Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2024 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį 381 dalimi:
„381. Komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos – fizinių asmenų kasdienėje buities veikloje (išskyrus jų vykdomą ūkinę komercinę veiklą, verslą ir profesinę veiklą) susidarančios ir savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose tvarkomos atliekos, neįskaitant buityje susidarančių atliekų, kurios pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 dalį priskiriamos komunalinėms atliekoms, ir atliekų, už kurių tvarkymą pagal gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą atsakingi gamintojai ir (ar) importuotojai. Prie buityje susidarančių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 391 dalį ir ją išdėstyti taip:
„391. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka
savivaldybės ar savivaldybės pavedimu Lietuvos
Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodyto juridinio asmens atliekamas vietinės
rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms
nepriskiriamų buityje
susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už
komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje
susidarančių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą lėšų
surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos šio Įstatymo Lietuvos Respublikos atliekų
tvarkymo įstatymo 305 straipsnio 1 dalyje.“
3. Pakeisti 2 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip:
„40. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymą tokia apimtimi, kiek jį organizuoja savivaldybės ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai, o ne gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį1 – aštuntąjį6 ir aštuntąjį11 skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą.“
4. Pakeisti 2 straipsnio 41 dalį ir ją išdėstyti taip:
„41. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimas – savivaldybės veikla nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, taip pat savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.“
5. Pakeisti 2 straipsnio 583 dalį ir ją išdėstyti taip:
„583. Regioniniai komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai – regione
naudojami komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms
nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai ir (ar)
mechaninio, ir (ar) biologinio apdorojimo įrenginiai, nepavojingųjų atliekų
sąvartynai, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kompostavimo
aikštelės ir kiti įrenginiai, kuriuos savivaldybių pavedimu tvarko valdo
regioninis atliekų tvarkymo centras ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba kitas
juridinis asmuo.“
6. Pakeisti 2 straipsnio 584 dalį ir ją išdėstyti taip:
„584. Reguliuojamoji
kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro
atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių
atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos komunalinių
atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų
administravimo sąnaudos, ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų
turėtojų paslaugų kaina sąnaudos, patiriamos
vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai.“
7. Pakeisti 2 straipsnio 585 dalį ir ją išdėstyti taip:
„585.
Reguliuojamoji veikla – regioninių atliekų tvarkymo centrų vykdomas
komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje
susidarančių atliekų tvarkymas (įskaitant šių
atliekų tvarkymą savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų
valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo
aikštelėse), ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams
taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymas savivaldybės
pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų
surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse tokia apimtimi, kiek jo
neįpareigoti organizuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (ar) jų
organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį1 – aštuntąjį6
ir aštuntąjį11 skirsnius ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir
pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, kurių
įkainius ar kainas reguliuoja valstybė, taip pat bendro
atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų vykdoma vykdomas
komunalinių atliekų tvarkymo veikla tvarkymas, kurios kurio
įkainius ar kainas reguliuoja valstybė. Reguliuojamajai veiklai
nepriskiriama veikla, kurios sąnaudas Lietuvos
Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka prideda savivaldybių tarybos, nustatydamos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms
nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms
nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžius.“
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka
turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats.
Atliekos tvarkomos pagal aplinkos ministro patvirtintose Atliekų
tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka tvirtinamas atliekų tvarkymo
taisykles. Komunalinės atliekos ir komunalinėms atliekoms
nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos (toliau – kitos buityje susidarančios atliekos)
tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų
turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos rašytinę sutartį dėl
atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams,
turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų ir
kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo
301 straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas
atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą
patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą
vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu.“
3 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybės
organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose
susidarančioms komunalinėms atliekoms ir kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų šių sistemų
funkcionavimą, organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti
neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių
atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.“
4 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 28 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Už
patvirtintų savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų priemonių
įgyvendinimą, už savivaldybės teritorijoje esančių komunalinių atliekų
ir kitų buityje susidarančių atliekų, šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo
nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo organizavimą atsakinga
savivaldybės vykdomoji institucija arba Lietuvos Respublikos vietos
savivaldos įstatyme nustatyta tvarka jos įgaliotas asmuo.“
5 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) pateikti
savivaldybei vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava) ar
kitos įmokos už komunalinių atliekų ir
kitų buityje susidarančių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir
atliekų tvarkymą (toliau – įmoka) dydžio apskaičiavimą ir, jeigu
savivaldybės taryba patvirtina, ją rinkti;“.
