5d101c5c-e2d2-4699-bb47-e41c0122b0cd

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 56⁴ STRAIPSNIU

ĮSTATYMO NR. XIV-1726 12, 17, 36 StraipsniŲ pakeitimo ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 23¹ STRAIPNIU

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 9 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 76¹, 76², 83¹ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO NR. XIV-654 3 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO nr. xiv-1258 1 straipsnio pakeitimo

ĮSTATYMo PROJEKTO

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 56⁴ straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 12, 17, 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23¹ straipniu projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) parengtas, atsižvelgiant į toliau pateiktas priežastis.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, priimta 1989 metais, yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, kuriame išvardintos vaikų teisės. Pagal šią konvenciją švietimas yra viena iš vaiko teisių, kuria siekiama išlaisvinti iš skurdo, mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti tvarų vystymąsi. Teisė į kokybišką išsilavinimą yra įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose tarptautiniuose teisės aktuose. Nėra tikslaus atsakymo, kokie veiksniai mokyklų praktikoje labiausiai lemia mokinių pasiekimus – įgytas žinias, gebėjimus, savijautą pamokoje. Pagal mokslinius tyrimus mokinių pasiekimams turi įtakos asmeninės mokinių savybės, mokytojai, mokymo(si) turinys, ištekliai, socialinė ir ekonominė mokinių padėtis, emociniai ir kultūriniai veiksniai. Mokinių pasiekimams taip pat įtakos turi pamokų praleidimo veiksnys. 2018 metų Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA) rodo, kad sisteminis pamokų praleidimas ir vėlavimas į pamokas mažina skaitymo gebėjimų, matematinio raštingumo, gamtamokslinio raštingumo rezultatus ir mokinių, sistemiškai praleidžiančių pamokas, pasiekimai atsilieka vienais, dvejais ar net trejais metais.

Šiais mokslo metais pagal bendrojo ugdymo programas mokosi beveik 345 tūkst. mokinių. Per šių mokslo metų 6,5 mėnesio (nuo 2022-09-01 iki 2023-03-21) pagal elektroniniuose dienynuose fiksuojamus duomenis 304 196 mokiniai praleido daugiau kaip 17 mln. pamokų, iš kurių beveik 4 mln. (20,95 proc.) pamokų nepateisintos. Yra savivaldybių, kuriose nepateisintos pamokos sudaro apie 30 proc. nuo praleistų pamokų. Yra mokinių, kurie praleido virš 500 nepateisintų pamokų (vidutiniškai vienas mokinys praleido 57 pamokas).

Dėl ligos praleista daugiau kaip 11 mln. pamokų (tai sudaro 83,78 proc. nuo visų tėvų (globėjų, rūpintojų pateisinamų pamokų). Negalima vienareikšmiškai teigti, kad visos šios pamokos yra praleistos dėl mokinių ligos, nes 2019 m. pakeitus Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. V-578/A1-279 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“) atsisakyta 094/a medicininės pažymos, kuria gydytojai pateisindavo vaikų neatvykimą į mokyklą dėl ligos. Atsisakius išduoti 094/a medicininę pažymą, mokinių praleistas pamokas pateisina tėvai (globėjai, rūpintojai) mokyklos nustatyta tvarka. Mokyklos taiko skirtingas praleistų pamokų pateisinimo tvarkas.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta pareiga mokiniams lankyti mokyklą (46 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o tėvams (globėjams, rūpintojams) – užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą ir, jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsiant informuoti apie tai mokyklą (47 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Tačiau Lietuvos mokyklų vadovų asociacija kaip vieną iš opiausių problemų mokykloje įvardina mokinių pamokų praleidimą ir jų tėvų atsakomybės stoką šiuo klausimu.

Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (PISA) 2018 metų rezultatai parodė, kad Lietuvos mokinių skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo rezultatai yra žemesni už EBPO šalių vidurkį ir išryškino pasiekimų atotrūkius, atsirandančius dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir lankomumo. Praleistos pamokos, nesvarbu, ar dėl ligos, ar ne, turi pasekmes. Skirtingų tipų mokyklų vadovų asociacijų manymu, siekiant užtikrinti pamokų lankymą, vienodų taisyklių mokiniams dėl pamokų lankymo, tėvų ir mokyklos atsakomybių nustatymas įstatyminiu lygiu ar įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose suteiktų realias poveikio priemones ir sudarytų prielaidas sklandžiai organizuoti ugdymo procesą.

