LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GĖLO POŽEMINIO VANDENS GAVYBOS GRĘŽINIŲ ĮTEISINIMO LAIKINOJO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-144(2)
2021-09-22 Nr. 113-P-21
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.
Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.
Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai: viceministras Darius Kvedaravičius; Taršos prevencijos politikos grupės vyresn. patarėja Agnė Kniežaitė-Gofmanė; Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistai Valentina Tuskenytė ir Vaidas Jusis; Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausiasis specialistas Mindaugas Žolynas, Lietuvos geologijos tarnybos prie AM atstovai: Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė; Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas Tadas Gauronskis, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai: direktorė Roma Žakaitienė; patarėjos Agnė Kazlauskienė ir Linda Kreimerytė, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos atstovai: prezidentas Bronius Miežutavičius; direktorius Vaidotas Ramonas; atstovė Beata Vilienė, Finansų ministerijos atstovai: Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėja Ramunė Fabijonavičiutė; skyriaus patarėjas Egidijus Vizgirda; Biudžeto departamento Ūkio sektorių skyriaus vyr. specialistė Lilija Suchocka, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova, Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus specialistas Aivaras Raišys, Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romasis Vaitiekūnas, UAB „Vandens harmonija“ atstovas Anicentas Štuopis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymo tikslas - įstatymo galiojimo laikotarpiu sudaryti teisines prielaidas asmenims įregistruoti esamus, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus ir Žemės gelmių registre neregistruotus, gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius. Pažymėtina, kad tiek iš įstatymo projekto 1 straipsnio, tiek iš kitų projekto straipsnių nėra aišku, kokiu būdu būtų nustatoma, įvertinama, kad gėlo požeminio vandens gavybos gręžinys yra įrengtas būtent iki įstatymo įsigaliojimo, o ne jam jau įsigaliojus. Projekte siūloma atleisti nuo administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų, bet neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių valdytojus ir (arba) naudotojus, taip pat jiems nebūtų taikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma, kad gręžinys įrengtas iki įstatymo įsigaliojimo, ir subjektą, kuris turėtų įgaliojimus tai konstatuoti. |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
1 |
|
|
2. Projekto 1 straipsnio nuostatose nėra pakankamai tiksli formuluotė „netaikant< ...> didesnio tarifo mokesčio už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį“, nes projekto nuostatose yra nustatytas reglamentavimas ne tik apie didesnio tarifo minėto mokesčio netaikymą, bet projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse yra nustatytas reglamentavimas ir apie įprasto mokesčio už požeminio vandens išteklius netaikymą. Svarstytina, ar nereikėtų projekto 1 straipsnio nuostatų tikslinti. |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
2, 3, 4, 5, 7 |
|
|
3. Projekto 2 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostata ,,asmuo, kuriam priklauso gręžinys” vertintina kaip stokojanti teisinio aiškumo. Iš jos turinio neaišku, kokiais konkrečiai kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad asmeniui priklauso gręžinys, kokias teises turėtų asmenys į tokius gręžinius bei tokių teisių atsiradimo pagrindai. Todėl nėra aišku kuriuos subjektus minėta nuostata apimtų. Taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai); teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, minėtą projekto nuostatą reikėtų patikslinti arba jos atsisakyti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, reikėtų patikslinti arba atsisakyti vertinamosios nuostatos vartojimo projekto 3 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnyje, 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse. |
Pritarti |
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
2 |
1,3 |
|
4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti sąlygas, kada būtų netaikoma administracinė ir juridinių asmenų atsakomybė ir netaikomas didesnio tarifo mokestis. Viena iš sąlygų yra „jeigu asmuo, <...>, šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka sumokėjo vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką <...> už išgauto požeminio vandens išteklius iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Šios projekto nuostatos dėl jų konstrukcijos nėra pakankamai aiškios, t. y., neaišku, ar minėta įmoka turi būti sumokėta iki įstatymo įsigaliojimo (tokiu atveju neaišku, kokiu būdu asmuo galėtų sumokėti įmoką iki šio įstatymo įsigaliojimo, kai pati įmoka nustatoma įstatymu ir jos mokėjimas būtų galimas tik įsigaliojus įstatymui), ar vis dėlto įmoka būtų mokama už iki šio įstatymo įsigaliojimo išgautus požeminio vandens išteklius. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatoms. |
Pritarti |
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
2 |
5,6 |
|
5. Projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostata ,,už paskutinius trejus metus“ nėra aiški. Neaišku, iki kurio veiksmo turėtų būti skaičiuojamas trejų metų laikotarpis. Projekto nuostatos tobulintinos taip, kad būtų pašalintas šis neaiškumas. |
Pritarti |
|
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
3 4 5 6 |
|
|