6 straipsnis. 302 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 302 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„302 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara
1. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma
vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų
susigrąžinimo, skaidrumo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu
principu „teršėjas moka“. Solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų
susigrąžinimo, skaidrumo principai komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų
kainodaroje suprantami taip:
1)
solidarumo. Šis principas, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą,
reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo
iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų
turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos prieinamos sąlygos
naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų
turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir kuriems rinkliava ar kita įmoka
už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą
tampa didesne našta;
2) proporcingumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad
rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš
atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydis neviršytų to, kiek yra būtina
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų
tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. Šis principas reikalauja reiškia,
kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų turi būti proporcinga
galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo
turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos;
3) nediskriminavimo. Šis principas komunalinių
atliekų tvarkymo sistemoje
reiškia, kad, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių
atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tos pačios
kategorijos komunalinių atliekų turėtojams, turi būti taikomi vienodi
rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš
atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodai,
tvarka ir dydis;
4) sąnaudų susigrąžinimo. Šis principas reikalauja reiškia, kad už suteiktą paslaugą gautos pajamos padengtų turi padengti būtinąsias su
komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu
susijusias sąnaudas, reikalingas tai paslaugai teikti. Įgyvendinant šį
principą, reikia nustatyti tokį rinkliavos ar kitos įmokos už
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį,
kuris užtikrintų, kad komunalinių atliekų turėtojai padengtų būtinąsias su
komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymu
susijusias sąnaudas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti, kad komunalinių
atliekų tvarkymo sistema atitiktų šiame Įstatyme ir kituose teisės
aktuose, reglamentuojančiuose komunalinių atliekų tvarkymo sistemų
organizavimą ir funkcionavimą, nustatytus reikalavimus;
5) skaidrumo. Šio principo įgyvendinimas turi užtikrinti, kad informacija apie
rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš
atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodus,
tvarką ir dydį turi būti vieša.
2. Komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms ir kitoms
buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros
eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas
sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas ir kitas buityje susidarančias
atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą.
3. Nustatant rinkliavos ar kitos
įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų
tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis vietinės
tvirtinamomis rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių
atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio
nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių vietinės
rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš
atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais.
4. Rinkliavos ar kitos įmokos už
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį
nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse
nurodytais principais ir neviršydama Tarybos nustatyto regioninės kainos
dydžio.
54. Savivaldybių tarybų nustatytos rinkliavos ar kitos įmokos už
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skelbiamos
atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje.
65. Regioninė kaina, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią
investicijų grąžą, nustatomą Tarybos vadovaujantis jos
patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika, grindžiama būtinosiomis su komunalinių atliekų ir kitų buityje
susidarančių atliekų tvarkymu susijusiomis pagrįstomis sąnaudomis, reikalingomis komunalinių
atliekų tvarkymo paslaugai suteikti reguliuojamajai veiklai
vykdyti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms ir
kitoms buityje susidarančioms atliekoms tvarkyti skirtų regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių
eksploatavimui, jų atnaujinimui, plėtrai užtikrinti, priimtinos komunalinių
atliekų tvarkymo paslaugos teikimo užtikrinimui ir aplinkos taršos mažinimui (toliau – regioninės
kainos būtinosios sąnaudos). Į regioninės kainos būtinąsias su komunalinių
atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas neįskaičiuojama neįskaičiuojamos
komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų
tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos bei komunalinių atliekų
surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai. Nustatant regioninės kainos būtinąsias
sąnaudas, įvertinama ir atskirų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartys,
būtinos investicijos ir atidėjinių sąvartynų uždarymui poreikis nenutrūkstamam
ir aplinkosauginius reikalavimus atitinkančiam komunalinių atliekų tvarkymui
užtikrinti. Regioninio atliekų tvarkymo centro įgyvendinamų
atliekų prevencijai
skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane,
regioniniuose atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų
prevencijos ir tvarkymo planuose, įgyvendinimo sąnaudos, gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir
(ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymo
savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių
gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse sąnaudos tokia
apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir
(ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį1 –
aštuntąjį6 ir aštuntąjį11 skirsnius ir (ar) Lietuvos
Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, atliekų deginimo sąnaudos, patiriamos atsiskaitant
su bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio
valdytoju už po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti
energinę vertę turinčias sudegintas komunalines atliekas, pripažįstamos regioninės kainos būtinosiomis sąnaudomis.
Pareiga pagrįsti, kad regioninė kaina grindžiama būtinosiomis sąnaudomis, tenka
regioniniam atliekų tvarkymo centrui.
