LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 211
STENOGRAMA
2014 m. gruodžio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
G. KIRKILAS ir K. KOMSKIS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas)
Registracija.
Gerbiamieji kolegos, kol kas užsiregistravo 49 Seimo nariai.
15.01 val.
Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 3, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 72 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-762(3) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar 2-3 klausimas Nr. XIIP-762. Svarstymas. Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu D. Kuodytę. Prašom, Dalia.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas kaip pagrindinis svarstė šį projektą, atsižvelgdamas į papildomų komitetų, Vyriausybės, taip pat Teisės departamento pastabas, projektą patobulino ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R. Markauską, Biudžeto ir finansų komiteto narį… R. Sargūną, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narį. Prašom.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį klausimą ir pritarė bendru sutarimu. Yra Vyriausybės pritarimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal Biudžeto ir finansų komiteto vardu A. Palionis galėtų? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime pateiktus pasiūlymus. Balsuota bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nematau J. Sabatausko iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Gal yra kas iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir galėtų pristatyti? Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai! Gerai, kolegos, aš perskaitysiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimą: iš esmės pritarti šiam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento, Vyriausybės ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
Taip pat kviečiu V. Saulį, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininką. V. Saulis. Prašom.
V. SAULIS (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Mūsų komisija dar spalio 15 d. svarstė šio įstatymo pakeitimus. Mes labai nuodugniai išnagrinėjome visas iniciatyvas, taip pat Vyriausybės nuomonę. Mūsų komisijos sprendimas toks: pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti šiam įstatymo projektui Nr. XIIP-762. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Jeigu būtų galimybė, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi yra toks bendras, visuotinis pritarimas, gal būtų galima ypatingos skubos tvarka, Pirmininkė paprašė, šiandien jį priimti? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Jeigu Pirmininkė tikrai siūlo. Tikrai. Ačiū. Patikėsime žodžiu.
Gerbiamieji kolegos, kadangi pasiūlymų nėra, vienas – už, vienas – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu? Balsuojame. Gerai, balsuojame. Kas pritaria įstatymui Nr. XIIP-762 po svarstymo, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 73 Seimo nariai. Už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo.
Galime pritarti ypatingai skubai? Galime. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio! Galime pritarti 1 straipsniui? Galime. Ačiū. Dėl 2 straipsnio – 7 straipsnio pakeitimo. Galime pritarti? Galime. Ir visi papildymai. 4 straipsnis – dėl įstatymo įsigaliojimo. Galime pritarti? Galime.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIP-762 (neskaitysiu viso pavadinimo), balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.06 val.
Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2607 (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, ar galėtume balsuoti? Yra likęs tik balsavimas dėl projekto Nr. XIIP-2607 – Euro įvedimo įstatymo pakeitimo įstatymo. Galime. Kas pritaria įstatymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 78 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.07 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1298(2) (priėmimo tęsinys)
Taip pat liko balsuoti dar dėl trijų įstatymų projektų. Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1298. Prašom balsuoti. Kas palaiko, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 77 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui pritarta. (Gongas)
15.08 val.
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 72 ir 121 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1299(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas įstatymas – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1299. Balsuojame. Taip pat liko tik balsavimas. Kas palaiko įstatymo projektą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 85 Seimo nariai. Už – 83, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1299) priimtas. (Gongas)
15.09 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1300(2) (priėmimo tęsinys)
Dar vienas toks pat įstatymo projektas, dėl kurio turėtume balsuoti, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1300(2). Kas pritaria šiam įstatymui? (Balsas salėje) Šiuo klausimu? Po balsavimo, gerai? Kas pritaria šiam įstatymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 85 Seimo nariai. Už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1300) priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos kolegė V. Vonžutaitė. Prašom.
V. VONŽUTAITĖ (DPF). Prašau mano balsą įskaityti už dėl praeito balsavimo. Supainiojau mygtukus.
PIRMININKAS. Prijungiame balsą už. Ačiū. Dėl teritorijos, taip, dėl Nr. XIIP-1299? Ačiū.
15.11 val.
Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo projektas Nr. XIIP-2179(2)ES, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17316 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2180(2)ES, Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 31, 32, 47, 55, 56 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2181(2)ES, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 70, 84, 93 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2182(2)ES, Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 46, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2183(2)ES, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 13, 171, 173 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2184(2)ES, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2185(2)ES, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 74 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2186(2)ES, Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 44, 46, 52, 70 ir 208 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2187(2)ES, Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2188(2)ES, Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2189(2)ES, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 38 ir 381 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2190(2)ES, Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX-1597 9 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2191(2)ES, Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2192(2)ES (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas 2-4a ir jį lydintys 2-4b, 2-4c, 2-4b, 2-4d, 2-4e, 2-4f, 2-4g, 2-4h, 2-4i, 2-4j, 2-4k, 2-4l, 2-4m, 2-4n. Viskas. Štai tiek daug. Kviečiu A. Nesteckį dėl projekto Nr. XIIP-2179. Svarstymas. Prašom.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė pagrindinį įstatymą, t. y. Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIP-2179(2) pakeitimą ir lydimuosius. Buvo gauta tiek Teisės departamento, tiek Seimo nario R. Šimašiaus pasiūlymų, į juos iš dalies buvo atsižvelgta. Komitetas pasiūlė patobulinti įstatymo projektą ir pritarė pateiktiems siūlymams su patobulintu projektu. Komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kviečiu V. Gapšį, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl visų išvardintų įstatymų pataisų. Dėl vieno 2-4b klausimo – projekto Nr. XIIP-2180.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Bendru sutarimu už pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taip pat dar norėčiau pakviesti Audito komiteto narę kolegę Z. Žvikienę. Kolegė Z. Žvikienė. Projektas Nr. XIIP-2192. Prašom.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2192.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Dėl viso įstatymo projekto diskusijoje užsirašė kalbėti K. Glaveckas. Prašom, gerbiamasis kolega.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Iš tikro nelabai ruošiausi kalbėti tuo klausimu, bet manau, kad mes vis tiek turėtume skirti daugiau dėmesio ir kolektyvinio investavimo, ir visam šitam dokumentų paketui, nes jeigu prisiminsite 2007–2008 m. pasaulinę finansų krizę, jos pradžią, tai ji kaip tik ir buvo susijusi su visais vadinamaisiais kolektyviniais balansiniais ir bankiniais investavimo produktais, jų finansiniais instrumentais. Tai yra kada buvo (…) fondai, kaip žinote, visokie investiciniai fondai, jie faktiškai buvo už Jungtinių Amerikos Valstijų kontrolės ribų. Jie galėjo pūsti burbulus, iš kurių paskui vyko tie didieji sprogimai ir žinote, kuo jie baigėsi.
Europos Sąjunga tam tikras pamokas iš to yra išmokusi ir, aš manau, labai smarkiai išmokusi. Per pastaruosius ketverius metus yra labai pakeista reguliacija, įskaitant direktyvas, susijusias su kapitalo investavimu, su priežiūra, vertybinių popierių rinka ir ypač tos dalies kapitalo rinka, kuri išeina už visų bankų balansinių priežiūrų, (…) fondų, išvestinių produktų, paprastai tariant, kas turi teisę parduoti ir t. t., ir panašiai, kas gali pagaminti pinigus.
Visos šios galimybės yra smarkiai apribotos ir tos direktyvos perkeliamos į Lietuvos teisėkūrą. Realiai noriu pasakyti, pas mus tokių produktų Lietuvoje nebuvo, ir ačiū Dievui. Tam tikra prasme virš Lietuvos to baliono, kuris buvo atsiradęs tarp Europos ir kitur, mes neturėjome.
Nepaisant to, kadangi mes įeiname į euro zoną, mes privalome laikytis tų pačių taisyklių, ir navigacijos, ir priežiūros, ir kontrolės, kurios galioja dėl kapitalo investavimo, kapitalo priežiūros, visos kontrolės, vertybinių popierių antrinės ir tretinės rinkos, derivatyvų, kurių pagalba yra vykdoma valstybės ir privačių finansų finansinė biudžetinė veikla. Šia prasme visas šis paketas, kurį suprasti, be abejo, ir įsisavinti yra gana sudėtinga, jo apimtis iš viso yra apie 900 lapų… Aš nemanau, kad kas nors iš Seimo narių jį skaitė, tarp jų ir aš. Bet pati mintis apie kontrolę, apie didesnį reguliavimą, priežiūrą, kuri yra šioje direktyvoje ir perkeliama į mūsų įstatymus (visas šis paketas), aš manau, yra teisinga ir mes, įeidami į euro zoną, privalome jos laikytis, todėl siūlau pritarti visam įstatymo teikiamam paketui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo projekto yra kolegos R. Šimašiaus pataisos. Komitetas į jas atsižvelgė iš dalies. Ar galėtų pataisų teikėjas sutikti? Prašom. Kolega R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų buvo didelis mano pataisų paketas, jos labai sisteminės. Kiek aš spėjau įvertinti, labai vertinu komiteto darbą, atrodo, kad į viską atsižvelgta labai protingai. Jeigu paaiškės, kad ką nors norėsit dar siūlyti, tai iki priėmimo registruosit pataisas. O šiuo etapu siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dabar išeina taip, kad jeigu sutinkate su komiteto nuomone, tai visos kitos jūsų pataisos tuoj pat netenka prasmės, taip? Ačiū. Kolegos, aptarėme po svarstymo. Dėl viso projekto po svarstymo. Nematau norinčių kalbėti. Ar galime sutarti bendru sutarimu, ar reiktų balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritaria šio įstatymo projekto visam paketui, kuriuos aš minėjau, pradedant 2-4a ir baigiant 2-4n, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, gerbiamieji kolegos.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 86 Seimo nariai. Už – 83, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
15.19 val.
Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1759(4) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1759(4). Pranešėjas – K. Grybauskas. Kviečiame, kolega, į tribūną. Svarstymas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas šių metų gruodžio 3 d. bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-1759(3) ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-1759(3) po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos! Gerbiamieji kolegos konservatoriai, labai daug triukšmo.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 18. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-1759(3) pritarta.
Kadangi šiek tiek vėluoja pranešėjas A. Paulauskas dėl kibernetinio saugumo, ar galime paimti rezervinį 1 klausimą? Čia yra priėmimas. (Balsai salėje) Taip, rezervas, mes prie rezervo einame.
15.21 val.
Seimo statuto „Dėl Seimo statuto Nr. I-399 77 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-2661(2) (priėmimas)
Rezervinis pirmas klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto Nr. I-399 77 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-2661. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Priėmimas. (Balsai salėje) Prašau, gerbiamasis kolega. J. Sabatauskas. Yra pasiūlymas. Du pasiūlymai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo narių pasiūlymus dėl Statuto projekto. Pasiūlymui, kurį teikė V. Skarbalius ir ponas P. Urbšys, iš dalies pritarė. Komitetas siūlo tokią redakciją, kad ši komisija, kalbant apie Etikos ir procedūrų komisiją, būtų sudaroma laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo iš 11 Seimo narių. Buvo siūlomas visų frakcijų atstovavimas. Iš esmės reiškia tą patį, tik tiek, kad būtų atstovaujama proporciškai pagal frakcijų dydį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbame dėl šios pataisos. Noriu paklausti, ar iniciatoriai ponai P. Urbšys ir V. Skarbalius pritaria komiteto nuomonei? Pritaria. Nereikalaujate balsuoti?
Dabar kita pataisa.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kita pataisa M. Zasčiurinsko, D. Ulicko ir P. Gražulio. Buvo siūloma…
PIRMININKAS. Atsiprašau, dabar jau kreipiuosi į Socialdemokratų frakciją, ar galima šiek tiek tyliau? Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 2 straipsnio buvo siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja naujai išrinktam Seimui susirinkus į pirmą posėdį. Komitetas pritarė iš dalies tam, kad įsigaliotų ne iš karto, ir siūlo įsigaliojimą nustatyti 2015 m. kovo 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kreipiuosi į M. Zasčiurinską, D. Ulicką ir P. Gražulį. Ar jūs sutinkate su komiteto nuomone? Sutinka. Nesutinka. Prašom. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, kodėl aš nesutinku su šiuo siūlymu? Pirmiausia čia apskritai yra įdomus projektas, nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje tokio lygio dokumento nėra.
Jeigu kalbėtume apie šį pasiūlymą, tai mano siūlymas motyvuojamas taip. Šis siūlymas teikiamas atsižvelgiant į nuolat kylančias diskusijas dėl tinkamo Etikos ir procedūrų komisijos darbo. Opozicija visą laiką teigia, kad komisijos priimami sprendimai yra politizuoti. Opozicija siūlo iš esmės keisti komisijos formavimo tvarką, tai yra atsisakyti demokratijos principų. Todėl manau, kad siekiant objektyvumo ir siekiant išvengti argumentavimo, kad Seimo dabartinės kadencijos Seimo nariai siūlomais pakeitimais siekia asmeninių ar partinių interesų, reikia priimti naują tvarką, kuri įsigaliotų nuo naujos kadencijos. Aš esu įsitikinęs, kad tuo atveju, jeigu veiktų sinusoidės principas, kad kitoje kadencijoje būtų pasikeitusi dauguma, tai pati dauguma atsisakytų savo pačių siūlymo.
Aš manau, gana sąžininga ir protinga nepriimti tokių sprendimą patiems sau, o priimti nuo kitos kadencijos. Mano siūlymo tokia esmė ir prašau jai pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pradžioje balsuoti už 1 straipsnį, jeigu galima, nes čia yra siūlomas naujas. Po to eisime prie šito. Tinka taip? Gerbiamieji kolegos, kas pritariate Seimo statuto pakeitimo 1 straipsniui su nuomone komiteto, kuris pritarė iš dalies, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas pritariate – už, kiti balsuoja kitaip. Prašom. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 69, prieš – 2, susilaikė 14. Pritarta.
Atsiprašau, kolegos, mums reikia 71 balso, kad pakeistume Statutą. Prašom. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, keisdami 1 straipsnį balsuojame dėl to, kad būtų proporciškai atstovaujamos visos frakcijos. Aš nelabai suprantu, kodėl tam prieštaraujama, nes kaip ir pritarta, siūlytojai su tuo sutiko. Gal reikėtų pakartoti balsavimą?
2 straipsnis yra dėl įsigaliojimo, nepainiokite, kolegos.
PIRMININKAS. Taip, mes balsavome tik dėl 1 straipsnio. Dėl 2 straipsnio dar balsuosime. Galime perbalsuoti? (Balsai salėje) Gerai. M. Zasčiurinskas ir balsuosime. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, negudraukime. Šitas balsavimas buvo paskelbtas dėl viso straipsnio.
PIRMININKAS. Ne, ne.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl viso straipsnio. (Balsai salėje) Jūs taip paskelbėte, pirmininke, dėl viso straipsnio.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio, ne dėl viso.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl 1 straipsnio, taip.
PIRMININKAS. Jūsų pasiūlymai…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl 1 straipsnio nebuvo surinktas reikiamas balsų skaičius. Nėra pagrindo siūlyti dar kartą perbalsuoti.
PIRMININKAS. Yra pagrindas, nes ne visi kolegos… Prašom.
I. ROZOVA (LLRAF). Prašau perbalsuoti, nes neveikė mano kortelė.
PIRMININKAS. Na, štai yra iniciatyva perbalsuoti. Kviečiu ir dar kartą sakau, kad mes balsuojame tik dėl 1 straipsnio. Reikia 71 balso. Prašom. Kas palaikote šį projektą, pabrėžiu, 1 straipsnį, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Labai prašau kolegų, jeigu įmanoma, netriukšmauti.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 72, prieš – 1, susilaikė 7. Pritarta.
Dabar kalbėsime apie 2 straipsnį, kurį pristatė M. Zasčiurinskas. Dėl pataisos. Tuoj bus motyvai. Siūlomas naujas 2 straipsnis, Algimantai. Prašom. Už – P. Urbšys. Dėl M. Zasčiurinsko pataisos, kas reikštų turėti naują straipsnį. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Norėčiau gerbiamajam Seimo nariui M. Zasčiurinskui priminti…
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio!
P. URBŠYS (MSNG). …jo frazes, pasakytas praeitame Seimo posėdyje. Jis teigia: jeigu jis pasiūlys, kad ši Statuto norma įsigaliotų naujojoje Seimo kadencijoje, tada iš karto iniciatoriai atsiims šį projektą. Matote, jūs pateikėte šį siūlymą, bet neatsiėmė. Būtent tai ir patvirtina, kad šiuo atveju nėra vienos ir kitos pusės politinio angažuotumo. Bet tai, kad jūs norite išlaikyti savo įtaką šiai komisijai, gerai, kas norite balsuoti už M. Zasčiurinsko etiką Seime, galite balsuoti už jo pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – M. Zasčiurinskas. Ne, jau kalbėjo. P. Gylys – prieš. Aš matau, Algirdai.
P. GYLYS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Esu Etikos ir procedūrų komisijos narys ir turiu paliudyti Seimui, kad man nepatinka visas tas procesas, jame matau daug politikos ir mažai etikos. Pirmiausia mano karti asmeninė patirtis, kai man už akių buvo nuspręsta Mišrios grupės, nors aš deleguotas „Drąsos kelio“, ir kol kas nėra perskirstymo. Vadinasi, buvau išbrauktas iš Etikos ir procedūrų komisijos. Galiu paliudyti, kad komisija veikė neblogai, ne idealiai, bet neblogai. Jeigu partiniu principu balsuodavo, tai daugiau tie, kurie šiandien protestuoja. Sakyčiau, nemažai buvo balsavimų, kurie buvo palankūs opozicijai. Pats niekada nesu balsavęs komisijoje pagal partinį principą, pagal situaciją, todėl man sunku pritarti šiam procesui, kuris, manau, yra daugiau ne etikos, o politikos objektas. Ačiū.
PIRMININKAS. Už – A. V. Patackas. Iš vietos. Esate užsirašęs kalbėti už.
A. V. PATACKAS (MSNG). Noriu paklausti Seimo narių. Ar mes norime turėti Etikos ir procedūrų komisiją dar šioje kadencijoje? Jeigu mes atidedame viską pagal pataisą iki dvejų metų, tai tada visiškai tiksliai galima garantuoti, kad ši komisija nedirbs, kad opozicija nesutiks būti tokioje komisijoje. Iš principo jau balsuota, o dabar norima tą principą užblokuoti tuo dvejų metų laikotarpiu. Ir dar žmogus kalba apie demokratiją. Demokratija – sena Seimo tradicija, 1992 m. kadencijos, kad balsuoja ne politinių pažiūrų žmonės, o žmonės, kurie suvokia tokį subtilų dalyką kaip etika. Jeigu mes priimame šią pataisą, tai laidokime tą komisiją iš anksto.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turime balsuoti už M. Zasčiurinsko pataisą. Jeigu pritartumėte, tai iš esmės ši pataisa būtų atidėta kitai kadencijai, o jeigu nepritartume, įsigaliotų tai, ką siūlo komitetas.
Gerbiamieji kolegos, kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui, kad šis įstatymas įsigalioja naujai išrinktam Seimui susirinkus į pirmąjį posėdį, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 26, prieš – 46, susilaikė 18. Nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, dabar turėtume balsuoti už visą projektą. Už 2… (Balsai salėje) Atsiprašau, mes nepritarėme M. Zasčiurinsko pasiūlytai pataisai. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui?.. (Balsai salėje: „Galime!“) Galime. Kad Statutas įsigalioja nuo 2015 m. kovo 1 d. Sako, kad reikia balsuoti.
Balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei, kad Statutas įsigalioja nuo 2015 m. kovo 1 d., balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 73: už – 70, prieš – 1, susilaikė 2. Reikėtų perbalsuoti, trūksta vieno balso. (Balsai salėje: „Tai galime 2 straipsnį laikyti nepriimtu, jis įsigalios bendra tvarka.“) Gerai. Kolegos, laikome, kad 2 straipsnis nepriimtas. Balsuojame už visą įstatymą ir tuo atveju įstatymas… (Balsai salėje: „Ne, ne!“) Prašau, kolega J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad nereiktų balsuoti čia rizikuojant vienu balsu. Galbūt dar reikia turėti laiko padiskutuoti su kolegomis, kurie šiandien abejoja dėl tos pataisos. Aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai. Bendru sutarimu pritarėme, padaryta pertrauka. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pirmininke, galima?
PIRMININKAS. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pirmininke, į jus kreipiuosi! Arba į Sekretoriatą, patarėjus. Dabar buvo balsuota už visą nutarimo projektą ir jis yra nepriimtas. Dėl 2 straipsnio buvo prieš tai, na, pažiūrėkite stenogramas. Kolegos, juk jūs visiškai susimaišėte, norėdami…
PIRMININKAS. Ne, mes nesusimaišėme, balsavome dėl pataisos.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tai jūs dabar, kai stenogramą paimsite…
PIRMININKAS. O dabar dėl 2 straipsnio, kadangi jūsų pataisai buvo nepritarta, o komiteto 2 straipsnis – Statutas įsigalioja, aš jį net perskaičiau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerai. Pažiūrėsime stenogramas.
PIRMININKAS. Prašom pasižiūrėti stenogramą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ir suprasite, kad klystate. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, kolega P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Štai jums akivaizdus pavyzdys, kas šiandien vadovauja Etikos ir procedūrų komisijai, jis nesusigaudo, kas vyksta. Todėl aš labai atsakingai prašau, nes šiandien tas darinys, kuris vadinamas Etikos ir procedūrų komisija, veikia neteisėtai. Biudžeto klausimas yra pakibęs. Aš manyčiau, kad jeigu mes norime tą klausimą išspręsti greičiau, tai negalime atidėti, iki nežinia kada. Tą pertrauką reikia daryti labai fiksuotai, kad mes visi žinotume, kada bus priimta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pertrauka jau yra paskelbta. (Balsai salėje) Taip, jau paskelbiau pertrauką bendru sutarimu. (Balsai salėje) Nesiginčijame ir grįžtame prie darbotvarkės.
15.37 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo projektas Nr. XIIP-1936(2) (priėmimas)
2-6a, 2-6b, 2-6c, 2-6d klausimai. Po vieną. Pradedame nuo Kibernetinio saugumo įstatymo projekto Nr. XIIP-1936. Į tribūną kviečiu kolegą A. Paulauską. Gerbiamasis kolega Artūrai Paulauskai, kviečiu į tribūną. Kibernetinio saugumo įstatymo projektas. Priėmimas. Pastraipsniui.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, yra Teisės departamento pataisos, yra mano ir J. Oleko pataisos ir kolegos R. Šimašiaus. Reikėtų visas apsvarstyti.
PIRMININKAS. Pastraipsniui.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerai.
PIRMININKAS. 1 straipsnis.
A. PAULAUSKAS (DPF). Yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Galime. 2 straipsnis. (Balsai salėje) Aišku, ir visam 1 straipsniui.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ir 1 straipsniui.
PIRMININKAS. 2 straipsnis.
A. PAULAUSKAS (DPF). Dėl 2 straipsnio. Buvo Teisės departamento pastaba, kuriai iš dalies pritarta, ir 4 daliai yra mano pasiūlymas suformuluoti, kas yra kibernetinis incidentas, atskleidžiant šią sąvoką. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Mes taip pat. Galime pritarti? Galime. Dabar 4 punktas – kibernetinis incidentas. Prašau.
A. PAULAUSKAS (DPF). Aš jau minėjau, kad dėl kibernetinio incidento mano pasiūlymas…
PIRMININKAS. Komitetas pritarė?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir mes galime pritarti, taip?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti visam 2 straipsniui?
3 straipsnis.
A. PAULAUSKAS (DPF). Pataisų ir pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Galime pritarti? 4 straipsnis.
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip pat nėra jokių pasiūlymų.
PIRMININKAS. 5 straipsnis.
A. PAULAUSKAS (DPF). Pasiūlymų nėra. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. 6 straipsnis.
A. PAULAUSKAS (DPF). Pasiūlymų nėra. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. 7 straipsnis.
A. PAULAUSKAS (DPF). Siūlau pritarti. Pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. 8 straipsnis.
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip pat siūlau pritarti. Pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. 9 straipsnis.
A. PAULAUSKAS (DPF). Siūlau pritarti. Pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. 10 straipsnis.
A. PAULAUSKAS (DPF). Dėl 10 straipsnio yra Teisės departamento, sakyčiau, toks techninio pobūdžio pasiūlymas. Komitetas nepritarė, nes tas sąrašas organizacijų ir įstaigų, kurios turi priimti lydimuosius aktus, yra išvardytas 20 straipsnyje, todėl mes nepritariame.
PIRMININKAS. Ar galėtume tokiai nuomonei pritarti? Ačiū. Galime.
Ir dar viena pataisa dėl 10 punkto.
A. PAULAUSKAS (DPF). Yra Teisės departamento pataisa. Čia yra aiškiau suformuluota krašto apsaugos ministro kompetencija. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė iš dalies. Galime pritarti tokiai nuomonei? Galime.
Toliau. Dar viena Seimo narių J. Oleko, A. Paulausko pataisa.
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip. Čia yra mūsų pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Yra aiškiau pasakyta, kada savo lėšomis ir ministro nustatyta tvarka naujai atsirandantis kibernetinio saugumo centras diegs ir valdys technines kibernetinio saugumo priemones. Kokia turi būti tvarka ir kaip turi būti su privačiais investuotojais arba naudotojais dalijamasi šita atsakomybe. Čia ir ministras siūlė aiškiau apibrėžti šitą kompetenciją. Komitetas pritarė mūsų abiejų pasiūlymui.
PIRMININKAS. Mes taip pat galime pritarti? Galime.
A. PAULAUSKAS (DPF). Manau, taip.
PIRMININKAS. Taip. Toliau dar viena pataisa.
A. PAULAUSKAS (DPF). Teisės departamento tokia techninė pastabėlė, kuriai pritarėme.
PIRMININKAS. Pritarta. Ir mes pritariame. Dabar…
A. PAULAUSKAS (DPF). 10 straipsnį galima priimti visą.
PIRMININKAS. Viskas. 10 straipsnį su pataisom galime priimti? Galime. 11 straipsnis.
A. PAULAUSKAS (DPF). Dėl 11 straipsnio yra Teisės departamento tokia techninio pobūdžio pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Jie siūlė žodį „tvarka“ pakeisti „aprašu“. Mūsų nuomone, čia nieko iš esmės naujo nesukuria. Liko kaip ir buvo ankstesniame projekte. Komitetas nepritarė šitai…
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Tada galime pritarti 11 straipsniui? Galime. Ačiū.
12 straipsnis.
A. PAULAUSKAS (DPF). 12 straipsnis patyrė didžiausią transformaciją, dėl jo kolega R. Šimašius teikė labai daug pasiūlymų. Turiu pasakyti, kad į esmę ir prasmę jo pasiūlymų atsižvelgėme, mes pritarėme, ir komitetas suformulavo visiškai naują 12 straipsnio redakciją. Todėl jeigu mes svarstysime R. Šimašiaus pataisas, bus sena redakcija, kurios tekste nėra. Netgi kai kurių punktų – 5, 6, dėl kurių taip pat R. Šimašius siūlo pataisas, tiesiog neliko. Aš tada siūlyčiau 12 straipsnį nagrinėti tą naują, komiteto suformuluotą, jam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kiek aš žinau, kadangi nėra kolegos R. Šimašiaus, jis taip pat pritarė tai naujai redakcijai.
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip. Kiek aš žinau, R. Šimašius…
PIRMININKAS. Visi mes galime pritarti?
A. PAULAUSKAS (DPF). …pritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti. Galime pritarti 12 straipsniui? Ačiū, kolegos.
13 straipsnis.
A. PAULAUSKAS (DPF). Dėl 13 straipsnio yra mano ir J. Oleko pataisos. Čia irgi aiškiau apibrėžia, kada savo lėšomis infrastruktūros valdytojai turi prisidėti. Tiesiog buvo pasiūlymas išskirti aiškiai – savo lėšomis. Komitetas pritarė šito straipsnio tam punktui.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei? Galime.
Visas 13 straipsnis. Galime pritarti 13 straipsniui? Galime. Ačiū. Su pataisom pritarėme.
14 straipsnis.
A. PAULAUSKAS (DPF). 14 straipsnyje panaši pataisa, kaip ir 13 straipsnyje. Aiškiai dar kartą pabrėžiame „savo lėšomis“.
PIRMININKAS. Galime pritarti, gerbiamieji kolegos?
A. PAULAUSKAS (DPF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Galime ir visam 14 straipsniui? Ačiū.
15 straipsnis.
A. PAULAUSKAS (DPF). 15 straipsnio pradžioje yra Teisės departamento pataisa, jai pritarėme.
PIRMININKAS. Galime pritarti, kolegos, pritarimui? Galime.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ir buvo R. Šimašiaus pataisa, kad… Tekste yra pasakyta, kad reaguoti reikia ne ilgiau kaip per 8 valandas, o R. Šimašius siūlė nedelsiant. Buvo balsuojama. Liko sena redakcija, kad 8 val. terminas yra ir protingas, ir proporcingas. Komitetas taip nubalsavo, kad būtų nepritarta Remigijaus…
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi tai yra pasiūlymas, turime balsuoti dėl R. Šimašiaus pasiūlymo dėl jo siūlymo „nedelsiant“. Komiteto nuomonė…
A. PAULAUSKAS (DPF). 8 val. terminas.
PIRMININKAS. 8 val. terminas. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl R. Šimašiaus pasiūlymo. Kas pritariate jo pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Labai didelis triukšmas.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 30, prieš – 4, susilaikė 45. R. Šimašiaus pasiūlymui nepritarta. Vadinasi, galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Ir visam 15 straipsniui.
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Su tom pataisom, kurioms pritarėme.
Gerbiamasis kolega, 16 straipsnis.
