LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 33, 38, 417, 424, 569, 573, 575, 589, 590, 595, 602, 610, 611, 612, 669, 682 IR 686 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 33, 38, 417, 424, 569, 573, 575, 589, 590, 595, 602, 610, 611, 612, 669, 682 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas siekiant supaprastinti administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų (toliau – sistemos), teiseną, sumažinti nagrinėjamų administracinių nusižengimų bylų skaičių praplečiant administracinio nurodymo instituto taikymą ir skatinti administracinius nusižengimus padariusius asmenis geranoriškai mokėti skiriamas baudas, taip pat atsisakyti teisenos užtikrinimo prievartos priemonės – specialiąją teisę patvirtinančio dokumento (vairuotojo pažymėjimo), paėmimo bei nuobaudos vykdymo paimant vairuotojo pažymėjimą. Siekiama maksimaliai automatizuoti administracinių nusižengimų protokolų ir administracinių nurodymų, kitų procesinių dokumentų įforminimo procedūrą, sumažinti administracinę naštą institucijose nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas bei paimant, saugant ir grąžinant vairuotojo pažymėjimus. Taip pat siūloma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) papildyti nuostatomis, kurios palengvintų procesinių dokumentų įteikimą.
Šie pakeitimai be kita ko inicijuojami ir atsižvelgiant į Valstybinės eismo saugumo komisijos 2018 m. kovo 6 d. posėdžio sprendimą, kad turi būti imtasi šiuolaikinių technologijų, siekiant kuo daugiau automatizuoti ir supaprastinti Kelių eismo taisyklių pažeidimų tyrimo, įforminimo ir patraukimo administracinėn atsakomybėn procesus.
Kiekvienais metais dėl sistemomis užfiksuotų administracinių nusižengimų pradedama daugiau kaip 200 000 tyrimų. Policijos pareigūnai administracinių nusižengimų protokolus ir kitus procesinius dokumentus suformuoja Administracinių nusižengimų registre. Dėl didelio fiksuojamų nusižengimų skaičiaus reikia nemažai žmogiškųjų išteklių. 2017 m. duomenys į Administracinių nusižengimų registrą buvo teikiami iš 182 sistemų, tačiau sistemų tinklas nuolat plečiamas. 2017–2020 m. kasmet Lietuvos keliuose numatoma įrengti po 25 kelių ruožus, kuriuose bus matuojamas vidutinis transporto priemonių greitis. Be to, planuojama kasmet plėsti stacionarių greičio matavimo prietaisų, kurių bendras skaičius 2020 m. turėtų siekti apie 400 vienetų, tinklą. Dėl to smarkiai išaugs policijai perduodamų apdoroti ir tirti nusižengimų skaičius. Taip pat nuolat auga eismo saugumo prevencijai ir kontrolei skirtų įrenginių diegimas savivaldybių, draudikų ir kitų institucijų iniciatyva. Siekiant efektyviau naudoti valstybės išteklius, palengvinti daug žmogiškųjų išteklių ir išlaidų reikalaujantį darbą, numatyta tobulinti Administracinių nusižengimų registrą automatizuojant sistemomis užfiksuotų nusižengimų apdorojimą, procesinių dokumentų formavimą ir išsiuntimą. Įstatymo projektu siekiama sureguliuoti automatišką procesinių dokumentų surašymą Administracinių nusižengimų registre.
Efektyviam automatizavimo procesui, taip pat siekiant sumažinti valstybės institucijų administracinę naštą nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, skatinti administracinius nusižengimus padariusius asmenis geranoriškai mokėti skiriamas baudas, tikslinga išplėsti ANK įtvirtinto administracinio nurodymo instituto taikymą, kiek tai susiję su administraciniais nusižengimais dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. 2017 m. duomenimis apie 70 proc. paskirtų baudų yra nesumokama, tuo tarpu administraciniais nurodymais siūlomų sumokėtų baudų sumokama apie 70 proc. Tai akivaizdžiai rodo didesnį administraciniais nurodymais siūlomų sumokėtų baudų mokėjimo efektyvumą (sumokėjimas yra 40 proc. efektyvesnis), todėl platesnis administracinio nurodymo instituto taikymas objektyviai pagrįstas.
Apie 30 proc. administracinių nusižengimų yra padaroma pakartotinai ir administracinis nurodymas pagal esamą ANK reglamentavimą negali būti taikomas, t. y. pareigūnai privalo nagrinėti bylas, priimtus nutarimus įteikti arba išsiųsti asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, ir nukentėjusiajam. Kartu pažymėtina, kad automatizavus procesinių dokumentų surašymą, labai svarbu kiek įmanoma ir pagrįsta (atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti tinkamą asmenų informuotumą) palengvinti procesinių dokumentų įteikimą, nes siuntimas tik registruotu laišku yra ne tik neefektyvus (daug laiškų nepasiekia adresatų), bet ir reikalaujantis didelių išlaidų.
2018 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymui panaikinta pareiga transporto priemonės vairuotojui turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimą, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Dėl to ANK numatyta teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – specialiąją teisę patvirtinančio dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – tampa neefektyvi, o paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymas paimant vairuotojo pažymėjimą – ne tik neefektyvus, bet ir didinantis administracinę naštą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, konsultuodamiesi su Vidaus reikalų ministerijos atstovais.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
ANK 33 straipsnyje reglamentuojamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimas surašant administracinį nurodymą. ANK 610 straipsnyje nustatytais pagrindais surašant administracinį nurodymą asmeniui nustatomas baudos dydis lygus pusei minimalios baudos, už asmens padarytą administracinį nusižengimą nustatytos ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Jei už nusižengimą numatytas privalomas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas, nustatomas specialiosios teisės atėmimo terminas lygus minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminui. Surašant administracinį nurodymą už administracinius nusižengimus, už kuriuos pagal ANK specialiąją dalį gali būti skiriamas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas, ši administracinio poveikio priemonė nesiūloma. Kitos administracinio poveikio priemonės (įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose) surašant nurodymą nesiūlomos. Kai administracinio nusižengimo byloje iš asmens paimtas turtas, kuris išimtas iš civilinės apyvartos, asmeniui nustatyta tvarka įvykdžius administracinį nurodymą, pareigūnas, surašęs administracinį nurodymą, ar kitas šios institucijos įgaliotas pareigūnas priima nutarimą konfiskuoti turtą. Nors ANK 33 straipsnyje reglamentuojamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimas surašant administracinį nurodymą, tačiau šio straipsnio 3 dalyje nurodomi administracinės nuobaudos įspėjimo skyrimo pagrindai neatsižvelgiant į tai, kad tokia nuobauda skiriama nutarimu, o ne administraciniu nurodymu.
ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Atitinkamai ANK 610 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytas draudimas taikyti administracinį nurodymą, kai asmuo yra padaręs du ar daugiau su transporto eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš sistemų. Praktikoje taikyti šias normas yra sudėtinga, nes tyrimas dažniausiai pradedamas transporto priemonės savininkui surašant ir siunčiant administracinio nusižengimo protokolą, nors tą pačią transporto priemonę gali vairuoti skirtingi asmenys. Be to, pasitaiko atvejų, kai dėl dviejų ar daugiau nusižengimų tyrimą atlieka skirtingos įstaigos. Pažymėtina, kad paprastai skiriama galutinė nuobauda pagal ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką už du ar daugiau su transporto eismo sauga susijusius administracinius nusižengimus, kurių duomenys gauti iš sistemų, yra tokia pati ar net mažesnė (išskyrus atvejus, kai padaroma daug nusižengimų) tai nuobaudai, kuri būtų skirta pagal ANK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas už kiekvieną nusižengimą atskirai surašant administracinį nurodymą.
ANK 38 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš sistemų, asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta (paskirtos) ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą. Šis teisinis reguliavimas nėra aiškiai apibrėžtas, dėl to administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui nedraudžia parinkti administracinio poveikio priemonės, kuri numatyta už švelnesnio nusižengimo padarymą (pvz., už sunkesnį nusižengimą nustatytas minimalus vienų metų teisės vairuoti atėmimas, o skiriant administracinio poveikio priemonę parenkamas vieno mėnesio teisės vairuoti atėmimas, kuris numatytas už švelnesnį nusižengimą).
ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje už ANK nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nustatytas įspėjimas arba bauda nuo dešimt iki dvylikos eurų. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 12 straipsniu, už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytus nusižengimus gali būti pareiškiama žodinė pastaba.
ANK 424 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Tačiau už vairavimą, kai asmeniui uždraudžiama vairuoti (paimamas vairuotojo pažymėjimas) vadovaujantis ANK ar Baudžiamojo proceso kodekso normomis, aiški atsakomybė nenumatyta.
ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.
ANK 573 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė procesinius dokumentus asmenims siųsti elektroninių ryšių priemonėmis, kai jiems teisės aktuose ar su teismų ar administracinį nusižengimą tiriančios arba bylą nagrinėjančios institucijos informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, teismas kitiems asmenims procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Tačiau ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta bendra taisyklė dėl procesinių dokumentų siuntimo asmenims tik registruotu paštu.
ANK 575 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad vienas iš administracinio nusižengimo teisenos dalyvis yra institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas. Šiame straipsnyje nenumatyta, kad tais atvejais, kai tyrimas neatliekamas (administracinio nusižengimo protokolas suformuojamas automatiškai) administracinio nusižengimo teisenoje gali dalyvauti institucijos, kurioje automatiškai suformuotas protokolas, atstovas.
ANK 589 straipsnyje pateiktas institucijų, kurių pareigūnai pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir surašo administracinių nusižengimų protokolus, sąrašas. Tačiau nenumatyta, kad administracinių nusižengimų protokolai gali būti surašomi automatiškai.
ANK 590 straipsnyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda pareigūnai, taip pat ji gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą. Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė teiseną pradėti automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuojant administracinio nusižengimo protokolą ar pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą.
ANK 595 straipsnio 9 punkte ir 602 straipsnyje nustatyta teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimas, kai administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar vengiantis pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo asmuo. Tačiau nėra aiškiai reglamentuota, ar dokumento paėmimas sustabdo suteiktos specialiosios teisės galiojimą, kol administracinio nusižengimo byloje bus priimtas nutarimas.
ANK 610 straipsnio 1 dalyje nustatoma administracinio nurodymo sąvoka (į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per atitinkamą terminą savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos) ir nurodoma, kad asmens sutikimas su specialiosios teisės atėmimu yra specialiąją teisę patvirtinančių dokumentų grąžinimas atitinkamai institucijai, t. y. nenumatyta, kad sutikimas su specialiosios teisės atėmimu gali būti išreikštas paskirtos baudos sumokėjimu. Atitinkamai ANK 610 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad, grąžinus specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus (kai tai numatyta), laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas.
ANK 610 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą tame pačiame šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje. T. y. asmeniui padarius pakartotinį nusižengimą surašomas administracinio nusižengimo protokolas, nurodoma administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data, pareigūnas išnagrinėjęs nutarimą paskirią administracinę nuobaudą ir įteikia arba išsiunčia nutarimą asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, ir nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad apie 30 proc. administracinių nusižengimų yra padaroma pakartotinai ir administracinis nurodymas pagal esamą ANK reglamentavimą negali būti taikomas.
ANK 610 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia. Tačiau ANK 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, kad, kai administracinio nusižengimo byloje iš asmens paimtas turtas, kuris išimtas iš civilinės apyvartos, asmeniui nustatyta tvarka įvykdžius administracinį nurodymą, pareigūnas, surašęs administracinį nurodymą, ar kitas šios institucijos įgaliotas pareigūnas priima nutarimą konfiskuoti turtą, t. y. nutarimas priimamas jau pasibaigus teisenai.
ANK 682 straipsnyje nustatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Be to, nustatoma, kada ir kam turi būti pateiktas vairuotojo pažymėjimas priėmus nutarimą atimti teisę vairuoti. Jo nepateikus atitinkamai institucijai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pratęsiamas tiek, kiek laiko nebuvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas.
ANK 686 straipsnyje reglamentuotas specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymas. Neblaiviems ar apsvaigusiems, vengusiems patikrinimo asmenims teisės atėmimas skaičiuojamas nuo specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo. Kitiems asmenims specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo specialiąją teisę patvirtinančio dokumento gavimo institucijoje dienos.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
ANK projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos siejamos su siekiu automatiškai Administracinių nusižengimų registre surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir kitus procesinius dokumentus, kai duomenys gaunami iš sistemų, palengvinti procesinių dokumentų išsiuntimą, sumažinti nagrinėjamų administracinių nusižengimų bylų skaičių praplečiant administracinio nurodymo instituto taikymą ir skatinti administracinius nusižengimus padariusius asmenis geranoriškai mokėti skiriamas baudas. Patobulinus Administracinių nusižengimų registrą administracinių nusižengimų protokolai dėl sistemomis užfiksuotų nusižengimų formuotųsi automatiškai, t. y. programinės įrangos pagalba nedalyvaujant pareigūnui. Atitinkamai siūloma ANK papildyti nuostatomis, kurios palengvintų procesinių dokumentų įteikimą, nes procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku nėra efektyvus (daug laiškų nepasiekia adresatų) ir reikalauja daug lėšų.
Siekiant sumažinti valstybės institucijų administracinę naštą nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, skatinti administracinius nusižengimus padariusius asmenis geranoriškai mokėti skiriamas baudas, siūloma išplėsti ANK įtvirtintą administracinio nurodymo institutą, t. y. pakartotinai padarius 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417 straipsnyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus (administraciniai nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais), asmeniui taip pat būtų surašomas administracinis nurodymas ir siūloma susimokėti ne pusę minimalios sankcijoje numatytos baudos, o minimalią baudą. Tai ypač aktualu siekio automatizuoti procesą kontekste. Toks mechanizmas susijęs ir su atsakomybės neišvengiamumo užtikrinimu. Šiuo metu nemaža dalis paskirtų baudų lieka nesumokėtos (apie 40 proc.), kadangi pažeidėjai vengia atsakomybės. Kalbant apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiame kontekste įvertintina ir tai, kad šiuo metu plečiamas greičio matavimo sistemų tinklas, įskaitant ir sistemas, kurios matuos vidutinį greitį kelio ruože. Išplėtus sistemų tinklą ir padaugėjus fiksuojamų pažeidimų, pareigūnai nebegalės susidoroti su labai ženkliai išaugusia nagrinėjamų pažeidimų apimtimi ir rizika, kad pažeidėjai nebus nubausti, dar labiau didėja. Tokiu būdu nėra pasiekiami nuobaudos tikslai. Tuo tarpu plačiau taikant administracinio nurodymo institutą nuobaudos tikslai būtų pasiekiami, nes pažeidėjai būtų skatinami geriau susimokėti mažesnę baudą, nei vengti didesnės. Kadangi tuo pačiu procesas ženkliai pagreitėtų, būtų taupomos lėšos, nes ilgo proceso sąnaudos yra didesnės nei pažeidėjams skiriama bauda. Pažeidėjui nesutinkant su nurodymu, lieka galimybės pažeidimą išnagrinėti pagal įprastą procedūrą.
Taip pat siūloma atsisakyti teisenos užtikrinimo prievartos priemonės – specialiąją teisę patvirtinančio dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo bei nuobaudos vykdymo paimant vairuotojo pažymėjimą. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos leistų palengvinti administracinių nusižengimų tyrimą, sumažintų tyrimą atliekančių įstaigų ir kitų proceso dalyvių administracinę naštą, skatintų asmenis geranoriškai mokėti skiriamas baudas bei leistų taupyti valstybės lėšas.
ANK 33 straipsnyje siūloma nustatyti, kad asmeniui, padarius pakartotinį atitinkamą administracinį nusižengimą, siūloma susimokėti minimalią baudą, nustatytą ANK specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą (analogiškai kaip ir padarius pirmąjį administracinį nusižengimą), jei straipsnyje už šį nusižengimą numatytas privalomas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas, siūloma nustatyti specialiosios teisės atėmimo terminą lygų minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminui. Tais atvejais, kai asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, už kurį pagal ANK specialiąją dalį gali būti skiriamas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas, pareigūnas, surašydamas administracinį nurodymą galės įrašyti pasiūlymą sutikti su specialiosios teisės atėmimu minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminui. T. y. pareigūnas tokiu atveju turėtų diskreciją sprendimui atimti asmeniui specialiąją teisę. Analogišką diskrecijos teisę pareigūnai nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą turi ir pagal esamą ANK reglamentavimą, t. y. jei sankcijoje numatytas galimas specialiosios teisės atėmimas, pareigūnas priimdamas nutarimą sprendžia, ar tikslinga kartu su bauda skirti šią poveikio priemonę. Siūloma patikslinti ANK 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir nustatyti aiškų dešimties darbo dienų terminą nuo ANK 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos per kurį priimamas nutarimas konfiskuoti turtą, kuris išimtas iš civilinės apyvartos.
ANK 33 straipsnyje reglamentuojamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimas surašant administracinį nurodymą, tačiau šio straipsnio 3 dalyje nurodomi administracinės nuobaudos įspėjimo skyrimo pagrindai neatsižvelgiant į tai, kad pagal ANK 610 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinio nurodymo sąvoką (įrašomas pasiūlymas sumokėti atitinkamą baudą, sutikti su specialiosios teisės atėmimu) ir 608 straipsnio 4 dalies nuostatas („4. Jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas.“) įspėjimas yra skiriamas nutarimu, o ne administraciniu nurodymu. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti klaidinančių ir perteklinių ANK 33 straipsnio 3 dalies nuostatų.
ANK 38 straipsnio 2 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Tokiais atvejais siūloma skirti nuobaudą pagal ANK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, t. y. nuobaudą skirti už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Šis pakeitimas leistų supaprastinti nuobaudų skyrimą (nereikėtų aiškintis, ar asmuo nepadarė dar vieno sistemomis užfiksuoto pažeidimo, esant ANK 610 str. nustatytoms sąlygoms leis taikyti administracinius nurodymus), be to, atsakomybės taikymas nepriklausys nuo to, kokiu būdu buvo užfiksuotas nusižengimas (sistemomis ar ne sistemomis). Atitinkamai siūloma pripažinti netekusiu galios ANK 610 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kuriame nustatytas draudimas taikyti administracinį nurodymą, kai asmuo yra padaręs du ar daugiau su transporto eismo sauga susijusius administracinius nusižengimus, kurių duomenys gauti iš sistemų, taip pat atitinkamai pripažinti netekusia galios ANK 612 straipsnio 2 dalį. Iš esmės galutinis skiriamos nuobaudos dydis (išskyrus atvejus, kai padaroma daug nusižengimų) nepasikeis, tačiau šie pakeitimai leistų tokiais atvejais administracinių nusižengimų protokolus formuoti automatiškai.
ANK 38 straipsnio 2 dalyje taip pat siūloma patikslinti administracinio poveikio priemonių skyrimo tvarką tais atvejais, kai asmens vienu metu padaryta veika ar padarytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis. Siūloma aiškiai nustatyti, kad jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų nustatyta administracinio poveikio priemonė.
ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje už ANK nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nustatytas įspėjimas arba bauda nuo dešimt iki dvylikos eurų. Vadovaujantis ANK 12 straipsniu, už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytus nusižengimus gali būti pareiškiama žodinė pastaba, todėl už šiuos nusižengimus numatyti dar ir įspėjimą nėra tikslinga. Siūloma atsisakyti šios dalies sankcijoje įspėjimo ir ANK 417 straipsnio 8 dalį įtraukti į nusižengimų, už kurių pakartotiną padarymą būtų skiriama sankcijoje nustatyta minimali bauda, sąrašą.
Siekiant administracinių nusižengimų protokolų dėl sistemomis užfiksuotų nusižengimų surašymo automatiškai, siūloma atitinkamai keisti ANK 569, 575, 589, 590, 610 ir 611 straipsnius. ANK 569 straipsnį siūloma papildyti nauja 3 dalimi ir nustatyti, kad įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, nes duomenys tokiais atvejais gaunami iš specialiosios įrangos automatiškai. ANK 573 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiu asmeniu yra ir institucijos, kurioje buvo automatiškai suformuotas administracinio nusižengimo protokolas, atstovas. ANK 589 ir 590 straipsniuose siūloma numatyti išimtis dėl administracinio nusižengimo pradėjimo ir administracinių nusižengimų tyrimo atlikimo tais atvejais, kai administracinių nusižengimų protokolai ar pranešimai apie galimai padarytą administracinį nusižengimą suformuojami Administracinių nusižengimų registre automatiškai. T. y. tokiais atvejais administracinių nusižengimų teisena pradedama nedalyvaujant pareigūnui. Siekiant ekonomiškesnio ir efektyvesnio administracinių nusižengimų bylų teisenos proceso, ANK 610 straipsnio 1 dalyje siūloma už pakartotinį administracinį nusižengimą numatytą šio kodekso 415 straipsnio 1, 2 ir dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417 straipsnyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje surašyti administracinį nurodymą ir siūlyti asmeniui susimokėti minimalią baudą. Šiuo pasiūlymu asmuo būtų skatinama geranoriškai mokėti nurodymu paskirtą baudą, sumažėtų valstybės institucijų administracinė našta nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, būtų taupomos valstybės lėšos. Be to, toks reglamentavimas leistų efektyviau taikyti automatinį administracinių nusižengimų protokolų surašymo procesą. Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinumo sąvoka yra įtvirtinta ANK 40 str. („Jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.“), siūloma ANK 610 straipsnio 2 dalies 2 punkte išbraukti perteklinius žodžius „numatytą tame pačiame šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje“. Pažymėtina, kad praktikoje taikant šią nuostatą ji ir toliau turi būti suprantama taip, kaip apibrėžta ANK 40 straipsnyje.
ANK 611 straipsnį, kuriame reglamentuojama administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nurodymo surašymo tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, tvarka, siūloma papildyti nauja 4 dalimi ir įtvirtinti galimybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus, administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ar tik administracinio nusižengimo protokolą ir kitus procesinius dokumentus suformuoti automatiškai Administracinių nusižengimų registre, t. y. administracinių nusižengimų protokolai ir kiti procesiniai dokumentai užsipildytų per programinę įrangą automatiškai. Atitinkamai siūloma siaurinti tokiu būdu surašomo protokolo turinį (atsisakoma protokolą surašiusio pareigūno duomenų (nurodoma jį surašiusi įstaiga), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, prašymas nerašyti nurodymo).
Siekiant efektyvinti administracinę teiseną, ANK projektu siūloma ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyti galimybę procesinius dokumentus asmenims siusti ir elektroniniu paštu, tačiau tik tais atvejais, jei asmuo šį elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Pažymime, kad dokumentų įteikimas asmenims, bei asmenų informavimas elektroninių ryšių priemonėmis yra naudojamas ir kitose srityse – teismuose, ikiteisminio tyrimo metu, mokesčių administravime (Teismų įstatymo 371 straipsnis, Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnis, Baudžiamojo proceso kodekso 81 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 1751 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnis). Administracinės teisenos atveju dokumentų įteikimas asmenims, bei asmenų informavimas iš esmės yra analogiškas, todėl siekiant efektyvinti administracinę teiseną tikslinga numatyti elektroninių ryšių priemonių naudojimą dokumentų įteikimui ir asmenų informavimui administracinės teisenos metu. Vis tik, nustatant dokumentų įteikimą ir asmenų informavimą elektroninių ryšių priemonėmis, ypatingai svarbu, kad ši informacija asmenis tikrai pasiektų. Elektroninių ryšių priemonių naudojimas negali būti savitikslis, vienpusiškas ir skirtas tik institucijų darbo palengvinimui, kartu turi būti užtikrinta ir asmens teisė į tinkamą informuotumą. Todėl procesinių dokumentų siuntimas elektroniniu paštu formuluojama, kaip papildoma galimybė (kai tenkinamos tinkamo informuotumo sąlygos), bendra taisykle išlieka dokumentų siuntimas registruotu laišku. Taigi ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatomas elektroninio pašto naudojimas teikiant jiems dokumentus tik tais atvejais, kai nekyla jokių abejonių, kad asmens nurodytas elektroninio pašto adresas yra aktualus ir informacija asmenį tikrai pasieks. Jei tokios abejonės išliktų, kontaktavimas elektroniniu paštu nebūtų naudojamas, kaip minėta, būtų naudojamas įprastas būdas – registruoto laiško siuntimas. Asmenims, nenurodžiusiems elektroninio pašto adreso, iškart būtų siunčiamas registruotas laiškas. Siekiant užtikrinti tik aktualaus elektroninio pašto adreso naudojimą, ir užtikrinti, kad elektroniniu paštu siunčiama informacija asmenį tikrai pasieks, įtvirtinami saugikliai. Numatoma, kad elektroninio pašto adresą asmuo turi būti nurodęs valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti (pvz., tokia prievole laikytinas mokesčių deklaravimas Elektroninio deklaravimo sistemos pagalba). Nes jei asmuo siekia gauti elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, tikėtina, kad nurodys aktualų elektroninio pašto adresą, kadangi jis pats yra suinteresuotas paslaugų gavimu. Tas pats ir dėl prievolių vykdymo – kadangi už netinkamą prievolių vykdymą asmenims numatyta atsakomybė, tikėtina, kad jie nurodys aktualų elektroninio pašto adresą. Manome, kad tokie saugikliai yra tinkami ir pakankami, siekiant užtikrinti aktualaus elektroninio pašto adreso naudojimą, ir siekiant, kad informacija asmenis tikrai pasiektų. Informavimas elektroniniu paštu nebus naudojamas kaip vienintelė dokumentų pateikimo priemonė. Toks mechanizmas užtikrins tinkamą asmenų informuotumą ir sudarys tinkamą balansą tarp teisenos efektyvinimo ir asmenų teisių ir interesų garantavimo. Taip pat toks procesinių dokumentų įteikimas sudarytų prielaidas taupyti valstybės biudžeto lėšas pašto išlaidoms, asmenys operatyviau gautų jiems adresuotus procesinius dokumentus, sumažėtų atvejų, kai asmenys, siekdami išvengti atsakomybės, sąmoningai neima jiems adresuotų laiškų.
Šiame kontekste kartu pažymėtina, kad atlikus analizę nustatyta, jog asmenų, nurodžiusių savo elektroninio pašto adresą valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, skaičius yra gana didelis – Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenimis yra apie 1 320 000 Elektroninių valdžios vartų naudotojų, su kuriais yra galimybė kontaktuoti elektroniniu paštu; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenimis yra apie 1 946 000 Elektroninio deklaravimo sistemos naudotojų, su kuriais yra galimybė kontaktuoti elektroniniu paštu. Būtent šiuos elektroninio pašto adresus, kurių patikimumas užtikrintas Elektroninių valdžios vartų ir Elektroninio deklaravimo sistemos priemonėmis, visų pirma ir ketinama naudoti kontaktavimui su asmenimis administracinės teisenos metu.
2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame panaikinama pareiga transporto priemonės vairuotojui turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimą, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Dėl to ANK numatyta teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – specialiąją teisę patvirtinančio dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – tampa neefektyvi, o paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – vykdymas paimant vairuotojo pažymėjimą ne tik neefektyvus, bet ir didinantis administracinę naštą.
Todėl siūloma ANK 595 straipsnio 9 punktą ir 602 straipsnį papildyti nauja teisenos užtikrinimo prievartos priemone – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymu. Ši priemonė būtų taikoma tais atvejais, kai įtariama, kad administracinis nusižengimas, už kurį pagal ANK gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, arba kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo. Informacija apie teisės vairuoti sustabdymą būtų įrašoma administracinio nusižengimo protokole bei Administracinių nusižengimų registre ir iš asmens jam išduotas vairuotojo pažymėjimas neimamas. Šiuo atveju asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas būtų įskaitomas į specialiosios teisės atėmimo terminą (atitinkamai siūloma keisti ANK 686 straipsnio 1 dalį). Taip pat siūloma papildyti ir ANK 424 straipsnio 1 ir 2 dalį ir nustatyti atsakomybę (analogišką kaip už vairavimą neturint teisės vairuoti) už vairavimą, kai vairuojančiam Atsižvelgiant į siūlomas ANK 424 straipsnio pataisas, atitinkamai siūloma keisti ir straipsnio pavadinimą
Siekiant atsisakyti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – vykdymo paimant vairuotojo pažymėjimą, siūloma atitinkamai keisti ANK 610, 669 ir 686 straipsnius. ANK 610 straipsnyje siūloma atsisakyti reikalavimo grąžinti vairuotojo pažymėjimą atitinkamai institucijai išreiškiant sutikimą su administraciniame nurodyme siūlomu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Sutikimas su teisės vairuoti atėmimu būtų įvykdomas laiku sumokant administraciniu nurodymu siūlomą sumokėti baudą (atitinkamai siūloma pakeisti ANK 669 straipsnio 2 dalį). ANK 686 straipsnį siūloma papildyti nauja dalimi ir nustatyti, kad asmenims, kurie sutiko su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu laiku įvykdydami administracinį nurodymą sumokėti baudą, specialiosios teisės atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną, kai sumokama administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda. ANK 686 straipsnyje atitinkamai panaikinamos normos, susijusios su paimtų dokumentų grąžinimu pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui. Tokios naujos teisinio reguliavimo nuostatos sumažins eismo priežiūrą vykdančių institucijų administracinę naštą bei leis taupyti valstybės lėšas. T. y. administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam ar nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusiam pareigūnui nebereikės vairuotojo pažymėjimo imti, saugoti, persiųsti jį atitinkamai vairuotojo pažymėjimus išduodančiai institucijai. Bet to, sumažės našta ir administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, nes jis neturės vairuotojo pažymėjimo pristatyti atitinkamai institucijai, o teisės vairuoti grąžinimas galės būti vykdomas asmeniui neatvykstant į atitinkamą sprendimą grąžinti teisę vairuoti priimančią įstaigą (pateikiant prašymą elektroniniu būdu ar pan.).
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Administracinių nusižengimų protokolus formuojant automatiškai bus eliminuojamas žmogiškasis faktorius, todėl toks procesinių dokumentų surašymas ir siuntimas leis sumažinti korupcijos riziką. Be to, numačius daugiau procesinių dokumentų įteikimo alternatyvų, sumažės asmenų, kurie išvengia atsakomybės piktybiškai iš pašto įstaigų nepasiimdami laiškų su procesiniais dokumentais.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant įstatymą inkorporuoti nereikės keisti kitų įstatymų.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymą turės būti keičiamas Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 „Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, vidaus reikalų ministro 2007 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. 1V-121 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Siekiant administracinių nusižengimų protokolus ir administracinius nurodymus surašyti automatiškai, Administracinių nusižengimų registro tobulinimui reikės apie 380 000 eurų. Šias lėšas yra numatyta skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų (lėšų skyrimas numatytas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2018 m. kovo 8 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje Nr. 15R-43/S-66).
13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „administracinis nusižengimas“, „Administracinių nusižengimų registras“, „teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Seimo nariai
Stasys Šedbaras
Rimas Andrikis
Vitalijus Gailius
Arvydas Nekrošius
Lauras Stacevičius
Petras Valiūnas
Julius Sabatauskas
Irena Šiaulienė
Irena Haase
Česlav Olševski