67. Regioninės kainos projekto rengimo etapai:
1) regioniniai atliekų tvarkymo
centrai, vadovaudamiesi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais principais ir
Tarybos patvirtinta Komunalinių komunalinių atliekų ir kitų
buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika,
likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki regioninės kainos galiojimo termino
pabaigos, parengia ir Tarybai pateikia regioninės kainos apskaičiavimo
projektą;
2) regioniniams atliekų tvarkymo centrams rengiant regioninės kainos apskaičiavimo projektus, savivaldybės privalo suteikti visą jiems reikalingą informaciją;
3) su teikiamais derinti regioninių
kainų apskaičiavimo projektais regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikia
regioninių kainų apskaičiavimo projektų pagrindimą ir veiklos planus,
atsižvelgdami į Tarybos patvirtintą Komunalinių komunalinių atliekų
ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo
metodiką. Regioninės kainos apskaičiavimo projekto kopija teikiama komunalinių
atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms tuo pačiu metu kaip ir Tarybai, kurios
ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo regioninės kainos apskaičiavimo projekto
gavimo dienos pateikia pastabas regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir
Tarybai;
4) Taryba, per 5 mėnesius nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi regioninės kainos apskaičiavimo projektą, nustato naują konkretaus regiono regioninę kainą. Tarybai nepatvirtinus naujos regioninės kainos per numatytą terminą, lieka galioti ankstesnė patvirtina regioninė kaina. Tarybos patvirtinta regioninė kaina galioja ne trumpiau kaip 3 metus iki naujos Tarybos sprendimu patvirtintos regioninės kainos įsigaliojimo;
5) Taryba turi teisę grąžinti
papildyti regioninės kainos apskaičiavimo projektą regioniniam atliekų tvarkymo
centrui tais atvejais, kai Tarybai pateiktame regioninės kainos apskaičiavimo
projekte regioninė kaina apskaičiuota nesilaikant regioninės kainos nustatymo
reikalavimų, nustatytų Komunalinių komunalinių atliekų ir kitų
buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo
metodikoje, ir (arba) yra klaidinga.
87. Prireikus Tarybos
nustatytos regioninės kainos gali būti koreguojamos kartą per metus. Regioninis
atliekų tvarkymo centras regioninės kainos perskaičiavimo projektą, parengtą
vadovaujantis Tarybos patvirtinta komunalinių atliekų ir
kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių
kainų nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki
datos, kai buvo patvirtinta galiojanti regioninė kaina.
98. Tarybos patvirtintos galiojančios regioninės kainos yra skelbiamos
Tarybos interneto svetainėje ir kitomis priemonėmis.
109. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į
vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalyje
nustatytais principais ir 2 dalyje nustatytais
reikalavimais, Tarybos nustatytas regionines kainas nustatytomis
regioninėmis kainomis (taikydamos
Tarybos nustatytą regioninės kainos dydį), ir vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintomis
vietinės tvirtinamomis rinkliavos ar kitos įmokos už
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio
nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos
įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų
tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, pridėdamos savivaldybės komunalinių
atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo
lėšų administravimo sąnaudas, ir komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų
ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kainą sąnaudas, komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros (išskyrus
didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir (ar) kompostavimo aikštelių,
kurias savivaldybių pavedimu valdo regioninis atliekų tvarkymo centras, šio
Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytų priemonių) įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudas, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų
tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų apdorojimo sąnaudas, patiriamas vykdant veiklą, nepriskiriamą
reguliuojamajai veiklai, ir atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Vyriausybės tvirtinamame
valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose atliekų
prevencijos ir tvarkymo planuose, savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo
planuose, įgyvendinimo sąnaudas, patiriamas
vykdant veiklą,
nepriskiriamą
reguliuojamajai veiklai, gaminių, pakuočių, kurių
gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo atsakomybės principas, atliekų
tvarkymo ne regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų
atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse sąnaudas tokia
apimtimi, kiek jų neįpareigoti finansuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir
(ar) jų organizacijos pagal Atliekų tvarkymo įstatymo aštuntąjį1 –
aštuntąjį6 ir aštuntąjį11 skirsnius ir (ar) Lietuvos
Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, (toliau – savivaldybių skaičiuojamos
rinkliavos ar įmokos dalies būtinosios sąnaudos), ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo regioninių kainų patvirtinimo apskaičiuoja ir patvirtina
naujus arba patvirtina praėjusiems kalendoriniams metams nustatytus arba taiko esamus (kai rinkliavos ar įmokos dydžiai nustatyti neterminuotai) rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą
iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius. Savivaldybių tarybos,
patvirtindamos naujus arba patvirtindamos esamus rinkliavos ar kitos įmokos už
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų
tvarkymą dydžius, turi įvertinti, ar jų mokama suma už paslaugas neviršys vieno
procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų.
