Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 380
STENOGRAMA
2024 m. gegužės 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame gegužės 30 dienos (ketvirtadienio) rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 101 Seimo narys.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. gegužės 30 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Labas rytas. Frakcijos vardu teikiu du siūlymus dėl darbotvarkės. Pirmas siūlymas – tai siūlymas sukeisti vietomis projektus, įrašytus dabar darbotvarkėje 1-12 ir 1-13 klausimais, tai yra Laikinojo solidarumo mokesčio projektai. Manau, kad svarbiausia būtų pirma išklausyti Vyriausybės pozicijos. Vis dėlto už finansus esminė atsakomybė tenka Vyriausybei. Todėl pirmiausia būtų G. Skaistės projektas dėl metų pratęsimo, o tada jau spręstume – gal ir visam laikui. (Šurmulys salėje) Tai pirmas siūlymas.
Antras siūlymas. Nors ir gerbiame opozicijos šventą teisę įtraukti į savo darbotvarkę ką nori, bet vis dėlto ten neturėtų būti projektų, jeigu jie teikiami, kai neatitinka įstatymų. Toks yra M. Puidoko teikimas – darbotvarkės 2-10 klausimas dėl mūsų karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose. Teisės departamentas aiškiai pasakė, kad tokį projektą gali teikti tik Prezidentas, be to, šio projekto nėra sesijos darbų programoje. Bet kuriuo atveju turėtų būti balsuojama, ar pildyti darbų programą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau, D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Pirmiausia reaguoju į J. Razmos pirmą pasiūlymą dėl apkeitimo. Man atrodo, turime Statutą ir juo reikia vadovautis. Yra registracijos data, laikas ir, man atrodo, čia tikrai nėra vieta ir laikas laužyti ietis dabar, kas pirmas pristatys ar nepristatys. Man atrodo, visi pristatymai bus savo laiku ir bus balsuota. Man atrodo, tikrai, kolegos, šiuo atveju, kaip sakoma, nelaužykime opozicijai rankų.
Ir turime antrą pasiūlymą. Tikrai gerbiame J. Razmos pasiūlymą, nuskambėjusį šiandien Seniūnų sueigoje. Kadangi, kaip žinote, pradinėje darbotvarkėje buvo numatytas klausimas dėl komisijos išvadų, buvo argumentuojama, kad yra svarbių klausimų, ir dėl to siūlome į atsilaisvinusią vietą darbotvarkės 2-11 klausimą – būtent Švietimo įstatymą, kuris yra ir dėl vaikų, perkelti į darbotvarkės pradžią. Darbotvarkės 2-11 klausimą – Švietimo įstatymą frakcijos vardu siūlome perkelti į atsilaisvinusią vietą.
PIRMININKĖ. Dėkui.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Rytinės darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Pinskus.
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas, mūsų, kuris yra opozicinėje darbotvarkėje, buvo užregistruotas pirmas, tik po to atsirado dar du analogiški įstatymų projektai Vyriausybės ir frakcijos „Vardan Lietuvos“. Tai aš frakcijos vardu siūlau pagal registracijos laiką šitą Laikinojo solidarumo įstatymo projektą įtraukti į pirmą darbotvarkę prieš šituos du pagal registracijos laiką, nes kažkaip nėra taip… kad padaro copy paste įstatymų projektus ir po to jau nori prisiimti visus nuopelnus.
PIRMININKĖ. Gerai. Seimas apsispręs dėl eiliškumo, nors, mano galva, visi trys bus apsvarstyti, gal čia nereikėtų dėl to laužyti iečių. Bet, žinoma, kolegų ir frakcijų valia pasiūlyti.
M. Puidokas norėtų reaguoti. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Klausimas ponui J. Razmai ir valdantiesiems, kodėl jūs taip bijote tokių esminių klausimų mūsų valstybėje, kai net Prancūzijoje, nepaisant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado O. Syrskio pasakymo, kad jau yra sprendimas dėl karių instruktorių siuntimo į Ukrainą, to sprendimo nėra ir vis dar vyksta aktyvios diskusijos? Kodėl jūs ribojate opozicijos teisę iškelti šį svarbų klausimą Lietuvai, kai Lietuva turi grėsmę būti įtraukta į tarptautinį konfliktą Ukrainoje pagal tarptautinę teisę, prarasti galimybę turėti NATO 5 straipsnio kolektyvinės gynybos skydą, siųsdama karius instruktorius į Ukrainos teritoriją, kurioje dabar vyksta karas. Ar mes tikrai Seime neturime apie tai diskutuoti? Tai yra esminis dalykas, Lietuvos saugumui, Lietuvos žmonių saugumui esminis dalykas. Aš manau, kad yra tiesiog privalu dar sykį surengti diskusiją, išgirsti argumentus. Jeigu priimsite tokį pat sprendimą, tai bus jūsų atsakomybė, kad Lietuvos mamų vaikai žus tenai.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, atkreipiu dėmesį į Teisės departamento išvadą, kuri aiškiai pasako, kad vienintelis subjektas, kuris gali Seimui teikti tokį nutarimą, yra Lietuvos Respublikos Prezidentas. Ar jūs esate Lietuvos Respublikos Prezidentas? (Triukšmas salėje)
A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš dėl šios dienos darbotvarkės 9 klausimo – dėl Seimo nutarimo „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo projekto. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą mums kartu su Vyriausybės teikimu turėtų būti pateikta ir Mykolo Romerio universiteto tarybos nuomonė dėl šio statuto pakeitimo. Mes jos nematome. Gal tada atidėkime šio klausimo pateikimą, kol turėsime tai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Išsiaiškinsime. Ar jūs prašote išbraukti dabar?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Jūs norėtumėte, kad Seimas apsispręstų dėl išbraukimo?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Aš atkreipiu dėmesį, kad šiandien yra tik pateikimas, tai ir svarstymo metu gali būti pateikta ta nuomonė, bet Seimas apsispręs dėl išbraukimo. Prašau. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš dėl statuto, kadangi susipažinęs su klausimu ganėtinai įdėmiai. Kolegos, procedūra yra tokia, kad universiteto statutą teikia ne Vyriausybė, o universiteto taryba. Taryba jį sukuria, jį patvirtina, tada, jeigu Vyriausybė siūlo pakeitimus, dar kartą svarsto. Tiktai su tarybos sprendimu jis keliauja į Seimą. Tai atskiros tokios nuomonės kaip tokio dalyko nėra ir tai yra suderinta su taryba, pritarta, su visomis institucijomis. Ir ne tik su MRU taryba, bet dar ir su Marijampolės kolegijos taryba ir socialiniais partneriais. Tai kviesčiau nestabdyti labai svarbios reformos, kurios nori tiek universitetas, tiek ir kolegija, dėl kažkokių keistų procedūrinių dalykų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Pociūnienė. Prašom.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Aš turiu truputį nestandartišką pasiūlymą ir nežinau, kaip sureaguos opozicija. Bet būtent į opozicijos darbotvarkės sudarytojus dabar noriu kreiptis ir paprašyti atsiimti keletą, aštuonetą, projektų, kurie iš tiesų yra biudžetiniai ir galėtų būti svarstomi tik drauge su biudžetu. Tuomet rimtai svarstytume šiuos dalykus. Galiu juos išvardinti. (Balsai salėje) Puikiai žinote, kurie projektai yra susiję su didelėmis biudžeto išlaidomis. Tai tikrai manau, kad nereikėtų paversti opozicinės darbotvarkės kažkokiu populistiniu vakarėliu. Vis dėlto dirbkime rimtai ir gerbkime vieni kitų laiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir gerbiamas E. Jovaiša. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, užtenka paskaityti Teisės departamento išvadą, tenai yra labai aiškiai pasakyta, kad šio dokumento, tai yra tarybos nutarimo, reikia. Jis turi būti, sprendžiant ir teikiant Seimui svarstyti. Tai yra, atsiprašau, ir pateikimo metu. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, nuomonės ir pasiūlymai išsakyti, tai einame pagal jų eiliškumą. Pirmasis buvo frakcijos vardu J. Razmos pasiūlymas sukeisti vietomis 1-12 ir 1-13 klausimus, tai yra kad Vyriausybės teikiamas projektas dėl bankų solidarumo mokesčio eitų pirmas, po jo eitų L. Savicko pasiūlymas. Toks yra pasiūlymas, dėl jo apsispręskime balsuodami. Kas pritariate pasiūlymui pakoreguoti eiliškumą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 106: už – 52, prieš – 54. Nepritarta, lieka, kaip buvo suplanuota, nebent pritarsime J. Pinskaus pasiūlymui.
Toliau J. Razma siūlo išbraukti M. Puidoko projektą, tai yra 2-10 klausimą, dėl kurio Teisės departamentas nurodė kritinę pastabą.
Apsispręskime balsuodami, kas pritariate, kad 2-10 klausimas būtų išbrauktas iš šios dienos darbotvarkės, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 109: už – 95, prieš – 4, susilaikė 10. Pasiūlymui pritarta, klausimas išbrauktas.
Toliau J. Pinskus pasiūlė 2-11 klausimą perkelti į priekį, taigi pagal siūlymą jis dabar atsidurtų pirmiau L. Savicko ir Vyriausybės pasiūlymo. Vis dar kalbame apie bankų solidarumo mokestį. Apsispręskime balsuodami. Kas pritaria J. Pinskaus pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 107: už – 78, prieš – 1, susilaikė 28. Pasiūlymui pritarta. Visi trys bus vienas paskui kitą.
Toliau, atsiprašau, praleidau 2-11 klausimą (dar buvo D. Griškevičiaus) Švietimo įstatymą perkelti į rytinę darbotvarkę, į priekį. Apsispręskime balsuodami, kas tam pritariate.
Kolegos, aš atsiprašau, neteisingai pasakiau prieš tai, grįžtame prie J. Pinskaus, nes aš įvardijau 2-11 klausimą, ir, matyt, suklaidinau dalį kolegų. Labai atsiprašau. Tai buvo mano klaida. Dėl bankų solidarumo mokesčio projekto J. Pinskaus siūlymu perkėlimo, tai yra ne 2-11 klausimas. Pasakykite, kuris numeris? 2-6 klausimas, aš suklaidinau, atsiprašau.
Tai grįžtame prie ankstesnio klausimo, ar pritariate, kad J. Pinskaus ir A. Palionio projektas būtų perkeltas į rytinę darbotvarkę? Tai yra 2-6 klausimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Pirmiau jūsų siūlymo, pirmiau. Anksčiau, anksčiau negu L. Savickas. (Balsai salėje) Taip. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 111: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 18. Pritarta.
Dabar apsispręskime dėl D. Griškevičiaus pasiūlymo frakcijos vardu 2-11 klausimą perkelti į rytinę darbotvarkę. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 115: už – 108, prieš – 1, susilaikė 6. Pritarta ir tam.
Toliau A. Norkienė frakcijos vardu siūlo išbraukti 1-9 klausimą, tai yra Seimo nutarimą „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“. Siūlo išbraukti. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 114: už – 21, prieš – 60, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta. 1-9 klausimas lieka šios dienos darbotvarkėje.
Toliau turime apsispręsti dėl kelių projektų, kurie nebuvo įrašyti į Seimo pavasario sesijos darbų programą, tai yra: 1-12 klausimas – Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimas, 2-3 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas, 2-5 – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas, 2-6 klausimas – Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas, 2-9 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo pakeitimas, 2-11 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimas, 2-12 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimas, 2-13 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas ir rezervinis 1 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimas. Ar galime sutarti bendru sutarimu, kad jie visi būtų svarstomi šios dienos darbotvarkėje? Ačiū, pritarta. Ir dėl visos darbotvarkės gal galėtume pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
10.15 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 21, 221, 26, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 1031, 104, 1052, 1053, 1054, 1061, 108, 113, 114, 115, 1151, 118, 123, 125, 127, 1402, 1408, 1409, 14018, 14021, 14028 straipsnių ir priedo pakeitimo, 14016, 14019 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2797(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2797(2). Aš norėčiau pakviesti į tribūną gerbiamą A. Ažubalį. Jis yra Užsienio reikalų komiteto pranešėjas. Gerbiamas Audroniau, prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu pristatyti jums komiteto išvadas ir siūlymus paskutinėje stadijoje dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projekto pakeitimo. Taigi pirmas yra 1 straipsnis, 2 straipsnio pakeitimas. Čia yra mano pasiūlymas. Čia siūloma tikslinti įstatymo terminus, kurie yra suderinti su VLKK – Valstybine lietuvių kalbos komisija. Komiteto balsavimo rezultatai: už – 6, vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar yra 29 palaikantys šį A. Ažubalio pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Yra, yra. Čia yra dėl terminų, kolegos, kad įstatyme būtų suvienodinti terminai.
PIRMININKĖ. Ar galime sutarti bendru sutarimu, kad 29 yra? Gerai, tada…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tada papildyti 2 straipsnį.
PIRMININKĖ. Ne, palaukite, dar turi būti išsakyti motyvai dėl jūsų pasiūlymo ir turime apsispręsti balsuodami dėl šio pirmojo, kadangi komiteto išvadą jau pristatėte.
V. Rakutis – motyvai už.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Siūlau palaikyti šitą pasiūlymą, nes dokumentai turi būti suderinti. Šis dokumentas reikalingas tam, kad mes išlaikytume tam tikrą mūsų veiksmų logiką. Jeigu mes eisime kitu keliu, labai tikėtina, kad turėsime ilgalaikius neigiamus poveikius. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. A. Ažubalis labai stengėsi. Mes Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete nagrinėjome šį klausimą, tačiau jaučiasi liberalų anarchistų ranka – daugiau prileisti visokių imigrantų. Aišku, užjaučiu A. Ažubalį, kaip jam sunku buvo stumti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai, apsispręskime balsuodami dėl A. Ažubalio pirmojo pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė. Gerbiami kolegos, primenu, kad balsavimo langas – nuo 10 val. 10 min., tai yra mes jau dabar esame balsavimo etape. Pabalsuokime. Kas pritariate A. Ažubalio pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 96: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 7. A. Ažubalio pataisai pritarta.
Toliau antrasis jūsų pasiūlymas, kuris yra, kaip suprantu, tiesiogiai susijęs ir su trečiuoju. Gal pristatykite tada pirmiausia jį, tada atsiklausime, ar yra 29 palaikantys, tada komiteto išvada ir toliau motyvai. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia siūloma papildyti 2 straipsnį naująja 141 dalimi, taip pat yra siūloma keisti terminą. Suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Čia irgi yra techninis klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 palaikantys? Yra, matau. Gerai.
I. Kačinskaitė-Urbonienė dėl vedimo tvarkos. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, norėčiau dėl praeito balsavimo. Prašau mano balsą užskaityti prieš.
PIRMININKĖ. Gerai. Užskaitysime dėl protokolo, dėkoju. 29 yra. Prašau komiteto išvadą.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komiteto išvada – pritarti. Balsavimo rezultatai: 6 – už, niekas… Vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime dėl A. Ažubalio pataisos, kuriai komitetas pritarė.
Balsavo 97: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 3. Kadangi apsisprendėme dėl antrosios, dėl trečiosios atskirai balsuoti nebereikia, nes jos yra identiškos.
Toliau kitas taip pat Seimo nario A. Ažubalio pasiūlymas. Prašau pristatyti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Dabar projekto 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti… Taip pat čia keičiasi straipsnio redakcija, taip pat yra suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Komitetas pritarė vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 29 yra? Yra. Iš abiejų pusių girdžiu balsus. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu A. Ažubalio pataisai?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkui, pritarta.
Toliau yra Teisės departamento pastaba. Trumpiai pristatykite ją bei komiteto išvadą.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Teisės departamentas siūlo atsisakyti trumpinio „(toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), šį trumpinį įsivedant keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje“. Taip įstatymo projektas atitiktų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. patvirtintų teisės aktų projektų rengiamų rekomendacijų 35 punktą. Tai irgi yra, sakyčiau, tokia derinimo pataisa su anksčiau priimtais teisės aktais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti tokiai suredaguotai pataisai, bendru sutarimu suredaguotai versijai? Pritarta.
Dabar dėl viso 1 straipsnio balsuoti tikriausiai nebūtina. Ar galėtume visam 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis. Dėl jo yra taip pat pirmoji Seimo nario A. Ažubalio pataisa. Prašau pristatyti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia įstatymo 3 straipsnis būtų papildytas nauja 6 dalimi, numatančia, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato tvarką, reglamentuojančią neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, pažeidžiamumo nustatymą, tai yra tai, kiek yra tas neteisėtas prieglobsčio prašytojas pažeidžiamas, nustatys būtent socmino ministro priimta, patvirtinta tvarka. Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 palaikantys ir šią pataisą? Yra, matau. Komitetas pritarė. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar galime bendru sutarimu pritarti A. Ažubalio pataisai? Pritarta.
Teisės departamento pastaba. Ar galėtumėte pristatyti komiteto nuomonę?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Redakcinė pastaba – vietoje vienos formuluotės rašyti formuluotę, sakyčiau, šiek tiek patikslintą skaičiais, 1 dalies 8 ir 10 punktuose nustatytu pagrindu. Žodžiu, tai yra redakcinė. Komitetas vienbalsiai už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti visam 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pirma pastaba.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip pat įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įvedamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos trumpinys, nes tuo kitu atveju reikėtų visur, visame įstatyme rašyti tą ilgą pavadinimą, kuris yra gana gremėzdiškas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam 3 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia taip pat yra redakcinė pataisa. Čia po žodžių „pateikia naujesnį, paskesnį prašymą“ įrašytini žodžiai „suteikti prieglobstį“. Patikslinimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 4 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkui, pritarta.
Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia Teisės departamento teisininkams neaišku, ar Migracijos departamentas rinktųsi išorės paslaugų teikėją, galintį teikti nurodytas paslaugas nesiejant teikimo su konkrečiomis užsienio valstybėmis, ar vis dėlto išorės paslaugų teikėjas būtų pasirenkamas atsižvelgiant į vidaus reikalų ministro patvirtintą užsienio valstybių, kuriose atitinkamos paslaugos gali būti teikiamos per išorės paslaugų teikėją, sąrašą. Aš taip pasakysiu. Esmė yra kriterijai, kuriais vadovaujantis yra parenkamos užsienio valstybės, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti nacionalinę vizą, prašymą dėl laikino leidimo gyventi ar elektroninio rezidento statusui gauti per išorės paslaugų teikėją. Užsienio valstybių sąrašą čia tvirtintų vidaus reikalų ministras, o išorės paslaugų teikėją, kuris veikia šiame sąraše nurodytose užsienio valstybėse, parinktų Migracijos departamentas. Taigi atsižvelgta į abi pastabas ir žemiau atitinkamai išdėstyta. Komitetas vienbalsiai pritarė šiam išaiškinimui, patikslinimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 6 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio taip pat yra viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip pat paaiškinanti redakcinio pobūdžio pastaba. Po žodžių „pateikia paskesnį prašymą“ įrašyti žodžius „suteikti prieglobstį“. Kam tas prašymas yra teikiamas, kad būtų aišku, tiksliau sakant, dėl ko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 7 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 9 straipsnio yra Teisės departamento pastabų.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia taip pat analogiškos pataisos, kokios jau buvo (tuoj pasakysiu) dėl 6 straipsnio, – 21 straipsnio pakeitimas. Čia viskas analogiška 6, 9 ir 38 straipsniuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 9 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta. Dėl straipsnių nuo 10 iki 13 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 14 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia lygiai taip pat yra patikslinama. Kadangi 67 straipsnio 6 dalyje įvardijamos dvi tvarkos, kurias nustatytų skirtingi ministrai, tai Teisės departamentas siūlo šias projekto nuostatas išdėstyti atskirose keičiamo įstatymo 67 straipsnio dalyse. Tą mes ir padarėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 14 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Dėl 15 straipsnio yra Seimo nario T. V. Raskevičiaus pasiūlymas. V. Mitalas gali pristatyti, nes jis taip pat yra tarp pasirašiusiųjų. Prašom.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Tikrai džiaugiuosi, kad komitetas pritarė iš dalies, bet vis tiek mes prašytume balsuoti dėl šio pasiūlymo. Jis nustato, kad teisinė pagalba galėtų būti teikiama ne tik dėl sulaikymo, kaip pritarta Užsienio reikalų komiteto redakcijoje, bet ir dėl prieglobsčio prašymų.
Prieglobsčio bylose ginčo dalykas dažnai yra susijęs su pagrindinėmis žmogiškosiomis vertybėmis, tokiomis kaip teisė į gyvybę, laisvę, kankinimo ar kito nežmoniško, žeminančio elgesio draudimas, ir administracinės klaidos tikimybė tokiose bylose yra labai didelė. Taikytina teisė ir procesas yra be galo sudėtingi, o prieglobsčio prašytojai paprastai net nežino nei taikytinos teisės, nei teisminio proceso kalbos. Būtent dėl to tokiomis aplinkybėmis, dažniausiai neturint finansinių galimybių pasamdyti privatų advokatą, neužtikrinus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, prieglobsčio prašytojų teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui tampa faktiškai neįgyvendinama.
Prašau Seimo narių įsiklausyti į šiuos argumentus ir visiškai pritarti T. V. Raskevičiaus ir kitų teikiamam siūlymui, kuriam komitetas šiuo atveju pritarė tik iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Nemokama teisinė pagalba suteikiama visada, kai sprendžiama dėl prieglobsčio prašymo suteikimo. O komitetas siūlo, kad tada, kai žmogus sulaikomas ir sprendžiama dėl jo sulaikymo, valstybė jau gali imtis sumokėti už antrosios instancijos teismą. O dėl to, kad tas prieglobsčio prašytojas nežino, į ką kreiptis, tai tikrai nėra teisybė, kadangi VSAT’o pareigūnai, pasieniečiai, SADM’o atstovai visada išaiškina tam prieglobsčio prašytojui, pagaliau ir mūsų diplomatai, jeigu prašytojas teikia prašymą kažkur užsienyje, išaiškina, kokios yra jo teisės, kokios yra jo galimybės apskųsti. Paprastai, kai skundžiama pirmosios instancijos teismui, tai jam parūpinamas ir vertėjas, ir teisininkas, tai yra advokatas. Taigi, manau, tai yra kompromisas, kuris yra siūlomas komiteto, kad būtų teikta apmokėti jam už kasaciją antrajam teismui tiek, kiek tai susiję su užsieniečio sulaikymu arba alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimu ar pratęsimu. Manau, komitetas visiškai atsižvelgia iš esmės į šitą Seimo nario T. V. Raskevičiaus pataisą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29, kurie pritaria T. V. Raskevičiaus pasiūlymo svarstymui? Yra. Aš matau, kad yra, iš visų pusių balsai. Tvarka. Tuomet turime apsispręsti dėl pataisos visa apimtimi. A. Bilotaitė – motyvai už. Prašom. (Balsas salėje: „Prieš.“)
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką sako Europos Sąjunga ir kas sakoma direktyvose. Europos Sąjungos direktyvos iš tikrųjų pirmiausia ragina pašalinti visus procesus, kurie trukdo efektyviai grąžinti tokius užsieniečius į jų kilmės šalis. Tai leidžia ir MEP’o teisynas. Tikslas iš tikrųjų yra, kad procesas būtų ne ilginamas, o kaip tik, kad tie asmenys kuo efektyviau ir greičiau būtų sugrąžinami. Galimybė skųsti ir gauti teisinę pagalbą padaro tokį efektą, kad ilgina patį procesą, atsiranda daug piktnaudžiavimų. Taip, šiuo metu mes galbūt nesusiduriame su dideliais prieglobsčio prašytojų skaičiais prie mūsų sienos, bet taip yra todėl, kad mes taikome tam tikras priemones. Niekas negali pasakyti, kad situacija nepasikeis, nes pasienyje su Lenkija ir Baltarusija šiuo metu mes matome per parą po 300 atvejų, bandymų kirsti jų sieną. Tikrai raginu, tikrai komitetas pasiūlė kompromisinį variantą, tikrai lieka tos teisinės galimybės gauti nemokamą teisinę pagalbą, bet tikrai nesudarykime sąlygų piktnaudžiauti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad ministrė kalbėjo prieš visą pasiūlymą. Argumentus mes išgirdome. Kolegos, apsispręskime balsuodami dėl T. V. Raskevičaus pasiūlymo visa apimtimi. Kas pritariate T. V. Raskevičiaus pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 88: už – 16, prieš – 19, susilaikė 53. Sprendimas priimtas.
Kolegos, kas pritariate komiteto sprendimui iš dalies? Kas pritariate, kad pritartume iš dalies? Ar galbūt galime bendru sutarimu? Niekas nereikalauja balsuoti – pritarta bendru sutarimu komiteto versijai. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš suklydau, prašau mano balsą įskaityti, jeigu yra pliusas, už… prieš.
