LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
paGRINDINIO KOMITETO
I Š V A D a
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. VIII-49 PRIEDĖLIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1239
2022-03-23 d. Nr. 104-P-20
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė, Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Agnija Tumkevič, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėja Galina Vaščenkaitė, LR Vyriausybės kanceliarijos vyriausioji patarėja Eglė Gasiūnaitė, Finansų ministerijos valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1 |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-12-16 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) priedėlio II dalies 9 skyriuje siūloma nustatyti, kad strateginių tyrimų ir analizės centrui – viešajai įstaigai, kurios savininkė ar dalininkė, turinti ne mažiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodamas valstybės turtas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad minėto centro funkcijoms vykdyti yra reikalingos patalpos, atliekančios ir reprezentacinę funkciją. Be to, pažymima, kad ,,Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti specialųjį Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir jame numatyti, kad strateginės analizės centrui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodamas valstybės turtas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, pagal projekto nuostatas strateginių tyrimų ir analizės centrui (viešajai įstaigai) patikėjimo teise galėtų būti perduodamas bet kuris valstybės turtas, t.y. ne tik patalpos, kurių poreikis yra nurodomas projekto aiškinamajame. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektas savo turiniu atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Antra, pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą juridiniams asmenims, kuriems įstatymais priskirtos vykdyti valstybinės funkcijos ir kurie nėra nurodyti minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise tokiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad juridiniai asmenys, kuriems pagal patikėjimo sutartį perduotas valstybės turtas, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Perduotas turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis, nes pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą strateginių tyrimų ir analizės centrui (viešajai įstaigai), kuriam įstatymas paveda vykdyti su nacionalinio saugumo užtikrinimu susijusias funkcijas, manytina, kad valstybės turtas galėtų būti perduodamas patikėjimo teise. Trečia, tuo atveju, jeigu būtų nepritarta aukščiau nurodytai pastabai ir keičiamame įstatyme būtų siekiama nustatyti kitokį, nei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas, teisinį reguliavimą, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nes nėra aišku, kuri valstybės institucija turėtų įgaliojimus priimti sprendimą dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, kuriam terminui būtų perduodamas valstybės turtas, ar strateginių tyrimų ir analizės centras turėtų teisę disponuoti perduotu valstybės turtu ir panašiai. Pažymėtina, kad esminiai valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai turėtų būti nustatyti įstatyme. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekte siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu, o Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. |
Atsižvelgti |
Pasiūlymas: Siūloma vadovautis LR Vyriausybės išvadoje pateikta nuomone (Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Įstatymo projekto Nr. XIVP-1239 1 straipsnio keitimo). |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||
|
1 |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2022-01-04 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1239 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Pritarti |
|
|
||
|
2 |
Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-03-22. |
|
|
|
Sutinkamai su tuo, kad Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (toliau – komitetas) yra svarstomi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektai Nr. XIVP-321 ir Nr. XIVP-1239, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) siekia atkreipti komiteto dėmesį į toliau dėstomus aspektus: 1. Korupcija, veiksminga korupcijos kontrolė ir jos prevencija yra tiesiogiai susijusi su valstybės nacionaliniu saugumu; 2. Naujos redakcijos Nacionalinio saugumo strategijoje išskirta, kad: 2.1. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui yra būtina jos vidaus gyvenimo sričių pažanga, užtikrinanti, be kita ko, atsparumą korupcijai (11.2. papunktis); 2.2. Korupcijos kontrolės ir prevencijos uždaviniai yra šie (42 punktas): 2.2.1. kurti korupcijai atsparią aplinką valstybėje, užtikrinti veiksmingą korupcijos kontrolę, apsaugoti valstybės interesus nuo galimos korupcijos, įskaitant ir korupcijos kaip priešiško veikimo prieš valstybę įrankio, įtakos; 2.2.2. formuoti valstybės institucijų, verslo ir visuomenės antikorupcines nuostatas ir didinti antikorupcines kompetencijas, siekiant mažinti dėl korupcijos kylantį nepasitikėjimą tarp valstybės ir piliečių. 3. Šiuos Nacionalinio saugumo strategijoje numatytus uždavinius įgyvendins Nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais 2022 – 2033 metams, kurios projektas šiuo metu svarstomas Seime. Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais 2022-2033 metams projekte (XIVP-1260) nurodyta: 3.1. Procesai, susiję su progresu kovojant su korupcija, darantys poveikį visuomenės brandai, ekonomikai, valstybės valdymui ir teisingumui, padės užtikrinti ir nacionalinio saugumo interesus (1 punktas); 3.2. Darbotvarkė įgyvendina Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintus valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros prioritetus ir ilgalaikius uždavinius, užtikrina jos tęstinumą bei kartu sudaro prielaidas siekti kokybinių pokyčių antikorupcinėje politikoje (5 punktas); 3.3. Korupcijos prevencijos įstatymas nustato pagrindinius korupcijos prevencijos ir nacionalinio saugumo stiprinimo mažinant korupcijos keliamas grėsmes principus, tikslus ir uždavinius viešajame ir privačiame sektoriuose, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir jų teisinius pagrindus, korupcijos prevencijos subjektus bei jų teises ir pareigas korupcijos prevencijos srityje (35 punktas); 3.4. Korupcijos prevencijos tikslas – stiprinti nacionalinį saugumą, kurti socialinę gerovę, gerinti administracinių, viešųjų ir kitų viešojo sektoriaus paslaugų teikimo kokybę, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, kad korupcija kuo mažiau trukdytų plėtoti demokratiją ir ekonomiką (36 punktas); 3.5. Nors Lietuvoje veikia teisinė ir institucinė sistema, galinti užtikrinti korupcinių nusikaltimų atskleidimą, prevenciją ir visuomenės švietimą, tačiau sistema negali būti statiška. Įvertinus pokyčius ji turi būti tobulinama ir plėtojama atsižvelgiant į korupcijos ir nacionalinio saugumo ryšį: korupcija vertintina kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, o kova su korupcija – būtina nacionalinio saugumo užtikrinimo sąlyga ir pagrindinė dedamoji (70 punktas); 3.6. Aktyvi, reikli ir atsakinga pilietinė visuomenė yra ne tik vienas iš korupcijos mažėjimą lemiančių veiksnių, bet ir nacionalinio saugumo garantas plačiąja prasme (75 punktas); 4. Valstybės veiklos sritims priskiriamų įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojais, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292, 6.3. papunktyje išskirta, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba veikia valstybės saugumo ir gynybos valstybės veiklos srityje. 5. Kovos su korupcija priskyrimas prie nacionalinio saugumo sampratos, taip pat yra įvardijamas tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisiniame kontekste: 5.1. Jungtinių tautų asamblėjos Žmogaus teisių komitetas yra pripažinęs, kad prie nacionalinio saugumo priskirtina kova su korupcija. 5.2. Europos Komisija 2020 m. teisės viršenybės ataskaitoje pabrėžė, kad tinkama kova su korupcija yra vienas kertinių valstybės demokratijos ir teisės viršenybės garantų. 6. Korupcija kaip grėsmė nacionaliniam saugumui yra įvardijama tarptautinėje erdvėje – sutinkama nuomonių, jog korupcija ir jos grėsmės nuvertinimas buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių tarptautinių pastangų Afganistane nesėkmę. 7. Kovai su korupcija nacionalinio saugumo užtikrinimo kontekste daug dėmesio skiriama 2015 m. Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo apžvalgoje . Jungtinės Amerikos Valstijos 2021 m. pripažino, jog sėkminga kova su korupcija yra vienas esminių nacionalinio saugumo interesų ir pabrėžė, jog korupcijos poveikis dažnai atsiliepia toli už tiesioginės aplinkos, kurioje vyksta veiksmai, o globalizuotame pasaulyje korumpuoti asmenys kyšius duoda nepaisydami valstybių sienų, be kita ko, siekdami paslėpti turtą užsienyje ir sudarydami sąlygas piktnaudžiauti ir demokratines institucijas panaudoti siekti antidemokratinių tikslų. Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, STT siūlo Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlyje skirti didesnį dėmesį korupcijos kontrolei, jos prevencijai ir visuomenės atsparumo korupcijai didinimui: 1. Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų preambulėje nurodyti, kad „Procesai, susiję su progresu kovojant su korupcija, darantys poveikį visuomenės brandai, ekonomikai, valstybės valdymui ir teisingumui, ženkliai prisideda prie nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo“; 2. Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų I dalies 1 skyriaus pirmajame sakinyje išskirti Korupcijos kontrolės ir prevencijos politiką. Dėl argumentų, minėtų prieš tai, nėra tikslinga korupcijos kontrolę ir prevenciją laikyti viešojo saugumo politikos dalimi, o dėl valstybinio lygmens prioritetizavimo, manytina, ši tema, laikantis esamos Priedėlio struktūros, turi būti atskirta į savarankišką politiką; 3. Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus papildyti Korupcijos kontrolės ir prevencijos politika ir ją išdėstyti taip:
„KORUPCIJOS KONTROLĖS IR PREVENCIJOS POLITIKA
Korupcijos kontrolė ir prevencija yra vienas iš prioritetų užtikrinant šalies nacionalinį saugumą. Valstybė privalo sutelkti jėgas imtis ryžtingų ir veiksmingų priemonių didinti viešojo ir privataus sektoriaus subjektų bei visos visuomenės atsparumą korupcijai, skirti ypatingą dėmesį korupcijos kontrolei ir prevencijai. Valstybė turi skatinti pilietinės visuomenės aktyvumą ir švietimą bei ugdyti sąmoningumą korupcijos prevencijos srityje bei korupcijos apraiškų netoleravimą. Lietuvos korupcijos kontrolės ir prevencijos politika taip pat turi būti nukreipta į viešojo sektoriaus institucijų, verslo ir visuomenės antikorupcinių nuostatų formavimą ir antikorupcinių kompetencijų didinimą, siekiant mažinti dėl korupcijos kylantį nepasitikėjimą tarp valstybės ir piliečių. Lietuvos korupcijos kontrolės ir prevencijos politika yra grindžiama teisėtumo, visuotinumo, nuolatinumo, proporcingos veiklos, skaidrumo asmens teisių apsaugos, įtraukimo principais. Itin svarbus vaidmuo formuojant šią politiką tenka subsidiarumo principui, kuriuo grindžiama visa korupcijos prevencijos sistema. Šis principas reiškia, kad už korupcijos rizikos valdymą pirmiausia atsakingi patys viešojo sektoriaus subjektai ar privataus sektoriaus subjektai; savarankiška įstaiga, kuriai viešojo sektoriaus subjektas pavaldus, atskaitingas ar priskirtas pagal valdymo sritį, ir (ar) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba siūlo korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ar pati jas įgyvendina tik tiek, kiek tai reikalinga korupcijos rizikai šiame subjekte veiksmingai suvaldyti; Pagrindiniai strateginiai planavimo dokumentai šios politikos srityje – Nacionalinė darbotvarkė korupcijos prevencijos klausimais ir Nacionalinio saugumo strategija.“
4. Pakeisti Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų 22 skyrių ir jį išdėstyti taip:
„22 SKYRIUS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Specialiųjų tyrimų tarnyba yra Respublikos Prezidentui ir Seimui atskaitinga pagrindinė Lietuvos Respublikos antikorupcinė teisėsaugos institucija, kuri atskleidžia ir tiria korupcinio pobūdžio nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, vykdo korupcijos prevenciją, prisideda prie antikorupcinio sąmoningumo didinimo, analitinę antikorupcinę žvalgybą ir kitus įstatymuose ir kituose teisės aktuose Specialiųjų tyrimų tarnybai nustatytus uždavinius. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklą reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymui, viešumo ir konfidencialumo, asmeninės pareigūnų iniciatyvos ir tarnybinės drausmės derinimo principais. Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tikslas – mažinti korupciją, kuri kelia grėsmę žmogaus teisėms ir laisvėms, teisinės valstybės principams, trukdo plėtoti ekonomiką. Seimas, laikydamasis valstybės paslapčių apsaugos reikalavimų ir jo nustatytų specialių procedūrų, atlieka parlamentinę Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos kontrolę. Specialiųjų tyrimų tarnyba stebi, vertina ir analizuoja viešojo sektoriaus subjektų veiklą kuriant korupcijai atsparią aplinką ir korupcijai atsparios aplinkos kūrimo tendencijas privačiame sektoriuje, metodiškai vadovauja ir teikia pagalbą kitiems viešojo ir privataus sektorių subjektams kuriant korupcijai atsparią aplinką arba taikant konkrečias korupcijos prevencijos priemones, koordinuoja korupcijai atsparios aplinkos kūrimo viešajame ir privačiame sektoriuose veiklą.“ Pabrėžiame, jog STT yra pasiruošusi pagal kompetenciją prisidėti rengiant teisės aktų, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, pakeitimus.
|
Nepritarti |
Pasiūlymo turinys nesusijęs su rašto antraštėje nurodytu komitete svarstomu NSPĮ pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-1239, todėl turėtų būti teikiamas kaip pasiūlymas registruoti atskirą NSPĮ pakeitimo įstatymo projektą. |
|
||
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų išvados ir pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Komiteto sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo
įstatymo projektui Nr. XIVP-1239(2) ir komiteto išvadai.
7.2. Komiteto pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-12-10 |
1 |
|
|
Argumentai Atsižvelgiant į LR Vyriausybės išvadą, siūloma patikslinti projekto 1 straipsnį.
Pasiūlymas Pakeisti projekto Nr. XIV-1239 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Išorės aplinkos pokyčius ir jų įtaką užsienio, saugumo ir gynybos politikai analizuoja ir pasiūlymus dėl regioninį ir transatlantinį saugumą stiprinančių priemonių nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms teikia, taip pat savo vertinimus užsienio, saugumo ir gynybos klausimais viešai skelbia strateginių tyrimų ir analizės centras – viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė, turinti ne mažiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė. Šio centro funkcijoms atlikti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, o veiklai vykdyti reikalingas valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas Vyriausybės nustatyta tvarka jam gali būti perduodamas valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise. Sprendimą dėl šio valstybės turto perdavimo strateginių tyrimų ir analizės centrui patikėjimo teise priima Vyriausybė.“ |
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. Pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Kasčiūnas.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIVP-1239(2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas
Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius