LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PSICHOLOGŲ PRAKTINĖS VEIKLOS

ĮSTATYMO PROJEKTO

 (XIIIP-3234)

 

2019-10-16  Nr. 111-P-34; 2019-11-24 Nr. 111-P-40

 

Vilnius

 

 

            1. Komiteto posėdyje dalyvavo: spalio 16 d. ; lapkričio 27 d. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik,; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen;   Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Gediminas Vasiliauskas; Mindaugas Puidokas;  komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė;   komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė;  komiteto  biuro padėjėjos Ingrida Aidietienė ir Inga  Ališauskienė, Kviestieji asmenys: Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė,  Seimo narys Zenonas Streikus; Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėjas Edvinas Mušinskis;  Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėjas Dainius Zabledskis;  Seimo Pirmininko patarėja Justina Jurevičiūtė; Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap; Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys Nerijus Ogintas, Psichologai prof. dr. Gediminas Navaitis, dr. Gintaras Chomentauskas, Nacionalinio vėžio instituto psichologė Gertrūda Klimavičiūtė; Bendrijos „ Viltis“ vadovė Dana Migaliova; SAM atstovai Ignas Rubikas; Edita Bishop Žmogaus teisių visuomeninis patarėjas – ekspertas Feliksas Petrauskas.

  

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2019-03-06

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

 

 

1.1

 

 

 

 

1.                  Projekto nuostatos suponuoja intenciją nustatyti, kad psichologų praktinė veikla būtų valstybės reguliuojama profesija, kuria užsiimti būtų leidžiama tik įvykdžius tam tikras sąlygas. Tačiau pažymėtina, kad iš esmės tik formalus šių sąlygų turinys, t.y. reikalavimas įgyti psichologo kvalifikaciją bei įsiregistruoti atitinkame registre, nekeliant jokių papildomų reikalavimų valstybės reguliuojamai profesijai, nedera su bendraisiais reguliuojamų profesijų reglamentavimo principais ir iškreipia visą valstybės reguliuojamos profesijos priežiūros modelį. Atkreipiame dėmesį, kad iš esmės yra du tam tikra valstybės reguliuojama profesine veikla užsiimančių asmenų administracinės priežiūros modeliai, iš kurių pirmasis numato išimtinę valstybės vykdomąją valdžią įgyvendinančių institucijų ar įstaigų kompetenciją prižiūrint tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis (pvz. gydytojų veiklos reguliavimas pagal Medicinos praktikos įstatymą ar farmacininkų – pagal Farmacijos įstatymą), o antrasis – valstybės deleguotą administracinės priežiūros funkciją ta profesine veikla užsiimančius asmenis vienijančiai savivaldos organizacijai (pvz., odontologų veiklos reguliavimas pagal Odontologų rūmų įstatymą, ar architektų - pagal Architektų rūmų įstatymą).  Valstybės reguliuojamų profesijų besiverčiančių asmenų veiklos priežiūrą vykdančios institucijos yra įgaliotos prižiūrėti bei kontroliuoti kaip vykdomos įstatymuose nustatytos reguliuojamos veiklos sąlygos, kaip reguliuojama veikla besiverčiantys asmenys vykdo privalomus kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimus, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir kreipimųsis dėl reguliuojamos profesijos atstovų veiklos. Tą lemia pats valstybės reguliuojamos profesijos pobūdis, kuris reiškia, kad valstybė šia profesija užsiimantiems asmenims kelia tam tikrus padidintus reikalavimus nei kitomis profesijomis užsiimantiems asmenims. Atitinkamai valstybė per įgaliotas valstybines įstaigas ar savivaldos  institucijas privalo užtikrinti, kad šių padidintų veiklos vykdymo reikalavimų bus laikomasi. Tuo tarpu projekte siūlomas modelis, pagal kurį valstybės reguliuojamai psichologų profesijai nenustatomi jokie padidinti reikalavimai bei nenustatomas joks jų veiklos priežiūros mechanizmas, yra ydingas kaip neatitinkantis esminių valstybės reguliuojamos profesijos principų. Pažymėtina, kad nei projekte nurodyta valstybės įmonė Registrų centras, nei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nevykdo deleguotos jokia specifine valstybės reguliuojamos profesija užsiimančių asmenų veiklos priežiūros funkcijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas reguliavimas dėl vienintelės būtinos psichologų kaip valstybės reguliuojamos profesijos atstovų praktinės veiklos sąlygos – įsiregistravimo registre, neturi jokio teisinio krūvio ir yra netikslingas. Psichologo kvalifikaciją patvirtinančio aukštojo mokslo pažymėjimo bet koks viešas paskelbimas, pvz., psichologus vienijančios asociacijos interneto svetainėje, formaliai atliktų tokią pačią viešinimo ir psichologo „veiklos legitimumo“ funkciją.