6. Projekto 3 straipsnyje siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų ir Žemės gelmių registre neregistruotų gręžinių registravimą. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo įrengto požeminio vandens gavybos gręžinio registravimo procedūrą galėtų inicijuoti asmuo, kuris tokį gręžinį naudoja, jį valdo ar kuriam toks gręžinys priklauso. Pažymėtina, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos registruoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių savininkais asmenis, kurie nėra įgiję nuosavybės teisių į gręžinius Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Taigi asmenys, teisėtai valdantys vandens gręžinius, nuosavybės teisę į juos galėtų įgyti Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar atitinkamų gręžinių registravimą neturėtų atlikti asmuo, kuris nustatyta tvarka yra įgijęs nuosavybės teises į Žemės gelmių registre registruotiną gręžinį ar jo įgaliotas asmuo, o ne kitas asmuo. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas projekto nuostatas, kuriose siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimą Žemės gelmių registre, o taip pat ir projekto nuostatas, kuriose reglamentuojamas įregistruotų gręžinių savininkų įrašymas į minėtą registrą. Be to, iš projekto 3 straipsnyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aiški gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimo tvarka, jeigu vieną gręžinį iki įstatymo įsigaliojimo įsirengia keli asmenys, kurie, manytina, Žemės gelmių registre turėtų būti registruojami jo savininkais. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnio nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų papildyti ir projekto 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatas. |
Pritarti |
|
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
3 |
1 |
|
7. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Savivaldybės institucijų kompetencija žemės gelmių naudojimo srityje yra nustatyta Žemės gelmių įstatymo 5 straipsnyje. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma savivaldybėms nustatyti naują funkciją neįteisintų (neįregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo srityje. Tai savivaldybės turės atlikti laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šalyje gali būti daugiau kaip 30 tūkstančių neįteisintų (neregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar savivaldybėms minėtos funkcijos įgyvendinimui neturėtų būti skiriami atitinkami valstybės biudžeto asignavimai. |
Pritarti |
|
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
3 |
5 |
|
8. Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimą naudoti gręžinį, bet nesant galimybės Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ir įrašyti (įregistruoti) Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, turi per 12 mėnesių nuo pritarimo gavimo šį gręžinį likviduoti. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas kontroliuotų, ar gręžiniai aukščiau minėtu atveju per dvylikos mėnesių terminą yra likviduoti, kokios teisinės pasekmės kyla, jeigu asmuo per minėtą terminą neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos likviduoti gręžinį. Nėra aišku, ar pastaruoju atveju gręžinys būtų likviduojamas priverstinai. Jeigu taip, tai kokia tvarka ir kokio subjekto lėšomis tai būtų atliekama. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai nereikėtų papildyti ir projekto 3 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatų. |
Nepritarti |
Argumentai: Gręžiniams nustatytų aplinkosaugos reikalavimų laikymosi priežiūrą vykdo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Vadovaujantis Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo nustatytais reikalavimais pastaboje aptariamu atveju privaloma gręžinį likviduoti savo lėšomis. Taip pat pažymėtina, kad naudojimasis gręžiniu pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus užtraukia Aplinkos apsaugos įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse numatytą atsakomybę ir ekonomines sankcijas. |
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
3 |
6, 7 |
|
9. Projekto 3 straipsnio 6 ir 7 dalyje siūloma nustatyti 3 mėnesių terminą, per kurį asmuo turi gręžinį likviduoti. Svarstytina, ar toks terminas yra logiškas ir pagrįstas, nes gali būti tokių situacijų, kai asmuo dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (pavyzdžiui, užtrunka gręžinio likvidavimo dokumentų įforminimas, asmenų, likviduojančių gręžinius, dėl įstatymo įgyvendinimo padidėjęs darbo krūvis, netinkamos meteorologinės sąlygos likvidavimo darbams atlikti ar pan.) nespėja laiku likviduoti gręžinį. Be to, projekto 3 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatos suponuota tai, kad asmuo, gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos nepritarimą naudoti gręžinį dėl to, kad gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, turi ne tik per 3 mėnesius nuo nepritarimo gavimo gręžinį likviduoti, bet ir per tuos tris mėnesius prisijungti prie viešojo vandens tiekėjo infrastruktūros, nes kitu atveju asmuo liktų be geriamojo vandens aprūpinimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti ilgesnį terminą, per kurį asmuo privalėtų likviduoti gręžinį arba nustatyti procedūras kokiais atvejais ir kokia tvarka šis terminas gali būti pratęstas. |
Pritarti |
|
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
4 |
2 |
|
10. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad viešasis juridinis asmuo, nusprendęs įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau bešeimininkį gręžinį, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir per 18 mėnesių nuo šios informacijos pateikimo, vadovaudamasis Žemės gelmių registro nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos pateikti reikalingus dokumentus savininko duomenų įrašymui Žemės gelmių registre. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinamojoje projekto nuostatoje vartojama sąvoka ,,bešeimininkis gręžinys“. Civilinio kodekso 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Todėl lieka neaišku, kurio asmens kaip gręžinio savininko duomenys turėtų būti nurodyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos bei pateikti Žemės gelmių registrui, nes, kaip jau buvo minėta, bešeimininkis daiktas neturi savininko arba jis nežinomas. Be to, Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata derintina su Civilinio kodekso 4.57 ir 4.58 straipsnių nuostatomis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūlomas teisinis reguliavimas skirtas būtent tik viešiesiems juridiniams asmenims, nusprendusiems įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą. |
