ministrės, ir net gerbiamas T. Tomilinas… Kuomet žmonės, einantys į Seimą, prižada kovoti, pasisako už tai, kad vis dėlto turi būti pereita prie etatinio apmokėjimo, ir po to tų pačių kovotojų rankomis yra keičiamos nuostatos, tai tikrai blogai, tai suteikia tam tikrą neigiamą įvaizdį, kuomet artimiausi kolegos, patekę į Seimą, elgiasi atvirkščiai, negu kalbėjo. Tai blogiau, negu koks nors kitas žmogus, kuris atsakingas už finansus, biudžetus, pateiktų tokį pasiūlymą. Suprantama. Bet šitai tikrai nesuprantama. Mums dažnai pasako, kas ten pas jus Seime vyksta? Kai jūs pakliūnate į Seimą, viską darote faktiškai atvirkščiai, laužote savo žodžius. Tai prestižo Seimui neduoda. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kad rūpinatės Seimo prestižu.
11.31 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 5, 6, 9, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-583(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 5, 6, 9, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-583(2). Pranešėjas – Seimo narys G. Kindurys. Pasiūlymų nėra gauta. Galime be pranešėjo. Pranešėjas rodo, kad nebūtina kalbėti.
Ar galime pastraipsniui? Dėl 1 straipsnio galime apsispręsti bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta.
2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu pritarta. Dėkoju. 5 straipsnis bendru sutarimu? Pastabų nėra. Ačiū, pritarta. 6 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Nuomonės. Nuomonė prieš. Užsirašė Seimo narys K. Masiulis. Nuomonių už nėra. K. Masiulis atsisako. Siūlau apsispręsti balsuojant dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 91, prieš – 2, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-583(2) priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 18, 19, 20, 21, 23, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-933(2)ES (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6a klausimas – Geodezijos ir kartografijos įstatymo 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 18, 19, 20, 21, 23, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-933(2). Pranešėjas – Seimo narys A. Strelčiūnas.
M. Adomėnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai…
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke! Minutę, Algi. Mano balsą prašau įskaičiuoti kaip balsavusį už.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom žodį pranešėjui.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį projektą ir nutarė pritarti komiteto išvadai ir patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-933(2) bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėti niekas neužsirašė. Ar galime pritarti po svarstymo? Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Taip pat pasiūlymų nėra. Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritarti galime. Ačiū, pritarta.
8 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Siūlau pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 10 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 11 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritarti galime? Ačiū, pritarta. 12 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. 13 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 14 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. 15 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pasiūlymų nėra. Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo nuomonių pareikšti niekas neužsirašė. Siūlau balsuoti dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 100, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-933(2) priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-934(2)ES (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6b klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-934(2)ES. Pranešėjas – taip pat Seimo narys A. Strelčiūnas.
E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Malonu. Gerbiamasis Pirmininke, aš ten kukliai stovėjau šalia, už aną įstatymą aš už balsavau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Zingeris – už. Prašom, pranešėjau.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė, priėmė sprendimą pritarti komiteto išvadoms ir patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-934(2) bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Pataisų nėra, užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Trys straipsniai, pataisų taip pat nėra. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Nuomonių už, prieš nėra. Kviečiu apsispręsti dėl įstatymo balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-934(2)ES) priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-885, Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo Nr. X-1231 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-886, Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-887, Civilinio kodekso 2.33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-888, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 27 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIIIP-889, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-890, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-891, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-892, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-893, Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-894, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-895, Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-896, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 4 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-897, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-898, Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-899, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-900, Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-901, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 3 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-902, Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-903, Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo Nr. XII-2393 preambulės, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-904, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-905, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-906, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-907, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-908, Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-909 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7a ir jį lydintys klausimai. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-885. Pranešėjas – viceministras R. Burokas.
R. BUROKAS. Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Vyriausybė teikia svarstyti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir 24 susijusius lydimuosius įstatymo projektus.
Šio įstatymo pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui svarbios įmonės, įrenginiai, ūkio sektoriai, apsaugos zonose veikiantis turtas ir teritorija būtų apsaugota nuo nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančių veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas, taip pat liberalizuoti ir padaryti efektyvesnę šiuo metu galiojančią investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūrą.
Pirmoji priežastis, lėmusi įstatymų projektų rengimą, yra 2012 metais birželio mėnesį gautas Europos Komisijos paklausimas, kuriame Europos Komisija išdėstė nuomonę, kad šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, įrenginių ir kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas riboja Lietuvos Respublikos įsipareigojimus pagal sutarties bei Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnyje įtvirtintą laisvo kapitalo judėjimą, kadangi įstatymu nustatoma procedūra, skirta įvertinti bet kurio potencialaus investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, ir siekiama investuoti į galiojančiame įstatyme nurodytas strateginės reikšmės turinčias ar nacionalinio saugumo požiūriu svarbias bendroves. Atsižvelgus į tai Vyriausybės pasitarime buvo nuspręsta išsamiai išnagrinėti Europos Komisijos keliamas problemas ir prireikus parengti įstatymų pakeitimus. 2014 metų rugsėjo mėnesį Europos Komisija nutraukė šį tyrimą.
Antra priežastis – pasikeitusi geopolitinė saugumo situacija regione. Rengiant įstatymo projektą buvo būtina įvertinti naujas grėsmes ir galiojančių įstatymų nuostatų, skirtų joms apsaugoti, veiksmingumą. Prireikus įtvirtinti papildomus saugiklius, kad būtų galima užkirsti kelią nacionaliniam saugumui kylančioms grėsmėms.
Trečia. Lietuvai siekiant tapti EBPO nare buvo būtina peržiūrėti galiojančias įstatymo normas (kuris savo esme yra investicijas varžantis įstatymas), šio įstatymo nuostatas ir rengiant įstatymo projektą įvertinti su naryste EBPO sietinus Lietuvos įsipareigojimus. Pirminis įstatymo projektas, įskaitant ir kitus klausimus, šių metų kovo 9 dieną Paryžiuje buvo pristatytas EBPO investicijų komitetui. Įstatymo projektas ir Lietuvos pastangos tobulinant įstatymo projektą komitete buvo įvertintos pozityviai.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme gana griežtai, o kartu ir nenuosekliai reglamentuojama investuotojų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, strategiškai svarbūs ūkio sektoriai nėra aiškiai apibrėžti, o investuojantiems į strategiškai svarbius ūkio sektorius nustatyta išankstinė pareiga kreiptis dėl tokios patikros. Pagal galiojantį įstatymą institucijos neturi instrumentų atlikti vėlesnę patikrą, kai pradžioje buvęs saugus investuotojas vėliau ima kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams.
Įstatymo projekte siūlomos apsaugos priemonės, kurios investuotojų atžvilgiu nustatys lankstesnę patikros procedūrą, t. y. siūlomi trumpesni terminai bei išimtys, kai nebus taikoma išankstinė patikra. Pavyzdžiui, investuojant į strategiškai svarbius ūkio sektorius ar apsaugos zonas investuotojo patikra galės būti atliekama tik tais atvejais, kai įstatymo projekte nurodytos institucijos turės duomenų, kad investuotojo planuojama vykdyti arba vykdoma veikla, arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai gali kelti realią grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Atitinkamai Europos Sąjungos, NATO, ELPA, EBPO šalių, kurias Lietuva pasirinko kaip savo europinės ir transatlantinės integracijos partneres, investuotojai bus laikomi potencialiai nekeliantys grėsmės nacionalinio saugumo interesams, jeigu atitiks įstatymo projekte nustatytas sąlygas.
Vis dėlto įstatymo projekte pagrindinis dėmesys yra skiriamas nacionalinio saugumo interesų apsaugai, todėl numatyta daug priemonių, skirtų šiems interesams apsaugoti. Atsakingoms institucijoms siūloma suteikti galimybę atlikti tiek išankstinę, tiek vėlesnę investuotojų patikrą, taip pat, jeigu reikalauja situacija, imtis išimtinių operatyvinių priemonių, pavyzdžiui, Vyriausybės sprendimu sustabdyti apsaugos zonoje veikiančio juridinio asmens veiklą, jei toks asmuo vykdytų tam tikrą pavojingą veiklą, nukreiptą prieš valstybės nacionalinio saugumo interesus.
Siekiant papildomos nacionalinio saugumo interesų apsaugos, prie jau esančių keturių strategiškai svarbių ūkio sektorių siūloma įtraukti papildomą karinės įrangos sektorių, tačiau palikti galimybę detalizuoti, kokios konkrečiai veiklos patenka į kiekvieno sektoriaus apimtį. Investuotojams numatyta pareiga pranešti apie investicijas dėl įsisteigimo strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje ar apsaugos zonoje ar akcijų įsigijimą jose veikiančiose įmonėse.
Taip pat peržiūrėti įstatymo projekto prieduose pateiktus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įmonių ir įrenginių sąrašus, sąrašai atnaujinti atsižvelgiant į tam tikrą įmonių reorganizacijos arba vykdomų funkcijų neaktualumą nacionalinio saugumo interesų prasme. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės suskirstytos į tris kategorijas, kurioms taikomas skirtingas reguliavimas, įmones reorganizuojant, likviduojant arba atliekant kitus veiksmus, priklausomai nuo to, kokia akcijų dalis įmonėse priklauso valstybei.
Apibendrinant būtų galima pasakyti, kad, priėmus įstatymus, tai padės užtikrinti efektyvesnę investuotojų patikrą, suteiks institucijoms priemones operatyviai reaguoti siekiant apsaugoti nacionalinio saugumo interesus ir kartu mažins administracinę naštą investuotojams.
Gerbiami Seimo nariai, prašau pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo ir svarstyti skubos tvarka. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Dėkoju, viceministre, už pristatymą. Aš norėčiau paklausti dėl naujų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių. Tarkime, dabar kuriama viena įmonė, t. y. Lietuvos valstybiniai miškai. Tai irgi vienas iš svarbiausių objektų. Kaip jūs žiūrite į tai, ar jis turėtų būti įtrauktas į nacionalinę reikšmę turinčių objektų sąrašą ir ar negalima būtų, pritarus po pateikimo, papildyti tokiu punktu?
R. BUROKAS. Ačiū už klausimą. Nei dabartinėje įstatymo redakcijoje, nei mūsų siūlomame įstatymo projekte miškai nėra įtraukti į strateginių objektų sąrašą. Jeigu tokia politinė valia svarstant dabartinius įstatymo projektus būtų, tai būtų galima komitetuose šiuos klausimus svarstyti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas. Ruošiasi L. Balsys.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Atsisakau klausti. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys L. Balsys. Ruošiasi V. Gailius.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu klausimą dėl antro priedo – antros kategorijos įmonių nacionaliniam saugumui užtikrinti sąrašo. 6 punkte įrašytas teiginys, kuris, mano manymu, truputėlį yra pasenęs. Ar nemanote, kad jį reikėtų išbraukti? Tai yra: „Nacionalinis investuotojas numatytas Branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme.“ Ką jūs čia turite omeny? Galimą investuotoją į naujos branduolinės statybą ar investuotojus, kurie galimai gali investuoti į senos uždarymą ir palaikymą? Nes jeigu į naujos statybą, tai čia skamba truputėlį kaip atgyvena, nes naujoje Energetikos strategijoje nekalbama, kad atominė energetika yra Lietuvos kokia nors energetikos strategijos dalis.
R. BUROKAS. Ačiū. Vis dėlto, jeigu ateityje būtų priimtas sprendimas pasirinkti nacionalinį investuotoją, kuris būtų numatytas Branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme… Ši nuostata išliko tuo tikslu, kad ateityje šio įstatymo nereikėtų redaguoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, susipažinus su Teisės departamento išvada matyti, kad įstatymo projektas rengtas iš tikrųjų arba labai paskubomis, arba labai nekompetentingai. Tai ar aš klystu, ar iš tikrųjų buvo labai skubama, ar trūksta kompetencijos? Mes šiandien matome tik Teisės departamento išvadas ir dar kartą parlamentas už Vyriausybę turės dirbti Vyriausybės darbą – taisyti įstatymo projektą. O Teisės departamento išvadose – ir nuorodos į Konstitucinio Teismo nutarimus.
R. BUROKAS. Ačiū už klausimą. Įstatymo projektas buvo pradėtas rengti dar 2012 metais, 2013 metų pradžioje. Jis tikrai nėra skubotas. Didžioji dalis Teisės departamento išvadų yra techninio pobūdžio, į kurias svarstymo stadijoje galima atsižvelgti. Kai kurios pastabos yra politinio pobūdžio, kur reikalauja, matyt, ir Seimo narių politinio sprendimo, ir platesnių diskusijų komitetuose. Tikrai vertiname tas pastabas. Ne su visomis sutinkame. Turbūt ir Teisės departamentas buvo įspaustas į tam tikrus laiko rėmus. Tikrai dėl kai kurių pastabų galima diskutuoti, tačiau, mūsų nuomone, įstatymas gana subalansuotas ir pakankamai užbaigtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausti Seimo narių nėra užsirašiusių.
Gerbiami kolegos, turėtume apsispręsti po pateikimo. Norėčiau prašyti pritarti po pateikimo nuo Nr. XIIIP-885 su visais lydimaisiais iki Nr. XIIIP-909. Ar galime bendru sutarimu? Balsuojame? Gerai. Balsuojame.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Po pateikimo įstatymų projektams pritarta. Turime apsispręsti dėl komitetų. Dėl projekto Nr. XIIIP-885 siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas ir papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar pritariate tokiam pasiūlymui? Reikia balsuoti? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū. Dėl projekto Nr. XIIIP-886 pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Toliau. Projektas Nr. XIIIP-887, taip pat Ekonomikos komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Projektas Nr. XIIIP-888. Pagrindinis komitetas – TTK. Galime pritarti? Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomas – Ekonomikos komitetas. Pritarta. Ačiū. Toliau projektas Nr. XIIIP-889. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Projektas Nr. XIIIP-890. Pagrindinis komitetas – taip pat Ekonomikos komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Toliau projektas Nr. XIIIP-891. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – TTK. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Projektas Nr. XIIIP-892. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Pritariame? Ačiū. Bendru sutarimu. Projektas Nr. XIIIP-893. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta. Projektas Nr. XIIIP-894. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Toliau projektas Nr. XIIIP-895. Ekonomikos komitetas – pagrindinis. Pritarta. Projektas Nr. XIIIP-896. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas ir papildomas NSGK. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta. Projektas Nr. XIIIP-897. Pagrindinis – taip pat Ekonomikos komitetas ir papildomas NSGK. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Projektas Nr. XIIIP-898. Taip pat pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas ir papildomas NSGK. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta. Projektas Nr. XIIIP-899. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas ir papildomas – TTK. Pritarta. Projektas Nr. XIIIP-900. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Projektas Nr. XIIIP-901, taip pat Ekonomikos komitetas pagrindinis. Pritarta. Projektas Nr. XIIIP-902. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Pritarta. Projektas Nr. XIIIP-903. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – NSGK. Pritarta. Ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat kaip papildomas. Pritariame? Ačiū, pritarta. Projektas Nr. XIIIP-904. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Pritarta. Projektas Nr. XIIIP-905. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Pritarta. Projektas Nr. XIIIP-906. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – NSGK. Pritarta. Projektas Nr. XIIIP-907. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – NSGK. Pritarta. Projektas Nr. XIIIP-908. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – NSGK. Pritariame. Ir projektas Nr. XIIIP-909. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Pritariame.
Visus siūloma svarstyti III (rudens) sesijoje. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Skelbiu 20 minučių pertrauką iki 12 val. 15 min.
Pertrauka
PIRMININKAS. Baigėme pertrauką, tęsiame posėdį.
12.18 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 10, 11, 13, 14, 23, 26, 32, 33, 41, 43, 44, 45, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-624(2), Privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-625(2), Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-626(2), Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-627(2), Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-628(2) (svarstymas)
Gerbiami Seimo nariai, darbotvarkės 1-8 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-624 ir projektai iki projekto Nr. XIIIP-628. Pranešėja – Seimo narė G. Burokienė. Svarstymas. Priėmimas bus po pietų, nes turime tiktai dabar gautą Teisės departamento išvadą. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir 5 balsais už, 2 – prieš, 1 susilaikius pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-624(2).
PIRMININKAS. Papildomas komitetas – SRDK. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, labai apgailestauju, kad pagrindinis komitetas nepasakė, kad buvo Teisės departamento, buvo suinteresuotų institucijų pastabų, buvo komitetų išvados. Vis dėlto pagrindinis komitetas turėtų pradėti nuo to, kas buvo pateikta ir kodėl buvo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė ir pasiūlė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti dėl šių priežasčių: pirmiausia projekto iniciatoriai nesilaikė teisės aktų projektų rengimo reikalavimų, numatytų Teisėkūros pagrindų įstatyme, Vyriausybės darbo reglamente. Būtent nesilaikyta įstatymo projekto bei jo lydimųjų įstatymų derinimo tvarkos, apie ką savo 2017 m. balandžio 19 d. derinimo išvadoje Vidaus reikalų ministerijai konstatavo Teisingumo ministerija. Taip pat, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 2 punktu, projektas turėjo būti suderintas ir su Valstybės tarnybos departamentu, kuris šiandien atlieka su valstybės tarnyba ir personalo valdymu valstybės tarnyboje susijusių teisės aktų projektų nagrinėjimą, derinimą, tikslinimą ir su jais susijusią tikslinę analizę, taip pat teikia išvadą ir siūlymus, galinčius turėti poveikį tokių teisės aktų kokybei. Tačiau projektas su Valstybės tarnybos departamentu nederintas, be to, įvertinus atitinkamų institucijų: Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Susisiekimo ministerijos, derinimo procese ypatingos skubos tvarka pavestas pateikti išvadas dėl įstatymo projekto, darytina išvada, kad į šių institucijų esmines pastabas iki galo neatsižvelgta.
Antra. Įstatymo projekte iniciatorių siūlomi darbo užmokesčio reguliavimo pakeitimai, t. y. priedų ir priemokų dydžiai, neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos, todėl savo 2017 m. birželio 14 d. išvadoje pasisakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Be to, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje taip pat atkreipė dėmesį, kad siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas Konstitucinio Teismo doktrinos kontekste. Analogišką pastabą anksčiau paminėto derinimo procese išsakė ir Teisingumo ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlė nedidinti priedų ir priemokų dydžių. Šios ministerijos nuomone, tikslinga didinti pareiginės algos bazinį dydį, siekiant, kad atlyginimai didėtų visiems jį gaunantiems iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Dėl to ne kartą yra pasisakęs ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Trečia. Įstatymo projekte siūloma atsisakyti pareigų siūlymų buvusiems valstybės tarnautojams ir buvusiems pakaitiniams valstybės tarnautojams, pareigas nepertraukiamai ėjusiems ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad šis valstybės tarnybos institutas galioja jau gana ilgą laikotarpį, tačiau yra neefektyvus, save esme užkertantis kelią pritraukti naujus darbuotojus į valstybės tarnybą. Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomone, nėra pateikta pakankamai argumentų, kuo remiantis daromos tokios išvados. Atvirkščiai, Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomone, patirtis savivaldybėse rodo, kad, paskelbus konkursą laisvai valstybės tarnautojo vietai užimti, Valstybės tarnybos departamentas pasiūlo kompetentingus asmenis valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti. Buvusio valstybės tarnautojo patikrinimas dėl gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas yra kur kas trumpesnis nei konkursas, be to, asmenys, dirbę valstybės tarnyboje, turi viešojo administravimo įgūdžių, jie greičiau įsilieja į įstaigos veiklą, operatyviau prisideda prie įstaigos uždavinių įgyvendinimo, tikslų siekimo, todėl pateiktai projekto nuostatai nepritarta. Taip pat pažymėtina, kad projekto lydimųjų įstatymų projektuose, neminėsiu čia visų projektų, kurie su juo susiję… pripažinti netekusiais galios. Siūlomi pakeitimai yra itin aktualūs savivaldybėms. Lietuvos savivaldybių asociacija pažymi, kad dėl siūlomų pakeitimų gali sutrikti savivaldybių administracijų veiklos stabilumas ir išaugti papildomas lėšų poreikis, be to, Nacionalinė teismų administracija pažymėjo, kad siūlomi pakeitimai nėra tikslingi, jie apsunkins Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo nuo 2018 m. sausio 1 d. procesą, trukdys centralizuoti funkcijas, turės įtakos dirbtiniam pareigų skaičiaus didinimui.
Ketvirta. Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybės programoje, kuriai Seime pritarta, numatoma iš esmės imtis priemonių efektyviai ir profesionaliai valstybės tarnybą reformuoti, įgyvendinant jau seniai pribrendusias reformas. Tarp jų ir kompetencija grįstos valstybės tarnybos sistemos įdiegimas, vadovų vadybinių ir lyderystės kompetencijų stiprinimas, kartu su mokslininkais ir praktikais valstybės tarnybos optimizavimo skatinimas, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio ir motyvavimo sistemos tobulinimas, naujų personalo valdymo įrankių diegimas, valstybės ir vietos savivaldos tarnybos profesionalumo ir kokybės skatinimas, valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimas, gerinant likusių veiklos kokybę, ir motyvacijos didinimas.
Šios programos nuostatoms įgyvendinti Vyriausybė įsipareigojo parengti ir pateikti Seimui naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir su juo susijusius įstatymų pakeitimų projektus, siūlydama Seimui nesvarstyti buvusios Vyriausybės parengto Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų projektų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, projektas Seimui turėtų būti pateiktas šių metų rugsėjo mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių dėl projekto siūlomo pakeitimo tikslingumo, kai nėra pateikta pakankamai argumentų, kodėl siūlomi pakeitimai negalėtų būti svarstomi naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projekto kontekste, matant visumą ir turint aiškią viziją dėl valstybės tarnybos. Be to, Seimui pateiktame įstatymo projekte nėra numatyta esminių pakeitimų, kurie sudarytų prielaidą efektyviai ir profesionaliai valstybės tarnybai, o, įvertinus anksčiau paminėtas suinteresuotų institucijų pastabas, galima sulaukti ir priešingo rezultato, nei numatyta Vyriausybės programoje.
Penkta. Įstatymo projekte siūloma atsisakyti perteklinių nuostatų dėl valstybės tarnybos valdymo, supaprastinti valstybės tarnybos valdymo reguliavimą, atsisakant per detalaus valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos funkcijų vardinimo, t. y. siūloma iš įstatymo išbraukti konkrečios įstaigos – Valstybės tarnybos departamento – pavadinimą, dalį jos funkcijų perduodant Vyriausybės paskirtai valstybės tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai, kitų svarbių funkcijų, tokių kaip įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo priežiūra, su valstybės tarnyba ir personalo valdymu valstybės tarnyboje susijusių teisės aktų projektų nagrinėjimas, derinimas, tikslinimas, su jais susijusių tikslinių analizių atlikimas, taip pat išvadų ir pasiūlymų, galinčių turėti poveikį tokių teisės aktų kokybei, teikimas, patirties valstybės tarnybos valdymo klausimais analizavimas, dalyvavimas kuriant personalo valdymo standartus valstybės tarnyboje, siūloma atsisakyti. Pažymėtina, kad Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje Vidaus reikalų ministerija nepateikė konkretaus atsakymo, kokiai būtent įstaigai bus pavesta ateityje įgyvendinti Valstybės tarnybos departamento funkcijas, jeigu bus priimtas sprendimas naikinti departamentą. Neturint aiškios vizijos ir valstybės tarnybą reformuojančio kompetentingai parengto naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, siūlomi įstatymų projektų pakeitimai nėra aiškūs ir tikslintini.
Šešta. Šių metų vasario 13 dieną Valstybės audito atliktoje ataskaitoje apie žmogiškųjų išteklių valdymą viešojo administravimo institucijose (ataskaitą Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė gegužės 31 dieną) Valstybės kontrolė išsakė nuomonę, kad valstybės mastu neskiriama pakankamai dėmesio viešojo administravimo politikai įgyvendinti, nėra vienos institucijos, atsakingos už viešojo administravimo funkcijų priskyrimo priežiūrą, duomenų apie viešąjį administravimą vykdančių asmenų kaupimą, todėl viešojo administravimo politika formuojama ir viešojo tobulinimo sprendimai priimami neturint išsamios informacijos apie visus viešojo administravimo tarnybos vykdančius asmenis. Valstybės tarnybos politika, kurios įgyvendinimą prižiūri Valstybės tarnybos departamentas, neapima viso viešojo administravimo, todėl rekomenduojama priskirti instituciją, kuri būtų atsakinga už visų viešajame administravime dalyvaujančių subjektų metodinį vadovavimą, priežiūrą, duomenų kaupimą, ir nustatyti šiuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų koordinacinius tarpinstitucinius ryšius. Komiteto ir Valstybės kontrolės atstovų nuomone, tokia institucija galėtų būti būtent Valstybės tarnybos departamentas, turintis didelį įdirbį bei patirtį viešojo administravimo srityje, todėl jo funkcijas reikėtų pildyti, o ne mažinti.
Ir paskutinė išvada – septinta. Įstatymo projekte valstybės tarnautojo atostogas siūloma skaičiuoti darbo dienomis, atsižvelgiant į naujos redakcijos Darbo kodeksą, tačiau Seimui pateikti ne visi atitinkamų įstatymų pakeitimų projektai, pagal kuriuos atostogos valstybės tarnautojams skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Valstybės tarnybos įstatymo pataisas birželio 14 dieną. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-624 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant tiek į Teisės departamento, tiek į komiteto išvadas bei pateiktus argumentus. Dabar pavardinsiu argumentus.
Pirma. Dėl nesutikimo su Konstitucinio Teismo doktrina dėl projekto 6 straipsnio siūlomo reguliavimo.
Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatuota, kad konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius, tačiau Konstitucinis Teismas 2016 m. spalio 27 d. priimtame nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją negali būti nustatytas toks valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo teisinis reguliavimas, pagal kurį apmokėjimas už tam tikrą papildomą darbą (įskaitant apmokėjimą už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą), vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, savo dydžiu galėtų prilygti pagrindinei atlyginimo daliai, juolab ją viršyti ir kad konstitucinių teisingumo ir protingumo reikalavimų neatitiktų ir prielaidas iškreipti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantį jų atlyginimų dydžių diferencijavimą sudarytų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės tarnautojams už papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, galėtų būti apmokama taip pat, kaip už darbą viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, inter alia toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės tarnautojų atlyginimo sudedamoji dalis – apmokėjimas už tam tikrą papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, savo dydžiu galėtų prilygti pagrindinei atlyginimo daliai, juolab ją viršyti.
Pagal siūlomą projektą valstybės tarnautojų priedų ir priemokų suma galės sudaryti 90 % pareiginės algos. Todėl įvertinus priedą už tarnybos stažą, kuris jau dabar gali sudaryti 25 % pareiginės algos, ir jį sumuojant su siūlomais maksimaliais 90 % gaunama, kad priedai ir priemokos jau galės siekti 115 % pareiginės algos. O nuo 2018 m. kovo 11 d., padidėjus stažui, galimas net 118 % padidėjimas. Toks reglamentavimas laikytinas prieštaraujančiu Konstitucinio Teismo doktrinai.
Komitetas laikosi nuomonės, kad pareiginė alga turėtų sudaryti pagrindinę valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį ir ji turėtų būti ori ir pakankama, kad būtų galima nemokėti priedų ir priemokų, kai veiklos rezultatai nėra labai geri ir kai nėra skiriamos papildomos užduotys. Priedai ir priemokos turėtų būti tik papildoma užmokesčio dalis, mokama išskirtiniais atvejais. Tokios nuostatos buvo laikomasi rengiant Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų apmokėjimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2017 m. vasario 1 d.
Dėl kitų nuostatų atitikties Konstitucijoje įtvirtintam valstybės tarnautojų teisiniam statusui. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatuota, kad „valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, kad konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai suponuoja tam tikrus reikalavimus valstybės tarnautojams, kad valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų“. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad atsižvelgus į tai, kad galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme įspėjimo apie atleidimą terminai ir išeitinės kompensacijos dydžiai skiriasi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojančio Darbo kodekso nuostatų, keičiamos ir susijusios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad „įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, turi paisyti iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies kylančios žmogaus teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą; ši konstitucinė teisė valstybės tarnautojui turi būti garantuojama ne mažesniu mastu negu kitiems darbuotojams, tačiau dėl valstybės tarnybos, kaip specifinės darbinės veiklos, pobūdžio galimi tam tikri jos įgyvendinimo ypatumai“.
2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. Konstitucinio Teismo nutarimuose konstatuota, kad „valstybės tarnybos sistemos vientisumas nepaneigia galimybės tam tikrus valstybės tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai; diferencijuotas valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas grindžiamas valstybės, savivaldybių institucijų ir jų vykdomų funkcijų ypatumais, šių institucijų vieta visų institucijų, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje, joms nustatytais įgaliojimais, atitinkamiems valstybės tarnautojams būtinomis profesinėmis savybėmis, kitais svarbiais veiksniais“. Pateikta Konstitucinio Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti reglamentuojamas diferencijuotai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Valstybės tarnybos įstatymas nebūtinai turi būti siejamas su įsigaliojančiu Darbo kodeksu.
Vertinant tai, ar pagrįstai nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (apie tai kalbama 1996, 2003, 2007, 2009, 2010, 2012, 2013, 2015 metų ir kituose nutarimuose).
Pažymėtina, kad valstybės tarnautojams nustatyti reikalavimai ir ribojimai nekeliami ir netaikomi asmenims, kurių darbo santykius reglamentuoja Darbo kodekso nuostatos. Todėl diskutuotina, ar atsižvelgiant į tai siūlymas valstybės tarnautojų socialines garantijas artinti prie pagal darbo sutartis dirbančių asmenų garantijų, atitinkamai neperžiūrint valstybės tarnautojams taikomų reikalavimų ir ribojimų bei netaikant tokių pat principų kitiems valstybės pareigūnams, kurių socialinius santykius reguliuoja ne tik Valstybės tarnybos įstatymas, neiškreipia Konstitucijoje įtvirtinto valstybės tarnybos teisinio statuso ir atitinka Konstitucinio Teismo doktriną.
Antra. Dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų nesilaikymo.
Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną Vyriausybė pagal Konstituciją yra saistoma ir savo pačios priimtų nutarimų, kol Vyriausybės nutarimas nėra pakeistas ar panaikintas. Vyriausybė turi laikytis jame nustatytų reikalavimų, o savo pačios priimtų nutarimų nepaisymas reikštų, kad Vyriausybė nukrypo nuo konstitucinio teisės viešpatavimo imperatyvo, taigi ir tai, kad priimant Vyriausybės nutarimą buvo pažeistas konstitucinės teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas). Situacija, kai priimant teisės aktus nepaisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nustatęs pats teisėkūros subjektas, įvertinta konstitucinėje jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą, ne kartą konstatavo, kad pagal Konstituciją Vyriausybė, priimdama teisės aktus, turi laikytis galiojančių įstatymų, balsavimo dėl jų tvarkos. Pažymėtina, kad Vyriausybės pareiga laikytis įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos ne tik gali, bet ir turi būti traktuojama kaip konstitucinė pareiga. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad priimant teisės aktus negalima ignoruoti nė vieno įstatymuose nustatytos teisės akto priėmimo tvarkos etapo ar taisyklės; būtinybė teisės aktus priimti nuosekliai laikantis įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos kyla iš Konstitucijos. Pagal Konstituciją įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Vyriausybės teisės aktų priėmimo tvarkos etapų ir taisyklių būtina paisyti rengiant kiekvieną Vyriausybės teisės akto projektą nepriklausomai nuo to, ar tuo teisės aktu numatoma keisti ir koreguoti teisinį reguliavimą, nustatyti naują ar panaikinti galiojantį.
Dėl atvirumo ir skaidrumo principo. Teisėkūros procese dalyvaujantys subjektai turi vadovautis jiems Teisėkūros pagrindų įstatyme keliamais imperatyviais reikalavimais – teisėkūros principais. Teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti siūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose. Tai atspindi būtent atvirumo ir skaidrumo principą. Teisės aktų informacinėje sistemoje turi būti sudaroma galimybė visiems asmenims paskelbti pasiūlymus dėl šioje sistemoje paskelbtų iniciatyvų ir teisės aktų projektų.
Šio įstatymo projekto derinimas ir svarstymas Vyriausybėje atliktas pažeidžiant teisėkūros procedūrinius reikalavimus ir tuo aspektu, kad, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įstatymų projektai turėtų būti suderinti su Valstybės tarnybos departamentu, tačiau projektai nebuvo pateikti Valstybės tarnybos departamentui vertinti, kaip ir nėra pateikta informacija apie tokį derinimą praeityje.
Įvertinant, kad šiuo atveju Valstybės tarnybos departamentas laikytinas kompetentinga institucija, nesuderinus projektų su šia institucija neįgyvendintas Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 2 punktas ir Vyriausybės darbo reglamento 32.2 reikalavimai. Toks projekto teikimas Vyriausybei pažeidžia ir Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalį, kad Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios institucijos, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti suderintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, ir 25 straipsnio 3 punktą, kad ministras teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.
Dėl sistemiškumo. Siūlomu įstatymo projektu siūloma sumažinti ne tik Valstybės tarnybos įstatyme įspėjimo terminus, tačiau sietini įstatymai su galiojančia Valstybės tarnybos įstatymo redakcija nekeičiami – tiek Prokuratūros, Teismų įstatymuose bei statutuose, kuriais reguliuojamos statutinių tarnautojų darbo sąlygos, lieka tuose įstatymuose buvę įspėjimo terminai. Tuo pačiu aspektu vertintinos ir siūlomos mokėti kompensacijos valstybės tarnautojams. Siūloma suteikti atostogas tarnautojams darbo dienomis, tačiau lieka, kad kalendorinėmis dienomis atostogos suteikiamos prokurorams, teisėjams, valstybės, statutiniams pareigūnams ir t. t.
Dėl nesutikimo su XVII Vyriausybės programa. 2017 m. kovo 1 d. Vyriausybės nutarime Nr. 137 nustatyta, kad Vyriausybė, vykdydama nuostatas XVII Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu, parengs ir pateiks Seimui naują Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektus. Pateikti projektai neatitinka minėtos Vyriausybės programos skyriaus nuostatų, nes neįdiegiama kompetencijomis grįsta valstybės tarnybos sistema, nestiprinamos vadybinės ir lyderystės kompetencijos, iš esmės netobulinama darbo užmokesčio ir motyvavimo sistema, nestiprinama tarnautojų atsakomybė už priimtus sprendimus, o projekto sprendimai dėl materialinės atsakomybės neužtikrins jos neišvengiamumo.
Projekte neatsižvelgiama į Valstybinio audito 2017 m. vasario 13 d. ataskaitoje pateiktas rekomendacijas įtvirtinti nuostatas dėl viešojo administravimo aprėpties ir apibrėžimo, viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo, vienodų reikalavimų ir atsakomybės.
Dėl įstaigos statuso. Jeigu įgyvendinant Vyriausybės programoje keliamus tikslus (optimizuojant viešojo administravimo įstaigų struktūrą) yra poreikis keisti Vyriausybės įstaigų statusą ir vietoj jų steigti įstaigas prie ministerijų, tai Vyriausybė turėtų tą daryti nuosekliai, taikant visoms Vyriausybės įstaigoms vienodus standartus. Šis projektas, kurio tikslas sudaryti teisines sąlygas, pakeisti… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, kalbama dėl penkių projektų, turi teisę kalbėti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš skaitau komiteto išvados rezoliucinę dalį, kurioje pateikiami argumentai. (Balsai salėje) Jeigu jūs nesuprantate, tai čia jūsų problema. (Balsai salėje)
Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos įstatymo projekto 14 straipsnyje, keičiant Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnį, nelieka nuorodos į Vyriausybę kaip valstybės tarnybos valdyme dalyvaujančią instituciją. Manytina, kad toks Vyriausybės eliminavimas iš Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio būtų klaidinantis, neatitiktų Valstybės tarnybos įstatyme esančio reguliavimo.
Ir paskutinis argumentas dėl projekto nuostatų įgyvendinimo. Aiškinamajame rašte pateikiama netiksli informacija apie galimą poveikį valstybės biudžetui ir teigiama, kad papildomų asignavimų projekto įgyvendinimas nepareikalaus. Tačiau, priėmus sprendimą atsisakyti departamento direktoriaus pavaduotojo, valdybos direktoriaus, skyriaus vedėjo pavaduotojų bei sukurti viešo administravimo padalinius – grupes, pareikalaus papildomų biudžeto lėšų minėtoms nuostatoms įgyvendinti, į ką atkreipia dėmesį ir Finansų ministerija, pabrėždama, kad šios nuostatos turės būti įgyvendinamos iš asignavimų valdytojams 2017 metais biudžete patvirtintų asignavimų. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti pateiktas preliminarus biudžeto poreikio skaičiavimas.
Taip pat priėmus sprendimą atsisakyti tam tikrų pareigybių, reikėtų taikyti atleidimo procedūras, įspėjimo terminus. Atitinkamai maksimalus įspėjimo terminas yra trys mėnesiai, o projekto įsigaliojimo data nurodyta 2017 m. liepos 1 d. Tai reiškia, kad bus neįmanoma įgyvendinti minėtų nuostatų.
Už sprendimą grąžinti iniciatoriams tobulinti balsavo 4 komiteto nariai, prieš nebalsavo nė vienas, 3 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė Seimo narys Rimantas Jonas… Atsiprašau, M. Navickienė buvo pirmoji užsirašiusi ir netyčia išsitrynė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų svarstant šį įstatymo projektą vyko labai daug diskusijų ir mūsų komitete, neabejotina, ir kituose komitetuose. Pateiktose pataisose yra ir gerų, ir blogų dalykų.
Iš esmės pritariu, kad turime kalbėti apie valstybės tarnybos reformą, pritariu, kad turime kalbėti apie atlyginimų didinimą valstybės tarnautojams, kurie dirba atsakingai ir sąžiningai. Tačiau kokiu principu turi vykti pati reforma? Ar iš esmės, ar fragmentiškai, taip, kaip matome dabar pateiktuose siūlymuose? Ar visiems nustatant vienodus kriterijus atlyginimams ir keliant bazinį atlyginimo dydį, ar paliekant departamentų vadovams spręsti, kam skirti didžiulius priedus, kam neskirti – pagal myliu nemyliu, patinka nepatinka, pagal kažkokius nuopelnus, kurie niekam nėra žinomi.