 

Pritarti

 

1.2

 

2

4

 

2. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad psichologų registras yra profesinis registras. Vertindami šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad registrų rūšis bei jų steigimo pagrindus reguliuoja Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, kurio 17 straipsnyje nurodytos dvi registrų rūšys – valstybės registrai bei žinybiniai registrai. Minėtojo įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad valstybės registro steigimo teisinius pagrindus nustato bendras tam tikrą visuomenės gyvenimo sritį reglamentuojantis Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame nurodomi steigiamas valstybės registras, registruojamas objektas (objektai), valstybės registro valdytojas, nustatomi įgaliojimai Vyriausybei paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir (arba) kita su steigiamu valstybės registru susijusi informacija. Registro nuostatus tvirtina ir registro veiklos pradžią nustato Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, reikėtų ne tik patikslinti projekto 2 straipsnio 4 dalį, tačiau ir patį projektą papildyti naujo valstybės ar žinybinio registro steigimą reglamentuojančiomis nuostatomis.

Be to, projekto 2 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „į kurį“ įrašytinas žodis „kuriame“, o vietoj žodžių „psichologo kvalifikaciją turintys asmenys“, derinant šią nuostatą su projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktu sąvokos „psichologas“ apibrėžimu – žodis „psichologai“ (ši pastaba taikytina ir kitose projekto nuostatose vartojamai formuluotei „psichologo kvalifikaciją turintys asmenys“).

 

 

 

1.3

 

2

5

 

3. Projekto 2 straipsnio 5 dalies siūlome atsisakyti, o joje įtvirtintas reguliacinio pobūdžio nuostatas dėl registro tvarkytojo paskyrimo bei jo funkcijų siūlome dėstyti registro steigimą bei jo tvarkymą įtvirtinančiose projekto nuostatose (projekto 4 straipsnyje).

 

 

 

1.4

 

 

 

 

4. Derinant projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatas su projekto 2 straipsnyje pateiktais sąvokų apibrėžimais, ši dalis dėstytina taip: „psichologo praktine veikla gali užsiimti tik registruotas psichologas“.

Pritarti

 

1.5

 

4

2

 

5. Projekto 4 straipsnio 2 dalis pildytina nuostata, kad kartu su nurodytais dokumentais turi būti teikiamas ir psichologo prašymas dėl jo įregistravimo Psichologų registre.

Pritarti

 

1.6

 

4

3

 

6. Projekto 4 straipsnio 3 dalį reikėtų papildyti nuostata, numatančia, kad dokumento vertimas turi būti patvirtintas dokumentus išvertusio asmens parašu teisės aktų nustatyta tvarka.

Pritarti

 

1.7

 

4

 

N

7. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant reglamentavimą su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio nuostatomis, projekto 4 straipsnis turėtų būti papildytas nuostata, numatančia, kad už  registro objekto registravimą imamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas. 

 

Pritarti

 

1.8

 

4

5

 

8. Projekto 4 straipsnio 5 dalyje vartojamas pavadinimas „Psichologijos registras“. Visur kitur įstatymo tekste nurodomas „Psichologų registras“. Siūlytina nurodyti, ar analizuojamoje nuostatoje kalbama apie tą patį registrą, o jei taip - ištaisyti jo pavadinimą.

 

Pritarti

 

1.9

 

4

5

2

9. Projekto 4 straipsnio 5 dalies 2 punktas taisytinas kalbiniu požiūriu, nes jo redakcija nedera su šios dalies pirmąja pastraipa. Be to, šiame punkte vietoj žodžių „vientisųjų universitetinių psichologijos krypties studijų baigimo diplome“ įrašytini žodžiai „vientisųjų universitetinių psichologijos krypties studijų baigimą liudijančiame diplome“ arba „baigus vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas išduodamame diplome“.

Pritarti

 

1.10

 

4

5

N

10. Svarstytina, ar siekiant reguliuojamos profesijos atstovų veiklos viešumo, projekto 4 straipsnio 5 dalyje nereikėtų nustatyti, kad Psichologų registre skelbiami ir istoriniai duomenys apie psichologo registracijos sustabdymo bei panaikinimo atvejus bei šių sprendimų pagrindus.

Pritarti

 

1.11

 

4

6

 

11. Projekto 4 straipsnio 6 dalis tikslintina, nurodant, ar į registracijos pažymėjimo išdavimo terminą neįskaitomas laikas, kada pareiškėjui grąžinus prašymą dėl jo ir (ar) kartu teikiamų dokumentų trūkumų ar netikslumų, šie trūkumai ar netikslumai šalinami.

 

Pritarti

 

1.12

 

5

7

 

12. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 5 straipsnio 7 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar per 10 kalendorinių, ar 10 darbo dienų, atnaujinama psichologo registracija. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 6 straipsnio 3 daliai.

Pritarti

 

1.13

 

5

 

 

13. Projekto 5 straipsnyje, reglamentuojančiame psichologo registracijos sustabdymą, vietoj formuluotės „registracijos galiojimo sustabdymas“ vartotina formuluotė „registracijos sustabdymas“, nes galiojimo sustabdymas gali būti taikomas tik registracijos pažymėjimo atžvilgiu, tuo tarpu pati registracija registre yra sustabdoma.

Pritarti

 

1.14

 

5

1

2

14.Svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas neturėtų būti patikslintas, nurodant, kad psichologo registracija stabdoma psichologo laikino nušalinimo ne nuo bet kokių pareigų, o būtent su psichologo praktine veikla susijusių pareigų atveju.

Pritarti

 

1.15

 

1

2

 

15. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių „kai teismas priima sprendimą“ įrašytini žodžiai „įsiteisėjus teismo sprendimui“.

Pritarti

 

1.16

 

5

2

 

16. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas verstis psichologo praktine veikla registracijos sustabdymo laikotarpiu, projekte reikėtų nustatyti ir šio draudimo nesilaikymo teisines pasekmes (turbūt turėtų būti priimamas sprendimas dėl registracijos panaikinimo).

Pritarti

 

1.17

 

5

6

 

17. Projekto 5 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti terminą, per kurį psichologo registracija registro tvarkytojo sprendimu turi būti atnaujinta.

 

Pritarti

 

1.18

 

6

2

 

18. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „registracijos galiojimas buvo panaikintas“ įrašytini žodžiai „registracija buvo panaikinta“, o vietoj žodžio „pakartotinės“ – žodis „naujos“.

 

Pritarti

 

1.19

 

 

 

 

19. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnis pildytinas nuostatomis, nustatančiomis psichologo registracijos panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, teisines pasekmes, t.y. reikėtų aiškiai nustatyti tolimesnes vertimosi psichologo praktine veikla galimybes bei atitinkamai naujų prašymų dėl registravimo teikimo terminus bei procedūras.

Pritarti

 

1.20

 

8

1

 

20. Atsižvelgiant į tai, kad jokie kiti įstatymai bei teisės aktai nenustato specifinių psichologo praktinės veiklos sąlygų, nėra aiškūs nei projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinys, kuriuo registruoti psichologai įpareigojami laikytis kituose teisės aktuose nustatytų psichologų veiklos sąlygų, nei jo praktinis įgyvendinimas.

Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, įpareigojančios teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti psichologų praktinės veiklos dokumentus, nes jokie kiti teisės aktai, išskyrus teikiamą įstatymo projektą, reguliuojantys psichologų praktinę veiklą, neegzistuoja.

Pritarti

 

1.21

 

8

1

5

21. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto turinys tikslintinas, nes, pirma, šis įstatymas reguliuoja būtent praktinės psichologų veiklos su psichologinių paslaugų gavėjais sąlygas, o ne profesinius santykius (kas gali implikuoti ir psichologų tarpusavio profesinius santykius), o antra, psichologas savo profesine veikla, kaip ir bet koks kitas ūkine veikla besiverčiantis asmuo, dažniausiai verčiasi asmeniniams interesams (pvz., finansiniams) tenkinti.

Pritarti

 

1.22

 

8

 

 

22. Projekto 8 straipsnio 2 dalis yra perteklinė, nes psichologo pareiga laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų pareigų  jau įtvirtinta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte.

 

Pritarti

 

1.23

 

9,10

 

 

23. Vertinant projekto 9 ir 10 straipsnio nuostatas, susijusias su kitų valstybių piliečių galimybe teikti psichologines paslaugas Lietuvoje, pastebėtina, jog:

-            projekte nenurodyta institucija, kuri galėtų deramai įvertinti, ar psichologinės paslaugos Lietuvoje teikiamos tik laikinai ir kartais ir užtikrinti, jog tik laikinai įsiregistravęs asmuo neteiktų paslaugų nuolat;

-            projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostata dėl laikino užsiregistravimo Psichologų registre derintina su projekto 4 straipsnio 7 dalies nuostata, kad registracija registre yra neterminuota;

-            pagal projekto 9 straipsnio 2 dalį, įpareigojančią asmenis, siekiančius laikinai ar kartais teikti paslaugas Lietuvoje, laikinai užsiregistruoti Psichologų registre ir projekto 4 straipsnio 6 dalį, nustatančią jog registracijos pažymėjimas išduodamas per 15 darbo dienų po dokumentų pateikimo, darytina išvada, jog tik praėjus 15 darbo dienų terminui ir gavus registracijos pažymėjimą asmenys galėtų laikinai ir kartais teikti paslaugas Lietuvoje. Toks reguliavimas neatitinka 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 6 straipsnio a punkto, o kartu ir Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 8 straipsnio 1 punkto, pagal kuriuos, kitose valstybėse įsisteigę paslaugų teikėjai turi būti atleisti nuo leidimo gavimo ar registracijos, o tuo atveju, jei  numatoma laikinoji registracija, paslaugas turi būti leidžiama teikti ne nuo registracijos momento, o nuo dokumentų pateikimo registracijai;

-            projekto 9 straipsnio 3 ir 4 dalyje nurodytina apie kokius asmenis – nurodytus straipsnio 1 dalyje, ar bet kokius - jose kalbama;

-            Projekto 10 straipsnį derinant su Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 65 straipsnio reikalavimais, šiam straipsnyje turi būti įtvirtinta nuostata, kad dokumentus asmenys gali pateikti nuotoliniu būdu arba tiesiogiai;

-            įstatymo projekte turi būti nurodyta kompetentinga institucija, atsakinga už kvalifikacijos pripažinimą įsisteigiant Lietuvoje pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatas.

1.  

Pritarti

 

1.24

 

11

 

 

24. Projekto 11 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo vykdymą prižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo turinys, kaip jau minėta šioje išvadoje, iš esmės nėra susijęs su psichologinių paslaugų teikimo reglamentavimu. Taigi nesant specialių reikalavimų psichologinių paslaugų teikimui, nesant jokių konkrečių valdingų įgalinimų, suteiktų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai psichologų veiklos priežiūros srityje, jokia speciali šio įstatymo vykdymo priežiūra iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pusės objektyviai negalima. Tuo atveju, jei siekiama nustatyti, kad asmenys gavę netinkamos kokybės psichologines paslaugas, kaip ir bet kurias kitas netinkamos kokybės paslaugas, gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, straipsnis yra perteklinis ir neturintis teisinio krūvio, nes tokia teisė visiems vartotojams jau yra garantuojama Vartotojų teisių apsaugos įstatyme

Pritarti

 

1.25

 

13

 

 

25. Projekto 13 straipsnyje siūloma nustatyti įstatymo taikymo taisyklę asmenims, šiuo metu besiverčiantiems psichologo veikla ir siekiantiems ją tęsti po įstatymo įsigaliojimo, tačiau neturintiems tinkamo išsilavinimo. Šiems asmenims nustatomas trejų metų laikotarpis reikiamam išsilavinimui įgyti, nustatant, kad tokie asmenys gali verstis psichologo veikla neužsiregistravę Psichologų registre. Šiame kontekste manytina, jog tokių asmenų veikla turėtų būti aiškiai ir viešai deklaruojama kaip legali psichologų veikla, kartu su asmenimis, įregistruotais Psichologų registre. Todėl manytina, jog šie asmenys taip pat turėtų būti registruojami Psichologų registre, galimai su specialia registravimo tvarka. Be to, projekto 13 straipsnis turėtų būti papildytas nuostata, jog asmenys, per trejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo neįgiję reikiamo išsilavinimo, išbraukiami iš Psichologų registro ir netenka teisės verstis psichologo praktine veikla.