Savivaldybės, įgyvendindamos šią nuostatą, turi atsižvelgti į Lietuvos
statistikos departamento Valstybės duomenų
agentūros naujausių kalendorinių metų duomenis apie
tos apskrities vidutines disponuojamąsias pajamas per mėnesį. Jeigu
apskaičiuotas rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš
atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydis už atliekų tvarkymo
paslaugas viršija vieną procentą vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės
namų ūkio pajamų, savivaldybės iš naujo turi įvertinti komunalinių atliekų
tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo
sąnaudas ir perskaičiuoti rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų
surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydį, kad
jis neviršytų vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų
ūkio pajamų. Patvirtinti nauji rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų
surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai taikomi nuo
artimiausio mokestinio laikotarpio pradžios. Sprendimą
dėl patvirtintų naujų
rinkliavos ar įmokos dydžių taikymo pradžios ir trukmės priima savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Tarybos patvirtintos regioninės kainos galiojimo laikotarpį, naujo rinkliavos
ar įmokos dydžio, perskaičiuoto dėl šio straipsnio 7 ir 11 dalyse ir (ar) Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 13 straipsnio 3
dalyje nurodytų priežasčių, patvirtinimo datą. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytą terminą
nepatvirtina naujų arba esamų rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų
surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžių,
taikomi rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų
turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą dydžiai, galioję iki naujų
apskaičiuotų regioninių kainų dydžių. Patvirtinus naujus rinkliavos ar kitos
įmokos už atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų
tvarkymą dydžius, atliekų turėtojams (fiziniams asmenims) susidariusį skirtumą
savivaldybės kompensuoja iš savivaldybių biudžetų lėšų.
1110. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad patvirtinti nauji
rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš
atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą, kurią moka atliekų
turėtojai (fiziniai asmenys) kiekvieną mėnesį už paslaugas, dydžiai neviršys
vieno procento vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio pajamų.
Savivaldybė, vadovaudamasi savivaldybės parengtais ir
patvirtintais vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių
asmenų) ir atliekų tvarkymą teisės aktais, turi atlikti vertinimą,
ar patvirtinus naujus rinkliavos ar kitos įmokos už
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų
tvarkymą dydžius, šie dydžiai neviršys vieno procento
vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų. Toks vertinimas atliekamas
atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių fizinių asmenų vidutines
statistines mėnesio namų ūkio pajamas ir atliekų turėtojų (fizinių
asmenų) per mėnesį mokamos rinkliavos ar kitos
įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų
tvarkymą dydžio už atliekų tvarkytojo suteiktas paslaugas sumą.
Savivaldybė, nustačiusi, kad nauja rinkliavos ar kitos
įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų)
ir atliekų tvarkymą mokama suma už šias paslaugas
viršys vieną procentą vidutinių mėnesio statistinių savivaldybės namų ūkio
pajamų, turi imtis veiksmų sumažinti komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas.
1211. Taikant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų
surinkimą iš atliekų turėtojų (fizinių asmenų) ir atliekų tvarkymą
savivaldybėje, savivaldybė ar jos pavedimu komunalinių
atliekų tvarkymo sistemos administratorius turi
būti užtikrinamas užtikrinti savivaldybėje
surenkamų faktiškai patiriamų komunalinių atliekų ir
kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemonių
įgyvendinimo sąnaudų, apskaičiuojamų pagal
galiojančią regioninę kainą kurios šio straipsnio 9 dalies nustatyta
tvarka turi būti įskaičiuotos į rinkliavos ar įmokos dydį, kompensavimas
apmokėjimą regioniniam
atliekų tvarkymo centrui ir atliekų surinkėjams tvarkytojams. Jeigu
savivaldybėje faktiškai patiriamos komunalinių atliekų ir kitų buityje
susidarančių atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudos viršija arba yra mažesnės už atliekų turėtojų per
kalendorinius metus sumokėtą rinkliavos ar įmokos lėšų sumą, savivaldybės iš
naujo turi įvertinti savivaldybių skaičiuojamos rinkliavos ar įmokos dalies
būtinąsias sąnaudas ir (arba) inicijuoti regioninės
kainos koregavimą šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, perskaičiuoti
ir nustatyti tokį rinkliavos ar įmokos dydį, kuris leistų užtikrinti
savivaldybėje faktiškai patiriamų komunalinių atliekų ir kitų buityje
susidarančių atliekų tvarkymo ir atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudų, kurios šio straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka turi būti
įskaičiuotos į rinkliavos ar įmokos dydį, apmokėjimą regioniniam
atliekų tvarkymo centrui ir atliekų tvarkytojams.
