LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 308
STENOGRAMA
2015 m. gruodžio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai G. KIRKILAS ir A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, mielieji bičiuliai! Kviečiu visus užimti savo vietas. Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 15 d., antradienio, posėdžio pradžią. (Gongas)
10.00 val.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Birutės Nedzinskienės 60-ųjų gimimo metinių ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Petro Poškaus 80-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiamieji kolegos, pradedame minėjimą, skirtą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Birutės Nedzinskienės 60-osioms gimimo metinėms ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Petro Poškaus 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Kartu su mumis, Seimo nariais, minėjime dalyvauja signatarų B. Nedzinskienės ir P. Poškaus giminės ir artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, garbingi svečiai.
Prašau Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų B. Nedzinskienės ir P. Poškaus atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju. Kviečiu pasidalinti mintimis, prisiminimais Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS. Aukštasis Seime, pirmininke, gerbiamieji svečiai! Esu įgaliotas Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vardu tarti žodį mums visiems apie anapilin išėjusios kolegės B. Nedzinskienės darbus. Šį mėnesį jai būtų sukakę 60 metų, deja, lemtis neskyrė jai ir keturiasdešimties. Dėkoju jums už šią galimybę priminti.
Šiame Seime daug žmonių pažinojo Birutę dar gyvą. Apie ją bendražygių pastangomis sukurtas dokumentinis filmas, dabar išleista ir knyga, todėl kalbėti apie atskirus gyvenimo faktus ar datas vargu ar reikia. Manau, būtina ir svarbu paaiškinti jos nueito kelio prasmes: kas ir kodėl buvo padaryta? kodėl taip, o ne kitaip buvo nuspręsta?
Kiekvieno žmogaus gyvenime būna akimirkų, kai likimas meta iššūkį: pranokti save, pakilti virš kasdienybės baimių, peržengti tai, kas laikoma savaime suprantama, sulaužyti paradigmas. Manau, kad Birutė šias likimo dovanas, kurias net Julijus Cezaris pagarbiai vadino „Jo didenybė galimybė“, išnaudojo su kaupu, ir dažniausiai tai vyko šiame pastate. Balsuoti už valstybės nepriklausomybės atkūrimą, aistringai agituojant neapsisprendusius ar bijančius, stabdyti parlamentą atakuojančią priešišką minią, vesti derybas su priešininkais, t. y. TSRS komunistų lyderiais Lietuvoje, ir juos įtikinti, mėnesių mėnesiais dirbti KGB archyvuose, kasdien patiriant nusivylimą supančiais žmonėmis, pažįstamais ar žinomais švietalais. Galų gale, jau žinant apie neišvengiamą mirtį, rašyti laiškus mūsų valstybės vadovams ir ginti savąją Lietuvos sampratą buvo įmanoma tik tuomet, jeigu tiki. Štai jos, Birutės, atspirties taškas – tikėjimo pagrindas. Birutė jį suformulavo savo kalboje, pasakytoje 1989 metų vasarą Kaune vykusiame daugiatūkstantiniame mitinge (cituoju): „Ką mes pasakysime jiems, tai yra ainiams, ar tai, kad esame viena iš seniausių tautų, kad turėjome didžiulę valstybę ir nepajėgėme jos išsaugoti, kad išgyvenome begalę tautinių išnaikinimų, okupacijų, sukilimų, tremčių ir prisikėlimų? Ar taip reikia kalbėtis su gyvaisiais ir mirusiais? Visa tai būtų tik graži ir liūdna poezija. Svarbiau nūnai yra pasakyti jiems, kad ir tas paskutinis žemės lopas po mūsų kojomis nėra tvirtas, nors mes ir pabandysime tvirčiau įsispirti į jį, kad gražiai, tauriai ir paprastai galėtume gyventi ir mirti.“
Žodžiai „tautos išlikimas“, „tautinė atmintis“, „tautinė valstybė“ buvo raktiniai Birutės politiniame gyvenime. Tauta gali išlikti, pratęsti save į ateitį tik būdama vieninga, todėl vienybės paieškos buvo svarbiausias Birutės veiklos leitmotyvas. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, griuvus Tarybų Sąjungai ir dingus okupacijos grėsmėms, senosios lietuviškos nesantaikos atgimė su baisia jėga. Šio parlamento salės tapo mūšio lauku, kuriame viena kitą pliekė atsikūrusios politinės partijos. KGB archyvai, priklausymas Komunistų partijai, pokario metų kovos ir žudynės – viskas tapo politikų argumentais siekiant įtvirtinti save ir sukurti daugiau įtakų, gauti daugiau valdžios. Deja, tautinės valstybės idėja blanko ir nyko dėl šios 1992 metų nesantaikos, atvedusios prie pirmalaikių Seimo rinkimų. Birutė šioje politikų nesantaikoje atliko ypatingą vaidmenį – taikytojos. „Palaiminti bus taikdariai“, – liūdnos ironijos kupinu balsu sakydavo ji mums ir eidavo nuo vieno prie kito prašydama nepamiršti tikslo.
Savo politinį kelią pradėjusi 1987 metais, mums kuriant Politinių kalinių ir tremtinių judėjimą, Birutė geriau nei kas kitas žinojo, koks baisus nesantaikos potencialas glūdi mūsų tautos pasąmonėje. Jai teko pirmajai kelti į viešumą žinias apie Lietuvoje vykusį partizaninį karą, trėmimus, mirtis ir žudynes. Nuo pat 1987 metų mes vartojome šiuos argumentus siekdami paaiškinti Lietuvos žmonėms, kodėl nepriklausomos valstybės atkūrimas yra pagrindinė tautos išlikimo sąlyga. Deja, mūsų vartoti tautiniam sąmoningumui skatinti argumentai dabar buvo pradėti vartoti vidaus politinei priešpriešai ir kovai. Birutė ir čia nedvejojo: tapusi Aukščiausiosios Tarybos komisijos KGB veiklai tirti nare, ji padarė viską, kas įmanoma, kad neatiduotų baisią sprogstamąją jėgą turinčios informacijos į kurios nors nieko ne geresnės už kitas politinės grupuotės rankas. Manau, kad kaip tik Birutės dėka Lietuvoje nebuvo priimtas politiškai forsuotas Liustracijos įstatymas, skirtas ne valstybės interesams apginti, bet momentiniams partinės kovos interesams realizuoti. Kaip tik jos dėka nebuvo sudaromi proskripcijų sąrašai, kaip padarinys – išvedėme TSRS, Rusijos, kariuomenę iš Lietuvos vieningai pritariant visoms politinėms jėgoms be baimių, kad dingus šiam kariniam spaudimui prasidės mirtinos politinės pjautynės.
Jeigu galėčiau Birutės politinį gyvenimą nusakyti dviem žodžiais, tai būtų vienijimas ir taikymas. Šiomis dienomis Lietuvos parlamentas svarstė, kam turėtų būti suteikta Laisvės premija. Deja, kaip dažnai būna, bandymai aprūpinti pagarba gyvuosius išsilieja į užmarštį tų, kurių nėra tarp mūsų. Tampame panašūs į kaimyninę valstybę, kuri ir 70 metų po karo praėjus nežino, kam įteikti sukauptus ordinus, ir neatsidėkoja savo didvyriams, ypač už darbus, kurie turi ir istorinę, ir politinę prasmę. Aš žinau, kad Laisvės premija yra skiriama gyviesiems, kaip yra įrašyta jos įstatuose, tačiau aš noriu paprašyti šį Seimą, šį parlamentą prisiminti signatarę B. Nedzinskienę, kuri nėra apdovanota jokiu valstybiniu įvertinimu, nors daugybė vadų nešioja tiek ordinų, kad jie ant krūtinės tilpti nebegali. Aš prašau jūsų, kalbėjau su senais draugais ir pažįstamais, įvertinkim Birutės darbą, įvertinkim jos artimuosius, kurie tuo sunkiu metu buvo labai ištikimi Birutės darbo žygio, rizikos palydovai. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju signatarui A. Butkevičiui. Kalbėti kviečiu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą L. Apšegą.
L. APŠEGA. Gerbiamoji Milda Poškiene, garbusis Seime, gerbiamais Ministre Pirmininke, gerbiamieji pirmininkai. Su daugeliu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų iki Kovo 11-osios buvau nepažįstamas. Apie kai kuriuos jų žinojau iš Sąjūdžio laikų, kitus žinojau iš mokslinės, kūrybinės ir kitos veiklos. Kita kalba – P. Poškus. Abu dirbome tą patį darbą tik kaimyniniuose rajonuose – jis Biržų, aš Kupiškio. Taip jau atsitiko, kad abu dirbome dabar labai nepopuliariai vadinamą darbą, nors teisybės dėlei ir kiti Atkuriamojo Seimo deputatai, žinoma, ne visi, irgi dirbo tarybų valdžiai, tik buvo sukurtas ir dabar tebekuriamas mitas, kad tie, kurie dirbo žemės ūkyje, vadovavo kolūkiams, buvo siurbėlės, tautos priešai, alkoholikai, vagys ir t. t. O tie, kurie dirbo gamyklų ar jų padalinių vadovais, mokslininkais, mokytojais, komjaunimo ar partijos sekretoriais, dėstytojais, buvo šventi ir tik buvo priversti dirbti jiems nepriimtiną darbą. Čia buvo įžanga, kad sugebėčiau tinkamai pristatyti savo kolegos, gero pažįstamo ir pavyzdžio man, kaip reikia dirbti pavestą darbą.
Susipažinau su Petru apie 1970 metus. Žmogus, pradėdamas bet kokį naują darbą, ir dabar visada ieškai gerų pavyzdžių, taikaisi susipažinti su gabiais žmonėmis, kad pasisemtum iš jų patirties, kad mažiau darytum klaidų. Dabartinės valdžios ir valdžiutės atstovai šiais laikais neretai tai pamiršta ir tampa visa žinančiais, viską mokančiais, neklystančiais ir neretai, kaip žmonės sako, priskaldo malkų. P. Poškus ir tais gūdžiais laikais buvo neeilinė asmenybė, neeilinių gabumų ir užsispyrimo žmogus. Jo valdomoje žemės ūkio bendrovėje, taip vadinu todėl, kad kai kam gali pasidaryti bloga, kam žmogui ligą varyti, aš pas P. Poškų „Laisvojoje žemėje“, taip vadinosi Biržų rajono kolūkis, lankydavausi neretai, telefonu pasikalbėdavome. Aš jam baltai pavydėjau sėkmės, visur jam sekėsi, buvo įvairiapusis žmogus, labai paprastas, kuklus, bet labai inteligentiškas, humoro nestokojantis. Jo jau 1967 metais buvo įvestas į žmonių trobas radijas, nors iki kas antros sodybos buvo galima nueiti tik pėsčiomis. Vėlesniais metais buvo restauruotas Butautų dvaras, pastatyti modernūs kultūros namai, įrengtas gal tais laikais geriausias stadionas, buvo muziejų ir daugybė kitų naujovių, padėjusių žmonėms geriau, šviesiau gyventi ir tada.
„Kur tavo darbo sėkmė?“ – klausdavau. Jis man vieną kartą yra pasakęs, kad baisiausia buvę pradžioje, kai ir pats nesupratęs, kad tiek daug neišmano. „Todėl ir įsiklausiau į buvusius ūkininkus, vien savo galva nesiryžau pasikliauti“, – samprotavo Petras. Ar netinka šie žodžiai Lietuvos dabarčiai? Nežinai, pasiklausk vieno, dviejų, šimto ir rasi atsakymą. Beveik garantuoju, kad rasi. Tačiau ar dabar daugeliu atvejų tai daroma? Kas atvedė P. Poškų, dabar vadinamąjį tuometinį blogiuką, į Atkuriamąjį Seimą? Ogi tie patys žmonės, su kuriais jis gyveno, jiems padėjo, juos gerbė ir rūpinosi, kaip galėjo. Čia jau ne juokas. Pirmuosiuose demokratiškuose rinkimuose išrenkamas vietinis žmogus, dešimtmečius dirbęs su kaimo žmonėmis, kartu ir pagal kai kurių „patriotų“ logiką juos visaip engęs. Tai kaip čia dabar išeina? Kai kas nelabai gudrus pasakytų – trūksta logikos. Tai va – žmogus žmogų pažįsta ir išrenka tą, kuris geriausias. Toks Petras ir buvo.
Taip mes susitikome Aukščiausiosios Tarybos rūmuose 1990 m. kovo 10 d. Pasisveikinome bičiuliškai ir man net smagiau pasidarė, kad tame pačiame suole sėdžiu su geru pažįstamu, protingu žmogumi. Jis man ir sako: „Tai ką, Leonai, ar kada svajojai, kad šitaip čia sutiksime?“ Atsakiau, kad net sapne apie tai nesapnavau. O jis ir sako: „Būk žmogumi su visais žmonėmis, ne tik čia gali atsidurti, žmonės juk viską gali. Tai ką, brolau, teks atsilyginti už pasitikėjimą.“ Kaip dabar prisimenu jo žemą, bet kaip visada tvirtą žodį. Taip ir pasirašėme abu Nepriklausomybės Aktą kartu su visais. Sunku buvo pradžioje ir jam, ir man, sakėme jauniesiems miesčioniukams, ramiai naują gyvenimą kurkime ir viską apgalvokime, ne visada įsiklausė, gal ir gerai, kad ne visada. Abu dirbome Agrarinėje komisijoje, ginčų buvo daug, buvo padaryta daug ir gerų darbų, bet buvo ir klaidų. Iširo „Laisvoji žemė“, Petras kiekvieną savaitgalį važiuodavo pas rinkėjus ir į atskilusią bendrovę Butautus. Sugrįžtame į Seimą ir klausiu Petro, kaip praėjo tos dvi trys dienos Butautuose? Sako, kad mažai aš ten ir buvau, vis pas žmones važinėjau, klausinėjau, kaip geriau čia, Seime, dirbti, ką blogai darome. Petras savaip vertino ir Agrarinės komisijos veiklą. Cituoju. „Kaip Agrarinės komisijos narys negaliu tvirtinti, kad mūsų komisija dirba gerai. Bet sakyti, kad sąmoningai žlugdo Lietuvos žemės ūkį, būtų nesąžininga. Priimami žemės ūkio pertvarkos įstatymai nėra blogi, tačiau jie Vyriausybės priimtais poįstatyminiais aktais taip iškraipomi, kad pakinta visa įstatymo esmė.“
Priešlaikiniuose rinkimuose į Seimą P. Poškus nedalyvavo, nors, žinau, turėjo daug rėmėjų, kurie jį skatino. Mes buvome susitikę šiuo klausimu prieš pirmalaikius rinkimus ir nutarėme nebedalyvauti. Ir štai kodėl. Todėl, kad negalėjome įvykdyti savo priešrinkiminių pažadų ir nuo savo rinkėjų gavome nemažai pylos.
Susitikdavome ir po 1992 metų. Petras į Butautus nebegrįžo. Parvažiuodavo pažiūrėti, kaip kitiems sekasi, ir tiek, tačiau Petras ne veltui gyveno. Tikiu, kad ne aš vienas savo gerą prietelių tankiai prisimenu. Jo darbštumas, nuoširdumas, sugebėjimas kiekvieną darbą daryti gerai turi būti ne svetimas ir mums kiekvienam. Buvo tikras žemdirbys, tikras politikas, tikras žmogus iš didžiosios raidės. Toks jis man liks atminty. Tikiu, kad ne tik man vienam. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju signatarui L. Apšegai.
Į tribūną kviečiu Signatarų klubo prezidentę B. Valionytę ir Signatarų klubo kanclerį S. Kašauską.
B. VALIONYTĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji Seimo nariai, B. Nedzinskienės ir P. Poškaus giminės, draugai ir artimieji, gerbiamieji signatarai ir Aukščiausiosios Tarybos deputatai, ačiū, kad trumpai prisiminėme du Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatus, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus, kurie Kovo 11-ąją balsuodami už Lietuvos valstybės atkūrimą elgėsi ryžtingai, drąsiai ir tvirtai. Taigi noriu šiandien B. Nedzinskienės vyrui K. Nedzinskui įteikti Signatarų klubo atminimą, suvenyrą, ženklą, tai mūsų gražų Vytį. Kastyti, prašom. Kastytis buvo tas žmogus, kuris Birutei Nedzinskienei buvo ne tik artimas ir mylimas žmogus, bet ir tiesiogine žodžio prasme bendražygis. (Plojimai)
Taip pat noriu įteikti Mildai Poškienei tą patį suvenyrą Petro aštuoniasdešimtmečio jubiliejaus proga. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjams. Dėkojame Nepriklausomybės Akto signatarų B. Nedzinskienės ir P. Poškaus artimiesiems. Dėkoju visiems, dalyvavusiems šiame minėjime, ir skelbiu minėjimą baigtą.
Gerbiamieji kolegos, prieš pradedant mūsų plenarinį posėdį noriu pasakyti, kad vienam iš mūsų kolegų sukako labai gražus jubiliejus, labai jaunas jubiliejus, t. y. Š. Gustainis švenčia keturiasdešimties metų jubiliejų. (Plojimai) Gerbiamasis Šarūnai, sveikiname jus su gimtadieniu. Tai yra jūsų pirmoji kadencija, manau, ne paskutinė. Jūsų tik pradžia politikoje. Linkiu kuo geriausių politinių pasiekimų, asmeninės laimės, sveikatos. Ir tegul lydi sėkmė visur ir visada. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Užsiregistravo 97 Seimo nariai.
10.23 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, prieš pradedant tvirtinti mūsų dienos darbotvarkę, kolega M. Bastys nori paskelbti labai svarbią žinią. Mūsų Seimo sportininkai iškovojo eilinę pergalę. Gerbiamasis Mindaugai, pristatyk, ką jūs čia laimėjote.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti trečios vietos diplomą ir taurę. Apdovanojama komanda, futbolo klubas „Seimas“, 2015 metų Lietuvos senjorų (50 metų ir vyresni) trečios vietos laimėtoja. Ačiū visiems už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju, Mindaugai. Sveikinu tave ir visą komandą su stabiliais rezultatais. Aišku, norėtume, kad jūs iškovotumėte pirmąją vietą, bet mus tenkina ir trečioji vieta.
10.23 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2015 m. gruodžio 15 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Taigi dabar pirmasis mūsų darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Mielieji kolegos, aš mačiau, kad P. Urbšys pirmasis prie mikrofono atsistojo. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Mišrios Seimo narių grupės vardu prašau į Seimo posėdžių darbotvarkę įtraukti registruotą nutarimo projektą „Dėl 2015 metų Laisvės premijos paskyrimo“, nes pagal Laisvės premijos įstatymą premija Seimo nutarimu paskiriama iki gruodžio 23 dienos. Šis parengtas projektas neprieštarauja galiojančiam įstatymui, nes įstatymas apibrėžia komisijos kompetenciją tik pateikti išvadas, bet ne parengti nutarimą. Šio įstatymo 8 straipsnyje tiesiog konstatuojama, kad Seimas savo nutarimu priima sprendimą dėl premijos skyrimo. Todėl aš prašau šį klausimą įtraukti į darbotvarkę pirmuoju numeriu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega J. Požela. Prašom.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš prašau išbraukti iš darbotvarkės 2-1 klausimą – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XIIP-2502 svarstymą, nes šiandien komitetas neapsvarstė pateiktų pasiūlymų. Ačiū.
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-1 numeris, taip? Supratau. Taigi D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, aš noriu atsakingai pasakyti, kad šiandien Sveikatos reikalų komitete buvo specialiai sugriautas kvorumas, kad šis įstatymas nebūtų svarstomas. Kur yra Seimo narių etika ir padorumas? Ir dar net J. Požela pagrasino, kad ir rytoj sugriaus kvorumą dėl šito įstatymo svarstymo. Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą dėl šio įstatymo nepriėmimo. Tai kur yra Seimo narių moralė?
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, daugiau pasiūlymų dėl šios dienos darbotvarkės neturime? Pirmasis pasiūlymas gerbiamojo P. Urbšio dėl Laisvės premijos paskyrimo. Iki gruodžio 23 dienos yra tokia galimybė. Mes turime apsispręsti balsuodami, ar įtraukti į darbotvarkę šį klausimą, ar ne. Jei jūs balsuosite, kad įtrauktume, mes turime galimybę tą svarstyti. Mums Teisės departamentas nurodė, padarė tokias išvadas, kad yra tokia galimybė. Čia priklauso nuo Seimo valios. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume P. Urbšio siūlymui įtraukti šiandien į darbotvarkę nutarimo projektą „Dėl Laisvės premijos paskyrimo“, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. Kas už įtraukimą į darbotvarkę, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 63, prieš – 2, susilaikė 37. Taigi į darbotvarkę yra įtrauktas klausimas. Tik dabar reikia pagalvoti. Aš manau, kad antroje dienos pusėje, pačioje pradžioje, jei jūs nieko prieš, nes yra priėmimų ir svarbių klausimų.
P. URBŠYS (MSNG). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai formulavau siūlymą, tai būtent siūlymo dalis ir buvo, kad pirmuoju numeriu įtrauktume į darbotvarkę. Ir Seimo nariai, kurie balsavo, balsavo už įtraukimą ir eiliškumą, gerbiamasis pirmininke, tai nereikėtų taip. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis kolega, negriaukime mūsų darbotvarkės, mes jau Seniūnų sueigoje aptarėme.
P. URBŠYS (MSNG). Bet sutikite, kad vis dėlto taip buvo formuluojamas siūlymas ir Seimo nariai taip balsavo. Nereikia skaidyti dabar. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ir dėl to mes galime apsispręsti, ar pirmu klausimu įtraukti, ar kitu. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, reikės balsuoti. Yra vienas pasiūlymas, kad pirmuoju klausimu dabar iš karto, o kitas pasiūlymas yra, kad popietiniame posėdyje pirmuoju klausimu įtrauktume. (Balsai salėje) Kas balsuoja už, balsuoja už tai, kad įtrauktume pirmuoju klausimu, kas kitaip balsuoja, tada šis klausimas bus 15 valandą po pietų iš karto pirmuoju klausimu. Supratome? Balsuojame. Kas už tai, kad įtrauktume pirmuoju klausimu, balsuoja už – iš karto, dabar pradėtume nuo šito klausimo. Kas kitaip galvoja, balsuoja prieš arba susilaiko, tada būtų nuo 15 valandos po pietų.
