|
Argumentai:
Atsižvelgiant į
tai, kad Seimas jau yra pritaręs mano pasiūlymui po svarstymo, o
Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) yra pritaręs A. Palionio pasiūlymui,
teikiu naują konsoliduotą pasiūlymą apjungiantį A. Palionio pasiūlymo dalį,
kuriai yra pritaręs BFK ir esminę mano pasiūlymo elementą,
siekiant užtikrinti galimybę mokesčių mokėtojams prašymus mokesčių
administratoriui pervesti dalį pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę
pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, pateikti jiems prieinamu būdu, t. y.
paties mokesčių mokėtojo pasirinkimu - raštu arba elektroninėmis priemonėmis,
siūloma Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnyje įtvirtinti
atitinkamą mokesčių mokėtojo teisę.
Pažymėtina, kad
tokio teisinio reguliavimo poreikis įstatymo lygmeniu atsirado dėl mokesčių
administratoriaus ketinimų nuo 2020 m. sausio 1 d. įstatymų įgyvendinamaisiais
teisės aktais apriboti galimybę mokesčių mokėtojams minėtus prašymus pateikti
rašytine forma, numatant galimybę šiuos prašymus teikti tik elektroniniu
būdu.
Pasiūlymo autoriaus
nuomone, tokiu būdu būtų nepagrįstai ribojamos galimybės mokesčių mokėtojams
skirti paramą nevyriausybinėms organizacijoms, politinėms partijoms,
profesinėms sąjungoms ir kitiems paramos gavėjams, todėl teikiamas
atitinkamas pasiūlymas dėl mokesčių mokėtojo teisės teikti prašymus skirti
dalį pajamų mokesčio paramai raštu arba elektroniniu būdu.
Pasiūlymas: Pakeisti
Įstatymo projekto 1 ir 2 straipsnius ir juos išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Gyventojams ir mokestį išskaičiuojantiems asmenims deklaracijų blankai ir
metodiniai jų pildymo nurodymai išduodami nemokamai. Mokesčio
administratorius pas jį atvykusiems Lietuvos gyventojams jų prašymu padeda
užpildyti deklaracijas ir (ar) prašymus pervesti
dalį pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją,
sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio
deklaracijos neteikia, – dalį mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto
pajamų mokesčio sumos.“
„2.
Pripažinti netekusia galios 35 straipsnio 3 dalį.
1. Pakeisti 35 straipsnio pavadinimą:
„35 straipsnis. Mokesčių mokėtojo
pareigos ir teisės“.
2. Pripažinti netekusia galios 35 straipsnio 3
dalį, papildyti 35 straipsnį 4 dalimi ir straipsnį išdėstyti taip:
„1. Nuolatinis Lietuvos
gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas, nurodytas šio
Įstatymo 21 straipsnyje, privalo saugoti sumokėjimą patvirtinančių dokumentų
originalus arba jų nuorašus, patvirtintus notarine tvarka, ne trumpiau kaip
10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų mokesčio
deklaracijos pateikimo.
2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas,
pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai
informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka.
3. Nuolatinis Lietuvos
gyventojas privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka
nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo yra susijęs darbo
santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę, kurioje jis
turi nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gaudamas su darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų, privalo centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį
išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo nuolatinę
gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo
tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, privalo centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio
mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, jeigu turėjo gyvenamąją vietą
Lietuvoje. Jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną
nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje,
mokestį išskaičiuojančiam asmeniui privalo nurodyti savivaldybę, kurioje jis
turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę buvimo
Lietuvoje dieną. Tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas
praėjusiu mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje neturėjo gyvenamosios vietos,
jis privalo nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje
jis turi gyvenamąją vietą mokestiniu laikotarpiu, jeigu jis turi gyvenamąją
vietą Lietuvoje.“
3. Nuolatinis
Lietuvos gyventojas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi
teisę šio Įstatymo 34 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus prašymus pervesti
dalį pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją,
sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio
deklaracijos neteikia, – dalį mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto
pajamų mokesčio sumos, mokesčių administratoriui pateikti rašytine ar elektronine forma. “
|