Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo Įstatymo projekto Nr. XIIIP-420 nepriklausomas ekspertinis įvertinimo išvada

UAB „Civitta“

Gedimino pr. 27, LT‒01104 Vilnius

Kontaktinis asmuo: Projektų vadovas Gintautas Nedzveckas

Įvertinimą rengė:

Rolandas Gumuliauskas

Asta Javinskaitė

Lina Bajoraitė

Rimantė Butkutė

Turinys

Turinys................................................................................................................................................... 4

Naudojamos sąvokos ir santrumpos........................................................................................................ 5

Informacijos šaltiniai.............................................................................................................................. 6

1. Santrauka........................................................................................................................................ 8

2. Įvadas............................................................................................................................................ 10

3. Įstatymo projektu siekiamos įgyvendinti reformos aprašymas.......................................................... 11

4. Vadybinio ir viešojo administravimo aspektų įvertinimo kriterijai...................................................... 15

5. Įstatymo projekto ir Seimo narių Pasiūlymų nepriklausomo Ekspertinio įvertinimo išvada vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu........................................................................................................................ 18

6. Įstatymo projekto teisinis įvertinimas.............................................................................................. 29

7. Galutinė įvertinimo išvada.............................................................................................................. 39

Priedai.................................................................................................................................................. 40

Priedas Nr. 1. Seimo narių pasiūlymų santrauka..................................................................................... 40

Priedas Nr. 2. Pasiūlymų teisinis įvertinimas........................................................................................... 51

Priedas Nr. 3. Pasiūlymas I................................................................................................................... 100

Priedas Nr. 4. Pasiūlymas II.................................................................................................................. 104

Priedas Nr. 5. Pasiūlymas III................................................................................................................. 108

Priedas Nr. 6. Pasiūlymas IV................................................................................................................. 109

Priedas Nr. 7. Pasiūlymas V.................................................................................................................. 117

Priedas Nr. 8. Pasiūlymas VI................................................................................................................. 122

Priedas Nr. 9. Pasiūlymas VII................................................................................................................ 124

Priedas Nr. 10. Pasiūlymas VIII............................................................................................................. 127

Priedas Nr. 11. Pasiūlymas IX............................................................................................................... 132

Naudojamos sąvokos ir santrumpos

Aiškinamasis raštas	Aiškinamasis raštas „Dėl Lietuvos Respublikos Miškų Įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo Įstatymo projektu ir susijusių Įstatymo projektų“
Aplinkos ministerija	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
EBPO	Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
Ekspertinis įvertinimas	Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo Įstatymo projekto Nr. XIIIP-420 nepriklausomas ekspertinis įvertinimas
Generalinė miškų urėdija, GMU	Generalinė miškų urėdija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Įstatymo projektas	Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo Įstatymo projektas Nr. XIIIP-420
LR	Lietuvos Respublika
Miškų įstatymas	Lietuvos Respublikos miškų įstatymas Nr. I-671
Miškų urėdijos	Valstybės įmonės miškų urėdijos
Pasiūlymai	Seimo narių pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo Įstatymo projekto Nr. XIIIP-420, registruoti iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo
Priemonių planas	Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktoje Lietuvos valstybės valdomų įmonių valdymo apžvalgoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas, kuriam 2016 m. balandžio 4 d. pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Reforma	Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo Įstatymo projektu Nr. XIIIP-420 siekiama įgyvendinti reforma dėl miškų urėdijų pertvarkos
Seimas	Lietuvos Respublikos Seimas
Teisės departamento išvada	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvada dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo Įstatymo projekto
Valstybinė miškų tarnyba, VMT	Valstybinė miškų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos
Veiklos vienetas	Ekonomiškai pagrįstomis veiklos apimtimis veikiantis, su jokiu juridiniu statusu nesiejamas, organizacinis vienetas. T.y. veiklos vienetas gali būti tiek atskiras juridinis vienetas, tiek juridinio vieneto padalinys
VĮ	Valstybės įmonė remiantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu
Vyriausybė	Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Informacijos šaltiniai

Aiškinamasis raštas „Dėl Lietuvos Respublikos Miškų Įstatymo nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo Įstatymo projektu ir susijusių Įstatymo projektų“

Casanove, A. Standards, an Innovation Booster? Standardization and Innovation, ISO-CERN conference proceedings, 92-99

Dimitri, N., Dini, F., & Piga, G. (n.d.). When should procurement be centralized? Handbook of Procurement, 47-81. doi:10.1017/cbo9780511492556.004

EBPO rekomendacijos Lietuvai dėl valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo. Prieiga internete: http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/valst_valdomos_imones/conclusions.pdf

Eisenhardt, K. M., Johnson, G., Langley, A., Melin, L., & Whittington, R. (n.d.). Making fast strategic decisions in high-velocity environments. Strategy as Practice, 101-120. doi:10.1017/cbo9780511618925.008

Fredrickson, J. W. (1986). The Strategic Decision Process and Organizational Structure. The Academy of Management Review, 11(2), 280. doi:10.2307/258460

Kim, Y. J., & Zhang, J. (2012). Decentralized borrowing and centralized default. Journal of International Economics, 88(1), 121-133. doi:10.1016/j.jinteco.2012.02.005

Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymas, 3 straipsnis. Prieiga internete: <https://www.infolex.lt/ta/63276:str3>

Liker, J. K. (2004). The Toyota Way. 14 Management principles from the world’s greatest manufacturer. 1 ed. McGraw-Hill. 330pp.

Oldham, G. R., & Hackman, J. R. (1981). Relationships Between Organizational Structure and Employee Reactions: Comparing Alternative Frameworks. Administrative Science Quarterly, 26(1), 66. doi:10.2307/2392600

Rand, G., Womack, J., & Jones, D. T. (1997). Lean thinking-banish waste and create wealth in your corporation. The Journal of the Operational Research Society, 48(11), 1148. doi:10.2307/3010314

Seimo narių pasiūlymas Nr. I, Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo Pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. II, Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. III, Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. IV, Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalies pakeitimo pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. IV, Miškų įstatymo 2 straipsnio 4 dalies pakeitimo pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. IV, Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pakeitimo pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. IV, Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pakeitimo pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. V, Miškų įstatymo 2 straipsnio 17 dalies pakeitimo pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. V, Miškų įstatymo 2 straipsnio papildymo 32 dalimi pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. V, Miškų įstatymo 2 straipsnio papildymo 33 dalimi pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. V, Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalies, 5 punkto pakeitimo pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. V, Miškų įstatymo 6 dalies 10 straipsnio pakeitimo pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. VI, Miškų įstatymo 2 straipsnio papildymo 32 dalimi pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. VI, Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. VII, Miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalies pakeitimų pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. VIII, Miškų įstatymo 2 straipsnio 4 dalies pakeitimų pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. VIII, Miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalies pakeitimų pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. VIII, Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalies pakeitimų pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. VIII, Miškų įstatymo 5 straipsnio papildymo 7 dalimi pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. VIII, Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. IX, Miškų įstatymo 2 straipsnio 17 dalies pakeitimo pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. IX, Miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalies papildymo 4 punktu pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. IX, Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalies pakeitimo pasiūlymas

Seimo narių pasiūlymas Nr. IX, Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo pasiūlymas

Stucke, M. E. (2013). Is competition always good? Journal of Antitrust Enforcement, 1(1), 162-197. doi:10.1093/jaenfo/jns008

Why is competition policy important for consumers? (n.d.). Prieiga internete: http://ec.europa.eu/competition/consumers/why_en.html

XVII-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 322 punktas. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ed6be240c12511e6bcd2d69186780352

1. Santrauka

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO), kurios nare Lietuva pretenduoja tapti, rekomendacijomis, Lietuvai yra nurodyta imtis priemonių konsoliduojant mažų valstybės valdomų įmonių grupes su tapačiomis funkcijomis. Vienas iš konsoliduotinų sektorių – miškų ūkio sektorius. Šiuo metu šalyje yra 42 miškų urėdijos, veikiančios kaip atskiri ir savarankiški juridiniai asmenys, kurias rekomenduojama reorganizuoti taip, kad būtų pasiektas veiksmingas išteklių paskirstymas ir įgyvendinti aukšti valdymo ir skaidrumo standartai.

Įgyvendinant EBPO pateiktas rekomendacijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) pritarė EBPO atliktoje Lietuvos valstybės valdomų įmonių valdymo apžvalgoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planui (toliau – Priemonių planas), pagal kurį Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) buvo įpareigota parengti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 (toliau – Miškų įstatymas) pakeitimo Įstatymo projektą, kuriuo būtų numatyta konsoliduoti miškų urėdijas. Šiuo metu yra pateiktas Miškų įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo Įstatymo projektas Nr. XIIIP-420 (toliau – Įstatymo projektas) ir 9 Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) narių pasiūlymai dėl Įstatymo projekto, registruoti iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo (toliau – Pasiūlymai), kuriems yra atliekamas nepriklausomas ekspertinis įvertinimas (toliau – Ekspertinis įvertinimas).

Ekspertinio įvertinimo tikslas – įvertinti Įstatymo projektą ir Pasiūlymus teisiniu, vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriais. Toliau yra vertinama, ar teikiamas Įstatymo projektas atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos (toliau – LR) tarptautiniams įsipareigojimams; taip pat ar Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti reforma dėl miškų urėdijų pertvarkos (toliau – Reforma) teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo aspektu.

Ekspertinis įvertinimas vadybiniu ir viešojo administravimo aspektu buvo atliktas remiantis Techninėje užduotyje numatytais septyniais (7) vadybinio ir viešojo administravimo ekspertinio įvertinimo kriterijais: administracijos efektyvumas, poveikis investiciniams pajėgumams, atitikimas EBPO rekomendacijoms, poveikis viešiesiems pirkimams, poveikis medienos pardavimams, strateginių iniciatyvų įgyvendinimo efektyvumas, atitiktis viešojo administravimo principams. Analizuojant Įstatymo projektą ir Pasiūlymus vertinama atitiktis (teigiama, neutrali arba neigiama) pagal kiekvieną kriterijų atskirai. Ekspertinis įvertinimas teisiniu aspektu buvo atliktas susipažinus su Įstatymo projekto Aiškinamuoju raštu (toliau – Aiškinamasis raštas) bei Teisės departamento išvada ir įvertinus Įstatymo projektu bei Pasiūlymais siūlomus pakeitimus Miškų įstatymo, nacionalinės teisės aktų ir tarptautinių įsipareigojimų apimtyje.

Ekspertinio vertinimo metu buvo remiamasi viešai prieinama oficialiai skelbiama informacija, įstatymo projektu, Pasiūlymais, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada dėl Įstatymo projekto (toliau – Teisės departamento išvada), mokslinių straipsnių ir publikacijų analize ir vertinimu. Šis vertinimas neapima ekonominio ir/ar finansinio konsolidavimo įvertinimo, investicijų, reikalingų konsolidavimo procesą įgyvendinti, apimties įvertinimo, kaštų naudos analizės. Šio įvertinimo apimtyje taip pat nėra nagrinėjamas miškų ūkio vienetų optimalus organizavimo modelis, priklausomai nuo teritorijos dydžio, miško sudėties, brandos, tankio, kelių infrastruktūros, kt. techninių ir miško sektoriaus parametrų, kurie gali būti svarbūs apibrėžiant konkrečius miškų ūkio valdymo elementus ar jų skaičių bei dydį.

Atlikus ekspertinį įvertinimą vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu, darytina išvada, kad Įstatymo Projektu siūloma įgyvendinti Reforma sudarys prielaidas sukurti teigiamą poveikį. Taip pat pažymėtina, kad III, V ir VI Pasiūlymai iš esmės nekeičia Įstatymo projekte numatytų reformos gairių, ir atitinkamai, lyginant su siūlomu Įstatymo projektu, nesukuria papildomos naudos vertinamiems kriterijams. Tuo tarpu I, II, IV, VII, VIII ir IX Pasiūlymų įgyvendinimas, vertintais bent keturiais iš septynių aspektų mažina potencialią vadybinę naudą, kuri galėtų būti sukurta priimant esamą Įstatymo projekto redakciją. Šie Pasiūlymai vertinami kaip nesukuriantys papildomos naudos, todėl neefektyvūs vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu.

Atlikus ekspertinį įvertinimą teisiniu požiūriu, darytina išvada, kad teikiamas Įstatymo projektas iš dalies atitinka teisėkūros principus, išskyrus išvadoje nurodytus trūkumus ir netikslumus. Vertinant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, buvo identifikuoti neatitikimai LR galiojantiems teisės aktams, kuriuos pašalinus nagrinėjamas Įstatymo projektas gali būti vertinamas kaip tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą.

Pažymėtina, kad Pasiūlymai Nr. IV ir VII yra netinkamai integruoti į nacionalinę teisės sistemą ir neatitinka nacionalinių teisės aktų. Atlikus LR valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo analizę, darytina išvada, kad asociacijos Miško valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ įkūrimas prieštarauja LR valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymui, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymui.

Atsižvelgiant į atliktą Įstatymo projekto ir Pasiūlymų įvertinimą vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu bei jų atitikimą teisėkūros principams, rekomenduojame:

· Priimti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-420;

· Atmesti Pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-420;

· Aiškiai atskirti miškų ūkio valdymo vienetų (Urėdijų) skaičiaus ir juridinių asmenų skaičiaus nustatymo klausimus;

· Vertinant Pasiūlymuose Nr. III, V ir VI įvardintus miškų ekonomikos aspektus dėl siūlomo minimalaus VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” veiklos vienetų (miškų urėdijų) skaičiaus (matuojamo teritoriniu valstybinių miškų hektarų skaičiumi), siūlome Įstatymo projektą papildyti optimaliais miškų ūkio vienetų aspektais, kurie turėtų būti pagrįsti moksliniais miškų ūkio valdymo kriterijais, kurie apimtų ne tik minimalią valstybinių miškų teritoriją (ha) tenkančią vienam veiklos vienetui (miškų urėdijai) ir patiektos į rinką žaliavinės medienos kiekį, bet ir kitus svarbius miškų ūkio parametrus tokius kaip, miškų tipai, medienos kokybė, miškų masyvų tankumas, atsodinimas, kelių infrastruktūra, kt. Miškų teritorijos (ha) apibrėžimas Įstatymu gali ateityje sudaryti prielaidas ir apribojimus efektyviam miškų turto valdymui.

Darytina išvada, kad priėmus šias rekomendacijas miškų sektorius galėtų nuosekliai judėti link veiksmingo išteklių paskirstymo aukštesnių valdymo efektyvumo ir skaidrumo standartų.

2. Įvadas

Remiantis EBPO siūlymais, Lietuvai yra nurodyta imtis priemonių konsoliduojant miškų ūkio sektorių taip, kad „būtų pasiekta veiksmingo išteklių pasiskirstymo ir įgyvendinti aukšti valdymo ir skaidrumo standartai“[1]. Poreikis konsoliduoti 42 miškų urėdijas yra akivaizdus ir dėl kitų priežasčių, įskaitant skirtingą urėdijų ekonominį potencialą, neefektyvų bendrųjų funkcijų vykdymą, darbo užmokesčio skirtumus, urėdijų nepajėgumą efektyviai reaguoti į rinkos pokyčius ir kt..

Norint įgyvendinti pateiktas rekomendacijas, pagal patvirtintą Priemonių planą, Aplinkos ministerija buvo įpareigota parengti Miškų įstatymo pakeitimo Įstatymo projektą, kuriuo būtų numatyta konsoliduoti miškų urėdijas. Šiuo metu yra pateiktas Įstatymo projektas ir 9 Pasiūlymai, kuriems šioje analizėje yra atliekamas ekspertinis įvertinimas.

Nepriklausomas ekspertinis įvertinimas yra atliekamas remiantis Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. SV-S-300. UAB „Civitta“ viešojo pirkimo metu buvo atrinkta paslaugos „Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-420 ir Seimo narių pasiūlymų dėl šio projekto nepriklausomo ekspertinis įvertinimas“ tiekėju.

Vertinimo tikslas – įvertinti Įstatymo projektą ir Pasiūlymus teisiniu bei vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriais. Išvadoje yra vertinama, ar teikiamas Įstatymo projektas atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja LR tarptautiniams įsipareigojimams; taip pat ar Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti reforma teigiamai vertinama vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu. Toliau dokumente yra detaliai aprašoma Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Reforma, Įstatymo projektas ir Pasiūlymai yra vertinami vadybiniu ir viešojo administravimo bei teisiniu požiūriais bei pateikiamos ekspertinio įvertinimo išvados.

3. Įstatymo projektu siekiamos įgyvendinti reformos aprašymas

Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys

Aplinkos ministerijos iniciatyva parengto Miškų įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo Įstatymo projektas siekiant reikšmingai padidinti valstybinių miškų valdymo efektyvumą ir ekonominį potencialą ir tuo pačiu užtikrinti tolimesnį darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą valstybiniuose miškuose.

Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į šiuos nacionalinio ir tarptautinio lygmens dokumentus:

· Miškų įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad turi būti sudarytos prielaidos visų nuosavybės formų miškų tvarkymui pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą;

· Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 m. programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569, numatytas siekis didinti valstybės įmonių miškų urėdijų (toliau – miškų urėdijos) veiklos efektyvumą ir užtikrinti stabilų valstybinių miškų sektoriaus naudojamo ilgalaikio turto pelningumą;

· EBPO rekomendacijose Lietuvai dėl miškų sektoriaus pertvarkos nurodyta, kad siekiant veiksmingo išteklių paskirstymo, aukštų valdymo ir skaidrumo standartų įgyvendinimo šiame sektoriuje, viena iš galimų priemonių – valstybės valdomų įmonių jungimas ir stambinimas;

· Ūkio ministerijos kartu su suinteresuotomis institucijomis parengtas EBPO pateiktų rekomendacijų dėl Lietuvos valstybės valdomų įmonių valdymo įgyvendinimo priemonių planas, kuriam 2016 m. balandžio 4 d. pritarė Vyriausybė. Įgyvendinat priemonių planą, Aplinkos ministerija buvo įpareigota iki 2017 m. I ketv. pabaigos parengti Įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) priėmus pateiktą Įstatymo projektą, miškų urėdijų veikla ir valdymas turi būti optimizuoti iki 2018 m. I ketv.

Siūlomos reformos esmė

Pagrindinis siūlomos reformos principas – sujungti panašią veiklą vykdančias, teritoriniu pagrindu veikiančias valstybės valdomas įmones, t.y. 42 miškų urėdijas, ir Lietuvoje įtvirtinti vienos valstybinių miškų valdymo įmonės modelį.

Tikimasi, kad sėkmingai įgyvendinta reforma išspręs šiuos pagrindinius miškų sektoriaus iššūkius:

· Skirtingas urėdijų normų įgyvendinimas, kuris atsiranda dėl nevienodų ūkininkavimo sąlygų skirtingose urėdijose, dažnai yra stipriai apribojamos kai kurių miškų urėdijų galimybės tinkamai vykdyti miškų potencialo išsaugojimui ir miško ekosistemų tvarumo užtikrinimui būtinas miškų ūkio priemones, įskaitant, bet neapsiribojant iškirstų miškų tinkamu atkūrimu, apsauga, priežiūra, būtinosios miško infrastruktūros išlaikymu ir plėtra ir t.t.

· Riboti urėdijų žmogiškieji ištekliai ir finansiniai pajėgumai. Veikdamos kaip savarankiški juridiniai asmenys, 42 miškų urėdijos yra per mažos ir neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių ir finansinių pajėgumų greitai ir efektyviai reaguoti į rinkos pokyčius (pvz., medienos kainų kitimo tendencijas, kompetencijos potencialo koncentracija, bendras įrangos panaudojimas), todėl esant neigiamoms rinkos tendencijoms, mažose miškų urėdijose veikla gali tapti nuostolinga, galimi sunkumai suvaldant iškilusias finansines ir gamybines problemas.

· Neefektyviai vykdomos ūkio subjektų bendrosios funkcijos. 42 miškų urėdijos, veikiančios kaip atskiri juridiniai asmenys, savo veikloje vykdo tapačias administracinio pobūdžio funkcijas, pvz. viešuosius pirkimus, personalo ir buhalterinę apskaitą, turto ir dokumentų valdymą. Veikdamos savarankiškai, miškų urėdijos negali efektyviai vykdyti funkcijų, taip yra sukuriama papildoma administracinė našta organizuojant viešuosius pirkimus, rengiant dokumentacijas ir vykdant kitas veiklas.

· Ženklūs darbo užmokesčio skirtumai skirtingose urėdijose. Skirtingos klimato ir miškingų vietovių sąlygos bei valdomų miškų potencialas sąlygoja tai, kad kai kurios miškų urėdijos yra ženkliai „turtingesnės” palyginant su kitomis, lemia skirtingas pajamas iš to paties valdomo miškų ploto. „Turtingesnės” urėdijos turi palankesnes galimybes suteikti geresnes sąlygas darbuotojams bei didinti darbo užmokestį, todėl, remiantis aiškinamuoju raštu,[2] tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų darbo užmokestis skiriasi net iki dviejų (2) kartų.

· Sunkumai įgyvendinat vieningą investicijų ir inovacijų politiką. Esama miškų urėdijų nesudaro galimybių įgyvendinti vieningos investicijų politikos. Dėl ribotų finansinių pajėgumų, miškų urėdijos turi ribotas galimybes diegti inovatyvius miškų ūkio valdymo įrankius ar miškų ūkio technikos atnaujinimus, investuoti į miško ekologinių ir socialinių paslaugų stiprinimą, ypač kai investicijos reikalingos didesniu nei vienos miškų urėdijos mastu.

· Neefektyviai naudojama turima miško technika. Dėl skirtingų finansinių galimybių, remiantis Aiškinamuoju raštu,[3] ženkliai skiriasi miškų urėdijų turima miško ūkio technika, jos panaudojamumas. Neretai, atskiros urėdijos valdomų miškų tiesiog nepakanka efektyviam technikos panaudojimui.

Pagrindiniai Įstatymo projektu numatyti pakeitimai

Atsižvelgus į Įstatymo projektu siūlomus Miškų įstatymo nuostatų pakeitimus, išskiriame šiuos, vadybiniu požiūriu aktualius, pakeitimus:

· Miško valdytojo sąvoka. Įstatymo projektu numatyta pakeisti miško valdytojo sąvoką ir apibrėžti VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” sąvoką, numatant, kad tai įmonė patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą. Šiuo pakeitimu numatoma konsoliduoti šiuo metu tapačias funkcijas atliekančias ir teritoriniu pagrindu veikiančias 42 miškų urėdijas, įsteigiant VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai”.

· VĮ „Lietuvos valstybinių miškų” funkcijos. Įstatymo projektu numatyta VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” suteikti šiuo metu miškų urėdijoms priskirtinas funkcijas, t.y.:

a) patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdyti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;

b) įgyvendinti bendras valstybines miško priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos sistemas;

c) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) įgyvendinti bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose;

Taip pat, Įstatymo projekte numatomos papildomos VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” priskirtinos funkcijos:

1) diegti pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.

· Aplinkos ministerijos funkcijos. Įstatymo projektu numatyta papildyti Aplinkos ministerijos atliekamas miškų ūkio valdymo funkcijas, numatant, kad Aplinkos ministerija papildomai:

a) įgyvendina VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” savininko teises ir pareigas;

b) nustato VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo normas;

c) įgyvendina miškų urėdijų savininko teises ir pareigas (ši nuostata netenka galios 2018 m. sausio 1 d.);

· Generalinės miškų urėdijos (toliau - GMU) funkcijos. Įstatymo projektu numatoma sumažinti šiuo metu Miškų įstatyme įvardintas GMU atliekamas funkcijas, miškų urėdijų savininko teises ir pareigas perduodant Aplinkos ministerijai. Įstatymo projekte numatoma, kad ši nuostata galioja pereinamuoju laikotarpiu. Ši nuostata netenka galios, o GMU yra likviduojama ir jos funkcijas perima VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” 2018 m. sausio 1 d.

· Valstybinių miškų pareigūnų pareigos, teisės ir socialinės garantijos. Miškų įstatyme numatytos valstybinių miškų pareigūnų pareigos, teisės ir socialinės garantijos pagal Įstatymo projektą priskiriamos valstybinių miškų pareigūnams ir VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” darbuotojams.

· Ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas. Įstatymo projekte numatyta, kad kompleksinę miškų ūkio bei kitas numatytas veiklas vykdo VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai”, veikianti pagal LR valstybės ir savivaldybių įstatymą, o nuostata, kad miškų ūkio reguliavimo veiklą vykdo 42 miškų urėdijos – panaikinama. Taip pat panaikinama nuostata dėl lėšų ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti kooperavimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

· Miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių. Įstatymo projekte numatyta, kad miško priešgaisrinės apsaugos sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” kartu su savivaldybėmis.

Alternatyvūs Seimo narių pasiūlymai

Kartu su Įstatymo projektu pateikti Seimo narių pasiūlymai dėl Įstatymo projekto. Toliau esančioje lentelėje pateikta, iki nepriklausomo Ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo, pateiktų Pasiūlymų, dėl siūlomo valstybinių miškų sistemos valdymo modelio, santrauka. Detalūs Pasiūlymų pateikiami šio dokumento Priede.

Lentelė 1: Pasiūlymų santrauka

Pasiūlymo Nr.	Siūlomas valdymo modelis
I.	Miškų ūkio valdymo veiklą vykdo miškų urėdijos bei Valstybinė miškų tarnyba (toliau – VMT); Šiuo Pasiūlymu GMU ir VMT atliekamos funkcijos – apjungiamos.
II.	Miškų ūkio valdymo veiklą vykdo miškų urėdijos bei GMU. Tame pačiame Lietuvos regione esančių miškų urėdijų valdymui gali būti skiriamas vienas kolegialus valdymo organas – valdyba.
III.	Iki 2018 m. sausio 1 d. siūloma palikti miškų urėdijų sąvoką ir iškelti reikalavimus urėdijų valdomo miško plotui bei žaliavinės medienos kiekiui, kurie galiotų iki sujungimo į VĮ „Lietuvos Valstybiniai Miškai”. Nuo 2018 m. sausio 1 d. miškų ūkio valdymo veiklą vykdo - VĮ „Lietuvos Valstybiniai Miškai”.
IV.	Miškų ūkio valdymo veiklą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtas valstybės įmonių susivienijamas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“, kurio nariai yra miškų urėdijos, ir kurio pagrindinis tikslas – administruoti ir koordinuoti valstybinių miškų valdymą ir naudojimą per VĮ miškų urėdijas, atstovauti asociacijos narių interesams ir ginti juos bei tenkinti viešąjį interesą. Asociacijos kolegialūs vienetai – VĮ susivienijamo (asociacijos) „Lietuvos valstybiniai miškai“ direkcija, miškų urėdijos, girininkijos.
V.	Miškų ūkio valdymo veiklą vykdo VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai”, turinti struktūrinius padalinius – miškų urėdijas, kuriose veikia teritoriniai padaliniai – girininkijos. Pasiūlyme siūloma apibrėžti struktūrinių padalinių sąvokas.
VI.	Miškų ūkio valdymo veiklą vykdo VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai”, turinti filialus – miškų urėdijas, kurie turi filialus – girininkijas.
VII.	Miškų ūkio valdymo veiklą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtas valstybės įmonių susivienijamas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“, kurio nariai yra miškų urėdijos, ir kurio pagrindinis tikslas – konsoliduoti miškų urėdijų veiklą. Prie Asociacijos Aplinkos ministerija sudaro valdybą, kurios daugiau nei pusė narių sudaro miškų ūkio specialistai.
VIII.	Miškų ūkio valdymo veiklą vykdo miškų urėdijos bei GMU, veikianti kaip ūkinio valdymo institucija, organizuojanti ir koordinuojanti miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. GMU veikla finansuojama iš miškų urėdijų atskaitymų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Prie GMU sudaroma nepriklausoma valdyba, kurios sudėtį ir veiklos reglamentą tvirtina aplinkos ministras.
IX.	Miškų ūkio valdymo veiklą vykdo VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” (atsakinga už miškų išteklių išsaugojimą ir priežiūrą) ir urėdijos.

Šaltinis: sudaryta autorių remiantis Seimo narių pateiktas pasiūlymais

4. Vadybinio ir viešojo administravimo aspektų įvertinimo kriterijai

Ekspertinio įvertinimo apribojimai

Įstatymo projektu siektina įgyvendinti reforma yra pirmiausia vadybinio pobūdžio – reformuojamas valdymo modelis ir valstybinių miškų valdytojo administracinis aparatas. Reforma neplanuojama paliesti „miškuose dirbančių“ urėdijų darbuotojų ir neplanuojama reformuoti girininkijų valdymo. Miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų, priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos veiklos apimčių nustatymo metodai neturėtų keistis; priklausomai nuo priimamo sprendimo, gali keistis minėtas apimtis nustatanti institucija.

Svarbu paminėti, kad atliekant Įstatymo projekto ir Pasiūlymų Ekspertinį įvertinimą, siekiama nustatyti ar Įstatymo projektu įgyvendinama reforma teigiamai (ar neigiamai) vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu, tačiau šio vertinimo apimtyje nėra nagrinėjamas optimalus miškotvarkos darbų įgyvendinimo modelis.

Remiantis Ekspertinio įvertinimo technine specifikacija Ekspertinio įvertinimo išvada turi būti pateikta per 7 kalendorines dienas nuo Ekspertinio įvertinimo sutarties sudarymo dienos. Ekspertinio įvertinimo atlikimui naudojami tik viešai prieinami duomenų šaltiniai ir informacija.

Ekspertinio įvertinimo apimtį sudaro Ekspertinio įvertinimo techninės specifikacijos 1 skyriuje apibrėžti paslaugų apimtis ir reikalavimai – Įstatymo projekto ir Pasiūlymų vertinimas vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu bei atitikimas teisėkūros principams, tinkamumas integracijai į nacionalinės teisės principus, neprieštaravimas LR tarptautiniams įsipareigojimams. Ekspertinis vertinimas neapima finansinio ar ekonominio efekto skaičiavimo, pakeitimų kaštų-naudos analizės, investicijų poreikio nustatymo.

Ekspertinio įvertinimo kriterijai

Ekspertinio įvertinimo kriterijai, kuriais remiantis bus įvertinama ar Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti reforma atitinka vadybinę ir viešojo administravimo logiką apima šiuos kriterijus:

· Administracijos ir valdymo efektyvumas:

a) Administracijos efektyvumas;

b) Poveikis investiciniams pajėgumams;

c) Atitikimas EBPO rekomendacijoms;

d) Strateginių iniciatyvų įgyvendinimo efektyvumas;

e) Atitiktis viešojo administravimo principams.

· Poveikis viešiesiems pirkimams;

· Poveikis medienos pardavimams;

· Valstybinio miškų ūkio reguliavimas.

Atkreipiame dėmesį, kad administracijos ir valdymo efektyvumas yra skaidomas į 5 kriterijus, tačiau teikiant bendrą vertinimą šie kriterijai yra apibendrinami. Efektyvumas vertinamas dviem aspektais: juridinių asmenų kiekiu ir Veiklos vienetų kiekiu. Miškų urėdijos, šiuo metu yra juridiniai vienetai, o vertinant efektyvumo perspektyvos, miškų urėdijos turėtų būti vertinamos kaip veiklos vienetai. Šis teiginys remiasi logika, jos lygiagrečiai veikiantys juridiniai vienetai dubliuoja administracines (apskaitos, IT, personalo, teisės ir kitas) funkcijas. Atitinkamai vertiname, kad nėra prielaidų laikyti miškų urėdijas kaip atskirus juridinius vienetus ir suponuojame, kad viena įmonė kontroliuojanti veiklos vienetus veiktų efektyviau. Visgi, atsižvelgiant į šio vertinimo apribojimu, negalime siūlyti koks veiklos vienetų skaičius yra optimalus - tam yra reikalingas atskiras vertinimas grįstas ekonominiu modeliu.

Lentelė 2: Ekspertinio įvertinimo kriterijų aprašymas

Nr.	Kriterijus	Kriterijaus paaiškinimas
1.	Administracijos efektyvumas	Įvertinama, kaip Įstatymo projekto ar Pasiūlymų priėmimas paveiks administracijos efektyvumą. Administracijos efektyvumo didinimas apima to pačio arba geresnio administracinių paslaugų lygio teikimą mažesniais kaštais. Pavyzdžiui, jeigu mažėja administracijos darbuotojų skaičius, tačiau visos funkcijos ir toliau vykdomos sėkmingai, vertinama kad poveikis teigiamas. Efektyviai veikianti administracija leidžia taupyti lėšas, kurias galima skirti reinvestavimui arba pervesti valstybės biudžetui.
2.	Poveikis investiciniams pajėgumams	Įvertinama, kaip Įstatymo projekto ar Pasiūlymų priėmimas paveiks miškų valdytojų pajėgumus investuoti. Kitaip tariant, jei miškų valdytojai yra pajėgūs investuoti daugiau lėšų, poveikis vertinamas teigiamai.
3.	Atitikimas EBPO rekomendacijoms	Įvertinama, kaip Įstatymo projekto ar Pasiūlymų priėmimas paveiks Lietuvos siekį įstoti į EBPO. Svarbus aspektas yra Įstatymo projekto ir jo siūlymų atitikimas EBPO rekomendacijoms. Šių rekomendacijų nevykdant, kyla grėsmė neįvykdyti vyriausybės iškelto tikslo[4] dėl Lietuvos įstojimo į EBPO.
4.	Strateginių iniciatyvų įgyvendinimo efektyvumas	Įvertinama, kaip Įstatymo projekto ar Pasiūlymų priėmimas paveiks gebėjimą įgyvendinti nacionalinio masto iniciatyvas. Laikomasi prielaidos, kad aiškesnė tiesioginio pavaldumo struktūra, lyginant su dabartine fragmentuota, leidžia efektyviau įgyvendinti iniciatyvas ir projektus šalies mastu.
5.	Atitiktis viešojo administravimo principams	Įvertinama, kaip Įstatymo projekto ar Pasiūlymų priėmimas atitinka viešojo administravimo principus, nurodytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje[5].
6.	Poveikis viešiesiems pirkimams	Įvertinama, kaip Įstatymo projekto ar Pasiūlymų priėmimas paveiks vykdomų viešųjų pirkimų proceso efektyvumą. Laikomasi prielaidos, kad didesnė pirkimų apimtis suteiks derybinę galią, kuri pirkimuose veda prie mažesnių perkamų prekių ar paslaugų kaštų.
7.	Poveikis medienos pardavimams	Vertinama ar Įstatymo projektas ir Pasiūlymai sudarys sąlygas optimizuoti procesą, bet bei aptarnauti didelės apimties užsakymus. Šio kriterijaus vertinime, vadovaujami logika, kad jeigu Įstatymo projektas ar Pasiūlymas sudaro sąlygas centralizuoti pardavimus. Pabrėžiame, kad norint atsakyti į klausimą, ar reikalingas pilnas pardavimų centralizavimas turi būti atliktas atskiras vertinimas. Visgi, Įstatymo projektas ar Pasiūlymai apsukinantys net ir dalinį pardavimų centralizavimą turi būti vertinami neigiamai.
8.	Ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas	Įvertinama, kaip Įstatymo projekto Pasiūlymų priėmimas paveiks ekonominį valstybinio miškų ūkio reguliavimą. Įvertiname, kad šio ekonominio reguliavimo tikslas yra pagrįstai ir optimaliai apibrėžti Veiklos vieneto dydį, tačiau ne juridinių asmenų ar filialų skaičių. Taip pat, šis reguliavimas turi sukurti sąlygas efektyviai valstybinių miškų priežiūrai.

Šaltinis: sudaryta autorių

Kriterijų įvertinimo skalė

Vertinimo kriterijų įvertinimo skalė yra sudaryta remiantis Įstatymo projekto ir Pasiūlymų daromu poveikiu įvertinimo kriterijams. Įvertindami Įstatymo projektą ir Pasiūlymus, daromą poveikį skirstome į 5 kategorijas: ženkliai teigiamą; teigiamą; jokio poveikio; neigiamą; ženkliai neigiamą. Įstatymo projektai ir Pasiūlymai yra vertinami taikant tarpusavio palyginamąjį metodą, tai yra, įvertinimai skiriami atsižvelgiant tik į šio Ekspertinio įvertinimo apimtį patenkančius Įstatymo projektą ir Pasiūlymus.

5. Įstatymo projekto ir Seimo narių Pasiūlymų nepriklausomo Ekspertinio įvertinimo išvada vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu

1 kriterijus: Administracijos efektyvumas

Įstatymo projektas, apjungiantis urėdijas į VĮ “Lietuvos valstybiniai miškai”, sudaro sąlygas:

· Galimai didinti administracijos veiklos efektyvumą – įvykdžius įmonių sujungimą atsisakoma funkcijų dubliavimo;

· Suvienodinti (standartizuoti) veiklos procesus, kas gali padidinti veiklos efektyvumą[6]^,[7]. Veiklos procesų standartizavimas apima ir naudojamų informacinių sistemų suvienodinimą (pavyzdžiui, skirtingos urėdijos naudoja skirtingas buhalterines programas);

· Centralizuoti viešuosius pirkimus, taip sumažinant jų kiekį ir, atitinkamai, darbo krūvį viešųjų pirkimų specialistams.

Visa tai veda prie mažesnio specialistų skaičiaus ir kaštų sutaupymų. Taip pat, mažesnis administracinis aparatas, tiesiogiai pavaldus vienam asmeniui, gali greičiau spręsti iškilusias problemas[8]. Atsižvelgiant į tai, kas išvardinta aukščiau, vertiname, kad siūlomas Įstatymo pakeitimo projektas turės ženklią teigiamą įtaką administracijos veiklos efektyvumo didinimui.

III, V ir VI Pasiūlymai, tikslinantys planuojamą sujungtos VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ organizacinę struktūrą, nekeičia Įstatymo projekte numatytų reformos gairių ir poveikio administracijos efektyvumui. Tačiau šiuose Pasiūlymuose siūlomos nuostatos netiesiogiai apibrėžia VĮ “Lietuvos valstybiniai miškai” struktūrinių padalinių skaičių, kadangi numato urėdijų ploto rėžius. Atitinkamai III, V ir VI Pasiūlymai administracijos efektyvumo požiūriu vertinami teigiamai.

I Pasiūlymas, paliekantis veikti miškų urėdijas, tačiau apjungiantis GMU bei VMT funkcijas, nekuria poveikio administracijos veiklos efektyvumui, kadangi minėtų institucijų sujungimo atnešama nauda yra menka. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymo pakeitimas nepaveikia miškų urėdijų ir nesudaro sąlygų jų procesų ir administracijos veiklos suvienodinimui, poveikis administracijos efektyvumui bus mažas, lyginant su pirminiu Įstatymo projektu. Atsižvelgiant į tai vertinama, kad I Pasiūlymo poveikio administracijos veiklos efektyvumui nėra.

IV, VII Pasiūlymai, paliekantys veikti miškų urėdijas, tačiau jungiantys jas į susivienijimą (asociaciją), iš principo palieka dabar galiojančią struktūrą, t.y. 42 miškų urėdijos bei 1 jas prižiūrinti institucija. Vyksta funkcijų perskirstymas, tačiau nėra sudaromos sąlygos procesų suvienodinimui ir administracijos veiklos efektyvumo didinimui. Pažymėtina, kad VII Pasiūlyme kuriamam valstybės įmonių susivienijimui (asociacijai) „Lietuvos valstybiniai miškai” yra priskiriamos Lietuvos valstybinių miškų administravimo per miškų urėdijas funkcijos, miškų urėdijų savininko teisės ir pareigos, miškų urėdijų veiklų konsolidavimo ir koordinavimo funkcijos. Visgi, analizuojant Pasiūlymą negalime vienareikšmiškai vertinti, kaip toks veiklos konsolidavimas bus įgyvendinamas praktikoje. Paminėtina, kad šiame Pasiūlyme nėra pateikti argumentai ar paaiškinimai dėl veiklų konsolidavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išvadinta, vertiname, kad IV, VII Pasiūlymai reikšmingos įtakos administracijos veiklos efektyvumui neturės.

IX Pasiūlymas, siūlantis steigti VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai”, kuri būtų atsakinga už miškų išsaugojimą, taip pat paliekantis veikti miškų urėdijų sistemą, iš esmės neapibrėžia VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” prisiimamų atlikti funkcijų ir atsakomybių. Dėl šios priežasties kuriamos naujos VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” atliekamų paslaugų kokybė potencialiai gali išlikti tokia pati arba suprastėti, tačiau nauja VĮ galimai sukurti daugiau kaštų visai sistemai. Atsižvelgiant į įvardintas priežastis, Pasiūlymo IX poveikis administracijos efektyvumui yra vertinamas ženkliai neigiamai.

II ir VIII Pasiūlymai (leidžianti urėdijoms jungtis į valdybas) ir VIII Pasiūlymas (steigti papildomą valdybą prie GMU), sukuria papildomą valdymo grandį, kuri ne tik apsunkina įmonių procesų suvienodinimą, bet ir didina bendrą administracinį aparatą. Atitinkamai, II ir VIII Pasiūlymai administracijos efektyvumo požiūriu vertinami neigiamai.

Atkreiptinas dėmesys, kad I, II, IV, VII ir VIII pasiūlymuose siūlomi reikalavimai urėdijų dydžiui (paduodamos į rinką žaliavinės medienos tūris ir valdomų valstybinių miškų plotas) iš principo apibrėžia veikiančių urėdijų skaičių. Vertiname, kad šios nuostatos neturi būti taikomos juridinių vienetų skaičiaus nustatymui ar apibrėžimui - tokie reikalavimai gali būti keliami veiklos vienetams, nesusiejant jų su juridine forma. Vertiname, kad toks reguliavimas neigiamai veikia administracijos efektyvumą, kadangi užkertą kelią veiklos optimizavimui.

Paveikslas 1: Administracijos efektyvumo įvertinimas

Šaltinis: sudaryta autorių

2 kriterijus: Poveikis investiciniams pajėgumams

Įstatymo projektas, siūlantis sujungti miškų urėdijas į vieną valstybės įmonę, kartu sujungtų ir visą miškų urėdijų bei GMU valdomą turtą, pajamas bei pelną. Vertinant iš investicijų pajėgumų perspektyvos, VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ turės konsoliduotus finansinius išteklius, kurių panaudojimui nebus reikalinga veikla jungtinės veiklos pagrindu (kaip numatyta šiuo metu galiojančiame miškų įstatyme). Taip pat, konsoliduota valstybės įmonė galės gauti geresnį kredito reitingą – įmonė, balanse turinti daugiau turto, taip pat turinti didesnes pajamas, vertinama kaip mažesnės rizikos, todėl prireikus gali skolintis pigiau[9]. Tai VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ leis padidinti investicinius pajėgumus, vykdyti didesnio masto investicinius projektus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertiname, kad Įstatymo projekto poveikis investiciniams pajėgumams ženkliai teigiamas.

III, V ir VI Pasiūlymai, tikslinantys planuojamą sujungtos VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ organizacinę struktūrą, nekeičia Įstatymo projekte numatytų reformos gairių ir poveikio investiciniams pajėgumams. Atitinkamai III, V ir VI Pasiūlymai investicinių pajėgumų poveikio požiūriu vertinami ženkliai teigiamai.

Atitinkamai I, II, IV, VII ir VIII Pasiūlymai, siūlantys skirtingus valdymo modelius, tačiau paliekantys veikti miškų urėdijų sistemą ir nuostatą dėl lėšų ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti kooperavimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu, investiciniams pajėgumams nedaro jokios įtakos. Atitinkamai, I, II, IV, VII ir VIII Pasiūlymai investicinių pajėgumų atžvilgiu poveikio neturi.

IX Pasiūlymas, siūlantis steigti VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai”, kuri būtų atsakinga už miškų išsaugojimą, taip pat palieka veikti miškų urėdijų sistemą, tačiau nesiūlo palikti nuostatos dėl lėšų ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti kooperavimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Priėmus šį Pasiūlymą, miškų urėdijų investiciniai pajėgumai drastiškai sumažės, kadangi jos nebegalės kooperuoti lėšų ilgalaikio turto įsigijimui. Atitinkamai vertiname, kad IX Pasiūlymo poveikis investiciniams pajėgumams bus ženkliai neigiamas.

Paveikslas 2: Poveikio investiciniams pajėgumams įvertinimas

Šaltinis: sudaryta autorių

3 kriterijus: Atitikimas EBPO rekomendacijoms

EBPO atlikto vertinimo rekomendacija yra sujungti miškų urėdijas, siekiant efektyvaus išteklių panaudojimo, aukštų valdymo standartų taikymo ir skaidrumo[10]. Įstatymo projektas buvo parengtas remiantis šia rekomendacija ir ją pilnai atitinka. Atitinkamai, šio Įstatymo projekto priėmimas ir rekomendacijos įvykdymas padės Lietuvai įstoti į EBPO. Vertiname, kad Įstatymo projektas pilnai atitinka EBPO rekomendacijas ir turės ženklų teigiamą poveikį.

III, V ir VI Pasiūlymai, tikslinantys planuojamą sujungtos VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ organizacinę struktūrą, nekeičia Įstatymo projekte numatytų reformos gairių ir poveikio Lietuvos stojimui į EBPO. Atitinkamai III, V ir VI Pasiūlymai Lietuvos atitikimo EBPO rekomendacijoms požiūriu vertinami kaip turintys ženklų teigiamą poveikį.

Atitinkamai I, II, IV, VII, VIII ir IX Pasiūlymai, siūlantys skirtingus valdymo modelius, tačiau paliekantys veikti miškų urėdijų sistemą, neatitinka EBPO rekomendacijų. Atitinkamai, rekomendacijos neįvykdymas gali neigiamai paveikti Lietuvos stojimą į EBPO ir kelia grėsmę, kad iškeltas tikslas[11] bus neįgyvendintas. Atsižvelgiant į tai, vertiname, kad I, II, IV, VII, VIII ir IX Pasiūlymų atitikimas EBPO rekomendacijoms yra ženkliai neigiamas.