Mes puikiai girdime ir suprantame, kaip šiandien žmonės vertina valstybės tarnautojus ir apskritai visą viešąjį sektorių: neefektyvu, klesti nepotizmas, švogerizmas ir korupcija. Neaišku, už kokius nuopelnus yra dalinamos kvalifikacinės klasės, kaip priimami pakaitiniai tarnautojai be jokių konkursų. Neskaidru. O žmonės ir toliau vaikomi įstaigų ir institucijų, departamentų koridoriuose nuo durų prie durų su savo problemomis ir galiausiai jas spręsti turi patys.
Taigi iš esmės kaip mes ketiname spręsti valstybės valdymo reformą? Mano supratimu, mes turime kalbėti nuo pat pradžių, nuo to, kad turi atsirasti konkretūs tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai, kuriuos atitikę valstybės tarnautojai galėtų būti skatinami, motyvuojami ir panašiai. O šiandien mes nieko to nematome. Mes nematome esmingos reformos, o tik atsitiktinius siūlymus, kaip spręsti vienas ar kitas problemas.
Mano nuomone, naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai ir tas projektas turėtų padaryti prielaidas efektyviai ir profesionaliai valstybės tarnybai. O dabar paliekamos visos galimybės toliau plėtotis kunigaikštystėms, švogerizmui, neįsipareigojama dėl jokios paslaugų kokybės. Tarnautojai turi turėti atsakomybę ir tik už gerus veiklos rezultatus, už veiklos kriterijų atitikimą turi būti skatinami ir motyvuojami finansiškai.
Skubotais ir fragmentiškais pakeitimais mes galime diskredituoti visą valstybės valdymo reformos poreikį. Paslaugų kokybė ir pasitikėjimas turėtų būti pirminiai tikslai, kurių mes norime pasiekti. Todėl siūlyčiau nepritarti dabar šiems teikiamiems skubotiems pasiūlymams ir iš esmės peržiūrėti visą valstybės valdymo tarnybą ir visą paketą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narys R. J. Dagys. Ruošiasi A. Sysas. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas Pirmininke, man labai keista, ar čia nėra laiko gaišinimas, nes yra sudaryta nauja Vyriausybės darbo grupė, kuri rengia naują Valstybės tarnybos įstatymą. Ką mes čia svarstome, kodėl mes ilginam dieną? Aš nelabai suprantu. Mums komitete per praėjusį komiteto posėdį aiškiai pateikė Vyriausybės atstovas, kad rengiamas naujas įstatymas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Mes dirbame pagal darbotvarkę. Skaitykite klausimus, kuriuos svarstome. Prašom. (Balsai salėje)
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, man atrodo, mūsų visuomenėje jau atsirado nuovargis nuo reformų. 27 metai reformų, o žmonės nuo tų reformų bėga į kitas valstybes. Turbūt tos reformos negali būti savitikslės. Turėtume kalbėti, kaip mes tobuliname dabartinę tvarką, pasimokę iš 27 metų, ką mes padarėme gerai, ką blogai, o ne reforma dėl reformos. Šiuo atveju, man atrodo, einama būtent šituo keliu. Kaip tam tikras absurdas skamba viceministro paaiškinimas komitete svarstymo metu, kad, žinote, mes dabar pateikiame jums šitą fragmentą, bet per būsimą valstybės pertvarką bus kitoks požiūris į visa tai.
Tai kam dabar jį svarstyti, jeigu jis bus kitoks? Į klausimą – koks – atsakyti negalėjo. Tai kuo mes čia užsiimame, ar mes nediskredituojam paprasčiausiai savo darbo? Kas dabar stringa? Įstatymo leidybos kokybė. Kai Vaiko teisių pagrindų įstatymą būsime priversti svarstyti per 600 pataisų dėl 51 straipsnio, iš kurių absoliuti dauguma ne principinės, o grynai teisinės pastabos. Ir vien tik todėl, kad jis su niekuo nebuvo derintas. Su institucijomis… Čia mes vargsime mėgindami rasti tvarką. Tai čia yra blogai. Ar šitas įstatymas pataiso? Ne, jis kaip tik dar labiau… Įrašo nuostatas, kad derinimas tarp institucijų nėra privalomas. Vadinasi, mes vėl murgdysimės ieškodami atsakymų, mėgindami čia suderinti visus klausimus ant savo patarėjų pečių, užuot gavę kokybiškus dokumentus, ir bent jau dėl juridinės technikos nereikėtų užsiiminėti tuo, ko nereikia.
Ar Valstybės tarnybos įstatymas sprendžia konceptualiai? Ne, jis siūlo padidinti priedus, išauginti priedus, nuo ko mes jau pasitraukėme anksčiau, įvertinę, kad blogai. Negali valstybės tarnybos priedai viršyti pareigybinius atlyginimus. Ne, jis tai siūlo. Kam? Savo draugams ar kam? Kas ten netelpa į tuos priedus, kuriuos reikia kam nors paskirti? Ar jis žiūri į bendrą pertvarką? Ne, jis nežiūri, nes pagal šį įstatymą dabar turėsime siūlomomis įstatymo pataisomis užkrauti tam tikrą prievolę mūsų vaikų teisių klausimais tarnyboms, kurios turės dirbti. Mes jas dabar reformuojame, kas tas vaiko teises prižiūrės? Staiga vasarą reformuojame. Paskui vėl skųsimės, kad kas nors ne taip.
Dargi mažiau atsisakoma – mes kalbame, kad mums reikia pritraukti kvalifikacijos kėlimą, bet mes nuo kvalifikacijos kėlimo iš viso einame į šoną. Jo nereikia mūsų valdininkams, niekam nereikalingas kvalifikacijos kėlimas. Čia vėl projekto esmė. Kam jis reikalingas? Tai kam jis reikalingas? Draugeliams savo susistatyti, vietoj vienų kitus, kokia prasmė? Tik tai, kad tau lojalesni bus, priedus mokėsime. Čia mes geriname ką nors? Tikrai nieko negeriname. Juo labiau kad yra darbo grupė, kuri turės ateiti su konceptualiu supratimu, ką mes darome, ir tada būtų galima priimti bendrąja prasme sutarus dėl to, ką mes norime valstybės tarnyboje gerinti. Bet jeigu mes tokiu būdu dar labiau dekvalifikuosime savo Valstybės tarnybos departamentą, atsisakysime vertinimo, kas, beje, siūloma valstybės tarnybos darbe, kai tarnautojas gerai dirbo, negerai dirbo, nes tai irgi tampa neprivaloma. Dėl bendros sistemos, kur būtų galima pasižiūrėti, kaip tas valstybės tarnautojas dirbo. Viso to siūloma atsisakyti. Tai ką mes siūlome padaryti? Mes tiesiog griauname tai, ką dar turime. Čia jokia reforma, čia yra griovimas ir aš manau, kad negalima jam pritarti.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A. Sysas frakcijos vardu.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, nieko asmeniško neturiu ir buvo didelė garbė, nežinau, taip jau nutiko, kad dirbau Seime, kai buvo priimamas Valstybės tarnybos įstatymas. Nebuvau jo entuziastas ir dabar nesu, apskritai valstybės tarnybos… Galėčiau pasekti pasaką, kokias kalbas mes kalbėjome 1998 metais: kam ji reikalinga, kai valstybės tarnautoją kilnosime iš vienos ministerijos į kitą, kokie jie bus visų galų meistrai. Todėl ir šiandien išėjau į tribūną ne todėl, kad ginčiau tą tarnybą, bet jeigu mes turime ją, tai pagaliau mes turime sau atsakyti į klausimą hamletiškai: reikalinga valstybės tarnyba ar nereikalinga? Jeigu nereikalinga, tai aiški koncepcija, nereikia jokių pasiūlymų, naikiname departamentą, naikiname visą tarnybą, nubrėžiame grafiką ir darome tą, o ne tokiais atskirais gabaliukais. Manau, kad dauguma pasisako (aš nevartoju to žodžio „reforma“) modernizuoti valstybės tarnybą, nes ji neišlaikė egzamino po 20 metų, tai buvo sukurta prieš 20. Todėl trejus metus pora darbo grupių dirbo, rašė, pačiam teko vadovauti darbo grupei, kuri sudėliojo… Vėl grįžome prie to, kas buvo padaryta 1998 metais, padarėme pernai, t. y. pagal hierarchiją sudėliojome darbo užmokestį, nes per 20 metų visas darbo užmokestis yra išdarkytas. Ir ne tik valstybės tarnybos, bet ir pareigūnų, prokurorų, politikų, diplomatų – visų. Sudėliojom. Tai ar mums to reikia, ar nereikia? Nes tas gnaibymas ir tempimas paklodės tik ant savęs (ir šiandien buvo siūlomas vienas iš įstatymų) neduoda naudos. Mes turime matyti kiekvieną dirbantį valstybei. Todėl kyla retorinis klausimas – kodėl neteikiama nauja redakcija? Arba, kaip mes su K. Masiuliu polimizavome, kad mūsų koncepcija yra tokia, kad valstybės tarnybos nereikia.
Nekartosiu to, ką mes parašėme komitete, bet noriu atkreipti dėmesį į keletą dalykų, tai yra tai, kas yra šiose pataisose. Yra trys dalykai: Valstybės tarnybos departamento naikinimas. Noriu pasakyti, kolegos, na, nelipkite ant to paties grėblio! Jeigu reikia pakeisti kokį nors konservatorių užsisėdėjusį, socialdemokratą, liberalą ar dar ką nors valstybės tarnyboje, nereikia griauti visos sistemos. Reikia atleisti tą žmogų, surasti priežasčių, kodėl tą reikia padaryti.
Antra. Keista praktika – pirma norime reformuoti tarnybą, o po to teikti įstatymo projektą. Tai kas jį rengs? Paprasčiausia dalis bus atleistų, kita dalis pati išeis ir neliks kam rengti, nes matome, kokios kokybės įstatymai ateina į Seimą.
Dabar dėl Darbo kodekso nuostatų perkėlimo į Valstybės tarnybos įstatymą. Valstybės tarnybos yra tik mažytis fragmentas, aš jau galiu paminėti kitas institucijas, kurios nepateko. Tai arba mes tada taikome tas pačias nuostatas visiems… Na, padarėme kosmetinį pakeitimą komitete, kad išbraukėme atostogas. Kas čia keičiasi? Na, niekas nesikeičia. Čia maždaug kaip ant plėštinės žaizdos uždėti pleistrą. Maždaug čia mes išsprendėme šią problemą. Na, nepagis plėštinė žaizda nuo mažyčio pleistro.
Trečia. Aš manau, kad ydingiausia šio įstatymo vieta yra siūlymas padidinti priedus ir priemokas. Padarytas saliamoniškas sprendimas – atsitraukta, palikta tik po 10 % didinimo. Bet kodėl tik jiems? Užduodu tą patį klausimą. Mūsų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies. Devyneri metai pastovioji dalis yra įšaldyta kaip aisbergas Antarktidoje, ir tai pradėjo tirpti, o darbo bazinis dydis yra įšaldytas. Užuot didinę bazinį dydį, mes nutarėme atskiriems pareigūnams pakelti atlyginimus. Taigi pastovioji dalis yra objektyvus dydis, kurį mes nustatysime sprendimu. Priimsime tokį dydį įstatymu ir joks viršininkas negalės pavaldiniui jo pakeisti.
Kintamoji dalis yra labai subjektyvus dalykas, už ką mus kritikuoja, kad to subjektyvizmo labai daug. Dabar mes tą subjektyvią dalį dar norime padidinti. Ar dėl to požiūris į atliekamą darbą, į tuos darbuotojus gerės ar blogės? Siūlau ne subjektyvizmą didinti šitame įstatyme, nes mes jau tai padarėme su biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimu, kai ad hock, ant greičio žiemą čia dvi neeilines sesijas surengėme ir nubalsavome. Ten mes padarėme dar didesnį ydingumą. Ten premijos sudaro 150 % pastoviosios darbo dalies.
Kolegos, kada mes padarome tokią sistemą, atsiranda sistema – myliu nemyliu ir viršininkas sprendžia, kam čia galiu mokėti, o kam negaliu mokėti. Todėl, kolegos, nekelkime dar didesnio erzelio valstybės tarnyboje. Arba žiūrime kompleksiškai į tai, ką mums rašo Valstybės kontrolė, kad funkcijas turime plėsti… Įdomiausias dalykas – pati Vyriausybė sako, kad pritaria šitam įstatymo projektui, o 2017 m. (noriu pabrėžti) birželio 21 d. priima nutarimą, kad konkursus ir visa kita paveda rengti Valstybės tarnybos departamentui jau po sprendimo, kad jo pavadinimas naikinamas.