Savivaldybės taryba gali teikti lengvatas atliekų
turėtojams (fiziniams asmenims) savivaldybės biudžeto sąskaita. Lengvatos atliekų
turėtojams teikiamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
1312. Atliekų turėtojai su
savivaldybe ar juridiniu asmeniu, atliekančiu komunalinių atliekų tvarkymo lėšų
administravimo funkciją, atsiskaito mokėdami nustatytą rinkliavą ar kitą
įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų
tvarkymą, vadovaudamiesi:
1) Lietuvos Respublikos rinkliavų Rinkliavų įstatymo
nuostatomis, jeigu savivaldybės teritorijoje taikoma rinkliava už
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą;
2) sudarytomis sutartimis, jeigu
savivaldybės teritorijoje taikoma rinkliava įmoka už
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
1413. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio
valdytojai taiko komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainį už regioninio
atliekų tvarkymo centro sudegintas po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti
ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias komunalines atliekas. Visais
atvejais bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio
valdytojų taikomas komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainis negali
viršyti pagal šio straipsnio 16 dalį nustatytos komunalinių atliekų deginimo
vienos tonos įkainio viršutinės ribos.
1514. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio
valdytojai, vadovaudamiesi Tarybos patvirtinta po rūšiavimo likusių, perdirbti
ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių
atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodika,
parengia ir Tarybai pateikia komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio
viršutinės ribos apskaičiavimo projektą. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų
tinkamų duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo dienos, išnagrinėjusi komunalinių
atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą,
nustato komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą
konkrečiam bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio
valdytojui. Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos
apskaičiavimo projektas Tarybai turi būti pateiktas likus ne mažiau kaip 5
mėnesiams iki galiojančio įkainio viršutinės ribos termino galiojimo pabaigos.
Taryba privalo grąžinti papildyti komunalinių atliekų deginimo vienos tonos
įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą bendro atliekų deginimo
įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui tais atvejais, kai
Tarybai pateikta komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė
riba yra apskaičiuota nesilaikant komunalinių atliekų deginimo vienos tonos
įkainio viršutinės ribos nustatymo reikalavimų, nustatytų po rūšiavimo likusių,
perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių
komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo
metodikoje, ir (arba) yra klaidingas.
1615. Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba
nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus bei alternatyvius
atliekų šalinimo būdus ir yra pagrįsta būtinosiomis komunalinių atliekų
deginimo sąnaudomis. Būtinosios komunalinių atliekų deginimo sąnaudos
nustatomos atsižvelgiant į bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų
deginimo įrenginio valdytojų išlaikymo sąnaudas, protingumo kriterijų
atitinkančią investicijų grąžą. Pareiga pagrįsti, kad komunalinių atliekų
deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba grindžiama būtinosiomis
komunalinių atliekų deginimo sąnaudomis, tenka bendro atliekų deginimo
įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui.
1716.
Komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba nustatoma ne
trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir yra koreguojama kartą per metus. Bendro
atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas
perskaičiuoto komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės
ribos projektą, parengtą vadovaujantis Tarybos patvirtinta po rūšiavimo
likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę
turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos
nustatymo metodika, Tarybai pateikia likus ne mažiau kaip 5 mėnesiams iki
datos, kai buvo patvirtinta galiojanti komunalinių atliekų deginimo vienos
tonos įkainio viršutinė riba. Taryba, per 5 mėnesius nuo visų tinkamų duomenų
ir (ar) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi komunalinių atliekų deginimo
vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą, tvirtina
perskaičiuotą komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą.
1817. Tarybos nutarimas dėl komunalinių atliekų deginimo vienos tonos
įkainio viršutinės ribos oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre, o juo
nustatyta komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinė riba
įsigalioja nuo kito mėnesio pirmosios dienos.“
7 straipsnis. 305 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 305 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„305 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas
1. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas apima šias funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybė:
1) sutarčių pasirašymą su komunalinių atliekų turėtojais;
2) rinkliavos ar kitos įmokos
už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą
surinkimą;
3) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų išmokėjimą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams;
4) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų apskaitą, tvarkomą atskirai nuo kitų savo vykdomų veiklų, pagal kiekvieną komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantį teikėją ir kiekvieną lėšas gaunantį subjektą;
5) viešą informacijos teikimą apie į apskaitą įtrauktas ir išmokėtas komunalinių atliekų tvarkymo lėšas;
6) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo mažiausiomis sąnaudomis užtikrinimą.
2. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų
administravimo sąnaudomis laikomos juridinio asmens, savivaldybės pavedimu
atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas,
sąnaudos, patirtos apskaičiuojant ir surenkant rinkliavą ar įmokas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų
tvarkymą, išrašant sąskaitas už
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, darbuotojų atlyginimų ir biuro eksploatavimo sąnaudos, susijusios su
komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijomis.
3. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas savivaldybė atlieka pati įstatymų nustatyta tvarka.
