LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1443 2, 13, 15, 16, 18, 19, 36, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO projekto, LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMO NR. VIII-375 PAPILDYMO 36¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO projekto

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos šaulių sąjungos nariai – šauliai, vykdydami šaulio tarnybą, bendradarbiauja su krašto apsaugos sistemos institucijomis, dalyvauja mokymuose ir pratybose su Lietuvos kariuomenės padaliniais, sutarčių pagrindu saugo Lietuvos kariuomenės objektus ir teritorijas. Vykdant šią tarnybą neretais atvejais reikia susipažinti su įslaptinta informacija, tačiau Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (toliau – Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas sudaro teisines prielaidas turėti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ tik daliai šaulių:

1) nuolatinės šaulio tarnybos pareigas, kurių sąrašą pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį tvirtina krašto apsaugos ministras, einantiems šauliams, kuriems, darbo užmokestis mokamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, gali būti išduodami leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;

2) objektus ir teritorijas saugantiems šauliams, kuriems leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ gali būti suteikiami kaip tiekėjo darbuotojams pagal Įstatymo VII skirsnio nuostatas.

Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2, 13, 15, 16, 18, 19, 36, 39 straipsnių Nr. VIII-1443 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama:

1) numatyti teisinį pagrindą tikrinti visus Lietuvos šaulių sąjungos narius, kuriems vykdant šaulio tarnybą gali prireikti susipažindinti su įslaptinta informacija;

2) aiškiai numatyti, kuri institucija turi atlikti šaulių patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo;

3) patikslinti teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo procedūras;

4)  praplėsti Įstatyme vartojamą paslapčių subjekto ar tiekėjo darbuotojo sąvoką.

Atsižvelgiant į Projekto nuostatas, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą siūloma papildyti nuostatomis, susijusiomis su reikalavimu turėti teisę susipažinti su įslaptinta informacija ir ją naudoti vykdant šaulio tarnybą.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Projektą iniciavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Bakas.

3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Įstatymo 13 straipsnyje numatyta paslapčių subjekto pareiga sudaryti pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašą. Į šį sąrašą nepatenka Lietuvos šaulių sąjungos nariai (išskyrus nuolatinės šaulio tarnybos pareigas, kurių sąrašą pagal tvirtina krašto apsaugos ministras, einantys šauliai), nes Lietuvos šaulių sąjunga, kaip savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija negali būti įtraukta į Krašto apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų, įmonių, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija, sąrašą. Įstatymo 15 straipsnyje taip pat nėra nuostatų, leidžiančių Lietuvos šaulių sąjungos narius supažindinti su įslaptinta informacija.

Kadangi Lietuvos šaulių sąjungos nariai nėra Krašto apsaugos ministerijos, kaip paslapčių subjekto, darbuotojai (pagal Įstatymo 2 straipsnio 18 dalies sąvoką), pagal Įstatymo 16 straipsnį nėra teisinio pagrindo šauliams suteikti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Atitinkamai Įstatymo 19 straipsnyje nesureguliuota, kas turėtų išduoti leidimus šauliams, kuriems darbo užmokestis mokamas ne iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

Pagal Įstatymo 16 straipsnio 6 dalį, jeigu teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, asmeniui buvo panaikinta nutraukus darbo (tarnybos) santykius ar pasibaigus renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikui, teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, asmeniui iš naujo suteikiama be tikrinimo, jeigu nuo darbo (tarnybos) santykių nutraukimo ar renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pabaigos nepraėjo 12 mėnesių ir nuo paskutinio asmens tikrinimo dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo nepraėjo 10 metų. Tačiau jeigu asmuo turėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jam teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, be tikrinimo negali būti suteikiama.

Įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje numatyta bendra nuostata, jog tiekėjo darbuotojus dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo arba dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tikrina ir jiems tokius leidimus išduoda arba teisę suteikia Valstybės saugumo departamentas.

Pagal įstatyme numatytą reguliavimą, asmenims galima išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ jeigu jie yra paslapčių subjekto ar tiekėjo darbuotojai, tai yra, juos su paslapčių subjektu ar tiekėju sieja tarnybos ar darbo santykiai (pagal Įstatymo 2 straipsnio 18 dalį). Į šią kategoriją nepatenka asmenys, kurie paslapčių subjektuose ar tiekėjuose atlieka profesinės veiklos ar savanorišką praktiką, todėl nėra galimybių jiems išduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ bei pavesti su tokios informacijos naudojimu susijusių užduočių.

Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas nereguliuoja klausimų, susijusių su reikalavimo turėti teisę susipažinti su įslaptinta informacija ir ją naudoti vykdant šaulio tarnybą.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo 13 straipsnį siūloma papildyti nauja 6 dalimi, kurioje suteikiama teisė Krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui sudaryti sąrašą nuolatinės šaulio tarnybos ir šaulio tarnybos Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose pareigybių, kurioms nustatomas reikalavimas turėti  leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Įstatymo 15 straipsnį siūloma papildyti 8¹ dalimi, kurioje numatoma galimybė susipažinti su įslaptinta informacija ar ją naudoti Lietuvos šaulių sąjungos nariams, atliekantiems nuolatinę šaulio tarnybą Lietuvos šaulių sąjungoje, tarnaujantiems Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose ar kitiems Lietuvos šaulių sąjungos nariams, dėl kurių yra priimamas Krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas, jog jiems vykdant tarnybą reikia susipažindinti su įslaptinta informacija.

Įstatymo 16 straipsnyje siūloma nustatyti, kas renka informaciją apie šaulius ir suteikia jiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Taip pat sudaroma galimybė suteikti asmeniui teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, be patikrinimo, jeigu asmuo prieš tai turėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 1 punkto pakeitimu siūloma numatyti, kad Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos tikrins ne tik tuos šaulius, kurie eina ar pretenduoja eiti pareigas Lietuvos šaulių sąjungoje (vykdančius nuolatinę šaulio tarnybą), bet visus šaulius, kuriems bus nustatytas toks reikalavimas.

Įstatymo 19 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šauliams leidimus išduoda krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.

Įstatymo 36 straipsnį siūloma papildyti specialiąją norma, numatančia, kad šaulius, krašto apsaugos sistemos institucijoms sudarant įslaptintus sandorius su Lietuvos šaulių sąjunga, dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo tikrina Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, o leidimus išduoda krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, jeigu sudarant tokius sandorius šauliams yra reikalinga teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, juos tikrina ir šią teisę suteikia krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.

Siekiant sudaryti galimybę asmenims, atliekantiems profesinės veiklos ar savanorišką praktiką, išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ siūloma praplėsti Įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje numatytą paslapčių subjekto ar tiekėjo darbuotojo sąvoką.

Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą siūloma papildyti nauju 36¹ straipsniu, numatančiu, jog jei šaulio tarnybai yra nustatytas specialus reikalavimas turėti teisę susipažinti su įslaptinta informacija ir ją naudoti, šaulys į šaulio tarnybą gali būti skiriamas tik suteikus jam tokią teisę, o šauliui netekus jos – gali būti skiriamas į kitą su įslaptintos informacijos naudojimu nesusijusią šaulio tarnybą.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus Projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

6.  Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7.  Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8.  Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Siekiant Projektą inkorporuoti į teisinę sistemą, kartu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą.

9.  Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys

Atsižvelgiant į tai, kad Projektu yra siūloma, jog objektus ir teritorijas saugančius šaulius dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo tikrins Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, o leidimus išduos krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, o dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, tikrins ir šią teisę suteiks krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo,  Projektui įgyvendinti iki jo įsigaliojimo reikės pakeisti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintus aprašus:

1) Asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo ir teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos aprašą, kurio 17 punkte numatyta, jog Valstybės saugumo departamentas tikrina tiekėjo darbuotojus, pretenduojančius gauti leidimą, ir priima sprendimą dėl leidimo išdavimo, 25 punkte – kad Valstybės saugumo departamentas papildomai tikrina tiekėjo darbuotojus, turinčius leidimą, ir priima sprendimą dėl leidimo panaikinimo, 31 punkte – kad tiekėjo darbuotojams teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia Valstybės saugumo departamentas.

2) Tiekėjų, pretenduojančių gauti tiekėjo patikimumo pažymėjimą, tikrinimo tvarkos aprašą, kurio 5 punkte numatyta, jog tiekėjo darbuotojų, kuriems reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, užpildytus klausimynus, skirtus asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir rašytinius sutikimus būti tikrinamiems ar tiekėjo darbuotojų, kuriems reikia teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, rašytinius sutikimus būti tikrinamiems pateikiami Valstybės saugumo departamentui.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įgyvendinant Projektą papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, valstybės biudžeto lėšų sutaupyti nenumatoma.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Rengiant Projektą buvo konsultuotasi su Lietuvos šaulių sąjungos nariais.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai žodžiai: „Paslapčių subjekto ar tiekėjo darbuotojas“, „Lietuvos šaulių sąjunga“, „šaulys“, „įslaptinta informacija“, „įslaptintas sandoris“, „leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Kitų su Projektu susijusių pagrindimų ar paaiškinimų nėra.

Teikia Seimo nariai:

Vytautas Bakas

Rasa Juknevičienė

Virgilijus Alekna

Arvydas Anušauskas

Dainius Gaižauskas

Michal Mackevič

Audrys Šimas

                                                        ____________________________