Pritarti

 

1.26

 

13

 

 

26. Projekto 13 straipsnio terminologija derintina su projekto terminologija atsisakant žodžių „dirbo“, „dirbti“ vartojimo.

 

Pritarti

 

1.27

 

 

 

14

 

 

27. Projekto 14 straipsnio 1 dalis tikslintina atsižvelgiant į tai, kad straipsnis turi tik dvi dalis ir neturi 3 bei 4 dalies, kurių įsigaliojimą siūloma reglamentuoti šioje dalyje.

Pritarti

 

1.       

2.

 

 

 

 

 

 

Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2019-02-27

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP­3234 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.

 

Pritarti

 

 

Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2019-02-27

5

2

 

1. Projekto 4 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos turinys nėra aiškus: „<...> skelbiami tokie aktualūs psichologų registro duomenys <...> diplome“. Svarstytina, ar neturėtų būti taisytina į „diplomo duomenys“ arba „diplome esantys duomenys“.

 

Pritarti

 

2.       

Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2019-02-27

 

 

 

2. Pažymėtina, kad asmens duomenų tvarkymas nuo 2018 m. gegužės 25 d. turi atitikti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) nuostatas. Reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas), tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų (duomenų kiekio mažinimo principas), laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys tvarkomi (saugojimo trukmės apribojimo principas)

Projekto 4 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinamas siekis viešai skelbti psichologo diplomo duomenis. Pažymėtina, kad Projekte ir jo aiškinamajame rašte nėra nurodoma ir pagrindžiama, kokiu tikslu, kokia apimtimi ir kiek laiko tokie duomenys bus tvarkomi (skelbiami, saugomi). Todėl Projektas ir jo aiškinamasis raštas turėtų būti tikslinami.

Siekiant užtikrinti Projekto nuostatų atitiktį Reglamento nuostatoms, vadovaujantis Reglamento 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento  57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlytina Projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.

 

Pritarti

 

3.       

Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2019-02-27

5

7

 

3. Svarstytina, ar registracija Psichologų registre neturėtų būti panaikinama, jei psichologas per tam tikrą laiką nepateikia dokumentų, įrodančių, kad išnyko registracijos galiojimo sustabdymo pagrindai, kaip tai yra nustatoma Projekto 5 straipsnio 7 dalyje.

 

Pritarti

 

4.       

Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2019-02-27

8

1

1

4. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinama, kad registruotas psichologas turi laikytis, be kita ko, psichologo praktinės veiklos sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Projekto nėra aišku, kokios yra registruoto psichologo praktinės veiklos sąlygos, kurių jis turi laikytis savo veiklos vykdymo metu.

 

Pritarti

 

5.       

Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2019-02-27

8

1

4

5. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto antrame sakinyje vartojamas žodis „taiso“, taisytinas į „tais“.

 

Pritarti

 

6.       

Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2019-02-27

9

2

 

6. Projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad ES valstybių narių piliečiai „turi teisę teikti psichologines paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai užsiregistravę Psichologų registre“ (išskirta mūsų). Nurodomoje nuostatoje vartojamo žodžio „laikinai“ reikšmė nėra aiški, t. y. ar turima omeny laikiną paslaugų teikimą, ar laikiną registraciją. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 4 straipsnio 7 dalyje yra nustatoma, kad registracija Psichologų registre yra neterminuota (ir kitoks reguliavimas ES valstybių narių piliečiams nėra nustatomas), manytina, kad šioje nuostatoje žodžio „laikinai“ reikšmė sietina su paslaugų teikimu. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nuostatą tikslinti.

 

Pritarti

 

7.       

Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2019-02-27

9

2

 

7. Pažymėtina, kad nėra aiškus teisės teikti laikinai ir kartais psichologo paslaugas Lietuvoje pradžios momentas. Projekto 9 straipsnio, reglamentuojančio ES valstybių narių piliečių teisę laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvoje, 2 dalyje nustatoma, kad nurodyti asmenys turi teisę laikinai teikti psichologines paslaugas Lietuvoje užsiregistravę Psichologų registre. Tačiau pagal Projekto 4 straipsnio 4 dalį įregistravimas registre patvirtinamas išduodant pažymėjimą, kuris pagal to paties straipsnio 6 dalį išduodamas per 15 darbo dienų. Iš siūlomo teisinio reguliavimo gali atrodyti, kad ES valstybės narės pilietis įgis teisę laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvoje tik praėjus 15 darbo dienų terminui, t. y. gavus registracijos pažymėjimą.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 6 straipsnio a punktą (Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 8 straipsnio 1 punktas) priimančiosioms valstybėms narėms nustatyta pareiga kitoje valstybėje narėje įsisteigusius paslaugų teikėjus atleisti nuo leidimo gavimo ar registracijos. Tačiau valstybės narės gali numatyti automatinę laikinąją registraciją, jei tokia registracija niekaip neuždelsia ir neapsunkina paslaugų teikimo bei nesudaro papildomų išlaidų paslaugos teikėjui. Atsižvelgiant į tai, teisės teikti laikinai ir kartais psichologo paslaugas Lietuvoje pradžia neturėtų būti siejama su registracijos pažymėjimo išdavimo data, t. y. tokias paslaugas turėtų būti leidžiama teikti tik pateiktus dokumentus Psichologų registrui. Atitinkamai siūlytina tikslinti Projekto 9 straipsnio 2 dalį aiškiai nustatant laikino paslaugų teikimo pradžios momentą.

Pritarti

 

8.      2

Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2019-02-27

10

 

 

8. Projektu turėtų būti paskirta kompetentinga institucija, atsakinga už Projekto 10 straipsnio nuostatų įgyvendinimą (kvalifikacijos pripažinimas įsisteigiant Lietuvoje pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo III dalies I ir II skyrius).

Pritarti

 

 

Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2019-02-27

9

10

4

 

9. Pažymėtina, kad Projekto 9 straipsnio 4 dalyje numatyta teisė, dokumentus teikti nuotoliniu būdu arba tiesiogiai, taip pat turėtų būti taikoma ir Projekto 10 straipsnio atveju, kaip tai nustatyta Direktyvos 57a straipsnyje (Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 65 straipsnis).

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

 

Nacionalinė sveikatos taryba

2019-05-19

 

 

 

Paspartinti LR Psichologų praktinės veiklos įstatymo, kuris nustato psichologo kvalifikacijos įgijimo sąlygas, psichologų praktinės veiklos licencijavimo tvarką, psichologų praktinės veiklos sąlygas, 2 psichologų teises ii pareigas, priėmimą, kad būtų užtikrinta teikiamų psichologinių paslaugų kokybė visuose sektoriuose (ir viešajame, ii dirbant privačiai), numatant galimybę Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos licencįjuoti medicinos psichologus.

Pritarti

 

 

Lietuvos psichologų sąjunga

 

 

 

<...>Labai svarbu, jog įstatymas galiotų visiems psichologines paslaugas teikiantiems specialistams ir užtikrintų psichologinių paslaugų kokybę įvairiose srityse – sveikatos, teisės, sporto, pedagoginėje, organizacinėje ir kt., taip pat privačiame sektoriuje. Atlikę palyginimą konstatuojame, kad įstatymo projektas Nr. XIIIP-685 įtvirtina minimalius psichologo praktinės veiklos reikalavimus numato Vyriausybės programoje siektiną psichologo paslaugų kokybės užtikrinimą naudojant licencijavimo modelį, tuo tarpu projektas NR. XIIIP-3234 įtvirtina tik šiuo metu egzistuojančius reikalavimus.

Nepritarta

Nepritarta projektui Nr. XIIIP-685(3).

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Specialiųjų Tyrimų Tarnyba

 

 

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Jūsų prašymą, atlikome Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-3234  (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

Atliekant antikorupcinį Projekto vertinimą nustatyta, kad juo siekiama reglamentuoti psichologų praktinę veiklą, taip užtikrinant kokybiškas psichologines paslaugas. Paminėtina tai, kad Projektas užregistruotas kaip alternatyvus variantas Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685.

Pažymime, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupciniu požiūriu įvertino ankstesnius Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-685 variantus ir pateikė antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų[1], į kuriuos visa apimtimi atsižvelgta, todėl pakartotinio antikorupcinio vertinimo neatlikome. Atkreiptinas dėmesys tik į tai, kad į Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. 685(3) nėra įtraukti paskutiniai Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymai[2], kurie buvo suformuluoti atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus.

Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, esminių antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau pritariame daugeliui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019-03-05 ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019-02-27 išvadose išdėstytų teisinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų, kurie psichologų praktinės veiklos teisinį reguliavimą padarytų aiškesnį, nuoseklesnį, kartu ir atsparesnį korupcijai.

 

Atsižvelgti

 

3.

