|
Stenogramą galima rasti |
|
Seimo posėdžių stenogramų rinkinių e. leidinyje Nr. 3, 2026 |
|
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 47
STENOGRAMA
2025 m. gegužės 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas S. SKVERNELIS
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja O. LEIPUTĖ
PIRMININKAS (S. SKVERNELIS). Labas rytas, gerbiami kolegos. Prašom užimti savo vietas. Pradėsime Seimo rytinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 101 Seimo narys.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2025 m. gegužės 20 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Turėsime pasitvirtinti darbotvarkę. Kas turėtų pasiūlymų dėl darbotvarkės? Nemačiau, kas pirmas, kas antras, tai prasuksime pirmiausia nuo jūsų.
J. ŠUKEVIČIENĖ (LSDPF*). Labas rytas. Labai ačiū. Frakcijos vardu siūlytume išbraukti iš darbotvarkės Seimo rezoliucijos „Dėl partnerystės su JAV užtikrinant Europos saugumo ir demokratijos principus“ projektą.
PIRMININKAS. Miela kolege, yra opozicinės darbotvarkės klausimas, kurio mes negalime išbraukti, jeigu jūs prašote išbraukti.
J. ŠUKEVIČIENĖ (LSDPF). Tiesiog nesvarstyta Užsienio reikalų komitete.
PIRMININKAS. Žinome tą procedūrą, bet yra opozicinės darbotvarkės klausimas. Galbūt iniciatoriai, žinodami, kad yra nesvarstyta komitete, patys pasiūlys išbraukti. Gerbiama R. Tamašunienė. Jūs nenorite? Nenorite. (Balsas salėje) Jūs jau užsiėmėte eiles iš anksto, formuojate tokią neteisingą praktiką. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš, žinoma, suprantu, kad negalima išbraukti opozicinės darbotvarkės klausimo, bet apeliuoju į Valstiečių ir žaliųjų frakcijos ir kitų, kaip ten jūs pasivadinę, sąmoningumą, vis tiktais atsakingai pasižiūrėti į tos rezoliucijos teikimą. Toks mano prašymas. Apgalvokite.
PIRMININKAS. Daugiau siūlymų nėra. Jeigu nėra daugiau siūlymų dėl darbotvarkės, ar galime patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu įrašydami dar keletą įstatymų projektų, tai yra Nr. XVP-450, Nr. XVP-452, Nr. XVP-290, Nr. XVP-168 ir Nr. XVP-451, į bendrą pavasario sesijos darbotvarkę, nes nebuvo įrašyti? (Balsai salėje) Ar galime? Ačiū. Pritarta darbotvarkei su įrašymu.
10.05 val.
Informaciniai pranešimai
Tuomet turėtume dar atlikti procedūrą – pasitvirtinti naują balsų skaičiavimo grupę, kurią sudarytų A. Bilotaitė (Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcija), A. Busila (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), T. Domarkas („Nemuno aušros“ frakcija), E. Gentvilas (Liberalų sąjūdžio frakcija), E. Kirkutis (Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija), R. Miliūtė (Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“) ir V. Sinica (Mišri Seimo narių grupė). Ar galėtume pritarti naujai grupei? Ačiū, pritarta.
Pradėsime svarstyti daugybę pateikimų. Yra, kolegos, prašymas pasitarti su Seimu dėl pačios procedūros. Ministras stos į tribūną. (Šurmulys salėje) Gerbiami kolegos! Ir pristatys visą paketą susijusių įstatymų projektų. Ar ministras, kaip įprasta, galėtų pristatyti visą paketą ir po to palikti tą laiką, pagal įstatymų projektų kiekį, paklausti Seimo nariams, kas numatyta pagal Statutą po 10 minučių iš viso dėl kiekvieno įstatymo? Ar toks formatas būtų priimtinas? (Balsai salėje) Gerai.
10.06 val.
Valstybės gynybos fondo įstatymo Nr. XIV-2775 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-432 (pateikimas)
Kviečiu į tribūną gerbiamą ministrą pristatyti įstatymų projektus. Pradėsime nuo Valstybės gynybos fondo įstatymo projekto ir kitų įstatymų projektų. Dėl vedimo tvarkos D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas Seime, išties aš kreipiuosi tik frakcijos vardu, nors turbūt turėčiau kreiptis Lietuvos piliečių vardu, todėl kad išties mes girdime, kad tiek verslo, tiek pramonės atstovai jau kiekvieną dieną deda įvairiausias pastangas aiškindami, kad ši mokestinė reforma, kuri dabar nešama į Seimą, mūsų Lietuvai ir mūsų biudžetui – mums visiems – atneš tik didelės žalos. Juolab kad ketvirtadienį ateina pristatyti visas bendras ataskaitas, ką mes esame nuveikę, kur mes panaudojome finansus, kur mums trūksta arba ko išvis nesugebėjome normaliai pagal Valstybės kontrolės išvadas pagrįsti. Tūkstančiai, milijonai ir net milijardinės sumos! Todėl prašau, kadangi tik ketvirtadienį išvis bus pristatytos ataskaitos, šiandien būtent iš dabartinės mūsų darbotvarkės išbraukti visą paketą. To prašau Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos vardu, pertraukos, tai yra, atsiprašau, pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Kadangi po pietų opozicinė darbotvarkė, tai tada klausimas bus nagrinėjamas tiktai po to, kai bus logiškai pateiktos visos ataskaitos. Gal šiek tiek tada bus aiškiau ne tiktai verslo ir pramonės atstovams, bet ir paprastam Lietuvos piliečiui.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Mano kreipimasis būtų analogiškas – pertraukos iki kito posėdžio. Balsuojame.
PIRMININKAS. Tai dėl pirmo įstatymo – Valstybės gynybos fondo įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto – prašoma pertraukos.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽ-KŠSF). Viso paketo. Viso paketo.
PIRMININKAS. Čia paketo nėra. Yra darbotvarkė patvirtinta. Kiekvienas įstatymas, kurį… Mes leidome nuosekliai visus įstatymus pateikti gerbiamam ministrui, tai jis dabar pateikia Gynybos fondo įstatymą. Prašom apsispręsti dėl įstatymo projekto dėl pusės valandos pertraukos. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos.“) Prašau netriukšmauti. (Balsai salėje) Prašau netriukšmauti. Balsuojame dėl pirmo įstatymo projekto pertraukos iki kito posėdžio. (Triukšmas salėje)
Balsavo 75 Seimo nariai. Už pertrauką iki kito posėdžio balsavo 12, prieš – 56, susilaikė 7. (Balsai salėje) Nėra. Ministre, prašom pristatyti. (Triukšmas salėje)
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Vis dėlto labai aiškiai buvo suformuluotas pasiūlymas frakcijos vardu nukelti visą paketą, susijusį su mokestinėmis reformomis, į kitą posėdį. Kadangi jūs jau pasiūlėte, kad mes svarstysime bendrai ir net užduosime klausimus ne po kiekvieno įstatymo projekto, o dėl viso paketo, tai suprantama, kad mūsų prašymas frakcijos vardu išbraukti visą darbotvarkės 1-2 klausimą ir lydimuosius teisės aktus iš darbotvarkės. Labai prašau dar kartą organizuoti balsavimą, paskelbti taip, kaip buvo prašoma per šoninį mikrofoną.
PIRMININKAS. Tai mes apsisprendėme dėl pirmo įstatymo. Ministre, prašome pateikti įstatymo projektą.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. (Balsai salėje) Prieš iš eilės pristatydamas visus kaip paketą teikiamus devynis įstatymų projektus, aš norėčiau pasakyti keletą bendrų žodžių, kurie liečia visus juos. Tai būtent. Šalis susiduria su iššūkiais, mūsų šalis susiduria su iššūkiais, iš kurių pagrindinis, žinoma, saugumo iššūkis. Jisai daugiaveidis, tai ne vien karinis saugumas, bet taip pat ir socialinis saugumas. Mes privalome teisingai reaguoti į šiuos iššūkius.
Kaip? Tam savo rankose mes turime viešuosius finansus. Viešieji finansai iki šiol Lietuvoje buvo tvarkomi gerai, tačiau šiandien, kai mes turime 3 % BVP realų augimą ir kartu 3 % BVP deficitą, akivaizdu, kad kažkas yra ne taip. Ta našta yra perteklinė ir viešieji finansai jos neatlaiko. Vadinasi, mes turime užtikrinti sąlygas ir padaryti viešųjų finansų, mūsų iždo struktūrinius pokyčius. Mes turime ekonomikos augimą, kuris iš tikrųjų atneša nemažai lėšų į viešuosius finansus. Tie pinigai, be abejo, čia kolegos Seimo nariai teisingai pastebėjo, turi būti teisingai tvarkomi. Žinoma, mes turime užkamšyti visas skylutes, pro kurias tie pinigai nubyra ne ten, kur reikia. Mes turime tvarkyti viešųjų pirkimų sistemą. Vyriausybė taip pat inicijavo administracinės struktūros valdymo išlaidų peržiūrą. Tą mes taip pat turime daryti.
Be abejo, šešėlinė ekonomika. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje egzistuoja. Tas vadinamasis PVM’o atotrūkis yra didžiausias, palyginti su visomis gretimomis šalimis. Tai mes turime spręsti. Vienintelė bėda, kad to neįmanoma išspręsti šiandien, čia ir dabar. Tai yra mes negalime nueiti į šešėlinę ekonomiką, prisisemti, kiek reikia, nesumokėto PVM’o pinigų ir juos panaudoti bendroms šalies reikmėms, ir saugumui, ir visoms kitoms. Taip, biudžetas auga kiekvienais metais dėl ekonomikos augimo, bet auga ir natūralūs biudžeto poreikiai. Tai būtent mes negalime sustabdyti nei viešojo sektoriaus atlyginimų augimo, nei pensijų finansavimo. Mes negalime, būtų neprotinga nukirpti ir sustabdyti valstybės viešuosius investicinius projektus. Visa tai mes turime daryti. Bet, žinoma, mes turime auginti ekonomiką, tam valstybė turi papildomų priemonių. Vis dėlto neišvengiamai mes turime spręsti viešųjų finansų nepakankamumo klausimą ir rasti tvarius šaltinius finansuoti toms reikmėms, kurios atsirado kitą sykį visiškai be mūsų noro ir be mūsų kaltės.
Mes matome, kas vyksta aplink mūsų gimtąją šalį ir kas vyksta pasaulyje. Dėl to yra siūloma… (Balsai salėje) Kai reikės, Pirmininkas mane sustabdys ir patars, kaip elgtis toliau. Bet aš jau baigiu savo įžangą. Vyriausybė parengė visą paketą įstatymų projektų, kurie turėtų užtikrinti tvarias ir ilgalaikes mūsų biudžeto pajamas. Taip mes galėtume tvariai finansuoti ir refinansuoti tas reikmes, kurias dabar staiga turėtume finansuoti skolintomis lėšomis. Diskusija visuomenėje vyko. Jinai ganėtinai audringa. Išgirdome ir įvairių kritinių pastabų, ypač vakar. Aš turiu pasakyti, kad formuojant šį galutinį įstatymų paketą buvo atsižvelgta į labai nemažai konstruktyvių pastabų, išsakytų ir verslo bendruomenės.
Aš dabar pereičiau prie konkrečių siūlymų, aptarčiau visus devynis įstatymų projektus. (Balsai salėje) Gerai, tvarka.
PIRMININKAS. Dėl Valstybės gynybos fondo įstatymo projekto reikės atsakyti į klausimus. 10 minučių.
R. ŠADŽIUS. Pirmininkas patarė, kad dabar pirmiausia aptarsime Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą. Jis yra suprojektuotas siekiant finansuoti gynybos infrastruktūros stiprinimo projektus, todėl yra numatomos papildomos pajamos, kurios atsirastų įgyvendinus kitus to paketo įstatymų projektus. Matyt, pirmininkas, posėdžio pirmininkas, Seimo Pirmininkas sako, kad turėčiau atsakyti į kylančius klausimus dėl šio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Kadangi atsirado kitokių siūlymų – išbraukti ir imti pertraukas, tai mes dabar turėsime eiti nuosekliai. Dėl šio Valstybės gynybos fondo įstatymo projekto užsirašė paklausti keletas Seimo narių. Pirmas klausia A. Zuokas, ruošiasi E. Gentvilas.
A. ZUOKAS (MSNG). Gerbiamas ministre, be abejo, neabejotinai mes turime grėsmių, į kurias turime reaguoti, laikas nėra mūsų sąjungininkas, tačiau kiekviena pusė turi dirbti savo darbą profesionaliai ir kokybiškai. Jūsų siūlomame Valstybės gynybos fondo įstatyme yra nurodyti pajamų šaltiniai, kurie iš esmės yra susiję su dirbančios Lietuvos sukuriama mokestine nauda valstybei, tačiau nėra nieko, ką gi įsipareigoja Vyriausybė, valdžia, valstybinės įstaigos, kiek jos susimažina savo išlaidas, koks jų indėlis yra į minėtą Gynybos fondo biudžetą. Be tokio skaičiaus, matyt, būtų nesąžininga reikalauti ir iš visuomenės. Duosiu tik keletą pavyzdžių. Užklausiau NŽT: kiek šiuo metu yra nekilnojamojo… tai yra žemės nuomos sutarčių? Tai yra skaičius apie 158 tūkst. 1,1 mlrd. pajamų galėtų gauti valstybė, jeigu minėtą žemę parduotų tiems turto savininkams, kurie turi pastatus ir po jais (apačioje) turi žemę. Tai yra pajamos į biudžetą 1,1 mlrd.
Kitas pavyzdys, baigiant, yra tokia prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įstaiga ILTE. Ji beveik 1 mlrd. eurų laiko kaip indėlius, užuot finansuotų verslą, kuriam yra poreikis gauti finansavimą jų projektams įgyvendinti. Maža to, ILTE investuoja savo, tai yra mūsų, pinigus į, pavyzdžiui, Vengrijos valstybės vertybinius popierius. Kitaip tariant, Vengrijai padeda auginti ekonomiką, bet ne Lietuvai. Tai šis Gynybos fondas, be to pasiūlymo, yra nelabai sąžiningas. Ką jūs atsakytumėte, gerbiamas ministre?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Atsakyčiau labai konkrečiai: Valstybės gynybos fondas buvo įsteigtas tam, kad būtų galima finansuoti konkrečius investicinius projektus. Būtent tai yra jo pagrindinė paskirtis. Tai nereiškia, kad mes iš kitų biudžeto pajamų nefinansuojame mūsų gynybos sistemos, pavyzdžiui, karių atlyginimų ar einamosios veiklos, ar amunicijos, šaudmenų įsigijimo. Gynybos fondas nėra tas vienintelis šaltinis mūsų saugumui užtikrinti, yra ir kitų valstybės išlaidų. Čia, be abejo, jūsų įvardinti taupymo šaltiniai, tai yra tai, ką mes stengsimės panaudoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia E. Gentvilas. Ruošiasi J. Razma. Noriu paklausti D. Gaižausko, ar dėl šio klausimo vedimo tvarkos turite, ar dėl šio?.. Dėl kito, gerai. Tai kolega Eugenijus.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas finansų ministras rimtai kalbėjo apie viešuosius finansus. Dėl viešųjų finansų galima mokesčių pertvarka, jeigu ji sprendžia svarbiausią valstybės išsikeltą uždavinį, tai yra gynybos finansavimo poreikius. Tačiau mes matome iš viso paketo, kad mokesčių reforma yra teikiama tam, kad būtų realizuojami kiti tikslai – didesnis perskirstymas per biudžetą, mokesčių progresyvumas įdiegtas, lengvatų politika išsaugoma ir sustiprinama, ir niekaip tai neatspindi didžiojo poreikio, tai yra gynybos finansavimo. Ir štai, kai matome tą konkretų Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą, mes matome, kad yra tiktai labai saikingos priemonės. Kodėl jūs neatsižvelgėte į A. Zuoko minėtą, konservatorių iškeltą, mūsų pasiūlymą ir taip toliau, kaip papildyti Gynybos fondą, o imatės tik tokių smulkmeniškų papildomų pinigų pritraukimo? Pagrindinis mokesčių reformos uždavinys yra gynybos finansavimas ir jūs to dalyko neišsprendžiate. Kodėl jūs neatsižvelgiate į tikrai geranoriškus siūlymus iš įvairių pusių?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už šį klausimą. Tikrai nesutinku, kad į geranoriškus siūlymus mes neatsižvelgiame. Be abejo, svarstant įvairias iniciatyvas… Ir paskutinė galbūt, kuri pasiekė mane elektroniniu paštu, S. Gentvilo, jūsų bendrapavardžio, iniciatyva atitinkamai pertvarkyti elektros akcizą. Visa tai yra svarstytini pasiūlymai, bet galiausiai Seimas įstatymu nusprendžia, kurie pasiūlymai tampa realybe. Mes, svarstydami galimybes, ieškojome visų galimybių, kurios būtų galimos koreguojant dabar mokesčių įstatymus ir jų nesujaukiant, kadangi tai mokesčių įstatymų pakeitimų reformai dar neatėjo laikas. Mes ieškojome tų priemonių, kurios surastų platų pritarimą šitame parlamente. Papildomas priemones, be abejo, mes pasirengę svarstyti. Kaip aš minėjau atsakydamas į gerbiamo Seimo nario A. Zuoko klausimą, lėšų taupymas ir, sakykime, nenaudojamos žemės pardavimas, ir panašūs dalykai, taip, tai yra šaltiniai, bet jie eina atskirai.
Dabar dėl jūsų trijų įvardintų dalykų. Tai, kad mes nesirūpiname gynyba, pasižiūrėkite į Gynybos fondo įstatymą ir į Gynybos fondo lėšų dinamiką, kuri numatoma: 2026 metais papildomai 345 mln. – šimtai milijonų eurų, 2027 metais – 500 mln. eurų. Taip, tai yra sumos, kurias mes per ilgesnį laiką turėsime surinkti, kad galėtume refinansuoti didžiulius projektus, na, pavyzdžiui, Rūdninkų kaimelio, miestelio statybą. Bet to neįmanoma padaryti be tvarių šaltinių, o tvarūs šaltiniai viešuosiuose finansuose savaime reiškia perskirstymo didinimą. Perskirstymo didinimas ir mokestinės priemonės, ir mokesčių įplaukų panaudojimas konkrečiam tikslui yra susiję dalykai.
Dėl progresyvumo. Taip, tai yra papildoma našta, bet mes stengiamės šitą papildomą naštą išskirstyti socialiai teisingai. Man buvo keista vakar girdėti verslo gąsdinimus, kad štai nukentės daugiausia pensininkai, nes jų pirmas pasiūlymas ir buvo: nelieskite mūsų pajamų ir viršpelnių, o padidinkite PVM’ą. Vyriausybė šitą pasiūlymą iš karto atmetė, kadangi jis būtent skaudžiai nuskriaustų mažiausias pajamas gaunančius.
Dėl lengvatų. Tos lengvatos, kurios yra, buvo apsvarstytos, ir tos likusios lengvatos turi socialinę prasmę, ypač gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, kurios dabar yra taikomos. Mes nesiūlome naikinti verslo liudijimų, nes tai sukeltų sumaištį žmonių galvose ir tai galiausiai pakenktų mažiausias pajamas gaunančių žmonių finansinei situacijai. Mes konstravome savo pasiūlymus taip, kad jų, įskaitant ir didžiąją vidurinės klasės dalį, finansinė situacija niekaip nepasikeistų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J. Razma. Ruošiasi S. Kairys.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nesuprantama, kodėl jūs taip užsispyrusiai vietoj to ir verslą, ir žmones trikdančių mokestinių įstatymų pakeitimo paketo nenorite siūlyti pridėtinės vertės mokesčio padidinimo, tarkime, 2 %? Jūs gautumėte didesnę sumą iš karto negu šitie visi trupiniai, kuriuos čia rankiojate. Ir kodėl jums nieko nesako estų pavyzdys? Jie po įvairių klystkelių ir praradimų grįžo prie PVM’o didinimo. Aš girdėjau jūsų, valdančiųjų, užkulisiuose kalbant, kad mes nežadėjome to programoje. Na, atsiprašau, bet jūs programoje nežadėjote ir 5–6 % nuo BVP gynybai, nežadėjote, kad vietoj V. Blinkevičiūtės premjeru bus G. Paluckas. Man atrodo, tai nerimti argumentai. Kodėl vis dėlto nesiūlomas PVM’as, kuris ir solidarumo principą puikiai, man atrodo, išlaiko?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Pradėsiu nuo estų pavyzdžio. Estų pavyzdys dar neįgyvendintas, nes jų vyriausybė tik šiomis dienomis, matyt, svarstys, ar didinti tais dviem punktais PVM’ą. Mes svarstėme, mes rimtai įvertinome PVM’o didinimo variantą. Jūs absoliučiai teisus, kad programos atsilieka nuo realybės ir realybė kartais padiktuoja rimtus sprendimus, kurių anksčiau galbūt mes ir neplanavome priimti. Bet PVM’o didinimas iš tikrųjų perkeltų finansinę naštą ant mažiausias pajamas gaunančių dėl to, kad mažiausias pajamas gaunantys žmonės būtent ir išleidžia viską pirkdami prekes, maisto prekes ir ūkines prekes, kurioms apskaičiuojamas PVM’as. Didžiausias pajamas stipriausi visuomenės žmonės, kurių bendras efektyvus gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra netgi mažesnis negu viduriniosios klasės… Kodėl jūs viduriniąja klase nesirūpinate? Manau, jie lengviau pakels šitą naštą.
Dar vienas sumetimas tai yra fikcija manyti, kad, buhalteriškai apskaičiavus PVM’o didinimą, visos pajamos dabar gali atitekti Gynybos fondui. Nes tučtuojau pabrangtų ir visi valstybės vykdomi investiciniai projektai, įskaitant tuos, kuriuos mes finansuojame Europos Sąjungos lėšomis. Dėl to tai yra iliuzija, kad būtų galima surinkti dideles lėšas. Antra vertus, absoliučiai tikras faktas, kad minimaliąją mėnesinę algą – 700 eurų į rankas gaunantis žmogus ar atitinkamai truputį didesnę pensiją gaunantis žmogus 20–30 eurų sumokėtų papildomu PVMʼu. Dėl to mes atsisakėme šito kelio.
PIRMININKAS. Klausia S. Kairys, ruošiasi… S. Kairys bus paskutinis, kuris šiuo klausimu galės užduoti klausimą.
S. KAIRYS (LSF). Gerbiamas finansų ministre, apie iliuziją šiek tiek pratęsdamas norėčiau užduoti klausimą. Kaip jūs manote, kas yra reikšmingiau kalbant apie ekonomiką – matematika ar žmonių elgsena, nes, tiesiog padidinus, pakoregavus vieną ar kitą procentą, koeficientą, mokesčio dydį, tai toli gražu nėra matematika ir lygybės ženklo, ir galutinio rezultato tikėtis negalima. Tą jūs ką tik ir pakalbėjote, kai užsiminėte apie PVM’ą ir atsakinėjote kolegai. Bet klausimas yra tada, ar visas tas paketas tikrai nesustabdys vartojimo, ar visas paketas tikrai nesulėtins ekonomikos augimo, nors ir jūsų prognozė indikuoja, kad tas sulėtinimas gali įvykti, ir ar jūsų tie visi pakeitimai neprivers žmonių tiesiog mažiau dirbti, mažiau užsidirbti ir tas Gynybos fondas tiesiog nepilnės? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Gerbiamas Seimo nary, jūs absoliučiai teisus, kad ekonomikoje gryna matematika neveikia. Matematiniai modeliai egzistuoja, tačiau elgsenos ekonomika tai yra tai, dėl ko keli ekonomistai yra gavę visai neseniai Nobelio premiją. Iš tikrųjų kartais būna taip, kad pasiūlytos mokestinės priemonės suveikia tučtuojau taip, kaip jos turėtų suveikti. Pavyzdžiui, padidintas PVM’as visada iš karto tuo procentu padidina kainas. Tai yra praktika visų šalių, kurios ėmėsi tokių priemonių.
Antra vertus, kartais tokios finansiškai galbūt ne itin reikšmingos, bet žmogui emociškai svarbios mokestinės priemonės paskatina tam tikrą elgesį. Mes manome, kad pasiūlytas nekomercinio nekilnojamojo turto apmokestinimas, to papildomo, kurį žmonės turi, privers žmogų antrą kartą pagalvoti, o kam jis laiko tą turtą. Jeigu jisai jį nuomoja rinkoje, gauna tam tikras pajamas, matyt, viskas gerai, tačiau jeigu tas turtas stovi laisvas, nenaudojamas ir dabar tie mokesčiai pamažu pradės slėgti kišenę, net nedideli, matyt, tai bus vienas iš stimulų parduoti arba galbūt iš tikrųjų išnuomoti tą būstą ir nelaikyti jo nuostolingai. Čia du kraštutiniai pavyzdžiai. Mes labai žiūrėjome, kaip veiks, paveiks ekonomiką, vertinome labai kruopščiai, kaip paveiks ekonomiką pasiūlyti pakeitimai. Žinoma, bet koks mokesčių padidinimas neigiamai veikia ekonomikos augimą, visada taip būna. Klausimas – kiek.
Skirtumas tarp tos matematiškai pasvertos, taikant makroekonominius modelius apskaičiuotos ribos, blogiausiu atveju 0,2 prarasto kitais metais BVP augimo, kurį atliko Finansų ministerija, ir nežinau, iš kur paimtais duomenimis, kad čia, Lietuvoje, liks ekonominė dykvietė… Aš renkuosi tą racionalų vertinimą. Be to, nereikia pamiršti, kad mes imamės ir ekonomikos augimo priemonių. Beje, galbūt truputį savanaudiškai galime pažymėti, kad išplėtę mokestinę bazę taip, kaip siūloma, nepaveikiant pačių silpniausiai besijaučiančių visuomenės sluoksnių, bet apimant tuos, kurie turi daugiau turto, mes galėtume atšildyti ir maždaug 400 mln. RR fondo lėšų, kurios iki šiol laukia ir kurias būtų galima investuoti į šalies ekonomiką.
Dabar mes tos galimybės kol kas neturime.
PIRMININKAS. Ačiū, atsakėte į visus klausimus. Motyvai už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mokesčių reforma kaitina tautos kraują, bet ministras yra labai teisus, kad būtent reforma yra daroma atsakingai, nes, kolegos, būtent socialiai sunkiau gyvenantiems žmonėms iš tikrųjų yra mažesnė našta. Žiūrėkite, aš noriu pasveikinti Vyriausybę, kad ji labai išmintingai padarė su nekilnojamojo turto mokesčiu. Į Gynybos fondą eis būtent antro, trečio būsto apmokestinimas, o dėl pirmo būsto, be abejo, aš manau, tikrai merai ir jų savivaldybių tarybos yra pernelyg protingi, kad keltų savo rajonų gyventojams mokesčius. Ir tie turtingesnieji atėjo ne į dykrą, jie iš tikrųjų rado jau nutiestus kelius, internetą, elektros tinklus, už kuriuos jau yra sumokėjusios buvusios kartos. Tai kodėl nereikia prisidėti prie valstybės gynybos? Ačiū, ministre, kad radote išmintingą sprendimą, pritariu šitai mokesčių reformai apskritai ir manau, kad ją būtina palaikyti tiems, kurie nori taikos, tiek socialinės, tiek ir visos kitos, ir fizinės, taip.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Lietuvos ekonomika keletą metų iš eilės sparčiai auga ir kiekvienais metais mes surenkame daugiau nei milijardą eurų, negu planuojame. Augant šalies BVP, auga ir finansavimas gynybai, net nepadidinus paties procento. Krentant šalies BVP, net ir didinant procentą, lėšų suma gali būti net ir mažesnė.
Atlyginimai Lietuvoje per keletą metų augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Tačiau šiandien mes matome nepamatuotą norą sprendimais stabdyti puikiai veikiančią ekonomiką. Padidinti mokesčiai palies didžiąją dalį Lietuvos žmonių, ir čia iškyla esminis klausimas: ar mokesčius didiname dėl krašto apsaugos finansavimo didinimo, ar tiesiog norime didinti perskirstymą?
Noriu tik priminti, kad nuo šių metų mes jau padidinome pelno mokestį nuo 15 % iki 16 %, smulkiesiems verslams – nuo 5 % iki 6 %. Padidinome akcizus tabakui, alkoholiniams gėrimams, degalams. Ir šiandien mes vėl kalbame apie mokesčių didinimą. Kokią žinią siunčiame ne tik Lietuvoje veikiantiems verslams, bet ir planuojantiems čia investuoti? Lietuvos politikai nėra prognozuojami, o mokestinė aplinka nėra stabili. Ir tai yra didžiausia problema, nes verslai nori labai aiškios mokestinės aplinkos.
Praėjusiais metais Estija padidino mokesčius. Sustojus ekonomikai, šiandien saugumo mokestis yra panaikintas, pelno mokestis grąžintas toks, koks buvo iki padidinimo. Kadangi visas mokesčių paketas skirtas mokesčiams didinti, siekiant didinti perskirstymą biudžete, kitaip tariant, iš vienų paimti, o kitiems padalinti, tokiam projektui aš negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, motyvai išsakyti. Apsispręsime per balsavimo langą.
10.34 val.
Saugumo įnašo įstatymo projektas Nr. XVP-433 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Saugumo įnašo įstatymo projektas Nr. XVP-433. Dėl vedimo tvarkos – D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pradžioje noriu priminti, kad kai patvirtinome darbotvarkę, jūs pristatėte visą paketą. Sakėte, kad ministras pristatys mums visą paketą ir vėliau galėsime užduoti klausimus. Dėl to aš, vadovaudamasis Statutu, frakcijos vardu paprašiau pertraukos iki kito posėdžio dėl viso paketo. Jūs man šitą teisę apribojote, dėl to manau, kad padarytas pažeidimas. Viena. Akcentuoju, nes kreipsimės į Etikos ir procedūrų komisiją su skundu ir prašysime, kad visas tas procesas, kuris dabar vyksta, kad būtų fiksuota jo pradžia neteisėta.
O dabar dėl jūsų naujo pristatyto įstatymo projekto aš vėl frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Aš tik noriu Seimo nariams priminti, kad mes pasitvirtinome darbotvarkę ir, norėdami padaryti darbą konstruktyvų, atsiklausėme Seimo valios, kad pristatytų viską, bet atsirado Seimo narių noras prašyti pertraukų, jūsų yra tokia statutinė teisė, dėl to jokių čia paketų nėra, atskirai dėl kiekvieno įstatymo turėsime apsispręsti. Yra prašoma pertraukos iki kito posėdžio frakcijos vardu. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pertrauka iki kito posėdžio?
Balsavo 85 Seimo nariai: už pertrauką – 19, prieš – 58, susilaikė 8. Pertrauka iki kito posėdžio.
10.35 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-434 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio… paketas. Vadovaudamasis 109 straipsniu, Statuto 109 straipsniu ir savo, posėdžio pirmininko, teise, prašau pusės valandos pertraukos dėl šito klausimo. Balsuojame.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 70, prieš – 12, sulaikė 7. Pusės valandos pertrauka.
10.36 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 17, 18, 30, 33, 34, 35, 382, 41, 43 ir 561 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 303 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-435 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pelno mokesčio įstatymo projektas Nr. XVP-435. Vadovaudamasis Seimo statuto 109 straipsniu, posėdžio pirmininko reikalavimu, prašau pusės valandos pertraukos. Prašom balsuoti.
Balsavo 86: už – 70, prieš – 13, susilaikė 3. Pusės valandos pertrauka. Dėl vedimo tvarkos – D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Jūs rodote nekokį pavyzdį Lietuvai. Kai visi mes dabar susikaupę ir įsitempę laukėme šio projektų pateikimo ir manėme, kad bent ši pradžia bus teisėta, teisinga ir kaip demokratinėje valstybėje priimtina, jūs rodote savo galią, dėl kurios mes turime labai didelių abejonių, nes jūsų frakcija buvo tik trečia pagal dydį ir priklausė „Nemuno aušrai“… Jūs išsiprašėte, kad galėtumėte būti Seimo Pirmininku, nes mes jumis patikėjome, kad…
PIRMININKAS. Nesusijęs klausimas su posėdžio darbotvarke. (Šurmulys, plojimai salėje)
10.38 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 131, 16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 23, 27, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-436 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-436. Vadovaudamasis Seimo statuto 109 straipsnio man suteikta teise, prašau pusės valandos pertraukos. Prašom balsuoti.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 69, prieš – 14, susilaikė 5. Pusės valandos pertrauka. Dėl vedimo tvarkos gerbiama V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Tiesiog atkreipiu dėmesį, kad mes ne už pertraukas, bet nauja tradicija, yra toks punktas. Tik visų frakcijų dėmesio prašau. Anksčiau niekada tas punktas nebuvo naudojamas. Vadinasi, lenktyniavimas dėl to, kas greičiau prieis prie mikrofono paprašyti pertraukos, praranda prasmę, nes jos visada gali, pasirodo, paprašyti Seimo Pirmininkas.
PIRMININKAS. Gerbiama Viktorija, jūsų įžvalgos, kaip politikos šachmatininkės, tikrai yra teisingos.
10.39 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-437 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-437. Vėlgi vadovaudamasis Statuto 109 straipsniu, pirmininko teise prašau pusės valandos pertraukos. Prašom balsuoti.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 68, prieš – 16, susilaikė 4. Pusės valandos pertrauka.
10.40 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2577 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-438 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-438. Taip pat vadovaudamasis Seimo statuto 109 straipsnio 1 dalimi prašau pusės valandos pertraukos. Prašom balsuoti.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 67, prieš – 15, susilaikė 5. Pusės valandos pertrauka.
10.41 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo ir II skyriaus papildymo devintuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XVP-439 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Akcizų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-439. Taip pat vadovaudamasis Seimo statuto 109 straipsnio 1 dalimi prašau pusės valandos pertraukos. Prašom balsuoti.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 71, prieš – 16, susilaikė 2. Pusės valandos pertraukai pritarta.
10.41 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-440 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo projektas Nr. XVP-440. Taip pat vadovaudamasis Seimo statuto 109 straipsnio 1 dalimi prašau pusės valandos pertraukos. Prašom apsispręsti.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 74, prieš – 15, susilaikė 2. Pertrauka paimta.
Dėl vedimo tvarkos – kolegė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Prašom.
L. ASADAUSKAITĖ-ZADNEPROVSKIENĖ (LSDPF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Pasveikinkite Vilniaus kolegijos studentus! (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Sveikiname visus.
10.42 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-401, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 3, 4, 13, 22, 23, 28, 56, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-402, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 60, 63, 69, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-403, Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 2, 19, 21, 41, 44, 51, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-404, Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 10, 22, 205, 212 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-405, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 3, 154, 16, 18, 21, 49, 62, 70, 93, 112 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-406, Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 13, 99 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-407, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 2, 13 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-408, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 11, 16, 35, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-409, Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 2, 3, 56, 57, 76, 80 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-410, Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 2, 5, 6, 19, 22, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-411, Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 2, 7, 15, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-412, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 2, 13, 26, 28, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-413, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2, 6, 57, 582 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-414, Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 2, 3, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-415, Kriptoturto rinkų įstatymo Nr. XIV-2879 3, 10, 12, 13, 14, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-416 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas, arba pagrindinis, – Lietuvos banko įstatymo projektas Nr. XVP-401 ir lydimieji teisės aktai. Visas paketas šiuo atveju iki 1-3.16 klausimo. Vadovaudamasis Seimo statuto 109 straipsnio 1 dalimi prašau pusės valandos pertraukos. Prašom balsuoti.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 74, prieš – 16, susilaikė 3. Paimta pertrauka.
Gerbiamas finansų ministre, jūs galite pusę valandos pailsėti.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamas kolega D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, jūs ką tik suteikėte Socialdemokratų frakcijos atstovei pasisakyti, o mane vėl ignoravote ir net nematėte. Bet gerai.
Gerbiamas ministre, jūs šiandien ką tik pamatėte, kai demonstruojama galia ir ignoruojama opozicijos valia arba teisėtas reikalavimas, arba prašymas pasisakyti ir paprašyti pertraukos frakcijos vardu. Esate, matau, padorus žmogus. Aš jūsų prašau: neateikite šiandien pristatyti po pusvalandžio būtent jūsų įstatymų projektų. Ateikite ketvirtadienį (jums įstatymai tikrai to nedraudžia) vien tik dėl to, nes visa tai mato dabar Lietuvos žmonės, kai buvo pirmą kartą istorijoje pažeminta visa opozicija. O jūs, Pirmininke, naudojatės savo galia, manau, tikrai net galbūt ir ne neteisėtai, bet jau tikrai nesąžiningai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, už jūsų rūpestį. Yra Seimo statutas. Seimo statutas suteikia Pirmininkui tam tikras teises ir Seimo valia Statutą koreguoti.
Gerbiamas V. Pranckietis dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Tikrai dėl vedimo tvarkos. Gal, Pirmininke, galėtumėte pasakyti, kokiu Statuto punktu vadovaudamasis jūs nesuteikėte žodžio D. Gaižauskui, kai jis čia jau stovėjo balsuojant turbūt dėl keleto įstatymų projektų?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega Viktorai Pranckieti, jei nori, kad suteiktų, reikia prašyti. Stovėjimas prie mikrofono nėra prašymas. (Juokas, šurmulys salėje)
Kitas darbotvarkės klausimas… Jeigu kas nors yra kuo nors nusivylęs, procedūras galima patikrinti Etikos ir procedūrų komisijoje.
10.45 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 391, 40, 44, 46, 47, 48, 481 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 392, 393 ir 482 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1106 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-195(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-195. Svarstymo stadija. Komiteto poziciją pristatys pranešėjas D. Razmislevičius. Prašau.
D. RAZMISLEVIČIUS (LSDPF). Sveiki, kolegos. Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Siūlo šį projektą svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje užsirašė dalyvauti viena Seimo narė – kolegė D. Ulbinaitė. Prašom į tribūną.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tik noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad vis tik svarstant šitą klausimą komitete buvo išreikšta tokių abejonių: paanalizavome, kam per šiuos metus buvo skiriamos lėšos, tai vis tik šitos išmokos dažniausiai buvo skiriamos Baltarusijos ir Rusijos piliečiams. Mes su kolegomis siūlėme, kad vis tik būtų galima atsisakyti šitų išmokų skyrimo priešiškų valstybių piliečiams. Komitete kaip ir buvo atsižvelgta. Kadangi pagrindinis Užimtumo įstatymas ateis tik 2026 metais, tikimės, kad bus į tai atsižvelgta ir neliks šios nuostatos. Pinigai nemaži. Jeigu šiuo metu užeitumėte į Užimtumo tarnybos puslapį, ten yra parašyta, kad šita priemonė laikinai sustabdyta, nes pasibaigęs finansavimas. Taigi, ir dėl finansavimo bus sprendžiama tiktai vėliau.
Ką dar noriu pabrėžti? Šita priemonė buvo numatyta kaip laikina, kai mes tuo metu norėjome pritraukti aukštos kvalifikacijos IT specialistų iš Baltarusijos. Dabar jinai yra neaktuali, gana neaktuali, pasikeitė geopolitinė situacija, svarstydami šitą klausimą, turėtume į tai atsižvelgti. Bet „Investuok Lietuvoje“ sako, kad pastaraisiais metais, šiais metais Baltarusijos ir Rusijos piliečių lyg ir mažėja ir kad tai yra jų vienintelis masalas pritraukti iš užsienio šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Taigi, šiuo metu jie sako, kad dažniausiai Indijoje ir Filipinuose šitų specialistų galima rasti. Manau, kaip priemonę tai galime palikti, tačiau vis tiek turime galvoti, kaip šitą priemonę labiau panaudoti lietuviams, grįžtantiems iš emigracijos, pritraukti ir kaip padaryti, kad nemokėtume pinigų priešiškų valstybių piliečiams.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo vienintelis Seimo narys, norintis dalyvauti diskusijoje. Yra gautas Seimo narių D. Asanavičiūtės-Gružauskienės ir G. Balčytytės pasiūlymas. Gal kolegė Giedrė galėtų pristatyti savo siūlymą? Jeigu galite, pristatykite siūlymą, jūs esate kartu pasirašiusi.
G. BALČYTYTĖ (TS-LKDF). Gerai, dėkui. Mūsų siūlymas susijęs būtent su kolegės minėtais priešiškų valstybių darbuotojais, kurie vis tik neturėtų gauti šitos kompensacijos. Ypač noriu atkreipti dėmesį, kad tuomet, kai įstatymas buvo priimtas ir teikti siūlymai, buvo viena situacija, buvo prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą. Tuo metu aukštos kvalifikacijos specialistai taip pat ieškojo, kur pabėgti tiek nuo Rusijos, tiek nuo Baltarusijos režimo. Dabar ta situacija esmingai pasikeitė: tie, kas norėjo pabėgti, jau pabėgo, todėl nematome aplinkybių, dėl ko turėtume remti dabar atvykusius Rusijos ir Baltarusijos piliečius.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašytume pristatyti komiteto poziciją dėl pasiūlymo. Kolegių D. Asanavičiūtės-Gružauskienės ir G. Balčytytės pasiūlymai.
D. RAZMISLEVIČIUS (LSDPF). Kolegos, komitetas nusprendė, tiksliau, ne nusprendė, o šis siūlymas nepataiko į šį įstatymą ir kolegės galės pasiūlyti būtent dėl kito Užimtumo įstatymo šitą pataisą. Komitetas tam pritarė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Įvardinkite komiteto poziciją. Per šoninį mikrofoną…
G. BALČYTYTĖ (TS-LKDF). Tik noriu pasakyti, kad kartu su kolege pateikėme naują pasiūlymą, būtent atitinkantį komiteto pasiūlymą.
D. RAZMISLEVIČIUS (LSDPF). Šitas pasiūlymas praranda aktualumą būtent dėl šios dienos klausimo.
PIRMININKAS. Aš norėčiau dar patikslinti. Tai galbūt atsiimate savo siūlymą?
G. BALČYTYTĖ (TS-LKDF). Būtent šį atsiimame.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, nereikės balsuoti. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Ar yra? Nėra. Balsuosime ir apsispręsime per balsavimo langą.
10.52 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-132(3), Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-221(2), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo Nr. XI-1503 1 ir 6 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-148 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-132. Yra sujungti darbai, taip pat yra dar du projektai. Prašome pagrindinio komiteto pirmininką L. Kukuraitį pristatyti komiteto poziciją.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėl viso paketo?
PIRMININKAS. Taip, dėl viso.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, Pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė įstatymų paketą. Dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms ir, atsižvelgiant į sutampantį siūlomo teisinio reguliavimo pakeitimo tikslą, tai yra siekį užtikrinti geriausius vaiko interesus, tobulinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte nustatytus apribojimus dėl darbo ir bet kokios veiklos su vaikais. Vadovaujantis Seimo 137 straipsnio 4 dalimi, sujungti su kitu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektu, tai yra projektu Nr. XVP-147, ir teikti Seimui svarstyti vieną bendrą įstatymo projektą Nr. XVP-132(3). Už šį sprendimą balsavo 11, susilaikė 1.
Dėl papildomo taip pat? Taip, dėl Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Mes čia buvome kaip papildomas komitetas. Pritariame įstatymo projektui ir komiteto išvadoms ir, atsižvelgdami į sutampantį siūlomo teisinio reguliavimo pakeitimo tikslą, siūlome pagrindiniam komitetui, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, sujungti lydimuosius Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio pakeitimo projektus Nr. XVP-221 ir Nr. XVP-149 ir pateikti Seimui svarstyti sujungtą projektą, patobulintą pagal komiteto pateiktus siūlymus. 11 komiteto narių balsavo už, 1 susilaikė. O dėl kito lydimojo, dėl Įtariamųjų, – atskirai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Toliau kviečiu pristatyti komiteto poziciją Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką arba komiteto atstovą. Gal kolegė Agnė gali pristatyti? Ne. V. Gailius, kaip visada, – pasiruošęs generolas.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, šį klausimą svarstė gegužės 14 dieną. Iki komiteto… Teisės ir teisėtvarkos komitetas su suinteresuotais subjektais organizavo daug klausymų. Iš esmės Teisės ir teisėtvarkos komitetas šio svarstymo metu įvedė net naują sąvoką, su pincetu išrinkome tas Baudžiamojo įstatymo normas, kurios būtų aktualios. Apsvarstę ir glaudžiai bendradarbiavę su pagrindiniu komitetu pateikėme išsamų nusikalstamų veikų sąrašą.
Už projektą, patobulintą Teisės ir teisėtvarkos komiteto, balsavo visi 7 komiteto posėdyje dalyvavę komiteto nariai.
PIRMININKAS. Dar taip pat buvo lydimasis projektas. Galėtumėte ir Administracinių nusižengimų kodekso…
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio pakeitimus. Pritarė Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, iš dalies Socialinių reikalų komiteto pastaboms. Komitetas vieningai, 7 balsais už, pritarė projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką pristatyti komiteto poziciją dėl pagrindinio ir lydimųjų teisės aktų.
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Žmogaus teisių komitetas. Aš iš eilės, kadangi daug tų projektų. Projektą Nr. XVP-132(2) komitetas svarstė ir pritarė, pateikė savo redakciją. Socialinių reikalų ir darbo komitetas po to… Tai, ką jūs matote, jau yra paredaguota. Balsavimo rezultatai: už – 5, 1 susilaikė.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui Nr. XVP-147 pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 5, 1 susilaikė. Buvo balsuota, siūlyta sprendimo projektą atmesti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jūs turite jau tą sujungtą projektą.
Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XVP-149. Taigi, vieną sekundę. Siūlyta pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pritarti įstatymo projektui.
Dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo projekto Nr. XVP-148 Žmogaus teisių komitetas pateikė sprendimą projektą atmesti. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikiusių irgi nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetų pozicijos išsakytos. Diskusijoje užsirašė dalyvauti trys Seimo nariai. Kviečiu kolegą L. Kukuraitį.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, šis įstatymų paketas reguliuoja, kas gali dirbti su vaikais, tai yra teisę į darbą su vaikais. Turėjome labai daug diskusijų. Trys komitetai, kaip čia buvo pristatyta, labai rimtai dirbo. Tikrai norisi padėkoti ir Žmogaus teisių komitetui, ypač norisi padėkoti Teisės ir teisėtvarkos komitetui bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto kolegoms už tai, kad tikrai labai kruopščiai buvo pažvelgta į situaciją, kuri susiklostė nuo šių metų sausio mėnesio, kai įsigaliojo nauja priemonė, tai yra teisėto darbo su vaikais kodas, vadinamasis QR kodas, kurį visi, kurie dirba su vaikais, pagal įstatymą privalėjo gauti. Negavus tokio kodo, tokia teisė dirbti su vaikais nebuvo suteikiama. Iki šių metų ši nuostata galiojo, taip pat ir šiuo metu galioja visiems labai tyčiniams, sunkiems arba labai sunkiems nusikaltimams. Aišku, kad per tuos keletą mėnesių, kai žmonės pabandė išsiimti QR kodus ir, deja, kai kurie negavo dėl jaunystėje ar kada padarytų nusikaltimų, nors yra pakankamai geri pedagogai, atliekantys savo pareigas ūkio srityje ar kitur, jie kėlė klausimus, ar tikrai šita priemonė yra proporcinga. Komitete buvo pateikti keleto Seimo narių – R. Žemaitaičio ir I. Vėgėlės projektai, kurie siūlė naują šitų QR kodų reguliavimą, ir mes pabandėme surasti geriausią sprendimą. Pristatysiu, ką Socialinių reikalų ir darbo komitetas galiausiai padarė.
Būtų galima skirstyti į tokius tris blokus nusikaltimų, pagal kuriuos būtų ribojama teisė dirbti su vaikais. Pirmasis blokas būtų nusikaltimai, kuriuos padarius nebūtų leidžiama dirbti visą gyvenimą. Tai yra nusikaltimai žmogaus seksualinio (…) laisvei ir visi seksualiniai nusikaltimai, taip pat nusikaltimai valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, nužudymai, prekyba žmonėmis, vaiko pagrobimas ar naujagimio sukeitimas, nusikaltimai visuomenės saugumui bei susiję su disponavimu ar platinimu narkotinių medžiagų. Tai yra, jeigu esi padaręs šiuos nusikaltimus ir esi baustas už tai, visą gyvenimą negalėsi dirbti. Reikia pasakyti, kad dabartinė nuostata, kuri dabar galioja – dėl visų nusikaltimų negali iki gyvenimo pabaigos dirbti. Mes paliekame tą pačią, tik labai susiauriname šia apimtimi, kad tai iš tiesų yra nusikaltimai, kurie nesukurtų tokios galimybės.
Antroji dalis taip pat yra sunkūs, labai sunkūs nusikaltimai, tačiau dėl jų nebūtų galima dirbti su vaikais iki teistumo pabaigos. Tai būtų sunkūs sveikatos sutrikdymai, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, plėšimas, turto prievartavimas, nusikaltimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis ir taip toliau, neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną. Tai yra taip pat sunkūs arba labai sunkūs tyčiniai nusikaltimai, dėl kurių būtų ribojama teisė dirbti iki teistumo pabaigos.
Taip pat atsiranda trečioji dalis (jos nebuvo), tai yra apysunkiai arba nesunkūs nusikaltimai, bet tai yra iš smurto artimoje aplinkoje srities. Juos Teisės ir teisėtvarkos komitetas atskirai išrankiojo kaip tokius, atrodo, svarbius nusikaltimus, dėl kurių taip pat būtų apribota teisė dirbti su vaikais. Tai yra nusikaltimai, išskirtinai padaryti mažamečiams pagal Baudžiamąjį kodeksą, tai yra iki 14 metų, arba nėščioms moterims. Tai yra vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką, nesunkus sveikatos sutrikdymas mažamečiam bejėgiškos būklės žmogui, fizinio skausmo sukėlimas ir kiti. Šituos nusikaltimus padarius taip pat nebūtų galima dirbti iki teistumo pabaigos. Ir čia sąrašas baigiasi.
Pridedame papildomą straipsnį, kad dėl visų kitų padarytų ar sunkių, ar labai sunkių, ar kitų nusikaltimų teismas pagal Baudžiamojo kodekso 681 straipsnį turėtų teisę spręsti, ar apriboti žmogui teisę dirbti su vaikais, ar ne. Mano vertinimu, mes kartu su Teisės ir teisėtvarkos komitetu, Žmogaus teisių komitetu ir Socialinių reikalų ir darbo komitetu išrinkome jau tuos, kuriuos privalu paminėti įstatyme kaip tokią imperatyvią normą, nuostatą, o dėl kitų palikti spręsti teismui.
Tikrai turėjome labai daug diskusijų ir norisi padėkoti visiems: ir Seimo nariams, ir profesūrai, kurie jungėsi, ir institucijų atstovams. Atrodo, kad šitas variantas daugiau mažiau yra subalansuotas tiek, kiek yra įmanoma subalansuoti vaiko teisių apsaugą, bet taip pat konstitucinę žmogaus teisę rinktis darbą ir dirbti norimą darbą, jeigu įstatymai leidžia. Labai ačiū. Kviečiu palaikyti šitą subalansuotą projektą ir dar kartą dėkoju visiems kolegoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau diskusijoje pasisakyti kviečiu V. Rakutį.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas Seime, labai ačiū Linui, kuris detaliai pristatė tų pakeitimų esmę ir galbūt kažkuria prasme atsakė į tas pastabas, kurias aš išsakysiu dabar. Priežastis, kodėl esu čia, prieš jus, yra Skautų bičiulių grupės susirinkimas, vykęs šią savaitę, ir jo metu išsakytos praktinės pastabos dėl šio įstatymo galiojimo.
Kokia yra ta iš esmės problema? Problema yra tokia, kad šiandiena į QR kodo neišdavimo mechanizmą yra patekę žmonės, kurie yra turėję bankrotų, sakykime, arba kokių nors dalykų prieš 20 metų. Ir ne ypač gal baisūs jie ten buvo, tuo metu tiesiog buvo tokia problema. Ir, sakykime, regione šitie žmonės užsiima visuomenine veikla ir yra aktyvūs nariai. Kada atsiranda šitie apribojimai, tai, tiesą sakant, ta jaunimo veikla, šiuo atveju skautų veikla, tiesiog sustoja.
Žinoma, tie žmonės ėjo į teismus, bandė gauti leidimus, kai kam ir pavyko, bet su kuo susidūrė realiai, tai su neapibrėžtomis formuluotėmis, kada yra parašyta „ir kitos veiklos“. Ir aš čia norėčiau pacituoti dabar šitame jau įstatymo projekte įdėtą formuluotę: „…arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, jeigu jų teistumas neišnykęs ar nepanaikintas.“ Pateiksiu konkretų pavyzdį. Baltarusijos valstybė už politines veiklas yra nuteisusi žmones, tarp jų ir gyvenančius Lietuvoje, ir tie žmonės galbūt užsiima jaunimo veikla čia, Lietuvoje. Ką reiškia „kitos valstybės“? Tai reiškia, mes čia, šitoje… Ir dabar kaip tu įrodysi teisme, kad tavo nuteisimas yra Baltarusijoje teisėtas, neteisėtas ir kaip ten? Ten yra kitos sistemos.
Tai yra toksai prašymas, kad, dirbant toliau prie šito projekto, prie žodžių „kitos valstybės“ gal reikėtų griežčiau apibrėžti, kokios tos kitos valstybės, nes bendrai čia visiems galioja, patenka visos autoritarinės valstybės į šitą sąrašą, ir sugalvoti mechanizmą, kuris galėtų lengviau negu teismas nustatyti pavojų, kurį kelia to žmogaus teistumas. Nes kai kuriais atvejais visuomenininkai, kurie net negauna uždarbio iš savo veiklos, nelabai ir norės trejus metus tampytis teisme tam, kad galėtų už dyką auklėti kitų žmonių vaikus.
Čia reikia suprasti, kad tai nėra tiktai žmonės, kurių tai yra pragyvenimo šaltinis, bet tai žmonės, kurie dirba visuomenei naudingą darbą, nes į šitą apibrėžimą patenka ne tiktai vadovai, tiesiogiai dirbantys su vaikais, bet taip pat žmonės, dirbantys stovyklų štabuose, dar tėvai dažnai arba kiti tokie, kaip mes vadiname, „pilkieji kaklaraiščiai“, kurie yra tiesiog ten nesusiję su kokiu nors auklėjimo procesu.
Būtų toksai prašymas skautų vardu patikslinti tas formuluotes, kad apsaugotume tuos žmones nuo problemos, kurią šiandien jie realiai Lietuvoje turi.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolegė D. Ulbinaitė.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kolegos, pataisos buvo pateiktos dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo. Kai svarstėme komitete, visos vaiko teisių tarnybos vienbalsiai pasakė: ne apie vaikų saugumą čia kalbama ir niekas apie vaikų saugumą čia negalvojo. Mes turime gerą priemonę – QR kodą, gerą saugiklį, kuris apsaugo vaikus nuo žmonių, kurie ne tik seksualinius nusikaltimus yra padarę praeityje, bet, pavyzdžiui, neišduoti 82 leidimai darbui su vaikais tiems, kas padarė nusikaltimus, susijusius su narkotikų platinimu, 20 – kurie buvo kaltinti plėšimais, turto pasisavinimu, 30 – kontrabanda, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, įvairiais nusikaltimais. QR kodas saugo vaikus nuo tų asmenų. Taigi šitos pataisos sprendžia net nežinau kokio dydžio tą problemą, kiek čia tų žmonių jau negali gauti to QR kodo, kurie teisti dėl kokių nors nusikaltimų. Bet jie turi galimybę pasirinkti kitą darbą, o vaikai pasirinkimo neturi.
Tai aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad pritardami šitoms pataisoms dar gerai, kad nepritarė visai panaikinti QR kodo, nes ir toks kraštutinis pasiūlymas taip pat skambėjo. Tačiau aš tikrai labai labai dėkinga tiems parlamentarams, tiems Seimo nariams ir komitetų sveikam protui, kuris praktiškai nieko labai nepakeitė. Kaip sakė kolega Vitalijus, su pincetu išmėsinėjus Baudžiamąjį kodeksą, praktiškai liko beveik visi tie patys nusikaltimai ir dar papildyta kai kuriais, dėl kurių praeityje teisti asmenys negalės gauti leidimo dirbti su vaikais mokyklose, ligoninėse, stovyklose ar kur nors kitur. Tai, man atrodo, galvodami apie savo vaikų saugumą, o ne apie keleto dėdžių ar tetų nepatogumą negauti kokio nors darbo, turėtume pagalvoti balsuodami. Aš vienintelė Socialinių reikalų ir darbo komitete susilaikiau, nes iš principo nepritariu šitiems pasiūlymams, jie visiškai bereikalingi. Puikiai veikiantis saugiklis. Tai dabar jis ir toliau veiks. Ačiū Dievui, kad pakankamai sudėliotų tų saugiklių liko. Tačiau pats kelias, pati nuostata, kad mes, taisydami Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, galvojame ne apie vaiką, o visai apie ką kita, tiesiog pamąstymui ateičiai, kad nereikėtų ir vaiko teisių tarnyboms, kurios visos pasakė, kad negalvojame apie vaiką, ir pasakė taip – paliekame tai politikų atsakomybei. Tai tiktai dar kartą pasikartodama noriu pasakyti, kad iš tikrųjų komitetai padarė didelį darbą, pademonstravo tą atsakomybę ir QR kodo gavėjų išeliminuota gana nedaug. Tačiau aš vis tiktai susilaikysiu balsuodama, nes, kaip jau minėjau, šitie pasiūlymai nieko bendro neturi su vaikų saugumu, o jis man svarbiausias.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo paskutinis diskusijos dalyvis. Dėl šių projektų yra gauta pasiūlymų, dėl kurių apsispręsime per balsavimo langą, kada bus balsuojama.
11.12 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-434 (pateikimo tęsinys)
Dabar praėjo pusės valandos pertrauka. Į tribūną kviečiu finansų ministrą pateikti Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-434.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Didžiai gerbiamas Seime, aš manau, kad šiandien vis dėlto yra svarbi diena, kadangi būtent parlamente tęsis pati vertingiausia diskusija dėl tų mūsų pateiktų įstatymų, dėl mokesčio pakeitimo. Aš manau, Seimo komitetuose bus galima labai detaliai išdiskutuoti visus klausimus taip, kad parlamentas nepridarytų klaidų. Dėl to tikrai labai prašom geranoriškai pasižiūrėti į šitą paketą ir priimti jį svarstyti. Mokesčių administravimo įstatymo projektas labai trumpas. Mokesčių administravimo įstatyme yra sąrašas mokesčių, kurie administruojami pagal šį įstatymą. Ir pateikto projekto tikslas – įteisinti saugumo įnašo administravimą. Dėl Saugumo įnašo įstatymo pertrauka iki kito posėdžio ir gerbiamas Seimo Pirmininkas pasakys, kada jį bus galima pristatyti.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų užsirašė paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia kolega S. Kairys. Ruošiasi V. Ąžuolas.
S. KAIRYS (LSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Ministre, apie tam tikras aplinkybes ir negerus pavyzdžius, kaip jums atrodo, įvairūs procesai vyksta ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kalbant apie mokesčius, tarifus ir kitus dalykus. Ir akivaizdu, kad tas politinis nestabilumas, kalbant apie ekonomiką, mokesčius, atneša rimtų pasekmių. Ir vakarykštė žinia, kad Amerika prarado aukščiausią skolinimosi reitingą, irgi yra labai tokia svarbi. Lietuva šiuo metu turi A reitingą, jis paskutinį kartą buvo nukritęs 2022 metais dėl COVID-19 ir dėl geopolitinių dalykų. Ar nemanote, kad čia irgi gali būti grėsmė, dar sumažėti skolinimosi reitingai, kas Lietuvos biudžetui, įvertinant pinigais, palūkanoms išaugus vienu procentiniu punktu, galėtų kainuoti kažkur apie 300 mln., kas laisvai gali atsitikti? Ar nematote čia grėsmės?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Grėsmės nematau, kadangi mes turėjome susitikimus su kredito reitingų agentūromis ir visos trys didžiausios (taip pat keletas mažesnių) patvirtino. Jos tvirtino atitinkamus reitingus, patvirtino tą patį A reitingą Lietuvai su stabilia perspektyva. Diskusijose su kredito reitingų agentūromis šnekėjomės apie daug ką, vertinome mūsų saugumo situaciją ir jiems labai rūpi Lietuvos saugumas. Jie gavo užtikrinimą, kad mes tinkamai rūpinsimės saugumu, kuris yra ir investicinio klimato viena labai svarbių dedamųjų. Be abejo, jiems buvo pateikta informacija apie rengiamus mokesčių pakeitimus, kurie sustiprintų mūsų viešuosius finansus, užtikrinant stabilų, tvarų papildomų pajamų srautą. Tai buvo pats svarbiausias argumentas jiems patvirtinti tą esamą A reitingą ir nustatyti stabilią perspektyvą, nes jie mato stabilumą. Tvarūs pajamų šaltiniai – tai yra stabilumas ir šalies galimybė investuoti į savo saugumą. Tai buvo labai svarbus diskusijų elementas.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi kolega R. J. Jankūnas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas ministre, kodėl jūs neatnešėte Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimų dėl išankstinio pelno mokesčio mokėjimo (vadinamojo mokėjimo vietoje – ten, kur vykdai)? Pavyzdys: mūsų „Ignitis“ turėjo ne Lietuvoje mokėti, o Suomijoje, Lenkijoje, kitose šalyse. Čia spaudoje buvo aprašyta. Dėl to Lietuva prarado 50 mln. Kodėl neatneša tokių sprendimų, kad neprarastume tų 50 mln.?
Ir šiuo atveju, kai kalbame apie gynybą, kodėl jūs nusprendžiate skolintis brangiai už 4 % 400 mln., užuot palaukus ir iš Europos pasiskolinus pigiai? Kodėl tuo atveju irgi darote žalą? Dėl dviejų jūsų veiksmų didelė finansinė žala padaryta valstybei. Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Niekaip nesuprantu, kaip tai susiję su Mokesčių administravimo įstatymo projektu, bet, žinoma, galėtume padiskutuoti apie jūsų nurodytus atvejus. Beje, tas pirmas atvejis man nėra žinomas. Gal dėl to, kad aš praleidau kažką, kas aprašyta spaudoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R. J. Jankūnas. Ruošiasi kolega I. Vėgėlė. Nėra, tai, Ignai, jūsų klausimas.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Norėjau paklausti, gerbiamas ministre. Akivaizdu, kad gynybai pinigų yra. Valstybės kontrolės išvados, visiškai neseniai paskelbta Valstybės pažangos ataskaita, kur nurodo 700 mln. klausimą, kur yra pagal tikslą išleisti pinigai. Konservatorių ką tik buvo pasiūlymas dėl valstybės valdomų įmonių iki milijardo eurų per visą projektą.
Mano klausimai iš dviejų dalių. Pirmas klausimas: koks tikrasis reformos tikslas skaičiais? Kokias papildomas pajamas jūs norite gauti, a, b? Koks paskirstymas per biudžetą, kiek jis turėtų padidėti?
Trečias klausimas: koks skolos rodiklis? Kokį skolos rodiklį jūs galvojate pasiekti?
Ir antras klausimas, irgi sudėtinis: kada laikysite, kad reforma nepavyko? Kada laikysite, kad tai buvo klaida? Pirmas klausimas: BVP augimo pokytis, tai yra kiek jūs planavote ir kiek BVP turėtų nepasiekti, kad sakysite: bus klaida?
Ir antras klausimas: kokio dydžio biudžeto nesurinkimą laikysite nepavykusia reforma? Ačiū. Labai konkrečiais skaičiais. Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimus. Labai konkrečiais skaičiais aš įvardinau ir pristatydamas Gynybos fondo įstatymą, kad kitais metais mes planuojame virš 300 mln. eurų papildomai į Gynybos fondą. Iš jų dėl papildomų pakeitimų, dėl įstatymų pakeitimų, perskirstymas, tai yra bendros Lietuvos biudžeto pajamos išaugtų apie 280 mln. Dar plius 2 % gyventojų pajamų mokesčio, apie kurį šnekėsime vėliau, man pristatant kitą įstatymą, dėl to skaičiai truputėlį skiriasi.
Procentais nuo BVP, aš manau, stabilios pajamos ir perskirstymo didinimas, ir tos tvarios pajamos, priėmus šiuos mokesčių įstatymų pakeitimus, turėtų padidėti apie 0,6 % BVP, kuris kitais metais bus vienoks, po to, vėliau – dar didesnis, dar didesnis. Šios priemonės užtikrintų šiek tiek geresnę mūsų finansinę padėtį. Bet pristatydamas Gynybos fondo įstatymą aš taip pat minėjau ir kitus šaltinius. Jūs absoliučiai teisus, kad reikia ieškoti visų galimybių. Tarp jų ir racionalesnis lėšų leidimas. Mes labai rimtai žiūrime į Valstybės kontrolės pastabas. Taip pat geresnis valstybės valdomų įmonių tam tikrų pelno įmokų į valstybės biudžetą panaudojimas. Tikrai taip.
Aš paminėjau dar vieną dalyką, kurio jūs nepaminėjote, tai kovą su šešėliu. Ji nebus iš karto sėkminga, tačiau tai reikia daryti. Mes tai darysime kartu su Mokesčių inspekcija.
Beje, kalbant konkrečiai apie Mokesčių administravimo įstatymą, Mokesčių inspekcijos požiūris į mokesčių mokėtojus turės kardinaliai keistis. Sakykime, kaip pavyzdys, žemės mokestis arba nekilnojamojo turto mokestis. Mokesčių inspekcija turėtų pati suskaičiuoti gyventojų prievolę ir pateikti jiems patogiai ir aiškiai (dar ne visada dabar yra) tam tikrus deklaracijų projektus. Beje, to aiškumo net dėl gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo aš pasigendu. Bet tą darbą mes dirbsime. Labai kviečiu po pateikimo pritarti Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. Ir paskutinė klausia kolegė L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Laba diena. Aš čia. Valstiečių ir žaliųjų frakcija. Turiu savo rankose, ministre, 2024 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatų ataskaitą, kurią pateikė Valstybės kontrolė. Kalbant apie mokesčių administravimą, ten yra tokių reikšmingų pastebėjimų. Tikiuosi, turėsime aplinkos ministrą, tai paklausiu. Pirmiausia, kodėl mes netvarkingai surenkame ir netinkamai apskaitome valstybės mineralinius išteklius ir taip toliau? Tikrai yra didelė pastaba. Muziejinių vertybių apskaita kelia klausimų, valstybei priklausančių pastatų ir infrastruktūros apskaita kelia klausimų ir taip pat medynų, miško žemės apskaita kelia klausimų. Kaip jūs pakomentuotumėte, kodėl mes visgi nesugebame tvarkingai surinkti mokesčių už disponavimą šiuo turtu, nuomą ar panašiai? Koks būtų jūsų komentaras?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiama Seimo nare. Tai galbūt irgi tik netiesiogiai susiję su mano pateiktu įstatymo projektu, tačiau mes labai rimtai žiūrime į Valstybės kontrolės pastabas. Jūsų išvardinti objektai, dėl kurių Valstybės kontrolė turi pastabų, kad jie tinkamai neatsispindi valstybės apskaitoje, yra labai savotiški. Miškai, o ypač muziejinės vertybės… Vertinant muziejines vertybes, iškyla ir vertės klausimas. Jeigu, sakykime, iškyla abejonių, kokios vertės ta muziejinė vertybė, gali būti, kad jinai pakliūva į mūsų apskaitą ne pagal tą vertę, kokia, sakykime, Valstybės kontrolės nuomone, turėtų būti. Mes tuos procesus tobuliname. Jie, beje, atsirado ganėtinai neseniai. Valstybės turto finansinė apskaita taip pat ganėtinai šviežia. Daugelis pasaulio valstybių įgyvendina šias apskaitos reformas. Mes nesame atsilikėliai, daugelis pasaulio valstybių su problemomis susiduria.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – kolega A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, sprendžiant iš klausimų, niekas neskaitė, apie ką šis įstatymas. O įstatymas yra grynai techninis, viena eilutė – įrašyti saugumo įnašo administravimo tvarką. Čia daugiau nėra ką kalbėti dėl šio įstatymo, todėl, kolegos, siūlau pritarti. O konkrečius klausimus reikia užduoti dėl konkrečių įstatymų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – kolega S. Kairys.
S. KAIRYS (LSF). Ačiū už žodį. Aš paprieštarausiu kolegai ponui A. Sysui. Mokesčių reforma yra mokesčių reforma. Jeigu mes vėl iš detalių dėliojame visą vaizdą, tai mes to viso vaizdo ir neužčiuopsime, jei ne nuo viso vaizdo pradėsime.
Norėčiau tiesiog pagirti ir padėkoti finansų ministrui, kuris taip gana sąžiningai pristato visus klausimus, atkreipia dėmesį ir į grėsmes, jų neslepia, jas indikuoja. Bet dėl mokesčių klausimų yra esminis dalykas. Ne veltui aš klausiau pirmą klausimą, ar svarbiau yra matematika, ar elgsena. Kadangi, kalbant apie mokesčius, elgsena yra esminis faktorius, tai bet kokiems mokesčių pakeitimams yra būtinas plataus masto susitarimas ne tik politinių jėgų, verslo bendruomenės, įvairių kitų socialinių partnerių. Ir tai yra įmanoma padaryti, aš priminsiu, kad nuo sausio 1 dienos galioja ir padidinti mokesčiai, galioja ir suformuotas Gynybos fondas, praėjusią kadenciją dėl to susitarti pavyko. Ką šiandien matome? Tai iš esmės beprecedentį atvejį, kada susibūrusi verslo bendruomenė labai aktyviai irgi iš paskutiniųjų bando skambinti pavojaus varpais. Kuo mes rizikuojame? Rizikuojame tiesiog ekonomikos augimo sulėtėjimu, minime pensijas ir įvairius kitus dalykus. Na, jų augimą ir užtikrina automatinis indeksavimas, kalbant apie ekonomikos augimą. Kitaip tariant, daug veiksnių yra tarpusavyje susieta. Nepaisydami tokių, sakyčiau, sąžiningų ir nuoširdžių ministro atsakymų, tikrai matome, kad efekto klausimas išlieka, todėl ir tų grėsmių, ir šitų sprendimų palaikyti neišeina.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti, balsuosime balsuoti numatytu metu.
11.26 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 17, 18, 30, 33, 34, 35, 382, 41, 43 ir 561 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 303 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-435 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XVP-435. Prašom taip pat finansų ministrą.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Jums teikiamas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas. Jo pagrindinė esmė – tai pelno mokesčio, pagrindinio pelno mokesčio, tarifo didinimas vienu procentiniu punktu – nuo 16 %, galiojančio šįmet, iki 17 %, o lengvatinis, kuris yra įteisintas mažoms įmonėms, turinčioms apyvartą iki 300 tūkst. eurų per metus, padidėtų nuo 6 % iki 7 %. Derybos dėl šito pasiūlymo vyko, be abejo, verslas turėjo savo prieštaravimų, tačiau galiausiai buvo sutarta, kad tas 1 % tragedijos neatneš. Aš asmeniškai manyčiau, kad turbūt būtų neišmintinga didinti pelno mokestį toliau ir būtų verta prie 17 % tarifo ir sustoti. Viena papildoma priemonė, kurią siūloma įgyvendinti šitame įstatyme, kuri ne sumažintų pelno mokesčio įmokas, o jas šiek tiek atidėtų, tai yra siūlomas tam tikro turto įsigijimo atvejis dėl momentinio jo nusidėvėjimo atliekant mokesčių apskaitą. Tai yra įsigijus tam tikrą turtą įmonei nereikėtų papildomai ieškoti pinigų savo pelno mokesčiui sumokėti, o tas pelno mokesčio mokėjimas atsidėtų iki kitų ar dar kitų metų, priklausomai nuo to, per kiek metų persikeltų šitas nuostolis, na, iš esmės priklausomai nuo investicijos dydžio. Ką mes dar šnekėjome su verslu? To nėra įstatymo projekte, bet tai yra esminiai dalykai ir esminės pastabos, į kurias tikrai mes atsižvelgsime. Tai yra sąlygų naudotis investicijos pelno mokesčio lengvata palengvinimas, biurokratinės naštos sumažinimas. Manau, kad mes pasieksime neblogų rezultatų.
O pelno mokesčio padidinimas, mūsų vertinimais, ekonomikos nuosmukio tikrai neturėtų sukelti, nors, be abejo, jisai veikia šalies ekonomiką. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų užsirašė paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas finansų ministre, jūs pats, pateikdamas ankstyvojoje fazėje visą mokesčių reformą, sakėte, kad šita mokesčių reforma gali padaryti poveikį BVP augimui, kaip neigiamas poveikis galėtų būti 0,2 %. Tai čia vienas aspektas. Tačiau pelno mokesčio papildomas padidinimas gali ypač skaudžiai smogti BVP augimui, tai yra įmonių konkurencingumui. Ar jūs nemanote, ar sutiktumėte su tuo, kad bendras BVP augimo sumažėjimas pirmiausiai galėtų atsirasti dėl pelno mokesčio padidinimo juridiniams asmenims? Ar dėl kokių kitų priežasčių galėtų mažėti BVP augimas, ar pirmiausiai dėl pelno mokesčio?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Ne, negalėčiau pritarti, kadangi mes vertinome kompleksiškai visus siūlomus pakeitimus. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio naštos padidėjimas didžiausias pajamas gaunantiems asmenims taip pat tam tikra prasme mažina vartojimą ir tokiu būdu daro įtaką ekonominei padėčiai.
Nesutinku su jūsų vertinimu, kad toksai mažiukas 1 % pelno mokesčio padidinimas čia padarytų kardinalią įtaką įmonių pelningumui. Tikrai ne. Juo labiau kad ankstesnėje kadencijoje buvo pasiektas tarppartinis sutarimas, už kurį aš tikrai labai dėkingas ankstesnei valdančiajai daugumai, kuri sugebėjo mobilizuoti platų palaikymą dėl 1 % padidinimo, dėl kurio, na, mes matome, šiemet nieko tokio baisaus neįvyko. Tai yra įrodymas, kad pelno mokesčio padidinimas vienu procentiniu punktu kardinalios įtakos ekonominei situacijai neturi.
Aš tikrai labai kviesčiau, kadangi dėl šito taip pat, tarp kitko, buvo pasiektas platus sutarimas su verslu, ką dabar besakytų, vakar konferencijose… Tas sutarimas su verslu buvo pasiektas, kad šitas 1 % situacijos Lietuvoje kardinaliai nepakeistų. Mes išliekame, beje, pagal mokestinę naštą konkurencingiausi mūsų regione, mūsų mokestinė našta mažesnė negu visose aplinkinėse šalyse. Tikrai labai prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Rudelienė. Posėdžiui toliau pirmininkaus Pirmininko pavaduotoja O. Leiputė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tiesų jūs, pristatydamas šį įstatymo projektą, jeigu aš teisingai išgirdau (man atrodo, kad teisingai), pasakėte, kad verslas neprieštarauja 1 %, ką aš galėčiau drąsiai teigti atvirkščiai. Vakar dalyvavau forume, kur kaip niekad vieningai susibūrusi bendruomenė taip ir pasakė, kad ką šita mokesčių reforma padarė, tai kaip niekad vieningai subūrė skirtingas verslo rūšis ir tikrai palaikymo nėra. Tai klausimas būtų, kur yra tas palaikymas? Nors Vyriausybės programoje jūs esate numatę gerinti verslo mokestinę aplinką, bet šituo paketu, man atrodo, jinai yra bloginama. Ir tai, kad jūs sakote, kad 1 % nieko daug nepakeitė ir anksčiau buvo platus palaikymas jam, bet, man atrodo, vertinti dar šiek tiek anksti, dar tiktai metų pradžia ir galėsime metų pabaigoje tą įvertinti. Kur tas palaikymas yra, jeigu taip trumpai?
R. ŠADŽIUS. Ačiū. Mano duomenys skiriasi nuo jūsų, aš vadovaujuosi ne vien emocijomis, kurios buvo išlietos vakar, nežinau, dėl kokių priežasčių, neaptarinėkime. Aš turėjau diskusijų su verslo atstovais, ir ne vieną, ir su jų asociacijomis. Iš tikrųjų tas 1 % nėra didelė našta verslui, juo labiau, kaip aš minėjau, mokestinė aplinka verslui pagerės. Dėl momentinio nusidėvėjimo taisyklės mes gavome pagyrų ir iš tarptautinių ekspertų, tarp jų ir iš Tarptautinio valiutos fondo, su kuriuo aš betarpiškai bendravau visai neseniai, viešėdamas Vašingtone per pavasarinį susitikimą.
Ir kalba… Aš paminėjau, kad mes kalbame apie naudojimosi jau esamomis lengvatomis palengvinimą, neįvedant naujų naudojimosi jomis sąlygų, biurokratijos sumažinimą, ar tai būtų investicijos, ar tai būtų, sakykime, išlaidos mokslui, mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Tą mes darysime ir iš tikrųjų verslas turėtų daugiau prisidėti prie mokslo plėtros Lietuvoje, nes šiuo metu mes atrodome juokingai ir Europos kontekste, kada privačių lėšų ten faktiškai nėra ir viską priverstas finansuoti viešasis sektorius. Tai šnekama dėl šito įstatymo buvo. Mano nuomone, mokestinė aplinka, atsižvelgiant į tuos dalykus, kuriuos pasakiau, pagerės, nepaisant to, kad tarifas šiek tiek išauga.
PIRMININKĖ (O. LEIPUTĖ, LSDPF). Dėkui. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas ministre, jūs tuojau parašysite Vyriausybės išvadą dėl reinvestuojamo pelno lengvatos, nes projekto pateikimas Seime jau yra. Tai praeita lengvata valstybės biudžetui kainavo 250 mln., kur galima investuoti į turtą iki dvejų metų ir nemokėti pelno mokesčio. Dabar bus leidžiama nemokėti, jeigu turtas iki penkerių metų. Tai pasakykite, kiek tai kainuos biudžetui? Mano žiniomis, apie 250 mln. Ir kodėl jūs sakote, kad mes esame konkurencingi su kaimynais? Pas kaimynus reinvestuojamam pelnui – nulis mokesčių. Nulis! Visam reinvestuojamam pelnui – nulis. Tai kokie konkurencingi mes galime būti? Ir ar jūs nebijote užlipti ant grėblio A. Kubiliaus, kuris padidino pelno mokestį ir pelno mokesčio surinko du kartus mažiau, ir tik po to, kai atėjęs premjeras A. Butkevičius vėl sumažino pelno mokestį, vėl pelno mokesčio pradėjome surinkti normaliai? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Jūsų klausimai yra dėl įstatyminių iniciatyvų, kurios svarstomos atskirai. Be to, aš nesutikčiau su paskutinėje jūsų kalbos dalyje išsakyta įvykių chronologija. Pasižiūrėkime dar kartą istoriją, kaip viskas vyko. Bet lengvata reinvestuojamam pelnui į įmonės modernizavimą jau dabar egzistuoja, tik mes turime padaryti ją efektyvią, tada viskas bus gerai. O kiauras, sakykime, pelno panaudojimas bet kam įmonės reikmėms, kuris kitose šalyse gal egzistuoja, manau, Lietuvoje šiuo metu nepriimtinas dėl įvairių priežasčių, tarp jų dėl jūsų įvardintos fiskalinės priežasties.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Vėgėlė.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, norėjau paklausti. Valstybės kontrolė visiškai neseniai vėlgi pateikė valstybinio audito išvadą dėl 2024 metų valstybės ataskaitų rinkinio. Čia yra įdomiausia, kad pateikta sąlyginė nuomonė. Kitaip tariant, negali Valstybės kontrolė pateikti tikros ir teisingos įtrauktų į valstybės grupę viešojo sektoriaus subjektų finansinės būklės ataskaitos, kiek tai liečia tą sąlygą. Negali parodyti, ar yra tokie atspindėti veiklos rezultatai, ar grynasis turtas ir jo pokyčiai yra šie, ar pinigų srautai yra tokie, ar jie atitinka tikrąjį vaizdą, koks yra. Aš suprantu, kad jūs nesate visiškai atsakingas už 2024 metus, bet mano klausimas yra ir dėl jūsų atsakomybės sferos, tai yra Valstybės pažangos ataskaitos. Valstybės pažangos ataskaitą jau turėjo rengti jūsų ministerija. Mano klausimas, kodėl Valstybės pažangos ataskaita yra kritikuojama Valstybės kontrolės…
PIRMININKĖ. Laikas!
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). …kada pateiksite duomenis Valstybės kontrolės dėl Pažangos ataskaitos ir ar tikslinga reformą daryti prieš tai?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Norėčiau su visa pagarba vis dėlto jus pataisyti. Sąlyginė nuomonė auditorių nereiškia, kad jie negali pateikti nuomonės. Jeigu būtų neigiama nuomonė, tai reikštų, žinoma, kad jie negali pateikti nuomonės, arba jeigu jie atsisakytų pateikti nuomonę, tai taip pat būtų. Sąlyginė nuomonė parodo, kad auditoriai rado tam tikrų klaidų ir jie teikia tam tikrus pastebėjimus. Tai yra iš tikrųjų vertingas auditorių darbo rezultatas. Visur, kur pažiūrėsite, sąlyginė nuomonė tai yra pagrindas tobulinti savo veiklą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas ministre, aš turiu klausimą apskritai dėl mokestinės pertvarkos ir jos tam tikrų parametrų. Pirmas dalykas, ar jūs esate iš esmės, iš principo atviras dėl papildomų šaltinių, jeigu mes čia, Seime, galbūt įregistruotume, dar papildomos idėjos sklando apie azartinių lošimų progresinį apmokestinimą. Kaip pavyzdys. Nenoriu eiti į detales, bet klausiu iš principo, ar esate atviras dėl papildomų šaltinių?
Antras dalykas. Kaip jūs manote, ar, nuraminant aistras iki galo dėl nekilnojamojo turto mokesčio, nevertėtų tiesiog padidinti tą šaltinį į Gynybos fondą, būtent GPM’o šaltinį, ten pakėlus tuos skaičius, tuos milijonus, ir atiduoti visas pajamas savivaldybėms? Išspręstume, sakykime, taip elegantiškai visokius…
PIRMININKĖ. Laikas!
T. TOMILINAS (DFVL). …nesusipratimus su savivaldybėmis.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Aišku, klausimas liečia daugiausia kitą įstatymą, kurį aš truputį vėliau pristatysiu. Sakyčiau, tos iniciatyvos, kurios kyla Seime, visada yra svarbios ir visada smagu finansų ministrui ir Vyriausybei girdėti pasiūlymus, kurie didintų biudžeto pajamas. Klausimas, kiek tokios idėjos suras palaikymo Seime? Jeigu jos suras, aš tikrai būsiu atviras ir tikrai džiaugsiuosi.
Kartoju, pristatant tam tikrus mokestinius pakeitimus kur kas smagiau girdėti konstruktyvius pasiūlymus dėl šitų pajamų plėtros negu priekaištus, kad čia mes sukuriame per didelę mokestinę naštą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dabar motyvai. Už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu priminti, kad buvo planuojama ir diskusijos pradžioje kalbama apie 2 %. Tai yra padarytas kompromisas būtent ne 2 % pelno mokesčio didėjimas, o 1 %. Tuo labiau kad šitas procentas yra tiesiogiai numatytas valstybės gynybai. Pats verslas buvo išėjęs su tokia iniciatyva, kad pasirengę ginti tėvynę ir sumokėti didesnius mokesčius. Aišku, dabar šiek tiek pakito leitmotyvas, dabar kalbama: ant vartotojų pečių sukelkime, padidinkime PVM’ą ir nelieskime pelno mokesčio.
Mieli kolegos, man atrodo, kad tėvynę ginti turi visi ir visi prie to prisidėti, todėl ir kviečiu pritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Tėvynę turi ginti visi ir prie to visi turi prisidėti. Geriausiai būtų PVM’ą 1 % padidinti. Tas, kas mažiau turi pajamų, mažiau perka ir mažiau prisideda, kas daug pinigų turi ir daug perka, tas daug prisideda, bet jūs to nedarote. Jūs einate į verslo kišenę, pagrabaliojate, randate dar 1 % ir tokiu būdu turtingesni verslo žmonės (aš sutinku) prisideda, bet tokiu būdu jūs neskatinate kitų žmonių prisidėti.
Kai gerbiamas A. Sysas sako: visi turi prisidėti, tai tas projektas kaip tik rodo, kad jūs ne visus norite įpareigoti. Man taip ir skamba ausyse premjero pasakymas per nacionalinį visuomeninį transliuotoją: mokesčių didinti nereikės, išmokų mažinti nereikės, diržų veržtis nereikės. Pasirodo, mokesčius didinti reikia, tačiau ne visiems. Todėl ta tezė, kad visi turės prisidėti prie gynybos, nėra tiksli ir nėra jinai realizuojama.
Dabar kai žiūri į konkretų šitą Pelno mokesčio įstatymą, taip, 1 % padidinimas tikrai savaime nėra baisus dalykas ir nežudo mūsų verslo. Su tuo aš sutinku ir dėl to, matyt, verslo bendruomenės sutiko – su nuo 16 % iki 17 % tokiu padidinimu. Tačiau kai sudedame visą kompleksą, mes matome, kad Lietuvos konkurencingumas, įskaitant ir verslo konkurencingumą, deja, yra numušinėjamas. Čia kalbėsime prie kitų įstatymų projektų.
Todėl negaliu balsuoti už šitą projektą, nes aš manau, kad kai verslas pamatė visą paketą, kurį jūs teikiate, štai tada prasidėjo neigiama nuomonė, o pirminę nuomonę aš pats esu girdėjęs: 1 % padidinimas – viskas gerai, saikingai galime, bet kai pamatai, kas dar po to ateina – draudimo sutarčių apmokestinimas ir taip toliau, tada ir yra tokia reakcija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Balsuosime tam skirtu metu.
11.43 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 131, 16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 23, 27, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-436 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 131, 16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 23, 27, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-436. Pranešėjas – ministras R. Šadžius. Prašom.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Šiuo įstatymo projektu siūloma padidinti mokesčių apmokestinimo progresyvumą. Tai pirmas tikslas.
Antras dalykas. Vis dėlto siūloma padaryti šitą schemą socialiai teisingesnę ir apmokestinti didesniais tarifais dideles pajamas, gaunamas iš įvairių šaltinių, nepriklausomai nuo šaltinio.
Kita vertus, mes stengiamės išlaikyti lengvatas, kurios yra dabar nustatytos šito mokesčio mažesnių pajamų gavėjams. Tai yra palaipsniui mažėjantis neapmokestinamasis pajamų dydis, 5 % tarifas pajamoms iš netauriųjų metalų pardavimo, jos taip pat apribotos iki šiol – neviršijančioms 12 vidutinių darbo užmokesčių, 15 % tarifas kitoms pajamoms, kurių gali susikaupti 12 vidutinių darbo užmokesčių, ir taip būtų išgelbėtos tos kitos pajamos nuo atsitiktinio turto pardavimo. Pavyzdžiui, nebūtų apmokestinamos pačiu aukščiausiu tarifu, kuris priklausytų pagal asmens pajamas iš darbo santykių arba individualios veiklos. Individualios veiklos pajamos, čia pabrėžčiau, jos būtų sudedamos toje aukštų pajamų skalės dalyje, bet individualios veiklos pajamos apmokestinamos yra realios pajamos minus sąnaudos. Jeigu asmuo nekaupia savo veiklos dokumentų, čia aš priminsiu tą galiojančią ir, beje, visame pasaulyje, didelėje Europos dalyje galiojančią lengvatą, 30 % tų pajamų galima nurašyti kaip įsivaizduojamas, sąlygines sąnaudas. Jeigu tų sąnaudų daugiau, be abejo, reikia surinkti dokumentus ir asmuo, vykdantis individualią prekybą, be abejo, tų sąnaudų gali turėti ir 80 %, ir 90 %, priklausomai nuo prekybos maržos. Tai būtų prekių įsigijimas. Todėl kalbama apie aukštas individualios veiklos pajamas atmetus sąnaudas. Žinoma, sakykime, advokatai, notarai ir panašios profesijos, kurie negali veikti kaip juridinis asmuo, įstatymai to jiems nenumato, jų veiklą reglamentuojantys įstatymai, jie turės prisidėti prie mūsų bendro krepšelio, pajamų krepšelio truputį daugiau, jeigu jie ir iki šiol rodė dideles pajamas. Tačiau čia pastebėčiau, kad tai individuali veikla, kuri turi sąnaudas. Jeigu advokatas samdo personalą, nuomoja patalpas ir galbūt perka kitas paslaugas iš kitų subjektų, tai yra sąnaudos, ir jos iš bendrų pajamų minusuojamos, tai apmokestinimui tenka tiktai tos grynosios pajamos, kurias žmogus išleis absoliučiai savo reikmėms.
Čia buvo diskusijų su verslu ir iš tikrųjų viena pastaba, į kurią mes atsižvelgėme, buvo dėl papildomo privataus sveikatos draudimo. Aišku, teko girdėti nuogąstavimų, kad apmokestinus šitas darbdavio lėšomis mokamas paslaugas darbuotojui staiga ištuštės privačios gydymo įstaigos. Aš apsidžiaugiau, kadangi tai turbūt reikštų ir didesnę konkurenciją, ir tų įstaigų kainų sumažėjimą. Bet, kalbant rimtai, tai svarbus faktorius mūsų sveikatos sistemos funkcionavimui, ir būtent diskusija, mūsų vieša diskusija, atkreipė į tai dėmesį. Siūloma ribota lengvata, apribota 350 eurų per metus. Suma paimta ne iš lubų, tai yra mediana realių draudimo įmokų, kurias darbdaviai mokėjo privačiam draudimui už darbuotojus 2023 metais. Be abejo, svarstymo metu ta suma gali Biudžeto ir finansų komitete pasikeisti, bet, aš manau, jūs išklausysite visus argumentus.
Dar vienas svarbus pakeitimas. Ir tai buvo verslo nuogąstavimai, kad vienkartinės pajamos, pavyzdžiui, parduodant turėtas akcijas, jeigu jos pakliūtų tais metais, aišku, jas dalintų iš 12, kadangi 12 mėnesių, ir galbūt ta našta būtų šiek tiek mažesnė, bet, nežiūrint to, tai būtų vienų metų rezultatas. Dėl to siūloma už įmonių akcijas, parduotas įmonių akcijas, išlaikytas dešimt metų ir ilgiau, nustatyti 15 % tarifą, plokščią 15 % tarifą, kuris būtų lygus dividendų tarifui. Dividendų mes nesiūlome įtraukti į tą krepšelį, nes tai yra kompetentingų specialistų, Europos ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos ekspertų išvados, skirtos Lietuvai, ir rekomendacija to nedaryti, bet visos kitos pajamos būtų įtrauktos į bendrą krepšelį.
Pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus, o į daug detalesnius, matyt, ir Biudžeto ir finansų komitete. Ir prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų paklausti nori 16 Seimo narių. Pirmasis klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kažkaip pavyko užsirašyti dėl trijų klausimų pirmam paklausti arba pasisakyti prieš. Tai dabar klausdamas irgi savotiškai noriu išreikšti savo nuomonę. Socialdemokratai garsėjo tuo, kad sakydavo: kapitalą reikia papildomai apmokestinti, tai praėjęs projektas – pelno mokesčio padidinimas, na, socialdemokratiškai suprantamas, ir reikia mažinti darbo apmokestinimą, tačiau štai dabar savo lengvatų politikai realizuoti jūs kėsinatės ir į darbo apmokestinimą, darbo pajamų apmokestinimą. Žinoma, kuo daugiau uždirbantį žmogų labiau apmokestinate. Tai A. Syso tezė, kad visi turės prisidėti prie gynybos, ir vėl netinkama. Tai kodėl jūs kėsinatės į socialdemokratų kertinį postulatą didinti verslo apmokestinimą, mažinti darbo apmokestinimą?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Tikrai nesikėsiname, nes verslo apmokestinimas yra verslo apmokestinimas. Mes tai aptarėme ankstesniame darbotvarkės klausime.
Čia kalbama, taip, iš tikrųjų ir apie darbo apmokestinimą, bet iš esmės apie didelių pajamų apmokestinimą – didelių pajamų, iš įvairių šaltinių žmonių gaunamų, apmokestinimą. Šiandien pasižiūrėjus mokesčių deklaracijas, iš tikrųjų, aukščiausio pajamų lygio darbo užmokesčio dalis nėra pati didžiausia, ten yra turto vertės padidėjimo pajamos ir yra, aišku, individualios veiklos pajamos. Viską susumavus, didelės pajamos turėtų būti apmokestintos taip, kad būtų įgyvendintas socialinis teisingumas.
Kodėl palikti kiauras vietas, kur vienos rūšies pajamos būtų apmokestinamos beveik niekaip? Dėl kapitalo vertės padidėjimo pajamų. Kaip aš minėjau, dėl dividendų, kurie yra kapitalo rinkų apmokestinimo kraujotaka, tai yra iš tikrųjų užsienio ekspertų rekomendacija. O klausimas, kuris buvo iškilęs: o jeigu staiga žmogus praranda interesą turėti akcijas, turėti savo dalį kažkokioje įmonėje ir nori išeiti po dešimties ar daugiau metų, nori išeiti iš šito verslo, kodėl pagal tų metų?.. Dėl to, kad, pavyzdžiui, įsidarbino kažkur, kur mokamas žymiai padoresnis darbo užmokestis, matyt, neturėtume bausti jo už parduotas akcijas tuo didžiausiu jam taikomu, pavyzdžiui, 32 % tarifu. Apmokestinimas tada iš esmės atitiktų dividendų apmokestinimą, nes tu kasmet gauni dividendus, o galutinai išeidamas iš įmonės parduodi akcijas, ir tą išmoką, kuri iš esmės tolygi dividendų išmokėjimui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (NAF). Gerbiamas ministre, ar tikrai gyventojų pajamų mokesčio didinimas yra tas teisingas kelias, kai Lietuvos ekonomika ir taip susiduria su įvairiausiais iššūkiais? Užuot kūrus paskatas dirbti, kurti ir investuoti, pasirenkamas kelias – didinti mokestinę naštą, kuri, be abejo, slopins vartojimą. Galų gale, ir verslą, ir aukštos kvalifikacijos specialistus turbūt paskatins atsigręžti į užsienio rinkas ir galbūt ten ieškotis savirealizacijos. Ar tai nėra šūvis sau į koją, kai vietoj ekonomikos augimo ir konkurencingumo stiprinimo pasirenkama priemonė, kuri gali ilguoju laikotarpiu duoti priešingą rezultatą, nei siekiama? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Kategoriškai nesutinku su jūsų pavartotu prieveiksmiu „vietoj“, kadangi iš tikrųjų mes darome ir tą, ir tą. Investicijų skatinimas apima ir bendrą valstybės investicinį klimatą. O šito klimato vienas iš esminių elementų yra šalies saugumas. Ir nestiprindami šalies saugumo, o paprasčiausiai – išbarstydami biudžeto pinigus, nežinau, dotacijoms mažam verslui, mes pasiektume absoliučiai priešingą rezultatą. Tada galėtume apie ekonominę dykvietę pašnekėti. Jeigu mes norime prisitraukti investuotojų, mes turime užtikrinti saugias darbo sąlygas, saugias jų verslo sąlygas. Mes tą ir siūlome daryti šitais mokestiniais pakeitimais, kurie leistų mums rimčiau investuoti į mūsų šalies saugumo infrastruktūrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną norėtų pasisakyti A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš noriu paprašyti tiesiog pasveikinti Klaipėdos Baltijos gimnazijos moksleivius. Buvusi Klaipėdos 18-oji vidurinė mokykla, kurią, beje, baigiau prieš 50 metų. Net sunku patikėti. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Sveikiname ir džiaugiamės, kad atvykote. Klausia E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Būtų toks bendresnis klausimas. Progresinis GPMʼo tarifas yra pristatomas daugiau kaip tokio socialinio teisingumo, su kuo labai nesutikčiau, nes man tai primena baudimą. Jeigu tu daugiau mokeisi, daugiau investavai, daugiau rizikavai, daugiau uždirbai, tai dabar tu esi baudžiamas, pasakoma, kad tu turi daugiau susimokėti už tai. Nemanau, kad tai yra teisinga. Bet mano klausimas būtų: ar nemanote, kad labai ydinga bausti tuos žmones, kurie šiandien kuria didžiausią pridėtinę vertę Lietuvoje? Ar tai nesumažins, tiksliau, ar tai nepadidins šešėlio? Dalis žmonių tiesiog rodys mažesnes pajamas. Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Matyt, galime šnekėti apie pasaulėžiūros skirtumus. Aš tikrai nemanau, kad didesnis tų, kurie gali, prisidėjimas prie šalies gerovės yra koks nors baudimas. Kaip tik atvirkščiai, aš siūlyčiau nebausti silpniausių mūsų visuomenės narių, kurie negali apsiginti, kurie nesuranda resursų rengti konferencijas prašmatniose viešbučių salėse ir kurių balsas visuomenėje nėra girdimas. Tai ne mano žodžiai, beje, tai yra žodžiai mokesčių ekspertų, kurie ir dirbo, ir dirba toliau rimtam verslui.
Dabar dėl šešėlio. Jeigu mes pajudintume tą mažiausių pajamų gavėjų ratą, manau, mes čia galėtume turėti problemų dėl šešėlio didėjimo. Didžiausias pajamas gaunantys žmonės seniai legalizavosi. O tas priekaištas, kad galbūt jie pasvarstys pakeisti savo juridinę veiklos formą ir įsteigti juridinį asmenį, aš tai girdėjau kaip tam tikrą priekaištą: ką jūs darysite, kaip jūs juos gaudysite? Iškart atsakau – niekaip negaudysime. Laisvos šalies rinkos ekonomikoje kiekvienas turi teisę pasirinkti tą veiklos formą, kuri jam mažiausiai kainuotų mokesčių naštos klausimais.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas ministre, dabartinė mokestinė aplinka iš tiesų Lietuvoje yra labai patraukli tiek smulkiesiems verslams, tiek stambesniesiems. Į valstybės biudžetą kiekvienais metais mes surenkame daugiau pinigų. Atlyginimai Lietuvoje taip pat auga. Mokėdami nuo didesnio atlyginimo tą patį tarifą, iš esmės mes vis daugiau sumokame kiekvienais metais į valstybės biudžetą.
Mano klausimas vis dėlto labiau būtų susijęs su pagal individualią veiklą veikiančiais asmenimis. Jiems iš esmės yra taikomas mažesnis tarifas, bet jie prisiima daugiau rizikų. Tai reiškia, kad jie negautų išmokų, praradę darbą, iki 9 mėnesių ir daugybės kitų valstybės garantijų.
Ar tikrai reikėtų tas individualiai veikiančių žmonių ir pagal darbo sutartį dirbančių žmonių pajamas vis siekti suvienodinti? Tokių kalbų buvo ir praėjusioje kadencijoje, ir šioje.
Ir paskutinis klausimas. Ar teisingai suprantu, kad jeigu tu parduosi, pavyzdžiui, būstą tais metais, tai ta pajamų suma bus pripliusuota prie tavo pajamų ir tavo GPM’o tarifas keisis?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Iš tikrųjų įvairia individualia veikla užsiimančius žmones įvairiai palies šie įstatymai. Jūs absoliučiai teisus, kad individualiai veikiantys žmonės prisiima riziką, turi išlaidų. Galiojančiuose įstatymuose į tai yra atsižvelgta. Būtent individualias pajamas gaunantis žmogus atskaito sąnaudas. Jeigu jis jų nedokumentuoja, o tai dažnai vyksta su mažiausias pajamas gaunančių žmonių, sakykime, dirbančių kad ir aptarnavimo sferoje, frylanceriais, arba laisvaisiais menininkais, pajamomis, jie atskaito 30 % be jokių dokumentų pateikimo. Tai yra formaliai čia nėra jokios biurokratinės naštos.
Be to, mažiausias individualios veiklos pajamas gaunančių žmonių efektyvus apmokestinimas niekaip nepasikeis. Iki 35 tūkst. per metus jų apmokestinimo režimas liks absoliučiai toks pats. Mes pakeitimą taip ir konstravome, kad jis paliestų dideles pajamas gaunančius žmones. Tai prasideda realiai nuo 36 vidutinių darbo užmokesčių per metus, tai 3 vidutiniai darbo užmokesčiai per mėnesį. Tai yra rimtos sumos. Tie, kurie užsiima individualia veikla, gauna dideles pajamas, aš manau, valdo savo rizikas gana teisingai. Jeigu jiems nepakanka tų rizikų valdymo instrumentų, jie galbūt pagalvos apie juridinės veiklos formos pakeitimą. Sakykime, persiregistruos į UABʼą, kuris atsako, pagal civilines prievoles, tik UABʼo turtu, o ne visu žmogaus turtu. Tų sprendimų yra. Dideles pajamas gaunantys žmonės tų sprendimų gali rasti. Dėl to tikrai nesijaučiame kalti, kad nuskriaudėme individualus, kurie uždirba didelius pelnus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausimų laikas baigtas. Motyvai už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, visada pritariu būtent šitam progresyvesniam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui, bet jūs pasakykite, gal kartais ir regionai turės naudos? Manyčiau, kad taip, nes Vilnius, sumokėdamas daugiau mokesčių, o, tarkime, yra atlyginimų, kurie siekia vos ne 0,5 mln. eurų, vis tiek prisidės ir prie tų regionų, iš kurių galbūt tie žmonės yra išvykę. Pritardama sakau taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš atrasiu argumentų, kodėl prieš. Kad čia jūs nenuoseklūs dėl savo vizijų – apmokestinate darbą papildomai, tai čia vienas aspektas. Įvedate progresyvumą, kas čia galų gale užganėdins mielą kolegą A. Sysą ir nebekurs apie jį televizijos laidų, kaip ragina socialdemokratus įvesti progresinius mokesčius. Pagaliau sena svajonė bus pasiekta. Tačiau esminis dalykas yra tas, kad, įvesdami progresyvumą toms pajamoms padidintu GP mokesčiu, jūs iš tiesų apsunkinate galimybę privilioti į Lietuvą talentus, privilioti investuojančius, gerai uždirbančius žmones arba aukštos kvalifikacijos specialistus. Žiūrėkite, visa mūsų imigracijos politika buvo remiama tuo, kad talentingus, aukštos kvalifikacijos priimkime, bet kai tik jie atvyks, tai dabar juos bausime padidindami GP mokestį. Kapitalo vertės padidėjimas – papildomai apmokestinamas, draudimo sutartys – papildomai apmokestinamos.
Dabar pasižiūrėkime, kokie visuomenės sluoksniai baudžiami šitais mokesčiais. Tie, kurie dirba, kurie talentingi, kurie darbštūs ir aktyvūs. O A. Sysas sako, kad prisidėti turės visi. Aš ir toliau nematau, kaip prisidės eilinis Lietuvos žmogus prie papildomų gynybos finansavimo iššūkių ar kitų dalykų. Žinoma, galima pasidžiaugti, tas pats A. Sysas yra pasakęs, kad buvo siūlęs 40 %. Aš keturiskart paminėjau, reikės jam suteikti žodį. Laimei, šitaip nėra. Laimei, nėra ir 36 %, bet jūs pamąstykite, ką jūs darote iš tikrųjų su tais dirbančiais, talentingais, aktyviais, veržliais žmonėmis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi gerbiamas Eugenijus mane net keturis kartus paminėjo, aš tikiuosi, kad jums pagelbėjant pagaliau svajonės bus išpildytos. Bet aš tik pasakysiu jums keletą skaičių, kad tai, ką pasiūlė ministras iki 10 tūkst., po to aukščiau dėl mėnesinio, tai kovo mėnesio duomenys, kad virš 100 tūkst. ir daugiau Lietuvoje gavo daugiau kaip 50 žmonių, kurių kai kurių mėnesinis vidurkis buvo 448 tūkst. (Balsas salėje) Nesvarbu dėl dividendų, bet tai yra pajamos. Yra 120, 270, bet tai yra pajamos. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nediskutuojame toliau. Noriu atkreipti dėmesį, kad už 6 minučių prasidės balsavimo langas. (Balsai salėje)
12.04 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-437 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-437. Pranešėjas – ministras R. Šadžius.
R. ŠADŽIUS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Prieš suteikiant dar jums žodį, per šoninį mikrofoną – S. Kairys.
S. KAIRYS (LSF). Atsiprašau, gerbiama pirmininke, bet elgiatės tikrai nekorektiškai. Jeigu yra noras pasisakyti už ir prieš, tam ir registruojamės, tam jūs duodate žodį, o dabar kažkodėl per šoninį mikrofoną argumentai ne dėl vedimo tvarkos, o dėl argumentų. Tikrai kviečiu atkreipti dėmesį, kad yra nesąžininga girdėti argumentus iš vienos pusės, neįvertinant visų kitų iš kitos pusės.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pastabą. Noriu taip pat atkreipti dėmesį, kad prieš tai kalbėjęs jūsų frakcijos atstovas keturis kartus paminėjo A. Sysą, dėl to buvo suteiktas žodis per šoninį mikrofoną.
Dabar, prašom, Rimantai, žodis jums.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas išdėstytų šį įstatymą nauja redakcija. Mes pasistengėme atsižvelgti ten taip pat į tuos pakeitimus, dėl kurių jau buvo susitarta ankstesnėje kadencijoje, kadangi atitinkamas įstatymo projektas jau buvo svarstomas. Taip, tai yra turbūt vienas karščiausių klausimų dėl šitų mokestinių pakeitimų, bet man atrodo, kad galiausiai gimęs variantas yra išmintingas, jis yra visiems palankus. Tai trys dalys.
Pirma dalis. Mes siūlome… Nekilnojamojo turto mokestis yra infrastruktūros mokestis, dėl to jis iš esmės priklauso savivaldybėms normaliomis sąlygomis, bet mes šiandien turime nepakankamai išvystytą saugumo infrastruktūrą šalyje ir dėl to ta saugumo infrastruktūra galbūt bus vienoje ar dviejose savivaldybėse, kurios yra pasienyje su Baltarusija. Dėl to, manau, yra teisinga, kad valstybė, šalia savivaldybių nustatyto tarifo, kuris yra savivaldybių tarybų kasmet tvirtinamas komerciniam nekilnojamajam turtui, kurio savininkai yra juridiniai asmenys ar fiziniai asmenys, kurie atitinkamai atidavę naudoti komercinėje veikloje šitą turtą, nustatytų, pridėtų prie tarifo 0,2 %, labai nedidelį procentą, iš kurio surinktos lėšos eitų į Gynybos fondą. Ir, aš minėjau, pristatydamas pirmą įstatymą, Gynybos fondas ir skirtas dideliems infrastruktūriniams projektams finansuoti.
Dėl nekomercinio turto, kuris iki šiol niekaip beveik nebuvo apmokestintas, buvo apmokestintas brangiausias, turimas nedidelio skaičiaus asmenų, mes siūlome išplėsti žmoniškai, kad tai būtų plačią visuomenės imtį, savininkų imtį apimantis mokestis. Bet čia diskutuojant iškilo klausimas, koks turtas yra koks, ir pirmojo būsto klausimas buvo labai aštriai iškeltas, kartu keltas ir mitinge, į kurio rezultatus ir jame išreikštas emocijas mes tikrai atsižvelgėme konstruodami galutinį variantą. Yra siūloma, kad pagrindinio būsto, tai yra būsto, kuriame asmuo yra registravęs savo gyvenamąją vietą, deklaravęs savo gyvenamąją vietą, apmokestinimo taisyklės būtų atiduotos į savivaldybių rankas. Atitinkamai, kadangi savivalda tada nustato tarifus, visos pajamos, surinktos už šitą nekomercinį turtą, eitų į savivaldybių biudžetus. Savivaldybės turėtų visas galimybes atsižvelgti ir į gyventojų interesus, nustatyti, savivaldybės nuomone, būtinas socialines lengvatas. Savivaldybės pagal Piniginės socialinės paramos įstatymą turi tą teisę, atitinkamai šis įstatymas papildomai suteiktų joms teisę nusistatyti ir tarifus, ir minimalų neapmokestinamąjį dydį, turto vertę, kuri nebūtų apmokestinama jokiais mokesčiais.
Antra vertus, antrą, trečią, penktą turtą, kurio Lietuvoje yra nemažai susikaupę ir kuris iki šiol niekaip nebuvo apmokestinamas, nors dažnai neša neblogas pajamas jo savininkams, šitą visą turtą siūloma pagal vertę sumuoti. Vertės kriterijus labai socialiai teisingas, tai yra turtas: tu turtingesnis – prisidedi daugiau, mažiau turtingas – prisidedi mažiau. Siūloma apmokestinti pagal progresinę skalę, kuri įrašyta įstatyme, būtent nustatyti 20 tūkst. turto vertę, kad kiltų mažiau abejonių dėl smulkių turto objektų. Man atrodo, tai labai racionali, žiūrint pagal Lietuvoje esantį turtą, riba. Nuo 20 tūkst. iki 200 tūkst. perviršis būtų apmokestinamas 0,1 %. Čia buvo nesusitarimų ir nesupratimo visuomeninėse diskusijose, dėl to aš tą kartoju dar kartą. Virš 200 tūkst. vertės, perviršis virš 200 tūkst. būtų pradedamas apmokestinti 0,2 % tarifu ir taip toliau.
Kadangi valstybė, jūs, įstatymu nustatytumėte kietus mokesčio rėmus ir kietą jo skalę, tai visai pagrįstai, pagal Konstitucinio Teismo doktriną ir mūsų Konstitucijos dvasią, šitos pajamos galėtų eiti valstybės žinion ir mes lygiai taip pat, kadangi tai infrastruktūros mokestis, siūlome perduoti visas pajamas Gynybos fondui.
Aš atkreipsiu jūsų dėmesį, kad dabar už brangų nekilnojamąjį turtą sumokami mokesčiai (tokių gyventojų, kurie moka tą mokestį, yra nelabai daug – 36 tūkst. per visą valstybę) tai yra grynai valstybės biudžeto pajamos, kurios šiuo metu yra išleidžiamos bendroms valstybės reikmėms. Manau, žingsnis perduoti visas tas pajamas griežtai Gynybos fondui yra taip pat ir politiškai, ir finansiškai teisingas. Man atrodo, mums pavyko surasti balansą tarp įvairių interesų, tarp valstybės ir visuomenės, tarp valstybės ir savivaldybių, mes turime savivaldos pritarimą šitam modeliui. Aišku, savivalda, kaip ir verslas, turi savo punktų, dėl kurių griežtai prieštaraus, bet iš esmės dėl šito modelio su savivaldybėmis sutarta ir aš labai prašyčiau po pateikimo pritarti šitam įstatymo projektui. O po to platesnę diskusiją galima turėti komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Per šoninį mikrofoną – D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ-GRUŽAUSKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Noriu pasveikinti į Seimą atvykusius Rygos lietuvių vidurinės mokyklos moksleivius ir mokytojus. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Sveikiname, džiaugiamės, kad atvykote.
O dabar paklausti nori A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (NAF). Gerbiamas ministre, gal jums ir nebus naujiena, bet žmonės manęs paprašė pranešti, kad jie nesutinka su mokesčių didinimu. Dar jie kalba, kad reikia mus, politikus, teisti už psichologinį smurtą. Žinote, kodėl jie taip šneka? Todėl, kad jūs visiškai nekalbate nei apie auditus, nei apie skaidrų ir racionalų biudžeto pinigų panaudojimą, nors pažeidimų matome akivaizdžių, ir tai ne kartą nustatė Valstybės kontrolė. Jums, kaip ne pirmus metus politikoje esančiam žmogui, turėtų būti žinoma, kad labai dažnai mokestinės reformos ir mokesčių pakėlimas suduoda atvirkščią smūgį. Ar nemanote, kad ir šiuo atveju bus pagimdytas negyvas kūdikis ir bus pasiektas atvirkštinis efektas – bus sulėtinta ekonomika, žmonėms liks neteisybės jausmas, o tų pinigų taip ir nebus tų, kurių mes tikimės? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Tikrai nenoriu veltis į diskusijas, ar visi visuomenėje pritaria mokesčių didinimui. Absoliučiai akivaizdu, kad ne. Yra žmonių, kurie nenori mokėti mokesčių, ir tai mūsų visuomeninė problema, mes ją spręsime. Bet kada mes konstravome mokestinių pakeitimų paketą, mes, be abejo, svarstėme, kokią įtaką konkretus sprendimas turėtų ekonomikos plėtrai ir mūsų ekonominiam gyvenimui. Visame pasaulyje yra pripažinta, kad mažiausią įtaką ekonomikai turi nuosavybės mokesčiai. Nekilnojamojo turto mokestis, kuris yra siūlomas, ir priklauso tokiems. Nuosavybės ir ekologiniai mokesčiai – dėl jų ne visuomet šiame parlamente pavykdavo susitarti ir anksčiau.
Šitas mokestis, šitie pasiūlymai tikrai turės minimalią įtaką mūsų ekonominiam gyvenimui. Aš labai smarkiai abejoju, ar pagal mokesčio konstrukciją čia bus galima kažkaip pabėgti į šešėlį ar piktnaudžiauti, nes tai yra ir administravimo prasme labai efektyvus mokestis. Būtent šio mokesčio pavyzdžiu aš skatinsiu, ir Valstybinė mokesčių inspekcija tą įgyvendins, kardinalų pokytį santykių su mokesčių mokėtojais. Aš jau minėjau pristatydamas Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimą, kad Mokesčių inspekcija sudarys preliminarias deklaracijas ir pateiks informaciją, kokiais duomenimis vadovavosi. Visi žmonės turės galimybę pasitikrinti, koks turtas įtrauktas į apmokestinimą, tai jų turtas, ar galbūt bendras turtas su sutuoktiniu, tiktai neįforminta bendroji jungtinė nuosavybė, kas mažina mokestinę naštą, nes mokestis skaičiuojamas vienam savininkui. Aš manau, visuomet tai irgi svarbu priminti. Dėl to tikrai manau, kad šitas mokestis, nepaisant emocinio krūvio, kuris yra specifinis Lietuvoje, kaip ir su automobiliais, yra teisingas mokestis. Nedidelis, faktiškai jokios ekonominei veiklai nedarantis įtakos ir lengvai bei efektyviai administruojamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, kažkaip krenta į akis, kad jūsų socialdemokratai delegavo jus, pastatė į tribūną ir kentėk, ministre. O socialdemokratai saugiai užsirašo klausimų eilėje dešimtu, dvyliktu numeriu, kad nesikištų. Ką darysi, mes, kaip opozicija, atklausinėsime.
Mano klausimas visiškai konkretus ir dalykiškas. Nekilnojamojo turto mokestis praėjusioje kadencijoje buvo svarstomas, bet nebuvo priimtas, kaip žinote, dėl santykio su RRF’o lėšomis. Man atrodo, jūs šiandien pateikdamas nepaminėjote santykio su RRF’o lėšomis. Ar galėtumėte patvirtinti, kokio reikia mokesčio, kad būtų atšildytos RRF’o lėšos ir būtų įlietos į Lietuvos ekonomiką? Ko reikia? Koks dabar ten yra susitarimas Briuselyje?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, ačiū už klausimą, gerbiamas ir mielas Eugenijau. Manau, mūsų diskusiją tai daro įdomesnę ir man vertingą, kadangi vis tiek dalyvausime diskusijose Biudžeto ir finansų komitete. Pozicija pristato, opozicija mėgina kritikuoti ir pajudinti šito pastato plytas, ar nesugrius. Tikiuosi, kad nesugrius, nes šnekame apie nekilnojamąjį turtą.
Dėl ir RRF’o lėšų. Nėra išrašyta: už tokį mokestį – tiek, už aną – aniek, už trečią – trečia suma. Yra trys konkretūs mūsų reformų rodikliai, kurie yra įtraukti į RRF’o planą ne šitos, o ankstesnės kadencijos metu. Jie ten yra. Nesiginčykime čia – sėkminga ar nesėkminga, bet Europos Komisija kaip kompleksą vertins šitų rodiklių įgyvendinimą. Tarp jų ir suartinimas skirtingų mokestinių režimų arba net mokestinio režimo panaikinimas, ir mokesčių bazės plėtra yra tie kardinalūs parametrai, kuriuos mūsų mokestiniai pakeitimai turėtų atitikti, kad Europos Komisija įskaitytų trijų rodiklių įgyvendinimą.
Ir tie trys rodikliai – tai mano minėti 400 mln. eurų, kurie iki šiol nepasiekė Lietuvos biudžeto ir negalėjo būti investuoti į mūsų investicinius projektus. Šitų lėšų mes negalime išleisti, pavyzdžiui, atlyginimams didinti ar dar kam nors. Čia šnekama būtent apie ekonomikos skatinimą. Man atrodo, tai irgi mus turėtų pastūmėti padirbėti taip, kad mes galėtume šias lėšas atšildyti, nes už jas jokių palūkanų mokėti nereikės.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, projekte yra suteikiamos tam tikros ribos savivaldai dėl pirmo būsto. Viskas čia gerai, taip gali būti. Bet turbūt jūs sutiksite, kad ir ribiniai ten fiksuoti variantai turėtų kažkaip tilpti į sveiko proto rėmus. Na, dabar įsivaizduokime, jeigu didmiesčio savivaldybė nustato minimalią apmokestinamąją vertę ir maksimalų 1 % tarifą, na ir normali šeima, kuri turi ten trijų kambarių butą, sulauks maždaug 1 tūkst. eurų dydžio mokesčio. Tai ar čia viskas gerai? Ar vis dėlto nereikėtų koreguoti ribų? Tarkime, parašyti nuo 0,1 % iki 0,2 % ar panašiai?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Galiu atsakyti kaip didmiesčio gyventojas. Iš tikrųjų, jeigu Vilniaus miesto savivaldybė ar Kauno miesto savivaldybė, ar dar kuri priimtų panašaus pobūdžio sprendimus, matyt, per kitus rinkimus valdančioji dauguma neišgyventų.
Gerbiamas Seimo nary, jau yra įtvirtinta, Lietuvos teisėje jau dešimtmečius įtvirtinta praktika, kad, pavyzdžiui, žemės mokesčio tarifų, nustatomų savivaldybės, yra labai plačios ribos – nuo, rodos, 0,05 % iki 3 % ir daugiau. Savivaldybės nusistato sau atitinkamus tarifus, tai mes tą praktiką tęsiame. Nekilnojamojo komercinio turto mokesčių savivaldybė taip pat nustato tam tikras ribas. Konstitucijos reikalavimas ir Konstitucinio Teismo reikalavimas yra nustatyti šias ribas. Mes manome, Vyriausybė mano, kad nuo 0,1 % iki 1 % nekomerciniam turtui, kuris yra dažniausiai gyvenamosios patalpos, būtų tos protingos ribos. Ir palikime savivaldybėms teisę spręsti dėl šito ir dėl lengvatų. Diskusijos metu Seime tos ribos gali keistis ir jūsų visiškai legitimus pastebėjimas, kad galbūt pradžioje tas ribas kitaip reikėtų nustatyti. Aš tokiam pasiūlymui asmeniškai nepritarčiau, o Vyriausybės nuomonė – nuo 0,1 % iki 1 %. Jeigu savivaldybė nenustato, nepavyksta jai nustatyti tų tarifų atitinkamą laikotarpį kitiems metams, tada, kaip tas atsarginis variantas, įstatymas nurodo 0,1 %. Galbūt daugybė savivaldybių prie šito procento ir pasiliks.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Šeršniovas.
V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš asmeniškai kategoriškai esu prieš jūsų teikiamus šituos projektus ir balsuosiu prieš, bet aš turiu tokių porą ūkinių klausimų, kurie galbūt bus aktualūs svarstymo stadijoje ar panašiai. Aišku, kad 0,1 % tarifas taikomas nuo 20 tūkst. iki 200 tūkst. ribos. Tarkime, kaip pavyzdys, jeigu būstas kainuoja 300 tūkst., kaip bus apskaičiuojama? Ar pirmus 200 tūkst. eurų, tarkime, apsiskaičiuos su 0,1 % tarifu ir kiti 100 tūkst. likę jau bus skaičiuojami kaip 0,2 %, ar visi 300 tūkst. eurų skaičiuojami jau kaip 0,2 % tarifas? Pirmas klausimas.
Antras labai labai svarbus gyventojams. Įsivaizduokite, jauna šeima pasiima paskolą būstui, žodžiu, įneša 30 % būsto vertės ir 70 % to turto valdo bankas. Dėl ko būtent ta jauna šeima turi susimokėti visą…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). …visus 100 tūkst., o ne galime proporcingai paskirstyti bankui 70 % nekilnojamojo turto mokesčio, o…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). …žmonėms 30 %?
R. ŠADŽIUS. Labai ačiū už klausimus. Iš tikrųjų šitie buitiški klausimai kyla diskusijose su įvairiais žmonėmis ir įvairiomis organizacijomis. Į pirmą klausimą. Jeigu 300 tūkst., tai šiaip neblogas būstas. Čia mes šnekame apie vidutinę rinkos vertę, kurią nustato Registrų centras, ir greičiausiai tai būtų didžiulio ploto būstas, nes jis netgi turėtų būti pusantro karto didesnis negu tas, kuriame aš gyvenu Vilniaus centre. Bet sakykime, kad taip: 20 tūkst. neapmokestinama, iki 200, 180 tūkst. būtų 0,1 %, tai yra 180 eurų, nuo 200 iki 300 – tie 100 tūkst. būtų 0,2 %, tai dar 200 eurų ir visa suma – 380 eurų per metus. Galbūt iš tikrųjų suma ir didoka, bet turėdami tokį nekilnojamąjį turtą, manau, žmonės turėtų galimybę prisidėti.
Antras jūsų klausimas taip pat labai svarbus. Jeigu žmonės yra pasiėmę paskolą, vis tiek jiems priklauso visas būstas, jis registruotas ir jis yra ne banko nuosavybė, bankas nepasilieka nuosavybės teisių. Bet iš tikrųjų jaunos šeimos gali susidurti su problemomis dėl to vienintelio savo būsto, kuriame ir gyvena ir dėl kurio reikia išsimokėti dideles palūkanas ir įmokas bankui, ir patenka į nepavydėtinas sąlygas, jeigu, pavyzdžiui, atleidžia vieną iš šeimos narių iš darbo. Šitą pagrindinį būstą, kaip mes ir siūlome, apmokestina savivaldybė ir savivaldybė pagal Piniginės socialinės paramos įstatymą gali taikyti ne tik bendras lengvatas pagal tam tikrus požymius, pavyzdžiui, socialiai remtiniems žmonėms, kurie gauna šildymo kompensaciją, aš manau, kad šitas lengvatas visos savivaldybės įteisins, bet gali apsvarstyti ir konkrečios šeimos konkrečią finansinę padėtį. Manau, kad tai bus vienas iš klausimų. Skatinčiau savivaldybes šitų klausimų nesikratyti ir sunkias situacijas vis dėlto išspręsti. Savivaldybė gali atleisti tokią šeimą nuo nekilnojamojo turto mokesčio už jų pagrindinį būstą. Jeigu jie turi dar papildomo turto, matyt, tada ta šeima turėtų spręsti savo klausimą, manevruoti turimu turtu, galbūt išnuomoti arba parduoti tą antrą ar trečią būstą.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiamas ministre. Kadangi dar laukia šiandien pristatymų, tai labai prašytume šiek tiek trumpinti laiką tiek pristatant, tiek atsakant į klausimus, aišku, atsakant viską labai išsamiai, bet kiek galima struktūruotai ir trumpiau.
Dabar motyvai už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš dar sykį sveikinu Vyriausybę radus labai elegantišką sprendimą tiek pildant iš nekilnojamojo turto mokesčio gynybos biudžetą, tiek ir… Reziumuoju, kad savivaldybėse nekilnojamojo turto mokestis nekils, nes tarybos nariai savivaldybėse nėra savižudžiai ir iš tikrųjų jie savo politinės ateities nedegins. Taigi tie, kurie turi vienintelį būstą, gali būti ramūs ir tikrai nesijaudinti dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Ačiū už tai, kad radote šitą sprendimą, ir palaikau jį.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Na, labai man sekasi. Nežinau, ar jums sekasi dėl to, bet man tai sekasi. Praėjusioje kadencijoje jau kaip toks mitas sklandė konservatorių komunikaciniai negebėjimai, tai šita valdančioji dauguma toli už uodegos paliko užnugaryje konservatorius savo komunikaciniais negebėjimais, svarstydami šitą projektą.
Jau tikrai tiek projektų buvo, kad manęs kovo 12 dieną prašo komentuoti. Sakau: nekomentuosiu, vis tiek dar pasikeis. Kovo 19 dieną jau pasikeitė. Sako: dabar pakomentuok. Sakau: dar nėra ką komentuoti. Ir taip keturis kartus atsisakiau komentuoti. Dabar jau lyg būtų galima apie ką nors kalbėti, tačiau tai yra dar vienas projektas vidurinei klasei apmokestinti, tą irgi reikia konstatuoti.
Antrą dalyką reikia konstatuoti, kad valdantieji išsigando rinkėjų, ir B. Vėsaitė ką tik, dabar, pasakė: atiduodate savivaldybėms, o savivaldybės nėra savižudžiai, jie prieš rinkimus nedės didelių tarifų. Valdantieji taip pat nėra savižudžiai – nusiplovėte rankas, atidavėte savivaldybininkams, tegul jie ten turškiasi su tais mokesčiais. Tai akivaizdžiai matėsi visą laiką, bet atiduodami savivaldybėms jūs tikrai sukeliate tam tikras rizikas. Savivaldybės, kaip ir jūs patys nedrįsote didelių tarifų savo rankomis įdiegti, tai atiduodate savivaldybėms; merai, tarp kurių yra net 15 ar 16 socialdemokratų (tiesa, kai kurie dėl čekiukų sustabdė narystę partijoje), irgi nesiryš.
Ir iš to mokesčio gali būti burbulai kūdros dugne, ir gali būti labai daug triukšmo dėl nieko. Komunikacinis triukšmas ir šurmulys veda prie mitingų, piketų, pašto dėžučių, užverstų laiškais, o nieko rimto neatsitiks. Ir net neaišku, ar RRFʼo lėšų atšildymui tai gali turėti lemiamą poveikį, kaip jau atsakinėjote į mano klausimą. Tai balsuosiu ne už.
PIRMININKĖ. Dėkojame už išsakytus argumentus už ir prieš. Kadangi jau pasiekėme balsavimo intervalą, prašome visų grįžti į savo darbo vietas. Per trumpą pertrauką pailsėti pakviečiame ministrą.
12.28 val.
Valstybės gynybos fondo įstatymo Nr. XIV-2775 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-432 (pateikimo tęsinys)
Dabar tada pradėsime nuo projekto Nr. XVP-432. Bet per šoninį mikrofoną L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
L. ASADAUSKAITĖ-ZADNEPROVSKIENĖ (LSDPF). Gerbiami Seimo nariai, pasveikinkite Pilaitės gimnazijos moksleivius. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Sveikiname. Taigi, tęsiame mano jau pradėtą pristatyti Valstybės gynybos fondo įstatymo Nr. XIV-2775 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimo stadija.
Prašome, per šoninį mikrofoną I. Vėgėlė.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Aš tiesiog norėjau atkreipti dėmesį į tai, kad šiandien įvyko gana keistas dalykas, kai mes matėme Seimo Pirmininką pasakant, už ką reikėtų balsuoti, kai tuo metu Seimo narys prašė balsuoti dėl visiškai priešingo dalyko. Toliau vyko pasikartojantis dalykas, kai Seimo Pirmininkas nuolat siūlė, užbėgdamas už akių kitam Seimo nariui, stovinčiam čia, prie šoninio mikrofono, balsuoti už vieną ar kitą dalyką, užbėgdamas už akių, pasakydamas, už ką jis siūlo balsuoti, ir neleisdamas pasisakyti Seimo nariui.
Mano supratimu, kad ir čia mes darome klaidą, esminę klaidą šitos reformos. Yra tokia Konstitucinio Teismo doktrina, kuri sako, kad pareigūnai, kurie neteisėtai trukdo opozicijai arba Seimo nariams…
PIRMININKĖ. Jūs ne dėl vedimo tvarkos kalbate.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). …jie galimai (apie tai kalbu, apie tai kalbu) piktnaudžiauja, galimai piktnaudžiauja, gali piktnaudžiauti teise. Ir aš manau, kad mes suteikiame (gerbiami socialdemokratai, klausykite), mes suteikiame motyvą šio balsavimo metu kreiptis į Konstitucinį Teismą. Žinote, kad daug verslo organizacijų prieštarauja šioms reformoms, daugelis gyventojų prieštarauja šioms reformoms. Mano įsitikinimu, mes darome klaidą. Aš siūlau geranoriškai atidėti balsavimą arba balsuoti prieš siekiant, kad būtų pateikta ketvirtadienį ir būtų panaikintas šitas neteisėtumas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame, girdėjome jūsų nuomonę. Balsuojame dėl mano paskelbto projekto Nr. XVP-432.
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 73, prieš – 11, susilaikė 40. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstymo data – birželio 10 diena. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta.
12.31 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-434 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, tai Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-434. Balsuojame.
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 71, prieš – 25, susilaikė 26. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 3 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Prieštaraujančių nėra. Pritarta.
12.32 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 17, 18, 30, 33, 34, 35, 382, 41, 43 ir 561 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 303 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-435 (pateikimo tęsinys)
Kitas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 17, 18, 30, 33, 34, 35, 382, 41, 43 ir 561 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 303 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-435. Balsuojame.
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 70, prieš – 26, susilaikė 28. Projektui pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 3 dieną. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje)
Yra siūlymas per šoninį mikrofoną. Prašom.
R. KAUNAS (LSDPF). Kaip papildomą norėtume pasiūlyti Ekonomikos komitetą.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu dėl papildomo? Galime. Dar kartelį pakartosime: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 3 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta.
12.34 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 131, 16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 23, 27, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-436 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 131, 16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 23, 27, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-436. Balsuojame.
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 62, prieš – 41, susilaikė 21. Kartojame balsavimą. Ir pakvieskite kolegas, ko nėra. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 126, balsavo 126: už – 68, prieš – 43, susilaikė 15. Pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas… Atsiprašau, komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 5 dieną. Ar?.. Per šoninį mikrofoną – R. Kaunas.
R. KAUNAS (LSDPF). Papildomu komitetu siūlome Ekonomikos komitetą.
PIRMININKĖ. Pakartosiu, kad būtų aišku visiems. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetai. Siūloma svarstyti birželio 5 dieną. Ar dabar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, galime. Ačiū, pritarta.
Per šoninį mikrofoną – kolega M. Maldeikis. Prašom.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Dėl protokolo – prieš, gerai? Dėl šito paskutinio balsavimo.
PIRMININKĖ. Taip, įrašysime į protokolą „prieš“. Dėkui.
12.37 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-437 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-437. Balsuojame.
Užsiregistravo 126, balsavo 126: už – 62… (Plojimai salėje) …prieš – 40, susilaikė 24. Nepritarta. (Balsai salėje) Prašom nereplikuoti iš vietos. Apsispręsime. Kas už tai, kad grąžintume tobulinti, balsuoja už, kas už tai, kad atmestume, balsuoja prieš. Balsuojame.
Užsiregistravo 125, balsavo 121: už – 86, prieš – 35. Bus tobulinama.
Toliau siūlyčiau pratęsti balsavimo langą, kol pabaigsime mokestinius klausimus. Ir posėdį pratęstume, atsižvelgdami į tai, kiek reikės laiko pristatyti ir į klausimus atsakyti. Dabar gerbiamą ministrą kviečiu tęsti pristatymą.
12.39 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2577 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-438 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas būtų Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2577 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-438. Pranešėjas – ministras R. Šadžius. Prašom pristatyti.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Šio įstatymo projektas yra susijęs su anksčiau jūsų nusiųstu tobulinti įstatymo projektu. Jis yra grynai techninis – suderina sąvokas ir suderina tam tikras nuostatas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų paklausti norėtų V. Šeršniovas.
V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). Čia buvo tokių pasisakymų, kad savivaldybių merams bus atiduotos galimybės reaguoti atitinkamai, pagal įvairias galimybes žmonėms ten apmokestinti, neapmokestinti tuos pirmus būstus, bet jūsų pasiūlymuose eina lygiaverčiai įstatymai, kad bus 25 mln. atimti iš visų savivaldybių ir dar bus nubraukta 2 % GPM’o. Automatiškai savivaldybės tikriausiai, tikėtina, gaus mažesnes pajamas, negu anksčiau gaudavo arba negu tikėjosi gauti ateityje. Ar nebus taip, kad savivaldybės negalės vis tiktai kelti mokesčių gyventojams, negaus pajamų ir paskui kreipsis į jus, kad ten reikia finansavimo ir taip toliau, o jūs badysite į šitą teisės aktą ir sakysite, kad pasikelkite mokesčius ir jau turėsite pinigų? Nebus tokio spaudimo iš jūsų?
PIRMININKĖ. Atsiprašau, prieš suteikdama žodį jums atsakyti, noriu perspėti kolegas, kad balsavimo langas nesibaigė. Prašom.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Jisai nelabai susijęs turbūt, ta pirmoji dalis, su pristatomais klausimais. Manau, kad savivaldybės visada turi ir nuosavų reikmių, infrastruktūrinių reikmių, kurias nori tvarkyti, ir tam reikalingi finansiniai resursai. Aš pasitikiu asmeniškai savivalda ir pasitikiu savivaldybių tarybomis, kad jos priims savivaldos gyventojų problemoms spręsti reikiamus sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Man tiesiog apskritai klausimas, kadangi prieš tai nepritarėme, o šitas yra, man atrodo, visiškai susijęs, kaip sakote, dėl techninio, tai ar čia… kaip dėl svarstymo, kad po pateikimo toliau eina, bet čia jau tegul lieka pirmininkei.
Mano klausimas būtų: jūs pats sakėte, kad įstatymo projektą dėl nekilnojamojo turto pakeitėte iš esmės 2 valandos prieš Vyriausybės posėdį. Tai kaip jisai buvo išdiskutuotas su savivaldybėmis, ar savivaldybės yra visiškai tam pasiruošusios ir kaip jos į šį įstatymą žiūri? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Aš minėjau ankstesnį įstatymą pristatydamas, kad su savivaldybėmis mes bendravome ir ieškojome to švariausio varianto, nes iš tikrųjų buvo dvi problemos tame ankstesniame įstatyme, pradiniame variante, kuris buvo pateiktas. Ten apmokestinimas buvo matuojamas grynai pagal asmens turtą, kas socialiai, man atrodo, yra teisingiausia, bet visuomet buvo du klausimai: vienas dėl pirmojo būsto ir ten tos grindys ir taip toliau, ir antras klausimas – pajamų pasidalinimas su savivalda. Man atrodo, kad pasiūlytu ankstesnio įstatymo variantu mes abu klausimus išsprendėme, ir abu geranoriškai: ir žmonių naudai, ir savivaldos naudai, ir teisiškai aiškiai, bet paieška šito varianto užtruko. Pripažinkime, kad ankstesnei kadencijai to bendro sutarimo su interesų grupėmis ir politinėje bendruomenėje taip iki galo ir nepavyko surasti. Tai mes padarėme savo bandymą ir, mano galva, mes suradome geriausią variantą. Labai apmaudu, kad jūs atidavėte teisės aktą tobulinti, bet, be abejo, Vyriausybė tai darys.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Zuokas.
A. ZUOKAS (MSNG). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų gerai, kad atidavėme tobulinti, nes tikrai yra ką tobulinti ir dokumentas nuo pirminių idėjų tikrai tobulėjo. Mano klausimas gal toks esminis: ar jūs, kaip ministras ir kaip pilietis, pritariate tokiai pozicijai, kad pirmas būstas, tai yra gyvenamasis, kur šeima deklaruoja savo gyvenamąją vietą, turėtų būti iš principo neapmokestinamas? Be abejo, miesto tarybos tai nuspręs pačios, bet kad tai yra net ne ekonominis motyvas, o tiesiog moralinis – turi būti vieta Lietuvoje, iš kurios tavęs nevaro mokesčių administratorius.
Antra klausimo dalis susijusi su turto vertėmis. Dabartinis jūsų pasirinktas modelis iš esmės baudžia tuos gyventojus, kurie gyvena (taip susiklostė) Kaune, Klaipėdoje galbūt ar ten kur Palangoje, kur turto vertė yra ženkliai didesnė. Ar šiuo atveju bandymas apmokestinti nekilnojamąjį turtą, ypač pirmąjį, nuolatinį gyvenamąjį būstą, remiantis…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. ZUOKAS (MSNG). …ne kvadratūra, o verte, yra teisingas iš principo?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Apmokestinimas, remiantis verte, iš tikrųjų teisingas, ir pats teisingiausias, teoriškai imant. Jūs teisus dėl pirmojo būsto, kad tai yra tam tikras ypatingas dalykas. Bet tas pirmasis būstas yra turto vienetas. Tas turto vienetas gali būti 38 kv. metrų butukas Antakalnyje arba, sakykime, panašus 40 kv. metrų butas kur nors Prienuose, bet gali būti ir kotedžas – dviejų, trijų aukštų su šalia įrengtomis patalpomis, kurios taip pat pakliūtų į to būsto vertę, ten garažas, techniniai pastatai ir baseinas. Manau, kad turėtume daryti skirtumą tarp to pirmojo būsto ir ano pirmojo būsto, ir tikrai nepritariu, kad to antrojo, prašmatnaus, vadinkime, pagrindinio būsto turėtojas turėtų būti maloninamas tokio dydžio lengvata.
Todėl mes ir pasiūlėme tam tikrą progresinę skalę ir dėl pirmojo būsto, kurį patvirtintų savivaldybė. Savivaldybė, žinoma, atsižvelgtų pirmiausia į tame miestelyje, ten mieste, toje savivaldybėje, tose vietovėse, gyvenančių žmonių turto situaciją ir jų gyvenimo sąlygas. Matyt, atsirastų kokių nors savivaldybių, kuriose daugiau mažiau vienodas tas būstas, nėra tokių išsišokančių, dvarų, vadinkime, kaip pirmas būstas. Galbūt ten turėtų prasmės ir to pirmo būsto labai simbolinis apmokestinimas.
Aš nemanau, kad savivaldybei būtų išmintinga visiškai neapmokestinti šito turto, kadangi tai savivaldos pajamos, o tos pajamos reikalingos. Žmonės sako: aš pasistačiau namą savo lėšomis, dabar jį turiu, dar ateinate pas mane, prašote kažkokių pinigų. Bet šaligatvio tai jis šalia savo lėšomis nestatė, gatvės jam savo lėšomis nereikia prižiūrėti, o infrastruktūros mokestis, nekilnojamojo turto mokestis būtent tam ir skirtas. Jūs savo pasisakymuose viešojoje erdvėje labai teisingai, kaip buvęs daugelį metų Vilniaus meras, tą puikiai supratote ir išdėstėte visuomenei, ir aš šitoms jūsų mintims pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas ministre, jūs vienoje iš laidų pamelavote, kad žmonės nemoka už gatvės apšvietimą, už šaligatvio remontą, už kitus dalykus savivaldybėje ir priėmus šį mokestį atsiras lėšų, iš ko tą bus galima daryti. Tai jūs man paaiškinkite. Pusė gyventojų pajamų mokesčio pagal deklaruotą vietą nueina savivaldybėms, tai žmogus dabar už viską moka. Žmogus pirkdamas kurą moka akcizą, kuris nueina kelių remontui. Tai galite pasakyti, kad apgavote žmones? Iš tikrųjų žmonės dabar jau už viską moka.
R. ŠADŽIUS. Gerbiamas Seimo nary, prašyčiau šiaip vengti tokių žodžių, kurie pereina tam tikras etikos ribas. Kada kalbame apie savo būsto pastatymo klausimą, tai aš jį pasistačiau, bet aš tikrai nemokėjau už šaligatvio įrengimą šalia, tikrai to nebuvo, o tą šaligatvį reikėjo ne tiktai įrengti, bet reikia ir prižiūrėti, ir savivalda turi turėti lėšų savo infrastruktūrai prižiūrėti. Infrastruktūra naudojasi savivaldybės gyventojai. Gyventojų pajamų mokesčio lėšos dažniausiai skiriamos valstybės deleguotoms funkcijoms įgyvendinti, dėl to infrastruktūra tai yra savivaldybių galvos skausmas. Be abejo, daugelis savivaldybių pasinaudoja Europos Sąjungos parama gerindamos gyvenimo sąlygas, bet to negana, nes viską reikia prižiūrėti. Dėl to aš ir paprieštaravau, kad žmogus, kuris sako: aš pasistačiau savo namą, dabar viskas gerai, jis iš tikrųjų neatkreipė dėmesio, kad šalia yra bendra visuomeninė infrastruktūra, kuri taip pat pastatyta jau už visuomenės lėšas, už savivaldybės biudžeto lėšas, prie kurių formavimo tas žmogus privalo prisidėti. Jūs manęs niekaip neįtikinsite priešingai.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia B. Ropė.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas ministre, jūs pristatydamas pasakėte, kad rimtos priežasties įvesti nekilnojamojo turto mokestį nėra, bet kažkodėl jūs jį siūlote iš buržujų mokesčio, kaip buvo pavadinta buvusios premjerės I. Šimonytės, padaryti visuotinį ir biedniokų mokestį. Tai kuo skiriasi PVM’o didinimas ir nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas? Jam nebuvo pritarta dėl to, kad jame daug nežinomųjų, ypač vertės nežinomasis. Pavyzdžiui, Latvijoje priimdami 2012 metais įstatymą užfiksavo mokestinę vertę, kurios nekeičia ir šiandien. Galbūt tobulindami pasiūlykime užfiksuoti šių metų mokestinę vertę ir neerzinsime žmonių, kas bus po trejų, penkerių ar kiek metų. Lygiai taip pat pirmo būsto deklaravimo klausimas. Jeigu vienas būstas vienoje savivaldybėje, kitas – kitoje, kuris bus pirmas – kur nakvoja penktą naktį ar dešimtą naktį. Taigi klausimų labai daug ir labai daug atsakymų nėra…
PIRMININKĖ. Laikas.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). …todėl ir reikia išsiaiškinti šiuos dalykus.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Jūs taip pat turite labai solidžios patirties vadovauti labai svarbiai savivaldybei ir, manau, puikiai suvokiate savivaldos finansinius pajėgumus ir poreikius. Tikrai niekada nesakiau, kad čia nėra jokių priežasčių priimti šitą įstatymą. Iš tikrųjų tai yra civilizuota praktika, kada turto savininkai prisideda prie savo gyvenamosios vietos ar savo buvimo vietos, ar turto buvimo vietos gerovės.
Su tuo, ką jūs sakote apie biednioko apmokestinimą, negaliu sutikti, kadangi mes išskyrėme pirmą būstą, ir pirmam būstui savivaldybės nustatys tinkamus tarifus, tikiuosi, kad nedidelius tarifus, kad nenuskriaustų tų biedniausių šeimų. Visiškai nesutinku, kad neturėtų reikšmingai prisidėti prie bendros infrastruktūros tie, kurių turto vertės yra didelės. Man kartais sunku klausytis, kai verkšlena dėl būsimo turto mokesčio tie, kurie turi tris, penkis ar septynis būstus. Jeigu tu turi tiek turto, tai tavo pareiga yra paremti visas tas vietas, kur tą būstą turi, ar tai būtų kaimo vietovė, ar tai būtų, sakykim, kurortas, kur tavo antri prašmatnūs namai.
Dėl deklaravimo vietos nėra jokių problemų, mes turime Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą ir žmonės, žinoma, gali pasirinkti, kur jie deklaruos tą gyvenamąją vietą. Beje, tai turi reikšmės ir gyventojų pajamų mokesčio pajamoms, kurias gauna savivaldybė, kadangi savivalda gauna GPM’o įplaukas, gautas iš tos savivaldybės, toje savivaldybėje savo gyvenamąją vietą registravusių žmonių.
PIRMININKĖ. Jūsų paklausė visi, kurie spėjo. Motyvai už. Nėra pasisakančių. Prieš – V. Šeršniovas. Prašom.
V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). Kaip ir minėjau, aš nuo pat pradžių buvau kategoriškai prieš šių teisės aktų pakeitimus. Gal ne visiems čia patinka, kad aš atsiklausiu gyventojų, bet aš prieš pusę paros atsiklausiau gyventojų nuomonės, tai 2 % neturi nuomonės, kaip čia balsuoti, net 3 % realiai pritarė tokiems Mokesčio įstatymo pakeitimams ir tiktai 95 % nepritarė tokiems pakeitimams. Tai aš balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Balsuojame. Pabalsuosime ir tada galėsite kalbėti.
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 62, prieš – 26, susilaikė 21. Pritarta po pateikimo.
Komitetai. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti iki birželio 10 dienos. Siūloma svarstyti birželio 10 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Galime. Ačiū, pritarta.
Per šoninį mikrofoną – I. Vėgėlė. Prašom.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Dėl vedimo tvarkos. Šitą įstatymo projektą, dėl kurio mes ką tik balsavome, labai taikliai pristatė finansų ministras, neturėdamas realiai ką pristatyti, nes jis prieš tai pristatė įstatymo projektą ir jam Seimas nepritarė. Šito įstatymo projekto, dėl kurio Seimas ką tik balsavo, nėra aiškinamojo rašto, nes aiškinamasis raštas yra dviejų įstatymų projektų. Dabar turime situaciją, kai vieną aiškinamąjį raštą… (Balsai salėje) Nepritarta. Įstatymo projektas Nr. XVP-437. Mes jam nepritarėme. Tas pats aiškinamasis raštas. Projektas Nr. XVP-438, Seimas ką tik dabar pritarė. Tas pats aiškinamasis raštas, mes pritarėme. Nėra aiškinamojo rašto. Vėl, mano supratimu, jeigu būčiau perspėjęs prieš tai, turėtume visiškai kitokį rezultatą ir nebūtume padarę dar vieno galimo teisės pažeidimo Seime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra bendras paketo aiškinamasis raštas ir Seimas jau yra apsisprendęs. O jeigu turite kokių nors kitų siūlymų, galite kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją.
12.55 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo ir II skyriaus papildymo devintuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XVP-439 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo ir II skyriaus papildymo devintuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XVP-439. Pranešėjas – R. Šadžius. Prašom.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Čia pavyzdys Seimo narių iniciatyvos, kurią Vyriausybė įgyvendino ir pasiūlė Akcizų įstatymo projektą, ne atskirą saldintų gėrimų ar cukraus apmokestinimą, kadangi cukraus apmokestinti mes nesiekiame. Siekiame apmokestinti saldintus gėrimus ir tai pavyzdys mokesčio, kuris turėtų ne tik atnešti pajamų į valstybės biudžetą, bet ir esmingai keisti žmonių elgseną. Dėl to siūloma apmokestinti saldintus gėrimus, turinčius pridėtinio, ne natūralaus, cukraus, kurio kiekis yra atitinkamas, ir yra siūloma dviejų tarifų sistema.
Realiai įvertinti šio mokesčio poveikį finansiškai galima būtų turint omenyje, kad 1 litras gėrimo, saldaus gėrimo, nevardinsiu prekių ženklų, pabrangtų 25 euro centais, bet jeigu pirktume tą becukrį, vadinamąjį becukrį, variantą to gėrimo, tai jo litras pabrangtų 9 euro centais. Tarifai ir ribos, ir formuluotės buvo pasiūlytos sveikatos specialistų. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų užsirašė paklausti šeši Seimo nariai, bet kadangi liko 3 minutės iki rytinio posėdžio suplanuoto laiko, tai būtų siūlymas pratęsti, kol bus pabaigtas svarstyti šis klausimas bei pristatytas Pridėtinės vertės mokesčio, tai yra projektas Nr. XVP-440, ir dar likę trys, kur reikia balsuoti, su pataisomis. Ar galėtume sutarti bendru sutarimu, ar reikėtų balsuoti? Yra siūlymas balsuoti. Balsuojame, kad pratęstume.
Užsiregistravo 99, balsavo 97: už – 78, prieš – 7, susilaikė 12. Pratęsta. Balsavimo langas pratęsiamas iki pabaigos, kol apsvarstysime mano minėtus klausimus. Ačiū. Klausia A. Zuokas.
A. ZUOKAS (MSNG). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų pritariu pačiai idėjai, kad mokesčiai tam tikri galėtų keisti gyventojų arba mūsų pačių įpročius, tai šita iniciatyva kaip ir sveikintina. Tiktai man kyla klausimas, kodėl apsiribojame tiktai gėrimais? Problema yra cukraus perteklinis vartojimas. Šiuo atveju apsiribojimas tik viena produkcijos rūšimi truputėlį neatitinka tų tikslų. Ar nebūtų svarstymo metu tikslinga pagalvoti ir rasti būdą, kaip perteklinį cukraus vartojimą apmokestinti, kas skatintų keisti receptūras ir visa kita ir taip ugdytų geresnius, sveikesnius gyventojų pasirinkimus?
R. ŠADŽIUS. Gerbiamas Seimo nary, svarstėme mes šį išplėtimą, tačiau plečiant apmokestinimo ratą ir produktų įvairovę labai smarkiai pasunkėja mokesčių administravimas. Todėl mes pasirinkome tokį lengviausiai administruojamą, bet nemažą įtaką turintį variantą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas ministre, jūs minėjote ir sveikatos dedamąją, kad naudinga, tai bus sveikiau. Bet ar jūs nemanote, kad atsitiks taip, kadangi mokestis gana nemažas, pavyzdys, 2 litrų gėrimui beveik 50 centų išeis, tai ar neatsitiks taip, kad pakeis saldikliais visą tą saldumą ir sveikatai bus dar blogiau, ir mokesčių nesurinksime? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Nebus taip, kadangi saldiklius taip pat apima šis įstatymas. Ne vien cukrų per se, bet taip pat saldikliai su ekvivalentiniais kiekiais yra Europos Sąjungos mastu patvirtinti, yra detalios lentelės, kurios tą apibrėžia. Tai ne tik cukrus, bet ir saldikliai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia R. J. Jankūnas.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas ministre, dėl saldiklių iš dalies yra taip, kadangi taip, apima, bet jeigu pasižiūrėsime skirtumą, tai matysime, kad cukrus apmokestinamas stipriai labiau. Tai klausimas: ar jūs turite kokių nors duomenų, kurie rodytų, kad cukrus yra kenksmingesnis už saldiklius arba kad saldikliai yra sveikesni?
Kitas dalykas. Ar jūs įvertinote, kas atsitiko su dyzelino akcizo surinkimu po to, kai praeita Vyriausybė priėmė tokį nevykusį sprendimą – pakelsime akcizą ir surinksime daugiau? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Iškart atsakau, kad su dyzelinu nieko blogo neįvyko, viskas eina pagal planą. Dyzelino vartojimo mažėjimas ir taip buvo suplanuotas šiais metais, kadangi tai yra taršesnis kuras.
Dėl cukraus ir saldiklių skirtumo man sunku ginčytis, nes aš pats nestudijavau tų lentelių, patvirtintų Europos Sąjungos sveikatos specialistų, bet, manau, Seimo diskusijose tą klausimą taip pat būtų galima apsvarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia I. Vėgėlė.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas ministre, supratau pagal jūsų pristatymo logiką, kad mes ne cukraus vartojimą siūlome mažinti ir šitas įstatymo projektas ne tam skirtas, o apskritai mažinti vartojimą saldintų gėrimų. Todėl aš grįžtu prie pirminių savo klausimų, į kuriuos jūs nespėjote atsakyti. Kada ketinate ir ar ketinate pateikti Valstybės pažangos ataskaitą, kad galėtų padaryti, kad mes galėtume ją perskaityti ir Valstybės kontrolė galėtų peržiūrėti? Kada tai ketinate padaryti ir ar, jūsų nuomone, tikslinga dabar pradėti kalbėti apie mokesčių pakeitimus, neturint Valstybės pažangos ataskaitos ir besąlyginės audito išvados? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Manau, šitas Mokesčių įstatymo pakeitimo įstatymų pateikimas yra savalaikis ir iš tikrųjų grafikas yra labai įtemptas. Kartoju: tikrai apmaudu, kad nepavyko su Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo naująja redakcija, bet mes stengsimės pavyti grafiką.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia K. Neimantas.
K. NEIMANTAS (NAF). Ačiū pirmininkei. Keli aspektai dėl šio įstatymo projekto. Iš esmės yra paimtas vienas su vienu, ką turi Latvija įsivedusi, bent jau normos nurodytos ir apmokestinimas. Aš negaliu teigti, kad tai gerai ar blogai. Iš esmės tai galėtų mūsų kolegos galbūt suteikti šitos informacijos, bet tikrai aš rekomenduoju išplėsti šitą bazę tam tikrais papildomais laipteliais. Tai iš esmės ir esu pasiūlęs.
Kitas dalykas. Verslas, gamintojai pagal savo rinkas, distribuciją labai greitai adaptuosis prie rinkos ir labai greitai pakeis receptūras, ką mes iš esmės matome tiek Lenkijoje, tiek toje pačioje Latvijoje ir panašiai. Norėčiau paprašyti, kad šitas klausimas taip pat būtų svarstomas kaip papildomas Sveikatos reikalų komitete, nes tai turi…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. NEIMANTAS (NAF). …dar didesnę reikšmę sveikatai negu finansams. Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Tai buvo visa serija pasiūlymų. Iš tikrųjų jūsų pasiūlytame komitete ir galiausiai Biudžeto ir finansų komitete šiuos klausimus verta apsvarstyti. Vienintelis dalykas, kurio reikėtų vengti, tai sudėtingesnio administravimo, nes ten labai greitai kyla administravimo kaštai, palyginus su galima surinkti suma. Kad įstatymas būtų fiskaliniu požiūriu efektyvus, galbūt reikėtų apsiriboti paprastesne schema. Kas be ko, mes neturėtume pabloginti konkurencinių sąlygų, palyginus su gretimomis valstybėmis. Į tai taip pat buvo atsižvelgta rengiant tarifus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių klausti nėra.
Motyvai už – L. Šedvydis.
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Sveiki gyvi. Raginu balsuoti už šį įstatymo projektą. Kaip žinoma, pridėtinis cukrus gėrimuose yra vienas iš veiksnių, skatinančių antsvorį, diabeto vystymąsi ir prastesnę sveikatą. Svarstytina tai, kad ateityje galbūt galėtume žiūrėti ir šiek tiek plačiau – ne tik į saldintus gėrimus, nes kai kuriuose produktuose per pastaruosius 10–20 metų reikšmingai padidėjo pridėtinio cukraus kiekis. Šiuo momentu kviesčiau palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – R. J. Jankūnas.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Pirmiausiai dėl cukraus. Žinokite, labai nedidelę dalį cukraus suvartojimo sudaro saldinti gėrimai, todėl manau, kad yra labai negera idėja išsirinkti vieną segmentą neaišku dėl ko.
Toliau. Labai gaila, kad Vyriausybė nepasimokė iš tos patirties, kuri įvykusi jau su tuo pačiu dyzelinu. Pasakysiu, gerbiamas ministre, kad jūsų atsakymas manęs jokiu būdu netenkina. Jeigu palyginsime dyzelino akcizo surinkimą užpraeitų metų ir praeitų, tai turėsime 13 % augimą, tai yra beveik 100 mln. Per šių metų kelis mėnesius, kuriuos jau galime suskaičiuoti, mes turime 6 % kritimą, kitaip sakant, jau praradome beveik 20 mln. eurų. Jeigu būtų toks standartinis augimas, ar ne, nieko nedarius, tai turėtume 100 mln. papildomų pajamų. Atvirkščiai, turėsime 40 mln. eurų praradimą.
Toliau. Jūs sakote, taršus kuras, reikia mažinti vartojimą. Palaukite, vartojimas didėja Lenkijoje ir Latvijoje, vadinasi, kaip sakė gerbiamas D. Dundulis, mes apyvartą atiduodame Lenkijai ir Latvijai, o oras teršiamas ir keliai gadinami Lietuvoje. Man atrodo, pirmiausia reikia išmokti pamokas ir pasistengti nelipti ant to paties grėblio, kas Lietuvoje tampa tradicija: 2009 metų naktinė mokesčių reforma, didžiausias ekonomikos kritimas Europos Sąjungoje, pokštas su dyzelinu, vėl 140 mln. nuostolių. Tik žmonės skriaudžiami, o naudos iš to ekonomikai – nulis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame.
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 80, prieš – 13, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 3 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta.
13.07 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-440 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-440. Pranešėjas – R. Šadžius. Prašom.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Labai trumpai. Vyriausybė tikrai atsisakė nepagrįstos minties didinti bendrą PVM’o tarifą. Tačiau mes turime tam tikrų lengvatų, pavyzdžiui, 9 % apmokestinamos tam tikros paslaugos. Siūlome tą lengvatinį tarifą šiek tiek padidinti – iki 12 %, tai nereikštų tragiško tam tikrų paslaugų brangimo. Mes siūlome ištaisyti klaidą, kuri kadaise buvo padaryta skirtingai apmokestinant knygas ir neperiodinius leidinius iš vienos pusės ir elektronines knygas ir periodinius leidinius (laikraščius) iš kitos pusės. Siūlome suvienodinti šitą tarifą iki 5 % dydžio.
Siūlome atsisakyti lengvatinio tarifo taikymo šildymui ir karštam vandeniui bei malkoms, nes, daugelio nuomone, tai netikslinga lengvata, neorientuota į konkrečios socialinės problemos sprendimą, o mes turėtume būtent tą socialinę problemą spręsti. Dėl to Vyriausybė yra pasirengusi didinti turto ribas, kurios dabar apriboja žmonių galimybę gauti šildymo kompensacijas ir kitokias komunalinių paslaugų kompensacijas.
Šitie pasiūlymai bus pateikti, bet jie kainuos valstybės biudžetui žymiai mažiau, negu mes dabar panaudojame teikdami lengvatą tiems, kuriems iš esmės tos lengvatos nereikia. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš suteikiant žodį klausti, per šoninį mikrofoną – M. Maldeikis.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kolega siūlė dėl cukraus klausimo įrašyti kaip papildomą Sveikatos reikalų komitetą. Tikiuosi, tas pasiūlymas nedingo, nes jis tikrai naudingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Baigėme svarstyti, bet gal galime bendru sutarimu pritarti ir įrašyti kaip papildomą Sveikatos reikalų komitetą? Dėl projekto Nr. XVP-439. Prieštaraujančių nėra? Nėra. Įtraukta bendru sutarimu. Dėkui.
Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (NAF). Gerbiamas ministre, ar vis dėlto tikrai PVM’o lengvatos šildymui ir karštam vandeniui panaikinimas yra ta efektyvi priemonė valstybės biudžetui papildyti, kai mažiausias pajamas gaunantys žmonės iš tikrųjų ne visada sugeba apšildyti savo namus? Priminsiu, kad taip Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje, kur tas klausimas yra didžiausia problema. Kaip jūs pakomentuotumėte?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Mes taip ir mąstėme, kad mes pirmiausia turime rūpintis mažas pajamas gaunančiais asmenimis. Ir dabar jie turi tam tikrų problemų, kad įsiformintų šildymo kompensacijas. Kadangi yra smarkiai apribotos turto ribos, viršydamas jas žmogus jau nebegali kreiptis į savivaldybę dėl šios paramos. Šitos ribos buvo nustatytos labai labai seniai. Sakykime, 8 tūkst. eurų banko sąskaitose, matyt, tai nėra ta riba, kuria mes turėtume vadovautis. Todėl mes siūlysime išplėsti šias ribas, kad daugiau mažas pajamas gaunančių žmonių galėtų įsiforminti šildymo kompensacijas. Beje, tie, kurie gauna kompensacijas dabar, jie jokio PVM’o nesumoka, jokio PVM’o, jiems ta kompensacija padengia tokią didelę šildymo kainą, kuri yra didesnė net už tą, kai į ją įskaičiuotas net lengvatinis PVM’as. O didesnes pajamas, geresnį turtą turintys žmonės iš tikrųjų kreipiasi labai dažnai į mus, manau, ir į Seimo narius, taip pat sakydami, kad čia yra pinigų švaistymas. Tai yra viena iš tų sunkiai pateisinamų ir retoje valstybėje egzistuojančių lengvatų. Mes siūlome tokią lengvatą panaikinti, bet socialinę paramą mažiausias pajamas gaunantiems ženkliai išplėsti, kad iš tikrųjų nieko nenuskriaustume.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Išties mūsų partija palaiko gynybos poreikių finansavimo didinimą ir akivaizdu, kad tam reikalingi papildomi šaltiniai. Tačiau ši reforma buvo pristatyta kaip gynybos finansavimo reforma, gynyba buvo akcentuojama kaip pagrindinis dalykas. Ar visgi nemanote, kad gynybos vardu pristatyta reforma praras visuomenės pasitikėjimą, jeigu didelė dalis reformos pajamų keliaus ne gynybai, o kitiems neįvardintiems poreikiams? Šis įstatymas yra labai konkretus pavyzdys – kadangi pridėtinės vertės mokesčio pakeitimai neatsispindi Valstybės gynybos fondo įstatyme, nekeliauja į Valstybės gynybos fondą, tai reiškia, kad jie keliautų apskritai į valstybės biudžetą kitoms reikmėms, kurios, matyt, šiandien visuomenei nėra pristatytos ir nesulaukia pasitikėjimo. Sakyčiau, kad šis įstatymas galėtų sulaukti mano frakcijos palaikymo, jeigu visgi visos papildomos pajamos keliautų gynybai. Ar matytumėte tokią galimybę, jei būtų patobulintas Valstybės gynybos fondo įstatymas?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiama Seimo nare. Iš tikrųjų jūs puikiai žinote, kadangi buvote viena iš Gynybos fondo įstatymo autorių, kad iš Gynybos fondo yra finansuojami specialūs projektai, daugiausia infrastruktūriniai projektai. Mes turime visą masę kitų krašto apsaugos išlaidų: mes turime išlaikyti ir turėsime išlaikyti ir didesnę kariuomenę, mes turėsime išlaikyti didesnį kiekį karinių patalpų, mes turėsime vis atnaujinti ir atnaujinti savo amunicijos sandėlius, mes turėsime atnaujinti ir ginkluotę. Tai taip pat reikalauja lėšų, šitos lėšos negali būti skirtos iš Gynybos fondo, jos turi būti skirtos iš bendrųjų biudžeto asignavimų. O bendrieji biudžeto asignavimai, jūs puikiai prisimenate, pas mus šiemet eina su 3 % deficitu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Zuokas.
A. ZUOKAS (MSNG). Gerbiamas ministre, ar vis dėlto ne be reikalo buvo atsisakyta, kiek suprantu, Vyriausybėje svarstyti galimybę padidinti bendrą PVM’o tarifą 1 %? Čia, aš manau, ir verslas, ir pagaliau Mokesčių inspekcija galėtų net numatyti, kad čekį, kurį jūs gaunate, matytų kiekvienas: 1 % – Lietuvos saugumui ar gynybai. Atitinkamai, be abejo, būtų lengva apskaičiuoti ir lengva parodyti, kiek kiekvieną ketvirtį gyventojų prisidėjo arba padidino Gynybos fondą. Argumentas, kad mokės visi, žinote, visi kiti pakelti mokesčiai taip pat didins sąnaudas, taip pat vienaip ar kitaip pateks į kainą ir atitinkamai didins galutinį PVMʼo tarifą. Vis dėlto ar nesvarstytumėte, jeigu būtų iniciatyva, bent jau mes planuotume ir aš planuočiau siūlyti svarstyti tokį variantą, įvesti atskirą gyventojų pajamų mokestį iki 2030 metų… atsiprašau, PVM’o mokestį padidinti 1 % iki 2030 metų, aiškiai išskiriant jį čekyje, kad kiekvienas matytų…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. ZUOKAS (MSNG). …kiek ir kaip prisidėjo.
R. ŠADŽIUS. Kaip aš minėjau, Vyriausybė svarstė visus variantus su bendru PVM’o tarifo didinimu, tačiau tai yra nepriimtina būtent dėl mokesčio regresyvumo. Nes jeigu mes šnekame, kad staiga verslas dėl 1 % pelno mokesčio padidinimo didins kainas, man truputėlį keista, ir dėl to lyg ir nukentės pensininkai, o kad nuo padidinto PVM’o tarifo tiesiogiai tie patys pensininkai nuo rytojaus nukentės, kažkaip visi pamiršta. Ir kad vienas ganėtinai turtingas žmogus sumokėtų didesnį PVMʼą, galbūt bėdos nebūtų, bet kada šita našta užkraunama ir sakoma: ne, ne, nelieskite mano pajamų ir mano viršpelnio, man asmeniškai tai absoliučiai socialiai nepriimtina.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas ministre, čia. Vis dėlto man atrodo, kad visas jūsų teikiamas paketas padidins ir valstybės remiamų šeimų skaičių, nes jūs užsimojote apmokestinti pirmąjį būstą, tai yra būtiniausią poreikį žmogaus gyvenime, apmokestinti nuo 20 tūkst., ir tokį siūlymą tikriausiai pakartosite kitame pataisytame įstatymo projekte. Jūs siūlote šituo įstatymo projektu panaikinti lengvatą šildymui, karštam, šaltam vandeniui, malkoms, tai yra visam būsto šildymui taip pat nebus jokios PVM’o lengvatos. Ir taip pat draudimus apmokestinsite. Tai vidutines pajamas gaunančios šeimos, kurios nėra socialiai remtinos, realiai pretenduoja papildyti tą sąrašą. Kodėl, jeigu jūs tikinate, kad tikrai čia nežymūs tokie mokesčiai, visai nepalies socialiai jautrių…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). …mūsų visuomenės narių, neteikiate kartu socialinio paketo, kuris užtikrins ir garantuos, kad tikrai daugelis šeimų arba vienišų žmonių…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). …neatsiras remiamųjų sąraše?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiama Seimo nare. Yra klaidinga manyti, kad pirmas būstas yra apmokestinamas nuo 20 tūkst., kadangi pagal tą siūlytą įstatymą, kurį jūs pasiūlėte Vyriausybei pakoreguoti, pataisyti, patobulinti, šią ribą nustatytų savivalda, savivaldybės. 20 tūkst. riba taikoma likusiam turtui, o likęs turtas, žinokite, tai yra papildomas turtas, ir tikrai nelaikyčiau socialiai remtina tos šeimos, kuri turi daug turto. Bet turto riba, be abejo, yra vienas iš kriterijų, ji nustatyta įstatyme. Šį įstatymą, Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą, mes tikrai siūlysime Vyriausybės vardu, prie jo dabar yra dirbama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Jis iki rudens tikrai bus pasiūlytas ir, manau, jau per artimiausią šildymo sezoną įgyvendintas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas ministre, kiek iš šio projekto galvojate sugeneruoti lėšų, nes čia nubausite visus, kurie naudojasi centriniu šildymu, malkomis, kitomis kuro rūšimis? Ir kodėl netaikėte alternatyvos? Solidarumo mokestis bankams baigiasi šiais metais, o Lietuvos bankas ir kitais metais žada bankams toliau mokėti palūkanas už kapitalą, tik nebe 4 %, o 2 %, tai sudarys apie 160 mln. Jeigu jūs būtumėte atnešęs solidarumo mokestį kitiems metams, tai 80 mln. būtumėte galėję gauti iš bankų, nes jų pelnas vienas didžiausių Europoje. Tai kodėl nepasirinkote alternatyvos? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Alternatyvos iš tiesų nėra, nes solidarumo mokesčio bazė nyksta ir išnyks šįmet. Šįmet tas įstatymas dar galioja, bet jis atneš paskutines pajamas. Tai visiškai ne alternatyva. O tai, kad reikia normaliai susimokėti už paslaugas su visu 21 % PVMʼo, tikrai jokia bausmė. Aš tikrai nesijausiu nuskriaustas, nes ir aš mokėsiu šią kainą, visą kainą. Kodėl visi turtingi žmonės turėtų gauti tokią nuolaidą? Anksčiau jinai buvo motyvuota, kada šildymo išlaidos iš tikrųjų visiems ar faktiškai visiems Lietuvos gyventojams buvo labai rimta našta ir sudarė didelę dalį šeimų išlaidų. Dabar taip nebėra. Iš tikrųjų gyvenimo lygis Lietuvoje nušuoliavo ganėtinai toliau. Dabar tai yra normali būsto šildymo paslauga. Be to, mokant normalią kainą atsiranda didesnis stimulas atlikti daugiabučio namo renovaciją (ką mes skatiname), sumažinti energijos vartojimą ir tada tokiais normaliais ūkiškais būdais susimažinti savo sąskaitą, o ne valstybės biudžeto sąskaita.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Motyvai už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos…
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre.
A. SYSAS (LSDPF). …ministras išdėstė, kurioje vietoje didiname, ką mažiname. Aš galbūt paliesčiau tik vieną svarbiausią, dėl kurio daugiausia čia ir klausimų, tai yra šildymo lengvatą. Bet, gerbiami kolegos, visi prieš įstatymus lygūs ir mes turime socialinės apsaugos sistemą. Net priimta energetinio skurdo riba – 20 % pajamų žmonėms. Jaunos šeimos gyvena ne tik komunaliniuose butuose, privačiuose butuose, kuriems yra įjungtas šildymas, bet yra be galo daug, kurie gyvena privačiuose namuose, kurie negauna jokių lengvatų. Pagaliau atsisakykime tos lengvatos, kuri buvo priimta senokai, ir tam turbūt buvo būtinybė, bet šiandien tikrai tos būtinybės nėra. Pro Seimo kai kurių kabinetų langus matosi „Vilniaus vartai“. Kodėl „Vilniaus vartų“ gyventojai turi turėti tokią lengvatą, jeigu jų pajamos vėlgi yra žymiai didesnės negu tų, kurie negali gauti gana didelių pajamų?
Kviečiu pritarti pataisoms dėl PVM’o, nes žiūrint į balsavimus labai keista. Visi dėjomės patriotais, kad tėvynę reikia ginti, kad reikia turėti Gynybos fondą, į jį reikia pervesti pinigų, bet kai ateiname iki paties įstatymo ir lėšų, kurios galėtų įkristi į tą fondą, tada surandame tūkstantį priežasčių, kad nebalsuotume ir žiūrėtume, kaip tęsis šita visa situacija. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Algirdai, mes neapsimetame patriotais. Šis įstatymas ir jo pajamos nekeliauja į Valstybės gynybos fondą. Aš tai ir noriu pasakyti. Mūsų frakcija gal ir galėtų palaikyti, jeigu lėšos keliautų gynybai, bet taip nėra. Siūloma naikinti lengvatą. Kur jūs ją išleisite, aš nežinau. Gal Vilijos rinkimų pažadams įgyvendinti, gal kitiems dalykams.
Tiesą sakant, man atrodo, šiek tiek veidmainiška visą projektą pristatyti kaip gynybos poreikių finansavimą, tačiau Valstybės gynybos fonde tikrai ne visos lėšos atsiranda ir reikšminga dalis keliauja kažkur, kur tik jums žinoti, bet ne mums žinoti. Man atrodo, toks pateikimas nėra korektiškas.
Antra. Aš norėčiau jums priminti, kad prieš 11 mėnesių socialdemokratų grupė įregistravo įstatymo projektą, kuris ne tik kad nenaikino šitos lengvatos – jisai siūlė palikti nulinį PVM’ą, pridėtinės vertės lengvatą centralizuotai tiekiamam šildymui. Jūsų pačių atstovai prieš 11 mėnesių. Kas nutiko? Nutiko, matyt, tai, kad per vidurį buvo rinkimai. Prieš rinkimus norėjosi, matyt, kad lengvata būtų nulinė ir amžina, dabar norisi tuos pinigus kažkaip panaudoti, matyt, teisingesniems dalykams. Teisingesniems dalykams juos galima panaudoti, bet tokiu atveju būkite mieli ir įrašykite – į Valstybės gynybos fondą, ir tada galėsime pasikalbėti. O šiandien telkite paramą patys. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Balsuojame.
Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 69, prieš – 18, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti data – birželio 3 diena. Ar galima sutarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu.
13.25 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 391, 40, 44, 46, 47, 48, 481 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 392, 393 ir 482 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1106 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-195(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar turėtume dar balsuoti ir apsispręsti dėl keleto klausimų. Tai būtų Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 391, 40, 44, 46, 47, 48, 481 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 392, 393 ir 482 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1106 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-195. Balsuojame.
Užsiregistravo 104, balsavo 104: už – 84, prieš – 3, susilaikė 17. Po svarstymo pritarta.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo taikyti skubos tvarką. Balsuojame.
Užsiregistravo 97, balsavo 96: už – 77, prieš – 4, susilaikė 15. Skubai pritarta.
13.26 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-132(3) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-132(3) (sujungtas su projektu Nr. XVP-132(2) ir projektu Nr. XVP-147). Į tribūną prašom L. Kukuraitį.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, posėdžio pirmininke.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Per šoninį mikrofoną R. Miliūtė.
R. MILIŪTĖ (DFVL). Gerbiama posėdžio pirmininke, pratęsdama jau čia kilusią Seime tradiciją, labai noriu pakviesti Seimo narius pasveikinti balkone mus stebinčius Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivių parlamento narius. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Sveikiname! (Balsai salėje) Gautas Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui. Komiteto siūlymas buvo pakeisti formuluotes, kas galėtų ar negalėtų dirbti su vaikais, tai mūsų komitetas pritarė iš dalies ir pateikė patikslintą formuluotę, atsižvelgdamas į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ar komiteto pirmininką tenkina? Vadinasi, viskas gerai. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu pritarimui iš dalies? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta. Gautas taip pat Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Taip, irgi pritarėme iš dalies ir šiek tiek pakoregavome priimdami TTK siūlymą kaip pagrindinį, prie kurio darbavomės, tai susiaurinome šiek tiek apimtį, kad nesunkūs ir apysunkiai būtų taikomi tik tuo atveju, jeigu prieš nepilnamečius arba prieš nėščiąsias moteris… Dėl visų kitų įvedėme, pasiūlėme naują straipsnį, kur teismas spręstų visais kitais atvejais, negu nurodyta įstatymo. Tai pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininko nėra, bet yra komiteto nariai. Ar tenkina pritarimas iš dalies? Prieštaravimų negirdėti. Ar galėtume pritarti pritarimui iš dalies bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta. Dėkui.
Kitas siūlymas yra Žmogaus teisių komiteto. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Taip, šiuo atveju buvo siūlyta Žmogaus teisių komiteto, kad būtų gautas asmens sutikimas, kai darbdavys kreipiasi į Registrų… Vadinasi, ten, kur yra QR kodai išduodami, kad gautų asmens sutikimą dėl asmens duomenų. Bet mus patikino, tiek Asmens duomenų agentūra, tiek ir pats IRD, kad įstatyme pakanka nuostatų, kad tokio papildomo kreipimosi ir tokios papildomos administracinės naštos nereikėtų. Todėl mes pritarėme iš dalies, bet pateikėme savo siūlymą.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas sako, kad tenkina pritarimas iš dalies. Ar galime pritarti iš dalies bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta. Yra norinčių pasisakyti, motyvai už. Prašom, I. Vėgėlė.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Aš norėjau padėkoti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui L. Kukuraičiui. Iš tiesų, tai pavyzdys, kaip galima suderinti visas nuomones, sujungti netgi skirtingus aspektus ir surasti geriausią alternatyvą, tokią, kuri tenkintų absoliučiai visus, surasti tokį sutarimą, tai yra ir atskirų komitetų: Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Žmogaus teisių komiteto, ir tų Seimo narių, kurie siūlė šį projektą. Ir tikrai skatinčiau visus Seimo narius palaikyti. Projektas visų pirma skirtas vaiko teisių apsaugai, vaiko saugumui. Projektas subalansuoja absoliučiai visą logiką, kiek reikėtų ir kam reikėtų drausti, išskiria į tris atskiras grupes asmenis, kurie yra teisti ar kurie padarę atitinkamų nusikaltimų, neleidžiant prie vaikų prisiliesti arba dirbti su vaikais tiems asmenims, kurie iš tiesų to neturėtų daryti ir keltų riziką vaikams. Tai nedelsiu ir neišnaudosiu viso savo laiko, tiesiog kviečiu visus palaikyti šį projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Balsuojame.
Užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 88, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.
13.32 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-221(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XVP-221(2), sujungtas su projektu Nr. XVP-149 ir Nr. XVP-221. Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas… Gal galėtų sutikti V. Gailius? Dėkui. Gautas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. Prašom pakomentuoti.
V. GAILIUS (LSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvardintą įstatymo projektą svarstė gegužės 7 dieną ir komiteto posėdžio metu komitetas iš dalies pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonei. Ir atsižvelgiant į pasiūlymą bei kitas tobulinto projekto nuostatas, papildant žodeliu „tik“, taip pat patikslinta formuluotė, „įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu“ išdėstyta kita forma.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ar tenkina komitetą?
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, tenkina ir dar kartą ačiū TTK.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ar galime pritarti bendru sutarimu pritarimui iš dalies? Prieštaraujančių nėra, pritarta. Dėkui.
Kitas Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas. Vėl reikės jūsų vertinimo.
V. GAILIUS (LSF). Komitetas pritarė iš dalies ir 5 dalyje: „ar bent vienos pareigos, nustatytos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje“, su Socialinės apsaugos ir darbo komitetu mes komunikavome, derinome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar komitetą tenkina pritarimas iš dalies?
L. KUKURAITIS (DFVL). Tenkina.
PIRMININKĖ. Tenkina, ačiū. Ar galime pritarti pritarimui iš dalies bendru sutarimu? Galima, prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra. Balsuojame. Ir bus dar paskutinis labai greitai susijęs klausimas.
Užsiregistravo 72, balsavo 72: už – 70, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
13.35 val.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo Nr. XI-1503 1 ir 6 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-148 (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo Nr. XI-1503 1 ir 6 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-148. Yra komiteto siūlymas. Prašom, gal, Vitalijau Gailiau, pakomentuoti.
V. GAILIUS (LSF). Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas gegužės 14 dieną svarstė ir pritarė Seimo Teisės departamento, kitų subjektų, Teisingumo ministerijos pasiūlymams. Priėmė sprendimą atmesti įstatymo projektą 7 balsais už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime atmesti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Prieštaraujančių nėra, atmesta bendru sutarimu.
13.36 val.
Seimo narių pareiškimai
Pareiškimai. Turime norinčių kalbėti. A. Valinskas. Prašom.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šis šeštadienis žymėjo lygiai 30 metų nuo tos dienos, kai 1995 metais gegužę Gendunas Čiokji Njima, šešerių metų vaikas, ką tik pripažintas antruoju svarbiausiu dvasiniu lyderiu Tibete po Dalai Lamos, buvo pagrobtas Kinijos valdžios. Nuo to laiko jis nebuvo matytas viešumoje, o tikroji jo buvimo vieta iki pat šiol lieka paslaptimi. Tai ne tik vieno vaiko tragedija. Tai ryškus, skaudus visos Tibeto tautos pavergimo simbolis. Pančen Lamos istorija atskleidžia giluminę Kinijos represijų esmę. Tai ne tik kultūrinė, religinė ar politinė priespauda. Tai sisteminga ir brutali pastanga sunaikinti Tibeto tapatybę, nutildyti jo balsą ir ištrinti viltį. Pagrobdama Pančen Lamą, Kinijos valdžia siekė kontroliuoti ne tik žmogų, bet ir jo simbolinę galią – galimybę įkvėpti žmones, išsaugoti tikėjimą ir perduoti laisvės idėją ateities kartoms.
Šis pagrobimas yra dalis platesnės strategijos: tildyti visus, drįstančius teigti, jog Tibetas turi teisę gyventi pagal savo tradicijas, kalbą ir vertybes, ir tautos valią. Nepaisant to, kiek ir ar tikime, ar netikime reinkarnacija, ar Tibeto dvasine hierarchija, mūsų pareiga – neleisti šiai strategijai pasiteisinti.
Laisvė nėra suteikiama. Ji gimsta iš drąsos jos reikalauti net ir tada, kai priešais – milžiniška represinė valstybės mašina. Tai puikiai žinome mes, lietuviai, praėję šimtmečius kovos už teisę būti nepriklausoma tauta. Tai vertina ir tibetiečiai, kurių lyderis Dalai Lama buvo pirmoji tokio rango užsienio figūra, pasveikinusi Lietuvą su jos nepriklausomybės siekiu dar iki ją pripažįstant Islandijai. Tibeto žmonės jau dešimtmečius rodo pasauliui, ką reiškia tylus, atkaklus pasipriešinimas. Jų ištvermė, gebėjimas išsaugoti dvasinę stiprybę net tremtyje ar kalėjimuose – tai pamoka mums visiems. Kiekvienas balsas, pasisakantis už Tibeto laisvę, silpnina priespaudos sienas. Kiekvienas prisiminimas apie Genduną Čiokji Njimą, apie Pančen Lamą, – tai kibirkštis, sauganti viltį, jog tiesa galiausiai triumfuos.
Laisvė Tibetui, teisingumas Pančen Lamai ir gyva atmintis apie tautą, kuri ir šiandien kovoja už teisę būti savimi. Dėkoju. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Per šoninį mikrofoną – R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiama pirmininke, aš norėčiau, kad jūs paskelbtumėte, kaip mes toliau dirbsime, kadangi reformos, dalies mokestinės reformos įstatymų pateikimas neįvyko. Darbotvarkėje numatytas pusvalandis, skirtas aplinkos ministrui, ir po to bus opozicinė darbotvarkė, kurią tikimės pradėti laiku.
PIRMININKĖ. Viskas taip ir įvyks, kaip jūs tikitės, tai yra pirmiausia bus ministro pusvalandis, tada opozicinė darbotvarkė ir tada, jeigu liks laiko, visi likusieji nepristatyti projektai. Atsakiau į klausimą, tikiuosi, visiškai. O dabar skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 16 Seimo narių. Gegužės 29 dienos rytinis posėdis baigtas. (Gongas) Vakarinis prasidės, kaip numatyta, 14 valandą. Gero poilsio!
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.