A. PAULAUSKAS (DPF). Dėl 16 straipsnio Teisės departamentas keletą pasiūlymų teikia. Iš dalies pritarta. Remigijaus pasiūlymas vėlgi dėl to paties, kad būtų reaguota nedelsiant. Komitetas mano, kad turi likti, kaip yra ankstesnė redakcija, kad 8 val.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes jau balsavome, nereikėtų balsuoti. Taip?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip. Iš esmės mes dėl to paties jau balsavome.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti pataisoms? Galime. Ir visam 16 straipsniui? Galime.
Dėl 17 straipsnio pataisų nėra.
A. PAULAUSKAS (DPF). Pataisų nėra.
PIRMININKAS. Dėl 18 straipsnio nėra. Dėl 19 straipsnio…
A. PAULAUSKAS (DPF). Dėl 19 straipsnio yra R. Šimašiaus pataisa, kuriai komitetas iš dalies pritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti šitam pritarimui ir visam 19 straipsniui? Galime. Ačiū.
A. PAULAUSKAS (DPF). Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. 20 straipsnis.
A. PAULAUSKAS (DPF). Dėl 20 straipsnio yra tokia techninė pastaba. Buvo ministerija, parašyta ministras turi visus tuos lydimuosius aktus parengti. Pritarta šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Pritarta. Dvi pataisos…
A. PAULAUSKAS (DPF). Abiem – vienai iš dalies, kitai visiškai…
PIRMININKAS. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Ir visam 20 straipsniui galime? Galime. Ačiū.
Dėl viso. M. Bastys – už. Kolega M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, iš tiesų įstatymas yra subalansuotas. Yra suderinta su visomis suinteresuotomis institucijomis – tiek valstybės sektoriaus, tiek viešuoju, privačių asociacijų struktūromis. Šiuo įstatymu yra numatomos tam tikros funkcijos, kas formuoja politiką, kas yra atsakingas, kas priima sprendimus, kai reikia kovoti su kibernetinėmis atakomis. Taigi šio įstatymo iš tiesų labai reikia ir visų prašau balsuoti vieningai už šį įstatymą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. L. Balsys – prieš.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, nesu iš tikrųjų prieš, bet negaliu būti ir labai už, nes vis dėlto po visų pataisymų ir po visų reformų, pavyzdžiui, tame pačiame 12 straipsnyje taip ir lieka, kad 48 val. galima rinkti informaciją apie privačius asmenis be teismo sankcijos. Tai yra vis dėlto tam tikras pavojus, kad šis įstatymas gali būti nukreiptas ne prieš atakas iš išorės, o prieš mūsų pačių piliečius. Bet šitas klausimas yra be galo svarbus, juo domisi, jį sprendžia ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo institucijos. Kaip tik šiuo metu Europos Sąjungos institucijose yra rengiama tinklų ir informacijos saugumo direktyva, kuria siūloma kurti atsparią išpuoliams infrastruktūrą, o ne sudaryti galimybę arba galimai persekioti paprastus kompiuterių naudotojus, o tokia galimybė paliekama šitame įstatyme, kurį mes šiandien priimame. Iš tikrųjų tokio įstatymo reikia, tačiau, mano įsitikinimu, yra gana supintas, painus ir paliekantis galimybę pažeisti žmonių privatumą kaupiant apie juos duomenis be teismo sankcijos. Todėl pritardamas tokio įstatymo būtinybei, aš esu priverstas susilaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kašėta – už.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, labai svarbus nacionalinio saugumo prasme įstatymas. Gaila, kad labai pavėluotas. Iš tikrųjų įstatymo projektas buvo pradėtas rengti seniai, prieš keletą metų. Metus laiko vaikščiojo Vyriausybės koridoriuose. Tačiau bet kokiu atveju šiandien mes jį priimame ir manau, kad jis gana geras, atitinka šiandienos iššūkius.
Nuogąstavimai dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų iš tikrųjų, manau, nepagrįsti, nes priėmus R. Šimašiaus pataisas jiems nelieka pagrindo, ir ta tvarka, t. y. tikrinimo tvarka, yra išlikusi ta pati, todėl papildomų kokių nors galimybių žmonės, kurie dirba su pažeidimais kibernetinėje erdvėje, iš tikrųjų negauna. Tačiau yra labai aiškiai reglamentuota visa tvarka, t. y. būtinybė iš tikrųjų tuos nusikaltimus tirti.
Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti šiam svarbiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (MSNG). Šitas įstatymas labai reikalingas. Kitas karas, ateities karas, bus kompiuterių karas. Dabar Kinijos armijoje kompiuteriais dirba maždaug 1 mln. kariškių. O nuogąstaujantiems dėl privatumo galiu pasakyti: yra labai paprastas receptas – nelįsti į kompiuterį be reikalo. Jeigu jūs turite savo facebooką, jūs jau esate peršviečiamas. Aš, pavyzdžiui, neturiu facebooko. Jeigu tai liečia tavo asmenį, kompiuteriu reikėtų naudotis kiek galima mažiau, o dalį savo privatumo vardan bendro gėrio tenka aukoti, nieko nepadarysi. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, įstatymas be galo reikalingas. Visas pasaulis supranta, kad valstybių, net ir asmenų saugumas dabar labai priklauso nuo informacinio saugumo. Daugybė incidentų ir daugybė poveikių yra perkelta būtent į kibernetinę erdvę. Mes per daug paprastai suprantame tai, kas vyksta pasaulyje ir kokios grėsmės dėl kibernetinio nesaugumo gali iškilti mūsų visuomenėje. Šitas įstatymas labai platus. Jis apibrėžia, kas yra kibernetinė erdvė, kas yra kibernetinis incidentas, kas yra kibernetinis saugumas. Jis numato įvairių procesų, kuriais būtų tai valdoma, jisai nustato, kad tie valdymo procesai turi būti proporcingi. Tai be galo reikalingas įstatymas. Čia negalime diskutuoti, mes jį turime priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Kibernetinio saugumo įstatymo projekto Nr. XIIP-1936(2). Kas pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 88 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymui (projekto Nr. XIIP-1936(2) pritarta. (Gongas)
15.53 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 5, 11, 18, 30, 34, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 431 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1938(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6b klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 5, 11, 18, 30, 34, 43 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 431 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1938(2). Taip pat kviečiu A. Paulauską. Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų čia smulki pataisa. Prašau.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, čia yra visi Kibernetinio saugumo įstatymo lydimieji įstatymai: Valstybės informacinių išteklių valdymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.
PIRMININKAS. Dabar dėl išteklių.
A. PAULAUSKAS (DPF). Jokių pasiūlymų dėl šių įstatymų nėra.
PIRMININKAS. Yra viena nedidelė Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė.
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti? Manau, galime.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti? (Balsai salėje) 2 straipsnis. Galime pritarti?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. 3 straipsnis. Galime pritarti?
A. PAULAUSKAS (DPF). Pritarta.
PIRMININKAS. 4 straipsnis. Galime pritarti? Taip, pritarta. 5 straipsnis. Galime pritarti? Galime. 6 straipsnis. Galime pritarti? Galime. 7 straipsnis. Pritarta. 43… (Balsai salėje) Atsiprašau, 8 straipsnis – įsigaliojimas. Galime pritarti?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Galime balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIP-1938, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 72 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1938(2) priimtas. (Gongas)
15.55 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1939(2) (priėmimas)
2-6c klausimas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1939(2). Pataisų nėra siūloma. Ar galime priimti pastraipsniui?
1 straipsniui galime pritarti? Galime. 2 straipsniui? Galime. Ačiū.
Balsuojame dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1939(2). Kas už? Kas palaiko, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 71 Seimo narys: už – 66, prieš – 1, susilaikė 4. Pritarta. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1939(2) priimtas. (Gongas)
15.57 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 15411, 15412 straipsniais ir 224, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1937(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-6d klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 15411, 15412 straipsniais ir 224, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1937(2). Čia kita stadija – svarstymas. Kviečiu pranešėjus. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – J. Sabatauskas. Gal kolega S. Šedbaras galėtų? Labai ačiū. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas lapkričio 26 d. svarstė šį projektą. Buvo gauti Policijos departamento, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto, taip pat dviejų komitetų – Informacinės visuomenės plėtros ir Nacionalinio saugumo ir gynybos – siūlymai. Iš esmės visiems buvo pritarta ir bendru sutarimu už buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kviečiu kolegą M. Bastį.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 15411, 15412 straipsniais ir 224, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1937. Komiteto sprendimai bei pasiūlymai: pirma, iš esmės pritarti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 15411, 15412 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-1937.
Antra. Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIP-1937 ir tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Vėl kviečiu A. Paulauską, NSG komiteto pirmininką. Prašom.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes buvome papildomu komitetu dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo. Pritarėme Teisės departamento pasiūlymui, Policijos pasiūlymui ir, iš esmės pritardami Administracinių teisės pažeidimų kodekso (nevardinsiu straipsnių) projektui, pasiūlėme pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Šita išvada priimta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-1937 po svarstymo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 66, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta po svarstymo.
Įstatymo projektui siūloma ypatingos skubos tvarka. Pritariame. Ačiū.
Pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Galime. 2 straipsnis. Pataisų nėra. Galime pritarti? Galime. 3 straipsnis. Galime pritarti? Galime. 4 straipsnis. Galime pritarti? Galime.
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Galime pritarti? Galime. Ačiū, kolegos.
Norinčių kalbėti nėra. Galime balsuoti dėl įstatymo priėmimo? Prašom, kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-1937, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 67 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, labai prašau, šiek tiek pritrūko, salėje aiškiai yra 71, bet kai kas turbūt vaikščioja. Kolegos, dar galime, A. Salamakinas, dar kitus matau. K. Komskis. Ar galėtumėte visi balsuoti? Gerbiamieji kolegos, dar kartą balsuojame.
Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-1937? Kolegė D. Mikutienė. Kas pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Reikia 71 balso. Prašom balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 72 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymo projektas priimtas. Tiksliau, įstatymas priimtas. (Gongas)
16.04 val.
Savaitės (nuo 2014-12-15) – 2014 m. gruodžio 16 d. (antradienio) ir 18 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Mūsų kolegė Seimo Pirmininkė norėtų pristatyti kitos savaitės posėdžių darbotvarkės projektą. Gerbiamoji Pirmininke, prašom, žodis jums. Ir po to 2-10. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu atkreipti dėmesį, kad liko trys posėdžiai – antradienį, ketvirtadienį ir antradienį, todėl mes tikrai labai atsakingai turime susidėlioti darbotvarkes. Kaip aš ir minėjau, ji gali šiek tiek judėti, kaip ir minėjau Seniūnų sueigoje, tai priklausys nuo to, kiek liks šiandien nesvarstytų teisės aktų ir antradienį bei ketvirtadienį, taip pat, kaip spės Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Mes turime labai svarbų įstatymą, susijusį su mūsų kovine parengtimi, taip pat yra projektų, artimiausiu metu mes juos įregistruosime, dar turime šiek tiek diskusijų dėl Statuto pakeitimo, nes pakeitėme visus įstatymus, Karo įstatymus ir kitus. Mes būtinai turime pakeisti Statutą, nes Seimo statutas neatitinka galimybės operatyviai dirbti ekstremaliomis situacijomis.
Tai irgi bus užregistruota, bus pateikta kitą savaitę ir pagal galimybę susitarsime arba antradienį, arba ketvirtadienį. O šiaip čia yra mūsų einamieji klausimai, kuriuos turime apsvarstyti. Buvo prašymas iškviesti socialinės apsaugos ir darbo ministrę A. Pabedinskienę. Ji bus iškviesta antradienį pagal Statuto numatytą tvarką. Ketvirtadienį labai daug priėmimų, todėl šitas paskutines tris posėdžių dienas prašyčiau labai aktyviai dalyvauti, kad galėtume tinkamai užbaigti šią rudens sesiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, jūsų nori paklausti keletas kolegų. I. Šiaulienė pirmoji.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, norėčiau, kad būtų įrašytas projektas Nr. XIIP-1742, reikėtų baigti šito projekto priėmimą.
L. GRAUŽINIENĖ. O apie ką ten kalbama?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ten yra dėl bankų likučių sąskaitų deklaravimo.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerai, jeigu ten viskas gerai iš komiteto, pažiūrėsime, Sekretoriatas atkreips dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, praeitą posėdį buvo sudaryta redakcinė komisija dėl rezoliucijos. Redakcinė komisija baigė savo darbą, rezoliucija suredaguota, jos Nr. XIIP-1963, gal būtų galima įtraukti į darbotvarkę antradienį arba ketvirtadienį?
L. GRAUŽINIENĖ. Mes pažiūrėsime pagal laiką, kada bus ne tokia apkrauta diena, antradienį ar ketvirtadienį. Bent jau į rezervinius pasistengsime įtraukti.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, vakar Sveikatos reikalų komitetas vienbalsiai pritarė Tabako kontrolės įstatymui, kuriuo siekiama uždrausti rūkyti ir turėti rūkalų su savimi aštuoniolikmečiams. Mokyklų teritorijose draudžiama rūkyti, bet čia neuždrausta, priešingai, negu dėl alkoholio. Ar būtų galimybė dar šią sesiją priimti šitą įstatymo projektą? Kaip sakiau, komitetas jam vienbalsiai pritarė. Taip pat gal galite pasakyti, kas bus po Naujųjų metų, ar bus sesijos pratęsimas, ar ne?
L. GRAUŽINIENĖ. Jeigu komitetai svarstymo stadijoje baigia kokius nors įstatymus, aš prašiau per Seniūnų sueigą ir biurų vedėjų pažiūrėti, jeigu mes galime priimti, kad galėtume priimti. Jeigu visas Seimas sutars, po svarstymo galėtume priimti. Pažiūrėsime pagal galimybes. Yra iš visų komitetų daug siūlymų, pasistengsime tai padaryti. Aš manau, kad galbūt kolegos sutiks kažkurią dieną padirbėti ilgiau, ne paskutinę dieną, bet kitą savaitę, antradienį ar ketvirtadienį, gal sudėliotume ilgiau darbotvarkę, kad 23 d. galėtume nebūti iki vakaro, nesėdėti iki 20.00 val., kaip paprastai būna, o baigti anksčiau. Pasistengsime racionaliai sudėlioti.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke.
L. GRAUŽINIENĖ. O dėl neeilinės sesijos, kaip ir buvo kalbėta, jeigu su biudžetu viskas gerai, Prezidentė pasirašys ir nebus grąžintas (tikiuosi, kad taip ir bus), čia kliūčių nebeiškyla. Dabar yra tas klausimas, jeigu mes priimame tuos įstatymus, kurie būtinai reikalingi, kurie ateis iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir kurie ateis dėl mūsų Statuto pakeitimų. Tiesiog mes turime sutvarkyti, kad visa teisinė bazė būtų tvarkinga. Kaip sako, duok Dieve, kad nieko nebūtų, bet kad mūsų teisės aktai būtų tvarkingi. Tada tikrai neeilinės sesijos nebus.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti Pirmininkės viso Kaimo reikalų komiteto narių vardu. Žuvininkystės įstatymo antroji redakcija labai sunkiai skinasi kelią. Nežinau, jums argumentus biuro vedėjas gal pateikė, vieną savaitę neįtrauktas į darbotvarkę, trečią savaitę, ketvirtą. Dabar girdėjome – antradienį. Žinome, kad ketvirtadienį plenarinių posėdžių pabaiga.