PIRMININKĖ. Prieš. A. Vinkus prašo įskaityti jo balsą prieš dėl prieš tai buvusio balsavimo.
Gerai, judame toliau. Dėl šios pataisos apsisprendėme. Dėl viso 15 straipsnio, ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš atsiprašau…
PIRMININKĖ. Iki 27 straipsnio imtinai pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar prie 28 straipsnio turime apsistoti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, čia įsivėlė tokia techninė klaida dėl 29 straipsnio, kuriuo keičiamas 108 straipsnis. Čia įsivėlė techninė… Yra parašyta taip: „gyvendami laikino apgyvendinimo vietoje ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją“ ir taip toliau. Iš tikrųjų turėtų būti „gyvendami laikino apgyvendinimo vietoje ar gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje“ – vietoje „ir“ turėtų būti „ar“.
PIRMININKĖ. Taip, tai yra visiškai techninio pobūdžio klaida. Fiksuojame, kad turi būti kitoks žodelis. Ar galime tada taip suredaguotam 29 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ar galėtume 28 straipsniui taip pat pritarti bendru sutarimu? Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ačiū, pritarta.
Dabar dėl straipsnių nuo 30 iki 33 nėra pasiūlymų gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 34 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Teisės departamentas siūlo straipsnio dalis perdėlioti vietomis: iš 2 dalies perrašyti į 5 dalį. Atitinkamai keičiasi ir straipsnio dalių numeracija. Techninis toks siūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu 34 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū.
Dėl straipsnių nuo 35 iki 37 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 38 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Viena yra ta, dėl kurios mes anksčiau tarėmės, dėl 6, 9 straipsnių, ir apsispręsta, kad viskas tinka. Dėl antrosios prašau trumpai.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia analogiškas Teisės departamento pasiūlymas buvo ir atlikti 6, 9, 30, tada natūraliai ir 38 straipsnio pakeitimai. Vėlgi kas tvirtina valstybių sąrašą ir kas parenka užsienio valstybėse išorės paslaugų teikėjus.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galėtume pritarti 38 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta.
Dėl 39 straipsnio yra taip pat viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia taip pat siūloma projekte atsisakyti įstatymo 148 straipsnio 10 dalies keitimo. Techninė pastaba.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 39 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Dėl 40 straipsnio yra Teisės departamento dvi pastabos, taip? Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, kolegos, kadangi Teisės departamentas pasiūlė UTPĮ nuostatose vartojant su Užimtumo įstatymo nuostatomis suderintą formuluotę (cituoju) „vykdyti savarankišką veiklą“ (citata baigiasi), tai atitinkamai turi būti patikslintas UTPĮ 14013 straipsnis. Taigi projektas šiuo atveju papildomas nauju 41 straipsniu. Kadangi projektas papildomas nauju 41 straipsniu, turi būti pakeistos nuorodos, ankstesnių, paskesnių straipsnių numeracija, nuorodos pakeistos į atitinkamus šių įstatymo įgyvendinimo nuostatų straipsnius ir pakeistas projekto pavadinimas.
PIRMININKĖ. Gerai. Ar galėtume pritarti šiam Teisės departamento pasiūlymui ir naujai redakcijai? Dėkoju, pritarta. Tuomet trumpam nusikeliame į įstatymo pavadinimą, kuris taip pat keičiamas ir papildomas naujuoju 14013 straipsniu. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Tada grįžtame prie 40 straipsnio, dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir keičiasi numeracija – 41 straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Atsiranda 42 straipsnis, kuris anksčiau buvo 41 straipsnis, ir prašau jam…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip. Tai komiteto siūlymas irgi toks: pritarus Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabai ir projektą papildžius nauju 41 straipsniu, turi būti pakeista paskesnių straipsnių numeracija. Todėl buvusius projekto 41 ir 48 straipsnius laikyti atitinkamai 42 ir 49 straipsniais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 41 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar galėtume pritarti 42 straipsniui bendru sutarimu? Analogiška situacija – keičiasi numeracija. Ačiū, pritarta. Dėl 43 straipsnio yra Teisės departamento kelios pastabos. Gal galėtumėte jas pristatyti ir komiteto išvadas?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. 14018 straipsnis „Užsieniečių sulaikymas“. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlo, kad reikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 14018 straipsnio pavadinimą. Komiteto nuomonė – nepritarti šiam siūlymui, kadangi Teisės departamento 11 pastabai, kuria siūloma keisti įstatymo 14018 straipsnio pavadinimą, nes šis straipsnis reguliuoja sulaikymo klausimus ekstremaliosios situacijos metu, o įstatymo 114 straipsnis – įprastų situacijų metu… Pažymėtina, kad įstatymo 14018 straipsnio pavadinimo keisti nereikia, nes ekstremaliosios situacijos metu taikomos įstatymo 114 straipsnio nuostatos tiek, kiek jų nereglamentuoja 14018 straipsnis. Todėl straipsnio pavadinimas atitinka reguliavimo dalyką, čia nieko nereikia keisti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 43 straipsniui, suredaguotam pagal kelias Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta. Dėl 44 straipsnio pasiūlymų nėra gauta, išskyrus tą, kur kalbama apie numeraciją, dar kartą nekartosime. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 45 straipsnis. Vėl numeracija keičiasi ir yra taip pat Teisės departamento viena pastaba. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia pastaba, kad dėl 14021 straipsnio reikėtų pateikti nuorodą tik į jo 1 dalį, nes tik šioje dalyje yra nustatytas atvejis, kai Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi kreiptis į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 45 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta. Dėl 46 straipsnio nėra papildomų pasiūlymų, keičiasi numeracija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 47 straipsnio papildomų pasiūlymų nėra, tik keičiasi numeracija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 48 straipsnio papildomų pasiūlymų nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. 49 straipsnis. Taip pat yra keičiama numeracija ir daugiau pasiūlymų nėra. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Taigi mes apsvarstėme visus straipsnius, pastraipsniui baigėme. Ir motyvai dėl viso. Dėkoju pranešėjui.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Rakutis kalba už.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų siūlau pritarti šitai įstatymo redakcijai. Mes esame ir mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete svarstę šitą klausimą, nuomonės išsiskyrė, bet labai svarbūs šitie pakeitimai, nes jie turės labai ilgalaikį poveikį Lietuvos Respublikai ir įvairiems netgi kultūriniams reiškiniams, demografiniams reiškiniams, ir tam pačiam verslui, nes iš tikrųjų verslo ilgalaikės perspektyvos reikalauja, kad mes reguliuotume ir atvykusių užsieniečių skaičių ir taip pat siektume, kad nepatektume į mažų pajamų spąstus, kurie sustabdys valstybės vystymąsi žiūrint į labai ilgą perspektyvą. Todėl siūlau pritarti šitiems įstatymo pakeitimams ir nuosekliai laikytis valstybės tvaraus vystymo modelio, kurį iki šiol turėjome. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš ir toliau laikausi savo pozicijos dėl nepritarimo projektui ir manau, kad įstatyme nurodytiems apgyvendinamiems užsieniečiams, kuriems reikės užtikrinti judėjimo laisvės apribojimą, įstaiga, teikianti socialines, apgyvendinimo ir kitas paslaugas, negalės užtikrinti šio apribojimo. Akivaizdu, kad šios funkcijos – laisvės režimo ribojimo – negalės užtikrinti ir jokios saugos tarnybos, nes jos neturi jokių administracinių įgaliojimų, kaip juos dabar įgyvendina pareigūnai.
Be to, iš įstatymo neaišku, kaip bus užtikrintas ir pačių priėmimą užtikrinančios įstaigos darbuotojų saugumas. Prieglobsčio prašytojai sulaikyti užsieniečiai dėl laisvės apribojimo neužtikrinimo galės pasišalinti iš laikino apgyvendinimo vietų, keliaus į kitas Europos Sąjungos valstybes, tačiau vėliau pagal galiojantį reglamentą bus vėl grąžinti atgal į Lietuvą ir Migracijos departamentas vėl turės atnaujinti ir nagrinėti iš naujo prieglobsčio prašymą. Tikiu, kad dėl to bus negerai: ženkliai išaugs administracinė našta Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui, sumažės išsiuntimų rodikliai ir bus išbalansuota iki šiol sklandžiai veikianti sistema. Todėl siūlau nepritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Surplys – motyvai už.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Pirmiausia aš norėčiau atkreipti kolegos V. Rakučio dėmesį, kad tas projektas dėl kvotų, apie kurį jūs, Valdai, kalbėjote, ateis kitą savaitę. Mes UTPĮ apsvarstėme jau Užsienio reikalų komitete, bet tai bus kitą savaitę.
Šiandien mes kalbame apie kitus pakeitimus ir tai yra susiję iš principo su nelegalia migracija, su ta situacija, kurią mes turime dėl A. Lukašenkos suorganizuotos hibridinės atakos prie Lietuvos Respublikos sienos ir Šengeno sienos, ir NATO sienos, ir Europos Sąjungos sienos. Tikrai tie pakeitimai, kurie yra dabar priimami Seime, yra labai subalansuoti. Taip, mes turime vieną griežčiausių reglamentavimų dabar Europos Sąjungoje, bet, patikėkite manimi, visi žmogiškieji faktoriai yra priimti domėn.
Aš noriu pasidžiaugti, kad, nepaisant to, koks kompleksinis tas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas yra, nepaisant to, kad mes galbūt turime ideologinių skirtumų žvelgdami į situaciją dėl nelegalios migracijos, bet visų pirma pažiūrėkime, kas dabar vyksta prie Lenkijos sienos, kur netgi kariai yra sužeidžiami, pažiūrėkime, kas vyksta prie Suomijos sienos. Situacija yra vis dar grėsminga ir tikrai mes turime išlaikyti režimą, kad nelegali migracija, ypač hibridiškai suorganizuota migracija, mūsų yra netoleruojama, nepageidaujama ir mes tikrai griežtai saugome savo piliečius ir savo bei Europos Sąjungos ir NATO sieną.
Antras dalykas. Mes atitinkame visas konvencijas. Aš noriu padėkoti visoms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios labai aktyviai dalyvavo svarstant įstatymą. Tikrai suradome gerą, subalansuotą sprendimą, kuris užtikrina tiek Lietuvos valstybės saugumą, tiek ir tų žmonių, kurie vienaip ar kitaip atsiranda mūsų teritorijoje, žmogaus teises ir pagrindinius orumo veiksnius. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia, gerbiami kolegos, aš norėčiau priminti, kam skirtas šis įstatymo projektas ir kodėl jis atsirado.
Prasidėjus instrumentalizuotai migracijos atakai prieš mūsų valstybę, mes pamatėme, kad sistema, kai pasieniečiai, viena vertus, saugo mūsų sieną nuo tų bandymų patekti į mūsų valstybę ir užtikrina mūsų saugumą, kartu turi rūpintis tų pačių migrantų, kurie patenka į mūsų šalį, buitiniais dalykais, tai yra pavalgydinti ir užtikrinti socialines, teisines paslaugas, yra nenormali, nes suprantame, kad pareigūno prigimtis pirmiausia yra saugoti, saugumas. Gimė idėja, kad mes turime parengti visiškai naują koncepciją, tai yra sukurti agentūrą, kuri tuo ir rūpintųsi.
Tikrai noriu šiandien padėkoti visiems, visoms institucijoms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, visiems partneriams, kurie dalyvavo rengiant šį labai svarbų projektą. Aš labai tikiu, kad šis sprendimas, šis įstatymo projektas mums leis būti stipresniems ateityje. Tai yra viena iš išmoktų pamokų. Šis pakeitimas yra tam, kad mes būtume gerai pasirengę ateities iššūkiams, o mūsų pasieniečiai saugotų sieną, o ne rūpintųsi buitiniais dalykais. Labai kviečiu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Buvo didelis galvosūkis, kaip tai padaryti, kaip padaryti, kad mūsų siena būtų saugoma ir žmogaus teisės nebūtų pažeistos. Ir viskas vyksta karo metu. Prieš akis yra nuo Suomijos iki Lenkijos sienos maždaug 1,5 tūkst. kilometrų juostoje Rusijos ir Baltarusijos režimų naudojama instrumentalizuota ataka prieš mus, mes turime, žinoma, užjausti tuos žmones, kurie pateko į Baltarusijos A. Lukašenkos ir diktatoriaus V. Putino pinkles, bet kartu turime išlikti kaip valstybė ir pasiūlyti Europos Sąjungai jokiu būdu ne kokios nors radikalios dešinės galvosenos būdų, bet paprasčiausiai prie karo sąlygų pritaikytų būdų.
Aš labai džiaugiuosi, kad šiame posėdyje ir anksčiau dalyvavo visas spektras Lietuvos organizacijų, visi suinteresuoti žmonės buvo išklausyti ir gerbiamos Agnės pasiūlyta atskira agentūra iš esmės papildys tą žmogaus teisių klausimą, kur tie vargani žmonės, įkliuvę į politines pinkles, patenka pas mus. Aš manau, kad visos pusės buvo išklausytos ir iš esmės karo metu tai yra optimalus variantas. Tiek ir norėjau pasakyti. Kadangi dalyvavau svarstymuose ir įdėmiai klausiausi visų pusių skrupulingai paruoštų argumentų, siūlyčiau jums po tokio išsamaus aptarimo pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl Užsieniečių teisinės padėties kai kurių straipsnių pakeitimo. Darbotvarkės 1-2.1 klausimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 96, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2797) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, prieš pereinant prie kito projekto, matau, kad salėje yra A. Armonaitė, kuri visai neseniai šventė labai gražų jaunatvišką jubiliejų, norėtume ją pasveikinti. (Plojimai)
V. Bukauskas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Prisidedame prie sveikinimų. Pirmininke, šiandien lankosi Telšių krašto „Atžalyno“ progimnazijos ketvirtokai. Stebi šitą posėdį ir sveikina jus. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkui. Mieli kolegos, tuomet tęsiame – priimame ir balsuojame dėl kitų projektų. Siūlau pratęsti balsavimo langą iki tol, kol apsvarstysime visus klausimus iki darbotvarkės 1-6 klausimo, kaip ir buvo numatyta. Šiek tiek užtrukome su užsieniečių teisine padėtimi, tačiau pratęsiu balsavimą, kad apsispręstume dėl darbotvarkės 1-3 klausimo ir kitų iki darbotvarkės 1-6 klausimo.
10.53 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2798(2) (priėmimas)
Dabar dėl darbotvarkės 1-2.2 klausimo, tai yra lydimasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2798. Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galima kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-2.2 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2798) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3533(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3533. Kviečiu pranešėją – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką gerbiamą M. Lingę į tribūną pristatyti komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas gegužės 15 dieną apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam, komiteto patobulintam Minimalaus subjektų grupių apmokestinamo lygio užtikrinimo įstatymo projektui atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto išvadoms. O sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galbūt gerbiamas pirmininkas galėtų likti tribūnoje, kadangi mes dar turime apsispręsti dėl G. Palucko pasiūlymo, yra gautas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Yra kelios G. Palucko pataisos. Kaip suprantu, jos visos viena su kita yra susijusios. G. Palucko salėje šiuo metu nematau, bet galbūt pirmininkas galėtų pristatyti tą pirmąją pataisą, kuri yra dėl 9 straipsnio.
M. LINGĖ (TS-LKDF). G. Paluckas siūlo, kad būtų galima taikyti, kaip įstatymo projekte, vietoj penkių numatytų galimybių rinktis išimtis taikoma dvejiem metams… tarptautinės subjektų grupės veiklos pradinio etapo metus, neatsižvelgiant į direktyvos skyriuje numatytus reikalavimus. Pats pasiūlymas šiame etape nepatenka į projekto siūlomo reguliavimo dalyką, kadangi šis direktyvos įgyvendinimas yra teikiamas etapais, ir tai yra pirmasis etapas, kuris daugiau yra susijęs su informacijos keitimu.
O apie tarifus, apie tarifų pasirinkimo galimybes, kokiam laikotarpiui, planuojama, kad galbūt jau rudens sesijoje būtų atnešta ta dalis, tada Seimas galėtų diskutuoti ir dėl tarifų. Dabar nėra labai didelio prieštaravimo, ar penkeri, ar dveji. Gali būti, kad būtų net ir pritarimas. Bet tiesiog, kad šiuo metu nereguliuojamas plačia apimtimi, tai komiteto siūloma nepritarti, nes būtent projekto 9 straipsnio nuostatos perkelia privalomą bendrą tarptautinių apmokestinimo taisyklių taikymo išimtį, pagal kurią nustatytais atvejais įmonių grupės tam tikra arba visa veiklos dalis yra atleidžiama nuo papildomo mokesčio mokėjimo prievolės įgyvendinusiose valstybėse. Tai čia yra galiojantis reguliavimas tiesiog daugiau dėl išimtinių atvejų, o ne dėl išimtinių atvejų tai yra dar tik ateities klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Turėtume apsispręsti dėl G. Palucko pasiūlymo, pataisos, kuriai komitetas nepritarė. Balsuojame. Kas pritariate G. Palucko pataisai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Ir dar atkreipiu dėmesį, kad tai yra apsisprendimas dėl visų G. Palucko pataisų, jos yra susijusios viena su kita.
Balsavo 91: už – 25, prieš – 28, susilaikė 38. Nepritarta. Dėl viso 1-3.1 klausimo užsirašiusių dėl motyvų nėra. Taigi, apsispręskime balsuodami. Kas pritariate 1-3.1 klausimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 95: už – 73, prieš nebuvo, susilaikė 22. Pritarta po svarstymo.
10.59 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio, priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1885 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3534(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas, lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3534(2). Kviečiu pranešėją gerbiamą I. Haase, kad pristatytų komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio, priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 1885 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-3534. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas neužsirašė diskutuoti. Pasiūlymų nėra gauta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami dėl 1-3.2 klausimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 97: už – 78, prieš nebuvo, susilaikė 19. Po svarstymo pritarta.
11.00 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3535(2) (svarstymas)
Lydimasis 1-3.3 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3535(2). Pranešėjas – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą, siūlo pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir komiteto išvadoms. Bendru sutarimu priimtas sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė, pasiūlymų nėra, dėl motyvų užsirašiusiųjų taip pat nėra. Apsispręskime balsuodami: kas pritariate 1-3.3 klausimui (projektui Nr. XIVP-3535), balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 91: už – 72, prieš nebuvo, susilaikė 19. Po svarstymo pritarta.
11.01 val.
Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 6, 9, 10, 11, 12, 17, 18 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3759(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3759. Kviečiu pranešėją M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas gegužės 21 dieną apsvarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą, kuriam komitetas pritarė, patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Šiai išvadai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų nėra, dėl motyvų užsirašiusiųjų taip pat nėra. Apsispręskime balsuodami dėl 1-4 klausimo (projekto Nr. XIVP-3759).
Balsavo 89: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta.
11.03 val.
Įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3670(2) (svarstymas)
Toliau 1-5.1 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3670(2). Pranešėją gerbiamą A. Ažubalį norėčiau pakviesti dar kartą, jei galėtų pristatyti… Gerbiamas Audroniau, ar galėtumėte pristatyti Užsienio reikalų komiteto išvadą?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, čia Užsienio reikalų komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis ratifikavimo“ projekto. Komiteto pataisų nėra. Viskas puiku.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Kviečiu E. Rudelienę, kad pristatytų Švietimo ir mokslo komiteto išvadą. Prašau.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gegužės 22 dieną Švietimo ir mokslo komitetas svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis ratifikavimo“ projektąׅ ir vienbalsiai pritarė šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytas išvadas. Diskusijoje užsirašė kalbėti A. Kupčinskas, kviečiu į tribūną. Gerbiamas Andriau, prašau kalbėti diskusijoje „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis ratifikavimo“.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiama Pirmininke, kolegos. Iš tiesų, turbūt visiems žinoma ši Makolino konvencija ir kodėl ją turime patvirtinti geriau vėliau negu niekada. Ji Europos Sąjungoje yra inicijuota ir patvirtinta 2015 metais, aišku, mes, Lietuva, pasirašėme 2018 metais, bet iki šiol nesame parlamente ratifikavę. Galėjome tą padaryti aną kadenciją. Gerai, kad, atrodo, suspėsime bent šią kadenciją tai padaryti. Aišku, iš Europos Sąjungos valstybių kol kas tik devynios ją ratifikavusios, bet turime judėti į priekį. Jeigu žiūrėtume pasaulio mastu, ypač sutartose lažybose, kuriose dalyvauja ir patys sportininkai, bandantys nulemti sporto rezultatus, sukasi milijardai. Aišku, kol kas daugiausia siekiama tą pažaboti būtent Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Atsirado pirmieji atvejai: šiemet pirmą kartą NBA suspendavo vieną sportininką, Dž. Porterį iš Toronto „Raptors“, visam gyvenimui, tai yra iki gyvos galvos, ir jis toliau negalės žaisti NBA. Tai reiškia, kad iš tiesų imamasi griežtų priemonių. Reikia suprasti, kad manipuliavimas sporto varžybomis, pačių sportininkų ir jų artimųjų dalyvavimas prilygsta tam pačiam dopingui. Todėl ir pačioje konvencijoje nurodoma, kad rekomenduojama šalims, ratifikavusioms Makolino konvenciją, steigti tokią agentūrą. Mūsų jau vienas darbuotojas dirba. Lietuvoje praėjusiais metais jau buvo pirmas atvejis, tiesa, krepšininkas iš Nacionalinės krepšinio lygos nebuvo nubaustas laiduojant, tačiau turėjo susimokėti 30 MGL baudą. Lietuvos krepšinio federacija taip pat jam uždraudė dalyvauti FIBA varžybose.
Tai yra labai svarbu, nes tai ir piliečių apgaudinėjimas. Mes žinome mastą, kiek Lietuvos gyventojų dalyvauja lažybose ir kokios sumos yra pralošiamos. Ne veltui turbūt mes visi ėmėmės ir įstatymo projekto dėl lažybų reklamos draudimo arba ribojimo. Tikiuosi, jis dar grįš šią sesiją. Tikrai buvo skambių atvejų, kai buvo praloštos labai stambios sumos.
Tikrai raginčiau palaikyti šią konvenciją. Man tik keista, kad iš tiesų Švietimo ir mokslo ministerija ir Nacionalinė sporto agentūra rekomendavo visoms sporto federacijoms prisijungti prie tarptautinės sistemos „Sportradar“. Futbolo federacija, deja, kol kas neprisijungia, neteikia duomenų „Sportradar“ agentūrai, bandančiai užkardyti tą manipuliavimą sporto varžybomis. Kol kas prisijungė tik krepšinio, rankinio, kitos federacijos, bet yra keletas federacijų Lietuvoje, kurios, deja, dar kol kas neprisijungė. Tikiuosi, po šios konvencijos ratifikavimo atsiras įrankių, tos įstatymo nuostatos atsidurs Sporto įstatyme ir mes galėsime rodyti lyderystę ir šioje srityje. Ačiū, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Zingeris norėtų dėl vedimo tvarkos ar galbūt labiau dėl šio klausimo pasisakyti?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Taip, dėl šio. Aš norėčiau pasakyti, kad per Lietuvos valstybės pirmininkavimą Europos Tarybai ši konvencija paskelbta viena iš prioritetinių. Todėl aš visos delegacijos vardu, čia yra aštuoni mūsų delegacijos nariai iš visų frakcijų, tikrai prašyčiau palaikyti šį vieną iš Lietuvos valstybės prioritetų mums pirmininkaujant. Būtų labai gražu parodyti visuotinę mūsų Seimo paramą labai svarbiai Europos Tarybos iniciatyvai faktiškai uždrausti arba bandyti sumažinti manipuliavimą tokioje šviesioje srityje kaip sportas. Labai ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-5.1 klausimo, įstatymo projekto Nr. XIVP-3670.
Balsavo 92: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
11.09 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3592(2) (svarstymas)
Dabar dėl lydimojo 1-5.2 klausimo, įstatymo projekto Nr. XIVP-3592, dar kartą norėčiau trumpam pakviesti E. Rudelienę pristatyti komiteto išvadą dėl lydimojo įstatymo projekto Nr. XIVP-3592.
E. RUDELIENĖ (LSF). Taip pat gegužės 22 dieną Švietimo ir mokslo komitetas svarstė Sporto įstatymo pakeitimus, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Balsuokime.
Balsavo 97: už – 97, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta.
11.10 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41, 42 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3744(2) (svarstymas)
Toliau 1-6 klausimas, kuris paskutinis per šį balsavimo langą, – Švietimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3744(2). Kviečiu pranešėją gerbiamą L. Nagienę pristatyti Švietimo… Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Švietimo ir mokslo komitetas svarstė Švietimo įstatymo 41, 42, 43 straipsnių pakeitimus. Buvo atsižvelgta į Teisės departamento pastabas, kitų pastabų nebuvo gauta, tai komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Užsirašė diskusijoje kalbėti trys kolegos. Pirmasis kalbės A. Kupčinskas. Ruošiasi V. Rakutis. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, kolegos, mes kartu su V. Rakučiu ir kitais kolegomis, kurie neabejingi kadetų mokykloms, kurie rodo joms dėmesį, važiuoja, susitinka, mes išties, ar tai būtų kolegos iš pozicijos, ar opozicijos, tikrai matome prasmę, kad būtų priimtas šis įstatymo pakeitimas, nes kadetų mokyklų poreikis akivaizdus. Gaila, bet nutinka tokių atvejų, kad dalininkai nesusitaria dėl valdymo ir dėl to iš tiesų nukenčia pačios mokyklos dėl finansavimo. Toks atvejis nutiko ir Kaune su Generolo Povilo Plechavičiaus mokykla, nesu jos gimdytojas, bet prie jos gimimo ištakų teko stovėti kartu su VRM ir generolu S. Madalovu, kurti pradžioje „Lūšiukų“ mokyklą, kurią paskui pavadinome Kadetų licėjumi. Gaila, kad, pasikeitus tam tikroms politinėms aplinkybėms, nesutaria du dalininkai, tai yra ministerija ir pati savivaldybė, kas turėtų tuo rūpintis, ar tai yra savivaldos funkcija, ar tai yra valstybės prioritetinis klausimas ir užduotis, ir misija. Man atrodo, kad iš tiesų turėtų būti vienas dalininkas. Dabar su tuo susijęs šis įstatymo pakeitimas, kad kadetų mokyklų būtų vienas dalininkas, tai yra valstybė, arba, jeigu apsispręstų pati savivaldybė, galėtų atsirasti regioninė kadetų mokykla.
Tai yra labai svarbu. Visi kalba, kiek paskui kadetų, pavyzdžiui, įstojo į kariuomenę ar papildė savanorių pajėgas, ar šauktinių gretas, tai noriu pasakyti, kad kadetų mokyklos paskirtis – rengti apskritai valstybės pareigūnus, tarnautojus ne vien tiktai kariuomenei. Turime ir pasienio tarnybą, turime ir policiją, ir ugniagesius, ir kitas statutines tarnybas, kurioms būtinas papildymas. Reikia pripažinti, kad turime ir šeimų, ir vaikų, kuriuos domina tokia veikla ir kurie mato perspektyvą nuo pat mažumės dalyvauti ir ugdytis tokioje sistemoje. Tikrai raginčiau palaikyti, nes tikėkimės, kad, priėmus šias įstatymo pataisas, jau nuo rugsėjo būtų galima tinkamai sutvarkyti šių kadetų mokyklų regioninį statusą ir užtikrinti nuo naujų mokslo metų jų finansavimą. To dabar tikrai pasigendame ir trūksta, nes nėra formalaus įstatymo reikalavimo ar nuostatos, leidžiančios tokią galimybę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Rakutį. Ruošiasi L. Nagienė.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Šviesiausias Seime, man tikrai labai džiugu stovėti prieš jus šitoje tribūnoje, kai kalbame apie labai svarbų dalyką – apie kadetų mokyklas. Andrius daug pasakė apie šitų mokyklų buvusias problemas, o aš norėčiau daugiausiai pakalbėti apie valstybinės kadetų mokyklos modelio potencialą. Tai nėra tiktai vienos Kauno Povilo Plechavičiaus mokyklos problemų sprendimas, tai yra iš esmės valstybės požiūris į savo žmonių rengimą. Jums gal atrodys neįmanoma, bet šiandien valstybė neturi valstybinių elitinių mokyklų. Ne elitinių ta prasme, kad tik visuomenės grietinėlės, bet tos vietos, kur rengiamas ir ugdomas tas elitas.
Valstybės tarnyba nėra vien kokie nors etatai, kokios nors saugios vietos – tai yra tas didžiulis potencialas, kuris stumia valstybę į priekį. Jeigu mes surasime tinkamą pedagoginį modelį, kaip ruošti tokius žmones, tai mes pasieksime labai daug. Tai nebus tik žmonės, kurie tarnaus valdžiai arba žiūrės, bet jie tarnaus valstybei. Šitas jausmas yra išugdomas laikotarpiu tarp 12 ir 16 metų. Čia jums kaip skautų vadovas galiu pasakyti, yra tas laikas, kada formuojasi nuostatos. Ir štai kadetų mokykla išugdo žmoguje meilę tėvynei, mokėjimą dirbti kolektyve, mokėjimą paklusti, mokėjimą vadovauti. Visa tai išugdoma metodu, o kadetų metodas yra kas? Tai nėra karo mokyklos, kaip kai kas galvoja ir kaip Andrius teisingai sakė, bet tai yra toks metodas, kai žmogus, būdamas tam tikroje aplinkoje, išsiugdo norą dirbti dėl valstybės. Tai yra labai svarbus pasiekimas, bet jis sunkiai pasiekiamas, nes yra pavojus, kad bus sukurta tokia nepritapusių žmonių prieglauda. Tai yra tas modelis, kurio labiausiai ir bijome kadetų mokyklų atveju, nes tada jos tiesiog bus kažkokią socialinę funkciją vykdančios prieglaudos. Taip, kaip XVIII amžiuje rašydavo: į kariuomenę reikia imti žmones, be jokio reikalo po kraštą besivalkiojančius. Štai ko mums nereikia. Į tas mokyklas turi ateiti ir elito žmonės, ir našlaičiai, ir visi kartu išmokti dirbti vienoje komandoje. Ar jie pasirinks paskui kariuomenę, ar pasirinks VRM, ar pasirinks tiesiog valstybės tarnybą, ar nueis į verslą, bet jie visada gyvenime atsimins priesaikas, naktinius žygius ir kitus dalykus. Štai kur yra esminis dalykas.
Ir ką mes dabar darome? Mes sukuriame šitą modelį. Aš labai noriu asmeniškai padėkoti L. Kasčiūnui, kuris iš tikrųjų prisiėmė lyderystę šiuo klausimu. Jisai žinojo, kaip čia viskas klostėsi, ir šiandien mes turime sprendimą ne tik mūsų grupės, kurie pritarėme dėl tų kadetų, bet tai yra ir Krašto apsaugos ministerijos, ir Švietimo ministerijos kartu sutartas modelis. Todėl prašau palaikyti ir gal gale kadencijos pasakysime – kažką gero padarėme.
PIRMININKĖ. Kviečiu L. Nagienę į tribūną.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Labai ačiū Valdui už tokią emocingą kalbą. Iš tikrųjų visą kadenciją mes diskutavome, diskutavome ir galų gale priėjome prie to bendro taško, kad vienaip ar kitaip Krašto apsaugos ministerija paėmė lyderystę, parodydama, kad jie sutinka būti lyderiais įsteigiant valstybines kadetų ugdymo įstaigas. Tai yra labai svarbu. Mes to siekėme, bet niekas nenorėjo mūsų girdėti nuo pat pirmos dienos, kai prasidėjo diskusija apie kadetų mokyklą. Teko apsilankyti ir Alsėdžių kadetų mokykloje. Mes matėme, ten nebe toks jaunimas, kaip įsivaizdavo kažkada, kad tai yra perauklėjimo įstaiga, kad ten patys blogiausi suvažiuoja ir taip toliau, – ne, mes matėme pasirengusį jaunimą, norintį tarnauti valstybei, norintį siekti galbūt ir VRM, vidaus reikalų sistemoje dirbti, būti valstybės tarnautojais, lygiai taip pat inžinieriais, ko mums šiandien trūksta. Tai vienas dalykas.
Kitas momentas. Išugdome fiziškai stiprų jaunimą, pasirengusį. Mes kartais to pasigendame, sakome, daugiau negu 30 %, gal net ir dar daugiau jaunuolių netinka tarnauti kariuomenėje. Aš manau, kad tie, kurie šiandien ateis į regioninę… Valstybinė kadetų mokykla tampa regioninė ir norėtųsi, kad jinai liktų. Kitas labai svarbus momentas, mes užmirštame, dar ir savivaldybės yra steigėjos, tai ateityje tikrai suvienodinsime. Tas ugdymo planas… Ir patvirtinti, kad vienos kadetų mokyklos bus valstybinės, o kitų steigėjos bus savivaldybės. Aš tikrai kviečiu pritarti, nes tai labai svarbus momentas, tai yra žingsnis į priekį, kad šiandien mes jau turėtume valstybinę kadetų mokyklą, kuri parodys pavyzdį. Su Krašto apsaugos ministerija suderinta ugdymo programa bus patvirtinta būtent Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi užsirašę diskutuoti pasisakė. Pasiūlymų nėra gauta. Motyvai. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Taigi apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-6 klausimo – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 84: už – 84, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Pritarta po svarstymo.
Dabar kitas balsavimo intervalas prasidės 11 val. 50 min. ir tęsis iki 12 val. 30 min., iki Vyriausybės pusvalandžio.
11.20 val.
Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo Nr. XIII-1995 2, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymas (projektas Nr. XIVP-3354GR) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-3354. A. Kabišaitis, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, pristatys Prezidento Seimui grąžintą svarstyti įstatymą.
A. KABIŠAITIS. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, grąžina Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo Nr. XIII-1995 2, 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymą Nr. XIV-2612, kuris priimtas 2024 metų gegužės 9 dieną.
Šiuo įstatymu siekta nustatyti, kad patikimumo deklaracija išduodama juridiniam asmeniui, jeigu juridinis asmuo ir (ar) su juo susiję asmenys per paskutinius trejus metus būtent įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu nebuvo pripažinti pažeidę Lietuvos Respublikos įgyvendinamas tarptautines sankcijas arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas ribojamąsias priemones.
Šiuo metu galiojantis įstatymas nustato, jog patikimumo deklaracija juridiniam asmeniui išduodama, jeigu nėra duomenų, patvirtinančių, kad juridinis asmuo ir (ar) su juridiniu asmeniu susiję asmenys atliko veiksmus, kurie prieštarauja tarptautinėms sankcijoms, įgyvendinamoms Lietuvos Respublikoje. Taigi, galiojantis įstatymas numato platesnį patikimumo deklaracijų neišdavimo atvejų ratą, nesiedamas to tik su įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu.
Lietuvoje tarptautinių sankcijų, ribojamųjų priemonių pažeidimą gali konstatuoti ne tik teismas, bet ir įstatymuose nustatytos institucijos, kaip antai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Migracijos departamentas, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Muitinės departamentas ir kitos. Fiziniams asmenims administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už sankcijų pažeidimus taiko Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir kitos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas valstybės ir visuomenės saugumą yra vertinęs kaip prioritetinį siekį ir yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, inter alia konstituciškai svarbiam tikslui užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, turi nustatyti specialų teisinį reguliavimą valstybės ir visuomenės saugumui svarbių ūkio sektorių, inter alia specialius reikalavimus (sąlygas) ūkinei veiklai, siekiant išvengti grėsmės valstybės ar visuomenės saugumui. Nustatant tokį teisinį reguliavimą, gali būti numatyta asmenų, siekiančių vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkių sektoriuose, patikra pagal rizikos valstybės ir visuomenės saugumui vertinimo kriterijus, inter alia tokius, kurie leistų iš anksto užkirsti kelią grėsmėms valstybės ar visuomenės saugumui tam tikrame ūkio sektoriuje.
Respublikos Prezidento vertinimu, NATO konkursuose leidus dalyvauti juridiniams asmenims, kuriuos pačius arba su jais susijusius asmenis ne teismas, o kitos valstybės institucijos pripažino pažeidusiais tarptautines sankcijas arba ribojamąsias priemones, būtų sukelta grėsmė valstybės ir visuomenės saugumui. Siekdamas išvengti tokių neigiamų padarinių, valstybės vadovas siūlo pakeisti grąžinto įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad patikimumo deklaracija išduodama juridiniam asmeniui, jeigu juridinis asmuo ir (ar) su juo susiję asmenys per paskutinius trejus metus nebuvo pripažinti pažeidę Lietuvos Respublikos įgyvendinamas tarptautines sankcijas arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas ribojamąsias priemones. Kviečiu Seimo narius priimti įstatymą su Lietuvos Respublikos Prezidento teikiama pataisa. Jeigu būtų, atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius. Ruošiasi V. Valkiūnas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išties jūsų susirūpinimas, manau, yra pagrįstas, nes biudžetas didėja. Seimas atsisakė ir išimtį pavertė taisykle, kad dėl įsigijimų gynybos srityje nebereikia paisyti viešųjų pirkimų procedūrų. Na, o tokie asmenys kaip „Nota bene“, kaip žinote, „Boxerių“ pirkimo laiku 2016 metais pakeitusi pavadinimą, nors ir padariusi didžiulę reputacinę žalą visiems įsigijimams ir valstybei, toliau sėkmingai darbavosi. Ir Krašto apsaugos ministerija, atsakydama į Audito komiteto paklausimą, aiškiai informavo, kad, na, jeigu pakeitė pavadinimą, mes neturime jokių prielaidų neleisti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Ką jūs manote šiuo aspektu?
A. KABIŠAITIS. Kaip ir minėjau, Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad valstybės ir visuomenės saugumas yra prioritetas. Taigi aiškinimas turi būti kiek įmanoma platus, kad apimtų visus asmenis, kurie vienaip ar kitaip yra padarę pažeidimų, kad jie negalėtų dalyvauti būtent NATO skelbiamuose konkursuose.
PIRMININKĖ. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, saugumo patikimumas man kelia abejonių, nes gali dalyvauti, kai išnykęs teistumas. Ir kaip yra dėl ofšorinių juridinių asmenų, kurie per ofšorus – ir ten galai į vandenį, ir tos manipuliacijos… Man atrodo, kad Europos Sąjunga ir kitos valstybės negali šiuo momentu užtikrinti to saugumo ir to slaptumo, ir tos apsaugos, kuri reikalinga valstybėms. Ačiū.
A. KABIŠAITIS. Iš tiesų galiu patikinti, kad tikrai yra pakankamai institucijų, kurios būtent atlieka priežiūrą ir priima sprendimus, ar gali būti išduodama deklaracija, patikrinę tai. Ką norėčiau pažymėti? Iš tiesų įstatyme kalbama apie tai, kad pripažinti pažeidę sankcijas. Tai yra tam tikras sprendimas, o tas sprendimas būtinai turi būti pagrįstas, kadangi įstatymas numato, jog prieš priimant sprendimą yra gaunami ir paties subjekto paaiškinimai, ir panašiai. Iš tiesų tas sprendimas bus pagrįstas ir čia nėra kalbama apskritai apie bet ką. Yra kalbama apie priimtus valstybės institucijų argumentuotus sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu metu. Primenu, kad nuo 11 val. 50 min. balsavimo intervalas.
Toliau posėdžiui pirmininkauja J. Razma.
11.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. XI-411 „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3809 (pateikimas)
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, toliau pagal mūsų darbotvarkę Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. XI-411 „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3809. Pranešėja – švietimo ir mokslo ministro pareigas einanti M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. XI-411 „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą.
Lietuvos Respublikos Seimui yra teikiamas šis nutarimo projektas, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 2024 m. gegužės 22 d. Seimo nutarimo projekto tikslas yra suderinti Mykolo Romerio universiteto statuto nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis ir įgyvendinamaisiais teisės aktais ir išdėstyti jį nauja redakcija.
Statutas yra pamatinis universiteto veiklos dokumentas. Universitetas juo vadovaujasi vykdydamas tam tikras jam patikėtas valstybės funkcijas. O Mykolo Romerio universiteto statutas buvo patvirtintas Seimo 2009 metais ir aktualizuotas 2012 metais. Per pastarąjį dešimtmetį Mokslo ir studijų įstatymo redakcija ar atskiri straipsniai daug kartų keitėsi, o nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir nauja redakcija. Daug pasikeitimų įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d. todėl Mykolo Romerio universiteto statutas buvo iš esmės peržiūrėtas ir pateiktas toks, kad atitiktų Mokslo ir studijų įstatymą. Pažymėtina, kad yra ir kita Mykolo Romerio universiteto statuto keitimo priežastis – vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 4 dalimi, statuto 71 punkte įrašyta nuostata, kad Mykolo Romerio universitetas gali vykdyti Vyriausybės nustatytos studijų krypties trumposios I, II pakopos kolegijų studijų programas ir teikti aukštąjį koleginį išsilavinimą. Tad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Mykolo Romerio universitetas įsigilino į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje nurodytas pastabas ir pritaria redakcinio ir techninio pobūdžio pastaboms dėl teisinio aiškumo, o kitas pastabas pageidautume aptarti statuto svarstymo metu. Atkreipiau dėmesį į tai, ką sakė gerbiama kolegė A. Norkienė dėl Tarybos rekomendacijos. Ji bus pateikta, ji šiuo metu yra rengiama ir iki svarstymo turėtų būti visiems Švietimo, mokslo ir sporto komiteto nariams prieinama. Komitetas šį klausimą svarstė, žino ir komiteto nariams toks principas atrodo tinkamas. Ačiū visiems už dėmesį, lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti norės 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama ministre. Šito statuto pagrindinė idėja yra būtent susijungimas su Marijampolės kolegija. Dėl to aš noriu jūsų paklausti, kadangi tai buvo ilgas procesas, dvi institucijos sutaria. Kokios yra planuojamos vykdyti studijų programos būtent Marijampolėje, tiek koleginės, tiek universitetinės? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Taip, susijungimo pagrindas yra svarbus ir koleginių studijų visų programų pertvarkymas į universitetines studijų programas vyks palaipsniui, laikantis tokio grafiko, kad 2024 metais paskutinis studijų priėmimas vyks į Marijampolės kolegijų studijų programas, tai yra iki reorganizavimo 2024 m. spalio 1 dienos, ir koleginės nuolatinės studijų formos baigsis 2027 metais, o universitetinių studijų programos startuos taip: 2024 metais – teisė, 2025 metais – visos kitos. Ir studijų kryptis galėčiau kelias išvardinti. Jeigu kalbame apie vadybą, tai yra tarptautinio verslo vadyba, darnaus verslo vadyba, medijų vadyba, transporto logistika. Teisės studijų kryptis – tai būtų teisė ir viešieji pirkimai, informatikos inžinerijos kryptis – būtų informacinių sistemų technologijos ir kibernetinė sauga, kas yra labai svarbu, kalbos studijų kryptis – būtų verslo anglų kalba ir komunikacija, o apskaita – buhalterinė apskaita ir finansai, pedagogikos srityje turėtume vaikystės pedagogiką, ikimokyklinį ugdymą, pradinį ugdymą ir, kas man yra labai svarbu, veiktų socialinio darbo kryptis, ten turėtume socialinio darbo studijas.
PIRMININKAS. Toliau klausia S. Tumėnas. Tik prašysiu ir trumpiau klausti, trumpiau atsakinėti, nes atsiliekame apie 20 minučių pagal suplanuotą laiką. Nėra. V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Susijungė, tai yra prijungus kolegija tampa Mykolo Romerio universiteto padaliniu, ar nebus uzurpuojamas jų savarankiškumas ir kaip bus tai reguliuojama?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dėl Mykolo Romerio universiteto veiklos visos stebėsenos, tai turbūt žinome, kad valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą aukštosios mokyklos atsiskaito vykdant tam tikrą priežiūrą, kuri apima ir švietimo, mokslo prieinamumo ir kokybės stebėseną, ir aukštųjų mokyklų mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų konsultavimą, prevencinių priemonių vykdymą, mokyklų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą. Manau, kad dėl stebėsenos turime tikrai pakankamai apibrėžtas funkcijas, o dėl savarankiškumo visgi aš manau, kad tai jau turėtų būti savivalda ir sprendimus turėtų priimti pats universitetas drauge su prijungta kolegija.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš šiek tiek papildysiu kolegės klausimą. Norėtųsi, kad tie saugikliai būtų į Statutą sudėti, nes savivalda yra savivalda. Žinome, kai kartais pasikeičia vadovai, tada pasikeičia savivalda. Turbūt Statute turėtų būti sudėti akcentai. Galbūt jūs galėsite pasakyti, kuriose vietose.
Aš dar noriu paklausti apie studentus, kas turbūt labai svarbu, kada bus priėmimas į jau tą vieną universitetą, darinį ar padalinį, kokius diplomus gaus dabartiniai studentai, nuo kada pradės gauti būtent jau pasikeitusio statuso diplomus? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Aš galvoju, kad tuos akcentus dėl papildomų saugiklių būtų gerai bandyti aptarti ir komitete. Galėsime tai padaryti svarstymo metu. Kol kas toks Statuto projektas, koks teikiamas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai atrodė tinkamas, tačiau į visus pasiūlymus galėsime mėginti atsižvelgti.
O datas bandžiau išvardinti jau ir kolegai A. Vyšniauskui, kad į Marijampolės kolegijos studijų programas vykdomas priėmimas iki 2024 m. spalio 1 d.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū pirmininkui. Mano klausimas, kokia dabar kokybė, nes vairuoja pinigai visas aukštąsias mokyklas, išsilavinimo kokybė, prestižas. Ir šiomis dienomis girdžiu, kad stojamasis balas tik penketukas. Kodėl nėra ambicijų, ypač M. Romerio, nes kiek ta šlovė, antišlovė buvo M. Romerio, kad nepakankama kokybė? Taigi mane domina aukštojo ir profesinio susijungimas, o ne tik su kolegijomis susijungimas. Kas daroma dėl to, kad gautų profesiją ir kad būtų tas prestižas? Ir kodėl nekeliami reikalavimai, iš tų penketukų neišlendame, o 6, 7 balai stojamasis? Ar čia vėl vairuoja tik pinigai?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kolega, man atrodo, kad studentai tikrai renkasi tas aukštąsias mokyklas, kurių kokybė jiems atrodo priimtina, ir pagal galimybes, todėl aš tikrai nebūčiau linkusi dabar vieno universiteto kontekste sakyti, kad čia yra kažkokie labai žemi pereinamieji balai ar panašiai. Visgi universitetai yra autonomiški, jų klientai yra studentai. O mums svarbiausia, kad išsilavinimas būtų ne tiktai kokybiškas, bet ir kad dalykai, kurių mokosi vaikai, atlieptų ir darbo rinkos poreikius, ir, be abejo, regionų poreikius. Taip trumpai atsakyčiau.
PIRMININKAS. Dėkui, ministre. Dabar motyvai už. Kalbės A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai yra labai svarbi ir išskirtinė reforma. Man teko matyti jos pačią pradžią prieš trejus metus, kai pradėjome kalbėtis su kolegija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apie tai, kaip padėti kolegijai ūgtelti į aukštesnį lygmenį. Aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau pasiekėme finišo tiesiąją. Tos derybos, diskusijos užtruko tikrai labai ilgai, tačiau kolegija ir Mykolo Romerio universitetas labai stengėsi sukurti patį geriausią įmanomą produktą.
Visgi aš šiandien norėčiau labiau kalbėti apie rezultatus, kuriuos matysime. Šita reforma yra išskirtinė, nes pirmą kartą mes matome susijungiantį universitetą su kolegija ir matome atidarant universitetines studijų programas regione, kur jų nebuvo. Marijampolėje buvo tam tikri moduliai, tam tikros galbūt neakivaizdinės studijos, tačiau tikrų, realių universitetinių studijų, kurias ministrė išvardijo šiandien, nebuvo. Tai yra didžiulė galimybė tiek vietos gyventojams, tiek visam regionui.
Aš noriu pabrėžti, kad šitą susijungimą palaiko ne tik kolegijos bendruomenė, ne tik universiteto bendruomenė, bet ir vietos savivalda, palaiko visos vietos verslo asociacijos, be abejo, ir bendruomenė labai laukia. Ir pagaliau yra labai svarbu, kad šito susijungimo kontekste ne tik investuojama į studijų programas, į dėstytojų darbo kokybės gerinimą, bet ir į infrastruktūrą. Aš labai kviečiu atvykti kitų metų gale, kai pagaliau bus sutvarkytas naujasis kolegijos pastatas pačioje miesto širdyje, šalia savivaldybės, Basanavičiaus aikštėje, didžiulis, gražus, na, universiteto Sūduvos akademijos kompleksas. Visapusiškai tai yra svarbi reforma, gera reforma ir ypač prašau palaikyti tuos, kurie mylite Marijampolę arba esate marijampoliečiai. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. S. Tumėnas pasisakys prieš.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi man nesuteikėte galimybės pasitikslinti, tai aš noriu išsakyti keletą abejonių, į kurias, tikėjau, atsakys naujoji švietimo ministrė. Naujoji švietimo ministrė neseniai dirba, bet ji puikiai suvokia, kad yra rangai, akademiniai rangai, kas yra aukštasis universitetinis, kas yra aukštasis neuniversitetinis, o čia yra sujungiamos dviejų skirtingų rangų institucijos. Kai mes sujungiame du universitetus, tai yra prie Vilniaus universiteto prijungiame Šiaulių universitetą, tai abu buvo universitetai. Šiaulių universitetas tapo Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Niekas nekliuvo, bet čia kolegija jungiama su universitetu. Iš karto atsiranda įvairių tokių kolizijų. Kaip tai vertinti? Ar čia tai, kad Marijampolės kolegija išaugo savo drabužius į tokį jau lygį, kad jai reikia prie universiteto, ar čia yra Marijampolės kolegijos gelbėjimas? Panašūs visokie dalykai lenda. Taip, tai čia bus naujas darinys. Aš nežinau, ar tai gerai, ar negerai, bet dvi skirtingų rangų institucijos yra jungiamos. Pavyzdžiui, o ko nuo spalio 1 dienos? Studijos visur prasideda rugsėjo 1 dieną. Tokių visokių keistų dalykų yra, bet iš principo aš nesu prieš, jeigu tai Marijampolės kolegijai bus geriau. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Vyšniauskas, matyt, nori pasakyti, kad bus geriau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Tumėnai!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip!
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Marijampolės kolegija išauga savo marškinius ir tampa aukštesnio lygmens institucija, bet aš suprantu, kad šiauliečiai jau bijo, kad sukursime tokią akademiją, kuri ir su Šiauliais pradės konkuruoti, ypač švietimo srityje. Numatomas tiek ikimokyklinis ugdymas, tiek jau kalbama apie gamtamokslių studijų vykdymą. Tai taip, Šiauliams reikėtų bijoti Marijampolės, nes netrukus aplenksime. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. J. Šiugždinienė dar nori.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš kelis dalykus noriu akcentuoti. Pirmiausia, pažangus pasaulis yra seniai nujudėjęs ta kryptimi, kad jungiasi įvairių lygių aukštojo mokslo institucijos. Nėra svarbus pats institucijos statusas, yra svarbūs mokslo pasiekimai ir ar tai atitinka, tie, kurie vykdo programas, mokslo reikalavimus, mokslo vertinimą ir patį mokslo lygį. Manau, Lietuva irgi palaipsniui judės ta kryptimi.
Bet aš noriu akcentuoti dar vieną dalyką, kuris yra labai svarbus, ir mes visai čia nekalbėjome apie viešojo saugumo studijas. Iš esmės Marijampolės būsimas Mykolo Romerio universiteto padalinys vykdys viešojo administravimo… viešojo saugumo kolegines studijas. Tai yra labai svarbus žingsnis, nes čia dalyvauja ir Vidaus reikalų ministerija, nes jungiasi, susijungia dvi institucijos, kurios dirba labai svarbioje srityje. Jos iki šiol buvo išskaidę savo pajėgumus, dabar viešojo saugumo srityje (būtent šioje srityje) jos sutelkia savo pajėgumus ir įgyvendins studijų programas tiek universitetines, tiek koleginio lygmens. Tai, man atrodo, yra labai svarbu. Čia vienas iš susijungimo labai svarbių tikslų, jog ir infrastruktūra susijungia, ir mes toje srityje, kuri mums labai svarbi, sustipriname studijas.
PIRMININKAS. Na, ilgokai mes čia pratęsėme tą diskusiją, bet vis tiek S. Tumėnas nori.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega Andriau, aš į jus nesikreipsiu pavarde, nes manau, kad tai nėra korektiška, tačiau, gerbiamas Andriau, noriu pasakyti, kad Vilniaus universiteto Šiaulių akademija nieko nebijo. Noriu priminti, kad Šiaulių universitetas buvo nemažai pagelbėjęs Marijampolės kolegijai, kai Šiaulių universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, sudarė sąlygas Marijampolės kolegijai sutrumpintas studijas įgyti Šiaulių universitete. Taigi, tik toks buvo įmanomas kelias, nes Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neleisdavo net tokios minties, kad kolegija ir universitetas gali būti vertinami vienodai. Mes Marijampolės kolegijai geranoriškai tada sudarėme sąlygas, kad jie galėtų baigti studijas Šiaulių universitete. Andriau, čia viskas gerai, tik yra tokių kitokių abejonių.
PIRMININKAS. Kolegos, man atrodo, mes jau čia per daug apie Marijampolę ir Šiaulius įsikalbėjome. Kol kas baigiame šio projekto aptarimą, balsuosime per numatytą intervalą.
Kitas jau čia paketas… (Balsai salėje) Ne, dar negalime balsuoti, trūksta 5 minučių.
11.45 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 11, 18, 22, 32 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3786, Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3787, Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3788, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3789, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3790, Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22, 26 ir 291 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3791 (pateikimas)
Valstybės tarnybos įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3786 ir lydimieji. Pranešėja – vidaus reikalų viceministrė S. Ščajevienė.
S. ŠČAJEVIENĖ. Gerbiami Seimo nariai, Vyriausybė parengė ir Seimui teikia Valstybės tarnybos įstatymo 5, 11, 18, 22, 32 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama pašalinti tam tikras išaiškėjusias praktines problemas ir teisinio reglamentavimo trūkumus. Kartu yra parengti ir teikiami susiję įstatymo projektai, tai yra Diplomatinės tarnybos, Vidaus tarnybos statuto, Biudžetinių įstaigų ir Vyriausybės įstatymų kai kurių straipsnių pakeitimo projektai.
Kokios yra siūlomos teisinio reguliavimo priemonės? Pirmiausia, siūloma sugriežtinti valstybės tarnautojų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Kodėl to reikia? Iš tikrųjų, atsižvelgus į geopolitinę situaciją ir galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, yra siūloma papildyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus valstybės tarnautojams ir nustatyti, kad nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi asmenys, kurie slapta bendradarbiavo su Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos teisėsauga, teisėtvarka ar saugumo tarnybomis. Nustačius tokią aplinkybę, asmenys trejus metus negalėtų būti priimami į valstybės tarnautojo pareigas. Siekiant, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimami tik Lietuvos valstybei lojalūs asmenys, siūloma nustatyti, kad asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, veikla pastaruosius trejus metus neturi kelti abejonių dėl jo lojalumo Lietuvos valstybei, konstitucinei santvarkai bei pagarbos žmogui ir valstybei principams. Taip pat analogiškai siekiama, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai būtų taikomi ir biudžetinių įstaigų darbuotojams, išskyrus tuos, kuriems nėra taikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai.
Antras siūlomas keitimas yra susijęs su galimybe kadenciją baigusiems ir kitai kadencijai nepaskirtiems įstaigos vadovams gauti vienos pareiginės algos dydžio išeitinę išmoką, tokią, kokią šiuo metu gauna politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kai baigiasi juos į valstybės tarnautojo pareigas priėmusio valstybės politiko įgaliojimai.
Trečias siūlomas keitimas yra susijęs su įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų tarpine peržiūra. Ja siekiama, kad jeigu įstaigos vadovo tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, tokiu atveju dėl priimto sprendimo galėtų tiesiogiai kreiptis į teismą. Taip sumažintų biurokratines procedūras, sudarytų prielaidas greičiau pradėti naujo vadovo paiešką ir įstaiga galėtų greičiau tapti efektyvesnė. Dėl to paties tikslo yra siūloma atsisakyti ir draudimo įstaigos vadovą atleisti nedarbingumo ir atostogų metu.
Ketvirtas siūlomas pakeitimas yra susijęs su valstybės tarnautojų skatinimu. Tai yra ir statutiniams, ir diplomatams numatomos platesnės skatinimo galimybės. Tokie darbuotojai galėtų būti skatinami iki dviejų pareiginės algos dydžių, kai šiuo metu yra ribojama nuo vieno iki dviejų.
Penktas susijęs keitimas. Tai yra techninio pobūdžio keitimai, kai buvo teikiami didelio masto teisės aktų projektai. Natūralu, kad yra tam tikrų techninio pobūdžio klaidų, kurias reikia ištaisyti.
Gauta Teisės departamento pastabų, jos yra įvertintos. Svarstymo komitete metu pagal tai būtų pataisyti projektai. Ačiū už skirtą dėmesį ir laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Klausiančių netrūksta. Pirmoji klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kadangi jūs pristatėte visus projektus iš esmės vienu ypu, tai mano klausimai būtų keli, nes norėjau dėl kelių paklausti. Vienas dalykas – dėl veiklos, nesuderinamos su nacionalinio saugumo interesais. Kas ją konstatuos, nes subjektas, kuris konstatuos, kad atlikta veikla, yra neaiškus ir nėra jokios nuorodos, kad yra gauta ar VSD, ar kitos tarnybos pažyma, ir tokiu atveju tikrai gali atsirasti piktnaudžiavimo galimybių? Jeigu žiūrėtume į tą konservatorių pusę, tai jiems visi, kas yra ne konservatoriai, dirba ne nacionaliniam saugumui. Tai norėtųsi išgirsti subjektą.
Kitas klausimas yra dėl skatinimo. Jūs sakėte, kad atsiranda platesnės skatinimo galimybės, nors iš esmės jūs skatinimo sumą sumažinate – dabar buvo intervalas nuo 1 iki 2, o jūs iš esmės padarote nuo 0 iki 2. Tai skatinimo suma, kur yra lygiai 0,0001, jau bus ta suma, kurią galima skirti. Tai socialinės garantijos iš esmės yra tikrai mažinamos.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už klausimus. Dėl pirmo klausimo – kas galėtų konstatuoti? Tai iš tikrųjų mes turime institucijas, kurios kompetentingos ir teikia tokią informaciją.
Kaip galėtų veikti mechanizmas? Suprantame, kad tai yra jau taikymo dalykai. Kaip būtų galima apsibrėžti? Tai yra ir tam tikras savideklaravimas, kad aš nebendradarbiauju ir neturiu tam tikrų ryšių, bet šitas principas įstatyme reikalingas tam, kad, paaiškėjus atitinkamoms aplinkybėms, tokį asmenį galėtume pašalinti iš valstybės tarnybos.
Dėl antro – skatinimo susiaurinimo – aš traktuočiau, kad priešingai, kadangi siūloma galimybė vadovui, apsirašius darbo apmokėjimo sistemą, taikyti ir mažesnes pinigines išmokas vietoj padėkos ar pagyrimo raštų.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė klausia.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš, gerbiama viceministre, noriu pritarti ką tik kalbėjusiai kolegei. Aš galvoju, kad papildomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai pirmiausia yra šiokia tokia uždanga, kad vis dėlto būtų pamažinta Valstybės tarnybos statute galima skatinimo sistema, tas įrašytas nulis suponuoja taip manyti.
Antras dalykas. Kas paskatino jus taip sustiprinti ir padaryti tiesiog labai griežtą sistemą, kai nestovi eilė norinčių ateiti į valstybės tarnybą, konkursai yra skelbiami, bet neatvyksta išvis jokių pretendentų, ne tik kad konkurse dalyvauja keli? Ar yra konkrečių atvejų? Ar jūs čia į priekį taip užbėgate, kad ta nepriekaištinga reputacija taptų toks tiesiog atgrasymo mechanizmas ateiti į valstybės tarnybą? Mano vertinimu, galima iš šiek tiek kitaip sudėlioti įstatymo nuostatas ir negąsdinti savo žmonių.
Ir dar kita mano klausimo dalis dėl to, kad projekte siūloma nustatyti, kad įstaigos vadovas, jeigu nesutinka su tiesioginiu vadovų vertinimu, tiesiai nusiunčiamas į teismą. Tai jūs nuo savo skaudančios galvos ant sveikos norite perdėti problemas ir apkrauti teismus darbu? –mano trečias klausimas.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už klausimus, iš tikrųjų geri klausimai. Pradėsiu nuo pirmo – dėl nepriekaištingos reputacijos. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai bus taikoma žvelgiant į ateitį, kad valstybėje dirbtų lojalūs žmonės, lojalūs valstybei. Iš tikro turime situacijų, kai šiandien turime valstybės tarnautojų, kurių net negalime atleisti iš valstybės tarnybos, nors jie yra teisti, bet laidavimo sutartis sudaryta ir tokie žmonės toliau dirba. Vairavimas išgėrus yra sunkus girtumo laipsnis ir tokie žmonės pretenduoja. Kai turime kontrabandos atvejų, sudaromas laidavimas, kai turime aplinkosauginių atvejų, kada yra brakonieriavimo atvejų, ir daugelis kitų pažeidimų. Tai štai sistema konstruojama tam, kad tie žmonės, kurie ateitų į valstybės tarnybą, būtų nepriekaištingos reputacijos ir lojalūs valstybei ir taip didintų prestižą dirbti valstybei.
Dėl teismų. Kodėl iš tikrųjų pasiūlėme tokią nuostatą? Tai yra praktinio pobūdžio problema, kai tiesioginis vadovas… nebėra aukščiau už tiesioginį vadovą ir jis jau eina į teismą ir ginčija. Tai šitas panaikinimas yra perteklinė procedūra, kur rezultatas toks, kad nėra subjekto, kuris objektyviai vertintų, išskyrus teismą. Todėl siūlymas yra iš karto kreiptis į teismą, kad mažintume nereikalingų administracinių procedūrų ir taip taupytume laiką, kad teismas, kaip institucija, įgyvendinanti teisingumą, sudėtų visus taškus.
PIRMININKAS. Toliau klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama viceministre, mano klausimas pratęsiant Agnės klausimą. Tai dabar priimant kiekvieną į valstybės tarnybą turės pateikti pažymą – lojalus valstybei? Kas nustatys, kas tą lojalumą įvertins, lojalus valstybei? Va man tas klausimas kyla. Toliau. Trejų metų laikotarpis, o kas gali būti, jei po metų jo pažiūros pasikeis?
Antras momentas. Ką darysite su tais, kaip jūs dabar įvardijote, tai yra teisti, vairavo išgėrę, brakonieriavo ir taip toliau? Tai ką darysite su tais, kurie šiandien dirba valstybės tarnyboje? Ir tokių turime, žinau ir aš pati.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū, geri klausimai. Dar kartą noriu pasakyti, kad įstatymas galioja į priekį. Tų asmenų, kurie šiandien, na, dėl tokių pažeidimų turi laidavimus ir taip toliau, tai nepalies, bet sistema konstruojama į ateitį.
Dėl to, kaip įrodyti, ar jis yra lojalus ir visa kita, tai yra jau taikymo dalykai. Kai į valstybės tarnybą dėl tam tikrų pareigybių pretenduoja asmuo, yra užklausiama institucijų, specialiųjų tarnybų apie jo turimus pažeidimus, apie jo esamus ryšius ir visa kita. Iš principo sistema yra konstruojama taip, kad pats valstybės tarnautojas, kuris pretenduos ateiti į valstybės tarnybą, turės deklaruoti, kad jis neturi tokių ryšių. Paaiškėjus tam tikriems ryšiams, būtų galimybė, atsisveikinti su tokiu valstybės tarnautoju.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama viceministre, neklausiu apie lojalumą, matyt, jūs įsigijote tokį prietaisą lojalumui matuoti, aš paklausiu apie tris šalis, kurios paminėtos šitame įstatyme. Kodėl neišvardintos kokios šešios Afrikos šalys, kurios stipriai remia Rusiją, Baltarusiją ir su Kinija bendradarbiauja, Tolimųjų Rytų keletas šalių, kurios palaiko Rusiją? Na, reikėtų viso sąrašo, kaip vienuose rinkimuose buvo: nusipelnėme gyventi geriau – sąrašą pridedame. Tai va su kuriais nebendrauti, reikia tą sąrašą šitame įstatyme pridėti. Tai kaip dėl Afrikos šalių, ar nebuvote?
S. ŠČAJEVIENĖ. Čia klausimas?
A. SYSAS (LSDPF). Taip, klausimas.
S. ŠČAJEVIENĖ. Kadangi įstatymo projektas yra pateiktas, tai Seimo nariai galės arba papildyti šitą sąrašą, arba pavesti atitinkamam subjektui, kuris bus kompetentingas, įvertinti tam tikras šalis.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, na, toks praktinis pavyzdys. Prieš trejus metus žmogus buvo Baltarusijoje, sakykime, pas gimines, galima tiek kartų ten lankytis, kiek jis gali, ir jis eina į valstybės tarnybą. Na, ir, sakykime, tiesioginis vadovas sako: tu gali būti nelojalus, nes tu lankeisi Baltarusijoje. Vienas klausimas.
Ir kitas dalykas. Kitas klausimas dėl vadovų, kurie keliauja į teismą. Kodėl Viešojo valdymo agentūra negalėtų būti tuo arbitru iš pat pradžių, nes yra visokių niuansų? Ačiū.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū, geri klausimai. Dėl jūsų paminėto atvejo, tai iš tikrųjų tam, kad įrodytų, turi būti tam tikrų tarnybų duomenys ir įrodymai, kad žmogus yra nelojalus. Vien fakto, kad jis važinėja į Baltarusiją, turbūt neužtektų, tai yra procesas, kuris turės būti pakankamai pagrįstas.
Dėl antro klausimo, kodėl Viešojo valdymo agentūra negalėtų būti tuo arbitru, tai turbūt Viešojo valdymo agentūros funkcijos yra konstruotos kitaip, kad ji būtų pagalbininkas personalo valdymo klausimais, tinklo stebėsenos klausimais, viešojo sektoriaus tinklo, bet ne ginčų sprendimo. Ginčai šiuo atveju turėtų būti sprendžiami ten, kur priklauso, – teismuose, tai yra teismų jurisprudencija, o ne Viešojo valdymo agentūros.
PIRMININKAS. Ar klausiančių sąrašas baigėsi? (Balsas salėje) Laikas baigėsi. Ačiū.
Dėl motyvų kol kas yra užsirašę tik prieš. Kalba A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, tikrai negalėčiau pritarti įstatymo projektui, kuris, skirtingai negu čia mums bandė papasakoti, iš tiesų mažina Vidaus tarnybos statuto reguliuojamų pareigūnų socialines garantijas. Tais atvejais, kai jie yra skatinami, atsiranda galimybė ne nuo 1 iki 2 dydžių skatinti, bet iš esmės nuo nulio paskiriant nulis kablelis kažkiek dydžio sumą už pareigūno indėlį į valstybės tarnybą ar į savo institucijos veiklą.
Kitas dalykas, kuris tikrai išlieka probleminis, tai vis dėlto nustatant ribojimus tarnautojams dėl nacionalinio saugumo priežasčių dirbti valstybės tarnyboje nėra nurodoma institucija, kuri pateiks tuos duomenis, ar žmogus vis dėlto kelia riziką nacionaliniam saugumui. Ta institucija tikrai turėtų būti nurodyta įstatymu, nes priešingu atveju užtenka vidaus tvarkos, kuri nurodytų, tarkime, anoniminius šaltinius arba žiniasklaidą, arba kažkokius kitus šaltinius, kurių objektyvumo VSD netikrina. Tai šiuo atveju tikrai rizikuotume pažeisti teises žmonių, kurie dirba valstybės tarnyboje. Vis dėlto tos institucijos, kuri tikrai yra kompetentinga nacionaliniu lygmeniu priimti sprendimus ir surinkti duomenis dėl asmens atitikties, nurodymas yra labai svarbus. Aš tikrai balsuosiu prieš dėl tų kelių priežasčių.
PIRMININKAS. Ką gi, yra balsavimo intervalas. Taip, atsirado kalbančių už. V. Rakutis – už.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, girdint tuos argumentus, kuriuos ir R. Tamašunienė išsakė, yra tikrai svarbios pastabos. Mes turime galvoti, kad valstybės tarnyba turi būti patraukli, bet čia yra kalbama gal ne tiek apie patrauklumo mažinimą, bet yra kalbama daugiausia apie tai, kad valstybės tarnyboje neturėtų dirbti žmonių, kurie iš principo nepritaria valstybės pagrindinei idėjai, nes tokie žmonės tikrai gali padaryti didelę žalą ir, kita vertus, formuoti nuostatas, kurios diskredituos pačią valstybę. Todėl manau, kad reikėtų pritarti šitam pasiūlymui, bet pagalvoti ir apie tai, ką kalbėjo opozicijos atstovai.
PIRMININKAS. Ką gi, motyvai išsakyti. Apsispręsime dėl šio paketo, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 108: už – 58, prieš – 10, susilaikė 40. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas kaip pagrindinis komitetas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime bendru sutarimu fiksuoti? Nematau prieštaraujančių. Taip ir nutariame. Ir svarstymo data. Aš vis dėlto žvelgčiau į komiteto pirmininką, ar kitą savaitę komitetas galėtų apsvarstyti, kad mes 13 dieną galėtume planuoti, nes įstatymas turėtų įsigalioti nuo liepos 1 dienos. Vis dėlto turime palikti laiko ir Prezidentui pamąstyti. Gerai, tada drįstame fiksuoti, kad birželio 13 diena galėtų būti svarstymo Seime data. Pritariame bendru sutarimu.
R. Tamašunienė – replika po balsavimo.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu replikuoti, kad vis dėlto įstatymo projektas parengtas kažkoks visiškai chaotiškas ir orientuotas, tas liūdniausia, į žemiausios grandies valstybės tarnautojus, kuriuos mes bauginsime visais įmanomais būdais. Bet, kita vertus, aukščiausius postus užimantiems politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams tokių reikalavimų tikriausiai neplanuojame taikyti. Arba aš kitaip negaliu to pavadinti kaip Vidaus reikalų ministerijos kerštu finansų ministrei. Jeigu už vairavimą išgėrus mes tikrai atsisakysime tokių specialistų ir jų nepriimsime į valstybės tarnybą, tai tokie reikalavimai turėtų galioti visiems vienodai.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabas.
12.05 val.
Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo Nr. XIII-1995 2, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymas (projektas Nr. XIVP-3354GR) (pateikimo tęsinys)
Dabar, kadangi yra balsavimo intervalas, dar dėl dviejų projektų galime apsispręsti. Pirmiausia dėl darbotvarkės 1-8 klausimo – Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo projekto Nr. XIVP-3354. Čia yra Prezidento grąžintas projektas.
Kaip žinote, po pateikimo mes turime apsispręsti, ar svarstome projektą iš naujo, ar laikome jį nepriimtu. Aš vis dėlto drįstu siūlyti, kad bendru sutarimu sutariame, kad svarstome iš naujo. Niekas nesiūlo laikyti nepriimtu? Nematau. Fiksuojame, kad projektą svarstome iš naujo. Pagrindinis bus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstymo data – birželio 6 diena. Pritariame bendru sutarimu.
12.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. XI-411 „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3809 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. XI-411 „Dėl Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3809. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 109: už – 106, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta. Pagrindinis bus Švietimo mokslo komitetas. Svarstymo data numatoma birželio 18 diena. Pritariame bendru sutarimu.
Daugiau projektų, dėl kurių reikia balsuoti, neturime. Tęsiame pateikimus.
12.07 val.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3795, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2341 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3796 (pateikimas)
Projektas, tiksliau, dviejų projektų paketas – Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras V. Šilinskas.
V. ŠILINSKAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos, atsiprašau, L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai atsiprašau. Gerbiamas pirmininke, mano balsą įskaitykite už dėl Mykolo Romerio universiteto.
PIRMININKAS. Gerai, protokole įrašome, kad ankstesnio balsavimo L. Nagienės balsas už. Prašom tęsti.
V. ŠILINSKAS. Gerbiami Seimo nariai, siūlome pakeisti du įstatymus, kurie reglamentuoja biudžetinių įstaigų ir valstybės bei savivaldybių įstaigų darbuotojų apmokėjimą. Dėl valstybės tarnybos reformos turėjome daug diskusijų, ar turi likti kintamoji dalis darbuotojams, ar ne, nes tai turi privalumų ir trūkumų. Kai yra mokama maža fiksuotoji dalis, bet didelė kintamoji dalis, atsiranda neskaidrumo, nes ateidami į darbą žmonės mato fiksuotąją dalį ir paskui negali žinoti, koks bus realus atlyginimas.
Kadangi turėjome daug diskusijų dėl valstybės tarnybos reformos, buvo priimtas toks kaip ir kompromisas, kad įstaigoms paliekama iš principo nuspręsti, ar kintamoji dalis liks, ar ne. Kadangi siekiame nenuskriausti žmonių, kai kintamosios dalies nelieka, tai numatėme sąlygą, kad tais atvejais buvusi kintamoji atlyginimo dalis turi būti įskaičiuota į bazinį atlygį.
