LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 331
STENOGRAMA
2019 m. rugsėjo 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami Seimo nariai, pradedame popietinį posėdį, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkę. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė
14.02 val.
Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo Nr. VIII-1102 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3833, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 71, 72 ir 76 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3834 (pateikimas)
Pirmasis popietinės darbotvarkės klausimas – Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3833. Pateikimas. Kviečiu J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš prieš keletą mėnesių teikiau panašų projektą, bet gerokai griežtesnį ir su aukštais reikalavimais dėl komisijų įkūrimo. Priimu kritiką, kad mano siūlymas surinkti 86 balsus, norint įkurti komisiją, gal iš tikrųjų buvo per stiprus, per griežtas. Dabar teikiu, kad būtų reikalavimas, kuris, man atrodo, tikrai nėra koks nors labai didelis, tai yra kad būtų reikalaujama 71 balso – pusės visų Seimo narių. Jeigu atitinkamai Seime būtų mažiau išrinkta, tai ir šis skaičius būtų mažesnis.
Siūlau, kad ne tik komisiją sudarant reikėtų tiek balsų, bet ir tvirtinant išvadas, nes Teisės departamentas praėjusį kartą buvo atkreipęs dėmesį, kad turi būti to reikšmingumo sutapimas. Jeigu jau šiek tiek keliame tą kartelę dėl komisijos sudarymo, lygiai tas pats turi būti ir dėl išvadų tvirtinimo.
Aš manau, kad priėmus tokią nuostatą gal bus šis parlamentinės kontrolės instrumentas – laikinoji tyrimo komisija – reikšmingesnis, nes pastaruoju metu jis šiek tiek yra tapęs suplanuotų viešųjų ryšių instrumentu. Aš manau, kad vis dėlto ateityje tokių tendencijų reikia atsisakyti. Nereikia, kad per kadenciją čia būtų kuriama daug komisijų. Iš tiesų to reikia, kai iškyla labai svarbių valstybinio lygio klausimų, tuomet, manau, tikrai 71 balsą surinkti nėra kas nors tokio ypatingo. Net iš esmės ir valdančioji dauguma, gal šiek tiek susimobilizavusi, gali tokį balsų skaičių surinkti, bet visada, aš manau, yra siektina, kad tokie sprendimai būtų ne vienos politinės pusės, bet, kiek įmanoma, ir pozicijai, ir opozicijai bent iš dalies sutariant, kad tai tikrai yra valstybiškai reikšmingas klausimas, kurį reikia ištirti. Toks mano paprastas siūlymas dėl visų Seimo narių balsų daugumos reikalavimo įkuriant laikinąsias tyrimo komisijas ir tvirtinant jų išvadas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, juk tai buvo jūsų opozicijos instrumentas, pavartosiu tokį nelabai gražų žodį, drožti valdančiąją daugumą ir jos atstovus. Turbūt, matydami savo reitingus ir ruošdamiesi kitai kadencijai, bandote iš opozicijos atimti lazdą, iš būsimos opozicijos, šiuo savo siūlymu. Ar tai nėra susiję su jūsų planais žvelgiant į politinį kalendorių?
J. RAZMA (TS-LKDF). Viena opozicija negali įkurti komisijos, net ir esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui, opozicijai nelabai išeitų savo balsais tą komisiją įkurti. Čia niekaip nesusiję su kokiais nors laimėjimų ar pralaimėjimų projektavimais, nes mes tikrai nežinome, kaip čia gali susiklostyti ta situacija po rinkimų, kokios čia gali būti koalicijos. Tai yra tikrai toks bendras pamąstymas, kas bebūtų pozicijoje ir opozicijoje, kad taip galėtų būti sutarta, kad mes bandome šiek tiek reikšmingiau žiūrėti į komisijų sukūrimo inicijavimą.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Jurgi, aš gal kitaip užduosiu klausimą. Negi jūs jau praradote viltį suformuoti kitoje kadencijoje valdančiąją daugumą? Nes jūs be komisijų negalite gyventi. Ir be apkaltos, be kiršinimo, be skaldymo. Čia daug kas vyksta jūsų iniciatyva, Seimo narių kaltinimas darbu ne tėvynei, ne Lietuvai. Kaip, jūs jau praradote viltį, jau nebūsite valdančioje daugumoje?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jeigu aš tikrai čia būčiau reiškėjas tokių mūsų, kaip jūs sakėte, nuostatų planuoti komisijų, kaip kokių nors politinių susidorojimų instrumento, kūrimą, tai tikrai nestovėčiau čia su tokiu siūlymu. Nes kas bebūtų tie būsimi komisijų kūrimo entuziastai, šitas mano siūlymas šiek tiek tramdo tokias neobjektyvias, nepagrįstas iniciatyvas. Todėl aš manau, kad jūsų kaltinimai čia nėra labai jau tikslūs.
PIRMININKĖ. Dėkui, jūs atsakėte į visus klausimus. Po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. J. Džiugelis – už.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų kviečiu valdančiąją daugumą susitelkti dėl šio klausimo ir balsuoti už, nes Statute yra aiškiai įtvirtinta, kad specialiosios komisijos yra kuriamos dėl ypatingos svarbos klausimų. Aš manau, jeigu mes tą kartelę pakeltume šiek tiek, tai būtent ateities parlamentai ir galėtų susitelkti tam, kad ypatingas komisijas sukurtų. Pusė Seimo balsų nėra tiek daug, todėl kviesčiau pritarti ir palaikyti. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, palaikau J. Razmos siūlymą, tik pasimečiau, kai buvo siūlomi dydžiai, vieną kartą – 86, kitą kartą – 71. Man dėl to šiek tiek neramu, bet šiaip palaikau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. (Balsai salėje)
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 43, prieš – 3, susilaikė 31. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas numatomas gruodžio 17 dieną.
Dabar Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 71, 72 ir 76 straipsnių pakeitimo“ projektas. Teikėjas – J. Razma. Jūs jau pristatėte šitą? Gerai. Jeigu čia lydimasis, bendru sutarimu pritariame po pateikimo. Pagrindinis komitetas… (Balsai salėje) Kaip? Balsuojame. (Balsai salėje) Prašo – tai balsuojame.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 44, prieš – 4, susilaikė 30. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas numatomas gruodžio 17 dieną.
14.12 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 dvidešimt penktojo skirsnio pavadinimo, 165 ir 166 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 1651 straipsniu“ projekto Nr. XIIIP-3813(2) atitikties Konstitucijai
Dabar klausimai 2-2.2 ir 2-2.2. Pirmiausia mes turime išklausyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto dvidešimt penktojo skirsnio pavadinimo, 165 ir 166 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 1651 straipsniu“ projekto atitikties Konstitucijai. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, vakar tikrai turėjome nemažą diskusiją Teisės ir teisėtvarkos komitete kartu ir su statutų pataisų projekto autore gerbiama V. Aleknaite-Abramikiene. Priėjome bendrą konsensusą, kad ta graži iniciatyva, kurią ji parodė registruodama Statuto pataisas, yra neįgyvendinama dėl prieštaravimo Konstitucijai, nes Konstitucinis Teismas yra pasakęs, jog dekretas, kuris yra išleidžiamas Lietuvos Respublikos Prezidento, vetuojant Seimo priimtą įstatymą, yra vienkartinis aktas.
Komitetas, tik vienam asmeniui susilaikius, pritarė Teisės departamento išvadai, sakydamas, jog yra prieštaravimas Konstitucijos 71 straipsnio 1 daliai ir konstitucinei doktrinai. Mes po diskusijos komitete sakėme, kad galbūt dar grįšime prie svarstymų, tiesiog gal inicijuodami kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, tačiau ne su Statuto pataisomis. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pagal Statuto 139 straipsnio „Aplinkybės, dėl kurių įstatymo projektas neteikiamas svarstyti Seime“ pirmąjį skirsnį: „Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto, Seimo Pirmininkas teikia šią išvadą svarstyti Seimui (tas ir buvo padaryta). Jeigu Seimas visų Seimo narių balsų dauguma nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, atitinkamas įstatymo projektas gali būti svarstomas ir nepateikus Konstitucijos pataisų projekto.“ Dabar mums reikia balsuoti ir apsispręsti, ar pritariame Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai. Bet dar yra motyvai. V. Aleknaitė-Abramikienė nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke, užsirašiau prieš, kad galėčiau bent trumpai kolegoms paaiškinti tokio projekto teikimo motyvus. Šią idėją man pakuždėjo ne kokie nors teoriniai samprotavimai, bet patirtis. Teko dirbti Seime vadovaujant net trims Prezidentams ir teko patirti, jog tas griežtas veto instituto interpretavimas, kada Seimas gali arba tik priimti visas Prezidento siūlomas pataisas, arba tik visas jas atmesti, ne visada išreiškia viešąjį interesą taip, kaip to norėtųsi. Tai jokiu būdu nėra noras priversti Prezidentą keisti nuomonę, kaip teko skaityti spaudoje, ar panašiai.
Mes visi žinome, kad įstatymų leidybos procesas yra politinis procesas ir politikoje nebūna arba – arba, politikoje labai dažnai laimima galint pasiekti kompromisą. Tačiau mūsų Konstitucinio Teismo doktrina eliminavo tokią galimybę ir dabar išties, ko gero, vienintelis būdas būtų svarstyti šią problemą ir gal netgi teikti Konstitucijos pataisą, nes neretai būna taip, kad Seimas, nepritardamas kokiai nors vienai nuostatai, vienai mažai detalei Prezidento dekrete, atmeta labai vertingus siūlymus. Būna ir atvirkščiai. Kartais galbūt ne su viskuo norėtųsi sutikti, tačiau Prezidentui pasiekti kompromiso su Seimu neleidžia Konstitucinio Teismo doktrina.
Matau, kad mano laikas pasibaigė, bet noriu pasakyti. Kyla klausimas, ar viskas, kiekvienas žodis, kuris parašytas Konstitucinio Teismo nutartyje, turėtų būti laikomas konstitucine doktrina? Teismai, pavyzdžiui, skiria privalomąją dalį…
PIRMININKĖ. Kolege, laikas.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …ir neprivalomąją.
PIRMININKĖ. Laikas jūsų seniai pasibaigė, trumpinkite.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Suprantu, gerbiama pirmininke. Todėl aš būčiau linkusi prašyti nepritarti komiteto išvadai tik dėl vieno tikslo, kad mes galėtume apsvarstyti šią problemą ir paklausti savęs, ar neverta įvesti korekcijų į Konstituciją tam, kad Prezidento ir Seimo tarpusavio santykiuose, šioje stabdžių ir atsvarų sistemoje atsirastų ir dialogo galimybė? Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai, atsiprašau, 77: už – 57, prieš – 1, susilaikė 19. Taigi Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai pritarta. Todėl darbotvarkės 2-2.2 klausimo nesvarstome.
14.19 val.
Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3825, Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3826 (pateikimas)
Kviečiu M. Majauską pateikti Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Kadangi ryte kolegų buvau išvadintas laukiniu liberalu, tai esu priverstas ateiti čia, į tribūną, ir bandyti šiek tiek taisyti savo reputaciją.
Pateiksiu įstatymo projektą, jis nepatiks daliai liberalų, kurie pasisako už laisvę be ribų. Man atrodo, kad laisvė turi turėti ribas ir ji turi baigtis ten, kur prasideda kitų žmonių teisė – teisė į sveiką gyvenimą, teisė į ramybę, teisė į miegą.
Analizuodami pastarųjų kelių metų policijos pranešimus, Visuomenės sveikatos centro pranešimus, savivaldybių fiksuotus pažeidimus, matome, kad triukšmo pažeidimų reikšmingai daugėja. Nuo 2017 metų iki 2019 metų beveik padvigubėjo pranešimų dėl Triukšmo įstatymo nustatytų normatyvų pažeidimo. Akivaizdu, kad priemonės, kurios šiuo metu nustatytos įstatymuose, neatgraso. Pavyzdžiui, už Triukšmo įstatymo normatyvų pažeidimą pirmoji bauda yra 50 eurų. Jeigu prasižengimas yra pirmą kartą, paprastai skiriama pusė minimalios baudos. Taigi 25 eurus dideliam naktiniam klubui, kuris dirba vos ne kiaurą parą, sumokėti nuo, tarkim, 10 tūkst. vakaro ar savaitgalio apyvartos, galite įsivaizduoti, tikrai nėra jokia bauda. O gyventojai yra absoliučiai bejėgiai kovoti su tokiu verslu, jeigu jį galima pavadinti verslu, su tokiais veikėjais ir yra priversti nemiegoti, kartais priversti gerti ir migdomuosius, iš tiesų netenka teisės į ramybę, sveiką gyvenimą ir miegą. Iš tiesų žmonės labai labai sunkiai išgyvena tuos dalykus.
Antra problema, kurią mes matome, kad net ir tais atvejais, kai yra fiksuojami pažeidimai, labai dažnai tų pažeidėjų pažeidimai būna numarinami kažkur savivaldybių koridoriuose, uždarose komisijose ir iš tiesų tie pažeidėjai ir diskusija apie jų veiklą neišvysta dienos šviesos. Dažniausiai kokioje uždaroje savivaldybės komisijoje yra priimamas sprendimas nesiimti jokių priemonių ir neriboti tų pažeidėjų ūkinės veiklos, tarkim, apriboti naktinio klubo licenciją prekiauti alkoholiu, kas, mano supratimu, reikšmingai sudrausmintų juos.
Todėl antras siūlymas yra įpareigoti, kad jeigu yra pakartotinių pažeidimų, savivaldybės taryba, tai yra aukščiausiu politiniu lygiu, privalėtų svarstyti tokių subjektų ūkinės veiklos ribojimą ir savivaldybė pati galėtų pasirinkti, ar apriboti licenciją, ar pritaikyti kitas priemones. Mes niekaip neįpareigotume savivaldybės atimti licenciją, sustabdyti, bet priverstume viešai, skaidriai, aukščiausiu politiniu lygiu priimti sprendimą.
Taigi vienas sprendimas – viešumas ir skaidrumas priimant sprendimus dėl pakartotinių pažeidėjų, tai yra piktybinių pažeidėjų, ir tai dažniausiai yra barai, naktiniai klubai, kurie veikia kiaurą parą. Antras sprendimas yra dvigubinti baudas už pažeidimus. Šiuo metu jos nustatytos nuo 50 iki 300 eurų. Siūloma didinti nuo 100 iki 600 eurų, už pakartotinį pažeidimą – nuo 500 iki 1 tūkst. eurų. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, iš esmės pritardamas, kad baudos yra neadekvačiai mažos, pritarčiau šiam įstatymo projektui, bet gal galėtumėte patikslinti dėl kontrolės mechanizmų, kaip iš tiesų šiuo metu tai turėtų veikti? Galbūt neveikia teisingai. Šiek tiek plačiau apie triukšmo valdymo kontrolę. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Šiuo metu galioja keli Administracinių nusižengimų kodekso punktai. Tai 48 straipsnis ir 448 straipsnis. Vienas yra viešosios tvarkos pažeidimas, kitas yra Triukšmo taisyklių pažeidimas. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo mes baudų nesiūlome keisti ir sakome, kad tokios, kokios yra, gali būti. Dažniausiai į jas reaguoja policija. Tai viešosios tvarkos pažeidimas – švilpavimas, rėkavimas, lėbavimas, triukšmavimas, buvimas neblaiviam viešoje vietoje. Tai yra policijos atsakomybė.
O yra ūkinę veiklą vykdantys subjektai, kaip minėjau, dažniausiai naktiniai klubai. Jų kontrolė jau tenka savivaldybei ir čia savivaldybės atsakomybė priimti sprendimus: išduoti licenciją, neišduoti licencijos, apriboti prekybos alkoholiu licenciją. Iš mano patirties, ką teko matyti, dažnai savivaldybės žiūri pro pirštus į tai. Čia būtų spaudžiama savivaldybė žiūrėti atsakingiau, spręsti aukščiausiu politiniu lygiu. Taip pat suteikiama galimybė bausti griežčiau tuos pažeidėjus, kurie tuos pažeidimus daro, ypač pakartotinius pažeidimus.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, keletas klausimų. Visų pirma man labai nemalonu girdėti, kai jūs kalbate apie baudų didinimą, nes normaliai liberalai kalba apie baudų mažinimą arba jų toleravimą. Dabar reikia 600… Sakykite, ar į tą kategoriją papuls, pavyzdžiui, tokie renginiai kaip su savivaldybės leidimu neseniai vykusi fejerverkų šventė, galų gale naktiniai baikeriai. Dar mane labiausiai jaudina katinų naktiniai morčiai, jie kartais sukelia tokį triukšmą prie mano namų ir kitur, kad aš net nežinau, ką daryti. Sakykite, ar toks pasirinkimas ir toks labai atidus stebėjimas to triukšmo ir bandymas jį suvaldyti neatrodo labiau toks džoukas, linksmas dalykas. Bet šiaip mintis labai gili. Labai ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų žinau, kad galima žiūrėti pro pirštus, galima žiūrėti su šypsena, bet žmonės, kurie gyvena mieste, miesto centre – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, ir susiduria su tomis problemomis, jiems tikrai yra nejuokingas reikalas. (Balsai salėje)
Ir čia yra konkrečiai nukreipta ne į kolegų kauksmą, šauksmą ar gyvūnų skleidžiamą garsą, o į tų asmenų, kurie užsiima ūkine veikla, tai, kaip ir minėjau, barai, naktiniai klubai. Yra taisyklės, kurias nustato savivaldybė, ir jeigu tų taisyklių nėra paisoma, kad baudos būtų pritaikytos, ir pritaikytos gana griežtos.
Aš suprantu, kad galbūt, kaip ir minėjau, tai nėra superliberalus siūlymas, bet liberalizmas ir laisvė, mano supratimu, vis dėlto turi turėti tam tikras ribas ir atsakomybę, atsakomybę vyresnio amžiaus žmonėms, atsakomybę jaunoms šeimoms, vaikams, kurie iš tiesų negali išsimiegoti, jeigu gyvena centre ir neturi absoliučiai jokių priemonių, kaip galėtų būti tie naktiniai klubai suvaržyti, jų veikla suvaržyta tiek, kad atitiktų įstatymą. Mes nesakome nieko, ką jie turėtų daryti papildomai, išskyrus tai, kad laikytųsi, kas yra konkrečiai įrašyta įstatyme. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kolega, primenu, klausti – minutė, atsakyti – dvi. (Balsai salėje) Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, o užsienio svečiai stebisi: nors Lietuva pasiskelbė G tašku, naktinio gyvenimo realiai nėra, net ir šventinėmis dienomis. Gal šio įstatymo teikimas yra jūsų būdas kovoti su kaimynais Senamiestyje, pasinaudojant Seimo nario mandatu? Aš niekaip negaliu suprasti, jeigu galima, prašau paaiškinti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Skirtingai nei jūs, gerbiamas kolega, aš nesinaudoju tarnybine padėtimi siekdamas patenkinti savo interesus, ar tai būtų verslo, ar dar kokie nors. Šiuo atveju aš stengiuosi atstovauti gyventojams, konkrečiai tiems, kurie yra silpnojoje pozicijoje, kurie negali niekaip apsiginti nuo įtakingo verslo. Nuo verslo, kuris dažnai yra ir šešėlinis verslas, tai yra įvairi nelegali prekyba, dažnai ir atlyginimai mokami vokeliuose. Gana organizuota veikla įstaigų, kurios kuria vieną naktinį klubą, po to uždaro, atidaro kitą, jeigu būna per daug pažeidimų, ir tai daro gana sistemingai. Man atrodo, kad turi būti kažkokia tvarka ir laisvė linksmintis turi turėti ribas, ir tos ribos turi prasidėti ten, kur prasideda kitų žmonių teisė į sveiką gyvenimą, į miegą ir į ramybę.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkoju. Gerbiamas kolega, aš, kaip ir jūs tikriausiai, gyvenu Senamiestyje. Kraustydamasis į Senamiestį, puikiai suvokiau gyvenimo Senamiestyje teikiamus privalomumus, tai yra ranka pasiekiami teatrai, koncertai, kavinės, visas kitas kultūrinis ir socialinis gyvenimas. Bet greta to, kraustydamasis į Senamiestį, aš labai puikiai suvokiau ir iš to kylančius tam tikrus nepatogumus, jeigu taip galima vadinti. Ir triukšmas yra viena iš tų nepatogumų sudedamųjų dalių.
Todėl mano klausimas jums būtų labai paprastas. Ar nemanote, kad problema yra ne esančio teisinio reguliavimo nepakankamas stiprumas, tai yra ne bausmių silpnumas, bet bausmių išvengiamumas yra problema? Ir esamos bausmės, man atrodo, yra gana geros, jeigu jos visada būtų taikomos. Bet jos nėra taikomos dėl paprastų priežasčių, dėl to, kad triukšmo pažeidimus ar su triukšmu susijusius nusižengimus yra labai sudėtinga užfiksuoti. Pažeidimo metu gali būti vienoks triukšmas, atvažiavus matuoti – kitoks triukšmas, ir tai yra sunkiau nurodomas, sunkiai išmatuojamas ir labai subjektyvus dalykas. Ar jūs nemanote, kad reikėtų susikoncentruoti į esamos teisinės bazės įgyvendinimo stiprinimą, o ne į naujų apribojimų įvedimą arba jau esamų stiprinimą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų 25 eurų bauda, kaip ir minėjau, įstaigai, kuri per vakarą, per savaitgalį gauna 10 tūkst. eurų pajamų, parduodama alkoholį, tikrai nėra adekvati bauda, aš tuo net neabejoju.
Dabar patikrinti triukšmą yra labai nesudėtinga. Yra gera praktika, kuri taikoma kitose šalyse: teritorijose, kur nuolatos pažeidinėjama, yra pastatomi stacionarūs triukšmo matuokliai, reaguojantys ne į pravažiuojantį automobilį, o į periodinį pasikartojantį triukšmą. Ir tokiu davikliu užfiksavus, atvažiuoja ekipažas, surašomas protokolas. Tai yra pakankamai žinoma ir gera Vakaruose taikoma praktika.
Lietuvoje šiuo metu policija nematuoja triukšmo, policija tiesiog fiksuoja viešosios tvarkos pažeidimą ir išrašo protokolą, bet savivaldybė turi visus instrumentus atvažiuoti ir užfiksuoti triukšmą. Kaip minėjote, pažeidimas – ar pažeidimo metu triukšmas, ar kitu metu triukšmas. Jeigu yra pažeidimas, turi būti triukšmo matavimas. Ir tie triukšmo matavimai nėra daromi, o tokių pažeidimų, kaip ir minėjau, reikšmingai daugėja. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste per kelerius metus jų padvigubėjo, visoje Lietuvoje maždaug pusantro karto padaugėjo pažeidimų, kur konkrečiai savivaldybė užfiksuoja triukšmo taisyklių pažeidimą ir išrašo baudą. Tačiau, kaip ir minėjau, tos 25 eurų baudos niekaip neatgraso. O net ir tais atvejais, kai būna pakartotinos baudos, savivaldybė nesiima jokių priemonių, dažnai galbūt net ir tariasi su tais verslo subjektais ir numarina visus tuos…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas jums seniai baigėsi.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …klausimus uždarose komisijose. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs esate pateikęs ne vieną projektą dėl alkoholio kontrolės, dėl tabako kontrolės, dėl narkotinių medžiagų kontrolės įstatymų ir paprastai tie įstatymai būdavo naudingi pramonei. Šis įstatymo projektas yra antras projektas, kai jūs esate kitoje barikadų pusėje, tai yra sveikatos pusėje. Prašom pasakyti, kas jums padarė įtaką dėl šių pasikeitimų?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mokausi iš pačių geriausių. Rimtai kalbant, aš stebiu taip, kaip keičiasi baudos, kaip keičiasi verslo subjektų elgesys, kaip keičiasi gyventojų požiūris, ir matau, kad nuolatos stiprėjant verslo institucijoms, verslo atstovavimui, gyventojų atstovavimas silpsta. Yra daug priemonių, kai yra stiprinamas gyventojų atstovavimas ir didinamos baudos už gyventojų interesų pažeidimus. Pavyzdžiui, už vartotojų teisių pažeidimą šių metų balandžio mėnesį baudos buvo padidintos tris kartus. Tai dar kartą parodo, kad į vartotojų interesus dažniausiai yra neatsižvelgiama, vartotojų interesai yra paminami ir pažeidžiami, todėl tais atvejais, kai taip įvyksta, turi būti baudžiama labai griežtai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Atsakėte į visus klausimus. J. Sabatauskas – už.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Susirūpinimas kolegos suprantamas, nes kartais tas bendras triukšmo fonas dienos, o juo labiau nakties metu kelia nerimą. Tačiau ne taip senai žiniasklaidoje buvo paskelbtas atvejis apie Prancūzijoje įvykusį teismo sprendimą, kai paryžiečiai atsikraustė į kaimą ir, neapsikentę gaidžio giedojimo, apskundė teismui, kad uždraustų gaidžiui giedoti. Tai ar neatsitiks ir čia taip? Man tai taip pat kelia nerimą. Turime tokių pavyzdžių, kad mūsų ūkininkai, ypač derliaus nuėmimo metu, pradeda su savo kombainais dirbti labai anksti, netgi ir penktą ryto, kai kiti miestiečiai dar miega, tad jeigu būtų tokios išimtys numatytos, galbūt ir verta būtų svarstyti.
PIRMININKĖ. K. Mažeika – prieš.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Turbūt niekas ne prieš, kad triukšmo būtų mažiau, bet yra daug keistų dalykų. Kolegos, girdžiu, šnibždasi, sako, turbūt tai pirmas pats geriausias M. Majausko įstatymo projektas, bet dar geresnis turbūt apie žvejybą. Tai čia, kolegos, nuraminsiu jus. Bet, jeigu kalbėtume, kad yra tikrai labai daug klausimų, aš nesu visiškai prieš, bet susilaikysiu vien todėl, kad kolega, turbūt analizuodamas ir rengdamas įstatymo pataisą, suklydo – triukšmo lygį matuoja tikrai, kolega, ne policija. Jūs minėjote, kad policija atvažiuoja, pamatuoja, nubaudžia labai nedaug ir niekas nepasikeičia. Tai tuos dalykus iš tiesų reikėtų išanalizuoti prieš rengiant tokius įstatymų projektus. Aš manau, kad šiandien triukšmo reguliavimas yra savivaldybių rankose, yra pakankamai apribojimų. Taip, dėl konkrečių baudų dydžių galima diskutuoti, bet tai yra ne šio įstatymo projekto turinys, ir manau, kad tikrai reikia pasižiūrėti Administracinių nusižengimų kodekso kitus punktus.
Kolegos, man tikrai kyla daugiau klausimų ir manau, kad to vieno klausimėlio ištraukimas iš to bendro konteksto, kai mes, jeigu kalbame apie taršą, turbūt prisimenate mano pristatytą projektą, vadinamąjį Klaipėdos paketą, tai yra susiję su visais aspektais, tiek kietųjų dalelių tarša, tiek kita tarša, taip pat ir kalbant apie triukšmą. Iš tiesų siūlyčiau šiuo atveju neiškelti į prioritetus, o žiūrėti kompleksiškiau. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Balsuojame. Tiesiog noriu priminti, kad balsuojame iš karto dėl dviejų įstatymų projektų, nes vienas yra lydimasis, jis irgi buvo pristatytas.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 46, prieš – 3, susilaikė 38. Po pateikimo pritarta.
Dėl Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Numatomas svarstymas lapkričio 28 dieną. Dėl lydimojo Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatomas svarstymas lapkričio 28 dieną.
Replika po balsavimo – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū kolegoms, kurie balsavo. Man labai smagu, kad mes vis dažniau randame bendrą sutarimą dėl įvairių įstatymų projektų. Ir atsakysiu ministrui, kuris kalbasi su Seimo Pirmininku. Gerbiamas ministre, jūs minėjote, kad čia reikėtų balsuoti dėl Administracinių nusižengimų kodekso, tai čia konkrečiai šitas įstatymas ir yra, kalbėjote, kad apie triukšmo valdymą, tai čia Triukšmo valdymo įstatymas ir yra. Nežinau, apie kokius dar papildomus kompleksinius įstatymus, nes nėra daugiau įstatymų, kurie konkrečiai reglamentuotų šią sritį. Tai aš tikiuosi, kad tai ne vienintelis įstatymas, kurį mes kartu teikiame ir teiksime, bus ir daugiau klausimų, dėl kurių sutarsime. Ačiū.
14.38 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3783 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Vietos savivaldos įstatymo 3 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu A. Kupčinską.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, šį įstatymo pakeitimą paskatino situacija, kad jau 30 metų gyvename demokratinėje valstybėje, ir, manau, pats laikas kelti demokratijos lygį ir vietos savivaldoje. Turbūt niekam nekyla klausimų, kad opozicijos lyderis ar opozicijos atstovas tampa Seimo Pirmininko pavaduotoju. Skandinavijos šalyse vietos savivaldoje taip pat yra analogija ir vietos savivaldoje Lietuvoje, aš manau, taip pat atėjo laikas svarstyti tokią idėją ir apie tai galvoti. Juo labiau kad po tiesioginių mero rinkimų išties matome situaciją, kad laimintieji tiesioginius rinkimus, galima pasakyti, pasiima viską, o kad ir nedaug pralaimėjusios opozicijos atstovams tenka tik Kontrolės komitetas, Etikos komisija ar Antikorupcijos, kur yra visuomeninės pareigos, tačiau tai neužtikrina kasdieninės demokratinės kontrolės, nors, pavyzdžiui, Seime mes kasdieną vykdome parlamentinę kontrolę. Pristatau tai kaip idėją. Nesakau, kad tai būtinai turėtų būti mero pavaduotojas. Gal, jeigu būtų pritarta pačiai idėjai, galėtų būti ir opozicijos lyderis įvardintas, nes suprantu, kad 11 savivaldybių yra daugiau kaip vienas mero pavaduotojas, o 49 savivaldybėse mero pavaduotojas yra tik vienas. Galima svarstyti idėją, kad galbūt būtų formulė „1+1“, bet tai jau svarstymo stadijoje.
Esu atviras išklausyti įvairius pasiūlymus. Tuo labiau kad kai registravau, taip pat gavau nemažai pasiūlymų. Todėl, jeigu būtų pritarta pačiai idėjai, aš manau, galėtume ją tobulinti ir plėtoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui pranešėjui. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ar nemanytumėte, kad racionalesnis siūlymas būtų vis dėlto ne vicemero pareigybę opozicijai numatyti, o numatyti tam tikrą priedą savivaldybės opozicijos lyderiui (aš nesakau, kad visu etatu, nebent didžiuosiuose miestuose tai galėtų būti arti viso etato), kad būtent tą atlyginimą gaunantis žmogus iš tikrųjų galėtų skirti laiko būdamas savivaldybėje plačiau susipažinti su dokumentais ir taip toliau. O vicemerų, ypač mažosiose savivaldybėse, dar vienos pareigybės atsiradimas turbūt nelengvai būtų visuomenės suprastas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Mes jau kalbėjome. Iš tiesų, kaip pristatydamas aš ir sakiau, svarstytina ir kitokios formos idėja, bet svarbu, kad iš tiesų parlamentinės kontrolės, kuri vyksta parlamente, nuostatos galėtų būti įtvirtintos ir vietos savivaldoje. Galvojau apie vicemerą dėl to, kad tai yra Skandinavijos šalių modelis, jų vietos savivaldoje prigijęs. Galbūt pas mus galėtų būti tokia pareigybė kaip opozicijos lyderis arba kaip Kontrolės komiteto pirmininkas, gaunantis tam tikrą atlygį, bet tada iškiltų prieštaravimas su kitų komitetų pirmininkais. Todėl šiuo atveju pasirinkau vicemero pareigybę tiesiog pasinaudodamas Skandinavijos šalių patirtimi. Galbūt tai galėtų būti ir opozicijos lyderis.
Aš manau, jeigu pačiai idėjai būtų pritarta, modelį būtų galima tobulinti ir nebūtinai tai būtų vicemeras. Bet vicemeras yra politinė pareigybė, o ne vykdomosios administracijos pareigybė. Aš juk nesiūlau, kad tai būtų administracijos direktoriaus pavaduotojas, kuris užsiima grynai vykdomaisiais dalykais. Vis dėlto vicemeras yra politinė pareigybė, o ne vykdomoji. Todėl kaip politinė pareigybė. Kaip analogą Seimo Pirmininkui ir pavaduotojui pasiūliau šiame įstatymo pakeitimo projekte būtent šią pareigybę.
PIRMININKĖ. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš norėčiau paklausti klausimą iš dviejų dalių.
Pirmoji dalis būtų, kiek maždaug atlyginimo gauna ta pozicija?
Antroji dalis, ar iš esmės tai yra nepučiamas aparatas? Pavyzdys, ne visos savivaldybės galbūt turi daug vicemero pareigybių. Ar atsiras papildoma pareigybė, ar tai yra jau esanti pareigybė, tik priskirta opozicijai? Ar, tarkim, ten, kur yra mažesnės savivaldybės, neatsiras nauja pareigybė? Ačiū už atsakymą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Kaip aš ir minėjau, taip, kaip dabar yra pateikta ir siūloma, administracinis aparatas nebūtų didinamas ir papildomai lėšų nereikėtų. Bet problema gal atsirastų dėl 48–49 savivaldybių, kadangi jose yra mažiau kaip 50 tūkst. gyventojų ir tėra viena mero pavaduotojo pareigybė. Dėl to, kaip ir gerbiamas J. Razma siūlė, galbūt tai galėtų būti opozicijos lyderis iš dalies ar pusė etato apmokama. Šiuo įstatymu nesiūloma didinti administracinio aparato, bet iškyla tam tikrų kitų niuansų, ką mini ir Teisės departamentas, bet tai jau svarstymo stadija.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Jūs jau paminėjote, kad daugumoje mažesnių savivaldybių yra tik po vieną vicemerą. Tai čia jau iš karto kyla problema realizuoti jūsų pasiūlymą. Klausimas, ar tai nesusiję, tas jūsų projektas, su jūsų gimtuoju tikriausiai miestu Kaunu, kur, matyt, opozicija yra labai nedidelė ir neturi galimybių išsikovoti gerų pozicijų, todėl jūs ir siūlote tokią prievartinę… kad būtų pasiekta opozicijai daugiau įtakos miesto valdyme, ir siūlote tą projektą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Tikrai siūlydamas įstatymo pakeitimo projektą nežiūriu vien į Kauno miestą, nors važinėju kasdien Vilnius–Kaunas, gaila, kad geležinkelio tunelis uždarytas. Iš tiesų tai yra Skandinavijos šalių modelis. Kaip pabrėžė Teisės departamentas, taip, mažesnėse savivaldybėse tai būtų problema, bet vėlgi, kaip ir sakau, galėtų būti nebūtinai vicemeras, galėtų būti ir opozicijos lyderis.
Tikrai Kaune yra stipri opozicija, nors jinai yra vienintelė, atstovaujama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, nes visos kitos opozicijos tiesiog nepateko į miesto tarybą. Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams tenka išskirtinė, ypatinga misija užtikrinti, kad demokratijos paskutiniai daigai nebūtų užgriaužti Kaune.
PIRMININKĖ. Klausia A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, vis dėlto jūsų projekte yra numatyta netgi pozicija vicepirmininko arba… Bet ar nebūtų geriau įstatyme apibrėžti, kad opozicijos lyderis, ir numatyti tik tam tikras lėšas? Tada būtų aiškiau, nes čia iš karto iškyla problemų, kur yra du vicemerai, kur vienas vicemeras. Gal iš karto įvardinkime – opozicijos lyderis, ir jau būtų numatomos kokios nors minimalios lėšos, kur, pavyzdžiui, taryba skiria iš skirto biudžeto.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pakartosiu, iš tiesų svarstytina ir tokia idėja. Tiesiog remiuosi Skandinavijos šalių pavyzdžiu, analogija su Seimo Pirmininku ir pavaduotoju, todėl turbūt paprasčiausia buvo ir pasiūlyti tokią idėją Seimui. Bet jau užregistravus įstatymo pataisą, kaip jau minėjau, ypač iš savivaldybininkų pusės, iš tų, kurie yra dirbę savivaldoje, pasipylė ir kitų gerų siūlymų. Aš manau, svarstymo stadijoje juos būtų galima patobulinti ir tada pereiti kad ir prie opozicijos lyderių apmokėjimo.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs vadovavote Kauno miestui, buvote jo meras, ir ne vieną kadenciją. Kodėl nepademonstravote tokios geros idėjos, kai jūs buvote meras ir galėjote iš opozicijos… tiesiog savo nuožiūra susitarti su kolegomis ir paskirti pavaduotoją. Kodėl tokia gera idėja ateina, kai šaukštai jau atimami iš mero? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Geras klausimas. Iš tiesų, jeigu pasižiūrėsime į priešistorę ar šiek tiek atgal, aišku, merai buvo renkami netiesiogiai, taip pat turėjau pavaduotojus: socialdemokratą, Tvarkos ir teisingumo partijos atstovą, jaunalietuvį. Juos visus sudėjus, žinokite, praktiškai išeidavo kaip ir opozicijos atstovas mero pavaduotojas. Noriu pasakyti, kad mano praktika sako, jog tada būdavo dirbti daug sudėtingiau, ir tai išlaviruodavome. Dabar siūlau tokią idėją, kai merai yra praktiškai nepajudinami ir nenuverčiami, turi visokeriopą apsaugą, Seimo nariai tokios apsaugos neturi, ir manau, kad ši idėja galėtų būti svarstytina ir tobulintina.
PIRMININKĖ. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš manau, kad nelabai vykusi idėja įsteigti Lietuvoje 60 naujų etatų. Kita vertus, nemanau, kad taptų ar vicemeru, ar opozicijos lyderiu tas pagrindinis opozicijos atstovas, nes, įsivaizduoju, jis tikrai turi darbą ir jeigu būtų etatas, užimtų tikrai ne tas žmogus, kuris turėtų užimti. Todėl aš manyčiau, kad čia, kaip sakė jūsų partijos kolegos, Andriau, galėtų būti opozicijos lyderis su kokiu nors priedu, bet ne etatiniu dalyku. Tai, aš manau, tiktų, kaip jūs galvoje?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Arūnai, aš noriu pasakyti, kad kokio nors priedo negali būti. Sakykime, meras ar pavaduotojai gauna atlygį, atitinkamą priedą gali gauti už darbo stažą, o, pavyzdžiui, tarybos nariai kaip visuomenininkai gauna nebent už kanceliarines išlaidas arba už valandas. Bet tai yra tik už atidirbtas valandas posėdžiuose. Kažkokio priedo prie tų valandų nelabai gali pripaišyti.
Antra vertus, demokratija kainuoja, šiuo atveju, jeigu pažiūrėtume analogiją su Seimu, irgi galėtume pradėti svarstyti, ar ne per daug Seimo Pirmininkas turi pavaduotojų. Gal nereikšmingi tie opozicijos atstovai kaip pavaduotojai, bet Konstitucijoje yra įtvirtinta. Aš manau, kad laikas demokratijos daigams dygti ir vietos savivaldoje.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas pranešėjau, prieš klausiant, turbūt trumpa replika tiems kolegoms, kurie čia klausė apie finansines lėšas ir apie tai, kiek tai galėtų kainuoti. Jūs minėjote, kad demokratija kainuoja, ir tai yra tiesa. Beje, labai dažnu atveju demokratijos nebuvimas kainuoja dar daugiau ir tai reikia turėti omeny.
Jūs kalbėjote apie opozicijos lyderį, bet jūsų projekte rašoma apie vicemerą. Todėl aš norėčiau jūsų paklausti, kaip jums atrodo, ar, praktiškai veikiant šiai įstatymo nuostatai, meras turėtų dalyvauti, skiriant iš opozicijos vicemerą, žiūriu į analogiją, kaip yra parlamente. Lyg ir opozicija turi Seimo vicepirmininkus, bet realiai situacija yra tokia, kad valdančiųjų deleguotas Seimo Pirmininkas pasirenka, kas gali būti iš opozicijos Seimo vicepirmininkai. Ar tokį modelį jūs įsivaizduojate savivaldoje, ar kažkaip kitaip?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Panašiai – taip, kaip yra įvardinta įstatymo pakeitimo projekte: būtent meras dalyvauja, tik meras gali teikti kandidatūrą, bet atsižvelgdamas į pasiskelbusią opoziciją ir tik iš pasiskelbusios opozicijos gali siūlyti kandidatą. Negali būti, sakykime, nepasiskelbia opozicijos – ir bet kurį kitą tarybos narį. Turi pasiskelbti opozicija, ir tik iš pasiskelbusios opozicijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas už, vienas prieš. Už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Nėra pasaulyje sukurto geresnio demokratijos modelio sverto nei Skandinavijos šalyse, kalbant tiek apie parlamento veiklą, tiek apie savivaldos veiklą. Akivaizdu, kad Lietuvoje taip pat būtų galima sustiprinti savivaldos grandį, jeigu opozicija turėtų galimybę turėti ar tai pozicijos lyderį, ar vicemero poziciją, nes tai padėtų tais atvejais, kai valdančioji dauguma negirdi gyventojų, kai valdančioji dauguma nenori priimti tam tikrų svarbių sprendimų, atitinkančių gyventojų teisėtus lūkesčius, taigi žmonės turėtų tam tikrą politinę atsvarą ir turėtų galimybę, į ką kreiptis. Lietuvos Respublikoje savivaldai yra perduota pakankamai daug teisių ir galių, ir ne visais atvejais tiek Seimo narių, tiek kitų institucijų įsikišimas gali padėti spręsti gyventojų problemas. Tad raginčiau balsuoti už ir, perėjus pateikimo stadiją, galima šį projektą tobulinti, bet tai tikrai būtų pozityvus dalykas, stiprinant demokratiją Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Yra daug abejonių. Faktiškai vicemero funkcijas, jeigu jis bus opozicijoje, tikrai reikėtų apibrėžti, ką jis gali, nes Savivaldos įstatyme faktiškai tik žmogui bus geriau, vicemerui, kuris turės tas pareigas, gaus atlyginimą, bet atsiras ir nemažai piktnaudžiavimo. Pavyzdžiui, gali įsikurti ne viena opozicinė partija arba, jeigu yra tikrai labai didelė dauguma, gali iš daugumos paimti tris tarybos narius, paskelbti, kad ji opozicinė, ir iš to meras pasiūlys, kad vicemeras yra opozicinis. Aš manau, kad reikėtų pamąstyti, gal kelias nėra blogas, gal reikėtų suteikti opozicijai daugiau teisių. Nesu labai prieš, bet tiesiog turiu daug pasvarstymų, ką iš tikro duos žmonėms, ar čia sustiprins opoziciją?
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 32, prieš – 10, susilaikė 43. Po pateikimo projektui nepritarta. (Šurmulys salėje)
Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš. Prašau.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 60, prieš – 29. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi jau atvyko Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, nors pagal darbotvarkę šiai procedūrai dar turime tris minutes, tačiau kol aš perskaitysiu įžangą, tai turbūt ir bus 15 valanda.
14.57 val.
Seimo narių priesaika
Šiandieną Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino ir įteikė Seimo nario pažymėjimus trims naujai išrinktiems Seimo nariams. Seimo statutas numato, kad Seimo narių priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Todėl kviečiu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininką D. Žalimą prisaikdinimo procedūros.
D. ŽALIMAS. Gerbiamoji Seimo Pirmininko pavaduotoja, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2019 m. rugsėjo 26 d., tai yra šiandien, priėmė sprendimą Nr. Sp-379 „Dėl 2019 m. rugsėjo 8 d. naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėse Žirmūnų Nr. 4, Gargždų Nr. 31 ir Žiemgalos Nr. 46 rinkimų apygardose galutinių rezultatų patvirtinimo“, kuriuo nusprendė patvirtinti 2019 m. rugsėjo 8 d. įvykusių naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėse Žirmūnų Nr. 4, Gargždų Nr. 31, Žiemgalos Nr. 46 rinkimų apygardose galutinius rezultatus ir nustatė, kad pagal balsavimo rezultatus daugiausia rinkėjų balsų gavę L. Jonaitis, P. Kuzmickienė ir R. Petrauskienė išrinkti Lietuvos Respublikos Seimo nariais. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas paskelbtas internete šiandien, tai yra 2019 m. rugsėjo 26 d., taigi jis įsigaliojo ir minėti Seimo nariai gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo narių priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad „išrinktas Seimo narys visos Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą“.
Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas, ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ar priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas – duodamas priesaiką išrinktasis Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką, minėtas tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas. Po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, pavardę. Vardinį priesaikos lapą priėmęs priesaiką asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime. Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo narių priesaiką, Seimo salėje visi stovi.
Taigi norėčiau pradėti priesaikos priėmimo procedūrą. Prašom stoti.
Kviečiu prisiekti Seimo narį L. Jonaitį.
L. JONAITIS. Aš, Liudas Jonaitis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys L. Jonaitis prisiekė 2019 m. rugsėjo 26 d. Seimo posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu Seimo narį L. Jonaitį. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Seimo narę P. Kuzmickienę.
P. KUZMICKIENĖ. Aš, Paulė Kuzmickienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė P. Kuzmickienė prisiekė 2019 m. rugsėjo 26 d. Seimo posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu P. Kuzmickienę. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti Seimo narę R. Petrauskienę.
R. PETRAUSKIENĖ. Aš, Rasa Pertrauskienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė R. Petrauskienė prisiekė 2019 m. rugsėjo 26 d. Seimo posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu Seimo narę R. Petrauskienę. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Taigi sveikiname naujuosius Seimo narius. Linkime visada laikytis duotos priesaikos, sėkmės darbuose, išlikite tokie jauni, gražūs, besišypsantys kaip šiandien iki metų pabaigos arba kadencijos pabaigos.
Gerbiami kolegos, kol vyksta sveikinimai, skelbiu penkių minučių pertrauką.
Pertrauka
15.10 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3735 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pertrauka baigėsi. O dabar į tribūną kviečiu A. Gedvilienę pateikti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, kolegos, įstatymo pateikimą paskatino situacija, pastebėjus, kad į rinkimų stebėjimo misijas užsienyje pretenduoja vykti daugiau Vyriausiosios rinkimų komisijos narių, nei yra vietų. O kam ir kur vykti, sprendžia tik komisijos pirmininkas. Manome, kad taip sudaromos sąlygos komisijos pirmininkui naudotis tokia nuostata kaip tam tikru pasirinkimu konkrečių komisijos narių skatinimui arba, priešingai, neskatinimui. Tokia nuostata gali būti manipuliuojama, nepaisant jokių motyvų, neatsiskaitant komisijai, pažeidžiant komisijos narių nepriklausomumo bei viešumo ir nešališkumo principus.
Komandiruočių svarstymas viešame posėdyje ir kolegialus šio klausimo nagrinėjimas leistų skaidriai, viešai ir motyvuotai spręsti, kas yra siunčiamas į komandiruotes iš komisijos narių, ir tai padėtų išvengti galimų manipuliacijų. Pažymėtina, kad dėl pirmininkės komandiruočių dabar sprendžia visa komisija, ir mes siūlome tiesiog pritaikyti analogiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama teikėja, kaip jūs pakomentuotumėte Teisės departamento išvadą, kurioje kalbama, kad jūsų siūlymas nelabai derėtų su bendra administracine praktika, šiaip ar taip, už komisijos darbą atsakomybę prisiima pirmininkas, ir tai, ką jūs siūlote, tiesiog apriboja jo galimybes organizuoti darbą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Manome, kad į Teisės departamento pastabas galima atsižvelgti ir, jeigu bus pritarta pateikimui, komitetuose bus papildyta ir atsižvelgta papildant įstatymo projektą, kad būtų komisijos narių sutikimas, dėl ko iš principo Teisės departamentas ir davė pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolege. Daugiau niekas nenori jūsų klausti. Motyvai. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, vis dėlto tai yra ne visai tokia institucija. Iš tikrųjų ji formuojama įvairiai. Ir politinės partijos deleguoja į tą instituciją. Paėmus kad ir komitetus, ne vienas pirmininkas siunčia žmones į komandiruotes, yra derinama su visais komiteto nariais. Manau, ir čia tikrai nieko neatsitiktų, kad vis dėlto tokia kolegiali institucija galėtų spręsti dėl komandiruočių. Nes iš tikrųjų stebėjimo misijos nėra kažkokios asmeninės, reikalaujančios per daug išskirtinės kompetencijos. Jeigu jau esi toje grupėje, kuri prižiūri rinkimus, tai iš tikrųjų kiekvienas galėtų rinkti ir ta institucija galėtų kolegialiai spręsti. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Prieš – I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju. Gal ne tiek prieš, bet tiesiog abejonės. Šiaip ar taip, kaip žinote, kaip ir gerbiamas Edmundas kalbėjo, deleguoja atstovus ir politinės partijos, bet kiti komisijos nariai nėra vien tik dirbantys komisijoje. Iš esmės vien komisijoje dirba tik komisijos pirmininkas ir pavaduotojai. Pavyzdžiui, svarstant kad ir tos pačios komandiruotės klausimą, gal tiesiog žmogus dėl darbo įsipareigojimų tuo metu negali išvykti ir gali atrodyti, kad komisijos pirmininkas neteisingai sprendžia klausimą. Tiesiog man atrodo, kad yra gana apsunkinantis toks sprendimas. Nors aš nepaneigiu, kad šiaip bet kuris vadovas, siekdamas palankaus mikroklimato, tokius klausimus su visa komisija gali aptarti. Bet ar būtina tai įrašyti įstatyme, reiškiu abejonę.
PIRMININKĖ. Gerai. Nuomonės išreikštos, balsuojame.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 35, prieš – 9, susilaikė 23. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas lapkričio 28 dieną.
15.15 val.
Seimo savaitės (2019-10-07–2019-10-11) – 2019 m. spalio 8 d. (antradienio) ir 10 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kreipiuosi į pirmąją Seimo vicepirmininkę, gal jūs dabar galite pateikti savaitės, prasidedančios 7 diena, posėdžių darbotvarkę, kadangi dar kiti dokumentai segami, mes per tą laiką tai išspręsime.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Mielieji kolegos, savaitė prasidės spalio 7 dieną, norime prašyti jūsų sutikimo įrašyti į darbotvarkę, manau, labai tikslinga pagerbti V. Beriozovo ir A. Žalio 90-uosius gimtadienius, taip prasidėtų mūsų antradienio darbotvarkė. Pridėtinės vertės mokesčio, ligos, motinystės ir daugelis kitų įstatymų projektų, kurie sugrįžta iš komitetų jau apsvarstyti, išklausysime jų išvadas ir diskusiją rengsime Seime. Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“ ir dėl metų paskelbimo pateikimai. Į Vyriausybės pusvalandį, mano žiniomis, kviečiame teisingumo ministrą, ir ministrų pateikiami įstatymų projektai, kurie buvo numatyti Vyriausybės teiktoje šios sesijos darbų programoje. Taip pat įtraukiame Seimo narių įstatymų projektus ir taip planuojame antradienio darbotvarkę.
Ketvirtadienis. Ketvirtadienį numatoma daug priėmimų, nes svarstymai jau baigti. Noriu atkreipti dėmesį į Žemės gelmių įstatymo projektą – jo priėmimo jau prašo atitinkamos institucijos, kad mes greičiau jį priimtume ir nebūtume barami Europos Sąjungos. Pateikimai ir ministrų, ir Seimo narių surašyti pagal tvarką, todėl labai maloniai prašau pritarti, suprasdama, kad Seniūnų sueiga galėtų pasitarusi, jeigu būtų poreikis, papildyti šią darbotvarkę. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, nori paklausti M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, norėjau pasiteirauti. Rodos, biudžetą mes turime svarstyti iki spalio 17 dienos. Laikas labai greitai senka, ar paskutinėmis dienomis prieš tą termino pabaigą bus svarstoma, ar galima tikėtis būtent tą savaitę, kai prasidės plenariniai po pertraukos?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Jūs visiškai teisus, 17 dieną turi būti registruojamas valstybės biudžetas, jo pateikimą planuojame spalio 22 dieną, kartu, aišku, atkeliaus ir įstatymų projektai, susiję su biudžetu, ir tada pagal poreikį matysime, kaip tą galima daryti. Gali būti ir nenumatytas posėdis.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu? Ačiū vicepirmininkei už pateikimą. Ar galime pritarti, kolegos? Pritarta. Dėkui. Dėmesio, gerbiami kolegos! Kadangi mūsų Seime atsirado ir naujų Seimo narių, kurie jau anksčiau perėjo iš vienos frakcijos į kitą, šiandieną trys netgi prisiekė, bus pateikta daug Seimo nutarimų, nes kiekvienas turime dirbti kokiame nors komitete.
15.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3877 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Taigi, gerbiama vicepirmininke, pirmasis Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo komiteto narių skaičiaus. Projekto registracijos Nr. XIIIP-3877.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, pasikeitimai būtų keturiuose komitetuose. Europos reikalų komitete skaičių siūloma padidinti iš 22 ten dirbančių Seimo narių į 23, Kaimo reikalų komitete – iš septynių į aštuonis, nes atėjo naujoji Seimo narė, po to mes konkrečiai pristatysime personalijas. Pasikeitimai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete – iš 11 į 12 ir Socialinių reikalų ir darbo komitete – iš 11 į 12. Maloniai prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Pritarta po svarstymo. Vienas straipsnis.
Taigi balsuojame dėl viso Seimo nutarimo. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas su minėtais pakeitimais, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 66, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3877) priimtas. (Gongas)
15.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3878 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiama pirmininke, toliau prašau pateikti Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo projektą Nr. XIIIP-3878.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš labai dėkoju seniūnams, kad mes labai nuoširdžiai dirbdami suradome sprendimus ir pakeitimus taip pat ne tik įrašydami naujuosius Seimo narius, bet ir frakcijų pageidavimu buvo atlikti tam tikri pakeitimai. Iš Biudžeto ir finansų komiteto išbraukiamas V. Kamblevičius ir įrašomas A. Butkevičius. Iš Europos reikalų komiteto išbraukiamas S. Gentvilas, įrašomas M. Mackevičius, išbraukiamas J. Narkevičius, įrašomi T. Tomilinas ir G. Vaičekauskas. Kaimo reikalų komitete savo veiklą pradeda R. Petrauskienė, linkime jai sėkmės. Į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ateitų dirbti D. Šakalienė ir papildytų komiteto sudėtį. Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbtų naujoji mūsų kolegė P. Kuzmickienė. Iš Švietimo ir mokslo komiteto išeina D. Šakalienė, kaip jau minėjau, į kitą komitetą – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, o į jį ateina dirbti naujasis mūsų kolega L. Jonaitis. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete vietoje A. Butkevičiaus – V. Kamblevičius. Tokie būtų pakeitimai, jiems prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti niekas nenori. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Pritarta.
Yra keletas straipsnių. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. Ir 7 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo motyvai, dėl viso nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 70 Seimo narių: už – 69, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ (projektas Nr. XIIIP-3878) priimtas. (Gongas)
15.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3886 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar Lietuvos Respublikos Seimo komitetų primininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-3886. Prašau, gerbiama…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Yra frakcijų pasiūlymas išbraukti Seimo narį J. Narkevičių. Jie turėjo kvotą Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo. Yra įrašomas, taip pat Mišrios Seimo narių grupės siūlymu, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Seimo narys M. Puidokas. Prašau tam pritarti.
PIRMININKĖ. Nėra norinčių klausti. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Svarstymas. Pritarta. Vienas straipsnis.
Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo priimtas. (Gongas)
15.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3883 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-3883. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kaip jūs žinote, komitetų nariai turi turėti pavaduojančius juos kolegas ir teikiama nauja redakcija. Frakcijos čia, beje, pateikė visus pakeitimus, jų ganėtinai daug, todėl naujoji redakcija ir lydimojo projekto nėra. Prašau pritarti naujai redakcijai, suderintai su seniūnais ir frakcijomis.
PIRMININKĖ. Po pateikimo pritarta. Svarstymas. Pritarta. Yra keletas straipsnių. 1 straipsnis, didysis straipsnis, kuriuo Lietuvos Respublikos Seimas nutaria pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija. Taigi naujos redakcijos 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis priimtas. 4 straipsnis priimtas. 5 straipsnis priimtas. 6 straipsnis priimtas. 7 straipsnis priimtas. 8 straipsnis priimtas. 9 straipsnis priimtas. 10 straipsnis priimtas. 11 straipsnis priimtas. 12 straipsnis priimtas. 13 straipsnis priimtas. 14 straipsnis priimtas. 15 straipsnis priimtas.
Dėl viso balsuojame, nes nėra norinčių kalbėti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo (projektas Nr. XIIIP-3883) priimtas. (Gongas)
15.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. XIII-1936 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3880 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-3880. Prašau, gerbiamoji pirmininke.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Frakcijos siūlymu, N. Puteikis yra nusprendęs dirbti kitoje komisijoje, todėl iš šios komisijos jis yra išbraukiamas. Kartu prašoma komisijos narių skaičių vietoj 13 rašyti 12. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti niekas nenori. Po pateikimo pritariame Seimo nutarimui. Po svarstymo pritariame. Du straipsniai. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas. Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos sudarymo“ pakeitimo (projektas Nr. XIIIP-3880) priimtas. (Gongas)
15.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-26 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3879 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ pakeitimo. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. N. Puteikis pasirengęs dirbti (ir frakcijos pritarimas yra) Antikorupcijos komisijoje. Iš jos išbraukiamas R. Žemaitaitis, todėl skaičius nesikeičia. Frakcijų sprendimai yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po pateikimo pritarta. Po svarstymo pritarta. Vienas straipsnis. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ pakeitimo priimtas. (Gongas)
15.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. XIII-483 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3884 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ pakeitimo.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Neįgaliųjų komisijoje siūloma sumažinti narių skaičių nuo 11 iki 10 iš jos išbraukiant I. Rozovą, nes ji dabar nori dirbti, ir frakcija pritaria, kitoje komisijoje.
PIRMININKĖ. Pritarta po pateikimo. Po svarstymo pritarta. Du straipsniai. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas. Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ pakeitimo priimtas. (Gongas)
15.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1034 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikos gyvensenos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3885 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikos gyvensenos komisijos sudarymo“ pakeitimo. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Mieli kolegos, yra prašymas šios komisijos sudėtį nuo šešių narių padidinti iki aštuonių, nes šioje komisijoje nori darbuotis M. Puidokas ir I. Rozova. Prašome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Pritarta po pateikimo. Po svarstymo pritarta. Du straipsniai. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas.
Balsuojame dėl viso projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikos gyvensenos komisijos sudarymo“ pakeitimo priimtas. (Gongas)
15.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-53 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3882 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, NATO Parlamentinė Asamblėja ilgus metus turėjo šaunią pirmininkę R. Juknevičienę, dabar pagal kvotas yra siūloma tvirtinti pirmininku G. Kirkilą, pavaduotoju vietoj D. Gaižausko – A. Anušauską. Noriu priminti, kad ši delegacija ruošiasi labai greitai vykti į Asamblėjos posėdį, todėl reikia patvirtinti vadovus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti niekas nenori. Pritarta po pateikimo. Po svarstymo pritarta. Du straipsniai. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas. Balsuojame dėl viso Seimo nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo priimtas. (Gongas)
15.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-28 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3881 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. R. Petrauskienė, mūsų naujoji kolegė, pageidauja dirbti Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje. M. Navickienė prašo, kad būtų išbraukta iš šios komisijos, tad skaičius nesikeičia, o komisijos sudėties pakeitimus prašom patvirtinti tokius, apie kokius informavau.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Vienas straipsnis. Po pateikimo pritarta, po svarstymo pritarta, dabar priėmimas ir balsuojame dėl jo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 75, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo priimtas. (Gongas)
15.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3887 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dar vienas nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo projektas. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Yra gauta Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos prašymas išbraukti iš šios komisijos M. Mackevičių ir pakeisti narių skaičių iš devynių į aštuonis. Prašom pritarti.
PIRMININKĖ. Nėra norinčių klausti. Po pateikimo pritarta. Po svarstymo pritarta. Du straipsniai. 1 straipsnis priimtas, 2 straipsnis priimtas. Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo priimtas. (Gongas)
15.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-40 „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3888 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir paskutinis – Seimo nutarimo „Dėl Laisvių premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Mieli kolegos, dėkoju jums už kantrybę ir prašau dar vieno Seimo nutarimo pakeitimo. Šiuo atveju jūs žinote, kad Laisvės premijų komisija yra sudaroma ne tik iš Seimo narių, todėl pakeitimai tokie: V. Gailiūtė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos valdybos narė, prašoma įrašyti į šią komisiją, išbraukiama anksčiau dirbusi A. Maldeikienė, A. Mikalauskas, J. Olekas ir K. Tamkutė ir įrašomi J. Sabatauskas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, ir D. Stonys, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos valdybos narys, taip pat įrašomas P. Urbšys, Mišrios Seimo narių grupės narys. Prašau pritarti minėtiems pakeitimams.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Nėra norinčių klausti. Po pateikimo pritarta, po svarstymo pritarta. Vienas straipsnis. Taigi balsuojame dėl viso projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 68, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo priimtas. (Gongas)
Dėkoju Seimo Pirmininko pirmajai vicepirmininkei už daug įdėto darbo – suderinta su visų frakcijų seniūnais, todėl mes taip sklandžiai tokį skaičių Seimo nutarimų ir galėjome priimti, kad visi Seimo nariai galėtų pagal savo norus dirbti vienuose ar kituose komitetuose ar komisijose.
15.39 val.
Seimo narių pareiškimai
Na, ir liko vienintelis klausimas, tai Seimo narių apreiškimai. Kviečiu A. Matulą į tribūną.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, neišsigąskite, šį kartą ne apie sveikatos apsaugos ministrą kalbėsiu. (Juokas) Vakar Etikos ir procedūrų komisija susipažino su Seimo aplinka, nuotraukomis, kurios atspindi mūsų parlamento ir parlamento bendrabučio aplinką, ir priėmė tokį kreipimąsi. Kreipėsi į Seimo Pirmininką, valdybą, į miesto merą, informuoja gerbiamą Ministrą Pirmininką S. Skvernelį.
Mes teigiame, kad komisija, atsižvelgdama į tai, kad Seimo rūmuose lankosi daug Lietuvos ir užsienio šalių piliečių bei aukštų pareigūnų, šalia Seimo rūmų esančioje aikštelėje vyksta oficialūs valstybiniai renginiai, mano, jog Seimo rūmų ir Seimo bendrabučio aplinka yra apleista ir neprižiūrima, sukuria neigiamą nuomonę apie Lietuvos Respublikos Seimą bei pačią Lietuvos valstybę. Taip pat tokia aplinka yra nesaugi žmonėms, ypač žmonėms su negalia. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, komisija ragina Seimo Pirmininką bei Vilniaus miesto merą skubiai imtis priemonių Seimo rūmų ir Seimo bendrabučio aplinkai tinkamai sutvarkyti.
Štai, nežinau, ar jūs matote tas nuotraukas. Čia viskas yra šalia – 5, 10, 20 metrų šalia Seimo. Kaip matote, yra tiesiog gėda žiūrėti. Kodėl, pavyzdžiui, dabar čia kažkokios skiedros papiltos, kodėl nėra… kažkokia papilta medžiaga, kuri visiškai kitaip atrodo. Matote, kaip atrodo mūsų parkelis. Vėlgi, ar negalima užsodinti kažkokiomis gėlėmis? Štai mus reprezentuoja kažkada buvęs fontanas. Ar turi būti apšiurę metai?.. Dabar iš kitos pusės pamatysite – išvis nėra jokių ribų, kažkoks juodas plėmas, štai užrašyti kažkokie metai, juodas plėmas. Daugiau jokių ribų nėra. Stovi užsieniečiai, filmuoja, šaiposi iš mūsų. Štai, žiūrėkite, kaip atrodo šita aplinka. Negi niekam nekyla, neateina į galvą, kad tokia aplinka…
Dabar jau eilinėje mokykloje… jeigu švietimo ministras, meras rastų tokią aplinką prie mokyklos, prie ministerijos, prie kažkokios ligoninės, tai aš nežinau, ką kolega A. Veryga pasakytų, jeigu nuvažiavęs į ligoninę prie jos įėjimo durų rastų štai tokią aplinką. Čia tų pastangų daug nereikia. Tiesiog kai kuriuos dalykus reikia kasdien prižiūrėti. Štai, ar yra saugu laiptais užlipus žmogui prie III rūmų, kai tokia kanalizacijos nutekėjimo sistema? Čia vėlgi lyg mes norime parodyti savo istoriją, bet kažkokie šniūrai mėtosi, paukščių apdergti stendai stovi. Aš tiesiog ne kartą, manau, ir kolegos matė, kaip stovėdami užsieniečiai filmuoja, paveiksluoja ne parlamento vidų, ne kažką, bet paskui tikriausiai tyčiojasi.
Štai yra rūmai, per kuriuos įeina karaliai, prezidentai, ištiesiamas raudonas kilimas, o visi vartai yra surūdiję. Aš nežinau, aš būdamas vyriausiuoju gydytoju, kas antri metai perdažydavau įvažiavimą į stovėjimo aikštelę. Štai čia vėlgi viskas nubyrėję ir tai yra tiesiog prie įėjimų. Kažkokie atviri laidai einant į II rūmus. Aš nežinau, ar taip gali būti. Štai kažkokie augalai surūdiję. Kodėl čia negali augti kažkokios gėlės arba negalima atnaujinti? Čia šitas buvo pakeltas mano paties. Jūs patys matote, kas yra. (Balsai salėje) Čia prie mūsų rūmų per langą matosi veja, kaip jinai atrodo. Kažkas kažką kasė. Pavasarį mačiau kasė. Štai stovėjimo aikštelė kažkokiom mutarkom, atsiprašau, nelietuviškai pasakysiu… Ar galima šitaip? O šituose prie III rūmų gėlių vazonuose gėlių niekada nebūna. Ar negalima jų nudažyti, nukalkinti, pasodinti gėlių? Stovi ten žmonės, rūko. Nebent susipažinti su piktžolėmis, su vadinamąja amerikanka, su kitomis, tai galima, bet kodėl niekas čia neužsodina kažkokių… Prašau, štai matote, kokie šiukšlynai. Ir tai tęsiasi metų metais. Štai prie III rūmų automobilių stovėjimo aikštelė. Kas atsakys už mašiną, kas mokės draudimą, jeigu?.. Tie blokai dreba, visi dreba. Kaip atrodo šiukšlių dėžės prie mūsų, 5 metrai nuo Seimo rūmų, 10 metrų, štai matote, kas darosi.
Čia yra jau bendrabučio aplinka, vėlgi viskas surūdiję. Štai prie mūsų bendrabučio, Seimo bendrabučio, kanceliarija padėjo labai gražias šiukšlių dėžes. Tokių, nežinau, muziejuje nelabai randame. Čia bendrabučio aplinka. Štai vėl. Ar yra kokia nors pagarba žmonėms, kurie ten gyvena? Štai kaip atrodo įėjimas į Seimo narių bendrabutį. Pažiūrėkite, viskas išlūžę, čia jau stovi antri metai. Turėklas dreba, štai įėjimas, nežinau, ar per tas duris, ar per šalia esančias, čia vaikšto parlamentarai per jas, šalia vaikšto. Stulpas koks, matėte? Kur tokių stulpų daugiau Lietuvoje rasime? Čia yra priešais bendrabutį, reprezentatyvioje vietoje.
O čia yra pats įdomiausias dalykas – mes čia keliame vėliavas, kviečiame užsienio šalių, kariuomenės atstovus kelti vėliavas. Viskas surūdiję, viskas nubyrėję, viskas aptriušę, viskas apdergta, štai plytgaliai kažkokie išbyrėję. Negi sunku pakeisti kelias plyteles? Pažiūrėkite, kaip atrodo. Rūdys, rūdys atsilupusios tiesiog.
Čia įėjimas į Seimo II rūmus. Štai iš abiejų pusių nudaužyta. Ar čia reikia mero, ar čia reikia Seimo Pirmininko? Gal kanclerė gali pamatyti? Gal ūkio dalies kokie nors darbuotojai gali pamatyti šituos dalykus ir sutvarkyti. Čia išvis 2 metrai prie įėjimo į III rūmus. Aš manau, kad čia ne visi lapai yra šių metų, dar yra tikriausiai ir praeitų metų lapų likusių. Aš tiesiog dėkoju…
Šita stovėjimo aikštelių tvorelė, kuri skiria bibliotekos stovėjimo aikštelę nuo parlamento. Mačiau pats, kaip lenkų delegacija, lenkų turistai filmavo. Pažiūrėkite. Tai stovi keleri metai, tai riba tarp stovėjimo aikštelių. Ar taip turi būti? Jūs pasakykite nors vieną įstaigą Lietuvoje, kur savivaldybėse kas nors panašaus yra. Štai parlamentas matyti, šiukšlynai. Štai vėl prieš mašinų stovėjimo aikštelę kokie 3 metrų blokai krenta jau. Tik kelių dienų klausimas, kada tie didžiuliai blokai nusmuks. Kolega, gero automobilio labai arti nestatykite, nes po to jums labai brangiai kainuos. Juokauju, bet visiems nerekomenduoju.
Daugiau gal ir nekomentuosiu. Viskas, ką jūs matote, čia jau kartojasi. Tiesiog noriu padėkoti Etikos ir procedūrų komisijai, kad ėmėmės tokių dalykų. Manau, etika atspindi žmogaus elgesį, estetika atspindi aplinkos būklę ir Etikos ir procedūrų komisija negali nematyti. Tikrai raginu, pirmiausia Seimo kanclerė turi matyti tokius dalykus. Pakeisti vieną kitą plytelę, nudažyti duris, pakeisti arba nudažyti stulpą daug nekainuoja, todėl raginu ypač Seimo kanclerę susiimti, pradėti dirbti. Jeigu situacija nesikeis, šitą klausimą pavasarį vėl Etikos ir procedūrų komisijoje kelsime ir reikalausime ypač kanclerės atsakomybės. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dabar daug išsirikiavo kalbėti. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tiesiog noriu padėkoti, kad Etikos ir procedūrų komisija atkreipė dėmesį į tai, ką aš vadinčiau Seimo gėda. Manau, šiuo metu esminę atsakomybę už tą situaciją turi prisiimti Seimo Pirmininko pavaduotojas, kuruojantis Seimo kanceliarijos veiklą, A. Nekrošius, kuris savo energiją kažkodėl išlieja kurdamas visokius nereikalingus lankytojų centrus, bet elementarių dalykų sutvarkymu Seimo rūmuose nepasirūpina. Aš raginčiau Seimo Pirmininką paskirti kanceliarijos kuravimą kuriam nors kitam pavaduotojui. Tikrai tarp jų yra ūkiškų žmonių, pavyzdžiui, J. Liesys ar kiti, nes akivaizdžiai gerbiamas A. Nekrošius nesusitvarko su ta atsakomybe. Iš tikrųjų mes dabar čia tik galime rausti iš gėdos įsivaizduodami, kaip mus mato Seimo lankytojai iš užsienio ir mūsų piliečiai.
PIRMININKĖ. M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, A. Matulo pranešimo pagrindu aš siūlau Seime įsteigti Estetikos komisiją arba praplėsti Etikos ir procedūrų komisijos veiklą, kad būtų Procedūrų, etikos ir estetikos komisija.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Arvydai, gal ateikite čia į tribūną ar per šoninį? Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Kadangi aš neužsiregistravęs dėl pranešimo, bet pavardė buvo paminėta, tai norėčiau reaguoti. Iš esmės visoms šioms pastaboms pritarčiau, tikrai reikėtų tą aikštę sutvarkyti, buvo nemažai diskusijų dėl to. Valdyba, nežinau, turbūt kokius tris keturis kartus, gal tris, buvo išsikvietusi net Vilniaus merą dėl šių klausimų. Ir tikrai frakcijoje jums derėtų padiskutuoti apie tai, nes tikriausiai jūsų frakcija nežino. Tiesiog norėsiu jus informuoti, kad aplink Seimą Seimui priklauso tik maždaug apie tris metrus teritorijos. Visa ši aikštė kartu su kita teritorija priklauso Vilniaus savivaldybei. Kadangi Vilniaus savivaldybėje meras yra gerbiamas R. Šimašius, vicemeras yra toksai V. Benkunskas, konservatorių, norėčiau paprašyti jūsų, kaip komisijos pirmininko, tarpininkauti, kad konservatoriai bent vieną gerą darbą padarytų Lietuvai.
PIRMININKĖ. Gerbiama R. Popovienė.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Kadangi buvo užsiminta apie naujai įsteigtą Seimo lankytojų centrą, labai norėčiau kreiptis ir paprašyti, gal galėtų tas Lankytojų centras dirbti ir šeštadieniais. Iš tiesų ne visi žmonės gali atvažiuoti net į Seimo ekskursijas, nes darbo metu ne visi gali. Man atrodo, šeštadienis būtų tikrai ta diena, kurią galėtų aplankyti. Prezidentūroje Valstybės pažinimo centras dirba šeštadieniais. Labai kviesčiau valdybą kreiptis į kanclerę, galbūt galėtų tai padaryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Aš tiesiog kaip senbuvė Seimo narė galiu pasakyti, kad už kiekvieną šeštadienio darbą Seimo darbuotojams yra dvigubas mokėjimas. Šiandien svarstome 2020 metų biudžetą, ir aš pažiūrėsiu, kaip elgsis mūsų Seimo nariai. Finansų ministras mums nubraukė pusę… (Balsai salėje) Nubraukta pusė. Gerbiama kolege, aš kalbu tai, ką vakar mačiau valdyboje ir kokius duomenis pateikė. Jeigu pasitaisė, tai labai gerai. Vadinasi, mes pasiekėme savo. Nes jeigu bus taip, kaip dabar buvo, ir atlyginimams nubraukti pinigai, nežinau, ar galima žmones be atlygio priversti šeštadieniais dirbti. Prašau, Raminta.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš tikrai suprantu jus, bet galbūt būtų galima laiką organizuoti kitaip, kaip muziejai dirba, išeiginė pirmadieniais. Tiesiog perduodu tai, į ką žmonės atkreipė dėmesį.
PIRMININKĖ. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų keista girdėti dėl to nesusitvarkymo ir kad galioja tik 3 metrai. Dar keisčiau atrodo, negi Seimas neturi pasitvirtinęs detalaus plano, aišku, jį tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės taryba arba administracijos direktorius. Tai jeigu neturi, tai yra aplaidu. Jeigu Seimas per 30 metų nesugeba pasirūpinti aplink esančia teritorija. O jeigu ir neturi detalaus plano ar ribų plano, pagaliau, kas yra nepaprastai lengvai padaroma, detalusis planas, jo rengimas, aišku, užtrunka ir pretenzijas gali reikšti kiti kaimynai ir taip toliau, pasitvirtinti ribų planą savivaldybės administracijoje yra paprasčiausia, ką gali padaryti Kanceliarija. Kitas dalykas, yra infrastruktūros įrengimo sutartys. Du subjektai gali jas laisviausiai pasirašyti ir įrengti bet kokius bortelius ar sutvarkyti fontanus pagal infrastruktūros įrengimo sutartį. Tiesiog reikia noro.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, na, aš negaliu nekalbėti. Pirmiausia, gerbiami kolegos, tie, kurie neišmanote, būkite malonūs, nešnekėkite. Antras dalykas, kas dėl Seimo fontano, tai ši istorija tęsiasi mažiausiai 15 metų. Pirmas dalykas, buvo samdyti ekspertai, jie pasakė, kad tai yra istorinis paminklas, sugedęs fontanas. Pataisyti jo nebegalima ir neturėkite jokių vilčių.
Dar kartą akcentuoju, visa tai yra Vilniaus miesto savivaldybės dispozicija. Aš galiu pasakyti dar tiek: kai aš pati buvau Seimo Pirmininkė, jokio skirtumo, ar meras R. Šimašius, ar meras A. Zuokas, ar kiti vicemerai – traukinys nepajuda iš vietos. Aš tik viena sakau, kadangi dabar liberalų yra čia pas mus ir Seime, gal kaip nors nesiginčykime politiškai kamuolį svaidydami vienas nuo kito, bet visi kooperuokimės ir priverskime savivaldybę galų gale sutvarkyti Seimo aplinką, dėl kurios tikrai yra baisi gėda. (Balsai salėje) Laisvės partija, aš labai atsiprašau, ne taip išsireiškiau.
Tai yra problemos sprendimas numeris vienas, taip, artėja Kovo 11-oji, nepriklausomybės 30-metis, negali sutvarkyti visų šių teritorijų?! Puikiausiai gali sutvarkyti, bet nėra arba noro, o jau kiek su jais kalbamasi, tai yra be skaičiaus. Aš dar kartą kviečiu visus. Labai ačiū A. Matului ir Etikos ir procedūrų komisijai, gal atsiranda dar vienas įrankis, visi kooperuokimės ir tiesiog buldozeriu priverskime R. Šimašių su savo komanda sutvarkyti Seimo aplinką. Beje, aikštė irgi yra nesutvarkyta! Valstybiniai renginiai vyksta šioje aikštėje, o plytelės visos išgriuvusios. Kiek kartų sakyta – anei krust. O visi kaltina: Seimo fontanas, Seimas kaltas ten, Seimas kaltas ten, o mes absoliučiai neturime nei juridinės, nei techninės, nei finansinės galimybės. Aš tikrai kviečiu į bendrą savivaldybės ataką, kad sutvarkytų aplinką. Antanai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš tikrai atsiprašau kolegos A. Nekrošiaus ir kitų. Etikos ir procedūrų komisija ir aš tikrai nemanėme, kad tas klausimas bus politizuotas. Ta situacija, kolegos, brendo kelios kadencijos. Aš asmeniškai mačiau, daugelis mūsų tai asmeniškai matėme. Tiesiog galbūt mes nesugebėjome pareikalauti iš tų žmonių, kurie gali atlikti, ne vien tik Vilniaus savivaldybė čia kalta. Pinigų trūkumas, beje, daug ką gali padaryti kanceliarija: nudažyti vartus, aptinkuoti nubyrėjusias sienas, sutvarkyti laidus, sutvarkyti laiptines. Tikrai mes galime patys. Nieko nekaltinkime, aš džiaugiuosi ir Etikos ir procedūrų komisija tikriausiai visa džiaugiasi, kad primą kartą Etikos ir procedūrų komisijos pareiškimas sukėlė tokią reakciją. Tikrai rezultatas bus, rezultatas bus, viskas gerai.
PIRMININKĖ. Gerbiamas A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Aš labai trumpai. Tiesiog reaguosiu į Ramintos pastabą: Lankytojų centras planuoja dirbti ir šeštadieniais. Dar kol kas nėra numatytas laikas, tačiau artimiausiu metu planuoja atverti duris plačiai visuomenei.
PIRMININKĖ. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pakalbėti apie tą aikštelę, kuri yra už mūsų nugaros, kur savivaldybė prieš 17 metų planavo statyti viešbutį, sklypas buvo atiduotas olandų kompanijai su 10 tūkst. litų įstatinio kapitalo. Bet kadangi jie nemokėjo nuomos mokesčio, pavyko apskrities pagalba susigrąžinti. Bet jau kiek laiko stovi ir toje aikštelėje nekyla Seimo bendrabučiai, neįrengti Seimo garažai, nėra jokios jungties, galų gale nėra net dangos. Manau, čia yra Seimo, būtent Seimo valdybos nenoras, o galbūt savivaldybės noras, kaip ir užvaldyti garažus, juos privatizuoti, ir galbūt vėl kas nors ketina – ne olandai, gal kokie danai čia ketina kažką daryti. Mes tiesiog nemenkinkime institucijos svarbos, įvaizdžio ir pradėkime ūkiškai tvarkytis. Diskusija labai vietoje, gal reikėtų platesnės, tik ne šioje salėje.
PIRMININKĖ. V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Savivaldybė tikrai nesutvarkys Seimo kiemo ir Seimo bendrabučio kiemo, Seimo bendrabučio ir koridorių, vidaus laiptinių ir taip toliau. Man atrodo, kad kai nėra gaspadoriaus vietoje, ieškoti kitur kaltų ne visai teisinga. Aišku, daug ką turi padaryti savivaldybė, bet pirmiau apsišluokime, parodykime pavyzdį. Dabar, deja, gėda.
PIRMININKĖ. Ačiū Antanui ir visai Etikos ir procedūrų komisijai, kad tikrai didelius skaudulius išryškino, pademonstravo. Dar kartą kviečiu visų frakcijų atstovus gal su kokia Etikos ir procedūrų komisijos ar A. Nekrošiaus, kaip pavaduotojo, atsakingo už Seimo kanceliarijos darbą, vėliava dar kartą eiti į savivaldybę. Aišku, gerbiama kanclerė turbūt irgi girdėjo, ką galima savo jėgomis šiek tiek kosmetiškai padažyti ar palopyti.
Registruojamės.
Užsiregistravo 60 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, šiandien dienos, tai yra rugsėjo 26 dienos, vakarinį plenarinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.