Kodėl aš taip kalbu, arba kodėl tas įstatymas iki Naujųjų metų arba iki mūsų sesijos pabaigos turėtų?.. Nes kvotų skirstymas prasideda nuo sausio 1 d. Todėl mes prašėme ir argumentavome, kodėl mums reikia tokios skubos. Prašom pasakyti, ar bus atsižvelgta į Kaimo reikalų komiteto visų narių prašymą teikti ypatingą skubą? Jeigu ne, tai trumpinkite darbotvarkę ir antradienį, aš sakau atsakingai, neįtraukite, nes jeigu tik pateikimas, iš tikrųjų nieko nepagelbės tuo konkrečiu atveju.
L. GRAUŽINIENĖ. Praeitą savaitę ne vieną kartą buvo įtraukta į darbotvarkę, bet Seniūnų sueigoje buvo išbraukta. Prisimenate, kad ir posėdžių salėje visi labai vieningai balsavo dėl šio įstatymo projekto išbraukimo. Kadangi vėl buvo komiteto prašymas, jis vėl įtrauktas. Šiandien Seniūnų sueiga sutarė, kad ne šiandien, o kitą antradienį. Todėl mes įtraukėme pagal Seniūnų sueigos sutarimą į antradienį.
Dėl pateikimo, dėl ypatingos skubos. Tikrai buvo bent jau frakcijų Seniūnų sueigoje kalbėta, frakcijų vadovus girdėjau kalbant, kad vis tiek prašys Vyriausybės išvados. Jeigu prašys Vyriausybės išvados, tai tikrai negaliu teikti ypatingos skubos. Vadinasi, pateikimą mes galime padaryti, bet ypatinga skuba tikrai tokiu atveju negalėčiau padaryti, nes Seimas turi teisę prašyti išvados. Taip buvo kalbėta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Galime. Ačiū.
16.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. XII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2393 (svarstymo tęsinys)
Kolegos, yra dar vienas Seimo nutarimas iš rytinio posėdžio. Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo pakeitimo projektas. Jo buvo pertrauka iki kito posėdžio. Prašom. Kolega L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Mišrios grupės vardu mes prašome pertraukos.
PIRMININKAS. Galime pritarti, kolegos? Galime. Ne. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos. Pertraukos buvo paprašyta, bet nepasakyta, kuriam laikui. Pusės valandos.
PIRMININKAS. Tada balsuojame alternatyviai. Kaip suprantu, L. Balsys… Dėl jūsų? Iki kito posėdžio prašėte? L. Balsys. Kolegos, prašom. (Balsai salėje) Mes pasitikslinome. Gerbiamieji kolegos, L. Balsys Mišrios grupės vardu prašė pertraukos iki kito posėdžio. Kas palaiko šį pasiūlymą, balsuoja už, kas galvoja kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. (Balsas salėje) Man sako specialistai, kad taip negalima balsuoti. (Balsai salėje) Dabar balsuojame taip, balsuojame už L. Balsio pasiūlymą dėl pertraukos iki kito posėdžio.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 73 Seimo nariai. Už – 53, prieš – 13, susilaikė 7. Taigi pritarta L. Balsio pasiūlymui. Pertrauka iki kito posėdžio.
16.14 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 41, 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2537 (pateikimas)
Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl įvairių priežasčių mes turime svarstyti 2-10 klausimą – Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 41, 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2537. Kviečiu kolegą R. Žemaitaitį, Ekonomikos komiteto pirmininką. Kolegą R. Žemaitaitį. Turizmo įstatymo pataisos. Prašom. Nr. XIIP-2537. Pateikimas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ko gero, apie turizmą ir paskutiniu metu kylančias problemas daug girdėjote. Kaip komiteto pirmininkas dariau keletą klausymų, susikviečiau ir Turizmo departamento, ir draudimo atstovus, ir aviatorius, ir turizmo atstovus. Mano siūlymas yra, ko gero, kardinaliai keičiantis visą šiandien esamą sistemą ir tam tikrą savotišką turizmo sektoriaus netvarką.
Pirmiausia aš siūlau, kad likus 15 dienų iki išvykimo į kelionę Turizmo departamentui būtų pateikiama ataskaita apie tai, kad yra sumokėta 70 % už viešbučius, 70 % sumokėta už kelionės bilietus, kad tikrai sumokėta ir tikrai žmones parskraidins, kad tikrai sumokėta už viešbučius ir tikrai jie grįš.
Elektroninė prekyba. Šiandien yra grupiniai pardavimai, kuriems netaikomi nei kelionių organizatoriaus, nei agentūros, nei vadovo reikalavimai ir jie nėra draudžiami jokia atsakomybe. Siūlau, kad būtų draudžiama civilinė ir profesinė atsakomybė.
Kitas dalykas, kad reikalavimai kelionių organizatoriui, kuris parduoda bilietus internetu, atitiktų organizatoriaus ir agentūros reikalavimus. Dėl dabartinių problemų. Kaip žinote, žmonės per grupinius prisipirko kelionių, bet jie neatsiskaitė su agentūra ir susidarė apie 2 mln. nesumokėtų pinigų. Todėl siūlau, kad jei žmonės sumokėjo, nusipirko bilietą internetu, per vieną darbo dieną ta įmonė atsiskaitytų su kelionių organizatoriumi.
Įrašome naują reikalavimą – nepriekaištingos reputacijos. Šiandien mes turime asmenį, kuris du, tris, keturis kartus subankrotino kelionių organizavimo įmones, vėl kreipiasi į Turizmo departamentą, vėl pasiima leidimą ir vėl organizuoja keliones, renka pinigus, bet realiai neįvykdo. Aš siūlau, kad toks asmuo 10 metų negalėtų užsiimti tokia veikla, o registre išliktų apie jo nesąžiningumą.
Taip pat šiek tiek padidėja draudimo… Čia buvo litai, dabar mes į eurus paverčiame ir šiek tiek padidiname draudimo garantą.
Kitas dalykas, kai žmonės pasirašo kelionės sutartis su agentūra arba organizatoriumi išvykti į vieną ar kitą kelionę, niekas neskaito, kad yra pasakyta, jeigu kiltų kokių nors nuostolių, tai jie turėtų visiškai atlyginti žalą. Dabar jie daro dalinį žalos atlyginimą, ir šiandien žmonės sumokėję atgauna tik po 200, po 300 Lt kompensacijos. Aš siūlau, kad būtų visiškas žalos atlyginimas.
Gal dar bus klausimų, atsakysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Norėjau paklausti dėl kelionių organizatorių. Jeigu įstatinis kapitalas sumažėja maždaug per pusę, jūs siūlote numatyti mėnesio terminą. Vis dėlto ataskaitos teikiamos maždaug kas ketvirtį arba metinės. Gal reikėtų apie tris mėnesius kalbėti?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš pasakysiu, kokia yra situacija. Kai sustabdoma kelionės organizatoriaus licencija arba pristabdoma veikla ir vyksta tyrimas, matoma, kad įsipareigojimai yra didesni, negu balansas įstatinio kapitalo, seniau buvo siūloma tai padidinti. Ir buvo 6 mėnesiai. Dabar išaiškėjo, ką jie daro per tuos 6 mėnesius. Jie toliau pardavinėja keliones, bet pardavinėja kaip reklaminį bukletą. Todėl mes norime įrašyti, kad per mėnesį, kad tai būtų greitas ir operatyvus laikas. Jeigu siūlysite, galima pasitarti. Bet tiesiog mes pamatėme tą problematiką, ką jie daro per tuos 6 mėnesius.
PIRMININKAS. Kolega S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis Remigijau, išgirdau apie rezervaciją 70 % likus 15 dienų. Bet kaip bus su tais skubiais užsakymais, kur būna paskutinės minutės ir panašūs dalykai? Pagal terminus nesuspėjame.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Todėl ir įrašėme 70 %, nes paskutinių minučių pardavimai siekia tik 2–3 % tos kelionės išvykimo, nuo parduotų bilietų. Įsivaizduokite, yra bilietas, tarkime, lėktuvu skrenda 200 žmonių, paskutinės minutės dažniausiai būna 12–13 žmonių. Tai yra pats maksimaliausias skaičius tų parduotų paskutinės minutės, kitaip sakant.
PIRMININKAS. Kolega P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog sveikinu su puikiu noru pakeisti situaciją turizmo srityje, nes akivaizdžiai matome nebe pirmą tiesiog tragediją, kai žmonės nukenčia. Bet ar jums neatrodo, kad kai kurie punktai, 70 % apmokėjimas, gali būti tiesiog pertekliniai? Jeigu užsiimtų draudimu kiekvienam asmeniui pritaikant aukštesnes sumas ir kitokias sąlygas, tai draudimas galėtų kompensuoti tos situacijos padarinius. Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Labai geras klausimas, kolega. Bėda ta, kad Lietuvoje po šitų paskutinių įvykių, kurie įvyko prieš mėnesį, nebeliko nė vienos kompanijos, kuri norėtų drausti kelionių organizatorių. Čia ir yra didžiausia problema, nes jie nuslepia savo finansinę ataskaitą. Jeigu pažiūrėsite 15 straipsnio 2 dalies papildymą, apie ką aš ir kalbu, tai visa ataskaita ir finansai turėtų būti perduodami Turizmo departamentui. Šiandien draudimo agentūra apdraudžia, jie veiklą tarsi vykdo, sako, mes pardavėme tiek ir tiek bilietų, bet kai pažiūri, matyti, kad 6–7 mėnesius jokių piniginių įplaukų nedaryta. Tokiu atveju ir yra tokie ribojimai įtraukti. Manau, kad bus ir papildomi komitetai, galėsite svarstyti, aš manau, dėl to visiems kils minčių. Siūlau visiems labai atidžiai pažiūrėti, paskaityti ir įsigilinti į problematiką, kurią mes turime, ir pagalvoti, kaip tai reikia išspęsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar buvo jūsų nagrinėti tokie atvejai, kai žmonės prieš metus vyko į kelionę, gavo didelę nuolaidą, o praėjus metams siunčiami prievartiniai reikalavimai, kad tą nuolaidą grąžintų? Ar tas klausimas buvo nagrinėtas ir ar įstatymu tai bus kiek nors apribota, ar ne? Dėkoju. Čia yra konkretus atvejis iš Raseinių.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Čia ne tik iš Raseinių, bet ir iš Šilutės 7 žmonės, dėl to yra nukentėję apie 40 žmonių. Iš tikrųjų tas dalykas yra neteisėtas. Mes diskutavome, bet Turizmo departamentas sako, kad gal užtektų ne paties įstatymo, bet vidaus tvarkos reikalavimų, kai išduodama licencija. Ministras, kiek žinau, irgi rengia pasitarimą dėl panašių klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Jeigu A. Matulas atsisakys, tai bendru sutarimu pritarsime po pateikimo? Galime. Ačiū. (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai. Prašom. Kas pritariate Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2537 po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 65 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomu – Audito komitetas. Girdėjau, jog prašoma Vyriausybės išvados, taip? Ačiū. Galime pritarti tam? Galime. Svarstysime pavasario sesijoje.
16.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XII-1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2618 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, norėčiau grįžti prie rezervinių įstatymų projektų Nr. XIIP-2618 ir Nr. XIIP-2563. Kviečiu pristatyti A. Palionį. Gerbiamieji kolegos, projektas Nr. XIIP-2618 dėl įtraukimo į darbotvarkę. Siūlome pateikti, pritarti ir iš karto priimti. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pristatau nutarimo projektą dėl įtraukimo į darbotvarkę įstatymo projekto Nr. XIIP-2563. Tai yra susiję su PVM įstatymo 96 straipsniu, kurį pristatysiu plačiau. Trumpai noriu pasakyti tai, kad tas įstatymo projektas padės efektyviau surinkti PVM. Šiandien rytiniame posėdyje profesorius P. Gylys sakė, kad mes atsižvelgiame tik į verslą, neatsižvelgiame į viešąjį sektorių, tai šis projektas atsižvelgia ir į vieną, ir į kitą pusę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Po svarstymo? Taip pat.
Ar galime priimti? Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-2618, tai Seimo nutarimas dėl įtraukimo į darbotvarkę, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Po to svarstysime r-4b klausimą. Balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 61 Seimo narys: už – 56, prieš nėra, susilaikė 5. Nutarimui pritarta. (Gongas)
16.24 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2563 (pateikimas)
Ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2563. A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėkoju, kolegos, kad pritarėte, kad įtrauktume. Šio Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą paskatino rengti statybų sektoriaus situacija, nes neužtikrinamas efektyvus pridėtinės vertės mokesčio surinkimas į valstybės biudžetą, tai leidžia kurti fiktyvias statybos bendroves ir joms vykdyti veiklą, vykdyti schemas, padedančias slėpti ir vengti PVM mokėjimo.
Vienas iš Vyriausybės prioritetų yra vykdyti tikslines priemones, skirtas pajamoms apskaičiuoti ir tinkamam PVM prievolių…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege Vilija, labai jau garsiai, atsiprašau.
A. PALIONIS (LSDPF). …vykdymui užtikrinti, užkirsti kelią sukčiavimui, nepagrįstai PVM apskaitai. Taip pat mes visi puikiai žinome, kad šiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija tęsia projektą „Atsakinga statyba“, kurio tikslas taip pat yra užtikrinti visų statybos proceso dalyvių – nuo plėtros iki statybos – pajamų apskaitymo, leidžiamų atskaitymų pagrįstumą, teisingą mokesčių deklaravimą ir sumokėjimą laiku. Atsižvelgus į šiuos Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos uždavinius, būtina imtis priemonių, leidžiančių užtikrinti jų įgyvendinimą. Statybų sektoriuje ypač dažnai paslaugas perkantis asmuo, tai yra statybos užsakovas, delsia sumokėti už suteiktas paslaugas, neretai šis delsimas trunka daugiau nei vieną ar du mėnesius, tačiau, nepaisant šios aplinkybės, pareiga į valstybės biudžetą sumokėti PVM tenka rangovui, vykdytojui. Paslaugų pirkėjui delsiant atsiskaityti už paslaugas, kaip ir sakiau, kai prievolė tenka rangovui, statybos bendrovei, ji yra priversta imtis kitų veiksmų: dengti skolintomis lėšomis, o blogiausiu atveju skelbti bankrotą. Šios situacijos problemiškumą didina ir tai, kad vėluojantys užsakovo atsiskaitymai, ypač viešojo sektoriaus, yra veikiau kaip taisyklė nei išimtis. Šios aplinkybės statybos sektoriuje verčia imtis neskaidrių ar net neteisėtų veiksmų, vengti ir slėpti mokesčius, imtis tyčinio bankroto, atlikti kitus teisės pažeidimus.
Įstatymo pakeitimais siekiame užtikrinti efektyvesnio PVM už statybos paslaugas surinkimo į valstybės biudžetą ir iki minimumo sumažinti riziką, kad PVM apskritai nebus apskaitytas. Įstatymo projektu atsižvelgiame į 2006 m. lapkričio 28 d. direktyvos dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas, kurios leidžia perkelti prievolę sumokėti PVM asmeniui, kuris perka su nekilnojamuoju turtu susijusias statybos paslaugas, siekiame išplėsti PVM įstatyme įtvirtintus atvejus, kai pirkėjas privalo išskaityti ir sumokėti PVM už jam teikiamas paslaugas, numatant, kad šią pareigą pirkėjas įsigyja ir tais atvejais, kai perkamos paslaugos atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad vadovaujantis direktyva įstatymo projekte yra įtvirtinta, kad prievolė yra perkeliama tik paslaugų pirkėjui ir tik dėl teikiamų paslaugų. Tai yra PVM už statybos produktus, statybos medžiagas, technologijas yra mokamas įprastine tvarka. Įstatyme numatyta tokia tvarka ir prievolė mokėti PVM atsiranda tik pirmajam paslaugos pirkėjui. Tai yra susiklosčius subrangos santykiams už subrangovo suteiktas paslaugas prievolė sumokėti PVM nėra perkeliama užsakovui, o tą pareigą įgyja rangovas. O už rangovo suteiktas paslaugas prievolė mokėti PVM atsiranda tik užsakovui. Taip pat jei statybos paslaugos užsakovas yra fizinis asmuo ar juridinis asmuo, kuris nėra PVM mokėtojas, tai įstatymo projekte numatytos nuostatos nėra taikomos. Būtina pažymėti, kad įtvirtinus įstatymo projekte numatytas pataisas, neatsirastų naujai apmokestinamų asmenų, nepasikeistų sumokamo PVM dydis ir sumažėtų aplinkybių, leidžiančių išvengti prievolės sumokėti PVM už teikiamas paslaugas statybos sektoriuje. Įstatymo projekte numatytos priemonės yra skirtos užtikrinti efektyvesnį šio mokesčio surinkimą ir orientuotos į jau šiuo metu PVM mokančius asmenis.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūsų pirmas nori paklausti K. Komskis. Prašau.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis kolega, aš norėjau pasitikslinti, jeigu šiuo metu būtų užsakovas savivaldybė, kuri iš tiesų daugiausia naudojasi europiniais pinigais, sakykime, kaip tuo atveju būtų? Ar tikrai nesužlugdysime savivaldybių ir kitų valstybinių įstaigų, kai turėsime iš karto apmokėti, nors iš tiesų patys irgi nesame gavę? Aš suprantu, kad jūsų pataisa tikrai yra gana gera. Kartu gal galėtumėte pasakyti, kiek yra neatidavę pinigų, visą PVM turi mokėti arba, kitaip sakant, kurie patys negavę? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Jeigu atkreipsite dėmesį į Teisės departamento išvadą dėl šio projekto, jis pasiūlė pastabą, kad šios nuostatos būtų taikomos tik tiems ūkio subjektams, kurie vykdo ekonominę veiklą. Savivaldybės nėra PVM mokėtojai ir nevykdo jokios ekonominės veiklos. Jeigu bus pritarta šiam įstatymo projektui ir pritarsime Teisės departamento siūlymams, tai savivaldybė neturės tokios prievolės mokėti.
Bendrų skaičių, kiek yra vėluojama, negaliu pasakyti. Bet savo rajone kiek turiu statybos organizacijų, tai visos turi uždelstus atsiskaitymus.
PIRMININKAS. Ačiū. G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Iš dalies jūs atsakėte į mano klausimą, bet ne tik savivaldybės. Šiandien kaip tik kreipėsi vykdytojai – miškininkai, kurie vykdė europinius projektus, Nacionalinė mokėjimo agentūra jau beveik 3 mėnesius su jais neatsiskaito, juo labiau trūksta pinigų. Ar jie už juos turės sumokėti PVM’ą, ar taip pat toliau turės mokėti rangovai, skolintis iš bankų, kurie yra ne Lietuvos bankai, pelnysis bankai, o mūsų žmonės bus skriaudžiami? Ar mes čia ieškosime tik privatininkų, kurie užsisakys ir mokės, o valstybė, kuri yra didžiausia skolininkė, toliau liks nuošalėje?
A. PALIONIS (LSDPF). Nacionalinė mokėjimo agentūra nėra asmuo, vykdantis ekonominę veiklą. Jeigu mes norėtume įtraukti ir juos, mes turėtume oficialiai kreiptis į Europos Komisiją, nes savavališkai tai įtraukę prieštarautume direktyvos nuostatoms. Aš siūlyčiau pritarti tokiam projektui, koks yra, ir toliau sekti ir kreiptis į Europos Komisiją, kad mes galėtume šį asmenų ratą išplėsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū.
Taip, yra siūlomas pagrindiniu Biudžeto ir finansų komitetas. Ar reikia papildomo? (Balsai salėje) Ekonomikos komitetas. Ir Vyriausybės išvados, taip? Siūloma svarstyti šių metų gruodžių 18 d. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
16.33 val.
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 2, 5, 6, 8, 121, 13, 15, 18 ir 20 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2419(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie 2-7 klausimo – Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2419. Pranešėjas – kolega R. Paliukas. Svarstymas. Prašau.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 daugelio straipsnių ir dviejų priedų pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2419. Komitetas pritarė šiam įstatymo projektui ir teikia patobulintą įstatymo projekto variantą. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-2419, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Balsuojame.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 69 Seimo nariai, vienbalsiai visi už. Pritarta po svarstymo.
16.35 val.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 preambulės ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4700(3), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. VIII-505 „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-4702(2) (svarstymas)
Kitas 2-8a ir 2-8b klausimas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4700. Kviečiu D. Kuodytę. Prašau.
D. KUODYTĖ (LSF). Ačiū, pirmininke. Jeigu leisite, pristatysiu abu projektus, kadangi pasiūlymai yra analogiški.
PIRMININKAS. Taip, prašau.
D. KUODYTĖ (LSF). Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šiuos projektus, atsižvelgė į papildomų komitetų, Vyriausybės pasiūlymus, taip pat pritarė kolegos L. Kazlavicko pasiūlymui ir patobulino projektą, kuriam pritarė bendru sutarimu. Lygiai tas pats ir su antruoju projektu. Pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R. Markauską, Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom, gerbiamasis P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas kaip papildomas svarstė šį klausimą. Iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Žmogaus teisių komitetui patobulinti projektą pagal Lietuvos Vyriausybės siūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
Analogiškai yra su b variantu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V. Stundį, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas abiem projektams pritarė siūlydamas pagrindiniam komitetui jiems pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl viso įstatymo projekto. (Balsai salėje) Taip, taip, aš ir sakau, diskutuoti užsirašė A. V. Patackas. Prašau. Iš tribūnos reikėtų, jeigu jau diskusija. Bet jeigu norite, galite ir iš vietos, Algirdai. Kaip geriau? Prašau iš vietos. Tuoj įjungsime! Algirdai, suklaidinome, turbūt teks iš tribūnos. Tai gal tada iš tribūnos. Čia, matyt, kažkas programai atsitiko. Gerai. A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (MSNG). Taip, seniai reikėjo šio įstatymo pakeitimo. Pora pastabų. Gaila, kad jis įsigalios nuo 2016 m. Tai vienas dalykas.
Kitas momentas – pačiame tekste yra pasakyta, kad galima steigti genocido ir rezistencijos tyrimo struktūras rajonuose pagal poreikius. Kaip suprasti pagal poreikius? Kokie poreikiai? Viename rajone labiau šito reikia, kitame mažiau? Tai štai tokie neaiškumai.
O šiaip jau sveikinu ir noriu dar vieną mintį pasakyti. Ši istorinė atmintis tų genocido ir rezistencijos laikų, pokario laikų turi glaudų ryšį su krašto gynyba dabar, šiuo metu. Ir labai suaktyvėja, nes stipriausias kario ginklas yra motyvacija, jeigu karys nėra motyvuotas, jis yra tiktai samdinys. O motyvuoti jaunus žmones, kurie nežino praeities, kurie nėra patys to išgyvenę, galima tik vienu būdu – per istoriją. Taigi šis įstatymo pakeitimas prisidės prie mūsų krašto apsaugos stiprinimo.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galima. Ačiū. Bendru sutarimu (visi čia norėjo kalbėti už) įstatymui Nr. XIIP-4700, taip pat įstatymo projektui Nr. XIP-4702 galime pritarti? Galime. Pritarta.
16.40 val.
Garantinio fondo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2079 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2564, Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2565 (pateikimas)
Kiti du klausimai 2-9a, 2-9b – Garantinio fondo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiame gerbiamąjį ūkio viceministrą G. Onaitį. Prašau.
G. ONAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pristatyti Vyriausybės teikiamą Garantinio fondo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus.
Projektai parengti siekiant išspręsti klausimus dėl į valstybės iždo bendrąją sąskaitą grąžintų ir pagal paskirtį nepanaudotų Garantinio fondo lėšų, kurios ir toliau iš esmės yra nepanaudojamos, nes nepavyksta rasti tų žmonių, kuriems šitie pinigai turėtų būti pervesti.
Siekiant užtikrinti Garantinio fondo paskirtį, tai yra suteikti minimalią darbuotojų apsaugą tuo metu, kai jie neteko darbo pajamų, 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo Garantinio fondo įstatymo nauja redakcija, kurioje numatytas trejų metų į valstybės iždo bendrąją sąskaitą grąžintų ir pagal paskirtį nepanaudotų Garantinio fondo lėšų išmokėjimo terminas. Ši nuostata taikoma darbdavių, kurių bankroto bylos iškeltos po 2013 m. sausio 1 d., darbuotojams, o darbdavių, kurių bankroto bylos iškeltos iki 2013 m. sausio 1 d., darbuotojai dėl išmokų mokėjimo gali kreiptis neribotą laiką.
Garantinio fondo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti analogišką trejų metų terminą, per kurį darbdavių, kurių bankroto bylos iškeltos iki 2013 m. sausio 1 d., darbuotojai turės teisę kreiptis dėl jiems skirtų ir į valstybės iždo bendrąją sąskaitą grąžintų išmokų, t. y. neradus darbuotojo, nesant jo kontaktų, esant neteisingai darbuotojo sąskaitai ar kitoms aplinkybėms, iš Garantinio fondo išmokėjimo iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. galės kreiptis tiktai iki tos datos – trejus metus. Jeigu šiems darbuotojams išmokos iš Garantinio fondo būtų skirtos po 2015 m. sausio 1 d., jie turėtų teisę kreiptis dėl išmokų iš Garantinio fondo išmokėjimo ne vėliau kaip per trejus metus nuo Garantinio fondo tarybos sprendimo dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo priėmimo dienos.
Taigi šiuo įstatymo projektu siekiama suvienodinti darbuotojų padėtį nepaisant to, kada jų darbdaviams pradėtas bankroto procesas bei jų teisinio statuso ir apibrėžtumo kaupiant lėšas Garantiniame fonde planuojant kitų metų Garantinio fondo sąmatas ir išlaidas.
Kartu teikiamas lydimasis teisės aktas – Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo siekiama suvienodinti su trejų metų termino pabaiga susijusias teisines pasekmes nustatant naikinamąjį terminą. Šiuo įstatymo pakeitimo projektu numatomos aiškesnės teisinio reguliavimo pasekmės darbdavių, kurių bankroto bylos iškeltos po 2013 m. sausio 1 d., darbuotojams.
Prašau pritarti įstatymų projektams, taip pat prašau įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų projektuose numatytos datos… turėtų įsigalioti nuo 2015 m. sausio 1 d. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausiančių nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Vyriausybė, kaip jau minėta, siūlo skubos tvarką. Man teigia, kad nėra Vyriausybės nutarimo dėl skubos tvarkos. Gerai. Galbūt vis tiek siunčiame komitetams. Jie greitai apsvarstys ir pateiks Seimui, gerai? Kad nebūtų čia kokių nors paskui teisinių… Gerai?
Kolegos, pritariame po pateikimo. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. (Balsas salėje) Užtenka. Nereikia daugiau? Siūloma svarstyti gruodžio 23 d. Atitinkamai Ekonomikos komitetas turi greitai apsvarstyti. Gerai? Ačiū. Mes pritarėme po pateikimo dviem įstatymų projektams.
Dabar turime 2-11 – Nr. XIIP-2572 – Gamtinių dujų įstatymo…
16.45 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301, 2601 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 331 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2016, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2017 (pateikimas)
Atsiprašau, gerbiamieji kolegos. Kadangi turime gerbiamąjį ministrą S. Skvernelį, aš manau, kad galėtume jo įstatymų projektus, nes mes čia patys sumaišėme ir darbotvarkę, ir visa kita. Kviečiame dėl įstatymų projektų 2-15a, 2-15b – Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir Saugaus eismo įstatymo gerbiamąjį vidaus reikalų ministrą S. Skvernelį pristatyti, pateikti.
Gerbiamieji kolegos, aš atsiprašau dar pranešėjo, toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas K. Komskis.
S. SKVERNELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas įstatymo projektas dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo. Siūlomas 331 straipsnis, kuriame būtų įteisinti balai už tam tikrus administracinius teisės pažeidimus, įteisinta jų skyrimo sistema, siekiant drausminti vairuotojus, kad jie, gavę tam tikrą balų skaičių už padarytą administracinį teisės pažeidimą, būtų labiau motyvuoti nedaryti kito pažeidimo, o pakartotinai pažeidinėjantys vairuotojai, kurie per vienerius metus surinktų nustatytą balų skaičių, būtų baudžiami griežčiau – jiems būtų atimama teisė vairuoti transporto priemones.
Kompleksiškai su šituo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimu siūlomi ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 29 straipsnio 9 dalies nuostatos pakeitimai, apimantys tokius du teisinius reguliavimus. Tiesiog asmenys, kurie yra praradę teisę vairuoti ir turi galiojančią administracinę nuobaudą už tai, vėl teisę vairuoti įgytų tuo metu, kai pasibaigia administracinė nuobauda, t. y. po vienerių metų.
Antras teisinis reguliavimas: tiems asmenims, kurie, praradę teisę vairuoti transporto priemonę, buvo sulaikyti neturėdami šitos teisės vairuoti, ji būtų grąžinama vėlgi po vienerių metų pasibaigus pirmai paskirtai administracinei nuobaudai.
Jeigu trumpai apibendrinčiau, iš tikrųjų šitais įstatymų projektais siūloma grąžinti… ne visai grąžinti, bet vėlgi pereiti prie pažeidimų vertinimo baudos balais. Panaši sistema egzistavo iki 2007 m. Sprendimas atgaivinti panašią sistemą buvo priimtas Valstybinės saugaus eismo komisijos. Buvo duotas pavedimas Vyriausybei parengti įstatymo projektą. Vyriausybė tam pritarė liepos mėn., tačiau įstatymo projektas nuo liepos mėn. nebuvo pateiktas, todėl šiandien teikiame šituos įstatymų projektus Seimui.