Manau, kad tai yra gerai. Ir gerai, kad Seimas pritaria tokiai nuostatai, nes taip apsaugome žmones, kad jie nenukentėtų, jeigu įstaigoje bus nuspręsta, kad kintamosios dalies nelieka. Problema yra ta, kad mūsų dabar priimta formuluotė yra tokia, kad net jeigu įstaiga nusprendžia, kad kintamoji dalis lieka, vis tiek anksčiau buvusi kintamoji atlyginimo dalis turėtų būti įskaitoma į atlyginimą. Taigi, išeina, kad dvigubėja kintamoji atlyginimo dalis, ir tai iš principo yra klaida, kurią mes siūlome ištaisyti.
Kartu siūlome du pakeitimus, sakyčiau, tokius techninius, bet nevisiškai įstatymų pakeitimus. Vienas yra, kad nuoroda būtų, kad negali atlyginimas viršyti ne tik vadovų atlyginimo, nurodyto įstatymo priede, bet ir kituose įstatymuose. Tai čia techninis dalykas, o kitas – kad kintamoji atlyginimo dalis, kai ji bus mokama, galėtų būti mokama ir avansu. Pavyzdžiui, jeigu mama ir tėtis grįžta iš vaiko priežiūros atostogų, tai natūralu, kad turėtų gauti tiek pat, kiek ir kolegos, einantys tas pačias pareigas. Mes numatome galimybę tokiais atvejais mokėti kintamąją atlyginimo dalį dar iki vertinimo. Ir tuomet jau, tarkime, 10 %, 20 % būtų mokama kintamoji atlyginimo dalis, o po vertinimo būtų peržiūrima ir ta atlyginimo dalis didėtų ar mažėtų. Tai pakeitimo esmė, kad ir iki vertinimo būtų galimybė, kai įstaiga tai numato, žmonėms sumokėti kintamąją atlyginimo dalį. Dėkoju jums.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, iš tikrųjų į dalį mano klausimo jau atsakėte, bet dabar yra tokia situacija: dažniausiai, kai jaunas specialistas priimamas į darbą, jo yra kitas koeficientas. Mama arba tėtis sugrįžta iš vaiko priežiūros atostogų ir, tarkime, net visus trejus metus pasinaudojo tomis atostogomis, realiai jo koeficientas, kad ir su kintamąja dalimi, yra mažesnis. Kaip tokiais atvejais spręsime tą klausimą, nes labai dažnai mes turėjome tokių situacijų?
V. ŠILINSKAS. Iš principo nėra plačiai žinoma, bet jau ir dabar Darbo kodeksas numato, kad žmonės, grįžę iš tikslinių atostogų, o vaiko priežiūros atostogos yra tikslinės atostogos, turi nenukentėti ir jų atlyginimas turėtų kilti. Mes čia dabar žiūrime, kaip spręsti, kaip būtų įmanoma padaryti dar iki vertinimo. Vadinasi, paprastai, jeigu norėtų išspręsti, tai per vertinimą įvertina ir žmogui arba kelia koeficientą, arba nustato kintamąją dalį. Tai mes dar iki vertinimo leistume žmogui numatyti kintamąją dalį, o po vertinimo jau kiltų vienas arba kitas, arba abu.
PIRMININKAS. Kolegos, šiek tiek įsiterpsiu svarstant klausimą. Kadangi sulaukiu klausimų apie mūsų darbo perspektyvas per šį posėdį. Panašu, kad šiek tiek vėluojame ir Vyriausybės valanda galimai bus apie pirmą valandą. Aš pratęsiu balsavimo intervalą, kad spėtume apsispręsti dėl visų Solidarumo mokesčio įstatymo projektų ir kad iki galo išspręstume visus rytinės darbotvarkės klausimus. Tai maždaug tokia perspektyva. Toliau klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, mes jau šiek tiek kalbėjome iki posėdžio. Jūs paminėjote, kad yra arba buvo tam tikrų piktnaudžiavimų, nustatant kintamosios naujos dalies dydį ir naudojant visą formulę arba darbo užmokestį. Daug tokių pavyzdžių buvo ir kur tai daugiausia pasitaikė? Ačiū.
V. ŠILINSKAS. Negaliu pasakyti, kad piktnaudžiavimų. Tiesiog mintis tokia, kad yra daugiau skaidrumo. Kintamoji dalis turi ir pliusų, ir minusų. Pliusas yra, kad, be abejo, žmogus tada turi papildomą motyvaciją dirbti, daugiau užsidirbti. Bet pagrindinis kintamosios dalies minusas yra, apie ką diskutavome iki valstybės tarnybos reformos, kada ateidamas žmogus nežino, koks galų gale bus atlyginimas. Dėl to mes palikome įstaigoms apsispręsti dėl valstybės tarnybos reformos, kokią motyvacinę sistemą jos taikytų. Ar taiko didesnę dalį fiksuoto atlyginimo, ar mažesnę fiksuoto, bet daugiau kintamojo. Bet kuriuo atveju, kam Seimo nariai pritaria, kad jeigu nusprendžia nebetaikyti kintamosios dalies, žmogus turi nenukentėti ir jo kintamoji dalis turėtų įsiskaityti. Tai čia apie tai.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, klausimas dėl kintamosios dalies, nes visoms biudžetinėms įstaigoms mokama gauta kintamoji dalis, o kultūros, nacionalinės valstybės kultūros meno atlikėjams mokamas gautos kintamosios dalies mėnesio vidurkis. Kodėl taip yra, gal galite paaiškinti šį skirtumą? Ačiū.
V. ŠILINSKAS. Atsiprašau, bijau suklaidinti, reikėtų klausti, kas konkrečiai įsigilinę į kultūros sritį. Tik iš diskusijų pamenu, kad kultūros sritis turi tam tikrą specifiką ir mus daug kartų įtikinėjo, kad jiems reikia padaryti kitaip, negu kad visiems kitiems yra. Todėl mes atsižvelgėme ir išgirdome kultūros srities darbuotojus ir darėme jiems tam tikrų išlygų.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas viceministre, aš norėjau paklausti, ar šis įstatymo projektas išspręs tokią kolosalią problemą? Audito komitete, patikrinus, kiek buvo išmokėta premijų ir priedų po šios, kaip sakant, valstybės tarnybos reformos, paaiškėjo, kad nuo tradicinių 15 mln. suma išaugo iki 45 mln. Kaip planuojate šiuos dalykus užkardyti ir sutvarkyti? Nes jeigu toliau taip eisime, tai tos sumos greitai šimtus milijonų pasieks. Ar šis įstatymo projektas užkardo tokius dalykus? Ačiū.
V. ŠILINSKAS. Šis įstatymo projektas nėra apie tai. Jis yra apie tai, kad tuomet, kai įskaitoma kintamoji atlyginimo dalis, dar nedidėtų papildomai kintamąja atlyginimo dalimi. Tai šią problemą išsprendžiame.
Ką jūs minite apie priedus ar priemokas, vėlgi, kaip ir minėjau, diskusija. Reikia įsigilinti ir pasakyti, ar tai yra tikrai problema. Nes mano analizė rodo, kad viena pagrindinių problemų viešajame sektoriuje yra ta, kad žmonėms nėra paskatų daryti savo darbą geriau. Kai tos paskatos atsiranda ir tie, kurie daro savo darbą geriau, gauna daugiau, mano nuomone, tai yra gerai. Bet vėlgi premijos, priedai, kintamieji atlyginimai ir turi būti už tai ir tiems žmonėms, kurie savo darbą daro geriau. Jeigu mes einame ta kryptimi ir tos sumos didėja, tai yra gerai.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Atsakėte į visus klausimus.
Motyvai. V. Rakutis kalba už.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Kadangi daug gyvenimo praleidau valstybės tarnyboje arba šalia jos, tai tikrai turime rimtų problemų dėl motyvavimo sistemų. Žmonės dirba daug metų, bet nėra įvertinami, nesiekia didelio rezultato, stengiasi kažkokiu būdu išlikti, niekam neužkliūti, ir tada tas valstybės mechanizmas dirba vangiai, žmonės nesulaukia reikalingo dėmesio. Todėl pasiūlyti projektai, tikėkimės, padidins motyvaciją, tie žmonės tikrai sieks savo darbu atliepti valstybės interesus ir nebus toks didelis atsilikimas tarp privataus ir valstybinio sektoriaus. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ir A. Sysas kalba prieš. Nėra. Apsispręsime dabar balsuodami dėl šių aptartų dviejų projektų paketo. Balsuojame, ar pritariame jiems po pateikimo.
Balsavo 102: už – 88, prieš nėra, susilaikė 14.
Pagrindinis komitetas dėl abiejų projektų būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ir vėl aš drįsčiau siūlyti šiek tiek ankstyvesnę svarstymo Seime datą, tai birželio 13 dieną, tikėdamasis, kad pagrindinis komitetas apsvarstys kitą savaitę. Priimame bendru susitarimu pagrindinio komiteto patvirtinimą ir svarstymo datą.
12.18 val.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 6, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3720 (pateikimas)
Dabar pradedame Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisų projektų maratoną. Pirmasis yra Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo 6, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3720. Pranešėjas – J. Pinskus.
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys. 2022 metais prasidėję pinigų politikos pokyčiai nulėmė greitai augančias EURIBOR’o palūkanų normas ir kredito įstaigų paskolų palūkanų pajamas, ypač šalyse, kur vyrauja kintamosios paskolų palūkanų normos.
Lietuvoje virš 90 % paskolų gyventojams ir verslui suteikta taikant kintamąją palūkanų normą. Dėl to, kylant EURIBOR’ui, tokiu pat dydžiu auga ir Lietuvos kredito įstaigų turimų paskolų portfelio palūkanų norma, kuri 2022 metų gruodį siekė 4,27 %, o 2023 metų gruodį – jau 6,83 %, 2024 metų kovą siekė 6,84 %.
Atsižvelgiant į tai, kad Europos Centrinio Banko 2022 metais pradėtos ženkliai didinti pagrindinės palūkanų normos iki šiol nėra mažinamos, o kredito įstaigos už didelį likvidžių lėšų perteklių gauna netipinio dydžio palūkanų pajamas, ir į tai, kad 2023 metais bankai Lietuvoje po solidarumo mokesčio ir kitų mokesčių uždirbo net 986 mln. eurų, kas yra beveik du kartus daugiau negu 2022 metais, kai buvo uždirbta 491 mln., Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo projektu siekiama Lietuvoje pratęsti laikinojo solidarumo įnašo taikymą ir 2025 metais visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems ir veikiantiems bankams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialams, centrinių kreditų unijų finansinėms grupėms. Įstatymo pagrindas yra tas, kad laikinojo solidarumo įnašo mokėjimas pratęsiamas, naudojant lyginamąjį 2019 ir 2022 metų laikotarpį bazei apskaičiuoti. Čia yra labai svarbu. Laikinojo solidarumo įnašo pratęsimas leis gautomis lėšomis sudaryti sąlygas finansuoti svarbius krašto apsaugos projektus, kurie reikalingi neatidėliotinam Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti. Prašom, klausimai.
PIRMININKAS. Taip, klausiančių yra. A. Skardžius klausia pirmasis.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išties kažkaip keistai atrodo: Vyriausybė visą laiką deklaravo, kad, štai, solidarumo mokestis dvejiems metams, paimsime mes iš bankų, uždirbančių milijardą grynojo pelno per metus, vienais metais 200 mln., kitais metais – 200 mln., ir užteks. Aš suprantu, Vyriausybė visą laiką globojo komercinius bankus, didino jų pajamingumą, suvarė visus ten, atsiskaitymus grynaisiais panaikino, apribojo, nors suprantama, kad visoje Europoje atsiskaitymas grynaisiais taip pat pripažįstama atsiskaitymo forma, teisėta atsiskaitymo forma. Tai vis dėlto, kaip jūs manote, Vyriausybė, dar visai neseniai neigusi, kad neįmanoma apmokestinti bankų, staiga ėmė ir sugrįžo prie šio projekto, o visą laiką blokavo jūsų projektą?
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, balandžio 17 dieną, kai buvo Vyriausybės posėdis dėl gynybos finansavimo šaltinių ir buvo pateiktas prožektorių principas, į mano pateiktą klausimą premjerė atsakė, kad mes neturime bazės. Iš tikrųjų, pagal dabartinį galiojantį įstatymą, kai lyginamasis laikotarpis yra… Dabar, kai lyginame 3 % palūkanų su 3 % palūkanomis, pavyzdžiui, arba keturis su keturiais, bazės nebėra. Bet jeigu šio įstatymo projekto lyginamąjį laikotarpį mes paliekame tą patį, 2019–2022 metų, kai EURIBORʼas buvo nulis, tai vėl mes atrandame tą bazę, tą skirtumą tarp nulio ir dabartinio EURIBORʼo. Bazė atsiranda ir solidarumo mokestis… Kadangi EURIBORʼas dabar nekrenta, vadinasi, bazė atsiranda ir mes tuos milijonus per solidarumo mokestį gynybai finansuoti atrandame.
Tai labai džiugu, kad ir šitą mūsų įstatymo projektą, kuris buvo daugiau negu prieš mėnesį užregistruotas ir nebuvo teikiamas Seimui, o buvo pateiktas kartu su Vyriausybės praktiškai analogišku projektu, kurį svarstysime turbūt po mano pateikto projekto… Rezultatas, manau, bus pasiekiamas ir mes pritarsime ir po pateikimo, galbūt ir sujungsime, nes jie praktiškai yra analogiški. Bus taikoma skubos tvarka. 2025 metais mes turėsime tuos milijonus, kurių labai trūksta mūsų gynybai.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau panašaus klausimo jūsų paklausti. Kaip jūs vertinate valdančiosios daugumos veiksmus (šiuo atveju – finansų ministrės)? Prieš tai ji nenorėjo pratęsti padidinto pelno mokesčio bankams, tą turėjo padaryti Seimo narių iniciatyva, dabar ji nenorėjo pratęsti solidarumo mokesčio, tą atnešė tik tada, kai vat opozicijos nariai pateikė. Tai kaip jūs vertinate: ji stengiasi, kad bankams būtų gerai ar kad valstybei būtų gerai?
J. PINSKUS (MSNG). Matote, Vyriausybės ir ši Vyriausybė labai dažnai eina lengviausiu keliu – jeigu biudžete trūksta mums lėšų, tai lengviausia jas į biudžetą surinkti didinant mokesčius. Alternatyvų, iš kur būtų galima gauti papildomų lėšų į biudžetą, nėra ieškoma. Tik opozicijos priversta ką nors daryti, pradeda daryti. Aišku, kad mes galvojame, kad biudžetas gali būti padidintas skatinant ekonomikos augimo ir kitus procesus, bet tiesiog einama lengviausiu keliu.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gal ir nelabai tinkamas argumentas, kad reikia gauti lėšų iš kur nors, todėl kažkam uždedame mokesčius. Skamba nelabai gražiai. Aš manau, kad už dominavimą rinkoje virš 20 % būtų logiška apmokestinti, nes yra karteliniai susitarimai tarp bankų (čia neišsiplėsiu).
Klausimas dar jums, gerbiamas Jonai. Uždaromi rajonų filialai ir likviduojamos darbo vietos. Kai kur jau likvidavo, pavyzdžiui, Biržuose ir Kupiškyje, kai kur dar rengiasi likviduoti. Kokia jūsų nuomonė dėl to? Ar nereikėtų kaip nors įstatymais priversti, kad jie sugrįžtų į regionus, sugrįžtų į rajonų centrus, atkurtų darbo vietas ir nekeltų įtampos tarp mūsų Lietuvos piliečių?
J. PINSKUS (MSNG). Aš suprantu, gerbiamas kolega, kad čia daugiau pasiūlymas negu klausimas. Aišku, pritariu, kad tie filialai veiktų arba bent jau būtų daugiau bankomatų, kuriuos būtų galima naudoti. Jų iš tikrųjų dabar labai trūksta, o visus žmones, ypač regionuose, tiesiog prievarta varo į bankus išsiimti grynųjų pinigų. O kaip juos panaudoti, kai trūksta bankomatų, kai reikia važiuoti už kelių dešimčių kilometrų? Iš tikrųjų jų trūksta. Čia labiau jums yra pasiūlymas. Siūlau teikti tokį įstatymo projektą, įpareigojantį, kad atsirastų daugiau bankomatų arba filialų.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, pasigirsta nuogąstavimų, kad bankai gali imtis naujų žmonių skurdinimo priemonių. Lietuvos bankas, turbūt pripažinkime, niekaip nesusitvarko su šiuo klausimu.
Aišku, sveikintina iniciatyva. Norėčiau paklausti. Ar nemanote, kad reikėtų numatyti saugiklius, kad bankai negalėtų be pagrindo didinti paslaugų įkainių, galbūt būtų ribojami jų viršpelniai ar kaip nors panašiai, įpareigoti Lietuvos banką tai daryti tam, kad kaip nors išbristume iš tokios situacijos, kai visi rodikliai auga neprognozuojamai?
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū už klausimą. Iš tiesų šitą priežiūrą turi daryti Lietuvos bankas. Kaip jis vykdo tą savo pareigą, tai Biudžeto ir finansų komitetas tą parlamentinę kontrolę turėtų daryti aktyvesnę. O bankai savo paslaugų įkainius, kai mes net negalime pretenduoti į solidarumo mokestį, didina. Šitie dvigubi pelnai per paslaugų įkainius atsirado turbūt kaip kompensacija bankams, nes jiems reikėjo sumokėti savo solidarumo mokestį. O mūsų valstybinis bankas tos tokios priežiūros, manau, nevykdo. O turėtų!
PIRMININKAS. Paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, mano vienas klausimas. Pirmiausia, kodėl tai yra tik vieneriems metams? Nejaugi krašto gynybai mums reikės tik 2025 metais? Ar nemanote, kad dabar bankai verkia, dejuoja, sako, mūsų valstybė bus nepatraukli, nebus steigiami nauji bankai, nebus konkurencijos, o vis dėlto ta didžiulė našta bus užkrauta (kaip jūs ir pats pasakėte, labai menka kontrolė) paprastiems piliečiams. Ir kortelės pabrangs, ir aptarnavimas pabrangs. Tai mes jau dabar patys pastebime, nes labai dažnai sulaukiame paprastų žmonių skambučių.
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū, Laima, už klausimą. Atsakysiu į pirmą jūsų klausimo dalį, kodėl 2025 metais? Todėl, kad mes solidarumo mokesčiu pretenduojame tik į EURIBOR’o pakeltas palūkanas. Mes nepretenduojame į paslaugų įkainius. Kad paslaugų įkainiai keliami, tai vėlgi, sakau, yra mūsų valstybinio banko problema. Iš tikrųjų tą turėtume prižiūrėti ir kontroliuoti, kad to nedarytų ir nesikompensuotų tokiu būdu, nes bankai gauna tiesiog orinius pinigus per EURIBORʼą. Jie turėtų dalintis su mumis, mes tikrai nepretenduojame į jų paslaugų įkainius.
PIRMININKAS. Dėkui. Visi paklausė jūsų. Dabar motyvai. Nė vienas Seimo narys nenori pasisakyti už. Prieš – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, dar praėjusiais metais parlamentas bankams įvedė laikinąjį solidarumo mokestį, kuris turėjo labai aiškų tikslą ir ribotą galiojimo laiką. Bankai, nors ir dažnai susilaukia kritikos dėl savo veiklos, tačiau per pastaruosius metus sumokėjo šimtus milijonų eurų į valstybės biudžetą. Taip pat noriu priminti, kad dar šią kadenciją bankams buvo padidintas pelno mokestis iki 20 % kaip laikinas padidinimas, tačiau panašu, kad jis tapo nuolatinis. Iš esmės kuo daugiau verslas gauna pelno, tuo daugiau sumoka mokesčių į valstybės biudžetą. Praėjusiais metais komerciniai bankai Lietuvoje gavo pelno beveik 1 mlrd. eurų, tai valstybei sumokėjo apie 200 mln. eurų vien pelno mokesčio, ir be papildomo politikų įsikišimo. Vieno sektoriaus tikslinis apmokestinimas, kai sektorius gauna daugiau pelno, nei planuota, yra ydinga praktika. Tokie sprendimai ne tik neskatina investicijų, bet ir sukuria nestabilumą verslo aplinkoje. Gyvename demokratinėje valstybėje ir jos mokesčių politika turi būti nuosekli ir prognozuojama. Galima turėti priežasčių kritikuoti bankus, bet solidarumo įnašo pratęsimas nesukurs stabilumo, žiūrint tiek į trumpalaikę, tiek į ilgalaikę perspektyvą, priešingai, tai gali atgrasyti investuotojus.
Pabaigoje noriu tik priminti, kad 2009 metais pridėtinės vertės mokestis nuo 18 % iki 21 % buvo įvestas laikinai. Praėjo 15 metų ir tas laikinas mokestis vis dar egzistuoja. Pridėtinės vertės mokestis šiandien Lietuvoje yra 21 %. Kviečiu visus elgtis atsakingai, nelaužyti duotų pažadų Lietuvos verslams bei galimiems investuotojams, todėl aš už šį projektą balsuoti tikrai neketinu. Ačiū.
PIRMININKAS. Atsirado ir pasisakančių už – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes visi suprantame liberalų siekius sugriauti valstybę. Jiems, liberalams, nereikia nei valstybės, nei valstybės valdymo, nei biudžeto, tačiau stebina, kad jie dabar vis tiek lenda į valdžią ir vėl pretenduoti į Seimą ruošiasi. Tai gal jūs nepretenduokite į valdžią, nes jums valdžios nereikia, ar jūs norite ir toliau griauti, kad nebūtų lėšų valstybei išlaikyti ir visoms kitoms priemonėms, kad būtų anarchija. O kas po to? Balsuokime už ir nekurkime anarchijos, ir nepadėkime liberalams sugriauti mūsų valstybės.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo J. Pinskaus, A. Palionio pateiktam projektui.
Balsavo 107: už – 93, prieš – 3, susilaikė 11. Pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data numatoma birželio 18 dieną. Priimame bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Kaip minėjau, balsavimo intervalą pratęsiau kol kas iki 13 valandos.
12.34 val.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 pavadinimo, 1, 2, 4, 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3779 (pateikimas)
Dabar Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3779. Pranešėjas – L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, ką tik priėmę vieną protingą sprendimą, turime dar du priešais mus laukiančius, tai pabandysiu labai konkrečiai kelis akcentus ir tuomet galėsime detaliau aptarti. Nuo pačios kadencijos pradžios, puikiai prisimenate, turėjome suburtą mokesčių grupę, žadėtą mokesčių reformą, tačiau jos taip ir nesulaukėme. Nuo šių metų sausio mėnesio Vyriausybė kvietė diskutuoti apie pajamų šaltinius, siekiant užtikrinti gynybos poreikius, tačiau prieš kelias savaites vis dar neturėjome nieko daugiau, tik diskusijas. Taigi, negalime sau leisti toliau skęsti šiose sąlyginai rezultato neduodančiose mokestinėse diskusijose. Džiugu, kad demokratų kartu su visomis kitomis opozicinėmis frakcijomis registruotas projektas pajudino šiuos ledus. Vyriausybė suskubo, įvardino savo galutinius siūlymus ir vakar pateikė net ir bankų solidarumo įnašo projektą. Dar svarbiau, kolegos, tarp kitų pasiūlymų neliko skaudžiausių pasiūlymų mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams: tiek dėl PVM didinimo, tiek dėl lėšų iš savivaldybių atėmimo. Taigi šis projektas jau pasiekė savo pirmuosius žingsnius.
Dabar kalbant konkrečiau. Jau mes girdėjome iš kolegos Jono, kad beveik 1 mlrd. eurų pelno, net ir atskaičius banko mokamą solidarumo mokestį, valstybei buvo sumokėtas. Tokią informaciją pateikė pati Bankų asociacija. Pagal galiojančią tvarką, šalyje veikiančių bankų solidarumo įnašas į valstybės biudžetą siekia 250 mln. eurų. Tai yra reikšmingas indėlis, ieškant papildomo finansavimo šiandien itin jautriems gynybos poreikiams. Laikinas solidarumo mokestis buvo įvestas visai neseniai, pernai, kaip papildomas lėšų šaltinis, tačiau geopolitinė situacija šalyje iš esmės nepasikeitė, grėsmės išlieka ir matome, kad kiti valdančiųjų siūlymai gąsdina permesti naštą gyventojams, todėl skaldo visuomenę. Dėl to ir turime užsitikrinti tokius šaltinius, kurie mus labiau galėtų sutelkti ir užtikrinti finansavimo tvarumą.
Taigi, šis pasiūlymas yra kitoks. Šiame pasiūlyme kalbama apie tai, kad mokestis, kuris šiuo metu yra laikinas, galiojantis kelerius metus, neturėtų būti laikinas – jis galiotų neribotą laiko tarpą. Tačiau pati mokestinė formulė yra laikina: tik tuomet, kai mes matome tokias situacijas, kurios susiklostę dabar, kai pelnai išauga tiesiog dėl Europos Centrinio Banko priimamų sprendimų, tokių išskirtinių situacijų atveju mokestinė formulė yra pritaikoma.