Antras dalykas, Valstybės kontrolė (aš tai minėjau komiteto išvadoje) pasakė, kad viešajam sektoriui yra… Mes turime matyti visą sektorių ir tas funkcijas reikia… jeigu mes nuspręsime, kad valstybės tarnybą reikia plėsti. Todėl, gerbiami kolegos, siūlyčiau tai, ką ir siūlė du komitetai, nesvarstykime, nes mes patys sau padarysime meškos paslaugą po to taisydami šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narė D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Aš noriu paklausti labai paprasto klausimo, kam šiandien yra patogi, patraukli, patinka valstybės tarnyba? Ko gero, atsakymą žinosime. Iš esmės žmonėms, kurie praradę iniciatyvą arba niekada jos neturėjo, žmonėms, kurie išmoko tobulai prisitaikyti arba niekada ir neturėjo savo nuomonės. Per daug metų, kai dirbau kaip ekspertė, kaip nevyriausybininkė su valstybės tarnautojais, pastebėjau įdomų paradoksą, kurio šiandien mes vis dar nesugebame išspręsti, kad žmonės, kurie turi žinių, žmonės, kurie turi iniciatyvos, žmonės, kurie turi kompetencijos, dažniausiai gauna per galvą, yra mokomi neišsišokti, neprieštarauti vadovo nuomonei, o jis neretai nelabai net ir orientuojasi, apie ką mes kalbame ant žemės. Mes vis dar turime tokią situaciją, kad patenkinti valstybės tarnyba dažnai yra tiktai tie, kurie galbūt ir neturėtų jokių šansų darbo rinkoje susirasti didesnį atlyginimą negu tie keli šimtai vargingų eurų. Bet turime ir idealistų, kurie aukojasi, dirba 12 valandų per dieną ir dar savaitgaliais važiuoja į savo ministerijas, į savo įstaigas, nes jiems rūpi, kaip gyvena šita valstybė, ir už tai gauna špygą.
Aš matau labai daug problemų šitoje reformoje, valstybės tarnybos reformoje, tam, kad ji įvertintų žmones, kurie dirba vardan valstybės ir sugebėtų atfiltruoti tuos, kurie tyliai sėdi savo darbo vietose, nes nenori, kad kas nors paklaustų, ką jie ten veikia, kur yra į rezultatą orientuotas procesas, kur yra bent kokia nors kokybė. Taip, mums reikia tų filtrų, mums reikia kokybės įvertinimo, bet mums taip pat reikia ir suprasti, kad valstybės tarnyboje šiandien dirbantys žmonės iš tikrųjų yra tie, ant kurių stovi mūsų valstybės valdymas, ir kad mes visus vienodai nužemindami ir visus vienodai laikydami nekompetentingais elgiamės nesąžiningai ir juos diskriminuojame. Bet kartu aiškių pasiūlymų, ką su tuo daryti, aiškių sprendimų, kaip mes sugebėsime užtikrinti kokybę, išlaikyti valstybės tarnyboje žmones, kurie iš tikrųjų jai duoda naudos, o ne tiktai žaisti tą žaidimą – nukarpykime privilegijas, nepakelkime atlyginimų ir t. t., aš nežinau.
Todėl gal paradoksaliai nuskambės, bet ir tikrai ne dėl to, kad aš buvau tas žmogus, kuris buvo pirmas sąraše registravusių, aš manau, kad šiandien vienintelis pakeitimas, kuris turėtų prasmės ir būtų mūsų pačių komandų kokybės pagerinimas, nes kaip ką tik girdėjau iš tribūnos kalbant kolegas A. Sysą ir R. J. Dagį, patys matome, kokios kokybės įstatymai ateina iš Seimo. Taip sakėte, Algirdai? Ponas R. J. Dagys sakė: mums reikia kokybiškų patarėjų. Gal šitą vieną dalyką šiandien priimkime, truputį kaip nors pasiremontuokime savo pačių darbo kokybę ir gal tada sugebėsime sudėlioti valstybės tarnybos reformą iki galo ir taip, kad ji iš tikrųjų veiktų. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip reformuoti tai, kas jau 1996 metais, kai buvo tik pradėta kurti, buvo pasenę? Pabandykite reformuoti. Aš gerai atsimenu – 1996 metais buvau paprastas politologas, dirbau Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ir rašiau tekstus. Neįsiveskime valstybės tarnybos sistemos – pasenusi sistema, O. Bismarko laikais buvo neblogai, O. Bismarkas numirė, praėjo 100 metų, paseno.
Koks pasidarė pasaulis? Kintantis, dinamiškas, o valstybės tarnyba nesugeba reaguoti, ji yra įbetonuojanti esamą sistemą, esančią situaciją. Ji negali greitai keistis, adaptuotis prie iššūkių. Ji stengiasi išlaikyti esamą situaciją. Taip, tos valstybės, kurios nesugebėjo įsivesti valstybės tarnybos, pavyzdžiui, Šveicarija, jau tada rašė tekstus – mes iš to laimėjome, nes dėl savo kantoninio susiskaldymo nesugebėjome įsivesti valstybės tarnybos.
Štai dabar aš paklausiu jūsų, ar gali valstybės tarnautojas dirbti keliuose projektuose vienu metu? Neįmanoma! Ar gali valstybės tarnautojas rodyti gilią, baisiai gilią kompetenciją ir už tai mokėti labai stambų atlyginimą? Neįmanoma! Ar gali atleisti įbetonuotą valstybės tarnautoją? Tik panaikinus ministeriją arba departamentą.
Atsimenate, mes, konservatoriai, naikinome ministeriją, kad atleistume kalvį Ignotą. Dabar reikia naikinti Valstybės tarnybos departamentą, kad kokį nors Šarmavičių atleistume. Taip, reikia naikinti, nes socdemai prifarširavo visur tų Ignotų! Kur bepasisuksi, pažiūrėkite – „Regitroje“, registre, Valstybės tarnybos departamente vien socdemų bebrai sėdi! Nieko nedaro, vien orą gadina. Nieko nedaro. Tokią mes turime valstybės tarnybą. Taip, jie ateis čia, guls mūru, įrodinės konstitucijom ir visu kuo. Ir dar teisės tokią sistemą turim, lygiai tokią pat, kuri tą patį gina, – štai šitą betoną. O pasaulis yra dinamiškas, besikeičiantis. Žiūrėkite, kiek verslas vargsta, kad Darbo kodeksas būtų lankstus, o valstybės tarnyboje jokio lankstumo nereikia. Ačiū, kam mums reikia lankstumo? Tegul būna betonas, tegul sėdi visi Ignotai ir toliau dirba. Nereikia nei tų šarmavičių, nei gustų, nei nieko nereikia. Nereikia!
Mielieji, galime dabar sukomplektuoti. Štai aš naujas ministras, galiu susikomplektuoti pertvarkos komandą. Kaip man susikomplektuoti ministerijoje pertvarkos komandą? Iš ko? Iš šitų šarmavičių? Ir sako, jie ateis, jums parašys naują įstatymą. Apsaugok, Viešpatie, nuo šitų rašytojų! Kas man parašys, kokie darbuotojai? Apie ką jūs kalbate? Naikinti tą visą valstybės tarnybą. Sugrįžti prie 1996 metų ir tegul dirba pagal Darbo kodeksą, kur bent šioks toks lankstumas atsirado. Bent šioks toks. Bet mes žengiame tik menką žingsniuką, kurį reikėtų žengti daug stipresnį personalo vadybos link. Personalo vadyba reikalinga kaip oras viešajam sektoriui ne mažiau nei privačiam, nes ir čia reikia kaitos.
Nors ir kokia būtų valdžia, ar šita, ar kita, reikės iš tikrųjų daug ką keisti, reformuoti, nes pasaulis dinamiškas. Mes negalime sustabarėję gyventi. Žmonės nori, kad atėję į valstybės tarnybą ne biurokratinį atsaką gautų. Pažiūrėkite, pabandykite kokį nors namą statyti ar dar ką nors. Krūvos reglamentų, krūvos pinigų švilpia. Stabdžiai, stabdžiai, stabdžiai! Ir viskas nereikalinga, ir visur yra fikcijos. Kažkokie projektai, kurie yra fikcijos, fikcijos, fikcijos, melas, melas, melas! Ir visa tai mes kuriame čia, kiekvieną dieną dauginame. Tai leisite būti lanksčiam? Neleisime.
Mielieji, atsiprašau, laiką pertempiau, bet iš tikrųjų čia daug ką reikia keisti. Nežinau, kas pakeis, bet tikrai reikia keisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs kaip tik išnaudojote laiką. G. Burokienę prašyčiau į tribūną. Yra gautas Seimo nario A. Syso pasiūlymas. Ar norėtumėte pristatyti?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Autorius pristato, bet jūs būkite čia.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš pateikiau tris pasiūlymus. Apie kurį, aš neišgirdau.
PIRMININKAS. Apie pirmąjį dabar, nes turime pritarti atskirai.
A. SYSAS (LSDPF). Apie pirmąjį, t. y. dėl 15 straipsnio.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėl 1 straipsnio.
PIRMININKAS. Naujas 1 straipsnis.
A. SYSAS (LSDPF). 1 straipsnis yra senas 15 straipsnis, jeigu aš teisingai suprantu. Būtent patikslinti 15 straipsnį, ką ir sakiau, kad Vyriausybė savo birželio 21 dienos nutarimu įpareigojo Valstybės departamentą atlikti papildomas funkcijas, kurios nebuvo numatytos. Tai aš ir siūlau tą numatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ar jūs įsitikinęs, kad pristatėte tą straipsnį? Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus bei darbuotojus, dirbančius valstybės ir savivaldybių įmonėse.“
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). „Iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ir savivaldybė.“
PIRMININKAS. Registracijos data – birželio 30 diena.
A. SYSAS (LSDPF). Gerai, aš tą…
PIRMININKAS. Apie tą kalbėjote.
A. SYSAS (LSDPF). Aš neprieštarauju.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra pritarti.
A. SYSAS (LSDPF). Neprieštarauju, nes aš teikiau daugiau…
PIRMININKAS. Ar turime dešimt pritariančių, kad svarstytume? Pakelkime rankas. Ačiū. Tikrai yra. Komiteto nuomonė yra pritarti. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta.
Tada keičiasi straipsnių numeracija. Kitas straipsnis būtų 2 straipsnis, 3 straipsnis ir taip toliau. Tada pagal seną yra pasiūlymas dėl 6 straipsnio, bet dabar tai jau būtų 7 straipsnis. Taip pat yra A. Syso pasiūlymas, registruotas liepos 3 dieną.
A. SYSAS (LSDPF). Taip, Pirmininke. Prisimenant mūsų diskusiją pristatant šitą įstatymą, kalbant su Ministru Pirmininku, bendrame posėdyje, tada kėliau klausimą dėl nedidinimo priedų ir priemokų, nesikartosiu kodėl, tai suvelia ir sukelia papildomo erzelio valstybės tarnyboje, todėl siūlau palikti 70 % pareiginės algos ir nedidinti priedų ir priemokų sumos nei 100, nei 90, kaip siūlė Vyriausybė, nei 80, kaip siūlo komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Ar turime dešimt pritariančių, kad svarstytume? Ačiū, turime. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Tada balsuojame. (Balsai salėje) Motyvai. Dėl motyvų yra užsirašęs R. J. Dagys. Motyvai už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ne vieną kartą Valstybės kontrolė ir visos kontroliuojančios institucijos dėl daugelio valstybės tarnybos pataisų visais laikais teikdavo tas pačias nuostatas, kad priedai valstybės tarnyboje negali viršyti protingos ribos, t. y. bazinio atlyginimo daugiau nei 100 %, nes tai iškreipia pačią apmokėjimo tvarką valstybės tarnyboje. Kvalifikacijos kėlimas, stažai ir visa kita, ir t. t., ir pan.
Anksčiau mes taisėme įstatymų projektus ir mažinome šią ribą. Normalių Europos Sąjungos valstybių praktikoje priedų riba yra 20–30 %. Mes jau čia 70 % siūlome nuleisti, o projekto autoriai teikia 120 %. Na, visiškai protu nesuvokiama, kam to reikia.
Man kyla klausimas, kas konkrečiai netelpa į tas ribas, kurias mes norime priimti? Nes buvo sakoma, kad kažkas kvalifikuotas nori ateiti ir jam reikia labai daug pinigų. Kas tas konkretus žmogus? Aš manau, kad tikrai negriaukime pačios tarnybos kaip tokios tokiais priedais, kurie iš esmės tada griauna visą motyvaciją valstybės tarnyboje.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Kadangi buvo pageidavimas balsuoti, kviečiu balsuoti. Kas pritaria Seimo nario A. Syso pasiūlymui, balsuoja už.
Komiteto nuomonė taip pat buvo pritarti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Balsavo 106 Seimo nariai: už – 95, prieš – 1, susilaikė 10. Pataisai pritarta.
Kita pataisa dėl 7 straipsnio taip pat Seimo nario A. Syso. Ji registruota liepos 3 dieną. Autorių prašau pristatyti. A. Sysas pristato savo kitą pataisą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Dėl 7 straipsnio, arba dabar 8 straipsnio. Analogiškai siūlau nedidinti priemokos iki 70 %, o palikti taip, kaip yra numatyta dabartiniame įstatyme – 60 %.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – pritarti. Ar turime dešimt asmenų, pritariančių, kad svarstytume? Ačiū, turime. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Kitas pasiūlymas taip pat Seimo nario A. Syso dėl 15 straipsnio. Liepos 30 dienos. Prašau autorių pristatyti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš labai atsiprašau, aš jį pradėjau pristatyti patį pirmąjį, būtent apie Vyriausybės nutarimą, kuris atsirado prieš keletą savaičių. Aš siūlau, kad mes tas funkcijas įrašytume, nes Vyriausybė tą įpareigoja savo nutarimu daryti. Komitetas nepritarė, tai čia balsuodami apsispręskime.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė: už – 4, prieš – 4. Nepritarta.
PIRMININKAS. Ar turime dešimt asmenų, pritariančių, kad svarstytume šią pataisą? Pakelkite rankas, nes nematau, kad būtų… Nėra. Reikia balsuoti. Kviečiu balsuoti. (Balsai salėje) Ar turime dešimt asmenų? Dabar balsuokite, po to dėl vedimo tvarkos pasakysite.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Viskas gerai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dabar balsuojame. Yra 50 Seimo narių, vadinasi, galime svarstyti.
Dėl vedimo tvarkos – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gal aš klystu, bet jeigu mes kalbame apie 15 straipsnio – 49 straipsnio pakeitimą, tai yra būtent tai, kad komitetas nepritarė siūlymui išsaugoti departamento pavadinimą, o komitetas pritarė gerbiamojo A. Syso siūlymams vis dėlto aiškiau apibrėžti registro įrašymo funkcijas. Man atrodo, jeigu mes balsuojame, mes turime pirma balsuoti už gerbiamojo A. Syso siūlymą, kur kalbama apie Valstybės tarnybos departamento pavadinimo palikimą, o toliau kitas jau yra tas, kur komitetas pritarė dėl registrų tvarkymo.
PIRMININKAS. Dabar mes svarstome atskirai pastabas.
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Pirmoji pataisa siūloma dėl Valstybės departamento. Ją ir svarstome. Komitetas siūlo nepritarti. E. Gentvilas – dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Žinote, aš, toks asmeninių interesų kupinas, labai norėčiau, kad mano klausimas šiandien nebūtų atidėtas. Atkreipiu dėmesį – šio klausimo svarstymo laikas jau seniai seniai pasibaigęs.
PIRMININKAS. Nedaug ir liko. Kviečiu kalbėti. P. Urbšys jau kalbėjo. Nuomonės prieš. Ar norite kalbėti?
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip. Iš tikrųjų yra tai, kad daugeliui kelia nerimą, ar išliks Valstybės tarnybos departamentas, ar ne, jeigu bus panaikintas pavadinimas. Mes dabar turime tokią situaciją, kad valstybės viešojo sektoriaus darbuotojus sudaro ne vien tik valstybės tarnautojai, valstybės tarnautojai sudaro tik 13 %. Sutikite, vis tiek Vidaus reikalų ministerija per savo struktūrinį padalinį turėtų spręsti ir kitų darbuotojų problemą, ne vien tik valstybės tarnautojų, kurie sudaro mažumą. Todėl yra patikinimas Vidaus reikalų ministerijos viceministro, kad tikrai pats departamentas išliks, bet jo funkcijos gali būti išplėtotos. Todėl yra prašoma, kad siekia neapriboti tų funkcijų pavadinime, nes jeigu lieka Valstybės tarnybos departamentas, tada apima tik 13 % darbuotojų. Komitetas nepritarė tam siūlymui, nes tai apribotų galimybę spręsti ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų problemas.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas. Norite komentuoti?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimas apsispręs, bet aš atkreipiu dėmesį, kad birželio 21 dieną Vyriausybė savo nutarimu Nr. 496 patvirtintame apraše aiškiai įvardino naujas departamento funkcijas. Kaip jis bus pavadintas, dabar aš nediskutuosiu, bet jo naujas funkcijas iš esmės viso viešojo sektoriaus konkursu, pagal konkursinių pareigybių sąrašo paskelbimą, tvarkymą per Valstybės tarnybos departamento tvarkomą valstybės tarnautojų registrą ir Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą. Aš į tai ir atkreipiau dėmesį, kad tai yra visiškai nauja funkcija šito, kol kas vadinam Valstybės tarnybos, departamento, kaip jis bus pavadintas po to, kaip sako Povilas, galite balsuoti atskirai, bet iš principo tokia funkcija jam pavesta.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, neužsiimkime gudravimais: pavadinimų arba įgaliojimų perdavimas yra susijęs tik su atleidimais, daugiau nieko. Kaip veikia šitas departamentas iš principo, gerai ar blogai, čia kitas klausimas, jis sukurtas konkretiems uždaviniams, būtent įvesti tvarką visoje valstybės tarnyboje: ir kvalifikacijos kėlimas, ir stebėjimas, ir rezervai, ir t. t., ir t. t., ir įstatymų derinimas, ir panašiai. Mes dabar pasakome: kitai funkcijai. Kokiai? Tą patį turės daryti, bet tik ne tokiu pavadinimu, daugiau čia niekas neslypi. Ir mes dabar pasakome: kitai, neturėdami jokios kitos įstaigos, kuri rūpinsis tais dalykais. Ką mes čia darome? Čia ne tik kad ausys kyšo, čia ištisai vienos ausys aplinkui. Konkrečiai tai yra tik noras taip palengvintai spręsti įdarbinimo ar kitus klausimus, daugiau nieko. Bet Valstybės tarnybos departamentas privalo būti kaip struktūra, kuri prižiūri visą mūsų valstybės tarnybą. Todėl jis ir kuriamas, todėl jis taip ir vadinamas, ne kitaip. Jeigu jūs norite juos reformuoti, reformuokite normaliai, pasakykite, ką reikia daryti, o dabar – kita įgaliota institucija. Kokia įgaliota institucija? Kam čia mes pavesime? Jos nėra. Mes ką, padarome visišką chaosą?! Čia yra darbas dėl darbo, siekiant labai konkrečių tikslų, personalinių tikslų, nesusitvarkant su savo pertvarka viduje, ką Vyriausybė nori padaryti. Siūlau tikrai palaikyti šitą pataisą ir nevaizduoti, kad čia mes ką nors darome, siekiame kokių nors kilnių tikslų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Kadangi yra skirtingos, tai turime apsispręsti balsuodami. Kas balsuoja palaikydami A. Syso pasiūlymą, balsuoja už, kas palaiko komiteto nuomonę nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 35, prieš – 42, susilaikė 34. Pataisai nepritarta.
Kita pataisa taip pat Seimo nario A. Syso. Prašom pristatyti. Dėl 50 straipsnio 1 dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kaip ir sakiau, Valstybės kontrolė apie tai savo nutarimuose rašė, aš pasiūliau papildyti 50 straipsnio 1 dalį, būtent už ką būtų galima atleisti pareigūnus, kurie nusižengė.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Ar turime dešimt pritariančių Seimo narių, kad būtų svarstoma? Ačiū, yra.
Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kitas pasiūlymas taip pat Seimo nario A. Syso. Irgi dėl 501 straipsnio 1 dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Čia yra daugiau patikslinimas iš to, kas yra priimta. Dėkoju komitetui, kuris atsižvelgė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tikiuosi, kad turime dešimt Seimo narių? Ačiū, svarstome. Nuomonių nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo po svarstymo nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Tikrai sutinku su nuomone, kad čia yra tarpinis sprendimas, kad reikia spręsti šitą problemą iš esmės. Tam, kad spręstume šitą problemą iš esmės, Vyriausybė teikia būtent tą iniciatyvą, kad jai būtų įrankiai, kad jie galėtų pasiruošti būtent tiems esminiams sprendimams. Tikrai rudens sesijos metu bus pateiktas projektas ir mes galėsime tada vertinti, kaip iš esmės ruošiamasi pertvarkyti valstybės tarnybą. Man atrodo, mes tuo savo balsavimu dabar parodysime, ar mes norime sudaryti sąlygas tiems pokyčiams, apie kuriuos kalbame, vykti, ar čia tik mūsų žodžiai tam, kad kalbėtume, o ne darytume.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, kad mes parodysime kitą savo požiūrį – ar mes norime valstybėje kvalifikuotos valstybinės tarnybos, ar mes norime ją sugriauti? Nėra čia jokios kitos alternatyvos ir jokių šviesių aliuzijų aš nematau. Reformos, dėl kurios negalėjo niekas atsakyti, kas tai bus, bent bendrais bruožais, apie kokius pokyčius mes kalbame, niekas nepristatė, jos nėra. Mes norime tiesiog tvarkyti savo reikalus taip, kaip mums šauna į galvą, nežinodami, ką mes norime pastatyti. Kam nors jūs pasakykite normaliai, kad mes statysime namą ir nežinosime, kokį namą statome. Net jo griaučių neturime. Tai ką mes dabar pertvarkome? Kam viso to reikia? Reikia tam, kad toliau būtų ta kvalifikacija kuo mažesnė ir išeitų dar paskutiniai žmonės, kurie dar kažką sugeba daryti. Ateina į komitetą 15 įvairių specialistų, kurie gali atsakyti, apie ką nori, bet apie jokią visumą negali atsakyti. Nieko negali atsakyti. 15 žmonių suguža į komiteto posėdį ir tuščia diskusija, geriau išvis būtų neatėję, nes nieko negali pasakyti. Štai iki ko mes privedėme valstybinę tarnybą! Nė vieno kvalifikuoto nėra. Kaip minėjau, dėl 51 straipsnio 600 techninių pataisų, nes niekas nieko nenori derinti. Tai ką dabar mes, sugriovę šitą tarnybą, norime tokios kvalifikacijos produktus gauti? Apie kokias reformas mes pasakojame? Jeigu reikia, premjeras pasakė: darykite sau pertvarkas viduje, kaip jums patinka, bet negriaukite bendros sistemos. Nieko čia šviesaus, pone Povilai, nėra.
PIRMININKAS. Kviečiu apsispręsti po svarstymo. Nuomonės išsakytos. Kviečiu apsispręsti balsuojant.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 51, prieš – 5, susilaikė 56. Projektui nepritarta.
Statutas šiuo atveju siūlo: grąžinti projektą pagrindiniam komitetui, grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės, atmesti projektą. Ką siūlome? (Balsai salėje) Tobulinti komitetui ar iniciatoriams? (Balsai salėje) Iniciatoriams. (Balsai salėje) Komitetui yra pasiūlymas. Gerai, kadangi yra trys pasiūlymai, turime reitinguoti visus. Pirmasis balsavimas – balsuosime taip: pirmasis pasiūlymas buvo atmesti projektą, jeigu balsuojame atmesti, balsuojame „už“. Kitas pasiūlymas buvo grąžinti projektą tobulinti, o po to rinksimės, kurį variantą tobulinti, jeigu laimės tobulinti. Kas balsuoja už tai, kad būtų atmesta, balsuoja „plius“, kas balsuoja už tai, kad būtų tobulinama, balsuoja „minus“.
Balsavo 109 Seimo nariai: už, t. y. kad atmestume, balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 54. Dėl vedimo tvarkos T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš norėčiau, kad mano balsą įskaitytumėte prieš, aš supainiojau. Perbalsuojame tada, jeigu galima.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Replika po balsavimo, jeigu galima. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad keisti ir tvarkyti valstybės tarnybą čia yra beveik tas pats, kas S. Dali paveiksluose, jeigu jūs matėte paveikslus, kur yra žmogus luošas…
PIRMININKAS. Ačiū, jeigu galite, dėl procedūros.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …ir ramentas, tas ramentas dar paremtas ramentu, tas ramentėlis dar ramentėliu, dar ramentėliu.
PIRMININKAS. Ačiū. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Aš norėčiau, kad dėl protokolo mano balsą įskaitytumėte už. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kalbėkite garsiau.
D. ŠAKALIENĖ (LSF). Dėl protokolo mano balsą prašau įskaityti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Smirnovai, kalbėkite.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Mano balsą prašau prieš įskaityti dėl protokolo. Balsas prieš.
PIRMININKAS. A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, balsuojame iš naujo, baikime skaičiuoti, kas dabar už, kas prieš, nes nesuskaičiuosime. Dar vienas žmogus pakeis balsavimą. (Balsas salėje: „Pirmininke, mano balsas taip pat už.“) (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame iš naujo. Skelbiu pakartotinį balsavimą dėl to paties. Atmesti balsuoja už, tobulinti balsuoja prieš. (Balsai salėje, plojimai)
Balsavo 111 Seimo narių. Už – 60, t. y. kad atmestume, ir prieš – 51, už tai, kad leistume tobulinti.
Replikos po balsavimo.
V. BAKAS (LVŽSF). Noriu paaiškinti plojantiems, kas įvyko. Iš esmės mes balsavome už nomenklatūros įsigalėjimo išsaugojimą. Už Valstybės tarnybos departamentą kaip amžiną struktūrinį padalinį, kurį kažkodėl Seimas reglamentuoja, už „Livadį“ kaip amžiną mokytoją, kuris privačioje konkurencijoje neatlaikytų nieko. Dėl ko mes džiaugiamės? Mūsų šalis… ir toliau bus šalies viešasis sektorius užbalzamuotas. Tai čia yra didžiulė sėkmė kairės.
PIRMININKAS. M. Navickienė. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad atvirkščiai. Mes neleidome padaryti dalykų, kurie užkirstų kelią normaliai valstybės valdymo reformai. Dabar mes nematome jokio bendro paketo, kuris kalbėtų apie dalykus, ką jūs, gerbiamas Bakai, čia ką tik išvardinote. Šiuose įstatymų pakeitimuose mes nematėme jokio esminio pagerinimo nei tarnautojams, nei žmonėms, kurie susiduria su valstybės teikiamomis paslaugomis. Todėl jūsų atsakomybė yra rudenį atnešti tokį paketą, kuris kalbėtų apie tas reformas, apie kurias kalbėjome.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi atmetėme pagrindinį įstatymą, tai lydimuosius turėtume taip pat atmesti bendru sutarimu. Siūlau ir galime pritarti, taip? Ačiū.
13.39 val.
Teismų reorganizavimo įstatymo Nr. XII-2474 2, 4 straipsnių ir Telšių rajono apylinkės teismo, Mažeikių rajono apylinkės teismo ir Akmenės rajono apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-513 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Teismų reorganizavimo įstatymo Nr. XII-2474 2, 4 straipsnių ir Telšių rajono apylinkės teismo, Mažeikių rajono apylinkės teismo ir Akmenės rajono apylinkės teismo reorganizavimo sąlygų aprašo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-513. Pristato Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas. J. Sabatauskas pristato Teismų reorganizavimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-513.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Teismų reorganizavimo įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas priėmė sprendimą atmesti projektą, nes faktiškai jau vyksta negrįžtami procesai, įgyvendinti dar daugiau nei prieš metus priimtą visą įstatymų paketą, o ne vieną įstatymą… Sprendimas priimtas atsižvelgus į Vyriausybės išvadą, į Teisingumo ministerijos, Teisėjų tarybos. Buvo vertinti ne vien teismų veiklos resursai ir siekiant, kad tie su reorganizavimu susiję darbai turi būti baigti iki sausio 1 dienos… Faktiškai procesai jau yra įsibėgėję. Už buvo 5, prieš – 2, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš prašau palaikyti ir pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai atmesti projektą perkelti teismą iš Telšių į Mažeikius. Svarbiausias argumentas yra tai, kad Telšiuose yra ir policijos komisariatas, ir prokuratūra, ir, kaip sakė komiteto pirmininkas, tai yra siejama, kad teisėsaugos institucijos būtų viename mieste.
Kitas dalykas, šitas kolegos K. Bartkevičiaus pateiktas įstatymo projektas yra pavėluotas, nes iš tiesų teismų reforma jau yra pasibaigusi, neapskaičiuotos lėšos. Susidaro situacija, kad jeigu mes norime, kad būtų viename mieste, tai nežiūrime į bendrą sistemą ir bendrus poreikius. Dar kartą prašau palaikyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą atmesti projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš kaip tik siūlyčiau nepalaikyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Pasakysiu kodėl.
Pirma, Mažeikiuose visą laiką buvo centrinis teismas. Ten investuotos nemažos lėšos pinigų. Ką pasakė mano kolegė iš Telšių, net iš Kelmės, iš Akmenės ir iš Telšių veža sulaikytuosius į Mažeikių policijos komisariatą. Tiesiog nepalaikykite komiteto išvados, nes, manau, visos valstybinės institucijos, beveik visos, yra sistemingai iškeliamos į Telšius. Tai ir prokuratūra, policijos komisariatas, Priešgaisrinės apsaugos departamentas, greitai ir ligonines iškels. Mažeikiai, turintys 12 tūkst. gyventojų daugiau, manau, nusipelnė turėti ir teismus. Prie šito privedė, aš tikrai esu už teismų reorganizavimą, bet, patikėkite, žmonės to prašo, žmonės nesupranta mūsų reorganizavimo sistemos. Jie tiesiog ateina į priėmimą ir klausia: kodėl jūs iškeliate teismus? Tai prašau nepalaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išreikštos. Turime apsispręsti balsuodami. Balsuosime už komiteto nuomonę. Tie, kas balsuoja už komiteto nuomonę atmesti, balsuoja „plius“, tie, kas balsuoja prieš komiteto nuomonę, balsuoja „minus“.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 75, prieš – 11, susilaikė 8. Komiteto nuomonei pritarta. Atmesti.
Replika po balsavimo – V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, norėčiau kolegai pasakyti, kad neklaidintų visuomenės. Čia yra vykdoma administracinė reforma, bet ne ligoninių. Jokios ligoninės nebus iškeliamos ir neklaidinkite visuomenės.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Aš neklaidinu visuomenės. Šiandien dar Telšių teismas neturi teismo pirmininko. Va, prašau.
13.46 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 7 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4309(2), Civilinio proceso kodekso 9 ir 268 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP- 4310(2), Baudžiamojo proceso kodekso 260 ir 308 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4311(2), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4312(2), Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 2261 straipsniu ir 570, 589, 633 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4313(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Ačiū. Darbotvarkės 1-10a klausimas – Teismų įstatymo 7 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4309(2) ir lydimieji įstatymo projektai Nr. XIIP-4310(2), Nr. XIIP-4311(2), Nr. XIIP-4312(2), Nr. XIIP-4313(2). Kviečiu pranešėją Seimo narį S. Šedbarą. Teismų įstatymo 7 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, šįryt buvo gauta Teisės departamento išvada, kurią komitetas svarsto 14 valandą. Gal galime ką nors paimti iš po pietų ir iš karto po pietų tada apsvarstę galėtume svarstyti? Yra keletas pastabų, kurių nesame apsvarstę.
PIRMININKAS. Dabar darome tik svarstymą, po pietų darysime priėmimą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Bet būtų galima jau svarstant atsižvelgti į Teisės departamento pastabas. (Balsai salėje: „Priėmimui bus…“) Galima ir taip. Gerai.
PIRMININKAS. Tęskite.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, tai yra įstatymų paketas. Pagrindinis yra Teismų įstatymo projektas. Komitetas svarstė keletą kartų, buvo rengiami klausymai. Esmė yra ta, kad būtų leista filmuoti, fotografuoti nuosprendžių, sprendimų, nutarimų skelbimą. Iki šiol tai buvo neleidžiama, daugelyje Europos šalių tai yra galima. Komitetas parengė patobulintą variantą ir bendru sutarimu yra pritarta ir Teismų įstatymo pataisoms, ir su tuo susijusių visų likusių išvardintų įstatymų pataisoms. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas – V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Žmogaus teisių komitetas pritarė redakcijai ir džiaugiamės, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsižvelgė į asmens duomenų apsaugos problemas ir tas išimtis, kaip galėtų paviešinti kai kuriuos duomenis, kurie yra žmogaus asmeniniai duomenys, jie bus neviešinami. Mes pritarėme bendram sprendimui.
PIRMININKAS. Nuomonių sakyti, diskutuoti niekas neužsirašė. Siūlau apsispręsti balsuojant po svarstymo.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymų projektams po svarstymo pritarta.
Siūlau ypatingą skubą ir priimti po pietų pertraukos, o per pietų pertrauką komitetas apsvarstytų Teisės departamento išvadas. Ar pritariame? Ačiū.
13.50 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-837(2)ES, Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 1, 2 ir 5 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-838ES (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Lygių galimybių įstatymo straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-837. Lydimasis – Nr. XIIIP-838. Pranešėja – V. Čmilytė-Nielsen, Žmogaus teisių komitetas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas birželio 21 dieną svarstė Lygių galimybių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą, kuriuo siūloma papildyti tam tikras įstatymo nuostatas įtraukiant pilietybę kaip vieną iš galimų diskriminavimo pagrindų. Komitetas nusprendė pritarti komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš pirmo žvilgsnio mes čia lyg ir pateikimo metu kalbėjome, kad mes sutvarkysime diskriminavimą dėl pilietybės klausimo, ir tai niekam nekėlė kokių nors didesnių abejonių, kad reikia sutvarkyti, bet kai dabar jau matome įstatymo projektą ir kas jame yra siūloma, atsirado viena labai didelė kontroversija. Mes tikrai negalėtume, mano galva, palikti jo tokio, koks jis yra. Nepriklausomai net nuo mūsų įsitikinimų, kaip mes žiūrime į šeimą, koks turėtų būti tas apibrėžimas, ką mes ja laikome, bet šita teisė yra mūsų pačių teisė. Per tą prizmę mes turėtume sureguliuoti tuos santykius – ar tai būtų krikščioniškos pasaulėžiūros žmonės, ar tai liberalios, bet tai yra mūsų sprendimas ir taip, kaip yra pas mus.
Dabar 6 straipsnis iš esmės mums pritaiko privalomą Europos Sąjungos piliečio šeimos narių apibrėžimą, tai ir Konstitucinis Teismas pasiklydo beaiškindamas. Mes iš esmės įtvirtiname nuostatą, kad šeimos nariais laikomi visi partneriai, partnerystė ir iš to išplaukiančios visos pasekmės. Aš manau, kad tai iš tikrųjų negali būti toks reguliavimas. Šitą straipsnį tikrai reikia… Tokiam projektui pritarti nelabai būtų galima arba tada būtinai reikia redaguoti 6 straipsnį ir teisiškai aiškiai įtraukti tam tikrus… Arba išvis jo atsisakyti, arba įrašyti tam tikras išlygas, kad tai nebūtų taikoma priešingai nei mūsų supratimas, nes tai yra mūsų supratimas, tai yra kiekvieno mūsų suvereni teisė tvarkytis valstybėje. Tai pripažįsta visi Europos Sąjungos žmogaus teisių teismai.
Jeigu mes tai pripažįstame taip, kaip dabar užrašyta, vadinasi, mes klausimą dėl šeimos iš esmės jau kaip ir išsprendėme. Turėsime įteisinti visa tai, kas čia parašyta, t. y. kad sutuoktinis asmuo yra ne tiktai sutuoktinis, bet ir tas asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, bet net neparašyta, kokios partnerystės, ar tai susiję su šeimos santykiais. Tiesioginiai palikuonys, išlaikytiniai ir t. t., ir visa kita. Čia, manau, yra labai silpna vieta. Gaila, kad mes dabar tokį projektą turime svarstyti, nes pilietybės diskriminavimą čia daryti… nėra dėl ko prieštarauti. Čia yra tai, ką reikėtų ir pataisyti.
Aš manau, kad mes drąsiai šitą klausimą galėtume atidėti rudeniui, kai Seimas apsispręs ir dėl konstitucinės pataisos, ir dėl kitų dalykų – ir registruoto vienokio ar kitokio Partnerystės įstatymo. Tada mes galėsime apsispręsti, nes tai yra susiję su mūsų sprendimais. Tikrai siūlyčiau šiuo atveju neskubėti – ar daryti pertrauką, ar kaip nors, tikrai nepradėti dabar prieš vasarą spręsti šitų klausimų ir dar, šalia miškų reformos, įsitraukti į diskusiją ir tą klausimą.
Tikrai manau, kad turėsime laiko normaliai apsispręsti. Bet kuriuo atveju mūsų pačių teisės spręsti mes negalėtume taip lengvai atiduoti kitų valstybių įstatymų leidėjams, nes ta nuostata leidžia tai daryti. Jeigu jie įteisina vienokį ar kitokį požiūrį, ateina tie žmonės pas mus ir mes turime pripažinti jų teisę, tai yra jų teisinę sistemą pripažinti kaip savo. Nemanau, kad tai geras sprendimas.
PIRMININKAS. Ar siūlote pertrauką frakcijos vardu? Ar teisingai supratau, Rimantai Jonai Dagy? (Balsai salėje) Ačiū.
Kalbės Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Ką tik jums gerbiamas R. J. Dagys tikrai bandė atskleisti problemos esmę, nes mes matome tą bendrą tendenciją, kuri buvo ir praėjusią kadenciją, ko gero, užpraėjusią kadenciją, kai tarsi šalutiniuose įstatymuose norima įtvirtinti tam tikras sąvokas, dėl kurių mes dar nesame priėję prie bendrų sutarimų. Jeigu dabar mes kalbame apie tai, kas yra šeima, tai mes dabar diskutuojame, bet kažkodėl norima dabar prisidengiant tarsi visai nekaltu dalyku, kuriuo šiuo atveju sprendžiamos ar įdarbinimo, ar transporto problemos, būtent traktuoti, kad šeimos nariai – tai sutuoktiniai arba asmuo, kurio sudaryta registruotos partnerystės sutartis. Nors pati direktyva, ką ir minėjo gerbiamas R. J. Dagys, būtent atsižvelgia į tai, jeigu valstybė narė teisės aktuose prilygino partnerystę būtent šeiminiam santykiui. Kadangi mes dar neapsisprendę, kad partnerystė yra ir šeiminis santykis, mes neturėtume skubėti priimti šitų pataisų.
Man atrodo, tikrai protingas siūlymas tą problemą spręsti rudenį, nes mes kitu atveju įvelsime dar daugiau sumaišties, nes balsuodami dauguma Seimo narių balsavo už tai, kad Civilinio kodekso pataisa, kurioje apibrėžiamas partnerystės santykis, būtų apibrėžta ne šeimos knygoje. Jeigu mes jau padarėme tą sprendimą, likime nuoseklūs.
Kita vertus, mes nediskriminuojame tų pačių vaikų. Bet kokiu atveju, jeigu vaikas atsiranda ar dėl vyro ir moters sąjungos, ar jį įvaikina, ar yra vien tiktai viena mama, ar vienas tėtis, iš karto tai tampa šeima. Mes nediskriminuojame pačių vaikų, bet vis tiek dėl šeimos apibrėžimo mums reikia iki galo išdiskutuoti. Man atrodo, tikrai įstatymo iniciatoriai vis dėlto padarė ne iki galo sąžiningai. Jie, vis dėlto formuodami tą poziciją, kuri padėtų Europos Sąjungos piliečiams spręsti šitas problemas mūsų valstybėje, galėjo nepakišti visko po šeimų nariais, o kaip tik atskirti, kas yra šeimos nariai ir kas yra partneriai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš labai trumpai. Aš iš esmės pritariu kolegų išsakytoms mintims. Iš tikrųjų išėjo ne visai gerai, nes, viena vertus, mes perkėlėme direktyvą, ir svarbiausias darbas, kurį mes šiuo metu darome, yra diskriminacijos dėl pilietybės draudimo įteisinimas. Aš manyčiau, kad mes turime tai padaryti, nes tokia yra direktyvos valia ir nėra jokios politinės valios kaip nors prieštarauti direktyvai ir kaip nors konfliktuoti su Europos Sąjunga dėl to. Mes jau vėluojame pagal terminus.
Kita vertus, pačioje direktyvoje yra palikta išlyga, kuri mums leidžia dėl vertybių apsispręsti, ar mus gąsdina ten atsirandantis partnerystės apibrėžimas, ar ne. Šiuo atveju Europos Sąjunga palieka mums visišką laisvę. Mes tikrai nieko neprivalome. Labai gaila, kad valdininkai, kurie rengė tą įstatymą, neįspėjo apie tai normaliai, nepaaiškino ir išėjo toks kazusas. Man tikrai gaila, kad mes turime staiga turėti tokį vertybinį ir labai svarbų balsavimą.
Aš norėčiau paraginti visus, kas rengia įstatymus ministerijose, tikrai leisti tokius gana ideologinius klausimus palikti Seimui ir labai aiškiai apie tai įspėti, nes tada mes prarandame laiko, mes be reikalo ginčijamės tarpusavyje. Manęs asmeniškai negąsdina ta formuluotė, bet jeigu ką nors gąsdina, galima pritarti Seimo narių pasiūlymams ir susiaurinti pilietybės apibrėžimą, diskriminacijos dėl pilietybės draudimo. Tiesiog manyčiau, kad paties įstatymo stabdyti nereikia, nes to reikalauja direktyva, o mes norime būti dalimi solidarios Europos ir dėl to nevyksta pačios diskusijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Yra viena Seimo nario P. Gražulio pataisa, bet jo paties nėra. Ar yra remiančių jo pataisą? Reikėtų dešimties Seimo narių. Yra. Ačiū. Tada svarstome.
Viktorija Čmilyte-Nielsen, prašyčiau tada pristatyti esmę.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Žmogaus teisių komitetas apsvarstė kolegos Seimo nario P. Gražulio pataisą ir nepritarė jai. Už nebalsavo niekas, prieš balsavo 5 komiteto nariai ir susilaikė 2. Argumentas dėl nepritarimo yra tas, kad Lygių galimybių įstatymo projektas neįpareigoja Lietuvos registruoti partnerystę, tačiau ir anksčiau priimtos direktyvos įpareigoja pripažinti tą partnerystę, kuri yra registruota tose šalyse, kur toks teisinis reguliavimas galioja.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojame dėl… (Balsai salėje) Motyvai yra. Seimo narys R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš dabar jau visą laiką prašau mūsų Seimo narių atidžiai žiūrėti būtent į Žmogaus teisių komiteto išvadas, nes taip, kaip suformulavo gerbiamoji kolegė, yra ne taip, kaip yra. Neįpareigoja mūsų tą direktyvą taikyti būtent šioje srityje. Mes patys galime nuspręsti ir kitos direktyvos mums tos prievolės netaiko. Jeigu taip būtų, tai mes čia nesiginčytume dabar – jau seniai būtų partnerystė įteisinta. Jos nėra, yra gudravimai. Tai švelniausias žodis, ką aš galiu pasakyti. Siūlau pritarti dabar P. Gražulio pataisai, o jeigu reikės dar ką nors taisyti, dar iki priėmimo mes galime ieškoti tikslesnių formuluočių. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kai kurie Seimo nariai pamatę žodį „partnerystė“ galvoja, kad jau dangus griūna, ir viskas, čia baigiasi Lietuva. Gerbiamieji, mes svarstome įteisinimą, arba adaptavimą, Europos Sąjungos dokumentų. Ir piliečiams, kurie laisvai juda ir atvyko į Lietuvą, mes čia jiems primesime, na, ne primesime, bet reikalausime savo teisių. Šiuo atveju tai nekeičia mūsų Konstitucijos, mūsų įstatymų apie šeimą, kad vienos lyties, ir t. t., ir t. t. Tai pirmiausia yra taikoma ne Lietuvos piliečiams, o užsieniečiams. Jeigu mes šitą suprasime, tai turbūt mes nerašysime, o gal kas nors sugalvos padaryt kokią rezoliuciją dėl praeitą savaitę Vokietijoje priimto įstatymo dėl vienos lyties partnerystės. Pasipiktinsime ir išbrauksime juos iš savo draugų rato. Tai būtų tvirtas ir labai geras žingsnis, ko gero, bet tai aš sakau kabutėse. Gerbiamieji, siūlau nepritarti mano kolegai P. Gražuliui, nes jis dažnai pasisako labai homofobiškais pareiškimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės pareikštos. Turime apsispręsti balsuodami. Kas pritaria P. Gražulio nuomonei, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš. (Šurmulys salėje)
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 44, prieš – 20, susilaikė 21. Pataisai pritarta.
V. Čmilytė-Nielsen. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau tiesiog atkreipti dėmesį, kad pirmą kartą mes tokiai direktyvai pritarėme dar 2004 metais, kai perkėlėme į mūsų teisę tokią direktyvą ir priėmėme Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. Taigi tai, ką padarėme šiandien, faktiškai suponuoja, kad mes turime šitas nuostatas braukti iš dar mažiausiai trijų įstatymų, o tikriausiai ir iš dar daugiau. Tikrai labai stebiuosi tokiu sprendimu.
PIRMININKAS. Jūs užsirašėte kalbėti po svarstymo… (Balsai salėje) Turime balsuoti dėl viso po svarstymo. (Balsai salėje) Prašau, A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad, priėmus šitą P. Gražulio pasiūlymą, lieka 2 straipsnio 6 dalis, kur yra visiškai priešingai, ir dėl jos pasiūlymų nėra įregistruota. Tiesiog siūlyčiau grąžinti į komitetą, kad jis suderintų straipsnius, nes dabar straipsniai vienas kitam prieštarauja, o tuos kitus teisės aktus, kurie yra priimti pažeidžiant direktyvos reikalavimus, mes sutvarkysime vėliau.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia, kaip suprantu, tas balsavimas sukėlė tam tikrų aistrų, aš tik kviečiu visus – kiek mes norime šeimos klausimus reglamentuoti, tai turime padaryti vienoje vietoje: Civiliniame kodekse arba specializuotame įstatyme. Bloga praktika kiekviename visai kitos krypties įstatyme duoti šeimos apibrėžimus, todėl čia taip ir buvo balsuota. Nors gali žmonės turėti įvairias nuomones, kaip tuos klausimus spręsti, bet čia ne ta vieta fiksuoti šeimos apibrėžimus.
PIRMININKAS. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Na, čia išties yra ta egzotiška situacija, kurių vis daugėja, kai mes palaikome Vyriausybę akivaizdoje su jų valdančiąja dauguma. Vyriausybė prašė skubos tvarkos, valdantieji valstiečiai sustabdė projektą. Ypač noriu kreiptis į tuos Seimo narius, kurie yra ne pirmą kadenciją, o antrą ir daugiau. Jau ankstesnės direktyvos, kurias mes perkėlėme 2014 metais ir 2004 metais…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turėtume svarstyti. Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LSF). …mes… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū visiems, norintiems kalbėti. Nuomonė už, nuomonė prieš. Maloniai prašome. V. Čmilytė-Nielsen – nuomonė už.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Už negaliu kalbėti, kalbu prieš, tačiau buvau užsirašiusi tuo metu, kai tikrai negalvojau, kad šitas Seimas pritars P. Gražulio pataisai. Tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad, atidėję šitą klausimą iki rudens, mes sulauksime pažeidimo procedūros, bus kreiptasi į Europos Teismą. Tikrai Žmogaus teisių komitetas darė viską, kad šito būtų išvengta, ir buvo Vyriausybės prašymas. O tuos argumentus, kurie buvo išsakyti, dar kartą noriu paneigti – partnerystė nebūtų perkelta ir nebūtų taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams, ir tai yra esmė. Taigi dabar raginu nepalaikyti šio projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar Žmogaus teisių komiteto vardu norite kalbėti?
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Mielieji kolegos, prašyčiau tada grąžinti į Žmogaus teisių komitetą. Pasikviesime Vyriausybės atstovus, specialistus ir suderinsime iki galo, ir tada į salę sugrįšime su Vyriausybės ir komiteto pozicija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. 154 straipsnio 3 dalis skelbia: „Jeigu įstatymo projekto svarstymo Seime metu buvo priimtos pataisos, kurios panaikino įstatymo principus ir sandarą lemiančius straipsnius, taip pat atskirus skirsnius ar skyrius, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.“ Prašau, pranešėja.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Prašau atidėti projektą taisyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. 4 dalis: „Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete.“ Kas dar? V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). …komiteto vardu. Prašau grąžinti komitetui. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame už pasiūlymą, kad būtų grąžintas pagrindiniam komitetui.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Taigi pagal Statuto 154 straipsnio 3 ir 4 dalis grąžinama svarstyti pagrindiniam komitetui.
A. Sysas dėl vedimo tvarkos.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mes jau dirbame 12 minučių ilgiau. Arba jūs imkitės iniciatyvos ir dirbkime be pietų, arba skelbkite pertrauką.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes pažadėjome E. Gentvilui, kad tęsime posėdį. Po to arba sutaupome pietų pertraukos metu, arba nukeliame vėliau į vakarą, pailgindami pietų pertrauką.
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-12. Tai yra priešpietinės darbotvarkės klausimas – Miškų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4291. Pranešėjas – Seimo narys E. Gentvilas. Pirmininkas pratęsė posėdį, kol baigsis darbotvarkės…
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, vis dėlto yra procedūra. Mudu dviese, ačiū jums už gerą valią, bet mudu dviese susitarę negalime pratęsti posėdžio, turi būti Seimo pritarimas. Aš nenoriu dalyvauti tame procesiniame farse, kai, pasibaigus Seimo posėdžiui, aš einu į tribūną. Aš laukiu Seimo sprendimo, ar pratęsiame posėdį, ar ne?
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Man atrodo, gerbiamasis Eugenijus tikrai nevertins taip, kad yra ignoruojamas jo projektas. Bet tam, kad į jį įsigilintume ir ne paskubomis, tikrai būtų galima nuo 15 valandos, nes dabar yra suplanuoti susitikimai.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs ir E. Gentvilas tam pritariate. Posėdį pradėsime 15 valandą.
Registruojamės.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Pertrauka.
Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.