PASIŪLYMAI
DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL TOTALITARINIŲ REŽIMŲ TYRIMŲ CENTRO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO PROJEKTO“ Nr. XIVP-3380 TOTALITARINIŲ REŽIMŲ TYRIMŲ CENTRO NUOSTATŲ
2024-03-08
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Punktą |
||
1. |
Seimo nutarimo projekto Centro nuostatų projekte siūlomą Centro pavadinimą |
Argumentai:
Siūloma keisti Projekto pavadinimą atsižvelgiant į ilgą Lietuvos laisvės kovų istoriją, kurios metu buvo kovojama ne tik su totalitariniais, bet ir su autoritariniais bei monarchiniais režimais. 1918-1920 metais vykusios Lietuvos nepriklausomybės kovos ir po to sekusi 1920-1939 metų okupacija turi išlikti Centro tyrimo objektu, o 1795-1918 metų Rusijos ir Vokietijos imperijų okupacijos laikotarpis turi būti įtrauktas į tyrimo objektų sąrašą. Nevalia nei vieno šių laikotarpių išbraukti iš tyrimo objektų sąrašų, kadangi visi jie yra nepaprastai svarbūs modernios Lietuvos valstybės raidai ir yra aktuali tapatybės ir istorijos politikos sudedamoji dalis. Manome, kad laisvės kovų sąvoka tinkamai apjungia visus šiuos laikotarpius, neskirstydama okupantų pagal jų valdžios režimų pobūdį. Taip pat ji apjungia tiek ginkluotą, tiek neginkluotą rezistenciją ir skamba labiau įkvepiančiai už dabartinį Centro pavadinimą, šnekamojoje kalboje vadinamą tiesiog genocido centru. Nors suprantame, kad totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos prieš juos tyrimai dėl nusikaltimų masto reikalaus daugiau tyrėjų dėmesio nei ankstesni laikotarpiai, nemanome, kad Centras turėtų pernelyg griežtai susiaurinti savo istorinių tyrimų spektrą ir atsisakyti reikšmingo 1795-1939 m. laisvės kovų laikotarpio tyrimų.
Pasiūlymas:
Pakeisti Centro nuostatų projekto siūlomą Centro pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos |
2. |
1 |
Argumentai:
Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, derėtų nurodyti, kad Centras yra „valstybės biudžetinė įstaiga“.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų apsiriboti 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos laikotarpiu. 1918-1920 metais Lietuvoje vyko nepriklausomybės kovų, kurių metu buvo kovojama prieš bermontininkus, Lenkiją ir Sovietų Rusiją. Nepriklausomybės kovų detalės, t.y. kovų eiga bei okupacinių režimų represijos prieš Lietuvos gyventojus negali būti pamirštos. Tuo laikotarpiu Lietuva ginklu apgynė savo nepriklausomybę prieš tris skirtingo pobūdžio režimus, skirtingai mačiusius Lietuvos vietą pasaulyje ir atlikusius skirtingus nusikaltimus. Bermontininkai buvo provokiškos ir prorusiškos orientacijos kariuomenė, siekusi atkurti senąjį monarchinį režimą ir vėl okupuoti Baltijos šalis. Žemaitijos teritorijoje kovoję bermontininkų daliniai plėšikavo prieš vietos gyventojus. Lenkija tuo metu buvo autoritarinė valstybė, okupavusi Vilniaus kraštą ir jame vykdžiusi priverstinę polonizaciją. Vilniaus kraštas buvo aneksuotas, kai 1920-1922 metais egzistavusi satelitinė Vidurio Lietuvos Respublika, kuri kelis mėnesius po Seimo rinkimų pasiprašė į Lenkijos sudėtį. Šią „valstybę“ valdė generolo Luciano Želigovskio karinė diktatūra, kuri represavo vietos lietuvius už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudos platinimą ir tariamą perversmų organizavimą. Lietuviai buvo tremiami iš Vilniaus krašto į nepriklausomą Lietuvą, o ir patys 1922-ųjų sausio Seimo rinkimai jokiu būdu negali būti laikomas demokratiškais, kadangi