Švietimo ir mokslo ministerija

 

 

 

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – Ministerija), vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo dėl psichologų veiklos 2019 m. rugpjūčio 1 d. protokolą Nr. LV-224, pagal kompetenciją teikia pasiūlymus Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektams Nr. XIIIP-685(3) ir XIIIP-3234.

Ministerijos specialistų nuomone, Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-685(3) (toliau – Įstatymo projektas) yra aktualus ir jame numatomas teisinis reguliavimas – licencijavimas, yra tinkama psichologų kaip valstybės reguliuojamos profesijos atstovų praktinės veiklos kokybės priežiūros forma. Ministerija pateiktam įstatymo projektui iš esmės pritaria, tačiau atkreipia dėmesį, kad įstatymo projektas tikslintinas šiais aspektais:

1. Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu psichologas turi visas teises ir pareigas kaip psichologo praktinės veiklos licenciją turintys psichologai. Kyla klausimas, kaip bus įdarbinamas asmuo, tik ką baigęs psichologijos studijas, tačiau dar neturintis psichologo praktinės veiklos licencijos? Kokia bus jo pareigybė?

2.  Siekdami Įstatymo projekto nuostatų dermės su Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis siūlome 3 straipsnio 2 dalį formuluoti taip: „Psichologo kvalifikacija įgyjama baigus universitetines psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas arba vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas, arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstant kaip lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“. Taip pat siūlome Įstatymo projekto 24 straipsnio 1, 2, 3 dalyse vieningai naudoti šio Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies patikslintą formuluotę.

Ministerijos nuomone, Psichologų praktinės veiklos įstatymo XIIIP-3234 projektas, kuriame numatoma vienintelė būtinos psichologų kaip valstybės reguliuojamos profesijos atstovų praktinės veiklos sąlyga – įsiregistravimas Psichologų registre, nekuria teisinių prielaidų psichologų praktinės veiklos kokybei užtikrinti, todėl yra netikslingas ir nesvarstytinas. Psichologo kvalifikaciją patvirtinančio aukštojo mokslo pažymėjimo bet koks viešas paskelbimas, pvz., psichologus vienijančios asociacijos Lietuvos psichologų sąjungos interneto svetainėje, formaliai atliktų tokią pačią viešinimo ir psichologo „veiklos legitimumo“ funkciją. Įstatymo projekte siūlomas modelis neatitinka esminių valstybės reguliuojamos profesijos principų, nes jame valstybės reguliuojamai psichologų profesijai nenustatomi jokie padidinti reikalavimai bei nenustatomas joks jų veiklos priežiūros mechanizmas. Atkreipiame dėmesį, kad projekte nurodyta valstybės įmonė Registrų centras nevykdo jokių valstybės reguliuojamos profesijos asmenų veiklos priežiūros funkcijų.

 

Pritarti iš dalies

Nepritarta projektui Nr. XIIIP-685(3)

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

1. Sprendimas:  Pritarti įstatymo projektui.

2. Pasiūlymai:

– Siūlyti atsižvelgti į Teisės departamento pastabą jog „tik formalus šių sąlygų turinys, t.y. reikalavimas įgyti psichologo kvalifikaciją bei įsiregistruoti atitinkame registre, nekeliant jokių papildomų reikalavimų valstybės reguliuojamai profesijai, nedera su bendraisiais reguliuojamų profesijų reglamentavimo principais ir iškreipia visą valstybės reguliuojamos profesijos priežiūros modelį. <..> manome, kad siūlomas reguliavimas dėl vienintelės būtinos psichologų kaip valstybės reguliuojamos profesijos atstovų praktinės veiklos sąlygos – įsiregistravimo registre, neturi jokio teisinio krūvio ir yra netikslingas.

– Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą nustatant tas psichologų praktinės veiklos  sritis, kurios yra viešo intereso dalykas ( valstybės reguliuojama veikla) ir yra licencijuojamos;

–        Nustatyti, kad visuomenės reikšmę turinčių psichologų veiklos sričių licencijavimą įgyvendina valstybės institucija pagal veiklos srities kompetenciją, pvz. sveikatos psichologų licencijavimą užtikrina Sveikatos apsaugos ministerija (jos padalinys).

Tobulinti projektą atsižvelgiant į ekspertų išvadas.

7. Balsavimo rezultatai: : už – 3, prieš – 0, susilaikė – 1, (nedalyvavo balsavime – 2).

            8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas.            

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                        Valerijus Simulik

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė