LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, A. Vivulskio g. 11, LT-03162 Vilnius, tel. (+370 5) 266 4201, faks. (+370 5) 266 4209,
el. p. [email protected], https://socmin.lrv.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 1886 03515
|
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Nacionaliniam skurdo mažinimo organizacijų tinklui, Valstybės įmonei Registrų centras
|
|
Nr. |
|
|
|
|
|
|
|
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO PROJEKTO
Toliau dėstomoje lentelėje pateikta informacija apie Projektu teikiamus pasiūlymus ir jiems įgyvendinti svarbi informacija.
|
Projekto tikslas – didinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumą ir adekvatumą, paskatas integruotis į darbo rinką. Projekto uždaviniai: 1) palengvinti piniginės socialinės paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei tobulinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus skyrimą skatinant asmenų motyvaciją įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje; 2) sudaryti palankesnes piniginės socialinės paramos gavimo sąlygas tėvams vieniems auginantiems vaikus ir vaikams (asmenims) su negalia; 3) tobulinti nuostatas, susijusias su turto vertinimu skiriant piniginę socialinę paramą, peržiūrint turto vertinimo kriterijus; 4) keisti piniginės socialinės paramos finansavimo koncepciją bei piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotų lėšų perskirstymo tvarką; 5) didinti piniginės socialinės paramos gavėjų prieinamumą dalyvauti savivaldybių administracijų parengtose užimtumo didinimo programose; 6) suderinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas su kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei užtikrinti šio įstatymo suderinamumą su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais. |
|
|
2. Projektu siūlomo teisinio reguliavimo esmė (siūlomas problemos sprendimas) |
|
|
Įgyvendinant Projekto uždavinį Nr. 1, Projektu siūloma: 1. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, atsisakyti reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės), įtvirtinant, kad dirbantys asmenys turi teisę į paramą nepriklausomai nuo darbo laiko trukmės, o darbo užmokestis jiems apskaičiuojamas proporcingai faktiškai dirbtam laikui arba atliktam darbui, taip palengvinant paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinant administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirbą ne visą darbo laiko trukmę (šiems asmenims, siekiant gauti piniginę socialinę paramą, nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje). Be to, skiriant piniginę socialinę paramą, į gaunamas pajamas neįskaityti kompensacinio pobūdžio išmokas, kuriomis padengiamos darbuotojų papildomos su darbo santykiais susijusios išlaidos (dienpinigiai, butpinigiai, maistpinigiai). 2. Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, tobulinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimą: – nustatyti, kad 100 procentų dydžio socialinė pašalpa, mokėta iki įsidarbinimo, būtų mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių); – trumpinti registracijos Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) laikotarpį nuo 6 iki 3 mėnesių; – išplėsti gavėjų ratą ir papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus mokėti ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma. Įgyvendinant Projekto uždavinį Nr. 2, Projektu siūloma: 1. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą tėvams vieniems auginantiems vaikus, kai vaikui (-ams) nėra nustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas, nustatyti, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos šie asmenys turi teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir būsto šildymo bei vandens išlaidų kompensacijas. Per nustatytą 12 mėnesių laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalo kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (-ų), kuriam (-iems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo. Taip pat siūloma nustatyti, kad auginantys vaikus iki 18 metų neįregistravę santuokos (partnerystės) asmenys ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus iš ankstesnio bendro gyvenimo, teisę į piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, kompensacijas) turi ir mediacijos dėl tėvystės nustatymo ir (ar) vaiko (-ų) išlaikymo priteisimo laikotarpiu. 2. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, į gaunamas pajamas neįskaityti šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai (t. y. tiems, kuriems, sukakus 18 metų, nustatomas dalyvumo lygis ir toliau tęsiamas šalpos negalios pensijos mokėjimas), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Įgyvendinant Projekto uždavinį Nr. 3, Projektu siūloma: 1. Padidinti piniginių lėšų normatyvą, taikomą bendram turto normatyvui apskaičiuoti, ir nustatyti, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas apskaičiuojamas sudedant 50 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 30 (vietoj 10) valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 15 (vietoj 5) valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui iki 18 metų, ir tuo pačiu atsisakyti nuostatos, kuria savivaldybės administracijai suteikta teisė neteikti piniginės socialinės paramos, kai turimų piniginių lėšų dydis viršija nustatytą piniginių lėšų normatyvą. 2. Priklausomai nuo būsto tipo, nustatyti atskirus būsto ploto normatyvus, taikomus bendram turto normatyvui apskaičiuoti, padidinant naudingojo būsto ploto normatyvą būstams vieno ir (arba) dviejų butų namuose nuo 60 iki 90 kvadratinių metrų (1,5 karto), pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui. 3. Absoliučiais dydžiais išreikštas turto, įskaitomo skiriant piniginę socialinę paramą, rūšių vertes susieti su valstybės remiamomis pajamomis, taip sudarant teisinį pagrindą, kad turto rūšių vertės sumos, perskaičiuojant socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklius (įskaitant ir valstybės remiamos pajamas), būtų automatiškai indeksuojamos. 4. Tuo atveju, kai dėl piniginės socialinės paramos kreipiamasi pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams po paramos gavimo ir piniginė socialinė parama 3 mėnesių laikotarpiu buvo teikiama viršijant turimo turto normatyvui, nustatyti, kad minėtu laikotarpiu turimą turtą ar jo dalį perleidus nuosavybėn kitam asmeniui, perleisto turto ar jo dalies vertė, skiriant piniginę socialinę paramą, nenustatoma. Įgyvendinant Projekto uždavinį Nr. 4, Projektu siūloma: 1. Nustatyti, kad savivaldybėms piniginei socialinei paramai ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytai socialinei paramai finansuoti kiekvienais metais skiriama praėjusių trejų biudžetinių metų iki metų, kuriais nustatoma kitų biudžetinių metų lėšų suma, reikalinga užtikrinti šio įstatymo įgyvendinimą, nurodytai paramai teikti panaudotų lėšų (įskaitant lėšas, panaudotas socialinės apsaugos sritims, nustatytoms Piniginės socialinės paramos pasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, finansuoti) vidutinė metinė suma. 2. Siekiant piniginės socialinės paramos, socialinių paslaugų ir užimtumo priemonių kompleksiškumo, efektyvaus bei racionalaus finansinių išteklių panaudojimo tikslingai nukreipiant piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotas lėšas, nustatyti, kad piniginei socialinei paramai teikti nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka gali būti naudojamos šioms socialinės apsaugos sritims finansuoti (vietoj 11 sričių): 1) šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti; 2) užimtumo didinimo programoms įgyvendinti; 3) socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti. Įgyvendinant Projekto uždavinį Nr. 5, Projektu siūloma: 1. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tikslų yra didinti darbingo amžiaus darbingam asmeniui motyvaciją integruotis į darbo rinką ir tai, kad dalyvavimas užimtumo didinimo programose ir individualizuotos pagalbos (atvejo vadyba) nedirbantiems piniginės socialinės paramos gavėjams teikimas turi didesnį poveikį jų įgalinimui , atsisakyti visuomenei naudingos veiklos – panaikinti pareigą piniginę socialinę paramą gaunantiems gyventojams dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Kadangi įgyvendinant Projekto uždavinį Nr. 4 siekiama piniginės socialinės paramos, socialinių paslaugų, užimtumo priemonių kompleksiškumo bei efektyvaus ir racionalaus finansinių išteklių panaudojimo, savivaldybės galės užtikrinti didesnį užimtumo didinimo programų finansavimą (papildomai skirti lėšų) ir piniginę socialinę paramą gaunančius nedirbančius asmenis aktyviau įtraukti į užimtumo didinimo programas, taip padedami atkurti socialinį jų savarankiškumą ir darbingumą, profesines kompetencijas ir įgalindami juos greičiau integruotis į darbo rinką. Įgyvendinant Projekto 6 uždavinį, Projektu siūloma: 1. Suderinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymo nuostatomis. 2. Užtikrinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo suderinamumą su 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1275 dėl pastatų energinio naudingumo (toliau – Direktyva 2024/1275). Taip pat Projektu siūloma atlikti atskirų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų pakeitimus, kad piniginės socialinės paramos teisinis reguliavimas taptų aiškesnis ir taiklesnis. Konkrečios Projekte nustatytos teisinio reguliavimo priemonės apibūdinamos ir jas pagrindžiantys argumentai nurodyti kartu su Projektu teikiamame Projekto aiškinamajame rašte. |
|
|
3. Pasiūlymų įgyvendinimo mechanizmas |
|
|
Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 1 dalį piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Šiuo aspektu nustatytas teisinis reguliavimas nėra keičiamas. Įstatymo projektu teikiami siūlymai įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. Įgyvendinant Projektu teikiamus siūlymus, iki 2025 m. gruodžio 31 d. reikės priimti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus: 1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras priimti: 1.1. įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ pakeitimo“; 1.2. įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. A1-35 „Dėl dokumentų, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, formų patvirtinimo“ pakeitimo“; 1.3. įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. A1-255 „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Finansų ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras ir finansų ministras priimti įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. A1-369/1K-174 „Dėl Nepasiturinčių gyventojų, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“; 3. Savivaldybių institucijos turės pakeisti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus (prireikus patikslinti piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašus, atsižvelgdamos į priimto įstatymo pakeitimus). Atsižvelgiant į tai, kad Projektu keičiami Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 14 ir 17 straipsniai, Projektu siūloma pripažinti netekusiu galios 2025 m. birželio 26 d. priimtą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XV-351 (įsigaliojimo data – 2026 m. sausio 1 d.). |
|
|
4. Pasiūlymų įgyvendinimo kaštai (lėšų poreikis einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais bei jo finansavimo šaltinis) |
|
|
Pritarus Projektu siūlomoms nuostatoms, preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, 2026 metų valstybės biudžete papildomai turėtų būti skirta apie 22 mln. Eur, iš jų: 1) dėl piniginės socialinės paramos gavimo sąlygų palengvinimo vienišiems tėvams, kai vaikui (-ams) nėra nustatyta tėvystė ir (ar) priteistas išlaikymas – apie 10 mln. Eur; 2) dėl šalpos pensijos, mokamos vaikams su negalia ir asmenims, kuriems netektas dalyvumo lygis pripažintas iki 24 metų, neįskaitymo į gaunamas pajamas skiriant piniginę paramą – apie 1,1 mln. Eur; 3) dėl reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę atsisakymo ir papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus tobulinimo – apie 9,5 mln. Eur; 4) dėl turto vertinimo kriterijų peržiūros – apie 1,4 mln. Eur; Dėl piniginės socialinės paramos finansavimo koncepcijos keitimo papildomai savivaldybėms bus skiriama 40,4 mln. Eur iš 2026-2028 metų biudžeto projekte suplanuotų lėšų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui įgyvendinti. Piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams papildomai gautų apie 14,8 tūkst. asmenų. |
|
|
5. Laukiamas rezultatas ir nauda bei juos patirsiantys subjektai ir asmenų grupės |
|
|
Naudojantis Europos Sąjungos mokesčių–išmokų mikrosimuliaciniu modeliu Euromod, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko kontrafaktinį poveikio vertinimą 2026 m. Remiantis vertinimo rezultatais, lyginant galiojančio Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas su siūlomais pakeitimais, prognozuojama, kad skurdo spąstai sumažės visiems šeimos ūkiams (nuo 0,4 iki 1.1 p. p.). Didžiausią poveikį patirtų dviejų suaugusių su vaikais šeimos (nuo 1,06 iki 1,1 p. p.). |
|
|
6. Rodikliai, pagal kuriuos bus stebimas sprendimo įgyvendinimas |
|
|
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet stebi piniginės socialinės paramos gavėjų (socialinės pašalpos (tarp jų – ir ilgalaikių socialinės pašalpos gavėjų), papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų) skaičiaus bei išlaidų pokytį, taip pat teisinio reguliavimo įgyvendinimo savivaldybėse praktiką. Esant poreikiui, teiks aktualius pakeitimus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. |
|
|
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos[1] nuostatų įgyvendinimas |
|
|
Projektas parengtas įgyvendinant Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 151 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano įgyvendinimo“, 2.1 prioriteto „Efektyvios ir subalansuotos pensijų, socialinio draudimo ir paramos sistemos įgyvendinimas“ 2.1.9 veiksmą „Parengti ir priimti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo būtų skatinama paramos gavėjų motyvacija įsidarbinti ir išlikti aktyvioje darbo rinkoje, sudarytos palankesnės sąlygos gauti paramą vienišiems tėvams, vaikams (asmenims) su negalia, taip pat peržiūrėti turto vertinimo kriterijai“. |
|
|
8. Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimas ir (ar) įgyvendinimas |
|
|
Siekiant užtikrinti Lietuvos teisės aktų suderinamumą su Europos Sąjungos teisės aktais, Projektu siūloma papildyti Piniginės socialinės paramos pasiturintiems gyventojams įstatymo priedą Direktyvą 2024/1275.
Direktyvos 2024/1275 9 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurias įgyvendina Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, ir Projektu į nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos 2024/1275 35 straipsnio nuostatos nurodytos prie šio aiškinamojo rašto pridėtoje atitikties lentelėje, esančiose ir Lietuvos narystės ES informacinėje sistemoje (LINESIS). |
|
|
9. Notifikavimas[2] Europos Komisijai |
|
|
Projektas notifikuotinas Europos Komisijai iki 2026 m. gegužės 29 d. |
|
|
10. Pranešimas[3] Europos Komisijai dėl paslaugų teikimo laisvės |
|
|
Pranešimas dėl Projekto Europos Komisijai nėra teiktinas. |
|
|
11. Konsultavimasis su visuomene |
|
|
Projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – TAIS), kur suinteresuotos institucijos ir visuomenė gali pateikti pastabas ir pasiūlymus. Kitų konsultavimosi su visuomene būdų nenumatoma. |
|
|
12. Derinimas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene |
|
|
12.1. Derinimo būdas |
Projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje. |
|
12.2. Derinimo terminas |
12 darbo dienų |
|
13. Projekto iniciatorius |
|
|
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. |
|
|
14. Projekto rengėjai |
|
|
Projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina (tel. +370 620 62 415, el. p. [email protected]) ir vyresnioji patarėja Kristina Tumienė (tel. +370 637 49 672, el. p. [email protected]. |
|
|
15. Kita, Ministerijos nuomone, reikalinga informacija |
|
|
Projektas parengtas įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“, patvirtintame 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. spalio 2 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu, numatytą reformą „Garantuota minimalių pajamų apsauga“, kurios tikslas – didinti pažeidžiamiausių grupių socialinę gerovę ir sumažinti skurdą. Įgyvendinant vieną iš reformos priemonių – minimalių pajamų sistemos studija ir susijusių teisės aktų pakeitimai, 2022 m. parengta Minimalių pajamų adekvatumo studijos ataskaita (Projekto „Minimalių pajamų sistemos adekvatumo studija“ pristatymas - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija), kurioje kompleksiškai įvertinta minimalių pajamų sistema Lietuvoje, identifikuotos jos tobulinimo kryptys, siekiant sumažinti skurdą ir užtikrinti efektyvesnį lėšų panaudojimą. Minimalių pajamų adekvatumo studijos ataskaitos 6.1. dalyje pateiktos rekomendacijos piniginės socialinės paramos srityje, kuriomis siekiama didinti piniginės socialinės paramos gavėjų aprėptį, mažinti skurdo ir pajamų nelygybę. Projektu siūloma tobulinti piniginės socialinės paramos teisinį reguliavimą atsižvelgiant į Minimalių pajamų adekvatumo studijos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. |
|
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektu teikiami pasiūlymai dėl galiojančių sąvokų apibrėžčių keitimo bus suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija.
PRIDEDAMA:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui projektas, 1 lapas.
2. Projektas, 18 lapų.
3. Projekto lyginamasis variantas, 21 lapas.
4. Projekto aiškinamasis raštas, 20 lapų.
5. Projekto antikorupcinio vertinimo pažyma, 6 lapai.
6. Direktyvos (ES) 2024/1275 ir Projekto atitikties lentelė, 3 lapai.
|
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras |
Eitvydas Bingelis |
Kristina Tumienė, tel. +370 637 49672, el. p. [email protected]