|
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
2021-10- Nr. |
|
|
Į 2021-10-18 Nr. S-2021-4830-XIVP-953 |
|
Lietuvos Respublikos Seimui
Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-953 atitikties Europos Sąjungos teisei
Įvertinę Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-953 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabų ir pasiūlymų.
Projektu siūloma iš esmės išplėsti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 74 dalyje įtvirtintą „viešojo asmens“ sąvoką. Sąvokos išplėtimas reiškia, kad vadovaujantis šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi bus galima skelbti platesnio rato asmenų asmeninę informaciją, taigi ir tvarkyti asmens duomenis, be šių asmenų sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į savo asmens duomenų apsaugą (taip pat ir teisė į privataus gyvenimo neliečiamybę, kuri yra nustatyta Chartijos 7 straipsnyje) nėra absoliuti ir gali būti apribota, su sąlyga, kad apribojimai atitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apribojimai privalo būti numatyti įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės, be to, remiantis proporcingumu, apribojimai turi būti būtini ir atitikti Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos ir informacijos laisvė, apimanti teisę gauti bei skleisti informaciją, užtikrinanti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra pažymėjęs, kad Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintos duomenų subjekto teisės paprastai yra viršesnės už teisę gauti informaciją turinčių asmenų interesus, tačiau ši pusiausvyra konkrečiais atvejais gali priklausyti nuo atitinkamos informacijos pobūdžio ir jos ypatingumo duomenų subjekto privačiam gyvenimui, taip pat nuo visuomenės intereso gauti prieigą prie šios informacijos, kuris gali įvairuoti, nelygu, kokia šio asmens padėtis viešajame gyvenime[1].
Vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, proporcingumo principu, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad priemonės būtų tinkamos siekiamam tikslui įvykdyti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti[2]. Subalansuoto santykio tarp įvairių nagrinėjamų interesų nustatymas reikalauja iš atitinkamų institucijų prieš priimant aptariamas nuostatas patikrinti, ar asmens duomenų paskelbimas neviršija to, kas būtina įgyvendinant siekiamus teisėtus tikslus ir paisant visų pirma grėsmės, kuri tokiu paskelbimu keliama Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintoms teisėms[3]. Teisingumo Teismo nuomone, skaidrumo principas leidžia piliečiams artimiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese, taip pat garantuoja didesnį valdymo teisėtumą ir veiksmingumą bei aukštesnį atskaitomybės piliečiams mastą demokratinėje sistemoje, tačiau automatiškai teikti pirmenybės skaidrumo tikslui, palyginti su teise į asmens duomenų apsaugą, negalima, net jei tai susiję su svarbiais ekonominiais interesais[4].
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad Chartijos 7 ir 8 bei 11 straipsniuose įtvirtintos teisės ir laisvės nėra absoliučios, o jų apribojimai gali būti nustatomi, atsižvelgiant į skirtingus asmens bei visuomenės interesus, šių interesų pusiausvyros siekiant vadovaujantis proporcingumo principu. Atkreiptinas dėmesys, kad su Įstatymo projektu pateiktame aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų dėl tokio teisinio reguliavimo pasirinkimo. Todėl svarstant Įstatymo projektą siūlomos nuostatos turėtų būti vertinamos proporcingumo principo kontekste. Be to, vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2016/679 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, Reglamento (ES) 2016/679 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, siūlome Įstatymo projektą suderinti su žurnalistų etikos inspektoriumi.
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska
Viktorija Vasiliauskienė, (8 5) 2 662 852, el. p. [email protected]