Kam mums, mieli kolegos, kurie šią kadenciją taip smarkiai argumentavome dėl to, kad turime mažinti įstatymų projektų skaičių, dabar vėl toliau laikytis laikino įstatymo projekto, o kai vėl kartosis tokios situacijos, iš naujo bandyti dėl jo apsispręsti? Priimkime šį įstatymo projektą ir visuomet turėkime paruoštą įrankį, kuris visada pagautų tokias laikino pelno situacijas, kurios tiesiog nukrenta bankams iš dangaus, kad šį mokestį galėtume pritaikyti be papildomų diskusijų.
Visgi registravus šį projektą pasigirdo ir daug kritikos, kad nors teoriškai banko solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas, įplaukų iš jo galėtų ir nebūti. Deja, situacija rodo, kad įplaukos kurį laiką ir toliau tikrai smarkiai nemažės. Juk Centrinis Bankas iki šiol nemažina pagrindinių palūkanų normų, kurios 2022 metais pradėtos ženkliai didinti. Lygiai taip pat ir kredito įstaigos už šį didelį likvidžių lėšų perteklių gauna netipinio dydžio palūkanų pajamas. Įsiklausykite: banko neaudituotais duomenimis, 2023 metais bankai Lietuvoje, atskaičius solidarumo įnašą ir kitus mokesčius, uždirbo 986 mln. eurų pelno, tai yra du kartus daugiau negu 2022 metais, anksčiau. Kalbant į priekį, kalbant apie 2024 metus, tai gali sudaryti apie 220 mln. eurų, o, banko skaičiavimu, 2025 metais tai būtų apie 50–70 mln. eurų.
Taigi dabartinė situacija ir prognozės aiškiai rodo, kad ši situacija tikrai yra tokia, kur mes galime atsispirti į šį mokestinį sprendimą, jis būtų tvarus, jis padėtų mums spręsti tuos iššūkius, kurie yra patys aktualiausi. Mes pagaliau išbristume iš tos situacijos, kai tik kalbame, kalbame ir diskutuojame. Dabar dedame ant stalo konkrečius projektus, kurie padėtų užtikrinti tai, kad mūsų saugumui reikalingi sprendimai būtų iš tikrųjų priimti laiku ir tvariai finansuojami.
Pristačiau. Galiu atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, turbūt visiems suprantama, kad tėvynei ginti reikalingi pinigai, tačiau valdžia visą laiką tą ignoruoja ir bando įvesti, ieškodama tvarių šaltinių, tokį visuotinį mokestį. Tas, beje, paliestų net ir skurdžiausiai gyvenančius asmenis. O Lietuvoje vis dėlto skurdas yra vienas didžiausių Europoje. Absoliutus skurdas. Eurostato duomenimis, ir energetinis skurdas yra didžiausias. Jeigu panagrinėtume kitais pjūviais, matytume dar įvairių pjūvių. Dabar valdžia nori atimti iš to ubago paskutinę lazdą ir neatsigręžia į tuos, kurie tikrai gali mokėti.
Aš labai pritariu jūsų inicijuotam ir mūsų daugumos kolegų pasirašytam ir remiamam siūlymui, kad tai tikrai būtų tvarus šaltinis. Bankai gali mokėti. Aš norėčiau, kad jūs vis dėlto pagrįstumėte, kodėl tas tvarus…
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (MSNG). …šaltinis netinka šiai valdžiai?
L. SAVICKAS (DFVL). Reikia tikėtis, kad po kelių minučių pamatysime, kad šis tvarus šaltinis tiks valdžiai. Labai tikiuosi, kad mūsų paraginti po įstatymo projekto įregistravimo… ir Vyriausybės štai matome vakar registruotą, šiandien, netrukus, teikiamą projektą, tai lyg ir rodo, kad yra bendras suvokimas, jog reikėjo atsisakyti, ir matome lyg atsisakymą PVM didinimo, kitų išteklių, mažiausių pajamų gyventojams jautriausių sprendimų ir judėjimą link tokių, kurie šiandien, esant tokiam tikrai nelengvam laikotarpiui, gali džiaugtis net ir padidinus mokesčius vis dar turėdami milijardinius eurus pelno. Taigi manau, kad netrukus pamatysime, ar šis matymas yra bendras.
PIRMININKAS. A. Gedvilas klausia.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų pabendravus su rinkėjais man nekyla jokių dvejonių, kad šis įstatymo projektas yra tikrai laukiamas ir labai reikalingas, tuo labiau kad jisai sudarys tam tikras palankias sąlygas mūsų gynybai ir panašiai.
Aš norėčiau paklausti, ar jūs kaip nors konsultavotės su Lietuvos banku? Įdomu, ar jis galbūt rengia, matydamas tokius bankų pelningumo rodiklius, reguliavimo paketą duomenų, kad vis dėlto būtų pažabotas tas apetitas. Įvertinant tokius galimus pokyčius ateityje, galbūt jūsų tas solidarumo mokestis nebeturės tokios apčiuopiamos naudos ir, sakykime, nebereikės diskutuoti apie milijardinį bankų uždirbamą pelną, žinoma, žmonių sąskaita. Ar vis dėlto nesitikėdami kažkokio paketo einame tuo keliu?
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū. Kol kas tikrai neteko girdėti rimtesnių iniciatyvų negu ši, kurią mes šiandien visi kartu pateikiame ir svarstome. Jeigu iš tikrųjų norime turėti įrankį, kuris galioja, yra visuomet pasirengęs pagauti tokias netipines situacijas, kada tarsi iš dangaus krenta milijardinis pelnas dėl Europos Centrinio banko padidintų palūkanų, tai šis įrankis, kurį mes dabar iš laikino galėtume padaryti visada galiojantį, visada būtų pasirengęs pagauti tokias situacijas ir paimti deramą dalį iš tokių situacijų.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, kaip jūs vertinate konservatorių veiksmus? Konservatorių ministrė vadovauja Finansų ministerijai. Dar visai neseniai jie net nešnekėjo, kad reikėtų pratęsti banko solidarumo mokestį ir taip prisidėti prie gynybos finansavimo. Bet jie labai aktyviai šnekėjo, kad smulkųjį verslą, patentų turėtojus, kitus reikia apkrauti didesniais mokesčiais ir sunkesnėmis sąlygomis. Ten, kalba, yra 10 mln., 15, gal 20. O čia iš karto 60. Tai kaip jūs vertinate tokius veiksmus, kad tik po opozicijos Seimo narių pasiūlymų Finansų ministerija atsibudo?
L. SAVICKAS (DFVL). Na, čia reikia taip ir pasakyti, kad šis mokestinis įstatymo pasiūlymas, man atrodo, iš tikrųjų ir pajudino ledus, ir pajudino tuos ledus tinkama kryptimi. Atsisakyta pačių jautriausių sprendimų, nors dar ne dėl vieno mes čia turėsime padiskutuoti, ir judama ta kryptimi, kur jau generavo praėjusiu laikotarpiu ženklų indėlį į mūsų gynybos sritį – 250 mln. ir, tikėtina, 220 mln. Kaip ir sakote, tai yra vienas iš tokių reikšmingiausių indėlių kalbant apie kitų metų biudžetą. Tai kryptis yra teisinga. Tikėkimės, kad ir toliau bus įsiklausoma į opozicijos išsakomus pasiūlymus. Tuomet galbūt to sutarimo dėl tokios jautrios srities kaip gynyba bus tik dar daugiau.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, tikriausiai iš praeitos patirties matome, kad tai tvariausias turbūt šaltinis užtikrinti pajamas gynybai ir turbūt tuos ilgalaikius planus. Bet klausimas mano būtų toks: kaip jūs manote, na, visuomenė lyg ir šiek tiek priešinama, jeigu mes čia toliau išlaikysime bankams tą privalomą prisidėjimą prie gynybos, tai paslaugos vėl daugiau brangs? Tai galbūt reikėtų nuraminti ir pasakyti, kaip jūs manote, ar tai nėra žmonių klaidinimas?
Ir kitas dalykas, turbūt klausimas: kaip, jūsų įsivaizdavimu, turėtų būti ateityje, atsiradus kitiems šaltiniams? Ar tai galėtų būti kaip pagalbinė priemonė, ar galėtų keistis šiek tiek? Ačiū.
L. SAVICKAS (DFVL). Be abejonės (pradedu nuo antrosios dalies), pagal dabartines prognozes, tikėkimės, kad jos tikrai yra teisingos, kiti metai turėtų būti jau paskutiniai, kai matysime tokias dideles Europos Centrinio Banko nustatytas palūkanas. Taigi šis šaltinis turėtų kaip ir baigtis, tai yra iš tikrųjų tas įrankis išspręstų ir uždengtų tą dabartinę situaciją. Tolesnėje perspektyvoje būtų aktyvus, parengtas įrankis. Jeigu vėl tai kartotųsi, vėl tokios aukštos palūkanos, mes turėtume įrankį, kuris iš karto būtų aktyvuotas.
O kalbant apie bankus ir jų pasirinkimus, šiandien, kaip ir kalbėjau, net ir sumokėjus papildomus mokesčius, solidarumo mokesčius, vis dar liko milijardas eurų pelno. Ir reikia pasakyti, kad finansinių įstaigų yra daug ir įvairių. Mažosios galbūt ir neturėjo tokio ypač pelningo laikotarpio, bet joms solidarumo mokestis juk ir nebūtų taikomas. Tai yra taikoma konkrečiai kredito įstaigai, kuri iš tikrųjų turi išskirtinai didelį pelną – daugiau negu 50 % didesnį negu per praėjusį laikotarpį.
PIRMININKAS. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dėkui. Aš norėjau ne klausti, o pastebėti, kadangi nenorėjau kalbėti nei už, nei prieš gale įstatymo… Tiesiog Solidarumo įnašo įstatymas buvo sukonstruotas kaip laikinas mokestis laikinai situacijai išspręsti. Jis savo esme yra laikinas ir jo tęstinumas yra tiesiog negalimas. Tai, ką jūs esate užregistravę, iš principo reiškia (ir Lietuvos bankas yra atlikęs preliminarius vertinimus), kad kitais metais iš tokio mokesčio būtų 0 eurų pajamų. Vadinasi, solidarumo mokestis tęstinis būti negali.
Jeigu norima, kad bankai daugiau prisidėtų prie valstybės biudžeto pajamų, reikėtų keisti bankams taikomą specialų pelno mokesčio režimą, kuris būtų permanentinis kiekvienais metais, ir reikėtų registruoti tokį įstatymo projektą. O jeigu norime laikino sprendimo, kuris, na, išsprendžia šią išskirtinę situaciją, reikia registruoti bazės keitimo projektą, ką yra užregistravęs ponas J. Pinskus ir Vyriausybės projekte yra tas pats.
Tačiau jeigu norima, kad toks įstatymas būtų permanentinis, vadinasi, nebelieka to esminio bruožo – bazės nuolatinio keitimosi slenkančiu grafiku, esančio nuolatiniuose įstatymuose. Jeigu norima išskirtinės situacijos sprendimo, tai turėtų būti koreguojant įstatymo bazę. Tokiu atveju tas įstatymas negali būti tęstinis. Tai čia ne klausimas, aš atsakymo neprašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Kadangi buvo užduotas kaip klausimas, aš galiu atsakyti, pasinaudosiu šia galimybe. Gerbiama ministre, iš tikrųjų Lietuvos banko duomenys, bent jau tie, kuriuos aš turiu, rodo šiek tiek kitokią situaciją. Mes, tikiuosi, galėsime Biudžeto ir finansų komitete padiskutuoti apie tuos technologinius niuansus. Bet dar kartelį, kolegos, mūsų įstatymo pakeitimas yra slenkantis grafikas, taip, tai nėra kaip jūsų, kur yra fiksuoti konkretūs laikotarpiai, tai yra slenkantis grafikas, žiūrint atgal keletą metų, kad mes visuomet galėtume turėti formulę, kuri pagauna tokius išskirtinius laikotarpius, kaip yra dabar, ir tas mokestis galėtų būti aktyvuotas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Aš iš tiesų irgi norėjau paklausti dėl tokio įstatymo, na, nuolatinio perdarymo prasmės, nes jisai buvo pritaikytas išskirtinei situacijai. Lietuvoje ta išskirtinė situacija susidarė dėl to, kad Lietuvoje dominavo kintamosios… dominuoja kintamosios palūkanos, bankai dėl jų, kaip sakyti, finansinės struktūros gali pigiai pasiskolinti ir atitinkamai daug uždirbti, pakilus EURIBOR’ui, iš savo paskolų.
Bet ta situacija gali pasikeisti. Na, Lietuvos bankas atneša siūlymus, kaip daugiau, na, fiksuotomis palūkomis išduoti paskolų, atneša siūlymus, kaip būtų lengviau pakeisti banką, skolintojams būtų mažiau reikalavimų ir panašiai. Gali absoliučiai pasikeisti bankų finansinė padėtis, bankų struktūros, balansas, kiek jie turi kapitalo, kiek paskolų ir panašiai, ir toks mokestis taps neprasmingas. Jis visiškai neatitiks realybės.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Mes galime šiandien užsiimti orų prognozėmis arba galime žiūrėti, kaip yra. Realiai oras irgi gali keistis, situacija irgi gali keistis, tačiau šiandien turime prieš akis įstatymo projektą, kuris padėtų iš esmės spręsti situaciją tokią, kokia ji yra. Mažai tikėtina, kad reikšmingai visa mūsų kredito ir paskolų situacija pasikeis per naktį, sakyčiau, bet jeigu ištiktų pakartotinė situacija, kada vėl Europos Centrinis Bankas turėtų kaip vieną iš savo makroekonominio reguliavimo priemonių pritaikyti pakeltas palūkanas, tai vėl matytume lygiai tą pačią situaciją. Kaip valdančiųjų atstovui, kuris šią kadenciją nuosekliai komunikavote savo tikslą – mažinti teisėkūrinių iniciatyvų, svarstomų Seime skaičių, kaip prioritetą, manau, tiktų kuo puikiausiai turėti įstatymo projektą, kuris yra galiojantis. Tačiau formulė aktyvuojama tuomet, kai pelnai yra išaugę.
PIRMININKAS. Laikas klausti pasibaigė.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. Visi tik už pasisako. R. Tamašunienė pirmoji užsirašiusi turi galimybę.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmiausia labai keista, kuomet vienas sektorius valstybėje nėra apmokestinamas ir tas sektorius, kuris per metus turi 1 mlrd. pelno. Tai ne tik mano vertinimu prieš tai pateiktam pasiūlymui, kuriuo realiai pratęsiamas banko solidarumo mokestis vieniems metams, buvo pritarta ir balsavo dauguma, bet aš palaikau idėją, kad pastovus mokestis turėtų būti taikomas. Tai yra šaltinis tų lėšų, kurių taip trūksta ir valstybės gynybai, ir socialinėms problemoms spręsti. Prisiminkime, PVM mokestis buvo laikinas mokestis, bet jis iki šiol liko pastovus, aukštas – 21 %, ir niekas nesiryžta jo pamažinti taip, kaip buvo žadėta. Todėl vis dėlto tai yra instrumentas, kai visi sektoriai, kurie gauna pelnus, prisidėtų prie valstybės gerovės, prie socialinių problemų sprendimo, prie mūsų demografinių iššūkių ir saugumo, ir tai tikrai turėtų tapti nuolatiniu mokesčiu ar šita forma, ar kitokia. Be abejo, diskutuokime, tai yra pateikimas įstatymo projekto. Manau, komitetuose vertėtų priimti pastovų mokestį, kuris atitiktų ir finansų sektoriaus lūkesčius, ir visų gyventojų lūkesčius, nes kiekvienas gyventojas Lietuvoje yra susijęs su banku arba su kita finansine institucija, todėl jiems netaikomos jokios lengvatos nei įmokų krepšeliams, nei kreditams, nei taip toliau, o matome, kokius pelnus kraunasi bankai. Todėl šitas mokestis turi tapti nuolatiniu mokesčiu. Aš labai palaikau kolegų idėją, kurią, be abejo, palaikau jau n metų, tik nesiryžtama prie to klausimo grįžti. Ačiū.
PIRMININKAS. K. Adomaitis pasisakys prieš.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, neabejotinai gynybai mes pinigų turime rasti ir vienaip ar kitaip juos surasime, ir, tikiuosi, bus bendrai palaikoma. Matau, kad ir Vyriausybė prie to klausimo dirba ir tam tikrus sprendimus siūlo, mes irgi netrukus dėl jų galėsime pasisakyti. Tačiau šio konkretaus projekto ir šios konkrečios formuluotės atveju aš tikrai negaliu palaikyti tokio sprendimo.
Visgi mes priėmėme laikinąjį bankų solidarumo mokestį atsižvelgdami į labai labai konkrečią situaciją, į neįprastą situaciją rinkose, kai smarkiai užaugo palūkanos ir dėl to smarkiai padidėjo bankų pelnai, nors jie patys galėjo tuos pinigus gauti pigiai. Mes išsprendėme tų kelerių metų situaciją. Mes iš tiesų reikšmingai papildėme valstybės biudžetą ir tai buvo, retrospektyviai žiūrint, reikalingas Vyriausybės sprendimas stiprinti mūsų valstybės gynybą. Tačiau dabar piktinantis, kad kažkas uždirba labai didelius pelnus, siūloma išrasti kažkokias naujas formules kiekvienais metais, bandyti pritaikyti, sukurti tą formulę kiekvienam atvejui kiekvienais metais ir tą tęsti nuolatos.
Taip mokesčiai nekuriami, nedaromi, netaikomi. Jeigu mes galvojame, kad kas nors uždirba per daug pinigų, gauna per daug pelno, tai ir galvokime apie kokį nors bendrą sprendimą visai Lietuvai, siūlykime vieną formulę visiems sektoriams, vienodus procentus visiems sektoriams, bet nepalikime tokio laikino konstrukto, laikinos formulės išskirtinei situacijai, nepalikime to visam laikui.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami, ar pritariame projektui po pateikimo.
Balsavo 101: už – 66, prieš – 5, susilaikė 30. Pritarta. Biudžeto ir finansų komitetas būtų pagrindinis. Svarstymo data, kaip ir dėl ankstesnio projekto, – birželio 18 diena.
Replika po balsavimo – D. Griškevičius. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia ačiū, kolegos, už projekto palaikymą. Manau, tikrai bus prasmingos diskusijos toliau komitete.
Bet vis dėlto norėjau pasakyti repliką gerbiamam K. Adomaičiui, jį tikrai gerbiu. Na, keista girdėti Laisvės partijos narį, kuris pasisako iš esmės prieš mokestinius dalykus, kai patys labiausiai turbūt kalba apie 4 % skyrimą krašto apsaugai, tačiau kada pereinama prie konkrečių lėšų, prie to, sakykime, biudžeto reikalo, tada mes sakome prieš, ne toks mokestis, reikia kitokių mokesčių. Tada labai norėtųsi, Kasparai, išvysti konkrečius pasiūlymus, kaip jūs teiksite padidinimą dėl 4 %?
PIRMININKAS. Kolegos, posėdis vėluoja valandą laiko, o jūs tarpusavyje replikomis aiškinatės santykius.
K. Adomaičiui privalau suteikti teisę atsakyti, nes buvo užsipultas.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, Laisvės partija yra pateikusi konkrečius siūlymus. Vyriausybė irgi savo sprendimus priima. Ir savo kalboje aiškiai pasakiau – gynybai pinigų bus. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, atsižvelgdamas į vėlavimą, dar pratęsiu balsavimo intervalą maždaug iki 13 val. 10 min. Po to spręsime, ką daryti. Kadangi nėra premjerės, opozicija gal atsisakys Vyriausybės pusvalandžio, tada mes galėsime Švietimo įstatymo projektą pateikti. (Šurmulys salėje) Jeigu neatsisakys, tai Vyriausybės pusvalandis prasidės maždaug 13 val. 10 min. (Triukšmas salėje) Pamąstysite, po to pasakysite.
12.58 val.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 5, 6, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3836 (pateikimas)
Dabar G. Skaistė pateiks dar vieną Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3836.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Neseniai buvo pristatytas Gynybos fondo paketas, kuriame viena iš dedamųjų yra Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pratęsimas dar vieniems metams, koreguojant bazę, pagal kurią jisai yra skaičiuojamas. Gynybos fondo paketu būtų finansuojami papildomi poreikiai, kurie yra įvardinti, tai yra vokiečių brigados priėmimas, nacionalinės divizijos formavimas, įgyjant papildomas oro gynybos sistemų galimybes, taip pat aktyvaus rezervo formavimo ir aprūpinimo projektai.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas buvo parengtas reaguojant į išskirtinę situaciją finansų sektoriuje. Tas pats buvo matoma visoje Europos Sąjungoje, tačiau Lietuvoje situacija buvo galbūt šiek tiek labiau išskirtinė. Pandemijos metu vyriausybės taikė papildomas pagalbos priemones, dėl to ir verslo, ir žmonių indėliai bankuose išaugo labai ženkliai, Lietuvoje – rekordiškai, palyginti su visa Europos Sąjunga. Kadangi Lietuvoje dominuoja kintamosios palūkanų normos, natūralu, kad bankų palūkanų pajamos išaugo taip pat rekordiškai, todėl bankų likvidumas, kuris garantuoja dideles grynųjų palūkanų pajamas, buvo taip pat rekordinis.
Monetarinės politikos priemonių ėmęsis Europos Centrinis Bankas pakėlė palūkanų normas, vadinasi, skirtumas tarp to, ką bankai moka už terminuotus indėlius ir ką gauna už perteklinį likvidumą, buvo itin didelis, dėl to išaugo bankų pelnai. Taip pat matome, kad situacija, kurią prognozavome, rengdami Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, užsitęsė šiek tiek ilgiau, negu buvo galima prognozuoti rengiant įstatymo projektą. Matome, kad aukštos palūkanų normos išliko gana ilgai. Manome, kad šiuo metu yra pasiektas pikas.
Tikėtina, kad birželio mėnesį Europos Centrinis Bankas imsis mažinti palūkanų normas, vadinasi, kitų metų antroje pusėje galime tikėtis, jog palūkanų normos stabilizuosis. Bankų pelnai iš grynųjų palūkanų pajamų praėjusiais metais buvo rekordiniai, tačiau, tikėtina, kitais metais bankų pelnų iš grynųjų palūkanų pajamų tendencija jau bus mažėjanti. Vadinasi, nepaisant to, kad situacija keičiasi ir pelnai bus mažesni, situacija išlieka reikšminga.
Tokiu atveju, pratęsiant Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą ir pakoreguojant mokesčio bazę, nuo kurios jis yra skaičiuojamas, būtų galima tikėtis kitais metais, Lietuvos banko vertinimu, apie 50–70 mln. eurų papildomų pajamų. Tokiu atveju Vyriausybė siūlo vieneriems metams pratęsti įstatymą, koreguojant mokesčio bazę ir taip surenkant papildomas lėšas, kurios yra reikalingos finansuoti krašto apsaugą.
Kviečiu pritarti šiam įstatymui. Manau, kad komitetas galėtų sujungti visus tris įstatymus ir svarstyti vienu ypu tai, kas yra pasiūlyta. Vyriausybės pateikta pozicija turbūt leistų išvengti Vyriausybės išvados prašymo ir proceso užtrukimo. Manau, kad komitetas galės moderuoti diskusijas, kurios vyks ateinančiu laikotarpiu.
PIRMININKAS. Klausimai. Pirmasis klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, jums tikriausiai yra žinoma, dėl kokių priežasčių faktiškai komercinių bankų yra toks didelis pelningumas? Vienas iš tų kriterijų yra tai, kad Lietuvos bankas kredito institucijoms nuo 2022 metų vidurio pradėjo mokėti palūkanas už vadinamuosius laikomus galimus indėlius, taip? Praeitais metais sumokėjo 307 mln. eurų. Šita įmoka praktiškai yra apskaičiuota nuo komercinių bankų pelno. Jeigu atimtume, tai jų veiklos pelnas faktiškai yra 679 mln. eurų.
Bet mano klausimas: ar buvo neįmanoma kažkaip sukurti mechanizmo? Vis dėlto, tai yra savotiškai Europos Centrinio Banko, Eurosistemos tam tikra vykdoma politika su tam tikra pasekme, kur praktiškai nekomercinių bankų veiklos nauda gauta, bet iš išorės sumokėti tam tikri, kaip sakyti, dividendai. Ar nebuvo galima vis dėlto grįžti prie tos sumos, kad būtų galima panaudoti ją gynybos tikslams? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš principo, tai nėra nacionalinis sprendimas, tokį sprendimą galėtų pakeisti nebent monetarinės politikos formuotojai kartu susėdus. Tokia diskusija vyko tarp ekonomistų, tačiau praktinis sprendimas turėtų būti bendras visos Europos Sąjungos mastu. Mes turime bendrą valiutą. Natūralu, kad ir monetarinės politikos vykdymas turėtų būti unifikuotai vykdomas visose valstybėse narėse. Tai ką gali Lietuva padaryti? Priėmė nacionalinį sprendimą. Kitose šalyse dominuoja fiksuotos palūkanų normos, vadinasi, bankų pelningumui nebuvo tokios ryškios įtakos kaip Lietuvoje. Situacija yra gana skirtinga ir to bendro europinio sprendimo nebuvo. Vyriausybė pasiūlė nacionalinį sprendimą, kuris, man atrodo, leidžia išspręsti situaciją, kai matome tikrai netipinę situaciją, ir tuo pačiu papildomus poreikius, kurie yra iš dalies ir susiję su ta išskirtine situacija.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, tai jūsų kadencijos metu, jums vadovaujant finansams, valstybėje bankų pelnai padidėjo tris kartus – nuo 1 mln. grynojo pelno per dieną iki 3 mln. Kai žvelgiu į 2023 ir 2024 metų rezultatus, tai matosi, kad vis tiek bus pelnas apie 1 mlrd., nežiūrint to, kad reikia atseikėti po 240 mln. gynybos mokesčio. Jūs dabar siūlote tik 60 mln. nuo 1 mlrd., tai čia 6 %. Kodėl tiek mažai jūs siūlote bankų solidarumo mokesčio? Juk jie gali prisidėti ir dėl jų pačių saugumo, investuodami į šalies gynybą. Ar jums taip gaila tų bankų? Ar čia yra tam tikra bankų globa? Ką tik buvęs premjeras A. Butkevičius minėjo, kad gavo 300 už nieką per metus, kaip jūs sakote, dėl tokios monetarinės Centrinio Banko pozicijos. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau prisiimti nuopelnus už viską, kas vyksta pasaulyje, tačiau šiuo atveju, manau, netipinė situacija susiklostė ne dėl proaktyvių veiksmų, kurių imasi Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Iš dalies tai susiklostė todėl, kad buvo gausios pagalbos priemonės COVID-19 pandemijos metu. Tai reiškia, kad žmonių indėliai, laikomi bankuose, ir verslų indėliai, laikomi bankuose, rekordiškai išaugo. Tai toks turbūt yra Vyriausybės indėlis. Bet tai, kas susiję su palūkanų normų reguliavimu, visgi yra Europos Centrinio Banko prerogatyva. Čia priima sprendimus tie žmonės, kurie yra deleguoti į tas institucijas tam, kad būtų galima suvaldyti buvusią rekordinę infliaciją. Man atrodo, tie sprendimai vienaip ar kitaip buvo reikalingi. Turbūt prisiimti nuopelnų už tai, kad bankai turi didelius pelnus, šiuo atveju, manau, negalėčiau.
Reaguodama į situaciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasiūlė sprendimą, kuris leistų dalį to pelno, netikėto ir dėl netipinės situacijos, skirti krašto gynybai. Per šiuos dvejus metus beveik 0,5 mlrd. eurų yra skirta krašto gynybai. Ne visos šalys tokius sprendimus pasiūlė. Mūsų kaimynai tokių sprendimų neturi. Tai reiškia, kad visgi Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė valingą sprendimą, kuris atliepia susidariusią situaciją. Aš nesiūlau 60 mln., aš siūlau pratęsti galiojantį reguliavimą, kuris, mano nuomone, atliepia tą netipinę situaciją, kuri vis dar bus ateinančiais metais. Kad iš to surinksime 60 mln. eurų papildomų pajamų, tai apskaičiuojama pagal tai, kas realiai yra rinkoje. Pagal dabar galiojantį reguliavimą, mes iš to paties mokesčio surenkame apie 250 mln. eurų pajamų šiais metais. Tai reiškia, kad situacija tiesiog keičiasi. Mokestis yra parengtas taip, kad jis reaguotų į netipinę situaciją. Jeigu situacija pamažu tampa tipinė, vadinasi, reikia rinkti normalų pelno mokestį, kuris bankams Lietuvoje yra didesnis 5 procentiniais punktais.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, aš patikslinsiu Algirdo klausimą. Lietuvos bankas pernai komerciniams bankams padovanojo 307 mln. Tuos pinigus pavogė iš Lietuvos tautos, atidavė komerciniams bankams. Per solidarumo mokestį jūs nusprendėte atsiimti tik 150 mln. O kodėl ne visus 307 mln.? Tai yra Lietuvos tautos pinigai. Europos Centrinis Bankas tik nustatė ribas, nuo kiek iki kiek galima tų palūkanų mokėti. Lietuvos bankas nusprendė mokėti maksimalią ribą – 4 %. Kodėl per solidarumo mokestį nepaimate visų pinigų, pavogtų iš Lietuvos tautos? Net dabartiniai 60 mln. bus tik pusė tos sumos, kurią jie gaus iš Lietuvos banko. Kodėl taip darote?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Įstatymas yra parengtas reaguojant į netipinę situaciją, tam, kad būtų galima įvertinti ir natūralų augimą. Taip pat iš bazės yra išminusuojama tai, kas yra naujos paskolos. Tam, kad nepadarytume ekonomikai poveikio, kurio mes nenorėtume laukti. Jeigu mes tiesiog paimtume kaip bazę tai, kas yra visos grynosios palūkanų pajamos, ir neskaičiuotume naujų paskolų išdavimo, mes turbūt ribotume ir paskatas išduoti naujas paskolas, tai ribotų ir Lietuvos ekonomikos augimą. Todėl visi sprendimai turi būti pamatuoti.
Įstatymo projektas buvo parengtas derinant ir su rinka, ir su Lietuvos banku tam, kad būtų įvertintas ir poveikis Lietuvos ekonomikai, ne tik poreikis finansuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto papildomus poreikius. Man atrodo, ir Europos Centrinis Bankas, ir Lietuvos bankas įvertino, kad mūsų parengtas įstatymo projektas nedaro esminio poveikio finansų rinkų stabilumui ir Lietuvos ekonomikos augimui. Man atrodo, tai taip pat nėra paskutinis argumentas, kuomet mes konstruojame vienokį ar kitokį mokestį. Tai bankų elgsenai taip pat turi poveikį.
PIRMININKAS. Pirmiausia paskelbiu, kad balsavimo intervalą pratęsiu iki 13 val. 20 min., nes daug klausiame.
Dabar klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, akivaizdu, kad neužteks pinigų visiems įsipareigojimams, jau veikiantiems, dar priimtiems, kurie įsigalios vėliau. Krašto apsaugai, gynybai pratęsiama tik vieniems metams. Ar nereikėtų… Kadangi naujus girdime tik teorinius pasiūlymus dėl mokesčių, kodėl apsisprendėte tik vieneriems metams? Vis tiek jūs būsite Seime, reikės balsuoti ir pratęsti dar kitiems metams, tretiems. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Siūloma pratęsti vieneriems metams, nes, mano nuomone, situacija bus išskirtinė dar bent vienerius metus. Tikimasi, kad įvyks palūkanų normų stabilizavimas. Bent jau tokia yra Tarptautinio valiutos fondo prognozė, kad palūkanų normos Europoje turėtų stabilizuotis kitų metų rudenį, vadinasi, situacija taps tipinė, tikėtina, kitų metų pabaigoje. Taigi, išskirtinių aplinkybių įvertinimas, kuris buvo padarytas naudojant Solidarumo mokesčio įstatymą, savo tikslą bus pasiekęs. Kiti sprendimai nėra teoriniai, aš priminsiu, kad yra užregistruota Teisės aktų sistemoje derinti kiti pasiūlymai, kurie yra pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tai yra ir Akcizų plano paketas, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, kuris taip pat galioja ir Lietuvos bankams. Bankai moka 5 % papildomą mokestį nuolat, tačiau bazinis tarifas bankams taip pat yra aktualus. Jeigu šiuo metu yra 15 plius 5, tai būtų 16 plius 5 ir tas taip pat Lietuvos bankų sistemai yra aktualu. Tiesiog būtų mokamas nebe 20 %, o 21 % tarifas, kuris būtų nuolatinis.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiama ministre, man atrodo, kad jūs nesate nuosekli dėl savo sprendimų. Įvardinate, kad ūkininkai turi daug lengvatų, išlygų, ir juos norite suvienodinti su visais kitais mokesčių mokėtojais, bet visam bankų sektoriui, finansinių įstaigų ir bankų sektoriui taikomas kažkodėl tik laikinas mokestis, jiems taikomas tik mažas mokestis, palyginti su kitomis institucijomis, kurios moka pelno mokestį.
Ir trečias dalykas. Kodėl vis dėlto neapsisprendus dėl pastovaus banko mokesčio? Aš manyčiau, kad pelno mokestis tai nėra tas mokestis, kurio negalima galimai padėlioti ir paslėpti, vertinant tai, kad Lietuvos rinkoje yra tik bankų filialai, mūsų nacionalinio kapitalo bankų yra vos keli dabar – Medicinos ir Šiaulių, kiek atsimenu. Sakykite, ar vis dėlto jūs pasvarstėte, kad būtų verta apmokėti aktyvus, bankų aktyvus, tai yra turtą, ir tuomet turėtume pastovų, aiškų ir pačioms finansinėms institucijoms ne laikiną, o konkretų mokestį, nes po metų jie vėl galvos, ar mums pratęs, ar nepratęs to mokesčio mokėjimą?
PIRMININKAS. Laikas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jūsų klausimas buvo iš labai daug neteisingų teiginių, kurie, mano nuomone, iškreipė ir pačią klausimo esmę. Viena, kad Vyriausybė pasiūlė nesuvienodinti ūkininko dyzelino apmokestinimą su kitais dyzelinais, kurie nėra taikomi ūkininkams. Tiesiog yra pasiūlyta 5 centų dedamoji, ūkininkų tarifai, kaip ir visiems kitiems, vis dar išlieka gerokai mažesni ir lengvata vis dar galioja. Tiesiog yra įvedama speciali dedamoji, tačiau bazinis tarifas išliktų gerokai mažesnis negu dyzelio apskritai.
Kitas teiginys, kad bankai moka mažesnį mokestį negu kitos įmonės, taip pat yra neteisingas. Kaip minėjau, bankai moka nuolatinį papildomą 5 % tarifą, vadinasi, 15 plius 5 jų bazinis pelno mokestis kiekvienais metais, neskaitant solidarumo, yra 20 %. Jeigu yra noras permanentinio, nuolatinio didesnio banko apmokestinimo, tą aš jau sakiau ir praėjusio klausimo svarstymo metu, tiesiog turėtų būti teikiamas ne Solidarumo įnašo įstatymas, kadangi jisai iš esmės yra terminuotas ir laikinas, kad išspręstų išskirtinę situaciją. Jeigu norima nuolatinio sprendimo dėl didesnio bankų sektoriaus apmokestinimo, reikėtų kiek koreguoti Pelno mokesčio įstatymą ir vietoj 5 % papildomos dedamosios numatyti tai, kas jums atrodo esant reikalinga, tai būtų nuolatinis, tęstinis didesnis finansų sektoriaus apmokestinimas. Šitas įstatymas iš esmės yra laikino pobūdžio ir negali būti tęstinis tiesiog dėl to, kaip jis yra apskaičiuojamas. Kolegos pateiktas laikino pavertimas nuolatiniu generuotų nulį eurų pajamų ateinančiais metais, tai mes negalime norėti turbūt laikino pobūdžio įstatymu išspręsti to, kas turėtų būti kaip tęstinis, tiesiog tai yra kito įstatymo aprėptis.
PIRMININKAS. Ačiū, klausimų laikas baigėsi, motyvų nėra. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 64: už – 59, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo.
Kaip ir dėl kitų projektų, pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas ir svarstymo data numatoma birželio 18 dieną. Priimame bendru susitarimu. Aš klausčiau opozicijos atstovų, ar pakiltų rankų tų, kurie reikalauja, kad būtų Vyriausybės pusvalandis? (Balsas salėje) Taip, yra toks poreikis. Tokiu atveju tada aš skelbiu Vyriausybės pusvalandį, o Švietimo įstatymo projektas keliaus į popietinį posėdį, nes nebeliko jam laiko šiame posėdyje. Dar po Vyriausybės pusvalandžio bus du pareiškimai.
13.15 val.
Vyriausybės valanda
Ministrus kviečiame, kviečiame. Jie pamažu eina.
A. Gedvilas dėl vedimo tvarkos.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, matydamas tokią menką sudėtį Vyriausybės narių, siūlyčiau gal užpildyti laikinosios Vyriausybės nariais.
PIRMININKAS. Na, opozicija, deja, šešėlinės Vyriausybės nėra suformavusi, tai negalime čia niekaip pakeisti. Verskitės su tikra Vyriausybe, kad ir mažesnės sudėties.
Pirmasis klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Labai gaila, kad nėra sveikatos apsaugos ministro, aš čia keliu klausimą dėl Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos. Vakar šiuo klausimu skambino Skuodo meras išgyvendamas, kad yra daug nesusipratimų. Vienas iš tokių yra reikalavimas, kad rezidentas pagal tą programą pasirinktoje rezidentūros bazėje nepertraukiamai išdirbtų ne mažiau kaip 6 mėnesius. Studentai rezidentai nuvažiuoja į pasirinktą bazę ir jiems leidžia rezidentuoti ne ilgiau kaip 2 mėnesius.
Antra. Skuodo savivaldybei ir kitoms mažų rajonų savivaldybėms dažniausiai trūksta šeimos gydytojų, tačiau kitas tvarkos punktas, skirtas rezidentams skatinti mokant stipendijas, leidžia jas mokėti tik geriatrijos, teismo medicinos, vaikų onkologijos ir kitų specialybių rezidentams, o šeimos gydytojų ten nėra. Pagrindinės specialybės, kai reikia šeimos gydytojo pagalbos, nėra.
Trečia. Dar vienas punktas, ribojantis galimybę pasinaudoti šia programa, yra teisė kompensuoti studijas, tačiau gydytojai rezidentai, su kuriais konkrečiai Skuodo savivaldybė galėtų pasirašyti kompensavimo sutartis, už studijas nemoka. Kadangi ponia M. Navickienė dabar gerai tvarkosi su švietimo ministru, aš akcentuoju, kad jūs gerai supratote ir tai, ką šiandien aš pasakiau, nes susiję ir su Švietimo ministerija.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Aš visgi perduosiu jūsų kreipimąsi ir kolegai A. Dulkiui, kad galėtume atsakyti. Kiek žinau, dėl rezidentų turėjome bendrą posėdį su Sveikatos apsaugos ministerija. Turėčiau pažiūrėti konkrečiai į turinį, kas jame buvo svarstyta. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, aišku, reguliuoja pačias studijas, bet ką mokyti ir kaip skirstyti, sprendžia Sveikatos apsaugos ministerija. Tikrai pasitarsiu su kolega A. Dulkiu ir atsakysime jums raštu, jeigu tinka. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. A. Skardžius dėl vedimo tvarkos.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš labai trumpai. Nesuprantu, kodėl finansų ministrė trenkė durimis ir pabėgo? Ar taip ignoruoja čia mūsų opozicijos Vyriausybės pusvalandį?
PIRMININKAS. Ne, tikrai ministrė neignoruoja. Ji atsiprašė, turi suplanuotą svarbų susitikimą su užsienio institucijų atstovais, tai tikrai neignoruoja, bet mes patys užtęsėme savo klausimų svarstymą. Būkime savikritiški.
Taip pat paminėsiu, kad kiti ministrai, kurių čia nematote, yra komandiruotėse: I. Šimonytė – Singapūre, G. Landsbergis – Prahoje, A. Dulkys – komandiruotėje Ženevoje, L. Kasčiūnas – komandiruotėje Singapūre, M. Skuodis – komandiruotėje Ženevoje.
Tęsiame klausimus. Klaustų K. Mažeika, jo nėra. Tada A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pagarba ištvermingiausiems, kurie neišsivažinėjo į komandiruotes. Mano klausimas būtų ministrei M. Navickienei. Neklausiu apie sutuoktinio įmonę, matyt, (…) kiti į tai, nors mačiau, kad jie irgi laimėjo ir ministerijos kai kuriuos konkursus, bet pasitikslinsiu ir užduosiu kitą kartą.
Dabar aš noriu paklausti jūsų kaip švietimo ministrės. Prieš porą metų buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis, aš jau čia prieš 2–3 mėnesius apie tai kalbėjau, kurioje buvo numatytos papildomos laisvos dienos mokytojams kvalifikacijai kelti, jėgoms atgauti ir taip toliau, ir taip toliau. Reikėjo dvejų metų parašyti išaiškinimą, kad šitų pinigų biudžetas neskiria, jeigu patys sutaupote, tai ir pasinaudokite. Kam reikia pasirašyti ministerijos lygiu kolektyvines sutartis, kurių po to nevykdoma arba nesilaikoma? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kada sutartis buvo pasirašyta?
A. SYSAS (LSDPF). 2022 metais.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš turiu pasižiūrėti konkrečiai, kas ten yra…
A. SYSAS (LSDPF). O 2024 metais yra atsakymas, kad naudokite savo lėšas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, pasižiūrėsiu, kas konkrečiai yra parašyta, įvertinsiu ir būtinai jums pakomentuosiu.
O dėl visų kitų insinuacijų ir spekuliacijų, tai būtų gerai, kad antraštėmis nesivadovautume. Mano sutuoktinis nei buvo pirkimų metu, nei dirbo, nei valdybai atstovavo. Daug spekuliacijų ir tikrai nėra jose tiesos.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimą turiu apie amžiną bėdą mūsų valstybėje – tai švietimą. Susidaro toks pagrįstas įspūdis, kad tą sritį tiesiog norima pribaigti, kad greičiausiai tėvai, nebeturėdami pasirinkimo, vestų savo vaikus į Karalienės Mortos mokyklą arba kitas panašias privačias įstaigas. Nesuvokiama, kodėl iki šios dienos nėra švietimo ministro kandidatūra pateikta. Kaip jūs pati vertinate, stebėdama iš šono švietimo sistemos darbą, kodėl dingo dalis dešimtokų rašinių? Kokių siurprizų dar tikėtis abiturientų tėvams ir jiems patiems, kadangi laukia egzaminai?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Visų pirma noriu nuraminti abiturientų tėvus – abiturientai laiko egzaminus raštu. Valstybinių brandos egzaminų užduotys, kai pradėjau laikinai eiti ministro pareigas, buvo peržiūrėtos trečią kartą, todėl viliuosi, kad ir dėl atitikties programoms, ir dėl išpildymo tikrai nebus kokių nors nemalonių staigmenų.
Tačiau jūs užduodate teisingus klausimus, ypač dėl PUPP’o užduočių dešimtokams. Noriu pasinaudoti proga ir dar kartą atsiprašyti visų tėvų, vaikų ir mokytojų dėl situacijos, kuri taip susiklostė. Nacionalinės švietimo agentūros komunikacija nebuvo tinkama. Turime daryti viską, kad darbai, kurie buvo išsaugoti sistemoje, būtų pateikti vertinti. Specialistai dabar dirba šiuo klausimu ir viliuosi, kad sklandžiai užtikrins tų darbų pateikimą vertinti.
O kalbant apie pačią švietimo sistemą, nereikia neigti, kad iššūkių yra, problemų yra, tačiau nuo pat paskyrimo laikinai eiti švietimo ministro pareigas galiu patikinti, kad dariau viską, kad darbas vyktų sklandžiai, kad komanda būtų susitelkusi. Tas yra užtikrinta. Šiuo metu paskelbtas konkursas dėl Nacionalinės švietimo agentūros vadovo. Labai kviečiu ir raginu kuo didesnį kiekį žmonių skleisti šią žinią ir raginti žmones, kurie turi ir vadybinių, ir švietimo, ir, aišku, lyderystės savybių, kandidatuoti, eiti ir talkinti, nes tai yra tikrai labai svarbi agentūra. Švietimo klausimas yra svarbus, aš tikrai jam skiriu didelę dalį savo jėgų ir viliuosi, kad kol kas procesai vyksta, nors ir su klaidomis, bet stengiamės, kad iš tų klaidų būtų pasimokoma ir darbas toliau vyktų sklandžiai.
PIRMININKAS. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti energetikos ministro. Gerbiamas ministre, Vyriausybė intensyviai ieško lėšų gynybai ir saugumui užtikrinti papildomai iki 4 %. Ar jūs nemanote ir ar negalvojate keisti teisės aktą dėl investitorių į vėjo jėgainių plėtrą? Kaip rodo statistiniai duomenys pagal Registrų centrą, investitorius būtent parodo, kad tik dalelytė yra to turto vertės mokesčio mokant nuo visos vertės. Kaip žinome, 5 megavatų generavimas kainuoja beveik 1 tūkst. eurų, grubiai skaičiuojant, gali būti ir 900. Tai yra 5 mln. Ir Registrų centre mes matome 340, 260, 180 tūkst. eurų. Ar taip nėra galimai apgaudinėjama valstybė, būtent tokiu pagrindu? Ir dar daugiau. Pažiūrėjus kai kurios jėgainės iki trejų metų atlieka testavimo darbus, kurie iš viso nėra registruojami Registrų centre, bet gauna pajamas, už tą testavimą yra sumokama. Tai ar čia nėra valstybės apgaudinėjimas? Būtent į biudžetą nėra įplaukų kas dėl… gynybai ir saugumui užtikrinti būtų tos lėšos skiriamos. Ką jūs planuojate daryti su visa Vyriausybe minėtu klausimu?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū, labai geras klausimas. Energetika, energetinis saugumas taip pat yra valstybės saugumo dalis. Tokia pati saugumo svarba kaip ir karinio saugumo, nes jeigu mes neturėsime elektros energetikos, mes ne tik negalėsime eiti žaliuoju kursu, bet negalėsime net ir kariuomenei tiekti elektros. Tai vienas aspektas.
Noriu pastebėti, kad per pastaruosius dešimt metų nuo tada, kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, iki šiol importuodama elektrą Lietuva sumokėjo ne 100 eurų, ne 200, o 5 mlrd. eurų išvežėme pinigų. 5 mlrd. eurų. Kiekviena vėjo jėgainė, gaminanti elektrą Lietuvoje, leidžia mums neišvežti tų pinigų, palikti juos Lietuvoje. Aš manau, kad geriau neskaičiuokime 1 lito ar euro čia ar čia, bet galvokime, kad kuo daugiau atsirastų tų jėgainių, kad kuo mažiau pinigų išvažiuotų iš Lietuvos.
PIRMININKAS. Toliau klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Turiu klausimą laikinajai švietimo ministrei.
Šios savaitės pradžioje Lenkijoje vyko lituanistikos konferencija, kurios vieni iš organizatorių buvo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir jo direktorė A. Martišiūtė-Linartienė. Deja, jinai ten nenuvyko, jai buvo uždrausta ten važiuoti jūsų dabar vadovaujamos ministerijos viceministro, kanclerio, matyt, ir daugiau ten buvo kolegų, kurie tą padarė. Maža to, jie dar užsiundė ant jos Valstybės kontrolę, FNTT, STT ir grasina prokuratūra. Žodžiu, prasidėjo tikras mobingas. Ir kas gali paneigti, kad tai nėra susiję su tomis patalpomis, apie kurias dabar labai aktyviai kalbama – apie jų uždarymą ir, matyt, prichvatizavimą, kas prasidėjo Vilniaus savivaldybėje, vadovaujamoje jūsų kolegų. Ir ar tie žmonės, kurie pradėjo tą mobingą, pasiruošę atsakyti po to, kai bus įrodyta, kad tai buvo melas? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. O aš pasakysiu tiek, kiek žinau pati. Aš žinau tiek, kad ministerija 2023 metų pradžioje gavo piliečio skundą, kad vietoj išleistų aštuonių monografijų yra tik jų pavadinimai ir ISBN kodai. Ir daugumos jų leidybos išlaidos buvo apmokėtos 2014 ir 2015 metais. Skunde buvo nurodyta, kad tų monografijų nėra.
Siekiant išsiaiškinti visus tuos dalykus, ministerijos pareiga yra paprašyti įstaigos vadovo pateikti raštišką paaiškinimą dėl susidariusios situacijos. Tas ir buvo padaryta. Dėl šio instituto veiklos taip pat buvo atliktas ir Valstybės kontrolės, ir Mokslų akademijos auditas. Yra tam tikros išvados, tai turbūt yra labai svarbu, kad vadovybė į jas atsakytų.
Atsižvelgdama į tai, kad tikslinis finansavimas galėjo būti kokiu nors būdu panaudotas netinkamai, bet ne Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tai turi vertinti, tą turimą informaciją, mano žiniomis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija persiuntė vertinti kontroliuojančioms institucijoms, jūs jas ir paminėjote.
Taip pat aš girdėjau, kad antradienį buvo spaudos konferencija ir lyg buvo rodyta, kad kažkokios knygos buvo išleistos. Aš tikrai nežinau ir nesiimu vertinti, tą turi vertinti specialistai ir ekspertai. Už tas knygas buvo sumokėta seniai ir skirtingais laikotarpiais, tai turbūt klausimų yra. Vadovai turėtų į tuos klausimus atsakyti, aš tikrai kol kas negaliu atsakyti, kuo baigsis visų kontroliuojančių institucijų pastabos, bet mano sprendimas yra, kad dėl Valstybės kontrolės nustatytų dalykų, kurie buvo įvardinti, tikrai vadovei nėra skirtas atleidimas, yra skirtas įspėjimas. Kitos institucijos, jeigu jos atliks kokių nors papildomų darbų ar tyrimų, ar paaiškės kokių nors naujų aplinkybių, tada matysime, kokie gali būti tolimesni veiksmai. Siūlau į visą šitą situaciją tikrai žiūrėti konstruktyviai ir ramiai. Reikalingi paaiškinimai, reikalingas bendradarbiavimas, reikalingi argumentai iš instituto pusės ir turbūt į visus tuos klausimus yra atsakymai. Ir geriausia tą daryti raštu, tinkamai į ministeriją, o ne per spaudos konferencijas.
PIRMININKAS. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Už valandos čia bus konferencija. Ir gerbiama direktorė atneš tas knygas, apie kurias jūs kalbėjote. Parodys tas knygas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar paklausti suteiksiu galimybę K. Mažeikai, nes jis buvo sąraše anksčiau, bet nustatytu laiku negalėjo.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Čia turbūt dėl to laiko, kuris susidubliavo su kitais renginiais. Tai ačiū už galimybę paklausti.
Žemės ūkio ministrui turiu klausimą. Neklausiu apie tai, ar pasiruošęs atsakyti Prezidentui, bet paklausiu ūkinio, praktinio dalyko dėl tos laboratorijos, kur turbūt dabar paskutiniu metu labai daug diskusijų vyksta. Ar tikrai manote, kad ta laboratorija nereikalinga? Lyg yra iš jūsų ministerijos, kad yra tų tyrimų, iš dalies atlieka kitos laboratorijos, bet vis dėlto kompleksiškai. Ir būtent apie direktyvą, kurią nuo kitų metų reikės įgyvendinti. Kas užtikrins? Ir turbūt pagrindinis klausimas, kas prisiims atsakomybę, jeigu ta direktyva bus neįgyvendinama arba kainuos gerokai brangiau nei laboratorijos išlaikymas iki šiol ir kompetencijos? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū, kad sutrumpinote savo klausimą. Pirmiausia, kitų metų direktyva net nepriimta. Direktyvos visi parametrai, kurie bus tiriami ir kurie bus privalomi, dar nėra patvirtinti ir nėra priimti. Tai tikrai, kalbėti yra gerokai per anksti. Kalbant apie bazinius parametrus, kurie reikalingi ūkininkauti, laboratorija Lietuvoje yra. Gal labiau keista, kad ūkininkų bendruomenė prašo išsaugoti laboratoriją, nors jinai nėra mūsų, mes jos nevaldome. Keista, kodėl šis klausimas mums, nes mes neturime, tai yra mokslo įstaigos laboratorija. Yra keista, kad patys didelių tyrimų būtent šioje laboratorijoje neužsakinėja, didžiausi daugiausia yra vežami į Vokietijos laboratorijas, ir tai, kaip sakote, dėl tam tikro tikslumo, dėl tam tikrų parametrų ir panašiai.
Kaip tik dabar vyksta pasitarimas, ką ir kaip daryti. Mes manome, kad, jeigu reikėtų, tokia laboratorija turi išlikti. Mano asmenine nuomone, turėtų būti sprendimas toks: pirmiausia sutvarkytas archyvas, kad jis niekur nedingtų, o į laboratorinius ir mokslinius, ne mokslinius, bet laboratorinius… Ypač instrumentinę dalį stiprinti per tą įstaigą, kurią mes turime, esame dalininkai, tai per Konsultavimo tarnybą ir turėti. Bet, kaip sakau, sprendimo galutinio nėra, juo labiau kad tai yra trijų, pirmiausia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, klausimas, nes jie yra dalininkai, netiesiogiai per miškus ir per LAMSʼą yra šio objekto savininkai.
PIRMININKAS. Klausia E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū. Mano klausimas M. Navickienei. Noriu paklausti apie kitą vadinamąją amžiną bėdą, apie pensininkus ir jų pensijas. „Sodros“ rezervas septyneri metai yra perteklinis. Bent jau viešojoje erdvėje girdisi, žadate, kad 2026 metais bus nebloga vidutinė pensija. Tai klausimas toks: kas visgi trukdo aktyviau naudotis pertekliniu „Sodros“ rezervu ir kas trukdo ne 2026 metams žadėti tokią pensiją, o jau 2025? Kokias projekcijas braižote pensininkams 2025 metų biudžete?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai ėmėmės tų sprendimų, ir įstatymas buvo pakeistas mūsų visų bendrais balsais ir sutarimu, kad kiekvienais metais nusprendus, kiek papildomai indeksuojamos pensijos mūsų pagyvenusiems žmonėms, iki 75 % nuo planuojamo perviršio gali būti skiriama papildomam pensijų indeksavimui. Kiekvienais metais žiūrėdami į ekonomikos tendencijas, į tai, kaip auga vidutinis darbo užmokestis, mes galime ir mes skiriame papildomus procentus indeksavimui.
Dėl kitų metų projekcijų kol kas yra anksti kalbėti. Mes matome, kiek pensijos turės indeksuotis pagal įstatymą. Tą tendenciją, kurią aš pristačiau, kad pakeitimo norma turėtų pasiekti 50 % darbo užmokesčio greičiau, negu planuota, mes pasieksime net be papildomo indeksavimo, jeigu indeksuosime taip, kaip numato įstatymas. Tačiau kiekvienais metais mes čia, šioje Seimo salėje, sprendžiame, kiek galime papildomai indeksuoti pensijas iš to perviršio, kuris gali būti nukreiptas į rezervą, bet kaip tik būna nukreiptas į pensijų didinimą. Tai manau, kad tą darysime ir šiemet, tarsimės dėl biudžeto, tarsimės, kiek gali didėti Lietuvos senjorų pajamos papildomai.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas gerbiamam energetikos ministrui. Europos Parlamentas balandžio 24 dieną priėmė naują direktyvą dėl pastatų energetinio naudingumo, naują redakciją. Na, ir matome, kad po 2030 metų jau negalėsime nei dujiniais katilais prekiauti, turėsime juos pašalinti iš rinkos iki 2040 metų. Šiaip sėdint Lietuvai ant dujų adatos tai yra sudėtinga ir ta infrastruktūra, kaip matote, brangsta. VERTʼas čia ką tik patvirtino naujus tarifus, rodos, 1,85 euro be PVM už megavatvalandę, o prieš užsukant rusišką vamzdį buvo 44 centai už megavatvalandę. Tai faktiškai iš 24 teravatvalandžių gaunama labai solidi suma, apie 30–40 mln. tas pabrangimas. Ką darysite, ministre? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Dujų infrastruktūra, be abejo, jos išlaikymas brangsta, nes yra infliacija ir vamzdynų priežiūra, tvarkymas, naujų tiesimas visą laiką kainuoja ir nuo to niekur nepabėgsi, tačiau terminalo išlaikymo kaštai mažėja, išpirkus terminalą išvis reikšmingai sumažės. Manau, ta ekonomika yra visai nebloga.
Kalbant apie dujų vartojimą, taip, dujiniai katilai po truputėlį bus keičiami šilumos siurbliais ir efektyviais biokuro katilais, tam ministerija turi nemažai priemonių. Ir žmonių noras keisti šituos katilus yra tikrai nemažas. Energetikos strategijoje yra aiškiai numatyta, matome dujų vartojimą iki 2040 metų, po to turbūt matysis, kokiu tempu eis ta kompensacija.
Po 2030 metų pradėsime diegti CO2 gaudymo įrangą. Matome, kad dujų perspektyva vidutiniu laikotarpiu yra visai nebloga. Atsinaujinantiems energijos šaltiniams balansuoti reikalinga generacija, todėl yra suremontuotas, man atrodo, 8 blokas, šiuo metu remontuojami 7 blokas, 9 blokas, kurie bus skirti būtent atsinaujinančių energijos šaltinių balansavimui. Todėl aš manau, kad dujos mums dar ilgai ilgai bus reikalingos.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš taip pat norėčiau paklausti energetikos ministro. Su savivalda teko bendrauti dėl energetinių bendrijų kūrimo, nes dabar labai paleidžiami visi tie projektai. Ir Energetikos komisijoje mes svarstėme, kodėl savivaldai surišamos rankos. Anksčiau savivalda pasiskolindavo iš INVEGA’os, galėjo gauti paskolas, kurios nebuvo įskaičiuojamos į savivaldos skolos rodiklius, prisidėti prie energetinių projektų (dalis europinių lėšų, dalis paskolos lėšų). Ta galimybė iš savivaldos yra atimta. Jau visos paskolos bus skaičiuojamos… Taip sakant, skolos rodiklių jos negalės įgyvendinti.
Antras klausimas. Savivaldybės atstovai dabar žiūri į energetinių bendrijų kūrimo taisykles. Kelios savivaldybės nori dėtis į krūvą, kurti, bet, pasirodo, pagal dabartinius aprašus jos negalės įsigyti nutolusių saulės jėgainių, nutolusių vėjo jėgainių ir tai taip pat suriša joms rankas. Ar čia dar kažkokie pakeitimai mūsų laukia, kad tie projektai būtų įgyvendinti, ar vis dėlto tos taisyklės ir išliks, kad savivaldybė nutolusių energetinės bendrijos nei jėgainių, nei saulės, nei vėjo negalės įsigyti? Kaip čia dabar yra?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gali įsigyti. Aš nežinau, iš kur ta informacija.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Čia meras. Prieš dvi dienas man merai pasakė, kad tokia problema.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš manau, kad meras teikia klaidingą informaciją. Jeigu Akmenės meras, aš manau, kad Akmenės merui reikėtų labiau įsiklausyti, mažiau politikuoti, ką mes girdime per susitikimus, o jeigu turi klausimų, detaliai ateiti. Mes tikrai mielu noru tuos dalykus paaiškinsime.
Dėl skolos. Visi kartu mes priėmėme konstitucinį įstatymą, kuriame sakoma, kad kai savivaldybės europinius projektus kofinansuoja iš skolintų lėšų, tai neskaičiuojama į skolos limitą. Yra įstatymas, mes visi pakeitėme čia, Seime. Šiuo atveju nėra bėdos. Be abejo, kai yra naudojami biudžeto pinigai skurdo bendrijoms arba bendrijoms, kurios turės… yra skirtos padėti žmonėms nepritekliuje, čia yra naudojamos biudžeto lėšos, tos bus skaičiuojamos į limitą. Tačiau turint omenyje, kad atsiranda didelės lėšos ir europinių projektų kofinansavimui nebeskaičiuojamas limitas, to turėtų užtekti.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrams, kurie šiandien galėjo dalyvauti Vyriausybės pusvalandyje. Klausimai baigėsi.
Dabar pagal darbotvarkę dar mes turime išklausyti Seimo narių pareiškimus. Jų yra trys. Kartu pasakau, kad vakarinis posėdis prasidės įprastu laiku – 14 valandą.
13.42 val.
Seimo narių pareiškimai
M. Puidokas – pirmasis pareiškimo autorius.
M. PUIDOKAS (MSNG). Brangūs Lietuvos žmonės, mūsų karo vanagai konservatoriai, liberalai, „laisviečiai“ skleidžia pasauliui naują projektą – paverskime Ukrainą naujuoju Afganistanu! Taip sakau ne aš – „Newsweek“ taip rašo aukšta JAV Centrinės žvalgybos valdybos pareigūnė ir nacionalinio saugumo ekspertė Rebeka Kofler.
Bet liūdniausia matyti, kad Seime, gudriai manipuliuojant, jau yra aiškiai ribojamos opozicijos teisės ir bijoma net diskusijos tokiu esminiu Lietuvos žmonių saugumo klausimu kaip Lietuvos karių instruktorių siuntimas į Ukrainą. Visos šalys diskutuoja dėl to ir kol kas nė viena nėra priėmusi oficialaus sprendimo siųsti karius ar karius instruktorius į Ukrainos teritoriją. Lietuva, kaip ir diplomatinio karo su Kinija dėl Taivano atveju, tokia yra vienintelė Europoje ir pasaulyje. Net ir Prancūzija, apie kurios pasiryžimą paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas O. Syrskis, pasakė, kad dar tęsia diskusijas, apie tai yra rašoma Prancūzijos spaudoje.
O mūsų Seimo valdantieji liberalų konservatoriai neleido man net pateikti nutarimo pataisos – tiesiog paniška baimė diskutuoti ir išgirsti kitokią nuomonę. Taip, nesu Prezidentas, bet tiesa ta, kad kiekvienas Seimo narys turi teisę teikti nutarimus, o mano atveju tai buvo net ne nutarimas, o pataisa nutarimo, kuris gali nulemti Lietuvos oficialų įsitraukimą į karą Ukrainoje. Taip ir bus, remiantis tarptautine teise, jei Seimo nutarimas liks galioti, o kariai instruktoriai bus išsiųsti į Ukrainą, kurioje vyksta šis tragiškas karas. Tokį pasiryžimą aiškiai įvardino konservatorių pagrindiniai lyderiai: premjerė, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, taip pat krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Bet mes nepasiduosime – šiandien pat registruoju rezoliuciją ir kreipsiuosi kartu su kitais kolegomis Seimo nariais į Prezidentą G. Nausėdą. Jis gavo didžiulį Lietuvos žmonių pasitikėjimą ir privalo užtikrinti demokratiją šalyje. Prašau ir dabar viešai Prezidento teikti nutarimo pataisą, kuri įpareigotų Seimą išnagrinėti visas grėsmes, ir tik tada priimti galutinį sprendimą dėl Lietuvos karių instruktorių siuntimo į Ukrainą. Tam kategoriškai nepritariu. NATO aiškiai pasakė, kad savo karių nesiųs, bet atskiros šalys narės tokius sprendimus gali priimti savo rizika. Tokiu atveju mums negaliotų 5-asis NATO straipsnis dėl kolektyvinės gynybos. Nusikalstama tokiu nesaugiu laikotarpiu kišti visą mūsų Lietuvos valstybę po karo volu.
Galiu visus patikinti, kad po Seimo rinkimų, juos žmonių valia laimėjus patriotinėms jėgoms, Lietuvoje bus atliktas labai detalus tyrimas ir paviešintos KGB agentų ir kitų išdavikų pavardės. Esu įsitikinęs, kad tauta turi teisę žinoti ir sulaukti istorinio teisingumo. Būsime maksimaliai griežti tiems, kurie dabar nusikalstamai veda mūsų valstybę į karą ir nori sukelti grėsmę Lietuvos žmonėms.
PIRMININKAS. Toliau pareiškimą perskaitys D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji, patys geriausi vaistai, pačios geriausios uogos, kurios padeda įveikti širdies ligas, veikia jas prevenciškai, yra putino uogos. Bet dabar apie tai jūs niekur neišgirsite, nes ši puiki rudenį prisirpstanti uoga pas mus nėra reklamuojama dėl šito baisaus žodžio. Na, turbūt dar baisesni žodžiai yra rašytojas V. Mykolaitis-Putinas, kurio butą-muziejų dabar bandoma kaip nors sunaikinti. Viena aišku, kas gali paneigti, kad ne prichvatizuoti. Be šito buto, dar bandoma ir kitus butus, pastatus, patalpas prichvatizuoti, tai yra ir rašytojo V. Krėvės-Mickevičiaus, ir Venclovų namus, kalbama, ir kitas patalpas. Viso šito proceso užsakovai sėdi čia, Seime, ir Vilniaus savivaldybėje, o atpirkimo ožys ir taikinys, kuris, matyt, įkišo pirštus tarp durų, nes bando išsaugoti lietuvių literatūrinę atmintį, yra A. Martišiūtė-Linartienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė. Matėte per televiziją, ji pasakė savo nuomonę, kad negalima taip lengvai naikinti mūsų literatūrinės atminties. Tie jaunieji šio ministerijos užsakymo vykdytojai, viceministras ir kancleris, žinoma, tos srovės, kuri dabar federalizuoja visą Europą, atstovai, nieko negalvodami puikiai vykdo ir sugalvojo mobingo projektą, kaip šitą direktorę sunaikinti. Visa šio žodžio prasme sunaikinti, nes pirmadienį jos neišleido į garsiąją lituanistikos konferenciją Lenkijoje. Ją kaip tik mūsų Lietuvių literatūros institutas organizavo, ir pranešimus paruošė, ir pirmininkauti turėjo. Neišleido. Matai, yra įtarimų. Užsiundė ant jos FNTT, ir prokuratūra ir STT dabar eilėje stovi. Ją dabar tol darkys, kol jinai neišlaikys ir pasitrauks.
O mes gerbiamai direktorei siūlome nesitraukti. Paklausykite, ką apie tai rašo vienas iš buvusių Lietuvos švietimo ministrų D. Kuolys. Jisai sako: „Jie šiandien valdo Lietuvos švietimą, mokslą ir mokslininkus. Jų rankose jėga ir pinigai. Jie gali pasakyti profesorei, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorei, pasitrauk, nes kitaip tave sutvarkysime. Mokslininkei nepaklusus, ima ją tvarkyti (čia kabutėse): siunčia institutą į Valstybės kontrolę, užsiundo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, grasina prokuratūra, STT. Pagaliau švietimo viceministras J. Nugaras ir ministerijos kancleris J. Lukošius uždraudžia instituto direktorei vykti į Tarptautinį lituanistų kongresą Vroclave, kurį pats institutas su partneriais rengia, kurį direktorė turi sveikinti, kuriame laukiama jos akademinio pranešimo. Tokios biurokratų savivalės, tokio mokslininkų žeminimo, tokio lituanistikos kompromitavimo tarptautinėje erdvėje seniai bebūta. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pareigūnai pasaulio lituanistams ir Lietuvos akademinei bendruomenei pasiuntė rūsčią žinią: mokslininkus jie laiko savo valdiniais, savo baudžiauninkais, tik nuo jų valios, noro, įgeidžių pareina, ar institute dirbantis profesorius galės priimti užsienio kolegų kvietimą ir dalyvauti tarptautiniame mokslo forume. Glumina savivaliaujantiems švietimo biurokratams teikiamos valstybės kontrolės ir FNTT paslaugos. Išsikviesti į FNTT ir tardyti mokslininkę dėl kelių leidykloje įstrigusių vėluojančių knygų, kurias čia dabar, už kelių minučių, jinai pristatys Seime, ar čia nebus pats pažangiausias nepaklusnių akademikų tvarkymo būdas? Ir kas labiausiai šioje istorijoje liūdina – žinodami apie tokią Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pareigūnų savivalę, jos nesustabdo, jai tylėdami pritaria Lietuvos Vyriausybės ir Seimo nariai, Prezidento patarėjai. Aš kalbu, nes aš negaliu ramiai tylėti tai matydamas.
Ar toliau nuolankiai stebėsime, kaip mūsų pažangiausieji minko Lietuvą, lipdydami iš jos mažąją Rusiją? – tai D. Kuolio žodžiai, kuriuos jis paskelbė savo laiške feisbuke. Todėl kviečiu ministrę M. Navickienę, laikinai einančią Švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas, ateiti šiandien į Seime už 40 minučių – 14 val. 30 min. vykstančią spaudos konferenciją, kurioje galima užmegzti dialogą. Kalbėkimės, išgirskite visuomenininkus, kurie dešimtmečius puoselėja mūsų literatūrinę atmintį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinį pareiškimą perskaitys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų jau įprasta tapo kalbėti tuščioje salėje, bet taip jau yra. Šiandien vyksta arši diskusija, iš kur gauti pinigų. Kažkas suorganizuoja akciją skirti 4 % gynybai, prisisamdo įtakotukų, neaišku, mokamai, nemokamai, ar jie iš to turės naudos, ir tada gimsta įvairiausi pasiūlymai, iš kur paimti. Bet, kaip visada, konservatoriai taiko vieną modelį – iš ubago lazdą lengviau atimti, negu iš turtuolio kelis eurus. Tai dabar šiek tiek detalizuosiu, kaip tai atrodo.
Štai ir šiandien finansų ministrė išsisuko nuo atsakymo, nuo vieno opozicijos klausimo, nuo kito opozicijos klausimo. Kodėl jūs taip elgiatės? Netgi premjerės patarėjas pasakė: centriniai bankai apvogė europiečius. Tarp jų ir Lietuvos centrinis bankas apvogė Lietuvos tautą. Pernai jis apvogė Lietuvos tautą 307 mln. Tuos pinigus, pavogtus iš Lietuvos tautos, padovanojo komerciniams bankams. Tada atėjo finansų ministrė, sako: žinote, dalį tų pavogtų pinigų reikėtų paimti iš to banko, pavadino tai solidarumo mokesčiu gynybai. Pavadinimas gražus, tikslas gražus, bet ji atsiėmė tik 150 mln. Aš paklausiau finansų ministrės: o kodėl ne visus? Kadangi tai vogti pinigai, buvo mokama už tai, už ką anksčiau nebuvo mokama, netgi pritaikytas maksimalus tarifas, tai reikėjo pasiimti visus 307 mln. Bet ministrė išsisuko, taip ir nesugebėjo atsakyti.
Tai šiandien nereikėtų siūlyti, pavyzdžiui, nuskausminti smulkiuosius verslininkus, iš jų atimant 13, 15 ar 20 mln. Nereikėtų visiems didinti akcizų, nuo žemdirbių iki paprastų žmonių. Iš jų vėl ten keliasdešimt milijonų eurų atimame. Nereikėtų viso to daryti, bet jie pasirenka lengviausią kelią: iš vargšo, smulkaus verslininko, žemdirbio pinigus lengviausia atimti. Žinoma, kad įtikintų Seimo narius, reikia gražiai pavadinti. Mokesčių reformą, kuri užstrigo Seimo stalčiuose, net valdantieji atsisakė balsuoti, nes tai yra smulkiojo verslo žlugdymas, mokesčių didinimas, pavadino Gynybos mokesčiu. Juokingiausia yra tai, kad netgi žodis į žodį ištraukė iš mokesčių reformos dokumento tam tikrus punktus ir įtraukė į tą mokestį. Tai man įdomu, ar Seimo nariai išsidurs dėl pavadinimo Mokesčių reforma, nes tai tik kitas pavadinimas, ir atimsime pinigus iš smulkiojo verslo.
Šiandien pateikti tie du opozicijos projektai, vienas valdančiųjų – pratęsti solidarumo mokestį. Tai gal pagaliau paimkime visus pinigus, kurie pavogti iš Lietuvos tautos, pernai – 300 mln., šiemet – vėl didelė suma, žiūrint į ateitį, – taip pat bus didelė suma, ir nereikės didinti jokių mokesčių? Kuriuo keliu mes nueisime, pamatysime per šį likusį mėnesį. Žinote, kas įdomiausia? Visus projektus, kurie žalingi turtingiesiems, pavyzdžiui, antstolių klanui, tai antstolių klano projektus gina netgi Vilniaus universiteto mokslininkai. Man įdomu, kaip jie juos paperka, kokiu būdu jiems atsiskaito? Aišku, antstoliams apsiginti reikia 6 mln., nes tų 6 mln. negalės lengvai nusirašyti ir nuskaityti savo paslaugoms iš tų netyčinių skolininkų, kurie kažką užmiršo. Kaip bus su loterijų draudimu, reklamos, azartinių lošimų, jie taip pat guli Vyriausybės stalčiuose? Kaip bus su Loterijų pakeitimų įstatymais, užkamšant skyles, kad Š. Stepukonio situacijos nesikartotų, mes viską pamatysime šį mėnesį. Ką šį mėnesį valdantieji sugebės priimti, atnešti, padaryti, komitetai galės svarstyti įstatymus bei Vyriausybės išvadas. Jeigu jie praleido terminus, nesugebėjo pateikti, gali. Tai pamatysime šį mėnesį, likusį iki Seimo sesijos pabaigos, kaip valdantieji Tėvynę mylės ne žodžiais, o darbais. Tai tada prieš rinkimus ir galėsime pasakyti, ar valdantieji žodžiais, ar darbais myli Tėvynę.
PIRMININKAS. Ką gi, visi pareiškimai paskelbti. Registracija. Užsiregistravo 12 Seimo narių. Po trijų minučių vakarinis posėdis.
Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.