LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 19, 191 IR 192 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Nuolatiniai visuomenės skundai dėl ilgai besitęsiančių institucijų veiksmų, susijusių su taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimų ir taršos leidimų sąlygų dėl kvapų valdymo laikymosi kontrole ir praktinių atvejų analizė rodo, kad dabar galiojanti minėtų leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo sistema yra sudėtinga ir neefektyvi, kai reikia tinkamai nustatyti kvapų valdymo sąlygas atskirai kiekvienam ūkio subjektui, taip pat akivaizdu, kad vykdoma kvapų kontrolė neduoda efektyvaus ir greito rezultato reaguojant į visuomenės skundus dėl kvapų, taikant sankcijas pažeidėjams ir užtikrinant, kad ūkio subjektai laikytųsi kvapų valdymo reikalavimų.
Įstatymo projektu siekiama:
- sumažinti administracinę naštą TIPK ir taršos leidimų išdavimo ir pakeitimo procesuose,
- sutrumpinti laiką, per kurį kvapų kontrolę vykdanti institucija turi reaguoti į piliečių skundus dėl kvapų,
- supaprastinti ir aiškiai atskirti institucijų atsakomybę vykdant aplinkosauginių pažeidimų ir pažeidimų, susijusių su kvapais, kontrolę,
- suteikti įgaliojimus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) pareigūnams ar valstybės tarnautojams savarankiškai vykdyti kontrolės funkcijas.
Teikiamus siūlymus siekiama prijungti prie šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomo įstatymų pakeitimų paketo: Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15, 151 ir 41 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 411 straipsniu įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 451 straipsniu įstatymo projektas (Nr. XVP-744).
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Linas Jonauskas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (toliau – AAĮ) nustatyta, kad TIPK ir taršos leidimus išduoda, pakeičia ir panaikina Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA). Pažymėtina, kad TIPK ir taršos leidimai yra aplinkosauginiai leidimai, t. y. leidimai, kuriuose sąlygos nustatomos, siekiant išvengti aplinkos taršos arba ją sumažinti iki priimtino lygio, tačiau šiuose leidimuose nustatomos kvapų valdymo sąlygos, kurias parengia ir pateikia NVSC. Atitinkamai, leidimai peržiūrimi ir keičiami ar naikinamas jų galiojimas tiek dėl aplinkosauginių sąlygų, tiek dėl sąlygų, susijusių su kvapu valdymu pažeidimais, tai reiškia, kad vadovaujantis dabar galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, gali susiklostyti tokia situacija, kai AAA turės panaikinti leidimo galiojimą dėl kvapų valdymo sąlygų pažeidimų, nors tie pažeidimai nesusiję su aplinkosauginių sąlygų pažeidimu. T. y. aplinkos apsaugos srities institucija, vadovaudamasi dabar galiojančių teisės aktų nuostatomis, privalėtų panaikinti aplinkos apsaugai skirtą leidimą, nors nustatyti pažeidimai susiję ne su šia sritimi, o su sveikatos apsaugos sritimi, už kurią atsakingos visai kitos institucijos.
Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, kai reikia taikyti sankcijas už kvapų valdymo sąlygų, nustatytų TIPK ar taršos leidime, pažeidimus, taip pat susiduriama su ilgai trunkančiais tarpinstituciniais susirašinėjimais tarp NVSC, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir AAA, dėl ko laiku nesiimama priemonių pažeidimo pašalinimui.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnį, išbraukiant perteklines nuorodas į AAĮ 191 ir 192 straipsnius, kadangi NVSC kompetencija yra nustatyta LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje[1].
Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti 191 straipsnį, atsisakant perteklinės nuostatos, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo, ir galiojimo panaikinimo taisykles derina sveikatos apsaugos ministras, kadangi visi teisės aktų projektai, susiję su sveikatos apsaugos sritimi, bendrąja tvarka teikiami derinti Sveikatos apsaugos ministerijai. Taip pat šiuo straipsniu siekiama aiškiau atskirti NVSC kompetenciją – nustatoma, kad NVSC savarankiškai vykdo TIPK leidimų sąlygų dėl kvapų valdymo valstybinę kontrolę ir taiko sankcijas už nustatytus pažeidimus. Tuo pačiu panaikinama prievolė Aplinkos apsaugos agentūrai panaikinti leidimo galiojimą už kitos, ne aplinkosaugos, srities pažeidimus. Sankcijas už kvapų valdymo sąlygų pažeidimus privalės tiesiogiai taikyti NVSC, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatomis.
Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti nepasiteisinusią kvapų kontrolės sistemą taršos leidimuose, kurios problematiškumas aprašytas šio aiškinamojo rašto 1 ir 3 punktuose. Siūloma atsisakyti nerezultatyvios kvapų kontrolės vykdymo praktikos, kai NVSC veikia ne tiesiogiai, o per AAA išduodamus taršos leidimus su kvapų valdymo dalimi. Šį principą pakeis nauji, kartu teikiamame Visuomenės priežiūros įstatymo projektu siūlomi įtvirtinti sugriežtinti reikalavimai kvapų valdymui ir griežtos sankcijos juridiniam asmeniui už kvapų valdymo reikalavimų pažeidimus.
Laukiamas rezultatas – aiškiau ir griežčiau reglamentuoti kvapų valdymo reikalavimai ir greitesnė, aiškiau reglamentuota valstybinę kontrolę vykdančių institucijų reakcija į visuomenės skundus ir ūkio subjektų daromus pažeidimus tiek aplinkosaugos, tiek visuomenės sveikatos priežiūros srityje.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymą, bus išspręstos šio aiškinamojo rašto 1 punkte nurodytos problemos. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priėmus įstatymą tikėtinas teigiamas poveikis visuomenės sveikatos priežiūros srityje, atsakingoms institucijoms greičiau reaguojant į visuomenės nusiskundimus dėl nemalonių kvapų, kuriuos skleidžia ūkinė veiklą vykdantys ūkio subjektai.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės.
Numatomas teigiamas poveikis verslo sąlygoms nustatant aiškesnį reglamentavimą.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Kartu su šiuo projektu turi būti pakeistas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nenustatomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymo projektui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. D1-259 „Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, šių teisės aktų pakeitimus turės patvirtinti aplinkos ministras iki 2026 m. spalio 1 d.; parengti ir patvirtinti bendruosius kvapų valdymo reikalavimus, šį teisės aktą turės patvirtinti sveikatos apsaugos ministras iki 2026 m. spalio 1 d.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Nėra.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
[1] „5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atlikdami šio straipsnio 4 dalyje nustatytas funkcijas, teikia išvadas:
1) sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos – dėl planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio visuomenės sveikatai;
<…>”