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF). Jūsų nori paklausti net 12 Seimo narių. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kodėl vis dėlto mes užsiimame veikla, kad imituotume veiklą, kadangi ta balų sistema išbandyta, veikė iki 2007 m. ir pakako argumentų priimti sprendimus atsisakyti balų sistemos, pereiti prie dabartinės, kuri ir buvo sukurta tam, kad mažintume pažeidėjų skaičių, kad motyvuotume vairuotojus nedaryti kelių eismo pažeidimų. Ta siekiamybė, būtent tokie dabartinės sistemos tikslai ir buvo. Jūs siūlote grįžti atgal prie balų sistemos. Tai panašu, žinote, į madą – madingiausia tai, kas gerai pamiršta. Aš noriu pasakyti, kodėl vis dėlto tokia veikla užsiimama? Ačiū.
S. SKVERNELIS. Aš galiu labai lengvai atsakyti. Kai buvau vienas iš iniciatorių pagal ankstesnes pareigas šitos balų sistemos atsisakymo, tai buvo pakeista alternatyva, nes iš tikrųjų prisiminkime 2007 m. – karas keliuose, po 1200 žuvusių žmonių, todėl buvo nuspręsta šitos sistemos atsisakyti dėl dviejų priežasčių. Pirmoji priežastis – kad atsirado dėl tų pavojingų Eismo taisyklių pažeidimų iš karto alternatyva, atimanti teisę vairuoti trumpam laikotarpiui – mėnesiui, dviem, šešiems mėnesiams. Antra, tuo metu policija neturėjo normalaus Administracinių teisės pažeidimų registro, tai buvo tvarkoma rankiniu būdu, korteliniu būdu ir, švelniai tariant, tie balai dažnai paklysdavo ir pažeidėjas nebūdavo vertinamas balais. Tai nėra automatinis šios sistemos grąžinimas, tiesiog tai yra įvertinus tą septynerių metų laikotarpį. Baudos balų atsisakymo sistema neišsprendė šiandien galiojančios sistemos.
Nuobaudos paskyrimas turi dvi priežastis. Pirmiausia nubausti pažeidėją ir užkardyti kitus pažeidimus. Deja, šiandien turime tokių pažeidėjų, kurie sistemingai daro administracinius pažeidimus, pažeidinėja Kelių eismo taisykles, nes baudos skyrimas jiems nėra adekvati ir poveikį turinti administracinė priemonė. Kalbame apie tuos gana pasiturinčius mūsų vairuotojus. Šitos sistemos įvedimas užkirstų kelią daryti piktybiškai pastovius pažeidimus, atsirastų sistema, t. y. kai du ir daugiau pažeidimų, mes laikome, kad tai yra sisteminis pažeidimas ir taip, nepaisant šiuo atveju socialinės padėties ir turimų piniginių resursų, būtų užkirstas kelias tokiam asmeniui toliau pažeidinėti taisykles. Iki vienerių metų tektų susilaikyti nuo vairavimo, nes 331 straipsnyje yra numatyta tokia sankcija. Taigi čia nėra grąžinama tai, kas buvo. Tiesiog yra pritaikoma sistema, nes rezultatas, kuris šiandien yra, t. y. apie 300 žuvusių žmonių iš 1200, mes manome, daug ką pasako ir reikia siekti, kad žūčių keliuose būtų mažiau.
Šitos sistemos gali bijoti tie, kurie nuolatos ir sistemingai pažeidinėja eismo taisykles.
PIRMININKAS. Prieš D. Jankauskui pateikiant klausimą norėčiau paprašyti, kad atsakytumėte trumpai ir klausimas būtų trumpas, nes viskam yra skirta 10 minučių.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų suprantu ir pritariu tam, kad avaringumo Lietuvos keliuose situacija reikalauja daryti sprendimus, bet noriu pasitikslinti dėl aiškinamajame rašte paminėtų dviejų dalykų. Vienas. Rašoma, kad įgyvendinant Valstybinės eismo saugumo komisijos siūlymą įtvirtinti balų už pakartotinius pažeidimus sistemą, projekte, aš suprantu, kad padarius pažeidimą iš karto kartu su bauda bus skiriami balai, nelaukiant pakartotinio pažeidimo.
Ir antroji mano klausimo dalis. Jūs aiškinamajame rašte rašote, kad buvo atliktas antikorupcinis teikiamo įstatymo projekto vertinimas. Vis dėlto kokia jūsų nuomonė, lygiai taip pat ir tarnybos, atlikusios tą vertinimą, ar korupcinei situacijai tai turės įtaką, ar ne?
S. SKVERNELIS. Aš manau, kad įtakos neturės, nes, kaip minėjau ir nenoriu kartoti tų argumentų, yra visiškai nesulyginama situacija su 2007 m. ir ankstesniais metais. Dar kartą pabrėžiu, Administracinių teisės pažeidimų registras, kurio tada nebuvo ir jisai nuo sausio 1 d. tampa valstybiniu, nepaisant žmogiškojo faktoriaus, pareigūno valios, įvertinus pažeidimą automatiškai sistema įrašys tam tikrą balų kiekį, t. y. ką nors pakeisti tikrai negalėtų. Aš neturiu pažymos, kur būtų tarnybos įvertinusios, kad tai gali pakelti tam tikrą korupcijos lygį. O pažeidimo vertinimas balais tai nėra administracinė nuobauda, taip niekada ir nebuvo. Tiesiog tai yra pažeidimo vertinimas ir tik surinkus 10 balų bus pritaikyta sankcija – vairuotojo teisių atėmimas. Tai nėra antra nuobauda.
PIRMININKAS. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs atkreipėte dėmesį, kad įstatymo norma nukreipta į tuos pasiturinčius vairuotojus, kurie linkę tartis, todėl tas antikorupcinis momentas išlieka. Ačiū jums už jūsų iniciatyvas pastaruosius penkerius metus mažinant avaringumą ir ypač ačiū už mirtingumo keliuose mažinimą. Visa tai įvyko dėl naujų iniciatyvų. Jūs nesidairėte atgal, žiūrėjote į priekį. Mes kaip pavyzdį turime toli pažengusią Estijos saugumo sistemą ir, manau, kad recidyvinis girtavimas, automobilių techninė būklė yra pagrindinės mirtingumo priežastys. Šioms sritims reikia skirti daugiau dėmesio ir linkiu generaliniam negrįžti atgal, nes dar anksčiau buvo skylės vairuotojų pažymėjimuose.
S. SKVERNELIS. Tai tikrai nėra grįžimas atgal. Dar kartą noriu paminėti, kad iš 28 Europos Sąjungos valstybių, jeigu neklystu, 26 šita sistema veikia. Tai yra žingsnis į priekį, tai nėra grąžinimas tos sistemos, kuri buvo. Tuo labiau kad komitete tikrai bus galimybė padaryti tam tikras pataisas.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų tai gal ir būtų žingsnis į priekį, tačiau reikia neužmiršti, kad tie, kurie nubaudžiami, grąžina į biudžetą dešimtis milijonų, o čia vienam ar kitam tą skyliukę įmušite ar ne, nuo to nukentės ir mūsų biudžetas.
Antras dalykas. Nėra tokio gero kriterijaus, kad įvertintume kiekvieną pažeidimą konkrečiai. Pavyzdžiui, važiuoji mieste, viršiji 20 km/h, vadinasi, galima ir griežtesnę baudą skirti, bet kai važiuoji autostradoje, kur leidžiamas greitis 140 km/h, mašina traukia, aš galiu nepastebėjęs paminti ir iki 160 km/h. Čia nėra to normalaus paskirstymo ir tas baudų skyrimas yra neadekvatus. Faktiškai būdamas ir kultūringu vairuotoju gali užsidirbti tuos 10 taškų ir likti be teisių. Čia kol kas tie dalykai nėra išsprendžiami iki galo.
S. SKVERNELIS. Pirmas atsakymas dėl baudų ir biudžeto. Iš tikrųjų visi pažeidimai, kurie bus vertinami balais, kaip iki šiol, taip ir toliau, bus skiriamos ir piniginės baudos, ir biudžetas tikrai nenukentės.
Antras momentas dėl greičio viršijimo sąlygų. Tai yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. Tai yra Seimo, įstatymų leidėjo, apsisprendimo teisė, galima numatyti ir diferencijuoti pagal užmiestį, miestą, bet tai jau kito įstatymo reguliavimo dalykas. Šiuo atveju jūs, kaip įstatymų leidėjai, nustatote, kad tam tikri pažeidimai yra pavojingi. Tikrai nenorėčiau vesti saugaus eismo pamokos, kad ir greičio viršijimas 20 km/h kelia tam tikrą ir nemažą grėsmę keliuose. Žiūriu į gerbiamąjį S. Brundzą, turbūt jis irgi man pritars. (Balsai salėje) Čia yra kito įstatymo reguliavimo dalykas.
PIRMININKAS. Klausia… (Balsai salėje) Kolegos! Klausia S. Bucevičius. Ir turbūt tai bus paskutinis, kuris klausia.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, ar jūs nesvarstėte tokios galimybės, be grįžimo prie balų sistemos? Pavyzdys: jeigu už vieną, du arba tris tokio pat pobūdžio, kuris gali arba geba susimokėti ir jam iš tikrųjų šeimos biudžetas nenukenčia ir taip toliau… Pavyzdžiui, tris kartus viršijo po 30 km/h, atimama teisė vairuoti vieneriems metams. Ar nebūtų daug paprasčiau įvertinti tokio pobūdžio vairuotoją ir nereikėtų įstatymo keisti?
S. SKVERNELIS. Gerbiamasis Seimo nary, tai, apie ką jūs kalbate, ir yra įstatyme. Jeigu jūs tris kartus viršysite, kaip minėjote, greitį, gausite, dabar tiksliai nepasakysiu, po 3–4 balus ir teks metams teises padėti.
PIRMININKAS. Paskutinis, nes truputį sutaupėme laiko, M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke, kad Saulius sutaupė laiko. Gerbiamasis ministre, mano klausimas toks. Aišku, pagrindinis tikslas yra saugumas gatvėse, tai yra pagrindinis tikslas, bet yra tokių atvejų taisyklėse, dėl kurių niekas neteikia jokių pasiūlymų. Pasakysiu vieną tokį pavyzdį. Yra vidinės kvartalinės gatvelės, visiškai sutvarkytos, asfaltuotos, su šaligatviais. Jeigu pastatysi mašiną šioje gatvėje išlaipinti vaikus, iškrauti daiktus ir panašiai, kiti nepravažiuos. Visi žmonės užvažiuoja ant šaligatvio, o kai tik užvažiuoja ant šaligatvio, tai yra pažeidimas, ir tada tų balų arba skylučių, kaip kolega sakė, iki begalybės gali dėti.
S. SKVERNELIS. Jeigu atidžiai pažiūrėsite, tikrai ne už kiekvieną parkavimo pažeidimą, kaip jau minėjau, yra skiriami balai. Antra. Vėlgi tai yra savivaldybės kompetencija, kad tose vietose, kur yra siauros gatvelės, pastatyti normalų kelio ženklą, nurodantį parkavimo vietą užvažiuojant dviem ratais ant šaligatvio ir jokių pažeidimų nebus. Čia yra kiekvienos savivaldybės reikalas ir didelių pinigų nereikia. Vienas kelio ženklas kainuoja apie 100 Lt. Turi būti gera valia ir savivaldybės noras šiuos klausimus spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, už pristatymą. Jūs atsakėte į klausimus. Motyvai dėl viso. Už – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai mes negalime likti abejingi tiems, kurie piktnaudžiauja ir pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Dabar mes turime daug faktų apie tai, kad tas asmuo, kuris daro tokius smulkius pažeidimus, galų gale padaro pažeidimus, susijusius su žmonių žūtimi. Siūlomas variantas yra reagavimas į situaciją. Taip, įstatymas buvo priimtas, bet jo taikymas parodė spragas. Tai, kad kreipiamasi į mus, kad tas spragas ištaisytume, yra logiška, nes mes išgelbėtume žmonių gyvybes.
PIRMININKAS. Prieš – S. Brundza.
S. BRUNDZA (TTF). Nepasakyčiau, kad aš visiškai prieš, aš noriu pasveikinti gerbiamąjį ministrą su tokia iniciatyva. Bet man vis dėlto buvo keista, kai 2007 m. tos sistemos buvo atsisakyta, nors Lietuvoje 3 mln. gyventojų ir apie 1 mln. automobilių, o Vokietijoje 80 mln. ir apie 50 mln. automobilių, bet susitvarko su ta sistema.
Kažkodėl buvo atsisakyta. Taip pat keistoka, kai dabar tai priimama. Bet norėčiau pasakyti, paklausti, galbūt daugiau kaip klausimas būtų, ar mes tikrai išnaudojome visas kitas galimybes? Pavyzdžiui, mano galva, buvo nueita tuo keliu, kad pažeidėjas nebūtinai būtų identifikuojamas, kas konkrečiai pažeidė, bet būtų baudžiamas transporto priemonės valdytojas arba savininkas. Kalbant apie motociklus, tuo labiau labai sunku identifikuoti, o fiksuojant nuvažiuojantį automobilį, pavyzdžiui, greičio viršijimus, nebūtinai būtų ieškoma paties pažeidėjo. Tai galbūt kalbant apie pajamas į biudžetą.
Toliau, nors ir kaip būtų, pavyzdžiui, Biržuose įvyko labai skaudus eismo įvykis, užmušta moteris. Pasirodo, tas bachūrėlis jau devynis pažeidimus turi. Devynis kartus buvo pažeidęs. Klausimas, ar ta balų sistema jam būtų padėjusi. Dabar vėl pažiūrėkime. Yra daugiau kaip 70 tūkst. draudiminių įvykių, kada vairuotojai, kai nėra žmonių aukų, įformina deklaracijas. Aš mėginu kreiptis į policiją, kreipiausi ne vieną kartą, sakydamas, kad gerai, mes turime identifikuotą Kelių eismo taisyklių pažeidėją, ir ne tik pažeidėją, bet tą, kuris sukėlė eismo įvykį, bet jis lieka nenubaustas. Tai dabar vėlgi bus tas pats eismo įvykis, bus pažeidėjas, bus identifikuotas, bet jis negaus jokių balų, nes policija į tą dalyką kažkodėl nesikiša.
Tai mano būtų toks klausimas, ar mes iš tikrųjų išnaudojame visas kitas galimybes ir kodėl grįžtame prie tos sudėtingos sistemos, nes tada neišieškosime baudų, o sąnaudos, ieškant pažeidėjo, bus tikrai didelės?
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, pateikimo stadija. Balsuojame dėl abiejų projektų: 1-15a ir 1-15b, lydimojo.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Balsavo 57 Seimo nariai: už – 26, prieš – 3, susilaikė 28. Pateiktiems projektams nepritarta.
Kolegos, yra siūlymas grąžinti bendru sutarimu. Galime sutarti? Grąžinti tobulinti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Balsuojame. Kolegos, nesutariame. Kas pritariate, kad būtų grąžinta tobulinti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba…
Už – 44, prieš – 11. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
A. Matulas, replika po balsavimo. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, norėčiau, kad išgirstumėte. Kolegos pasielgė tikrai labai negerai, nes žiūrėkite, kiek žmonių žūva. Visi turime pažįstamų, draugų, labiausiai bijodavo „gaideliai“, panašūs į P. Gražulį, kuris laksto ir daug kartų yra pažeidęs Kelių eismo taisykles, balų sistemos. Nes jeigu turėdavo 7 ar 8 balus, sakydavo, kad reikia tuos metus pasisaugoti, nes gali įkliūti ir netekti teisių. Kolegos, tikrai labai negerai, ypač negerai, kad daug mūsų, kurie esame įkliuvę ir mokėję baudas už pažeidimus, dabar balsavo prieš įstatymo projektą. Gėda.
PIRMININKAS. Gerti neleisime, vairuoti neleisime. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Paminėjo mano vardą. Kadangi gerbiamasis ponas A. Matulas paminėjo mano vardą, tai noriu pasakyti. Visą laiką jiems sovietai baisus priešas. Kažkodėl pradėjo tik sovietine sistema, tai gal ir jūs jau rusams tarnaujate, pone Matulai. Kaip čia suprasti? Sovietinė sistema jums tinka, kas jums protą susuko. Aš manau, keičiasi laikai. Automobilis dabar yra darbo įrankis, o ne prabangos įrankis. Todėl, aš manau, reikia kelti baudas už pažeidimus. Tik tokiu atveju mes sudrausminsime. Pažiūrėkite, kiek apskritai nesuranda, kas įvykdė vieną ar kitą eismo įvykį. Manau, kad būtų pats geriausias variantas, jeigu priimtume, kad atsako savininkas, ir nereikėtų ieškoti. Atsiuntė, sumokėjo baudą, o jeigu savininkas kam nors išnuomojo automobilį, tai jis ir prisiimtų atsakomybę. Tikrai būtų žingsnis į priekį. Aš manau, yra dar apie ką pagalvoti ir kaip derinti tą įstatymą.
PIRMININKAS. K. Daukšys. (Balsai salėje) Kadangi jūs prieš tai, jums nebus suteikta. Ne.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš vardo neminėsiu, bet siūlau visiems, kurie čia labai aktyvūs, nusispjauti tris kartus per kairį petį, nes niekas nežino, kaip bus po metų.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi… Antanai, jau nediskutuokite. Diskutuokite, eikite abu ir kalbėkite. (Balsai salėje) (Triukšmas salėje)
17.06 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2509 (pateikimas)
Kitas klausimas yra 2-14 – Nr. XIIP-2509. (Balsas salėje: „…pažiūrėk, kiek girtų pagavo.“) Pranešėjas – susisiekimo ministras R. Sinkevičius. Prašom. (Balsai salėje) (Triukšmas salėje)
Kolegos! Petrai, prašom tylėti. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai, mano pristatomas klausimas, matyt, nebus tiek audringas, kad sukeltų tokį šurmulį Seime.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas yra patikslinti šio straipsnio 6 dalį. 2013 m. gruodžio 20 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies atitikties Konstitucijai ir pripažino, kad ne visai atitinka Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalis, teisinės valstybės principus. Esmė yra tokia, kad priverstinai nuvežus automobilį į saugojimo aukštelę, norint savininkui jį susigrąžinti, reikėdavo sumokėti už saugojimą ir nuvežimą, iki jis pasiims automobilį.
Šiuo metu įstatymo nuostata suteikiamos dvi galimybės: arba iš anksto susimokėti, arba kitais būdais pateikti kredito įstaigos garantiją, kad tas mokestis bus sumokėtas. Kitaip sakant, prievolei užtikrinti leidžiama naudoti Civiliniame kodekse nustatytus būdus.
Tokia būtų 33 straipsnio 6 dalies papildymo esmė.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti net septyni Seimo nariai, turbūt ne visi spės, bet jeigu visi greitai klausite ir atsakysite, tai ir spėsime. Klausia S. Brundza. Prašom.
S. BRUNDZA (TTF). Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, čia išeina tokia situacija, kad sumokėjai ir pasiėmei automobilį. Dabar nesumokėjęs pasiėmei, tai paskui per teismus ir t. t., mes darome tą procedūrą tikrai sudėtingesnę, jeigu žmogus nesumoka už automobilio laikymą. Tai ar iš viso mes neturime rimtesnių problemų dėl eismo saugumo įstatymo?
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Matyt, man netiktų, gerbiamasis Seimo nary, kvestionuoti Konstitucinio Teismo sprendimo. Aš manau, kad bankinės garantijos pateikimas… Jūs vieną būdą įvardinote, teisingai, susimokėjai ir pasiėmei, bet būna atvejų, kai susimokėti nėra galimybės, bet bankas arba kredito įstaiga garantuoja, kad klientas susimokės. Nemanau, kad čia būtų koks nors teismo procesas, tiesiog bus nuo banko sąskaitos, nuo garanto, nurašomi pinigai.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Mano klausimas toks. Už tą mašinos stovėjimą, ko gero, ir taip būna labai dideli pinigai. Tik, kai pusę metų išlaikys, gali prikapsėti keliolika tūkstančių litų. O banko garantija arba gauti iš banko tokį dalyką yra gana ilgas procesas. Patį išėmimą dėl 1 tūkst. ar dėl 2 tūkst. Lt neapsimoka net daryti. Prašau pasakyti, ar čia nebus perteklinis toks įstatymo pakeitimas? Ir antras dalykas: o tada tų visų bobučių paskolų, visokių kitokių irgi garantijos tiks ar tik tų normalių bankų? Kaip šiuo atveju tada? Nes ten yra ir tos mažesnės kompanijos, kurios teikia. Iš tų kreditų kasų ir visų kitų reikalų.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Vis tiek negalime atmesti dviejų galimybių. Dvi galimybės, mano supratimu, automobilio savininkui visada yra geriau, negu buvo viena. Jis turi teisę rinktis.
PIRMININKAS. Kęstuti, paskui atskirai gal padiskutuosite? Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerai. Ačiū. Gerbiamasis ministre, sakykite, Konstitucinis Teismas, aišku, įpareigojo galbūt tai padaryti, todėl jūs šiandien ir esate tribūnoje. Bet ir K. Daukšys prieš tai minėjo kaip pavyzdį bankų struktūrą, jeigu tu nori ką nors padaryti, paimti kreditus ir t. t., tai trunka vos ne apie du mėnesius. Prašom pasakyti, jeigu žmogus, neturėdamas pinigų, du mėnesius turi išlaikyti, kol gaus atsakymą iš banko, mes suprantame, kokius kaštus jis patirs. Ar negalime kokios nors trečios alternatyvos sugalvoti, kad dar palengvintume? Nes per du mėnesius, jeigu priims, ministre, kiek pabrangsta tie dalykai?
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Įstatymo straipsnyje nėra nurodyta, koks turi būti garantas, bankas ar kas nors kitas. Nurodyta, kad Civilinio kodekso nustatytais būdais. Taigi mes negalime susisaistyti vien su bankine garantija. Pagal Civilinį kodeksą į tą dalyką žiūrima, mano supratimu, plačiau.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Sakykite, ar neverta būtų pakeisti, čia ne vienas pasiūlymas kyla, kad už viską moka savininkas ir po to civiline tvarka jis išsiieškotų? Nebūtų problemos.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Jūs teisingai sakote, kad už viską moka savininkas. Ar jis mokės gaudamas bankinę garantiją, kaip šiuo atveju, kad bankas juo tiki, nes jis turi galbūt tam tikrą užstatą ar dar ką nors, arba kita kredito įstaiga, arba jis naudojasi greitųjų kreditų sistema, arba savo pinigine ir susimoka į savo sąskaitas.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis ministre, jūs man atsakėt į mano klausimą. Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis ministre, jūs turbūt labai gerai žinote, kad daugelis policijos darbuotojų yra susitarę su tomis firmomis, kurios veža tas mašinas į aikšteles, ir čia yra daromas didelis biznis? Tai vienas dalykas. Kaip šitą išgyvendinti?
Kitas momentas. Būna avarija, žmogus nekaltas, atsiduria ligoninėje, jis prabūna ten, todėl tas stovėjimas yra didesnis negu mašinos vertė. Kaip tada išeina? Žmonės ir mašinos neturi, ir dar didžiausias įsiskolinimas. Kaip iš šios kolizijos išeiti?
PIRMININKAS. Ministre, gausite atsakyti, ar žinote, ar nežinote.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Šio įstatymo 33 straipsnio 6 dalis jūsų išvardintų problemų nesprendžia. Čia reikia keisti kitus straipsnius. Bet aš jums pristačiau tą, ką sprendė Konstitucinis Teismas ir ką įgaliojo Vyriausybę padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Ačiū už trumpus ir aiškius atsakymus. Aišku, ir kolegoms ačiū, kad šį kartą nepiktnaudžiavote.
Motyvai dėl viso už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš buvau užsirašęs dėl ano kalbėti už. Čia tikriausiai…
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad šiuo atveju labai piktnaudžiaujama – automobilių visokie užstatai ir nutempimai, sutartys yra sudaromos su tam tikromis firmomis, policija ir panašiai, ima didžiausius pinigus. Kitąkart net neatsiima savininkai tų automobilių, kurie yra uždaryti aikštelėse. Todėl, manyčiau, negalima pritarti šiam įstatymui, o paprašykime, kad ministras jį dar patobulintų.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai, balsavo 47. Už – 32, prieš – 1, susilaikė 14. Taigi projektui po pateikimo yra pritarta. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje. Pagrindinis ir vienintelis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti, kolegos? Galime, ačiū. Yra pritarta.
17.15 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 20, 23, 33 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2572 (pateikimas)
2-11 klausimas – projektas Nr. XIIP-2572. Šį klausimą pristato energetikos viceministras R. Baliukovas.
R. BALIUKOVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatysiu Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 20, 23, 33 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas parengtas siekiant sukurti patrauklesnes ir paprastesnes prekybos gamtinėmis dujomis sąlygas. Siūlomi pakeitimai: pirmas, įstatymo projektu siūloma nelicencijuoti asmenų, siekiančių prekiauti gamtinėmis dujomis tik biržoje, atsižvelgiant į tai, kad biržos operatorius iš esmės atlieka analogišką rinkos dalyvių, siekiančių prekiauti biržoje, kontrolę, kaip ir reguliuotojas, išduodamas tiekimo licenciją. Įstatymo projektu būtų panaikinama dubliuojama kontrolė ir sudaromos sąlygos konkurencingai, ekonomiškai pagrįstai ir patikimai gamtinių dujų rinkai plėtoti.
Ir antrasis aspektas būtų. Įstatymo projektu siūloma asmenims, siekiantiems prekiauti gamtinėmis dujomis pagal dvišales sutartis, sumažinti reikalavimus tiekimo licencijai gauti, atsisakant technologinio ir vadybinio pajėgumo vertinimo ir paliekant finansinio pajėgumo vertinimą. Tokiu būdu įstatymo projekto įgyvendinimas teigiamai atsilieptų verslo sąlygoms ir jų plėtrai. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, siūlome svarstyti teikiamo įstatymo projektą ir jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų įstatymas įdomus ir atvertų kelią daugiau įmonių prekiauti dujomis, bet ar jūs, kaip ministerija, nematote tam tikros bėdos, kai įsileisite tiek žaidėjų į rinką, kuri yra labai uždara ir kuri turi tik du realius dujų tiekėjus. Šiuo atveju būtų „LitGas“ per terminalą ir „Lietuvos dujos“ per savo sutartis. Visi kiti yra tik sąlyginiai tiekėjai, nes dažniausiai jie sutarčių neturi. Aš nekalbu apie „Dujotekaną“ ir „Achemą“ šioje vietoje.
R. BALIUKOVAS. Tas atvejis tiek Kainų komisijos, tiek dujų biržų yra ganėtinai reglamentuojamas ir visi rinkos dalyviai nuo didžiausio iki mažiausio gana protingomis sąlygomis turėtų bendrą poziciją.
PIRMININKAS. Klausia R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kas paskatino teikti tokias įstatymo pataisas, nerimstant vietinės reikšmės audroms dėl vietinių tiekėjų piktnaudžiavimo, rinkos monopolizavimo ir piktnaudžiavimo monopoline padėtimi?
R. BALIUKOVAS. Yra tokie pertekliniai atvejai, prie kurių užsiciklinama rengiant papildomus dokumentus, ko vykdant standartines procedūras pagal pateiktą keitimą būtų išvengta.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre, jūs atsakėte į klausimus. Ačiū už pristatymą. Kolegos, dėl motyvų užsirašiusių kalbėti nėra. Gal galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Pritarta.
Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ne, ne pavasario, atsiprašau. Vis dėlto dar šiais metais – gruodžio 23 d. Ir yra vienintelis komitetas – Ekonomikos komitetas. Ar galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
Kitas klausimas, nežinau, gal ir kiti, gal abu 2-12 ir 2-13 klausimai – Nr. XIIP-2499 ir Nr. XIIP-2404, Gamtinių dujų įstatymo pakeitimai. Pranešėjas – K. Daukšys. Ir vieną, ir kitą pasirašė, nors vienas lyg ir platesnis, kitas siauresnis. Ar atskirai pristatysite, ar… (Balsai salėje) Jie labai susipynę ar paskui juos sujungsite komitete? Prašom pristatyti po vieną. Įstatymo projektas Nr. XIIP-2499, nors jie yra labai susiję.
17.20 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 7, 9, 19, 39 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2499 (pateikimas)
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamieji kolegos, pataisa iš esmės siūlomi trys dalykai. Vienas dalykas, sustiprinti vertikaliai integruotų įmonių priežiūrą. Antras dalykas, sustiprinti priežiūrą tų uždarų sistemų, kur dujų tiekimas yra ne per „Lietuvos dujų“ tiekimą, bet per suskystintų dujų tiekimą, kai dujos parduodamos atskiruose miestuose arba teritorijose, kur yra dujų tiekėjai. Trečias dalykas, supaprastinti kai kuriuos dalykus, kai nereikia perteklinio kontroliavimo. Visos šio įstatymo pataisos skirtos tam.
PIRMININKAS. Vienas vis dėlto nori paklausti. V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs tas priežiūras kuriate, kuriate, o dujos kaip brangsta, taip brangsta. Jūs nieko naujo nepadarote.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis Vytautai, čia ne apie biržą kalbama, biržos čia nėra. Čia klausimas apie tai, kad sustiprintume tas įmones, kurios yra vertikaliai integruotos, kurios prekiauja dujomis, bet yra dar kiti dalykai, kurie gali turėti įtaką vartotojams. Čia klausimas pirmiausia apie tuos vartotojus, kuriems daromas garantinis tiekimas, kurie yra buitiniai arba suvartoja iki 20 tūkst. kubinių metrų per metus. Tai ne apie biržą, tai apie mažesnius vartotojus.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Eduardai, gal galima nekalbėti? Ačiū. Nenori kalbėti. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Pritarta.
Siūloma svarstyti taip pat gruodžio 23 d. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Vienintelis. Ar galime pritarti, kolegos? Galim. Ačiū.
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIP-2404. Šį klausimą pateiks irgi K. Daukšys.
17.22 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2404 (pateikimas)
K. DAUKŠYS (DPF). Šio įstatymo pataisa yra dėl to, kad jeigu pasikeičia esminės gamtinių dujų tiekimo sutarties sąlygos, tai atitinkamai mažėtų importo kainos ir kiti dalykai, mokėjimai būtų daromi pagal Civilinio kodekso VI knygos 9 straipsnio numatytas prievoles ir (…) būdus.
PIRMININKAS. Nori paklausti Eduardas. Ačiū, nebenori. Ačiū, Kęstuti.
Aš norėčiau pasiūlyti, kad vis dėlto tas klausimas būtų svarstomas kartu su anuo, t. y. gruodžio 23 d. Ar tiktų? Pagrindinis vienintelis komitetas – Ekonomikos komitetas. Tinka? Ačiū, kolegos. Komitetas apsispręs, ar juos sujungti, ar nesujungti.
Pagrindinės darbotvarkės klausimus kaip ir baigėme. Pereiname prie rezervinių.
17.24 val.
Biobankų įstatymo projektas Nr. XIIP-1522, Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1523, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1524, Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1525 (pateikimas)
Rezervinis 2a, 2b, 2c, 2d – projektai Nr. XIIP-1522, Nr. XIIP-1523, Nr. XIIP-1524, Nr. XIIP-1525. Pranešėja – D. Mikutienė. Pateikimas. Prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, 2012 m. spalio 12 d. sprendimu Seimo Sveikatos reikalų komitetas buvo sudaręs darbo grupę parengti bankų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Darbo grupė buvo sudaryta iš Sveikatos reikalų komiteto narių, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos bioetikos komiteto, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Europos teisės departamento atstovų, Valstybinio patologijos centro, Asociacijos „Santaros slėnis“ ir Vilniaus universiteto Santariškių klinikos specialistų.
Dar 2006 m. Europos strategijos forumo mokslo infrastruktūrai plėtoti parengtose Europos Sąjungos mokslo infrastruktūros gairėse yra teigiama, jog biologinių išteklių centrai yra svarbi biomedicinos mokslo infrastruktūra, būtina sparčiai žengiant į priekį biotechnologijoms, žmogaus sveikatos tyrimams bei vystantis ir plėtojantis visam biologijos mokslui. Tokia esminė biotechnologijos ir biomedicinos mokslo infrastruktūra yra biobankai, kurie kaupia ir tvarko žmogaus biologinę medžiagą, kurią ateityje panaudoja biomedicinos mokslo tyrimams. Šiuo metu Lietuvoje nėra teisinio reglamentavimo, kuris leistų steigti iš esmės visose Europos Sąjungos valstybėse jau veikiančius biobankus. Tai turi neigiamą įtaką valstybės moksliniam konkurencingumui, kartu stabdoma ir mokslinė pažanga, kuri leistų daug efektyviau panaudoti sukauptą informaciją apie žmogų, atrasti naujus gydymo metodus, sukurti veiksmingesnius vaistus. Nors biobanke sukaupta medžiaga nenaudojama tiesioginėms sveikatos priežiūros reikmėms, bet jos kaupimas biobanke ir prieinamumas mokslininkams įgalintų plėtoti kokybiškai naujus vėžio, genetinių ir kitų ligų tyrimus, diagnostikos ir gydymo metodus.
Lietuvos Respublikos biobanko įstatymo projektas parengtas siekiant reglamentuoti biobankų veiklą, šios veiklos tikslus, principus, tvarką, žmogaus biologinės medžiagos ir medicininės informacijos tvarkymo biobanke sąlygas, biobanko licencijavimą, biobankų veiklą kontroliuojančių institucijų funkcijas, taip pat reikalavimus informuoto asmens sutikimo, asmens duomenų apsaugos bei atsakomybės už šio įstatymo reikalavimų pažeidimus. Projekte numatoma, kad biobankas yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios steigėjai arba dalininkai yra valstybė ir universitetas, padalinys ar jos viešoji įstaiga, ar biudžetinės valstybės mokslinių tyrimų įstaigos padalinys arba biudžetinės teismo ekspertizės įstaigos padalinys.
Kuriant biobankų sistemą Lietuvoje labai svarbu nuo pat pradžių užtikrinti nekomercinį veiklos pobūdį, veiklos skaidrumą, investicijų aktyvumą. Todėl siūloma šią veiklą pirmiausia plėtoti valstybės kontroliuojamose įstaigose, kuriose plėtojamas biomedicinos mokslas. Projekte numatytos tiesioginės sąsajos su medicinos mokslus dėstančiais universitetais užtikrins biobanko akademinę integraciją.
Siekiant apsaugoti asmenų, kurie duoda sutikimą biobankui, teises, įstatymo projekte numatyti aiškūs informuoto asmens sutikimo biobankui kriterijai. Prieš duodamas sutikimą biobankui, asmuo privalės būti jam suprantama forma pasirašytinai informuojamas apie tokio sutikimo esmę, tikslus, galimybę gauti papildomą informaciją. Taigi asmuo bet kada galės atšaukti jo duotą sutikimą biobankui ir reikalauti, kad biobanke saugomas jo mėginys ir asmens duomenys būtų sunaikinti. Komercinis žmogaus biologinės medžiagos ar medicininės informacijos panaudojimas įstatymo projekte yra aiškiai uždraustas. Biobanke saugoma biologinė medžiaga yra medicinos informacija ir negalės būti perduodama, įkeičiama, paimama skolininko reikalavimui užtikrinti arba perduodama kreditoriams.
Tuo tikslu kartu yra teikiamas ir Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Taip pat aiškiai apibrėžtas biobanke saugomos biologinės medžiagos ir duomenų teikimas už Lietuvos ribų. Jis bus įmanomas tik su Lietuvos bioetikos komiteto leidimu ir tik tada, kai tyrimų užsakovas arba valstybė jau bus gavę leidimą atlikti biomedicininį tyrimą.
Taip pat teikiamas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas ir Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti, nematau Vilijos. Nori paklausti du Seimo nariai. Klausia E. Šablinskas. (Balsai salėje) Kolegos, leiskite žmogui…
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Kolegos, vis dėlto leiskite paklausti. Šiandien rytą vyko milžiniškos aistros, aš manyčiau, kaip Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei, kaip ir komiteto nariams, buvo ir ministrė, būtų etiška atidėti šio klausimo svarstymą. Vyriausybė irgi parengė profesionalų projektą ir reikėtų juos sujungti. Dabar aiškumo nėra, nes vienas eis, kitas eis ir sudarys tik sunkumą. (Balsai salėje) Ne, yra labai nedaug žmonių, matau tik kolegę profesorę, gal, sakau, iš tikrųjų – atidėkime.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, mes antradienį buvome susitikę su mūsų gerbiamuoju eurokomisaru V. P. Andriukaičiu. Jis taip pat paminėjo, kad Lietuva labai nukenčia, kadangi neturi teisinės bazės dėl biobankų veiklos, taip pat galimybės gauti lėšų moksliniams tyrimams. Tai viena.
Antras dalykas, Vyriausybė paskutiniuoju metu tiktai suskubo ir pradėjo rengti ir keisti Biomedicininių tyrimų įstatymą, ne Biobankų. Aš manau, jeigu Vyriausybė tai pateiks, mes juos ir svarstysime. Aš prašau jūsų pritarti, kadangi mes tikrai neforsuosime, nes tai yra labai sudėtingas įstatymas. Per pertrauką, kai nebus sesijų, bus rengiami klausymai, reikės Vyriausybės išvados, bus kviečiami visų institucijų, pacientų organizacijų ir valstybinių institucijų atstovai, kai vyks klausymai ir diskusijos. Aš viliuosi, jeigu mes jį priimsime liepos mėnesį, tai tikrai bus labai gerai.
PIRMININKAS. Aš turiu prašymą: atsakinėkite trumpiau. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Labai dėkoju. Aš trumpai paklausiu. Vis dėlto Teisės departamento išvados labai ilgos. Kaip jūs į tai žiūrite?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš esu sudariusi specialią lentelę. Iš tiesų įstatymas yra sudėtingas. Daugelis šių pastabų yra redakcinio pobūdžio, o dėl kitų pasiūlymų ir pastabų, tai iš tiesų mes jį pataisysime, bet didžioji dauguma… Beje, aš matau tik keturias ar penkias, o visos kitos yra tik redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Jūs atsakėte į abiejų Seimo narių klausimus. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai trumpai. Seniai reikalingas įstatymas. Reikėtų pasveikinti, kad vis dėlto ryžtasi prieiti prie šio įstatymo. Ir mokslininkų, dirbančių biomedicinos srityje, vardu galiu pasakyti: tikrai reikalingas įstatymas. Jeigu Vyriausybė suskubs ką nors padaryti, tai tada bus galima normaliai diskutuoti, o kol kas Seimas šiuo atveju yra greitesnis, tai nemanau, kad čia yra kokia nors nuodėmė.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – G. Purvaneckienė.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Taupydama laiką, aš kviečiu balsuoti prieš dėl tos pačios priežasties, kurią minėjo gerbiamasis E. Šablinskas, kad Vyriausybė irgi yra parengusi projektą ir reiktų juos svarstyti kartu.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktiems keturiems projektams po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 41 Seimo narys. Balsavo 41: už – 26, prieš – 3, susilaikė 12. Pateiktiems projektams pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Dėl visų pagrindinis komitetas yra Sveikatos reikalų komitetas, dėl Nr. XIIP-1522 siūlomas papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o dėl kitų lieka tiktai vienas komitetas. Kolegos, ar galime pritarti? (Balsai salėje)
Prašau. Dar nori I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašytume Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Taip, Vyriausybės išvados. Ačiū. (Balsai salėje) Kolegos! Viskas, yra teisėtas reikalavimas ir pati projekto teikėja su tuo sutinka. Pritarta.
Kolegos, aš noriu kai kuriuos protokolinius dalykus sutvarkyti – grįžti į rytinę darbotvarkę dėl projekto Nr. XIIP-1964(2). Mes šiam klausimui pritarėme, bet 4 straipsnyje įsivėlė klaida. Vis dėlto data turi būti 2015 m. sausio 11 d. Ar galime pritarti šiam protokoliniam nutarimui? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Kolegos, taip pat yra įstatymų projektai Nr. XIIP-2564 ir Nr. XIIP-2565. Yra pamiršta paprašyti, kad pritartume, kad šie įstatymai būtų svarstomi skubos tvarka. Ar galime pritarti? Vyriausybė prašo. (Balsai salėje) Galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
Kolegos, kadangi šiandien svarstėme ne vieną darbų programą… viską įtraukėme į rudens sesijos darbų programą, kad juos Dokumentų skyrius sujungtų į vieną. Kolegos, ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū.
Jūs buvote labai geri ir leidžiu registruotis. Ai, dar yra pareiškimai. Atsiprašau.
G. Purvaneckienė. Prašau. Aš norėjau visus dar greičiau paleisti. Deja, nepasisekė. Prašau, Giedre.
17.34 val.
Seimo narių pareiškimai
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pareiškimas yra mano, M. A. Pavilionienės ir D. Kuodytės, taip pat atstovauja daugiau Seimo narių.
Pareiškimas dėl Žmogaus teisių koalicijos ir Lietuvos Respublikos Seimo narių įsipareigojimų žmogaus teisėms memorandumo pasirašymo.
2014 m. gruodžio 10 d., Tarptautinę žmogaus teisių dieną, buvo pasirašytas Žmogaus teisių organizacijų koalicijos ir Lietuvos Seimo narių įsipareigojimų žmogaus teisėms memorandumas. Šį memorandumą pasirašė jau septynios žmogaus teisių organizacijos ir 28 Seimo nariai iš įvairių frakcijų. Memorandumo pasirašymas tęsiamas. Norinčius jį pasirašyti kviečiame tai padaryti iki 2015 m. kovo 11 d. Dėl pasirašymo prašome kreiptis į Seimo narę G. Purvaneckienę.
Dabar norėtume perskaityti memorandumo tekstą.
„Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir Žmogaus teisų organizacijų koalicijos nariai, pasižadame savo darbe:
vadovautis nedalomais žmogaus teisių principais, taip pat skaidrumo, nediskriminavimo ir atskaitingumo nuostatomis. Žmogaus teisės yra prigimtinė vertybė, todėl jų negalima varžyti ir teikti privilegijų dėl odos spalvos, kilmės, tautybės, etninės priklausomybės, šeiminio statuso, socialinės padėties, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar kitų savybių ir tapatybės požymių;
plėtoti nediskriminavimo politiką ir praktikas, kurti kompleksinę kovos su diskriminacija sistemą ir aktyviai įgyvendinti žmogaus teisių standartus; nacionaliniu ir savivaldos lygiu vykdyti programas, padedančias žmonių lygybei tapti Lietuvos realybe;
rūpintis labiausiai diskriminuojamomis žmonių grupėmis, imtis aktyvių veiksmų šalinant diskriminaciją ir nelygybę; palaikyti iniciatyvas, diegiančias teisingumą, skirtingų grupių interesų atstovavimą ir visapusišką tų grupių įtraukimą; naudoti politinę galią siekiant įveikti rasizmą, homofobiją, antisemitizmą, ksenofobiją, seksizmą;
atsakingai ir pagarbiai pasisakyti apie pažeidžiamas visuomenės grupes, užkirsti kelią išankstinių neigiamų nuostatų apie jas formavimui, stigmatizavimui ir žeminimui;
reaguoti ir drausminti neapykantą skleidžiančius politikus, vengti nepagarbios retorikos kalbant apie kitus žmones; imtis priemonių, kurios stabdytų politikų rasistinę, homofobinę, seksistinę, ksenofobinę ar kitu pagrindu žeminančią ir neapykantą skatinančią elgseną; siekti, kad reakcija į neapykantos kalbą ir nusikaltimus būtų svarbi Lietuvos Respublikos Seimo darbotvarkės dalis;
imtis iniciatyvos, kad kuo greičiau būtų paskirtas lygių galimybių kontrolierius ir užtikrintas visavertis šios institucijos funkcionavimas užkertant kelią pažeidžiamų grupių diskriminacijai;
nuosekliai įgyvendinti žmogaus teises Lietuvoje, aktyviai dalyvauti formuojant nacionalinę žmogaus teisių politiką ir jos įgyvendinimo priežiūros mechanizmus, padedančius operatyviai reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus ir užtikrinančius šių pažeidimų prevenciją.“ Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Kolegos, dabar tikrai registruojamės.
Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 11 d. vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
Kolegos, gero savaitgalio!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.