Gerbiamieji kolegos, už – 58, prieš – 46. Pirmuoju klausimu įtraukiamas šis darbotvarkės klausimas. Tai yra iš karto mes pradėsime nuo šito klausimo.
Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl darbotvarkės.
Dėl vedimo tvarkos – B. Bradauskas. Prašom, kolega.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tada reikėtų įtraukti ir mūsų keturių pasirašytą dėl Laisvės premijos skyrimo keturiolikai žuvusiųjų, 25-metis sukanka, yra įregistruotas projektas. Kaip už alternatyvą galėtume balsuoti. Vieni – kas pritaria vienam projektui, kiti – kas pritaria kitam projektui. Tai būtų teisinga. Nes kitaip dabar vieną svarstome, o kitas Seimo nutarimo projektas yra įregistruotas ir mes jo nesvarstome. Aš siūlau svarstyti ir mūsų siūlymą – visiems keturiolikai žuvusiųjų po mirties skirti Laisvės premijas, išmokant iš Krašto apsaugos biudžeto jiems arba jų giminėms, vaikams ar tėvams. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Teisės departamentas suformulavo išvadą ir kalba apie tai, kad toks įstatymo projektas negali būti teikiamas, nes nėra nei komisijos, nei tvarkos, kaip galima šitą dalyką padaryti.
Gerbiamasis A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis B. Bradauskas pateikė mūsų užregistruotą projektą. Aš norėčiau sužinoti, ar teikiant vieną iš šių projektų, arba neteikiant nė vieno, arba teikiant abu projektus tai, kad Seime nėra komisijos, nepažeidžia Statuto? Pagal reglamentą turi teikti komisija, o ne Seimo narys ar Seimo narių grupė. Šiuo atveju siūlyčiau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl procedūros išaiškinimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamoji Pirmininke, prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Aš dabar noriu padaryti visišką aiškumą. Laisvės premijos komisija, baigusi posėdį, pagal Laisvės premijos įstatymą turėjo… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos! Turėjo pateikti protokolinį išrašą Seimui. Nepateikė. Iš Laisvės premijos komisijos nėra jokių dokumentų, Seimas negavo. Seimo narė I. Degutienė pagal nusistovėjusią praktiką užregistravo Seimo nutarimą. Jeigu dabar kyla teisinė kolizija, tai turėjo būti Seimui pateiktas nutarimas ir tada arba Sekretoriatas, ar aš, arba pavedus Žmogaus teisių komitetui, kuris atsakingas, turėjo būti parengtas nutarimo projektas. Kai būtų buvęs grąžintas tobulinti, tada tikrai būtų buvę kam tobulinti. Dabar iš tiesų Teisės departamentas nedrįso parašyti, kad šis nutarimo projektas taip pat svarstomas ne pagal įstatymą. Jeigu parašė aną, kurį įregistravo B. Bradauskas, kad neatitinka, nėra pagal įstatymą, tai šitas – taip pat ne pagal įstatymą. Pagal Statutą arba svarstome abu, arba nesvarstome nė vieno.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Teisingai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš noriu pritarti Pirmininkei. Iš tikrųjų pirmasis nutarimo projektas čia buvo nepriimtas, vadinasi, tuo komisijos siūlymai ir baigėsi. Dabar Seimo narių yra įregistruotas vienas projektas ir mūsų įregistruotas kitas projektas skirti keturiolika Laivės premijų visiems žuvusiems. Turime svarstyti arba abu, arba nesvarstyti nė vieno, nes yra lygiagrečiai teisiškai sureguliuotas ir vieno įtraukimas, ir kito. Todėl nereikia mums čia pudrinti smegenų, jeigu svarstome, tai svarstome abu ir alternatyviai skiriame. Pažiūrėsime, kaip jūs balsuosite. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sekundę. Mes tikrai priimsime sprendimą, nes čia analogo neturintis atvejis. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, niekuomet nesusidūriau su tokia situacija, todėl man reikia labai gerai išsiaiškinti, ką mes galime daryti ir ko negalime. Aš nieko prieš įtraukti ir vieną, ir kitą klausimą, čia jūs apsispręsite.
Gerbiamasis L. Talmontas.
L. TALMONT (LLRAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Etikos ir procedūrų komisija buvo susirinkusi ir svarstė šį klausimą. Tuo metu Laisvės komisija buvo veikianti, nes kvorumas buvo. Sprendimas buvo toks, kad gali tobulinti, nes buvo kvorumas, bet gali tobulinti Laisvės komisija. O čia išeina, kad vienas ir kitas projektas nėra iš komisijos, yra Seimo narių, tai nežinau, tada reikia vėl rinktis ir svarstyti iš naujo.
PIRMININKAS. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl Laisvės komisijos veiksnumo ar neveiksnumo. Jau buvo aišku, kad kvorumo nėra. Komisija įžiūrėjo formalumą, kad nėra N. Medvedevo parašo, ir konstatavo, kad jis dar neva yra komisijos narys, nors po to, kai sužinojo, kad Etikos ir procedūrų komisija vertino jį kaip galiojantį narį, jis iš karto tada patvirtino, kad jo negalima traktuoti kaip nario. Todėl kalbant, kad komisija yra veikianti, dar kartą mėginama suklaidinti Seimą ir įtraukti jį į nežinomybę.
Antras klausimas dėl Seimo Pirmininkės pasakymo, kad Seimo Teisės departamentas neišdrįso. Palaukite, ko jis neišdrįso? Išsikėlusio P. Urbšio neišdrįso? Tikrai neklaidinkite. Man pačiam teko kalbėtis, ir Teisės departamento vadovas pasakė: „Jūs negalite tobulinti Seimo narės I. Degutienės nutarimo projekto, bet jūs galite pagal galiojantį įstatymą teikti naują projektą.“ Ir tas projektas buvo pateiktas.
Dėl alternatyvaus projekto, susijusio su žuvusiais Sausio 13-ąją. Man atrodo, kad yra gėda vėl spekuliuoti žuvusių vardais sprendžiant grynai savo siauras politines intrigas. Gerbiamasis Bradauskai, jeigu jūs gerbiate tų žmonių atminimą, jūs turėtumėte padaryti vieną dalyką per metus: ne premijas jiems dalinti, o įsigilinti, kaip jie šiandien gyvena, gal reikia pakeisti kai kuriuos įstatymus, kad jie pasijustų nusipelnę savo tėvynei.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų siūlyčiau nutraukti agitacines kalbas. Man labai keista, kad žmogus, kuris visą gyvenimą mokė kitus laikytis įstatymų, dabar pats jų laikytis nenori. Jeigu mes turime problemą, tai kreipkimės į Etikos ir procedūrų komisiją ir tegul išaiškina, ar gali įteikti, ar negali. O čia, atsiprašau, yra grynas salėje padarytas piaras, kuris niekur neveda.
PIRMININKAS. Dėkoju, Kęstuti. Gerbiamasis Andriau Kubiliau, jūs norite kalbėti, ar ne? Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad čia nebūtų klaidinama. Komisijos sprendimas yra žinomas, Seimo Pirmininkė sako, kad ji nežino. Komisijos protokolas yra aiškus ir sprendimas yra žinomas.
Antras dalykas. Seimo nutarimus, remdamiesi komisijos sprendimu, gali inicijuoti Seimo nariai, pati komisija neturi įstatymų leidybos teisės.
Trečias dalykas. Teisės departamentas turi savarankišką teisę, ir Seimo Pirmininkė turėtų negąsdinti departamento.
Ir ketvirtas dalykas. Aš tikiuosi, kad socialdemokratų lyderiai, pasirašę teikimą, taip pat sugebės įtikinti savo kolegas, kad nereikia čia daryti tokio chaoso.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų baigiame. Dar trys stovi prie mikrofono, bet daugiau tikrai niekam nesuteiksiu teisės kalbėti. D. Kuodytė, po to Pirmininkė ir B. Bradauskas. Ir baigsime.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, nepaisant to, kad mes balsavome ir didele balsų dauguma nusprendėme, kad šis klausimas turi patekti į darbotvarkę, kad turi patekti į rytinę darbotvarkę, kilo keistos diskusijos. Aš manau, kad šiomis diskusijomis mes toliau diskredituojame tiek save, tiek Laisvės premiją. Aš siūlau labai paprastą sprendimą. Šiemet pamirškime šį klausimą, nes bet koks save gerbiantis žmogus po tokių rietenų, po tokių kalbų tos premijos natūraliai atsisakytų. Klausykite, ką kalbate, žmonės!
PIRMININKAS. Gerbiamoji L. Graužinienė. Prašom, kolege.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Aš dar kartą noriu visiems priminti: aš nei už, nei prieš. Gerbiamieji Seimo nariai, yra Laisvės premijos įstatymas. Jeigu jo nebūtų, mes tų nutarimų galėtume čia teikti po 10 ar 20. Bet yra Laisvės premijos įstatymas, ir įstatymų, kuriuos priimame, mes turime patys laikytis, nes padėję ranką ant Konstitucijos prisiekėme. Jokiam įstatymui išlygos nebuvo, todėl sakau, kad procedūriškai turime padaryti tvarkingai. Dar kartą prašau, nes prie premijos yra ir piniginė išmoka. Piniginė išmoka turi būti išmokėta pagal įstatymus. Aš jokio spaudimo Teisės departamentui niekada nedariau, jiems buvo pasakyta, kad jie turi elgtis ir rašyti tik pagal teisinę raidę. Seimo nariai labai mėgsta dažnai lankytis Teisės departamente ir tiesiog prispausti Teisės departamentą, kad taip įrašytų. (Balsai salėje) Tai yra ne pirmas kartas, ir tai aš akivaizdžiai galiu pasakyti. (Balsai, triukšmas salėje) Ne vieną kartą taip buvo ir iš vienos pusės, ir iš kitos pusės, todėl prašau elgtis labai atsakingai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Paskutinis kalbės B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Pone Urbšy, jeigu kam ir būtų gėda, tai tamstai turėtų būti gėda, nes nėra nieko brangesnio atiduoti už laisvę, kaip gyvybę. Tie žmonės, kurie atidavė gyvybę, šiandien jie pamiršti ir nustumti. Mes čia gyvieji dalijamės tai, ko mums nepriklauso dalintis. Tai tamstai gėda, o ne man.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai neleisiu daugiau kalbėti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti Etikos ir procedūrų komisijos, taip, kaip siūlė K. Daukšys, išsiaiškinti šią situaciją susirinkus per pietų pertrauką. Ir dėl vieno nutarimo projekto, ir dėl kito nutarimo projekto siūlymo kartu su Teisės departamentu ir duoti išvadas, kaip man toliau elgtis kaip posėdžio pirmininkui. Aš šiuo klausimu darau pertrauką, viską išsiaiškinsime po pietų 15 valandą.
Gerbiamasis Talmontai, jūs susirenkate 14 valandą ir sudedate taškus, ir duodate išvadas dėl šito klausimo. Dėkoju. (Balsai salėje)
Dėl darbotvarkės. Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, ką tik iš gerbiamosios Seimo Pirmininkės lūpų nuskambėjo, kad yra Seimo narių, kurie daro politinį spaudimą Teisės departamentui. Aš manau, kad už tokį dalyką būtų galima organizuoti apkaltą, todėl aš norėčiau žinoti pavardes tų Seimo narių, kurie leidžia sau šitaip laužyti Konstituciją. O jeigu Seimo Pirmininkė tokių pavardžių nežino, tada vertėtų susilaikyti nuo tokių pasakymų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tikrai niekam daugiau neduosiu, nes sakiau – mes jau priėmėme sprendimą.
Kviečiu visus balsuoti dėl darbotvarkės. Kas už tai, kad patvirtintume šios dienos darbotvarkę, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Popietinio… Po Etikos ir procedūrų komisijos išvados… Dėl išbraukimo? Labai atsiprašau. Stabdome. Teisingai. Aš įsivėliau į šitą klausimą. Jūs teisingai pastebėjote. Vieną klausimą buvo išbraukti… Yra neapsvarstyti pasiūlymai dėl darbotvarkės 2-1 klausimo, įstatymo projekto Nr. XIP-2502, bet, gerbiamieji kolegos, čia net nereikia balsuoti, nes mes negalime svarstyti statutiškai. Todėl nėra… Aš tik neprisiminiau, kuris klausimas, nes pasiūlymai neapsvarstyti.
Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, kas už šios dienos darbotvarkę, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 93, prieš – 3, susilaikė 21. Taigi gruodžio 15 dienos, antradienio, posėdžių darbotvarkei yra pritarta. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos dar nori kalbėti P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Kadangi buvo patvirtinta darbotvarkė ir vėl buvo bandoma vilkinti Laisvės premijos priėmimo klausimą… Ką pasakė B. Bradauskas, aš gerai prisimenu, kai jis abejojo, ar reikia skirti papildomas socialines išmokas tremtiniams ir politiniams kaliniams. Tai, kad jam žuvusiųjų atminimas…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Povilai, gerbkime mes vieni kitus. Mes kalbėjome. Užtenka politikuoti. Bus galimybė pasakyti už, prieš, jūs galėsite tada kalbėti.
10.43 val.
Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2841(2) (antrasis priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2841. Pranešėjas – gerbiamasis J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Pasakykite…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tai yra Konstitucijos pataisa, dėl kurios mes turėtume balsuoti antrą kartą, nes tarp priėmimų turi būti trijų mėnesių pertrauka, kaip tik suėjo trijų mėnesių laikotarpis. Pirmą kartą mes balsavome prieš tris mėnesius ir tai pataisai buvo pritarta. Dabar yra antrasis balsavimas. Aišku, dėl jo siūlymų nėra ir negalėjo būti. Apie tai mes kalbėsime vėliau svarstydami Statuto pataisas, įgyvendindami Konstitucinio Teismo nutarimą. Taigi dabar tiktai klausimas turbūt dėl pasisakymų dėl balsavimo motyvų ir balsavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsavimo motyvai. V. Vasiliauskas – nuomonė už.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamasis Seime, šiandien yra paskutinė proga ištaisyti gėdingą klaidą ir nesulaukti jubiliejaus. Šių metų sausio 6 dieną sukaks lygiai penkeri metai, kai Lietuvos valstybė nesugeba įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Didžiosios Kolegijos sprendimo, kurį priėmė 2011 m. sausio 6 d. Ta istorija taip ilgai tęsiasi, kad ji apsivėlė asmeniškumais, komentarais, interpretacijom, kad net užmiršta, apie ką tas Žmogaus Teisių Teismo sprendimas. Pabaiga užmiršo, kuo viskas prasidėjo.
Aš norėčiau priminti šį konkretų sprendimą. Atsižvelgdamas į anksčiau minėtus faktorius, ypač į nuolatinį ir neatšaukiamą draudimo pareiškėjui eiti parlamentines pareigas pobūdį, Teismas mano, kad apribojimas neproporcingas ir daro išvadą, jog Pirmojo protokolo 3 straipsnis pažeistas.
Ką byloja tas 3 straipsnis? Cituoju. Jis vadinasi „Teisė į laisvus rinkimus“. Citata: „Aukštosios susitarusios šalys įsipareigoja pagrįstais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, sudarydamos tokias sąlygas, kurios garantuotų žmonių nuomonės išraiškos laisvę renkant įstatymų leidybos institucijas.“ Būtent renkant įstatymų leidybos institucijas, ne Prezidento, ne kokias kitas, o įstatymų leidybos. Vadinasi, Lietuvos valstybė nevykdo vieno svarbiausių tarptautinių įsipareigojimų – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos. Siūlau šitą klaidą ištaisyti ir balsuoti už Konstitucijos pataisas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kolega V. Vasiliauskas bando priminti praeitį. Reikia tą praeitį prisiminti visą, ne tiktai Strasbūro teismą, bet ir tai, kas buvo čia, Lietuvoje, kai, Prezidentu būdamas, R. Paksas savo postą, taip drįstu pasakyti, pardavė patarėjui J. Borisovui. Prisiminkime „Almax“, prisiminkime visus kitus dalykus. Prisiminkime Prezidentą, kuris nesugebėjo iš tikrųjų deramai vykdyti savo priesaikos ir dirbti sąžiningai, ir dirbti Lietuvai. Iš to radosi visos po to kilusios problemos.
Taip pat noriu priminti, kad Strasbūro teismas labai aiškiai pasakė, kad negalima drausti tokiam asmeniui, sulaužiusiam Prezidento priesaiką, būti renkamam visą laiką į Seimą. Dar sykį pakartoju – į Seimą. Mūsų frakcija pasiūlė Konstitucijos pataisą, kuri tokiam asmeniui, sulaužiusiam Prezidento priesaiką, leistų būti renkamam po tam tikro laikotarpio į Seimą, bet neleistų būti renkamam į Prezidentus. Deja, turiu pasakyti, kad labai nustebau, kai valdančioji koalicija, taip pat ir socialdemokratai, ir visi kiti, pritarė ne mūsų variantui, o pritarė P. Gražulio siūlomam variantui, kuris pažeidžia Strasbūro teismo sprendimą, pažeidžia Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą ir siūlo leisti R. Paksui būti renkamam ir į Seimą, ir į Prezidentus. Mes tam negalime pritarti. Dar ir dar kartą raginame Seimą atsikvošėti ir balsuoti, ir priimti mūsų variantą, o šiandien siūlome balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. P. Gražulis – nuomonė už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, A. Kubilius klaidina. Tai dar jo Vyriausybės parengtas šis variantas, vėliau patvirtintas teisingumo ministro J. Bernatonio, Teisės departamento ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Taigi jūsų yra, gerbiamasis Andriau, čia projektas. Kodėl jūs persigalvojote, tai yra jūsų reikalas, bet šiandien noriu kalbėti truputėlį kitaip.
Šiandien viskas aišku, kad Darbo frakcijos dalyvauja tik 1/3. Mes, tvarkiečiai, kai lietė jų lyderio V. Uspaskicho klausimą, Darbo partijos klausimą, niekada nekėlėme jokių reikalavimų, visada atkakliai gynėme Darbo partiją ir neužsiėmėme jokiais šantažais. Jeigu Darbo frakcijos nariai būtų šiandien salėje, balsų pakaktų, kad paskutinis balsavimas būtų priimtas, bet šiandien Darbo frakcija išdavė R. Paksą, partiją „Tvarka ir teisingumas“ ir apskritai teisingumą. Tegul Lietuvos žmonės žino. Dėl konservatorių aš norėčiau taip pasakyti: galbūt, jeigu jie būtų krikščionys demokratai, aš priminčiau jiems Popiežiaus Pranciškaus žodžius, kad ateinančius metus paskelbė Gailestingumo metais.
Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. Atleiskite vieną kartą, konservatoriai, jau dvylika metų tęsiasi šita istorija, kur jūsų krikščioniškumas? Jūs esate fariziejai, daugiau nieko! Pabaltyti karstai, o vidury dvokiantys lavonai. Pasižiūrėkite į save, kokie jūs esate?! Aš manyčiau, kad atėjo metas, tegul žino tauta, kas yra kas. Ir gėda Darbo frakcijai, jų nariams, kad jie šiandien išdavikiškai elgiasi partijos „Tvarka ir teisingumas“ atžvilgiu. (Balsas salėje: „Mozės kalba nuo Alyvų kalno!“)
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia mes girdėjome Krikščionių demokratų partijos steigėjo balsą, labai krikščionišką ir moralų, labai taikingą, su didžiule atjauta, adventišką ir artėjant Kalėdoms labai rimtą kalbą. Aš norėčiau priminti Petrui ir kitiems, kad mes nuosekliai sakome, jeigu Konstitucinis Teismas išaiškino taip, kad žmonės, kurie yra pažeidę, sulaužę Konstituciją, negali būti renkami Seimo nariais ir negali būti renkami Prezidentais, taip ir galėtų būti, bet kadangi mes turime tarptautinį išaiškinimą, kad vis dėlto reikėtų leisti būti renkamiems Seimo nariais, tai ir leiskime, kad būtų renkami Seimo nariais. Šiuo atveju, kai yra bandoma atverti galimybę ir būti renkamiems į Prezidento postą, mes tikrai negalime su tuo sutikti. Toks traktavimas yra perteklinis, Konstitucija to nereikalauja ir nereikia taip elgtis. Mes siūlėme savo variantą, jis buvo visiems žinomas, bet kažkodėl nebuvo priimtas. Kadangi nenorima eiti į kompromisą, mes negalime pritarti šitai radikaliai, kraštutinei nuomonei.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, šiandien šiame Seimo posėdyje labai paradoksaliai figūruoja dvi pavardės: V. Landsbergio ir R. Pakso. Mano įsitikinimu, ir vienu, ir kitu atveju Lietuvos Respublikos Seimui stinga objektyvumo. Prasidėjusios diskusijos dėl R. Pakso teisių, kaip ir prieš tai buvusi diskusija dėl Laisvės premijos, rodo, kad mes nesugebame pakilti virš kažkokių sąskaitų, antipatijų ir nesugebame objektyviai vertinti to, kas buvo.
Kiekvienas turime savo nuomonę, bet aš esu įsitikinęs, kad R. Pakso apkaltos metu buvo daugiau politikos negu teisės. Vien ką reiškia tai, kad ankstesnės sudėties (aš pabrėžiu, ankstesnės sudėties) Konstitucinis Teismas nuteisė Prezidentą, kitaip sakant, apribojo jo teises iki gyvos galvos pagal nesančią konstitucinę normą. Tai yra tas pats, kaip, tarkime, jūs padarote, neduok Dieve, kokį nors baudžiamąjį nusižengimą ir staiga teismas jums paskelbia bausmę, kurios nėra Baudžiamajame kodekse. O kai jūs nustembate, teisėjas sako: tai aš nusprendžiau pagal Baudžiamojo kodekso visumą, pagal jo dvasią. Pažvelkime į problemą plačiau, pakilkime virš asmeniškumų ir atkurkime teisybę šiuo klausimu, o kas kaltas, kas nekaltas, palikime spręsti istorikams. Atėjo jaunesnioji karta, rašo nuostabias knygas ir jie, esu tikras, objektyviai viską įvertins. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pamėginsiu pakilti virš asmeniškumų, todėl neminėsiu jokios pavardės, minėsiu tiktai priesaiką. Išties konstitucine pataisa yra įteisinama tai, kad asmenys, sulaužę priesaiką, po tam tikro laikotarpio gali užimti vėl renkamas pareigas, kur vėl reikalingas priesaikos institutas, vėl galės prisiekti. Teoriškai galiu pasakyti, kad, matyt, vėl galės sulaužyti, praeis dar dešimt metų, vėl galės prisiekti, vėl galės sulaužyti. Paskaičiavau, kad per sąmoningą žmogaus gyvenimą gali penkis kartus prisiekti, penkis kartus sulaužyti ir vėl sugrįžti į aukštas politines pareigas. Aš manau, vis dėlto esminis dalykas svarbiau nei kokio nors vieno politiko interesas. Priesaikos institutą mes paverčiame korta, kurią galima išmainyti į ką nors naudingesnio. Anksčiau priimant sprendimus šitos nuostatos nebuvo Konstitucijoje. Aš manau, ir teisingai, kad jos nebuvo. Dabar priimama nuostatas nepašalina esminio ir principinio dalyko – priesaikos negalima jokiais būdais laužyti, o sulaužius ją sugrįžti į aukštas politines pareigas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, čia kalbėjo kolega Arvydas. Iš tikrųjų galime girdėti vienaip, galime kalbėti kitaip, kiek kartų galima tą priesaiką duoti, kiek ją laužyti. Bet aš manau, gerbiamasis Arvydai ir visi kolegos, rinkėjai, matyt, patys nuspręs, kiek R. Paksas buvo kaltas ar nekaltas. Jie turėtų spręsti, o ne mes čia dabar susėdę, visi tie, kurie dabar skaičiuoja, kuriam naudinga, kad jis ateitų, kuriam nenaudinga, kad jis ateitų, ir taip toliau. Žmogiškųjų dalykų ir Strasbūro teismo sprendimų mes privalome laikytis, patinka mums ar nepatinka, kito kelio nėra, o rinkėjai padarys savo sprendimus. Aš manau, įvykdykime tą valią arba tą, ką Strasbūro teismas mums pasakė, o rinkėjas pats atsirinks, ar R. Paksas turi būti, ar neturi būti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad prabėgus daugiau nei dešimčiai metų ore vis dar tvyro tam tikras emocinis krūvis, yra ir naujų potėpių, štai atleidimo prašo P. Gražulis. Nedažnai išgirsi.
Bet, gerbiamieji kolegos, tiek Konstitucinis Teismas, tiek Seimas, balsuodamas dėl to, ar Prezidentas R. Paksas sulaužė Konstituciją, tai patvirtino ir tai yra nepaneigiami faktai ir įrodymai, kad toks elgesys iš tiesų buvo.
Kas vyko po to? Po to, kai R. Paksas buvo nušalintas nuo pareigų, mes matėme elgseną, laikyseną, kalbėseną, kuri niekaip nerodė pripažinimo padarius vienas ar kitas klaidas. Yra labai stiprus moralinis imperatyvas, kylantis iš priesaikos, ir suklydus yra normalu ir logiška pripažinti padarius klaidas. Deja, net ir šio balsavimo akivaizdoje, kolegos, mes nematome čia nuoširdumo, matome pragmatiką, kaip padėti vienai partijai galbūt sėkmingiau pasirodyti rinkimuose. Ne apie tai turėtume, gerbiamieji kolegos, ir ne dėl to atlaidumo prašyti, o pripažinti, kad po šio skausmingo visai Lietuvos teisinei sistemai įvykio išvados ir pamokos nebuvo padarytos. Todėl mano balsas bus prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išgirdome nuomones už, nuomones prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2841 priėmimui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 83, prieš – 11, susilaikė 13. Įstatymo projektas nepriimtas.
Replikos po balsavimo. Gerbiamasis profesorius P. Gylys. Prašom, kolega.
P. GYLYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gėdinga istorija tęsiasi. Prieš daugiau kaip 10 metų buvo atliktas veiksmas, kurį didelė dalis visuomenės mano esant perversmu. Organizuotu perversmu, kuriame dalyvavo ne tik politikai, bet ir kitos galingiausios jėgos. Net Konstitucinis Teismas, man atrodo, neatlaikė išbandymo ir faktiškai mes turime situaciją, kai visi trys kaltinimai, kurie buvo pateikti, negalioja. Aukščiausiasis Teismas du panaikino, dėl trečiojo Prezidentas negali būti kaltas pagal Konstitucijos 85 straipsnį. Kas dabar vyksta?
Vyksta eilinis politinis lošimas, siekiant politinių partinių tikslų. Ir Darbo partija, kuri pati skundžiasi, kad su ja elgiamasi ne visada gerai (gal tikrai ne visada gerai), elgiasi pagal politinės kovos, juodos politinės kovos principus, šiuo atveju praranda teisę į kokią nors moralinę paramą. Negalima kovoti dėl vietų politikoje tokiais juodais būdais. Tai yra ir politiškai neišmintinga, ir nepadoru.
Dėl Konstitucijos laužymo ponui A. Anušauskui. Žinote, aš viešajame gyvenime esu ketvirtį amžiaus. Kiek aš čia mačiau Konstitucijos laužymo, priesaikos nesilaikymo, šiurkštaus, akiplėšiško, kai susidorojama su politikais. Tai ne pirmas ir ne antras atvejis. Tie žmonės, kurie dalyvauja šitame nusikaltime, aš taip tiesiai ir pasakau, sulaužo Konstituciją. Konstitucijoje negali daryti sprendimo… keitimo dėl tariamo nusikaltimo, kuris buvo padarytas prieš daug metų. Labai gerai gerbiamasis V. A. Matulevičius pasakė: mes baudžiame pagal straipsnį, kurio nėra. Tai ką mes šiuo atveju padarėme? Gėda!
PIRMININKAS. Kolegos, norėčiau visų paprašyti tikrai šiek tiek trumpiau kalbėti. Jūsų kalbos užsitęsia ilgiau negu 2 minutes. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia noriu padėkoti visiems, kurie rėmėte, balsavote, nors G. Steponavičius pasisakė prieš, bet noriu padėkoti Liberalų frakcijai, jos seniūnui, būtinai noriu padėkoti socialdemokratams, kurie parėmė, Lenkų frakcijai, Mišriai Seimo narių grupei. Ačiū jums. Bet labai gaila, šiandien ta išdavystė Darbo partijos man yra sunki. Visa dūšia (aš taip įsitikinau) gyniau, nes mačiau, kad jūsų byloje yra politikavimo. Tas pats, ta pati apkalta jums, kaip ir R. Paksui, tiesos nebuvo, viena politika. Jūs šiandien išdavėte, jūs šiandien skaudžiai išdavėte, gynėme iki galo. Ar jūs turite nors lašelį sąžinės?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šis balsavimas patvirtino mūsų kolegos P. Gylio kalambūrą: politikoje yra priešai, mirtini priešai ir koalicijos partneriai. Šis balsavimas tai buvo Judo pabučiavimas. Aš nekalbu nė apie vieną čia sėdintį Seimo narį. O kas norite pamatyti Judo veidą, pažiūrėkite kiekvienoje autobusų stotelėje. Judas gali tai, ko negali visi padorūs žmonės. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstutis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia labai daug jautrių pasisakymų girdėjau, ir labai įdomių, ir apie Judą, ir verkiantį P. Gražulį mačiau, ne dažnai tą pamatysi. Aš noriu padėkoti tiems, kurie apgynė Konstituciją. Iš tikrųjų Konstitucija turi būti keičiama labai dideliu sutarimu, o ne kaip nors kitaip, po kilimu susitariant, paskambinant, pasižadant, jūs mums tą, o mes jums ką kita. Tikrai buvo galima pakeisti ir tikrai mūsų pusėje buvo valia keisti ją. Tačiau reikėjo liesti ir 72 straipsnį, neleisti šitam žmogui, kuris anksčiau sulaužė Konstituciją, tapti Prezidentu ir tiek. Ir būtų atsiradę pakankamai balsų. Čia nereikia lieti krokodilo ašarų, patys ėjote į šitą pusę, kad nebūtų priimtos Konstitucijos pataisos.
PIRMININKAS. Prašom. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš išklausiau ir vienus, ir kitus argumentus, bet niekas nekalbate apie esmę, kad balsuoti reikėjo vykdant Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Gruodžio 8 dieną pradėta procedūra prieš Lietuvą, taigi procesas prasideda. Mes kartais užsižaidžiame savo vidinėmis simpatijomis, antipatijomis, bet pamirštame mūsų pagrindinį klausimą – teisinį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis V. A. Matulevičius, paskutinis. Replika po balsavimo. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Labai gaila dėl to, kas įvyko. Aš kažkada vienos žinomos Lietuvos teisininkės paklausiau, kai buvo apribotos R. Pakso pilietinės teisės. Sakau, ar kada nors buvo apribotos kokio nors politiko pilietinės teisės Europoje iki gyvos galvos? Ši teisininkė pagalvojo, pagalvojo ir sako: taip, yra buvęs vienas atvejis B. Mussolinio laikais. Tai dabar mes šitą viduramžišką normą, ar B. Mussolinio laikų, paliekame toliau galioti. Man labai gaila, aš sakau, kad Seimas, ir skirdamas Laisvės premiją, ir siekdamas atkurti R. Pakso teises, nepakilo virš asmeninių nesantaikų ir ambicijų. Labai gaila. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Danutę Milašienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIP-3855. Kviečiu į tribūną J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Gal tada kitas darbotvarkės klausimas. Kai pasirodys J. Sabatauskas, mes grįšime prie to klausimo.
11.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Godą Ambrasaitę-Balynienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-3898 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Godą Ambrasaitę-Balynienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-3898. Pranešėja – gerbiamoji R. Svetikaitė, Prezidento vyriausioji patarėja. Prašom, kolege.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien esu įpareigota jums pristatyti net tris kandidatus į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigas. Jų skyrimui vienbalsiai pritarė Teisėjų taryba. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisija, atsižvelgdama tiek į teisinio darbo kokybės rodiklius, tiek į asmenines savybes, iš dvidešimties atrankoje dalyvavusių kandidatų šiuos teisėjus vienbalsiai įvertino kaip tinkamiausius Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigoms eiti. Seimo pritarimas šių teisėjų skyrimui yra numatytas Konstitucijoje, todėl leiskite man pristatyti pirmąją kandidatę.
G. Ambrasaitė-Balynienė teisėjo karjerą pradėjo 2008 metais, kai buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo teisėja. Iki paskyrimo teisėja, pretendentė taip pat dirbo teismų sistemoje: Lietuvos apeliaciniame teisme konsultante, patarėja, skyriaus pirmininko patarėja, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko patarėja.
Socialinių mokslų daktaro laipsnį turinti G. Ambrasaitė-Balynienė taip pat užsiima ir aktyvia moksline veikla, ji yra Mykolo Romerio universiteto Civilinės justicijos instituto docentė. Pretendentė 2004 metais apgynė daktaro disertaciją tema „Apeliacija civiliniame procese“. Ji yra daugelio mokslinių straipsnių autorė. Pretendentės mokslinių interesų kryptys sutampa su jos specializacija dirbant teisėja. Pretendentė aktyviai kelia profesinę kvalifikaciją tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kalba anglų, rusų ir prancūzų kalbomis, teisėjos veiklą nuolatinė Teisėjų veiklos vertinimo komisija vertina labai gerai. 2012–2015 metų laikotarpiu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos išnagrinėtose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų stabilumo rodikliai viršija Respublikos apygardų teismų rodiklius. Tai rodo aukštą pretendentės profesinę kvalifikaciją, kuri kartu su akademine patirtimi yra esminiai rodikliai, patvirtinantys pretendentės pasirengimą dirbti aukštesnės instancijos teisme. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu Godą Ambrasaitę-Balynienę. Jūs turite galimybę kalbėti 10 minučių ir 15 minučių bus klausimams. Prašom, kolege.
G. AMBRASAITĖ-BALYNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tiesų negaišinsiu jūsų brangaus laiko tiek daug minučių, kiek man yra duota. Gerbiamoji Prezidento patarėja labai detaliai pristatė mano biografiją.
Jeigu labai trumpai, aš tiesiog norėčiau pasakyti, kad teismų sistemoje aš dirbu jau penkiolika metų, iš jų aštuntus metus dirbu teisėja. Nagrinėju civilines bylas, šiuo metu specializuojuosi intelektinės nuosavybės srityje. Aš manau, esu tikra, kad esu įgijusi profesinės patirties ir žinių, kurios galėtų būti naudingos Lietuvos apeliaciniam teismui. Tikiuosi jūsų pritarimo ir palaikymo. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Trumpas ir konkretus prisistatymas. Nori paklausti A. Anušauskas, taip? Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pretendente, norėjau užduoti tokį klausimą dėl proceso greitumo. Kaip žinome, nuo proceso, kaip sakoma, greičio priklauso ir teisingumas, kad žmogus nebūtų ilgai laikomas nežinioje dėl savo ateities. Tačiau ir 2013 metais, skaitant informaciją, paaiškėjo, kad baudžiamosiose bylose… kuriam suėjus buvo konstatuota nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, laikas svyruoja nuo ketverių iki dešimties metų ir Apeliacinis teismas švelnina. Šiuo atveju, kaip Apeliacinis teismas turėtų reaguoti į šios problemos sprendimą? Gal turėtų siūlyti savus būdus?
G. AMBRASAITĖ-BALYNIENĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Išties man galbūt šiek tiek sunkoka komentuoti baudžiamųjų bylų procesą, aš niekada nedirbau su baudžiamosiomis bylomis, tačiau aš pabandysiu atsakyti iš civilinio proceso pozicijos, nes trukmė, be abejo, ir čia yra svarbi. Civiliniame procese visą laiką paieška tarp teisingai ir greitai yra tas nuolatinis tikslas, ką mes visi turime daryti. Tai negali virsti pernelyg greitai, bet neteisingai, bet iš tiesų negali virsti ir į teisingai, bet pernelyg ilgai, nes tuomet teismo sprendimas tampa niekam nebereikalingas. Aš manau, kad yra labai teigiamų pokyčių apeliaciniame procese, kiek tai susiję su civilinių bylų nagrinėjimu. Iš tiesų pastaraisiais metais trukmė tikrai labai sumažėjo. Aš manau, kad organizacinės priemonės yra tinkamos. Rašytinis procesas šiek tiek prisidėjo prie trukmės mažėjimo. Be abejo, kiekvienas teismas turi imtis vidinių organizacinių priemonių, techninės pagalbos teisėjui, kad bylos būtų nagrinėjamos per protingą terminą, kaip tai numato Žmogaus teisių konvencija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji pretendente, jus Prezidentės vyriausioji patarėja pristatė, kad turite gerą profesinę patirtį, pedagoginę, mokslininkės, taip pat karjeros siekiate. Sakykite, kaip dirbdama Apeliaciniame teisme (aš tikiuosi, kad jums ten teks dirbti) jūs tas savybes suderinsite?
G. AMBRASAITĖ-BALYNIENĖ. Jūs turite omenyje profesinę teisėjo ir profesinę pedagoginę veiklą? Na, iki šiol man iš tiesų visai neblogai pavyko tai derinti. Manau, kai žmogus stengiasi, jam ir pavyksta. Kaip tik manau, kad teisė yra tokia sritis, kur yra lengva ir svarbu derinti praktinį teisėjo darbą ir pedagoginį darbą, nes visuomet į tą pačią problemą galima pažvelgti tiek iš teorinės pusės, tiek, kiek tam tikra teorija veikia praktikoje. Aš manau, kad man pavyktų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji pretendente, galbūt jūs sutiksite, kad bausmės turi būti teisingos? Viena iš bausmių formų yra baudos, tačiau akivaizdu, kad tai, kas vienam žmogui, jei jam skiriama teismo bauda, gali būti arbatpinigiai, ta pati suma, o kitam – ilgų metų triūsas. Ar jūs nesutinkate, kad jau vien čia užprogramuotas neteisingumas? Ar nereikėtų mūsų teismų sistemai, o gal ir politinei pagalvoti apie proporcines baudas? Ačiū.
G. AMBRASAITĖ-BALYNIENĖ. Labai ačiū. Šis klausimas taip pat nėra visai iš civilinės teisės srities, tačiau civilinėje teisėje, jeigu yra priteisiamas nuostolių atlyginimas, tokiu atveju turtinė pažeidėjo padėtis yra vienas iš kriterijų, į kurį yra atsižvelgiama teismo, kai jis nustato nuostolių dydį. Šiuo atveju, tikėtina, kad turtingesnis asmuo turės atlyginti didesnius nuostolius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pretendente, gal bus ne visai rimtas klausimas, bet tiesiog norėtųsi jūsų komentaro. Jūs pagal savo išvaizdą ir pagal savo natūrą atrodote tokia labai švelni. Ar tai jums nesudarys kliūčių būti principinga ir griežta Apeliacinio teismo viršininke ir teisėja?
G. AMBRASAITĖ-BALYNIENĖ. Labai ačiū. Iš tiesų aš nemanau, kad teisėjas yra viršininkas. Teisėjas yra visuomenės tarnas. Aš taip norėčiau manyti ir aš taip manau, aš taip dirbu. O principingumo, manau, man tikrai pakanka, griežtumo reikiamais atvejais taip pat. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pretendentei. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti Seimo narių klausimus. Galite užimti savo vietą. Jūsų misija šiandien baigta.
Noriu tik paklausti Seimo narių. Pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis svarstys kandidatūrą, pateiks savo išvadas. Taip pat bus galimybė susitikti su visomis frakcijomis sutartu laiku. Šį klausimą plenariniame posėdyje siūloma svarstyti gruodžio 22 dieną, tai būtų antradienį.
11.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Danutę Milašienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIP-3855(2) (svarstymas ir priėmimas)
Aš norėčiau dabar vis dėlto pakviesti J. Sabatauską. Užbaikime tą pirmąjį klausimą, kad prie jo daugiau nereikėtų grįžti. Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Danutę Milašienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIP-3855(2). Prašom, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Danutę Milašienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektą, pasibaigus įgaliojimų laikui, ir bendru sutarimu pritarė tam nutarimui, taip pat padėkojo jai už sąžiningą darbą teisme, Lietuvos teisingumo sistemoje. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu nutarimo projektui? Galima.
Priėmimas. Balsuojame. Nereikia balsuoti? Motyvų dar reikia. Motyvai. Kadangi nėra motyvų, tai galime balsuoti. Gerbiamieji kolegos, vyks balsavimas. Balsavimas yra numatytas nuo 14 val. 10 min. iki 14 val. 30 min., t. y. slaptas balsavimas. Yra parengtas slapto balsavimo biuletenis, jis yra tradicinis: už, prieš, susilaikoma. Paliksite tą langelį, kokį priėmėte sprendimą. Jeigu už, tai paliekate langelį „už“, jeigu prieš, tai – langelį „prieš“, jeigu susilaikote – langelį „susilaikoma“, visus kitus užbraukiate. Dėl protokolo – ar dėl balsavimo biuletenių neturite niekas jokių pretenzijų? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Balsų skaičiavimo grupę priminsiu: R. Ačas (Mišri Seimo narių grupė), A. Dumbrava (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), E. Gentvilas (Liberalų sąjūdžio frakcija), Z. Jedinskis (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija), A. Palionis (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), J. Razma (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija) ir S. Ursulas (Darbo partijos frakcija).
Aš jau paskelbiau balsavimo pradžią, Manau, jeigu kas nors atsitiks, bus naujų motyvų, tai mes tada… 14.10 val. pradžia, 14.30, kaip turėjau omeny, jau anksčiau. Tą klausimą iš dalies mes apsvarstėme.
11.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Antaną Rudzinską Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-3899 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Antaną Rudzinską Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-3899. Pranešėja – gerbiamoji R. Svetikaitė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi antrasis kandidatas yra Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirbantis teisėjas A. Rudzinskas. Jis taip pat yra ir teisės mokslininkas, socialinių mokslų daktaras, specializuojasi civilinės teisės ir civilinio proceso srityje. Į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas A. Rudzinskas buvo paskirtas 2007 metais. Kandidatas viso darbo teisėju metu intensyviai kelia kvalifikaciją, ne tik aktyviai dalyvauja teisėjams organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, bet taip pat ir pats skaito paskaitas teisėjams Nacionalinės teismų administracijos mokymo centre, pranešimus mokslinėse konferencijose, yra 26 mokslinių straipsnių autorius, knygų aktualiais teisės klausimais bendraautoris.
Respublikos Prezidentė, sutikdama su teisėjų bendruomenės išreikštu pasitikėjimu pretendentu, mano, kad gerbiamasis A. Rudzinskas atitinka kompetencijos ir reputacijos reikalavimus aukštesnės instancijos teismo teisėjo pareigoms eiti. Tai įrodo jo dalykinės žinios, profesinė patirtis ir asmeninės savybės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju patarėjai. Kviečiu į tribūną A. Rudzinską. Jūs turite galimybę kalbėti 10 minučių, bet jūsų valia kalbėti ir trumpiau. Klausimams ir atsakymams – 15 minučių. Noriu priminti, kad dar galėsite paklausinėti kandidato ir frakcijose.
A. RUDZINSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Esu Antanas Rudzinskas, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas. Kaip jau buvo sakyta, pradėjęs darbą 2007 metais, nagrinėjau civilines bylas tiek pirma instancija, tiek apeliacine tvarka. Esu atėjęs į teismą iš mokslinės pedagoginės veiklos ir turiu bemaž 20 metų mokslinės pedagoginės veiklos stažą universitete, dėstau civilinę teisę, civilinio proceso teisę. Mano interesų sritis yra civilinė atsakomybė, o ypač domiuosi civilinės atsakomybės žalos atlyginimu ir ypač neturtinės žalos atlyginimo klausimais. Gal toks trumpas mano prisistatymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pretendentui. Manau, jūs turėsite galimybę dar gana artimai pabendrauti su Seimo nariais. Matau, kad Seimo nariai nenori paklausti, gana racionaliai žiūri į šio klausimo svarstymą. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Jūs galite užimti vietą, jūsų šios dienos misija baigta.
11.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Algimantą Valantiną Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-3900 (pateikimas)
Vėl kviečiu į tribūną R. Svetikaitę, Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją. Ji pateiks Seimo nutarimą „Dėl pritarimo skirti Algimantą Valantiną Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“. Tai yra nutarimo projektas Nr. XIIP-3900. Prašom.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, A. Valantinas yra patyręs baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso specialistas, turintis įvairiapusę ir turiningą 30 metų teisinio darbo patirtį. Iš jų net 16 metų yra dirbęs teisėju skirtingų grandžių teismuose. Šiuo metu A. Valantinas yra Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija teisėjo veiklą vertina labai gerai. Noriu atkreipti dėmesį, kad baudžiamosiose bylose priimtų nuosprendžių stabilumo rodikliai 2012–2015 metais yra šimtaprocentiniai, t. y. Apeliacinės instancijos teisme nebuvo panaikintas nė vienas pirmąja instancija pretendento priimtas nuosprendis.
A. Valantinas aktyviai kelia profesinę kvalifikaciją: dalyvauja teisėjams organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, nuolat skaito paskaitas teisėjams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Įvertinusi darbo kokybę ir stažą, organizacinius sugebėjimus, profesinę kultūrą, asmenines ir dalykines savybes ir patirtį, Teisėjų atrankos komisija iš visų atrankoje dalyvavusių asmenų pripažino šį kandidatą tinkamiausiu aukštesnės instancijos teismo teisėjo pareigoms eiti. Atrankos komisija A. Valantinui skyrė daugiausiai – 99,6 balo iš šimto galimų ir jis užėmė aukščiausią vietą pretendentų eiliškumo sąraše.
Prezidentės vertinimu, patyrusio teisėjo praktiko profesinė patirtis leis sustiprinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus veiklą nagrinėjant sudėtingas baudžiamąsias bylas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai R. Svetikaitei. Taigi pristatytas trečiasis kandidatas – gerbiamasis A. Valantinas. Kviečiu gerbiamąjį kandidatą į tribūną pristatyti savo poziciją ir atsakyti į Seimo narių klausimus. Prašom.
A. VALANTINAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, garbūs Seimo nariai. Ši tribūna šiek tiek įprasta, bet, matyt, visi mes esame žmonės ir kiekvieną kartą stodamas prieš jus jaučiu jaudulį.
Šiuo metu dirbu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje, esu šio skyriaus teisėjas. Kaip ir buvo sakyta, mano teisinio darbo patirtis yra gana didelė, jau perkopiau 30 metų ribą. Gyvenime iš tikrųjų turėjau įvairiausių pamokų ir visada kiekvienoje situacijoje stengiausi kuo naudingiau išnaudoti tą situaciją sau, t. y. išmokti tam tikras pamokas. Po mano generalinio prokuroro karjeros pabaigos vėl teko pradėti nuo apylinkės. Tada puikiai supratau, kad tik sąžiningas, tvarkingas darbas, įsigilinant į kiekvienos bylos aplinkybes, leidžia žygiuoti toliau, tik tam reikia turėti noro. Man taip jau sekėsi, kad per gana trumpą laiką iš apylinkės teismo tapau Apygardos teismo teisėju ir šiandien stoviu prieš jūsų teismą ir prašau jūsų pritarimo, kad galėčiau dirbti Lietuvos apeliaciniame teisme. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kandidatui. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. V. A. Matulevičius. Prašom, kolega.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, kaip jūs vertinate padėtį, kai teisėjo G. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės žudikai ar žudikas įstatymo nustatyta tvarka nėra nustatyti teismo? Iš esmės tam tikras asmuo yra paskelbtas kaltu, remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir tai palikta toliau valkioti žiniasklaidai, visuomenei ir panašiai. Ačiū.
A. VALANTINAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, ko gero, jūsų klausime yra ir atsakymo dalis. Deja, bet mūsų įstatymai yra tokie, kad mirus asmeniui tas procesas nėra galimas. Aš sutinku su jumis šimtu procentų, kad pasakyti, ar žmogus kaltas, ar ne, gali tik teismas. Bet šiuo atveju procedūros yra tokios, kad ta byla teismo nepasiekė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kandidate (aš esu tiesiai prieš jus, čia, ne, ne, čia), labai ačiū. Jūsų, kaip būsimo Apeliacinio teismo teisėjo, norėjau paklausti platesnio klausimo, noriu išgirsti platesnį teisinį vertinimą iš jūsų praeitos darbovietės, iš generalinio prokuroro darbo, nes jūs labai gerai pažįstate Generalinės prokuratūros sistemą. Mano klausimas būtų toks. Kaip jūs vertinate dabar labai užsitęsusį generalinio prokuroro skyrimo procesą ir koks, jūsų manymu, turėtų būti generalinis prokuroras? Ačiū.
A. VALANTINAS. Kalbant apie užsitęsusį procesą, mano vertinimas vienareikšmis – tokia svarbi institucija negali ilgai būti be vadovo. Žinoma, sprendimas priklausys ir nuo jūsų, šiandien salėje mes matome pretendentą į generalinius prokurorus. Aš tik noriu pabrėžti tos institucijos svarbą ir akcentuoti tokį dalyką: man atrodo, tuo klausimu reikia susitarti ir prokuratūra turi pradėti dirbti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, labai malonu, kad jūs surinkote aukščiausią balų įvertinimą, tai džiugina, bet tiriant rezonansines bylas jūsų teisėjo karjeroje nepavyko taip gerai, kaip dabar pristatoma. Prašom pasakyti, kaip vis dėlto jūs žiūrite į tas užsitęsusias bylas Lietuvoje, kai taip lėtai viskas vyksta, kad žmonės pamiršta, sueina senaties terminas? Kaip jūs, kaip Apeliacinio teismo būsimas atstovas, žiūrite į tai?
A. VALANTINAS. Be jokios abejonės, palietėte labai opų klausimą teismų sistemai. Ilgas bylų nagrinėjimas iš tikrųjų niekam neduoda pliusų. Tuo labiau jeigu atsitinka tokia situacija, kurią jūs paminėjote, būtent dėl senaties termino tenka nutraukti procesus ir teisingumas neįvykdomas, tai atsakymas vienareikšmis, žinoma, kad neigiamai. Bet, matyt, situacijų yra įvairių ir kiekviena ilgiau nagrinėjama byla turėtų būti individualiai analizuojama ir aiškinamos priežastys, kodėl taip įvyko. Mano požiūris į ilgą bylų nagrinėjimą, be jokios abejonės, yra neigiamas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega D. Petrošius.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Dėkui. Gerbiamasis pretendente, gal bendrais bruožais galite palyginti kaip buvęs generalinis prokuroras, dabar teisėjas, kandidatas į dar aukštesnę teisėjo poziciją, šitas profesijas – generalinio prokuroro, teisėjo? Kaip jūs jas galėtumėte palyginti taip paprastai, keliais bruožais?
A. VALANTINAS. Galbūt ir nederėtų tų profesijų lyginti. Tai yra šiek tiek skirtingos sistemos, nes, kaip jūs puikiai suprantate, teismas vykdo teisingumą, o prokurorai yra atsakingi už ikiteisminio tyrimo organizavimą ir kontrolę. Aš galiu pasakyti viena, kad tiek viena, tiek kita pozicija yra be galo atsakingos, nes už kiekvieno mūsų sprendimo stovi žmogus. Kad ir kaip mes tas bylas spręstume, ar tai būtų ikiteisminio tyrimo stadija su prokuroro kontrole, ar tai būtų teisminis bylos nagrinėjimas, mes niekada negalime pamiršti, kad sprendžiame žmonių likimus. Tai yra svarbiausia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, ir žiniasklaidos, ir visuomenės nuomone, ypač turbūt dėl žemesnės instancijos teismų, vis dėlto yra daug pretenzijų teisėjams dėl priimtų sprendimų, kurie morališkai, vertybiškai sunkiai suprantami. Tarkim, savivaldybių tarybų nariai, Seimo nariai yra visuomenės, tautos renkami, o teismai, kaip pasakyta Konstitucijoje, nors yra valdžios institucija, bet vis dėlto ta visuomeninė kontrolė iš esmės beveik nevykdoma. Čia kalbu apie tai, kad jau daugelį metų visuomenė nedalyvauja vykdant teisingumą, tarėjai arba prisiekusiųjų teismai yra kitokia forma. Vis dėlto yra pretenzijų, ir labai rimtų, kaip ir jūs minėjote, luošina daugelio žmonių, kurie būna teisminiame procese, likimus. Tai yra labai rimta problema. Ačiū.
A. VALANTINAS. Jeigu aš teisingai supratau jūsų klausimą, yra kalbama apie tarėjų ar prisiekusiųjų instituto, jeigu taip galima sakyti, įvedimą ar atgaivinimą teismuose. Tą problemą ir jūs jau gvildenate ne vienus metus. Žinoma, aš, kaip teisėjas, galėčiau sakyti šitaip, kad bet kokio instrumento, kuris padėtų pakelti pasitikėjimą teismais, įvedimas į teismų sistemą galėtų būti sveikintinas. Žinoma, mes visada kalbėdami apie tuos dalykus nukrypstame į techninę šio reikalo pusę. Mes kalbame apie tai, kas bus tie tarėjai, kaip jie bus parenkami, kaip jiems bus sumokama, ar tai nepailgins proceso, ar nebus taip, kad teisinius klausimus spręs žmonės, neturintys pakankamai teisinių žinių, ir panašiai. Bet mano atsakymas būtų toks: jeigu tai padėtų vykdyti teisingumą, jeigu tai padėtų sustiprinti pasitikėjimą teismais, aš už tai, kad tokie visuomenės atstovai teismo posėdžiuose dalyvautų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, jums teko eiti visas aukštas pareigas. Ką jūs manote dėl atsakomybės, jeigu daug kartų pasikartoja atvejai, kai žemesnis teismas, tai yra rajono teismas, tarkim, nuteisia, o aukštesnis išteisina? Ta sistema kartojasi, galbūt tų pačių teisėjų… Kaip jūs manote, ar turėtų būti kokia nors atsakomybė, ar neturėtų būti, ar išvis – kaip man atrodo, taip ir išteisinu?
A. VALANTINAS. Matot, atsakyti į jūsų klausimą reikėtų šitaip: nė vienas teisėjas, matyt, neturėtų bijoti dėl to, kad dėl jo sprendimų gali būti apeliuojama, ir neturėtų bijoti, kad jo sprendimas gali būti pakeistas aukštesnės instancijos teisme. Matyt, yra kalbama apie motyvų svarumą, nes, deja, bet taip yra. Kaip aš sakau, teisingesnė nuomonė visada yra aukščiau stovinčio. Aš manau, kad yra normali procedūra, įtvirtinta įstatymuose. Yra teismo sprendimas, yra galimybės teikti dėl to sprendimo apeliaciją, kasaciją. Aš manau, kad tai yra natūrali ir normali procedūra.
Žinoma, kitas dalykas, jeigu, kaip jūs sakote, tos klaidos kartojasi, tada, be jokios abejonės, mano galva, reikėtų detalios analizės, kodėl taip atsitinka, ar tam teisėjui, kuris priima sprendimus, kurie vėliau keičiami, ir ne vieną kartą, trūksta kvalifikacijos, ar kitų dalykų, ir bandyti tokiu būdu šitą situaciją pataisyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Dėkui. Gerbiamasis pretendente, aš įdėmiai klausiau, kaip jūsų kandidatūra buvo pristatoma, bet kažkodėl tas laikotarpis, kai jūs dirbote generaliniu prokuroru, nebuvo paminėtas. Sakykite, kaip jums atrodo, dėl kokių priežasčių?
A. VALANTINAS. Matyt, klausimas nevisiškai man. Nežinau, galbūt yra manančių, kad tas laikotarpis man buvo nesėkmingas, galbūt dėl to, bet aš noriu pasakyti, kad nesigailiu nė dėl vieno savo žingsnio. Tas darbas, kurį dirbau vadovaudamas Generalinei prokuratūrai, iš tikrųjų buvo prasmingas. Jis labai praplėtė mano akiratį, sustiprino mane kaip teisininką, suteikė galimybę pažiūrėti į tam tikrus procesus kur kas plačiau, iš įvairių kampų. Aš manau, kad ta patirtis, kad ir kokia ji skaudi būtų, bent jau kalbant apie pabaigą, ji tikrai man naudinga ir aš ja naudojuosi priimdamas šiandien sprendimus kaip teisėjas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Gerbiamasis pretendente, jūs turėjote didžiulę patirtį. Ar buvo jūsų darbe tokių atvejų, kai prieš priimant sprendimą turėjote abejonių, tarkim, paskirti kaltinamąjį nuosprendį ar ne, ir kaip tokiu atveju jūs pasielgėte?
A. VALANTINAS. Atsakysiu labai atvirai – tai yra mūsų kasdienybė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega S. Jovaiša.
A. VALANTINAS. Aš dar galėčiau pratęsti. Iš tikrųjų kiekvienu sprendimu, aš jau tai sakiau, teisėjas sprendžia žmogaus likimą. Kada reikia priimti arba tokį, arba tokį sprendimą ir kada tų duomenų yra įvairių, teisėjo apsisprendimas yra labai sunkus. Žinoma, per ilgametę praktiką susiformuoja tam tikros nuostatos, galų gale įstatymų aiškinimas ir tuos duomenis įvertinti galbūt yra paprasčiau, bet kiekvienas teisėjas, ar jis dirbtų apylinkės teisme, ar aukštesnėse grandyse, priimdamas sprendimą iš tikrųjų išgyvena dėl to ir reikia labai didelių pastangų apsispręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, man seniai neduoda ramybės vienas klausimas, kaip giliai jūs galite vertinti susitaikymo galimybę tarp aukų artimųjų ir nukentėjusiojo, tarp nusikaltėlio, padariusio kokį nors įvykį, ir aukų artimųjų? Sakykim, apsvaigęs nuo alkoholio padaro avariją ir žūsta žmogus. Esame jau girdėję atvejų, kai gailisi, susitaiko. Tie susitaikymo metodai irgi turbūt visuomenei daugmaž žinomi, bet žmogaus nėra. Kaip jūs paaiškintumėte tokią paskutiniu metu jau besiformuojančią praktiką, kai vis dėlto esant sunkioms pasekmėms leidžiama susitaikyti ir išvengti realios bausmės. Ačiū.
A. VALANTINAS. Dėkui. Pradėsiu nuo to, kad kažkada man, jaunam teisėjui, buvo pasakyta, kaip nuosprendyje buvo parašyta: pripažinti kaltu ir nuteisti. Tas žodis „nuteisti“ labai neteisingas, teisti, ko gero, gali tik Dievas. Teisėjas gali bausti. Teisėjas baudžia, žinoma, remdamasis tais įstatymais, kuriuos jis turi. Žinoma, baudžiamajame procese aš labai pasisakau už tai, kad ta teisinė taika būtų pasiekta būtent žmonių, kurie tiesiogiai dalyvavo tame įvykyje, susitarimu.
Aš visada sveikinu tas situacijas, kada žmonės susitaiko ir tuo pagrindu galima nutraukti baudžiamąją bylą, bet jūs iš tikrųjų palietėte ir labai skaudžią temą, kalbant apie labai skaudžias pasekmes. Bet, ko gero, niekam labiau neskauda, nei tiems žmonėms, kurie nukentėjo. Jeigu jų požiūris yra toks ir įstatymas leidžia tai daryti, tai, žinoma, ko gero, kad teisėjas pasirinks šitą kelią. Jeigu bus pakeisti įstatymai ir bus pasakyta, kad už tokias veikas, sukėlusias tokias pasekmes, susitaikymo institutas negalimas, tai ir sprendimai bus tokie.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam A. Valantinui už nuomonės pristatymą, už atsakytus klausimus. Linkime ko geriausios jums kloties tolesniuose susitikimuose su frakcijomis. Taip pat turės galimybę tiek vienu nutarimo projektu dėl A. Rudzinsko, tiek dėl A. Valantino… Šiuo klausimu pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tiek vieno kandidato klausimu, tiek kito kandidato klausimu siūloma svarstyti tiek vieną kandidatą, tiek kitą gruodžio 22 dieną Seimo plenarinių posėdžių salėje. O šiaip bus paskelbtas susitikimų laikas su visomis frakcijomis, ir frakcijos turės galimybę, jeigu dar turės kokių nors klausimų arba kokių nors abejonių, paklausti ir suformuoti savo nuomonę balsuojant ir palaikant šiuos kandidatus.
11.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Evaldo Pašilio skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru“ projektas Nr. XIIP-3907 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Evaldo Pašilio skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru“ projektas Nr. XIIP-3907. Pranešėja – gerbiamoji R. Svetikaitė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. Pateikimas. Prašom.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Respublikos Prezidentės 2015 m. gruodžio 14 d. dekretą, kuriuo šalies vadovė teikia Seimui E. Pašilio kandidatūrą pritarti jo skyrimui į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas. Prokuratūra – tai viena svarbiausių teisėsaugos institucijų, todėl ir jos vadovas turi būti nepriklausomas, profesionalus teisininkas, turintis vadovavimo patirties, pasižymintis aukštomis moralinėmis savybėmis, gebantis motyvuoti ir sutelkti kolektyvą bendram darbui. Kandidato pasirinkimą šioms atsakingoms ir svarbioms pareigoms nulėmė visų pirma tai, kad teikiamas kandidatas yra stiprus teisininkas, profesionalas, turintis įvairiapusės tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek teisėjo darbo patirties.
Teisininko kvalifikaciją įgijo Lietuvos policijos akademijoje ir vėliau Vilniaus universitete. Gerbiamasis E. Pašilis jau penkiolika metų dirba teisėju. Iki paskyrimo teisėju kandidatas dirbo Ukmergės rajono policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarybos jaunesniu inspektoriumi, taip pat Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriuje Kvotos ir operatyvinės veiklos tarnybos inspektoriumi. Taigi jis turi ir ikiteisminio tyrimo pareigūno darbo patirties.
Neabejotinai aukštą kandidato, kaip teisėjo, dalykinę kompetenciją patvirtina tai, kad prieš kelias savaites E. Pašilis Teisėjų atrankos komisijos iš 20 kandidatų vienbalsiai buvo pripažintas vienu tinkamiausių Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigoms eiti. Tai yra reikšmingas kiekvieno teisėjo darbo kokybės ir asmenybės įvertinimas. Kandidatui pranašumą suteikia ir tai, kad jis turi ir vadovaujamo darbo patirties. Penkerius metus jis sėkmingai vadovo Ukmergės rajono apylinkės teismui, buvo šio teismo pirmininkas.
Teisėjų atrankos komisija kandidatą apibūdina kaip pasižymintį gerais administravimo įgūdžiais, aukštos profesinės kultūros, komunikabilų, atsakingą, pareigingą ir taktišką, visose situacijose išliekantį objektyvų ir sąžiningą, siekiantį profesinių standartų. Kaip teisėjas ir teismo vadovas, pretendentas kvalifikaciją kėlė tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, dalyvaudamas teismų pirmininkų kvalifikacijos kėlimo programose.
Prokuratūros sistemai būtina įveikti besiformuojantį uždarumą, bet kuri sistema, jeigu tampa pernelyg uždara, jeigu į ją neateina naujų žmonių, naujų novatoriškų idėjų, tokia sistema nustoja tobulėti, praranda kritišką požiūrį, motyvaciją ir ją apima rutina. Pastaraisiais metais teismų sistemoje įvykę pokyčiai yra puikus pavyzdys, kaip kritiškas ir atsakingas požiūris į sistemos negeroves gali pakelti pasitikėjimą, šalinti šias negeroves ir modernėti. To šiandien labai reikia prokuratūrai, todėl būtent kandidato iš teismų sistemos paskyrimas pasitarnautų teigiamiems kokyčiams prokuratūroje įgyvendinti, nes tai yra profesionalas, kuris gebės pažvelgti į sistemą iš šalies ir įgyvendinti gerąją praktiką, perimtą iš teismų sistemos.
Gerbiamieji Seimo nariai, šis kandidatas turi kompetencijos ir ryžto įgyvendinti prokuratūrai keliamus uždavinius, todėl Prezidentė prašo pritarti E. Pašilio kandidatūrai, o dabar tikiu, kad pats kandidatas išdėstys savo argumentus ir viziją, kurią jis pasiryžęs įgyvendinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai Respublikos Prezidento vyriausiajai patarėjai R. Svetikaitei. Į tribūną kviečiu kandidatą į Lietuvos Respublikos generalinius prokurorus gerbiamąjį E. Pašilį. Jūs turite 10 minučių prisistatyti ir 15 minučių atsakyti į klausimus. Prašom.
E. PAŠILIS. Laba diena, posėdžio pirmininke, Seimo nariai, svečiai! Dėkoju mane pristačiusiai Prezidentės patarėjai. Kalbėdamas šioje tribūnoje jaučiu didelę atsakomybę prieš Lietuvos žmones, savo valstybę, visus kolegas teisininkus. Prieš 25-erius metus, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos teisinei sistemai, taip pat ir prokuratūrai, teko dideli iššūkiai ne tik turėti nepriklausomą Lietuvos prokuratūrą, bet ir atlaikyti brutalius nusikalstamumo smūgius, pažaboti organizuotą nusikalstamumą. Tuomet nebuvo kada ginčytis, nes reikėjo ginti valstybę, žmones, atsakomybę už savo šalį. Supratimas buvo aukščiau visko, pradėjo rastis atsakingų, net labai sudėtingų sprendimų.
Šiuo metu girdimos prokuratūros sistemoje esančios problemos, tokios kaip prokuratūrų susiskaldymas, nesibaigiantys ginčai dėl darbo krūvio skaičiavimo, procedūrų skaidrumo, būtų sunkiai suvokiamos tuometėje prokuratūroje, tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Bet juk šiandien iššūkis tas pats, tikrai ne mažesnis – teisinėmis priemonėmis ginti valstybę, žmones, neleisti menkinti mūsų šalies, ginti sąžiningus žmones. Tokia yra prokuroro ir kiekvieno teisininko misija.
Valstybės ir sąžiningo žmogaus interesas – kad jo gynyboje stovėtų prokuroras. Lietuvos prokuratūrą aš matau kaip nepriklausomą valstybės instituciją, kuri visų pirma dirba žmogui valstybėje, kurioje gerbiamos asmens teisės, laisvės, užtikrinamas nekaltumo prezumpcijos principas, ginamas viešasis interesas. Svarbu, kad Lietuvos prokuratūroje dirbantis prokuroras būtų ne tik išsilavinęs teisininkas, bet ir jaustų atsakomybę prieš žmogų ir valstybę, matytų ne tik įstatymo raidę, bet ir jos turinį. Kartu prokuroras turi jaustis saugus, kad jo nuoširdus darbas bus tinkamai įvertintas, nebus pažeistas teisėtų lūkesčių principas sistemoje turėti skaidrias atrankos skatinimo ir karjeros procedūras.
Kaip ir bet kuriai valstybės institucijai, taip ir prokuratūrai reikalingas atsinaujinimas. Sunku rasti argumentų, kai į prokuratūros sistemą jau beveik penkeri metai nepriimami žmonės, o gabūs ir kvalifikuoti prokurorai palieka darbą tarnyboje. Prokuratūra turėtų būti patraukli institucija Lietuvoje ir užsienyje teisės mokslus pabaigusiam jaunimui, todėl ir sistemoje turėtų dirbti tik patys gabiausi šios srities profesionalai.
Prokurorų profesinis mokymas turi atitikti aiškias kryptis, ir sistema turi nebūti eklektiška ir paviršutinė. Mokymo planai turėtų būti suderinti tiek su pačiais prokurorais, tiek pagrįstomis specialistų rekomendacijomis. Kvalifikacijos kėlimas turėtų būti vienas iš veiksnių, lemiančių karjeros galimybes.
Vertinant prokurorų darbą atrankos metu, turėtų būti įvesti objektyvūs jų darbo kokybės kriterijai – procesinių dokumentų kokybės, valstybinio kaltinimo palaikymo kokybės ir atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir visiems suprantami. Vien pokalbio su pretendentu kokybinis kriterijus neturėtų nulemti atrankos rezultatų. Čia galėtume pasinaudoti veikiančia gerąja teismo sistemos atrankos praktika.
Viena iš prioritetinių sričių, manau, turėtų būti ikiteisminio tyrimo kokybės gerinimas bei bylų ištyrimo terminų trumpinimas. Kaip pažangų galėčiau įvardinti bylų supaprastintą procesą, kai bylos užbaigiamos teismo baudžiamuoju įsakymu, kiek rečiau pagreitinto proceso tvarka. Galima diskutuoti ir apie kitų procedūrų supaprastinimą. Šioje srityje, manau, labai svarbus būtų prokurorų darbui nebūdingų funkcijų atsisakymas, turiu omeny statistinių duomenų sutvarkymą, kitas techninio pobūdžio funkcijas, skiriant ypatingą dėmesį prokurorų dokumentų kokybei. Čia svarbus vaidmuo turėtų tekti aukštesniesiems prokurorams. Aukštesnieji prokurorai neturėtų apsiriboti vien tik formaliu skundų dėl prokurorų nutarimų nagrinėjimu ar būti išimtinai administratoriais, tačiau pagal galimybę dalyvauti baudžiamosiose bylose palaikant valstybinį kaltinimą, kas leistų neatitrūkti nuo prokuroro pagrindinio darbo kasdienybės ir neprasti kvalifikacijos. Panaši tvarka yra ir visų grandžių teismuose. Ikiteisminio tyrimo kokybei, manau, įtakos turėtų jau atliktos prokuratūros reformos pamatuotas tobulinimas, specializacijų nustatymas, kontrolės ribos ir panašiai.
Turbūt neįsivaizduojamas normalus institucijos darbas be išorinės ir vidinės komunikacijos. Sistema viduje negali dirbti izoliuotai, negeneruodama naujų idėjų, pasiūlymų, gerosios praktikos. Taip pat svarbus ir komunikavimo su kitomis valstybės institucijomis, visuomene stiprinimas. Siekiant didesnio prokuratūros atvirumo, be išorinio komunikavimo su valstybės ir savivaldybių institucijomis, neįsivaizduoju ir efektyvaus viešojo intereso gynimo. Jau įsileidome visuomenės atstovus į prokuratūrų atrankas, tačiau, norėdami atkurti žmonių pasitikėjimą prokurorais, pagaliau turime nustoti dangstytis nepriklausomumu ir turime aiškintis savo sprendimus visuomenei. Žmonės turi aiškiai suprasti, kodėl prokuroras priima vienokį ar kitokį sprendimą. Teismuose tai jau vyksta.
Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių pagal įkalintų asmenų skaičių – 100 tūkst. gyventojų tenka 300 asmenų. Kaip teisėjas, manau, prokuroro tikslas neturėtų būti vien tik asmens įkalinimas. Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato pakankamai instrumentų, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be terminuoto laisvės atėmimo. Turėtume nepamiršti ir Lietuvos Konstitucinio Teismo doktrinos, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga veiką pripažinti nusikaltimu bei taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę, kai rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, tai yra administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis. Sunkiai suvokiama situacija, kai Lietuvoje ikiteisminiai tyrimai pradedami keleto telefoninių žinučių pagrindu dėl neva patirto grasinimo. Ikiteisminio tyrimo įstaigos tampa verslo partnerių, politikų kovos įrankiu.
Didžiausias dėmesys ir pastangos turėtų būti sutelktos sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams atskleisti, kur daroma didelė žala valstybei, viešajam interesui ginti valstybės teisės ir teisėtų interesų, energetikos, vaiko teisių apsaugos srityje. Ir šiandien tampa aktuali XVIII amžiaus garsaus italų teisininko Cesare Beccaria tezė, kad pati stipriausia priemonė užkardyti nusikaltimus – tai ne bausmių griežtumas, o jų neišvengiamumas. Ir jeigu bausmės dydžio parinkimo klausimas išimtinai teismo kompetencija, tai prie bausmės neišvengiamumo neabejotinai prisideda kruopštus ir atsakingas prokuratūros darbas.
Žinau ir tikiu, kad prokuratūros sistemoje dirba gabūs, darbštūs, kompetentingi žmonės, kurie nori teigiamų sistemos pokyčių, kuriems ne vis vien, kad prokuroro vardas dažnai nepelnytai sumenkinamas. Todėl kviečiu visus: ir šalies politikus, ir teisininkus, bendromis jėgomis atkurti pasitikėjimą prokuratūra, nes tai tiesiogiai susiję su žmonių pasitikėjimu savo valstybe. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kandidatui. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, jūs galite… Raudona lemputė šviečia, lengviau rasite. Turbūt girdėjote, kokios buvo detektyvinės istorijos skiriant praeitą pirmininką, vyriausiąjį prokurorą. Mano klausimas būtų, ar jums niekas nesiūlė išsipirkti ar kitaip užtikrinti paramą, tampant prokuroru, nes dažniausiai po to iškyla įvairių pažymų, įvairių kalbų apie išsipirkimus ir kitus dalykus? Mes labai norėtume žinoti iš karto. Ačiū.
E. PAŠILIS. Tikrai galiu tvirtai ir sąžiningai pasakyti, kad tikrai ne.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pretendente, ateinantį pavasarį sueis treji metai, kai buvo panaikinta neliečiamybė vienai iš mūsų kolegių N. Venckienei. Tačiau per šitą laiką jos ekstradicijos procesas taip ir nebuvo pradėtas. Būtų labai įdomu išgirsti jūsų nuomonę, kodėl jis nepradedamas ir ko bijomasi, ir kaip jūs pats elgsitės, jeigu tapsite generaliniu prokuroru? Ačiū.
E. PAŠILIS. Labai ačiū už klausimą. Asmeniškai aš nesu susipažinęs su problemomis, dėl kurių, kaip jūs minėjote, nėra pradedamas ekstradicijos procesas. Kaip teisininkas ir teisėjas, manau, kad visi procesai valstybėje turi vykti pagal įstatymus. Man taip pat nėra suvokiama, kaip jūs sakote, kodėl yra galbūt pradedama ir po to nutraukiama. Tikrai aš negalėčiau visapusiškai… Jeigu Seimo sprendimas būtų teigiamas, aš susipažinęs su visa informacija, galėčiau kvalifikuotai atsakyti. Dabar vien tik iš nuogirdų, kiek eilinis pilietis, girdėdamas iš šalies, žiniasklaidos, aš nenorėčiau ypatingai komentuoti, nes būčiau neteisus kaip teisininkas, tiesiog prarasčiau objektyvumą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Pažinodamas jus daugiau kaip 15 metų kaip kompetentingą, atsakingą darbuotoją ir vadovą, priėmusį labai svarbius šaliai sprendimus sprendžiant šilumos ūkio nuomininkų ginčą su rajono savivaldybe, apginant viešąjį interesą (jį apgynėte Ukmergės žmonių naudai), linkiu jums sėkmės ir žemaitiško užsispyrimo įveikiant gyvenimo iššūkius. Norėčiau paklausti, kokių priemonių jūs numatote imtis stiprindamas viešojo intereso gynimą žemės naudojimo, šilumos ūkio ir kitais gyvenimo klausimais?
E. PAŠILIS. Labai ačiū už klausimą. Man labai džiugu, kad po prokuratūros reformos atsirado specializuoti skyriai, būtent Viešojo intereso gynimo skyriai, tiek Generalinėje prokuratūroje, tiek penkiose didžiosiose apygardose. Aš nesu detaliai susipažinęs su tų skyrių darbu, jų prioritetais, bet mačiau, kad 2013–2015 metų viešasis interesas yra tarp prioritetų. Tai labai atsakingas ir labai reikšmingas Lietuvos visuomenei klausimas.
Įstatymai, konkrečiai Civilinio proceso kodeksas ir Prokuratūros įstatymas, viena iš funkcijų, uždavinių prokurorą įpareigoja ginti viešąjį interesą. Viena vertus, tai imperatyviai numato įstatymas, kitais atvejais, kada yra pažeisti asmens, visuomenės ir valstybės interesai, o pagal Konstitucinio Teismo doktriną, tiksliau, Konstitucijos vertybės, tai prokurorą įgalina veikti kaip tik šitoje srityje. Kaip jūs minėjote, tiek nekilnojamojo turto atkūrimo, žemės, įvairūs statybų ir teritorijų planavimo klausimai negali būti atidėliojami. Prokuratūros darbas turėtų būti aiškus, jis negali būti kažkoks eklektiškas, visų pirma turėtų būti komunikacija. Manau, neužtenka vien išgirdus iš visuomenės informavimo priemonių reaguoti, kai kartais jau būna ir per vėlu, prokuratūra tiesiog turi veikti ryžtingai, vykdyti jai įstatymo pavestus uždavinius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pretendente, aš turiu du labai konkrečius klausimus. Jūs esate jau trečiasis Prezidentės bandymas mums teikti kandidatą. Mano pirmasis klausimas būtų, ar galėtumėte konkrečiai įvardinti aplinkybes, kaip jūs buvote surastas? Ar jums tai buvo netikėta? Kas ir kada jums paskambino, prieš kiek laiko jūs sužinojote šią gerąją naujieną? Tai vienas klausimas.
Kitas klausimas. Būdamas generaliniu prokuroru, galite būti bet kada iškviestas į Prezidentūrą pas Prezidentę pasikalbėti. Kiek jūs esate pasiryžęs, pavyzdžiui, esant rezonansinėms byloms, apie kurias visa visuomenė kalba, informuoti šalies vadovę apie konkrečių bylų eigą, tyrimo rezultatus ir t. t.? Ačiū.
E. PAŠILIS. Labai ačiū už klausimą. Pasiūlymą eiti generalinio prokuroro pareigas aš gavau atrankos į Apeliacinio teismo teisėjus metu, tai, atrodo, buvo gruodžio 4 dieną. Žinoma, aš jaučiu didelę atsakomybę, kaip jūs sakėte, būdamas trečias kandidatas. Aš to nesureikšminu, bet taip jau išėjo. Aš gerbiu Prezidentės poziciją, taip pat džiaugiuosi, kad aš buvau pastebėtas, įvertinti mano darbo rodikliai. Taigi atsakant į jūsų pirmąjį klausimą – pasiūlymą gavau pretenduodamas į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas.
Atsakant į kitą klausimą, tai pagal įstatymą prokuroras turi atsiskaityti tiek Seimui, tiek Prezidentui. Kokio nors kitokio bendravimo, kaip jūs sakote, spaudimo rezonansinėse bylose aš neįsivaizduoju, nes aš galbūt nebūčiau sutikęs ir kandidatuoti į šias pareigas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pretendente, pats paminėjote, kad prokuratūra yra smarkiai susiskaldžiusi. Be abejo, tai yra svarbiausia teisėsaugos sistemos institucija, nuo kurios ir priklauso teisingumo įgyvendinimas. Taip pat labai prastai bendraujama su teismais. Aš manau, tai jums jokia paslaptis. Šių metų Vilniaus apygardos teisme išteisintų omonininkų byla, Strasbūre priimtas sprendimas dėl kitos genocido vykdymo bylos patvirtino Lietuvoje nepadarytus namų darbus, už ką prokuratūra irgi atsakinga. Kaip jūs kelsite prokurorų kvalifikaciją ir didinsite atsakomybę, kad jie spręstų problemas nuo jų nenusišalindami? Dalį teismų sprendimų jie tiesiog apskundžia palengvindami savo darbą ir jo nedarydami.
E. PAŠILIS. Labai ačiū už klausimą. Jūs paminėjote vieną iš sprendimų, turbūt turėjote omenyje bylą „Vasiliauskas prieš Lietuvą“? Tai iš tiesų gana trapus sprendimas priėmimo klausimu, nes aštuoni balsai prieš devynis, turint omenyje teisėjo E. Kūrio ir dar trijų teisėjų atskirąją nuomonę, kai buvo sprendžiamas genocido sąvokos klausimas 1953 metų požiūriu. Nemanau, kad tai yra prokuroro darbo trūkumas. Aš manau, kad prokurorai savo darbą dirba sąžiningai ir kartais galbūt negalima vienpusiškai kritiškai žiūrėti į vienaip ar kitaip užsibaigusią bylą. Juo labiau kad tai yra teismo sprendimas, turint omenyje tiek Strasbūro, tiek Lietuvos teismus. Žinoma, yra apeliacija, yra kasacija. Ta sistema ir turėtų tą sprendimą patikrinti.
PIRMININKAS. Atsakėte, taip? Dėkoju. Klausia kolega D. Petrulis.
D. PETRULIS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Čionai. Sveiki. Gerbiamasis pretendente, prisistatydamas jūs minėjote, kad Lietuvos valstybė ir jos teisėsauga per 25 nepriklausomybės metus patyrė brutalius nusikalstamo pasaulio smūgius. Ar jūs galėtumėte įvardyti iš savo asmeninės perspektyvos, būdamas pareigūnas, inspektorius, teisėjas, teismo pirmininkas, ar jums pačiam asmeniškai teko juos atlaikyti? Ir, jei gavote tokius smūgius, kaip juos atlaikėte?
Kita klausimo pusė: jūs sakėte, kad prokuratūrą planuojate padaryti patrauklesnę visuomenei. Kokiomis priemonėmis tai planuojate įgyvendinti?
E. PAŠILIS. Aš asmeniškai kažkokių smūgių tikrai nepatyriau. Aš, kaip ir pristatė Prezidentės patarėja, dirbau, manau, sąžiningai, teisėju daugiau nei 15 metų, pavasarį būtų 16 metų. Manau, savo darbą dirbu sąžiningai. Neteko prisidėti prie, kaip minėjote, kokių nors rezonansinių, sunkių bylų ar dalyvauti priimant galbūt… Šiaip savo darbo labai nesumenkinčiau, nes už kiekvieno nuosprendžio, už kiekvieno sprendimo (nemažai metų man teko nagrinėti visokias bylas – ir civilines, ir baudžiamąsias) slypi žmogus, atsakomybė visuomet išlieka labai didelė. Nemanyčiau, kad, kaip sako, provincijos teisme dirbantis teisėjas galėtų būti kaip nors nuvertintas ar išaukštintas pagal nagrinėjamų bylų svarbą.
Dėl antrojo klausimo. Aš manau, prokuratūra būtų patrauklesnė, jei tiek joje dirbantis prokuroras, tiek galbūt kandidatas, ateinantis į tą sistemą, žinotų, kad prokuratūroje yra skaidrios atrankos ir skatinimo sistemos, kad jis bus suprastas, išgirstas ir galės laisvai ir nepriklausomai dirbti būtent pagal Prokuratūros įstatymą. Konkrečiu atveju, aš manau, tą galima pasiekti bendromis prokurorų pastangomis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas baigiasi. Paskutinis, kuris turi galimybę paklausti, yra S. Bucevičius. Prašom, kolega.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, prašau pasakyti, jūs šiandien labai mažai kalbėjote apie prokuratūros darbą. Kas turėtų būti arba kas galėjo būti kitaip? Dabar žiūriu į patarėjus, kurie pristatė mums kandidatus, ir pamenu, kai mano žemietį pristatinėjo, lygiai taip pat kalbėjo – prisiims atsakomybę, didins kompetenciją ir t. t. Ir po to buvo nesusikalbėjimas su prezidentūra, ir tuos metus leidome, taip švelniai pavadinkime, leisdami baigti kadenciją savo poste.
Ką jūs galite pasakyti? Įvardinkite, kokios klaidos buvo padarytos jūsų pirmtako ir ką jūs turėtumėte pakeisti prokuratūros darbe? Patys pirmieji trys žingsniai.
E. PAŠILIS. Aš vadovaujuosi tokiais principais, kad būčiau nelinkęs sukiotis atgal ir konkrečiai vertinti vieno ar kito kandidato klaidų. Aš pats matau kryptis, matau viziją. Manau, kad tiek mano žinios, tiek mano patirtis leistų eiti šias pareigas. Nemanau, kad būtų korektiška buvusius kandidatus vertinti kokiu nors požiūriu, nes kiekvienas gyvenimo etapas turi ir tam tikrus įvykius, ir tam tikras bylas, ir tai yra labai individualios aplinkybės. Pats aš manyčiau, kad prokuratūra turėtų būti… Pagrindinės gairės – ir ikiteisminio tyrimo kokybė, ir terminai, ir profesinis tobulėjimas, visa tai turėtų lemti, kad pati sistema būtų ir skaidresnė, ir atviresnė visuomenei, kurioje jaustųsi saugus tiek prokuroras, tiek pilietis, gyvendamas savo valstybėje.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam kandidatui E. Pašiliui už prisistatymą ir atsakymus į klausimus. Jūsų misija šiandien baigėsi, dėkoju, gerbiamasis pretendente. Noriu pasakyti, kad pagrindinis komitetas, svarstant šį nutarimo projektą, yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aišku, bus paskirtas laikas susitikti frakcijoms su kandidatu. Aš manau, pakaks laiko, nes gruodžio 22 dieną yra siūloma svarstyti Seimo plenarinių posėdžių salėje. Dėl svarstymo datos galime pritarti, ar ne?
Užteks laiko pakankamai, visą savaitę turėsime galimybę susitikti. Klausimo pateikimas baigtas. Dėkoju visiems kandidatams tiek į teisėjus, tiek į prokurorus. Noriu pasakyti, kad noriu palinkėti jums visiems sėkmės. Manau, kad viskas baigsis pozityviai. Gerų susitikimų frakcijose.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas gerbiamasis A. Sysas.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame Seimo posėdžio darbotvarkę.
12.11 val.
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3773(2) (priėmimo tęsinys)
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3773(2). Priėmimas. Teikėjas – J. Sabatauskas. Man Sekretoriatas sako, liko tik balsavimai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Įjungtas balsavimas. Balsuojame dėl Antstolių įstatymo 46 straipsnio. Kviečiu visus balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 77, prieš nėra, susilaikė 7. Antstolių įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
12.11 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3545(2) (priėmimo tęsinys)
Svarstome Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Priėmimas. Irgi atidėtas balsavimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 79, prieš nėra, susilaikė 3. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
12.12 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3532(2) (priėmimo tęsinys)
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Atidėtas balsavimas. Balsuojame.
Už balsavo 34, prieš – 5, susilaikė 44. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas nepriimtas.
12.13 val.
Baudžiamojo kodekso 285 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3116(2) (priėmimo tęsinys)
Baudžiamojo kodekso 285 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Balsavimas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, mane pataisė, kad dar yra Teisės departamento redakcinė pastaba: „Remiantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnyje išdėstyto bausmių sąrašo eiliškumu (nuo švelniausios iki griežčiausios bausmės) BK 285 straipsnio 1 dalies sankcijoje sukeistinos vietomis arešto ir laisvės apribojimo bausmės. 2 ir 3 dalių dispozicijoje žodis „gręsiantį“ keistinas žodžiu „gresiantį“.“ Čia redakcinės. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 78, prieš nėra, susilaikė 7. Baudžiamojo kodekso 285 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
12.15 val.
Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3438(2) (priėmimo tęsinys)
Geodezijos ir kartografijos įstatymo 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas. Balsavimas. Kviečiu kolegas, kurie dar nebalsavo, balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 78, prieš nėra, susilaikė 5. Geodezijos ir kartografijos įstatymo 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
12.16 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 8, 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3439(2) (priėmimo tęsinys)
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 80, prieš nėra, susilaikė 5. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8, 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
12.17 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 1 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3440(2) (priėmimo tęsinys)
Ir dar vienas priėmimas – Žemės įstatymo 1 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas. Balsavimas, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 78, prieš – 1, susilaikė 7. Žemės įstatymo 1 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
12.18 val.
Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3876 (priėmimas)
Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Buvo padaryta pertrauka. Yra redakciniai pataisymai, t. y. vietoj 2016 m. sausio 1 d. – 2017 metų, vietoj 2017 metų – 2018 m. sausio 1 d. Ar galime pritarti? Pritariame. Motyvų prieš, už nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 63, prieš – 3, susilaikė 21. Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
12.19 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl krikščionių ir kitų religinių mažumų genocido Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje“ projektas Nr. XIIP-3540(2) (priėmimas)
Seimo rezoliucijos „Dėl krikščionių ir kitų religinių mažumų genocido Irake ir Sirijoje“ projektas. Gerbiamasis M. Adomėnas. Norite per šoninį? Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tiesų iniciatoriai ir frakcijos sutarė dėl to, kad rezoliucija būtų redaguojama pagal Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas. Todėl siūlau iš karto balsuoti dėl redagavimo, grąžinimo iniciatoriams tobulinti ir redakcinės grupės sudarymo.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar supratote, kolegos, nes mes galime arba priimti rezoliuciją be pataisų, arba grąžinti redaguoti? Primenu redakcinę komisiją: A. Lydeka, A. Dumbrava, V. Matulevičius, B. Juodka, M. Adomėnas, V. Gedvilas ir R. Tamašunienė. Iš viso septyni, po vieną iš frakcijos. Ar galime bendru sutarimu sutarti? Sutariame. Ačiū. Tada procesas po redakcinės komisijos.
12.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektas Nr. XIIP-3010(2) (svarstymas)
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektą. Svarstymo stadija. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Kadangi jo nematau, prašau gerbiamąjį S. Šedbarą. Ruošiasi M. Petrauskienė. Jeigu nėra, kas nors iš komiteto.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra vienas iš didelio paketo projektas, kurį komitetas jau apsvarstė ir siūlo pritarti. Tai yra projektas dėl vadinamojo didžiojo teismų jungimo, kada Lietuvoje apylinkių teismai bus didesni, dabartiniai teismai, kurie yra visose teritorijose, rajonų, savivaldybių teritorijose, lieka, tačiau jie bus pavadinti Teismų rūmais, o tam tikruose centruose bus patys teismai. Pavyzdžiui, Vilniaus regiono apylinkės teismas, kaip ir yra Vilniaus rajono teismas, taip ir bus, tačiau bus Trakų rūmai, galbūt ir Elektrėnų, jeigu taip nutars Vyriausybė, Šalčininkų, Švenčionių ir t. t. Lygiai taip pat ir apie kitus didesnius miestus atsiras Teismų rūmai.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad galės bylos būtų paskirstytos pagal krūvius ne vienam teismui, kai yra, sakykim, viename teisme šimtas bylų, kitame teisme tuo pat metu – dvidešimt bylų. Tos bylos galės būti perskirstomos. Tačiau pagrindinis principas, dėl ko gali kilti abejonių, yra tai, kad byla atsidurs ten, kur yra patogiausia bylininkams, kur yra ieškovai, atsakovai, daugiausia liudytojų. Kitaip sakant, patys teismai neišnyksta, tik jie yra sujungiami, sustambinami. Štai tokio pobūdžio yra projektas. Pirmasis iš to paketo projektas yra pats Seimo nutarimas. Priėmus šitą nutarimą, gali būti pradėti rengti… Iš esmės yra parengti kiti teisės aktai, bet juos galima svarstyti komitete, o po to teikti Seimui ir pradėti tą didelį reorganizavimo projektą. Klausymuose yra sutarta, komitetas taip ir siūlo, kad pats sujungimas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d., kad ateinančiais metais būtų tai apsvarstyta, nuo 2017 metų atsidurtų biudžete reikalingos lėšos ir nuo 2018 metų jungimo procesas startuotų. Tokį projektą komitetas svarstė gruodžio 9 dieną ir bendru sutarimu už jam pritarė. Siūlome Seimui šitam nutarimo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Prašom. A. Strelčiūnas. Labai ačiū.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė projektą, priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-3010 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisėjų tarybos argumentus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nuomonės už, prieš. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimui? Ačiū. Pritariame.
12.23 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 5, 7, 20, 21, 24, 26, 30, 31, 32, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91, 411 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-2453(2) (svarstymas)
Pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo dviem straipsniais įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską labai norėčiau rasti, nes čia daug jo įstatymų ir toliau bus. Galbūt vėl galėčiau paprašyti S. Šedbarą dėl Pilietybės įstatymo? Ruošiasi B. Juodka.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį projektą gruodžio 9 dieną ir taip pat bendru sutarimu už šitam projektui pritarė. Esmė šito projekto, kolegos, yra ta, kad tai yra susiję su tuo, jog asmuo, kuris gimęs kitoje šalyje, pagal teritoriją įgyja pilietybę, kad jis jos neprarastų, kaip yra iki šiol, sulaukęs tam tikro amžiaus.
Aš noriu, kolegos, priminti, kad praeitoje kadencijoje mes tokią normą jau buvome priėmę. Ji buvo išbraukta po Respublikos Prezidento veto, todėl komitetas bendru sutarimu tai nuostatai pritarė ir siūlo Seimui dar kartą būti tos pačios nuomonės, kokios mes buvome praeitoje kadencijoje, ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu B. Juodką. Ruošiasi M. Petrauskienė.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas gegužės 20 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms pritarė Užsienio reikalų komitetas, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto pasiūlymams ir išvadoms. Tokiai formuluotei – bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateiks V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo papildomas komitetas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo. Leiskite jums pristatyti išvadą. Seimo kanceliarijos Teisės departamento kai kurioms pastaboms pritarėme, kai kurioms nepritarėme, kitoms pritarėme iš dalies. Taip pat pritarėme Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui siūlėme atsižvelgti į pataisas. Seimo narys A. Patackas. Čia buvo jo nuomonė, mes jai pritarėme.
Mūsų komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo nario A. Patacko pasiūlymą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms komitetas pritarė, patikslinti įstatymo projekto nuostatas, apibrėžti pilietybės išsaugojimo sąvoką, įvardinti turėtas Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo (negrąžinimo) sąlygas šią teisę turintiems subjektams ir jų teisinius požymius bei teises ir pareigas. Bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto išvadą… M. Adomėno nemačiau. Yra, atsiprašau. Galvojau, kad jūs jau su pabėgėliais. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šių metų gegužės 20 dieną Seimo Žmogaus teisių komitetas svarstė Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir dėl pritarimo teikiamam įstatymo projektui už balsavus 2, susilaikius 5 komiteto nariams nutarta siūlyti įstatymo projektą atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu B. Vėsaitę – Konstitucijos komisija. Jums leidus, aš perskaitau jų išvadą: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisoms ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Konstitucijos komisijos pateiktas pastabas.
Ar galime balsuoti? Balsuojame.
Už balsavo 63, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo Pilietybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo dviem straipsniais įstatymo projektui pritarta.
12.29 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 67, 170 ir 171 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2951(2) (svarstymas)
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto trijų straipsnių pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – V. Gapšys, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gal prisimenate?
V. GAPŠYS (DPF). Komiteto sprendimas – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Labai ačiū. P. Urbšys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Gerbiamoji V. V. Margevičienė aukojasi dėl kolegų. (Balsai salėje) Dėl Lietuvos, aš suprantu, klaida. Išvadą pateikia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo papildomas komitetas. Jo išvada yra tokia: mes iš esmės pritarėme Statuto pakeitimo projektui ir siūlome pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarėme bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Pritariam. Ačiū.
12.31 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2321 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 14213 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3718ES (svarstymas)
Svarstome kompleksinį Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2321 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 14213 straipsniu įstatymo projektą. (Balsai salėje) Supratau. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Matau, uždusęs atbėgo. Bėkite tiesiai į tribūną. Jūs siūlote atmesti, aš jums palengvinsiu darbą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2321 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 14213 straipsniu įstatymo projektą. Komitetas siūlo atmesti kaip neaktualų, nes nėra tikslinga keisti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kurio nuostatos įsigaliotų 2016 m. kovo 2 d. ir galiotų mažiau nei mėnesį, nes nuo balandžio mėnesio įsigaliotų naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas. Komitetas pritarė toms pačioms nuostatoms Administracinių nusižengimų kodekso, todėl siūlo šį projektą atmesti. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už, prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Ar pritariame komiteto siūlymui atmesti kaip neaktualų įstatymo projektą? Balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip. (Balsai salėje)
Už – 68, prieš nėra, susilaikė 1. Komiteto sprendimui pritarta, projektas atmestas.
12.33 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 372 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3719(2) (svarstymas)
Svarstome Administracinių nusižengimų kodekso 372 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. J. Sabatauską kviečiu pristatyti išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 372 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas pritarė bendru sutarimu iniciatorių pateiktam projektui ir siūlo po svarstymo stadijos sujungti su kitais Seime apsvarstytais Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų įstatymų projektais: projektu Nr. XIIP-3848 ir Nr. XIIP-3566, ir teikti priimti kaip vieną jungtinį įstatymo projektą. Už sprendimą pasisakė bendru sutarimu visi komiteto nariai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui sujungti tris projektus? Pritariame po svarstymo. Ačiū.
12.34 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 243, 309, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3566(2) (svarstymas)
Svarstome Administracinių nusižengimų kodekso trijų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą. Svarstymo stadija. Kviečiu J. Sabatauską. Projektas Nr. XIIP-3566(2). Ruošiasi A. Salamakinas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 243, 309, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą ir, atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas bei pritaręs papildomo Aplinkos apsaugos komiteto nuomonei, pritarė patobulintam įstatymo projektui. Kaip aš ir minėjau prieš tai, siūlė priėmimo metu svarstyti jungtinį projektą. Taigi komitetas bendru sutarimu pritarė šiai išvadai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti? Pritariame.
12.36 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5121, 842, 224, 242 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3567ES (svarstymas)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu J. Sabatauską. Siūlote atmesti. Projektas Nr. XIIP-3567.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas, atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, siūlo atmesti kaip neaktualų, nes nėra tikslinga, kaip aš minėjau, keisti dabar Administracinių teisės pažeidimų kodekso, kad jis galiotų labai trumpai, nes balandžio mėnesį įsigalioja naujasis Nusižengimų kodeksas, todėl komiteto nariai pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gal jūs likite tribūnoje, nes kitas – vėl jums reikės.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai atmesti įstatymo projektą kaip neaktualų? (Balsai salėje) Norite balsuoti?
Balsuojame. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip. Bus projektas Nr. XIIP-2716.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis…
PIRMININKAS. Palaukite! Už balsavo 65, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta komiteto nuomonei atmesti įstatymo projektą.
12.37 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161, 166 ir 167 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2716(2) (svarstymas)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161, 166 ir 167 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, taip pat siūlo atmesti kaip neaktualų, jis galiotų labai trumpai, nes jau yra priimtas Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame realizuotos iš esmės tos pačios nuostatos. Komitetas priėmė sprendimą bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Jau balsavome praeitą kartą. Ačiū. Pritariame – atmesti.
12.38 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3590 (svarstymas)
Ir paskutinis iš šios serijos įstatymų – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Tribūnoje J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, taip pat iš dalies į Žemės ūkio ministerijos pastabą, komitetas siūlo, bet, nepritaręs Kaimo reikalų komitetui, komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į gautas pastabas, siūlymus dėl būtinybės sistemiškai peržiūrėti priimtą Administracinių nusižengimų kodeksą ir įvertinti, ar neužtenka dabartinio teisinio reglamentavimo ir kodekse numatytų institucijų, kad būtų užtikrintas reglamento Nr. 507/2008 įgyvendinimas dėl būtinybės, visų pirma, keisti specialųjį Pluoštinių kanapių įstatymą, jame nustatant tam tikras teises institucijai, o tik vėliau koreguoti Administracinių nusižengimų kodeksą. Jeigu į Administracinių nusižengimų kodeksą įtrauktinas naujas subjektas, turėsiantis teisę surašyti administracinius nusižengimų protokolus, svarstytinas klausimas, ar nereikėtų sistemiškai peržiūrėti ir kitus kodekso straipsnius, kurie galimai patektų į šios institucijos nagrinėjamo sritį. Už tokią komiteto išvadą pasisakė 5 komiteto nariai, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Ar galime bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? Galime. Ačiū. Grąžiname. Pritariame komiteto nuomonei.
12.40 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 191 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2342, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2343, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2344, Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2345, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2346, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2347 ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2348 (pateikimas)
Svarstome kompleksinį klausimą, tiksliau, pateiks Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių, Elektros energetikos, Gamtinių dujų, Šilumos ūkio, Suskystintų gamtinių dujų, Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymų projektus. Tribūnoje – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teikiu keletą įstatymų pataisų, bet iš esmės tuose įstatymuose įvedamas dalykas, kad sąnaudomis pagrįstomis kainomis… kad investicijų grąža būtų ne didesnė kaip 2,5 %, tai yra kad energetikos įmonės nesistengtų kuo daugiau investuoti, o paskui kuo daugiau gauti pajamų iš to, kad tų investicijų grąžą reikia atpirkti ir tokiu būdu kelti energetikos išteklių kainas, ir didinti tarifus žmonėms mokėti už vandenį, šilumą, elektrą, šiukšles ir kitus dalykus. Toks būtų mano pasiūlymas Seimui priimti tokį įstatymą. Tada būtų lengva Kainų ir energetikos komisijai reguliuoti kainodarą.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti… Minutėlę, tuoj grąžins klausiančius. Man atrodo, E. Jonyla buvo pirmas užsirašęs. Nematau. Gerbiamasis Jonyla! Edmundai, ar norite klausti pranešėjo? Jau nenori. B. Vėsaitė irgi nenori. K. Masiulis – nenori. A. Anušauskas irgi nenori. Ačiū.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai už ir prieš? Nėra. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo įstatymų projektų paketui? Atsiprašau, įvyko nesusipratimas, įsijungė alternatyvus balsavimas. Įjungiame teisingą balsavimą. Nėra alternatyvų.
Už įstatymų paketą balsavo 54, prieš nėra, susilaikė 10. Pagrindinis komitetas dėl visų yra Ekonomikos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti… Aš pasitikrinau, ar tikrai visi. Aplinkos apsaugos komitetas. Dar yra dėl paskutinio ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl dviejų – Šilumos ir Geriamojo vandens įstatymų. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
12.43 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3217 (pateikimas)
Svarstome Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pateikimo stadija. K. Daukšys užmiršo iš to džiaugsmo. Prašom į tribūną. Pateikimo stadija.
K. DAUKŠYS (DPF). Atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu įstatymo pataisą, pagal kurią numatoma, kad bankai, kaip ir mažmeninės prekybos įmonės, turėtų dominuojančią padėtį ne nuo 40 % užimamos rinkos, bet nuo 30 % arba nuo 55 % rinkos, jeigu trys bankai užima, tai irgi būtų dominuojanti padėtis. Tas įstatymas leistų Lietuvos bankui griežčiau kontroliuoti bankų veiklą, žiūrėti, kaip jie priima sprendimus dėl palūkanų, dėl sutarties sąlygų, dėl kitų dalykų, nes mes matome, kad šiandien faktiškai 4 bankai užima didžiąją dalį Lietuvos rinkos.
PIRMININKAS. Jūsų, mačiau, nori klausti vienas Seimo narys. S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai trumpą klausimą. Ar derinote šitą siūlymą su Lietuvos banko pozicija? Ačiū.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų tai su Lietuvos banku šito siūlymo nederinome, bet tai yra siūlymas dėl to, kad Lietuvos bankas turėtų galimybę griežčiau kontroliuoti. Šiandien dominuojanti padėtis sukelia tam tikrų pasekmių toms įmonėms, kurios užsiima, pavyzdžiui, mažmenine prekyba. Tai lygiai tas pats ir čia. Bankams, kurie turi didesnę rinkos dalį negu 30 %, bus tam tikros pasekmės, didesnė kontrolė. Aš manau, Lietuvos bankas susitvarkys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už ir prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. R. J. Dagys sako, papildomas bus Biudžeto ir finansų komitetas. Gerai, išgirdome jūsų balsą.
Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad V. Gapšys dar nesurinko 29 parašų. Gerbiamasis Vytautai! Jis nenori. Ar surinkote 29 parašus? (Balsai salėje)
12.46 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3512 (pateikimas)
Tada kviečiu A. Skardžių pristatyti rezervinį 3 klausimą, kuris vadinasi Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatyme išties yra tam tikra spraga, nes turtas yra ne tik valstybės ir savivaldybių, bet ir kai kurios įmonės, kaip jūrų uostas, geležinkeliai, valdo valstybei išskirtine teise priklausantį turtą. Šiuo atveju jie laisvai negali disponuoti šiuo turtu, tačiau tą turtą gausina, investuoja, vysto tą turtą.
Įstatymo pataisa labai trumpa – įtraukiamas į bendrąjį Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymą ir turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė. Vienu sakiniu papildomas 6 straipsnis. Todėl prašyčiau pritarti. Yra įmonių, valstybės valdomų įmonių prašymas, kad jos galėtų tą turtą apskaityti, tiesiog priimti dar šioje sesijoje, kadangi įstatymo projektas buvo registruotas pačioje sesijoje pradžioje.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų niekas nenori paklausti.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Siūlyčiau Ekonomikos komitetą.
PIRMININKAS. Nesijaudinkite, mes viską padarysime. Dėkojame už pasiūlymus. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Balsuojame dėl Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kas pritaria, spaudžia mygtuką „už“, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už balsavo 52, prieš nėra, susilaikė 10. Pritarta įstatymui po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūlomas Audito komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Ekonomikos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
A. Skardžius – per šoninį mikrofoną.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi tai išties labai trumpa pataisa, galbūt būtų galima apsiriboti vieninteliu pagrindiniu Ekonomikos komitetu. Ir dar spėtume apsvarstyti šioje sesijoje.
PIRMININKAS. Šitoje sesijoje – labai abejoju.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Tada mano siūlymas būtų pagrindiniu komitetu skirti Biudžeto ir finansų komitetą kaip atsakingą už valstybės turto valdymą.
PIRMININKAS. Gerai. O pagrindinį palikti Audito komitetą?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Pagrindiniu komitetu skirti Biudžeto ir finansų komitetą, o visi kiti galėtų būti papildomi komitetai.
PIRMININKAS. Supratau. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Kadangi kalbama apie valstybės turtą, tai galbūt paprašykime ir Vyriausybės nuomonės?
PIRMININKAS. Vyriausybės išvados. Gerai. D. Jankauskas – per šoninį mikrofoną.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Posėdžio pirmininke, aš siūlau tiesiog balsuojant apsispręsti, ar Audito komitetas, ar Biudžeto ir finansų komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, taip, aš ir noriu pasiūlyti. Balsuojame. Kas pritariate, kad pagrindinis komitetas būtų Audito komitetas, spaudžia už, kas galvoja, kad pagrindinis turi būti Biudžeto ir finansų komitetas – prieš.
Už Audito balsavo 32, už Biudžeto – 28. Pagrindinis – Audito komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai ir Vyriausybės nuomonė. Labai ačiū.
12.51 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3407 (pateikimas)
V. Gapšys surinko 29 reikiamų Seimo narių parašus ir kviečiu jį į tribūną pateikti Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Projekto idėja nėra visiškai nauja, ji kilo pasižiūrėjus į užsienio šalių praktiką, pamačius, kad užsienio valstybėse jaunimas ir sportas yra iškeliamas į Vyriausybės lygmenį, t. y. jiems yra atstovaujama ir aiškiai įvardijama ministrų portfelių pavadinimais, todėl nekuriant naujos ministerijos, pabrėžiu: jokių naujų ministerijų nekuriant, siūlau sujungti dabartinę Kultūros ministeriją, į jos sudėtį įtraukti Sporto departamentą ir Jaunimo reikalų departamentą, kuris šiuo metu priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, ir sukurti Kultūros, jaunimo ir sporto ministeriją. Tai būtų ta pati Kultūros ministerija, išplėstos funkcijos. Naujų institucijų neatsirastų.
Manau, būtų galima supaprastinti valdymą, kartu būtų atstovaujama ir jaunimo interesams. Galiu pasakyti, kad Lietuvos jaunimo organizacijų taryba yra pasisakiusi dar prieš keletą metų, kad jaunimo interesai taip pat galėtų būti aiškiau išreikšti Vyriausybės atstovaujamoje srityje, ir šiuo atveju aš manau, kad jaunimo atstovavimas ministro portfeliu suteiktų ir tam tikrą statusą, ir kalbantis dėl biudžeto būtų galima turėti aiškesnes pozicijas.
Todėl aš manau, kad toks pasiūlymas įsigaliotų nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. pasikeitus Vyriausybėms, t. y. nebūtų galima sakyti, kad čia iš ko nors atimame ir panašiai. Politinės partijos galėtų pasiruošti tokiam pasikeitimui lygiai taip pat kalbėdamos ir rinkimų kampanijų metu. Todėl manau, kad valstybės biudžeto lėšos būtų taupomos. Siūlau šiam pateikimui pritarti ir pradėti svarstyti tą klausimą.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti tik 11. Deja, tiek nespėsime, laikas trumpas. K. Masiulis užsirašęs. Nėra. E. Jonyla. Prašom.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, sakykite, ar nereikėtų Vyriausybės išvados ir žvelgiant į dokumentus, kuriuos esate pateikę, kažkaip trūktų ir finansinio skaičiavimo. Kokia vis dėlto ta nauda? Mes jau matėme, kai keičiasi ministerijos, sakykime, kai atsiskyrė Energetikos ministerija, tai buvo sakyta, kad ten papildomai dirbs 5 žmonės, tačiau dabar jau jų koks 60. Ar neatsitiks ir su šiuo projektu, kaip jūs siūlote? Dėkoju.
V. GAPŠYS (DPF). Dėl Vyriausybės išvados prieštaravimų neturiu, bet, kaip ir kalbėjau, aišku, šis projektas įsigaliotų nuo 2017 metų, todėl laiko tam yra.
Dėl Energetikos ministerijos palyginimas nėra analogiškas, nes Energetikos ministerijos atveju buvo atskelta nauja ministerija, t. y. atsirado nauja institucija. Šiuo atveju būtų jungiama, t. y. apibendrinama. Sporto departamente galima būtų sumažinti aptarnaujančio personalo, lygiai taip pat Jaunimo departamento perkėlimas, todėl šiuo atveju tikrai papildomų lėšų nereikėtų. Priešingai – taupoma, nes etatų natūraliai reikia mažiau, kad aptarnautų vieną sritį. Aš manau, kad Vyriausybės išvadai neprieštarauju. Jei Vyriausybė paskaičiuotų papildomai, kokia ta nauda būtų, manau, tai palengvintų projekto svarstymą ateityje.
PIRMININKAS. Klausia K. Bartkevičius. Gerbiamieji kolegos, būkite geri, atsisėskite, jūs užstojate klausiantį. Labai ačiū.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Norėjau jūsų paklausti, kiek visa ta reorganizacija kainuotų plius minus?
V. GAPŠYS (DPF). Natūralu, kad tam tikras lėšų skaičius būtų, tai blankų pakeitimas ir panašiai, bet tai nesudarytų ypatingų, o ekonominis efektas būtų didesnis vien dėl to, kad etatų sujungimo atveju sumažėtų. Ir aš manau, kad bendras pasiektas rezultatas – kad ir sporto bendruomenė turėtų savo aiškų atstovavimą ministerijos lygmeniu. Juo labiau aš nesakau, kad dabar nėra visiškai atstovaujama, tačiau puikiai suprantate, kad dalyvavimas (šiuo atveju ministerijos pavadinime įrašomas) ministrui suteikia labai didelį svorį atstovaujant ir Vyriausybei. Aš manau, kad tai palengvintų. Bet, kaip minėjau, tai yra nuo 2017 metų. Šios kadencijos tai jau neliestų.
PIRMININKAS. Klausia M. Mackevičius.
M. MACKEVIČ (LLRAF). Vis dėlto ar preliminariai nors paskaičiavote, kiek čia kainuos, kaip bus šie etatai sumažinti, kiek lėšų bus panaudota. Vis dėlto ar paskaičiavote truputį?
Ir dar vienas, jūs sakote, kad jaunimas lyg ir už. O kaip sportininkai, valdininkams sportininkai, kaip Vidaus reikalų ministerija, ar jie noriai atiduos šį Sporto departamentą naujai ministerijai?
V. GAPŠYS (DPF). Dėl to ir darau tai specialiai kadencijų sandūroje. Kadencijų sandūroje yra lengviau kalbėtis ir politinio jautrumo tokio didelio nėra, kai ne tam ministrui, kuris dabar yra, reikėtų atiduoti, o perimtų tiesiog naujas būsimas ministras, kad nebūtų tų jautrumų ir kad nebūtų politinių išvedžiojimų. Su Sporto departamentu esame kalbėję, Sporto departamento dabartinis vadovas tam neprieštarautų, mano, kad čia yra tam tikros logikos, kaip sakiau, su jaunimo atstovais, LiJOTʼu esame kalbėję, su socialinės apsaugos ir darbo ministre esame kalbėję šiuo klausimu, kultūros ministru esame kalbėję šiuo klausimu. Visi tie asmenys yra pozityviai nusiteikę, kad būtų svarstomas tas projektas ir įvertinamas. Dėl kainos. Aišku, man yra sudėtinga apskaičiuoti tokio projekto… Aš čia galėčiau tik spekuliuoti, bet nenoriu užsiimti ir klaidinti. Tuos skaičiavimus geriau padarys jau pačios institucijos veikiant. Bet viena aišku, kad tai yra sujungiama, o ne išskaidoma. Institucijų daugiau neatsiranda, todėl taupymas yra galimas.
PIRMININKAS. Klausia G. Jakavonis.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis Vytautai, Europoje ir pasaulyje daug įvairių modelių ir daug kur tas pats variantas yra prie vidaus reikalų ministerijų. Man atrodo, kad Lietuvoje visą laiką buvo kaip šuniui penkta koja Vidaus reikalų ministerijai tas sportas, nes turi ganėtinai kitų rimtų užsiėmimų. Čia – kaip pašalinis. Latvija apskritai net neturi Sporto departamento. Jie ten sprendžia per Olimpinį komitetą, per federacijas. Bet ar jums neatrodo, kad tos šakos – sportas ir kultūra – turi tik vieną lygmenį, kad jie abu garsina Lietuvą, bet ar šis kultūros ir sporto derinys nepaliks vienas kito šešėlyje? Jei tos ministerijos vadovas bus sportininkas arba, atvirkščiai, bus kultūrininkas? Kad vėl tokie dalykai nelabai suderinami tarpusavyje.
V. GAPŠYS (DPF). Mes stengiamės, kad ministrai būtų profesionalūs politikai ir atstovautų toms sritims kompetentingai. Šiuo atveju nemanau, kad būna teisinga, kad vien dėl to, kad vienoks pavadinimas yra ministerijos, ir būtinai tik tos srities specialistas turi būti. Kartais požiūris iš šalies yra labai sveikas ir sveikintinas. Aišku, sunku pasakyti ir ten tuos bendrus vardiklius būtų galima vardinti bendrai, kaip valdymo požiūriu yra panašios struktūros, tarkime, tų pačių pinigų dalinimo klausimu. Tačiau jeigu vertinsime visumą, tai koks bendrumas dabar yra tarp Vidaus reikalų ministerijos ir sporto? Lygiai taip pat policija, ugniagesiai ir sportas. Kad jie sportuoja? Taip. Bet gal ir kultūros žmonės sportuoja. Aš manau, kad šiuo atveju tiesiog išskiriame tas sritis ir parodome jų svarbą Vyriausybės lygmeniu ir tam ministrui, kuris atstovautų portfelio pavadinimui, kaip aš kartais įvardinu, turėti tas sritis būtų lengviau. Juo labiau kad, žiūrint į europinę dimensiją, lygiai taip pat ministras, dažniausiai kitų šalių kultūros ministras, lieka ir sporto tarybose. Mūsų atveju važiuoja du skirtingi ministrai. Nesakau, kad vien dėl Europos tai būtina padaryti, jokiu būdu, Europa to nereikalauja, bet aš manau, patį valdymą lygiai taip pat supaprastintų.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt kažkiek racijos čia ir yra, bet man kyla klausimas: kodėl blogai dabar dirba sportas ir ką blogai daro jaunimas ir organizacijos? Manau, kad pagrindiniai trūkumai yra finansavimo stoka, būtų galima padaryti ir daugiau. Man kai kur čia matyti susikirtimas. Pavyzdžiui, jeigu tai priklausys Kultūros, kaip jūs minit, sporto ir jaunimo ministerijai, tai kaip sporto bazės? Jos iš esmės bendruoju lygiu yra mokyklų, savivaldybių dispozicijos, tai čia susikerta su švietimo sektoriaus kompetencija. Ar jūs jau turite planą, kaip išeiti iš tokių galimų situacijų, ar čia tik yra pasiūlymas, reikalaujantis labai plačios diskusijos ir svarstymo?
V. GAPŠYS (DPF). Diskusijos visada reikalingos, aš tą projektą teikiau gana anksti, kad būtų galima tai daryti, tai yra iki 2017 metų dar likę metai, todėl mes turėtume puikią progą padiskutuoti. Žinote, aš kartais įvardinu Kultūros, jaunimo ir sporto ministerija, galima įvardinti Sporto, kultūros ir jaunimo arba Jaunimo, sporto ir kultūros, didelės reikšmės neturi, kaip tuos žodžius sudėliosime. Bet principas yra tas, kad sportas pakeliamas į ministerijos lygmenį, tai yra sportas, jaunimo reikalai.
Dėl finansavimo. Savaime galbūt tai neišspręs finansavimo klausimo, tačiau aš puikiai matau ir iš mūsų, baisiai nepeikdamas, bet kartu suprasdamas socialinės apsaugos ir darbo ministrę, kai ji ateina kovoti dėl biudžeto, tai, natūralu, pradeda kalbėti nuo pensininkų, neįgaliųjų, tų grupių, kurios yra gana didelės ir jautrios. Kai biudžeto klausimas prieina prie jaunimo, kai tikrai palyginti nedidelės biudžeto eilutės yra jaunimo sričiai, tada sako: čia jau viską gavote, jaunimui galbūt taip nėra aktualu. Pone Ažubali, jeigu galima, aš kalbu su ponu Sergejumi. Labai atsiprašau, kad sutrukdžiau jums. Manau, šiuo atveju vien jau simbolinis pavadinimas suteiktų ministrui pakankamą svorį toms sritims atstovauti ir dėl jų kovoti. Nesakau, kad dabartiniai ministrai nekovoja, bet svoris būtų gerokai stipresnis, ir jaunimas, beje, to pageidavo. Sporto departamentas taip pat išsakė pozityvų požiūrį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, dar bus diskutuojama. Siūlau baigti diskusijas, laikas baigėsi. Motyvai. K. Masiulis – už. Jo nėra. V. Skarbalius – už.
V. SKARBALIUS (DPF). Iš tikrųjų džiaugiuosi pateiktu projektu. Kaip minėjo pranešėjas, dar metai liko diskusijoms ir manau, kad per tuos metus būtų galima nemažai išdiskutuoti ir pagaliau jaunimą ir sportą pakelti aukščiau, į ministerijos lygmenį. Aš visus kviečiu palaikyti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Šiuo metu jis ir yra pakeltas į ministerijos lygmenį. Manau, tai visiškai nelogiškas sprendimas. Jeigu būtų siūlymas prie Vyriausybės, tai būtų galima suprasti, kad norima pakelti į aukštesnį lygmenį. O gal prie švietimo, nes švietimo sistemai priklauso visos mokyklos: pradinės, vidurinės, universitetai. Tai irgi būtų kažkiek logikos, vis tiek ir mokyklose, visose švietimo įstaigose taip pat yra įvairių sporto šakų. Manau, kad tai visiškai nelogiškas siūlymas, todėl aš negaliu tokiam pritarti.
Antras dalykas. Mes šiuo metu matome Olimpinio komiteto ir Sporto departamento konfliktus, galbūt reikėtų ieškoti visiškai kitokio sprendimo, kaip sujungti šias institucijas, kad sporto srityje būtų vientisesnė politika. Manau, kad dar reikėtų pasvarstyti, bet tokiam variantui tikrai negalima pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Už balsavo 26, prieš – 8, susilaikė 35. Projektui nepritarta.
Pagal mūsų Statutą siūlome arba atmesti, arba grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas pritariate atmetimui, balsuojate už, kas už tobulinimą – prieš. (Balsai salėje)
Už balsavo 34, prieš – 29. Projektas atmestas.
Reikia 36. Grąžiname tobulinti, ieškokite kitų ministerijų, jaunesnių gal. Negalime, pritrūko balsų.
Gerbiamieji kolegos, rezervinis 6 klausimas, po to bus pirmas. Penktas.
13.07 val.
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 penktojo skirsnio pavadinimo ir 3.154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3766 (pateikimas)
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo penktojo skirsnio pavadinimo ir 3.154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. J. Požela ir 48 Seimo nariai.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, laba diena. Pristatau 14 Seimo narių parengtą Civilinio kodekso pakeitimą. Jo esmė yra labai paprasta. Kolegos, jūs turbūt kiekvienas žinote situaciją, kuri yra susidariusi su Lietuvoje ypač aktualia problema, susijusia su žmonėmis, šeimomis, kurios negali natūraliai susilaukti palikuonių. Deja, bet dabar parengtas įstatymas nėra paremtas mokslo žiniomis. Šiandien aš jums išsiunčiau Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų, taip pat Pacientų forumo laiškus, kur yra išreikštos abejonės ir nepritarimas dabar svarstomam įstatymo projektui.
Dėl ko yra svarstomas atskiras įstatymas? Tik todėl, kad šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse yra parašyta, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros reglamentuojamos atskiru įstatymu. Mūsų kolegų, 14 Seimo narių (labai džiaugiuosi ir ačiū, kad pasirašė visų frakcijų atstovai), projekto esmė yra tokia, kad mes siūlome keisti Civilinį kodeksą, kad pagalbinio apvaisinimo sąlygos, būdai ir tvarka būtų nustatoma Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos. Tai yra lygiai taip pat, kaip yra nustatomas visų kitų ligų gydymas. Seime neturėtume priimti sprendimų dėl ligos gydymo būdų, tai turime palikti specialistams ir medikams. Labai ačiū. Atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl vedimo tvarkos – J. R. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi šis klausimas tikrai yra labai svarbus ir kertasi su tuo, ką mes turėsime svarstyti ketvirtadienį, frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, nes šiuo metu salėje tiesiog nėra žmonių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rimantai, mes negalime, pradėjome procedūrą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nesvarbu, prašau daryti pertrauką pačios procedūros. Kada jūs paskelbsite pertrauką, jūsų reikalas, bet dėl pertraukos yra teisėtas prašymas.
PIRMININKAS. Gerai, užbaigsime klausinėti ir tada galėsime paskelbti. Baigsime procedūrą. Ar dabar balsuojame? (Balsai salėje)
J. POŽELA (LSDPF). Kolegos, prašau padaryti pateikimą, nes mes…
PIRMININKAS. Vis tiek yra teisiškai reglamentuotas prašymas padaryti pertrauką.
Balsuojame dėl pertraukos. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, balsuokite. Galima balsuoti už, prieš ir susilaikyti. (Balsai salėje)
Už pertrauką balsavo 21, prieš – 25, susilaikė 11. Pertrauka iki kito posėdžio.
J. POŽELA (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Vadinasi, popiet bus galima pratęsti. Ačiū.
13.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. XII-1937 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3861(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kviečiu 1 rezervinį klausimą pristatyti R. Žemaitaitį.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite pristatyti dėl įtraukimo į rudens sesijos darbų programą Kelių transporto kodekso 7 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime po pateikimo pritarti dėl rudens darbų sesijos? Pritariame.
Svarstymo stadija. Ar galima pritarti po svarstymo? Pritariame.
Priėmimo stadija. Balsuojame. Ar pritariame Seimo nutarimui dėl rudens sesijos darbų programos pakeitimo?
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 44, prieš nėra, susilaikė 6. Nutarimas „Dėl rudens sesijos darbų programos“ pakeitimo“ priimtas. (Gongas)
13.12 val.
Kelių transporto kodekso 7, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-3852(2) (pateikimas)
Kviečiu R. Žemaitaitį… Atsiprašau, M. Bastį – Kelių transporto kodekso 7 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti įstatymo projekto esmę. Lietuva yra atvira naujoms technologijoms: plėtojame elektroninį parašą, elektroninės valdžios vartus, turime sparčiausią belaidį viešąjį internetą pasaulyje. Taigi mums, įstatymų leidėjams, tenka pareiga prisidėti prie tokių naujų ekonomikos modelių, kaip dalijimosi ekonomikos, plėtros. Ekonomikos modelis toks naujas, kad net ir dalijimosi ekonomikos terminas atsirado vos praėjusiame dešimtmetyje. Natūralu, kad būdama didele naujove dalijimosi ekonomika reikalauja visiškai kitokio požiūrio ir į kai kuriuos tradiciniais laikomus sektorius.
Vienas tokių naujų sektorių yra pavėžėjimo paslaugos, kurios jau taikomos Lietuvoje. Tam, kad progresas nesustotų, mums taip pat tenka tam tikros pareigos, todėl su grupe Seimo narių tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos pasiūlėme Kelių transporto kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą. Pataisomis siekiame aiškiai sureguliuoti visas pavėžėjimo bendroves Lietuvoje bei nustatyti keleivių saugumo, vartotojų apsaugos ir konkurencijos skatinimo standartus ir įsipareigojimus. Numatomi kelių straipsnių pakeitimai, jų pataisomis siekiame patikslinti vartotojų saugumo ir konkurencijos apsaugos reikalavimus.
Kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad toks atnaujintas ir šiandienos ekonomikos realijas atitinkantis reglamentavimas sustiprins Lietuvos, kaip modernios ir inovatyvios šalies, įvaizdį. Turime ypatingą galimybę vieni pirmųjų Europoje pasiūlyti šiuolaikinės ekonomikos realybę atitinkantį teisinį pavėžėjimo paslaugų reguliavimą. Prašau pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis. Nėra. J. Razma. Nėra. S. Bucevičius. Prašom.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Yra, pirmininke. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Yra.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis Mindaugai, prašom pasakyti, ar aš teisingai suprantu, jūs sakote, kad pagyvins, viską padarys, pagerins konkurencijos sąlygas ir t. t., dabar mes įstatymą priimsime, nors nežinome, kaip dar jis bus priimtas, o šią paslaugą jau turime. Ar mes atgaline data norime įteisinti, ar mes nepadarėme kokių nors namų darbų iki tol, kol įsileidome tokią paslaugą? Kaip čia dabar yra? Aš nelabai suprantu pagal laiką.
M. BASTYS (LSDPF). Iš tiesų tokia paslauga jau yra pradėta teikti, tačiau įstatymais, kaip ir pristatydamas aš minėjau, tai nėra tinkamai reglamentuota. Manau, tai turėtų būti tinkamai reglamentuota, kad būtų aišku ir dėl keleivių saugos klausimų reikalavimų, ir kad būtų aiškiai reglamentuota ši paslauga. Manau, dėl to bus tik aiškiau. Šiandien tokia paslauga veikia, tik ji nėra aiškiai ir tinkamai įstatymais reglamentuota.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti – kas nedraudžiama, galima. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis kolega, sakykite, šalia šito įstatymo, matyt, reikėtų pakoreguoti ir mokestinius įstatymus, nes tos pavėžėjimo paslaugos taip pat bus susijusios su kainomis, su apmokėjimais ir atitinkamai su visa mokesčių sistema. Bent jau su ta dalimi, kuri susijusi su pavėžėjimu. Sakykite, kokios bus kitos korekcijos, kas jas darys ir kur tie kiti papildomi įstatymai arba mokestinių įstatymų pakeitimai, nes jų tikrai reikės?
M. BASTYS (LSDPF). Manau, kad svarstymo metu, jei matysime, kad tokių pataisymų reikia, bus galima įtraukti. Kaip ir buvo minėta, tokia paslauga šiandien yra pradėta taikyti ir su mokestiniais reikalavimais yra susitvarkoma tiek, kiek įstatymai gali apimti ir tokio pobūdžio paslaugą.
PIRMININKAS. Klausia P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
Gerbiamasis pranešėjau, iš tikro dabar viešojoje erdvėje dažnai yra kalbama apie tą vadinamąjį „Uber“ modelį, kurį jūs dabar čia pristatote, tačiau kai kurios valstybės atsisako tos paslaugos dėl konkrečių motyvų. Bet aš norėčiau užduoti ne tokį klausimą.
Mano klausimas būtų toks. Visuomet ateinant naujam rinkos dalyviui, į tai aštriai reaguoja jau esantys rinkos dalyviai. Ar jūs diskutavote su verslu, kuris šiuo metu teikia panašias paslaugas, ir jeigu diskutavote, kokia jų nuomonė? Ačiū.
M. BASTYS (LSDPF). Taip, yra tekę diskutuoti su verslo dalyviais, kurie teikia tokią paslaugą. Yra įvairių nuomonių. Šiandien ne paslaptis, yra e. taksi paslaugos, kurios yra panašaus pobūdžio, tačiau jos teikia ne visai tokią paslaugą, kaip čia yra siūloma. Manau, kad priėmus šias pataisas bus daugiau aiškumo, bus daugiau įpareigojimų, ir tokio pobūdžio nauja platforma taip pat turėtų taikyti reikalavimus, kurie šiandien yra taikomi ir taksi teikiamoms paslaugoms. Taip, yra keletas valstybių (jūs, ko gero, turėjote omeny Europos Sąjungą), kurios tam nepritarė. Aš manau, kad yra sunku priimti naujoves. Šiuo atveju, manau, kad Lietuva yra moderni šalis ir naujoves gali priimti be didelių prieštaravimų.
PIRMININKAS. Ačiū už naujoves, gerbiamasis kolega. Matau tik norinčius kalbėti už. Gal balsuojame. S. Bucevičius tikrai pritaria, nes norėjo kalbėti už. O „Uber“ priešininkų nėra.
Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas. Petrai Gražuli, ar norite prie modernaus prisiliesti? Labai ačiū.
Už balsavo 46, prieš nėra, susilaikė 4. Kelių transporto kodekso 7 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
13.21 val.
Seimo nutarimas „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai“ projektas Nr. XIIP-2035 (pateikimas)
Mes turime dar vieną rezervinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai“ projektą. Kiek suprantu, pristatys G. Purvaneckienė.
Atsiprašau, dėl prieš tai buvusio įstatymo reikia Vyriausybės išvados. Taip, fiksuojame. Ačiū.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo narių grupės vardu pristatau Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai“ projektą. Norėčiau priminti, kad Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad kitos, netradicinės religinės bendrijos gali pretenduoti į valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą praėjus 25 metams nuo jų pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje. Taip pat reikia Teisingumo ministerijos išvados.
Taigi pagal šias dvi sąlygas Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga, kuri iš pradžių vadinosi sekmininkais ir paskui perėmė tas teises, buvo įkurta 1912 metais Biržuose. Pirmieji įstatai buvo įregistruoti 1923 m. rugsėjo 13 d. Biržų apskrities viršininko įstaigoje. 1930 metais Lietuvos Respublikos švietimo ministras leido Biržų evangelikų krikščionių drauguomenei, kaip ji tuomet vadinosi, laikinai vesti ir tvarkyti metrikaciją. Tą galėjo daryti tik pripažintos bendruomenės.
Šiuo metu ši bendruomenė vienija 1852 narius ir nuo 2001 metų iki 2011 metų padidėjo 42 %.
Yra gauta atsiliepimų iš Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Vilniaus pedagoginio universiteto Visuomenės istorijos katedros, taip pat gautos Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro ekspertų išvados.
Jų ekspertų išvados leidžia teigti, kad sekmininkai nuo XX amžiaus pradžios įsiliejo į Lietuvos istoriją, turi dešimtmečius susiformavusią visuomenės atramą. Bendrija dalyvauja visuomenės gyvenime, aktyviai veikia labdaros ir socialinės pagalbos projektuose, padeda žmonėms atsikratyti priklausomybių, rūpinasi vaikų dienos centrais, organizuoja labdaringą medicinos pagalbą, dalyvauja teikiant dvasinius patarnavimus nuteistiesiems, vykdo švietėjišką veiklą.
Galiu pasakyti, kad esu šiek tiek susipažinusi su Biržų bendruomenės veikla. Išties ten yra įsteigtas centras rizikos šeimų vaikams, dirba labai gerai. Reikia pripažinti, kad kartais mūsų savivaldybių institucijos ten, kur yra blogiausia, kur vaikų sąlygos, sakykime, ne visai sanitarinės ir panašiai, nelabai nori eiti, o ši bendruomenė priglaudžia tokius vaikus savo centre ir jiems padeda. Kai ten buvau, atbėgdavo vaikų; atėjo mergaitė, kuri klausė, ar priims tą naktį ją nakvoti, nes mama vėl geria. Žodžiu, jie ištiesia pagalbos ranką kiekvienam vaikui. Sakau, mūsų socialiniai skyriai būdami nelabai arti žmonių kartais ir nesusitvarko.
Taip pat jie padeda žmonėms, kenčiantiems dėl priklausomybės nuo narkotikų ar alkoholio, dirba su nuteistaisiais, kuriuos ne visada pasiekia valstybės ir savivaldybių programos.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja!
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, mes dabar dėl pripažinimo diskutuojame, o ne dėl veiklos.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Tai priklauso nuo veiklos. Bendruomenė yra labai taiki, jokio ekstremizmo, dalyvauja su kitomis koncesijomis.
PIRMININKAS. Užduos klausimus ir atsakysite. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pranešėja, sakykite, kaip giliau susipažinusi, kiek iš viso Lietuvoje yra pripažintų religinių bendruomenių? Pirmas klausimas.
Antras klausimas. Ar šis nutarimas iš esmės nėra parengtas tam, kad būtų galima prieiti prie pripažintoms religinėms bendruomenėms skiriamų valstybės biudžeto lėšų? Ačiū.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Aš galvoju, kad jeigu bus pripažinta kaip ir kitos, tai turės tokias pačias teises. O kiek iš viso pripažintų, aš atsimenu, domėjausi, bet šiuo metu nežinau. Vytautai (mes kartu teikiame), gal jūs atsimenate? Apie 30? Ne?
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša. Nespėliokime.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, mano klausimą beveik paklausė. Aš tik norėčiau vienu aspektu. Ar nėra daugiau tokių religinių bendruomenių, norinčių su panašiais prašymais kreiptis į jus? Ačiū.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Man atrodo, kad dar buvo. D. Kuodytė nelabai seniai teikė dar porą bendruomenių. Daugiau negirdėjau dėl tokių besikreipiančių.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Motyvai už, prieš. Nėra. Balsuojame. (Balsai salėje) Viskas gerai, I. Šiaulienė už, aš žinau. (Balsai salėje) Kas pritaria Seimo nutarimui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Už – 29, prieš nėra, susilaikė 20. Po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai“ pritarta. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Gerbiamieji kolegos, mes baigėme rezervinius klausimus. Turime dar pusę valandos. Balsavimas, primenu, 14 valandą. (Balsai salėje) Siūlau iki 14 valandos padirbėti. Yra Seimo nariai, yra svarstymo stadijos. Jau kreipiasi B. Pauža. Galbūt dešimtą? (Balsai salėje) O dėl rezervo. Reikia surinkti parašus. Perskaitykite, kad reikia 29 Seimo narių parašų, kurių neturite, todėl aš negaliu teikti.
13.29 val.
Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2, 3, 5, 6, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3791(2) (svarstymas)
Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Svarstymo stadija. Kaimo reikalų komitetas.
B. PAUŽA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas šių metų gruodžio 9 dienos posėdyje apsvarstė šį įstatymo projektą. Jam pritarė ir jį patobulino. Projekte aiškiai įvardijama, kad žalias pienas turi būti superkamas tik sudarius žalio pieno pirkimo ir pardavimo sutartis. Įstatymo projektu taip pat numatoma keisti pieno pardavėjų grupių suskirstymą, išplečiant didesnį kiekį parduodančių pieno pardavėjų grupių skaičių. Priėmus šį įstatymą, aš manau, būtų efektyviau kontroliuojami žalio pieno pardavėjų ir pirkėjų nesąžiningi veiksmai. Kaimo reikalų komiteto balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū. Pritarta.
13.31 val.
Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-283 (svarstymas)
2-5 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio… Ar buvo siūlymų? Ten viskam pritarta, nereikia. Būtų nepritarta, tada. Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – R. Popovienė. Siūlote atmesti.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Šį įstatymo projektą komitetas siūlo atmesti, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išdėstytas nuostatas ir argumentus, taip pat į Europos teisės departamento pateiktas pataisas bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Be to, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad komitetas pritarė Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-26 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo vaiko globėjui ir rūpintojui už vaiką, kuriam globa nustatyta šeimoje, siūloma mokėti globos ir rūpybos tikslinį priedą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei atmesti įstatymo projektą? Galima. Pritarta.
13.31 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2865(2), Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 7, 10, 12, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2866(2), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2867(2) (svarstymas)
Iš karto 2-6 kompleksinis klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji – Šeimynų įstatymas ir Socialinių paslaugų įstatymas. Pranešėja – K. Miškinienė. Ruošiasi R. Markauskas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, lapkričio 20 dieną svarstė pagrindinį Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius. Komitetas po svarstymo pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Komitetas siūlo sujungti įstatymo projektą Nr. XIIP-2865 su įstatymo projektu Nr. XIIP-2936 ir tokiu būdu svarstyti bendrą projektą Nr. XIIP-2865(2). Gerbiamieji kolegos, komitetas taip pateikė tam tikras savo pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė 1.
Lygiai taip pat komitetas svarstė Šeimynų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, šiam patobulintam projektui taip pat buvo pritarta komiteto posėdyje. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1. Ir lydimasis Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas buvo svarstytas komitete, jam, patobulintam, taip pat buvo pritarta. Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R. Markauską, Biudžeto ir finansų komitetas. Ruošiasi Z. Žvikienė, Žmogaus teisių komitetas. (Balsai salėje) Taip, visas tris išvadas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimus ir priėmė sprendimą pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 809. Pritarė bendru sutarimu.
Taip pat komitetas kaip papildomas svarstė Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 7, 10, 12, 14 ir 15 straipsnių pakeitimus ir priėmė sprendimą pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 809. Pritarta bendru sutarimu.
Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 19 straipsnio pakeitimus, priėmė sprendimą pasiūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 809. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkui. Kadangi nematau Z. Žvikienės, aš gal perskaitysiu Žmogaus teisių komiteto išvadą. Ji yra dėl visų trijų įstatymų projektų vienoda: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas. Vienbalsiai.
Kviečiu K. Miškinienę. Kadangi dėl pirmojo ir trečiojo įstatymų projektų yra Seimo narių pasiūlymų, svarstymo stadijoje mes turime svarstyti. 1 straipsnis. Yra Seimo narės D. Teišerskytės siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Nematau gerbiamosios D. Teišerskytės. Komiteto pirmininke, prašom pasakyti, kodėl nepritarė, ir balsuosime.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė minėtą siūlymą ir nepritarė dėl šios priežasties: kitų metų biudžetas jau patvirtintas, tai pareikalautų papildomų lėšų 11,2 mln. eurų, jeigu būtų tikslinė išmoka mokama nuo kitų metų. Komitetas laikosi ankstesnės pozicijos, kad ta keturių bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka būtų taikoma nuo 2017 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Ačiū gerbiamajai Kristinai. Pritariame komiteto nuomonei nepritarti.
Yra dėl trečiojo įstatymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymas, kuriam iš dalies pritariate. Niekas nereikalauja?.. Dėkui.
Balsuojame už visus tris įstatymus. Vyksta balsavimas dėl Išmokų vaikams, Šeimynų ir Socialinių paslaugų įstatymų pakeitimų įstatymų projektų. (Balsai salėje) Teisingai balsuokit. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Už balsavo 46, prieš nėra, susilaikė 1. Išmokų vaikams įstatymo, Šeimynų įstatymo ir Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymų projektams po svarstymo pritarta.
13.39 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1, 2, 3, 5, 12, 13, 18, 21 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3593(2), Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3596(2) ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3597(2) (svarstymas)
Siūlau svarstyti kompleksinį 2-8 klausimą. Pranešėja – J. Vaickienė. Ją kviečiu į tribūną. Buhalterinės apskaitos įstatymo, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymų projektai.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymų projektų paketą. Vienas iš jų įstatymo projektas Nr. XIIP-3593. Komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3593(2). Vienas iš pasiūlymų yra: atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo Nr. XIIP-1727 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3594 daroma svarstymo pertrauka, atsižvelgdami į tai, kad būtina įvertinti keičiamo įstatymo nuostatą dėl apskaitos dokumento sąvokos, kuri turi įsigalioti nuo 2016 m. sausio 1 d., mes siūlome papildyti įstatymo projektą 3593(2) nauju 2 straipsniu ir išdėstomas 2 straipsnis. Pridedamas įstatymo lyginamasis variantas ir pritarta bendru sutarimu.
Kitas įstatymo projektas Nr. XIIP-3596. Komitetas taip pat jį svarstė ir priėmė sprendimą bendru sutarimu pritarti Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3596(2).
Dar vienas įstatymas, kurį svarstė komitetas, tai yra įstatymo projektas Nr. XIIP-3597. Ir bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektui Nr. XIIP-3597(2). Dėkui.
PIRMININKAS. Labai ačiū, pirmininke. Kviečiu A. Nesteckį pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadas dėl šių trijų įstatymų.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3593 ir nusprendė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, kurioms pritarė Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat į toliau pateiktus komiteto pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanai, yra jūsų pasiūlymų, kuriems pritarta tik iš dalies pagrindinio. Ar jūs reikalausite balsuoti papildomai?
A. NESTECKIS (LSDPF). Ne.
PIRMININKAS. Nereikalausite? Nereikalaus. Labai ačiū. Tada nekviesime į tribūną dar kartą pagrindinio komiteto. Ačiū.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dar yra kiti įstatymai.
PIRMININKAS. Prašom. Ir lydimąjį pristatykite, prašom.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju pirmininkui. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, parengė išvadas dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3596. Pritarė pateiktam iniciatorių įstatymo projektui bendru sutarimu. Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3597. Pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, ar reikia balsuoti? Balsuojame. Vienas – ne ir jau balsuojam. Vyksta balsavimas. Kas pritariate pagrindinio komiteto išvadoms, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip.
Už balsavo 73, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Buhalterinės apskaitos įstatymo kai kurių straipsnių, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo straipsnio pakeitimo ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymų projektams po svarstymo pritarta.
13.44 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 27, 36, 37, 43, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3375(2) (svarstymas)
Matau Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovą R. Paliuką. Kviečiu pristatyti išvadą dėl Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3375. Ruošiasi M. Petrauskienė.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė antrą variantą įstatymo projekto Nr. XIIP-3375 ir bendru sutarimu pritarė, ir siūlo Seimui toliau svarstyti. Po to buvo gautas gerbiamojo G. Steponavičiaus pasiūlymas, tai jis, matyt, pristatys.
PIRMININKAS. Po to, ne dabar iš karto. Labai ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą turėtų pateikti M. Petrauskienė. Ateina gelbėtojai, kolega A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3375(2). Komiteto pasiūlymas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3375 grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsuota: 4 – už, prieš – 1, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijos. Kviečiu B. Vėsaitę. Ruošiasi G. Purvaneckienė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš pradžių noriu pasakyti, kad pritariu šiam įstatymo projektui dėl jo privalomumo priešmokyklinio ugdymo nuo šešerių metų, nes tai yra progresyvus žingsnis, ypač dėl tų vaikų, kuriems yra skiriamas mažesnis tėvų dėmesys, kurie yra iš socialiai neapsaugotų šeimų. Mes, aišku, esame gavę labai daug laiškų iš tėvų, kurie prieštarauja šitam privalomumui, bet aš norėčiau pasakyti, kad jei šeimoje ir yra tas ugdymas, tai socializacija vaikui taip pat yra būtina. Galbūt būtent perkėlimas iš vaikų darželio į mokyklą sukelia tam tikrų problemų dirbantiems tėvams, kurie norėtų, kad šešiametis visą dieną būtų prižiūrimas. Bet tam yra daugiafunkciniai centrai, nes mažėjant mokyklose mokinių būtent tokiuose centruose vaikas gali pabūti ir visą dieną. Tokiu būdu mes išspręstume ir vaikų darželių trūkumą, ypač didžiuosiuose miestuose Vilniuje ir Kaune. Manau, tai yra pozityvus žingsnis į priekį ir siūlyčiau pritarti tokiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Kviečiu G. Purvaneckienę.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, taip pat, be abejonės, pritardama šiam įstatymui, šioms pataisoms, ką ir sakiau jo pateikimo metu, noriu pasakyti, kad džiaugiuosi, kad pagaliau tvirtai buvo nuspręsta ir ministerijos, ir komiteto laikytis nuostatos, kad priešmokyklinis ugdymas reikalingas nuo šešerių, o atskirais atvejais net ir nuo penkerių metų, nes, sakykime taip, prieš kokius dešimt metų tarp kai kurių Lietuvos edukologijos mokslininkų buvo pasklidusios labai nesuprantamos nuotaikos, kad vaikus į mokyklą reikia leisti kuo vėliau. Buvo toks momentas, kada vaikus pradėdavo leisti tik nuo aštuonerių metų ir kai kurie, sakau, ne visi, edukologai tvirtino, kad tai gerai. Tai buvo kažkoks nacionalinis folkloras. O tuo metu daugumoje Vakarų šalių į mokyklą vaikai, į tas parengiamąsias grupes pradeda eiti labai anksti. Mes žinome, kad, pavyzdžiui, Belgijoje į priešmokyklinio ugdymo grupę privalo vaikai eiti nuo ketverių metų, Danijoje – nuo penkerių, Jungtinėse Valstijose taip pat nuo penkerių. Aš visų šalių, žinoma, nežinau, bet tie lietuviški ypatumai kuo vėliau leisti vaikus į mokyklą išties kenkia mūsų vaikų normaliam vystymuisi. Taigi labai pritariu šiam įstatymui ir linkiu sėkmės sklandžiai jį priimti.
PIRMININKAS. Dar kartą į tribūną kviečiu R. Paliuką. Yra Seimo nario G. Steponavičiaus teiktas pasiūlymas. Pirmiausia autorius. Jūs galite pateikti, kol pirmininkas atsiras tribūnoje.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pati idėja ir siūlymas pereiti prie to, kad šešiamečiai jau ruoštųsi mokyklai visuotinai, yra suprantama. Šiuo metu Lietuvoje yra 524 vaikai, tokia yra Švietimo ministerijos informacija, nelankantys priešmokyklinio ugdymo. Kitaip tariant, likusi labai nedidelė dalis – 1,5 %. Bet galvojant apie tai, kad kiekvienas vaikas turi pasiruošti mokyklai, gali būti skirtingi požiūriai, kaip jis gali būti paruoštas mokykloje. Dėl šeimų, kurios yra iš socialinės rizikos srities, kuriose tėvai nesirūpina savo vaikais. Žinoma, reikia panaudojant visas valstybės institucijų galias užtikrinti, kad jie ateitų į priešmokyklines grupes ir galėtų mokytis. Bet taip pat yra normalių, puikių šeimų, kurių tėvai nori vaikus mokyklai paruošti namuose.
Pripažinkime, gerbiamieji ne tik politikai Seimo nariai, bet ir tėvai, mamos ar seneliai, kad mūsų vaikai neretai turi specifinių polinkių, specifinių gabumų ir neretai jiems nėra lengva integruotis. Todėl pasaulyje jau šimtus metų egzistuoja mokymosi namuose tradicija. Amerikoje šiuo metu yra iki 3 % vaikų, besimokančių namuose. Jų pasiekimų lygis mokantis namuose (tyrimai yra pasiekiami, daugelis iš jūsų gavote savo pašto dėžutėse nuorodą į tuos tyrimus) yra nuo 15 iki 30 % aukštesnis, negu tų, kurie mokosi didelėse grupėse ar klasėse. Lietuvoje irgi yra susibūrusi bendruomenė, vien pagal dvi feisbuko grupes nemokyklinis ugdymas ir mokymas namuose vienija per 4 tūkst. žmonių bendruomenę. Tai yra normalios šeimos, tėvai, kurie ne po 12 minučių, o po daugiau laiko nori praleisti su savo vaikais. Netraktuokime jų, kad jie užkaltų langų principu bus uždaryti ir negalės socializuotis su kitais vaikais. Todėl ir gimė siūlymas, kad vaikas gali mokyklos lankymui pasirengti namuose, jeigu tėvai užtikrina priešmokykliniam ugdymui reikalingas ugdymosi sąlygas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar yra 10 žmonių, palaikančių siūlymą? (Balsai salėje) Pakelkite rankas. Yra. Ačiū. Komiteto nuomonė.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas šį rytą svarstė ir nepritarė gerbiamojo G. Steponavičiaus pataisoms, nes teikiamame projekte nėra apibrėžtų sąlygų, kokios yra būtinos priešmokykliniam ugdymui namuose. Taip pat neapibrėžta tvarka, kad bus užtikrintas kokybiškas ugdymas ir atliekama stebėsena. Teisės aktai nustato, kad priešmokyklinio ugdymo pedagogu gali būti tik asmuo, kuris turi pradinių klasių mokytojo ar ikimokyklinio ugdymo pedagogo kvalifikaciją. Už tokį ugdymą tėvai negalės gauti tiksline dotacija skiriamų lėšų mokinio krepšelio principu. Iš viso to išeina, kad nebus aišku, ar gali būti užtikrinamas kokybiškas ugdymas. Komitetas balsavo. 5 balsavo už tai, kad atmestume pataisą, 2 už pataisą ir susilaikė 1.
Dar noriu replikuoti į gerbiamojo G. Steponavičiaus paaiškinimą dėl pataisos. Mes taip pat žinome, kad yra visokių tėvų grupių. Yra tėvų grupės, kurios susiburia prieš skiepijimą, yra dar kitokių tėvų grupių. Manau, toms supermamoms ir visoms kitoms nebūtina taip iš karto pasiduoti.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, pataisą remia V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Tai visai logiška ir gera pataisa, kuri iš esmės orientuota į tai, kad tos šeimos, tie tėvai, kurie prisiima atsakomybę parengti vaiką, padėti vaikui pasirengti pradinio ugdymo programai, patys prisiima atsakomybę ir tą darbą ruošiasi atlikti. Tokių šeimų yra ir jų yra ne vienetai. Tai viena.
Antra. Jeigu pažiūrėtume dabartinio Švietimo įstatymo 8 straipsnį, kuris yra nekeičiamas, čia labai aiškiai sakoma, kad priešmokyklinio ugdymo paslaugas gali teikti ir laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Taigi daugelis dalykų iš esmės yra įteisinti. Kalbėti apie tai, kad reikės nustatyti kokias nors tvarkas, papildomas procedūras, stebėsenos dalykus, na, yra truputį iš piršto laužti dalykai. Aš suprantu, kad ministerijai nelabai norėtųsi čia papildomai padirbėti ir parengti atskirus teisės aktus, kurie įgyvendintų šį įstatymą, bet tai nėra protinga.
Trečias dalykas. Čia apie jokius pinigus ir krepšelius mes nekalbame. Mes kalbame apie šeimos, tėvų teisę vaiką ugdyti savarankiškai rengiant jį pradinio ugdymo programai. Šito neleisdami mes iš principo sakome, kad priešmokyklinis ugdymas netenka savo paskirties. Jis iš esmės tampa tik pradinio ugdymo tam tikru etapu. Iškreipiame pačią priešmokyklinio ugdymo filosofiją. Siūlymas yra korektiškas, teisingas ir atliepiantis dalies visuomenės lūkesčius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tarkime, tas argumentas, kad vaikas nori ilgiau pabūti su tėvais ar tėvai su vaiku, nėra labai rimtas. Jeigu pusę dienos šešiametis bus priešmokyklinio ugdymo įstaigoje, tai likusią dienos dalį gali būti su tėvais. Ir, duok Dieve, jam sveikatos visą tą laiką bendrauti su tėvu ar mama. Netgi ir turtingųjų tėvų vaikams, manyčiau, praverstų socializacijos pratimai, kad paskui nebūtų šoko nuėjus septynerių metų į pirmą klasę.
Antras dalykas. Gali būti ir piktnaudžiavimų, kai labiau socialiai aplaidūs tėvai, jeigu bus palikta įstatymo spraga, gali neleisti vaiko į priešmokyklinio ugdymo įstaigą, nes tiesiog tingės jį ten nuvesti. Manyčiau, kad vis dėlto nereikia pritarti G. Steponavičiaus siūlomai pataisai.
PIRMININKAS. Balsuojame, kolegos. Kas pritariate G. Steponavičiaus siūlymui, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip. (Balsai salėje)
Už balsavo 27, prieš – 9, susilaikė 22. Pataisai nepritarta.
Balsuojame dėl viso įstatymo. (Balsai salėje) Palaukite minutėlę, motyvai. Nekartokime. Balsuojame. Balsuojame už visą įstatymą. Registracijos nebus, paskutinis balsavimas.
Už balsavo 46, prieš nėra, susilaikė 17. Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, baigiame rytinį posėdį. (Gongas)
Nebaigiame, atsiprašau, paskubėjau. Dar reikės balsuoti. Primenu, kad darbotvarkėje parašyta 14.10 val., bet iš karto kviečiu skaičiavimo komisiją: R. Ačą, A. Dumbravą, E. Gentvilą, Z. Jedinskį, A. Palionį, J. Razmą ir S. Ursulą pradėti balsavimą. Nedaryti dešimties minučių pertraukos, nes darbotvarkė buvo taip suplanuota. Mes viršijome savo grafikus. (Balsai salėje) Atsiprašau, posėdis dar nebaigtas. Baigsime tik po balsavimo.
Renkamės 15 valandą.
Pertrauka
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame rytinį posėdį.
15.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Danutę Milašienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIP-3855(2) (priėmimo tęsinys)
Turime balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Danutę Milašienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIP-3855(2).
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 78 biuleteniai, rasta 78 biuleteniai, galiojančių – 72. Už – 70, prieš – 2, susilaikė 0. Tokiu būdu Seimo nutarimas „Dėl pritarimo atleisti Danutę Milašienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ yra priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, baigėme rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.