4. Rinkliava ar kita įmoka už
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą,
nustatyta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis
vietinės tvirtinamomis rinkliavos ar kitos įmokos už
komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio
nustatymo taisyklėmis ir savivaldybių vietinės
rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų
turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, yra
privaloma visiems atliekų turėtojams.
5.
Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš
atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lėšos gali būti naudojamos tik
komunalinių atliekų tvarkymo būtinosioms sąnaudoms, susijusioms su naudojimu,
šalinimu, šių veiklų organizavimu, stebėsena, šalinimo vietų vėlesne priežiūra,
finansuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudoms
padengti.“
8 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės
1. Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias
savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių
atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos
atitiktų teisės aktuose, reguliuojančiuose aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos ir visuomenės sveikatos saugos sritis, nustatytus reikalavimus,
ir taip pat savivaldybių bei ir
regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą
nustatančias komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų tvarkymo
sąlygas.
2. Kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje Teisės aktų
registre ir savivaldybių interneto svetainėse.“
9 straipsnis. 342 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 342 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gaminių
atliekų tvarkymo organizavimo finansavimo sutartis su visomis savivaldybėmis, (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis,
kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl
buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo
savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų
surinkimo aikštelėse finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio
finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros ir elektroninės
įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų
aikštelėse finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio
finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka,
savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros
ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka,
šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų
pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas,
jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka sutartis
su visomis savivaldybėmis arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemų
administratoriais, arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems
savivaldybės pavedė valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai
priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, dėl komunalinių
atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo
aikštelėse neimant papildomo mokesčio, išskyrus
rinkliavą ar įmoką, surinktų buitinės elektros ir
elektroninės įrangos atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai
priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo
organizavimo proporcingai Organizacijos užimamai rinkos daliai, kuri aplinkos
ministro nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojų ir importuotojų bei
dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu tiektą Lietuvos Respublikos vidaus
rinkai verslo tikslais buitinės elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Sutartyse turi būti numatyta buitinės elektros ir elektroninės
įrangos atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių
didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo
tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų
(proporcingai užimamai rinkos daliai Organizacijai organizuoti buitinės
elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimą ir panaudojimą ir savivaldybei
arba savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
administratoriui, arba savivaldybių įsteigtam juridiniam asmeniui, kuriam savivaldybės
pavedusios valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių
gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, sudaryti sąlygas vežti buitinės elektros
ir elektroninės įrangos atliekas) nevykdymą, sutartinių įsipareigojimų vykdymo
kontrolės tvarka, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka,
sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;“.
10 straipsnis. 343 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 343 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) sudaryti
gaminių atliekų tvarkymo organizavimo finansavimo sutartis su visomis
savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems
pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buitinių
elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose
didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse finansavimo ir šių aikštelių
eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros
ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių
gabaritų atliekų aikštelėse finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų
dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo
tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių infrastruktūros
plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo
tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą,
pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties
galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis arba
komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratoriais, arba savivaldybių
įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems savivaldybės pavedė valdyti
komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų
surinkimo aikšteles, dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių
didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse
neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, surinktų buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimo iš
komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų
surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo proporcingai gamintojo ir
(ar) importuotojo užimamai rinkos daliai, kuri aplinkos ministro nustatyta
tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą
ataskaitiniu laikotarpiu tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo
tikslais buitinės elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Sutartyse turi būti numatyta buitinės elektros ir elektroninės
įrangos atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių
didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo
tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų
(gamintojo ir (ar) importuotojo proporcingai jo užimamai rinkos daliai
organizuoti buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimą ir
panaudojimą ir savivaldybei arba savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų
tvarkymo sistemos administratoriui, arba savivaldybių įsteigtam juridiniam
asmeniui, kuriam savivaldybės pavedusios valdyti komunalinių atliekų tvarkymo
sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, sudaryti
sąlygas buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų vežimui) nevykdymą,
sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka, pretenzijų pateikimo,
nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos
keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;“.