Pritarti |
|
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
5 |
|
|
11. Pagal projekto 5 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šio įstatymo nustatytais atvejais Žemės gelmių registre įregistravus gręžinį arba įrašius gręžinio savininko duomenis Žemės gelmių registre, asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, kai pagal Žemės gelmių įstatymą toks leidimas privalomas, iki 2024 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo gręžinio įregistravimo Žemės gelmių registre dienos arba skaičiuojant nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo Žemės gelmių registre dienos. Svarstytina, ar iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudotojai ir (ar) valdytojai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka būtų atleidžiami nuo atsakomybės už neįregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudojimą, įregistruos Žemės gelmių registre iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio gavybos vandens gręžinius ir, juos įregistravę, galės naudoti požeminio vandens išteklius iki aukščiau nurodytos datos be Žemės gelmių įstatyme nustatyto privalomo leidimo, neatsidurtų geresnėje situacijoje lyginant su naujais tokių gręžinių savininkais, kurie naujus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius įrengtų laikydamiesi nustatytų teisės aktų reikalavimų ir galėtų naudoti juos tik gavę atitinkamus leidimus. Svarstytina, ar, siekiant to išvengti, registruojant iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, jų savininkai tuo pačiu metu neturėtų gauti atitinkamus leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, jeigu jie yra privalomi pagal Žemės gelmių įstatymą. Kartu, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 5 straipsnio nuostatų nereikėtų patikslinti, kad ne tik „asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, bet tokią teisę turi ir asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre registruotą gręžinį, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko. Be to, projektą tobulinant teisės technikos požiūriu, projekto 5 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Pritarti Teisės departamento pastabai patikslinti 5 straipsnio nuostatas. Taip pat pritarti, kad projekto 5 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia.
Nepritarti Teisės departamento siūlymui, kad prieš registruojant iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, jų savininkai tuo pačiu metu turėtų gauti atitinkamus leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, jeigu jie yra privalomi pagal Žemės gelmių įstatymą. Pažymėtina, kad leidimo naudoti požeminio vandens išteklius procedūra susideda iš kelių etapų, todėl jo išdavimas kartu registruojant gręžinį būtų sunkiai įmanomas.
|
|
12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
5 |
|
|
12. Nėra pakankamai aiški projekto 5 straipsnio antrojo sakinio nuostatų paskirtis, nes jos tiesiogiai neišplaukia iš pirmojo sakinio nuostatų, t. y., neaišku, ką jomis norima nustatyti, ar tai, kad, įteisinus gręžinį ir tokiu atveju išduodant leidimą naudoti požeminio vandens išteklius, jame nustatomas požeminio vandens išteklių kiekis priklauso nuo sumokėtos vienkartinės įmokos dydžio, ar turima omenyje kas kita. |
Pritarti |
|
|
13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
6 |
2 |
|
13. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Vienkartinė įmoka mokama pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį: nuo iki 10 m3 per parą – 500 eur; nuo 10 - 100 m3 per parą – 1000 eur; 100 ir daugiau m3 per parą – 5000 eur.”. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nuostatoje ,,nuo iki 10m3 – 500 eur” nereikėtų išbraukti žodžio ,,nuo”, o vietoj trumpinio „m3“ įrašyti žodžius „kubinių metrų“. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokio dydžio įmoką reikėtų sumokėti, jei išgaunamas požeminio vandens išteklių kiekis būtų lygiai 10 ar 100 kubinių metrų, todėl, svarstytina, ar vietoj formuluotės „nuo 10 - 100 m3 per parą“ nereikėtų įrašyti formuluotę „10 ir daugiau kubinių metrų, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų. Be to, šiose projekto nuostatose prieš žodį „išteklių“ įrašytini žodžiai „požeminio vandens“. |
Pritarti |
|
|
14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
6 |
3 |
|
14. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, kartu su projektu neturėtų būti teikiamas ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame būtų aiškiai nustatoma, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas sudaro ir projekte siūlomos nustatyti vienkartinės įmokos, taip pat nustatyti kokioms priemonėms finansuoti šios lėšos būtų naudojamos (minėto įstatymo 3 ir 4 straipsniai). |
Nepritarti |
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vienkartinė įmoka mokama bus terminuotą laikotarpį, manytina, kad keisti Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo nėra tikslinga. Pažymėtina, kad vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, vienkartinės įmokos sumokėjimo metu surinktos lėšos priskiriamos prie kitų teisėtai gautų lėšų (žr. 13 str. 3 d.). |
|
15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
1, 2,
4, 7 |
3,4,5,6
2 |
|
15. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojamos skirtingos formuluotės: pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje, vartojama formuluotė „įrengtiems, Žemės gelmių registre registruotiems, tačiau savininkų neturintiems gręžiniams“, projekto 4 straipsnio pavadinime – „Žemės gelmių registre registruoto, neturinčio nurodyto savininko, gręžinio“, o 7 straipsnio pavadinime - ,,neįregistruoto Žemės gelmių registre ar savininko neturinčio gręžinio“. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse ir 7 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį“. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose reikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimą. |
Pritarti |
|
|
16. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
7 |
1 |
|
16. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmens, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, iš šio gręžinio iki 2024 m. spalio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo likvidavo Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį“. Šių projekto nuostatų konstrukcija nėra suprantama loginiu aspektu: jeigu asmuo gręžinį likvidavo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (pagal projekto 8 straipsnio 1 dalį iki 2021 m. lapkričio 1 d.), tai kokie iš šio gręžinio iki 2024 m. spalio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai būtų laikomi išgauti neteisėtai. |
Pritarti |
|
|
17. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
7 |
2 |
|
17. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmens iš gręžinio, įrengto iki šio įstatymo įsigaliojimo ir registruoto Žemės gelmių registre, tačiau savininko neturinčio, iki 2024 m. spalio 30 d. išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu nusprendžia įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie turimą arba valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau savininko neturintį gręžinį ir apie tai šio įstatymo nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Kyla abejonių, ar vien tik to, kad asmuo nusprendžia registruoti gręžinio savininką Žemės gelmių registre ir apie tai informuoja nurodytą valstybės instituciją pakanka, kad jo išgauti požeminio vandens ištekliai būtų laikomi išgautais teisėtai. Svarstytina, ar tai neturėtų būti siejama su savininko įregistravimu Žemės gelmių registre, bet ne asmens sprendimo dėl įregistravimo priėmimu. |
Nepritarti |
Argumentai: Pažymėtina, kad savininko duomenų įrašymas į Žemės gelmių registrą susideda iš kelių etapų: pirmiausia asmuo kreipiasi į savivaldybę, atlieka duomenų apie gręžinį surinkimą, vandenvietės apsaugos zonos derinimą. Tik po šių procedūrų asmuo įrašomas į Žemės gelmių registrą kaip savininkas. Pastebėtina, kad Įstatymo projekte numačius, kad ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai nuo momento, kada savininko duomenys įrašyti į Žemės gelmių registrą, pareigūnas, vykdantis aplinkos apsaugos kontrolę, nelegalaus gręžinio savininkui galėtų skirti baudas. |
|
18. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
8 |
4 |
|
18. Projekto 8 straipsnio 4 dalyje tikslintinas šiose nuostatose nurodyto įstatymo pavadinimas, vietoj žodžio „Mokesčių“ įrašant žodį „Mokesčio“. |
Pritarti |
|
|
19. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
|
|
* |
19. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 20 d. Seime yra registruotas Vyriausybės teiktas Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-5316), kurio nuostatose siūlomas kiek kitoks teisinis reguliavimas nei teikiamo įstatymo projekto nuostatose, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. |
Pritarti |
|
|
20. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
|
|
* |
20. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto - požeminio vandens išteklių naudojimą, o pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymą, galimai sumažėtų valstybės biudžeto pajamos, o pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. |
Pritarti |
Išvada gauta – LR Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas Nr. 654.
|
|
21. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-24 |
|
|
* |
21. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma reglamentuoti fizinių asmenų atleidimo nuo administracinės atsakomybės už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas, taip pat juridinių asmenų atleidimo už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1231 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką sąlygas. Be to, projekto 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 2 straipsnis taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtai, bet neužbaigtai administracinių nusižengimų teisenai už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas ir pradėtai, bet neužbaigtai ekonominės sankcijos skyrimo teisenai už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1231 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. |
Pritarti |
Išvada gauta – LR Specialiųjų tyrimų tarnybos 2021 m. birželio 21 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-4751 (G-2021-7168). |
|
22. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-04-16 |
|
|
* |
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą Nr. XIVP-144(2) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-09-17
|
3 |
|
|
Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo derinimui pateiktus projektus: Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą Nr. XIVP-144(2) (toliau – Laikinojo įstatymo projektas), Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-145(2), Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-146(2) bei teikia šiuos pasiūlymus ir pastabas: Laikinojo įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodoma, kad „turima gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą“, t. y. savivaldybėms priskiriama papildoma funkcija, kuri reikalaus žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Savivaldybės teiraujasi, iš kokių resursų turės būti vykdomos šios papildomos funkcijos. |
Atsižvelgti |
Argumentai: Siūlytina palaikyti Vyriausybės 2021-08-11 išvadoje pateiktą pasiūlymą Įstatymo projekte numatyti, kad 1/5 vienkartinės įmokos būtų įskaitoma į savivaldybių biudžetą. Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas Nr.1.
|
|
2. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-09-17
|
3 |
1 |
|
Savivaldybės prašo patikslinti Laikinojo įstatymo projekto 3
straipsnio 1 punkto nuostatą „Savivaldybės vykdomoji institucija gali
nepritarti naudoti gręžinį, tik jeigu gręžinys yra viešojo geriamojo vandens
tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo
infrastruktūra“, papildant „Savivaldybės vykdomoji institucija gali
nepritarti naudoti gręžinį, <...> |
Nepritarti |
Argumentai: Teritorijų planavimo įstatymas nereglamentuoja reikalavimų vandens gręžinio planavimo, projektavimo dokumentams. Požeminio vandens gręžinio projektas rengiamas pagal Aplinkos ministro patvirtintą tvarką.
|
|
3. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-09-17
|
6 |
|
|
Laikinojo įstatymo projekto 6 straipsnyje numatyta, kad asmuo, kuris nustatyta tvarka kreipiasi ir privalo gauti leidimą naudotis požeminio vandens ištekliais, turi sumokėti įstatymo 2 dalyje nustatytą vienkartinę įmoką pagal planuojamą išgauti išteklių kiekį, kur numatyta įmoka ir iki 10 m3 ir iki 100 m3 kiekiui. Tačiau LR Žemės gelmių įstatyme numatyta, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti: 1) gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį; 2) gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį. Atkreipiame dėmesį, jog Laikinojo įstatymo projekte nėra numatyta administravimo tvarka įmokų sumokėjimui ir jų kontrolei.
|
Nepritarti |
Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo vienkartinę įmoka sumoka į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kuri įskaitoma į valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21 |
|
|
* |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto prašymu, atliko Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto Nr. XIVP-144(2) (toliau – Gręžinių įteisinimo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-145(2) (toliau – Mokesčio įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-146(2) (toliau – Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projektas) (toliau kartu – Projektai) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projektų antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad dėl siūlomo reglamentavimo gali būti sudaromos išskirtinės palankesnės sąlygos naudoti gėlo vandens gręžinius tiems asmenims, kurie juos yra įsirengę ir naudoja be reikalingų leidimų, asmenų, kurie gėlo vandens gręžinius yra įsirengę ir juos naudoja laikydamiesi nustatyto teisinio reglamentavimo, atžvilgiu, todėl kai kurios Projektų nuostatos vertintinos kaip ydingos antikorupciniu požiūriu. |
Atsižvelgti |
|
|
2. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21 |
|
|
|
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo skaidrumo ir atsparumo korupcijai, didinti pasitikėjimą valstybės institucijomis, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Kritinių antikorupcinių pastabų neteikiama. |
Atsižvelgti |
|
|
3. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21 |
|
|
* |
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 2.1. Gręžinių įteisinimo projekte nustatyta, kad įteisinti bus galima iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo vandens gręžinius, tačiau nėra detalizuota, kokiais duomenimis vadovaujantis bus nustatomas gręžinio įrengimo laikas. Pagal siūlomą teisinį reglamentavimą gręžinio savininkams ir naudotojams būtų privaloma įrodyti gręžinio įrengimo laiką. Nereglamentuojant kokiais duomenimis bus privaloma pagrįsti šį kriterijų, ar konkretus gręžinys jį atitinka, turėtų vertinti sprendimą dėl gręžinio įteisinimo priimantis asmuo savo nuožiūra. Nepakankamas reglamentavimas sudarytu sąlygas asmenų priimančių sprendimus dėl gręžinio įteisinimo absoliučiai diskrecijai, t. y. kiekvienu atveju toks asmuo savo nuožiūra galėtų spręsti ar konkretus gręžinys įrengtas iki įstatymo įsigaliojimo ar po įstatymo įsigaliojimo, o tai didina riziką pasireikšti korupcijai ir laikytina korupcijos rizikos veiksniu. |
Atsižvelgti |
Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1. |
|
4. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21 |
1 |
|
|
2.2. Gręžinių įteisinimo projekto 1 straipsnyje nustatyta, kad pirmiausia turi būti sudaromos prielaidos įregistruoti esamus gręžinius, o po to vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu, gautas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, netaikant administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės ir didesnio tarifo mokesčio už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį. Ši nuostata diskutuotina tuo aspektu, kad gali susidaryti situacijos, kad įregistravus esamą gręžinį ir jame negavus leidimo naudoti požeminio vandens išteklius jis turėtų būti likviduojamas. Tokiu būdu laikantis šioje nuostatoje nurodytų procedūrų eiliškumo būtų atliekami nereikalingi biurokratiniai veiksmai bei didinama administracinė našta tiek valstybės institucijoms tiek asmenims siekiantiems įteisinti gėlo vandens gręžinius. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus ir siekdami, kad gręžinių įteisinimo procedūros nedidintų administracinės naštos, siūlome keisti Gręžinių įteisinimo projekte nustatytų procedūrų eiliškumo reglamentavimą, nustatant, kad tais atvejais kai reikalingas leidimas konkrečiam gręžiniui naudoti požeminio vandens išteklius, pirmiausia turi būti kreipiamasi dėl tokio leidimo. |
Nepritarti |
Argumentai: Kol nėra objekto – įregistruoto gręžinio, tol nėra kam išduoti leidimo naudoti požeminio vandens išteklius. Įstatymo projekte numatyta, kad asmuo, kuriam reikės leidimo prieš gręžinio legalizavimą, privalės sumokėti vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką ir tik tuomet galės pradėti gręžinio legalizavimo procesą. Sumokėjus įmoką, užregistravus gręžinį, bus galima pradėti vykdyti kitas leidimui gauti reikalingas procedūras (požeminio vandens išteklių aprobavimas, vandenvietės apsaugos zonų nustatymas), kurių įgyvendinimas gali užtrukti. Atsižvelgiant į tai projekte yra siūlomas 18 mėn. pereinamasis terminas. Priežastys negauti leidimo išlieka tokios pačios kaip ir legalaus gręžinio atveju.
|
|
5. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21 |
5 |
|
|
2.3. Gręžinių įteisinimo projekto 5 straipsnyje nustatyta, kad <...>Šio įstatymo nustatytais atvejais Žemės gelmių registre įregistravus gręžinį arba įrašius gręžinio savininko duomenis Žemės gelmių registre, asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, kai pagal Žemės gelmių įstatymą toks leidimas privalomas, iki 2024 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo gręžinio įregistravimo Žemės gelmių registre dienos arba skaičiuojant nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo Žemės gelmių registre dienos.<...>. Priėmus šią nuostatą būtų sudaromos palankesnės sąlygos naudoti požeminio vandens išteklius asmenims, kurie naudoja neregistruotus vandens gręžinius bei neturi leidimų naudoti požeminio vandens išteklius tų asmenų atžvilgiu, kurie įsirengs gręžinius po įstatymo įsigaliojimo. Po įstatymo įsigaliojimo asmenys laikydamiesi nustatytų reikalavimų požeminio vandens išteklius naudoti galės tik turėdami visus leidimus, ir jeigu nesilaikys teisinio reglamentavimo jiems bus taikomos administracinės nuobaudos bei didinami mokesčiai už gamtos išteklius, tuo tarpu asmenys naudojantys neįregistruotus gręžinius bei neturintys leidimų naudoti požeminio vandens išteklius, galės ir toliau juos naudoti be reikalingų leidimų iki 2024 m. spalio 30 d. Tokiu būdu asmenims neturintiems leidimų naudoti požeminio vandens išteklių būtų sudarytos išskirtinės sąlygos, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. <...>. |
Nepritarti |
Argumentai: Įstatymo projekte aptariamų gręžinių savininkai jau turi arba pačių įrengtus, arba dažnu atveju įsigytus, jau įrengtus gręžinius, todėl yra praleidę etapą, kai buvo galima planuoti išteklių naudojimui reikalingų dokumentų gavimą prieš išteklių naudojimą. Leidimo išdavimo procesas užtrunka – reikalingas požeminio vandens išteklių aprobavimas, vandenvietės apsaugos zonų nustatymas. Siekiant, kad Įstatymo projekte aptariamų gręžinių savininkai pasinaudotų galimybe įsiteisinti gręžinius, yra numatomas pereinamasis, 18 mėnesių terminas, kurio metu asmenims nebūtų taikomos ekonominės sankcijos. |
|
6. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-06-21 |
|
|
* |
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai: Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiama. Mokesčio įstatymo projektui ir Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projektui pastabų ir pasiūlymų neturime. Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Gręžinių įteisinimo projekto nuostatos dėl nepakankamai aiškaus ir detalaus teisinio reglamentavimo gali sudaryti išskirtines sąlygas asmenims, kurie naudoja gėlo vandens gręžinius nesilaikydami nustatyto teisinio reglamentavimo. Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus siūlome tobulinti Gręžinių įteisinimo projekto nuostatas. |
Atsižvelgti |
|
|
7. |
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius, 2021-09-17
|
3 |
1 |
|
<...> Siūlomas patikslinimas 3 straipsniui. Žemės gelmių registre neregistruoto gręžinio registravimas ir likvidavimas: 1. Asmuo, kuriam priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, norintis šį gręžinį įregistruoti Žemės gelmių registre, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Jis savivaldybės vykdomajai institucijai teikia paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį aplinkos ministro nustatyta tvarka. Savivaldybės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, pateikia pagrįstą nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo naudoti gręžinį. Savivaldybės vykdomoji institucija gali nepritarti naudoti gręžinį, tik jeigu gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra. <...> |
Pritarti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021‑08-11
|
|
|
* |
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo
statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo
valdybos 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-78 „Dėl įstatymų projektų
išvadų“ 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui Nr. XIVP-144(2) (toliau – Įstatymo projektas XIVP-144(2)), Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-145(2) ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP‑146(2) (toliau – Geriamojo vandens tiekimo įstatymo projektas Nr. XIVP-146(2)) (toliau kartu – įstatymų projektai) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio mokesčio tarifas apskaičiuojamas šiame įstatyme nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 ir gautą skaičių padauginus iš išgautų išteklių kiekio, taip pat įvertinus, kad ne visi ūkio subjektai, naudojantys požeminio vandens išteklius iš nelegaliai įrengtų gręžinių, turės apskaitos duomenis, Įstatymo projekte Nr. XIVP-144(2) siūloma numatyti fiksuotą vienkartinės įmokos dydį (toliau – vienkartinė įmoka), kuris būtų diferencijuojamas priklausomai nuo planuojamo išgauti požeminio vandens išteklių kiekio. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vienkartinė įmoka prilyginama Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytam didesnio tarifo mokesčiui. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, didesnio tarifo mokestis už valstybinius gamtos išteklius įskaitomas: 90 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti, 10 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. Priėmus Įstatymo projektą XIVP-144(2), savivaldybių institucijoms gali padidėti administracinė našta ir darbo laiko sąnaudos, susijusios su gautų paraiškų dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį vertinimu, todėl siūlytina Įstatymo projekte XIVP-144(2) numatyti, kad 1/5 vienkartinės įmokos būtų įskaitoma ir į savivaldybių biudžetą, šias lėšas panaudojant savivaldybei sprendžiant aktualius aplinkosauginius klausimus. |
Pritarti |
|
|
2. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021‑08-11 |
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7
|
|
|
2. Įstatymo projekte XIVP-144(2) nurodyta, kad įsiteisinti bus galima iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, nedetalizuojant, kokiais duomenimis vadovaujantis bus nustatomas gręžinio įrengimo laikas. Atsižvelgiant į tai, kad gręžinio įrengimo laikotarpio nustatyti dėl gamtinių ir technologinių aplinkybių ne visais atvejais įmanoma, įvertinus, kad toks reikalavimas gerokai pailgintų gręžinio įteisinimo procesą, siūlyta atsisakyti formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą“, atitinkamai pakoreguojant Įstatymo projekto XIVP-144(2) 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 straipsnius. |
Pritarti |
|
|
3. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021‑08-11 |
2 |
2, 4 |
|
3. Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse siūlytina išbraukti „įskaitant viešojo vandens tiekėją“, nes viešajam vandens tiekėjui pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, o šiose dalyse siekiama reglamentuoti atleidimą nuo atsakomybės asmenims, kuriems šis leidimas nereikalingas. Siūloma nustatyti vienodas sąlygas visiems asmenims, norintiems legalizuoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, nurodant, kad visi asmenys prieš gręžinio legalizavimo pradžią sumokėtų mokestį. Siūlome apsvarstyti galimybę Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytiems asmenims nustatyti mažesnio dydžio gręžinio legalizavimo mokestį. Atsižvelgus į šį pasiūlymą, atitinkamai pakoreguoti Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 2 ir 4 dalis ir 6 straipsnį. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Nepritarti siūlymui „ <...> nustatyti vienodas sąlygas visiems asmenims, norintiems legalizuoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, nurodant, kad visi asmenys prieš gręžinio legalizavimo pradžią sumokėtų mokestį.“, kuris iš esmės neprisidėtų siekiant paskatinti nelegalių gręžinių savininkus pradėti gręžinių legalizavimo procedūras. Šiuo metu Gręžinių įteisinimo projekte numatyta, kad vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką mokėti turės asmenys, kuriems išteklių išgavimui reikalingas leidimas (kuris įpareigoja mokėti mokesčius už išgaunamus požeminio vandens išteklius). Pritarus aukščiau aptartam pasiūlymui, mokestį turėtų mokėti visi asmenys, nepriklausomai nuo to ar išteklių išgavimui reikalingas leidimas. Pritarti kitiems siūlymams. |
|
4. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021‑08-11 |
2 |
5, 6 |
|
4. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlome tikslinti Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 5 ir 6 dalis išdėstant jas taip: „5. Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, neturi mokėti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus negali būti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka naujai apskaičiuojamas (perskaičiuojamas), jeigu asmuo šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka sumoka vienkartinę įmoką. 6. Asmuo, kuriam nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso arba kuris valdo ir (arba) naudoja Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą, požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, neturi mokėti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyto mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus, taip pat šis mokestis už paskutinius trejus metus negali būti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka naujai apskaičiuojamas (perskaičiuojamas), jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savivaldybės vykdomajai institucijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį, arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo galiojimo laikotarpiu ir šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka savo noru nusprendžia likviduoti jam priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus ir šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie ketinimą įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.“. Siūloma Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 5 ir 6 dalių redakcija leis įgyvendinti nustatytus tikslus: sukurti tokį teisinį mechanizmą, kurio pagrindu, asmeniui sumokėjus vienkartinę įmoką, už praėjusius trejus metus, iš jo negali būti reikalaujama sumokėti atitinkamą aplinkosauginį mokestį, taip pat šio mokesčio negalima perskaičiuoti. Pagal Įstatymo projekto XIVP-144(2) redakciją, siekiant to paties tikslo, numatyta, kad minėtu atveju asmeniui negali būti taikoma mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) senatis. Tai reiškia, kad mokėtinas aplinkosauginis mokestis gali būti perskaičiuojamas netaikant mokesčio perskaičiavimo senaties. Siūloma numatyti vienodas sąlygas visiems asmenims ir Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad nuo vienkartinės įmokos mokėjimo būtų atleisti tik asmenys, kurie nors ir išgavo požeminio vandens išteklius iš nelegaliai įrengtų ar bešeimininkių gręžinių, tačiau vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatyta tvarka deklaravo išgautus požeminio vandens išteklius ir mokėjo mokesčius paskutinius trejus metus. Siekiant Įstatymo projekte XIVP-144(2) aiškiai nustatyti gręžinio nuosavybės pagrindus, siūlytina formuluote „nuosavybės ar patikėjimo teise“ atitinkamai papildyti Įstatymo projekto XIVP-144(2) 2, 3, 4, 5 ir 7 straipsnius. |
Pritarti |
|
|
5. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021‑08-11 |
3 |
1 |
|
5. Įstatymo projekto XIVP-144(2) 3 straipsnio 1 dalyje siūlome numatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija teikia ne tik pagrįstą nuomonę dėl pritarimo naudoti gręžinį, bet ir dėl nepritarimo, taip pat siūlytina patikslinti įrengiamos geriamojo vandens infrastruktūros faktinę situaciją, po žodžių „kurioje įrengta“ įrašyti žodžius „ar įrengiama“. Siekiant nesukurti prielaidų pasireikšti korupcijai siūlytina vietoj „gali nepritarti naudoti gręžinį“ įrašyti „nepritaria gręžinio naudojimui“, o po žodžių „geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra“ įrašyti „vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 13 dalimi“. |
Pritarti |
|
|
6. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021‑08-11 |
8 |
5 |
N |
6. Įstatymo projektu XIVP-144(2) siūloma sukurti tokį teisinį mechanizmą, kurio pagrindu viešasis vandens tiekėjas tuo atveju, jei būtų pradėjęs gręžinio legalizavimo procedūras, būtų atleistas nuo visų ekonominių sankcijų, kylančių už Žemės gelmių registre neregistruoto ar registruoto, tik neturinčio nurodyto aktualaus savininko duomenų, gręžinio naudojimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto XIVP-144(2) 8 straipsnį papildyti 5 dalimi, nurodant, kad „Šio įstatymo nuostatos gręžinio legalizavimo laikotarpiu atleidžia viešojo vandens tiekėją nuo ekonominių sankcijų, kylančių už reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte.“. <...> |
Pritarti |
|
|
7. |
Seimo narys Gintautas Paluckas, 2021-04-21 |
3 |
9 |
N |
Argumentai: Siekiant administracinės naštos mažinimo taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris reglamentuoja, kad „leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti: gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį[1]“, siūloma namų ūkiams, kurie suvartoja iki 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą leisti apie patį gręžinio faktą tik informuoti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomąją instituciją.
Pasiūlymas: Papildyti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto Nr. XIVP-144 (2) 3 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip: „9. Tuo atveju, kai asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti gėlą požeminį vandenį išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, šio straipsnio 1-8 punktuose išdėstytos prievolės netaikomos. Informaciją apie gręžinio vietą savininkas privalo pateikti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomajai institucijai.“ |
Nepritarti |
Argumentai: Vietos savivaldos įstatymas numato, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Savivaldybės planuoja viešojo vandens tiekimą, rengia plėtros planus. Yra svarbu žinoti, kur tiesti tinklo galbūt neverta, nes diduma kvartalo gyventojų apsirūpina geriamuoju vandeniu iš gręžinių; arba atvirkščiai – savivaldybė kvartale jau sudarė sąlygas jungtis prie centralizuotų tinklų. Įstatymo projekte numatoma, kad Savivaldybės vykdomoji institucija gali nepritarti naudoti gręžinį, tik jeigu gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra. Analogiškas reikalavimas keliamas ir įsirengiant naujus gręžinius – prieš įsirengiant gręžinį turi būti gautas savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimas.
|
|
8. |
Seimo narys Gintautas Paluckas, 2021-04-21 |
6 |
2 |
|
Argumentai: Siekiant finansinės naštos mažinimo, siūloma mažinti įmokų dydžius 0-10 m3 per parą išgaunantiems namų ūkiams.
Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto Nr. XIVP-144 (2) 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vienkartinė įmoka mokama pagal planuojamą išgauti
išteklių kiekį: nuo 0 iki 10 m3 per parą – 50 |
Nepritarti |
Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad vienkartinę gręžinio legalizavimo įmoką mokėti turės asmenys, kuriems išteklių išgavimui reikalingas leidimas. Fiziniams asmenims, kurie išgauna iki 10 m3 per parą, leidimo nereikia, todėl ir įmokos jiems mokėti nereikės. Vertinant tai, kad didžiąja dalimi vienkartinių įmokų mokėtojais būtų verslo subjektai, kurie nelegaliai išgaudavo požeminį vandenį, manytina, kad Įstatymo projekte siūlomų įmokų dydžių keisti nereikėtų.
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-144(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
6.2. Pasiūlymai: nėra.
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronislovas Matelis.
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė, tel. 8 612 00293