Dėl priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai – atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. gegužės 7 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymas (įsigalioja 2024-01-01), kuriuo Švietimo įstatymo 29 straipsnis buvo papildytas nauja 2¹ dalimi, pagal kurią „Prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, <..>, mokinių duomenų tvarkymas vykdomi centralizuotai, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. <...> “ planuojama steigti naują įstaigą – Viešąją įstaigą „Mokausi Lietuvoje“, kuri bus administruos priėmimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo studijų bei neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, vykdomą centralizuotai (toliau – Centralizuotas priėmimas į švietimo programas).

Centralizuotą priėmimo į švietimo programas sistemą sudarys: priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, taip pat bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas Bendrojo priėmimo informacinė sistema (toliau – BPIS) modernizavimas ir integravimas. Šiuo metu priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas vykdomas decentralizuotai ir didelėje dalyje Lietuvos savivaldybių neautomatizuotu būdu. Todėl pagrindinė sistemos dalis ir funkcijų sritis yra naujos. Viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“ įsteigimas sudarytų sąlygas įdarbinti specialių įgūdžių reikalaujančių aukštos kompetencijos specialistus informacinių technologijų srityje, kurių samdos neribotų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, taip pat nauja viešoji įstaiga leistų generuoti pajamas ir teikti dalį mokamų paslaugų švietimo rinkos dalyviams, galės būti paramos gavėja – veiklai finansuoti iš dalies galės pritraukti ir panaudoti Europos Sąjungos investicinių fondų ir tarptautinį finansavimą bei kitą paramą.

Šiai dienai veikia BPIS, už kurią atsakinga švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (toliau – LAMA BPO), kuri įgyvendino Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kurio metu buvo sukurta BPIS. BPIS tai valstybės informacinių išteklių sistema, kuri apima tik aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, tačiau neapima ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bei neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų. Nauja viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ apims visą švietimo sistemą ir sėkmingai vykdys jai numatytas funkcijas.

BPIS veiklą, taip pat reikalavimus sistemos valdytojams, tvarkytojams nustato ir reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas ir Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad valstybės informacinės sistemos valdytojas – ministerija ar kita valstybės institucija ar valstybės įstaiga, kuri nustato valstybės informacinės sistemos tikslus ir valdo valstybės informacinę sistemą. Pagal valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, valstybės informacinių sistemų, kuriomis apdorojama visai valstybei svarbi arba kelioms institucijoms svarbi institucijos valdoma informacija, valdytojais gali būti institucijos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai. Institucija, paskirta valstybės informacinės sistemos valdytoja, gali būti ir valstybės informacinės sistemos tvarkytoja. Pasibaigus projektui – būtina ieškoti tolesnio finansavimo galimybių pagal valstybės biudžetinio finansavimo mechanizmus, kuriuos reguliuoja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, Strateginio valdymo įstatymas ir juos įgyvendinantys teisės aktai. Naujai įsteigta viešoji įstaiga nebus asignavimų valdytojas pagal Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnį, todėl tiesiogiai iš valstybės biudžeto asignavimų gauti negalės, tačiau subjektai, kurie nėra asignavimų valdytojai, gali gauti finansavimą iš asignavimų valdytojų, tai numato Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių subjektų sąrašą riboja Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį Biudžeto asignavimų valdytojas (šiuo atveju – švietimo, mokslo ir sporto ministras) „privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, <..>“. Atsižvelgiant į tai, tam, kad nauja Viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ turėtų teisę gauti finansavimą iš ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų – ji turi būti numatyta Švietimo įstatyme.

Įstatymo projekto Nr. 1 tikslas – sukurti teisines prielaidas mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, punktualiam ir reguliariam pamokų lankymui, visaverčiam bei sklandžiam ugdymosi procesui užtikrinti; numatyti subjektą, atsakingą už priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai, administravimą.

Įstatymo projekto Nr. 2 uždaviniai:

1) nustatyti pareigą mokyklai tą pačią dieną informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką;

2) nustatyti pareigą mokyklai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių apie atvejus, kai mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų;

3) suteikti įgaliojimus švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą, kuriame nacionaliniu mastu būtų reglamentuojamos esmines mokyklos lankymo užtikrinimo nuostatos.

4) nustatyti, kad priėmimą į švietimo programas, vykdomą centralizuotai, administruoja Viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo Nr. XIV-1258 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengtas siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo nuostatų, nustatančių teisę pačioms aukštosioms mokykloms priimti studentus bei centralizuoto priėmimo į aukštąsias mokyklas reglamentavimo tikslą, dermės, todėl Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalį siūloma tikslinti:

· nurodant, kad priėmimas vykdomas naudojant šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema. Priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas centralizuotas administravimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

· išskiriant užsieniečių, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, priėmimą, nes jų priėmimo procedūros, etapai, terminai kiekvienoje aukštojoje mokykloje yra visiškai skirtingi, apima daug individualaus bendravimo, aukštosios mokyklos yra investavusios į specialias užsieniečių priėmimui pritaikytas sistemas ir centralizuotas techninis šių užsienio piliečių priėmimo aptarnavimas būtų didesnė administracinė našta aukštosioms mokykloms ir patiems stojantiesiems nei pagalba.

Atsižvelgus į numatomą siūlomų pakeitimų įsigaliojimo terminą bei į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nuostatą, kad jeigu teisės aktas buvo pakeistas ir pakeitimai dar neįsigalioję, tačiau reikia keisti kai kuriuos neįsigaliojusio teisės akto straipsnius, jų dalis ar punktus, tokiu atveju keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas (139 punktas), keičiamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56⁴ straipsniu įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymas.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narė Jurgita Šiugždinienė.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai?

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punkte mokiniams nustatyta pareiga lankyti mokyklą, 47 straipsnio 2 dalies 7 punkte tėvams (globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą ir, jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsiant informuoti ją, 6 papunktyje – užtikrinti mokymąsi pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų. Tačiau Švietimo įstatyme nenustatyta pareiga mokyklai informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus), kad jų vaikas neatvyko į mokyklą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 80 straipsnyje nustatyta, kad vengimas leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų arba kliudymas vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas tėvams (globėjams, rūpintojams) užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų (1 dalis), o šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų (2 dalis).

Kodekso 589 straipsnio 71 punkte nustatyta, kad už anksčiau minėtus administracinius nusižengimus administracinių nusižengimų protokolą gali surašyti Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, nustatytas toks Tarnybos veiklos tikslas – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje. Pasigendama mokyklų bendradarbiavimo su Tarnyba dėl sisteminio mokinių pamokų praleidinėjimo be pateisinamos priežasties, nes Švietimo įstatyme nenustatyta mokyklai pareiga apie tai, kad mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų, informuoti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių.

Dabartinis teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas tėvams (globėjams, rūpintojams) pernelyg lengvai pateisinti vaikų praleistas pamokas. Nėra tvarkos, kuri nacionaliniu lygiu reglamentuotų, kiek praleistų dienų / pamokų dėl ligos gali pateisinti tėvai (globėjai, rūpintojai). Ministro įsakymu patvirtintame tvarkos apraše būtų numatyta, kiek praleistų dienų / pamokų be žinios iš gydymo įstaigos gali pateisinti tėvai, taip pat būtų numatytas mokyklos reagavimo į mokinių praleistas pamokas algoritmas, numatytos pasekmės dėl praleistų ir nepateisintų pamokų. Tvarkos aprašas padėtų mokyklų vadovams priimti bendrus sutarimus su mokyklos bendruomene dėl mokinių ugdymosi spragų ir jų gerovės problemų prevencijos.

Dėl naujos įstaigos, atsakingos už priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai, administravimą – šiuo metu įstatymuose nėra numatyta, kokia įstaiga administruoja priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai. Tačiau 2020 m. gegužės 7 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymas (įsigalioja 2024-01-01), kuriuo Švietimo įstatymo 29 straipsnis buvo papildytas nauja 2¹ dalimi, pagal kurią „Prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, <..>, mokinių duomenų tvarkymas vykdomi centralizuotai, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ Ir Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. <...>“.

Šiuo metu Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Ši nuostata nėra pakankamai aiški, todėl gali kilti interpretacijų dėl jos atitikties Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punktui ir 35 straipsnio 2 dalies 3 punktui, pagal kuriuos studentų priėmimo ir šalinimo tvarka yra nustatyta aukštosios mokyklos statute.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad mokykla privalo:

– savalaikiai, t. y. tą pačią dieną informuoti mokinio tėvus (globėjų, rūpintojų) apie mokinio neatvykimą į mokyklą ar pamoką, jei tėvai (globėjai, rūpintojai) nepraneša mokyklai apie vaiko neatvykimą į mokyklą ar pamoką. Savalaikis tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas užtikrintų geresnį mokyklos lankomumą, didintų tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybę, gerėtų mokinių pasiekimai;

– informuoti Tarnybos teritorinį skyrių apie atvejus, kai mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų. Įstatymu įteisinus šią nuostatą, mokyklos aktyviau bendradarbiautų su Tarnyba ir bendromis pastangomis nesudarytų prielaidų neatsakingiems tėvams (globėjams, rūpintojams) nesirūpinti vaikų švietimu.

Įstatymo projektu siūloma suteikti švietimo, mokslo ir sporto ministrui įgaliojimus tvirtinti mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą. Tvarkos aprašu būtų nacionaliniu lygiu nustatytas dienų / pamokų skaičius, kurį dėl ligos gali pateisinti tėvai (globėjai, rūpintojai), kokios praleistos pamokos laikomos pateisinamomis, mokyklos reagavimo į mokinių praleistas pamokas algoritmas ir galimos pasekmės dėl praleistų nepateisinamų pamokų.

Siekiant teisinio aiškumo, Švietimo įstatyme bus numatyta įstaiga, kuri administruos priėmimą į švietimo programas, vykdomą centralizuotai, nurodant jos pavadinimą – Viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“. Įstaigos veiklos sritis – švietimo informacinė pagalba. Siekiant šio tikslo, įstaigai numatomi šie uždaviniai:

1. užtikrinti priėmimo į švietimo programas valstybinės informacinės sistemos tinkamą veikimą;

2. skleisti informaciją ir teikti konsultacijas apie priėmimą į švietimo programas;

3. analizuoti priėmimo į švietimo programas duomenis ir teikti rekomendacijas švietimo teikėjams.

Numatomos Viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“ funkcijos:

1) rinkti, kaupti ir skleisti informaciją apie švietimo teikėjus, švietimo programas, priėmimo sąlygas, priėmimo rezultatus ir pagal kompetenciją teikti konsultacijas dėl priėmimo į Švietimo programas;

2) derinti bendrąsias priėmimo sąlygas dėl brandos ir stojamųjų egzaminų tvarkaraščių su aukštosiomis mokyklomis, profesinio mokymo įstaigomis ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;

3) atlikti stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas atranką;

4) informuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie studijų finansavimo aukštosioms mokykloms paskirstymą;

5) inicijuoti ir dalyvauti atliekant socialinius, edukacinius ir (arba) mokslinius tyrimus ir rengti analizes pagrindinėse veiklos srityse;

6) plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą pagrindinėse veiklos srityse;

7) bendradarbiauti su Nacionaline švietimo agentūra (toliau – NŠA) užtikrinant duomenų mainus su NŠA tvarkomais registrais ir (ar) administruojamomis informacinėmis sistemomis, kurioms aktualūs centralizuoto priėmimo duomenys;

8) bendradarbiauti su Lietuvos savivaldybėmis ir užtikrinti keitimąsi duomenimis su jų administruojamomis informacinėmis sistemomis, kurioms aktualūs centralizuoto priėmimo duomenys;

9) pagal kompetenciją vykdyti kitus švietimo, mokslo ir sporto ministro pavedimus;

10) atlikti kitas teisės aktuose, reglamentuojančiuose vykdomas veiklos sritis, nustatytas funkcijas.

Siekiant teisinio aiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir dermės su Įstatymo projektu Nr. 1, siūloma atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo Nr. XIV-1258 1 straipsnį, nurodant, kad asmenų (išskyrus užsieniečių, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas), stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas naudojant šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema. Priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas centralizuotas administravimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Šios įstatymo nuostatos, kaip Įstatymo projektas Nr. 1, įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma.

Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas sudarys teisines prielaidas ugdymosi spragų ir vaiko gerovės problemoms spręsti, „nulinei“ tolerancijai pamokų nelankymui be pateisinamos priežasties.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai?

Priimtas įstatymas neturės įtakos korupcijai.

Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos kriminologinei situacijai – geresnės kokybės išsilavinimą įgiję asmenys rečiau padaro visuomenei pavojingas veikas.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas paveiks verslo sąlygas ir jo plėtrą?

Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams?

Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Įstatymui įgyvendinti reikės patvirtinti Mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą.

10. Ar įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?

Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nevartojamos naujos sąvokos.

11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti?

1. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės patvirtinti Mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą.

2. Mokyklos turės pakeisti vidaus tvarkos taisykles, mokymo sutartis.

3. Reikės priimti sprendimą dėl naujos įstaigos steigimo, kuri administruos priėmimą į švietimo programas, vykdomą centralizuotai. Priėmus įstatymą, reikės pakeisti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus poįstatyminius teisės aktus. Įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti Vyriausybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2023 m. gruodžio 29 d.

13. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti?

Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų dėl lankomumo nereikės.

Įstatymo projekte numatyta, kad viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ bus finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, numatytų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Šiam tikslui, formuojant biudžeto projektą, reikės numatyti papildomų lėšų: 2024 m. – 1 399 tūkst. Eur, 2025 m. – 2 546 tūkst. Eur, 2026 m. – 3 017 tūkst. Eur, 2027 m. ir vėliau – 3 242 tūkst. Eur.

Bendros centralizuoto priėmimo į švietimo programas sistemos kūrimo darbai bus finansuojami iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgyvendinamos pažangos priemonės „Kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis“ ir Švietimo, mokslo irt sporto ministerijos pažangos priemonės „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ lėšų, tačiau pats priėmimo organizavimas, administravimas, konsultavimas negali būti finansuojamas iš minėtų projektų lėšų ir tam būtina numatyti valstybės biudžeto finansavimą. Iš papildomų lėšų poreikio eliminuotos išlaidos, kurios bus dengiamos iš pažangos priemonių lėšų.

Detalūs skaičiavimai pateikiami lentelėje:

Veiksnio pavadinimas	Lėšų poreikis, tūkst. Eur
Veiksnio pavadinimas	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.
1. Lėšos darbo užmokesčiui	2 306	2 306	2 306	2 306
vidutinis darbuotojų darbo užmokestis per mėnesį, Eur	3 314	3 314	3 314	3 314
darbuotojų skaičius	58	58	58	58
metinis darbo užmokesčio fondas, tūkst. Eur	2 306	2 306	2 306	2 306
2. Socialinio draudimo įmokos ir įmokos į Garantinį fondą, tūkst. Eur	37	37	37	37
3. Lėšos įstaigos išlaikymui	898	898	898	898
vidutinės išlaidos per metus vienai darbo vietai, Eur	15 482	15 482	15 482	15 482
darbo vietų skaičius	58	58	58	58
Iš viso, tūkst. Eur	3 242	3 242	3 242	3 242
*Dengiama CPS lėšomis**	1 399	250	0	0
iš jų - darbo užmokestis	1 181	246
Dengiama ILA lėšomis**	444	446	225	0
iš jų - darbo užmokestis	409	409	205
PAPILDOMŲ LĖŠŲ POREIKIS IŠ VISO, tūkst. Eur	1 399	2 546	3 017	3 242
iš jų - darbo užmokestis	716	1 651	2 101	2 306
*CPS - projekto „Centralizuota priėmimo į švietimo programas sistema“ lėšos (ES finansavimas)
**ILA - projekto "Sukurti BPIS posistemį (individual learning accounts) lėšos (ES finansavimas)

14. Rengiant įstatymo projektą, gauti specialistų vertinimai ir išvados

Su visuomene konsultuojamasi, įstatymo projektą skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje.

15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „lankomumas“, „praleistos pamokos“; „Priėmimas į programas“; „centralizuotai“; „administruoja Viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teikia

Pareigos Parašas Vardas ir pavardė

________________________________