LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

Papildomo komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 55 IR 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-259

2017-05-24 Nr. 113-P-22

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus.

Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento Teisės sistemos vystymo skyriaus patarėjas Tautginas Mickevičius, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento Teisės sistemos vystymo skyriaus vedėja Natalija Žilinskienė , Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Pranas Žukauskas, Visuomenės kreipimosi "Už Konstituciją" grupės atstovas Marijuš Antonovič, pilietis Paulius Šepetys.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-01-02				1. Projekto siekis - „sumažinti Seimo narių skaičių“ aiškinamas tuo, kad „Lietuvos gyventojų skaičius mažėja ir šiuo metu siekia 2,8 milijono“. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo rinkimų teisę turi ne Lietuvos Respublikos gyventojai, o Lietuvos Respublikos piliečiai. Duomenų apie Lietuvos Respublikos piliečių skaičiaus pasikeitimą nėra pateikiama. Projektu teikiamas Seimo narių skaičiaus sumažinimas vien pagal šiuo metu esančią demografinę padėtį gali turėti ilgalaikes pasekmes, nes pvz., padidėjus ar dar labiau sumažėjus Lietuvos gyventojų skaičiui, šiuo pagrindu Konstitucija vėl turėtų būti keičiama. Manytina, kad vien Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimas, negali paneigti Tautos atstovybės paskirties atstovauti ne tik Lietuvoje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie gyvena kitose valstybėse. Pastarieji asmenys, turintys rinkimų teisę, turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek ir per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat turi peticijos teisę ir kitas Konstitucijoje laiduojamas teises. Taigi ir jie turėtų būti atstovaujami Tautos atstovybėje – Seime. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos, taip pat grįžti ir apsigyventi Lietuvoje (Konstitucijos 32 straipsnis). Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje (Konstitucijos 13 straipsnis).	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-01-02				2. Projekte nėra nustatyta nei vėlesnė įstatymo įsigaliojimo, nei jo taikymo pradžios data. Vadinasi, jeigu šis įstatymas būtų priimtas šios kadencijos Seime, šis įstatymas įsigaliotų ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo priėmimo (Konstitucijos 149 straipsnio trečioji dalis). Tai reiškia, kad nuo tos dienos turi būti taikoma atitinkama Konstitucijos pataisa (visos jos nuostatos). (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Todėl: 1) Konstitucijos 55 straipsnio nuostata “Seimą sudaro Tautos atstovai – 101 Seimo narys” turėtų būti taikoma 2016-2020 metų Seimo kadencijos Seimo nariams, kurių yra išrinkta 141. Diskutuotina, kaip dėl sumažinto Seimo narių skaičiaus būtų sprendžiama teisinė situacija, jeigu pvz. 2016 m. Seimo rinkimuose išrinkto Seimo kadencijos metu vienmandatėje (ar daugiamandatėje) rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys netektų įgaliojimų Konstitucijos 63 straipsnio 2-8 punktuose nurodytais pagrindais; 2) Konstitucijos 57 straipsnio pirmosios dalies nuostata (kurioje Seimo rinkimų laikas būtų perkeltas iš spalio mėnesio antro sekmadienio į kovo mėnesio antrą sekmadienį) reikštų, kad 2016 metų Seimo rinkimuose keturiems metams išrinktų Seimo narių įgaliojimai sutrumpėtų, t.y., taptų - 3 metai 6 mėn. ar pan. (preliminariai skaičiuojant pagal Seimo rinkimų įstatyme nustatytas rinkimų rezultatų nustatymo, paskelbimo, pakartotinio balsavimo vienmandatėse rinkimų apygardose ir jo rezultatų nustatymo ir paskelbimo procedūras ir jų trukmę, taip pat rezultatų apskundimą ir galutinių rezultatų nustatymą bei Konstitucijos 65 straipsnyje nustatytą 15 dienų terminą naujai išrinktam Seimui susirinkti į pirmąjį posėdį). Manytina, kad šiame įstatyme stokojama nuostatų dėl 2016 metų Seimo rinkimuose išrinktų Seimo narių socialinių garantijų, kai jų kadencija sutrumpėtų dėl minėto Seimo rinkimų laiko perkėlimo; 3) šiame įstatyme stokojama nuostatų, kad naujo Seimo rinkimai 2020 metais rengiami Konstitucijos 57 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų laiku, kad 2016 metais išrinkto Seimo ir jo Seimo narių įgaliojimai baigiasi, kai naujai (2020 metų Seimo rinkimuose) išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį ar pan.; 4) tinkamam Konstitucijos 55 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimui būtina pakeisti Seimo rinkimų įstatymą. Atsižvelgus į tai, projekte teikiamame Konstitucijos 55 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatyme įtvirtintinos pereinamosios nuostatos ir nustatytina šio įstatymo taikymo pradžios data.	Pritarti
3.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-01-10				Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP – 259 (toliau – Projektas). Pažymime, kad pateikto projekto nuostatoms Europos Sąjungos teisė netaikoma, todėl pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentui, kad Projektu siūlomos nuostatos sietinos ne tik su Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančiais, bet ir su tais Lietuvos Respublikos piliečiais, kurie pasinaudoję judėjimo laisve gyvena už Lietuvos Respublikos ribų. Todėl Projektu pateikti siūlymai turi užtikrinti tinkamą visų Lietuvos Respublikos piliečių atstovavimą ir sumažinus Lietuvos Respublikos Seimo narių skaičių. Pritariame nuomonei, kad Projektas turi būti papildytas pereinamojo pobūdžio nuostatomis, kuriose būtų įvertintos šiuo metu išrinktų Seimo narių skaičiaus sumažinimo ir jų kadencijos sutrumpinimo pasekmės.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Grupė „Už Konstituciją“ 2017-03-09					Kreipimasis dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos Šių metų Sausio 13-osios išvakarėse Lietuvos Respublikos Seimas 67 parlamentarų balsais pirmajame svarstyme pritarė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisoms, kuriomis mažinamas Seimo narių skaičius nuo 141 iki 101, be to, perkeliama Seimo rinkimų data iš rudens į pavasarį. Mūsų nuomone, nėra rimto pagrindo keisti Lietuvos Parlamento dydį. Argumentuojantys taupymu galėtų siūlyti mažinti ne Seimo narių skaičių, o jų algų dydį. Gyventojai ir toliau turėtų savo įprastinius apygardų atstovus. Dabartiniai atstovai negaištų laiko, reikalingo išties būtinoms valstybės reformoms. Nesunku suvokti, kiek jėgų ir aistrų pareikalautų visos Lietuvos rinkiminių žemėlapių perbraižymas. Svarbu atsiminti ir tai, kad ne vien Lietuvos gyventojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir toli gražu ne visi piliečiai gyvena Lietuvoje. Remiantis Statistikos departamento duomenimis Lietuvos Respublikos piliečiais yra apie 3 400 000 asmenų. Taigi Seimo narių skaičiaus mažinimo argumentavimas sumažėjusiu vietos gyventojų skaičiumi yra net aštundalio Lietuvos piliečių, negyvenančių Lietuvoje, ignoravimas. Jų paskatinimas nenutolti, o dalyvauti rinkimuose galimai savo tėviškėse, kaip tik būtų pirmasis įstatymų leidėjo uždavinys. Mažėjantis rinkėjų ir aktyvių Seimo narių skaičius anaiptol nereikš didėjančios Seimo darbo kokybės ir deramo visuomenės įvairovės atstovavimo. Priešingai, sumažėjus vietų Parlamente, tolesnes Konstitucijos pataisas arba kontroversiškus įstatymus bus galima priimti mažesniu balsų skaičiumi, tad piliečiai bus dar prasčiau atstovaujami. Seimo darbo veiksmingumas yra reali problema, tačiau jos sprendimui reikia ieškoti kitų priemonių, kurios negrėstų konstitucinės santvarkos stabilumui. Seimo narių skaičiaus mažinimas niekaip neprisidės prie realių Lietuvos problemų sprendimo. Tačiau svarbiausia, jog Lietuvos Konstitucijos keitimas pagal politines užgaidas kelia grėsmę Lietuvos valstybingumui. Tai ypač pavojinga dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Dažnas Konstitucijos kaitaliojimas reiškia pačios valstybės nuvertėjimą ir nuvertinimą. Taip gali būti destabilizuota Lietuvos teisinė ir politinė sistema, kuri užtikrina mūsų pilietinių teisių ir laisvių apsaugą. Bet koks pamatinių konstitucinės sąrangos elementų reformavimas turi būti sistemingas, labai gerai apgalvotas, išdiskutuotas ir deramai argumentuotas išankstinėje diskusijoje. Visų mūsų palaikomos Ukrainos patirtis geriausiai liudija stiprios ir stabilios konstitucinės santvarkos svarbą valstybei. Per beveik 26-erius nepriklausomybės metus Ukrainos Konstitucija buvo esmingai keičiama net tris kartus, ir tai vargu ar prisidėjo prie šalies gerovės. Aštri politinių partijų kova lėmė gilų ir augantį pačių Ukrainos piliečių tarpusavio susipriešinimą. Valstybė silpo iš vidaus, tapo patrauklia auka išorės agresoriui. Savo ruožtu, turėtume prisiminti, kad per didžiausią Lietuvos vidaus politikos krizę – 2004 m. Rolando Pakso apkaltą piliečių susipriešinimas buvo įveiktas. Tai tapo įmanoma, nes net ir vidinės įtampos laikotarpiu visos politinės jėgos gerbė stabilią Konstituciją, o visos valstybės įstaigos veikė pagal savo konstitucinius įgaliojimus. Todėl raginame Lietuvos politikus ir pareigūnus suvokti stabilios Lietuvos Konstitucijos reikšmę Lietuvos valstybingumui ir nepriklausomybei. Kviečiame Seimo narius ieškoti kitokio sprendimo nei „mygtukų spaudymas“, o Lietuvos piliečius rūpintis savo laisvėmis ir reikalauti atsakingo elgesio iš mūsų visų išrinktų politikų, kad didžiausias dėmesys būtų skiriamas išties aktualiems klausimams.	Nepritarti	Komitetas pritaria iniciatorių siūlomai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio redakcijai.
2.	Paulius Šepetys 2017-03-10					Seimui yra pateiktas Konstitucijos 55 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-259, kuriuo siūloma sumažinti Seimo narių skaičių ir pakeisti Seimo rinkimų laiką. Reikia iškart pastebėt, kad Tauta jau seniai kalba kad Seimas per didelis, siūloma ir dar drastiškiau sumažinti Seimo narių skaičių iki 71 (atsisakant sąrašinių Seimo narių), ar net iki 61, taip kad siūlymas apsiribot 101 nariu yra ir aktualus, ir subalansuotas (pagal vykdomą dienraščio 'Kauno diena1 apklausą tam pritaria virš 85% jo skaitytojų); galima tik suabejot tokio sumažinimo argumentacija - gyventojų skaičius čia nė prie ko, tiesiog tokia Tautos valia, į kurią privalu atsižvelgt kaip tai teigia LR Konstitucija (KT), 2 straipsnis: "Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai" (K.2str.). Kas kita dėl siūlomo Seimo rinkimų laiko keitimo; argumentacija esą "naujai išrinktas Seimas dalyvauja tik paskutiniuose biudžeto svarstymo ir priėmimo etapuose ir turi nedideles galimybes prisidėti prie biudžeto formavimo bei daryti reikšmingesnius pokyčius kitų metų Valstybės biudžete" yra NIEKINIS, nes tokia galimybė lieka, tuo labiau kad kandidatai dar rinkiminės kompanijos metu gali svarstyt biudžeto projektą, o ir paskui gali nesunkiai padaryt pažadėtus pakeitimus; keliant rinkimus į pavasarį atsiranda tikimybė kad dar per pavasari (rinkiminės kompanijos metu) bus išeikvotas visų metų biudžetas, ir naujai išrinktas Seimas atsidurs nepavydėtinoj padėty akistatoje su tuščiu biudžetu (reikia nepamiršt kad Konstitucija numato galimybę kad biudžetas nebus laiku patvirtintas: "Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesi negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto 1/12 išlaidų", K.132str.ld.) Bet kalbant apie Seimo narių skaičių PRIVALU atkreipt į tą '+1'dėmenį; nors tai atrodo įprasta, bet - kur kas geriau operuot 'sveikais' skaičiais. Nes žinom: "įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje" (K.69str.2d.) - prie ko čia ta '+1' taisyklė, jei realiai NIEKADA Seimas neposėdžiauja pilna sudėtimi? Ir net "Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių ..." (K.69str.3d.) situacijos nekeičia, nes... nesunku suprast kad 50 balsų bus per mažai nuostatai priimt TIEK Seime esant 101 nariui, TIEK ir 100, tik tiek kad pirmu atveju Tauta turės papildomai šerti dar vieną papildomą nieko nelemiančią 'burną'. Taip kad galima drąsiai teigt, kad norma '+1' tėra tik demagoginiai plepalai... kaip ir kitų 'nusipelniusių' virkavimai esą 101 Seimo narys blogai atstovaus Tautą; deja, Tauta kitaip mano, tiems 'nusipelnėliams' ne tiek Tauta, kiek asmeniškai soti Seimo nario kėdė domina. Grįžtant prie rinkimų laiko tiesiog PRIVALU pacituot: "Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu" (K.55str.ld.) - čia būtina užfiksuot kad pagal Konstituciją Seimo nariai renkami 4 (keturiems!) metams, irtai yra TEISĖTI Rinkėjo lūkesčiai, ir šio termino jokiais kitais teisiniais aktais negalima atsaukt (ar prailgint). Taip, Konstitucijoj numatyta ir kada Seimo nario kadencija baigias (K.63str.), bet čia NĖRA jokių užuominų kad Rinkėjas gali rinkti Seimo narį trumpesniam terminui, taip kad bandymai organizuoti tokius rinkimus KARDINALIAI pažeidžia Konstituciją, tokiam 'išrinktam nepilnam terminui’ Seimo nariui Konstitucinis teismas (KT) neturi teisės leisti prisiekt. Taip, žinom kad "Seimo nario jgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia Įgaliojimų laikas arba susirenka j pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas..." (K.63str.lp.), bet - čia juk apie jokius pirmalaikius rinkimus NEKALBAMA. Negana to, net ir tokie pirmalaikiai rinkimai iššaukia konstitucinę krizę, nes - ir čia (K.63str,lp.) AIŠKIAI pasakyta kad Seimo nario jgaliojimai nutrūksta kai "pasibaigia Įgaliojimų laikas" (kaip žinom, tas laikas yra 4 metai), ir DAR žinom kad po Konstitucijos pakeitimų turim: "Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių jgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Eiliniai Seimo rinkimai, einantys po pirmalaikių Seimo rinkimų, rengiami šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu laiku" (K.57str.). Tai yra - JEI neeiliniai Seimo rinkimai Įvyksta metų pradžioje, TAI - praėjus 4 metams laikotarpiu nuo Seimo rinkimų, po jo narių kadencijos pabaigos iki pat TŲ metų 'spalio mėnesio antro sekmadienio1 {ar pan.) Lietuva pasmerkta gyventi BE Seimo {reikia tik pakartot kad NĖRA galimybių Seimo nario Įgaliojimų pratęst, tai būtų GRUBUS K.62str.lp. pažeidimas (ir čia nėra jokio skirtumo rudenį ar pavasari tokie rinkimai vyktų). Reikia atkreipt dėmesį ir į tai kad negalima vardan Seimo (kaip institucijos) kažkokiu būdu trumpinti Seimo nario kadencijos trukmės, NES - be jau paminėto Konstitucijos 2 str, dar turim "Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės" (K.18str.), o taip pat "Valdžios galias riboja Konstitucija" (K.5str.2d.) - kitaip sakant, JOKIA Valdžios Įstaiga (tame tarpe ir Seimas) negali būt keliama aukščiau Žmogaus, o Seimo nario kadencija Konstitucijoj aiškiai apibrėžta ir baigtinė. įdomiau tai kad pirminiame Konstitucijos tekste kokios kazuistikos nebuvo, pirminiame Konstitucijos tekste 57 str. skelbė: "Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesi iki pasibaigiant Seimo narių įgaliojimams". Taip kad akivaizdu kad 2004 m. liepos 13 d. Konstitucijos keitimo Įstatymas Nr. IX-2344 (Žin., 2004, Nr. 111- 4124 (2004-07-17)) PAŽEIDĖ Konstituciją, kurioje teigiama: "Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas" (K.6str.ld.), taip kad reikia NE KEISTI rinkimų laiką, o ATSTATYT pirminį Konstitucijos tekstą. Ir čia verta DAR atkreipti dėmesį kad rinkimai j Seimą vyksta TIK Konstitucijoj nurodytu laiku (Konstitucija leidžia įstatymais nustatyt Rinkimų tvarką, BET ne laiką!), taip kad JOKIE papildomi rinkimai į Seimą kitokiu nei Konstitucijoj nurodytu laiku yra NEGALIMI {tuo pačiu IR dėl to kad tokie rinkimai pažeistų TEISĖTUS Rinkėjo lūkesčius kad jo išrinktasis Seimo narys išdirbs visą Konstitucijoj numatytą terminą). Ir dar BŪTINA pažymėt, kad Čia ir 'sąrašiniai kandidatai' nieko nekeičia, nes ŽINOM kad "įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs" (K.29str.ld.), ir tai tuo labiau taikytina Seimo nariui, Seime NEGALI BŪT skirtingo statuso narių ("Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų", K.59str.4d.), kas verčia suabejot ir tokių 'sąrašų' konstucingumu. Tuo labiau kad ŽINOM: "Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu" (K.55str.ld.) – sąrašus sudarinėjantys PAŽEIDŽIA konstitucinį tiesiogiškumą, o ir - kai tas pats asmuo renkamas ir vienmandatinėj apylinkėj, ir dar dalyvauja kaip sąrašinis kandidatas, jis PAŽEIDŽIA konstitucini kandidatų LYGUMO reikalavimą, toks kandidatas tampa 'lygesnis' už kitus. Na ir baigiant... JEI jau kalbama apie tai kad reikia ilginti mokinių mokslo metus, tai tikslinga pakalbėt apie permanentin] Seimo darbą; įvertinus dabartini skandalą Seime galima kelt klausimą kad ir Seimo narių padėjėjai turi dalyvaut rinkiminėj kompanijoj ir būti reitinguojami. Taip, toks permanentinis Seimo darbas reikalautų pastovaus Seimo papildymo (vietoj Seimo sesijų būtų numatyti pavasario ir rudens rinkimai), rinkėjai įgytų nesudėtingas Seimo nario atšaukimo galimybes (stiprėtų demokratija), nebeliktų 'rinkiminių metų’ (beprasmiai pažadai Tautai), o ir pats Seimas visąlaik išlaikytų aukštus darbingumo standartus (pora naujų Seimo narių netrukdytų sklandžiam Seimo darbui). ir dar VERTA primint: "Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių" (K.55str,5d.) - KOL ši norma išlaikyta Seimas yra DARBINGAS, tad jei koks Seimo narys SULAUŽĖ savo Konstitucinę priesaiką ir atsisakė Tautos jam suteikto mandato (ar neverta tokiems skelbti apkaltos?), tol ir jokie ’papildomi1 rinkimai NĖRA reikalingi,., ir tai PILNAI atitinka Konstituciją.	Pritarti iš dalies	Pritarti dėl siūlymo sumažinti Seimo narių skaičių iki 101.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-04-12 Nr. 276				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. SV-S-102 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-259 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui, tačiau atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) dėmesį į šias Įstatymo projekto svarstymo kontekste reikšmingas teisines aplinkybes: 1. Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnyje teikiamo siūlymo pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 55 straipsnio 1 dalį ir sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101 pažymėtina, kad konstitucinę rinkimų teisę turi ne tik Lietuvos Respublikoje gyvenantys, bet ir visi kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų skaičius per 1992–2016 metais vykusius Seimo rinkimus svyravo nedaug ir sudarė apie 2,5–2,7 milijono rinkėjų. Be to, jeigu ateityje didėtų ar mažėtų Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius, pakartotinai atsirastų poreikis keisti Konstituciją ir nebūtų užtikrinamas Konstitucijos, kaip pagrindinio valstybės įstatymo, stabilumas. 2. Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnyje teikiamo siūlymo pakeisti Konstitucijos 57 straipsnio 1 dalį ir perkelti Seimo rinkimų datą iš spalio į kovo mėnesį pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Konstitucijos 130 straipsnį ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose detalizuotas valstybės biudžeto projekto rengimo procedūras ir terminus, net ir perkėlus Seimo rinkimų datą iš spalio į kovo mėnesį, suformuota nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė (ir atitinkamai – išrinktas naujas Seimas) dėl objektyvių priežasčių neturėtų galimybių nuo pradžios dalyvauti naujų biudžetinių metų valstybės biudžeto projekto rengimo procese. 3. Įstatymo projekte nesiūloma nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatų, pagal kurias būtų įgyvendinami Įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniuose teikiami siūlymai. Jeigu būtų ketinama persvarstyti Įstatymo projekte siūlomas teisinio reguliavimo priemones, derėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 170 straipsnio (2012 m. kovo 5 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą išaiškinimą, kad Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu. Tai suponuoja šias teisines pasekmes: 3.1. Pagal Konstitucijos 149 straipsnį, teikiami Konstitucijos pakeitimai turėtų įtakos jau 2016–2020 metų kadencijos Seimo sudėčiai ir įgaliojimų trukmei. Atsižvelgiant į tai ir į Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalies nuostatą, neaišku, pagal kokį teisinį mechanizmą šios kadencijos Seimo narių skaičius turėtų būti atitinkamai sumažintas. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu pirma laiko turėtų nutrūkti pareigas einančių Seimo narių įgaliojimai. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86, 87 straipsnių papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 88¹ straipsniu įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktus išaiškinimus dėl Seimo konstitucinių funkcijų vykdymo. 3.2. Be to, Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti įvertintas rinkėjų ir išrinktų 2016–2020 metų kadencijos Seimo narių teisėtų lūkesčių apsaugos principo aspektu – šios kadencijos Seimo nariai išrinkti pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ir egzistuoja tiek jų pačių, tiek ir rinkėjų teisėtas lūkestis, kad savo įgaliojimus šios kadencijos Seimas vykdys visos sudėties ir visą Konstitucijoje nustatytą 4 metų laikotarpį. Todėl derėtų įvertinti ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 8 straipsnio, 15 straipsnio 2 punkto (1999 m. gegužės 13 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktus išaiškinimus dėl teisinės valstybės principo elemento – teisėtų lūkesčių apsaugos.	Pritarti iš dalies	Pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-259 tikslui.
2.	Seimo narys A. Strelčiūnas 2017-01-05	2			Argumentai: Vykdant rinkimų agitaciją vasaros metu, visi kandidatai turėtų vienodas galimybes. Kai rinkimų agitacijos laikotarpis sutampa su Seimo sesija, nėra palankios sąlygos esamiems Seimo nariams dalyvauti rinkimų agitacijoje ir tuo pat metu efektyviai dirbti Seime. Seimo rinkimams įvykus rugsėjo mėnesio antrą sekmadienį būtų sudarytos palankesnės sąlygos naujai išrinkto Seimo pirmosios rudens sesijos darbui: – būtų sudarytos prielaidos anksčiau suformuoti Vyriausybę ir to pasėkoje ateinančių metų valstybės ir savivaldybių biudžetus galėtų planuoti ir svarstyti jau naujoji Vyriausybė ir naujai išrinktas Seimas. Būtų išvengta perteklinių svarstymų, kai tą patį biudžeto projektą svarsto skirtingų kadencijų Seimo nariai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį: „Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais ~~kovo~~ rugsėjo mėnesio antrą sekmadienį.“	Spręsti pagrindiniame komitete
3.	Seimo narys J. Razma 2017-01-12	2			Argumentai: Siūlau išbraukti Konstitucijos pataisų antrąjį straipsnį, kuriuo siūloma Seimo rinkimų datą perkelti iš rudens į pavasarį. Tokią nuostatą projekto teikėjai motyvuoja didesniu laiko poreikiu norint parengti tinkamą biudžeto projektą. Tokie argumentai nėra pagrįsti. Atsakingos partijos jau rinkimų metu privalo būti gerai išanalizavusios pateiktą Valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą, parengusios reikiamas pataisas, jei reikia – ir atitinkamus mokestinių įstatymų pakeitimus. Šiuo atveju labai svarbu, kad netrukus po rinkimų (maždaug po pusantro mėnesio) rinkėjai gali pamatyti pokyčius ir pajusti bent dalies savo lūkesčių išpildymą. Jei kai kurioms idėjoms biudžete įgyvendinti naujai valdžią gavusiems politikams iki naujųjų metų pritrūktų laiko, niekas nedraudžia kitų metų pradžioje priimti biudžeto pataisas. Tuo tarpu, jei rinkimai vyktų pavasarį, laimėjusieji rinkimus turėtų daugiau kaip pusę metų būti valdžioje įgyvendindami nueinančios vyriausybės patvirtintą biudžetą, žymiai sudėtingiau antroje metų pusėje daryti biudžeto pakeitimus siekiant įgyvendinti rinkėjų lūkesčius. Pasiūlymas: 2 ~~straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas~~ ~~Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:~~ „57 straipsnis ~~Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais kovo mėnesio antrą sekmadienį.~~ ~~Eiliniai Seimo rinkimai, einantys po pirmalaikių Seimo rinkimų, rengiami šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu laiku.“~~	Spręsti pagrindiniame komitete
4.	Seimo narys V. Rinkevičius 2017-01-16	2			Argumentai: Seimo rinkimus rengiant antrą kovo savaitę, neišvengiamai rinkimų data sutaptų su Kovo 11-ąja, Nepriklausomybės atkūrimo diena ir kovo 10 d. – Seimo pavasario sesijos pradžia. Kovo 11-osios šventę visai sugadintų vykstantys rinkimai. Kovo 10 d. – Seimo pavasario sesijos pradžia, kuomet visi Seimo nariai privalo dalyvauti Seimo posėdyje, tačiau jei tą dieną vyktų rinkimai, jie turėtų būtų ir savo rinkimų štabuose. Be to, kovo antrą savaitę vykstant rinkimams, antras rinkimų turas vyktų kovo pabaigoje, dėl to prasidėjus Seimo pavasario sesijai daug laiko būtų sugaišta porinkiminiams formalumams, Vyriausybės formavimui, tad realus naujos kadencijos Seimo ir Vyriausybės darbas prasidėtų tik balandžio mėn. viduryje. Seimų rinkimus rengiant pirmą kovo sekmadienį: - rinkimų data nesutaptų su kitomis svarbiomis datomis. Būtų sudaryta galimybė per kovo mėn. surengti abu rinkimų turus, suformuoti Seimo vadovybę bei racionaliau panaudoti Seimo pavasario sesijos darbo laiką. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį: „Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais kovo mėnesio ~~antrą~~ pirmą sekmadienį.“	Spręsti pagrindiniame komitete

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-259 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas: A (pritarti iniciatorių pateiktam projektui) – 5, B (projektą atmesti) - 3. Pritarta A.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus.

Komiteto primininkas Povilas Urbšys

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė