LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 89
STENOGRAMA
2017 m. liepos 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiamieji kolegos, norime tęsti šios dienos plenarinį posėdį, pradėti mūsų vakarinį posėdį, tad skelbiu jo pradžią. (Gongas) Prašau registruotis.
Užsiregistravo net 45 Seimo nariai. Matau, kaip ateina dar ir daugiau.
15.01 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4291(2) (pateikimas)
Kaip ir buvo žadėta, pradedame mūsų posėdį nuo Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4291(2). Pranešėjas – E. Gentvilas. Pateikimas. Gerbiamasis Eugenijau, trečias kartas nemeluoja. Prašom, tribūna jums.
E. GENTVILAS (LSF). Pergalės dainas dainuosime, kai pasibaigs pateikimas, o ne pateikimo pradžioje.
Gerbiamieji, mano manymu, Miškų įstatymas tapo džiunglių įstatymu, kur daug kas pasimetė, kas yra kas, ir tada žiūrima į personalijas. Aš tikrai prašyčiau kovoti ne prieš mane, bet kovoti už urėdijų reformą. Bent jau liberalai tai tikrai pasisakydavo už radikalią urėdijų reformą dar iki tol, kol S. Skvernelio Vyriausybė nebuvo atsiradusi. Primenu 2015 metus, kai buvo pasiūlyta įrašyti 42 urėdijas į įstatymą ir tai buvo priimta. Noriu pabrėžti, nė vienas Liberalų frakcijos narys nebalsavo už tą, kaip aš vadinu, absurdą. Prezidentė vetavo šį absurdą. Visi vienbalsiai Liberalų frakcijos nariai palaikė Prezidentės veto, tačiau Seimas atmetė Prezidentės veto ir štai turime situaciją, kai atrodo, kad urėdijų skaičių ir urėdijų, kaip valstybės valdomų įmonių, reformą turi vykdyti Seimas ir nustatyti urėdijų skaičių. Nieko panašaus! Mes visą laiką nuosekliai manome, kad tai yra Vyriausybės uždavinys.
Šiandien mano pateikta kukli įstatymo pataisa yra reali alternatyva aplinkos ministro pateiktai urėdijų reformai. Kodėl aš sakau, kad tai reali alternatyva, nekalbėdamas apie ministro K. Navicko pateiktą projekto turinį? Alternatyva yra ta prasme, kad kas ciesoriaus, tas ciesoriui. Urėdijų reformą, urėdijų pertvarką, kaip ir kitų valstybės valdomų įmonių pertvarką bei steigimą, privalo vykdyti Vyriausybė, ne Seimas. Tik štai, atsiradus tam 42 urėdijų įrašymui, atsirado lyg ir prievolės, tuometinis Seimas prisiėmė prievolę reguliuoti. Gal kai kam tai ir patinka, maždaug Seimas prisiėmė, tai dabar čia Seimui ir atnešime tą urėdijų pertvarkos projektą. Aš siūlau nuo galvos ant kojų vėl atsistoti ir vėl grįžti prie prievolės Vyriausybei vykdyti urėdijų pertvarką. Štai šia prasme tai yra reali alternatyva.
Kartu tai yra, kaip aš šiandien suprantu, tikiuosi, ir valstiečiai vis labiau supranta, atsarginis ratas jų reformų vežimui. Tuo atveju, jeigu nepavyktų ir nesurinktų balsų daugumos Seime jūsų buldozeriu stumiama pertvarka, lieka atsarginis variantas, atsarginis tekinis vykdyti urėdijų reformą, kurią privalu vykdyti Vyriausybės rankomis ir Vyriausybės pastangomis. Ne aš tą susigalvoju, mes esame trys projekto autoriai, čia K. Glaveckas ir G. Landsbergis dar yra pasirašę. Tai nėra iš piršto laužtas dalykas. Gerbiamieji, tai nurodo Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas, kuris yra bendresnis, labiau bazinis įstatymas negu šis konkretus. Pacituosiu, šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje sakoma: „Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybę arba jos įgaliotą valstybės valdymo instituciją.“ O dabar remiantis tuo, kad 42 urėdijas absurdiškai įrašė į įstatymą, remiantis tuo dabar sako: tai prašom Seimą ir toliau reguliuoti. Mano toks rimtas siūlymas: išbraukime 42 urėdijas ir apsispręskime arba turėkime alternatyvų reformos variantą. Priešingu atveju – aš bijau paprasto dalyko: kitą savaitę nebalsuojame už ministro K. Navicko pateiktą projektą, dalis valstiečių nebalsuoja, socdemai nebalsuoja, konservatoriai, ko gero, irgi beveik nebalsuoja – viskas, projektas atmetamas, reforma sustoja. Štai čia ir yra atsarginis tekinis reformų vežimui daryti reformas per Vyriausybę.
Noriu pasakyti, kad R. Karbauskio šiandien kažkurioje publikacijoje pasakyta: o jūs nepamirškite, kaip sėkmingai įvykdyta kelių priežiūros įmonių reforma, sujungimas į vieną. Taip, bet ta reforma yra padaryta Vyriausybės koridoriuose ir Vyriausybės rankomis, ir Seimui niekas galvos nekvaršino. Seimas priėmė vienintelį dalyką – išbraukti buvusias vienuolika savarankiškų regioninių kelių priežiūros įmonių iš Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymo. Tai tik tiek. O pats sujungimas įvyko Vyriausybės rankomis. Aš nepamirštu tos gerosios patirties. Nepamirškite ir paremkite mano projektą. Nenorite, neparemkite, nes tai reikš, kad jūs kovojate prieš mane, o ne už reformas, nors vadinatės esą gilūs reformistai.
Dėl tam tikrų manipuliacijų Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija buvo sakoma: reikalauja sujungti į vieną įmonę. Ne, reikalauja konsoliduoti ir depolitizuoti urėdijų valdymą. Nežinau, iki kokios ribos konsolidavimas, dvi įmonės, viena įmonė galima, tačiau nėra imperatyvaus nurodymo kurti vieną įmonę.
Teisės departamento išvada yra kritiška mano projekto atžvilgiu, tačiau kritiška vienu neesminiu požiūriu, kad reikia papildyti kitus įstatymus, reikia gal ir to Miškų įstatymo kai kurias nuostatas papildyti ar pakeisti, kad atrodytų visavertis dokumentas. Aš noriu pasakyti, aš pasirengęs šitam darbui. Pasirengęs tam darbui kitą antradienį turėti sutvarkytą iki galo dokumentą, kuriame atsiras Teisės departamento išvadose nurodyti dalykai. Tik tiek, kad aš bijau, kad vėl yra rodomi ožiai, gali būti rodomi ožiai ir nusispjaunama taip, kaip praėjusį penktadienį. Žinote, aš ir toliau laikausi tos pozicijos: jeigu šitaip, tai tada liberalų balsų Miškų urėdijos reformai nebus! Aš atsiprašau, ne šantažuoju. Norėčiau, kad būtų salėje S. Skvernelis. Aš noriu žmonėms į akis žiūrėti. Ir aš noriu pasakyti, kad visi šnekėjimai apie nusikalstamą urėdijų ir 4 tūkst. miškininkų klaną neatrodo gražiai.
Lygiai taip pat negražiai atrodo ir tada, kai pasakoma: tie, kurie priešinasi urėdijų reformai, gali būti patys susiję nešvariais ir asmeniniais interesais. Neturiu jokio asmeninio intereso, turiu tik asmeninius privačius nuosavus miškus. Su urėdijomis nebendradarbiauju, drąsiai tirkite ir mane, jeigu norite tirti savo koalicijos partnerius socialdemokratus. Norėčiau, kad būtų išaiškinta, kas yra kas. Jeigu kas yra nusidėjęs, tvarka, išanalizuokime ir perduokime teisėsaugai, bet negalima šitaip manipuliuoti, kad visi, kurie nepritariate, turite kokį nors asmeninį interesą. Ne, gerbiamieji! Jeigu jūsų toks supratimas ir toks mentalitetas, kad žmogus savo nuomonę sako tik vedamas vienokių ar kitokių asmeninių interesų, tai tas jūsų matymas yra labai ribotas. Gali būti, kad žmonės turi savo nuomonę, neturėdami jokių asmeninių interesų ir išskaičiavimų.
Prašau balsuoti už pateiktą alternatyvą, atsarginį reformų vežimo ratą, ir tada aš įsitikinsiu po balsavimo, ar vežimui reikia atsarginio rato, ar reikia keisti kuinus, kurie nebenori tempti reformų vežimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. M. Majauskas klausia pirmasis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Ačiū, pranešėjau. Iš tikrųjų, mano supratimu ir kukliu vertinimu, tai yra tikrai teisinga kryptis. Ne pagal įstatymą reikia įvardinti skaičių ir parašyti ar 3, ar 5, 15, 25 ar 50 urėdijų. Tuos dalykus turėtų spręsti Vyriausybė. Aš norėčiau paklausti pranešėjo. Jūsų vertinimu, kodėl vis dėlto valdančioji dauguma eina tuo keliu – įrašyti konkretų skaičių ir apsaugoti Vyriausybę nuo laisvės pačiai apsispręsti, kaip reikėtų tvarkyti urėdijas?
E. GENTVILAS (LSF). Na, tai gal daugiau būtų ne politiko, o politologo atsakymas, bet aš nenorėčiau nerti į politologines gelmes. Kolega B. Matelis vakar neblogai parašė, kad valdantieji turbūt norėtų, kad ne po jų Vyriausybės langais vyktų miškininkų piketai, o štai čia – po Seimo langais. Aš visai neprieštarauju, kad ir po Seimo langais piketuoja, bet kažkas turi konkrečiai prisiimti atsakomybę. Ir, beje, aš manau, kad jeigu atitektų Vyriausybei prievolė reformuoti, šita Vyriausybė labai atsargiai pasižiūrėtų, ar tikrai jie daro protingai kurdami vieną įmonę. Galbūt bent jau išanalizuotų alternatyvius variantus – 2, 3, 5, 25 ar viena įmonė. Šiandien jie tų alternatyvų neanalizavo. Užmesti Seimui ir R. Karbauskio lūpomis pasakyti, kad kitą savaitę opozicijos laukia egzaminas, akivaizdžiai rodo, kad valdantieji bandytų ir mums, kaip opozicijai, primesti dalį atsakomybės iš anksto sakydami, ar mes norime reformų, ar nenorime. Norėkite tų reformų kiekvienas iš jūsų bent per pusę tiek, kiek aš jų noriu ir reikalauju. Aš dar daugiau sakau – liberalai reikalauja reformuoti urėdijų tinklą Vy-riau-sy-bė-je.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiamas Eugenijau, kovo mėnesį jau buvo mūsų pasiūlymas reformuoti urėdijas. Praeitą penktadienį analogiškas pasiūlymas, kuriam valdantieji, deja, nepritarė dėl jo įtraukimo į darbotvarkę, šiandien pagaliau jūs turite galimybę pristatyti tą pasiūlymą. Akivaizdu, kad Vyriausybei jis yra naudingas, ir aš premjero vietoj, ko gero, daryčiau viską, kad palaikyčiau šį projektą, šią reformą, nes tai suteikia visą erdvę įgyvendinti savo įsipareigojimus ir dalykus, kurie yra labai svarbūs mūsų šalies ūkio pažangai. Vis dėlto kuo jūs aiškinate tai, kad premjeras S. Skvernelis nėra entuziastas pasiūlymo, kuris jam akivaizdžiai naudingas?
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Pradžioje turbūt atrodė, kad užteks čia tų balsų, paskui prasidėjo abejonės. Po mano pasakymo praėjusį penktadienį per šį mikrofoną, kad pasistengsiu, kad iš liberalų neliktų nė vieno balso, atėjo kitoks realybės suvokimas. Iki tol, atrodo, gyventa alternatyvioje realybėje. Gerai priminėte kovo mėnesį. Dabar jau kai kas paploninę balsus ir pasmailinę liežuvį sako: oi, čia viskas gerai. Gerbiamieji, neapsimetinėkite, kad kovo 16 dieną atmesdami mano projektą nesupratote, kas siūloma, neapsimetinėkite, kad penktadienį nesupratote, kas siūloma. Bet kai išgirdote mano pasakymą, kad iš liberalų už reformą neliks nė vieno balso, atsitokėjote. Ar įmanoma draugiškai kalbėti, dalykiškai, ar reikia štai šitaip? Aš nenorėčiau taip, aš taip neįpratęs, patys atvedėte prie to.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų, ar vienas būdas, ar kitas būdas, pasekmės yra tos pačios, ypač regionams, nes mes atiduodame viską į Vyriausybės rankas, tik šiuo atveju mes kaip ir nebūsim kalti. Klausimas, ar Vyriausybė išdrįs pasielgti taip kardinaliai padarydama vieną įmonę, kaip buvo kažkada teiktas įstatymas, arba netgi UAB’ą kokį nors. Iš tikrųjų pasekmės tos pačios. Aš norėčiau jūsų kaip politiko paklausti. Kodėl Vyriausybė neteikė tokio įstatymo iš karto, nes logiška – prisiimant visą atsakomybę ir norint padaryti reformą paprasčiausias kelias ir buvo toks? Ar nemanote, kad Vyriausybė žaidžia savo žaidimą?
E. GENTVILAS (LSF). Nežinau, trečias klausimas skamba iš opozicijos ir klausia manęs, kodėl Vyriausybė taip daro arba kokie motyvai. Kas aš čia – tarpininkas tarp opozicijos ir Vyriausybės? Tikrai nesijaučiu tarpininku, esu pasirengęs prisidėti prie gerų darbų, bet esu pasirengęs ir ginti savo poziciją. Kodėl jie taip elgiasi ir kodėl neteikia, nežinau. Mano manymu, yra tik retorika. Mes esame stiprūs reformų šalininkai. Sėkmės, sėkmės, darykite ir prisiimkite atsakomybę dėl to, kad toks pat projektas atsirastų Vyriausybės kabinete. Aš asmeniškai tikiu, kad jie prablaivėtų, sukurtų normalesnį variantą, ieškotų bent jau įvairių alternatyvų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš kolegai noriu pasakyti, kad aš supratau, kaip aš balsavau ir kodėl taip balsavau kovo mėnesį. Ir dabar nelabai norėčiau sutikti, kad jūs atiduodate viską į Vyriausybės rankas. Pasižiūrėkite į Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, kur yra ir miškų tarnybos reglamentavimas, ir Generalinės urėdijos reglamentavimas, jūs kažkodėl jų neišbraukiate. O žinant, kad Vyriausybė nori kurti vieną įmonę „Lietuvos miškai“, tai dabar Lietuvos miškus valdys Generalinė urėdija. Jūs neatveriate iki galo Vyriausybei rankų, pasirinkimo. Ir dar vienas momentas. Skaitome Teisės departamento išvadas, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti, kaip yra disponuojama valstybės turtu.
E. GENTVILAS (LSF). Taip. Andriau, bet jūs ir nesate tas, kuris pradėjote smailinti liežuvį ar ploninti balselį. Ne apie tamstą šneku ir suprantu tamstos poziciją. Aš pats esu pasirengęs svarstymo stadijoje pateikti tas pataisas, apie kurias jūs dabar šnekate ir kur Teisės departamentas nurodo kaip trūkumus. Man reikėjo greitai įregistruoti kaip atsarginį ratą. Priešingu atveju aš būčiau pavėlavęs pagal procedūrą ir šiandien jau būčiau pavėlavęs, tačiau dėl Kaimo reikalų komitete pažeistų procedūrų atsidėjo urėdijų reformos svarstymas iki antradienio. Jau būčiau šiandien pavėlavęs, penktadienį neleido. Kolega, aš tą tikrai darysiu, jeigu bus leista tai daryti.
PIRMININKĖ. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamas kolega, turbūt jums yra žinoma, kad šiandien, jeigu mes kalbame apie aplinkosauginę funkciją, miškų yra iškertama iki 1,5 %, tai visiškai atitinkame tuos reikalavimus. Kaina, palyginti su estais, latviais, yra gaunama didesnė, tai yra palyginamosios kainos. Įmonių, kurios dirba ir perdirba mišką, kurių yra ši veikla, yra ženkliai daugiau. O tiek latviai, tiek estai yra padarę tas reformas, prie ko jūs taip pat siūlote eiti. Iš karto kyla klausimas, ar iš tiesų yra einama tuo keliu? O ta alternatyva, kuri iš tiesų yra suderinta ir su miškininkais, yra pasiūlyta J. Oleko. Aš manau, kad reikėtų tiesiog laikytis tos alternatyvos ir taip bus išspręstas klausimas ir urėdijų, nes ten yra daugiau siūloma ūkiniu ekonominiu vienetu spręsti, kiek turėtų būti urėdijų…
PIRMININKĖ. Klauskite.
M. BASTYS (LSDPF). Manau, kad iš tiesų nereikėtų tų alternatyvų siūlyti, kaip jūs dabar siūlote, juo labiau tai neatitinka Konstitucijos, kaip Teisės departamentas aiškina. Dėkoju.
E. GENTVILAS (LSF). Aš nežinau, ką jums aiškino Teisės departamentas. Savo rašte, išvadoje jie nieko apie neatitikimą Konstitucijai nerašo. Aš pritariu dėl urėdijų veiklos vertinimo. Aš jos tikrai nenurašau ir daugeliu požymių mes laikomės geriau, tačiau yra būtinybė reformuoti. Noriu pasakyti, neužsikabinkite už tos vienos urėdijos nurodymo. Jeigu Vyriausybei atitenka prievolė, jie pergalvos. Aš tuo esu tikras. Jeigu atmetate mano projektą, lieka Seimui pasiūlytas K. Navicko projektas su viena valstybės valdoma įmone.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Sveikinu, kolega Eugenijau, su energinga viešųjų ryšių akcija. Ko neįtikino kalbėjimo turinys, tai tą turėjo įtikinti tvirtas balso tonas. Aš jau irgi tikėjau, kad kalba geresnis pretendentas į premjerus negu kad dabartinis.
Bet jeigu grįžtume prie projekto turinio, už kurį mums vis tiek reikia balsuoti, o ne už tvirtą laikyseną, tai galima sutikti, kad tikrai verta išbraukti tą skaičių 42, bet vis dėlto jūs gal sutiksite, kad projektas yra gerokai tobulintinas, nes lieka Generalinė urėdija. Kam ji reikalinga, jeigu liks mažai tų urėdijų? Visos kitos struktūros nepaliestos. Ir mes negalėsime jūsų projekto komitetuose patobulinti, nes tai susiję su kitais straipsniais. Kaip žinote, pagal teisėkūros principus negalima jų keisti, jeigu jų nėra pradiniame projekte. Gal sutiksite, kad dar kartą reikia atsiimti ir tobulinti?
E. GENTVILAS (LSF). Aš tik noriu pasakyti, kad šitas projektas išbraukti 42 urėdijas yra registruotas Seime 2016 metų rugsėjo mėnesį. Man kolega iš valstiečių sako, tu čia užsiiminėji politikavimu prieš mus. Jums patiems turbūt dar tokia pergalė nesisapnavo, kokią jūs patyrėte spalio 9 ir spalio 23 dienomis. Aš tiesiog seniai, nuo 2015 metų maniau, kad to negalima įrašyti į projektą. Jeigu jums nepatinka mano projektas, M. Katiliškis yra parašęs knygą „Miškais ateina ruduo“.
PIRMININKĖ. Dėkoju už spalvingą pristatymą.
Nuomonė už – M. Majauskas. (Balsai salėje) M. Majauskas – nuomonė už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš manau, kad tai yra be galo svarbus apsisprendimas mūsų valdančiajai daugumai. Iš tikrųjų esminis klausimas, kokiu keliu mes eisime. Nes jeigu atversime Pandoros skrynią spręsti, kiek vis dėlto urėdijų turėtų likti, neaišku, kiek liks, nes vieni pasiūlys 10, kiti pasiūlys daugiau kaip 20, dar kiti pasiūlys 30, bandydami įtikti vieniems ar kitiems urėdams ar bandydami išsaugoti vieną ar kitą poziciją. Todėl sprendimas atiduoti, deleguoti tą visą reformą Vyriausybei, mano supratimu, būtų labai atsakingas žingsnis. Tai būtų ir tikras išbandymas pačiai Vyriausybei.
Jeigu vis dėlto nusprendžiame, kad norime gelbėti Vyriausybę, apsaugoti ją nuo reformų, iš tiesų tada reikėtų balsuoti prieš ir įstatyme įrašyti labai konkrečius skaičius, kiek tų urėdijų turėtų būti, ir mums patiems tada prisiimti atsakomybę už pasekmes. Aš vis dėlto manau, kad tai yra Vyriausybės kompetencija, todėl kviečiu palaikyti šitą teikimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi kolega su manim nesusitarė, kaip aš turėčiau dalyvauti jo viešųjų ryšių akcijoje, tai nesu pasirengęs taip labai balsuoti už. Projektas būtų tinkamas, jeigu žinotume, kad Vyriausybė neplanuoja kokios nors esminės urėdijų reformos. Iš tikrųjų tada išbraukti tą skaičių ir palikti Vyriausybei teisę šiek tiek galbūt pastambinti vieną kitą urėdiją būtų logiška. Bet dabar Vyriausybė yra viešai paskelbusi kitus tikslus – daryti giluminę reformą. Tai pagal šį projektą keistai atrodytų, jeigu bandytume tik išbraukti tą skaičių, o paliktume visas kitas struktūras.
Aš manau, kad dabar yra ta situacija, kad mes Seime vis dėlto turime susitarti ir nerasime tokių paprastų sprendimų, kaip to skaičiaus išbraukimas. Vyriausybė atidavė radikalias pataisas Seimui. Yra kompromisiniai mano ir kai kurių kitų kolegų variantai. Aš manau, tame lauke reikia ieškoti sprendimų. Apgailestaudamas turiu konstatuoti, kad negaliu pritarti tam ieškančiam labai paprastų išeičių projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Kviečiu apsispręsti ir balsuoti.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 110 Seimo narių: už – 80, prieš – 5, susilaikė 25. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti liepos 11 dieną.
Gerbiamas komiteto pirmininke, ar bus pasirengta iki to laikotarpio?
P. Čimbaras – replika po balsavimo.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū. Aš norėčiau, kad papildomu būtų skirtas Kaimo reikalų komitetas. Vis tiek jau dabar svarstome.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas prašyti papildomo komiteto. Jūs puikiai suprantate, ką reiškia dabar, kai mes dar įsivelsime dėl papildomų komitetų. Bet čia mano asmeninė nuomonė. Prašymas teisėtas.
Prašom balsuojant apsispręsti, ar skirti kaip papildomą komitetą Kaimo reikalų komitetą, ar ne. Tie, kurie spaudžiate mygtuką „už“, manote, kad reikėtų skirti kaip papildomą komitetą Kaimo reikalų komitetą, kurie manote kitaip, spaudžiate kitus mygtukus ir išreiškiate kitą nuomonę.
Balsavo 108 Seimo nariai: už pasiūlymą pasisakė 34, prieš – 57, susilaikė 17. Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas neskiriamas. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Kaip sutarėme – svarstysime liepos 11 dieną.
15.26 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 25, 30 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4599(2) (priėmimas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą. Jau yra pasirengta, įvyko Ekonomikos komiteto posėdis ir galime svarstyti 2-1a klausimą, o tai būtų Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 25, 30 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4599(2). Yra gauti Teisės departamento pasiūlymai.
V. Poderys gal dar norėtų komentuoti? Prašau Ekonomikos komiteto pranešėją V. Poderį.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos…
PIRMININKĖ. Gal pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? 2 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, gerbiamasis kolega.
V. PODERYS (LVŽSF). Komitetas pritaria.
PIRMININKĖ. Komitetas pritaria. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ir visą 2 straipsnį su pasiūlymu galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. 4 ir 5 straipsniai. Taip pat nebuvo gauta. Galime priimti? 6 straipsnis. Taip pat yra gauta Teisės departamento išvada.
V. PODERYS (LVŽSF). Komitetas pritaria departamento išvadai.
PIRMININKĖ. Ir pasiūlė… Čia dėl įsigaliojimo.
V. PODERYS (LVŽSF). Liepos 1 dieną. Čia dėl įstatymo įsigaliojimo nuo 2002 m. liepos 1 d. patikslinta.
PIRMININKĖ. Patikslinta data, taip. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ir visą 6 straipsnį galime priimti. 7 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti. Dėkoju pranešėjui.
Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Prašom apsispręsti ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 4. Energetikos įstatymas priimtas. (Gongas)
15.28 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 16, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4598(2) (priėmimas)
Lydimasis įstatymo projektas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 16, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4598(2).
Gal taip pat iš karto pastraipsniui? 1, 2, 3 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 4 straipsnio buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Komitetas pritaria perteklinių žodžių išbraukimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime priimti su Teisės departamento pasiūlymu? Galime priimti visą 4 straipsnį. 5, 6, 7, 8, 9 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 10 straipsnio buvo gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Teisinės technikos pastaba, kuriai komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ir viena, ir antra techninė pastaba. Galime priimti? Galime priimti 10 straipsnį su Teisės departamento pasiūlymu. 11 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti. 12 straipsnis. Taip pat dėl dviejų straipsnio dalių yra gautas Teisės departamento pasiūlymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Tai visiškai analogiška pastaba, kuriai komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Taip pat techninio pobūdžio. Galime priimti? Galime. 13 straipsnis, 14 straipsnis, 15 straipsnis, 16 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
17 straipsnis. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Prašom, komiteto pirmininke, pranešėjau.
V. PODERYS (LVŽSF). Taip, kaip siūlė išdėstyti straipsnį, pridera. Tai techninis pasiūlymas dėl leidimo galiojimo.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti. Ir visą 17 straipsnį galime priimti. 18 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Dėl 19 straipsnio taip pat matau techninio pobūdžio pasiūlymą. Galime priimti su pasiūlymu?
V. PODERYS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime priimti 19 straipsnį. 20 straipsnis, 21 straipsnis. Galime priimti, nes pasiūlymų nebuvo gauta. 22 straipsnis. Yra gauti Teisės departamento du pasiūlymai dėl dviejų straipsnių. Prašom.
V. PODERYS (LVŽSF). Techninė pastaba, kur įstatymo straipsnių dalių numeriai buvo sumaišyti.
PIRMININKĖ. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 22 straipsnį galime priimti. 23 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti. 24 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Pasiūlymas dėl institucijos korektiško pavadinimo. Korektiškai pavadinti instituciją reikėjo. Išbrauktini žodžiai „prie Energetikos ministerijos“.
PIRMININKĖ. Galime pritarti? Galime. Ir 24 straipsnį galime priimti. 25 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti. 26 straipsnis. Taip pat techninio pobūdžio.
V. PODERYS (LVŽSF). Taip, techninio. Išbraukti perteklinius žodžius siūlo ir mes sutinkame. Komitetas sutiko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime su pasiūlymu, kartu įvertinant jį, priimti 26 straipsnį? Galime priimti. 27 straipsnis. Nebuvo gauta pasiūlymų. Galime priimti. 28 straipsnis. Vėlgi techninio pobūdžio dėl numeracijos.
V. PODERYS (LVŽSF). Priimame.
PIRMININKĖ. Galime priimti? Galime priimti 28 straipsnį. 29 straipsnis. Yra gauti Teisės departamento pasiūlymai.
V. PODERYS (LVŽSF). Čia taip pat visiškai techniniai pasiūlymai.
PIRMININKĖ. Taip pat ir dėl 1 dalies, ir dėl 2 dalies. Galime pritarti? Galime pritarti. Dėkoju pranešėjui. Taip pat buvo gautas Seimo narių J. Jaručio, J. Varžgalio, D. Kepenio ir D. Gaižausko pasiūlymas. Komitetas nesvarstė, nes pasiūlymas buvo pateiktas per vėlai.
Tokiu atveju dėkoju pranešėjui ir kviečiu išsakyti nuomonę už ir prieš. Jų nematau. Kviečiu balsuoti. Prašau.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėl viso projekto balsuojame?
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto, Elektros energetikos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 103, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4598(2) priimtas. (Gongas)
15.33 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4600(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis įstatymo projektas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4600(2). Priėmimas.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 8 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas. Gerbiamasis pranešėjau!
V. PODERYS (LVŽSF). Teisinio korektiškumo dėlei departamentas siūlo įrašyti nuorodą į 14 straipsnio 11 dalį, kam komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti. Ir visą 8 straipsnį galime priimti. Dėl 9, 10, 11, 12… (minutėlę, tuoj) 11 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 12 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
V. PODERYS (LVŽSF). Seimo kanceliarija abejoja, ar trijų mėnesių gali užtekti. Komiteto nuomone, bus užtektinai laiko, nes tie dokumentai yra išduodami anksčiau, nei tie trys mėnesiai pradeda tekėti. Iš dalies manome, kad nėra ko nuogąstauti, iš dalies pritariate.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė iš dalies. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei pritarti iš dalies? Galime. Dėl viso 12 straipsnio. Galime priimti visą 12 straipsnį? Galime. Dėl 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 25 straipsnio buvo gauta Teisės departamento išvada.
V. PODERYS (LVŽSF). Čia tik paaiškiname, kad trys mėnesiai… trijų mėnesių terminas prasideda po aukciono pabaigos. Manome, kad kitoje dalyje, kitame straipsnyje, ta problema yra išspręsta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei iš dalies pritarti departamento išvadai? Galime. Tai visą 25 straipsnį galime priimti. Dėkoju pranešėjui.
Dėl viso įstatymo projekto – keturi už, keturi prieš. S. Gentvilas. Ačiū. Nuomonė už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, labai norėtųsi pasveikinti šį kartą Vyriausybės pateiktą projektą. Iš esmės valstiečiai žadėjo decentralizuoti energijos gamybą, ir tai yra pirmas žingsnis iš tūkstančio žingsnių, kurį jūs turėtumėte žengti, bet labai teisinga linkme. Aš labai sveikinu ir kviečiu palaikyti šitą projektą, nes yra mažinama administracinė nauda, pakeliama galimų įrenginių galia, išplečiamas vartotojų ratas, kurie gali pasinaudoti abipusės apskaitos galimybe. Tad iš tikrųjų čia – punktas, kuriuo jūs tikrai kaip žalieji užsidedate pliusą dėl atsinaujinančios energetikos, bet labai norėtųsi palinkėti, kad Energetikos ministerija parengtų daugiau tokių projektų, nes ligšiolinė valstybinė energetikos politika ėjo link monopolizacijos, link Lietuvos energijos prioriteto atidavimo „Lietuvos energijai“. Ir konkrečiai praėjusią sesiją opozicijos darbotvarkėje turėjome pasiūlymų, kaip padaryti didesnę valstybinių projektų konkurenciją, ypač energetikos, bet buvo atmesta. Aš labai sveikinu šitą iniciatyvą – geras žingsnis gera linkme liberalizuojant rinką, bet imkitės atsiraitoti rankoves ir daryti daugiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, aš, kaip žalioji, taip pat norėčiau pakviesti palaikyti šitą projektą, nes tai paskatintų atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir suteiktų galimybę buitiniams vartotojams ir smulkiajam verslui gaminti elektros energiją savo reikmėms ir taip sumažinti savo energijos išlaidas. Taip pat būtų sumažinta administracinė našta, pertekliniai atsinaujinančių energijos šaltinių gaminamai energijai reikalavimai. Taigi siūlyčiau visiems palaikyti šitą projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsakytas nuomones už. Dėl nuomonės prieš niekas nepageidauja kalbėti. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai ir vienbalsiai 104 pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui (projektas Nr. XIIP-4600(2). Jį skelbiame priimtą. (Gongas)
2a ir 2b įstatymų projektus svarstysime truputį vėliau, nes reikia susipažinti su redaguotu įstatymo projektu.
15.40 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių ekonominės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-871 (pateikimas)
Dabar kviečiu… Darbotvarkės 2-3 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių ekonominės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-871. Pranešėjas – D. Skusevičius, viceministras. Prašom, gerbiamasis.
D. SKUSEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Užsienio reikalų ministerija teikia įstatymo projektą dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos vystymosi bendrijos ekonominės partnerystės susitarimo ratifikavimo. Įstatymo projekto tikslas yra teisės aktų nustatyta tvarka atlikti vidaus procedūras, būtinas šiam susitarimui įsigalioti. Susitarimo tikslas yra sukurti ilgalaikius stabilius ir Pasaulio prekybos organizacijos taisykles atitinkančius santykius su šiomis valstybėmis. Susitarimas jau yra iš anksto taikomas. Prašytume palaikymo šiame etape. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamasis prelegente, mielas ministre, Pietų Afrikos Respublika yra išvystyta šalis tik su viena abejotina asociacija, tai yra asociacija BRICS. Tai nėra mūsų priešai, bet tai yra Indija, Kinija, Rusija. Ką mes ateityje galėtume kartu su kitomis Vidurio Europos ir Skandinavijos šalimis padaryti, kad paveiktume jų politinį elitą ir priartintume juos prie Europos Sąjungos ir prie mūsų Šiaurės Atlanto sąjungos? Kaip pietų afrikiečius, kuriuos kartu kūrė mūsų protėviai ir olandai, ir kiti, kaip paveikti juos, kad jie šiek tiek atsisuktų nuo BRICSʼo prie kitų mums pažįstamų sąjungų?
D. SKUSEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, labai ačiū už jūsų klausimą. Lietuva dirba šiuo klausimu per tarptautines organizacijas – esame Europos Sąjungos nariai ir ten nuosekliai dalyvaujame formuojant šias politikas, taip pat dalyvaujame kitose tarptautinėse organizacijose, kur šiuos klausimus bandome spręsti ir judinti į priekį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ar mes turime diplomatinius santykius, diplomatinių atstovybių bent vienoje iš tų šalių, kurias dabar minime?
D. SKUSEVIČIUS. Nuo 2014 metų yra formaliai priimtas sprendimas ir jau kurį laiką veikia mūsų ambasada Pietų Afrikos Respublikoje, iš kurios mes ir bandome vystyti santykius su šiomis valstybėmis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į jums pateiktus klausimus. Galite atsisėsti. Dėkojame. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo sutarti? Galime bendru sutarimu. Dėkoju. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svartyti rudens sesijoje.
Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu grįžti prie Teismų įstatymo. Mes buvome sutarę, kad įvyko svarstymas. Pritarta ypatingai skubai. Dabar norėtume prašyti pateikimo stadijoje aptarti Teisės departamento gautas išvadas dėl minėtų įstatymų projektų. Kviečiu S. Šedbarą.
15.44 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 7 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4309(2) (priėmimas)
Skelbiu – Teismų įstatymo Nr. I-480 7 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4309(2). Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė, redakcinė pastaba.
PIRMININKĖ. Taip pat dėl 6 dalies yra gauta kita Teisės departamento išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas padiskutavęs sutarė pritarti Teisės departamento pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 2 straipsnį galime priimti? Galime. 3 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto yra norinčių kalbėti? Nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: vienbalsiai 94 Seimo nariai pritarė Teismų įstatymui, kurį skelbiu priimtą. (Gongas)
15.45 val.
Civilinio proceso kodekso 9 ir 268 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4310(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Civilinio proceso kodekso 9 ir 268 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4310(2). Dėl 1 straipsnio buvo gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai yra visiškai toks pat kaip ir dėl pirmojo bazinio įstatymo. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Taip pat dėl kito punkto.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Lygiai tas pats, kas ir dėl bazinio įstatymo, komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Dėkoju. 1 straipsnį galime priimti su Teisės departamento pasiūlymu ir komiteto pozicija? Galime priimti. 2 ir 3 straipsniai, čia nebuvo gauta pasiūlymų. Galime priimti? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: 93 vienbalsiai pritarė Civilinio proceso kodekso įstatymo projektui. Skelbiame jį priimtą. (Gongas)
15.47 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 260 ir 308 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4311(2) (priėmimas)
Baudžiamojo proceso kodekso 260 ir 308 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4311(2). Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Analogiškas kaip ir dėl ankstesnių, komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Pasiūlymų nebuvo gauta. Taip pat galime priimti. 3 straipsnį galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 1. Baudžiamojo proceso kodekso įstatymas priimtas. (Gongas)
15.48 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4312(2) (priėmimas)
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4312(2). Dėl 1 straipsnio gautas Teisės departamento pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Analogiškas kaip ir anksčiau. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. Dėl 2 ir 3 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime juos priimti? Atsiprašau, dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai yra analogiški pasiūlymai. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarė. 3 straipsnį taip pat galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Administracinių bylų teisenos įstatymas priimtas. (Gongas)
15.49 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 2261 straipsniu ir 570, 589, 633 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4313(2) (priėmimas)
Paskutinis lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 2261 straipsniu ir 570, 589, 633 straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIIP-4313(2).
1 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
2 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės departamentas pasiūlė patikslinti redakciją naujais žodžiais, komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Ir galime priimti 2 straipsnį.
3 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti.
4 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai yra du iš anksčiau analogiški pasiūlymai, abiem komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime priimti 4 straipsnį su komiteto pritarimu Teisės departamento pasiūlymui. Galime priimti ir visą straipsnį.
5 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: 95, vienbalsiai, pasisakė už Administracinių nusižengimų kodeksą. (Gongas) Skelbiu jį priimtą.
15.52 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Ernesto Jasaičio peticijos“ (projektas Nr. PNP-27) priėmimas
Gerbiamieji Seimo nariai, rezervinis 2 klausimas. Ar pasiruošęs gerbiamasis Peticijų komisijos pirmininkas P. Čimbaras? Visada pasiruošęs.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Ernesto Jasaičio peticijos“ projektas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Laba diena, Seimo nariai. Birželio 28 dieną komisija išnagrinėjo E. Jasaičio peticiją ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnį papildyti 4 dalimi, kurios esmė yra ta, kad pradedantis dirbti įstaigos vadovas negautų mažesnio atlyginimo negu tarnautojas, turintis didelį stažą, patirtį valstybės tarnyboje, aukštą kategoriją ir klasę.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Vidaus reikalų ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad įgyvendinus peticijoje pateiktą pasiūlymą būtų sudarytos sąlygos darbo užmokestį institucijų vadovams nustatyti vadovaujantis ne objektyviais kriterijais, o vienoje įstaigoje dirbančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo darbo užmokesčio dydžiu, kurį būtų galima dirbtinai padidinti. Be to, pažymėtina, kad būtina valstybės tarnautojų atlyginimų reglamentavimą keisti sistemiškai, atsakingai, o ne pagal atskirus siaurus pasiūlymus. Tai bus galima padaryti naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje.
Prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju Peticijų komisijos pirmininkui. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos nuomonei? Galime.
15.53 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Raisos Kuzhylnos peticijos“ (projektas Nr. PNP-28) priėmimas
Kitas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Raisos Kuzhylnos peticijos“ projektas. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Taip pat birželio 28 dieną komisija išnagrinėjo R. Kuzhylnos peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą įstatymu nustatyti draudimą rūkyti daugiabučių gyvenamųjų namų butuose. Čia tikrai, Seimo nariai, galiu pasakyti, kad nepainiojame su balkonais, čia butuose.
Komisija šį sprendimą priėmė, nes mano, jog nuosavybės neliečiamumas yra viena svarbiausių žmogaus teisių. Nuosavybės neliečiamumą įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Šie teisės aktai numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.
Todėl prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai? Galime pritarti. Dėkoju.
15.54 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Modesto Klenio peticijos“ (projektas Nr. PNP-29) priėmimas
Rezervinis 4 klausimas – Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Modesto Klenio peticijos“.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Komisija taip pat išnagrinėjo M. Klenio peticiją ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą papildyti Civilinio proceso kodekso 739 straipsnį nauju 9 punktu ir jame nustatyti, kad negalima išskaičiuoti pinigų iš netekto darbingumo pensijos.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijų pateiktas nuomones ir todėl, kad siūlymas problemą iš dalies išspręstų tik siaurai asmenų grupei – netekto darbingumo pensijos gavėjams, tačiau su šia problema susiduria ne tik netekto nedarbingumo pensijų gavėjai, bet ir kitų pensijų ar išmokų gavėjai bei mažas pajamas uždirbantys asmenys, todėl būtina šią problemą spręsti bendrai, neapsiribojant apsaugos tam tikrai asmenų grupei nustatymu.
Todėl prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai? Galime pritarti. Dėkoju.
Matau, yra atvykęs socialinių reikalų ministras. Ar ministras pasirengęs? L. Kukuraitis.
15.56 val.
Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo Nr. XI-473 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-943 (pateikimas)
Pristatau Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo Nr. XI-473 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-943. Gerbiamasis ministre, prašom. Pateikimas.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, pirmininke. Dėkoju, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamu įstatymo projektu norima suvienodinti pensijų apskaičiavimo tvarką, kai asmenys dirbo Europos Sąjungos institucijose, su nuo 2018 metais įsigaliosiančia Pensijų įstatyme numatyta pensijų apskaičiavimo tvarka visiems Lietuvos gyventojams.
Taigi šis įstatymo projektas savo esme yra techninis pakeitimas, kai tų, kurie dirbo Europos Sąjungos institucijose, ten įgytos teisės turėtų būti perskaičiuojamos į apskaitos vienetus, galiosiančius nuo 2018 m. sausio 1 d. Taip pat žmonėms įsidarbinant Europos Sąjungos institucijose, prieš tai dirbus Lietuvoje, pagal apskaitos vienetus bus apskaičiuojamos jų pensijos Lietuvoje ir taip apskaičiuota pinigų suma perkeliama į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemas.
Papildomai siūlomas pakeitimas numatyti, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Europos Komisijos nariams, Europos Sąjungos teismų teisėjams, Audito Rūmų nariams siūloma užtikrinti galimybę už Lietuvos pensijų sistemoje įgytą stažą skirti socialinio draudimo pensijas susumavus iki minimalaus stažo jų stažą Lietuvoje ir stažą Europos Sąjungos institucijose. Šiuo metu tokia tvarka galioja Europos Parlamento nariams.
Šiam įstatymui įgyvendinti papildomų „Sodros“ biudžeto lėšų neprireiks. Siūloma įstatymo įsigaliojimo data – nuo 2018 m. sausio 1 d., kaip ir Pensijų įstatymo. Prašome projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Jūsų nori paklausti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėčiau labai rimtai paklausti. Jūs norite suvienodinti. Neaišku, ką mes darysime su tais įstatymais, kurie įsigaliojo sausio 1 dieną, nes Seime pasirodė įstatymų projektai, kurie nevisiškai atitinka priimtų įstatymų, sakykime, generalinę liniją. Tai ar ne per anksti teikiate šias įstatymo pataisas, nes čia kalbame apie vienetus, visus kitus dalykus, kai mes nežinome, ką dabartinė Vyriausybė rengiasi daryti su valstybiniu socialiniu draudimu? Tai gal atidėkime rudeniui, ateis su pasiūlymais, tada žinosime, ar verta, kad nereikėtų grįžti atgal ir su šiuo įstatymu? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Bent jau pagal tai, ką rengia Vyriausybė, tai neplanuoja koreguoti skaičiavimo sistemos, vienetų sistemos. Tai reiškia, kad tos pertvarkos, kurios būtų planuojamos, tai būtent remiantis ta skaičiavimo sistema, kuri yra patvirtinta nuo ateinančių metų sausio 1 dienos, o mes pasiūlymus teikiame dėl dabar galiojančio įstatymo, kuris įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d. Dėkui už klausimą. Man atrodo, elgiamės nuosekliai.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis ministre. Daugiau norinčių paklausti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Prašom. Balsuojame.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas komitetas nesiūlomas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
16.00 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-970ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-970. Kviečiu aplinkos ministrą K. Navicką. Pateikimas.
K. NAVICKAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Teikiame Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šis pakeitimas yra susijęs su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) netinkamu perkėlimu į Lietuvos nacionalinę teisę. Iš esmės esame gavę klausimų iš Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato ir, siekiant ištaisyti neatitikimus, yra teikiami šie įstatymo pakeitimai.
Įstatymu siūlomos trys pagrindinės nuostatos. Pirma, tiksliau apibrėžti, kada žala saugomoms rūšims ir buveinėms nėra laikoma žala aplinkai. Antra, nurodyti atvejus, kada taikomas atleidimas nuo pareigos imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymo pagal Europos Komisijos Aplinkos direktorato papildomą paklausimą. Trečia, patikslinti nuostatas dėl žemės būklės atkūrimo standartų iki būklės, kada pašalinta didelė grėsmė, kad žemės užteršimas neigiamai paveiks žmonių sveikatą.
Esame gavę Teisės departamento pastabų, į jas atsižvelgsime svarstymo metu. Vyriausybė prašo šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, dėkoju už pristatymą. Kaip Teisės departamento išvadoje yra nurodyta, jūs, kaip aplinkos ministras, prisiimate reikšmingą vaidmenį nustatyti atvejus, kaip bus atlyginama žala, kai ji bus padaryta. Čia yra šiek tiek kitaip, negu mes šiandien diskutavome miškų atveju, kai jūs vengėte prisiimti tiesioginę atsakomybę reformuoti sektorių. Pabandykite pasakyti, kaip bus reformuotas įstatymo projektas, kad įstatyme būtų numatyti aiškūs ribojimai verslui, kai jis susidurs su valstybiniais ištekliais ir galima žala gamtai.
K. NAVICKAS. Nežinau tos sąsajos su Miškų įstatymu. Bandau vis atkurti, bet tai, ką mes teikiame šiuo įstatymu, yra, jeigu teisingai supratau klausimą, jeigu ne, tai dar patikslinkite, mes šiuo atveju turime… Pirmiausia Europos Komisijos paklausime buvo nurodyta, kad mes esame netinkamai perkėlę apibrėžimus, kada yra ta didelė žala ir kada žala ištaisyta. Dabar tomis pataisomis mes įkeliame Europos Komisijos direktyvos nuostatas.
Dėl atsakomybės aš nežinau, kaip interpretuoti. Pirmiausia įstatyme turi būti aiškūs apibrėžimai, kad galėtume tą įstatymą taikyti. Nežinau, ar atsakiau, nes nesu tikras, ar supratau klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius. Prašom, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš noriu, gerbiamas ministre, kad jūs patikslintumėte, kuriais metais čia netinkamai buvo perkelta ta direktyva ir po kiek metų čia mus atsivijo tos Europos Komisijos pastabos?
K. NAVICKAS. Geras klausimas. Atsivijo tai vasario mėnesį, bet palaukite, bandau surasti. Atsiprašau, taip greitai nerandu…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gal bus galima vėliau patikslinti?
K. NAVICKAS. Taip, mes turime atsakyti. Tiesiog dabar taip greitai nerasiu čia to.
PIRMININKĖ. Manau, kad jūs patikslinsite vėliau, susitiksite per Vyriausybės valandą, informuosite kolegą. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, aš norėjau paklausti, kodėl įstatyme nenumatytos aplinkos atkūrimo priemonės, padarius žalą aplinkai, o įvardyta, kad tai yra aplinkos ministro nustatyta tvarka? Tačiau atkreipiant dėmesį į Konstitucinio Teismo konstatavimus, kad esminės veiklos ribojimo priemonės, draudimai ir visos kitos veiklos sąlygos turėtų būti reglamentuotos įstatymu, ar nevertėtų įvardyti įstatyme priemonių, kaip turėtų būti atkuriama aplinka ir kokiais atvejais? Tą pasakė ir Seimo Teisės departamentas, beje.
K. NAVICKAS. Aš sakiau, kad į dalį tų pastabų mes atsižvelgsime, bet iš esmės pagal tą bendrą konstitucinę sandarą mes įstatymais nustatome principus, kuriais vadovaudamiesi paskui parengiame tą tvarką. Tvarka jau yra įgyvendinamasis teisės akto turinys. Manau, kad iš esmės į kai kuriuos dalykus mes atsižvelgsime, tą ir deklaruojame, bet kad čia būtų prieštara, aš neįžiūriu. Manau, tai susiję su prieš tai buvusiu klausimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į jums užduotus klausimus. Gerbiamieji kolegos, nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – K. Mažeika. Ačiū, ministre.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties noriu padėkoti ministrui ir ministerijai už nuveiktą darbą, kad patikslina, nes iki šiol buvo tokia kolizija, kai žvejys, pagavęs keletą žuvelių, sumokėdavo daugiau negu kas nors tyčia užteršęs aplinką ir išpylęs kokius nors teršalus, chemikalus ar dar ką nors. Tai turėtų tikrai būti adekvatus įvertinimas, šiuo atveju tikrai pritariu, kviečiu balsuoti už ir palaikyti šį įkeičiamą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkoju. Nematau kito ministro, kuris pateiktų Žvalgybos įstatymo projektą.
16.08 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-884 (pateikimas)
Gal galime pakviesti I. Šiaulienę? Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-884. Prašau, kolege.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, yra teikiamas Mokslo ir studijų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šio teikimo esmė yra susijusi su mokslų ir technologijų parkais, kurių, kaip jūs žinote, šalyje yra aštuoni. Jie vykdo valstybės pavestas funkcijas, naudoja valstybės ir savivaldybių turtą, tačiau, esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui, šie parkai negali sudaryti palankių sąlygų steigti įmones, t. y. turtą jie naudoja pagal panaudos sutartis ir negali nuomoti turimų patalpų ar teikti kitos pagalbos besikuriantiems startuoliams. Kadangi jų užduotis yra skatinti mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesus, sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą, ir yra teikiama pataisa. Dabar galiojantis reglamentavimas jiems nesuteikia teisės teikti verslo inkubavimo paslaugų, todėl yra siūloma, kad turtą jie galėtų naudoti ne pagal panaudos sutartis, o pagal patikėjimo sutartį 20 metų laikotarpiui ir taip pat iš savivaldybės, jeigu tokie sprendimai būtų savivaldybės tarybos sprendimu, suteikus tokią teisę, šie parkai galėtų nevaržomai įgyvendinti valstybei naudingas funkcijas, teikti inovacijų paramos paslaugas, ugdyti verslumą, ypač tarp jaunų žmonių, skatinti įmones kurti inovatyvią, aukštą pridedamąją vertę kuriančius produktus, padėti verslo naujokams įsilieti į rinką ir į tarptautinius tinklus, stiprinti mokslo ir verslo partnerystę, tiesiog pratinti prie inovacijų kultūros visuomenę. Priėmus tokius sprendimus, tada patikėjimo teise perduotas turtas būtų galimas suteikti ir tretiesiems asmenims, ir tai yra svarbu. Juolab ir šios Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų plane yra numatyta priemonė – mokslinės techninės pažangos ir atviros prieigos centrų veiklos efektyvinimas jiems nustatomus veiklos rezultatus siejant su finansavimu.
Todėl 25 straipsnyje yra siūloma, kad mokslo ir technologijų parkai galėtų gauti valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto patikėjimo teise. Taip pat yra nustatyta tvarka, kaip jie turėtų elgtis su tuo turtu, t. y. sutarties galiojimo laikotarpiu privalėtų ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos savo interneto tinklalapyje viešai paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą, kurioje būtų nurodoma bendra parkui valstybės turto patikėta vertė, trumpas detalizavimas pagal apskaitomo turto rūšis, turto būklės pasikeitimai ataskaitiniais metais, kokie sprendimai yra priimti ir kokie tų sprendimų rezultatai. Tiek trumpai dėl šio teikiamo projekto esmės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolege, jūs labai išsamiai pristatėte. Nori paklausti tik vienas Seimo narys – S. Jovaiša. Maloniai suteikiu žodį jums, kolega.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama pranešėja, klausiau ir neišgirdau, ar kaip nors bus reglamentuojama ta komercinė veikla, nes tuose technologijų parkuose tuoj pat galės atsirasti prekybos centrai, viešbučiai ar dar kokie nors su mokslu nesusiję dalykai. Kaip jūs tai galėtumėte pakomentuoti?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Tai turi būti susiję būtent su mokslu ir inovacijomis. Jokie prekybos centrai negali atsirasti, nors, žinoma, apsidrausti nuo to reikia. Žinome papročius ir tradicijas. Tiktai būtinai reikėtų tikslinti, Vyriausybės nutarimas yra priimtas dar 2001 metais dėl valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo patvirtinimo. Taigi įtraukus technologijų parkus, surašant sąlygas ir ką numato galų gale ir įstatymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji kolege.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Atsiprašau, aš nepaskelbiau prieš tai svarstyto, t. y. po pateikimo pritarto Aplinkos apsaugos įstatymo projekto Nr. XIIIP-970, kad dėl jo kaip pagrindinis skiriamas Aplinkos apsaugos komitetas ir kad siūloma svarstyti taip pat Seimo rudens sesijoje.
16.14 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 13, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4444(2) (svarstymas)
Matau, jau yra pasirengę ir kviečiu grįžti prie mūsų darbotvarkės klausimų 2-2a ir 2-2b – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 13, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4444(2). Ekonomikos komiteto pranešėjas V. Poderys tribūnoje. Svarstymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto sprendimas yra šis: pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Toks pats yra dėl lydimojo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mes dabar turėtume apsispręsti, bet prieš tai yra diskusijos. Kviečiu diskutuoti D. Kreivį.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, atsinaujinanti energetika tampa mūsų energetinės sistemos šerdimi ir šiandien pateiktas įstatymas yra žingsnis šia kryptimi. Visai neseniai Energetikos ministerija pateikė strategiją, kurioje taip pat atsinaujinanti energetika yra aiškus prioritetas. Tačiau, besidžiaugdamas šia kryptimi ir šiuo įstatymu, aš noriu pasakyti, kad šaukštas deguto gali sugadinti visą medaus statinę. Šiandien mes Ekonomikos komiteto posėdyje priėmėme pakeitimą, kuriuo daromas reveransas jūroje vystomiems parkams. Reveransas reiškia tai, kad jiems prijungimas tampa nemokamas ir balansavimas, nors balansavimą jie taip pat gaus. Kadangi šių jūroje vystomų parkų galia yra numatoma gana didelė, kaštai, kurie guls ant vartotojų, ant visų mūsų, taip pat bus dideli ir kiekvienas, mokėdamas už elektrą, mes sumokėsime už šito parko prijungimą. Manau, būtų teisinga, koks buvo ir pirminis įstatymo variantas, kad už visų šitų didžiųjų objektų prijungimus… Aš tikrai pritarsiu, ką mes šiandien komitete ir diskutavome, kad apskritai visa generacija turėtų pati susimokėti už prijungimą, o ne vartotojai turėtų mokėti už šitą paslaugą, nes, priešingu atveju, aš matau, kad šitaip gali būti iškraipoma rinka. Taigi mano yra vienintelė pastaba, kad siūlyčiau 5 straipsnio 10 dalies pataisą, ne pataisą, atmesti ir patvirtinti prieš tai buvusį ministerijos pateiktą variantą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nori dalyvauti A. Skardžius, kurį maloniai kviečiu kalbėti Lietuvos socialdemokratų frakcijos vardu. Jums – septynios minutės.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, štai įstatymo pakeitimai dėl reglamentavimo, kaip plėtosis vėjo energetika jūroje, kokius kaštus prisiims investuotojas ir kokie kaštai atiteks mums visiems ir kuriam laikui, sudėlioti į šį įstatymo projektą, kurio svarstymo stadiją dabar mes ir turime čia, plenarinių posėdžių salėje.
Norėčiau atkreipti dėmesį į paties projekto teikimo procedūrą, kad visą laiką buvo bandoma ypatingos skubos tvarka besibaigiant anai sesijai prastumti tris esminius dalykus projekte.
Pirmas yra tai, kad būtų padaryta išimtis suteikiant Baltijos jūros teritoriją naudoti vėjo jėgainių statybai, plėtrai ir eksploatacijai, prisidengiant tuo, kad konkurse nereikia dalyvauti, kai bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis, ir tai numatyta 59 straipsnyje. Bet atsivertę 59 straipsnį mes randame labai keistą nuostatą. Ten parašyta: „…tokius bendrus projektus su kitomis valstybėmis narėmis gali būti įtraukti privatūs asmenys“. Čia ir yra visa esmė. Gal paskelbkime privačių asmenų sąrašą, kas bus tie privatūs asmenys, kuriems bus suteikiama 35 metų laikotarpiui išskirtinė Baltijos jūros teritorija ir prijungimo kaštai, kurie yra 165 mln. nuo Baltijos jūros iki Kruonio. Taip suskaičiavo Lietuvos įmonė „Litgrid“, valdanti perdavimo tinklus. O balansavimo kaštai… Šiandien dar paprašiau Kainų ir energetikos komisijos patikslinti, kadangi planuojamas parkas yra didesnis nei 200 megavatų, tai Kruonyje reikėtų mažiausiai dvi turbinas rezervuoti. Tai yra pusė pajėgumų, kas kainuotų per visą laikotarpį 192 mln. Tai yra žemutinė kaina be, sakykime, kaštų, kuriais vanduo pakeliamas į aukštutinį baseiną.
Ir staiga tos trys nuostatos, kiekvieną kartą įvairiai spaudžiant Seimo narius. Aš jau nekalbu apie save, kad buvau išteptas mazutu, išvoliotas plunksnose, bet ir kiti komiteto, Energetikos komisijos nariai yra spaudžiami, atakuojami. Net ir šiandien turėjome papildomą posėdį, nors buvome pritarę praėjusiame komiteto posėdyje, trečiadienį, kad balansavimo kaštai ir prijungimo kaštai neturi būti vartotojams įrašyti į sąskaitas, kad tai turi prisiimti investuotojai. Ne, šiandien vėl užregistruotos pataisos priėmimo stadijoje ir vėl brukama, spaudžiama. Kodėl? Kas ko išsigando? Ar tų asmenų, kurie turėjo būti surašyti į tą privačių asmenų sąrašą? Kurie pasitelkdami galingas viešųjų ryšių kampanijas bando visais būdais spausti Seimą? Aš nemanau, kad Seimas išsigąs ir, sakykime, pasielgs kitaip.
Man labai keistas vaidmuo, transliuojamas į viešumą, kad neva senajame reglamentavime, arba įstatymo projekte, kurį dar 2010 metais Seime užregistravo Seimo Pirmininkės I. Degutienės pavedimu sudaryta darbo grupė, vadovaujama J. Šimėno, ten aiškiai buvo įrašyta, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytą poveikio aplinkai vertinimą organizuoja Vyriausybė. Tai kas kur jį nukišo, tą reglamentavimą, kad kalbama, kad kažkas gali valstybės išskirtinėje teritorijoje, priklausiančioje tik jai, organizuoti kokius nors poveikio aplinkai vertinimus?
Ir štai mano rankose yra paskutinis pataisymas, kuris buvo prieš šį, tai buvo 2015 m. vasario 10 d. STT pažyma, kuria dabar bandoma vėl manipuliuoti. Čia aiškiai parašyta, ten buvo taisomas įstatymo 22 straipsnis: „Atlikę projektų nuostatų antikorupcinį vertinimą, antikorupcinio pobūdžio pastabų neturime.“ Ir staiga atsiranda po to, nors nebuvo jokių pataisų, visai kitokie, na, sakykime, spėliojimai, numatymai ir taip toliau.
Šiandien turime pataisytą įstatymą, bet tikrai nereikia prisiimti kaštų, užkrauti visiems vartotojams tų papildomų 300 mln. Būkite sąmoningi svarstydami pataisas, gindami viešąjį interesą, atsakingai elkitės ir balsuokite. Ačiū Dievui, kad bent jau nebus diskusijos turbūt dėl to, kad išimtis padaroma tai privačių asmenų grupei. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu komiteto pranešėją V. Poderį. Aptarsime visus gautus pasiūlymus dėl kiekvieno straipsnio.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų prašyti, ar galime bendru sutarimu sutarti, kad dešimt balsų neprašytume kiekvieną kartą. Yra V. Poderio nemažai pasiūlymų. Ar atsirastų dešimt pritariančiųjų? Manau, tikrai atsirastų. Sutarkime bendru sutarimu.
Dabar dėl 1 straipsnio. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas?
V. PODERYS (LVŽSF). Pritarė. Nurodyti daugiau įstatymų, kuriais vadovaujantis reglamentuojami šie reikalai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir yra Seimo nario V. Poderio pasiūlymas. Prašome, kolega, pristatykite.
V. PODERYS (LVŽSF). Būtent toks ir yra. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui, mano pasiūlymo esmė ta ir yra – atsižvelgti.
PIRMININKĖ. Dėl šio pasiūlymo nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Galime bendru sutarimu pritarti V. Poderio pasiūlymui? Galime. Tuomet atitinkamai turime tokį 1 straipsnį su pasiūlymais.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Kaip ir pats departamentas rašo, tai yra teisės technikos reikalai, į ką mes ir atsižvelgėme.
PIRMININKĖ. Taip. Ir antrasis pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė.
V. PODERYS (LVŽSF). Mes nepritarėme. Manome, kad turi būti aiškiai įrašyta Vyriausybės įgaliota institucija, aiški ir nedviprasmiška kompetencija. Šiuo atveju mes nepritarėme Teisės departamento išvadai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti šiuo klausimu nėra. Dėl 5 straipsnio buvo gautas Energetikos komisijos pasiūlymas, kuriam pritarėte iš dalies. Prašom pakomentuoti.
V. PODERYS (LVŽSF). Čia tik reikia pakomentuoti, kad čia yra Energetikos komisijos ir Seimo nario V. Poderio kartu susiję pasiūlymai. Pasiūlymo esmė yra galų gale… Ar galiu pristatyti jį?
PIRMININKĖ. Taip.
V. PODERYS (LVŽSF). Kokius veiksmus atlieka Vyriausybės įgaliota institucija darydama tyrimus. Tai ir Energetikos komisija siūlė, tam komitetas iš dalies pritarė, ir pritarė Seimo nario V. Poderio pataisai. Dabar yra papildyta 7 punktu ir įrašyta, kad gali būti ir kiti veiksmai, kuriuos būtina atlikti, tyrinėjant jūrinę dalį. Komitetas pritarė tokiai nuostatai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, norinčių pasisakyti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti Energetikos komisijos ir V. Poderio pasiūlymams? Galime pritarti.
Dėl 2 dalies yra gautas Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymas. Kolega, prašome. A. Skardžius pristato savo pasiūlymą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Komitetas pritarė, kiek aš žinau.
V. PODERYS (LVŽSF). Deja, kolega.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė – nepritarti. Prašome pristatyti. Čia jūs siūlėte pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėl 35 metų, primenu.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ai, aš atsiimu. Čia jokios problemos.
PIRMININKĖ. Seimo narys A. Skardžius atsiima ir neprašo dėl to balsuoti.
V. PODERYS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Gautas Energetikos komisijos pasiūlymas dėl 4 dalies.
V. PODERYS (LVŽSF). Čia yra dar sudėtingiau. Dėl to paties yra Energetikos komisijos, Teisės departamento ir Seimo nario V. Poderio pasiūlymai. Viską subendrinus galiu pasakyti esmę, pirmininke, jeigu galima.
PIRMININKĖ. Gal mums reikėtų aptarti po vieną. Pirmiausia Energetikos komisija. Jūs nepritariate Energetikos komisijos pasiūlymui. Pasakykite argumentus. Taip pat Teisės departamento. Ar čia kitas straipsnis?
V. PODERYS (LVŽSF). Čia viskas susiję ir apie tą patį, pirmininke. Aš manau, kad gal geriau esmę pasakysiu, kam galų gale viską subendrinus pritarėme.
PIRMININKĖ. Jūs pritarėte V. Poderio pasiūlymui.
V. PODERYS (LVŽSF). Pritarėme.
PIRMININKĖ. Dėl 5 straipsnio 4 dalies pateikto pasiūlymo.
V. PODERYS (LVŽSF). Kuriame aiškiai pasakoma, kokie veiksmai turi būti atlikti prieš išduodant leidimus investicijoms į jūrą, vėjo plėtrai į jūrą. Kitaip sakant, turi būti ir Energetikos strategijoje pasakyti plėtros tikslai, įstatymu turi būti nustatyta viršutinė riba, kiek jūrinis vėjas plečiamas, ir atitinkamai surengtas Vyriausybės nustatyta tvarka aukcionas. Šie reikalai labai aiškiai išdėstyti galutiniame pasiūlyme, kam komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Jūs visi matote konsoliduotą įstatymo projektą. Ar galime pritarti tokiai pozicijai ir Seimo nario V. Poderio pasiūlymui, kuris jungia Teisės departamento, ir nepritarti Energetikos komisijos pozicijai, pasiūlymui? (Balsai salėje) Taip pat Teisės departamento. Galime bendru sutarimu? Gerai.
Dėl 4 straipsnio 6 dalies yra Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Kolega, ar sutinkate? (Balsai salėje) Sutinka su komiteto pasiūlymu.
Energetikos komisija siūlė pakeisti 4 straipsnio 7 dalį. Gerbiamasis pranešėjau!
V. PODERYS (LVŽSF). Iš esmės komisija pritarė, atsiprašau, komitetas pritarė komisijos siūlymui.
PIRMININKĖ. Pritarė komisijos siūlymui. Galime pritarti.
V. PODERYS (LVŽSF). Iš esmės taip.
PIRMININKĖ. Taip pat yra Seimo nario V. Poderio pasiūlymas dėl 5 straipsnio, papildyti jį nauja 6 dalimi.
V. PODERYS (LVŽSF). 6 dalimi, kurioje sakoma, kaip yra apmokamos Vyriausybės įgaliotos institucijos sąnaudos, patirtos tyrinėjant jūrinę dalį. Kitaip sakant, kad proporcingai kiekvienas laimėjęs pagal instaliuojamus megavatus dengtų šios institucijos patirtas sąnaudas. Tam komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Nuomonių nėra dėl šio klausimo. Pritarėme. Buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas dėl projekto 5 straipsnio 8 dalies.
V. PODERYS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. 4 straipsnio 8 dalį taip pat siūlė pakeisti kolega A. Skardžius. Komitetas nepritarė. Ar A. Skardžius norėtų kalbėti? Sutinka su komiteto…
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Esmę pasakykite, gerbiamasis Virgilijau.
V. PODERYS (LVŽSF). Paties pasiūlymo esmę?
PIRMININKĖ. Pasiūlymas tai jūsų, Artūrai Skardžiau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Palaukite, čia buvo kaip komiteto išvada rengta, Energetikos komisijos kaip išvada, asmeniškai nebuvau išvados rengėjas.
PIRMININKĖ. Komiteto argumentai buvo pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Tegu lieka toks.
PIRMININKĖ. Sutariame ir neprieštaraujame. Nepritarta. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada.
V. PODERYS (LVŽSF). Pritarta iš dalies. Čia yra susiję su aukščiau minėtu siūlymu.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies, kolegos Seimo nariai neprieštarauja. Pakeisti 4 straipsnio, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 10 dalį siūlė Energetikos komisija. Komitetas?
V. PODERYS (LVŽSF). Taip pat yra susiję.
PIRMININKĖ. Su V. Poderio siūlymu.
V. PODERYS (LVŽSF). Su V. Poderio, dėl ko ir atkreipsiu dėmesį, dėl ko ir mano kolegos…
PIRMININKĖ. Prašom akcentuoti.
V. PODERYS (LVŽSF). Čia reikia paaiškinti: ir kolega D. Kreivys, ir kolega A. Skardžius diskutavome, iš tikrųjų šiandien buvo įsiplieskusi diskusija dėl to, kas dengia balansavimo kaštus ir prijungimo kaštus, kai vyksta plėtra jūroje. Mano siūlymo esmė buvo, kad galiotų bendra tvarka ir pagal bendrą tvarką nėra socializuojami kaštai, nors, aišku, gali būti išimčių. Mano kolegos Artūras ir Dainius sako, kad geriau primygtinai ir aiškiai įrašyti, kad šitie kaštai nėra socializuojami ir kad jie turi būti dengiami tų, kurie plėtoja vėją. Čia Seimas turėtų apsispręsti.
PIRMININKĖ. Išties turėsime apsispręsti dėl 5 straipsnio 10 dalies, dėl kurios jūs teikėte pasiūlymą ir siūlėte išbraukti 4 punktą, kurie prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijose ir balansavimo sąnaudas įsipareigoja padengti savo lėšomis. Nuomonė prieš tokį pasiūlymą yra A. Skardžiaus. Suteikiame jums žodį.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Reikėtų objektyvumo dėlei pasakyti, kad Ekonomikos komitetas trečiadienį apsisprendė, kad būtent tie kaštai apmokami investuotojo. Priminsiu, 165 mln. prijungimo nuo Klaipėdos iki Kruonio, arba nuo jūros iki Kruonio, dvi turbinos Kruonyje – 195 mln. Šiandien balsai pasiskirstė po lygiai, papildomai vėl teikiant pataisą. Tačiau buvo nuorodos, kad tai galėtų būti kitame įstatyme ir t. t., bet sviestu košės nepagadinsi, niekas nedraudžia rašyti šiame įstatyme. Ir pats ką tik kalbėjęs pataisos autorius gerbiamasis V. Poderys taip pat neprieštarauja, kad būtų atkartota ir šiame specialiame straipsnyje, reglamentuojančiame jūrą. Todėl, kolegos, aš siūlyčiau tikrai dar kartą pakartoti, nes niekas neprieštarauja, dar kartą, kad ir šiame straipsnyje būtų įrašyta, kad tie kaštai neatsigultų kažkokiu mistiniu būdu ant vartotojų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių išsakyti nuomonę už V. Poderio pasiūlymą nėra, kviečiu apsispręsti ir balsuoti. Pritardami V. Poderio pasiūlymui, balsuojame spausdami mygtuką „už“, kurie turite kitą nuomonę ir išgirdo A. Skardžiaus argumentus, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: balsavo 76 Seimo nariai, už V. Poderio pasiūlymą balsavo 11, prieš – 43, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas dėl 11 straipsnio Energetikos komisijos pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Čia nėra problemos.
V. PODERYS (LVŽSF). Iš esmės pritaria.
PIRMININKĖ. Galime sutarti. Dėl 4 straipsnio 11 dalies yra A. Skardžiaus pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Ar gerbiamasis kolega sutinka? Sutinka.
A. Skardžius taip pat teikia pasiūlymą dėl 4 straipsnio 12 dalies. Pritarta iš dalies. Jūs taip pat sutinkate. Energetikos komisija teikia pasiūlymą dėl 13 dalies. Pritarta iš dalies. Prieštaraujančių argumentų nėra.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada dėl 5 straipsnio 13 dalies. Komiteto nuomonė.
V. PODERYS (LVŽSF). Komitetas nepritarė, sakydamas, kad smulkesnė tvarka bus numatyta konkurso organizavimo ir leidimo išdavimo tvarkos apraše.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto pozicijai? Yra dar vienas Teisės departamento pasiūlymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Jam pritariame.
PIRMININKĖ. Ir dėl šios dalies, kuriai komitetas pritarė, galime pritarti. Dėl 14 dalies yra Lietuvos Vyriausybės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti? Galime.
Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymas dėl 4 straipsnio 13 dalies. Komitetas pritarė iš dalies. Kolega A. Skardžius sutinka. Taip pat yra gautas A. Skardžiaus pasiūlymas dėl 4 straipsnio 14 dalies. Komitetas pritarė iš dalies. A. Skardžius taip pat sutinka? Sutinka.
Energetikos komisijos pasiūlymas. Jam pritarta iš dalies ir prieštaraujančių nėra. Seimo Teisės departamento išvada. Komitetas jai pritarė? Pritarė. Energetikos komisijos pasiūlymas dėl projekto 4 straipsnio keičiamo įstatymo 22 straipsnio 16 dalies. Pritarta iš dalies. Prieštaraujančių nėra. Seimo Teisės departamento išvada dėl 22 straipsnio keičiamo straipsnio 16 dalies. Jūs pakomentuokite komiteto nuomonę.
V. PODERYS (LVŽSF). Ekonomikos komitetas patobulintam įstatymo projektui pritarė. Yra numatyti pagrindiniai leidimų išdavimo principai, galiojimas, panaikinimas ir t. t.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 6 straipsnio yra Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymas, kad būtų grąžintas tobulini, komitetas nepritarė. Tai jau aptarėme. Energetikos komisijos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento…, kuris yra techninio pobūdžio, komitetas pritarė. Aptarėme visus pasiūlymus. Svarstymo stadijoje nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
Norėčiau pasitarti. Kadangi buvo skirtingos nuomonės, gal priėmimą galime daryti liepos 11 dieną? Sutarėme bendru sutarimu, kad priėmimas liepos 11 dieną.
16.38 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4445(2) (svarstymas)
Lydimasis įstatymo projektas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4445(2). Pranešėjas – V. Poderys. Svarstymas. Prieš tai dar pateikite išvadą, svarstymo stadija.
V. PODERYS (LVŽSF). Ekonomikos komiteto išvada skamba taip: pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 1 straipsnio gautas Energetikos komisijos pasiūlymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Kuriam komitetas nepritarė ir mano, kad sąvokas trumpinti netikslinga.
PIRMININKĖ. Netikslinga. Kitokių nuomonių dėl šio pasiūlymo nėra. Taip pat buvo gauta dėl 1 straipsnio 2 dalies Energetikos komisijos kitas pasiūlymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Lygiai tas pats, sąvokas trumpinti netikslinga.
PIRMININKĖ. Ta pati formuluotė. Galime sutarti? V. Poderio pasiūlymas dėl 1 straipsnio 2 dalies.
V. PODERYS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Kitokių nuomonių nematau. 2 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Aptarėme visus pasiūlymus.
Nuomonė už, nuomonė prieš? Prašome balsuoti.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo Elektros energetikos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimui pritarta. Ir taip pat, kaip ir pagrindinio įstatymo priėmimą, siūloma rengti liepos 11 dieną.
16.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. XIII-564 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Kęstutį Pūką patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-978 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, mums liko visai nedaug, mūsų darbotvarkės rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. XIII-564 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Kęstutį Pūką patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-978. Ir kviečiu laikinosios tyrimo komisijos pirmininką A. Baurą. Pateikimas.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, faktiškai posėdžio pirmininkė jau ir pasakė esmę, aš tiesiog tik primenu, kad praeitos savaitės ketvirtadienį šiai komisijai 4 straipsniu buvo pavesta tyrimą atlikti iki šios dienos, t. y. liepos 4 d., tačiau dėl objektyvių priežasčių, šiandien nedalyvaujant Seimo nariui K. Pūkui, mes, tai yra komisija, to darbo negalėjome padaryti ir todėl prašome komisijos tyrimą atlikti iki šių metų rugsėjo 15 dienos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Klausia E. Gentvilas. Nebeklausia. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tiesiog kilo klausimas. Mes žinome, kad iš valstybės tarnybos dažnai atleidžiant susikompromitavusius darbuotojus, ypač vadovaujančių grandžių, imami biuleteniai. Mes žinome, kad Seimo nariai oficialiai neturi jokių atostogų, tiesą sakant, ir nedarbingumas ne visada imamas. Šiuo atveju aš noriu paklausti, ar žinoma, iki kurios datos Seimo narys negali lankytis posėdžiuose?
A. BAURA (LVŽSF). Taip. Aš noriu paaiškinti, kodėl mes užrašėme rugsėjo 15 dieną. Komisijos nusiteikimas yra labai aiškus, tai yra kai tik pasveiks Seimo narys K. Pūkas, mes, komisija, kad ir tų vadinamųjų atostogų metu labai operatyviai susirinksime ir suteiksime galimybę jam pateikti paaiškinimus. Pagal vakar dieną pateiktą medicininę pažymą ir nedarbingumo lapą, tai jo nedarbingumo lapas yra iki liepos 4 dienos, bet kalbantis su pačiu Seimo nariu buvo pasakyta, kad tikriausiai bus pratęsta. Mes tiesiog apsidrausdami, kaip aš sakau, rugsėjo 15 dieną ir pasirinkome. Bet mes nusiteikę, kai tik pasveiks, kviesti jį ir kaip galima greičiau užbaigti šį tyrimą.
PIRMININKĖ. Paskutinė klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš tiesiog noriu pasiteirauti, ar anksčiau, nežinau, neturiu tokios didelės patirties, ar būtinas Seimo nario dalyvavimas komisijoje? Žinoma, linkime sveikatos, linkime kuo greičiau pasveikti Seimo nariui, bet gali taip nutikti, jog jam visai patogu sirgti. Tai ar yra kokių nors kitų instrumentų, kaip galbūt būtų galima sukomunikuoti su Seimo nariu?
A. BAURA (LVŽSF). Mes svarstėme įvairias galimybes, deja, ir pagal patvirtintą reglamentą, ir pagal ankstesnę praktiką tokiu atveju Seimo nario dalyvavimas… Jeigu jis būtų nedalyvavęs be pateisinamos priežasties, taip, mes būtume galėję šį tyrimą ir užbaigti. Bet labai aiškiai yra nurodyta, kad jeigu yra pateisinama priežastis, objektyvios priežastys, tokiu atveju jo dalyvavimas yra būtinas. Žinodama, koks svarbus yra tas klausimas, tikrai komisija nenori padaryti kokio nors žingsnio, kuris po to būtų vienokiu ar kitokiu būdu kvestionuojamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju komisijos pirmininkui. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Galime.
Svarstymas. Diskusijoje dalyvaujančių nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu.
Ir priėmimas. Ar nori kas išsakyti savo nuomonę? Net aparatūra nespėja. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 76 Seimo nariai, balsavo už 76. Užsiregistravo 77, balsavo 76, už – 74. Pasitikslinome. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-978) priimtas. (Gongas)
16.47 val.
Seimo savaitės (2017-07-10–2017-07-13) – 2017 m. liepos 11 d. (antradienio) ir 13 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės rezervinis 7 klausimas – Savaitės, prasidedančios liepos 10 dieną, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį pristatyti būsimos mūsų darbo savaitės darbotvarkę.
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji kolegos, ryte pratęsėme, tai turime turėti ir darbotvarkę. Darbotvarkėje esminiai 11 dienos klausimai yra Sveikatos draudimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimas, toliau – Miškų įstatymų blokas, Atliekų tvarkymo įstatymas, Lygių galimybių įstatymas, Krašto apsaugos sistemos įstatymų blokas.
Kitą posėdį, po pertraukos, – Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas, kuris užims, matyt, nemažai laiko. Ir turime turbūt jau įrašyti į darbotvarkę Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4444 ir lydimuosius.
Kitą dieną, tai yra 13, per ketvirtadienio posėdį yra numatytas Miškų įstatymo priėmimas. Toliau Krašto apsaugos sistemos įstatymo priėmimas, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo priėmimas, Žemės įstatymo pataisų priėmimas, Baudžiamojo proceso kodekso priėmimas ir himnas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, praeitą savaitę mes gana aistringai svarstėme darbotvarkės pratęsimą, kol galiausiai buvo priimtas sprendimas ją pratęsti iki šio penktadienio. Ateina antradienis ir mes sužinome, kad jau penktadienį nebereikia darbotvarkės, ji jau keliama į kitą savaitę ir mes ją pratęsiame kitai savaitei. Aš noriu tiesiog užbėgdamas už akių paklausti, ar kitą antradienį mes taip pat sužinosime apie pratęsimą 16, 17, 18, 19 dieną? Nes kiekvieną antradienį po naujieną.
V. PRANCKIETIS. Kadangi Seimo nariai neatostogauja, o dirba visą laiką, tai jeigu bus poreikis tęsti posėdžius ir toliau, tai taip, ir sužinosime kitą antradienį. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke. Klausia E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai atsiprašau. Norėjau paklausti, ar nėra įtraukti du įstatymų projektai, t. y. Aukštųjų mokyklų finansavimas ir Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairės? Kadangi laukėme Vyriausybės išvados, rytoj mes gausime, svarstysime, ar galime tikėtis, kad kitą antradienį būtų galima svarstyti?
V. PRANCKIETIS. Seniūnų sueigoje reikėtų papildyti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Dabar nėra.
PIRMININKĖ. Nustatyta tvarka jūs turite kreiptis į Seniūnų sueigą, šiuo atveju komitetas, ir pristatyti, pateikti savo prašymą. Tada įtrauksime į darbotvarkę.
Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, kitos savaitės darbotvarkėje, pavyzdžiui, ieškau ketvirtadienį, aš nematau savo Miškų įstatymo 7 straipsnio projekto. Ar čia šiandien taip ir užbaigėme viską? Aš galėčiau suprasti, gal jūs techniškai nespėjote įrašyti. Šiandien po pateikimo pritarta, 80 balsų, valstiečiai vienbalsiai. Aš jums dėkingas. Tik dar trūksta vieno dalykėlio – įrašyti į kitos savaitės posėdžių darbotvarkę. Priešingu atveju aš nebalsuosiu už savaitės posėdžių darbotvarkę.
V. PRANCKIETIS. Balsuokite ir už šią savaitę, manau, kad techninė problema, nes tikrai neturėtų būti neįtraukta, jeigu viskas išspręsta.
PIRMININKĖ. Kadangi šiandien įvyko pateikimas, tikrai patiksliname, kad antradienio darbotvarkėje svarstymas jūsų įstatymo projekto ir, tikėtina, priėmimas, kaip ir numatyta, Miškų įstatymo. Pasitikslinu, tikrai įrašome.
V. PRANCKIETIS. Galėsite vienbalsiai balsuoti.
PIRMININKĖ. Pirmininkas taip pat minėjo dėl Atsinaujinančių išteklių…
E. GENTVILAS (LSF). Išjunkite mano mikrofoną, aš net ramiai…
PIRMININKĖ. Prašom?
V. PRANCKIETIS. Paprašė išjungti mikrofoną. Ar daugiau turime klausimų?
PIRMININKĖ. Jūsų humoras labai tinkamas ir mus optimizuoja. Labai viskas šaunu.
Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Savaitės, prasidėsiančios liepos 10 dieną, posėdžių darbotvarkę galime patvirtinti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Reikalavimas griežtas – balsuoti.
Balsavo 77 Seimo nariai: už darbotvarkę balsavo 65, ją patvirtindami, prieš – 2, susilaikė 10. Kitos savaitės darbotvarkė patvirtinta.
Mes taip pat tikriausiai turėtume papildomai įrašyti, o aš manau, kad bus papildomai įrašyti ir kiti, bet šiuo atveju Žvalgybos įstatymo projektą, nes nesulaukėme pranešėjo. Tai būtų projektas Nr. XIIIP-875. Galbūt dar kokie svarbūs įstatymų projektai.
Be to, šiandieną, kaip matote, ir be Miškų įstatymo mes labai daug, atsakingai dirbome visą darbo dieną, už ką nuoširdžiai dėkojame abu su Pirmininku. Linkime jums sėkmingo trečiadienio. Gražios Valstybės dienos, Karaliaus Mindaugo ir Karalienės Mortos karūnavimo šventę prisiminti ir pagerbti žmones, pabūti kartu su savo rinkėjais ir išsakyti jiems sveikinimus. Dėkojame dar kartą.
Seimo narių pareiškimų nėra. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 76 ištvermingi, nuoširdžiai dirbę Seimo nariai. Liepos 4 dienos posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.