gyventojai buvo prievarta vedami balsuoti, o specialus Želigovskio dekretas numatė metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti balsavime. Vėliau sekė 1920-1939 metų Vilniaus krašto okupacija, okupacinė politiką, prievartinė lietuvių ir gudų polonizacija ir lietuvių pogrindinė veikla okupacijos sąlygomis turi likti Lietuvos Respublikos laisvės kovų tyrimų centro tyrimo objektais. Sovietų Rusija siekė susigrąžini prarastas Rusijos imperijos teritorijas, tarp kurių buvo ir Lietuva, nuversti Nepriklausomos Lietuvos valdžią ir įkurti fiktyvią tarybinę respubliką Litbelą, esančia Sovietų Rusijos sudėtyje. Verta skirti dėmesį tyrimams apie šio ankstyvosios stadijos totalitarinio režimo okupacinę valdžią, komunistų pogrindininkų veiklą ruošiant okupaciją ir sėkmingą rezistenciją prieš žymiai didesnį priešą. 1795-1918 metai šiuo metu nėra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro tyrimų objektas, tačiau šiame laikotarpyje vyko svarbiausi lietuvių tapimo modernia tauta procesai ir imperinio tipo režimų (Rusijos ir Vokietijos) vykdoma okupacinė politika. Ginkluoti rezistencijos atvejai – tai 1830-1831 metų ir 1863-1864 sukilimai. Po kiekvieno iš šių sukilimų caro valdžia ėmėsi represijų, siekiant pakirsti lietuvišką tautinę sąmonę. Po pirmojo sukilimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, kurį baigė Lietuvos tautinė inteligentija. Caro valdžia siekė pakirsti intelektualinį tautos elitą, nes žinojo, jog be jo tauta lengviau pasiduos okupacijai ir rusinimo politikai. Po antrojo sukilimo prasidėjo lietuviškos spaudos draudimo laikotarpis ir Lietuvos vardas buvo ištrintas iš Rusijos imperijos žemėlapių. Rusinimo politika šiuo metu tapo intensyviausia – caro valdžia suprato, kad tik intelektualų pašalinti neužtenka, svarbu nutautinti visą Lietuvą, siekiant palaužti jos valią priešintis. Taip pat po abiejų sukilimų buvo vykdomi trėmimai į Sibirą – šios okupacinės valdžios represinė politika nemaža dalimi buvo prototipas tai politikai, kurią vykdė Sovietų Sąjunga. Trėmimai, rusinimas, taip pat slaptoji policija jau egzistavo Rusijos imperijos okupacijos laikais. Verta paminėti neginkluotos rezistencijos atvejus, vertus būti įtrauktus į Centro tyrimų spektrą – knygnešių rezistenciją, M. Valančiaus blaivybės ir švietimo iniciatyvas ir pirmąją lietuvišką spaudą, Lietuvos tautinį atgimimą, 1905-ųjų Seimą, 1915-1918 m. Vokietijos imperijos okupaciją ir rezistenciją jos metu.
Pasiūlymas:
Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Lietuvos
Respublikos |
3. |
2 |
Pasiūlymas:
Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Centras yra
viešasis juridinis asmuo, turintis savo sąskaitą banke ir antspaudą su
valstybės herbu ir savo pavadinimu. Centro juridinio asmens
kodas 191428780. Centras turi savo ženklą, kuris yra registruojamas
įstatymų nustatyta tvarka. Centro teisinė forma – biudžetinė
įstaiga. Centro sutrumpintas pavadinimas – |
4. |
9 |
Argumentai:
Lietuvos okupacijų laikotarpis ir Lietuvos rezistencija XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių režimų okupacijas ir pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome nesiaurinti Centro tyrimų veiklos apimties ir šios veiklos tikslo ir praplėsti dabar galiojantį tyrimų veiklos lauką.
Pasiūlymas:
Pakeisti Centro nuostatų II skyriaus 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9. Centro veiklos tikslas – okupacinių |
5. |
10 |
Argumentai:
Tokia pati kaip siūlyme 1 punktui.
Pasiūlymas:
Pakeisti Centro nuostatų II skyriaus 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10. Centras,
įgyvendindamas Lietuvos Respublikos 10.1. atlieka Centro įstatyme nustatytos srities ir laikotarpių mokslinius ir taikomuosius tyrimus ir nustato prioritetines tyrimų kryptis, sudaro jų programas ir jas įgyvendina; koordinuoja ir (ar) bendradarbiauja su kitomis įstaigomis, institucijomis, vykdančiomis šios srities ir (ar) laikotarpių tyrimus, inicijuoja ir (ar) dalyvauja įgyvendinant šių institucijų organizuojamas programas, projektus, edukacinius ir kitus renginius; 10.1.1. analizuoja okupacinių
10.1.1.1. 1795-1918 m. Rusijos ir Vokietijos imperijų okupaciniu laikotarpiu. 10.1.1.2 1918-1920 m. vykusį Lietuvos nepriklausomybės kovų laikotarpiu; 10.1.1.3. 1920-1939 m. Vilniaus krašto okupacijos ir aneksijos, okupacinio režimo vykdytos politikos bei pasipriešinimo jai laikotarpiu;
10.1.2. prisideda prie mokslinių tyrimų, susijusių su Rusijos Federacijos vykdytais nusikaltimais bei agresija, ir jų sklaidos; 10.1.3. vykdo istorinės, mokslinės, analitinės informacijos, dokumentų ir kitų duomenų sklaidą; rengia, leidžia, platina mokslinius ir kitus leidinius apie Lietuvos gyventojų genocidą, represijas ir rezistenciją (pasipriešinimą) okupaciniams režimams, organizuoja nacionalines ir (ar) tarptautines mokslines konferencijas, seminarus, edukacinius ir kitus renginius, susijusius su Centro veiklos tikslais; dalyvauja įgyvendinant kitų institucijų ir valstybių organizuojamas programas ir tyrimus; 10.1.4.
sudaro laisvės kovotojų ir nukentėjusių nuo Centro įstatyme
nurodytų nusikalstamų veikų Lietuvos gyventojų (toliau – nukentėję Lietuvos
gyventojai), taip pat šių nusikalstamų veikų vykdytojų ir organizatorių, 1795
10.1.5. atlieka
istorinių dokumentų dėl užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros
paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tyrimus; rengia istorines-archyvines
pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius (juridinius) faktus, teikia
jas ir informaciją valstybės, savivaldybių įstaigoms, institucijoms, kitiems
juridiniams ir fiziniams asmenims apie šio paveldo dokumentų tyrimus, 1795
10.1.6. rūpinasi dokumentų, susijusių su Centro įstatyme nurodytomis nusikalstamomis veikomis, paieška Lietuvoje ir užsienio valstybėse, jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu, juos tvarko, kaupia, saugo, vykdo jų tyrimus, sklaidą; 10.1.7. identifikuoja genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, politinių ir kitų represijų, Lietuvos gyventojų persekiojimo faktus ir minėtų veikų vykdytojus ir organizatorius, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus; vykdo istorines ekspertizes, teikia išvadas, pažymas, istorines-archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius faktus, ir kitus duomenis apie konkrečius nurodytų veikų vykdytojus teisėsaugos institucijoms. Kreipiasi į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu gauna faktinių duomenų apie galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XV, XXII, XXV skyriuose; 10.1.8. tiria ir skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus; saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis ir įrašytais į prisipažinusių asmenų įskaitą, bylas; administruoja įslaptintos informacijos turinčius dokumentus; 10.1.9. dalyvauja valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, ir įgyvendina tokias programas; 10.2. vykdo laisvės kovotojų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų memorializaciją (įamžinimą), sklaidą ir edukaciją: 10.2.1. dalyvauja įgyvendinant strateginius veiklos planus laisvės kovotojų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, patyrusių politines ir kitas represijas ir (ar) dalyvavusių rezistencijoje (pasipriešinime) asmenų ir istorinės atminties vietų memorializacijos (įamžinimo) srityje, tremties, kalinimo ir rezistencijos muziejų srityje; steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą kuriant ekspozicijas, rengiant edukacines programas tremties, kalinimo, rezistencijos (pasipriešinimo) ir Centro įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų temomis; 10.2.2. inicijuoja, koordinuoja, teikia metodinę pagalbą rengiant, įgyvendinant pilietinio, tautinio (patriotinio) ugdymo programas, projektus, edukacinius renginius ir juos įgyvendina, rengia; organizuoja, vykdo jų sklaidą; renka, kaupia, tvarko, skaitmenina laisvės kovotojų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, Sąjūdžio laikotarpio dalyvių atsiminimus apie šiame įstatyme nustatytos srities ir laikotarpių įvykius, organizuoja, vykdo tokio atminimo ir informacijos sklaidą bei ją talpina virtualioje memorializacijos platformoje; sudaro, pildo, naudoja sklaidoje nukentėjusių Lietuvos gyventojų, laisvės kovų atminimo ikonografijos, kartografijos, integralų istorinių duomenų registrą (skaitmeninius duomenų rinkinius) ir užtikrina duomenų prieinamumą; renka, tvarko duomenis apie išeivijoje ir buvusiose SSRS teritorijoje gyvenančius lietuvius; 10.2.3. inicijuoja, organizuoja, skatina, koordinuoja, vykdo, remia memorialinių kompleksų, paminklų statybą, atminimo ženklų įrengimą, meno kūrinių, kino filmų, monografijų sukūrimą ir (ar) jų projektus istorinės atminties vietose Lietuvoje ir (ar) užsienio valstybėse; prieš tai suderinus veiksmus su atitinkamomis institucijomis; 10.2.4. koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, asociacijų ar fizinių bei juridinių asmenų iniciatyva vykdomą memorialinių kompleksų, paminklų statybą ar atminimo ženklų įrengimą istorinės atminties vietose arba bendradarbiauja atliekant tokius veiksmus; sudaro šių memorialų, paminklų, ženklų sąvadus, registrus; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, įrengiant atminimo ženklus, rašant monografijas, kuriant meno kūrinius, suteikiant rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvių vardus viešosioms vietoms ar viešiesiems objektams) ir kitais istorinės atminties įamžinimo klausimais; 10.2.5. dalyvauja steigiant kovų ir kančių memorialus Vilniuje ir (ar) kitose Lietuvos vietovėse; rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusios SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) rūmų Vilniuje bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus patalpų autentiškumo išsaugojimu, patalpų muziejinei, edukacinei veiklai plėtimu; 10.2.6.
organizuoja, rengia ekspozicijas, parodas, kitus renginius, vykdo ekskursijas
Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, panaudodamas Centro padalinių tyrimų
rezultatus, sukauptus dokumentus ir (ar) kitus istorinius duomenis; renka,
tvarko, saugo, tiria istorinius duomenis, atspindinčius okupacinių 10.2.7. rengia
siūlymus dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, jų turėtų
laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo, taip pat dėl atmintinų dienų ir atmintinų
metų, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu, laisvės kovomis, kitomis
reikšmingomis sukaktimis, susijusiomis su Lietuvos išsivadavimo iš okupacinių
10.2.8. rengia,
organizuoja ir dalyvauja Lietuvoje ir užsienio valstybėse vykdomose
ekspedicijose į tremties, kalinimo, žudynių, pasipriešinimo (rezistencijos)
kovų, Lietuvos gyventojų palaidojimo ar užkasimo vietas, kitas istorinės
atminties vietas; šias vietas ir statinius, susijusius su Lietuvos gyventojų
genocido, kitomis Centro įstatyme nurodytomis nusikalstamomis veikomis,
įvykdymo bei laisvės kovų faktais; identifikuoja, kartografuoja nustato jų
istorinę bei istorinės atminties (memorialinę) vertę; renka kraštotyros
dokumentus, liudytojų parodymus ir (ar) kitus istorinius duomenis, juos
tvarko, kaupia, saugo, vykdo jų sklaidą; dalyvauja tarptautiniuose
projektuose ir tarpinstitucinių komisijų, siekiančių įamžinti genocido ir okupacinių
10.2.9. renka,
kaupia, analizuoja, tvarko duomenis apie istorinės atminties vietas,
susijusias su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais ir
kitomis Centro įstatyme nurodytomis nusikalstamomis veikomis, laisvės
kovomis, pogrindinių organizacijų veikla, partizanų ir disidentų judėjimu,
pasipriešinimo (rezistencijos) 1795 10.3. vykdo laisvės kovotojų ir genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą: 10.3.1. pripažįsta
karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1795
10.3.2. inicijuoja,
rengia ar dalyvauja rengiant įstatymų projektus, teisės aktų dėl okupacijos
padarinių teisinio įvertinimo projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių
(rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1795 10.3.3. techniškai
aptarnauja Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją, teikiančią
Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų,
nukentėjusių nuo 1795 10.3.4. Lietuvos
Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą 1795 10.3.5. organizuoja, koordinuoja ir finansuoja politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių grįžimo (persikėlimo) į Lietuvą nuolat gyventi ir jų socialinės integracijos priemonių įgyvendinimą; 10.4. inicijuoja,
organizuoja 1795 10.4.1. remdamasis Lietuvos gyventojų registro duomenimis ir (ar) kita informacija, ieško Lietuvoje ir užsienio valstybėse minėtų asmenų giminaičių; organizuoja, vykdo jų biologinių mėginių paėmimą DNR tyrimams; organizuoja rastų neatpažintų ieškomų minėtų asmenų palaikų tvarkymą ar juos tvarko, taip pat tvarko minėtų asmenų giminaičių genetinių (DNR), biologinių mėginių rinkinį, priklausantį Centrui, jų identifikavimui reikalingus duomenis; 10.4.2. renka, kaupia, tvarko, apibendrina įvairių šaltinių duomenis apie minėtų asmenų žuvimo, užkasimo ir (ar) palaidojimo aplinkybes ir vietas; organizuoja tokių vietų paieškas, koordinuoja minėtų asmenų palaikų ekshumavimo ir identifikavimo darbus; 10.4.3. skelbia paieškų rezultatus, su paieškomis susijusią informaciją, analitinius, mokslinius duomenis; kaupia, tvarko su šiomis paieškomis bei tyrimais susijusią informaciją; 10.5. atlieka Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijas: 10.5.1. organizuoja šios komisijos darbą, teikia šiam darbui reikalingą techninę ir (ar) kitą būtiną pagalbą; 10.5.2. priima pareiškėjų dokumentus, juos nagrinėja, vizuoja, teikia komisijai svarstyti, išsiunčia pareiškėjams komisijos sprendimus ir (ar) atitinkamus prašymus; priima iš pareiškėjų informaciją, kurią skelbia Centro interneto svetainėje; 10.6. atlieka viešųjų objektų pripažinimą objektais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos: 10.6.1. teikia Seimui teikimus sudaryti Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinę komisiją, skirti jos pirmininką ir (ar) pakeisti jos sudėtį; 10.6.2. organizuoja Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos darbą; teikia šiam darbui reikalingą finansinę, techninę ir (ar) kitą būtiną pagalbą; prašo pateikti komisijos išvadas ir jas kartu su kitais aktualiais dokumentais skelbia Centro interneto svetainėje; 10.6.3. priima pareiškėjų dokumentus, juos registruoja, išnagrinėja, įvertina, teikia Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinei komisijai arba siunčia atitinkamus raštus pareiškėjams; 10.6.4. priima sprendimus, nurodytus Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje, juos apskaito, registruoja, pateikia juos įgyvendinantiems subjektams, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną; 10.6.5. atlieka totalitarinių, autoritarinių režimų ideologijų sklaidos prevenciją: 10.6.5.1. inicijuoja ir (ar) kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir studijų institucijomis įgyvendina projektus ir programas, skleidžiant informaciją ir plečiant visuomenės žinias bei supratimą apie totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų žalą, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus; 10.6.5.2. sudaro galimybes visuomenei stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius jos atsparumą dezinformacijai; 10.6.5.3. vykdo mokslinius ir taikomuosius tyrimus, užtikrina jų rezultatų pristatymą visuomenei, kaupia atliktų mokslinių ir taikomųjų tyrimų duomenų archyvą integralioje duomenų bazėje; 10.7. teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo, nuosavybės teise, nuomos pagrindais valdo, naudoja valstybės turtą, juo disponuoja; 10.8. pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus, prašymus, pasiūlymus, susijusius su Centro veiklos sritimis; 10.9. atlieka kitas įstatymų, Seimo nutarimų ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas.“ |
15 |
Pasiūlymas:
Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15. Generalinis direktorius yra Centro
vienasmenis valdymo organas, skiriamas į pareigas ir iš jų atleidžiamas Lietuvos
Respublikos |
|
7. |
16 |
Pasiūlymas:
Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16. Kai Centro generalinis direktorius
laikinai negali atlikti savo funkcijų dėl ligos, atostogų ar komandiruotės,
jo funkcijas laikinai atlieka Centro direktoriaus pavaduotojas, o kai jo nėra
– Centro generalinio direktoriaus paskirtas Centro valstybės tarnautojas ar
darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, esant
Seimo valdybos pritarimui. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai
nutrūksta ir jis negali laikinai eiti pareigų, iki paskiriamas naujas Centro
generalinis direktorius, šias pareigas eina Centro valstybės
tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, Lietuvos Respublikos |
Teikia
Seimo narys Valdas Rakutis