11 straipsnis. 3418 straipsnio pakeitimas
Papildyti 3418 straipsnį 12 dalimi:
„12. Savivaldybė arba savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, arba savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, kuriam savivaldybės pavedusios valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, privalo:
1) užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, priimtų iš gyventojų buityje susidarančias apmokestinamiesiems gaminiams nepriskiriamų padangų atliekas ir jas sutvarkytų;
2) užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, priimtų iš gyventojo, turinčio vairuotojo pažymėjimą, buityje susidarančias motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekas. Per vienus kalendorinius metus iš gyventojo, turinčio vairuotojo pažymėjimą, neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, priimamų padangų atliekų vienetų skaičių savivaldybės teritorijoje esančiose komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančiose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse nustato savivaldybės taryba arba savivaldybės tarybos pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius;
3) sudaryti šio Įstatymo 3419 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 3420 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas sutartis.“
12 straipsnis. 3419 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3419 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3419 straipsnis. Papildomi kolektyvaus apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai
1. Siekdami
kolektyviai organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą, gamintojai ir
(ar) importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422
straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti
įsteigtos Organizacijos dalyviais, ir jai pavesti organizuoti
apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 3418 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4
punktuose ir 5, 6 dalyse nustatytas pareigas arba Organizacijai sutartiniais
pagrindais pavesti organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir
vykdyti šio Įstatymo 3418
straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 5, 6 dalyse nustatytas pareigas
netapdami Organizacijos dalyviais.
2. Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 3418
straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punkte punktuose apmokestinamųjų gaminių
gamintojams ir (ar) importuotojams nustatytą pareigą nustatytas pareigas, Organizacija privalo:
1) sudaryti sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos
pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką išrinktais apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl
apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su pagal
aplinkos ministro nustatytą tvarką išrinktais apmokestinamųjų gaminių
atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų
apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta
apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą
naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo
kontrolės tvarka;
2) sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratoriais, arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems savivaldybės pavedė valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, surinktų motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo proporcingai Organizacijos užimamai rinkos daliai, kuri aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais padangų kiekį. Sutartyse turi būti numatyta motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų (Organizacijai proporcingai jos užimamai rinkos daliai organizuoti padangų atliekų vežimą ir panaudojimą ir savivaldybei arba savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui, arba savivaldybių įsteigtam juridiniam asmeniui, kuriam savivaldybės pavedusios valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, sudaryti sąlygas vežti padangų atliekas) nevykdymą, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.
3. Vykdydama šio Įstatymo 3418 straipsnio
1 dalies 4 punkte apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams
nustatytas pareigas, Organizacija:
1) privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis
(arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, kuriam pavesta
administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl padangų atliekų
surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse
ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti
numatyta padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų
atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio
finansavimo tvarka, proporcinga jų užimamai rinkos daliai, sutarčių sudarymo,
įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų
atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos,
paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos
ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir
ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo
sąlygos ir tvarka;
2) šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi
finansuoti proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti padangų atliekų tvarkymą
sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos
daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama
pagal šių gamintojų ir importuotojų, ir dalyvių deklaruotą ataskaitiniu
laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų padangų
kiekį.“
13 straipsnis. 3420 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3420 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3420 straipsnis. Individualus apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimas
1. Vykdydami šio Įstatymo 3418 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:
1) sudaryti sutartis su apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su apmokestinamųjų gaminių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;
2) aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą;
3) sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratoriais, arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems savivaldybės pavedė valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse neimant papildomo mokesčio, išskyrus rinkliavą ar įmoką, surinktų motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo proporcingai gamintojo ir (ar) importuotojo užimamai rinkos daliai, kuri aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais padangų kiekį. Sutartyse turi būti numatyta motociklų ir lengvųjų automobilių padangų atliekų vežimo iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir jų panaudojimo organizavimo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų (gamintojo ir (ar) importuotojo proporcingai jos užimamai rinkos daliai organizuoti padangų atliekų vežimą ir panaudojimą ir savivaldybei arba savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui, arba savivaldybių įsteigtam juridiniam asmeniui, kuriam savivaldybės pavedusios valdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priklausančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, sudaryti sąlygas vežti padangų atliekas) nevykdymą, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.
2. Vykdydami šio Įstatymo 3418 straipsnio 1 dalies 4 punkte
nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę
individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą organizuojantys
gamintojai ir (ar) importuotojai:
1) privalo
sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
administratoriumi, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo
sistemą) dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių
gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio
finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta padangų atliekų surinkimo
savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių
aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo
ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų aikštelių
infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir
sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už
įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo
tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir
tvarka;
2) šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi
finansuoti proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar)
importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus
rinkai verslo tikslais tiektų padangų kiekį.
32. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos
netaikomos apmokestinamuosius gaminius savoms reikmėms naudojantiems
gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotų
apmokestinamųjų gaminių atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas
tokių atliekų tvarkytojui.“
14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. rugpjūčio 31 d.
2. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), atsižvelgdama į šio įstatymo 1 ir 6 straipsnių nuostatas, iki 2024 m. liepos 31 d. pakeičia jos tvirtinamą komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką (toliau – Metodika), atliekų tvarkymo sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus, regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijų vertinimo ir derinimo Taryboje tvarką.
3. Jeigu iki Metodikos pakeitimo patvirtinimo dienos pirmoji regioninė kaina nėra nustatyta, per 30kalendorinių dienų nuo Metodikos pakeitimo patvirtinimo dienos regioniniai atliekų tvarkymo centrai, atsižvelgdami į šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, parengia ir pateikia Tarybai pagal Metodiką atnaujintus regioninių kainų apskaičiavimo projektus su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, o komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms – atnaujintų regioninių kainų apskaičiavimo projektų kopijas. Regioninių kainų apskaičiavimo projektai atnaujinami tik šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamų Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų apimtimi. Savivaldybės per 10 darbo dienų nuo atnaujintų regioninių kainų apskaičiavimo projektų kopijų gavimo dienos juos išnagrinėja ir pateikia regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir Tarybai pastabas ir pasiūlymus dėl jų tikslinimo, jeigu tokių turi. Sprendimą grąžinti tikslinti atnaujintą regioninės kainos apskaičiavimo projektą jį pateikusiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui priima Taryba, nustatydama ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą pagal pastabas patikslintam regioninės kainos apskaičiavimo projektui pateikti. Taryba, per 30 darbo dienų nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų, nurodytų Metodikoje, pateikimo dienos išnagrinėjusi pagal Metodiką atnaujintą ir (ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslintą regioninės kainos apskaičiavimo projektą, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 31 d. nustato pirmąją konkretaus komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninę kainą.
4. Regioniniam atliekų tvarkymo centrui šio straipsnio 3 dalyje nurodytais terminais nepateikus Tarybai pagal Metodiką atnaujinto ir (ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslinto regioninės kainos apskaičiavimo projekto su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, Taryba per 20 darbo dienų nuo šios aplinkybės paaiškėjimo, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 31 d., vadovaudamasi paskutinio šio regioninio atliekų tvarkymo centro pateikto regioninių kainų apskaičiavimo projekto ir su juo pateiktų duomenų ir (ar) dokumentų, nurodytų Metodikoje, dalimi, kurią Taryba pripažįsta tinkama, nustato pirmąją atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninę kainą.
5. Jeigu iki Metodikos pakeitimo patvirtinimo dienos pirmoji regioninė kaina nustatyta, per 30 kalendorinių dienų nuo Metodikos pakeitimo patvirtinimo dienos regioniniai atliekų tvarkymo centrai, atsižvelgdami į šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, vadovaudamiesi Metodika, parengia ir pateikia Tarybai regioninių kainų perskaičiavimo projektus su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, o komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėms – regioninių kainų perskaičiavimo projektų kopijas. Rengiant regioninių kainų perskaičiavimo projektą paskutinis Tarybai pateiktas regioninės kainos apskaičiavimo projektas atnaujinamas tik šio įstatymo 1 ir 6 straipsniais tvirtinamų Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų apimtimi. Savivaldybės per 10 darbo dienų nuo regioninių kainų perskaičiavimo projektų kopijų gavimo dienos juos išnagrinėja ir pateikia regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir Tarybai pastabas ir pasiūlymus dėl jų tikslinimo, jeigu tokių turi. Sprendimą grąžinti tikslinti regioninės kainos perskaičiavimo projektą jį pateikusiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui priima Taryba, nustatydama ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą pagal pastabas patikslintam regioninės kainos perskaičiavimo projektui pateikti. Taryba, per 30 darbo dienų nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų, nurodytų Metodikoje, pateikimo dienos išnagrinėjusi pagal Metodiką parengtą ir (ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslintą regioninės kainos perskaičiavimo projektą, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 31 d. nustato konkretaus komunalinių atliekų tvarkymo regiono pirmąją perskaičiuotą regioninę kainą.
6. Regioniniam atliekų tvarkymo centrui šio straipsnio 5 dalyje nurodytais terminais nepateikus Tarybai pagal Metodiką parengto ir (ar) pagal savivaldybės ir (ar) Tarybos pastabas patikslinto regioninės kainos perskaičiavimo projekto su visais tinkamais duomenimis ir (ar) dokumentais, nurodytais Metodikoje, lieka galioti Tarybos nustatyta pirmoji atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninė kaina.
7. Savivaldybių tarybos per 3 mėnesius nuo pirmosios arba pirmosios perskaičiuotos atitinkamo komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninės kainos nustatymo šio straipsnio 3–6 dalyse nustatyta tvarka dienos perskaičiuoja ir nustato naujus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžius pagal pirmą kartą nustatytas arba perskaičiuotas regionines kainas.
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo 6 straipsniu keičiamo Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 ir 9 dalių įgyvendinamąjį teisės aktą.
9. Savivaldybių tarybos iki 2024 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio, 6 straipsniu keičiamo Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 ir 9 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Seimo narys