Paveikslas 3: Atitikimo EBPO rekomendacijoms įvertinimas

Šaltinis: sudaryta autorių

4 kriterijus: Strateginių iniciatyvų įgyvendinimo efektyvumas

Įvertinant strateginių iniciatyvų įgyvendinimo efektyvumą, atkreiptinas dėmesys į Įstatymo projektu siūlomo valdymo modelio gebėjimą įgyvendinti nacionalinio masto iniciatyvas. Todėl Įstatymo projektu siūlomas valdymo modelis, grįstas vienos valstybinės įmonės sektoriuje veikimu ir tiesioginiu pavaldumu Aplinkos ministerijai, sudaro palankias sąlygas efektyviau įgyvendinti strateginio lygmens iniciatyvas. Taip pat, papildant administracinio efektyvumo kriterijų, galima teigti, kad standartizuoti administraciniai procesai sudaro sąlygas lengviau diegti inovacijas miškų ūkio sektoriuje. Pavyzdžiui, administracinėje veikloje naudojami vieningi ir standartizuoti IT įrankiai (pavyzdžiui, buhalterinės apskaitos sistema) leidžia žymiai lengviau prisitaikyti prie modernėjančių ir „išmanėjančių” sprendimų, kurie tai pat gali būti pritaikomi ir tiesioginėje miškų tvarkymo veikloje.[12] Dėl to, laikomasi prielaidos, kad paprastesnis veiklos valdymo modelis leidžia efektyviau įgyvendinti strategines iniciatyvas ir projektus[13]^{, [14]}. Atsižvelgiant į tai, įvertiname, kad siūlomas Įstatymo projektas turės ženklų teigiamą poveikį strateginių iniciatyvų įgyvendinimo efektyvumui.

III, V ir VI Pasiūlymai, tikslinantys planuojamą sujungtos VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ organizacinę struktūrą nekeičia Įstatymo projekte numatytų reformos gairių ir strateginių iniciatyvų įgyvendinimo efektyvumui. Atitinkamai III, V ir VI Pasiūlymai strateginių iniciatyvų įgyvendinimo efektyvumo požiūriu įvertinami kaip turintys ženklų teigiamą poveikį.

I Pasiūlymas, apjungiantis GMU bei VMT funkcijas, tačiau paliekantis veikti miškų urėdijas kaip atskirus juridinius vienetus, kuria neigiamą poveikį strateginių iniciatyvų įgyvendinimo efektyvumui. Nors siūloma sujungti minėtas institucijas, vis tik paliekant miškų urėdijas, šis Pasiūlymas tik neženkliai supaprastins miškų sektoriaus valdymo modelį, todėl nėra sudaromos palankios sąlygos efektyviam strateginių iniciatyvų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, vertiname, kad I Pasiūlymas strateginių iniciatyvų įgyvendinimo efektyvumui turi neigiamą poveikį.

IV ir VII Pasiūlymai, jungiantys miškų urėdijas į susivienijimą (asociaciją), ir IX Pasiūlymas, siūlantis kurti VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri veiktų greta urėdijų ir būtų atsakinga už miškų išsaugojimą, sukuria papildomą hierarchinį lygmenį. Dėl to yra ženkliai sunkiau sklandžiai ir sėkmingai įgyvendinti nacionalinio lygmens iniciatyvas. Atsižvelgiant į tai, vertiname, kad IV, VII ir IX Pasiūlymai strateginių iniciatyvų įgyvendinimo efektyvumui turi neigiamą poveikį.

II Pasiūlymas (leidžiantis urėdijoms jungtis į valdybas) ir VIII Pasiūlymas (steigti papildomą valdybą prie GMU), sukuria papildomą valdymo grandį bei itin kompleksišką valdymo modelį. Atitinkamai, II ir VIII Pasiūlymai strateginių iniciatyvų įgyvendinimo efektyvumo požiūriu įvertinami kaip turintys ženkliai neigiamą poveikį.

Paveikslas 4: Strateginių iniciatyvų įgyvendinimo efektyvumo įvertinimas

Šaltinis: sudaryta autorių

5 kriterijus: Atitiktis viešojo administravimo principams

Atsižvelgiant į Įstatymo projekto atitiktį viešojo administravimo principams, įvertiname, kad tiek Įstatymo projektas, tiek Seimo narių pateikti Pasiūlymai tenkina įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, lygiateisiškumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, naujovių ir atvirumo permainoms bei išsamumo principus. Todėl įvertinant šiuos viešojo administravimo principus nė vienas iš Pasiūlymų ženklaus poveikio nedaro.

Tuo tarpu, atsižvelgiant į efektyvumo, vieno langelio ir subsidiarumo principus, įvertiname, kad Įstatymo projektu siūlomas sukurti vienos valstybės įmonės valdymo modelis, turės ženklų teigiamą poveikį, kadangi 42 miškų urėdijų konsolidavimas sudaro sąlygas atsisakyti funkcijų dubliavimo, standartizuoti ir automatizuoti administracinius procesus. Įvertiname, kad tai miškų ūkių valdymo veikloje leis pasiekti ekonomiškai naudingiausius rezultatus mažiausiomis sąnaudomis.

Taip pat, konsoliduojant 42 miškų urėdijas, įgyvendinamas vienos langelio principas, sukuriantis sąlygas asmeniui kreiptis dėl informacijos, skundo ar prašymo, ne į 42 savarankiškai veikiančias miškų urėdijas, o į vieną ūkio subjektą. Taip pat, Įvertiname, kad Įstatymo projektas tenkina ir subsidiarumo principą, nes yra atsisakoma institucinės hierarchijos, o tai leidžia sutrumpinti sprendimų priėmimo laiką. Todėl įvertiname, kad Įstatymo projektas atitinka įvardintus viešojo administravimo principus ir turi ženklų teigiamą poveikį miškų ūkio valdymo efektyvumui.

Remiantis anksčiau aprašytų kriterijų analize, įvertiname, kad viešojo administravimo efektyvumo principas nėra tenkinamas I, II, IV, VII ir VIII Pasiūlymuose, kadangi šių pasiūlymų įgyvendinimas neleistų įdiegti efektyvesnio valdymo modelio, kuris buvo numatytas Įstatymo projekte (remiantis ankstesnių kriterijų analize, įvertiname, kad Įstatymo projektu siūlomas valdymo modelis sudarys sąlygas pasiekti didžiausius lėšų sutaupymus). Kitaip tariant, ištekliai nėra naudojami ekonomiškai, o rezultatai nėra siekiami kuo mažiausiomis sąnaudomis.

III, V, VI Pasiūlymuose keliami reikalavimai urėdijų dydžiui (paduodamos į rinką žaliavinės medienos tūris ir valdomų valstybinių miškų plotas). Iš viešojo administravimo perspektyvos, nėra prasminga įstatymu reguliuoti VĮ padalinių kiekį - siekdama veiklos efektyvumo, valstybės įmonė gali savarankiškai ir efektyviai spręsti dėl veiklos vienetų skaičiaus ir kiekio, kadangi tiesiogiai valdo pirminius duomenis apie padalinių veiklą. Atitinkamai viešojo administravimo principų požiūriu III, V, VI Pasiūlymai teikia perteklinį reguliavimą įstatyminiame lygmenyje, kai sprendimai efektyviai gali būti priimami įmonės lygmenyje. Taip pat IX pasiūlymas yra vertinamas ženkliai neigiamai dėl siūlomos kurti naujos įmonės. Įmonės funkcijos nėra aiškiai apibrėžtos, o jos sukūrimas sukurs papildomų kaštų valstybei. Vertinama, kad III, V, VI, IX Pasiūlymai neatitinka viešojo administravimo subsidiarumo ir efektyvumo principų, todėl viešojo administravimo atitikties kriterijui daro ženkliai neigiamą poveikį.

Atsižvelgiant į tai, įvertiname, kad Įstatymo projektas ir III, V, VI ir IX Pasiūlymai turi ženklų neigiamą poveikį viešojo administravimo principų atitikčiai, tuo tarpu I, II, IV, VII, VIII Pasiūlymai turi neigiamą poveikį įvertinant šį aspektą.

Paveikslas 5: Atitikimo viešojo administravimo principams įvertinimas

Šaltinis: sudaryta autorių

6 kriterijus: Poveikis viešiesiems pirkimams

Vertinant Įstatymo projektu siekiamą įgyvendinti reformą, vertiname, kad miškų urėdijų apjungimas padidins viešųjų pirkimų vykdymo efektyvumą[15]. Viena vertus, apjungus savarankiškai veikiančias miškų urėdijas, galima sukurti centralizuotą viešųjų pirkimų centrą. Viešųjų pirkimų valdymo ir administravimo funkcijų centralizavimas ne tik leidžia suvienodinti ir standartizuoti viešųjų pirkimų procedūras, bet ir vykdyti didesnės apimties pirkimus, t.y. vietoj 42 tapačių paslaugų pirkimų, organizuoti vieną, didelės apimties pirkimą.

Antra vertus, viešųjų pirkimų centralizavimas leis ženkliai sumažinti žmogiškuosius išteklius, viešųjų pirkimų specialistų dirbamų valandų skaičių. Šiuo metu atskiros viešojo valdymo institucijos viešųjų pirkimų specialistas vidutiniškai atlieka nuo keliolikos iki keliasdešimt viešųjų pirkimų per metus, nors centralizuoto pirkimų centro viešajame sektoriuje 1 specialistas (remiantis skirtingais vertinimais) vidutiniškai atlieka apie 100 pirkimų per metus. Tai leis pasiekti pagrindinį perkančiųjų organizacijų tikslą – mažiausiais kaštais įsigyti tos pačios kokybės prekes ir paslaugas.

Taip pat, centralizuoto pirkimų centro sukūrimas leis ženkliai sumažinti šiuo metu miškų urėdijoms tenkančią administracinę naštą: pirkimo dokumentų rengimą, pirkimų administravimą, pasiūlymų vertinimą ir kitas administracines funkcijas.

Be to, viešųjų pirkimų apjungimas leidžia organizuoti didelio masto pirkimus, kurie potencialiai gali pritraukti tarptautinius tiekėjus, taip stiprinant konkurencinę aplinką. Stipresnė konkurencinė aplinka lemia mažesnes prekių ir paslaugų kainas[16] ^{, [17]}.

Atsižvelgiant į tai, vertiname, kad siūlomas Įstatymo projektas, vertinant poveikio viešiesiems pirkimams kontekste, turės ženklų teigiamą poveikį.

III, V ir VI Pasiūlymai, iš esmės pritariantys vienos valstybinių miškų valdymo įmonės modelio įtvirtinimui, sukuria prielaidas viešųjų pirkimų centro sukūrimui ir ženkliam žmogiškųjų išteklių poreikio mažinimui. Atsižvelgiant į tai, vertiname, kad III, V ir VI pasiūlymai turės ženklų teigiamą poveikį miškų sistemos valdymo efektyvumui.

I Pasiūlymas, paliekantis veikti miškų urėdijas, tačiau apjungiantis GMU bei VMT funkcijas, nekuria naudos vertinant poveikį viešųjų pirkimų vykdymui. Apjungus GMU bei Valstybinės miškų tarnybos, nors kartu ir bus apjungiamos ir viešųjų pirkimų funkcijų, galimas kaštų sutaupymo potencialas yra žemas. Visgi, kadangi šiuo jungimu nėra paliečiamos miškų urėdijų viešųjų pirkimų funkcijos, poveikio jų veiklos efektyvumui nėra. Atsižvelgiant į tai, vertiname, kad I Pasiūlymas neturės poveikio miškų sistemos valdymo efektyvumui.

IV ir VII Pasiūlymai, iš esmės siūlantys palikti esamą urėdijų sistemą bei numatantys įkurti miškų urėdijas vienijančią asociaciją, tarp kurios funkcijų numatyta galimybė esant poreikiui centralizuoti viešuosius pirkimus. Visgi, atsižvelgiant į Pasiūlymuose pateikiamą funkcijos formuluotę, nėra garantijos, kad viešieji pirkimai bus pilnai centralizuoti, todėl, anksčiau aprašyti sutaupymai gali būti nepasiekti. Atsižvelgiant į tai, kas išvardinta, vertiname, kad IV ir VII pasiūlymai turės teigiamą poveikį viešiesiems pirkimams.

II, VIII ir IX Pasiūlymai, siūlantys skirtingus valdymo modelius, tačiau paliekantys veikti miškų urėdijų sistemą, iš esmės nekeičia dabartinės situacijos viešųjų pirkimų centralizavimo atžvilgiu (kiekviena institucija ar valstybinė įstaiga atskirai organizuoja viešuosius pirkimus, išskyrus atvejus, kai miškų urėdijos kooperuojasi ilgalaikio turto įsigijimui). Atitinkamai, nėra sudaromos sąlygos viešųjų pirkimų centralizavimui ir nebus pasiekiami galimi lėšų sutaupymai. Vertiname, kad II, VIII ir IX Pasiūlymai poveikio viešųjų pirkimų atžvilgiu neturės.

Paveikslas 6: Poveikio viešiesiems pirkimams įvertinimas

Šaltinis: sudaryta autorių

7 kriterijus: Poveikis medienos pardavimams

Įstatymo projektas, kurio pagrindu sukuriama viena miškų veiklą valstybiniuose miškuose vykdanti valstybinė įmonė, prisidės prie vykdomos administracinės veiklos didinimo, vertinant pakeitimų poveikį medienos pardavimams. Medienos pardavimas iš vieno tiekėjo (VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai”) ženkliai supaprastins medienos įsigijimą pirkėjams – pirkimai bus vykdomi „vieno langelio” principu, kai VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” veiks kaip centralizuotas medienos pardavimo centras. Tai leistų sumažinti pardavimų procesuose dalyvaujančių darbuotojų kaštus, būtų patiriama mažiau išlaidų administruojant pardavimų procesą - mažėja administracinė našta tiek medienos pardavėjui, tiek pirkėjams. Taip pat, konsoliduotai valstybės įmonei atsiranda galimybė tenkinti didesnio masto medienos užsakymus – susidaro prielaidos vykdyti didesnio masto aukcionus. Dėl to šalis tampa patrauklesnė investuotojams. Visgi, medienos pardavimų centralizavimas (pardavimas iš vieno tiekėjo - VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai”) galimai didina riziką neigiamai paveikti smulkiojo verslo konkurencingumą, nes jų įsigijami medienos kiekiai bus nepakankami dalyvavimui masto aukcionuose. Atsižvelgiant į visas išvardintas priežastis, vertiname, kad, nepaisant visų teigiamų aspektų, dėl rizikos pakenkti smulkiajam verslui Įstatymo projektas neturės jokio poveikio medienos pardavimams.

III, V ir VI Pasiūlymai, tikslinantys planuojamą sujungtos VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ organizacinę struktūrą nekeičia Įstatymo projekte numatytų reformos gairių ir poveikio medienos pardavimams. Atitinkamai III, V ir VI Pasiūlymai administracijos efektyvumo požiūriu vertinami kaip neturintys jokio poveikio medienos pardavimams.

I, II, IV, VII, VIII ir IX Pasiūlymai, kuriuose numatoma palikti esamą urėdijų tvarką bei paliekant ir/ ar sukuriant papildomas administracines grandis (asociacijas, valdybas) apriboja galimybes tenkinti didelio masto medienos užsakymus, mažinti pardavimų procesuose dalyvaujančių darbuotojų kaštus ir pan. Atsižvelgiant į tai, vertiname, kad I, II, IV, VII, VIII ir IX Pasiūlymai turės neigiamą įtaką medienos pardavimams.

Paveikslas 7: Poveikio medienos pardavimamas įvertinimas

Šaltinis: sudaryta autorių

8 kriterijus: Ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas

Įstatymo projekto turinys neapima ekonominio valstybinio miškų ūkio reguliavimo. Atitinkamai, vertiname kad Įstatymo projektas neturi poveikio ekonominio valstybinio miškų ūkio reguliavimui. Visgi, atkreipiame dėmesį, kad šis neapibrėžtumas kuria riziką iš kontrolės ir priežiūros perspektyvos. Siūlome, šią rizika valdyti sukuriant anksčiau aprašytą modelį, grįstą platesniais ekonominiais principais.

Pasiūlymas IX neapima ekonominio valstybinio miškų ūkio reguliavimo, šis neapibrėžtumas kuria riziką iš kontrolės ir priežiūros perspektyvos. Dėl to, analogiškai Įstatymo projektui, Pasiūlymas IX yra vertinamas kaip neturintis poveikio ekonominio valstybinio miškų ūkio reguliavimui.

Vertiname, kad Pasiūlymai I-VIII, apibrėžiantys reikalavimus urėdijų dydžiui (valdomų valstybinių miškų plotą bei patiektos į rinką žaliavinės miedienos kiekį) yra per siauri siekiant efektyviai reguliuoti valstybinio miškų ūkio sektoriaus veiklą. Vertiname, kad ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas turėtų būti paremtas išsamesniu modeliu, papildomai įtraukiant kitus rodiklius: miškų tipą, medienos kokybę, miško masyvų ir kelių tankumą bei kitus ekonomiškai pagrįstus rodiklius. Atitinkamai vertiname, kad I, II, III, IV, V, VI, VII ir VIII Pasiūlymai, apibrėžiantys ekonominį miškų reguliavimą dviem anksčiau minėtais kriterijais, yra vertinami neigiamai.

Paveikslas 8: Ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimo įvertinimas

Šaltinis: sudaryta autorių

Apibendrinimas

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Įstatymo projekto ir asiūlymų vertinimą vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu. Ekspertinio įvertinimo kriterijai, kuriais remiantis buvo vertinama ar Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti reforma teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu, yra pristatyti šio dokumento 4 skyriuje. Šio ekspertinio vertinimo apimtyje vertinamas Įstatymo projektas ir Seimo narių pasiūlymai.

Kriterijų vertinimo skalė yra sudaryta remiantis Įstatymo projekto ir Seimo narių pateiktų pasiūlymų daromu poveikiu vertinimo kriterijams. Vertindami Įstatymo projektą ir Seimo narių pateiktus pasiūlymus, daromą poveikį skirstome į 5 kategorijas: ženkliai teigiamą; teigiamą; jokio poveikio; neigiamą; ženkliai neigiamą.

Atkreipiame dėmesį, kad administracijos ir valdymo efektyvumo kriterijų sudaro 5 kriterijai: administracijos efektyvumas, poveikis investiciniams pajėgumams, atitikimas EBPO rekomendacijoms, strateginių iniciatyvų įgyvendinimo efektyvumas, atitiktis viešojo administravimo principams, tačiau teikiant bendrą vertinimą šie kriterijai yra apibendrinami.

Lentelė 3: Ekspertinio įvertinimo apibendrinimas

Pasiūlymo nr./ Kriterijus	Administravimo ir valdymo efektyvumas	Poveikis viešiesiems pirkimams	Poveikis medienos pardavimams	Ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas
Vadybinio ir viešojo administravimo aspektų įvertinimo kriterijai	1 – 5 kriterijai	6 kriterijus	7 kriterijus	8 kriterjus
Įstatymo projektas	Ženklus teigiamas	Ženklus teigiamas	Poveikio nėra	Poveikio nėra
I	Neigiamas	Poveikio nėra	Neigiamas	Neigiamas
II	Neigiamas	Poveikio nėra	Neigiamas	Neigiamas
III	Ženklus teigiamas	Ženklus teigiamas	Poveikio nėra	Neigiamas
IV	Neigiamas	Teigiamas	Neigiamas	Neigiamas
V	Ženklus teigiamas	Ženklus teigiamas	Poveikio nėra	Neigiamas
VI	Ženklus teigiamas	Ženklus teigiamas	Poveikio nėra	Neigiamas
VII	Neigiamas	Teigiamas	Neigiamas	Neigiamas
VIII	Neigiamas	Poveikio nėra	Neigiamas	Neigiamas
IX	Ženkliai neigiamas	Poveikio nėra	Neigiamas	Poveikio nėra

Šaltinis: sudaryta autorių

Remiantis 4 pagrindiniais vertinimo kriterijais, vertiname, kad siūlomas Įstatymo projektas sudarys prielaidas sukurti ženklų teigiamą poveikį, vertinant iš vadybinės ir viešojo administravimo perspektyvos.

III, V ir VI Pasiūlymai iš esmės nekeičia Įstatymo projekte numatytų reformos gairių, todėl iš administravimo ir valdymo efektyvumo perspektyvos poveikis vertinamas kaip ženkliai teigiamas. Vertinant iš ekonomio valstybinių miškų reguliavimo perspektyvos, šia pasiūlymai yra vertinami neigiamai, kadangi įveda ekonominį Veiklos vienetų reguliavimą remiantis per siaurais kriterijais.

Pasiūlymai I, II, IV, VII, VII ir IX vertinami kaip nesukuriantys papildomos naudos, lyginant su siūlomu Įstatymo projektu, todėl neefektyvūs vadybiniu požiūriu. Šių Pasiūlymų priėmimas potencialiai galėtų užkirsti kelią efektyviam valstybės lėšų naudojimui bei valstybės įmonių valdymui. Dėl minėto lėšų naudojimo neefektyvumo šie Pasiūlymai neatitinka viešojo administravimo efektyvumo principo.

Vertinant kriterijų visumą, daroma išvada, kad Įstatymo projektas kuria didžiausią teigiamą poveikį vadybiniu ir administraciniu požiūriu, pasiūlymų priėmimas šią naudą sumažintų bent vienu iš pagrindinių kriterijų.

6. Įstatymo projekto teisinis įvertinimas

Įvertinus kiekvieną Įstatymo projekto siūlomą pakeitimą galiojančio LR miškų įstatymo ir nacionalinės teisės apimtyje, darytina išvada, kad teikiamas Įstatymo projektas iš dalies atitinka teisėkūros principus. Pašalinus lentelėje Nr. 1 nurodytus trūkumus, bus sudarytos prielaidos teisėkūros principų atitikimui.

Vertinant siūlomus Įstatymo projekto pakeitimus, ekspertai nustatė Įstatymo projekto neatitikimus Lietuvos Respublikos galiojantiems teisės aktams. Pašalinus lentelėje Nr. 1 nurodytus neatitikimus, būtų sudarytos prielaidos nagrinėjamą Įstatymo projektą pripažinti tinkamai integruotu į nacionalinės teisės sistemą.

Atsižvelgiant į tarptautinį galiojantį reguliavimą, susijusį su nagrinėjamu Įstatymo projektu, neatitikimų tarptautiniams įsipareigojimams nenustatyta.

Lentelė 4: Įstatymo projekto detalusis įvertinimas

Straipsnis

Straipsnio tekstas

Teisinis įvertinimas

2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Gamtotvarkos priemonės – specialios tvarkymo ir apsaugos priemonės, skirtos užtikrinti palankią saugomų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklę ir jų ilgalaikį išlikimą.“

4 d.

Šia nuostata yra įvedamas gamtotvarkos priemonių teisinis reglamentavimas. Vertinant šią nuostatą teisės akto projekto visumoje, yra aišku, kad gamtotvarkos priemonės įeina į kompleksinę miškų ūkio veiklą, kurią vykdo valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, tai reiškia, kad gamtotvarkos priemones įgyvendina valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Teisės akto projektas taip pat numato, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nustato valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“ privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo normas. Tačiau nėra aišku, kokią miškų programą ar tikslą įgyvendina šios priemonės, todėl yra siūlomi tokie pakeitimai:

Gamtotvarkos priemonės – specialios tvarkymo ir apsaugos priemonės, skirtos užtikrinti palankią saugomų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklę ir jų ilgalaikį išlikimą miškuose ir yra apibrėžiamos vidiniuose miškotvarkos projektuose.

Patikslinus sąvoką kaip siūloma, pakeitimas vertintinas teigiamai, nes sudarytų sąlygas atitikti teisėkūros principus ir būtų tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą bei neprieštarautų Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

2. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miškų išteklių naudojimą, prekybą mediena ir miško ištekliais, gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą.“

5 d.

Atsižvelgiant į tai, kad 4 d. įtvirtinama sąvoka „Gamtotvarkos priemonės“, šis pakeitimas vertintinas teigiamai, nes atitinka teisėkūros principus ir yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

3. Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Miško valdytojas – miško savininkas; valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę.“

17 d.

Tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.106 str. 1 d., tiek ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 6 d. nurodyta, kad patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Todėl rekomenduotina nustatant miško valdytojo sąvoką, pažymėti, kad minėtas subjektas patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę.

4. Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:

„20. Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą.“

20 d.

Tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.106 str. 1 d., tiek ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 6 d. nurodyta, kad patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Todėl rekomenduotina nustatant valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ sąvoką, nurodyti, kad minėtas subjektas valdo ir naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Taip pat, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 str. 1 d. nuostatas, siekiant vieningo reglamentavimo, rekomenduotina nurodyti, kad Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ valdo ir naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.

5. Pakeisti 2 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:

„30. Valstybiniai miškų pareigūnai – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir valstybinės miškų kontrolės įstaigų valstybės tarnautojai, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.“

30 d.

Atsižvelgiant į siūlomų pakeitimų visumą, šis pakeitimas vertintinas teigiamai, nes atitinka teisėkūros principus ir yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

4 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“

6 d.

2. Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“

7 d.

5 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 8 punktu ir jį išdėstyti taip:

„8) įgyvendina valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ savininko teises ir pareigas;“

5 str. 2 d. 8 p.

2. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 9 punktu ir jį išdėstyti taip:

„9) nustato valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“ privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo normas;“

5 str. 2 d. 9 p.

3. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 10 punktu ir jį išdėstyti taip:

„10) įgyvendina miškų urėdijų savininko teises ir pareigas.“

5 str. 2 d. 10 p.

4. Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Atlikdama šias funkcijas, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos:

1) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas;

2) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą;

3) organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.“

5 str. 4 d., 5 str. 5 d.

5. Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ atlieka šias valstybines funkcijas:

1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;

2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendras valstybines miško priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos sistemas;

3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose;

4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.“

5 str. 5 d.

6 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ darbuotojai neturi teisės dirbti pagal darbo sutartis, būti steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais) privačiose medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonėse, vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą ir kitais įstatymais draudžiamą veiklą.“

6 str. 10 d.

Įstatymo projektas buvo rengiamas, kai galiojo Įstatymo redakcija nuo 2017-01-01 iki 2017-04-26[18], kurioje 6 straipsnio dalių numeracija skiriasi nuo dabar galiojančios įstatymo redakcijos. Todėl projektu keičiama ne Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 6 str. 10 d., bet 6 str. 3 d. Rekomenduotina šį neatitikimą pakoreguoti, nurodant, kad keičiama įstatymo 6 str. 3 d.

2. Pakeisti 6 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Valstybinių miškų pareigūnų – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu, tais atvejais, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“

6. str. 11 d.

Įstatymo projektas buvo rengiamas, kai galiojo Įstatymo redakcija nuo 2017-01-01 iki 2017-04-26[19], kurioje 6 straipsnio dalių numeracija skiriasi nuo dabar galiojančios įstatymo redakcijos. Projektu keičiama ne Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 6 str. 11 d., bet 6 str. 4 d. Rekomenduotina šį neatitikimą pakoreguoti, nurodant, kad keičiama įstatymo 6 str. 4 d.

7 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

7 str. 1 d.

Siekiant teisėkūros aiškumo principo užtikrinimo, rekomenduotina detalizuoti, kokias paslaugas be išvardintų teikia Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ arba pakoreguoti normos formuluotę, nurodant, kad Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia kitas paslaugas.“ Nesant sąvokos patikslinimų, šis pakeitimas būtų vertinamas, kaip neatitinkantis teisėkūros sistemiškumo ir aiškumo principų.

2. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miško priešgaisrinei apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“

7 str. 2 d.

Atsižvelgiant į anksčiau pateiktas rekomendacijas dėl gamtotvarkos priemonių sąvokos nustatymo, papildomos pastabos, susijusios su šio straipsnio pakeitimu, neteikiamos. Atsižvelgiant į siūlomų pakeitimų visumą, šis pakeitimas vertintinas teigiamai, nes atitinka teisėkūros principus ir yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Savivaldybių vykdomosios institucijos miško valdytojo teikimu, o miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą.“

8 str. 2 d.

Atsižvelgiant į siūlomų pakeitimų visumą, šis pakeitimas yra vertinamas teigiamai, nes atitinka teisėkūros principus ir yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

13 str. 1 d.

18 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ kartu su savivaldybėmis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.“

18 str. 1 d.

2. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Valstybinių miškų valdytojai skiria lėšų bendrai miško priešgaisrinės apsaugos sistemai. Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines priešgaisrines priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita).“

18 str. 2 d.

3. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Aplinkos ministras nustato specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones, privalomas visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai šalies mastu išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip 500 tūkst. kubinių metrų.“

18 str. 3 d.

19 straipsnio pakeitimas

„1. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis teisės aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie medžių ligų ir kenkėjų židinius.“

19 str.

10 straipsnis

Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, bei šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje išdėstytą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 4 dalyje išdėstytą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalies redakciją, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

2. 2018 m. sausio 1 d. šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje išdėstytas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 punktas ir šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje išdėstyta Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalis netenka galios.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Siūlomose atitinkamų pakeitimų įsigaliojimą reglamentuojančiose nuostatose nėra nustatytas momentas, nuo kurio įsigalioja šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje išdėstyta Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 punkto redakcija ir 4 dalyje išdėstyta Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalies redakcija.

Kompleksiškai vertinant, pašalinus aukščiau nurodytą trūkumą ir papildžius projektą bei nustačius įsigaliojimo momentą, siūlomas pakeitimas atitiks teisėkūros sistemiškumo principą.

Šaltinis: sudaryta autorių

7. Galutinė įvertinimo išvada

Šiame skyriuje yra pateikiama galutinė apibendrinta Ekspertinio įvertinimo išvada. Galutinė išvada yra suformuota atsižvelgiant į Ekspertinio įvertinimo tikslą – įvertinti Įstatymo projektą ir Pasiūlymus teisiniu bei vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriais.

Atlikus įvertinimą vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu, darytina išvada, jog siūlomas Įstatymo projektas sudarys prielaidas sukurti teigiamą poveikį Lietuvos miškų sektoriui, vertinant vadybinių ir viešojo administravimo aspektais. III, V ir VI Pasiūlymai iš esmės nekeičia Įstatymo projekte numatytų reformos gairių, tačiau jais įvedamas papildomas įstatyminis reguliavimas neatitinka viešojo administravimo subsidiarumo principo. Pasiūlymai I, II, IV, VII, VII ir IX vertintini kaip nesukuriantys papildomos naudos, lyginant su siūlomu Įstatymo projektu, todėl neefektyvūs vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu. Šių Pasiūlymų priėmimas potencialiai galėtų užkirsti kelią efektyviam valstybės lėšų naudojimui valstybės valdomoje (-ose) įmonėje (-ėse). Dėl minėto lėšų naudojimo neefektyvumo šie Pasiūlymai neatitinka viešojo administravimo efektyvumo principo.

Teisiniu aspektu darytina išvada, jog Įstatymo projektas iš dalies atitinka teisėkūros principus, išskyrus skyriuje 6 nurodytus netikslumus. Vertinant Įstatymo projekto siūlomus pakeitimus, nustatyti minimalūs neatitikimai Lietuvos Respublikos galiojantiems teisės aktams. Pašalinus skyriuje 6 nurodytus neatitikimus, būtų sudarytos prielaidos Įstatymo projektą vertinti kaip tinkamai integruotą į nacionalinės teisės sistemą. Atsižvelgiant į galiojantį tarptautinį reguliavimą, susijusį su nagrinėjamu Įstatymo projektu, neatitikimų tarptautiniams įsipareigojimams nenustatyta.

Įvertinus Pasiūlymus dėl Miškų įstatymo pakeitimų, darytina išvada, kad teisėkūros sistemiškumo principų neatitinka bei su nacionaliniais teisės aktais tinkamai nėra suderinta dalis pasiūlymų dėl teisės akto pakeitimo, teiktų su šiais Pasiūlymais: Nr. I, II, III, IV, V, VII,IX. Kiekvieno Pasiūlymais pateiktų siūlomų Miškų įstatymo pakeitimų atitiktis teisėkūros principams, nacionaliniams teisės aktams bei tarptautiniams įsipareigojimams yra įvertinta Priede Nr. 2.

Atsižvelgiant į atliktą Įstatymo projekto ir Pasiūlymų įvertinimą vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu bei jų atitikimą teisėkūros principams, rekomenduojame:

· Priimti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-420;

· Atmesti Pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-420;

· Aiškiai atskirti miškų ūkio valdymo vienetų (Urėdijų) skaičiaus ir juridinių asmenų skaičiaus nustatymo klausimus;

Darytina išvada, kad priėmus šias rekomendacijas miškų sektorius galėtų nuosekliai judėti link veiksmingo išteklių paskirstymo aukštesnių valdymo efektyvumo ir skaidrumo standartų.

Priedai

Priedas Nr. 1. Seimo narių pasiūlymų santrauka

Lentelė 5: Seimo narių pasiūlymų santrauka

Nr.	Pasiūlymą pateikė	Pagrindiniai pasiūlymai, esminiai skirtumai lyginant su Įstatymo projektu (įvertinant vadybiniu požiūriu)
I.	Remigijus Žemaitaitis	Pagrindiniai pasiūlymai: · Miško valdytojo sąvoka. Atsisakyti VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” sąvokos, palikti miškų urėdijos sąvoką. · VĮ „Lietuvos valstybinių miškų” funkcijos. Numatytas VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” funkcijas palikti miškų urėdijoms. · Aplinkos ministerijos funkcijos. Atsisakyti papildomų Aplinkos ministerijai numatytų funkcijų. Miškų urėdijų savininko teises ir pareigas, jų veiklos koordinavimą priskirti Valstybinei miškų tarnybai. · Generalinės miškų urėdijos (GMU) funkcijos. Atsisakyti GMU priskirtų funkcijų; šias funkcijas priskirti Valstybinei miškų tarnybai. · Ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas. Papildyti Miškų įstatymą nuostata, kad „viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo nuo 40 iki 60 tūkstančių hektarų valstybinių miškų bei per metus iškerta ir pateikia į rinką ne mažiau kaip 100 tūkstančių kubinių metrų žaliavinės medienos”[20]. Palikti nuostatą dėl lėšų ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti kooperavimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Siūlomas valdymo modelis: miškų urėdijų sistema. · Miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių. Miško priešgaisrinės apsaugos sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja Valstybinė miškų tarnyba ir miškų urėdijos. Kiti pasiūlymai: · Priskirti papildomas funkcijas Valstybinei miškų tarnybai: organizuoti ir koordinuoti valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Esminiai skirtumai, lyginant su Įstatymo projektu: · Miškų ūkio valdymo veiklą vykdo miškų urėdijos bei Valstybinė miškų tarnyba.
II.	Paulius Saudargas Virginija Vingrienė Kęstutis Bacvinka Rita Tamašunienė Algimantas Salamakinas Jurgis Razma	Pasiūlymai: · Miško valdytojo sąvoka. Atsisakyti VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” sąvokos, palikti miškų urėdijos sąvoką. · VĮ „Lietuvos valstybinių miškų” funkcijos. Numatytas VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” funkcijas palikti miškų urėdijoms. · Aplinkos ministerijos funkcijos. Atsisakyti papildomų Aplinkos ministerijai numatytų funkcijų. Miškų urėdijų savininko teises ir pareigas, jų veiklų koordinavimą priskirti Generalinei miškų urėdijai. · Generalinės miškų urėdijos (GMU) funkcijos. Priskirti papildomas funkcijas GMU: organizuoti ir koordinuoti valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. · Ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas. Papildyti Miškų įstatymą nuostata, kad „viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo nuo 30 iki 60 tūkstančių hektarų valstybinių miškų bei per metus iškerta ir pateikia į rinką ne mažiau kaip 100 tūkstančių kubinių metrų žaliavinės medienos”[21]. Palikti nuostatą dėl lėšų ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti kooperavimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Siūlomas valdymo modelis: miškų urėdijų sistema, taip pat gali būti įsteigtas kolegialus miškų urėdijų valdymo organas – valdyba. Kiti pasiūlymai: · Papildyti Miškų įstatymą nuostata, kad „tame pačiame Lietuvos regione esančių miškų urėdijų valdymui gali būti skiriamas vienas kolegialus valdymo organas – valdyba” [22]. Esminiai skirtumai, lyginant su Įstatymo projektu: · Miškų ūkio valdymo veiklą vykdo miškų urėdijos bei Generalinė miškų urėdija. Tame pačiame Lietuvos regione esančių miškų urėdijų valdymui gali būti skiriamas vienas kolegialus valdymo organas – valdyba.
III.	Juozas Olekas	Pasiūlymai: Ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas. Papildyti Miškų įstatymą nuostata, kad „viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo 25-55 tūkstančių hektarų valstybinių miškų bei per metus iškerta ir pateikia į rinką ne mažiau kaip 100 tūkstančių kubinių metrų žaliavinės medienos”[23]. Palikti nuostatą dėl lėšų ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti kooperavimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Siūlomas valdymo modelis: VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai”. Esminiai skirtumai, lyginant su Įstatymo projektu: · Siūloma palikti miškų urėdijų sąvoką ir iškelti reikalavimus urėdijų valdomo miško plotui bei žaliavinės medienos kiekiui, kurie galiotų iki sujungimo į VĮ „Lietuvos Valstybiniai Miškai”.
IV.	Algimantas Salamakinas Juozas Olekas Remigijus Žemaitaitis Vytautas Kamblevičius Valentinas Bukauskas Kęstutis Bacvinka Andrius Palionis Audrys Šimas Algirdas Sysas Paulius Saudargas Virginija Vingrienė Juozas Varžgalys Vanda Kravčionok Kazys Starkevičius Jonas Varkalys Petras Čimbaras Irena Šiaulienė Mindaugas Bastys Rita Tamašunienė Juozas Baublys Ričardas Juška	Pasiūlymai: · Miško valdytojo sąvoka. Atsisakyti VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” sąvokos, palikti miškų urėdijos sąvoką. Taip pat, įvesti sąvoką „Miško valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ prie Aplinkos ministerijos”. · VĮ „Lietuvos valstybinių miškų” funkcijos. Numatytas VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” funkcijas palikti miškų urėdijoms. · Aplinkos ministerijos funkcijos. Atsisakyti papildomų Aplinkos ministerijai numatytų funkcijų. Taip pat, pridėti nuostatą, kad Aplinkos ministerija „nustato valstybės įmonių susivienijimui (asociacijai) „Lietuvos valstybiniai miškai“ privalomąsias įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo normas.”[24] · Ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas. Siūlomas valdymo modelis: valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“, kurios nariai yra miškų urėdijos, veikia pagal LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą. Miško urėdijoms priklausantys administravimo ir miškininkavimo padaliniai – girininkijos, kurie turi mažesnius administravimo vienetus – eiguvas. „Valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ veikia savifinansavimo principu ir yra finansuojama iš miško urėdijų tiesioginių atskaitymų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.”[25] · Miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių. Miško priešgaisrinės apsaugos sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja Valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ kartu su savivaldybėmis. Kiti pasiūlymai: · Įsteigti miško valstybės įmonių susivienijimą (asociaciją) „Lietuvos valstybiniai miškai“ prie Aplinkos ministerijos, kuri veiktų kaip „valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo valstybės įmonė, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą”[26]. Asociacijos nariai – miškų urėdijos. Asociaciją sudaro šie administraciniai vienetai: 1) VĮ susivienijamo (asociacijos) „Lietuvos valstybiniai miškai“ direkcija; 2) Miškų urėdijos; 3) Girininkijos. VĮ susivienijamo (asociacijos) „Lietuvos valstybiniai miškai“ direkcija: 1) Administruoja Lietuvos valstybinius miškus per miškų urėdijas-ribotos juridinės atsakomybės valstybės įmones. 2) Atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą; 3) Nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų normas. 4) Organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą. 5) Organizuoja ir koordinuoja miško atkūrimo, įveisimo, apsaugos , tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą. 6) Rengia ir įgyvendina modernią miškininkystės veiklos informacinę sistemą. 7) Rengia ir įgyvendina racionalaus miškų išteklių naudojimo priemones, optimizuojant medynų tūrio prieaugio ir jo naudojimo balansą. 8) Rengia ir įgyvendina miško ir miško produkcijos modernesnes apskaitos programą. 9) Organizuoja ir koordinuoja apvalios medienos gaminių aukciono informacinę sistemą ir ją koordinuoja pagal LR Vyriausybės patvirtintą tvarką. 10) Esant poreikiui centralizuoja viešuosius pirkimus 11) Nustato ir įgyvendina miškų urėdijų veiklos vertinimo ir vadovų atestavimo tvarką. Direkcija kasmet rengia ataskaitą ir atsiskaito Vyriausybei. Prie VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ Aplinkos ministerija sudaro valdybą, kurios daugiau kaip pusė visų narių sudaro miškų ūkio specialistai. · Papildyti Miškų įstatyme apibrėžtą miškų urėdijos sąvoką nuostata, kad „ miškų urėdijos moksliškai pagrįstas optimalus dydis yra 25 – 40 tūkst. hektarų ploto”.[27] · Papildyti Miškų įstatymą nuostata, kad „Girininkija - miškų teritorijos administravimo ir miškininkavimo vienetas priklausantis miškų urėdijai ar kitai miško ūkio institucijai. Girininkijos svarbiausi uždaviniai yra miško atkūrimas ir įveisimas, medynų ugdymas, sanitarinė, priešgaisrinė ir pažaidų apsauga, miško naudojimo organizavimas, miško rangovų miškininkavimo kontrolė, gamtosauginių priemonių įgyvendinimas”. · Papildyti Miškų įstatymą nuostata, kad „eiguva girininkijos padalinys, mažiausias miško administravimo vienetas”. Esminiai skirtumai, lyginant su Įstatymo projektu: · Miškų ūkio valdymo veiklą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtas valstybės įmonių susivienijamas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“, kurio nariai yra miškų urėdijos, ir kurio pagrindinis tikslas – administruoti ir koordinuoti valstybinių miškų valdymą ir naudojimą per VĮ miškų urėdijas, atstovauti asociacijos narių interesams ir ginti juos bei tenkinti viešąjį interesą.
V.	Virginija Vingrienė Juozas Varžgalys Algimantas Salamakinas Kęstutis Bacvinka Audrys Šimas Juozas Olekas	Pasiūlymai: · Miško valdytojo sąvoka. Papildyti Įstatymo projekte apibrėžtą sąvoką nuostata, kad miško valdytojas gali būti „kita valstybės ar savivaldybės institucija ar jos struktūrinis padalinys”[28]. · VĮ „Lietuvos valstybinių miškų” funkcijos. Išplėsti Įstatymo projekte numatytas funkcijas, papildant, kad VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” taip pat „įgyvendina [...] rekreacinės infrastruktūros, biologinės įvairovės apsaugos (rezervacinės) paskirties ir pobūdžio objektų [priežiūrą ir taisymą (remontą)] bei plėtojimą [visų nuosavybės formų miškuose]”[29]. · Valstybinių miškų pareigūnų pareigos, teisės ir socialinės garantijos. Miškų įstatyme apibrėžtas valstybinių miškų pareigūnų pareigas, teises ir socialines garantijas, numatytas ir Įstatymo projekte, taip pat taikyti ir VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” struktūrinių padalinių darbuotojams ir jų artimiems giminaičiams.[30] · Miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių. Miško priešgaisrinės apsaugos sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja taip pat ir kitos kompetentingos institucijos. Kiti pasiūlymai: · Papildyti Miškų Įstatymą nuostata, kad „miškų urėdija – valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai” struktūrinis padalinys, kurio veiklos teritorija turi būti pagrįsta teritorinių 25 – 60 tūkstančių hektarų valstybinių miškų teritorijos valdymu”[31]. · Papildyti Miškų Įstatymą nuostata, kad „girininkija - valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ struktūrinių padalinių - miškų urėdijų - teritorinis padalinys”[32]. Esminiai skirtumai, lyginant su Įstatymo projektu: · Miškų ūkio valdymo veiklą vykdo VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai”, turinti struktūrinius padalinius – miškų urėdijas, kuriose veikia teritoriniai padaliniai – girininkijos.
VI.	Kęstutis Mažeika	Pasiūlymai: · Miško valdytojo sąvoka. Papildyti Įstatymo projekte apibrėžtą sąvoką nuostata, kad VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” turi filialus – miškų urėdijas. · Ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas. Papildyti Miškų įstatymą nuostata, kad „vienai miškų urėdijai priskirtų valstybinių miškų plotas kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti turi būti 30-60 tūkstančių hektarų, metinė miško kirtimo apimtis – ne mažiau kaip 100 tūkstančių kubinių metrų žaliavinės medienos”[33]. Kiti pasiūlymai: · Papildyti Miškų įstatymą nuostata, kad „miškų urėdija – valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ filialas, turintis struktūrinius padalinius – girininkijas, bei jam priskirtuose valstybiniuose miškuose vykdantis kompleksinę miškų ūkio veiklą”[34]. Esminiai skirtumai, lyginant su Įstatymo projektu: · Miškų ūkio valdymo veiklą vykdo VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai”, turinti filialus – miškų urėdijas, kurie turi filialus – girininkijas.
VII.	Algimantas Salamakinas	Pasiūlymai: · Miško valdytojo sąvoka. Atsisakyti VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” sąvokos, palikti miškų urėdijos sąvoką. · Ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas. Palikti nuostatą dėl lėšų ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti kooperavimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Siūlomas valdymo modelis: miškų urėdijų veiklos konsolidacija, kurią vykdo valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai”, kurios nariai yra miškų urėdijos. Kiti pasiūlymai: · Įsteigti valstybės įmonių susivienijamą (asociaciją) „Lietuvos valstybiniai miškai“, kurios nariai yra miškų urėdijos. Asociacijos pagrindinis tikslas - konsoliduoti miškų urėdijų veiklą. Pagrindinės Asociacijos funkcijos: 1) „Administruoja Lietuvos valstybinius miškus per miškų urėdijas- ribotos juridinės atsakomybės valstybės įmones; 2) Atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas, konsoliduoja ir koordinuoja jų veiklą; 3) Nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų normas; 4) Konsoliduoja ir organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą; 5) Konsoliduoja, organizuoja ir koordinuoja miško atkūrimo, įveisimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą; 6) Konsoliduoja, rengia ir įgyvendina modernią miškininkystės veiklos informacinę sistemą; 7) Konsoliduoja, rengia ir įgyvendina racionalaus miškų išteklių naudojimo priemones, optimizuojant medynų tūrio prieaugio ir jo naudojimo balansą; 8) Konsoliduoja, rengia ir įgyvendina miško ir miško produkcijos modernesnes apskaitos programą; 9) Konsoliduoja, organizuoja ir koordinuoja apvalios medienos gaminių aukciono informacinę sistemą ir ją koordinuoja pagal LR Vyriausybės patvirtintą tvarką; 10) Esant poreikiui konsoliduoja ir centralizuoja viešuosius pirkimus; 11) Nustato ir įgyvendina miškų urėdijų veiklos vertinimo ir vadovų atestavimo tvarką.”[35] Direkcija kasmet rengia ataskaitą ir atsiskaito Vyriausybei. Esminiai skirtumai, lyginant su Įstatymo projektu: · Miškų ūkio valdymo veiklą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtas valstybės įmonių susivienijamas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“, kurio nariai yra miškų urėdijos, ir kurio pagrindinis tikslas – konsoliduoti miškų urėdijų veiklą. Prie Asociacijos Aplinkos ministerija sudaro valdybą, kurios daugiau nei pusė narių sudaro miškų ūkio specialistai.
VIII.	Algirdas Butkevičius	Pasiūlymai: · Miško valdytojo sąvoka. Atsisakyti VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” sąvokos, palikti miškų urėdijos ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos sąvokas. · VĮ „Lietuvos valstybinių miškų” funkcijos. Numatytas VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” funkcijas perduoti miškų urėdijoms. Atsisakyti Įstatymo projekte numatytų funkcijų: a) „diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas”[36]. Taip pat praplečiamos Įstatymo projekte numatytos funkcijos. Miškų urėdijos: 1) „valstybinėje žemėje įveisia naujus miškus kompensuojant miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis; 2) miškuose įgyvendina gamtotvarkos priemones, skirtas užtikrinti palankią saugomų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklę ir jų ilgalaikį išlikimą”.[37] · Aplinkos ministerijos funkcijos. Atsisakyti papildomų Aplinkos ministerijai numatytų funkcijų. Miškų urėdijų savininko teises ir pareigas, jų veiklų koordinavimą priskirti Generalinei miškų urėdijai. · Generalinės miškų urėdijos (GMU) funkcijos. Praplėsti GMU funkcijas. Be Įstatymo projekte numatytų funkcijų, Generalinė miškų urėdija taip pat: a) „atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas, koordinuoja ir konsoliduoja jų veiklą; b) nustato […] konsoliduoto pelno rodiklius; c) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja žaliavinės medienos, pagamintos miškų urėdijoms priskirtuose valstybiniuose miškuose, didmeninio pardavimo aukcionus ir centralizuotus miškų urėdijų viešuosius pirkimus; d) nustato miškų urėdijų veiklos vertinimo ir miškų urėdijų vadovų atestavimo tvarką”.[38] · Ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas. Papildyti Miškų įstatymą nuostata, kad „Viena miškų urėdija kompleksinę miškų ūkio veiklą vykdo 30-60 tūkstančių hektarų valstybinių miškų plote bei per metus iškerta ir pateikia į rinką ne mažiau kaip 100 tūkstančių kubinių metrų žaliavinės medienos”[39]. Palikti nuostatą dėl lėšų ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti kooperavimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Siūlomas valdymo modelis: miškų urėdijų sistema; Generalinė miškų urėdija veikia kaip „ūkinio valdymo institucija, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą”[40], kurios veikla finansuojama iš miškų urėdijų atskaitymų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką”[41]. · Miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių. Miško priešgaisrinės apsaugos sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija ir miškų urėdijos. Kiti pasiūlymai: · Papildyti Miškų įstatymą nuostata, kad „Lietuvos valstybinių miškų ūkio (VĮ miškų urėdijų) bendriems strateginiams veiklos tikslams ir ūkinės - finansinės veiklos uždaviniams nustatyti ir veiklai vertinti prie Generalinės miškų urėdijos sudaroma nepriklausoma valdyba, kurios sudėtį ir veiklos reglamentą tvirtina aplinkos ministras.”[42] Esminiai skirtumai, lyginant su Įstatymo projektu: · Miškų ūkio valdymo veiklą vykdo miškų urėdijos bei Generalinės miškų urėdija, prie kurios sudaroma nepriklausoma valdyba, kurios sudėtį ir veiklos reglamentą tvirtina aplinkos ministras.
IX.	Rimantas Jonas Dagys	Pasiūlymai: · Miško valdytojo sąvoka. Įstatymo projektą papildyti urėdijos sąvoka. Atsisakyti nuostatos, kad miško valdytojų gali būti „užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę”[43]. · VĮ „Lietuvos valstybinių miškų” funkcijos. Praplėsti Įstatymo projekte numatytas funkcijas: a) „patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taiko gamtotvarkos priemones, taip pat vykdo veiklą, apimančią miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą; b) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas, užtikrinančias miškų išsaugojimą ir plėtrą“[44]. · Ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas. Panaikinti nuostatą, kad VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” „veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas”.[45] Kiti pasiūlymai: · Papildyti Miškų Įstatymą nuostata, kad urėdijos „vykdo racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena ir miško ištekliais, tačiau nepakenkiant gamtotvarkos priemonių įgyvendinimui”[46] Esminiai skirtumai, lyginant su Įstatymo projektu: · Miškų ūkio valdymo veiklą vykdo VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai” (atsakinga už miškų išteklių išsaugojimą ir priežiūrą) ir urėdijos.

Šaltinis: sudaryta autorių

Priedas Nr. 2. Pasiūlymų teisinis įvertinimas

Lentelė 6: Seimo narių pasiūlymų teisinis įvertinimas

Nr.

Pasiūlymą pateikė

Pasiūlymai

Teisinis vertinimas

X. I.

Remigijus Žemaitaitis

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos - valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą.

Pasiūlymas neužtikrina tinkamo teisėkūros sistemiškumo principų įgyvendinimo, nėra tinkamai suderintas su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 str. 3 d. nuostatomis.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Miško valdytojas – miško savininkas; ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ miškų urėdija, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė, ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę.“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:

„20. ~~Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Miškų urėdija – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą.“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti ~~valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“~~miškų urėdijoms. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą:

~~„8) įgyvendina valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ savininko teises ir pareigas;“~~

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pasiūlymas: pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 2 dalies 9 punktą:

~~„9) nustato valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“ privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo normas;“~~

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 2 dalies 10 punktą:

~~„10) įgyvendina miškų urėdijų savininko teises ir pareigas.“~~

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja ~~Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos~~ Valstybinė miškų tarnyba. Atlikdama šias funkcijas, ~~Generalinė miškų urėdija~~ valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos:

1) atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą;

2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas;

3) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą;

4) organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.“

Pasiūlymas neužtikrina tinkamo teisėkūros sistemiškumo principų įgyvendinimo, nėra tinkamai suderintas su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 str. 3 d. nuostatomis.

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. ~~Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Miškų urėdijos atlieka šias valstybines funkcijas:

1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;

2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendras valstybines miško priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos sistemas;

3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose;

4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Valstybiniai miškų pareigūnai ir ~~valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“~~miškų urėdijos darbuotojai neturi teisės dirbti pagal darbo sutartis, būti steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais) privačiose medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonėse, vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą ir kitais įstatymais draudžiamą veiklą.“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Valstybinių miškų pareigūnų –~~valstybinių miškų~~ miškų urėdijos miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu, tais atvejais, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas.“ Miškų urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo nuo 40 iki 60 tūkstančių hektarų valstybinių miškų bei per metus iškerta ir pateikia į rinką ne mažiau kaip 100 tūkstančių kubinių metrų žaliavinės medienos. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose. Miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą ne tik miško, bet ir valstybinė ne miško žemė (žemės ūkio naudmenos, vandenys ir kt.).“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Valstybinė miškų tarnyba ir miškų urėdijos kartu su savivaldybėmis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.“

Pasiūlymas neužtikrina tinkamo teisėkūros sistemiškumo principų įgyvendinimo, nėra tinkamai suderintas su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 str. 3 d. nuostatomis.

XI. II.

Paulius Saudargas

Virginija Vingrienė

Kęstutis Bacvinka

Rita Tamašunienė

Algimantas Salamakinas

Jurgis Razma

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos – valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą.

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Miško valdytojas – miško savininkas; ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~miškų urėdija, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė, ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę.“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti ~~valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“~~miškų urėdijoms. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą:

~~„8) įgyvendina valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ savininko teises ir pareigas;“~~

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 2 dalies 9 punktą:

~~„9) nustato valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“ privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo normas;“~~

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 2 dalies 10 punktą:

~~„10) įgyvendina miškų urėdijų savininko teises ir pareigas.“~~

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja Generalinėmiškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Atlikdama šias funkcijas, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos:

1) atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą;

2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas;

3) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą;

4) organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. ~~Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~Miškų urėdijos atlieka šias valstybines funkcijas:

1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;

2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendras valstybines miško priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos sistemas;

3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose;

4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

Pasiūlymas iš esmės atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Valstybinių miškų pareigūnų –~~valstybinių miškų~~ miškų urėdijosmiško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu, tais atvejais, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“

Pasiūlymas iš esmės atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

Miškų urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas.

Viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo nuo 30 iki 60 tūkstančių hektarų valstybinių miškų bei per metus iškerta ir pateikia į rinką ne mažiau kaip 100 tūkstančių kubinių metrų žaliavinės medienos.

Tame pačiame Lietuvos regione esančių miškų urėdijų valdymui gali būti skiriamas vienas kolegialus valdymo organas – valdyba.

Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“

Tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.106 str. 1 d., tiek ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 6 d. nurodyta, kad patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Todėl derėtų pažymėti, kad subjektas patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo nurodytą turtą.

Pasiūlymas:

Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Generalinė miškų urėdija ir miškų urėdijos kartu su savivaldybėmis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.“

Pasiūlymu iš esmės siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

XII. III.

Juozas Olekas

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ ir miškų urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo 25-55 tūkstančių hektarų valstybinių miškų bei per metus iškerta ir pateikia į rinką ne mažiau kaip 100 tūkstančių kubinių metrų žaliavinės medienos. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.“

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus įstatymo pakeitimams, susijusiems su valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ steigimu, miškų urėdijos taps minėtos įmonės filialais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civiliniu Kodeksu 2.53 str. Juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens filialo turtas nėra atskirtas nuo juridinio asmens, nėra tikslinga įtvirtinti nuostatą, susijusią su lėšų kooperavimui ilgalaikiam turtui bei jungtinės veiklos sutarties sudarymu. Todėl pasiūlymas neužtikrina tinkamo teisėkūros sistemiškumo principų įgyvendinimo.

XIII. IV.

Algimantas Salamakinas

Juozas Olekas

Remigijus Žemaitaitis

Vytautas Kamblevičius

Valentinas Bukauskas

Kęstutis Bacvinka

Andrius Palionis

Audrys Šimas

Algirdas Sysas

Paulius Saudargas

Virginija Vingrienė

Juozas Varžgalys

Vanda Kravčionok

Kazys Starkevičius

Jonas Varkalys

Petras Čimbaras

Irena Šiaulienė

Mindaugas Bastys

Rita Tamašunienė

Juozas Baublys

Ričardas Juška

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. ~~Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos~~ – valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą.

Miško valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ prie Aplinkos ministerijos – valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo valstybės įmonė, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą.

Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme pateiktoje asociacijos sąvokoje, nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Tai reiškia, kad asociacija turi juridinio asmens statusą, o tuo tarpu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas draudžia valstybės ir savivaldybės įmonėms būti kitų juridnių asmenų dalyve. Be to, galiojantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymas įvtirtina miškų urėdijų valstybės įmonės statusą. Todėl darytina išvada, kad asociacijos Miško valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ įkūrimas prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymui. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas nėra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą, neužtikrina tinkamo teisėkūros sistemiškumo principo įgyvendinimo.

Be to, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 16 str. 2 d. 10 p. nustato, kad asociacijai draudžiama vykdyti valstybės ar savivaldybių, jų institucijų ar pareigūnų bei valstybės tarnautojų viešojo administravimo funkcijas, jeigu to nenumato kiti įstatymai. Miškų urėdijas vienijantis subjektas Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos yra biudžetinė įstaiga. Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 str. 1 d. nustato, kad biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų.

Atsižvelgiant į tai, kad biudžetinė įstaiga įgyvendina valstybės ar savivaldybės funkcijas, o asociacijai yra draudžiama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės funkcijas, miškų urėdijos negali būti vienijamos asociacijoje, nes netenkintų Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo bei Lietuvos Respublikos biužetinių įstaigų įstatymo imperatyvių reikalavimų.

Atitinkamai darytina išvada, kad asociacijos Miško valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ įkūrimas prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymui, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui, Lietuvos Respublikos biudžetinų įstaigų įstatymui. Atsižvelgiant į tai, siūlymas yra netinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neatitinka nacionalinių teisės aktų.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Miško valdytojas – miško savininkas; miškų urėdija ~~miškų urėdijavalstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė~~, valstybės įmonė~~ ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę.“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:

„20. Miškų urėdija ~~Miškų urėdijaValstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~– valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą, kai miškų urėdijos moksliškai pagrįstas optimalus dydis yra 25 – 40 tūkst. hektarų ploto.

Girininkija - miškų teritorijos administravimo ir miškininkavimo vienetas priklausantis miškų urėdijai ar kitai miško ūkio institucijai. Girininkijos svarbiausi uždaviniai yra miško atkūrimas ir įveisimas, medynų ugdymas, sanitarinė, priešgaisrinė ir pažaidų apsauga, miško naudojimo organizavimas, miško rangovų miškininkavimo kontrolė, gamtosauginių priemonių įgyvendinimas.

Eiguva girininkijos padalinys, mažiausias miško administravimo vienetas.

Pasiūlymu iš esmės siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Įtvirtinama sąvoka „Girininkija“, šis pakeitimas atitinka teisėkūros sistemiškumo ir aiškumo principus, nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Įtvirtinama sąvoka „Eiguva“, šis pakeitimas atitinka teisėkūros sistemiškumo ir aiškumo principus, nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos miškų urėdijos valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės~~, valstybės įmonės~~ ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“

Pasiūlymu iš esmės siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

2. Pasiūlymas:

4. Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms~~miškų urėdijomsvalstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“~~. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“

Pasiūlymu iš esmės siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

3. straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. ~~Papildyti~~ Siūloma išbraukti 5 straipsnio 2 dalį 8 punktu ir jį išdėstyti taip:

~~„8)~~ ~~įgyvendina valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ savininko teises ir pareigas;“~~

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

2. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 9 punktu ir jį išdėstyti taip:

„9) nustato valstybės įmonių susivienijimui (asociacijai) „Lietuvos valstybiniai miškai“~~valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo normas;“

3. ~~Papildyti~~ išbraukti 5 straipsnio 2 dalį 10 punktu ir jį išdėstyti taip:

~~„10) įgyvendina miškų urėdijų savininko teises ir pareigas.~~“

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigia valstybės įmonių susivienijamą (asociaciją) „Lietuvos valstybiniai miškai“. Asociacijos nariai yra miškų urėdijos. Tai ribotos civilinės atsakomybės valstybės įmonė, kurios tikslas administruoti ir koordinuoti valstybinių miškų valdymą ir naudojimą per VĮ miškų urėdijas, atstovauti asociacijos narių interesams ir ginti juos bei tenkinti viešąjį interesą. Prie VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ Aplinkos ministerija sudaro valdybą, kurios daugiau kaip pusė visų narių sudaro miškų ūkio specialistai.

Valstybės įmonių susivienijamą (asociaciją) „Lietuvos valstybiniai miškai“ sudaro šie administraciniai vienetai: Valstybės įmonių susivienijamo (asociacijos) „Lietuvos valstybiniai miškai“ direkcija, miškų urėdijos ir girininkijos. Valstybės įmonės susivienijamo (asociacijos) „Lietuvos valstybiniai miškai“ pagrindinis tikslas yra ugdyti, tvarkyti, saugoti, prižiūrėti, puoselėti, didinti Lietuvos valstybės turto – miško vertę, naudoti jį vadovaujantis tvaraus naudojimo principu.

Direkcija tuo tikslu:

1. Administruoja Lietuvos valstybinius miškus per miškų urėdijas-ribotos juridinės atsakomybės valstybės įmones.

2. Atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą;

3. Nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų normas.

4. Organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą.

5. Organizuoja ir koordinuoja miško atkūrimo, įveisimo, apsaugos , tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.

6. Rengia ir įgyvendina modernią miškininkystės veiklos informacinę sistemą.

7. Rengia ir įgyvendina racionalaus miškų išteklių naudojimo priemones, optimizuojant medynų tūrio prieaugio ir jo naudojimo balansą.

8. Rengia ir įgyvendina miško ir miško produkcijos modernesnes apskaitos programą.

9. Organizuoja ir koordinuoja apvalios medienos gaminių aukciono informacinę sistemą ir ją koordinuoja pagal LR Vyriausybės patvirtintą tvarką.

10. Esant poreikiui centralizuoja viešuosius pirkimus

11. Nustato ir įgyvendina miškų urėdijų veiklos vertinimo ir vadovų atestavimo tvarką.

Direkcija kasmet rengia ataskaitą ir atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Pasiūlymas:

Siūloma pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. ~~Miškų urėdijos~~Miškų urėdijos yra valstybės įmonių susivienijimo (asociacijos) „Lietuvos valstybiniai miškai“ asocijuotosios narės. Valdymo teisinė forma yra valstybės įmonė. ~~Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~Miškų urėdijos atliekašias valstybines funkcijas:

1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;

2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina ~~bendrą valstybinępriešgaisrinių priemonių~~bendras valstybines miško priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos ~~sistemą~~ bei gamtosaugines sistemas;

3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose;

4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.“

5) Įgyvendina privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų normas.

6) Įgyvendina racionalaus miškų išteklių naudojimo priemones, optimizuojant medynų tūrio prieaugio ir jo naudojimo balansą.

7) Įgyvendina miško ir miško produkcijos modernesnes apskaitos programą.

8) Vykdo viešuosius pirkimus.

Pasiūlymas:

3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Valstybiniai miškų pareigūnai ir ~~miškų urėdijosvalstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“~~valstybės įmonių susivienijimo (asociacijos) „Lietuvos valstybiniai miškai“ darbuotojai neturi teisės dirbti pagal darbo sutartis, būti steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais) privačiose medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonėse, vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą ir kitais įstatymais draudžiamą veiklą.“

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Valstybinių miškų pareigūnų – ~~miškų urėdijų~~ valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu, tais atvejais, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“

Pasiūlymas iš esmės atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.~~Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos. Miškų urėdijosValstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“

2. Pasiūlymas:

4. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ veikia savifinansavimo principu ir yra finansuojama iš miško urėdijų tiesioginių atskaitymų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei ~~miškų~~ miško priešgaisrinei apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos ~~srityje~~ srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“

Pasiūlymas:

8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė ~~priešgaisrinių priemonių~~ miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią ~~bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių~~ sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja ~~Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijosvalstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ ~~bei valstybinių parkų direkcijos~~ kartu su savivaldybėmis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.“

Pasiūlymas:

Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Siūloma formuluotė atitinka teisėkūros sistemiškumo principus, nacionalinius teisės aktus ir tarptautinius įsipareigojimus.

XIV. V.

Virginija Vingrienė

Juozas Varžgalys

Algimantas Salamakinas

Kęstutis Bacvinka

Audrys Šimas

Juozas Olekas

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

17. Miško valdytojas – miško savininkas; valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė ar ~~kitas juridinis asmuo~~ kita valstybės ar savivaldybės institucija ar jos struktūrinis padalinys, ~~valdantis~~ valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka ~~jam~~ jai Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę.“

Ši nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str., kuris nustato, kad „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“. Todėl siūlomas pakeitimas panaikinti formuluotę „kitas juridinis asmuo“ neatitinka nacionalinių teisės aktų ir neužtikrina tinkamo teisėkūros sistemiškumo principų įgyvendinimo.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip:

29. Valstybiniai miškai – valstybinės reikšmės miškai ir kiti valstybei nuosavybės teise priklausantys miškai; miškai, kurie negali būti privatizuoti ar kitaip perleisti valstybinio miško valdytojais šio įstatymo nustatyta tvarka negalintiems būti asmenims.

Pasiūlymas iš esmės atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Papildyti 2 straipsnį 32 dalimi:

32. Miškų urėdija - valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ struktūrinis padalinys, kurio veiklos teritorija turi būti pagrįsta teritorinių 25 – 60 tūkstančių hektarų valstybinių miškų teritorijos valdymu.

Pasiūlymas iš esmės atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Papildyti 2 straipsnį 32 dalimi:

33. Girininkija - valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ struktūrinių padalinių - miškų urėdijų - teritorinis padalinys.

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai ~~parduodami aukcionuose~~ paliekami valstybinių miškų fondui, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Lietuvos Respublikos teisiniame reguliavime tokio juridinio asmens nėra. Siūlyme nėra nurodoma, kaip bus steigiamas Valstybinių miškų fondas, kokios funkcijos jam priskiriamos. Taip pat, apribojant teisę disponuoti nurodytu turtu, pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas nėra tinkamai suderintas su nacionaliniais teisės aktais, neužtikrina tinkamo teisėkūros sistemiškumo principo įgyvendinimo.

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

9) nustato valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“ privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo (ne vėliau kaip per 3 metus), apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo normas;

Įvedant 3 m. terminą, bet nepaskiriant kontrolės konkrečiai institucijai ir nenumatant sankcijų už nustatytų terminų nesilaikymo, nėra užtikrintas tinkamas teisėkūros sistemiškumo ir aiškumo principų įgyvendinimas.

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių, rekreacinės infrastruktūros, biologinės įvairovės apsaugos (rezervacinės) paskirties ir pobūdžio objektų priežiūrą ir taisymą (remontą) bei plėtojimą visų nuosavybės formų miškuose;

Pasiūlymas iš esmės atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

10. Valstybiniai miškų pareigūnai,ir valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ ir jos struktūrinių padalinių darbuotojai ir jų artimi giminaičiai neturi teisės dirbti pagal darbo sutartis, būti steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais) privačiose Lietuvos ir kitų šalių medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonėse, vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą ir kitais įstatymais draudžiamą veiklą.“

Pasiūlymas iš esmės atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ kartu su savivaldybėmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis. Miško valdytojai, ~~savininkai,~~ naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos ir kitų reikalavimų.

Pasiūlymas iš esmės atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Įvertinus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatų visumą, rekomenduotina savininkų neeliminuoti iš subjektų, turinčių pareigą laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos ir kitų reikalavimų.

Pasiūlymas:

Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Valstybinių miškų valdytojai prioriteto tvarka skiria lėšų bendrai miško priešgaisrinės apsaugos sistemai. Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines priešgaisrines priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita).

Pasiūlymas neužtikrina tinkamo teisėkūros sistemiškumo ir aiškumo principų įgyvendinimo. Nėra tinkamai reglamentuojamas konkretus skiriamų lėšų dydis, lėšų skyrimo periodiškumas.

Pasiūlymas:

Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis teisės aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą ~~spygliuočių~~ medieną. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai ar valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“ apie medžių ir kitų augalų ligų ir kenkėjų židinius.

Pasiūlymas neužtikrina tinkamo teisėkūros principų įgyvendinimo ir nėra tinkamai suderintas su nacionaliniais teisės aktais, nes valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“, nėra suteiktos kontrolės funkcijos. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 str. 3 d., kontrolės funkciją atlieka Valstybinė miškų tarnyba.

XV. VI.

Kęstutis Mažeika

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip

„20. Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, turinti filialus – miškų urėdijas, taip pat vykdanti ~~juose~~ kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą.“

Pasiūlymas atitinka teisėkūros sistemiškumo ir aiškumo principus, nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Papildyti 2 straipsnį nauja 32 dalimi:

„32. Miškų urėdija – valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ filialas, turintis struktūrinius padalinius – girininkijas, bei jam priskirtuose valstybiniuose miškuose vykdantis kompleksinę miškų ūkio veiklą.“

Įtvirtinama sąvoka „Miškų urėdija“. Pakeitimas atitinka teisėkūros sistemiškumo ir aiškumo principus, nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka didmeninės prekybos aukcionuose ir mažmeninėje prekyboje parduoda ~~pagamintą miško produkciją~~ žaliavinę medieną, taip pat teikia paslaugasir parduoda nenukirstą mišką ~~ir teikia paslaugas~~. Vienai miškų urėdijai prisikirtų valstybinių miškų plotas kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti turi būti 30-60 tūkstančių hektarų, metinė miško kirtimų apimtis – ne mažiau kaip 100 tūkstančių kubinių metrų žaliavinės medienos.“

Pasiūlymas iš esmės atitinka teisėkūros sistemiškumo ir aiškumo principus, nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

XVI. VII.

Algimantas Salamakinas

Pasiūlymas:

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos miškų—urėdijos valstybės—įmonė—„~~Lietuvos—valstybiniai~~—~~miškai“~~, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, ~~valstybės įmonės~~ ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

2. Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms miškų urėdijoms valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4.Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigia valstybės įmonių susivienijamą (asociaciją) „Lietuvos valstybiniai miškai“. Asociacijos nariai yra miškų urėdijos. Tai ~~ribotos civilinės atsakomybės valstybės~~ ~~įmonė~~institucija, kurios tikslas konsoliduoti, administruoti ir koordinuoti valstybinių miškų valdymą ir naudojimą plėtojant teritorinį gamtinį karkasą per VĮ miškų urėdijas, atstovauti asociacijos narių interesams ir ginti juos bei tenkinti viešąjį interesą. Prie VĮasociacijos „Lietuvos valstybiniai miškai“ Aplinkos ministerija sudaro valdybą, kurios daugiau kaip pusė visų narių sudaro miškų ūkio specialistai. Valstybės įmonių susivienijamą (asociaciją) „Lietuvosvalstybiniai

miškų urėdijos ir girininkijos. Valstybės įmonės susivienijamo (asociacijos) „Lietuvos valstybiniai miškai“ pagrindinis tikslas yra konsoliduoti miškų urėdijų veiklą, ugdyti, tvarkyti, saugoti, prižiūrėti, puoselėti, didinti Lietuvos valstybės turto - miško vertę, naudoti jį vadovaujantis tvaraus naudojimo principu.

Susivienijimas „Lietuvos valstybiniai miškai“ tuo tikslu:

1. Administruoja Lietuvos valstybinius miškus per miškų urėdijas- ribotos juridinės atsakomybės valstybės įmones.

2. Atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas

įgyvendinančios institucijos funkcijas, konsoliduoja ir koordinuoja jų veiklą;

3. Nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų normas.

4. Konsoliduoja ir organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą.

5. Konsoliduoja, organizuoja ir koordinuoja miško atkūrimo, įveisimo, apsaugos , tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.

6. Konsoliduoja, rengia ir įgyvendina modernią miškininkystės veiklos informacinę sistemą.

7. Konsoliduoja, rengia ir įgyvendina racionalaus miškų išteklių naudojimo priemones, optimizuojant medynų tūrio prieaugio ir jo naudojimo balansą.

8. Konsoliduoja, rengia ir įgyvendina miško ir miško produkcijos modernesnes apskaitos programą.

9. Konsoliduoja, organizuoja ir koordinuoja apvalios medienos gaminių aukciono informacinę sistemą ir ją koordinuoja pagal LR Vyriausybės patvirtintą tvarką.

10. Esant poreikiui konsoliduoja ir centralizuoja viešuosius pirkimus

11. Nustato ir įgyvendina miškų urėdijų veiklos vertinimo ir vadovų atestavimo tvarką.

Direkcija kasmet rengia ataskaitą ir atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Pasiūlymas:

5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. ~~Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos. Miškų~~

~~urėdijosValstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai~~valstybės įmonės ~~susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Miškų urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas.

Valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) konsoliduoja miškų urėdijų veiklą. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšasilgalaikiam turtui, skiltam kompleksinei miškų ūkio veikiai vykdyti įsigyti.

jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimu kontrolę nustatyta tvarka vykdoAplinkos ministerija.“

Dėl 1 pastraipos – Pasiūlymu iš esmės siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Dėl 2 pastraipos – Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme pateiktoje asociacijos sąvokoje, nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Tai reiškia, kad asociacija turi juridinio asmens statusą, o tuo tarpu, Lietuvos Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme pateiktoje asociacijos sąvokoje, nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Tai reiškia, kad asociacija turi juridinio asmens statusą, o tuo tarpu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas draudžia valstybės ir savivaldybės įmonėms būti kitų juridnių asmenų dalyve. Be to, galiojantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymas įvtirtina miškų urėdijų valstybės įmonės statusą. Todėl darytina išvada, kad asociacijos Miško valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ įkūrimas prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymui. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas nėra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą, neužtikrina tinkamo teisėkūros sistemiškumo principo įgyvendinimo.

XVII. VIII.

Algirdas Butkevičius

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos – valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą.“

Pasiūlymas atsisakyti gamtotvarkos priemonių sąvokos neužtikrina tinkamo teisėkūros sistemiškumo ir aiškumo principų įgyvendinimo. Kituose pasiūlyme nurodytuose pakeitimuose yra vartojama gamtotvarkos priemonių sąvoka, todėl minėtos sąvokos neįtvirtinus teisės akte, nėra tinkamai užtikrinami aukščiau nurodyti principai.

Pasiūlymas palikti generalinės miškų urėdijos sąvoką atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

„Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Miško valdytojas – miško savininkas; ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~miškų urėdija, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė, ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę.“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti ~~valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“~~miškų urėdijoms. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

išbraukti projekto 3 straipsnio 1 dalį:

~~1. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 8 punktu ir jį išdėstyti taip:~~

~~„8) įgyvendina valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ savininko teises ir pareigas;“~~

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

išbraukti projekto 3 straipsnio 2 dalį:

~~2. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 9 punktu ir jį išdėstyti taip:~~

~~„9) nustato valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“ privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo normas;“~~

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

išbraukti projekto 3 straipsnio 3 dalį:

~~3. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 10 punktu ir jį išdėstyti taip:~~

~~„10) įgyvendina miškų urėdijų savininko teises ir pareigas.“~~

Pasiūlymu siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja, miškų urėdijų veiklą konsoliduoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Atlikdama šias funkcijas, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos:

1) atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas, koordinuoja ir konsoliduoja jų veiklą;

1)2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas bei konsoliduoto pelno rodiklius;

2)3) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą;

3)4) organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą;

5) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja žaliavinės medienos, pagamintos miškų urėdijoms priskirtuose valstybiniuose miškuose, didmeninio pardavimo aukcionus ir centralizuotus miškų urėdijų viešuosius pirkimus;

6) nustato miškų urėdijų veiklos vertinimo ir miškų urėdijų vadovų atestavimo tvarką.“

Pasiūlymas iš esmės atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. ~~Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~Miškų urėdijos atlieka šias valstybines funkcijas:

1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;

2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendras valstybines miško priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos sistemas;

3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose;

~~4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas;~~

4) valstybinėje žemėje įveisia naujus miškus kompensuojant miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis;

5) miškuose įgyvendina gamtotvarkos priemones, skirtas užtikrinti palankią saugomų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklę ir jų ilgalaikį išlikimą.“

Pasiūlymas iš esmės atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Papildyti 5 straipsnį nauja 7 dalimi:

„7. Lietuvos valstybinių miškų ūkio (VĮ miškų urėdijų) bendriems strateginiams veiklos tikslams ir ūkinės - finansinės veiklos uždaviniams nustatyti ir veiklai vertinti prie Generalinės miškų urėdijos sudaroma nepriklausoma valdyba, kurios sudėtį ir veiklos reglamentą tvirtina aplinkos ministras. “

Pasiūlymas neužtikrina tinkamo teisėkūros sistemiškumo principų įgyvendinimo, nėra tinkamai suderintas su nacionaliniais teisės aktais, kadangi pakeitimu dalį siūlomų funkcijų faktiškai įgyvendina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Generalinė miškų urėdija.

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

Pasiūlymu iš esmės siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Valstybinių miškų pareigūnų –~~valstybinių miškų~~miškų urėdijos miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu, tais atvejais, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“

Pasiūlymu iš esmės siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas.“Valstybės įmonės miškų urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, valstybiniuose miškuose vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą, Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuotuose per Apvaliosios medienos elektroninę pardavimo sistemą didmeninės prekybos aukcionuose ir mažmeninėje prekyboje parduoda pagamintą žaliavinę medieną, taip pat teikia paslaugas ir parduoda nenukirstą mišką. Viena miškų urėdija kompleksinę miškų ūkio veiklą vykdo 30-60 tūkstančių hektarų valstybinių miškų plote bei per metus iškerta ir pateikia į rinką ne mažiau kaip 100 tūkstančių kubinių metrų žaliavinės medienos. Generalinės miškų urėdijos veikla finansuojama iš miškų urėdijų atskaitymų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką (per Specialiąją bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą).Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“

Pasiūlymas iš esmės atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

Pasiūlymu iš esmės siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Generalinė miškų urėdija ir miškų urėdijos kartu su savivaldybėmis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.“

Pasiūlymu iš esmės siūloma palikti galiojantį teisinį reglamentavimą.

Pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

XVIII. IX.

Rimantas Jonas Dagys

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai:

„1. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

Šia pasiūlymo nuostata yra įvedamas gamtotvarkos priemonių teisinis reglamentavimas. Vertinant šią nuostatą teisės akto projekto visumoje, yra aišku, kad gamtotvarkos priemonės įeina į kompleksinę miškų ūkio veiklą, kurią vykdo valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, tai reiškia, kad gamtotvarkos priemones įgyvendina valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Teisės akto projektas taip pat numato, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nustato valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“ privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo normas. Tačiau nėra aišku, kokią miškų programą ar tikslą įgyvendina šios priemonės, todėl yra siūlomi tokie pakeitimai:

Gamtotvarkos priemonės – specialios tvarkymo ir apsaugos priemonės, skirtos užtikrinti palankią saugomų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklę ir jų ilgalaikį išlikimą bei plėtrą miškuose ir yra apibrėžiamos vidiniuose miškotvarkos projektuose.

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti sekančiai:

„2. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, ~~racionalų miškų išteklių naudojimą, prekybą mediena ir miško ištekliais,~~gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą, taip pat racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena ir miško ištekliais, tačiau nepakenkiant gamtotvarkos priemonių įgyvendinimui“.

Pasiūlymas iš esmės atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti sekančiai:

„3. Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Miško valdytojas – miško savininkas; valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, urėdijos, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę“.

Pasiūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. nuostatų, kad Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą.

Taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 7 str. 1 d. 4 p. nuostatoms.

Atsižvelgiant į tai, siūlymas nėra tinkamai suderintas su nacionaliniais teisės aktais, neužtikrina tinkamo teisėkūros sistemiškumo principų įgyvendinimo.

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti sekančiai:

„4. Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:

„20. Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat taikanti gamtotvarkos priemones, vykdanti ~~juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą~~ veiklą, apimančią miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą“.

Kompleksinės miško ūkio veiklos vykdymas yra reglamentuojamas nagrinėjamame teisės akte, todėl jos išbraukimas iš valstybės įmonės “Lietuvos valstybiniai miškai” funkcijų būtų netikslingas. Todėl pasiūlymas tinkamai neužtikrina teisėkūros sistemiškumo ir aiškumo principų įgyvendinimo.

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti sekančiai:

„5. Pakeisti 2 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:

„30. Valstybiniai miškų pareigūnai – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir ~~valstybinės miškų kontrolės įstaigų~~ valstybės tarnautojai, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.“

Pasiūlymas iš esmės atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai:

„1. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka“.

Pasiūlymas iš esmės atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Papildyti 3 straipsnio 4 dalį nauju punktu ir jį išdėstyti sekančiai:

„N) vykdo racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena ir miško ištekliais, tačiau nepakenkiant gamtotvarkos priemonių įgyvendinimui“.

Pasiūlymas atitinka nacionalinius teisės aktus ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio 5dalį ir ją išdėstyti sekančiai:

„5. Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ atlieka šias valstybines funkcijas:

1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taiko gamtotvarkos priemones, taip pat vykdo ~~juose kompleksinę miškų ūkio~~ veiklą, apimančią miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą;

2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendras valstybines miško priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos sistemas;

3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose;

4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas, užtikrinančias miškų išsaugojimą ir plėtrą“.

Kompleksinės miško ūkio veiklos vykdymas yra reglamentuojamas nagrinėjamame teisės akte, todėl jos išbraukimas iš valstybės įmonės “Lietuvos valstybiniai miškai” funkcijų būtų netikslingas. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas tinkamai neužtikrina teisėkūros sistemiškumo ir aiškumo principų įgyvendinimo.

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti sekančiai:

„2. Pakeisti 6 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Valstybinių miškų pareigūnų – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu~~, tais atvejais, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos~~. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba, jų nesant, darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme“.

Pasiūlymas tinkamai neužtikrina teisėkūros sistemiškumo ir aiškumo principų įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į teisėkūros sistemiškumo ir aiškumo principus bei siekiant išlaikyti aiškesnį teisinį reguliavimą, minėtos nuostatos dėl papildomo draudimo siūloma neatsisakyti.

Pasiūlymas:

Atsisakyti 5 straipsnio 1 dalies ir atitinkamai pakoreguoti sekančių dalių numeraciją:

„~~1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:~~

Kompleksinės miško ūkio veiklos vykdymas yra reglamentuojamas nagrinėjamame teisės akte, todėl jos išbraukimas iš valstybės įmonės “Lietuvos valstybiniai miškai” funkcijų būtų netikslingas. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymas tinkamai neužtikrina teisėkūros sistemiškumo ir aiškumo principų įgyvendinimo.

Šaltinis: sudaryta autorių

Priedas Nr. 3. Pasiūlymas I

Vietoj anksčiau registruoto

PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-420

Siūloma keisti						Pasiūlymo turinys
Straipsnis		Straipsnio dalis		Punktas
2		4				Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos - valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Gamtotvarkos priemonės – specialios tvarkymo ir apsaugos priemonės, skirtos užtikrinti palankią saugomų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklę ir jų ilgalaikį išlikimą.“
2		17				Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Miško valdytojas – miško savininkas; ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ miškų urėdija, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė, ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę.“
2		20				Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. ~~Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Miškų urėdija – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą.“
4	6				Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“
4	7				Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti ~~valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ miškų urėdijoms. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
5	2		8		Pasiūlymas: pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą: ~~„8) įgyvendina valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ savininko teises ir pareigas;“~~
5	2		9		Pasiūlymas: pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 2 dalies 9 punktą: ~~„9) nustato valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“ privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo normas;“~~
5	2		10		Pasiūlymas: pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 2 dalies 10 punktą: ~~„10) įgyvendina miškų urėdijų savininko teises ir pareigas.“~~
5	4				Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja ~~Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos~~ Valstybinė miškų tarnyba. Atlikdama šias funkcijas, ~~Generalinė miškų urėdija~~ valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos: 1) atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą; 2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas; 3) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą; 4) organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.“
5	5				Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. ~~Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Miškų urėdijos atlieka šias valstybines funkcijas: 1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą; 2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendras valstybines miško priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos sistemas; 3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose; 4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.“
6	10				Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Valstybiniai miškų pareigūnai ir ~~valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ miškų urėdijos darbuotojai neturi teisės dirbti pagal darbo sutartis, būti steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais) privačiose medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonėse, vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą ir kitais įstatymais draudžiamą veiklą.“
6	11				Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Valstybinių miškų pareigūnų – ~~valstybinių miškų~~ miškų urėdijos miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu, tais atvejais, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“
7	1				Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas.“ Miškų urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo nuo 40 iki 60 tūkstančių hektarų valstybinių miškų bei per metus iškerta ir pateikia į rinką ne mažiau kaip 100 tūkstančių kubinių metrų žaliavinės medienos. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“
13	1				Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose. Miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą ne tik miško, bet ir valstybinė ne miško žemė (žemės ūkio naudmenos, vandenys ir kt.).“
18	1				Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Valstybinė miškų tarnyba ir miškų urėdijos kartu su savivaldybėmis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.“

Teikia

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis

Priedas Nr. 4. Pasiūlymas II

PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-420

Siūloma keisti						Pasiūlymo turinys
Straipsnis		Straipsnio dalis		Punktas
2		4				Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos – valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą.
2		17				Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Miško valdytojas – miško savininkas; ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ miškų urėdija, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė, ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę.“
2		20				Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. ~~Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Miškų urėdija – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą.“
4	6				Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“
4	7				Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti ~~valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ miškų urėdijoms. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
5	2		8		Pasiūlymas: pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 2 dalies 8 punktą: ~~„8) įgyvendina valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ savininko teises ir pareigas;“~~
5	2		9		Pasiūlymas: pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 2 dalies 9 punktą: ~~„9) nustato valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“ privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo normas;“~~
5	2		10		Pasiūlymas: pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 2 dalies 10 punktą: ~~„10) įgyvendina miškų urėdijų savininko teises ir pareigas.“~~
5	4				Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Atlikdama šias funkcijas, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos: 1) atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą; 2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas; 3) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą; 4) organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.“
5	5				Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. ~~Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Miškų urėdijos atlieka šias valstybines funkcijas: 1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą; 2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendras valstybines miško priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos sistemas; 3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose; 4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.“
6	10				Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Valstybiniai miškų pareigūnai ir ~~valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ miškų urėdijos darbuotojai neturi teisės dirbti pagal darbo sutartis, būti steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais) privačiose medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonėse, vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą ir kitais įstatymais draudžiamą veiklą.“
6	11				Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Valstybinių miškų pareigūnų – ~~valstybinių miškų~~ miškų urėdijos miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu, tais atvejais, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“
7	1				Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas.“ Miškų urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo nuo 30 iki 60 tūkstančių hektarų valstybinių miškų bei per metus iškerta ir pateikia į rinką ne mažiau kaip 100 tūkstančių kubinių metrų žaliavinės medienos. Tame pačiame Lietuvos regione esančių miškų urėdijų valdymui gali būti skiriamas vienas kolegialus valdymo organas – valdyba. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“
13	1				Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose. Miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą ne tik miško, bet ir valstybinė ne miško žemė (žemės ūkio naudmenos, vandenys ir kt.).“
18	1				Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Generalinė miškų urėdija ir miškų urėdijos kartu su savivaldybėmis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.“

Teikia

Seimo nariai Paulius Saudargas

Virginija Vingrienė

Kęstutis Bacvinka

Rita Tamašunienė

Algimantas Salamakinas

Jurgis Razma

Priedas Nr. 5. Pasiūlymas III

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-420

2017-04-04

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

Argumentai: Kadangi Lietuvos miškų įstatyme ir po pakeitimo išlieka miškų urėdijos (5 str. 4 dalis), todėl tikslinga ir miškų urėdijoms nustatyti reikalavimus.

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

Teikia

Seimo narys Juozas Olekas

Priedas Nr. 6. Pasiūlymas IV

PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-420

Siūloma keisti						Protokolinis Nr.
Straipsnis		Straipsnio dalis		Punktas
						Argumentai: Lietuvos valstybiniai miškai yra didžiausias ir beatsikuriantis valstybės turtas, kurio užauginimo trukmė vidutiniškai yra 80 metų. Tai yra mūsų kartos įveistą mišką galės nukirsti tik mūsų provaikaičiai. Šio valstybės turto svarbiausias bruožas jo daugiafunkciškumas, kas užtikrina žmogui sveiką gyvenimo aplinką. Tikrosios miško vertės žmogus dar neišmoko apskaičiuoti. Miško ištekliaus auginimo produktas yra mediena, kuri bendroje miško vertėje nėra pagrindinė. Todėl miško įmonei pilnai negalima taikyti kitų ūkio subjekto valdymą reglamentuojančių įstatymą, nes miško įmonė negali bankrutuoti, jos pagrindinis veiklos tikslas nėra pelno siekimas, ši įmonė atlieka valstybės paskirtus privalomuosius darbus. Europos šalių miško įmonėse yra vedama kompleksinė veikla ir nustatant šių įmonių teisinį reguliavimą yra visada atsižvelgiama į šio turto valdymo ir naudojimo specifiką. Tad daugelyje Europos šalių miško įmonės yra valdomos pagal specialius miškų įstatymus, bet ne įmonių, pvz. Lenkijoje. Lenkijos valstybiniai miškai neturi juridinio statuso, šios specifinės įmonės vadovaujasi miškų įstatymu. Miško įmonę paversti pelninga nėra sudėtinga tereikia tiesiog padidinti kirtimo normą arba dar paprasčiau pradėti kirsti rinktinius kirtimus. Bet mano įsitikinimu tai visiškai netoliaregiškas kelias. Todėl projekte pasiūliau valstybės įmonių susivienijimo (asociacijos) „Lietuvos valstybiniai miškai“ teisinio reguliavimo principą. Manau kad šis variantas yra artimiausias didžiausio Lietuvos valstybės turto valdymo ir naudojimo prigimtinei dvasiai. Mano siūlomu atveju nereikėtų perregistruoti Lietuvos valstybinių miškų ir tokiu būdu sutaupytume nemažai lėšų, o bendra reforma leistų peratestuoti valstybės įmonių miškų urėdus. Kitas svarbus klausimas yra tai, kad Lietuvos Vyriausybės uždavinys yra rasti kompromisą tarp dviejų antigonistinių iš prigimties veiksnių. Tai optimalios miško kirtimo normos ir siekio miškų ūkio ūkinės veiklos gauti kuo daugiau pajamų: tai yra parduoti miško produkciją kuo brangiau, o kai tuo tarpu medžio apdirbimo įmonių siekis yra miško žaliavą nupirkti kuo pigiau. Taigi ši dilema turi būti sprendžiama pačiu aukščiausiu lygiu. Metas Lietuvoje pradėti kalbėti iš esmės apie viso miško komplekso vystymo strategiją. Aplinkos ministerijos parengtas projektas nėra ekonomiškai, nei politiškai pagrįstas. Yra sugriaunama nusistovėjusi ūkininkavimo miške sistema: miško įmonė, girininkija, eiguva. Šiandien yra išsaugotos, kai kurios girininkijos, žinomos nuo Vytauto Didžiojo laikų. Taip lengvai atsisakyti istorinio paveldo manau yra tiesiog nusikaltimas. Ūkininkavimo ir administravimo miškuose būdas priklauso nuo miško geografinių sąlygų, gyventojų tankumo tame regione ir nuosavybės formos. Vienas būdas yra taikomas privačiuose miškuose, kitas valstybiniuose miškuose, ir trečias miško apdirbimo koncernų valdomuose miškuose. Geografinės sąlygos ir gyventojų tankumas apsprendžia koks ūkininkavimo būdas yra toje teritorijoje. Jei miško plotai yra mažai gyvenamoje teritorijoje, ar iš vis negyvenamoje, ir sunkiai pasiekiami, kur nėra išvystytas kelių tinklas, ten yra ūkininkaujama kaip dabar yra Latvijoje, o iš ties, tai šis būdas taikomas kalnuotose vietovėse ir taigoje, nepriklausomai, kur ji būtų ar Kanadoje, Švedijoje ar Sibire. Šis būdas yra pagrįstas pirmiausia kelių tiesimu į numatomą eksploatuoti miško plotą ir visų kirtimų koncentraciją tame miško plote. Tuo tarpu tankiai apgyvendintuose rajonuose, kur yra išvystytas kelių tinklas ūkininkavimo miškuose būdas yra pagrįstas atitinkama miško teritorija, kurioje nepertraukiamai yra ūkininkaujama. Tai labiausiai tausojantis ūkininkavimo būdas. Jis yra visose Europos šalyse, išskyrus kalnuotas teritorijas. Pagrindinis administravimo vienetas eiguva, girininkija, urėdija. Vokietijoje pradėta didinti miško specialistų skaičių girininkijose, jiems suformuluojant konkrečias užduotis. Pateiktas projektas neskaidrina esamos padėties, bet sudaro dar geresnes sąlygas korupcijai. Pateiktas projektas ženkliai padidins medžio apdirbėjų įtaką medienos aukcionams ir karteriniams susitarimams, ko pasakoja medienos kaina kris ir atskaitymai į valstybės biudžetą sumažės. Smulkieji medžio apdirbėjai praras galimybę įsigyti medienos ir bus priversti bankrutuoti, o tai dar labiau padidins emigraciją regionuose. Siūlau: 1. Siūlau atgaivinti diskusijas apie celiuliozės fabriko statybą Lietuvoje, nes kasmet supūdome apie 30 proc. smulkios medienos, jos tiesiog niekam nereikia. Skiedros gamyba to klausimo neišsprendžia. Ir pagaliau iš esmės pradėti nagrinėti LR Vyriausybėje viso miško komplekso, kaip didžiausio valstybės turto, vystymo galimybes ir suplanuoti savo strategiją, kad toliau Lietuva nebebūtų Švedijos koncernų strategine žaliavos tiekėja. 2. Gerai išanalizuoti miško sektoriaus veiklą Lenkijoje ir Vokietijoje ir tik tada priimti sprendimą, kuriuo keliu eiti. 3. Depolituozuoti valstybinę tarnybą. 4. Siūlau Lietuvos Respublikos Seimui įpareigoti Vyriausybę parengti antikorupcinę programą miškų sektoriuje, kurioje būtų numatyta: 4.1. Sustiprinti ūkininkavimo valstybiniuose miškuose kontrolę, įdarbinant bent po tris miškininkus Valstybės audito įstaigoje, Viešųjų pirkimų įstaigoje, tam kad kontrolė būtų profesionali. 4.2. Sustiprinti STT ir prokuratūros veiklą tiriant piktnaudžiavimo atvejus. 4.3. Pagerinti ir sustiprinti Valstybinei miškų tarnybai priklausančios miškų kontrolės skyrių. 4.4. Valstybinio miškų sektoriaus vadovaujantys darbuotojai neturi teisės užsiimti miško ir medienos perdirbimu privačiame sektoriuje. 4.5. Peržiūrėti ūkininkavimo ir apskaitos taisykles, bei nuostatus, juos sukonkretinant, kad juos vykdantys darbuotojai galėtų norminių dokumentų nurodymus įvykdyti, o kontrolierius nesudėtingai patikrinti, tam, kad būtų pašalintas subjektyvumas. 4.6. Prie Miško urėdijų įsteigti valdybas, o urėdas atsiskaitytų Miško valstybės įmonių susivienijimui (asociacijai) „Lietuvos valstybiniai miškai“ valdybai prie Aplinkos ministerijos. Kas penki metai miškų urėdijoje atlikti išsamų kompleksinį patikrinimą, kuris turi būti susietas su tinkamumu toliau eiti miško urėdo pareigas. 5. Sustiprinti žemiausią ūkininkavimo miške grandį – girininkiją ir girininko atsakomybę už ūkininkavimą jo valdomame miško plote. 6. Išskaidrinti ūkininkavimo miške procesus ir tuo padidinti miško įnašą, kaip didžiausio valstybės turto, į biudžetą, gali tik šį procesą atlikdami miškininkai, kurie yra praėję visas miško valdymo grandis ir puikiai žino visus neskaidrumo plyšius. Didžiausio valstybės turto miško valdymo negali reformuoti žmonės nedirbę tiesiogiai miške. Nes jie tiesiog tam neturi patirties. Deja, šią „reformą“ parengė kaip tik kabinetiniai ir žmonės.
2		4				Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. ~~Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos~~ – valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Miško valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ prie Aplinkos ministerijos – valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo valstybės įmonė, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Gamtotvarkos priemonės – specialios tvarkymo ir apsaugos priemonės, skirtos užtikrinti palankią saugomų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklę ir jų ilgalaikį išlikimą
2		17				Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Miško valdytojas – miško savininkas; miškų urėdija ~~miškų urėdija~~ ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė~~, valstybės įmonė~~ ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę.“
2		20				Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: 2. Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Miškų urėdija ~~Miškų urėdija~~ ~~Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą, kai miškų urėdijos moksliškai pagrįstas optimalus dydis yra 25 – 40 tūkst. hektarų ploto. Girininkija - miškų teritorijos administravimo ir miškininkavimo vienetas priklausantis miškų urėdijai ar kitai miško ūkio institucijai. Girininkijos svarbiausi uždaviniai yra miško atkūrimas ir įveisimas, medynų ugdymas, sanitarinė, priešgaisrinė ir pažaidų apsauga, miško naudojimo organizavimas, miško rangovų miškininkavimo kontrolė, gamtosauginių priemonių įgyvendinimas. Eiguva girininkijos padalinys, mažiausias miško administravimo vienetas.
4					2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas 5. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos ~~miškų urėdijos~~ ~~valstybės įmonė „Lietuvos~~ ~~valstybiniai miškai“~~, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės~~, valstybės įmonės~~ ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“ 6. Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms ~~miškų urėdijoms~~ ~~valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“~~. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
5 5 5	2 2 2		8 9 10		3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas 4. ~~Papildyti~~ Siūloma išbraukti 5 straipsnio 2 dalį 8 punktu ir jį išdėstyti taip: ~~„8)~~ ~~įgyvendina valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ savininko teises ir pareigas;“~~ 5. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 9 punktu ir jį išdėstyti taip: „9) nustato valstybės įmonių susivienijimui (asociacijai) „Lietuvos valstybiniai miškai“~~valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo normas;“ 6. ~~Papildyti~~ išbraukti 5 straipsnio 2 dalį 10 punktu ir jį išdėstyti taip: ~~„10) įgyvendina miškų urėdijų savininko teises ir pareigas.~~“
5 5	4 5				Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigia valstybės įmonių susivienijamą (asociaciją) „Lietuvos valstybiniai miškai“. Asociacijos nariai yra miškų urėdijos. Tai ribotos civilinės atsakomybės valstybės įmonė, kurios tikslas administruoti ir koordinuoti valstybinių miškų valdymą ir naudojimą per VĮ miškų urėdijas, atstovauti asociacijos narių interesams ir ginti juos bei tenkinti viešąjį interesą. Prie VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ Aplinkos ministerija sudaro valdybą, kurios daugiau kaip pusė visų narių sudaro miškų ūkio specialistai. Valstybės įmonių susivienijamą (asociaciją) „Lietuvos valstybiniai miškai“ sudaro šie administraciniai vienetai: Valstybės įmonių susivienijamo (asociacijos) „Lietuvos valstybiniai miškai“ direkcija, miškų urėdijos ir girininkijos. Valstybės įmonės susivienijamo (asociacijos) „Lietuvos valstybiniai miškai“ pagrindinis tikslas yra ugdyti, tvarkyti, saugoti, prižiūrėti, puoselėti, didinti Lietuvos valstybės turto – miško vertę, naudoti jį vadovaujantis tvaraus naudojimo principu. Direkcija tuo tikslu: Administruoja Lietuvos valstybinius miškus per miškų urėdijas-ribotos juridinės atsakomybės valstybės įmones. Atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą; Nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų normas. Organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą. Organizuoja ir koordinuoja miško atkūrimo, įveisimo, apsaugos , tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą. Rengia ir įgyvendina modernią miškininkystės veiklos informacinę sistemą. Rengia ir įgyvendina racionalaus miškų išteklių naudojimo priemones, optimizuojant medynų tūrio prieaugio ir jo naudojimo balansą. Rengia ir įgyvendina miško ir miško produkcijos modernesnes apskaitos programą. Organizuoja ir koordinuoja apvalios medienos gaminių aukciono informacinę sistemą ir ją koordinuoja pagal LR Vyriausybės patvirtintą tvarką. Esant poreikiui centralizuoja viešuosius pirkimus 22. Nustato ir įgyvendina miškų urėdijų veiklos vertinimo ir vadovų atestavimo tvarką. Direkcija kasmet rengia ataskaitą ir atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Siūloma pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. ~~Miškų urėdijos~~ Miškų urėdijos yra valstybės įmonių susivienijimo (asociacijos) „Lietuvos valstybiniai miškai“ asocijuotosios narės. Valdymo teisinė forma yra valstybės įmonė. ~~Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Miškų urėdijos atlieka šias valstybines funkcijas: 1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą; 2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina ~~bendrą valstybinę~~ ~~priešgaisrinių priemonių~~ bendras valstybines miško priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos ~~sistemą~~ bei gamtosaugines sistemas; 3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose; 4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.“ 5) Įgyvendina privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų normas. 6) Įgyvendina racionalaus miškų išteklių naudojimo priemones, optimizuojant medynų tūrio prieaugio ir jo naudojimo balansą. 7) Įgyvendina miško ir miško produkcijos modernesnes apskaitos programą. 8) Vykdo viešuosius pirkimus.
6 6	10 11				4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas 2. Pakeisti 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Valstybiniai miškų pareigūnai ir ~~miškų urėdijos~~ ~~valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ valstybės įmonių susivienijimo (asociacijos) „Lietuvos valstybiniai miškai“ darbuotojai neturi teisės dirbti pagal darbo sutartis, būti steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais) privačiose medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonėse, vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą ir kitais įstatymais draudžiamą veiklą.“ 3. Pakeisti 6 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Valstybinių miškų pareigūnų – ~~miškų urėdijų~~ valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu, tais atvejais, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“
7 7	1 2				5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 5. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.~~Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos. Miškų urėdijos~~ ~~Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“ 6. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ veikia savifinansavimo principu ir yra finansuojama iš miško urėdijų tiesioginių atskaitymų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei ~~miškų~~ miško priešgaisrinei apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos ~~srityje~~ srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“
18	1				8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas 2. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė ~~priešgaisrinių priemonių~~ miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią ~~bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių~~ sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja ~~Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos~~ ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ ~~bei valstybinių parkų direkcijos~~ kartu su savivaldybėmis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.“
					Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 4. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, bei šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje išdėstytą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 4 dalyje išdėstytą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalies redakciją, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 5. 2018 m. sausio 1 d. šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje išdėstytas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 punktas ir šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje išdėstyta Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalis netenka galios. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Teikia
Seimo nariai
Algimantas Salamakinas
Juozas Olekas
Remigijus Žemaitaitis
Vytautas Kamblevičius
Valentinas Bukauskas
Kęstutis Bacvinka
Andrius Palionis
Audrys Šimas
Algirdas Sysas
Paulius Saudargas
Virginija Vingrienė
Juozas Varžgalys
Vanda Kravčionok
Kazys Starkevičius
Jonas Varkalys
Petras Čimbaras
Irena Šiaulienė
Mindaugas Bastys
Rita Tamašunienė
Juozas Baublys
Ričardas Juška

Priedas Nr. 7. Pasiūlymas V

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

XIIIP-420 2017-04-06

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas	Pasiūlymo turinys
2	17		Argumentai: Vyriausybės siūlomu įstatymo projektu iš esmės apibrėžiamas diferencijuotas subjektų ratas, kas gali būti valstybinio ir kas gali būti privataus miško valdytojas. Siūlytina šį subjektų ratą patikslinti apribojant galimybes privataus kapitalo įmonėms tapti valstybinio miško valdytojais. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: 17. Miško valdytojas – miško savininkas; valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė ar ~~kitas~~ ~~juridinis asmuo~~ kita valstybės ar savivaldybės institucija ar jos struktūrinis padalinys, ~~valdantis~~ valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka ~~jam~~ jai Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę.“
2	29		Argumentai: Siekiant užtikrinti valstybinio miško ir jo resursų nemažėjimą medienos, kaip pramoninės žaliavos sąskaita, taip pat privatizavimo pagrindais, tą nusprendus valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ vadovybei. Ši dalis įstatymo projektu nėra keičiama, tačiau kompleksine prasme, siūlytina performuluoti ir ją. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: 29. Valstybiniai miškai – valstybinės reikšmės miškai ir kiti valstybei nuosavybės teise priklausantys miškai; miškai, kurie negali būti privatizuoti ar kitaip perleisti valstybinio miško valdytojais šio įstatymo nustatyta tvarka negalintiems būti asmenims.
2	32		Argumentai: Įstatymu neapibrėžiama tačiau visuotinai naudojama miškų urėdijos sąvoka. Ištaisomas sukurtas įstatymo projekto trūkumas. Sąvoka formuluojama pagal reformos pagrindus ir atitinka visus įstatymo projekto teikėjo reikalavimus, taip pat individualizuoja esminius kriterijus, pagal kuriuos turėtų būti formuluojami struktūriniai padaliniai (vertinant alternatyvių teiktų įstatymo projektų kriterijus pasiekiamas konsensusas). Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 32 dalimi: 32. Miškų urėdija - valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ struktūrinis padalinys, kurio veiklos teritorija turi būti pagrįsta teritorinių 25 – 60 tūkstančių hektarų valstybinių miškų teritorijos valdymu.
2	33		Argumentai: Įstatymu neapibrėžiama tačiau visuotinai naudojama girininkijos sąvoka. Sąvokos įtraukimas į įstatymo projektą suponuotų įstatymo projekto teikėjų viešus pažadus dėl to, kad girininkijos ir miško darbuotojai ir toliau išliks, o regionuose darbo vietos nebus naikinamos. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 32 dalimi: 33. Girininkija - valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ struktūrinių padalinių - miškų urėdijų - teritorinis padalinys.
4	7		Argumentai: Įstatymo projektu yra nepagrįstai prioritezuojamas miškų privatizavimas. Siektinas tikslas – išlaikymas valstybei. Tuo atveju, jei nuosavybės teisės į mišką nebus atkurtas, miškas turėtų atitekti valstybei. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: 7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai ~~parduodami aukcionuose~~ paliekami valstybinių miškų fondui, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
5	2	9	Argumentai: Įstatymo projektu nekonkretizuojamas moksliškai ir tikslingai pagrįstas miško atkūrimo terminas. Siūlytina į įstatymo projektą įtraukti terminą, per kiek laiko turi būti įvykdyti miško atkūrimo veiksmai (prižiūrimas želdynas, kokybiškas atsodinimas ir pan.). Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: 9) nustato valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“ privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo (ne vėliau kaip per 3 metus), apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo normas;
5	5	3	Argumentai: Įstatymo projektu nepakankamai apibrėžiamas veiklos vykdymas visų nuosavybės formų miškuose. Jau dabar yra sukurta daug rezervacinės, rekreacinės infrastruktūros, kurios priežiūrą būtina užtikrinti. Taip pat – būtina ją plėtoti, ko, šiuo metu teikiamame įstatymo projekte nėra. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: 3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių, rekreacinės infrastruktūros, biologinės įvairovės apsaugos (rezervacinės) paskirties ir pobūdžio objektų priežiūrą ir taisymą (remontą) bei plėtojimą visų nuosavybės formų miškuose;
6	10		Argumentai: Įstatymo projektu neaiškiai apibrėžiamas minimalus sąsajumo nebuvimo reikalavimas. Šiuo pasiūlymu jis tikslintinas ir apibrėžtinas kaip visiškai objektyviai, pagal analogus valstybės tarnautojams, pritaikant nešališkumo principą. Sąvoka „artimi giminaičiai“ apibrėžtina, kad „artimi giminaičiai – tai sutuoktinis, brolis, sesuo (įbrolis, įsiseserė) ir jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai) ir jų sutuoktiniai, sūnus ir dukra (įsūnis, įdukra) ir jų sutuoktiniai, seneliai, anūkai, sugyventiniai ir taip pat kiti bendrą ūkį vedantys asmenys. Ne mažiau svarbu užkirsti galimybę piktnaudžiauti teritoriniu steigimosi laisvės principus ir sąsajumo ribojimą uždrausti bet kurioje šalyje įsteigtoms ir (ar) veiklą vykdančios įmonėms. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: 10. Valstybiniai miškų pareigūnai, ir valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ ir jos struktūrinių padalinių darbuotojai ir jų artimi giminaičiai neturi teisės dirbti pagal darbo sutartis, būti steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais) privačiose Lietuvos ir kitų šalių medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonėse, vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą ir kitais įstatymais draudžiamą veiklą.“
18	1		Argumentai: Įstatymo projekto nuostata nepagrįstai nesuteikiama kitoms kompetentingoms institucijos teisė veikti priešgaisrinės apsaugos sistemos kūrime, valdyme ir pan. Gali reikėti tokių paslaugų, kaip skaitmenizacija, viešieji pirkimai, įrangos diegimas, priešgaisrinės apsaugos sistemų specialistų darbas ir kitokios konsultacijos. Apribojus dalyvaujančių institucijų sąrašą, VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“, turėtų būti visų reikalų specialistu, o tai, savaime suprantama, nėra teisinga. Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1. Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ kartu su savivaldybėmis ir kitomis kompetentingomis institucijomis. Miško valdytojai, ~~savininkai,~~ naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos ir kitų reikalavimų.
18	2		Argumentai: Įstatymo projektu numatytas lėšų skyrimas bendrai miško priešgaisrinės apsaugos sistemai yra nurodomas ne kaip pareiga, o remiantis principu – „esant galimybei“. Atsižvelgiant į tai, kad bendra miško priešgaisrinė apsauga yra ypatingai ir visuotinai svarbi miško priežiūros dalis ir jos tinkamai neužtikrinus (t. y. ir nepakankamai finansavus) gali grėsti didžiulio masto stichinės nelaimės, siūlytina lėšų skyrimą bendrai miško priešgaisrinės apsaugos sistemai prioritetizuoti. Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2. Valstybinių miškų valdytojai prioriteto tvarka skiria lėšų bendrai miško priešgaisrinės apsaugos sistemai. Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines priešgaisrines priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita).
19	1		Argumentai: Įstatymo projektu nepagrįstai nuo kenkėjų saugoma tik spygliuočių mediena. Ir lapuočių medienoje kaupiasi kenkėjai, taigi jų neprižiūrint, būtų paliekami kenkėjų šaltiniai, todėl įstatymo projekto formuluotė tikslintina. Miškų sektoriuje, kaip ir valstybės tarnyboje, turėtų būti įgyvendinamas „vieno langelio“ principas, t. y. kaip atitinkami subjektai turėtų kreiptis ten, kur jiems patogiausia, o funkcijas valstybiniai ūkio subjektai įgyvendintų pagal kompetenciją. Pagal įstatymo projekto formuluotę, valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ realiai net neįgyvendintų sanitarinės apsaugos reikalavimų, t. y. jos kompetencija būtų nepagrįstai ribota, nors ir neatsiejamai nuo miško funkcijai. Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis teisės aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą laiką išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą ~~spygliuočių~~ medieną. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai ar valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“ apie medžių ir kitų augalų ligų ir kenkėjų židinius.

Teikia

Seimo nariai:

Virginija Vingrienė

Juozas Varžgalys

Algimantas Salamakinas

Kęstutis Bacvinka

Audrys Šimas

Juozas Olekas

Priedas Nr. 8. Pasiūlymas VI

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-420

2017-04-27

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Eil. Nr.	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys
1.	1	4		Argumentai: Pripažįstant poreikį pertvarkyti šiuo metu Lietuvoje egzistuojančią valstybinių miškų valdymo struktūrą, kartu siekiant išsaugoti tradicinės Lietuvoje nusistovėjusios valstybinių miškų valdymo struktūros esminius elementus (miškų urėdijas ir girininkijas), kaip svarbiausius kompleksinio miškų ūkio valstybiniuose miškuose vienetus, taip pat atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-420 (toliau – Projektas), jog nėra įvardinta kokiais principais viena valstybės įmonė vykdytų kompleksinę miškų veiklą valstybiniuose miškuose (tiesiogiai ar per teritorinius padalinius), tikslinga Miškų įstatyme, kaip specialiajame įstatyme valstybės įmonių veiklą reglamentuojančio Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo atžvilgiu, įvardinti esminius valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ struktūrinius vienetus (miškų urėdijas ir girininkijas), taip pat nurodyti šių vienetų vietą įmonės sudėtyje bei įvardinti pagrindines jų funkcijas bei atsakomybę. Be to, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymą Miškų įstatyme nustatyti valstybiniuose miškuose pagamintos miško produkcijos ir nenukirsto miško kaip valstybės turto esmines pardavimo sąlygas, tikslinga Miškų įstatyme aiškiai įvardinti valstybiniuose miškuose pagamintos miško produkcijos, konkrečiai žaliavinės medienos pardavimo būdus ir kitas esmines sąlygas. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, turinti filialus – miškų urėdijas, taip pat vykdanti ~~juose~~ kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą.“
2.	1	6 N		Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja 32 dalimi: „32. Miškų urėdija – valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ filialas, turintis struktūrinius padalinius – girininkijas, bei jam priskirtuose valstybiniuose miškuose vykdantis kompleksinę miškų ūkio veiklą.“
3.	5	1		Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka didmeninės prekybos aukcionuose ir mažmeninėje prekyboje parduoda ~~pagamintą miško produkciją~~ žaliavinę medieną, taip pat teikia paslaugas ir parduoda nenukirstą mišką ~~ir teikia paslaugas~~. Vienai miškų urėdijai prisikirtų valstybinių miškų plotas kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti turi būti 30-60 tūkstančių hektarų, metinė miško kirtimų apimtis – ne mažiau kaip 100 tūkstančių kubinių metrų žaliavinės medienos.“

Teikia

Seimo narys Kęstutis Mažeika

Priedas Nr. 9. Pasiūlymas VII

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

MIŠKŲ ĮSTATYMO nR. i-671 2,4,5,6,7,8,13,18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nR. xiiIP - 420

2017-05-24

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Eil. Nr.	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys
1.	4 4	6 7		Pasiūlymas: 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas 3. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos miškų—urėdijos valstybės—įmonė—„~~Lietuvos—valstybiniai~~—~~miškai“~~, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, ~~valstybės įmonės~~ ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“ 4. Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms miškų urėdijoms valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
2.	5	4		Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigia valstybės įmonių susivienijamą (asociaciją) „Lietuvos valstybiniai miškai“. Asociacijos nariai yra miškų urėdijos. Tai ~~ribotos civilinės atsakomybės valstybės įmonė~~ institucija, kurios tikslas konsoliduoti, administruoti ir koordinuoti valstybinių miškų valdymą ir naudojimą plėtojant teritorinį gamtinį karkasą per VĮ miškų urėdijas, atstovauti asociacijos narių interesams ir ginti juos bei tenkinti viešąjį interesą. Prie VĮ asociacijos „Lietuvos valstybiniai miškai“ Aplinkos ministerija sudaro valdybą, kurios daugiau kaip pusė visų narių sudaro miškų ūkio specialistai. Valstybės įmonių susivienijamą (asociaciją) „Lietuvos valstybiniai miškų urėdijos ir girininkijos. Valstybės įmonės susivienijamo (asociacijos) „Lietuvos valstybiniai miškai“ pagrindinis tikslas yra konsoliduoti miškų urėdijų veiklą, ugdyti, tvarkyti, saugoti, prižiūrėti, puoselėti, didinti Lietuvos valstybės turto - miško vertę, naudoti jį vadovaujantis tvaraus naudojimo principu. Susivienijimas „Lietuvos valstybiniai miškai“ tuo tikslu: 12. Administruoja Lietuvos valstybinius miškus per miškų urėdijas- ribotos juridinės atsakomybės valstybės įmones. 13. Atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas, konsoliduoja ir koordinuoja jų veiklą; 14. Nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų normas. 15. Konsoliduoja ir organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą. 16. Konsoliduoja, organizuoja ir koordinuoja miško atkūrimo, įveisimo, apsaugos , tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą. 17. Konsoliduoja, rengia ir įgyvendina modernią miškininkystės veiklos informacinę sistemą. 18. Konsoliduoja, rengia ir įgyvendina racionalaus miškų išteklių naudojimo priemones, optimizuojant medynų tūrio prieaugio ir jo naudojimo balansą. 19. Konsoliduoja, rengia ir įgyvendina miško ir miško produkcijos modernesnes apskaitos programą. 20. Konsoliduoja, organizuoja ir koordinuoja apvalios medienos gaminių aukciono informacinę sistemą ir ją koordinuoja pagal LR Vyriausybės patvirtintą tvarką. 21. Esant poreikiui konsoliduoja ir centralizuoja viešuosius pirkimus 22. Nustato ir įgyvendina miškų urėdijų veiklos vertinimo ir vadovų atestavimo tvarką. Direkcija kasmet rengia ataskaitą ir atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
3.	7	1		Pasiūlymas: 5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. ~~Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos. Miškų~~ ~~urėdijos~~ ~~Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai~~ valstybės įmonės ~~susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Miškų urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) konsoliduoja miškų urėdijų veiklą. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skiltam kompleksinei miškų ūkio veikiai vykdyti įsigyti. jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimu kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“

Teikia

Seimo narys (Parašas) Algimantas Salamakinas

Priedas Nr. 10. Pasiūlymas VIII

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-420

Siūloma keisti					Pasiūlymo turinys
Straipsnis		Straipsnio dalis	Punktas
1		1			Argumentai: Siekiant užtikrinti efektyvų valstybinių miškų ūkio valdymą, racionalų valstybinių miškų išteklių naudojimą ir maksimalią grąžą valstybei už jos turto – valstybinių miškų naudojimą, išvengti rizikingų vienos įmonės steigimo pasekmių, susijusių su veiklos monopolizavimu, bei nesukeliant chaoso įgyvendinti socialiai atsakingą valstybinio miškų ūkio reformą, tikslinga pagal nustatytus kriterijus sustambinti VĮ miškų urėdijas, jų veiklą konsoliduojant per Generalinę miškų urėdiją. Todėl įstatymo projekto atitinkamuose straipsniuose būtina atstatyti generalinės miškų urėdijos ir miškų urėdijos(ų) sąvokas. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Gamtotvarkos priemonės – specialios tvarkymo ir apsaugos priemonės, skirtos užtikrinti palankią saugomų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklę ir jų ilgalaikį išlikimą. 4. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos – valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą.“
1		3			Pasiūlymas: „Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Miško valdytojas – miško savininkas; ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ miškų urėdija, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė, ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę.“
1		4			Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. ~~Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Miškų urėdija – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą.“
2	1			Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“
2	2			Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti ~~valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ miškų urėdijoms. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
3	1			Pasiūlymas: išbraukti projekto 3 straipsnio 1 dalį: ~~1. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 8 punktu ir jį išdėstyti taip:~~ ~~„8) įgyvendina valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ savininko teises ir pareigas;“~~
3	2			Pasiūlymas: išbraukti projekto 3 straipsnio 2 dalį: ~~2. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 9 punktu ir jį išdėstyti taip:~~ ~~„9) nustato valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“ privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo normas;“~~
3	3			Pasiūlymas: išbraukti projekto 3 straipsnio 3 dalį: ~~3. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 10 punktu ir jį išdėstyti taip:~~ ~~„10) įgyvendina miškų urėdijų savininko teises ir pareigas.“~~
3	4			Argumentai: Valstybinių miškų valdymas turi būti organizuotas maksimaliai efektyviai ir skaidriai. Valdymo principai taip pat turi atitikti EBPO rekomendacijas dėl valstybės valdomų įmonių. Atsižvelgiant į tai, Miškų įstatyme tikslinga praplėsti Generalinės miškų urėdijos funkcijas, pavedant šiai institucijai naujas funkcijas, susijusias su miškų urėdijų veiklos konsolidavimu, centralizuotu žaliavinės medienos pardavimu, viešaisiais pirkimais ir kt. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja, miškų urėdijų veiklą konsoliduoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Atlikdama šias funkcijas, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos: 1) atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas, koordinuoja ir konsoliduoja jų veiklą; 1) 2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas bei konsoliduoto pelno rodiklius; 2) 3) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą; 3) 4) organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą; 5) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja žaliavinės medienos, pagamintos miškų urėdijoms priskirtuose valstybiniuose miškuose, didmeninio pardavimo aukcionus ir centralizuotus miškų urėdijų viešuosius pirkimus; 6) nustato miškų urėdijų veiklos vertinimo ir miškų urėdijų vadovų atestavimo tvarką.“
3	5			Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. ~~Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Miškų urėdijos atlieka šias valstybines funkcijas: 1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą; 2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendras valstybines miško priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos sistemas; 3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose; ~~4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas;~~ 4) valstybinėje žemėje įveisia naujus miškus kompensuojant miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis; 5) miškuose įgyvendina gamtotvarkos priemones, skirtas užtikrinti palankią saugomų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklę ir jų ilgalaikį išlikimą.“
3	6			Argumentai: Prie Generalinės miškų urėdijos tikslinga įsteigti nepriklausomą valdybą, kuri nustatytų Lietuvos valstybinių miškų ūkio (VĮ miškų urėdijų) bendruosius strateginius veiklos tikslus ir ūkinės - finansinės veiklos uždavinius, vertintų valstybinio miškų ūkio (miškų urėdijų) veiklos rezultatus. Šios valdybos sudėtį ir veiklos reglamentą turėtų tvirtinti aplinkos ministras. Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnį nauja 7 dalimi: „7. Lietuvos valstybinių miškų ūkio (VĮ miškų urėdijų) bendriems strateginiams veiklos tikslams ir ūkinės - finansinės veiklos uždaviniams nustatyti ir veiklai vertinti prie Generalinės miškų urėdijos sudaroma nepriklausoma valdyba, kurios sudėtį ir veiklos reglamentą tvirtina aplinkos ministras. “
4	1			Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Valstybiniai miškų pareigūnai ir ~~valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ miškų urėdijos darbuotojai neturi teisės dirbti pagal darbo sutartis, būti steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais) privačiose medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonėse, vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą ir kitais įstatymais draudžiamą veiklą.“
4	2			Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Valstybinių miškų pareigūnų – ~~valstybinių miškų~~ miškų urėdijos miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu, tais atvejais, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“
5	1			Argumentai: Miškų urėdijų veikla turi būti organizuota efektyviai ir skaidriai, šios įmonės turi išlaikyti ekonominį potencialą ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl tikslinga Miškų įstatyme nustatyti kriterijus, kurie įgalintų sustambinti miškų urėdijas iki racionalus dydžio, išlaikant jų kaip valstybės įmonių savarankiškumą. Tokie mokslininkų ir miškininkų praktikų pasiūlyti kriterijai yra minimalus valstybinių miškų plotas (30 tūkst. ha) ir minimali kirtimo norma (nemažiau kaip 100 tūkst. ktm. žaliavinės medienos). Taip pat svarbu, kad toliau būtų tobulinamas pakankamai efektyviai veikiantis medienos, pagamintos valstybiniuose miškuose, pardavimas aukcionuose per apvaliosios medienos elektroninę pardavimo sistemą siekiant, kad ji labiau atitiktų medienos perdirbimo įmonių poreikius ir dėl to palaipsniui pereinant prie centralizuotų didmeninės prekybos aukcionų. Tai leistų medienos perdirbimo įmonėms sklandžiau ir su mažesnėmis sąnaudomis įsigyti medienos, tuo pačiu miškų urėdijoms užtikrinant maksimalias pajamas už parduotą medieną. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas.“ Valstybės įmonės miškų urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, valstybiniuose miškuose vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą, Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuotuose per Apvaliosios medienos elektroninę pardavimo sistemą didmeninės prekybos aukcionuose ir mažmeninėje prekyboje parduoda pagamintą žaliavinę medieną, taip pat teikia paslaugas ir parduoda nenukirstą mišką. Viena miškų urėdija kompleksinę miškų ūkio veiklą vykdo 30-60 tūkstančių hektarų valstybinių miškų plote bei per metus iškerta ir pateikia į rinką ne mažiau kaip 100 tūkstančių kubinių metrų žaliavinės medienos. Generalinės miškų urėdijos veikla finansuojama iš miškų urėdijų atskaitymų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką (per Specialiąją bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą). Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“
7	1			Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visuose miškuose. Miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą ne tik miško, bet ir valstybinė ne miško žemė (žemės ūkio naudmenos, vandenys ir kt.).“
8	1			Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja ~~valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“~~ Generalinė miškų urėdija ir miškų urėdijos kartu su savivaldybėmis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.“

Teikia

Seimo narys Algirdas Butkevičius

Priedas Nr. 11. Pasiūlymas IX

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO Nr. XIIIP-420

2017-06-20

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Eil. Nr.	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys
1.	1	1		Argumentai: Saugomų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų išlikimas yra per siauras uždavinys gamtotvarkos priemonėms. Kadangi nėra numatyta kitų priemonių, kurios rūpintųsi ir jų plėtra, siūloma atitinkamai pataisyti gamtotvarkos priemonių apibrėžimą. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „1. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Gamtotvarkos priemonės – specialios tvarkymo ir apsaugos priemonės, skirtos užtikrinti palankią saugomų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklę ir jų ilgalaikį išlikimą bei plėtrą“.
2.	1	2		Argumentai: Puikiai išsaugoti Lietuvos miškai yra vienas iš didžiausių mūsų šalies turtų. Tai – ekonominis, ekologinis, turistinis resursas bei viena iš lietuviškos tapatybės jungčių. Todėl pirmiausiai turėtume rūpintis jų išlikimu ir plėtra, o tik vėliau ūkine veikla. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „2. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, ~~racionalų miškų išteklių naudojimą, prekybą mediena ir miško ištekliais,~~ gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą, taip pat racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena ir miško ištekliais, tačiau nepakenkiant gamtotvarkos priemonių įgyvendinimui“.
3.	1	3		Argumentai: Puikiai išsaugoti Lietuvos miškai yra vienas iš didžiausių mūsų šalies turtų. Tai – ekonominis, ekologinis, turistinis resursas bei viena iš lietuviškos tapatybės jungčių. Lietuvos miškų būklė ne kartą aukštai įvertinta pasauliniuose reitinguose. Dėl savo išskirtinės vertės ir svarbos miškas pirmiausiai turėtų būti Lietuvos piliečių ir čia veikiančių įmonių nuosavybė, kadangi užsienio valstybių juridiniai asmenų prioritetas yra iš miškų ir jų kirtimo gaunamas pelnas, o ne miškų išsaugojimas ar plėtra. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „3. Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Miško valdytojas – miško savininkas; valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, urėdijos, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę“.
4.	1	4		Argumentai: Valstybinė įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ turėtų rūpintis valstybės miškų išsaugojimu ir priežiūra. Įpareigojimas jai ne tik rūpintis miškų išsaugojimu ir priežiūra, bet ir vykdyti kompleksinę ūkio veiklą, į kurią įeina prekyba mediena ir miško ištekliais, nustatytų viena kitai prieštaraujančias įmonės funkcijas ir taip nuo pradžių užprogramuotų nesklandžią įmonės veiklą. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „4. Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat taikanti gamtotvarkos priemones, vykdanti ~~juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą~~ veiklą, apimančią miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą“.
5.	1	5		Argumentai: Nelogiška numatyti, kad valstybiniais miškų pareigūnais galėtų būti tik valstybinės miškų kontrolės įstaigų valstybės tarnautojai. Nėra priežasčių, kodėl jais negalėtų būti ir kitų įstaigų valstybės tarnautojai, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Valstybiniais miškų pareigūnais galėtų būti ir ūkinę veiklą vykdantys valstybės tarnautojai, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus, kadangi tai padidintų jų atsakomybę ir kontrolę. Kitu atveju gautųsi, kad mediena ir kitais miško ištekliais prekiaujantiems darbuotojams būtų taikomos mažesnės kontrolės priemonės. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „5. Pakeisti 2 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip: „30. Valstybiniai miškų pareigūnai – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir ~~valstybinės miškų kontrolės įstaigų~~ valstybės tarnautojai, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.“
6.	2	1		Argumentai: Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdyti taip pat galėtų ir urėdijos. Tai užtikrintų veiklos formų įvairovę, padarytų sistemą lankstesnę ir mažiau monopolizuotą, todėl ne tokią pažeidžiamą korupcijos ir įvairių interesų grupių. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „1. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka“.
7.	3	4	N	Argumentai: Urėdijos jau dabar turi pakankamą, tinkamą personalą ir dirba pelningai, todėl negriaunant veikiančios sistemos, galėtų toliau vykdyti prekybos mediena ir miško ištekliais funkciją, kiek tai nekenkia gamtotvarkos priemonių įgyvendinimui. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 4 dalį nauju punktu ir jį išdėstyti sekančiai: „N) vykdo racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena ir miško ištekliais, tačiau nepakenkiant gamtotvarkos priemonių įgyvendinimui“.
8.	3	5		Argumentai: Valstybinė įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ turėtų rūpintis valstybės miškų išsaugojimu ir priežiūra. Įpareigojimas jai ne tik rūpintis miškų išsaugojimu ir priežiūra, bet ir vykdyti kompleksinę ūkio veiklą, į kurią įeina prekyba mediena ir miško ištekliais, nustatytų viena kitai prieštaraujančias įmonės funkcijas ir taip nuo pradžių užprogramuotų nesklandžią įmonės veiklą. Paskutiniame punkte numatyta funkcija diegti pažangias technologijas yra neišmatuojama ir subjektyviai vertintina sąvoka, todėl siūloma funkciją patikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „5. Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ atlieka šias valstybines funkcijas: 1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taiko gamtotvarkos priemones, taip pat vykdo ~~juose kompleksinę miškų ūkio~~ veiklą, apimančią miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą; 2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendras valstybines miško priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos sistemas; 3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose; 4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas, užtikrinančias miškų išsaugojimą ir plėtrą“.
9.	4	1		Argumentai: Nelogiška drausti valstybiniams miškų pareigūnams ir valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ darbuotojams turėtų akcijų su darbo sritimi susijusiose įstaigose. Šis ribojimas per platus, kadangi draustų darbą dirbti ir žmonėms, turintiems vieną ar kelias akcijas, pavyzdžiui, užsienio įmonėse, nors realiai jie jokios įtakos ar poveikio jose neturėtų. Siekiant riboti asmenų veiklą dėl galimo interesų konflikto, reikėtų konkrečiau apibrėžti jų pareigas ar statusą privačiuose juridiniuose asmenyse (pavyzdžiui, savininkai, kontrolinio paketo akcininkai, kiti juridiniame asmenyje sprendimus priimantys asmenys ir pan.), o iki tol siūloma draudimo atsisakyti. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „1. Pakeisti 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ darbuotojai neturi teisės dirbti pagal darbo sutartis, būti steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (~~akcininkais,~~ nariais, dalininkais) privačiose medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonėse, vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą ir kitais įstatymais draudžiamą veiklą“.
10.	4	2		Argumentai: Redakcija nelogiška, kadangi papildomas privalomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu, taikomas tik tada, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos, todėl nėra prasmės su juo lyginti išmokų dydžių, kai žmogus draudžiamas papildomai. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „2. Pakeisti 6 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Valstybinių miškų pareigūnų – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu~~, tais atvejais, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos~~. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba, jų nesant, darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme“.
11.	5	1		Argumentai: Valstybinė įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ turėtų rūpintis valstybės miškų išsaugojimu ir priežiūra. Įpareigojimas jai ne tik rūpintis miškų išsaugojimu ir priežiūra, bet ir vykdyti kompleksinę ūkio veiklą, į kurią įeina prekyba mediena ir miško ištekliais, nustatytų viena kitai prieštaraujančias įmonės funkcijas ir taip nuo pradžių užprogramuotų nesklandžią įmonės veiklą. Tokiu būdu ši įmonė galimai virstų miškų iškirtimo, o ne išsaugojimo organizacija ir padarytų žalą ne vienai valstybės piliečių kartai. Pasiūlymas: Atsisakyti 5 straipsnio 1 dalies ir atitinkamai pakoreguoti sekančių dalių numeraciją: „~~1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:~~ „1. Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas“.

Teikia

Seimo narys (Parašas) Rimantas Jonas Dagys

[1] EBPO rekomendacijos Lietuvai dėl valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo. Prieiga internete: http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/valst_valdomos_imones/conclusions.pdf

[2] Aiškinamasis raštas „Dėl Lietuvos Respublikos Miškų Įstatymo nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo Įstatymo projektu ir susijusių Įstatymo projektų“

[3] Aiškinamasis raštas „Dėl Lietuvos Respublikos Miškų Įstatymo nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo Įstatymo projektu ir susijusių Įstatymo projektų“

[4] XVII-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 322 punktas. Prieiga internete: <https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ed6be240c12511e6bcd2d69186780352>

[5] Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymas, 3 straipsnis. Prieiga internete: <https://www.infolex.lt/ta/63276:str3>

[6] Rand, G., Womack, J., & Jones, D. T. (1997). Lean thinking-banish waste and create wealth in your corporation. The Journal of the Operational Research Society, 48(11), 1148. doi:10.2307/3010314

[7] Liker, J. K. (2004). The Toyota Way. 14 Management principles from the world’s greatest manufacturer. 1 ed. McGraw-Hill. 330pp.

[8] Eisenhardt, K. M., Johnson, G., Langley, A., Melin, L., & Whittington, R. (n.d.). Making fast strategic decisions in high-velocity environments. Strategy as Practice, 101-120. doi:10.1017/cbo9780511618925.008

[9] Kim, Y. J., & Zhang, J. (2012). Decentralized borrowing and centralized default. Journal of International Economics, 88(1), 121-133. doi:10.1016/j.jinteco.2012.02.005

[10] EBPO rekomendacijos Lietuvai dėl valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo. Prieiga internete: <http://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/documents/files/valst_valdomos_imones/conclusions.pdf>

[11] XVII-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 322 punktas. Prieiga internete: <https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ed6be240c12511e6bcd2d69186780352>

[12] Casanove, A. Standards, an Innovation Booster? Standardization and Innovation, ISO-CERN conference proceedings, 92-99

[13] Oldham, G. R., & Hackman, J. R. (1981). Relationships Between Organizational Structure and Employee Reactions: Comparing Alternative Frameworks. Administrative Science Quarterly, 26(1), 66. doi:10.2307/2392600

[14] Fredrickson, J. W. (1986). The Strategic Decision Process and Organizational Structure. The Academy of Management Review, 11(2), 280. doi:10.2307/258460

[15] Dimitri, N., Dini, F., & Piga, G. (n.d.). When should procurement be centralized? Handbook of Procurement, 47-81. doi:10.1017/cbo9780511492556.004

[16] Why is competition policy important for consumers? (n.d.). Prieiga internete: <http://ec.europa.eu/competition/consumers/why_en.html>

[17] Stucke, M. E. (2013). Is competition always good? Journal of Antitrust Enforcement, 1(1), 162-197. doi:10.1093/jaenfo/jns008

[18] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.5D6D055CC00C/PYiGOYLZOU

[19] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.5D6D055CC00C/PYiGOYLZOU

[20] Seimo narių pasiūlymas Nr. I, Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo Pasiūlymas.

[21] Seimo narių pasiūlymas Nr. II, Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo pasiūlymas.

[22] Seimo narių pasiūlymas Nr. II, Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo pasiūlymas.

[23] Seimo narių pasiūlymas Nr. III, Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo pasiūlymas.

[24] Seimo narių pasiūlymas Nr. IV, Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pakeitimo pasiūlymas.

[25] Seimo narių pasiūlymas Nr. IV, Miškų įstatymo 7 straipsnio2 dalies pakeitimo pasiūlymas.

[26] Seimo narių pasiūlymas Nr. IV, Miškų įstatymo 2 straipsnio 4 dalies pakeitimo pasiūlymas.

[27] Seimo narių pasiūlymas Nr. IV, Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalies pakeitimo pasiūlymas.

[28] Seimo narių pasiūlymas Nr. V, Miškų įstatymo 2 straipsnio 17 dalies pakeitimo pasiūlymas.

[29] Seimo narių pasiūlymas Nr. V, Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalies, 5 punkto pakeitimo pasiūlymas.

[30] Seimo narių pasiūlymas Nr. V, Miškų įstatymo 6 dalies 10 straipsnio pakeitimo pasiūlymas.

[31] Seimo narių pasiūlymas Nr. V, Miškų įstatymo 2 straipsnio papildymo 32 dalimi pasiūlymas.

[32] Seimo narių pasiūlymas Nr. V, Miškų įstatymo 2 straipsnio papildymo 33 dalimi pasiūlymas.

[33] Seimo narių pasiūlymas Nr. VI, Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo pasiūlymas.

[34] Seimo narių pasiūlymas Nr. VI, Miškų įstatymo 2 straipsnio papildymo 32 dalimi pasiūlymas.

[35] Seimo narių pasiūlymas Nr. VII, Miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalies pakeitimų pasiūlymas.

[36] Seimo narių pasiūlymas Nr. VIII, Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalies pakeitimų pasiūlymas.

[37] Seimo narių pasiūlymas Nr. VIII, Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalies pakeitimų pasiūlymas.

[38] Seimo narių pasiūlymas Nr. VIII, Miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalies pakeitimų pasiūlymas.

[39] Seimo narių pasiūlymas Nr. VIII, Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo pasiūlymas.

[40] Seimo narių pasiūlymas Nr. VIII, Miškų įstatymo 2 straipsnio 4 dalies pakeitimų pasiūlymas.

[41] Seimo narių pasiūlymas Nr. VIII, Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo pasiūlymas.

[42] Seimo narių pasiūlymas Nr. VIII, Miškų įstatymo 5 straipsnio papildymo 7 dalimi pasiūlymas.

[43] Seimo narių pasiūlymas Nr. IX, Miškų įstatymo 2 straipsnio 17 dalies pakeitimo pasiūlymas.

[44] Seimo narių pasiūlymas Nr. IX, Miškų įstatymo 5 straipsnio 5 dalies pakeitimo pasiūlymas.

[45] Seimo narių pasiūlymas Nr. IX, Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo pasiūlymas.

[46] Seimo narių pasiūlymas Nr. IX, Miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalies papildymo 4 punktu pasiūlymas.